hinc itur ad astra
z Ta GEGUŽĖ
universitas
1995 m.
vilnensis k
Kaina sutartinė
J
Vilniaus universiteto laikraštis ŪŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
N r. 4 (1535)
ij • ...... ....... itUDENTŲ TEISIŲ DEKLARACIJaJ Preambulė ma į tai, kad studentai sudaro didžiausią aukštosios moir j tai, kad aukštųjų mokyklų tikslas yra tarnauti visuomenės ns; teigdama į tai, kad visų aukštosios mokyklos bendruomenės naentų, dėstytojų ir darbuotojų pagarbos ir lygių bei neatimamų ipažinimas yra laisvės, teisingumo ir demokratijos mūsų valstyrindas; Įteigdama į tai, kad studentų savivaldos, pasirašiusios šią Dekla.ipareigojo siekti visuotinių ir tikrų studento teisių ir laisvių lai’’ r pareiškė, jog esančios pasiryžusios skatinti švietimo pažangą j ji geresnių mokymosi sąlygų; teigdama į tai, jog bendras visiems studentams šių teisių ir laisJ atimąs turi didžiausią reikšmę, kad būtų visiškai įvykdytas šis ojirAs; teigdama į tai, jog reikia remti draugiškus santykius tarp visų os mokyklos narių; tvos Studentų Sąjunga <ia šią Studentų teisių deklaraciją, kaip visuotinį idealą, kurio ' ,ti visos aukštosios mokyklos tam, kad kiekvienas studentas ir as akademinės bendruomenės narys galėtų pilnai pajusti savo sutelkti visas pastangas pilnavertėm studijom ir moksliniam tiB darbui bei dvasiniam asmenybės tobulinimui.
STUDENTŲ TEISIŲ DEKLARACIJA Skelbiame, kad žemiau parašytos teisės turi būti neatskiriama Lietuvos aukštojo mokslo sistemos dalis.
1 Skvrius. STUDIJOS 1.1. Teisė į aukštąjį mokslą 1. Kiekvienas pilietis, atsižvelgiant į jo sugebėjimus, turi teisę pasirinkti aukštąją mokyklą. 2. Stojantysis turi teisę į pakankamą ir teisingą informaciją apie mokslo įstaigą ir stojimo sąlygas. 3. Turi būti siekiama, kad žmonėms su fizine negalia būtų sudarytos sąlygos siekti aukštojo mokslo ir kad šie žmonės taip pat turėtų galimybę studijuoti. Turi būti suteikta ne tik visa reikiama informacija stojančiajam, bet taip pat rengiam i specialūs paruošiamieji kuisai ar net suteikiamos leng vatos stojant. 4. Studentas turi teisę pereiti į kitą aukštąją mokyklą bei grįžti į anks čiau lankytą, užskaitant išlaikytus egzaminus.
12. Teisė į pasirinkimą Studentas nori aukštojo mokslo, kuris atitiktų jo poreikius ir siekius. Studijuodamas aukštojoje mokykloje studentas turi teisę:
1. Į informaciją apie studijas, kuri turi būti suteikta visiems studentams pirmąjį semestro mėnesį. Studentai turi būti supažindinti su visa studijų programa. 2. Į akademinę laisvę bei nevaržomą savo nuomonės reiškimą. 3. Į informaciją apie kurso reikalavimus semestro pradžioje. 4. Į privalomus ir pasirinktus kursus. Deklaracijos įsigaliojimo data skelbiama 1995 metų balandžio 5. Pasirinkti mokymosi būdą, atsižvelgiant į sugebėjimus ir laikantis nu i. Tą dieną ši Deklaraciją buvo patvirtinta ir priimta LSS Tarybo- statytų taisyklių. :klaracija ratifikuota, ir ratifikavimo raštai atiduoti saugoti Lie6. Laisvai pasirinkti studijų kryptį. iCudentų Sąjungos Prezidentui.
"(vienas studentas turi siekti, kad šioje Deklaracijoje paskelbtos Jtų įgyvendintos ir taikomos visiems be jokių skirtumų, tokių i, odos spalva, lytis, kalba, religįja, politiniai ar kitokie įsitikinicionalinė ar socialinė kilmė, turtinė, jo gimimo ar kokia nors padėtis.
■
13. Teisė į kokybišką dėstymą
Pagrindiniai principai ^indiniai Studentų teisių deklaracijos principai yra šie: ukštoji mokykla garantuoja vienodas galimybes visiems studentams j pakankamas studijų sąlygas. ukštoji mokykla garantuoja studijų kokybę ir dėstytojų kvalifikaciukštasis mokslas yra prieinamas visiems pagal sugebėjimus neprilai nup jo/jos socialinės padėties. tudentas gauna visą informaciją apie savo studijas, aukštąją mokykokymo sistemą kaip visumą. 'tudentų savivaldos yra viena iš aukštosios mokyklos sprendimus pristruktūrų. tudentas turi teisę j standartizuotą apeliacijos pateikimą nepriklaubešališkai struktūrai. tudentai pasirenka studijų programas. tudentas skatinamas dalyvauti visuomeninėje veikloje. latymais reglamentuota palanki studijų kredito išdavimo tvarka.
Studijų kokybė priklauso nuo švietimo ir žinių kokybės. Švietimo kokybė priklauso nuo žinių pateikimoformos irjų įsisavinimo greičio. Aukštosios mo kyklos uždavinys yra ne tik teikti kokybiškas studijas, bet ir ugdyti studentą ne tik kaip specialistą, bet ir asmenybę. Apklausos ir įvertinimai turi parodyti dėstytojų lygį, ką ir kaip jie dėsto. Tai leis patiems studentams kontroliuoti ir koreguoti mokymosi kursą. Viešas apklausų rezultatų paskelbimas leis stu dentams geriau pasirinkti studijų struktūrą. Pagrindinis studento tikslas yra gauti pakankamą kiekį bendramokslinių ir specialybinių žinių, kurios jam būtų naudingos gyvenime ir atitiktų šiuolai kinės visuomenės reikalavimus.
Atsižvelgdami į tai skelbiame, kad studentai turi teisę: 1. Į kokybiškas žinias ir kvalifikuotą jų pateikimo formą. Un iversitetas nuolat rengia dėstytojų atestacijas ir sudaro sąlygas kelti jų kvalifikaciją. 2. Reikalauti, kad žinios būtų naujos, teisingos, aktualios. Dėstytojams rekomenduojama pastoviai atnaujinti dėstomą medžiagą.
Nukelta į 2 psl.
1.
Universitas Vilnensis
2 Atkelta iš 1 psl.
3. Reguliariai įvertinti dėstytojo darbą. Tai galima daiyti apklausų bū du. Įvertinimų rezultatai yra prieinami visai Universiteto bendruomenei. 4. Sudaryti studijų planus. Jeigu dėl objektyvių priežasčių jų vykdyti ne įmanomą tai turi būti iš anksto viešai paskelbta ir pasiūlyti lygiaverčiai pa keitimai.
