hinc itur ad astra
universitas
SAUSIS 1995 m.
vilnensis
Kaina sutartinė
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
IS PAUKŠČIO SKRYDŽIO Sesija, sesija... Nors, tiesą sakant, nei ji baisi, nei ji smagi.
Tiesiog toks kas pusmetį pasikartojantis festivalis, kurio me tu sutvirtėji protiškai ir nusilpsti fiziškai. Tiesiog tokia chro
niška liga, į kurią - jei nori - gali ir nebekreipti dėmesio. Nors nepatarčiau. Ir dabar dar esama mirtinų ligų... O iš kitos pusės sesija - tradicinis žinių patikrinimas,
leidžiantis įvertinti studento darbą ir gabumus. Labai nor malus dalykas. Ką užsidirbsi - tą ir gausi. Nėra čia ko bijoti.
O dar iš vienos pusės sesija - kasdieniškiausia kasdie nybė. Štai sėdi “Universitas Vilnensis” redakcijoje studentas A. ir rašo straipsnį. Ateina pas jį kitas redakcijos darbuotojas
studentas B. ir sako: “ak, mane išmetė iš egzamino”. O A.
Nr. 1 (1532)
tada sako: “nesijaudink, ir mane išjo pernai išmetė”. Ir guo
džiasi abudu. O tada redaktorius C. sako: “mielieji, kodėl nedirbame?” Ir A. su B. pradeda dirbti. Kaip kasdien. O ką reiškia sesija tai varnai, kuri tupi Sarbievijaus ber žo viršūnėje ir siunčia garsinį signalą K.A.R. savo kolegai
kitame medyje? Turbūt nieko nereiškia. Juolab kad sesija jau
baigiasi - tuoj ir mums ji užsimirš. Geras dalykas užmarštis.
Po pusmečio ir vėl kartosis: sesija, sesija... Ir iš vienos pusės žvelgsime, ir iš kitos, ir iš dar vienos. Ir iš paukščio skrydžio -
irgi pamėginsime nevilties akimirkų. O vienąkart sesijos baig sis. Ir prisiminsime jas atvesdami anūką į senuosius VU rū mus. Arba į Saulėtekį. Ar į Čiurlionio gatvę. Ar Baltupius.
Ir bus ilgu jų. Ir bus gaila. O gal ir ne.
Boleslavas Bukeleris
Universitas Vilnensis
2
1995 9*
Mediumas ar 3-oji stud ijų pakopa^ Kalbėdami apie Universiteto ben druomenę, dažniausiai turime galvoje, kažką neapibrėžiamai idealaus, tauraus, turinčio didžias, gražias ir senas tradici jas, tarsi savaime suprantamą didelį irgi lią intelektą, sąmonę, vaidmenį irpareigą Tėvynei etc. Net jei visa tai tiesa ir visa tai Universiteto bendruomenė turi, vis dėl to norėtųsi dažniau įžengti iš šio makropasaulio į tą mikropasaulio dalelytę, ir žvilgtelėti į smulkias ir nesmulkias pro blemas, reiškinius, kurie Universitete vyksta, įvairesnių Universiteto žmonių eilinių darbuotojų ar neeilinių mokslinin kų akimis, nes jie taip pat - Universiteto bendruomenė. Šįkart “Universitas Vilnensis" žur
nę priklausomybę nuo Universiteto kaip institucijos ir atskirų dėstytojų, ka tedrų, kurie vadovauja studijoms. Taip mokslinės diskusijos erdvė ir galimybė ribojama ne tiek tavo ir kolegų žinių, kiek vidinio stabdžio “neišsišokti”, kaip į tave paskui žiūrės. “UV” Paminėtoje trečiosios studi jų pakopos variantą, gal galite plačiau paaiškinti kuo gi antroji studijų pako pa skiriasi nuo trečiosios, nes tie, kas su doktorantūra susiduria tik fragmen
nalistas nusprendė užduoti keletą klau simų, tokios keistos, pereinamosios ka tegorijos žmogui, jau ne studentui ir dar ne dėstytojui, doktorantui humanitarui Pauliui Vaidotui Saubačiui.
Paulius V. Subačius Aš visų pirma
nemanau, kad doktorantūra yra perei namasis laikotarpis į Universiteto dės tytojų, institutų darbuotojų, mokslinin kų kastą. Kaip tik čia yra sovietmečio laikų supratimas, kai aspirantūra buvo planinė ir priėmimas į ją reiškė, kad vė liau bus vieta katedroje, aspirantas taps kandidatu j mokslų daktarus ir pan. Įsi vaizduoju, kad doktorantūra, po baka lauro ir po magistro studijų, tiesiog yra trečioji studijų pakopa žmogui, kuris sėkmingai baigia magistro studijas ir dar nori pagilinti žinias ar specializuo tis kažkurioje siauroje srityje, nori įgyti žinių, kurių griežčiau apibrėžtoje pir mų dviejų pakopų sistemoje nėra ga vęs. O po to jis gali būti ir geras žurna listas, rašantis apie tą sritį, kurią profe sionaliai išmano, gali būti ir šiaip žmo gaus pomėgio dalykas, ir jis nori studi juoti, intelektualiai tobulėti. Orienta cija tik į dėstytojo, mokslininko statusą kaip tik iškraipo doktorantūros pobūdį ir doktoranto elgesį doktorantūros me tu. Jis nuolat - galvoja ką ten konkre čioje katedroje veiksiu, ką ten dirbsiu, netgi kokį kursą dėstysiu. Gal dažniau doktorantui reiktų pasigilinti ir į fun damentalesnius dalykus, ir studijavimas doktorantūroje neturėtų būtikonjuktūrinis rungtyniavimas dėl vietos. Be to, tai sustiprina ne mokslinę, o instituci
