universitas
vilnensis
SPALIS
1995 m. Kaina sutartinė
ilniaus universiteto laikraštis AMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D Nr. 7 (1538)
ITETO BIBLIOTEKA: AHniT'TnnTO f nADAD'FTO jl.JTf jljLa Itfljl.1Si Mūsų universiteto biblioteka švenčia gražų ir garbingą 425-erių metųjubiliejų.Šia proga maloniai ir šil tai pasišnekėjome su billotekos direk tore ponia Birute Butkevičiene.
"UV" - Dabar biblioteka yra tarsi ant gražios šventinės bangos. Priside dame prie visų sveikinimų, džiaugia mas kartu su visu Universitetu ir klau siame, kokių minčių daugiau - šventi nių, ar vis dėlto darbinių? B.B. - Jau darbinių. Vyriausybės sprendimu mums suteiktas valstybi nės bibliotekos statusas (be VU toki statusą gavo dar penkios Lietuvos bib liotekos), ir musų problema yra pa prasta: mums reikia suskaičiuoti pi nigus. Pagal bibliotekų įstatymą musų biudžetas turi atsidurti valstybės biu džete atskira eilute. “UV" - Ar kitas žingsnis nebus toks: kažkam pasirodys, kad biblio tekai skiriama per didelė suma, kad ją išlaikyti - per didelė prabanga, ir po to Jau eis atitinkami veiksmai? B,B. - Bijau tų pačių dalykų, apie kuriuos Jūs kalbate, bet mes turime tai padaryti. Iki šiol mums buvo ski riami pinigai iš Universiteto biudžeto, kurio būklę mes neblogai žinom. Da bar mes turime suskaičiuoti sumą, ku rios mums reikėtų. Turint omeny, kad biblioteka niekada neturėjo savo bu halterijos, tai tikrai nemažas darbas. Tai yra rūpestis, kuris mus užklupo: dabar yra paskutinės biudžeto forma vimo dienos. “UV” - Matyti, kad biblioteka jau dirba visu rimtumu, bet grĮžkime prie šventinių renginių. Kas labiausiai įsi minė (juk kita panaši šventė bus tik po dvidešimt penkerių metų)? B.B. - Buvo daug gražiu ir jaudi nančių dovanų, kurios visokiais bū dais liks bibliotekos istorijoje. Liks ir mūsų konferencijos medžiaga, kuri bus išleista atskiru leidiniu. Nukelia į 2 pst
Universitas VHnensis
2
11
UNIVERSITETO BIBLIOTEKA* PRAEITIS, DABARTIS, ATEITIE Aikrlla iš i psi.
Buvo daug įspūdingų dalykų, bet bene patį didžiausią, šilčiausią Įspūdį paliko momentas, kai mus pasveikino viena Universiteto absolvente - tiesiog viena, savo vardu, ir tiek. Didžioji dau guma mus sveikinusių yra šio univer siteto absolventai, bet ši moteris pa sveikino tiesiog kaip absolventė Dalia Kregždaitė, ir tai buvo labai graudu ir gražu. Negaliu nepaminėti mūsų pro fesorės Viktorijos Daujotytės sveikini mo ir dovanos, sujaudinusios visą bib lioteką. Ji padovanojo labai seną. la bai retą leidinį, kurį turėjo savo asme ninėj bibliotekoj - rankraštį “Dvasiškos iškalbos mokslas, išguldytas per ku nigą Jaunių, Kauno seminarijos mo kytoja”, parašytą dar sena lietuvių kal ba. “UV” - per jubiliejaus iškilmes naujai atidaryta Baltoji salė nėra bib liotekos dalis. Į kokią salę, į kokį ka binetą Jūs kviečiate brangiausius sve čius, kurią bibliotekos dalį laikytumė te reprezentacine? B.B. - Be jokios abejonės, Smug levičiaus salę. Kai Universitetą aplan ko svečiai, kuriems kažką reiškia kul tūra, jiems visada pasiūloma apžiūrė ti šią salę, ir visi lieka sužavėti, Manau, kad tai buvo ir yra gražiausia bibliote kos vieta visais laikais. “UV” - Kaip Jums, žmogui, gyve nančiam tarp knygų, atrodo - ar nėra skaitytojų skaičiaus mažėjimo ženklu? Su kasdiena, su būtinybe gyventi, suk tis, uždirbti pinigus žmogui ima rūpėti kiti dalykai.. .Apie meno, mokslo nuver tinimą irgi galėtume šnekėtis be galo ilgai.../ B.B, - Kalbėdama apie skaityto jus, galiu pasakyti: mūsų biblioteka yra ta laiminga biblioteka, kuriai, at