1.4. Teisė į objektyvų įvertinimą Visi studijuojantys turi būti vertinami objektyviai o tam reikia ne tik ob jektyvios egzaminų tvarkos, bet ir dokumentų, reglamentuojančių akademinę studentų ir dėstytojų etiką. Vienas išpagrindinių kriterijų įvertinant absolventą visuomenėje yra pažymiai studijų knygelėje. Todėl labai svarbu, kaip įvertina mos studentų žinios studijų metu. Subjektyvumui ne vieta aukštojoje mokyk loje.
Tuo remdamiesi skelbiame, kad studentas turi teisę: 1. Į objektyvų savo žinių įvertinimą egzamino ar kitokio atsiskaitymo metu, neatsižvelgiant į jo pažiūras bei kitus su jo akademine veikla nesusi jusius faktorius. 2. Žinoti vertinimo kriterijus, kurie yra vienodi visiems. 3. Atsiskaitomą darbą laikyti prie komisijos, jeigu mano, kad dėstytojas yra ar buvo neobjektyvus jo atžvilgiu.
13. Teisė į apeliaciją Dėl įvairių priežasčių dėstytojai kartais naudoja finansinį ir moralinį spau dimą studentamsjų žinių įvertinimo metu. Asmeniniai konfliktai dažnai būna neobjektyvaus egzaminų, atsikaitymų įvertinimų priežastimi.
1. Turi būti įvesta visiems studentams prieinama standartizuota apelia cijos sistema. 2. Studentas turi teisę perlaikyti egzaminą ar atsiskaitymą. 3. Iškilus konfliktinei situacijai tarp studento ir dėstytojo, administraci jos, studentas turi teisę j objektyvų konflikto sprendimą. 4. Jeigu studentas ar grupė mano, kad kursas yra išdėstytas nepakanka mai ar įvertinimai neobjektyvūs, jie turi teisę į apeliaciją Skundas gali būti sprendžiamas dviejuose lygmenyse. Pirmas lygmuo, kai studentų savivalda bando išspręsti ginčą, ir antrasis, kai skundą nagrinėja nepriklausomas ar bitras, turintis teisę keisti sprendimus. Apeliacinė struktūra proporcingai sudalyta iš studentų, dėstytojų ir darbuotojų. Visais atvejais studento ape liacija turi būti pagrįsta. 5. Kiekviena aukštoji mokykla turi priimti studento ir dėstytojo akade minio sąžiningumo kodeksą kuriame yra apibrėžti abiejų pusių įsipareigo jimai vertinant studento akademinius darbus.
1.6. Efektyvi mokslo pagalba Didelę laiko dalį studentas praleidžia besiruošdamaspaskaitoms. Dažnai trūksta vadovėlių paskaitų metu, tuomet studentas yra priverstas leisti valan das nusirašinėdamas juos ar ieškodamas literatūros po visą miestą Taip pat trilksta darbo priemonių laboratorijose arpraktinių užsiėmimų metu, naudo jama įranga dažnai yra morališkai pasenusi.
Todėl turi būti: 1. Suteikta pakankama informacija apie Universiteto paslaugas, pro gramas, konsultacijas, bibliotekų paslaugas ir pan. 2. Suteikta pakankamai mokomosios medžiagos jo studijoms bent bib liotekose ir skaityklose. 3. Skirtas reikalingo inventoriaus minimumas užklasiniams bei labora toriniams daibams. 4. Vieta paskaitų metu, laboratorijose bei bibliotekoje.
2 Skyrius. SOCIALINIS APRŪPINIMAS 2.1. Teisė į studijų finansavimą
23. Sveikata
_
1. Aukštoji mokyklą padedant valstybei, garantuoja studetiS karną medicininį aptarnavimą bei gydymą.
2.4. Socialinės garantijos Studentas turi teisę į: 1. Darbą laisvu po paskaitų metu. 2. Pirmumą įsidarbinant aukštojoje mokykloje. 3. Įvairių formų materialią paramą.
3 Skyrius. ATSTOVAVIMAS 3.1. Studentų savivaldų pripažinimas
®
Studentų savivaldų egzistavimas yra pagrindinis studentų ram si nuomonę klausimais, liečiančiaisjų mokslą. Remdamiesi šiomis nuostatomis, skelbiame, kad: 1. Aukštoji mokykla sudaro sąlygas ir skatina studentų saviv mąsi. 2. Studentai turi teisę sukurti ir vystyti studentų savivaldą, ejį studento interesus, remdamasi Studentų teisių deklaracija. ** 3. Aukštoji mokykla pripažįsta studentų savivaldą kaip at. tos mokyklos studentus struktūrą. LR Vyriausybė ir kitos vaisi?yt cijos pripažįsta Lietuvos Studentų Sąjungą kaip aukščiausią Lie^j publikos studentus atstovaujančią struktūrą.
32. Dalyvavimas Universiteto valdyme -2 Kiekvienas studentas be pagrįstų apribojimų turi teisę: 1. Dalyvauti valdant aukštąją mokyklą tiek tiesiogiai, tiek I išrinktus atstovus. 2. Balsuoti ir būti išrinktas periodiškai rengiamuose teisėtu* 4 “ ratiškuose rinkimuose remdamasis visuotine ir lygia rinkimų : eiis balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą. rj 3. Atstovauti save ir savo kolegas Universiteto taryboje, sens tų savivaldoje, fakultetų taryboje, komitetuose ir kitose formai 4ą j tose struktūrose, kurios priima studentus įtakojančius sprendimųjų lamentuoja studentų veiklą ir poelgius. , 4. Studentų savivaldos turi atstovaujamąsias vietas aukštų: valdymo institucijose: Rektorate, Senate, Universiteto irfakultipi rybose. poi 5. Aukštoji mokykla skatina studentų dalyvavimą visuomeiu. loję‘ 6. Aukštojoje mokykloje studentas yra baudžiamas tik už U? deminių įsipareigojimų nevykdymą, bet ne už organizac::^ veiklą.
33. Studijų programų formavimas
ąj
Kiekvienais metais įvyksta kursų pakeitimai nepasikonsukav aL studentais. Nesilaikoma studijų programų, kurios taip pat ruošiau’, konsultavus su studentais.
T; 1. Studentų Savivaldos, atsižvelgdamos į studentų pageidafl siūlymus, apklausų rezultatus, dalyvauja rengiant studijų progra:^
3.4. Ritarnavimo sfera 1. Studentų savivaldą remiantis savo kaip visuomeninės orį • ir studentus atstovaujančios struktūros statusu bei įgaliojimais,m visas reikiamas paslaugas studentams. A
4 Skyrius. KITA 4.1. Užklasinė veikla
ik
Studentas gali studijuoti turėdamas pajamas, kurių pakaktų užsimokėti už gyvenamąją vietą, maistą, studijas, transportą ar studijų medžiagą Dabar tinė sistema nesuteikia sąlygų, leidžiančių visiems gabiems jaunuoliams pasi rinkti ar tęsti aukštąjį mokslą.