tiškai, žino, pavyzdžiui, tik kad dokto rantas gauna didesnę stipendiją, bet tu ri problemų, ypač doktorantų šeimos, norinčios gauti bendrabutį. P. V. S. Trečioji studijų pakopa, vi sų pirma, skiriasi tuo, kad žmogus vi siškai laisvai renkasi studijų sritį. Pri klausomai nuo to, kokią studijų sritį renkasi ir planuoja rašyti disertaciją, su daromas studijų komitetas. Nežinau, ar visose katedrose, bet teikiama pačiam doktorantui laisvė reikšti savo nuomo nę, kokie žmonės studijų komitetą turi sudaryti. Be to, studijų komiteto funk cijos - ne tiek kontroliuoti ir įvertinti, kiek konsultuoti, patarti, vadovauti stu dijoms. Iš esmės skiriasi pats studijų procesas. Paminėjai socialinę padėtį. Iš tik rųjų kai kam kelia nuostabą, kad dok toranto stipendija didesnč už asistento atlyginimą. Iš tiesų, žiūrint vakarietiš ku, perspektyvumo žvilgsniu, tai nor malu, nes asistentas yra tarnautojas, tu rintis magistro laipsnį, o doktorantas yra žmogus, kuris bando lipti laipteliu
aukščiau. Kita kalba, kad ir mūsiį asH tentai yra vargšai ir ta dešimtis kita^* tų, kurie pridedami doktorantams ir kelia aistras, bet žmogaus ant kito cialinio laiptelio nepastato. Bendrabučiai yra atskira probat ma. Tai pusinės padėties pasekmė, įr0 vaizdavimo, kad doktorantas tarpini*8 kas tarp dėstytojo ir studento. Tai0^ doktorantas tarsi nebeturi studento tpd šių ir dar neturi dėstytojo teisių. DėsPe tojų apgyvendinimu Universitetas pai mažu tarsi nustoja rūpintis, tuo taBu' jei doktorantas būtų normaliai suvoktų mas, kaip trečiosios studijų pakop® žmogus, tai socialinių garantijų požiia riu jis turėtų užimti pačią aukščiau .yt vietą. Taip, kaip magistras gauna d id nę stipendiją už bakalaurą. Šiuo mene yra atskiras doktorantų bendrabutis, įlei čiau kiek aš esu girdėjęs iš kolegų - y j pakankamai daug trinčių dėl to, k;”F doktorantui būtų suteiktas atskirai] kambarys. Žinoma, galiu suprasti Uroai versiteto valdžią - bijomasi, kad prašei dės problemos su privatizacija, doktįej rantas netaps dėstytoju, neapsigins dįr 1 sertacijos, bet nenorės iš bendrabučį Į išsikelti. Tačiau tai yra tvarkos realizųii vimo, o ne pačios tvarkos dalykai. “UV” Vis dėlto,ar doktoranto sql cialinį.statusą galima apibrėžti, o jeigmi taip, ar nebus bandoma kaip socialimap grupei, kartu, spręsti savo problemas J P. V. S. Doktoranto socialinis suJ| tusas yra jaunas mokslininkas, o jauna^ mokslininkas, kaip ir bet koks inteliger tas šiandienos Lietuvoje, turi ubago sc m, cialinj statusą. Iš tiesų jis yra ištiesę J valstybei ranką ir, kadangi mūsuose da sjt nelabai aišku, kas yra ta valstybė, tai ne T labai aišku ir koks yra tas santykis - iš g, tiesimas yra vienakryptis. Kiek jis pas J kui atiduos valstybei, už ką ta ranka iš T tiesiama. Nėra normaliai sutvarkyt T kreditavimo sistema. X Dėl jaunų mokslininkų ir dokto T rantų jungimosi, tai aš ir mano kel w draugai buvo vieni iš tų, kurie bandė 1,1 me, prieš kelis metus, kai įstojome Vi doktorantūrą, kalbėti apie kokią nori organizaciją, profsąjunginio ar kokio ki S1 to tipo, nes iškarto pajutome, kad dok V! torantai yra toks tarpinis sluoksnis. Ta K
r
Nukelta į 3 psl.
ri
i
3
Universitas Vilnensis
995.01 Atkelta iš 2 psl.
dėl bendrabučių, dėl atostogavimo ų . niversiteto poilsio namuose ir 1.1. Bet kit;jlegos į visa tai pažiūrėjo gana skepms škai, manė, kad nieko daryti nereikia, jt0 oktorantas jautėsi labai laisvas žmo nis, savo problemas galintis tvarkyti rol,ats. Taip ir atsitiko. Kiekvienas savo iė roblcmas tvarko pats. Esu girdėjęs iš pin ksliųjų mokslų doktorantų , kad kažTajokią profsąjungėlę jie turi, bet ji, atto tf >, yra gana specifinė, atspindinti tik )ės( Įialybės interesus. Manau, kad suis paryti kokį nors organizacinį vienetą tai juo metu galimybių nėra. Nors problezokių, kurias reikia spręsti, būtų. Tarkim, nio kalba. Universitetas labai suncopl ioži iai sudarė sąlygas doktorantams moaus? s 2-os, 3-os kalbos. lidc 1 “UV” Koks Tavo, kaip jauno menoksalininko, darbas, tema, kurią gvilis, deni, kaip tas darbas sekasi? -ji P. V. S. Mano darbas vadinasi , ki”P< litinio išsivadavimo kultūros samkirarjta ir apraiškos Vilniaus krašte”, o Uoajisekimas ar nepasisekimas... bus di•rasa tacijos gynimas, kai ji bus parašyta, jktijei >u ji bus parašyta, tada į šį klausimą is dir ius galima atsakyti. IUČ1 Vienas dalykas, kurį norėčiau palizm lėti, yra metodologijos problema, iv&no karta nebenori rašyti taip, kaip 5s'bijvo rašoma. Ir čia nekalbu tik apie eil!marksistinę metodologiją - apskritai linia«ie pozityvizmą. Tokį rašymo būdą, la‘ u n galima pavadinti eseistika. Taigi, stLeiistinė kritika ir pozityvinė istorija arinilb| pozityvistinė, tarkim, bibliotekinin?erkystė, knygotyra yra srovės, kurioms ’S( Jūsų kartos doktorantai bando priešin“St I tis. Tiksliau nori eiti kitu keliu. Tas su‘ siti ū rimas nėra tiek skaudus susiduriant . su konkrečiais žmonėmis, dėstytojais. Ęjlogiausia yra tai, kad studijuodami j., mes su kitokiomis metodologijomis ne yt taipjau daug turėjome galimybių susi durti. Paskui atėjo toks laikas, kai bant( dėme puldinėti prie vieno ar kito iš už;eĮ sienio atvažiavusio profesoriaus, ar kas jį nors išvažiavęs į užsienį puldavo prie ie vienos konkrečios knygos, dėstytojo. or; Per trumpą laiką nebuvo įmanoma su ki sidaryti visuotinesnio objektyvesnio ak faizdo. Ir tada galimi kraštutinumai, Ta metimasis į konkretų rašymo būdą, ku lis ne visada tinka. Ne daug Lietuvoje
