hinc itur ad astra >.*
A
universitas
vilnensis
VASARIS KOVAS
1995 m. Kaina sutartinė
Vilniaus universiteto laikraštis EI ŪŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
ATVIRŲ DURŲ DIENOS VILNIAUS UNIVERSITETE Chemijos fakultetas -
balandžio 19 d. 12 vai., Naugarduko 24. Didžioji auditorija
Ekonomikos fakultetas -
balandžio 22 d. 11 vai., Saulėtekio 9. 2 rūmai, JR3, 410a, 403a, 305a.
Filologijos fakultetas lietuvių, rusų filologija anglų, vokiečių, prancūzų, lenkų, skandinavų filologija klasikinė, slavų filologija -
balandžio 22 d.. Universiteto 5 11 vai.
Filosofijos fakultetas -
balandžio 20 d. 12 vai., Didlaukio 47 VLIKo auditorija
Fizikos fakultetas -
balandžio 19 d. 12 vai., Saulėtekio 9, 3 rūmai
Gamtos fakultetas -
balandžio 19 d., M. K. Čiurlionio 21/27, Didžioji Aula 12 vai. 14 vai.
geografija, geologija biologija -
Istorijos fakultetas -
12 vai. 13 vai.
balandžio 21 d. 14 vai., Universiteto 7, 32 auditorija
Kauno Humanitarinis fak. - balandžio 19 d. 14.30 vai., Muitinės 8, 5 auditorija Komunikacijos fakultetas -
balandžio 19 d. 12 vai., Saulėtekio 9, I rūmai, žurnalistikos spec. - Maironio 7
Matematikos fakultetas -
balandžio 19 d. 11 vai., Naugarduko 24, 101 auditorija balandžio 19 d. 11 vai., M. K. Čiurlio nio 21/27, Didžioji auditorija
Medicinos fakultetas -
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas - balandžio 19 d. 10 vai., Didlaukio 47, VLIKo auditorija balandžio 19 d. 13 vai., Saulėtekio 9, Jun Teisės fakultetas giamieji rūmai, 2 auditorija Studijų skyrius, tel. 611448
N r. 2 (1533) KVIEČIA VILNIAUS UNIVERSITETAS
Mieli abiturientai,
Vilniaus universitetas - vienas se niausių ir žymiausių Europos universi tetų - Šiais 416 savo būties metais kvie čia studijuoti, semtis žinių, lavintis dar vienų jaunųjų laisvos Lietuvos kartų. Jus kviečia studijuoti Universite tas, per amžius garsėjęs atvirumu Eu ropos ir pasaulio kultūrai, mokslų ir ti kėjimo įvairovei, skleidęs Šviesų Lietu vai ir visiems aplinkiniams kraštams, iš ugdęs kartų kartas mokslininkų, poetų, rašytojų, kultūros veikėjų. Čia, Vilniaus universitete, ne tik visų mokslų ir studi jų Lietuvoje šaknys, čia uždegta ir dau gelio kitų, ne tik Lietuvos aukštųjų mo kyklų ugnis. Čia, Vilniaus universitete, gimė visi Lietuvos tautos, valstybės atgimimo są jūdžiai. Vilniaus universitetas pirmasis iš visų ištrūko iš sovietinės studijų ir mokslų sistemos ir ėmėsi atkurti laisvų senojo Europos universiteto dvasių, pir masis buvo priimtas į šiuolaikinių pres tižinių Europos universitetų šeimą. 12 Universiteto fakultetų, 97 ka tedros, 25 klinikos, 3 institutai, 13 stu dijų ir tyrimų centrų, seniausia ir turtin giausia tarp Baltijos universitetų biblio teka, bendradarbiavimo ryšiai su žy miausiais Europos ir Amerikos univer sitetais, geriausia Lietuvos profesūra ir šauniausia Studentų sąjunga - visa lai Jūsų laukia Vilniaus universitete. Apsispręskite, varžykitės ir ateiki te - seniausias ir amžinai jaunas Uni versitetas laukia Jūsų.
VU REKTORIUS prof. hab. dr. Rolandas Pavilionis
1
Universitas Vilnensis
1995.02-9
VISŲ FAKULTETŲ STUDENTAI] VIENYKITĖS!!! Mieli abiturientai, kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet musų Universitetas kviečia Jus tapti vieno ar kito fakulteto nariais, vienos ar kitos specialybės studentais. Prieš akis - pasirinkimo abejonės, stoja mųjų egzaminų nervas, o po to... O po to, kai tapsite studentais, mes kviečiame Jūs apsilankyti Vilniaus universiteto Studentų Atstovybėje. Kalbant apibendrintai, VUSA - tai organizacija, vienijanti visų specialybių ir fakultetų stu dentus, koordinuojanti studentiškų visuomeninių oiganizacijų veik lų, paprasčiau tariant, ši organizacija ragina studentus nepamiišti sa vo pareigų ir teisių, rūpinasi studentų mokslo ir gyvenimo sąlygomis, remia ir pati organizuoja sporto, mokslo, kultūros renginius ir 1.1
VUSA turi sukaupusi didelę duomenų bazę apie Europi ne tik Europos aukštąsias mokyklas ir galimybes studijuoti jc.fl VUSA galima įsigyti tarptautinį studento pažymėjimą (IS1 ir tarptautinį dėstytojo pažymėjimą (ITIC), suteikiančius dfl lengvatų keliaujantiems. VUSAi padedant ir kuruojant kasmet vyksta tokie trac niai renginiai, kaip tarpfakultetinės krepšinio varžybos, FIDI š'jj tės, “Filologijos rudenys” ir daug kitų. "J Naujuosius ir senuosius Universiteto narius, turinčius ; blemų dėl mokslo ar gyvenimo sąlygų, turinčius idėjų įvairi rsi temomis ir tiesiog veiklius žmones kviečiame pas mus, į Vilta,! universiteto Studentų Atstovybę. P’ Mus rasite Universiteto centrinių rūmų Observatorija; melyje (Universiteto 3). nu Iki malonaus pasimatymo! an VUSA Valdybos pirmininkas Artūras Marijau^ įsii
CHEMIJOS FAKULTETAS i KVIEČIAME Į CHEMIKŲ ŠEIMĄ Jei jums nesvetimi tikslieji mokslai irmėgstatc eksperimentuoti, stokite j Vilniaus universi teto Chemijos fakultetą. Šiais metais priimsime
60 pirmakursių j dvi specialybes: į chemijos - 50 ir į biochemijos - 10. Priėmimo tvarka j abi specialybes vieuoda. 1995 m. laidos abiturientai stojamąjį egzami ną galės laikyti rajonų centruose bei miestuose sudarytose brandos egzaminų komisijose, daly vaujant Universiteto atstovams ir mokytojams. Užskaitysime ir 1994 metais išlaikytą analogišką egzaminą. Galės patekti į VU Chemijos fakulte tą ir tie moksleiviai, kurie nelaikė chemijos bran dos egzamino, arba laikė jį B lygiu. Jiems reikės laikyti stojamąjį chemijos egzaminą žodžiu. Konkursui balų skaičius bus skaičiuojamas sudedant padvigubintą stojamojo egzamino įvertinimą su brandos atestato mokomųjų dalykų (fizikos, bio logijos) ir gimtosios kalbos (raštu), matematikos (raštu) brandos egzaminų įvertinimų bendru vi durkiu. Be stojamųjų egzaminų priimami visi moksleiviai, kurie yra respublikinių chemijos, fi zikos, matematikos, informatikos olimpiadų lau reatai ir 1994 m. prizininkai, o taip pat chemijos respublikinės olimpiados dalyviai, užėmę IV vie tą. Chemijos fakultete, kaip visame Universi tete, vyksta mokymo proceso reforma. Būsimiems pirmakursiams studijos bus dviejų pakopų. Pir ma pakopa (pagrindinės studijos) užtruks 4 me tus, ją sėkmingai užbaigus bus išduodamas baka lauro diplomas. Antros pakopos (specializuotos studijos) studijų trukmė - 2 metai. Jas baigusiems ir apgynusiems magistro darbą bus išduodamas magistro diplomas. Pirmieji du studijų metai skirti bendram paruošimui. Teks mokytis keleto chemijos discip linų, daug dėmesio skirti matematikai ir fizikai, beveik pusę studijų praleisti laboratorijose. Tre čiame ir ypač ketvirtame kurse atsiras didelė pa-
sirinkimo laisvė. Didžiąją studijų dalį užims pasi renkamieji kursai. Mokymasis Universitete turi suteikti platų išsilavinimą. Studijos neapsiribos vien chemija, matematika, fizika. Pirmuosius dve jus studijų metus visi studentai mokysis užsienio kalbos, turės išklausyti filosofijos kursą. Trečiai siais ir ketvirtaisiais metais apie 10% studijų lai ko reikės skirti pasirenkamiesiems socialiniams ar humanitariniams mokslams ir apie 15% - lais vai pasirenkamiems dalykams. Pastariegamtamoksliji gali būti ir nitarinioponio, ir humareukami iš būdžio, pasiuniversiViIniaus tuose ar teto fakulteaukštonet kitose siose mokykl ose sų. Be to, dėstomų kurstudijiĮ metais ketvirtaisiais reikės atlikti nedidelės apimties savarankišką eksperimentinį tiriamąjį darbą vienoje iš pasirink tų fakulteto katedrų. Šių darbi) tematika papras tai atitinka katedrų mokslinio darbo kryptis. Analizinės chemijos katedros mokslinin kų kolektyvas kuria naujus ir tobulina žinomus elementų ir junginių nustatymo metodus. Ypač daug dėmesio skiriama analizėms, susijusioms su aplinkosauga. 1988 m. įkurta Bendrosios ir neorganinės chemijos katedra. Jos mokslinio darbo tema šiuolaikinės funkcionalios keramikos sintezė ir ty rimas (aukštos temperatūros superiaidininkai, termorezistoriai ir kt.). Fizikinės chemijos katedroje tiriami elek trocheminiai procesai vandeniniuose ir nevande niniuose elektrolituose. Organ ulės chemijos katedrose sintezuoja mi ir tiriami aiicikliniai ir heterocikliniai organi niai junginiai, jų reakcijų mechanizmai irstereochemija. Rastos pasižyminčios biologiniu veiki mu medžiagos. Polimerų chemijos katedros moks! inio dar bo tematika susijusi su vandenyje tirpių hidrofili nių kopolimerų sinteze bei tyrimu. Ypatingas
« dėmesys skiriamas efektyvių polimerinių in| šiauš aktyvių medžiagų ir polimerinių autas sintezei. Be minėtų katedrų fakultete yra ne tiri tuvoje žinoma Skystųjų kristalų laboratorij: 1 laboratorijos mokslininkai sintezuoja me<l3l kurios reikalingos elektrooptinių informacM vaizdavimo įrenginių gamybai. Biochemijos specialybės studentų m: ■ tikos ir fizikos studijų apimtis analogiška i jos specialybės studentų atitinkamoms stuc Cheminių disciplinų apimtis jiems šiek ti mažinta, nes jie studijuoja ir biologines ci nas. Šiuo metu niekas negali tiksliai pa kokios bus įsidarbinimo galimybės po 4-6^ kai busimieji pirmakursiai, įsigiję jvairau . diplomus, paliks Universitetą. Atrodo, ka^S
tuvos ūkio nuosmukis jau baigėsi, todėl llej me chemikų ir biochemikų darbo perspekt a(j gerėjimo. Tai rodo padėtis Vakarų šalyse ties tendencijų Lietuvoje analizė. Kad Lie'ilr gaminamos prekės galėtu konkuruoti pa: ;rs je rinkoje, kad importuotume tik aukštoms bės gaminius, teks išplėsti analitines tanelė pramonėje, ir įvairiose žinybose. Plečiasi iifW aplinkosaugai skirtų laboratorijų tinklas. P” jamas naftos chemijos plėtimas. Į priori ūkio kryptis įtraukta farmacijos pramonan: technologija. Pastarojoje kryptyje sėkmii ^.
