. hinc itur ad astru
Vasario 28 d. 1991 m.
Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis NR. 2 (1506)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Studentų priėmimo l dieninį skyrių tvarka
(1991 m.) VILNIUJE — matematika", informatika' (taikomoji ma tematika), fizika", radiofizika ir elektronika", chemija, bio logija, geografija, geologija, medicina, lietuvių kalba ir literatūra"", klasikinė filo logija, rusų kalba ir literatū ra", romanų ir germanų (an glų, vokiečių, prancūzų) fi. lologija, žurnalistika, biblio tekininkystė ir bibliografija, istorija, sociologija, psicholo gija, filosofija, gamybos eko nomika ir valdymas, darbo ekonomika ir valdymas, pre kyba* (III kurse specializaci jos — vartojimo prekių pre kyba, gamybos priemonių prekyba", užsienio prekybai paslaugų ekonomika ir or ganizavimas, prekių eksper tizė), buhalterinė apskaita", finansai ir kreditas, statisti ka, ekonominė informatika", ekonomikos sisteminė analizė, (ekonominė kibernetika), tei sė*.
KAUNE — lietuvių kalba ir literatūra, ekonomika ir sa vivaldybės ūkio valdymas, kompiuterinės dokumentų sis temos. NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS VILNIUJE Biologija, lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir li teratūra*, istorija, biblioteki ninkystė ir bibliografija priimama pagal stojamųjų eg zaminų rezultatus. Gamybos ekonomika ir val dymas*, darbo ekonomika ir valdymas, prekyba (vartoji mo prekių prekyba, gamybos priemonių prekyba, užsienio prekyba, paslaugų ekonomi ka ir organizavimas, prekių ekspertizė) buhalterinė apskai ta", finansai ir kreditas, eko nominė informatika, žurnalis tika, teisė" — priimama pa gal sutartis. Psichologija, filosofija — pa gal sutartis arba stojamųjų egzaminų rezultatus antrai specialybei, turintieji akštojo mokslo diplomą.
VAKARINIS SKYRIUS KAUNE Informacinis aprūpinimas, ro manų-germanų (anglų, vokie čių) filologija, referentas-ver-
tėjas iš rusų ir vokiečių kal bų — priimama pagal sto jamųjų egzaminų rezultatus. Gamybos ekonomika ir val dymas, smulkaus verslo ir prekybos organizavimas bei valdymas, apskaita ir finansai, — priimama pagal sutartis. * — bus atskiros grupės su dėstoma rusų kalba ** — bus baigusių Lietuvos vldurinląsias mokyklas rusų arba lenku dėstomąja kalba grupė. PAREIŠKIMŲ PRIĖMIMAS Į Vilniaus universitetą pri imami Lietuvos Piliečiai ir gyvenantys už Respublikos ribų lietuviai, baigę vidurinį mokslą.
Pareiškimai laikyti stojamuosius egzaminus iš baigūsių ankstesniais metais jpateikia vidurinio mokslo baigimo pažymėjimą) „ ir __ šlemet baigiančiu vidurines mo kyklas (pateikia galiojantį mokinio nužymėjimą) priima mi nuo 1091 m. kovo mėn. 1 d. iki balandžio 30 d. Vilniuje. Saulėtekio ai. Nr. 9 (Skaičiavimo centras 26 kambarys) kiekviena diena nuo 11.00 iki 19 vai., n šeš tadieniais nuo 9.00 iki 15 vai. Kaune — Kaunas, Muitinės g vė Nr. 8.
Pastaba. Stojantysis pasi renka laikyti tuos egzaminus, kurie būtini, pretenduojant į vieną arba kitą specialybę. Stojamieji egzaminai — nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. (dviem etapais). I eta pas (bendrieji egzaminai) ge gužės 4 d. — 25 d., II eta pas (specialieji egzaminai) birželio 20 d.— birželio 30 d. Išlaikius atitinkamus egza minus, priimami pareiškimai studijuoti norimą specialybę — nuo liepos 1 d. iki liepos 10 d. Priėmimas į Universitetą — liepos 11 —13 dienomis. Į vakarinį ir neakivaizdini skyrius stojančiųjų pagal su tartis dokumentai priimami nuo gegužės 10 d. iki birže lio 15 d. atitinkamų fakul tetų dekanatuose. Priėmimas — birželio 15—25 d.d. Dokumentai
Stoiantiejl pateikia priėmi mo komisijai šiuos dokumen tus: nustatytos formos pareiš kimą laikyti egzaminus, sep tynias fotografijas (3X4 cm) nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Su savimi turėti 25 rub. Pareiškimą dalyvauti kon kurse studijuoti norimą spe cialybę, dokumentą apie bai gta vidurinį mokslą origina lą,’ sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 086 y), piliečio pažymėjimą (pasą) nuo liepos 1 d. iki liepos 10 dSTOJAMIEJI
EGZAMINAI
Stojančiųjų žinios bus ver tinamos 10 balų sistema. Egzaminai bus bendrieji ir specialieji.