Studentas neretai neturi galimybių, o dažniausiai laiko užsiiii pj bulinimu ar sportu. Nelieka laikojėgų atgavimui Per didelis krūviu vinių ligų ir sveikatos sutrikimų priežastimi. 1. Aukštoji mokykla turėtų remti sporto būrelius ar klubu1)
1. Finansavimas turi būti užtikrintas gerai besimokantiems dieninio sky riaus studentams. 2. Turi veikti valstybės dotuojama vieninga lengvatinių kreditų sistema, lei džianti studentui gauti finansavimą, kad studentas galėtų užsimokėti už pragyve nimą studijų metais. Valstybė turi garantuoti išduotus studijų kreditus.
sąlygas laisvalaikio praleidimui. ■■ J 2. Studentas turi teisę j poilsį ir laisvalaikį ir ypač teisę j pag: į laiko apribojimą ir periodines atostogas. . 3. Šeštadieniais ir trečiadienių popietėmis galėtų nebūti pas " studentas galėtų užsiimti sportu ar visuomenine veikla. tli 4. Studentas turi teisę į susitikimus su dėstytojais po paskaitų laikas, praleistas su studentais, turi būti apmokamas.
22. Teisė į socialinį aprūpinimą Socialinės problemos dažnai atbaido abiturientus nuo stojimo į aukštąją mokyklą. Apgyvendinimas labai svarbus veiksnys studentams, ypač tiems, ku rie išvažiuoja į kitą miestą studijuoti Gyvenamųjų vietų skaičius turi atitikti studentų skaičių.
1. Kiekvienas studentas, kaip valstybės pilietis, turi teisę į socialinį ap rūpinimą, kuris skirtas būtinoms jo orumui ir laisvam asmenybės vystymui si ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms reikmėms tenkinti. 2. Aukštoji mokykla turi pasiūlyti tinkamą gyvenamąją vietą naujiems studentams. 3. Studentai turi teisę j visuomeninio transporto ir kitas socialines nuo laidas.
42. Teisė į pagerbimą
is
Po sėkmingo studijų ar sesijos baigimo, geriausi studentai tun ai šai pagerbti ar apdovanoti. Pagerbimo lentos, diplomai ir skatinu į pendijos yra pavyzdys kitiems bei pagalba beieškant darbo.
1. Kiekvienas studentas turi teisę savo akademine ir visuoni: la siekti, kad jis būtų įrašytas j institucijos istoriją ir kad jo vaidil ai
joje mokykloje būtų užfiksuotas. ly 2. Studentas už labai gerą studijavimą turi teisę gauti pasi stipendiją skiriamą aukštosios mokyklos ar kitos institucijos.
Universitas Vilnensis
3
AUDRIUS BENDINSKAS: prezidentas - profesionalas
tiek
|
įtUi jHe, kuriems bent truputį rūpi visuotciis ’ gyvenimas, žino, kad VUSA se] r trečiąjį rinkimų turą išrinko prenalidM savo parlamentui. Juo tapo tarpiimuiių santykių ir politikos mokslų stus Audrius Bendinskas. Šiame interkuJttprasėme naująjį prezidentą pasidaporinkiminėmis mintimis, planais, nt v. .1 žiais. k užUV -Audriau, prisistatyk savo
tautai 'Acitstudentijai. Kokia Tavo vizitinė korteAUDRIUS BENDINSKAS - Gimiau
Širvintų mieste. Ten baigiau 2-ąją ‘ inę mokyklą, po 12-os klasės įstojau TSPMI. Dabar mokausi Il-e kurse. !,da'pai tiek. g UV - Kodėlpasirinkai politiką, kaijos imas nėra didelis - daug kas ją laiko f^riu Užsiėmimu irt. t.? A. B. - Laikausi nuostatos, kad bet darbą švarina arba purvinąjį dirbannonės. O profesiją rinkausi ne iš kar kdamas šeimos tradicijomis, galvo«”»ie teisę. Įstojau į dvi specialybes ‘ir politologiją (į abi tik laisvuoju klau sų), o vėliau pasirinkau politikos daIr nesigailiu. aF UV - Koks buvo tavo kelias į VUSĄ? pas A. B. - Iš pradžių į šią visuomeninę nizaciją ir į visą tokio pobūdžio veiktllirėjau atsargiai, kaip ir visi fuksai. Piriais metais buvau tik savo instituto atis parlamente, o antraisiais jau balomausi į prezidentus ir buvau išrinktas. UV - Kaip paaiSkintum tokį dalyką, įveji rinkimai visai nepavyko, o trečiuom'aimėjo žmogus, pirmuosiuose visiškai lyvavįs kaip kandidatas? A. B|- Stebėjau pirmuosius turus
kaip eilinis balsuotojas. Nerimą kėlė tai, kad pati Atstovybė, kaip savivaldos orga nas, negalėjo normaliai dirbti, nesant pre zidentui - nebuvo kam šaukti parlamen to. Susidarė savotiškas valdžios vakuumas. O man pasidarė įdomu išmėginti pačiam savo jėgas ir nusprendžiau pabandyti. UV - Ar buvo kokie nors esminiai skirtumai tarp Tavo kandidatinės programos ir pralaimėjusią kandidatą programą? A. B. - Iš esmės jokių didelių skirtu mų nebuvo ir negalėjo būti, nes šis darbas turi jau nusistovėjusią specifiką, kuri ne labai kinta. Galbūt man padėjo mano spe cialybė. Kadangi studijuoju politikos da lykus, tikiuosi dirbti profesionaliau ir nu osekliau, negu kitos srities žmogus. Be naudos Atstovybei įžiūriu naudą ir sau kaip praktiką būsimoje politinėje veiklo
mokestį”?