ba mūši) fakulteto auklėtiniai - biochemiku jas darbo vietas aukštos kvalifikacijos cl;^ mokytojams sukurs švietimo reforma, liaudį
mokyklos - gimnazijos. Magistro laipsnį ,fį šių absolventų laukia kūrybinis darbas rasi iriuose institutuose, stambiose firmose, ifa siose ir aukštesniosiose mokyklose. Kasasi daugiau mūsų absolventų išvyksta stažuot lesnėms studijoms į V. Europos šalis bei JA'ofi narni iš jų atsiliepimai rodo, kad Vilniaus aū sitetas suteikė jiems genis mokslinio paJ,R mo pagrindus. ioi
Chemijos fakulteto degei doc. T. Janki
3
Universitas Vilnensis
995.02-03
FILOLOGIJOS FAKULTETAS
M
UČettOr
Filologija - kalbos, literatūros ir tautosakos pkslų visuma, kaip teigia žodynas. Prieš keletą meniūsų specialybės taip ir vadinosi: Lietuvių kalba literatūra, Anglų kalba ir literatūra... Specialyis pavadinimo pakeitimas atkreipia dėmesį j unirsitėtinę tų dalykų vienovę, integraciją ir, be kita i, siekia pakoreguoti ir stojančiųjų orientaciją. Juk paslaptis, kad didžiuma stojančiųjų į anglistiką svajoja tobulai išmokti anglų kalbą ir atvirkščiai stojantieji į lituanistiką mano, kad įdomu ir ma nu bus gilintis tik į literatūrą, kad tos studijos suandins kūrybinio talento kibirkštis. (O štai kaip :pastaruoju metu Lietuvos mokslui ir praktiniam venimui vis daugiau reikia kompetentingų, gerai įsiiuošusių kalbininkų...) , | Šiais metais mūsų fakultete bus priimama į tvynias specialybes. Kai kurios iš jų turi senas, iliinetes tradicijas: lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, ancūzų, klasikinė filologija. Tik prieš dvejus mes pradėjome rengti lenkų kalbos ir literatūros spealistus. Skandinavų filologijos studijos iki šiol bui siejamos su lituanistika (specializacijos teisėmis), ipernai tapo savarankiška specialybe, į kurią prilama atskiru konkursu. Įsteigta slavų filologijos ecialybė. Dabartiniai pirmakursiai studijuoja bulirų kalbą, o priimtieji šiemet galės kibti j čekų kal is studijas. Mes jau šiandien galime nesunkiai atspėti, į irias specialybes bus milžiniški, tiesiog dramatiškonkursai, o į kurias kartais galbūt bus stojama esperatiškai, tik "kad įstočiau". O mums svarbiau-
sia, kad visur pakliūtų tik gabiausieji, labiausiai pasiryžusieji, tikrai žiną, ko nori. Todėl dar ir dar kar tą noriu akcentuoti mūsų studijų universalumą, ben drumą ir specialybių reliatyvumą. Norintieji gerai išmokti norvegų, vokiečių ar išties aktualią anglų kalbą nebūtinai turi eiti į Universitetą. Tam yra gau sybė kursų, koledžų. Čia laukiami tie, kuriuos do mina tos kalbos struktūra, istorija, tąja kalba para šyta literatūra, atitinkamos šalies kultūra. Juolab, specialybę jstojukad į bet kurią versti tobulin šieji bus pritoje mokytąti mokykkalbą arba si užsienio pildomai galės panaują kupasirinkti '/ fakultete rią nors kalbą. O pa dėstomą inei galima siūlyti šiuošiint užsienio bemaž dvidenetgi japonų! kalbų tarp jų Negali nerūpėti ir praktiškoji studijų per spektyva, studijų pritaikymas arba "duona kasdie ninė”. Į mokslo gelmes, žinoma, nueis tik saujelė. Netgi ir Universiteto studijų struktūra numato, kad po ketverių metų j antrąją studijų pakopą (magist rantūrą) pateks konkurso tvarka tik pusė įstojusių jų į pirmą kursą. Filologai toje pakopoje galės gi lintis arba į atitinkamą kalbą, arba į literatūrą, t. y. specializuotis, paraleliai toliau rengdamiesi ir prak tiniam darbui, pasirinkę vertėjo, mokytojo, biblio tekininko, knygotyrininko ar kitokią programą, ar ba šiaip studijuodami įvairiausias laisvai pasirink tas jiems įdomias Universiteto disciplinas bet ku riame fakultete. Beje, ir pirmojoje studijų pakopo-
jc mes stengiamės suteikti tų pačių sričių profesi nius pradmenis - vertėjo, mokytojo, redaktoriaus, korektoriaus, bibliotekininko, žurnalisto ir kt., kad nepatekę į magistrantūrą arba dėl įvairiausių ap linkybių negalintieji joje studijuoti, turėtų už ko nu sičiupti, belstis j vienos ar kitos darbavietės duris. Kai kam filologijos studijos bus atrama iš esmės pa kreipti savo gyvenimą į kitas sritis: su bakalauro di plomu jie galbūt pereis j Filosofijos fakultetą, j Tarp tautinių santykių institutą, į kitą aukštąją mokyklą. Na, o kai kas po ketverių metų išeis dirbti gidėmis, stiuardesėmis, ministrų sekretorėmis, Lietuvos am basadų sodininkais... Gyvenimas įvairus, pilnas ne tikėtumų (dėl to ir įdomus!), ir palankus - ypač, jei esi išprusęs, gerai moki kalbą, t. y. išsinešęs viską, ką gali duoti Filologijos fakultetas. Universiteto priėmimo taisyklės leidžia pre tenduoti į dvi specialybes. Išnaudokite tą išties de mokratišką aplinkybę. Mums tikrai reikia gabiau siųjų, darbščiausiųjų - filologijos studijos nėra leng vos. Pagalvokite ir apie tai, kad po ketverių metų lenkų ar čekų kalbos specialistai Lietuvai galbūt bus labiau reikalingi už kitus, turės didesnes perspek tyvas - vien dėl to, kad būsite pirmieji tokie specia listai. Galvokite ne tik apie studijuosimos kalbos, tam tikros šalies egzotiką. (stojus, kaip minėjau, niekur nepabėgs, nesubliūkš ir ta pirmoji, galbūt labiau paviršutiniška svajone. Filologija yra viena. Klauskite savęs, ar, be je, turite filologui būtinų intelektinės ir dvasinės struktūros bruožų, savybių. Laimingas žmogus, kai tikrai, iš karto pataiko j teisingas vėžes... Filologijos fakulteto dekanas doc. Kęstutis Urba
FILOSOFIJOS FAKULTETASĮ Šiemet bus įteikti pirmieji magistrų diplomai prieš šešerius metus at artame Filosofijos fakultete. Tad busimuosius mūsų studentus, kurie sėkingai įveiks stojamųjų egzaminų išbandymą ir rugsėjį atvers auditorijų duris, ’ilėtume vadinti tik antrąja karta. Bet nepamirškime, kad nors ilgus dešimtečius filosofijos studijos buvo suvaržytos, mūsų fakultetas turi senas ir gilias adicijas. Tiksliau pasakius, jis yra pats seniausias Universitete. Filosofijos įkultetas greta teologijos (šio fakulteto dabar nėra) pradėjo veikti nuo pat ilniaus Akademijos įkūrimo prieš 416 metų. Nė vienas rimtas Europos unisrsitetas neįsivaizdavo savęs be logikos, gamtos filosofijos, metafizikos ir eti ni studijų. Iš filosofijos išsirutuliojo ir savarankišką statusą įgavo dauelis humanitarinių ir net tiksliųjų bei gamtos mokslų. Keitėsi nioyklos, mąstymo būdai, tačiau išliko amžini būties pažinimo, tieis ir gyvenimo prasmės klausimai. Mieli abiturientai, jei šios problemos Jums nėra tušti ir nieam nereikalingi dalykai, jei nesidedate “žinančiais” ir nebijote aug skaityti, bet likti be galutinių atsakymų, Jūsų pasirinkimas Ali būti filosofijos specialybė. Būtina tik gerai išlaikyti užsienio albos ir istorijos stojamuosius egzaminus. Filosofinis mąstymas turi idžios pustrečio tūkstantmečio istorinės tradicijos pamatą. Tik jos pa laimas pirmaisiais studijų metais vėliau leis gilintis j įvairias šiuolaikinių filorfinių mokyklų keliamas problemas. Filosofams suteikiama galimybė laisvai asirinkti specialius kursus, ir ne tik pas mus, bet ir Istorijos, Filologijos ir kt. tkįltetuose. Privalomų dalykų sąraše: įvadiniai metafizikos ir epistemologiis kursai, logika, religijų istorija, lotynų ir graikų kalbos et c. į Filosofo diplomas nenurodo konkrečios darbo vietos. Tačiau įgyta filoofinė erudicija gali atverti kelią pedagoginei, kultūrologinei, leidybinei, žurallstinei ir net politinei veiklai. Gabiausi studentai, įgiję magistro laipsnį, gali iuaijuoti doktorantūroje ir užsiimti moksliniu darbu. j Šių dienų Filosofijos fakultetas - ne tik filosofija. Jame yra dar trys art iios, kiek labiau į konkretesnę veiklą orientuotos specialybės: psichologija, oaologija ir socialinis darbas. Jau daug metų viena populiarių specialybių visame Universitete yra psi
chologija. Mokslas apie sielos galias ir negandas domina daugelį jaunų žmo nių. Net kuriami mitai apie ypatingus ir kai kam net pavojingai atrodančius psichologų gebėjimus kiaurai matyti kito žmogaus vidinį pasaulį. Iš tiesų tai “kietas” mokslas, reikalaujantis filosofijos, medicinos ir net matematikos ži nių. Norėtųsi tikėti, kad abiturientų aktyvumą renkantis šią rimtą profesiją lėmė ir ateityje lems noras dirbti sunkų, bet įdomų darbą, besiplečiančios per spektyvos absolventams vis labiau psichologinės pagalbos poreikį suvokian čioje mūsų visuomenėje. Psichologo kvalifikacija reikalinga spr-.ndžiant įvai rius konfliktus ar užkertant jiems kelią bet kokiame kolektyve, tarpasmeni niuose santykiuose. Ji būtina teikiant terapinę pagalbą medicinos įstai gose, psichologinės paramos centruose, mokyklose. Ši kvalifikacija įgyjama dviejų pakopi; studijose: pirmuosius keturis metus pagrin dinis dėmesys skiriamas bendrosioms asmenybės, amžiaus tarps nių, kognityvinės, biopsichologijos ir kt. disciplinoms. Dar dveji mokslo metai - tai specializacija organizacinės, pedagoginės ir k) inikinės psichologijos srityse. Visus, ką domina visuomenės struktūros analizė, viešosios nuomonės tyrimai, bendruomeninių santykių teorijos, kviečiame stu dijuoti labai perspektyvią sociologo specialybę. Busimieji sociologai nag rinėja socialines teorijas, mokosi naudotis sociologinių tyrimų metodais, dirbti šiuolaikine technika. Studentams dėstomos įvairios filosofinės, politologinės, ekonominės bei psichologinės disciplinos. Gaudami bendrą humanitarinį išsi lavinimą, jie gali gilintis į konkrečias sociologines problemas: religijų, darbo, mažųjų grupių, politinio gyvenimo, populiarumo reitingų nustatymo ir kt. So ciologija yra teorinis mokslas ir taikomoji disciplina, todėl absolventai turi ga limybę rinktis darbą konkrečiose firmose, įmonėse, organizacijose, atlikti ten reikalingus tyrimus arba gilinti žinias bendrosios sociologijos moksle. Socialinis darbas - Lietuvoje nauja, j pagalbą žmogui orientuota specia lybė. Mūsų fakultete ją galima įgyti dieninių ir neakivaizdinių studijų būdais. Pageidautina, kad į neakivaizdines studijas stoti; asmenys, dirbantys socialinės
Nukelta į 4 psl.
Universitas Vilnensis
4
FILOSOFIJOS FAKULTETAS Atkelta ii 3 psl. ir sveikatos apsaugos bei švietimo sistemose. Socialinio darbuotojo klientais yra atskirti asmenys, jų grupės, bendruomenės ir organizacijos. Tai savotiškas tarpininkas tarp žmogaus ir įstaigų bei organizacijų, bendruomenės veiklos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityje organizatorius. Jam būtina gerai žinoti žmogaus elgesį, valstybės socialinę politiką, poveikio ir pagalbos žmogui bū dus, gerai orientuotis teisės ir ekonomikos klausimais. Todėl ir studijų progra moje numatyta daug psichologijos, pedagogikos, ekonomikos, teisės, medici nos ir kitų sričių disciplinų. Didelis dėmesys bus skiriamas praktinių darbo su
1995.02-i?-
asmenimis ir įstaigomis įgūdžių ugdymas, todėl daug laikoskiriama moki sioms ir profesinei praktikoms. Socialiniai darbuotojai paprastai dirba > kį valdybių socialiniuose skyriuose, internatuose, pensionuose, reabilitacijos®"^ truoseirpan. B Stojant į psichologiją, sociologiją ir socialinio darbo specialybę re^H išlaikyti atitinkamo pasirengimo, motyvacijos studijuoti patikrinamąjį miną - diagnostinį pokalbį. Jo pobūdis ir reikalavimai, kaip ir kitos įstoM| sąlygos, yra išleistos atskira brošiūra. Apsispręskite ir ateikite studijuoti į Filosofijos fakultetą. Ką bepas i'am tumėte, Jūs būsite reikalingi visuomenei ir, viliamės, surasite savo gyvei
kelią.
raol Prodekanas dr. K. DubnU^1 ’ėlaj ,ka< ias, 1
FIZIKOS FAKULTETAS per
Gerbiamieji kolegosfizikos mokyto jai, mieli abiturientai! Kiekvieną pavasarį vis nauja jaunuolių karta sprendžia vieną iš svarbiausių gyvenimo problemų - kokią profesiją rinktis. Kur stoti? Pasirinkimas platus, tačiau kriterijai vienodi visiems: pomėgiai, profesijos patrauklumas, galimybė įstoti. Pomėgiai labai individualūs, juos for muoja aplinka, šeima, mokykla, asmeninė pa tirtis. Profesijos patrauklumą lemia: specialy bės reitingas visuomenėje, būsimas atlyginimas ir asmens polinkis. Na, o galimybę įstoti for muoja pirmieji du faktoriai. Koks yra fizikos profesijos įvaizdis šiuo metu Lietuvoje ir kitur? Didysis euforijos metas baigėsi. Fizika, beveik šimtą metų buvusi mokslų olimpo pa grindine žvaigžde, tampa viena iš eilinių moks lo šakų visose išsivysčiusiose šalyse. Baigėsi di džiųjų investicijų j fundamentaliuosius tyrimus era. Net pačios turtingiausios šalys apribojo savo globalinius (pvz. kosminių tyrimų) pro jektus. Tačiau ir dabar fundamentinė fizika lie ka rimtu valstybės globos objektu. Fizikų pres tižas Vakarų šalyse išliko aukštas, o paklausa ir toliau gerokai viršija daugelio humanitari nių specialistų paklausą, pvz., Vokietijoje nu sileidžia tik teisininkams ir medikams. Lietuvoje šis procesas gerokai iškreip tas ir fizikos populiarumas nepalyginamai su mažėjo, nors absolventų apklausa rodo, jog baigę fizikos mokslus žmonės lengvai suranda darbą, o jų pajamos dažnai viršija “populia riųjų” specialybių absolventų atlyginimus. Ir tai suprantama, juk Fizika - tai ne tik profesi ja, tai - mąstymo, gyvenimo būdas! Kaip ir kiekvienais metais, 1995 m. ba landžio mėn. 19 d. 12 vai. Vilniaus universite to Fizikos fakultete bus atvirųjų durų diena. Kviečiame mokytojus ir abiturientus bei kitus vyresniųjų klasių moksleivius atvykti susipažin ti su galimybėmis įgyti fiziko profesiją. Norime jus trumpai informuoti apie pri ėmimą j mūsų fakultetą. Į pirmą kursą numa toma priimti 80 studentų. Priimama bus pagal brandos egzaminų - gimtosios kalbos (raštu), matematikos (raštu) ir fizikos (žodžiu) įverti nimus bei brandos atestato chemijos ir biolo gijos įvertinimus. Formaliai fizikos stojamasis egzaminas yra. Tačiau jį Universitete laikys tik tie abiturientai, kurie fizikos visiškai nelaikė
arba laikė ją “B” lygiu ir kurie baigė vidurines Gerai besimokantiems studentams mokyklas anksčiau nei 1993 m. Mokyklos bai mokamos stipendijos, neturintiems kur gyvo to giamasis egzaminas, laikytas baigiamųjų egza ti - suteikiamas bandrabutis, labai gerai bių n minų centre, dalyvaujant aukštųjų mokyklų mokantiems bus suteikta galimybė vieną dėstytojams, bus kartu ir stojamasis egzami semestrus mokytis Vakarų Europos univefl * nas j fakultetą. Be to, sudedant bendrą balų tetuose. Deja, nepažangūs studentai turės r“w ' skaičių, šio egzamino įvertinimas bus dvigubi keti už mokslą. namas. Mūsų nuomone, tai sudarys geresnes Studentai fizikai išsamiai studijuoja t < sąlygas įstoti tiems, kurie mėgsta fiziką, bet tematiką, bendrąją fiziką, informatiką, puiįdoi sunkiau sekasi kiti dalykai. jvaldo personalinius kompiuterius, fizikosisui Mes suprantame, kad Jūsų pasirinkimą boratorijose išmoksta taikyti modernius pei smarkiai nulems perspektyvos baigus mūsų fa todus įvairioms medžiagų, prietaisų charal: P*1 kultetą. Su malonumu galime Jums pranešti - ristikoms tirti. Neužmirštami ir kitų moksle JOS iki šio laiko dar nebuvo atvejo, kad mūsų ab čių dalykai - užsienio kalba, ekonomikos, sės, filosofijos pagrindai. Šių dalykų speci-J solventai negautų darbo. Keletas žodžių apie tai, kuo mes skiria- tai skaitys jums paskaitas Fizikos fakultete, inji mės nuo dabar madingų humanitarinių, eko ir tai ne viskas. Studentai dažnai pageid iu į nomikos ir teisės specialybių, te- klausyti specialiųjų dalykų paskaitų ir kituoti oriškai ruoš i a n č i ų se, pavyzdžiui, Ekonomikos,Teisės, Medic !>j°f valstybės fakultetuose. Gavę dekano sutikimą, Jūs uo* ūkio ar valdymo specia- lėsite lankyti net kelių dalykų paskaitas, lai"-" sakymas ti egzaminus, “uždirbti kreditus”. listus. AtTiesa, studijos nelengvos, reikalą I nei vie vienas nomis tas įtempto kasdieninio darbo. Pirmame kurse g< nas ekokas neta- sunku priprasti prie Universiteto dvas iam ar teisininmūsų auk- įprasti niekieno neverčiamam kasdien priseI8i po fiziku, o aukščiausiose ti skaitykloje prie vadovėlio ar laboratori1^ lėtiniai dirba valstybės valdymo, finansinėse bei diplomati darbų aprašo. srjž nėse struktūrose. Tačiau studijos - tai ne tik paskait< <oti Galime Jums atvirai pasakyti, kad da laboratoriniai darbai. Fizikai visada aktylygi bartiniu metu labai sumažėjo fizikų - mokslo muzikuoja, dainuoja, sportuoja. Na, o “kr# ■ darbuotojų poreikis, tačiau atsirado kitos veik tynos” ir Fizikų diena kiekvienų metų bai .01 los sritys, kur labai reikalingos ne tik fizikos dyje susilaukė ne tik šalies, bet ir europi^ žinios, bet ir, besimokant fizikos, išugdytas šlovės! mt, mąstymo būdas, virtuoziškas kompiuterio val Mes suprantame, kad įvairiose mok Pi dymas, požiūris j gyvenimą bei sugebėjimas pri lose fizikos paruošimo lygis labai nevienocHi sitaikyti prie besikeičiančių visuomenės poreikių. Kviečiame atvykti mokinius ir tų mokyklų,,lizl Šiek tiek apie fizikos studijas. Kaip ir ki riose fizikos ir matematikos dalykų parui^J tose aukštosiose mokyklose, Vilniaus univer mas silpnesnis. Pirmame kurse mes jums sitete fizikos studijos žymiai pakito. įvestas stu dėsime žiniomis pavyti geriau paruoštus di ty dijų apskaitos vienetas - kreditas, pakito stu gus. Žinokite: svarbiausia mūsų fakulteidcc dijų trukmė, programos. Fizikų pagrindinės mylėti fiziką. Nebijoti matematikos ir dar0”! studijos tęsis ketverius metus. Apgynę diplo Tada tikrai tapsite fizikais, o dalis - dar ir minį darbą absolventai įgys bakalauro diplo nistrais, Seimo nariais, bankininkais, biznoj mą, dalis jų įgys fizikos mokytojo kvalifikaci |,OI ją. Norintys galės tęsti antros pakopos - dvi riais, kaip daugelis mūsų auklėtinių. Tad laukiame Jūsų ir 1 inkime baigus nlin ejų metų magistro studijas. Čia studentai gi lins žinias vienoje iš dešimties siūlomų progra sų fakultetą tapti pirmuoju fiziku - Lietu““1 mų, t. y. įgys radiofizikos ir elektronikos, bio Prezidentu. fizikos, lazerinės fizikos, aplinkos fizikos, fizi Stokite į 1/ilniaus universiteto Fizikos °* kos mokytojo, teorinės fizikos, spektroskopi kultetą! jos ir cheminės fizikos, lazerinės fizikos, pusVU Fizikos fakulteto dekadų laidinkių fizikos ir medžiagotyros, astronomi Gintaras Dikė jos specializacijas.