rodo. tie liūdni dalykai negresia. Viena priežastis ta, kad jau nuo pirmojo kur so studentas gauna skaitytojo bilietą, susipažįsta su bibliotekos tvarka, sky rių išsidėstymu. Ir to jausmo, kad skai tytojai mus palieka, nepatirtam. Ma nau, dėl to galim laikyt save laiminga biblioteka. Be to, kiekviena proga pa brėžiu faktą, kad pas mus gali skaityti kiekvienas norintis vilnietis - esam at viri visiems. “UV” - Vienas labai konkretus klausimas šia tema. Nemažai Jūsų skaitytojų, baigdami Universitetą, pra randa savo skaitytojo bilietą ir nežino, kaip galėtų ji vėl atgauti. B.B. - Toks žmogus turėtų pasi imti pasą, vieną fotografiją ir ateiti į abo nementą. Viskas. Jis gaus naują pažy mėjimą ir galės skaityti kaip skaitęs. O senas iš jo paimamas todėl, kad mums reikia žinoti, kokia mūsų skai tytojų dalis yra studentai, kokia iš miesto. Kadangi biblioteka turi septy niolika tūkstančių skaitytojų, mes juos turim kažkaip atskirti pagal skaityto jo pažymėjimą. “UV” - Jūs aptai naujai septynio lika tūkstančių skaitytojų - kiek gį žmo nių dirba bibliotekoje? B.B. - Du šimtai penkiasdešimt tarnautojų. į tą skaičių įeina ir fakul tetų bibliotekų (jų yra keturiolika) dar buotojai. Trisdešimt septyni žmonės yra restauravimo skyriaus darbuoto jai ir neturi tiesioginio ryšio su skaity tojais. Šis skyrius yra pats brangiau sias mūsų bibliotekoje. Patys supran tat, kad biblioteka, švenčianti 425-ąjį jubiliejų, turi ką restauruoti, atnaujini ir apsaugoti dar keturiems šimtams dvidešimt penkerlems metams į prie kį. Į šį skyrių keliauja leidiniai ir iš ran kraščių, ir iš senų spaudinių skyriaus. Pagalvokit, kaip išsaugoti seniausią mūsų bibliotekos rankraštį, kuris pa-
rašytas dvyliktajame amžiuje.a omeny restauratorių atlygini^ šimtai litų), kenksmingas dar'® gas, tiems žmonėms galime tihB ūž tai, kad jie nepabėgo dirbti skiru žodžiu noriu paminėti skyrių - tai specifinė mūsų bibM dalis, neturinti analogų jokioj® bibliotekoje. Dar J.Tornau esanB tarini, buvo sumanyta pastų® liniukams palikti šiam skyrii® darbus, netgi jų eskizus. Ir tai p sino - daugeliui kūrėjų malonu R gelio metų pamatyti savo senid bus, jų atsiradimo procesą. Šia^s riuje tęsiamas darbas, pradėtij J.Rustemo, BSmugleričiaus. T. P dingą ir gr ažu ne tik mums - ® riaus medžiaga neretai pasinat$j Dailės Akademija. u “UV” - Knygas užlieja vai® degina, vagia... Dėl ko labiau w čia jūsų biblioteka? B.B. - Dėl negrąžintų km I metus mes prarandam dėl šios® mos du tūkstančius knygų. Ir te 1 lytojai supras, kad tuos centus *s ku negrąžintos knygos biblioteH reikalauja ne iš gero gyvenimo g “UV” - Minėjote, kad sens'“ dinių skyriu je yra 180000 leidinį kraščių skyriuje - 200000. Eit® iš rišo saugo VII biblioteka? B.B. - Penkis milijonus. ma studentų nė neįtaria, kad tušiuose rūmuose yra didelės kny® gykios, kuriose ir laikomi leidiku, aktuali yra patalpų prolemę labai laukiame naujos bibliotekb tybos studentų miestelyje. “UV” - Ar. įsikūrus nauja® liotekai, sisteminis knygų su® mas atitiks fakultetų išsidėstę’? bus sugalvota kokia nors na u® k a? Nukt’ita į 3 pirf.
Universitas Vilnensis
3
MM iš 2 put.
B. ■ Didžioji dalis humanitari nio literatūros liks setruorūmuose. I naująją biblioteką tie leidiniai, kurie bus reikalinj fakultetų studentams - teisiiŠ, finansininkams. Numatytas sios bibliotekos dydis leis supel kis milijonus leidinių ■ tiek, ss t irime iš viso. Pr ocesas vyks d r] mjoji biblioteka perims dalį kol gų ir toliau kaups savo fonpa] mus, senuosiuose rūmuoiŠ vietos naujoms knygoms. - Atrodo, bibliotekos laukia teiti s. Ko palinkėtumėt toje at; kai tytojams. bibliotekai, darims ? .B. Skaitytojams, ypač studenijnkiu saugoti knygas, kad nerob emu nei jiems, nei mums, suprasti, kad dauguma biblio-
larbuotoji} - moterys, ir kad vitakytos knygos nešamos ant jų -viskas daroma fiziniu darbu, įrašyčiau nepykti, jeigu užsaky*a pristatoma vėliau, negu per Tegu skaitytojai nepyksta, kai a į namus paskutiniojo knygos iliorlaus - tik taip mes galim užbibliotekos fondų vientisumą, tsinaudodama jūsų laikraščiu, Eurą pr ašyti palikti mums is, čia jie pateks į tikrai >. Džiugu, kad kai kurie tojai tai jau padarė, kvtes:džiu pasekti ir kitus. Nes o penktąjį šimtmetį skaičiuojanrteka turi labai didelę, turtingą M patirtį ir praktiškai neturi rentų. rvo darbuotojais didžiuojuosi, uosi, kad Jie neišsigando mažų imu, neišsibėgiojo. Liko dirbti rietus Universiteto biblioteka daugiau, negu darbo vietą, neuždirbti pinigus. Aš irgi iš
M* - Dėkoju už šiltą pokalbį, Ir toliau dalinti dvasinę šilumą .sti 425 - erių metų patirties išArnas Ališauskas |)nos Jarutienės nuotraukos
i
Rektoriaus Rolando Pavilionio žodis Vilniaus Universiteto Bibliotekos 425-ąjų metinių ir restauruotos Baltosios sales ati darymo proga, 1995 m. rugsėjo 25 d.