A. B. - Tai nebūtų sudarę jokių pa pildomų išlaidų studentams. Mes siekėm, kad nedidelis procentas už mokslą surink tų mokesčių tektų studentų Atstovybei. VU biudžeto mastu tai centai, o mums bū tų dideli pinigai. Šiuo metu VUSA pati save išlaiko, privalo užsidirbti pinigus. Dėl to ribojamas mūsų tiesioginio darbo lai kas. O klausytojui juk jokio skirtumo, ar jo sumokėti pinigai ištirps bendrame biu džete, ar dalis jų bus skirta savivaldai. UV - Klausimas kita tema: kartais tenka išgirsti, kad studentą atstovybės val dyba yra daug stipresnė ir įtakingesnė nei prezidentas su visu parlamentu. Kiek tame teisybės? A. B. - Iš šalies kitaip atrodyti ir ne gali, nes žmonės mato tiesioginę valdybos veiklą. Jos funkcijos yra vykdyti tiesiogi jeUV - Kai daromas šitas interviu, Tu nius parlamento sprendimus. Tas “fizinis” jau daugiau nei mėnesį dirbi savo naująjį darbas yra akivaizdžiai matomas. Prezi darbą. Kas konkretaus nuveikta per tą lai dento ir parlamento darbą vadinčiau idė ką? jiniu, “protiniu”. O protinį darbą - min A. B. - Svarbiausiu dalyku laikau tis, idėjas ar sprendimus kaip tu žmonėms studijų sutarties projekto rengimą ir daly parodysi? Situacija labai paprasta: parla vavimą jo patvirtinime. mentas dirba savo darbą, valdyba - savo. UV - Bet juk priimtas pagrindu buvo UV -Koks bendras studentą visuome neJūsą siūlytas projektas? ninio aktyvumo įspūdis mūsą Universitete? A. B. - Iš visų pasiūlytų projektų At A. B. - Manau, kad studentų dalyva stovybės projektas buvo pats tolerantiš vimo visuomeninėje veikloje procentas su kiausias studentų atžvilgiu. TSPMI direk tampa su visuomenės politinio aktyvumo toriaus E. Kūrio paruoštas projektas - pats procentu. Ir vienur, ir kitur šitie dalykai nepalankiausias studentams. Mes laimė rūpi tik labai nedidelei grupei žmonių. Kai jome tai, kad buvo patvirtintas projektas, ta grupė pasidaro pernelyg maža, gyveni pagal kurį klausytojas, kurio dalykų įver mas apmiršta. Pas mus, atrodo, ta riba dar tinimo vidurkis aštuoni ir daugiau, jau at neprieita. Jeigu dvidešimt procentų stu leidžiamas nuo mokesčio už mokslą. Pa dentų yra aktyvūs, kažką daro, tai ir visa gal doc. E. Kūrio projektą būtų priversti bendrija, ir atstovybė gali gyvuoti, norma mokėti už mokslą ir tie studentai, kurių liai dirbdama savo darbą. vidurkis pakankamai aukštas - viskas pri UV - Kokie darbai laukia nedelsiant? A. B. - Šiais mokslo metais didelių klausytų nuo bendro grupės ar kurso mokslo vidurkio. Kadangi Konstitucija už renginių jau, atrodo, neįvyks. Tad dirbsiu tikrina nemokamą mokslą gerai besimo kasdieninį savo darbą parlamente. kantiems, tai to “gerai” samprata ir buvo UV- Jeigu teisingai supratau, rudens diskusijų objektas, svarstant sutartį. rinkiminėje konferencijoje žadi kelti savo UV - Studentą vardu dėkoju už šitą kandidatūrą antrajai kadencijai? laimėjimą. O ką laikote savo pralaimėjimu ? A. B. - Galbūt. Ir jeigu būsiu išrink A. B. - Buvo atmesta keletas mūsų tas, tai šie keletas mėnesių bus man pui nuostatų, bet jos jau ne tokios esminės, kus “apšilimas”, adaptacija ir pažintis su kaip minėtoji. Kas skaitė projektus, tie pa darbu iš arti. tys pastebės, ko sutartyje neliko lyginant U. V - Tuomet linkiu sėkmės iki irpo su mūsų projektu. naująją rinkimą ir be abejo, pačiuose rin UV-Ar nebijojottapti nepopuliarūs, kimuose. Dėkoju už pokalbį. Parengė Arnas ALIŠAUSKAS savoprojekte įpareigodami klausytojus “mo kėti studentą savivaldai nustatytą nario Onos Jarutienės nuotr.
4
1
Universitas Vilnensis
VU STUDIJŲ SUTARTI Vilniaus universitetas (toliau Universitetas), atstovaujamas Rektoriaus prol. itabil. dr. Rolando Pavilu ________________________________________ fakulteto (instituto) __________________________ krypties______ dieninių studijų klausytojas__________________________________ ________________________________ __________
(vardas, pavardė, asmens kodas) (toliau klausytojas), remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija ii kitais galiojančiais norminiais aktais, sudaro šią:
Bendroji dalis
1. Ši sutartis nustato klausytojo studijų Universitete sąlygas ir tvarką nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. 2. Gerai besimokantiems Univer siteto klausytojams, Lietuvos Respubli kos piliečiams, laiduojamas nemokamas mokslas. 3. Klausytojas studijuoja pagal fa kultetų (institutų, centrų) parengtas ir Senato patvirtintas programas. 4. Gerai besimokančiais laikomi visi pirmojo semestro, taip pat ir vėles nių semestrų klausytojai, kurių sesijos egzaminų ir diferencijuotų įskaitų ver tinimo balų vidurkis yra ne mažesnis kaip 8 balai. Egzaminų sesijos vertini mo balų vidurkis skaičiuojamas pagal sesijos paskutinės dienos rezultatus. Gerai besimokančiais taip pat lai komi tie klausytojai, kurių egzaminų se sijos vertinimo balų vidurkis nors ir ma žesnis negu 8 balai, tačiau jie patenka j geriausiai besimokančių klausytojų da lį. Tą dalį (procentais) nuo visų klausy tojų skaičiaus nustato fakultetų (insti tutų, centrų) tarybos iki semestro pra džios. 5. Gerai besimokančiais nelaikomi ir už studijas moka tie klausytojai, ku rie, pasibaigus egzaminų sesijai, turi akademinių įsiskolinimų, pakartotinai gina baigiamąjį darbą arba laiko baigia muosius egzaminus, grąžinti į Univer sitetą buvę pašalinti už nepažangumą ar šiurkštų akademinės drausmės pažeidi mą. 6. Klausytojai, priimti virš Senato patvirtinto priėmimo plano, moka Senato nustatytą mokestį už visus pirmuosius studijų metus. 7. Tais atvejais, kai sutartis nere guliuoja su klausytojo studijomis Uni versitete susijusių klausimų, taikomi Universiteto klausytojų ir studijų nuo statai ir kiti nustatyta tvarka patvirtinti bendrieji Universiteto reikalavimai.
Universiteto įsipareigojimai
8. Sudaryti klausytojui tinkamas są lygas vykdyti studijų programą, atitinkan čią studijuojamos krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes. 9. Garantuoti dėstymo pagal patvir tintą programą kokybę ir suteikti klausy tojui atitinkamos srities išsilavinimą. 10. Neviršijant valstybės biudžete numatyto stipendijų fondo, mokėti klau sytojams stipendijas Universiteto stipen dijų nuostatiĮ nustatyta tvarka. 11. Klausytojams, registruotiems ne Vilniaus mieste ir rajone, suteikti vietą studentų bendrabutyje Universiteto ben drabučių nuostatų nustatyta tvarka. 12. Klausytojui įvykdžius studijų programą ir už ją visiškai atsiskai čius, išduoti Universiteto baigi mo_____ _____________ diplomą, taip pat diplomo priedą, liudijantį atskirų dis ciplinų žinių įvertinimą 13. Klausytojo pageidavimu išduoti akademinę pažymą apie išklausytų dis ciplinų žinių įvertinimą. Klausytojo įsipareigojimai
14. Vykdyti patvirtintą studijų pro gramą. 15. Mokėti Universiteto nustatytą mokestį už studijas. 16. laikytis akademinės drausmės, vidaus tvarkos taisyklių, kitų bendrųjų Universiteto reikalavimų klausytojams.
19. Atleisti klausytoją nuo i mokesčių, sumažinti mokestį ai • ti mokėjimo tvarką turi teisę R. i fakulteto (instituto, centro) dek i rektoriaus) teikimu arba studen: valdos prašymu. 20. Nustatytu laiku nesu; , studijų mokesčio klausytojas ša d iŠ Universiteto. 21. Išstojusiam ar pašaliui kestis už studijas negrąžinamas . Baigiamoji dalis
(
22. Klausytojas turi teisę nutraukti šią sutartį, išstodama ; versiteto. Universitetas gali sui^ traukti tik įstatymo bei Univcl klausytojų nuostatų numatytai: * dais ir tvarka. 23. Sutartis sudaroma dvil zcmplioriais. Vienas egzemplit i, tenka klausytojui, kitas yra saugi j kulte te (institute, centre), kuri dijuoja klausytojas. I 24. Sutartis įsigalioja nuo A nos, kai ją pasirašo abi Šalys. Su 11, sibaigia ją įvykdžius arba nutr; 25. Šalių adresai: a Universiteto: Vilniaus ui j tas, Universiteto 3, 2734 VI tel. 61 14 48; atsiskaitomoji si Nr. 3141760komerciniamebari' rabankas”, kodas 260101701; * Klausytojo:
Mokestis už studijas
17. Sutarties pasirašymo metais metinis mokestis už studijas yra (____________ ) litų. Mokesčio dydis ga li būti keičiamas nustatyta tvarka. 18. Mokestis sumokamas per kiek vieno semestro pirmąsias 15 dienų į Uni versiteto kasą arba nurodytą atsiskaitomą ją sąskaitą ir apie tai pranešama atitinka mo fakulteto (instituto, centro) dekanui (direktoriui).