5
Universitas Vilnensis
,i>9£ .02-03 olccB
1AMTOS FAKULTETAS r re ji e Stoi
asiij amt o s mokslų fakultetas laukia biologų, geografų, geologų Vi H M ėli abiturientai! "Eirbūt kiekvienoje, net pačioje nuošaliausioje Lietu-
niokykloje yra bent po keletą merginų ir vaikinų, kurie miškuose ar pievoįnąučia.i geriau nei savo namuose, kurie akių negali atitraukti nuo pasaulio _jelapio ar ryte ryja keliautojų po tolimus kraštus prisiminimų knygas, kurie , kad mūsų krašte galima atrasti ne tik žvyro ir molio klodus, bet ir aukso las, kurie pasiryžę valandų valandas uodų kandžiojaini sėdėti prie paukščių aviečių ar ieškoti dar neatskleistų ląstelių ir jų organoidų gyvenimo lap&ų. Tikriausiai yra. Būtent tokius ir kviečia Gamtos mokslų ulteįas. Tam, kad taptumėte mūsų fakulteto nariais, reikia visai išlaikyti tik po vieną stojamąjį egzaminą. Tiems, kam aigeografiįa ir geologija, teks laikyti geografijos (žodžiu), o imieins biologams - biologijos (žodžiu) egzaminus. Biologai tojamąjį egzaminą turės pasirinkti ekologinės biologijos □s inės biologijos, plačiąja šių žodžių prasme, studijas. Na, ūsų lauks atitinkamos krypties nelengvos, bet įdomios kettų bakalaurines studijos. Jūs išklausysite daugybę biologinių, alinių ir geologinių disciplinų paskaitų, kurias skaitys patys garbingiausi sų fkkulteto profesoriai ir dėstytojai, atliksite šimtus laboratorinių darbų is žinoma, perskaitysite daugybę knygų. Gyvūnus, augalus, mineralus, landtus,leitus aplinkos komponentus Jus tyrinėsite ir pažinsite įvairiose, pačioausiose mūsų nuostabaus krašto vietose, o kai kas ir užsienio šalyse, ja tuolaikinės gamtininkų studijos - ne vien knygų skaitymas ar kelionės liausiąs Lietuvos vietas. Jums teks išmokti dirbti su kompiuteriais, kiėtingais prietaisais, analizuoti sudėtingi) eksperimentų rezultatus. Visi studijų metus įgysite pasitikėjimą savo žiniomis ir jėgomis, užsigrūdinhologiškai, kadangi teks išlaikyti apie 20 egzaminų ir dar tiek pat įskairašysite ir ginsite kursinius bei baigiamuosius bakalauro mokslinius ;lo , kuriuose apibendrinsite savo konkrečių tyrimų rezultatus. Tai neleng•s, ia stiprios valios ir nemažų pastangų, bet ir vaisius gražus - biologijos, ei? ijos ar geologijos bakalauro diplomas, kuris įgalins Jus siekti dar die. mckslo aukštumų mūsų fakultete ar kitose aukštosiose mokyklose. Aš ’voje dar dviejų metų magistrantūros studijas, kur Jūs galėsite speciasiauresnėse biologijos (augalų fiziologijos, botanikos, biofizikos, eko, genetikos, mikrobiologijos, zoologijos), geografijos (ekogeografijos, icii eilinės geografijos, kartografijos, hidrometeorologijos) bei geologijos is
B
lai JaJ
Geografijos studijos Gamtos mokslų fakultete
5e Geografija šiandien daugiausiai sprendžia gamtinės aplinkos raciois lauš naudojimo ir apsaugos klausimus. Nuo seno tirianti medžiagų ir ris“®!jos migraciją įvairiuose kraštovaizdžiuose, kokybinius ir kiekybiJšius, siejančius gamtos kompleksų elementus, ji yra bene dau>ri“ * usiai ekologizuota mokslo šaka, sėkmingai integruojautiirkitųmokstriflįj žinias. Kita vertus, geografijos tyrimų objektas yra daugialypis, tOjotas, todėl išties naujų ir reikšmingų rezultatų galima pasiekti tik tylygir.ti siauroje srityje. Šios dvi šiuolaikinės tendencųos - mokslo žitril integracija ir specializacija - atsispindi Bendrosios geografijos ir a| rtoįrafijes katedros veikloje. Ji savo auklėtinius bakalaurus speciali(nuo antro kurso) visuomeninėje geografijoje, ekogeografijoje ir P1 rtografijoje. Absolventų laukia darbas žemėtvarkos, projektavimo, t apsaugos įstaigose. ai susiklosčiušią fakultete tendenciją geografų studijose dalyvaujlogijos ir klimatologijos katedra, kuri dalį studentų (apie 10) spė ja hidrologijoje ir meteorologijoje. Šie nepaprastai plačias, kait'arbias Žemės sferas tyrinėjantys mokslai susiję ir su geografija, ir >gija, ir su daugeliu praktinės veiklos sričių. Potvynių ir orų proglidrotechninių projektų hidrologinis pagrindimas, vandens ir oro l studijos, informacijos kaupimas nuolat veikiančiose siotyse ir kspedicijose, gamtosauga - toli gražu nepilnas sąrašas hidrome50 laukiančių darbų. Katedros darbuotojai tyrinėja upes, jūias, klimato svyravimus, tad ir specializuojamieji studentai turi galiBsirinkti siauresnę hidrometeorologijos sritį.
ėjų katedrų studentai gilina savo žinias fakulteto mokomosiose bo&torijose, lauko praktikose, gamybinėse organizacijose. Visi turi • rtlimydjt; dirbti mokslo darbą, pasireikšti studentų mokslo draugijoje, U 'liauju geografų klube. Mokymo procesas nenutrūksta ir vasarą - eksidjijose, praktikose, ekskursijose. Baigę studijas bakalaurai gali stoti į dviejų metų magistrantūrą: Ben»5 osk'c geografijos ir kartografijos katedroje - į geografijos, o Hidrolojosir meteorologijos katedroje - į hidrometeorologijos. Magistrantūatveria duris į mokslo įstaigas, doktorantūrą, tad suprantama, kad šį a^lią gali pasirinkti tik gabiausieji ir ištvermingiausieji.
t/ 9
Hidrologijos ir meteorologijos katedros vedėjas
pivf. K Kilkus
(hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos ar geoi įuotraukos, naudingi) iškase nų paieškų ir žvalgybos) srityse. Na, o po to geriausiųjų iš Jūsų dar gali laukti penkerių metų doktorantūros studijos, kurios apsivainikuos daktaro diserta cijos parašymu ir gynimu. Visus Jūsų, mieli abiturientai, sumanymus it norus studijų srityje, tapus Gamtos mokslų fakulteto studentais, padės įgyvendinti 4 biologinės (Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos, Biochemijos ir biofizikos, Botanikos ir geneti kos bei Zoologijos), 2 geografinės (Bendrosios geografijos ir karto grafijos bei Hidrologijos ir klimatologijos) bei tiek pat geologinių (Geologijos ir mineralogijos, Hidrogeologijos ir inžinerinės geo logijos) katedrų. Studentų lauks taip pat tarpfakultetinis Aplin kos studijų centras, Kartografijos centras bei seniausias respubli koje Botanikos sodas. Prie katedrų veikia įvairios krypties specia lizuotos mokslinių tyrimų laboratorijos, kuriose net pumų kursų studentai laisvu nuo studijų laiku gali pasinerti į pilną paslapčių, todėl ir daug kam patrauklų mokslinių tyrimų pasaulį. Laboratori jose vykstančių seminarų karštose diskusijose galėsite išklausyti kitų ir išsakyti savo nuomonę. Vist) žingeidžių studentų nuo ryto iki vakaro lauks taip pat Mineralogi jos bei Zoologijos muziejai, Herbariumas ir, žinoma, fakulteto bei Universite to bibliotekos ir skaityklos. Pabaigę bakalaurines studijas visi norintys dar vie nus metus galės studijuoti pedagogines disciplinas ir po to gauti pedagoginio cenzo reikalavimus atitinkančius dokumentus. Kultūrinis studentų gyvenimas fakultete pastaruoju metu nėra aktyvus. "Eičiau senos studentiškos tradicijos išlaikomos - biologo, geografo ir geologo dienų minėjimai, vykstantys fakultete arba gamtoje, kasmet sutraukia bendratį būrin tiek studentus, tiek dėstytojus. Visi iš rajonų bei kitų miestų atvykę studentai gauna bendrabutį, kuris yra greta fakulteto. Patogu, į paskaitas važinėti nereikia, o rytais galima ilgiau pamiegoti. Daugelis Jūsų, mieli abiturientai, turbūt jau tvirtai nusprendėte studi juoti mūsų fakultete. Nekantriai laukiame Jūsų. Taip pat kviečiame ir tuos, kurie dar abejoja dėl savo pasirinkimo, bet neabejingi gamtai, mokslui, ku riems pakanka romantikos, užsispyrimo ir entuziazmo. Nenusivilsit! Gamtos mokslų fak. dekanas doc. J. Naujalis
KVIECSA GEOLOGIJA' Daugumai žmonių geologija - paslaptin ga, bet mažai žinoma ir kartu įdomi mokslo ir praktikos sritis. Deja, ne visi įsivaizduoja jos reikšmę krašto ūkiui Geologų kompetencijoje yra nemaža Lie tuvos gamtinės aplinkos dalis - žemės gelmės. Niekas be Lietuvos geologų ncištirs ir neįver tins mūsų krašto žemės gelmių potencinių ga limybių. Geologiniai tyrimai yra lygiai taip pat svarbūs, kaip ir mūsų tautos istorijos, archeo logijos, kalbos ar kultūros tyrimai. Mūsų tyri mų objektas - mūsų gyvenimo aplinkos pagrin das, kuriuo vaikštome, kurį užstatome, iš ku rio išgauname mineralines žaliavas ir energi jos šaltinius. Žemės gelmės mūsų teclininei vi suomenei yra ištekliai arba pavojai, o dažniau siai - viskas kartu. Šiandien aiškiai keičiasi že mės gelmių tyrimų ir naudojimo samprata iš vartotojiškos j taupiai vartotojišką. Žmogaus santykių su gamta harmonizavimas reikalauja pažvelgti į žemės gelmes ne tik kaip į žaliavų šaltinį, bet ir kaip įgyvenamosios aplinkos kom ponentą, sudarantį pavojų pačiai žmogaus eg zistencijai, kaip į gamtos kūną, labai jautrų iš oriniam neigiamam žmogaus poveikiui. Pasta rųjų metų geologiniai tyrimai rodo, kad dėl žmogaus veiklos aktyvėja neigiami geologiniai procesai, požeminiai gėlo vandens telkiniai nė ra gerai apsaugoti nuo paviršinės taršos, geo logams kelia rūpesčių neteisingai parinktos sta tybų vietos. Visoms šioms problemoms spręsti reikia jaunų guvių protų ir darbščių rankų. Jau daugiau kaip 50 metų, kai dvi Gam tos mokslų fakulteto geologijos katedros
(Geologijos ir mineralogijos bei Hidrologijos ir inžinerinės geologijos) rengia geologus. Pirmuosius du metus studijų pagrindą su daro bendri gamtamoksliniai ir žemės mokslų dalykai. Baigus antrą studijų kursą, sudaroma galimybė rinktis iš dviejų specialybių: geologi nės nuotraukos ir naudingų iškasenų telkinių paieškų arba hidrogeologijos ir inžinerinės ge ologijos specialybę. Likusieji du bakalauro stu dijų metai skirti pasirinktai specialybei įsigyti. Sėkmingai baigus 4 metų studijas įteikiamas ge ologijos specialybių bakalauro diplomas Ga biems ir norintiems toliau mokytis (apie 50% nuo priimtųjų skaičiaus) sudaromos galimybės dar du metus studijuoti magistro laipsniui gauti. Studijų procesas apima ne tik paskaitas, bet ir įdomius praktinius ir laboratorinius už siėmimus bei nuostabias mokomąsias ir gamy bines praktikas. Pastarosios atliekamos žavin gose Vilniaus miesto, Molėtų ežerų apylinkė se, Lenkijos Šv. Kryžiaus kalnuose. Gerai be simokantiems ir gerai žinantiems užsienio kal bas (ypač anglų ir vokiečių kalbas) sudaromos galimybės dalį praktikų atlikti Švedijoje, se mestrą arba net du pagilinti žinias Vokietijos ir Skandinavijos šalių universitetų geologinėse katedrose. Lietuvos geologija yra unikali ir įdomi, jos Žemės turtai gausūs. Tad mokykimės pažinti savo krašto geologines paslaptis, išmokime tau piai naudotis mūsų motinos Žemės duodamais turtais ir tausoti juos.