V. NAUJIKO nuotrauka.
Bendrieji egzaminai išlai kyti universitete, Kultūros ir švietimo ministerijos teikimu gali būti įrašyti į 1991 m. laidos brandos atestatus pagal Universitete išduotą egzaminų lapelį. Egzaminai, pakartoti nai išlaikyti vidurinėje moky kloje, Universitete nebus iš kaitomi. BENDRIEJI EGZAMINAI
Stojantieji į visas specialy bes laiko lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą (raštu), o stojantieji į rusų kalba dės tomas grupes, referento ver tėjo iš rusų ir vokiečių kal bų ir rusu kalbos ir literatū ros specialybes — rusų kal bos ir literatūros egzaminą (raštu). Matematika (raštu) — į matematikos, informatikos, (taikomosios matematikos), geologijos, geografijos specia lybes. Matematika (raštu), užsie nio kalba (raštu) — į eko nomikos. sociologijos, psicho logijos ir informacinio aprū pinimo, kompiuterinės doku mentu sistemos specialybes. Užsienio kalba (raštu) — į biologijos, medicinos, lietu vių kalbos ir literatūros, kla sikinės filologijos, rusų kal bos ir literatūros, istorijos, žurnalistikos, bibliotekininkys tės ir bibliografijos, filosofi jos, teisės specialybes. Išlaikiusiems bendruosius egzaminus leidžiama laikyti
Lietuvių kalba ir literatūra (žodžiu) — į lietuvių kalbos ir literatūros, klasikinės filo logijos specialybes Rusu kalba ir literatūra (žodžiu) — į rusų kalbos ir Specialieji egzaminai literatūros specialybes. Matematika (žodžiu) — į Anglų kalba ir literatūra matematikos ir informatikos (žodžiu ir raštu) — į anglu taikomosios matematikos) kalbos specialybę specialybes Vokiečių kalba ir literatū Chemija (žodžiu) — į chemi ra (žodžiu ir raštu) — į vo kiečių kalbos ir literatūros jos specialybę Specialybę Biologija (žodžiu) — į psi Prancūzų kalba ir literatūra chologijos specialybę (žodžiu ir raštu) — į pran Biologija (žodžiu) — į bi cūzų kalbos specialybę ologijos specialybe Rusų kalba ir literatūra ir chemija (raštu) (žodžiu), vokiečiu kalba (žo Biologija (raštu ir chemija džiu) — i referento-vertėjo (raštu) — į medicinos specia iš rusų ir vokiečių kalbų spe lybę cialybę. Baigę mokyklas rusų arba Fizika (žodžiu) — J fizikos, lenkų dėstomąją kalba ir radiofizikos ir elektronikos stojantys i lietuviškas grupes specialybes galt laikyti stojamuosius eg rusų arba lenkų kal Geografija (žodžiu) — į geo zaminus ba, taip pat rašyti iš rusų logijos ir geografijos speci arba lenku kalbos ir literatū ros rašinį. Tačiau prieš eg alybes zaminus gegužės mėn. 3 d. Istorija (žodžiu) — į so privalo išlaikyti lietuvių kal teksto ciologijos, filosofijos, bib bos įskaitą (trumpo liotekininkystės ir bibliogra vertimas, pokalbis, atsakymai į klausimus). fijos, teisės specialybes Stojantieji egzaminuojami pagal vidurinių mokyklų pro Istorija (žodžiu ir raštu) — gramas. į istorijos specialybę Asmenims, be pateisinamos Istorija (žodžiu) ir kūrybinis priežasties neatvykusiems tvar numatytu latku konkursas (du etapai) — raš karaštyje į egzaminą, toliau laikyti eg tu ir žodžiu — į žurnalisti zaminu neleidžiama. Nukelia į 2 psl. kos specialybę specialiuosius (egzaminas iš laikytas, jeigu gautas ne ma žesnis kaip 4 balų įvertini mas).
Studentų priėmimo į dieninį skyrių tvarka (1991 m.) Atkelta iš
1991. 2. 28
UNIVERSITAS VILNENSISe
2 psl.
1
psl.
PRIĖMIMO TVARKA 1. Be stojamųjų egzaminų priimami i Matematikos, Fizi kos, Chemijos fakultetų spe cialybes, chemijos, fizikos, matematikos olimpiadiu lau reatai, 1991 m. olimpiadų prizininkai, į biologijos spe cialybę — 1991 m. bendro sios biologijos olimpiados prizininkai. 2. Atskiru konkursu, skiriant iki 50 proc. vietų, bus pri imami vyrai ir merginos į šias specialybes: biologija, geografija, geologija, medici na, ekonomika ,lietuvių kal ba ir literatūra, klasikinė filologija, tusų kalba ir lite ratūra, užsienio kalba, žur nalistika, istorija, blbliotekininkysė ir bibliografija, psihologija. socioiogija, filo sofija .teisė, ekonomika ir savivaldybės ūkio valdymas, kompiuterinės dokumentų sis temos. Tarp priimtų į šias! specialybes vyrų ir merginų balų skirtumas negali būti di desnis kaip 4. 3. Konkurso būdu priima mi surinkę daugiausia balų. 4. Surinkusiems vienodą ba lų skaičių pirmenybė sutei kiama: a) iš karto apsisprendusiems studijuoti norimą specialybę, b) baigusiems vidurines moky klas aukso medaliu ir spe cialiąsias vidurines mokyk las diplomu su pagyrimu, c)
baigusiems vidurines mokyk las sidabro medaliu, d) turin tiems aukštesnį atestato pa žymių vidurkį, e) turintiems pagyrimo raštus už la”bal ge rą dalyko žinojimą (iš kurių laikyti egzaminai), f) baigu siems universitete pedago go fakultetą ir stojantiems į pedagogines specialybes. 5. Bendru konkursu pri imami į Gamybos ekonomikos ir valdymo fakulteto spe cialybes, i Ekonomikos ki bernetikos ir finansų fakul teto specialybes, į Fizikos fakulteto specialybes, į Ma tematikos fakulteto specialy bes. Paliekamas tikslinis pri ėmimas į 1991 m. skirtas vietas Pietryčių Lietuvos gy ventojams. Visus čia nepaminėtus su priėmimu susijusius klausimus sprendžia priėmimo komisija. TEIKIAMA: INFORMACIJA Vlniuje iki 1991 m. kovo 1 d. telef. 611448 — studijų skyrius, nuo kovo miėn. 1 d. iki balandžio mėn. 30 d. telef. 769396 — Skaičiavi mo centras.