Kasdienybė ne dažnai padovanoja mums progą pajusti, jog esame kur kas svarbesnių Įvykių, nei dienas rūpesčiai ir triukšmas, dalyviai. Likimas, genį žmo nių valia irpastangos dovanoja mums dvi tokias progas: -šiandien Vilniaus universitetas, visi Lietuvoje raštą išmanantys ir jį gerbian tys žmonės mini Vilniaus universiteto Bib liotekos - seniausios Lietuvoje ir vienos seniausių ir turtingiausių Rytų Europoje 425-ąsias metines; - šiandien,po dešimties metų restau ratorių triūso, įžengiame į vieną iškiliau sių Lietuvos mokslo menių - senosios Vil niaus universiteto Astronomijos Observa torijos Baltąją salį. Knyga ir Visata, rašto ir dangaus žen klai - ar ne jie tikrieji žmogaus būties, jos paslapties ženklai? Ar ne todėl viena ir ki ta mus kelia virš kasdienybės, kad pažvegtume į ją, į visą pasaulį ir į save iš didžiųjų dvasios aukštumų ir tuo žvilgs niu apimtame savo būtį, kaip iš čia, susi mąstę ir pažvelgę pro senosios Observa torijos langus, akimis ir mintimis apima me visą senąjį Vilnių, Europos miestą, ir mūsų tėvynę Lietu vą ? Ar ne todėl Visata, Visuma - UNIVERSITAS - ir universite tas yra tos pačios kilmės ir prasmės žo džiai? Vilniaus universiteto Biblioteka de šimčia metų senesnė už patį Universitetą. Anais mokslingųjų Viduramžių ir Rene sanso laikais - kitaip nei šiandien - uni versitetai išaugdavo iš bibliotekų Pradžio je biblioteka, po to - universitetas. Ne taip, kaip būna šiandien • pradžioje universi teto pavadinimas, po to tas, kas pavadi nama universitetu, ir tikpo to - jei apskri tai kada nors - biblioteka. Be bibliotekos nėra ir negali būti uni versiteto. Tą gerai suprato Vilniaus kole gijos ir Universiteto įkūrėjas vyskupas Va lerijonas Protasevičius, pradėjęs Biblio teką savo knygomis, pirkęs pastatus ir že mę prie šventų Jonų bažnyčios busima jam Universitetui ir prieš 425 metus, lie pos 25-ąją, išsiuntęs parapijų klebonams raštus, kuriais prisakęs iš ambonų viešai skelbti, kad Vilniuje atidaroma kolegija ir kad Lietuvos jaunimui nebereikės vien užsieniuose mokslų ieškoti. Antroji žymioji dovana Bibliotekai
- Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto knygų kolekcija - tais laikais viena di džiausių ir vertingiausių Europoje. Biblioteka augo ir turtėjo knygomis, kurias atsivežė iš Vakarų atvykę profeso riai, daug knygų pirkta Vakarų universi tetų miestuose; vadovėlius irpirmąsias lie tuviškas knygas spausdino 1575 m. Rad vilų dovanota Universitetui spaustuvė. Vil niaus vyskupo Protasevičiaus ir Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto pradėtą tra diciją tęsė kiti mecenatai: nuo Leono Sa piegos trijų tūkstančių teisės knygų prasi dėjo ir Teisėsfakultetas. Iš čia, Lietuvoje, išleisto elementoriaus raides ir gramatiką pažinti mokėsi ir busimasis Maskvos uni versiteto įkūrėjas. Kaip amžinas Universiteto dvasias, jo gyvybės šaltinis Biblioteka - nors užda roma ir naikinama, suvaržoma ar išblaš koma po svetimus kraštus - iš tiesų nie kada nenustojo gyvavusi. Dalį knygų net paslėpus už geležinių durų, atskyrus "bibliotheca magna” nuo "bibliotheca secreta" - kaip nutiko beveik su visa tarpukario Lietuvoje leista litera tūra ir net su užsienio šalių enciklopedi jomis - įkalinta Universiteto dvasia nenu mirė, bet skleidė dar didesnę galią. Šiandien, lenkdami galvas bibliote kos įkūrėjams ir mecenatams, didžiuoda miesi seniausiomis Europoje kolekcijo mis, tais beveik jau 6 milijonais tomų ir tuo, kad Universiteto turtaipirmieji šalyje moderniai technologijai padedantprieina mi didžiausioms pasaulio bibliotekoms, dėkodami Vakarų universitetams irtų ša lių ambasadoriams, mes puoselėjame viltį ir šiandieninėje Lietuvoje turėti mecenatų ir valdovų, suvokiančių rašto ir knygos svarbą ne tik Lietuvos praeičiai pažinti, bet jos dabarčiai ir jos ateičiai kurti Kad deramai, nediskriminuojant se niausios Lietuvos Bibliotekos, būtų atly ginamasjai pasišvent usių žmonių darbas, kad už savo Valstybės pinigus galėtume nusipirkti mums šiandien ne mažiau kaip prieš 425 metus reikalingų knygų, kad jau kitąmet Universiteto žemėje pradėtume statyti naująją jo Biblioteką ir šitaip šio amžiaus pabaigoje dar suspėtume įam žinti naujausius Universiteto mecenatus ir šiuolaikinius Lietuvos valdovus.
VU rektorius Rolandas Pavilionis
4
Universitas Vilnensis
191
V ■ITATO'VTT NTTATTC VVrMriVT AT ivzYii VJLJL/1 ii JLAU jl Ajj H/.A VJLZaJL*** Iš gražiausių vasaros akimirkų teliko prisiminimai, nuo traukos, dienoraščiai. Vienu iš tokių, parašytų ekspedicijos į Tian Sanio kalnus metu, mums pasinaudoti leido VU žygeiviai. Manydami, kad tai bus įdomu ir platesniam skaitytojų ratui, spausdiname to dienoraščio ištraukas be didelių aiškinimų ir komentarų, * * <4*
1995.07.23, pirmadienis. Rytas prasidėjo anksti, dar penktą valandą vietos laiku. Palydovai mus iš paskutiniųjų stengėsi išmesti iš traukinio. Taigi po nelygios kovos su krūvomis daiktų išdundėjom i peroną. Po to buvo ilgas stumdymasis, laiko marinimas ir kiti panašūs dalykai. Sužinojome, kad esam beveik du kartus vertingesni už. pavyzdžiui, rusus - bilietas iš Biškeko į Maskvą lėktuvu mums kainuoja ne 150, o 250. Dėkui už toki vertinimą! Taigi grįšime vėl traukiniu. Gerai, patirties yra! Apie dešimtą susišaudėm autobusą ir patraukėm į Karakolą. Kelią prisimenu punktyrais: pamiegi, paspoksai pro lan gą, vėl pamiegi, po to sulakstai autobusui sustojus į tualetą (mokamą - net somas). O tualetas galingas: bunkeris, kaip nuo atominio karo, smirda, kad ir šeškai pabėgtų, ir saugokis, kad j skylę neįkristum.