yra tokių žmonių, kaip V. Kavolis, A. J. Greimas, kurie sugebėjo adaptuoti modernias teorijas. Lietuvos kulturai šito trūksta. Tokia adaptacija būtų mano ir mano draugų tikslas. “UV” Bet universalios metodologijos, matyt, rasti ir nepavyks. Sutinku, kad tai problema, bet ji aktuali labiau doktorantams humanitarams. Norėčiau užduoti abstraktesnį ir kartu konkretų klausimą. Minėjai, kad disertacija “jeigu ji bus parašyta” 1 iš kia, kad ji gali būti ir neparašyta, taigi, kokias matai savo perspektyvas ateityje? R V. S T. ;u pi' Sinti, nors gana piktai pasakiau tą tikslingą orientaciją į dėstytojo statusą, bet tikiuosi, orientuojuosi į darbą Universitete Viiniuje ar ne Vilniuje, jei pasiūlys. Tokių galimybių yra ir pasiūlymų gali būti. Tik nepritariu, kada akcentuojama, kad aš ir mano kolegos turėtume į tą galimybę žiūrėti kaip į vienintelę. Jeigu ne tai viskas. Reikia paminėti ir kitą galimybę. Su kuo galima derinti mokslinę veiklą? Vyresnieji kolegos yra nepatenkinti, kad doktorantai imasi įvairių darbų. Aš manau, kad tas įvairus darbas yra prasmingas ne tik kaip duonos ar pinigų užsidirbimo būdas, nors ir tai yra labai svarbu, bet ir kaip tokia gyvenimišką praktika. Lietuvoje buvo labai daug žmonių, kurie mokėjo daryti tik vieną dalyką, kai ta galimybė išslydo iš po kojų, jie tapo bedarbiais. Būtų labai baisu, jei doktorantas, negavęs dėstytojo vietos ar neapsigynęs disertacijos, taptų socialiai bejėgiu žmogumi. “UV” Nors yra tokia patarlė, kad devyni amatai - dešimtas badas, bet linkiu Tau sėkmės visuose amatuose, kurių Tu ir Tavo kolegos imasi ir, man regis, pagrįstai tikėdamasis, kad to rezultatas bus ne tik amatininkų, bet ir menininkų kūriniai. P. V. S. Vienas gerbiamas profesorius prieš kelis metus yra pasakęs, kad “inteligentas yra žmogus, kuris kenčia už tautą ir už tą kentėjimą turi gauti atlyginimą”. Aš manau, kad mes esąme ne kentėtojai, o darbininkai ir už savo darbą valstybei, turime gauti algą.
" ■ ■ “
UNIVERSITETE... Senato posėdyje Išklausyta Medicinosfakulteto ataskaita ir pritarta tolimesnei jo veiklai. Pritarta Medicinos fakulteto tarybos 1994 m. birželio 14 d. pareiškimui Nr. 1500-40 dėl universitetinės Antakalnio ligoninės sutarties su Lietuvos irJA V užda rąja akcine bendrove, kuri kėsinasi į teisė tai įsikūrusią šioje ligoninėje universitetinę nefrologii kliniką. Nesigilindamas į sutar ties teisėtumo problemą, kurią iškėlė Lie tuvos Respublikos Seimo Ekonominių nu sikaltimų tyrimų komisija. Senatas pareiš kia, kad privačioms pelno siekiančioms struktūroms ne vieta po universitetinių ins titucijų stogu. Patvirtinti Vilniaus universiteto aplinkos studijų centro nuostatai. SVARSTYTA netinkamas studentų el gesys bendrabutyje. NUTARTA: L Skirti papeikimą: a) Ruslanui Paškevičiui - GF11 k. stu dentui, b) Artūrui Vaisiauskui - GF III k. stu dentui. 2. Pašalinti iš bendrabučio: a) Algirdą Kaupinį - GFII k. studentą, b) Robertą Putiną - GFII k. studentą, c) Egidijų Leliūnų - GFII k. studentą. Patvirtintas mokslinių konferencijų, ku rias numato organizuoti Vilniaus universi tetas 1995 m., planas.
■ " ■ ■ B " » a " ■ ■ " ■ ■ " ■ ■ " ■ ■ " ■ ■ " " ■ H " ■ ■ ...ir Pasaulyje “ ■ Baigta rengti originali ir vienintelė Vi ■ durio ir Centrinėje Europoje programa “Jaunimo darbo Lietuvoje Plėtojimas”.
■ ■ B ■ ■ ■
Projektą, kurio vadovė - socialinių mokslų pedagogė iš Miuncheno Andreja Mevald,parėm~ Kultūros ministerija, At viros Lietuvos fondas ir Vokietijos šeimos, pagyvenusių žmonių, moterų ir jaunimo federacinė ' isterija. Pagal projektą mokomi jaunimo dar
■ ■ Z " ■ ■ J ■
bu ir politika užsiimantys žmonės, ugdo mas individualumas, remiamos jau pra dėtos įgyvendinti jaunimo idėjos, ieško ma pritarimo vietos savivaldybėse, kad būtų remiamas jaunimo darbas, kaip svarbi valstybės politikos sritis. Šiuo metu programose dalyvc’ija 12
jaunuolių. Sausį po konkurso bu. trink ta dar 13 merginų ir vaikinų. Numatoma, Dėkoju už pokalbį. kad programos dalyviai stažuosis Vokie ■ Kalbėjosi Aleksandras Valentas ■ tijoje.
19957!