Doc. dr. K. Dundulis Doc. dr. P. Musteikis
6
Universitas Vilnensis
1995.02
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS Mieli abiturientai, nepastebimai prabėgs paskutinių mokslo metų mėne siai, nuaidės paskutinis skambutis ir Jums reikės rinktis tolimesnį savo gyveni mo kelią, apsispręsti pasirenkant vieną ar kitą specialybę. Kas yra linkęs ir domisi humanitariniais mokslais -kviečiame pa sirinkti norimą specialybę ir studijuoti mūsų fakultete. Fakultetas įsikūręs unikaliame savo architektūra senamiesčio kvartale. Studentai turi geras mokymosi sąlygas. Fakultete ruo šiami specialistai turi labai dideię paklausą realiame gyvenime. Studijos yra dviejų pakopų: pagrindinės (bakalauro) ir aukšto sios (magistro). Pagrindinių studijų trukmė - ketveri metai. Jas baigus suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Pirmuosius du metus dėstomi bendrieji humanitariniai ir įvadiniai specialybių dalykai. Studentams dėstomos šių sričių disciplinos: politologijos, ekonomikos teorijos, vadybos, vadovo darbo organizavimo, teisės, pa saulinės literatūros, informologijos, informatikos, verslo organizavimo, mu nicipalinio ūkio aplinkosaugos, ekonomikos, marketingo, finansų ir kitos. No rimas studijuoti disciplinas studentai renkasi savarankiškai. Gerai mokantiems užsienio kalbas studentams po dviejų metų bendrųjų studijų sudaromos gali mybės tęsti studijas užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Mokymo procesas fakultete organizuojamas dienine ir vakarine forma. Šiuo metu fakultete mo kosi 1039 studentai, yra suformuotos dvi studijų kryptys - filologinė ir ekono minė. Fakultete veikia 7 katedros - Lietuvių filologijos, Germanų filologijos, Užsienio kalbų, Informatikos, Verslo vadybos, Komercijos ir finansų bei Filo sofijos ir politologijos katedros. Šiais metais į dieninio skyriaus pirmą kursą priimsime 147 studentus, vakari nio skyriaus pirmame kurse galės mokytis 84 studentai.
VERSLO ORGANIZAVIMO SPECIALIZACIJA Žinomi pasaulyje verslo specialistai JAV moks lininkai R. Chuzričas (llilse universiteto verslinin kystės katedros profesorius) ir M. Pitersas (Bosto no municipalinio koledžo marketingo fakulteto pro fesorius), atsakydami j klausimą “kas yra verslas”, teigia, kad tai ne vien veiklos rūšys, gyvenimo bū das, mokslas ir menas kartu paėmus. Tai dar ir po ezija, ir kūrybinis polėkis, ir didelės rizikos sfera, ir vos ne profesionalus sportas. Verslas, anot šių gar bių vynų aprėpia savus rašytinius ir nerašytinius dės nius, principus, tarpusavio bendravimo etiką, siėpingus poveikio mechanizmus, keri ir pavergia sa vaip pulsuojančia aukštąja matematika ir drauge sa vo elementaria abėcėle. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fa kulteto vadybos katedros profesorius V. Gronskas verslą lygina su paukščiu, pakilusiu laisvam skrydžiui į aukšta savarankiško ūkininkavimo padangę. Ne senai išleistoje fundamentalioje knygoje “Verslo ekonomika” jis vaizdžiai rašė: “Verslas - dvisparnis paukštis!... Produktų bei paslaugi; gamyba ir komer cija - du ekonominiai verslo “sparnai”. Ir jeigu šie verslo sparnai nevienodai išsivystę, neatitinka vie nas kito, dirba netolygiai, nesuderinti, verslas ne gali normaliai funkcionuoti...” Jo civilizuotas plėto jimas pačia bendriausia prasme - tai asmenybės, jos sugebėjimų ir reikiamos išraiškos bei tobulėjimo, gerovės kilimo, veržimosi į ekonominę (ir politinę, pilietinę) laisvę prielaida. Verslininku negimstama, juo tampama! Kaip? Geriausiai sužinosite įstoję į verslo administravimo ir vadybos specialybę ir pasirinkę verslo administ ravimo ir vadybos studijų krypties verslo organizavimospeciaJizaciją. Josmokytisgalite nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. VU Kauno humanitarinio fakulteto die niniame ir vakariniame skyriuose.
Verslo vadybos katedros vedėjas doc. R. Stačiokas
Mūsų fakulteto dieniniame skyriuje yra šios specialybės: lietuvių, ar vokiečių filologija, informacijos verslas bei verslo administravimas ir va Studijuojant veršio administravimą galima pasirinkti vieną iš penkii cializacijų. Tai - verslo organizavimas; verslo informacinės sist. municipalinė ir gamtosaugos vadyba, marketingas ir prekyb dyba; apskaita, finansai ir bankininkystė. Vakariniame skyrių referavimo ir vertimo iš rusų bei vokiečių kalbų bei verslo ; nistravimo ir vadybos specialybės. Pastaroji turi verslo org: vinto, marketingo ir ptekybos vadybos bei apskaitos, finai bankininkystės specializacijas. Į vakar inio skyriaus specialybes priimame pagal stojamų zaminų rezultatus bei sutartis mokant už mokslą. Gerai besimokantiems dieninio ir vakarinio skyriaus studei sudaromos sąlygos tęsti studijas magistrantūroje. Studentų laisvalaikiu fakuitete rūpinasi viena iš aktyviausių orgai jų Vilniaus universitete - Studentų atstovybė. Fakulteto kiemeliuose ir rv se rengiamos studentų tradicinės šventės, susitikimai. Linksmai ir išmoi organizuojamos pirmakursių krikštynos, Užgavėnės, sportinės varžybos kotekos ir 1.1. Taip pat fakultete yra garsėjantis savo veikla folklorinis ai blis “Uosinta”. Tad laukiame Jūsų Kauno humanitariniame fakultete. Čia Jūs galėsi: sirinkti įdomią specialybę, turėsite geras mokymosi sąlygas, galėsite jd< praleisti studentišką laisvalaikį. Smulkesnę informaciją apie stojimo ir mokymosi sąlygas galėsite paskambinę tel.: 727/20-12-33.
KHF
Dekanas doc. A.
VERSLO INFORMACIJOS SISTEMOS
Plečiantis savivaldybių veiklai vis labiau gendama plataus profilio specialistų, kurie g
Laikraščiu reklamose mirga firmų skelbimai, ku riuose ieškoma specialistų, mokančių apskaitą, už sienio kalbą irpuikiai dilbaučių su kompiuteriais. Pa sirodo, jie ieško verslo informacijos sistemų specialis tų/ Ir iš tikrųjų - šioje specializacijoje kryptingas eko nominis pasiruošimas derinamas su ypač perspekty viu kompiuterių mokslu. Studijų planas pagal besi mokančiųjųpageidavimą gali būti orientuojamas ap skaitos, finansų arba marketingo informacijos siste mų kryptimi. Vakarų pasaulyje kiekvienas verslinin kas, nekalbantjau apie firmų vadovus, naudojasi as meniniu kompiuteriu taip, kaip plunksnakočiu. An glų kalba - tai ir kompiuterio kalba. Užtat yra gali mybė šią kalbą tobulinti, o jos nesimokiusiems - iš mokti. Studijuojant verslo informacijų sistemas kompiu teris tampa patogiausiu ir būtiniausiu verslininko dar bo instrumentu. Įgijęs šią specializaciją absolventas nesunkiai gaus gerą darbą gamybinėje įmonėje, ver slo firmoje ar banke, lengvai susikalbės su savo kole gomis iš užsienio, nes kompiuterio kalba jau tapopa sauline verslo kalba. Vaikinai ir merginos, pasižymintys loginiu ar ana litiniu mąstymu ir nesitikintys lengvų studijų, drąsiai rinkitės šią specializaciją. Ateitis priklauso Jums!
dornoje teritorijoje. Todėl VU Kauno human niame fakultete nuo 1995 m. pradėti ruošti šit taus profilio savivaldybių specialistai. Študijūojant municipalinę ir gamtosaugo dybą galima išmokti, kaip reikia organizuoti nominę veiklą savivaldybių valdomojoje terite je, reguliuojant jos socialinę raidą, ekonominį mą, ryšius su valstybinės valdžios instancijomi tomis savivaldybėmis bei užsienio firmomis, valdybių specialistai taip pat turės mokėti sp aplinkos apsaugos bei racionalaus gamtinių i lių naudojimo ekonominius klausimus, reguliuo vivaldybių teritorijoje esančių valstybinių, pri ir kt. įmonių ūkinę veiklą, nustatyti aplinkos dojimo ir užterštumo normatyvus. Šios srities specialistai bus laukiami finam se bei komercinėse savivaldybių tarnybose, p formuoti vietinį biudžetą, racionaliai naudoti ii ticijas bei gamtinius išteklius.
Informatikos katedros doc. Stasys Girdzijauskas
Municipalinė ir gamtosaugos vadyba Pirmuosius dvejus metus visi verslo administ ravimo ir vadybos specialybės studentai mokosi ben drų, daugiausia fundamentalių dalykų, o jau nuo tre čio kurso yra pasirenkamos specializacijos. Munici palinė ir gamtosaugos vadyba - tai naujo verslo ad ministracinė ir vadybos specializacija VU ir Lietu voje, kurios atsiradimą nulėmė besiplečianti savi valdybių veikla.
Verslo vadybos katedros doc. R. Parį
Marketingas ir prekybos vadyl apskaita, finansai ir bankinink) Vykstant Respublikos ekonomikos peri kai dažnai nebeužtenka verslo žmonėms tik noro, energijos, operatyvumo ar pirm kapitalo. Padidėjusi konkurencija reikalu žinių ir profesionalumo. Dirbantiems arba numatantiems dirbt' mercijos srityje rekomenduotina marketim prekybos vadybos specializacija. Pasirink specializaciją studijuos ne tik bendrąsias' versitetines disciplinas, ekonomikos ir fiti sų teorijas, verslo vadybą ir pan., bet ir pr Nukelta j 7psl.
Windowsâ&#x201E;¢ , VAKARUS
r
L2 val.:EISENA L8 val.:VAKARAI... 23 val.:FEJERVERKAS IR T.T.
Šiemet, pirmąjį balandžio šeštadienį įvyks kasmetinė studentiška švent FIDI-27, kurią organizuoja Vilniaus Universiteto Fizikos Fakultet studentai. Fiziko Diena - tai pirmoji pavasarinė jaunimo šventė, kuz pradeda kitų studentiškų švenčių maratoną, besitęsiantį iki vasaros. Per 27 metus FIDI kogero tapo pati populiariausia studentų švente žinoma ne tik Vilniaus jaunimo tarpe. Šventę, kuri organizuojama nesiekiant pelno, surengti, padeda būvi fizikai, dabar tapę verslininkais. Kasmet FIDI pradedama ruoštis prieš du mėnesius. Pirmasis ženklas pranešantis kad FIDI artėja yra "karvė", kuri statoma fizikos fakultete i yra skelbimų lentą. Dvi savaitės iki FIDI vyksta, jau tradiciniu tapę: JUmoristinis flZIKų simpoziumAS - JUZIKAS. Oficiali šventės pradži; skelbiama FIDI išvakarėse vykstančioje preskonferencijoje, kurioje studentą susitinka su profesūra. Šeštadienį, 10 valandą, Saulėtekyje, prie fizikos fakulteto prasidedi šventė, kurią sudaro trys pagrindinės dalys: dieninė, eisena, bei vakarinė Dieninėje dalyje vyksta loterijos, veikia atrakcionai, groja muzika. Eisena tai studentų maršas per Vilniaus miestą į Universiteto centrinius rūmus Vakarinė dalis vyksta vakare. Šventę užbaigia fejerverkas.
balandžio 1 dieną Saulėtekio alėjoje [vyks FIDI-27. Tiesiog kviečiame! Jeigu Jūs norite prisidėti prie šventės organizavimo ir gauti pakvietimą i vakarinę dali dažniau būkite fizikos fakultete. FIDI-27 Organizacinis Komitetas Ta/gi šieznef
FIDI eisena.
AVIABILIETAI Tik pas mus tokios kainos jaunimui, moksleiviams, studentams!
uolaidos Profesoriams Dėstytojams ir Mokytojams! >
Visiems
Studentams
Jaunimui iki 26 m.
VIENĄ PUSĖ: LONDONAS PARYŽIUS FRANKFURTAS OSLO CIURICHAS VIENA KOPENHAGA
I l.eliaukite| (.pigiau! s ’sigykite ( “plautines
□ksleivio, aunimo, ėstytojo, lokytojo <orteles i
I ABI PUSES: LONDONAS PARYŽIUS FRANKFURTAS OSLO CIURICHAS VIENA KOPENHAGA NIUJORKAS ČIKAGA MONREALIS SIDNĖJUS LOS ANDŽELAS Kainos nurodytos JAV doleriais
i is mus Jūs įsigysite aviakompanijų LIETUVOS AVIALINIJOS, LIETUVA, SAS, LOT, LUFTHANSA, ELTA, BRITISH AIRVVAYS, AUSTRIAN AIRLINES, ALITALIA, FINNAIR, AIR FRANCE, OANTAS bilietus. M
LNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ IIVERSITETO 3, OBSERVATORIJOS KIEMELIS, , Tel: 614414, 617920
VU
Studentų atstovybė; KVIEČIA ?