kėme aukštesnį slėnį, visi išsitraukė žemėlapius ir, nut< tingų žmonių portretus, ėmė spėlioti, kokios Čia peri tosi. Versijų buvo daug... Į dešinę riogsojo ledynas, t visi įtarė esant perėją “SNIEŽNYJ”, ir tai mums jok nebūtų tikę, nes paskui į savo slėnį būtų tekę eiti per ėją. Tiesiai lipti niekas nė nebandė. Visi pasuko j kair vo). Jautė mano Širdis, kad kai kur telkšo bala vardu ? lis.Bet viskas juk buvo blogai. Visų pirma visiems ėmė ti Širdys, paskui ėmėme ropoti tokia šlykščia morena, dar nesu mačius (gerai dar, kad ne žemyn). Prieky mūs bandė kažkokie ruseliai. O mes ką, durni, kad jų pėdo me? Dėl to pusiaukelėje padarėme didelį traversą. 0; ir Europa, t.y., atsiprašau, perėja. Še tau tikrai pyrag tik įlipom ne Į tą perėją, bet ir išsivertėrn ne į tą slėt rioglinus per uolas aukštyn ir žemyn, nes nuo mūsų i plytėjo ledinė bedugnė. O ruseliai, va, nuėjo j kairę, tsl jau žemai ant ledyno... Tiesa, dar kilo ginčas, ar lipti ■ ėją, ar leistis atgal Vis dėlto pirmas variantas buvo prii mes tiesiog leidom sau įveikti dar vieną 1B perėją. kuo daugiau perėjų, tuo geriau. Jau vakarėjo, todėl r3 teko 1 iesiog ant ledyno. Kažkur apačioj matėsi žalias .-į lio kraštas. Rausvas saulėlydis ir... mano budėjimas, laf Marium, tad galėjau grožėtis gamtovaizdžiais. Mat : pasijuto darbštuolėliu, taigi aš - parazituojantis padarjj sijutau visai neblogai. Tuo labiau, kad ledyną mėgstu, tis buvo netikusi. Beveik nemiegojau. Buvo tai per ka° per šalta, tai truko oro, tai vandens. Apspaudžiau sauS ką, dėl to jis paskui visą dieną buvo baisiai nelaiminga^
» ♦ ♦
Pakeliui dar išsimaudėme Issyk Kulyje ir vakarop jau bu vome Karakolyje autobusų stotyje, tokioj pasmirdusioj. Po to dardėjome. dengtame kamazo kėbule link alplagerio. Deja netoli nuvažiavome, tik iki lūžtančio tilto. O tada ir prasidėjo tikrieji malonumai. Tamsoje, smagiai lietui lyjant, su solidaus svorio kuprom, nešėm mėsas į kalną akmenuotu, balų ir pur vo pilnu keliuku. Peršlapau kiaurai. Pasistatėm tamsoje pala pines. Tačiau, pasirodo, dar ne taip blogai gyvenam, - buvo išvirta arbata, o po to, šarui sušukus “O gyvent tai norisi!”, buvo tiesiai iš kakliuko ištuštintas degtinaitės butelys. IŠ Ma riaus kompanijos pusės atkeliavo dar ir vynelis, buvo dainuo jamos dainos, taigi vakaras baigėsi mažoru. O lietus vis lijo...
Kažkodėl laikas bėga greičiau, negu rašosi dienoraštis. Todėl jau nelabai ir atsimenu, kas buvo tada (prieš dvi die nas). Iš ryto buvo šlapia. Nakvojome po kažkokia egle. Bū dančiuosius sulijo. R> pusryčių, tuo pačiu upeliu, ant kurio mie gojome, lipome aukštyn. Vėl buvo šlapia. Kai pagaliau pasie
at iu n
1995.07.28, penktadienis. Išaušo toks gražus rytas, kad retai tokių būna. N debesėlio. Net primusai su visom košėm ir arbatom:?’ ant šono, štai kaip būna, kai per ilgai į dangų žiūri. IS Visi tingiai lenda iš palapinių ir kažkur eina. Kai j prie košės puodo, kai kurie - Išvis be sąmonės ir be j ’a plavinėja po ledyną, kol ims užuosti maisto kvapą. Taip " praeina pusryčiai ir visi, dainuodami nešvankias daisl traukia link perėjos, kurios pavadinimo niekas neatsi.,ai Nuo perėjos atsiveria nuostabus vaizdas. Galima prieš mus Lietuvos gabalėlis - sniegu pasidabinusios, lfl kais vardais pakrikštytos viršūnės - “Žalgiris”, “Neiti “Mažvydas”. Smagu! O horizonte - “Pobieda”. Išjosi besys. Ten gal koks alpinistas nuslydo pietiniu šlaitu i M Tiesiai j ryžių lauką. Tai ir kepa dabar jį valstiečiai. Kk*| masliekais maitintis ? Nuo perėjos nusileidome greitai ir smagiai. Gamtai na savo didingumu. Nuostabios pievos, didžiulės uolM vandens srovės, šeši nuogi tautiečiai, staugiantys nesą'et' sais po žaižaruojančiu saulėje kriokliu - tiesiog nuogtes moterų pliažas. Po to vėl žemyn j slėnį. Vieni vienu šlaitu, kiti pnt0Ir visi protingi. Susirenkame i krūvą jau vakarop. Vfl arbatą. Ateina kita grupė. Jų povyzos mums sukelia jimą savim pačiais. M Ir vėl kylame link perėjos. Sunku suprasti, kai^ neatsibodo ? Mt*
Universitas Vilnensis
t,
£
■
995.08.02, trečiadienis simiegojome ant akmenų labai gerai. Miegi ir jauti, kad š palapinės. Keturiom atgal ir toliau miegi. Ką valgėm, tsimlnu, nes Donatas dienoraštį rašė tris dienas, todėl nenos išblėso. Tik vienas yra neblėstantis dalykas - kai vidurius. Visi pradeda įtarinėti, kur dingsti karts nuo o kai supranta, pradeda šaukti: “šimtą, šimtą! “ įpie pietus pasileidome link “Skazkos”. Ji pasirodė ne t ir arti. Pagreitintai nubėgome atnešti užmetimo. MaiLrėkę, bet “geras dalykas” - sveikas. Jau grįždami į “Skazat ledyno pamatėme Onos chebrą, o toliau dar vienus ius. Bet onistai nematė reikalo su mumis bendrauti, tonsoję ėmė kabarotis per morenas aukštyn. Na ir kas, i su mumis nebendrauja, už tai mes turime “gerą daly-