Universitas Vilnensis
4
Psichologijos centrą^ Vilniaus universitetu
Pirmą lakonišką inforr. aciją apie minimą Centrą sužinojome iš masinių informacijos priemonių. Kadangi esame tokia pat priemonė, nusprendėme “UV” skaitytojus pla čiau supažindinti su šios naujos tar nybos veikla; kalbamės su minėto centro, dar vadinamo VU specialio sios psichologijos laboratorijos, kuriai priklauso minėtas centras, ve dėju Albinu Bagdonu. “UV” - Savo rankose turiu Jūsų psi
chologinės pagalbos centro nuostatus. Gal galėtumėt visa tai nusakyti pla čiau ir ne taip valdiškai - ką Jūs vei kiate, kokios Jūsų įsikūrimo prielai dos ir t. t. A. B. - Mes esame Universiteto psichologinė konsultacija, įsteigta Se nato sprendimu. Mūsų programoje ir fiziškai sveikų žmonių konsultavi mas, ir pagalba žmonėms su negalia: akliesiems, kurtiesiems ir 1.1. Centras skirtas ne tik Universiteto bendruo menei, bet ir visiems žmonėms, ku riems gali prireikti mūsų pagalbos. Vakaruose tokio pobūdžio psicholo-
ginės pagalbos centrus turi praktiškai kiekviena aukštoji mokykla. Mūsų studentai irgi turi daug problemų, daug sunkumų tiek asmeniškame gy venime, tiek moksle. Anksčiau čia vei kė profesinio orientavimo kabinetas, dirbęs panašų, bet daug siauresnį dar bą - konsultuodavo profesijos pasi rinkimo, pakeitimo klausimais. Veik la vyko, gaudavom daug laiškų, kaž kam padėdavom. Dabar noriu akcen tuoti psichologinę veiklos pusę. Kon sultuosime žmones, rengiame daug bukletų, kuriuo besikreipiantieji ga lės pasiskaityti, jeigu abejos ar kalbė tis jam betarpiškai su psichologu. At eityje galvojame priimti į centrą dau giau specialistų, plėsti veiklos ratą, vykdyti gilesnę, nuodugnesnę psicho terapiją, dirbti su klientais ne vieno, o kelių susitikimų, kelių pokalbių for ma. Mūsų objektas (t. y. klientai) studentai, žmonės su negalia, turin tys bendravimo sunkumų ir 1.1. Atei tyje, labiau išsiplėtę, matyt, teiksime ir mokamas psichologines paslaugas. “UV” - Jaučiu, kad Jūsų centro veiklos dalis - ateityje. O kas yra jau šiandien, jau dabar? A. B. - Šiandien mūsų centre dirba dvi psichologės - konsultantės. Ir vyksta tvarkymas, įsikūrimo darbai. Todėl klientų kol kas laukiam tik tri skart per savaitę. Manom, kad jau nuo balandžio mėnesio praplėsim savo veiklą ir lauksime žmonių kasdien. Aišku, tuomet ir skelbsime apie save, ir reklamuosimės daug plačiau nei šiandien. “UV” - Ką Jūs, kaip psicholo gas - profesionalas, dirbantis akade minėje aplinkoje, galite pasakyti apie tai, kad studentai labai stipriai išgy vena depresijas, geria, vartoja narko tikus ir galų gale žudosi? A. B. - Mes, psichologai tiriam visus šituos dalykus. Aiškinamės prie žastis, psichologines aplinkybes. Di delį dėmesį skiriame visų šitų dalykų profilaktikai. Čia juk nelabai sudėtin
gi dalykai - kartais tereikia mažo f j pulso, tiesiog stumtelėjimo. Mūsų f chologaiyra dirbę konsultantais įir nėse ir padėję daugeliui žmonių, t. j vo net savižudybių užkirtimo atve 1 Tokį darbą ir dirbsime. Noriu užsiminti ir apie tai, k pas mus labai neteisingas požiūris į t kio pobūdžio tarnybas. Psichologių psichologinė pagalba daug kam a>. cijuojasi su psichiškai nesveiko, išp tėjusio žmogaus įvaizdžiu. Tai džiausią klaida. Juk kaip žmogaus k,f nas serga, taip ir jo siela gali ir pavar^ ti, ir išsiderinti, ir tiesiog sunegalu< Apie 70% amerikiečių naudojasi t, j kia pagalba ir nelaiko to nei gėda, nV( blogybe. Čia tikriausiai pasireiškę kultūrų skirtumas. Reikia žmonir šviesti, reikia nuteikti ar įtikinti, ksj( tai yra normalus dalykas. Pagaliau psy, chologo etika griežtai draudžia sklei į ti žinias apie klientą netgi kolegų r te. Viskas lieka tarp dviejų žmoniugj tarp kliento ir jo psichologo. ą “UV” - O kodėl Jūs susikūrėt r sveikatos apsaugos, ne soc. rūpybą sistemoje, o po Universiteto vėliavą^ A. B. - Pasaulyje jau seniai vyk-,į] ta tendencija panašaus pobūdžiu veiklą vystyti nemedicininėse sferose Kitas aspektas: mūsų mokyklos, orgar nizacijos buvo grūste prigrūstos mtų dikų. Bet juk jie negali suteikti psichcn loginės, socialinės pagalbos, kuri yrg reikalinga ne rečiau, nei medicininetį Kartais tą pagalbą gali suteikti ir titnl siog artimi žmonės - tėvai, bendra darbiai, patys apie tai nepagalvodah mi. O specialistų reikalas šiuo atvė i ju - įžvelgti reiškinio priežastis iJl stengtis išaiškinti žmogui, kaip jam t el išvengti, kaip elgtis panašioje situaci111 joje ateityje. Tokiu atveju pagalba bu ne vienai valandai, ne vienam kartu?1 “VU” - Gal galit smulkiau papa šakoti apie bendradarbiavimą su stu™ dentais psichologais? A. B. - Jiems čia labai neblog;1.® mokykla ir kartu darbo patirties kau^ Nukelta į 5 psl.
Universitas Vilnensis
>95.01 .
Atkelta iš 4 psl.
S». Jie čia, prižiūrimi specialisto, .patys galės stebėti konsultavimo 'ocesą, kad vėliau galėtų dirbti šį
rbą. Tokia tvarka, kad psichologi; konsultantas gali pradėti savo dartię veiklą, tik kito žmogaus, turin> aukštesnę kvalifikaciją, patirtį, priirimas. " “UV” - Minėjote, kad kai kurios islaugos bus mokamos? A. B. - Mokestis bus imamas ne visų žmonių. Kadangi mus remia etuvos invalidų reikalų taryba, iš turtingų žmonių mokesčio mes ne isime. Nieko nemokės ir Universilto bendruomenė - pradedant stu mtais, baigiant darbuotojais. O r(io|iės iš kitur turės kažkiek mokėti, yvenam rinkos sąlygomis, turim saišlaidų, turim mokėti atlyginimus 1 vo darbuotojams. Bet kartoju, kad Miamų paslaugų teikimas prasidės irtu su platesne mūsų veikla balan so mėnesį. Šiaip, kol nežinai, kiek ' vo darbas efektyvus, nelabai turi tei‘ imti užmokestį už jį. r “uv”-O kaip išmatuoti psichogijos konsultanto darbo efektyvuą? r H A. B. - Čia yra problematiškas dykas, reikalaujantis didelio atsar4mo ir subtilumo. Psichologinio po:tikio efektyvumui įrodyti ar paneigi reikia didelių rimtų tyrimų. Vakaiiose psichologai, turėdami daug ri mšinių išteklių, tiesiog tiria dvi žmoeų grupes: vieną po psichologinės incrvencijos, kitą - neturėjusią psichoginio poveikio. Tada palygina rezulet^s, tendencijas ir 1.1, ir padaro att inkamas išvadas. a ■ Pas mus tik pats psichologas ga utai nujausti, stengdamasis suprasti, f ne į vakuumą, ar ne į tuščią erdvę iškreiptas jo poveikis. Šalia to, kiek(enam psichologui keliamas reikalajmas nepakenkti klientui. į j “UV” - Kaip psichologas gali pa drikti klientui? j A. B. - Gali, žinodamas būdus, jrieiti iki gilesnių žmogaus jausmų, o o to palikti jį likimo valiai. Tai gail ia palyginti su chirurgu, kuris, prajėjęs operaciją, paliktų žmogų ant peracinio stalo. Yra buvę tokių at
vejų ir užsienyje, ir Lietuvoje. Tokių dalykų baigtis dramatiška ar net tra giška. Mūsų specialistai klientams kar tais duoda tokį kaip ir testą, kur žmo nės gali pagal balus įvertinti gau tą po veikį ir pan. O šiaip šiandienos psi chologija orientuota į tai, kad padėtų žmogui susivokti savyje. “UV” - Vilniuje veikia panašaus pobūdžio “Jaunimo linija”, psicholo ginės konsultacijos telefonu irkt. Kuo Jūs panašūs - aišku, o kuo Jūsų cen tras skiriasi nuo pastarųjų? A. B. - Skiriasi turbūt tuo, kad pas juos didesnis dėmesys bus skirtas gilesniam psichoterapiniam poveikiui. O veikla panaši, kai kurie mūsų darbuotojai netgi bendradar biauja. “UV” - Kas Jūsų didžiausi drau gai ir padėjėjai kūrimosi metu? A. B. - Kūrėmės, padedant Ak lųjų draugijai. Dabar padeda jau mi nėta Invalidų reikalų Taryba prie Lie tuvos Vyriausybės, Kurčiųjų draugi ja. Labai stipriai mus parėmė Kana dos Tarptautinis Ugdymo Fondas, tarpininkaujant Kanados lietuvei psi chologijos specialistei M. Balaišytei. Už tai mes jiems visiems esam labai dėkingi. “UV” - Dėkoju už pokalbį ir lin kiu sėkmės, dirbant šį reikalingą dar bą.