Vilniaus universiteto Studentų atstovybė siūlo šias akcinės draudimo bendrovės “PREVENTA” draudimo rūšis: 1. Fizinių asmenų gydymosi užsienyje išlaidų savanoriškų (sveikatos) draudimų.
g
Draudimas kompensuoja gydymo išlaidas ūmios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju būnant užsien^ Apmokamos išlaidos, susijusios su pavojingu sveikatai chroniškos ligos paūmėjimu.
Gydymo išlaidos apmokamos iki 20 000 DM, o apdraustojo mirties atveju išmokama 10 000 DM. 2. Mechaninių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimų Lietuvos Respublil“ ir NVS šalyse.
b
Atsitikus draudiminiam įvykiui, nuostolius nukentėjusiam automobilio savininkui atlygina ne apsidrau ‘ kaltininkas, o jo draudimo kompanija. Lengvojo automobilio draudimo įmoka sudaro 1,5% draudimo sui/į 3. Gydymo išlaidų savanoriškų draudimų.
*
Galima apsidrausti patiems, apdrausti sutuoktinį, vaiką bei kitus šeimos narius. Jei sudarysite šią draudi sutartį, “PREVENTA” padengs 40-70% mokamų gydymo paslaugų ir iki 50% vaistų kainos. Sutartys sudaroitrejiems metams ir ilgesniam laikotarpiui. Draudimo įmoka - 15% pasirinktos draudimo sumos. i
Draudimo sutartį jūs galite sudaryti VU studentų atstovybėje Universiteto 3 (Observatorijos kiemcį '------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------Jj 11 --------------------------------------------------------------------- <1
5 U S IR U OŠ Ė TE PA MA TYTI PA SA U L / ?
TARPTAUTINIS STUDENTO, j PROFESORIAUS, MOKSLEIVĖ
AR TURITE KELIONINĘ
PAŽYMĖJIMAS tai:-------------------------- į
EKIPIRUOTĘ?
a
- 15—30% nuolaida kelionių, nakvynės j maisto išlaidos; ;
VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖJE
- galimybė nemokamai lankyli parodas muziejus; (
Jūs galite įsigyti miegmaišių, kuprinių, palapinių ir net katamaranų.
- sveikatos, gyvybės bei kelionės ir gydO išlaidų draudimas nelaimingo atsitiktinu^ atveju.
Laukiame Jūsų ir Jūsų draugų!
VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ ATSTOVYBĖ
LIETUVOS A UKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTAMS SIŪLO: - darbą Prancūzijoje, Norvegijoje, Kanadoje, Vokietijoje, (Olandijoje; - studijas JAV;
- keliones į vaikų poilsio stovyklas Amerikoje.
r————————————————I STUDENTE, DĖSTYTOJAI VERSLININKE! i
I
I I I I I
I
Naujieji veiklos metai jau prasidėjo, o ar ., turite dienoraštį-darbo žurnalą? VILNIAUS UNIVERSITETO STUDEN) ATSTOVYBE siūlo Jums puikias knygas-kah dorius, sudarytas pagal naujausius užsienietis! analogus. Knygos kalendoriaus kaina 16 Lt. Ateik ir įsitikinsi.
e.5.02-03
7
Universitas Vilnensis
iAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS tingus ir prekybos vadyba; finansai ir bankininkystė Atkelta iš 6 psL
maitinimo įmonių mokslus, marketinįdybą, turto ir veiklos draudimą, biržų į, apskaitą, audito pagrindus, kontraktus įgelį kitų verslo praktikoje būtinų daly-
j|-įcI
■au I
įsitikinę, kad išklausius šias discipliums, kaip ir kitiems mūsų absolventams, engviau išvengti rinkos negandų ir tapti 'ais verslininkais.
Komercijos ir finansų katedros doc. T. Jazbutis
RMACUOS VERSLAS
asmeninio bendravimo keliu. Ne visada asmuo nitariniai dalykai. Nuo antrojo kurso teks mo linkęs lengvai pateikti turimą informaciją. To kytis ir antrąją užsienio kalbą, taippat rašyti kur kiais atvejais daug lems jūsų asmeninės savy sinius darbus bei pasirinkti papildomas discip bės ir žinios, kaip reikia kalbinti tokį žmogų. linas. Šios specialybės studentai išklausys visas Kai kurie studentai,įveikę pirmąją studijų reikalingas matematikos, ekonomikos ir infor pakopą ir gavę bakalauro laipsnį, galbūt pasi matikos disciplinas, o taip pat platų informorinks praktinį darbą ir toliau nestudijuos. O ki loginių ir kompiuterinių bei kitokių komuni kacijų disciplinų kursą. Suprantama, be anglų tiems gal tai bus starto aikštelė studijoms kituo kalbos tarptautinėse duomenų bazėse infor se fakultetuose ar užsienyje. Nusprendę studi macijos surasti nepavyks, todėl šios specialy juoti dar dvejus metus antroje pakopoje ir išlai bės studentams numatytas sustiprintas anglų kę stojamuosius egzaminus, galėspasirinkti vie kalbos mekymo kursas. Studijų metu kompiu ną iš VU siūlomų specializuotų programų. Vi teris taps jums nepakeičiamu darbo įrankiu. sos šešerių metų filologijos studijos baigiasi an Vaikinai ir merginos, linkę į kruopštų ir di tra pakopa (magistro diplomu). Tokia yra tipi namišką darbą, mėgstantys kompiuterius, su nė studijų programa. Tačiau manome, kad ga gebantys bendrauti su žmonėmis, tai - jūsų biausieji turės teisę studijuoti pagal individualų specialybė! Ateitis priklauso tiems, kas valdo planą informaciją!
rmacijos verslo specialybės poreikį Informatikos katedros ved. Pranas Žvinys įcijvoje lemia objektyvios sąlygos: trūksta ža_ j, bet yra pakankamas intelektualinis pos. Lietuvoje perspektyvą turi intelekGermanų filologijos studijos produktą kuriančios firmos. Be to, inija reikalinga komercinėms ir kitoms Atsivėrus vartams įpasaulį Lietuvos visuome lofirmoms. Norėdamos išsilaikyti rinkoje nė suvokė užsienio kalbos mokėjimo svarbą, to teresuotos turėti visa reikalingą moksdėl pretendentų studijuoti kalbas nestokojame. hninę ir ekonominę informaciją, susiŠiemet bus priimta į anglų filologijos dieninį sky ) su giminingos (konkuruojančios ar jai paios) firmos veikla, informacinės paslau- rių 12 studentų, tiek pat - į vokiečių filologijos. Mūsų fakultete konkursai į šias specialybes rsjikalingos nedidelėms firmoms, stamnsjccrporacijcm s ir valstybinėms įmonėms, yra labai dideli, tad agituoti nėra būtinybės. Prie cialybės studijų planas nėra orientuo- šingai, prieš apsisprendžiant stoti į filologinę spe į kurią nors vieną informacijos rūšį, todėl cialybę reikėtų pamąstyti, ar tikrai norite tapti Iventai galės įsitraukti į bet kurios ver- filologu. Juk filologinis išsilavinimas neapsiri kslo ar mokymo firmos veiklą arba boja vien kalbos išmokimu. gtiprivačią informacijos paslaugų firmą. InKaip visame VU KHfakultete, šių specialy verslo bakalaurai galės tęsti studih ijos bių studijos yra dviejų pakopų. Pirmus ketve istrantūroje, kuri leis jiems specializuortą metus bus dėstomi pasirinktos kalbos filo irinktoje veiklos srityje. loginiai pagrindai, kalbotyros ir literatūros ormacija, sukaupta bibliotekoje ir tarpšse duomenų bazėse - tai jūsų “duona mokslo įvadas, kalbos istorija bei statistika, Va ■dieninė”. Be to, informaciją galima gauti ir karų Europos literatūros istorija, bendri huma
Lietuvių filologijos studijos Jaįi trys dešimtmečiai Kaimo humanitariniame fakultete rengiami lituo tai. Apie šeši šimtai absolventų dirba Kaune, aplinkiniuose rajonuose, ki še Lietuvos miestuose. Daugumas auklėtinių yra lietuvių kalbos ir literatūmokytojai, redakcijų bei leidyklų redaktoriai, kultūros įstaigų darbuotojai, tys gabiausieji ir atkakliausieji tapo ir kitų aukštųjų mokyklų dėstytojais, >kslo darbuotojais, įgijo mokslinių laipsnių ir vardų, kiti doktorantūroje dar ilginsi tyrėjų ir dėstytojų darbui. į Kauno humanitariniame fakultete lietuvių filologijos studijas sudaro dvi kopos: bakalauro ir magistro. ■Bakalauro mokslas trunka ketveris metus. Busimieji lituanistai studijuoja asofiją, politologiją, istorijos filosofiją, psichologiją, pedagogiką ir kitus beit uosius dalykus, tobulina užsienio kalbų įgūdžius, mokosi senųjų kalbų, gilisi į dabartinės lietuvių kalbos ir jos istorijos problemas, nuodugniai gvildelietuvių ir užsienio iiteratūrų raidą, žymiausių dabarties rašytoji) kūrybą, jtuvii) tautosaką Be privalomų dalykų galima savo noru rinktis klausyti įvai) kitų teorinių kursų.
Doc. V. Pasvenskienė
Referavimo, vertimo iš rusų ir vokiečių kalbų specialybė Referentai-vertėjai iš rusų ir vokiečių kal bų - tai dar nauja specialybė VU ir Lietuvoje. Sparčiai plečiantis ryšiams su užsieniu kuriasi
bendros įmonės, kuriose taikomos vis naujesnės darbo formos. Specialistas, mokantis dvi kalbas, sugebantis naudotis kompiuterine technika, ne
pasimetantis informacijos sraute, bus nepamai nomas šiose naujose įmonėse. Studijuoti šią spe cialybę VU KHF - garbinga. Beje, humanitari nėms studijoms reikia ne tik gerai pasirengti, bet
ir toliau kruopščiai dirbti: teks išmokti kalbas, įsisavinti techninio vertimo specifiką, skaityti gro žinę literatūrą, sužinoti profesines etikos paslap
tis, fakultatyvuose susipažintisu ekonomikos, re ligijos, Lietuvos istorijos pagrindais.
Doc. Ž Lečickaja
Nuo pat pirmojo kurso studentai susipažįsta su mokslinio darbo pradme nimis: rengia seminarinius bei kursinius darbus, vyksta į kalbines ir tautosaki nes ekspedicijas. Pirmosios pakopos studijos baigiamos bakalauro darbu, o klausytojui įteikiamas lietuvių filologijos bakalauro diplomas, kuris leidžia pra dėti įvairų lituanisto darbą arba tęsti studijas antrojoje pakopoje - magistrantūroje. Magistrantūros trukmė - dveji metai. Kalbininkai gilinasi į lietuvių kal bos, literatai - j lietuvių literatūros problemas. Pasirinkę lietuvių kalbos magistrantūrą klauso kalbos filosofijos, kalbotyros istorijos ir jos metodų, dabar tinės lietuvių kalbos ir jos istorijos teorinių kurst), pasirenkami) dalyki). Lite ratai gilinasi į literatūros teorijos, estetinės raidos, literatūros meistriškumo ir kitus klausimus. Tiek kalbininkai, tiek literatai daugiau kaip pusę magistran tūros laiko skiria moksliniam darbui. Sėkmingai baigę studijas ir apgynę ma gistro darbą kalbininkai gauna lietuvių kalbos, o literatai - lietuvių literatūros magistro diplomą. Na, o toliau - pagal norą ir sugebėjimus: arba kvalifikuoto lituanisto dar bas, arba doktorantūros studijos.
Lietuvių filologijos katedra
8
Universitas Vilnensis
...........
1995.03 ........................ :
istorijos fakultetas: ISTORIJOS IR ARCHEOLO GUOS STLDUOS ISTORUOS FAKULTETE Mielieji abiturientai, kviečiame Jus studijuoti istoriją seniausioje ir geriausioje Lietuvos aukšto joje mokykloje - Vilniaus universitete. Kviečiame visus, norinčius tūkstantmečių sandūroje turėti pro fesionalų istoriko išsilavinimą ir ne pasyvaus ste bėtojo, o įžvalgaus specialisto akimis palydėti XX amžių ir sutikti XXI-ąjį. Juk atgavę laisvę, turime jausti ir atsakomybę, turime suvokti, kur eina Lietuva ir pašau! is. Jau penkeri metai, kaip kuriame nepriklausomą Lietuvą, o rezultatai niekingai menki: ekonomika merdi, mokslo ir kultūros ateitis neaiški, neturime jokių valstybės saugumo garantijų. Į NATO mūsų nepri ima, pačios Baltijos valstybės nesudarė gynybinės sąjungos. Tarptautinius santykius tebelemia jėga ir interesai. XX a. pirmo je pusėje šiek tiek praktikuo ta tautų apsisprendimo teisė šiandien visai pamin ta. Europa abejingai spokso j žudomą, užspardomą Čečėniją. Jungtinės tautos, kaip kadaise ir Tau tų Sąjunga, stimpa nuo anemijos. Kuveito išvada vimas, matyt, tebuvo išimtis. Suvokti šiandieninę epochą bando filosofai, so ciologai, politologai. Bet lengviausia tai padaryti is torikui, žinoma, pasitelkus ir kitų mokslų laimėji mus. Tik nustatę praeities procesus, galime paste bėti ateities ištakas, numatyti jos tendencijas, bent jau nekartoti akivaizdžių klaidų. Tad istoriko pro fesija prasminga ir universali. Kartu ji ir praktiška. Paminklosauga, muziejininkystė, archyvotyratai vis istoriko profesijos Istorijos fakultetas šiemet priima studentus ge rokai atsinaujinęs, atsigręžęs j savo tautos praeitį ir atsivėręs pasauliui. Iš esmės baigta istorijos stu dijų reforma. Jos esmė: atviros ir demokratiškos studijos, kur privalomi tik keletas kursų, o daugelį kitų studentai pasirenka patys, patys konstruoja sa vo studijas, o kartu ir savo ateitį. Mūsų fakultete priimama studijuoti į tradicinę istorijos specialybę (40 studentų) ir naują, tik ant rus metus gyvuojančią archeologijos specialybę (10 studentų) Tebeveikia ir neakivaizdinis skyrius, kur priimama į dvi grupes, sudaromas (po 15 žmonių)
iš lietuviškas ir nelietuviškas mokyklas baigusiųjų mokinių. Istorijos stojamieji egzaminai vyks raštu ir žo džiu. Egzamino raštu pagrindas - testai, sudaromi pagal stojamųjų egzaminų programą, kuri iš esmės atitinka mokyklinę istorijos programą. Šį testinį eg zaminą laikys ir busimieji istorikai, ir busimieji ar cheologai. Testas verčia stojantįjį išmanyti ne tik “iš kaltus” faktus, bet ir suvokti epochas, procesus, reiš kinių priežastis ir padarinius. Antras egzaminas - žodžiu - vyks istorikams ir archeologams atskirai. Jame bus kalbama ne tik apie programoje esančius dalykus, bet siekiama iš siaiškinti busimojo studento erudiciją ir apsispren dimo studijuoti pagrįstumą, svarstant kartu su juo perskaitytas istorines knygas. Pagrindinis istorikų ir archeologų kontingen metus ir, baigęs tas studijuoja 4 bakalauro studijas, gauna Šiuos ketdiplomą, veris metus sąlygiškai dyti į du galima skaikurse etapus. I-II įvadinėse studijose - privalomų kursų stuketurios būrą sudaro Lietuvos istorijos ir 4 pa liovė, viduriniai saulio istorijos (seamžiai, naujieji amžiai, naujausieji laikai) kursai. Privalomai pasirenkamų (alternatyvių) kursų tar pe studijuojama filosofija, ekonomikos teorija, fi losofijos istorija, sociologija, politologija, psicho logija, religijotyra ir kt. disciplinos. Iš šio sąrašo rei kia per dvejis metus išklausyti 4 kursus. O vieną discipliną per semestrą studentai pasirenka visiš kai laisvai, savo nuožiūra. Todėl mūsų studentai ren kasi disciplinas ne tik mūsų fakultete, bet ir Filoso fijos, Filologijos,Teisės, netgi Chemijos fakultetuo se, nukeliauja iki Kultūros ir meno istorijos institu to, Lietuvos muzikos ir dailės akademijų. III-IV kurse jau pradedama specializuotis, at siranda pirmosios specializacijos: viduriniai amžiai, naujoji istorija, kultūros ir meno istorija, etnologija. Bakalauriniuose seminaruose ruošiami bakalauriniai darbai. Laisvai pasirenkamuose kursuose studentai gali surinkti pedagoginių ir psichologinių kursų minimumą ir tai suteikia jam teisę dirbti mo
kykloje. Be to, bakalauras galės dirbti muzj archyvuose, paminklosaugos inspekcijose Apie 50% bakalaurų, turį polinkį gilėsi cializacijai ir moksliniam darbui, tęsia studj ėjų metų magistrantūroje (į jas gali stoti ir j manitarinių specialybių bakalaurai). Pū y metais vyksta specializuoti magistriniai senį o antraisiais metais - mokslinės ir taikomos • tikos pagal busimąją darbo vietą. Studijo j mos magistriniu darbu, už kurį suteikiamas į ro laipsnis. Šiais metais numatomos šios na]
toruos magistrantūros: medievistika, nauji rija, istorijos teorija ir istoriografija, meno j ir restauracija, etnologija, archeologija, ari gija ir restauracija, archyvotyra ir paminklo’
torijos didaktika. Magistro laipsnis suteiki: j bę tęsti mokslą doktorantūroje. t Mūsų fakultete doktorantai gali ruoši tacijas pas tokius žymius istorijos mokslo ail
tus, kaip dešimties knygų apie Lietuvos Didi Kunigaikštystės užsienio politiką autorių pi rių Bronių Dundulį, kelių knygų ir gausybė nių apie LDK istoriją autoriųprof. Edvardą vičių, visiems iš knygos apie Žalgirio mūšį įj
prof. Mečislovą Jučą, Lietuvos statutų ir L, metrikos tyrinėtoją prof. Stanislovą Lažu i?