Kaune — telef. 201333, 201233. REKTORIUS PASTABA: stojamųjų eg zaminų schemą žr. 4 psl.
Geologija, geografija, biologija—gamtos pažinimo ir jos suvokimo mokslai Gamta, negyvoji ir gyvoji, yra pamatas ant kurio mes, ŽMONES, stovime. Sunaiki nę ją, sunaikinsime žmogų. Fizikos ir chemijos mokslų pagalba pažinęs negyvąją gamtą, žmogus gavo atkirtį, iškilo ekologinės problemos: valgom nuodingą maistą, ge riam nuodingą vandenį, kvė puojam nuodingu oru, darko me savo genofondą ir t.t. Fi zikos ir chemijos mokslų idė jomis pagrįstos technologi jos sukūrė mums šiandieninį gyvenimo komfortą ir kultū ros kėlimo galimybes, bet labai brangia — žmogaus sveikatos sąskaita. Susidariu sią situaciją būtina taisyti. O tai galima padaryti tik giliai susipažinus su mūsų Žeme, Žemės gelmėmis bei paviršiu je esančia gamta, gyvosios gamtos atsiradimu, vystymosi priežastimis ir mechanizmais, žmogaus gimimu ir pačiu žmo gumi. Tik tuomet galėsime įdiegti naujas, biologiniais principais pagrįstas technolo gijas, kurios harmoningai įsi lies į gamtą, nedarkys jos, žmogaus. Vilniaus universitete Gam tos mokslų fakultete geolo gija, geografija ir biologija — senos klasikinės mokslų sritys, šiandien įgaunančios naują prasmę. Fizika, chemi ja, matematika tai tik atra miniai akmenys geologijos, geogrfijos ir biologijos moks lams suprasti..
Nauja stojamyjŲ egzaminy tvarka Naują stojamųjų egzaminų į Universitetą tvarką komen tuoja Rektorius prof. R. PA VILIONIS: — Stojamuosius egzaminus stojantieji pradės laikyti prieš abitūros egzaminus, t. y. ge gužės mėnesį. Pradžioje bus laikomi bendrieji egzaminai, kurių rezultatus leidžia ma įrašyti į stojančiųjų bran dos atestatus. Taigi, pakar totinai mokykloje šių egza minų laikyti nebereikės. Sto jantysis taip pat galės laikyti daugiau egzaminų, nei rei kalauja jo pasirinkta speci alybė, išlaikydamas Universi tete didesne dalį abitūros eg zaminų. Po brandos egzami nų moksleiviai grįš pas mus vėl laikyti specialųjį egza miną. Gavę Universitete tik nepatenkinamą pažymį, turės teisę tą egzaminą perlaikyti mokykloje. — O ką daryti tiems mok sleiviams kurie mokyklą baigė anksčiau? — Jiems galioja ta pati tvarka. Egzaminus laikys vi si vienu metu. — Kuo pagrįstas toks sto
jamųjų egzaminų tvarkos pakeitimas? Kuo jis naudin gas Universitetui? — Įdiegiant naują sistemą, atsirado galimybė realizuoti senokai skelbtą tikslą, kad stojantieji ir baigiantieji mo kyklas laikytų vienus egza minus. Be to, patikriname, kaip mokykla paruošė sto jantįjį į Universitetą. Įsiti kinama, koks abiturientu iš prusimas. O tai — gera pas kata tobulėjimui. Tuo pačiu
Bendrojo užsienio kalbos egzamino struktūra Bendrasis užsienio kalbos stojamasis egzaminas univer sitete laikomas raštu. Stojantieji turi mokėti tai kyti vidurinės mokyklos pro gramos užsienio kalbos lek sikos ir gramatikos žinias.
Užsienio kalbos testo tik slas — patikrinti, kaip sto jantieji supranta skaityda mi be žodyno grožinės bei mokslo populiarinimo litera tūros adaptuotus tekstus, turin čius iki 4 proc. nežinomų žodžių, kaip jie sugeba su vokti nežinomų žodžiu pras mę, atskiro sakinio ir viso teksto bendrą prasmę, pri taikydami mokykloje įgytas žodžių darybos, žodžių dau giareikšmiškumo žinias, at kreipdami dėmesį į tam tikrą bendrašaknių žodžių formos panašumą gimtojoje ir užsie nio kalboje, o taip pat remda miesi kontekstu. Tuo pačiu patikrinamos ir vidurinės mo kyklos programoje numatytos užsienio kalbos morfologijos ir sintaksės žinios.