Kalbėjosi Arnas Ališauskas
P. S. Autorius primena, kad šis centras laukia savo klientų trečiadie niais, ketvirtadieniais ir penktadie niais nuo 14 iki 18 vai. Vilniuje, Uni versiteto 7, Istorijos fakulteto 2-ame aukšte, 12-ame kabinete. PSICHOLOGUOS
Vilniaus Universiteto psichologinis konsultacijos centras Universiteto 3, 903 2734 Vilnius Lietuva tel: 62 26 53
5 pakaitos kuriozai
Seime svarstoma, ar pripažinti aukš tųjų partinių mokyklų diplomus ir ar jų savininkus laikyti baigusiais aukštąsias mokyklas. Partinė mokykla - SSKP kad rų kalvė. Šios partijos oficialiai nebėra. Ta čiau egzistuoti ir funkcionuoti nebesančios organizacijos išduoti dokumentai, pa sirodo, gali, Tbrbūt prie Vyriausybės, sa vivaldybių žadama atkurti propagandos ir agitacijos tarnybas, juk šito minimose mo kyklose daugiausia ir mokė. Buvę SSKP (LKP), dabar LDDP siekiai ir tikslai liko tie patys. Įdomiausia, kad tokiu savo žings niu LDDP tai pripažintų oficialiai ir ne gali to nesuprasti. Seimas, pripažindamas aukštųjų partinių mokyklų diplomus, sie kia, kad jų bendraminčiai, turintys šiuos garbingus raštus, įsitvirtintų minkštesnė se kėdėse, užimtų atsakingesnius postus. Visa tai ir taip suprantama, nors ir nepa teisinama. Juk kovo mėnesį savivaldybių ir artėjantys Seimo rinkimai ims ir taps rakštimi gerklėje. Kol nauja valdžia susio rientuos, gal ana nemažai nuveikti ir priclivatizacijos ir kitose srityse, o gal per tą laiką senieji “Gerieji” laikai sugrįš. Ne vie nas aukštosios partinės mokyklos absol ventas apie tai galvoja. Šių diplomų pri pažinimas būtų didelė klaida ir nelaimė nepriklausomai Lietuvos valstybei. Aukš tosios partinės mokyklos ir Universiteto Istorijos-filosofijos fakulteto baigimas vis gi gal ne viena ir tas pat, kaip bando įteig ti kai kurie garbūs Seimo nariai. Į aukštą sias partines mokyklas patekdavo tik SSKP ištikimi žmonės, neatsižvelgiant į jų išsilavinimą, erudiciją. Pasiekę, kad būtų pripažinti šių mokyklų baigimo diplomai, buvę didžiosios ir šlovingosios partijos na riai užsimanys, jog ir SSKP būtų pripažinta iš naujo. Vis dėlto, kai imi svarstyti tokią pro blemą atrodai pats sau susipykęs su svei ku protu. Nepritarimą įdėjo autoriams pa reiškė ir Lietuvos Rektorių konferencija ir politinės jaunimo organizacijos. Ta čiau... o gal tegu ima ir pripažįsta visų pa saulio ir, tikiuosi, Lietuvos žmonių juokui. Tragedija tad politikai patys save kryptingai eliminuoja iš intelektualinės aristokratijos, bet, kai politinė partija sa ve eleminuoja iš to, kas ir vadinasi politi ka - yra kom-^ija; “UV” inf.
6
Universitas Vilnensis
UŽDRAUSTA Kas yra studentiškas gyveni mas? Aišku-mokslas, vadovėliai, sąsiuvinėliai. Paskui - bendrabu tis ar kokia nors kita patalpa, ku rioje miegama ir kuria rūpinama si. Dar paskiau - darbas ar biz nis, kuris leidžia prisigraužus va dovėlių desertui nusipirkti maisto produktą. Na ir dar - studentiš kas laisvalaikis (jeigujo lieka). Vi sos šios temos svarstytos ir per svarstytos tiek oficialiai, tiekirprie alaus bokalo ar vyno taurės. Ta čiau apie vieną dalyką vis dar ven giame kalbėti. Studentas - jau su augęs žmogus (tarkime). Taip jau yra surėdyta, kad suaugusiam vy rui reikia moters, o pastarajai - vy ro. Daug dvasinių ir žemiškų džiaugsmų kyla iš šio poreikio. Bet ne tik džiaugsmų. Kyla ir proble mų. Tad prie reikalo. Į “Universi tas Vilnensis“ klausimus maloniai sutiko atsakyti studentiškoje poli klinikoje įsikūrusio Intymaus gy venimo ir higienos konsultavimo bei gydymo centro darbuotoja psichologijos daktarė IRENA BLAŽIENĖ. - Kada įsikūrė Jūsų centras? - Devyniasdešimt ketvirtųjų rugsėjo devintų. Nuomojame pa talpas studentų poliklinikoje, nes numatome ne tik suteikti psicho loginę pagalbą, bet ir gydyti, ir tyrimus atlikti. Centre dirba ir gi nekologai, urologai, "nirime sa vo soliariumą, intymios higienos ir gydymo reikmenų parduotu vę. Kreiptis pas mus gali bet kas, ne tik studentai. Kas turi proble mų ir ryžtasi kreiptis - bus pri imtas. O kai ateina studentai jiems taikome nuolaidą. -Jūsų paslaugos apmoka mos? -Taip. Pokalbis su psichote rapeutu, seksologu, trunkantis ne ilgiau kaip valandą, kainuoja penkiasdešimt litų. Kaip sakiau, studentams kainuoja mažiau. -Jūsų centras vienintelis Lietuvoje? - Kol kas vienintelis. Klien tų turime pakankamai. Priiminėjame kas antrą dieną, bet žmo nės užsirašo jau savaitei į priekį. Tikrai darbo netrūksta. - Kokio amžiaus žmonės dažniausiai kreipiasi? - Viena grupė būtų maždaug 17-23 metų, kita - virš 40-ies. Jaunimo procentas gan didelis, beveik pusė visų besikreipiančių. - Dėl kokios priežasties atei na studentai?