Šalių parašai:
i o
ė
Prof. habil. dr. Rolandas l'L
VA.
r ii s
universitas Vilnensis
STUDIJŲ SUTARTIS -
ŽINGSNIS Į PRIEKĮ AR ŽINGSNIS ATGAL? uo ateinančių mokslo metų Vilai niveirsitete įsigalios studijų sutar, iąm;latote gretimame mūsų laikpuslapyje. Kaip gįmė ši sutartis, akeis akademiniame gyvenime, S111oje esama subtilybių ............................... - ”U.V.” kontas Liutauras Leščinskas ide 'ėja VU akademinių reikalų proi;i Jų doc. S . VENGRĮ. leidus, pradėkime nuo isjjj da mūsų Universitete gimė į sutarties idėja? Naujai įkurtoje Mokslo ir švie5. terijoje buvo viena iš kolegiėsi svarstyti mokamo moksįsimą apskritai. Tai vyko praeitų žiemą. Buvo daug diskutuojama, sutiko, kad pirmiausia turi būti inasi Konstitucijos, kurioje sakov .ad aukštųjų mokyklų besimokanį studentams laiduojamas nemokanokslas. Konstitucija tiksliai nekina, koks studentas laikytinas geisimokančiu, todėl praktiškai šis ‘ imas yra paliekamas aukštajai ' klai arba Ministerijai. Kadangi i.iajo spręsti nesiėmė, o aukštosios klos su juo susiduria kiekvieną die, ii pastarosios ir griebėsi iniciaty-
Ką reiškia gerai mokytis? Po ilgų sijų buvo sutarta, kad jei studenamiuų vidurkis ne mažesnis už aš*i's balus, jis bet kuriuo atveju netuVįokėti už mokslą. Kaip žinote, mūrtinimo sistemoje aštuoni balai ir J “gerai” yra sinonimai. Buvo nu>ta, kad įvertinimas aštuoniais baititinka minėtą konstitucinę nor-
Studijų sutartis, kurią siūloma payti nuo ateinančių mokslo metų, vii ir aprašo. Yra surašytos sąlygos, įims esant studentas nemoka už slą, ir sąlygos, kada iš jo jau gali paprašyta ir jis bus įsipareigojęs ėti.
' - Ar Vilniaus universitetas pirmoji toji mokykla Lietuvoje, sudaranti rtį su studentais? - Ne, yra įvairiausių sutarčių, daįvairiose mokyklose sudaromų. PaIžiui, Kauno medicinos akademija sutartį, kurioje studentas įsiparei-
goja niekada nerūkyti, Turiu visą sąra šą tokių sutarčių, tačiau visose yra di desnių ar mažesnių trūkumų. Noriu pa brėžti, kad mūsų Universiteto sutarties rengimą prižiūrėjo ne tik studijų admi nistratoriai, bet ir teisininkai, todėl ją būtų galima laikyti kokybiškesne teisi niu požiūriu.
- Kaip manote, mokėti už studi jas - tai žingsnis į priekį ar žingsnis at gal? - Labai sunku vienareikšmiškai pasakyti. Kiekviena lazda turi du galus. Iš vienos pusės - daug smagiau nemo kėti, negu mokėti. O iš kitos pusės - ne bebus taip atsainiai žiūrima į studijas. Kai kurie studentai tik galvoja, kaip čia kokiu nors būdu gauti diplomą. Tačiau kai už tokį studentavimą reikės mokėti mokestį, požiūris turėtų pasikeisti. Bus ir šiokios tokios naudos pa čiam Universitetui. Buvo pamėginta ap skaičiuoti, kiek Universitetui kainuoja vienas studentas. Pirminiai apskaičia vimai rodo, kad dešimtis tūkstančių. Studentų mokesčiai, aišku, nepadengs šių išlaidų, bet vis tiek bus šiokia tokia parama. Visi puikiai juk žinome, kad Universitetas vargsta su pinigais.
- Ar galėtumėte prognozuoti, kiek artimiausiu metu reikės mokėti už stu dijas? - Sumos bus beveik tos pačios, kaip ir dabar. Juk ne paslaptis, kad ir dabar dalis studentų, vadinami laisvie ji klausytojai, moka už mokslą. Sutar ties sudarymas iš esmės padėties nekei čia, tiktai ją įteisina. Sumos turėtų pri klausyti nuo to, kiek kainuoja visas stu dento mokymo laikas, bet dar neturi me tokių skaičių, todėl šiuo metu jos pri klauso nuo fakulteto populiarumo, tai yra nuo to, koks konkursas į vieną ar kitą specialybę. Daugiausia moka da bar teisininkai. Jei neapsirinku, di džiausia mokesčių suma už ateinančius mokslo metus bus du tūkstančiai litų. Mažiausia - penki šimtai litų.
- Kas nustato mokesčių dydį? - Kiekvienas fakultetas nusistato sau, Senate jau yra patvirtinti mokes čiai. Sutartyje yra tuščia eilutė, į kurią ir bus įrašoma konkreti suma. Kadan gi keičiasi situacija, vyksta infliacija,
5 kie kvienais metais gali keistis ir mokes čio už studijas dydis.