Ypač didelį dėmesį mes skiriame naujoms biologijos mokslo kryptims, jų vysty muisi ir specialistu ruošimui naujų biotechnologijų kryp timi. Tai ne tik mikrobiolo gija ir biochemija. Tai ir augalų fiziologija su ląste linės inžinerijos metodais, tai ir aukšto lygio virusologinė ląstelinių kultūrų diagnostika, be kurios negali būti šiuolai kinės agrotechnologljos ir įvairiausių biofizikinių ir biokibernetinių idėjų ir meto dų diegimas tiriant gyvosios Užsienio kalbos testą su gamtos paslaptis, ekologines daro 4 užduotys. sistemas, kiekybiškai įverti nant ekologines būsenas. Ne Pirmoje užduotyje pateikia galime aplenkti ir teorinių bi apimtis ologijos pagrindų — bend mas tekstas, kurio rosios ir teorinės biologijos. 1000—1200 ženklų. Teksto Kad šios idėjos būtų įgy supratimas tikrinamas klau vendintos Gamtos mokslų fa simų-atsakymu forma, siūlant kultete numatoma reformuoti mokymo procesą. Jis taps dvi pabraukti teisingą atsakymą pakopiu: pirmaisiais metais iš 4 pateiktų atsakymų kiek studentai įgys bendrąjį išsi vienam klausimui. Kiekvienam lavinimą, po to galės pasirin tekstui yra 5 klausimai. kti specialesnes studijas arba praktinę veiklą. Biologai ga Antroje užduotyje tikrinamos lės pasirinkti tokias studijų gramatikos žinios. Sakiniuose kryptis: tradicinę — klasiki praleistos žodžių formos, žo nę biologiją, modernesnę — džiu grupės, sakiniai, jung nauju biologiniu - biotechno loginių specializacijų krypti. tukai. Iš 4 duotų variantų Norintys būti biochemikais ir reikia nustatyti teisingą ir biofizikais Chemijos bei fizi jį pabraukti. kos fakultetų studentai galės specializuotis biologijos moks Trečioje užduotyje pateikia luose. mi 5 sakiniai. Kiekviename iš jų pabraukti žodžiai, ku Doc. Dobilas KIRVELIS GMF dekanas riems reikia raštu sudaryti
klausimus. Labai svarbu mo kėti sudaryti klausiamuosius žodžius, ypatingai prielinksninei žodžiu grupei. Ketvirtoje užduotyje reikia atsakyti į pateiktus klausimus raštu pagal mokyklos progra moje numatytas temas, pritai kant leksikos ir gramatikos žinias, atkreipiant ypatingą dėmesį į žodžių derinimą sa kiniuose, į sakinio dalių iš sidėstymą paprastuose ir sudė tiniuose sujungiamuosiuose ir prijungiamuosiuose sakiniuose. Klausimai pateikiami tokia tematika: 1. Autobiografija
2.
Mūsų šeima 3. Mano darbo diena 4. Poilsio diena mano šeimoje 5. Mano namai 6. Mano mokykla 7. Mano draugas
8. Mėgstama knyga 9. Mėgstamas rašytojas 10. Atostogos 11. 12.
Ekskursija Kinas. Teatras
13.
Sportas
14. Lietuva 15. Vilnius — Lietuvos Res publikos sostinė 16. Mano gimtasis miestas (kaimas) 17. Lietuvos įžymūs žmonės
18. Šalis, kurios kalbą mo kausi 19. Šalies, kurios kalbą mo kausi, sostinė (miestai) 20. Šalies, kurios kalbą mo kausi, įžymūs žmonės Anglų kalbos katedra Doc. J. GRIGALIŪNIENĖ Vokiečių kalbos katedra Doc. I. NORKAITIENĖ
sudarome galimybes pasitik rinti savo „intelektualinę sveikatą“ anksčiau, nei sto jantieji tą galėtų padaryti stodami į kitą aukštąją mo kyklą. — Norėčiau sužinoti, kaip vyks busimųjų studentų priė mimas. — Egzaminų datas sto jantieji sužinos kove mėnesį. Dirbs techniniai darbuotojai, kurie skirstys stojančiuosius į grupes. Moksleiviai iš anksto žinos, kokiomis dienomis jie laikys bendruosius egzaminus. — O ar bus galimybė ne turintiems pastogės egza minų metu gauti bendrabutį?" — Mes duosime bendrabu čius tiktai tuo atveju, jei jo labai reikės (nepatogus trans porto atvykimo grafikas, etc.). Mums žada padėti Kultūros ir švietimo ministerija. — Ar bus kūrybinis egza minas, pavyzdžiui, žurnalis tams? — Taip, bus. — Dėkui už pokalbį. Kalbėjosi Remigijus BIELINSKAS V. Naujiko nuotr.
FILOLOGIJA -
VISADA
AKTUALU Visuomenės humanitarizavimo banga pastaraisiais me tais sustiprino filologinių ži nių poreikį ir aktualumą. Fi lologai — kalbininkai ir lite ratai — vėl pasijuto svarbūsir reikalingi Lietuvos kultū rai, politiniam gyvenimui, švietimui. Aukštos kvalifika cijos lituanistų, anglistų, vo kiečių, prancūzų, rusų kalbosmokytojų, dėstytojų, vertėjų, redaktorių pareikalavimo jau kelinti metai negalime paten kinti. Laikinai sumenkėjęs rusistą poreikis, bet žiūrėkimepenkerius metus į priekį, kai gyvenimas įeis į normalias vė žes — ir nekils abejonių, kad didžiausios mūsų kaimy nės kalba ir didinga rusų li teratūra negali būti neaktuali. Filologijos fakultete ir to liau bus studijuojamos tradi cinės pagrindinės specialybės: lietuvių, rusų, anglų, vokie čių, prancūzų filologija. Spe cialybės statusą pradės įgau ti klasikinė filologija, iki šiol formaliai gyvavusi specializa cijos teisėmis. Tačiau naujie ji studijų planai pertvarkyti taip, kad be pasirinktosios specialybės, kiekvienas filolo gas turės galimybę mokytis ir kitų, nebūtinai tradicinių svetimų, kalbų, lenkų, bul garų, švedų, danų, estų, lat vių ir kt. Nuo pernai metų lituanistų specialybėje at sirado skandinavistikos spe cializacija t. y. grupė, pa pildomai studijuojanti švedų kalbą, skandinavų literatū rą, kultūra. Planuojame ir šiemet tęsti šį užmojį, pasik vietę kurios nors skandinavų kalbos dėstytoją. Vilniaus universiteto Filologijos fa kultetas turi tapti įvairiau sių kalbų centru.
Ir dar viena, dėmesio ver ta pastaba: nebesirengiame' būti vien „mokytojų kalve". Antrajame studijų etape nu matytos ne tik mokytojų, bet ir mokslinio darbo, leidėjųredaktorlų, kultūros bei švie timo organizatorių. vertėjų specializacijos, kurios bus pasirenkamos laisva valia1, atsižvelgiant Į parodytus ga bumus ir polinkius.