-Jeigu jau žmogus ateina pas mus, tai arba jį jaudina pro blemos, susijusios su lytiniais su trikimais, arba žmogus nori tie siog gauti informaciją. Tai mūsų lytinio švietimo bei auklėjimo stoka visuomenėje. Dažnai prisireikia informacijos, kaip pra dėti lytinį gyvenimą, jei yra ne sklandumų - kaip juos įveikti, būna psichologinio pobūdžio problemų, būna ir fiziologinių. - Pastarąsias gydote? - Jeigu yra lytinis sutrikimas, iššauktas somatinių priežasčių, žinoma gydome. Vaikystėje gali būti neišoperuoti, nepadaryti tam tikri dalykai. Būna gineko loginio pobūdžio uždegimų. - Dėl ko atsiranda psicholo ginės problemos? - Gali atsirasti dėl per griež to auklėjimo namuose. Kartais žmogui pakanka vienintelio žo džio, kad jis užsifiksuotų visam likusiam gyvenimui. Pavyzdžiui, ne taip seniai buvo atėję tokie studentai, kurie pragyveno san tuokoj šešeris metus, o moteris iki šiol nebuvo defloruota. Pasi rodo, tik dėl to, kad vaikystėje motina jai vienąkart pasakė, jog iš eisenos matyti, kad ji jau nebe mergaitė. Praeitą savaitę turėjau pacientą - dvidešimt septynerių metų mokytoją, kuris pirmą kar tą bandė lytiškai suartėti būda mas penkiolikos, ir tas nesėk mingas bandymas užsifiksavo, jis pradėjo bijoti, ir kiek mėgino pa kartoti aktą - vis nesėkmingai. Galų gale ta baimė jį atvedė pas mus - pas specialistus. Tai psi chologinis atvejis, kuris yra gy domas ir lengvai pašalinamas. -Ar visada lengva pašalinti psichologines problemas? - Priklauso nuo žmogaus, kiekvienas atvejis būna individu alus. Labai svarbu, kaip žmogus sugeba pakeisti orientaciją, po žiūrį į dalykus, kurie buvo virtę problema. - Lietuva - katalikiška šalis. Jūsų nuomone, katalikybė įtako ja lytinį gyvenimą ar ne? - Tikėjimas - labai subtilus dalykas. Jis gali žmogui labai pa dėti visose gyvenimo sferose. Aš net nežinau, ar gali tikėjimas trukdyti arba padėti lytiniam gy venimui. Čia labai individualu, priklauso nuo žmogaus. Bet aš norėčiau paminėti katalikybės požiūrį į moterį - šeimoje, visuo menėje. Nežinau, ar jis mums padeda. Prieš keleris metus buvo iš leista tokia verstinė knygelė “Iš
kur aš atsiradau?”. O pernai metais Mokytojų katalikų są junga uždraudė šią knygelę platinti ir dabar likęs tiražas guli sukrautas Mokytojų namų sandėlyje. Galėtume ginčytis dėl turinio, dėl paveikslėlių, bet uždrausdami problemą mes jos tikrai neišsprendžiame. Juk neuždrausime nei ly tinio brendimo, nei lytinių san tykių. Taigi, komplikuojasi ly tinio švietimo situacija, nes ka talikybė, kaip žinia, neskatina tokių dalykų. -Ar lytiniame gyvenime ge riau vadovautis dogmomis, ar pasitikėti asmenybės laisve bei fantazija? - Kiekvienas žmogus lytinia me gyvenime, kaip ir kitose sfe rose, turi būti laisvas. Jis turi mo kėti laisvai išsakyti savo nuomo ne ir leisti laisvai išsireikšti part neriui. Bet tai jau priklauso nuo sugebėjimo ieškoti ir surasti. -Ar mūsų nacionalinės sek sualinės problemos skiriasi nuo užsienietiškų? - Kiek teko skaityti literatū ros ir bendrauti - problemos ir sutrikimai visur yra vienodi. Kad
1993
■—4
TE Mi
ir impotencijos problema pasauly. Bet, pavyzdžiui, f' joje ar Norvegijoje penkio j čiams jau baigiasi lytinio -i mo programa, o mūsiškia Į prasideda, ir dažniausiai J kiais keliais, ne iš mokytojui iš tėvų. Dabar, žinoma, atsiraį deo informacija, pornofilml įima gauti. Z - Tai gerai ar blogai? = - Kai vaikas dar maži nelabai supranta, kas ten ta, tai gali ir pažeisti jo p<' ką. Faktiškai labai sunk skirti, kiek ten yra dvasinga Bet manau, kad pornoft nepadaro tiek žalos, kiek ' ma. Blogiau, kad tokio E džio informacijoje nėra ja sistemos. 4 - Labai dėkui Jums už ii maciją. Nesinorėtų linkė cientų pagausėjimo, tad litį tiesiog sėkmės Jūsų dar^ sveikatos visiems, kurie į « centrą jau kreipėsi ir dar Ir sis. E
t Liutauras Leščir J
7
Universitas Vilnensis
)5.01 i*- va
r •
Akademinėje spaudoje
ŽODIS - ĮVAIRIOS REIKŠMĖS VIENETAS Bakalauras - dažnai į bakalėją užsukantis stu-
itas. Aspirantas - pasiligojęs studentas (vartoja aspi-
1)Gimnazija - istorinė vieta, kurioje gimė Azija. Auditorija - ”Audi” markės automobilio salonas. Seminaras - naras, prisisėmęs į burną vandens. Koliokviumas - vieta, kurioje arba koliokpats, arbūsi iškoliotas. Docentas - kiekvienas dorai uždirbtas centas. Apatija - rūsys ir kitos apatinės pastatų patalpos, inj'antilas - "Fantos” negeriantis studentas. Rektorius - direktorius be vieno ... skiemens. Bus daugiau
MUZIKA Sausio 5 d. Vilniaus sporto ir koncertų rūmuose įvyko ’iamojo konkurso “Jaunimo estrada 94” koncertas. Tai ■ptintasis toks konkursas, kuriame buvo renkama det populiariausių 1994 metų dainų. Praėjusiais metais Panevėžyje, Klaipėdoje ir Marijam■je įvyko “Jaunimo estrados 94” atrankos konkursai, ku«e buvo išrinkti regioniniai dešimtukai. Pagal juos atrinkgrupės ir atlikėjai baigiamajam koncertui. Iš viso konse pasirodė aštuoniolika grupių, kurios atliko trisdešimt įvairių stilių dainas. Tai “Airija”, “Dinamika”, “Exem”, iktinės personos”, “SEL”, “Skylė”, XXL bei daug kitų. Į baigiamąjį koncertą pateko kelios grupės, nedalyvaos regioniniuose koncertuose ar nepatekusios į šių kon>ų dešimtukus. Viena iš tokių grupių “Studija”. Taip pat į lą pateko Monika. ■“Jaunimo estrados 94” populiariausių dainų dešimtuIlėi° rengti ne tik koncerto, bet ir televizijos žiūrovai, certas buvo transliuojamas per LTV. ISveikiname intelektualaus roko, jau beveik universite, grupę “Skylė” ir linkime fanų, fanų ir dar kartą fanų!!! I
“UV” inf.