- Ar studijų sutartį pasirašys stu dentai, stojantys į pirmą kursą, ar ir tie, kurie stos į magistrantūrą? - Man atrodo, kad pirmiausia su tartis bus sudaroma su stojančiais į pir mą kursą. Tiirbūt lygiai tas pats turėtų būti su pradedančiais magistro studijų programą. Sutartis nėra šiuo atžvilgiu specializuota, vadinasi, galioja viso kioms studijoms. -Iš studijų sutarties nesuprantu, kaip bus, jei studentas norės išeiti aka deminių atostogų, dekretinių atostogų, arba kuriam laikui bus komandiruotas mokytis į užsienį. Ar bus nutraukiama sutartis, o jei ne, ar reikės per atostogas mokėti už studijas? - Sutartis nutraukiama tik tada, jei žmogus išstoja iš Universiteto. Ką tai reiškia? Jei studentas eina akademinių ar dekretinių atostogų, arba yra koman diruotas į užsienį dalinėms studijoms, tai jisai lieka Universiteto klausytoju ir sutartis nebus nutaukiama. Jei studen tas parašo prašymą laikinai išbraukti jį iš studentų sąrašų, jis yra išbraukia mas ir sutartis nutraukiama. Tada grįž damas studijuoti jis pasirašo naują su tartį. O jei žmogus atostogauja, tai jis nestudijuoja ir tuo metu Universitetui nemoka. - Daugiau klausimų žvelgiant į su tartis neiškyla. Gal Jūs pats norėtumėt ką pridurti? - Man atrodo, kad sutartis yra tik rai reikalingas dalykas, nes ji normali zuoja santykius: ir studentas, ir Univer sitetas žino, ką daro, kas už ką atsako. Iki šiol yra buvę įvairiausių ginčų. Atei na, pavyzdžiui, laisvieji klausytojai ir pareiškia, kad jie nemokės, nes, jų nuo mone, jie mokosi gerai. Ar jie mokosi gerai, ar blogai - tai jau diskusija, o su tartis diskusijai galimybių nebepalieka: gerai besimokančiu laikomas tas, kuris atitinka sutarties apibrėžimą. Dar yra tokia problema, kad Uni versiteto Statutas, kuris irgi yra įstaty mas, rašo, kad dieninių fakultetų stu dentai mokomi nemokamai. Iškyla šiek tiek neaiškumų, bet šiuo atveju Statu tas, kuris buvo patvirtintas gerokai anksčiau nei Konstitucija, yra jau pa senęs. Tais laikais net ir mintis apie mo kamas studijas niekam nebuvo kilusi. Man labai malonu, kad prie stu dijų sutarties parengimo prisidėjo ir studentai. Džiugina ir jų geranorišku mas: sutarties projektą rengusi Studen tų atstovybė palaikė ne totalinę nemo kėjimo idėją, o studentų konkurentabilumą bei studįjų kokybę skatinančią mokesčio už studijas formą. - Ačiū už pokalbį. Onos Jarutienės nuotr.
6
Universitas Vilnensis
Jau 43 metus iš eilės vasario-kovo mėn. Vakarų Australijos mieste Perte (Perth) vyksta festivalis. Pirmą kartą, 1953 metais, jį suorganizavo Vakarų Australijos universitetas. Šiemet festivalyje dalyvavo 21 šalies menininkai: skam bėjo džiazas, klasikinė ir liaudies muzika, buvo rodo mi spektakliai, filmai, veikė parodos. Perto festivalyje daly vavo ir Lietuvos atstovų. Tarp jų - Vilniaus universi teto dainų ir šokių ansam blis. Skaitytojams siūlome susipažinti su šios nuosta bios kelionės įspūdžiais, už rašytais ansamblio šokėjos
žydėjo vyšnios, krokai, narcizai. Kiti mūsų kelionės sustojimai - Lon donas ir Bankokas. Gaila, bet trumpi, be teisės išeiti į miestą. Vos iškėlus koją Bankoko aerouos te, į mus trenkė baisus karštis ir tvanku ma. Teko atsikratyti vilnonių megztinių, o kai kam ir striukių. Apdairesni iš ranki nių traukė marškinėlius ar vasarinius ba tus. Lietuvoje sunku buvo patikėti, kad pirmomis kovo dienomis vaikščiosime iš sirengę kaip karščiausią liepospopietę. Bet pietų pusrutulis yra pietų pusrutulis.
Z
Astos Saniulėnaitės.
v
Pradžių pradžia 1992-aisiais,pavasarį, neįsivaizduo ti negalėjome, kad beveik po trejų metų pamatysime nuostabų kontinentą po Pie tų Kryžiumi, kengūrų ir koalų šalį-Aust raliją. Oi, kaip drebėjo mūsų, darvisaijaunučių ne tik ansamblyje, bet ir Universite te, širdys, kai koncertavome prieš kelionę į Slovakiją ir žinojome, jog kiekvieną žingsnelį, judesį stebi kažkokie ponai iš Australijos. Taigi pažiūrėjo mūsų koncer tą, į kitus kolektyvus pasidairė ir išvažia vo. O tie ponai - jau dabar mūsų pažįsta mi Davidas ir Lynn Blenkinsopai, Perto festivalio organizatoriai. Per tuos metus spėta pabuvoti Vokietijoje, Norvegijoje, dar neišblėso praėjusios vasaros Ansam blių šventės įspūdžiai. Nereali mintis, kad galbūt ansamblis važiuos į Australiją, at rodė ir rudenį, sugrįžuspo atostogų. Opa tikėjome tik išlipę Perto aerouoste, nors viza pase ir mėnuo labai rimtų repeticijų vertė tikėti, kad dirbam ne veltui. “Kai mes važiavom... ” Malonausjauduliuko kutenami, en ciklopedinių žinių apie Australiją prisis kaitę, kovo 2 d. susirinkome Vilniaus ae rouoste. Paskutini kartą pasitikrinę, ar vis ką susikrovėme, atsibučiavę su artimai siais, sėdome i lėktuvą ir išskridome į Frankfurtą prie Maino. Jau nusileisdami pajutome, kad keliaujame i šiltuosius kraštus: po savimi regėjome daug žalesnius laukus negu Lietuvoje. O mieste jau
------------ H
įdegimo. O pro langus išvydome ti mes, mėlyną be debesėlio dangty gai negalėjau patikėti, kad fikuĄ šiai, palmės ten auga gatvėse, zJ pas mus liepos ar klevai Dažnai M iškildavo lietuviškas vaizdelis: nua tės matyti alijošius ir fikusas, A puodynėse pas močiutę, gana ski neišvaizdūs augalėliai. O čia jieį dideli ir išsikeroję. Tik va, kengii, dome negreit, nes gatvėse jos ne:
I
Vakarų Australijos universiį Kaip ir l dentams, ap no mus i (Kingswooa bendrabutyj šalia Vakarų. jos universite buvo mūsų l salė - New Theatre. Čia ir Perto festiv bas. Penkis vi eilės lietuvių instrumentą povų porelė nančios teatn lyjeirantstoį bę. Univers didelis miestas, kuriame ir fak. J muziejai bei parodų salė, parduA kavinukės, didžiulių palmių pa: $ ilsiaujantys, besimokantys, užkia jantys studentai. O centrinių rūml džiuliu laikrodžiu paunksmėje i e ir savo pasirodymų pradžią, ir vii valio uždarymą. Smagu buvo koncertuoti, nl jome, kad mūsų spektaklius žiūn11 prususi, intelektualipublika, supr kada galima paploti, kada šūki j1 antrąją dalį - modernios instruni muzikos - sustingdavo kiekviena telė ir, žinoma, žiūrovų veidai. 1 kun. A. Savickas sakė, kad ši muk siog hipnotizuojanti, užkerimi, r atgydavo per linksmąją vestuvių a IĮ o už tai piršlys nešykštėdavo sJ Žavėdavosi šokių atributika: juo kupolėmis, stebulėmis. JuokdavN džio ir klumpakojo. Žodžiu, vakš gydavo vienas jau nakčiai nurimo,, versiteto kampelis. j
%
nežūta
j
Valio! Pertas! Nuo Bankoko iki Perto - 6 valan das skristi. Greit jos prabėgo, nes mūsų biolaikrodžiai taip išsireguliavo, kad tik miegojome ir dar kartais valgėme. 4 valandą po pietų nusileidome Per to aerouoste. Net neįtarėme, kad laukia nelabai malonios staigmenos: neapdairūs aerouostų tarnautojai apgadino instru mentus. O jau tie australai muitininkai! Tik ri šmaikštuoliai! Įtartini jiems pasirodė mūsų mėsos konservai.Apčiupinėjo, apuostinėjo ir nutarė konfiskuoti. Užkliu vo ir gintariniai karoliai. Teko ilgai aiš kinti, kad tai kostiumų atributas ir visai nekenksmingas daikčiukas. Kitas unifor muotas dėdė atidaro kuprinę, duria pirš tu ir klausia: “Kas čia?” Sakau: “Shoes!” (liet, batai). Nepatiki, įkiša ranką ir ką gi pirmiausia ištraukia? Ogi klumpių porą. Žiūri akis išpūtęs, vartalioja atseit batus, nežino ką daryti. Aš sau ir galvoju, vos juoką sulaikydama: “Na, na, su klumpė mis tik Australijoje ir vaikščioti”. Kupolių netekome net trim dienom. Išgabeno dezinfekuoti. Grąžino tik prieš koncertą. O jau galvojome, jog su palmės šakomis reikės šokti. Pagaliau bagažo reikalus susitvarkė me. Laukimo salėje mus pasitiko p. D. ir L. Blenkinsopai. Įteikė festivalio progra mas, pirmų dienų dienpinigius ir, kaip se niai nemačiusiems saulės - pienelio nuo
Ne kasdien gi Indijos varuLj, maudaisi į Pertas - miestas, kuriame iš 9 trūkstavandens. Tiek gėlo, tiekbeą raus. Gėlo vandens šaltinis čia upė. Gulbė - neatsitiktinis pavaoi nes skrisdami lėktuvu iš viršaus n į kad upė išsirangiusi tartum gulbei Nukelta į 7 psl.