„„ , ?oc- Kęstutis URBA Filologijos fakulteto dekanas
1991. 2. 28
■iii
-- ------------
;
aagį
"V
UNIVERSITAS VILNENSIS
Kauno Humanitariniame fakultete ■
1
Be informacijos — nei žingsnio Informacinis aprūpinimas pastaraisiais dešimtmečiais — tam tikros žmonių grupės profesinė veikla. Jis yra lai komas nauju šiuolaikiniu in formacinio darbo etapu, į kurį orientuojasi visos mokslinės techninės informacijos tar nybos. Informacinis aprūpi nimas suprantamas kaip pro cesų, susijusių su specialiai parengtos mokslinės techninės informacijos teikimu, visuma. Šios mokslinės techninės in formacijos paskirtis — sprę sti mokslo ir technikos, val dymo uždavinius priklauso mai nuo jų atlikimo etapų. Sį darbą dirbantys asmenys vadinami įvairiai: informa toriais, informatoriais-referentais, inžinieriais-informatoriais, inžinierlais-kuratorials (jeigu jie turi inžinerinį Išsi lavinimą). Informatorius atlie ka informacijos paiešką, ją analitiškai — sintetiškai ap doroja, pateikia ją mokslinin kams bei specialistams įvai riai: kaip antrinius dokumen tus (referuotą literatūros są rašą ar rodyklę, paprastą li teratūros sąrašą, analitines ir referatines apžvalgas), pirminius dokumentų rinki nius, faktografinę informaci ją. Konkrečiai temai ir konk rečiam temos vadovui gali būti sudaromos teminės dos jė (pirminių ir antrinių do kumentų sankaupa). Informacinio aprūpinimo specialisto (informatoriaus) veiklos objektas yra mokslo tiriamieji, projektavimo-konstravimo, valdymo ir kiti da rbai, kuriuos reikia aprūpin ti informacija (tiksliau tų darbų konkrečios temos). Informacinis aprūpinimas su tampa su tų darbų etapais, o jo rezultatai yra laikomi jų dalimi. Nuo informacinio aprūpinimo priklauso tų dar bų kokybė, efektyvumas, kon krečių išradimų ar gaminių patentinis grynumas. Informa torius drauge su temos vyk dytojais atsako už mokslo ti riamojo darbo rezultatus. Praktikoje sutinkamas ir te mos informacinis aprūpinimas ūkiskaitos pagrindais (infor macinis marketingas) Naujomis ūkininkavimo są lygomis sparčiai steigiasi pri
vačios, kooperatinės, akcinės bendrovės bei įmonės. Daugu ma jų. norėdamos išlaikyti sai. vo lygį bei konkurenciją, tu rės rūpintis ne tik aukštos kvalifikacijos darbo jėga, našia technologija, geriausia žaliava, optimaliais valdymo metodais, bet ir technine, ekonomine, organizacine in formacija. Manoma, kad to kioms firmoms neapsimokės kurti savo informacijos tar nybas ar atskiras informato rių darbo vietas. Net kai kurios senos įmonės šiuo metu atsisako informacijos tarnybų. Lenkų specialistai jau dabar bando prognozuoti, kaip bus patenkinami visų šių firmų informaciniai po reikiai. Pavyzdžiui, Janas Sujka teigia, kad firmos ga lės ir turės naudotis moko momis informacinių maklerių (lietuviškai — informacinių tarpininkų) paslaugomis, (tai savotiška informacinio marke tingo atmaina). Jie teiks mo komas informacines paslaugas, šią veiklos sritį laikydami pagrindiniu savo pajamų šaltiniu. Informacinis tarpi ninkas (makleris), žinantis įvairių informacijos įstaigų galimybes, įvaldęs informaci jos paieškos, surinkimo, per dirbimo, vartotojų informa cinių poreikių išaiškinimo technines priemones, galės dirbti nepriklausomai, vado vautis savo atsakomybe. Jis galės steigti informacinį biu rą (firmą), atstovaujamą vie no asmens — savininko arba kompanjonų kooneratiniu ar kitu pagrindu. Taigi firmos, trokštančios patenkinti savo informacinius poreikius, tarsis su firmomis, pasirengusiomis tai garantuoti. Prognozuoja ma, kad informaciniai makle riai bus gyvybiškai reikalingi tam tikriems vartotojams, pasiruošusiems gerai mokėti už informaciia, už patikimą, grei tą, individualų, garantuotą aptarnavimą.
formatoriai, nuo 1991 metų pradedami rengti VU Kau no Humanitariniame fakul tete vakarinio mokymo for ma.
:
i espublika: teks nuo indus trinės visuomenės pereiti prie informacinės. Beveik visos naujos perspektyvios, turin čios paklausą darbo rinkoje specialybės reikalauja iš žmoo-aus darbo su kompiuteriu įgū džių. Tačiau tie įgūdžiai — tai nebūtinai mokėjimas pro gramuoti. Pasaulio programų rinkoje yra labai daug įvai rių sistemų, taikomųjų prog ramų paketų, kompiuterinės grafikos priemonių, duomenų bazių valdymo sistemų, in tegruotų sistemų. Labai sva rbu mokėti pritaikyti vieną ar kitą programų sistemą kokios nors klasės uždaviniams spręs ti, susigaudyti toje programų daugybėje, išsiugdyti bendrą supratimą apie jų panaudoji mo galimybes. Aišku, progra mavimo įgūdžiai irgi reika lingi, gali tekti tas sistemas modifikuoti, įjungti jas į taip vadinamus „vartotojų blokus“, projektuoti naujus dokumen tus ir jų gavimo technologi jas. Štai paprastesnis pavyz dys — ruošiant straipsnius, dokumentus, skelbimus, laiš kus irgi tenka naudotis tek stų apdorojimb sistemomis.
■' :.