niaus universiteto istorijos autorių prof. I Šidlauską, vieną žymiausių Lietuvos arciii prof. Mykolą Michelbertą. Paskaitas istorijai tete skaito žymūs užsienio mokslininkai, pi! met - archeologas dr. Raimundas Sidrys. (d ir stropiausi studentai vyksta studijuoti į Ei ir Amerikos universitetus. Atvykite! Jūsų laukia romantiškos ardu nės ekspedicijos prie Kernavės piliakalnio (j te su mūsų etnologais pakeliauti po senuos>ij tuvos kaimus. Ibi tiems, kurie trokšta roma Tie, kurie nori pažiūrėti, Kas slypi už roį kos šydo, tikrai galės susipažinti su sunkiu, į paprastai reikalingu darbu archyvuose ir ra lynuose, muziejuose ir bibliotekose. Tie, kili ri būti reikalingi visuomenei, studijuodami ii suras savo gyvenime ir kūrybos prasmę. t
IF dekanas doc. A. Bumbliiil doc. Z. B
ROMANTIŠKA SPECIALYBĖ - ARCHEOLOGIJŲ Mieli abiturientai, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas jau treti metai priima norinčius studijuoti archeologiją. Tų, kurie pasirinks šią ne lengvą, tačiau įdomią ir romantišką specialybę, reikalaujančią daug dva sinių ir fizinių jėgų, laukia sunkus ir įdomus universitetinių studijų laiko tarpis. Būsite supažindinti ne tik su įvairiais Lietuvos priešistorijos ir isto rijos laikotarpiais, bet ir svarbiausiais Europos ir pasaulio archeologijos tyrinėjimais ir atradimais. Paskaitas be Lietuvos archeoiogų skaitys ir daž nai j fakultetą atvykstantys užsienio dėstytojai. Studijų metais galėsite su sipažinti ir su Lietuvoje vykdytų archeologinių tyrinėjimų ataskaitomis, saugomomis Lietuvos instituto rankraštyne, archeologiniais radiniais Vil niaus ir Lietuvos muziejuose. Ne vieną milijoną knygų sauganti Vilniaus universiteto biblioteka bei kitos Vilniaus bibliotekos taip pat atviros žin geidiems studentams. Vasarą studentai dalyvaus įdomiuose archeologiniuose kasinėjimuo se, kurie atliekami visuose Lietuvos regionuose. Tiriami įvairių laikotar pių paminklai, nuo akmens amžiaus iki pilių bei miestų. Kas negirdėjo ar nematė per televiziją, neskaitė spaudoje apie tyrinėjimus Kernavėje, Paragaudyje arba Merveleje? Praeitais metais pradėta tyrinėti Senųjų Trakų piliavietė. Ne vienus metus tyrinėjami Vidgiriai ir Stanaičiai bei kiti ar cheologijos paminklai. Studijos universitete padalintos į kelias pakopas. Po bendrųjų dviejų metų studijų studentai renkasi specializacijas. Numatoma ruošti archeo loginių radinių konservavimo bei restauravimo ir lauko tyrimų specialis
tus. Ketvirtojo kurso pabaigoje studentai, paruošę ir apgynę bak( nius darbus, tampa diplomuotais archeologais. Apie pusė geriausių! eina į naują studijų pakopą - magistrines studijas, kurios truks dar d tus. Po magistrinių studijų patys gabiausi galės stoti į doktorantūrą iri daktaro disertaciją. Baigusiems archeologiją kol kas bedarbystė negresia. Gana nei įstaigų turi archeologinius skyrius. Tai ir gausūs įvairiuose Lietuvos' tuose esantys muziejai, paminklosauginės ir paminklctvarkinės įslį kurios rūpinasi archeologijas paminklų paieškom ir saugojimu, Lis istorijos instituto Archeologijos skyrius, įvairios senamiesčio tyriu, įstaigos, Vilniaus universiteto Archeologijos katedra ir dar daug kl Mūsų studentai, baigę studijas ar dar bestudijuodami Vilniau; versitete, turi geras galimybes pasimokyti užsienio universitetuose! rą dalis studentų dalyvauja archeologiniuose tyrinėjimuose užsieni: se. Archeologija-vyriška specialybė, reikalaujanti ir fizinės ištvt darbo įvairiomis sąlygomis atvirame ore, tačiau kas nežino M. Gini! nės, R. Rimantienės ir kitų žymių moterų archeologių? Taigi, kas domisi seniausia baltų praeitimi, yra darbštus ir neišld kviečiame pasirinkti archeologo specialybę. Manau, kad studijų I bus įdomūs ir naudingi, o įgyta specialybė, nors ir sunki, bet romanu teikianti džiaugsmą.
dr. A. Merki f
.02®.02-03
Universitas Vilnensis
== S KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS ig^e
>rmacijos mokslų studijos
astui! iai formuojantis savarankiškoms oti ii I. .pii Pili,limo sritims, kurių tyrinėjama probleiai seij rniosjkas susijusi su informacijos gamyba,
idijo amas ios na
u ir naudojimu visuomenėje, tana ir nauja informacijos specialis-
nau iruošimo metodologija, naujas jų monenofl irganizavimo būdas. Komunikaci-
!
įokslams priskiriamos disciplinos, in-
eiki, .acijos požiūriu tiriančios socialinės unikacijos procesus bei plėtojančios m°ji . . .. .. . . / J.. ,
slo kflN komunikacijos ir informacijos tesD.r.. 1991 m. įkurtas Komunikacijos fa:tas siekia ne tik atspindėti, bet ir įtarardą v^uomenėje vykstančią informacinę lūšį koncentruoti dėmesį į žinių vaida'^ į Visuomenėje, optimalius žinių orga-
oi. vinio būdus, modeliuoti informacijos arc otojų poreikius, jį Šiuolaikinei visuomenei informacijos s. (dili tokie pat svarbūs, kaip energijos ' 1 edžiagų. Informacija yra asmens, įstaiirchį •ganizacijos bei valstybės sėkmingos ūo Sos veiksnys. Pagrindinis komunikaci11 fakulteto uždavinys - rengti specialisžroHgebančius organizuoti ir valdyti inįiu naciją kultūros, mokslo, verslo, valdy-
į institucijose bei specialiose informam S struktūrose, pateikti informaciją vimenei, formuoti informacijos politiką.
ilriO metu Komunikacijos fakultete yra . Baspecialybės: žurnalistika, bibliotekikystė ir informologija. Studijos - trijų opų: bakalauro studijos, magistrantū' r doktorantūra. Komunikacijos fakullošiamų specialistų veiklos spektras ’11 ai platus: televizija, radijas, spauda, ry-
Įir ® visuomene, bibliotekos ir archyvai, kslo, kultūros ir valdymo institucijos, ' Jraacijos verslo firmos, kompiuteriniai i dai. Tai atitinka UNESCO veikloje pri imtos integruotos informacijos sąveikos Į,!ių sampratą. Komunikacijos fakultetas
au vienintelė institucija Lietuvoje, rennti plataus profilio informacijos profenalus. ^Žurnalistikos studijų tikslas yra paįgti specialistus, per informavimo prielanes pateikiančius informaciją apie so jinius, ekonominius, politinius ir kuku
lius reiškinius. Komunikacijos fakulterelgiami spaudos, radijo ir televizijos
9
I
žurnalistai. Jų veiklos sfera ypač išsiplėtė pastaraisiais metais, didėjant visuomenės informacijos priemonių rinkai. Nauja vi suomenės informacijos priemonių sistema kelia nemažus reikalavimus ir studijoms. Bibliotekininkystės studijos Vilniaus
dirbti mokslo, kultūros ir valdymo insti tucijose, steigti privačias firmas, teikian čias mokamas informacijos paslaugas, tai kyti savo žinias specializuotoje informa cinėje veikloje (informacijos brokeris, konsultantas),
universitete turi senas tradicijas. Moder ni bibliotekininkystės samprata suponuo ja požiūrį į biblioteką kaip visuomenės in formacijos infrastruktūros dalį. Bibliotekininkas-bakalauras, išmanantis ne tik tra dicinę bibliotekininkystę, bet ir modernias
1995 m. studijos prasidės ir komunika cijos, ir informacijos mokslų magistrantūroje. Tokio lygio specialistai galės dirbti bibliotekų, informacijos ir media centrų vadovais, ryšių su visuomene specialistais, informacijos ekspertais, konsultantais, analitikais, informacijos sistemų projek tuotojais. Dabartinės Komunikacijos fakulteto specialybės - žurnalistika, bibliotekinin kystė ir informologija, apimančios specia listų ir masinių komunikacijų sampratą -
informacijos technologijas, gali pritaikyti savo žinias ir įgūdžius visų tipų bibliote kose bei informacijos tarnybose. Informologija tiria informacijos proce sus visuomenėje plačiąja prasme: specialiųjų ir mašinų ko munikacijų sistemose, kultūroje, gamyboje, politikoje, komercijoje ir pan. bei įvairius informacijos resursų ir procesų aspektus - socialinius, ekonominius, valdymo, techninius ir kt. Baigusiems šios specialybės bakalauro stu
nybų, redakcijų, leidyklų, archyvų, muzie jų, knygų prekybos įstaigų veiklą formavi mui, profesinio mąstymo ir identiteto ug dymui. Komunikacijos fakulteto studentai, su sibūrę į informacijos menedžerių korpo
dijas suteikiama informacijos menedžerio kvalifikacija. Informacijos menedžmentu laikomas efektyvus informacinių struktū
raciją, žurnalistikos studentai leidžia laik raštį 'Tvanas", kasmet pažangiausiam bib liotekininkystės specialybės studentui ski
rų formavimas ir palaikymas įstaigose ir organizacijose, informacinių procesų pla navimas, realizavimas ir kontrolė. Infor
riama Martyno Mažvydo stipendija.