Vilniaus Technikos universiteto laikraštis “Inžinerija” Įspūdžiai iš Kaukazo. Rašo Darius Normantas. VIENI SU GAMTA Sniegas, ledas ir vasara, (jaiima tai pajusti ir pamatyti vienu metu. Kal nuose. Tada, kai Lietuvoje viršijami karščio rekordai. Metų laikų ir gamtos kaita gan neįprasta. Rytas - lyg nuostabus pavasaris su maudynėmis ledinėse kalnų upėse ar ežeruose. Pietūs - tropinis žygis vasaros karštyje, vis atsigrę žiant - kiek įkopta. Popietė - rudeninio lietaus krikštas ir pirmas žiemos snie gas ant perėjos viršaus. Vakaras - gan lietuviška žiema su patižusiu sniegu, lynojančiu lietučiu ar stingdančiu vėju. Kitą rytą - vėl pavasaris. O metai vis dar tie patys - 1994-ieji. Ledynai, ju plyšiai, kalni) upės, ežerai, kriokliai, uolos, milžiniški akme nys, žali upių slėniai - tai verta pamatyti. O upes ir krioklius dar ir išgirsti, nors per dieną tekti) užlipti j ne vieną šimtą “Niujorko" bendrabučių. Tiesa, tik užlipti. Nulipti galima ir kitą kartą. Be abejo, viską apvainikuoja Elbrusas. Iš eini iš stovyklos tik po vidurnakčio ir saulę jau matai aukštai virš debesų. Keis tas jausmas žinant, kad Europoje kojos aukščiau jau nebepadėsi, o per aukštai pakilęs ir sudužęs malūnsparnis taip pat pusantro kilometro žemiau. Šįkart tiek iš milžiniško “įspūdžių maišo”. Jį VTU įbristų klubas rug pjūty parsivežė iš Šiaurinio Kaukazo.
***
X
Kauno Medicinos akademijos savaitraštis “AVĖ VITA” rašo apie mus ir solidarumą. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas remia kolegas kauniečius. Kaip jau rašėme (“Avė vita”, 1994, lapkričio 7 d., Nr. 37) “Lietuvos ai das” (1994 11 02, Nr. 214) išspausdino KMA vadovaujančiųjų darbuotojų min tis, argumentuotas konkrečiais dokumentais, apie destruktyvią buvusio svei katos apsaugos ministro prof. J. Brėdikio veiklą. Lapkričio 7 dieną KMA Rek torius prof. V. Grabauskas gavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto laiš ką, kuriame VU Medicinos fakulteto vadovybė solidarizuojasi su kolegomis kauniečiais, pranešdamas naujus faktus, kaip Sveikatos apsaugos ministerija, vadovaujama akad. J. Brėdikio, vykdė medicinos įstaigų “privatizacijos proce są. Šis vilniečių laiškas išspausdintas lapkričio 9 dienos “Lietuvos aido” nume ryje. Tenka pastebėti, kad į šią protesto akciją prieš J. Brėdikio vadovaujamos ministerijos praktiką buvo įsijungę ir kiti žymūs Lietuvos medicinos ir visuo menės atstovai. Priminsime prof. B. Dainio protesto akciją (smulkiau apie ją žr. "Lietuvos aidas”, Nr. 181, straipsnis “Operacinės operacija”, “medikų ži nios”, 1994, spalio 20-26 d. - “Sakykim, kad Dainys laimėjo...”) ir rašytojo Jono Avyžiaus straipsnį “Baimės nasruose" (“Respublika", 1994 m. lapkri čio 7 d., Nr. 234), kurio ištraukas spausdiname šios dienos “Avė Vitoje". Džiugu tai, kad akademinė ir plačioji Lietuvos visuomenė vienijasi, ko vodama su biurokratija, neteisėta “privatizacija” bei destruktyvia valdžios po litika. Apie tai, kas jaudina visus, reikia atvirai kalbėti spaudoje. Juk aukščiausioji valdžia valstybėje vis dėlto ne Seimas, Vyriausybė, o piliečiai. Tai elementarus demokratijos dėsnis. Lapkričio 9 dienų LTV informacinėje “Panoramos” laidoje buvo pra nešta, kad Sveikatos ministras J. Brėdikis atsistatydino, mes dar pridursime, spaudžiamas akademinės visuomenės ir gydytojų augančio nepasitenkinimo bendra sveikatos ministerijos politika. Lapkričio 10 dieną pagrindiniai Lietuvos dienraščiai įvairiai komenta vo sveikatos ministro J. Brėdikio atsistatydinimą. ***
Ir Vilniaus Pedagoginio universiteto laikraštis “Šviesa” taip pat myli poetus. Jau pasitikome... Lituanistikos fakultete įvyko literatūrinė popietė, kurioje dalyvavo po etai Onė Baliukonytė, Alfonsas Maldonis, rašytojai Algirdas Pocius, Vytautas Bubnys ir Vytautas Martinkus. Nors literatūros kritikas, šiuo metu dar ir Litu anistikos fakulteto dekanas Petras Bražėnas pavadino popietę taip griežtai “Rašytojų suvažiavimų pasitinkant”, - gei ul, Kad nesijautė jokio oficialumo. Mirtinoje perpildytos auditorijos tyloje skambėjo poetės Onės Baliukonytės ciklas “Bokštas” - naujausi, dar niekada neskaityti ir nepublikuoti ei lėraščiai. Romanistas Vytautas Bubnys guodėsi, jog šiandien, “parašęs ran kraštį, neturėsi, kur jo dėti, nebežinosi, j kurią leidyklą kreiptis", trumpai ap tarė savo paskutinį romaną “Teatsiveria tavo akys". Savo kūrybos poeziją eilėraščius nuo pat moksleiviškų metų iki žinomiausių “Kiekvienas turim pra garą savy”... padeklamavo Alfonsas Maldonis, Algirdui Pociui teko aiškintis, kaip jis suvokia savo, kaip rašytojo, misiją Seime, gal užimamos pareigos pra turtins busimąją literatūrą konkrečiais tipažais? Na, o dabartinis Rašytoji) są jungos pirmininkas Vytautas Martinkus jau tvirtai apsisprendė pereiti dirbti į Pedagoginio universiteto Lituanistikos fakultetą: “prašom siūlyti pirmininko kandidatūrą, aš daugiau juo nebūsiu”. Po to šmaikštuoliai studentai siuntė taip sau klausimus, j kuriuos po pietės svečiai stengėsi nuoširdžiai atsakyti. Taip ir išsiskirstė visi, nešdamiesi dalelę poezijos, gerumo, o gal ir vakaro šilumos. L Šliožvtė
Universitas Vilnensis
8
MOKSLO SKYRIUS INFORMUOJA 1995 m. balandžio mėn. 11-15 d. Sočyje įvyks tarptautinė konferencija “Kultūra kaip tautų tarpusavio santykių derini mo faktorius”. 1995 m. rugsėjo mėn. 24-27 d. Linčiopinge (Švedija) įvyks tarptautinė konferencija “Problem-based Leaming in Higher Education: Inter-faculty, Program-oriented and General Experiences”. 1995 m. rugsėjo mėn. 20-22 d. Kipre įvyks 25-asis semi naras “European small business”.