•
Ekonomikos ir savivaldybių ūkio valdymo specialybė
Ekonomika ir savivaldy bių ūkio valdymas — tai nauja VU Kauno Humanita Į informacinio aprūpinimo rinio fakulteto dieninio sky specialyybę priimami dirban riaus specialybė. Šios srities tys asmenys, baigę vidurinę specialistai labai reikalingi mokyklą. Labai laukiame įsi organizuoti, eksploatuoti ir gijusių kokios nors srities specialųjį vidurinį išsilavini plėtoti savivaldybių ūkiui, mą ir specialistų su aukštuo kuriam priklauso įvairios ju inžineriniu, ekonominiu šakos. ar kitu išsimokslinimu, norin čiu gauti antrą diplomą, nes Šios specialybės naujuose Informatoriai turi susigaudy mokymo planuose išskiriamos ti toje srityje, kurią jie aprū pina informacija. Baigusiems kelios studijų pakopos. Bazi šią specialybę suteikiama in nio mokymo laikotarpis: stu formatoriaus (kvalifikacija. dentai studijuoja būtinus aukš Jūsų išminties laukia moks tosios matematikos, ekonomi lo, projektavimo-konstrąv'imo įstaigos, įmonės ar firmų in kos teorijos, technologinių sis formacinės tarnybos, galėsite temų pagrindus, ekonominės jėgas išbandyti Informacinės informatikos bei personalinių rinkos (informacinio marketin kompiuterių ir informacinės go) srityje pavieniui arba organizuodami privačius in technologijos disciplinas. formacinius biurus (firmas) Aukštesniuose kursuose stu ir telkdami mokamas infor dijuoja ekonomikos matema macines paslaugas. tinius metodus ir modelius, Tačiau kur bedirbtų infor makroekonomiką, finansus ir macinio aprūpinimo specialis kreditą, įmonės ekonomiką tai, informatoriai, jie turi bei kitas ekonomistams reika greitai orientuotis informaci jos sraute, logiškai mąstyti, jiems būtinos gilios profesi nės žinios. Todėl informaci nio aprūpinimo specialybės studentai mokysis užsienio kalbų, filosofijos, politologi Referentai — vertėjai iš jos, psichologijos, logikos, rusų ir vokiečių kalbų — tai aukštosios matematikos, eko nauja specialybė Vilniaus Uni nomikos bei marketingo pag versitete ir Lietuvoje. Spar rindų ir kitų bendramoksli čiai plečiantis ryšiams su kuriasi nių dalykų. Profesines žinias vakarais ir rytais, kaups studijuodami informa bendros įmonės, stambūs su sivienijimai, kuriuose taiko tikos, bibliografijos, biblio mos vis naujesnės darbo for tekininkystės, dokumentalogijos, patentologijos ir kitus mos. Specialistas, mokantis dalykus, įgis darbo su auto dvi kalbas, sugebantis naudo matizuotomis informacijos sis tis kompiuterine technika, ne informacijos temomis žinių bei praktinių pasimetantis Vakarų rinkose informa įgūdžių. Si įdomi specialybė sraute, bus nepamainomas ciniai makleriai (angį, infor- labai reikalinga mokslo ir šiose naujose įmonėse. matlon broker) jau surado Studijuoti referento — savo vietą. Reikia manyti, technikos progresui Lietuvo kad šie specialistai suras sa je. vo vietą ir Lietuvoje. Jais Doc. J. CEPYTE, galės dirbti ir informacinio aprūpinimo specialistai — in- E. doc. p. D. PETRIKIENE
lingas disciplinas, taip pat marketingą ir tarptautinius ekonominius santykius. ‘ Studentai išklauso valdymo teorijos, valdymų darbo orga nizavimo, sistemų teorijos, valdymo sistemų projektavi mo, teritorinės informacinės ir duomenų apdorojimo siste mų kursus. Studijų metu išsamiai dės tomi savivaldos raidos istori jos, savivaldos teorijos pag rindų, savivaldybės ūkio ša kų ekonomikos, organizavimo ir analizės kursai. Atsižvelgiama į studentų polinkius: galima pasirinkti kai kurias alternatyvias dis ciplinas. Visi studentai rašo kursinius darbus, atlieka gabybinę praktiką. Baigusiems suteikiama ekonomisto kvali fikacija. Absolventai galės dirbti savivaldybių ekonomis tais, menedžeriais. Prof. V. PAŠKEVIČIUS
Referentai — vertėjai
Tiltas tarp ekonomikos ir informatikos Jei kada nors vykote iš Kauno į Suvalkiją ar prie šinga kryptimi per senąjį Aleksoto tiltą, turbūt pas tebėjote gražius restauruotus pastatus krantinėje, prie upės, Čia, vokiečių kolonistų 16 a. statytuose namuose, nuo .1984/85 mokslo metų įsi kūrė Vilniaus Universiteto padalinys, šiuo metu vadina mas Kauno Humanitariniu fa kultetu.Gražūs fakulteto kie meliai, senoviniai rūmai, iš kilminga ir santūri Aula, ku rioje ir dabar švenčių dieno mis meldžiasi liuteronai arba skamba vargonai, verčia su sikaupti. Neveltui dažnas, pir mąkart užėjęs į šiuos rumus, sako: „Taip, čia tikrai jau čiu Universiteto dvasią“. 1990 metų rudenį fakulte te įkurta Informatikos kated ra, kurioje studijas pradėjo pirmieji dvidešimt studentų busimieji kompiuterinių dokumentų sistemų specialis tai. Ši specialybė yra viena iš naujausių fakultete ir Univer sitete. Net nesidomėdami kom piuterių mokslu, tikriausiai jaučiate, kad pasaulis kei čiasi: ateity neišsiversime be kompiuterių. Globalinės ten dencijos neišvengs ir musų
—3 psl.