macijos menedžeris - bakalauras galės
Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutas Vilniaus universiteto Žurnalistikos
institutas kiekvienais metais priima 30 stu dentų ketvcrių metų studijoms. Nuo 1996 metų pradėsime 2 metų žurnalistikos magistro programą, skirtą jau turintiems humanitarinių ar socialinių mokslų krypties bakalauro laipsnį. Žurnalistikos instituto studentai turi galimybių išmokti naudotis kompiuteriais, TV filmavimo bei montavimo aparatūra, dirbti radijo ar foto reporterio darbą. Ins titute yra naujausia biblioteka su multi me dia įranga, E-mail, sudarytos galimybės iš mokti bendrauti kompiuteriais (Internet pagalba) su visu pasauliu. Žurnalistikos institutas šiuo metu
yra pakankamas pamatas fundamentinių komunikacijos ir informacijos tyrimų plė totei, platesnio požiūrio į informacijos tar
Komunikacijos fakulteto dekanas doc. R. Gudauskas yra vienintelis šalyje, prenumeruojantis tris JAV laikraščius, apie 10 populiarių ir spe cialių užsienio žurnalų. Instituto dėstytojai tobulinosi įvairio se stažuotėse JAV, Šveicarijoje, Skandina vijoje, Prancūzijoje. Kiekvienais metais čia paskaitas skaito keliolika žymių Vakarų VIP teoretikų ir praktikų. Instituto studentai pagal ilgalaikio bendradarbiavimo programas stažuojasi Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, JAV ir 1.1. Nė vienas instituto diplomantas, bai gęs mokslus, nelieka be darbo. Šiuo metu dauguma didžiųjų šalies dienraščių, TV ir radijo stočių žurnalistų yra mūsų instituto auklėtiniai.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius doc. M. Lukošiūnas
Universitas Vilnensis
10
MATEMATIKOS FAKULTETAS o
Vilniaus universiteto Matematikos fakultetas yra ta vieta Lietuvo čiau prieš rašant programą, pirma reikia sukurti modelį ir jį i je, kur galima įsigyti aukščiausios kvalifikacijos matematinį išsilavini tuoti. Kuo sistema sudėtingesnė, tuo projektavimo vertė didi mą. Moksleiviai, kurie svajoja apie matematiko profesionalo karjerą, jauną žmonių, truputį pramokę programuoti arba naudotis k turi gerą progą tuo įsitikinti čia studijuodami. Tačiau kelias į mokslo programine įranga, galvoja, kad jau viską moka ir daugiai aukštumas yra labai ilgas. Reikia praeiti tris studijų etapus - bakalau nėra ko. Kuo žmogus anksčiau supranta, kad toks požiūris rų, magistrų ir doktorantų. ateities galimybes, tuo geriau. Šiuo metu fakultete populiari matematikos taikymų k Pirmasis etapas - ketverių metų bakalaurinės studijos. Matema tikos fakultete galima įsigyti informatikos, matematikos, matematikos nansų bei draudimo sferose. Pasirodė, kad finansų reiškiniu taikymų specialybes bei matematikos mokytojo kvalifikaciją. Šiemet gana neblogai modeliuoti tikimybiniais metodais. Tam pr bus atskiras konkursas į informatikos specialybę ir į likusias ki realių duomenų gilios statistinės analizės. Lietuvos t tas matematikos specialybes. Norint įstoti į Matematikos fa teorijos ir statistikos mokykla yra tikrai pasaulinio 1 kultetą, reikės išlaikyti vieną matematikos egzaminą, kurio dėl mes tikimės, kad galėsime neblogai paruošti š forma panaši į pernai metų. Iš pradžių visi rašys vienos va ties specialistus. landos testą (12-15 klausimų), o po to atsakinės žodžiu. Klasikinės matematikos kryptis, nuo kurio: Apie praeitų metų testą galima paskaityti 1994 metų žur dėjo kompiuterių vystymasis, yra fizikinių, biolog nalo “Mokykla” 10-11 numeryje. Pats egzaminas nėra sun cesų modeliavimas diferencialinėmis lygtimis ir jų kus, tačiau jis “atsijoja” visiškai nepasirengusius abiturientus. mas artutiniais metodais. Kitos matematikos šakos Pernai buvo priimti beveik visi išlaikiusieji egzaminus. Po truputį randa pritaikymą. Atgimsta geometrija. Dabar daug įv; pradedama įgyvendinti dalinio mokėjimo už mokslą sistema. Ar stu kinių, duomenų stengiamasi pavaizduoti kompiuterio ekrane dentas mokės už mokslą, ar jis gaus stipendiją, priklausys nuo stoja reikia gilių geometrijos žinių. Fakultete susibūrė keleto žnu usv mojo egzamino bei mokymosi rezultatų kiekvieną semestrą. pė, kuri ruošia geometrinio dizaino specialistus. ■,zid 1995 metais išleisime pirmąją bakalaurų laidą. Žmogus su ba Antrojo pasaulinio karo metu JAV pasiekė esminį perstas kalauro diplomu jau turi sugebėti dirbti, tačiau svarbiausia jo savybė - kare, kai sugebėjo iššifruoti vieną japonų radiogramą. Kodais sugebėjimas ir noras toliau mokytis. Pasaulyje yra gana įprasta, kad dekodavimo problemos - tai kompiuterių mokslų kasdienybėj matematikos bakalauras, turintis fundamentalias matematikos ir in tai - skaičių teorijos taikymas. Nors ilgą laiką buvo manoma, ku| formatikos žinias, tęsia magistro studijas ekonomikos ar kokiame ki čių teorija - tai pats sunkiausias mokslas. Matematikos fa. ■ tame fakultete. Matematikos fakultete tik šiemet pradėsime magistrų prof. A. Laurinčikas už darbus skaičių teorijoje buvo apdolI 1994 m. Lietuvos valstybine premija. J studijas, todėl dabar sunku ką nors apie tai pasakyti. Visą laiką matematikos fakultete buvo ruošiami ir matei: 1 Po magistrantūrosgalima tęsti studijas doktorantūroje. Tai aukš čiausia studijų forma, kurią sėkmingai užbaigus, gaunamas mokslų dak mokytojai. Fakulteto darbuotojai kuria naujas mokyklinės ma'.fl taro laipsnis. Šiuo metu Matematikos fakultete yra 14 doktorantų. Ke kos programas, rašo mokymo priemones, organizuoja įvairius kJ letas iš jų - užsienyje. sus. Pasaulyje, žinoma, ir Lietuvoje dabar populiari yra informati Matematikos fakultete mokytis įdomu, nors nėra lenp kos specialybė. Informatikos mokslas ir praktika labai intensyviai vys įgytas išsilavinimas - tikrai vertingas. tosi. Jos samprata labai plati ir į ją veda daug kelių. Matematikos fa kulteto informatikos specialybė labai susijusi su matematika. Anks Matematikos fakulteto dtfl doc. R. A:J čiau ši specialybė paprasčiausiai buvo vadinama programavimu. Ta-
MEDICINOS FAKULTETAS? ■■■............... -.................... Kas gabus, darbštus, greitos orientacijos, myli žmogų ir norijam padėti kviečia Medicinosfakultetas Kelias j gydytojo profesiją yra ilgas, sunkus ir labai sudėtingas. Geru gydytoju gali tapti tik tas, kas yra gabus, darbštus, labai greitos orien tacijos sudėtingose situacijose, gali nuolat ir įtemptai dirbti, jautrus, myli žmogų ir nori jam padėti. Medicinos studijos yra vienos iš ilgiau sių Universitete, o gydytojas privalo mokytis visą gyvenimą, nes būna pasikartojančių ir pa našių ligų, tačiau nebūna panašių ligonių. Medicinos studijos yra 2 etapų: ikidiplominės ir podiplominės. Ikidiplominės studijos tęsiasi 6 metus. 3 metus studentai studijuoja bazinius mokslus. Pirmiausia reikia kruopščiai ir nuodugniai išstudijuoti sveiko žmogaus ana
tomiją, organų veiklą, remiantis naujai įgyto mis fizikos ir chemijos žiniomis suvokti žmo gaus organizmo vientisumą. Reikia išmokti, kaip išsaugoti sveiką žmogų, darnią jo organų veiklą, Studentai studijuoja bendrus patologijos, vaistų vel kimo dėsnius. To mokoma penkiose teoretinėse katedrose, kurios yraCiurlionio gatvėje esančia m e Medicinos fakultete kartu su jo valdžia - dekanatu. Tik įsisavinę bazines žinias studentai žen gia kitą labai svarbų žingsnį - pradeda trejų metų klinikines studijas. Klinikinės studijos tai sergančio žmogaus studijavimas. Šios stu dijos vyksta klinikose ir centruose, kurie išsi barstę beveik po visas Vilniaus ligonines, bet
daugiausia jų yra Vilniaus universitetinėj® tariškių ligoninėje,Santariškių kompleksl "Greitosios pagalbos" universitetinėje iii nėję. Klinikose pagrindinė studijų ašis ® gonis, glaudžiam bendradarbiavimui sut0 jantis studentą, gydytoją, docentą, profdM Tai visiškai vieninga mokymo, gydymo W lo programa. ° Klinikinių disciplinų mokoma 6 ceifl se, 14 chirurginių klinikų, 8 terapinėse® koše, moterų ir vaikų klinikose. Trejų meti nikinėse studijose studentai mokomi iii gonius, stebėti operacijas, susipažįsta b® su visomis praktinėmis medicinos šakom i® dies, plaučių, virškinimo, endokrininių Ii.® kaulų, akių, ausų, nosies,gerklės, dantų,! genų ir nervų ligomis, jų gydymu vaistini operacijomis. nukelta į 11 psl.
.02-03 »yĮ——■■
11
Universitas Vilnensis
^ĮDICINOS fakultetas atkelta iš 10 psl.
tų metų pabaigoje studentai laiko valstybinį medicinos egzagąuna diplomą, liudijantį aukštojo medicinos mokslo teorinį f jną be teisės praktikuoti medicinoje. medicininių disciplinų dėstomi ir humanitariniai dalykai: lotyjį ų, prancūzų, vokiečių kalbos, filosofija ir kt. Per šešerius studis studentai privalo surinkti atitinkamą kreditų skaičių iš privaklektyvinių ir fakultatyvinių dalykų. aųrė|Jamas praplėsti universitetinį išsilavinimą studentas gali suisjisvų kreditų ir kituose fakultetuose. .ešerių studijų metų prasideda podiplominės rengimo prakti A kui studijos, vadinamos rezidentūra. Jos tęsiasi nuo vienerių ii.1 še šerių metų. Gavę gydytojo diplomą visi gydomosios mediciirientai mokosi vienerių metų rezidentūroje. Rezidentūros baSveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Aukštųjų medici*kyklų komisijos akredituotos stambiausios Lietuvos ligoninės, ■ geriausi gydytojai vienerius metus moko rezidentus prie ligotįpraktinių įgūdžių. Išlaikiusieji egzaminą gauna medicinos gySl ftifikatą ir gali dirbti gydytojo asistento praktinį darbą. Bair ezidentūrą konkurso keliu galima stoti į specialybių reziden'urią skelbia klinikos ir kuriose vyksta tolesnės rezidentūros stu1 ■ndrosios chirurgijos rezidentūroje studijos trunka 4 metus, sl ari specializuotis antrinėje chirurginėje rezidentūroje (kardio.. abdominalinė chirurgija, torokalinė chirurgija, angiochirurgijti, ■aumatologija ir 1.1.), mokosi dar 2 metus. ūsų, nosies, gerklės ligų, anesteziologijos-reanimatologijos, akių izidentūra trunka trejis metus. Vidaus ligų rezidentūroje studi ja 2 metus. Antrinėje specializuotoje rezidentūroje (kardiologi1 gastroenterologijoje, neurologijoje, nefrologijoje ir 1.1.) studijos
E E EE Jt-K-E-K
TSPMI įkurtas 1992 metais vasario mėne’uo pat pirmųjų mokslo metų jis patraukė ika, valdymu ir tarptautiniais santykiais beniočiųjų dėmesį. Tai liudija ir dvejų praėjumctų stojamieji egzam inai - konkursas sie-10 pretendentų į vieną vietą. 1994 metais j MI politikos mokslų (politologijos) specias bakalauro programos pirmąjį kursą buvo nti 27 studentai ir 17 laisvųjų klausytojų. dTarptautinių santykių ir politikas institutas :na iš nedaugelio Lietuvos aukštojo mokslo itulijų, rengiančių profesionalius politikos cslų irtarptautinių santykių specialistus. Insto absolventai turės galimybę tapti politikais, itikos tyrinėtojais (apžvalgininkais ir moks!ikais), diplomatais, valstybės pareigūnais. Jų os bus reikal ingos ir otgan izacijoms (taip pat rivačioms), ypač palaikančioms ryšius su užįiu. Studijos institute yra dviejų pakopų -4 mebakalauro ir 2 metų magistro studijos. Pirji - bakalauro studijų - pakopa skirta įsisati bendruosius politikos mokslų dalykus. Mo no struktūra grindžiama Vakarų Europoje pri imtu modulių principu: visos dėstomas dislinos sudaro vieningą ir nuoseklią sistemą. Pa ežiui, galima paminėti šiuos modulius: ben ešios pol itologijos disciplinos (politol igijos jva-
tęsiasi dar 2 metus. Po minėtų rezidentūrų baigimo, išlaikius valstybinį egzanriną/gydytojas-rezidentas gauna sertifikatą, liudijantį jo pasiruo šimą atitinkamai specialybei ir suteikiantį teisę savarankiškai dirbti praktinį gydytojo specialisto (chirurgo, terapeuto, kardiologo, okulis to, otorinolaringologo ir kt.) darbą. Taigi, norint tapti gydytojų prakti ku, mokslas Medicinos fakultete tęsiasi nuo 9 iki 13 metų. Po rezidentūros galima stoti j doktorantūrą (5 metai), rašyti di sertaciją ir siekti mokslo daktaro laipsnio. Labai gabiems absolven tams gali būti leidžiama derinti rezidentūros ir doktorantūros studijas vienu metu. Medicinos fakultete ruošiami ir higienos (prevencinės medicinos) specialistai. Higiena yra profilaktinė medicina, o gydytojas-higienistas - labai reikalingas šaliai specialistas, formuojantis šalies sveikatos po litiką, strategiją ir taktiką. Jo pareiga teikti rekomendacijas, kaip ap saugoti žmogų nuo ligų, prailginti amžių, mažinti sergamumą. Higie nistas -specialistas, sergstintis sveiką žmogų, formuojantis tautos svei kos gyvensenos būdą. Higienos specialistai ruošiami 3 etapais. Pirmas etapas - bakalau ro studijos, kurios trunka 4 metus. Higienos bakalauras yra specialis tas su aukštuoju išsilavinimu. Antras etapas - magistro studijos, kurios trunka 2 metus ir baigiasi egzaminu. Savarankiškam gydytojo higienis to darbui bus ruošiamas specialistas rezidentūroje, kurioje studijos trun ka nuo 1 iki 3 metų ir išlaikius valstybinį egzaminą išduodamas sertifi katas. Po rezidentūros mokslinio laipsnio galima siekti doktorantūro jeAbiturientai, jeigu apmąstėte savo galimybes irapsisprendėte stu dijuoti mediciną, higieną - jums tektų didelė garbė studijuoti senojo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kuriame dirbo ir dabar dir ba daug žymių mokslininkų.