au visai tamsoje Tomas atvedė Mariaus grupę. Štai tada išėjo orgijos. Iš pradžių pradėjo lyti. Geras dalykas bu dėtas vartoti palapinėje. Bet jis prasiveržė už palapinės >ažeid tautiečių smegenis, nulindo Į balso stygas, ir ėmė autinės dainos (kai kurios rusiškai). Geras buvo drauvakaras. Buvo taip tamsu, kad nesimatė, su kuo mes čia aujam MARIUS
*** 1995.h8.10, ketvirtadienis. Taigi: rytas atėjo. Vykstant pirmiesiems bandymams, jis ■bebuvo labai ankstus ir tyras. Po pirmųjų bandymų atsiapo budinčiaisiais. Beverdant pusryčius, įvyko antrieji osi bandymai. Kai ką viliojo pusryčių kvapas, kai ką sau- tė atlikti “idealus”. Tiesą sakant, pusryčių beveik nebu:s nebuvo iš kojų virti. ] verdantį vandenį buvo įmesti žsimetę makaronai, šiek tiek duonos trupinių, sultinio ir o.»twbata taipogi buvo išvirta iš vietinių medžiagų, dėl rodė šiek tiek skystoka. Po pusryčių buvo ištęstas daiktų masis, belaukiant pasirodančių maisto sandėlius belemių Visiukų. Įvyko šiek tiek pastebimas Ievos ir Barsuko uis dingimas. Atsiradusi ieva buvo visa Šlapia ir atrodė ir laiminga. Vėliau atsiradęs .Barsukas atrodė ne toksšvaet irgi laimingas ir “idealus”. Visiukai, matyt, pataiko,
betempdami savo atsargas, todėl buvo nuspręsta keliauti to liau, t.y. slėniu žemyn. Va tada ir įvyko didžioji tragedija: visa laiminga Ieva pareiškė, kad su mumis toliau neis. Irpasiliko... (■••) Tuo tarpu Saras parduotuvėje priėjo prie pardavėjo su mokėti už. makaronus, Pardavėjas pareiškė, kad jis yra vietinis “organas”, parodė savo pažymėjimą ir pareikalavo chebros do kumentų. Nusipirkęs parduotuvėje sąsiuvinį, ėmė užsirašinėti pasų duomenis. Užsirašė pavardes Ir gimimo datas. Paskui dar bandė susigaudyti chebros žemėlapy ir maršrutinėj knygelėj. Nors jis ir stengėsi atrodyti išdidžiai, bet susigaudyti t ikrai ne pavyko. Po to jis nuėjo tvarkyti saviškių chronelių pakrūmy, tikriausiai, kad pakeltų savo imidžą svečių akyse. Labiausiai pasipriešinusį neblogai suspardė, užlaužė rankeles, sukišo už grotų ir nusivežė. O mums privažiavus Karakolą, buvo pasi derėta su vairuotoju ir jis nuvežė iki Isyk Kulio ežero. Nors ir žadėjo pavežt iki laukinių pliažų, bet teko nupėdinti dar kele tą kilometrų. Vėdinimas buvo gana vaisingas r pliažas buvo su smėliuku, greta tryško šalt inėlis, augo medeliai, ant kurių ša kų kabojo Tomo nuomone pernokę uriukai, Dona lėlio many mu, džiovinti abrikosai. Vanduo ežere buvo geras. Puode vėl virė košė. Diena baigėsi. Paskui sutemo. TOMAS
Iš dienoraščio parinko Amas Ališauskas
Universitas Vilnensis
6
(Tęsinys. Pradžia 6 numeryje.) 1888 m. birželio 29 d. įvyko Marijam polėje draugijos suvažiavimas, jame buvo nu taria leisti laikraštį “Varpas”. 1889 m, sausio mėn. buvo išleistas pirmasis “Varpo” nume ris, Lietuvos draugijos pastangos siekti pla čiųjų tautinių tikslų pakrypo į gerųjų pusę, prasidėjo lietuvių tautos Varpininkų sąjūdis, turėjęs didžiulę ir neįkainojamą svarbą Lie tuvos valstybės atkūrimui. Tačiau reikėjo 29 metų, kol per tautinį atgimimą, tautos poli tinės sąmonės pakilimą ir jos organizuotu mų pavyko tai pasiekti. Po V.Kudirkos, galima sakyti, pirmasis varpininkas dr.K-Grinius, nors siaurukai bei trumpai, tačiau labai ryškiai parašė, kas bu vo laikoma varpininkais. Varpininkai - tai tie, kurie rašinėjo į "Varpą”, "Ūkininką”, “Nau jienas”, "Lietuvos ūkininko kalendorių”, be to, “varpininkais aš laikau varpininkų suva žiavimų, jų komitetų ir komisijų dalyvius, knygnešius ir platintojus, kurie skleidė spau dinius, dar varpininkais vadinu finansuoto jus, pvz. drJ.Kaukas, dr.L.'Ibrcijonas”. Var pininkais laikytini steigėjai tos krypties Šali ninkų kuopų, draugijų. Varpininkai carizmo laikais į suvažiavi mus rinkosi nelegaliai. Suvažiavimą, įvykusį 1889 m., J.Butėnas aprašė taip: “1889 m. lie pos 22 d. Šunskuose esti Šv.Magdaienos at laidai. į atlaidus prisirinko Varšuvos ir Mask vos studentų, netoli bažnyčios yra J.Kasakaičio tėviškė, kur ir vyko linksmas studentų susirinkimas, o rytdieną Baltrušiuose, teisi ninko Motiejaus Lozoraičio tėviškėje netoli