Tai irgi jau ne vien juodas mašininkės darbas — reika lingas aukštesnio lygio tech nologijos supratimas. Specia lios žinios reikalingos ir ieš kant leidinių ar straipsnių bibliotekose, naudojantis cen tralizuotomis mokslinės-tech ninės Informacijos ar patentų sistemomis. Ši specialybė — tai savo tiška, zona tarp ekonomikos ir informatikos mokslų. Bus dėstomos logikos, psichologi jos, marketingo, automatizuo tos apskaitos, dokumentinių komunikacijų, duomenų ba zių sistemų, dirbtinio inte lekto disciplinos, remiantis vieningu Informacinių pro cesų visuomenėje suvokimo požiūriu.
Ši specialybė — tiltas tarp ekonominių ir kompiuterinių specialybių — įdomi, pers pektyvi ir garantuoja jums vietą busimoje informacinė je visuomenėje. Doc. E. TELEŠIUS Katedros vedėjas
vertėjo specialybę Vilniaus Universitete Kauno Humani tariniame fakultete — gar binga. Beje, humanitarinėms studijoms reikia ne tik gerai pasirengti, bet ir toliau kruopščiai dirbti: teks išmok ti kalbas, įsisavinti techninio vertimo specifiką, skaityti grožinę literatūrą, sužinoti profesines etikos paslaptis, fakultatyvuose susipažinti su ekonomikos, religijos, Lietu vos istorijos pagrindais. Doc. A. KOVTUN Katedros vedėja
Smulkaus verslo ir prekybos organizavimas bei valdymas Respublikos ūkyje vykstan tys denacionalizavimo ir .privatizavimo procesai be tarpiškai reikalauja speciali stų, sugebančių dirbti besi formuojančios rinkos sąlygo mis.
Studijas galėsite tęsti- dar dvejus metus, jei norėsitetapti stambių įmonių, įstaigų, ūkių vadovais, specializuotis mažmeninės, didmeninės pre kybos, maitinimo', buįitiniji paslaugų, kitų verslų srityse.. Šiose studijose daug dėmesio Kauno Humanitarinio fa bus skiriama tarptautinės ko kulteto prekybos ekonomikos mercijos, įmonių valdymo ir katedra besikuriančioms smul vadovo darbo organizavimo, kios ir vidutinės prekybos, įmonių ūkinės veiklos anali maitinimo, buitinio aptarna- zės disciplinomis. vimo ir kitų verslų individu Suprantama, kad permai alioms, valstybinėms įmonėms, ūkinėms bendrijoms, akci nos Respublikos ekonominia pakeisti nėms bendrovėms pradeda me gyvenime gali ruošti reikalingus plataus pro smulkaus verslo ir prekybos organizavimo bei valdymo filio komersantus. specialybės mokymo planus. Per ketverius studijų metus Tačiau studijuodami šią spe Jūs susipažinsite įsu marke mokymo tingo, menedžmento pagrin cialybę vakarinio dais, įmonių steigimu, įmo skyriuje, Jūs sužinosite daug nių komercinės veiklos orga naujovių. nizavimu, ekonomika, Jūs Doc. V. VENGRAUSKAS galėsite pasirinkti disciplinas. Kauno Humanitarinio Pasirenkamų disciplinų — fakulteto prekybos 1,5 karto daugiau už bendras ir specialybės pri ekonomikos katedros valomas disciplinas. vedėjas
■
UNIVERSITAS V1LNENSIS
4 psl.
1991. 2. 28
StojamŲjŲ egzaminu tvarka (schema) 1991 m.
7 - žodžiu
R. - raštu
Ateitis — JŪSŲ rankose
Jei stojate ■
1 Matematikos fakultetą
Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete ruošiami dviejų pagrindinių krypčių— finansų-apskaitos ir plataus Matematikos fakulteto stu profilio ekonomistai — spe dijų sistemoje numatoma ne cialistai. Pirmos krypties spe cialistai — tai ateities finan- mažai pakeitimų. Aktualiausia sistai, įvairaus profilio bankų naujovė — studentai bus darbuotojai .mokesčių ins skirstomi į specialybes tik po pektoriai, aukštos kvalifika pirmųjų mokslo metų, atsi cijos buhalteriai, revizoriai, žvelgiant į jų pageidavimus kontrolieriai, auditoriai... Be ir pažymius. Manome, kad Si šių specialistų neišsiversime nauja tvarka leis studentams rinkos ūkyje. geriau įvertinti savo polinkius Plataus profilio ekonomis ir galimybes. Beje, specialy tai — tai ekonominės infor bės lieka tos pačios: matema matikos, ekonomistai-statistikos tika (gamybinis ir pedagogi organizatoriai ir ekonomikos nis skyriai) ir taikomoji ma Po sisteminės analizės (buvusieji tematika (informatika). antrųjų mokslo metų studen ekonomistai-kibernetlkai) spe tai pasirinks specializaciją ir cialistai. Šios krypties ekono pradės antrąjį (specialųjį) stu mistai turi gerai žinoti eko dijų etapą, kuris truks du me nomikos teoriją, gerai įsisa tus. Viena iš jo ypatybių — vinti kompiuterinę techniką, didėjanti laisvai pasirenkamų sugebėti analizuoti, komplek mokymosi dalykų dalis. As siškai nagrinėti ūkinius pro menys, sėkmingai baigę šį eta cesus. Tai ateities ūkio gyve pą, gaus aukštojo mokslo (ba nimo strategai, ekonomlstai- kalauro) diplomą. Taigi, aukš analitikai, ekonominės infor tasis mokslas truks tik 4 me macijos duomenų bazių kūrė tus. Tačiau geriausieji absol magistro jai, ūkio reguliavimo ir prog ventai, siekiantys laipsnio, galės tęsti mokslą ir nozavimo specialistai. po 1—2 metų, apgynę dip Jeigu Jus traukia socialiniai lominį darbą. Tiesa, pastaro mokslai, mėgstate konkretumą, sios nuostatos dar nėra galu neabejingi visuomenės gyve- tinės ir turės būti suderintos venimui, kviečiame į mūsų su ruošiamais mokslo ir stu fakultetą. dijų įstatymu ir Universiteto Prof S. MARTIŠIUS reguiiamlnu. Ekonominės kibernetikos Prof. Vigirdas ir finansų fakulteto MACKEVIČIUS dekanas