Universitas Vilnensis \e
B
Atkelta ii 6 psL
^uodoji gulbė dar ir Vakarų Austra lu. Sako, kad šioje žemyno da > giausia. begalinio džiaugsmo mums Indijos vandenynas. Atvažiar s į vasarą troškome prisimaur s kelis pilkus mėnesius iki sevoje. Pripratę prie jūros, negaokti, kad čia vandenynas. Kar davo lygus kaip ežeras, kartais guotas, net krante verčiantis iš lė ir gaivumas mums suteikda-
’r 'a 'u IV
riniams koncertams. Todėl tuaisvesnę minutę verždavomės siurbti į save energiją, kauptijėir mokslams namuose. Karet į repeticiją pavėlavome. Bet ne ’ Indijos vandenyne maudaisi...
Vii
Tai kurgi tos kengūros? aliau sulaukėme to momento: koala parke pamatėme kengūras, tikjas. Taip pat koalas, stručius, šu, pelikanus, juodąsias gulbes. kas įsikūręs apie 30 km už mieš i. imos įveikėme labai patogiu ir greiniu. Nuo stotelės dar 4 km pėsį kalną. Perspektyva nedžiuginanti, kepina 30°C karštis. Bet yra ir oje gerų žmonių: pastabdėm eii, ir sustojo mašina su priekaba. Ji ir tno lietuvaičius kengūrų pažiūrėti. s, nedidelės kengūros labai neOi ščos ir draugiškos. Jas maitinome spe!4 ntaistu, glostėme. Rudosios daug diės, kai šokinėja, net žemė aplinkui ia. Šios ir vadais sterblėse nešiojasi. Koalos aptvertos. Jų negalima fotolotisu bliksnėmis, kad neišsigąstų. Tai i tingūs gyvuliukai: sėdi sau eukalipną apsikabinę, lyg snaudžia, tik ais galvas pakraipo. Glaudžiausia draugystė užsimezgė ’b omis. Kodėl? Ogi jos moka kal' jrJ labai smalsios ir be galo gudrios, ios^basisakė savo vardus, mandagiai ūlėpo puodelį arbatos, pasiteiravo, iš
kur atkeliavome. Sužinojusios, kad iš Lie tuvos, kvatojosi. Nenustebome, nes ne kartą patyrėme, kad iš tiesų gerą kelią nuo namų sukorėme. Grįžti iš parko teko pėstute. Bet ką reiškia nuo kalno leistis, o kai dar aplinkui tikra australiška savana su medžiais sau suoliais, žemaūgiais eukaliptais. Egzotika! Į šįparką keliavome su G. Kadzivanu, universiteto studentu irgeru mūsų draugu.
Lietuvių draugystė Labai ačiū Perto lietuviams už pri ėmimą, vaišes, pastangas kuo daugiau mums parodyti Jų pade dami pamatėme, ko savo jėgomis nebūtume įsten gę. Nuoširdus dė mesys lydėjo ir koncertus, ir lais valaikį. Teko pa buvoti jų namuo se. Tai labai drau giški ir vaišingi žmonės. Kartais ir vandenynas atro dydavo sunkiai pasiekiamas, bet kai supypsėdavo kun. A. Savickio autobusiukas, visos pro blemos kaip mat išnykdavo. Taip jau sutapo, kad Australijoje te ko paminėti kovo 11 d. Nuostabiame gamtos kampelyje, Kings parke, tiesiogpo medžiais, ant žolės, lietuviai suruošė pik niką. Kas savo gamybos alumi ar midu mi, jų vadinamu krupniku, vaišino, kas ant laužo dešreles kepė. Apie jų vaišingu mą žinojome dar iš pirmosios dienos Perte, kai po mišių į lietuvių namus buvome pakviesti pietų. Netrūko kalbų, įspūdžių. Vaišėse dalyvavo ir lietuvių iš Sidnio, spe cialiai atskridusių žiūrėti Lietuvos atsto vų pasirodymų festivalyje. Šventės proga buvo sugiedotas himnas. Neprailgo mums laikas svetur dar ir dėl to, kad nuolat bendraudami su mielais senukais ir meiliomis jų šeimininkėmis, jautėmės kaip namuose, savo šeimose.
tulikas namo 8 dienos pralėkė kaip vėjas. Rodos, nė nepastebėti nespėjome. Kas minutę nauji įspūdžiai: Pertas dieną ir naktį, kon certai, susitikimai, maudynės... Šiandien kelionė kaip geras sapnas. Tik šūsnys nuotraukų darpriverčia viduje nostalgijos kirminuką krustelti. Bet yra toks prietaras: jeigu ką nors palikai - su grįši. Tai gal ir mane į Australiją dar pa kvies ten pamestas peilis ir išmesta nutrū kusi niekam tikusi basutė...
Asta Samulėnaitė
7
rDĖMESIO!!!,-N
i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i
Vilniaus universiteto IV kurso aktoriai-filologai kviečia į savo diplominių spektaklių peržiūrą. Gegužės 22 d. “Žemiš kų geismų sodas” (Erotinis baletas-pantomima pagal J. Boscho piešinius). Rež. J. Popovas d. V. Gombrovičiaus “Ivona — burgundų kunigaikštytė”. Rež. A. Savickaitė Gegužės 24 d J. O’Nilo “Marko milijonai”. Rež. V. Limantas Gegužės25 d. J. Grušo “Mykolas Glinskis”. Rež. A. Savickaitė Gegužės 26 d. Koncer tas aktorinių disciplinų pa grindu. Spektakliai bus rodomi Ryšininkų kultūros rūmuo se (Šv. Jono 3), pradžia 19 vak
TARPTAUTINIS DĖSTYTOJO PAŽYMĖJIMAS ITIC (INTERNATIONAL TEACHERIDENTITY CARD): - suteikia nuolaidą tarptau tinių lėktuvų, geležinkelių ir au tomobilių reisų bilietų kainom;
- nemokama parodų ir mu ziejų (ypač Prancūzijoje) lankymo galimybė; - nuolaida apsigyvenant jau nimo viešbučiuose. Galite įsigyti: VU Studentų atstovybėje (Uni versiteto 3, Observatorijos kieme lyje).