nuo Pilviškių, buvo tęsiamas tas varpininkų su važiavimas. Įskaitant 1888m. niarijainpoliškį tai iš eilės vėl suvažiavimas - varpininkų susiti kimas (tai buvo antras suvažiavimas). Tarytum M.Lozoraitis susikvietė kolegas pasivaišinti į svečius, o iš tikrųjų ta proga buvo aptariami lie tuvių judėjimo reikalai, svarbiausia, “Varpo” rei kalai. ...Šiame suvažiavime svarstomi “Varpo” leidimo reikalai ir nutarta leisti “Ūkininką", skiriamą Lietuvos kaimui”. Dr.K.Grinius savo atsiminimuose raini 1893 m. varpininkų suvažiavimą, įvykusį pas Žilinskus Skardupių kaime, Vilkaviškio apskri tyje. Suvažiavime buvo išrinktas komitetas, ku riam pavesta rūpintis leidiniais. Komitetą su darė dr.P.Matulaitis, vct.drJ .Bulota, kun.Stankevičius, dr. K. Grinius. 1894 m. įvyko suvažiavimas Mintaujo je. Į varpininkų komitetą buvo išrinkti dr.P.Matulaiiis, dr.St.Matulaitis, V.Pauliukaitis, dr.K.Grinius. Kontrolės komisiją suda rė Jonas Jablonskis, Antanas Krikščiukaitis, Pranas Mašiotas. Suvažiavimuose dalyvau davo virš 40 studentų. Gausiausias suvažia vimas buvęs 1899 m. Vilniuje. Varpininkai veikė pagal Lietuvos draugijos suformuluo tas idėjas ir nurodytus uždavinius. Draugi jos idėjos ir numatytieji uždaviniai varpinin kams buvo “Šventoji evangelija”. Jie savo lei džiamąja spauda žadino lietuvybę, ugdė švie timą, brandino tautiškumą ir politinį sąmo ningumą, kėlė žmonių sveikatingumą, ūkinę gerovę ir kt. Bet pati svarbiausioji jų veiklos šaka buvo pastovi kova prieš caro valdžios priespaudą, rusinimą ir lenkinimą. Taip pa mažu plito tautinis atgimimas, suprantama, ir kitoms ideologinėms grupėms einant pa našiu keliu, nuvedęs iki valstybinės nepriklau somybės. V.Mykoiaitis-Pulinas pastebi: "Jis (V.Kudirka) vienas iš nedaugelio, o gal ir vie nintelis, tais laikais tikėjo lietuvių tautos išsi vadavimu, (Žiūr. dr.V.Kavolis, ŽMOGAUS GENEZĖ. Čikaga 1973,5 psĮ). Kad V.Kudirka giliai tikėjo busima Lie tuvos laisve, rodo toks jo pasikalbėjimas su savo seserini Jonieška. Jis paėmęs už rankos tą jauną sesutę ir jai taręs: ‘Tii jaunutė dar. Visko nupasakoti ne galiu. Tik kelis žodžius pasakysiu. Bet neuž miršk jų! Ateis tokie laikai, kad maskolių čia nebebus. Bus Lietuva ir viskas bus lietuviška. Dabar, kai nueisi į kromelį ko nors nusipirk ti, matai viršuje maskoliškai užrašyta, o tada bus lietuviškai. Tada suprasi kokius darbus dirbu. Dabar maldaknyges draudžia, o tada, nitų šakelę įsidėjusi, laisvai galėsi neštis į bažnvčią” (Žiūr. J.Svaislas, JO SUŽADĖTINĖ. Čikaga, 1959, 343 psl.). 1889 m. varpininkų suvažiavime Šuns kuose buvo neginčijamai pasisakyta, kad dir bama ir kovojama dėl būsimos savo valsty bės. Su tąja vieningai priimta mintimi suva žiavimo dalyviai išsiskirstė dar labiau pasiry žę toliau veikti bendromis jėgomis. 1886 ra. "Varpo” 1-ojo numerio vedamajame straips nyje pats redaktorius jau daug aiškiau pasi sakė dėl Lietuvos valstybės laisvės. Straips nio dalį cituojame: “'įvirtai tikėdami, kad vis kada nors at eis laikas, kada Lietuva pati valdys save, išsiliuosavusi iš svetimųjų jungo, mes ypač at kreipiame akį ant to, idant lietuviai kiek įma nydami rūpintųsi patys apie savo reikalus, idant kur tik galėdami stengtųsi nuo rusų valdžios išgauti sau naujas teises aplaikyti ir praplatinti senas, idant nesiduotų ant kiek vieno žingsnio skriausti visokiems prispau dėjams. Abelnai, "Varpas” rūpinsis apsvars tyti visą Lietuvos gyvenimą ir reikalus. Lietu va riipi lietuviams, ir jie privalo rūpintis apie
save, su tikėjimu, viiyčia ir meile toliau savo darbą.” Dr.K.Grinius savo atsimini mc tome plačiai aprašo, kaip ištisu ka metų varpininkai veikė ir kokiu nėmis bei būdais kovojo prieš Rus jos valdžią, daugiau kaip prieš šin: grobusią Lietuvą. Lietuvos Draugija čiai rodė kelią varpininkams, kuri ką bei kaip veikti. K-Grinius rašė, i susipratimo kėlimas varpininkų spa svarbiausias. Nuolatos teko kartot viai skiriasi nuo lenkų. Lenkų kali plačiai vartojama dvaruose, klebonii lose. O toji lenkų kalba, lietuviams tina, jokio pa našumo į lietuvių kali skverbto skverbėsi iš aukštesniųjų tuvišką scxlžių. Pasipriešinimas lenk rimui buvo vienas iš Lie tuvos Dauj dinių tikslų. Nuolat buvo pasisai 1864 m. Rusijos valdžios potvarkį lietuviškus raštus spausdinti lotyni dėmis. Šitaip lietuvių tautybės žmd vynėje, sudarydami daugumą, tapė piliečiais. Ibdėl varpininkai raginda naščių skaitytojus griežtai priešinti džios brukamiems rusiškąja kirilict tiems leidinaims, nors jų žodžiai ii viški Greta to buvo patariama stenj tuviškos spaudos, užsienyje leidžia: ninkai pasisakydavo ir prieš rus® las, patardami vaikus leist i į savas i tas mokyklas. Jie taip pat perspėk kuriuose pasipriešinimuose prieš r. lenkinimą nevartotų fizinės jėgos, susilaukti valdžios teroro. Pradžioje varpininkų vieniui tingas sąjūdis apėmė visus tautos jų ideologijas ir pasaulėžiūros. Ne dalyvavo lietuvių bajorų bei dvari džiausią sąjūdžio dalį sudarė vai ninku vaikai - dažniausiai liberalai jiems artima visuomenė. Kai rui persekiojama, lenkų ir net savųjų lietuvių tauta kentėjo ir vargo, visi Birikams Lietuva buvo “šventoji. je žemėje gyvenančios ir svetimų: jamos tautos labui visi lietuviai dirbo ir kovojo. O jei po kiek laikj jų nuo bendro kelio pasuko kiek į! ideologijai puoselėti - tai buvo v; lūs reiškinys politiškai bebręstanė menėje. Buvę aktyvūs varpininkai vi kitus leidinius. 