1995 m. rugsėjo mėn. Novosibirske įvyks tarptautinis kon gresas “Švietimas ir mokslas prie XXI amžiaus slenksčio”.
Gauti informaciniai bukletai apie NATO mokslo progra mų renginius bei mokslines publikacijas. Gautas informacinis bukletas apie tarptautines vasaros mokyklas 1995 metais. Smulkesnė informacija tel. 62 65 41.
Vilniaus Liberalus jaunimas kviečia į renginius ir diskusijas: Vasario 7 d. Vasario 14 d. Vasario 21 d.
Vasario 28 d.
Derybų menas - G. Steponavičius. Valentino diena. Retorika teorijoje ir praktikoje R. Subačius ir J. Čekuolis. Privatizacija Lietuvoje - A Abišala.
Kreiptis: B. Radvilaitės 1 - 209, tel.: 62 37 35
TARPTAUTINIS DĖSTYTOJO PAŽYMĖJIMAS
19
r I Lietuvos Studentų ir Jaunimo Kelionių bi I ISIC - Tarptautinis Studento ir Moksleivio Pažymėjimąs.« ■ tai sutaupyti Jūsų pinigai: 25% nuolaida važiuojantiems traukiniais j Lenkiją, , I Slovakiją, Bulgariją, Vengriją. ( 50% nuolaida AKADEMINIO DRAMOS TEATRO lankyt Specialios kainos visų rūšių transportui. ITIC - Tarptautinis Dėstytojo Pažymėjimas. Su ITIC ket pigiai ir daug. Specialios lėktuvų ir autobusų bilietų kainos. 15 JAV dolerių pigesni Explorer Pass bilietai. t GO 25 Card - Tarptautinė Jaunimo kortelė. GO 25 Card iki 26 metų. Iki 40% įvairios nuolaidos keliaujantiems Skandinavijoje 10-30% pigesnė nakvynė Europoje ir Amerikoje. Aviabilietai - fpas mus jie tikrairpigūs. Nuskraidinsime ---------------- ----------------.o-----------,į ,b| pasaulio miestą. Nuolaidos studentams, jaunimui ir dėstytojams: Visiems su ISIC, ITIC, GO 25 Card. Vilnius-Amsterdamas-Vilnius 1170 U. 1155 Lt. Vilnius-C'iurichas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. Vilnius-Niujorkas-Vilnius 1920 Lt. 1895 Lt. Vilnius-Stambulas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. Siūlome naują, labai ekonomišką kelionės būdą - komf<n> autobusu iš Varšuvos į daugelį Europos miestų. Tai - reguliari | tautiniai maršrutai, pvz.: r’O 25 ir Card, icir Visiems su inrrr ITIC,’ GO ISIC Varšuva-Londonas-Varšuva 592 Lt. 579 Lt. 560 D. Varšuva-Paryžius-Varšuva 492 Lt. 479 Lt. 468 Lt. Varšuva-Frankfurtas/M-Varšuva 356 Lt. 345 Lt. 320 Lt. . AU PAIR programa - tai gal imybė padirbėti Vokietijoje, Isp; I Airijoje. Jeigu Jūs kalbate vokiškai arba angliškai ir mylite vaikus-d ■ pas mus! Darbo trukmė - ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Amžius - iki 24 ' Užsienio kalbų kursai Vokietijoje, Ispanijoje, Pranei | Šveicarijoje. Kviečiame mokytis bendrinės ir biznio anglų | Anglijos koledžuose.
I I I
_____ _______ __________ ____
I I
I I I I I I
I I
|
VU Studentų Atstovybė Universiteto 3, leL: 614414, 617920
L--.-.—- — —
ITIC (INTERNATIONAL TEACHER IDENTITY CARD):
- suteikia nuolaidą tarptautinių lėktuvų, ge ležinkelių ir automobilių reisų bilietų kainom;
- nemokama parodų ir muziejų (ypač Pran cūzijoje) lankymo galimybė; nuolaida apsigyvenant jaunimo viešbučiuo se. Galite įsigyti: VU Studentų atstovybėje (Uni versiteto 3, Observatorijos kiemelyje).
Reikia turėti pažymėjimą apie pedagoginį krūvį, nuotrauką ir 20 Lt.
Tel. 61 44 14, 61 79 20
Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab. Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 3 H Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Aleksandras VALENTAS
—_—_—
DĖMESIO! Septynerių metų vaikui, serganči kraujo vėžiu, skubiai reikalinj III (B) RH(-) (neig.) grupės kraujas. Atlyginimas - 50 Lt, Iš anksto dėkingi giminaičiai. KREIPTIS: VILNIAUS UNIVERSITE STUDENTŲ ATSTOVYBĖ UNIVERSITETO 3. OBSERVATORIJ KIEMELIS TEL.: 61 44 14, 61 79 20
Nuoširdžiai užjaučiame Kazimierą GLEMŽĄ
mylimam tėvui mirus.