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 611179. Tiražas 6000 egz. 1 spaudos lankas SL,321.. Užs. Nr. 390. Redaktorė Liana BINKAUSKIENE
LIETUVOS KOMERSANTAS? REALU. Jei jus domina ūkio klestė reiks ne tik studijuojant. Juk jimo ir jo nuosmukio, mate vargu ar netolimoje ateityje rialinės gerovės ir skurdo, kvalifikuotu bus pripažįsta dalyvavimo ir sėkmingos vei mas toks komersantas, kuris klos vidaus ir užsienio rinko sugebės bendrauti tik rusų je problemos, rinkitės komer kalba. santo specialybę. Stojantieji į komercijos Atsisakysime senųjų, vien specialybę vietoj ekonominės valstybinei monopolistinei geografuos stojamojo egza prekybai skirtų specialistų mino laikys užsienio kalbos rengimo programų. Pagrin egzaminą. dinį dėmesį skirsime rinkos Visi stojantieji į komercijos bei komercinių santykių stu dijoms. Pradedami dėstyti specialybę bus priimami ben dalykai, kurie Lietuvoje, kaip, dro konkurso tvarka, neskir beje, ir visoje Sovietų Są stant pagal specializacijas. jungoje, iki pastarojo meto Nuo trečiojo kurso studentai nebuvo studijuojami. Pavyz galės pasirinkti programų kom džiui, marketingo mokslų plektus pagal tai, kokia sritis kompleksas, kuris iš esmės juos domina. Formuojami pro pakeičia anksčiau dėstytų gramų komplektai leis pasi specializacijas: planavimo ir valdymo moks rinkti šias lų dalį. Kaip žinoma, šių vartojimo reikmenų prekyba, dalykų dėstymui dar nėra li gamybos priemonių prekyba, paslaugų teratūros ir vadovėlių lietu užsienio prekyba, vių kalba. Svarbu gerai mo koffiėrcija, prekių ekspertizė. kėti užsienio kalbą. Jos pri Be šių dar gali būti sufor
muotos ir kitų specializacijų programos. Populiaresnes programas pirmi galės pasi rinkti aukštesnį balų vidurkį per pirmą ir antrą turą pa siekę studentai. Studijų programos komp lektuojamos taip, kad studen tai galėtų įgyti ne tik vals tybinei tarnybai ar stambios įmonės ar firmos komercinės tarnybos veiklai reikiamas žinias, bet ir savarankiško komercinio verslo steigimui ir jo tvarkymui reikiamas žinias ir įgūdžius. Fakultete orientuojamasi į tai, kad būtų ugdoma gar bingos konkurencijos dvasia ne tik tarp specializacijos pro gramas pasirenkančių stu dentų, bet ir tarp jas for muojančių ir realizuojančių dėstytojų grupių.
Prof. V. PRANULIS Prekybos fakulteto dekanas
Gamybos ekonomikos ir valdymo fakultete Lietuvos ūkio orientavimas į rinkos ekonomiką, įmonių bei organizacijų perėjimas prie ekonominių, ryšių, pa remtų naujais nuosavybės san tykiais, abipuse ekonomine nauda ir veiklos laisve, rei kalauja nedelsiant pradėti rengti plataus mąstymo, ini ciatyvius ir kūrybiškus, gerai išmanančius verslininkystės dalykus ekonomistus. Spręs dami šį uždavinį ir toliau stengsimės įtvirtinti pakopinį mokymą, sudaryti studentams kuo palankesnes sąlygas in tensyviam ir kūrybiškam dar bui. Kokios naujovės laukia bū simų studentų Gamybos eko nomikos ir valdymo fakulte te? Pirmiausia, sėkmingai iš laikę stojamuosius egzaminus ir praėję konkursą, abitu
rientai bus priimti ne į tam tikrą specialybę, o į fakul tetą. Po dviejų metų bazinių studijų (beje, mokymo pro grama čia visiems bendra), studentai turės teisę rinktis (konkurso tvarka) vieną iš numatomų siauresnių specia lizacijų: tarp jų gamybos eko nomika ir valdymas, darbo ekonomika ir personalo val dymas, tarptautiniai ekonomi niai santykiai, savivaldybių ekonomika ir kt. Beje, specia lizacijų ratą ir kvotas (vietas) Jose kiekvienais metais nulems rinkos poreikiai. Pirmenybę rinktis vieną ar kitą specia lizaciją turės daugiausia balų egzaminų sesijų metų surinkę studentai. Antrosios pakopos (specia liųjų studijų) mokymo prog ramos gerokai skirsis nuo ba
zinių studijų. Salia privalomų disciplinų (pvz, makroekono minio planavimo ir valstybi nio reguliavimo, marketingo, menedžmento, rinkos ūkio mechanizmo ir t. t.) studentai galės patys pasirinkti dalykus bei seminarus, kurie, jų manumu, galėtų geriausiai ati tikti jų poreikius ir interesus. Po antros pakopos studijų (5 metų) geriausiai pasiruošę studentai galės tęsti mokslą taip vadinamose podiplominė se studijose ir rengtis mokslotiriamajam darbui.
Doc. S. IMBRASAS Gamybos ekonomikos ir valdymo fakulteto dekanas