1894 m. buvo pd laikraštis “Tėvynės sargas”, kur buvęs aktyvus varpininkas kun.Jtr Vėliau tėvynsargiečiai kunigai I’n Jonas Maciulevičius-Maironis ir A Dambrauskas-Adontas Jakštas 1! ruošė pirmuosius Lietuvos KrBd mokratų partijos programos meti joriškos kilmės Alfonsas Morausk: drius Jonas Domaševičius 1898' Lietuvos Socialdemokratų partiją jai veikti iš varpininkų į sociaL perėjo buvę varpininkai, daug rak dagavę “Varpą” dr.St.Matulaitis Varpininkų sąjūdis 1902 rn tuvos Demokratų partiją. Ji pat rnė iš varpininkų "Varpo”, "l "Naujienų” ir kitos spaudos leidai bą tęsė iki 1905 m. Pasitraukęs Demokratų partijos Antanas Suk m. pradėjo leisti “Vilties” laikra.Ši] dėjo ryškėti naujos politinės srį mazga. 1913 m. "Viltį” užvaldė krik Nukelta į 7 psl.
Universitas Vilnensis Atkelta iš i pd.
iet viltininkai su A-Smetona o leisti laikraštį “Vairas” ir tik trapuy'je buvo įsteigta Tautos Pažait, kuri po 1926 m. gruodžio perverLietuvių'Ikutine Sąjunga. Nekadi|š varpininkų susikūrė kitos parsąjūdis per 12 metų (1888jjįtBesumenkėjo, į jį jungėsi naujų alų bei valstietiškų jėgų. Varpininkų 'ersalumas: rūpintis visų iietuetinfeis reikalais, stovint ant demokio pamato. Varpininkų veiklos reikšmė ir šiandien svarbi Lieįpriklausotnybę vėl V.Ku.dirkos Ina “vardan tos Lietuves vfcnygul meilė Lietuvos dega mūsų ikrųįų visų pakraipų partijos ar niai Judėjimai, kaip kitose valstybėoje, turėdami bendrą tiksią ir Įo, panaudoja kai kuriuos skir tini^ metodus stiprindami tautos imą ir nepriklausomybę. Po pinuoo, atkūrus Lietuvos nepriklauirpininkų judėjimas atgijo, ypačjauentij » gretose. 1923 m. Kauno Vy tojo miversitete studentai B .Grigai aoša tis, .1 .Strimaitis, J.Toliušis ir kt,. augi os įstatus, įkūrė "Varpo” drauKudirkos ivo\ —........ „ varpininkų ._.r------- , idėjų tęm. kovo 11 d., vėl atkūrus Lietuvos omybę, varpininkų judėjimas vėl atirė jaunimo “Varpo” draugija Lietusiose i r kt. mokyklose, Viln iaus uni te, Kauno Medicinos akademijoje ir no au kštosiosc mokyklose. Mcdiciinijojc buvo leidžiamas varpininkų Juventus”, šiuometu “Varpo” draui pleliasi visoje Lietuvoje, steigiami riai,f ra paruošti Lietuvos jaunimo augijos įstatai ir programa. įstatuose a, k?įl Lietuvos kaimo ir miesto be>8 ančiojaunimo “Wrpo” drauvara ūkiška visuomeninė orga nas yra stiprinti Lietuvos neprikti kaimo ir miesto dirbančio > jaunimo ekonominių, politi1 turinių, švietimoporeikių pa■ įgyvendindama Šiuos tikslus drau džia uždavinius: sutelkti jaunimą gimtojo kaimo, miesto gyventojų iroblriuų aptarime, projektų ruovendaiime; taip pat padėti kaimo, >kykloms plėtoti švietimą ir tapti ulės paramos kaimo gyventojams tekant dorovinio, teisinio bei tauijimo, pagalbos gimtinei ugdymo įpiait istorinę medžiagą apie įžyo žn įneš ir jų darbus. Draugija lės Ūkio reformos įgyvendinimą, prid efektyvesnių ūkininkavimo ;imo| dalyvauja valstybinės valdžios ikimuose, palaiko ryšius su I .ietuimisl visuomeniniais judėjimais ir iais [užsienyje. “Varpo” draugija a svtiką gyvenimo būdą, jaunimo pareigą kaimo ir miesto atnaujilaugelį kitų uždavinių. Draugijos auti I .ietuvos Respublikos piliečiai iki 30 m. amžiaus. Kuriant draugiis, dėl konsultacijos prašytume 2050 Vilnius, Žaibo g. 3-138, lis. uvos jaunimo “Varpo” draugijos uvaži.ivimas numatomas š.m. spai-
Dr.Stanislovas Liučvailis, I Rosvaldas Line va it is
7
AKADEMINĖS SPAUDOS r^r
Vilniaus technikos uni versiteto “In žinerija” skelibia, kad di džiausias kon kursas šiais metais buvo į ofi sų vadybos specialybę - 4,1 pretenduojančių į vieną vietą; kitos populiariausios specialy bės - nekilnojamojo turto va dyba (3,8 į vieną vietą), trans porto ekonomika ir vadyba (2,9), verslo vadyba (2,5) bei architektūra -2,1 norinčiųjų j vieną vietą. Dar viena intriguojanti “Inžinerijos” žinia - neteisin gos informacijos, paskleistos BNS informacijos agentūros paneigimas. BNS neteisingai apkaltino VTU vadovus dau geliu finansinių ir kitokių pa žeidimų ir paskelbė šią infor maciją respublikinėje spaudo je. Technikos universiteto rek torius teigia, kad įvyko klaida ir kad tikrasis kaltininkas - “ki ta Vilniaus ankštoji mokykla”. Sprendžiant pagal straipsnyje parašytą VU rektoriaus pavar dę, ta kita aukštoji mokykla mūsų Universitetas.