Medicinos fakulteto prodekanas doc. Romas Kaminskas
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas das; politinių idėjų istorija; ge opolitika; politikos sociologija; socialinė ir politinė psichologi ja; politinė kultūra; demokra tijos teorijos; rinkimai ir rinki mų sistemos ir kt.); lyginamieji politikos tyrimai (Latvijos ir Estijos; Rusijos ir NSV šalių; Vokietijos ; Vakarų Europos; Siau rės šalių; JAV ir kitų šalių politikos studijos); vie šoji administracija arba valstybės valdymas (vie šoji administracija; vyriausybės politikos anali zė ir kt.); Lietuvos politika (Lietuvos politinė sis tema; Lietuvos diplomatijos istorija; Lietuvos vi daus ir užsienio politika ir kt.); tarptautiniai san tykiai (tarptautinių santykių istorija; tarptauti nė teisė; tarptautinės organizacijos; tarptautinis ir nacionalinis saugumas; Europos institucijos ir integracijos procesai ir kt.). Siekiantys bakalau ro laipsnio taip pat studijuoja ekonomikos ir vie šosios teisės pagrindus, ryšius su visuomene (public relations) ir kitas disciplinas. Reikalau jama, kad baigiantieji bakalauro studijas mokė tų tris užsienio kalbas. Planuojama, kad magistro studijos bus di ferencijuojamos bent j tris specializacijas: poli tikos mokslus (politologija), viešąją administra ciją ir tarptautinius santykius. Ateityje taip pat gali būti rengiamos bendros magistro studijų programos drauge su kitų specialybių atstovais (pavyzdžiui, tarptautinės komunikacijos). Šių studijų tikslas - suformuoti gilius mokslinio ir profesinio darbo įgūdžius, reikalingus busimie siems diplomantams, politikams ir politikos ty rinėtojams bei valstybės pareigūnams. Politika
- rimta profesija, todėl jai turi būti kruopščiai rengiamasi. Institutas - jauna mokykla. Daugelis jo dės tytojų -jauni savo darbo entuziastai. Čia dėsto taip pat ir kitų fakultetų ir aukštųjų mokyklų dės tytojai, specialistai praktikai. Institute kai kuriuos kursus skaito dėstytojai iš užsienio, todėl viena iš pagrindinių sąlygų stojantiesiems į institutą yra geras vienas užsienio kalbos (anglų, prancūzų arba vokiečių) mokėjimas; taip pat pageidauti na, kad kiekvienas stojantysis bent patenkina mai mokėtų anglų kalbą, kuria dažniausiai pa skaitas skaito iš užsienio atvykstantys dėstytojai. Kadangi didžioji dalis reikalingos perskaityti li teratūros yra anglų kalba, jos visiškai nemokant mokytis Institute vargu ar apskritai būtų įmano ma. Institutas palaiko glaudžius ryšius su Ame rikos ir Vakarų Europos (Danijos, Švedijos, An glijos, Belgijos irkt.) aukštosiomis mokyklomis. Tikimės, kad, kaip ir ligi šiol, geriausieji mūsų studentai turės galimybę išvykti pasimokyti į už sienį. Šiuo metu 12 iš 33 antrojo (kol kas vyriau siojo) kurso bakalauro programos studentų sta žuojasi užsienio un iversitetuase (Didžiojoje Bri tanijoje, Švedijoje, Danijoje, Olandijoje). Institutas nuolat papildosavobiblioteką ge riausiais pasaulio politologų veikalais. Nuo 1994 metų jame veikia moderni kompiuterių labora torija. Stojantiesiems j Tarptautinių santykių ir po litikas mokslų institutą keliami aukšti reikalavi mai. Anksčiau buvo reikalaujama, kad užsienio nukelta į 12 psl.
12
Universitas Vilnensis
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas atkelta iš II psl. kalbos brandos egzamino žinios butų įvertintos ne mažiau 9 bal’ Šiais metais tokio formalaus reikalavimo atsisakyta, tačiau stojantysis tu’ akyti pasi rinktos užsienio kalbos testą. Taip pat turi reikšmės gimtosios raibos, polito logijos, geografijos ir istorijos brandos atestato pažymiai bei gimtosios ir už sienio kalbų brandos egzaminų įvertinimas. Visi stojantieji raštu laiko polito logijos testą, kurio pažymys ir bus vienas iš svarbiausių kriterijų, priimant j TSPMI. Tikimės, kad šiais metais politikos mokslų (politologijos) specialybės bakalauro studijas pradės apie 40 studentų ir laisvųjų klausytojų (jų galutinį skaičių nustatys VU priėmimo komisija). Stojamojo testo programą (su pra ėjusių metų politologijos stojamojo testo klausimų pavyzdžiais) galima įsigyti VU Studijij skyriuje arba pačiame Institute.
1995.(
Parengti politikos mokslų specialistą kainuoja išties nemažai, h t it lite (kaip, beje, ir visose kitose aukštosiose mokyklose) turi tenden Vyriausybei neskiriant aukštajam mokslui pakankamai lėšų, už sli mokėti patys studentai. Todėl su kiekvienu įstojusiuoju bus sudaro kurioje bus numatoma mokėjimo už mokslą tvarka ir mokesčio d\ klausys nuo studento pažangumo. Planuojama, kad studijos pirma kainuos apie 2,500 litų, bet vėliau šis mokesčio dydis gali augti. Ž lėšos ateityje atsipirks - šiais laikais, kaip sakė Margareth Tliatclii yra tik sūris pelėkautuose". Kita vertus, studentai, mokantys už st pilną moralinę teisę reikalauti iš dėstytoji) aukštos studijų kokybes Plačiau apie studijas ir stojamuosius egzaminus ketiname infi virų durų dienos metu -1995 m. balandžio 21 d. 11 valandą Tarpt; tykių ir politikos mokslų Instituto VLIK’o (103) auditorijoje 11 v; adresas - Didlaukio 47, Vilnius 2057.
Laukiame Atvirų durų dieną ir linkime sėkmingų stojamųjų egi Doc. dr. Egidijus Kūris, TSPMI;
EKONOMIKOS FAKULTETAS tųjų, pasakę "ne", nežino, kokie dalykai nerej pareiškusiųjų neigiamą nuomonę mano, kad limybių tapti gamybos ir paslaugų verslo firmų (korporaci pasirenkam i dalykai. Maždaug 10% teigia, joj jų) aukščiausios, viduriniosios ir žemesniosios pakopų val ga lietuvių kalbos kultūra, 7% - matematika, dymo specialistais, t. y. valdytojais (menedžeriais), jų pa apklaustųjų neabejoja "Verslo studijų įvado' u dalinių darbuotojais. Pastaruoju metu ypač didelę paklau kos teorijos" kursų reikalingumu. Fakultete dirba daug patyrusių pedagogu i są turi buhalterinės apskaitos, komercijos ir ekonominės informatikos specializacijose studijavę absolventai. Tokie bilituotų daktarų, profesorių; 82 daktarai, d( specialistai turi galimybių įsidarbinti tiek gamybos, tiek ir daktarų, vyresniųjų asistentų. Be to, fakulte’ labai plačios paslaugų sferos firmose, korporacijose ir pan. svarbiausių dalykų paskaitas skaito ir profesei Nemažai tokių specialistų darbuojasi atitinkamuose ko JAV bei Vakarų Europos universitetų. Suprai paskaitų klauso tik klausytojai, gerai mokai? mercinių bankų pa daliniuose. Atkreiptinas dėmesys į šių specialistų svarbiausius su kalbas. Tie, kurie tas kalbas moka prasčiau, p gebėjimus: gebėjimas panaudoti specialias kursuose turi neblogas sąlygas jas studijuoti si žinias (technines, technologines ir Filologijos fakulteto užsienio kalbų katedrų d Mūsų fakulteto skaityklose jau sukaupta m pan.) apie vaidomus procesus ir reiškinius, mokėjimas dirbti nomikos ir verslo literatūros anglų, vokiečių ir bendrauti su ItĮžmonėmis, kalbomis. Taigi klausytojai jau nuo pirmųjų r it mybę šiomis kalbomis skaityti pagrindinių dal spręsti darbu otojMtarpusavio konfliktus, ska^1 tinti juos geriau liūs bei mokymo priemones, žymių pasauliu i ir verslininkystės teoretikų darbus. dirbti panaudojantasmenines Klausytojai naudojasi neblogai įrengtonii savybes ir psichologijos žinias, ge bėjimas įžvelgti, kaip valdomo reiš rių klasėmis ir laboratorijomis. Čia jie įgyja ne kompiuteriais įgūdžių, bet ir su pastaraisiai i kinio atskiri struktūriniai elementaisąveikauja, tam tikrų dalykų, tikrinamos klausytojų žinios kokiu būdu jie funkcionuoja kaip visuma ir kt. Fakulteto klausytojai aktyviai dalyvauja ti Svajojantiems po studijų tapti profesionaliais verslinin kais pravartu žinoti, kokių žinių ir sugebėjimų derėtų turė suomeninių organizacijų veikloje. Ypač populi; ti: 1) nuodugnaus verslininkystės ir turinio suvokimo; 2) re tautinės studentų ekonomistų ir menedžerius alaus gyvenimo reiškinių, buitinių situacijų bei socialinės (AIESEC) Lietuvos ir Vilniaus komitetų veik būsenos vertinimo; 3) gebėjimo numatyti ir įgyvendinti ne yra pasaulinė organizacija, kurios veikloje dalyv standartinius sprendimus; 4) profesionalios orientacijos ir tybės studentai. Be to, mūsų fakulteto klausyto racionalios ekonominės elgsenos; 5) naujų gamybinių ir ko studentų sąjungos ir kitų organizacijų darbe į mercinių idėjų formulavimo; 6) objektyvaus naujų idėjų Studijuodami Ekonomikos fakultete Jūs gi perspektyvumo vertinimo; 7) teorinių žinių ir praktinių įgū rimtai ir kūrybiškai mokytis, bet ir tęsti Jūsų p džių naujų verslo įmonių steigime; 8) mokėjimo valdyti ma ganizuojamų studentiškų renginių tradicijas. 1 žas verslo įmones ir pan. riu renginiu tapo verslo administravimo ir vad$ Ekonomikos ir verslo administravimo ir vadybos spe lybės I-o kurso studentų rengiama mokslinė k cialistų rengimo programos sudarytu atsižvelgiant į Vaka Joje dalyvauja ir verslininkai, firmų vadovai, i rų šabų universitetų analogiškų fakultetų arba verslo va spaudos atstovai, šią konferenciją remia dau dybos mokyklų sukauptą patyrimą. Mūsų fakulteto dar Šios specialybės studentai jau nuo pirmųjų s buotojai palaiko glaudžius ryšius su Danijos Alborgo, su orientuojami j ūkininkavimo praktiką, į konk Didžiosios Britanijos Šefildo, Vokietijos Bayreutho, Pran aplinką Lietuvos socialinės ir ekonominės ra cūzijos Lijono universitetų giminingų padalinių darbuoto mis. Klausytojams sudaromos galimybės susiti jais. Dėl tokio bendradarbiavimo modernizuotas kai kurių įlinkais, ūkinių organizacijų atstovais. Manome, kad studijos mūsų fakultete įgai pagrindinių dalykų, ypač tarptautinės ekonomikos, eko nomikos teorijos, marketingo, vadybos, a|)skaitos, banki m ingai ir profesionaliai įsisavinti teorines ir pri ninkystės, paslaugų ekonomikos ir kt. dėstymas. Fakultete nomikos paslaptis bei verslo vadybos vingryl" sudarytos sąlygos, ypač vyresnių kursų klausytojams, tęsti rimtai studijuosite, o ne studentausite, būsite studijas aukščiau paminėtuose ir kituose Vakarų šalių uni iniciatyvūs, išradingi ir žingeidūs naujovėms, versitetuose. Kiekvienais metais pagal bendradarbiavimo ncpareikalaus iš Jūsų ku|>ranugario ištvermės sutartis ir savo iniciatyva išvyksta studijuoti užsienin 40-45 kantrybės. Ba igę studijas, kaip rodo mūsų ve ii klausytojai. turėsite realias galimybes sėkmingai ir našiai di Iš šiais mokslo metais 131 verslo administravimo ir va dan Lietuvos socialinio ir ekonominio klestėji dybos I-o kurso apklaustų studentų 62% mano, kad visi E ko aomi kos fakulteto dalykai, numatyti jų pirmojo semestro studijų programo doc. Vytautas je, bus reikalingi jų praktinėje veikloje. Deja, 22% apklaus
KVIEČIAME STUDIJUOTI EKONOMIKOS PA m inist r avimą ir vadybą nėra atsitiktinis. Baigę verslo adm inistravimo ir vadybos studijas turi ga SLAPTIS IR VADYBOS VINGRYBES Mieli abiturientai, žmogus ūkinėje (ekonominėje) veik loje dalyvauja nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios. Jei gu Adomas (kartu su savo drauge Ieva) buvo pirmasis žmo gus, jžengęs j ekonom ikos paslapčių pasaulį, tai kitas Ado mas, kurio |>avarde Smitas, buvo pirmasis sukūręs ekono mikos teorijos pradmenis, leidžiančius ne tik suvokti eko nominę sistemą, liet ir ją reguliuoti (valdyti). Šiandien Lie tuvai. kai formuojasi jos naujoji ekonomika, rinkos ūkis bei plėtojasi privati verslininkystė, reikalingi sumanūs, iš radingi, naujoviškai mąstantys ir išsimokslinę bei savo pro fesijai pasišventę ekonomistai, verslo vadybos specialistai, savo įmonių (firmų) kūrėjai ir pan. Jeigu Jūs nusiteikę spręsti tokius uždavinius, tai ryžkitės studijuoti turinčiame tur tingas aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo Lietuvos ūkiui tradicijas ir kartu nuolat atsinaujinančiame Ekono mikos fakultete. Pastaruoju metu mūsų fakultete susiklostė dvi studijų kryptys, t. y. rengiami ekonomikos bei verslo administra vimo ir vadybos specialistai, gaunantys bakalauro, o vėliau ir magistro laipsnių diplomus. Klausytojai, studijuojantys pagal ekonomikos bei verslo administravimo ir vadybos specialybių programas, po poros pirmųjų studijų metų gali pasirinkti atitinkančias specializacijas. Ekonomijos specialybės studentai - bankininkystę, fi nansus, socialinę ekonomiką, tarptautinę ekonomiką. Ver slo adm inistravimo ir vadybos specialybės - buhalterinę ap skaitą ir auditą, komerciją, ekonominę informatiką, gamy bos verslo vadybą. Komercijos specializacijos klausytojai tu ri galimybę jiasirinkti šias alternatyvias (siauresnės speciali zacijos) studijų programas: vidaus prekybos, užsienio preky bos, paslaugų vadybos, prekių ekspertizės. Ekonomikos specialybės studijas galėtų rinktis tie, ku rie linkę gvildenti bendrąsias makroekonomikos proble mas, jas analizuoti tautos ūkio ir jo struktūrinių elementų as|x*ktais, kurie neabejingi ir šalies raidos socialiniams klau simams. Mat būsimiems šios krypties specialistams reikės puikiai suvokti ekonomikos anatomiją (struktūrą) ir jos fi ziologiją, t. y. ekonominės (ūkinės) veiklos įgyvendinimo mechanizmą. Baigus šios specialybės studijas daugumai teks darbuotis mūsų valstybės institucijose (ministerijose ir jų padaliniuose, departamentuose, savivaldybių tarnybose, bankuose ir pan. Labai atsakingai reikėtų rinktis ir verslo administravi mo bei vadybos specialybės studijas. Mus nustebino fak tas, kad iš 131 apklausto verslo administravimo specialy bės I-o kurso klausytojo tik 14% šią specialybę pasirinko patys. 15% apklaustiįjų vilioja šios specialybės perspekty vumas. 10% respondentų panoro e it i tėvų keliais. Net 30% apklaustųjų nežino, kas nulėmė jų pasirinkimą studijuoti verslo administravimą ir vadybą. Tačiau mus nudžiugino tai, kad 23% apklaustųjų jau turi šiokios tokios praktinės patirties verslo srityje ir yra nusprendę "šią duoną" valgyti visą gyvenimą. Taigi jų pasirinkimas studijuoti verslo ad-
Universiteto 3,2734 Vilnius.
universitas
vilnensis
Tiražas 2000 egz. 1,5 spaudos lankų. SL 32 Užs. Nr. 130 Rinko ir maketavo VU leidyklos tec skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Liutauras LEŠČINSKAS