Reikia turėti pažymėjimą apie pedagoginį krūvį, nuotrauką ir 20 Lt. Tel. 61 44 14, 61 79 20
I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I I
8
VOKIETIJA: kaina 320 Lt + kelionės ii
EMPLOIS D’ETE EN FRANCE
ATLYGINIMAS 400 DM + VISIŠKAS IŠLA1 BŪTINA MOKĖTI VOKIEČIU KALBĄ
LE PROGRAME “WORKIN FRANCE”
OLANDIJA: kaina 310 Lt + kelionės išlaidos ATLYGINIMAS 400 DM IŠLAIKYMAS BŪTINA MOKĖTI ANGLŲ KALBĄ
STUDENTAMS SIŪLOME DARBĄ PRANCŪZIJO JE. VASAROS LAIKOTARPIU, 3 MĖN. DARBAS KAVI NĖSE, VIEŠBUČIUOSE, etc... ATLYGINIMAS 1000 PFR, KAINA 300 USD -I- kelionės išlaidos. JŪS NEATSIVEŠITE AUKSO KALNŲ, BET TURĖ SITE PROGĄ PAKELIAUTI, PAMATYTI PRANCŪZIJĄ, IR, ŽINOMĄVISKĄ PAJUSTI SAVO KAILIU!!! JEIGU JUS NEBIJOTE KELIONĖS Į TOLIMĄ ŠA LĮ, TAI ATEIKITE PAS MUS IR GAUSITE ANKETĄ-KELIALAPĮ Į PRANCŪZIJĄ.
♦** AR JŪS MYLITE VAIKUS? AR JŪS MĖGSTATE KELIAUTI? AR NORITE UŽSIDIRBTI PINIGŲ? JEIGU TAIP, TAI MES SIŪLOME JUMS AU PAIR PROGRAMAS UŽSIENYJE. ŠALĮ GALITE PASIRINKTI PATYS PAGAL TAI, KO KIĄ UŽSIENIO KALBĄ MOKATE
r 1 — ——————————— — — — — — f I Lietuvos Studentų ir Jaunimo Kelionių biuras | I ISIC - Tarptautinis Studento ir Moksleivio Pažymėjimas. ISIC - Į ■ tai sutaupyti Jūsų pinigai: 25% nuolaida važiuojantiems traukiniais į Lenkiją, Čekiją,! I Slovakiją, Bulgariją, Vengriją. 50% nuolaida AKADEMINIO DRAMOS TEATRO lankytojams. | Specialios kainos visų rūšių transportui. ITIC - Tarptautinis Dėstytojo Pažymėjimas. Su ITIC keliausite ■ I pigiai ir daug.
I I
lėktuvų ir autobusų bilietų kainos. I Specialios 15 JAV dolerių pigesni Explorer Pass bilietai. I GO 25 Card Tarptautin ė Jaun imo kortelė. GO 25 Card visiems j I iki 26 metų. 40% įvairios nuolaidos keliaujantiems Skandinavijoje. I Iki 10-30% pigesnė nakvynė Europoje ir Amerikoje. I Aviabilietai - pas mus jie tikrai pigūs. Nuskraidinsime j bet kuri ■ I pasaulio miestą. studentams, jaunimui ir dėstytojams: I Nuolaidos I Visiems su ISIC, ITIC, GO 25 Card. I Vilnius-Amsterdamas-Vilnius 1170 Lt. 1155 Lt. I I Vilnius-Ciurichas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. I 1920 Lt. 1895 Lt. I Vilnius-Niujorkas-Vilnius I Vilnius-Stambulas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. I Siūlome naują, labai ekonomišką kelionės būdą - komfortabiliu I I autobusu iš Varšuvos j daugelį Europos miestų. Tai - reguliarūs tarp-1 | tautiniai maršrutai, pvz.: I su ITIC, GO 25 Card, ISIC I Visiems ----------------I Varšuva- Londonas-Varšuva 592 Lt. 579 Lt. 560 Lt. I Vaišuva-Paryžius-Varšuva 492 Lt. 479 Lt. 468 Lt. I Varšuva-Frankfurtas/M-Varšuva 356 Lt. 345 Lt. 320 Lt. I AU PAIR programa - tai gal imybė padirbėti Vokietijoje, Ispanijoje, I Airijoje. i Jeigu Jūs kalbate vokiškai arba angliškai ir mylite vaikus - užeikite |
KANADA: kaina 300 JAV DOL + kelionės išl
ATLYGINIMAS 750 USD BŪTINA MOKĖTI ANGLŲ KALBĄ PRANCŪZIJA: kaina 300 JAV DOL + k< ATLYGINIMAS 1000 PRANCŪZIJOS BŪTINA MOKĖTI PRANCŪZŲ KALBĄ
RIOJE ŠALYJE, REIKALINGA DARBO VAIKAIS
***
TRAINEE IN USA
VISIEMS, KURIE STUDIJUOJA BIZNĮ, EK( KĄ, TEISĘ, TECHNIKOS IR ŽEMĖS ŪKIO SI SIŪLOME MOKSLĄ JAV NUO 3-18 mėn. KAINA NUO 1260-1750 USD, MINIMALI 5 DIJA1000 USD. NEPRARASKIME GALIMYBĖS!!! TĖVAI, IŠLEISKITE VAIKUS Į AMERIKĄ
*** STUDY IN THE US PROGRAM
MOKSLEIVIAMS PUIKI GALIMYBĖ PASI TI KOLEDŽE, SUSIRASTI DAUG DRAUGŲ, i ŽINTI SU AMERIKA KAINA VISIEMS METAMS 15-18 metų ai 4500 USD 18-23 metų amžiaus - 7700 USD Į KAINĄ ĮEINA MOKESTIS UŽ MOKSLĄ DIMĄ, KELIONĖS, MAITINIMOSI IR APGYVE MO IŠLAIDOS. VU Studentų A Universiteto 3, tel.: 614414
DĖMESIO! Norintys pigiai įsigi garsiąją poezijos antologiją “Svetimi kreipkitės į UAB “Svetimi”.
AV I
I
| pas mus! Darbo trukmė - ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Amžius - iki 24 metų. J I Užsienio kalbų kursai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, ■ | Šveicarijoje. Kviečiame mokytis bendrinės ir biznio anglų kalbos | | Anglijos koledžuose.
I I
1
Universitas Vilnensis
Adresas: Vilnius, Mėnulio 13-178, tel.46 04 64.
VU Studentų Atstovybė Universiteto 3, teL: 614414, 617920
Musų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab.
universitas
vilnensis
Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 260 Rinko ir maketavo VU leidyklos tecl skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Liutauras LEŠČINSKAS