.•*
*
V i 1 niaus Peda-
universiteto Šviesa skelbia, kad didžiausias kon kursas šiame universitete bu vo į etikos specialybę - 8 žmo nės į vieną vietą; kitų specialy
t
ar~-'
bių populiarumo reitingas toks: anglų kalba - 5,9; vokiečių kal ba - 5,6; pradinis ugdymas 4,5; ikimokyklinis ugdymas 3,3. Kitas skaičius pamąstymui verslo administravimas prilygo lietuvių bei prancūzų kalbų po puliarumui (2,8 į vietą), j spe cialiosios pedagogikos fakulteto specialybes mėgino patekti 2,5 žmogaus į vieną vietą. > * * “Klaipėdos universitetas” penktųjų m okslo metų pradžios proga kalbina šios Alma mater rektorių pro fesorių habilituotą daktarą Stasį Vaitekūną ir kasdienybės, ir šventinių sukakčių tema. Aki vaizdu, kad vakarietis klausias ne tik geografine prasme ( anot prof. V.Kavolio ) Universitetas juda ir naujos buities (Univer siteto žinion perduotas buvęs karinis miestelis), ir naujos bū ties link -prie Klaipėdos uni versiteto buvo prijungti Lietu vos muzikos akademijos Klai pėdos skyrius ir teatro pedago gikos institutas. O populiariausia specialy bė šįmet buvo anglų filologija - 5 prašymai į vieną vietą. Į vo kiečių filologijos studento vie tą pretendavo 2 žmonės, į eko nomiką - 4, į socialinius moks lus - 3 abiturientai.
“U.V” inform.
Universitas Vilnensis
8
Lietuvos
AUTORIZUOTAS
N
OV
E L L
PARDA'
STUDENTŲ
IR JAUNIMO KELIONIŲ
ITIIJI^/VS
Kalbos kursai užsienyje Kalbų mokymasis šalyse, kur jomis šnekama, yra labai malonus ir efektyvus užsiėmimas. Be to, jūs kalbas išmoksite greičiau ir išsamiau.
Anglų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų kalbų kursai - tai tavo galimybė patirti studijų užsienio koledžuose žavėsi bei puikiai išmokti išsvajotąją kalbą. Jums garantuojama kursų kokybė, kalbos praktika, kursų baigimo sertifikatas, galimybė pratęsti studijas užsienio universitetuose bei platus naujų draugų ratas...
Tarptautinis studento ir moksleivio pažymi
Tarptautiniai geležinkelio bilietai -Universalūs EXPLOLER PASS geležinkelio bilietai. -Be papildomo mokesčio galima keliauti traukiniais atit inkamą laiko tarpą (.1,2 ar daugiau savaičių) Euro pos, Azijos ir Amerikos šalyse. -Tavo kelionės persėdimų ar sustojimų skaičius neriboja mas. -Jau dabar galima keliauti Vengrijoje, Čekijoje, Slovaki joje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Portugalijoje, Tailande, Malaizijoje, Singapūre ir JAV.
ISIC yra pagrindinis nepriklausomų keliautojų mentas. Būtentšis pažymėjimas atveria tau dūri kelionių ir nuotykių pasaulį: -tai galimybė pirkti aviabilietus specialiomis stu mis kainomis; K -tai galimybė įsigyti taiptautinį kelionių draudit -tai galimybė sutaupyti daug pinigų keliaujant: sais, traukiniais ir keltais įvairiose pasaulio šalys -tai ISIC pagalbos linija, veikianti 24 vai. per pa nemokamai! -tai tūkstančiai lengvatų ir nuolaidų - kultūros niams, informacijai, sportui, prekėms ir pašiau,2,
SATA Informacija Rezervavimas Pardavimas
SATA aviabilietai suteiks tau galimybę: -sutaupyti savo pinigus ir įsigyti aviabilietą prieinama kaina tau, turinčiam ISIC, GO 25 ar EURO kortelę, -laisvai keisti kelionės datą, laiką bei maršrutą per 12 mėnesių. -derinti įvairių aviakompanijų reisus, renkantis optima liausią variantą. -kreiptis į daugiau kaip 200 SATAkelionių agentūrų 35 pasaulio šalyse, kurios visada suteiks kelionei reikalingą informaciją, pakeis kelionės datą ar maršrutą, išduos pamesto, sugadinto ar pavogto bilieto dublikatą.
ITIC
ITIC - tai tarptautinis dokumentas, liudijantis,! esate pedagogas.O tai: I -20% nuolaida perkant “Lietuvos avialinijų” bill -nemokamas klasikinių meno muziejų lankymą l zijoje; -tūkstančiai lengvatų visose pasaulio šalyse.
EURO<26 eard Europos jaunimo pažymėjimas
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius. Tei. 61 16 87. Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. S L 321. Užs. Nr. Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorius Liutauras LEŠČINSKAS
k
Tarptautinis dėstytojo/profesoriaus pažymi
Galioja 30-yje pasaulio šalių. -Kasdien pažymėjimu naudojasi daugiau kaip nai jaunų žmonių. -Siūlo daugiau kaip 200.000 lengvatų ir nuolai kultūriniams renginiams, transportui, informai prekėms ir paslaugoms. -Rekomenduota ir įgyvendinta Europos minis atsakingų už jaunimą.