kine iturad astra KOVO
universitas
7d.
1996 m.
vilnensis k___ > Nemokamai
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Tai buvo pabrėžta
VU
Rektoriaus
rašte
(1996.01.31 Nr. 10000-382) Lietuvos Respublikos Prezidentui A. Brazauskui
ir LR Ministrui pirminin kui A. Šleževičiui. Eks
Nr.
Universitete katastrofiška padėtis
2-3 (1542-3) A. Šleževičiumi, ir dar kar tą perspėti: “Kitu atveju
būsime priversti sustabdy ti Universiteto veiklą, va
sarą nebepriimti naujo stu dentų kontingento, kelti
teisinį ieškinį LR Vyriau
premjeras pavedė šį reika lą gerb. R. Šarkinui, J.
skolinimą už 1995 metus,
mui organizuoti. Neįvyk
įsipareigojimai tarptauti
Niaurai ir V. Domarkui
dėl “Aurabanke” “įšaldy
dytas Vyriausybės į' parei
nei akademinei bendruo
“kartu išnagrinėti ir spręs
tų” 3.100.257 Lt, neįvykdy
goj imas kompensuoti dėl
menei, pranešti jai apie su
ti, o taip pat atsakyti Vil
tas įsipareigojimas (beje,
darbuotojų bendrabučių
sidariusią Lietuvoje ka
niaus universitetui...” (raš
suderintas su Prezidentu, ekspemjeru p. A. Šleževi
privatizavimo Universiteto
tastrofišką Vilniaus uni
prarastą gyvenamąjį plotą,
versiteto padėtį”.
tas 96.02.01 Nr. 9-1183).
sybei ir, kaip numato VU
taip pat įsipareigojimas
nų nesulaukę atsakymo vėl
čiumi ir Finansų ministru p. R. Šarkinu) skirti iš
parengti specialią Univer
esame priversti kreiptis į
1996 m. Vyriausybės rezer
siteto studentų griūvančių
Vyriausybę. Taip, kaip
vo: 3 mln. Lt Universiteto
bendrabučių kapitalinio
liaudis sako, nuo Eino-
senojo architektūrinio an
regeneravimo programą.
,šiauš pas Keipošių. Vasa
samblio vieno korpuso,
Iš naujojo premjero VU
Universitetas gavo prem
rio 19 d. VU Rektorius vėl
esančio prieš Prezidentū
Rektorius prof. R. Pavilio
jero M. Stankevičiaus pa
siunčia raštą naujam LR
rą, kapitaliniam remontui,
nis tikisi atsakymo, kada ir
vedimą Finansų Ministe
premjerui p. M. Stankevi
žadėti ir negauti 3 mln. Lt
kaip bus įvykdyti šie Vy
čiui (1996.02.19 Nr. 10000-
naujosios VU bibliotekos
riausybės įsipareigojimai,
rijai, Lietuvos Bankui ir Švietimo ir mokslo minis
3-119). Rašte priminti p. A. Šleževičiaus Vyriau
Saulėtekyje statybai pra
tikisi susitikti su premjeru
terijai (1996.02.27 Nr. 9-
dėti, 0,5 mln. Lt priklau
ir aptarti šiuos ir kitus ak
2053) “kartu išnagrinėti ir
sybės įsipareigojimai Uni
sančios šv. Jonų bažnyčios
tualius klausimus. Gal
spręsti vykdant Ministro
versitetui: nesulauktas Vy
Kostkos koplyčios - šarvo
bendraujant su ministru
Pirmininko 1996.02.01 pa
riausybės atsakymas dėl
jimo salės - sutvarkymui ir
pirmininku M. Stankevi
vedimą Nr. 9-1183, o taip
Vyriausybės neįvykdytų fi
vargonų restauravimui,
čiumi neteks susirašinėti
pat atsakyti pareiškėjui.”
nansinių įsipareigojimų
723 tūkst. Lt trūkstamų lė
iki kantrybės netekimo,
Gal tai reiškia, kad ledai
grąžinti 2.577.767 Lt įsi
šų šalies gydytojų tobulini
kaip
Tačiau iš minėtų pareigū
su
ekspremjeru
L. BINKAUSKIENĖ
P. S. Kai straipsnis bu
vo paruoštas spaudai,
pajudėjo?
2
Universitetą pasiekė žinia, jog Vilniaus m. Savivaldybėje brandina mas sumanymas “atsiriekti” dalį Universiteto teritorijos studentu miestelyje, Saulėtekyje. Universite tas ne kartą per pastaruosius dvejis metus kreipėsi j Savivaldybę, prašy damas patvirtinti jo “raudonąsias li nijas” -jo teritorijos ribas. Nepaisant Mero p. A. Vidūno ar Vicemero pa žadų šios linijos ne tik dar nepatvir tintos; Universitetas tiesiogiai ir ne tiesiogiai baksnojamas peržiūrėti sa vo teritorijos ribas. Ši teritorija, apie kurią kalbama, yra gyvybiškai svarbi Universitetui. Studentų miestelio Saulėtekyje laukia graži ateitis: pla nuojama Bibliotekos statyba (ji įtraukta į svarbiausius šalies investi cinius planus), Universiteto viešbu čio, tarnausiančio visos Vilniaus aka deminės bendruomenės poreikiams, statyba, dabar avarinėse patalpose dirbančių Chemijos, Gamtos moks lų, Matematikos fakultetų statyba, nauji bendrabučiai užsienio dėstyto jams ir studentams, Universiteto ga ražas, įvairios laboratorijos, dirbtu vės, žodžiu, visa, ko reikia Europi nio lygio pagrindiniam šalies univer sitetui, planuojančiam savo ir Lietu vos ateitį. “Dabartinis Universiteto išsibars tymas devyniose miesto vietose, ne skaitant Medicinos fakulteto, išsibarsčiusio penkiolikoje vietų, yra di džiulis kliuvinys racionaliam studijų tyrimų procesui, visai Universiteto ūkinei ir administracinei veiklai”, teigiama VU Rektoriaus rašte Vilniaus m. Merui A. Vidūnui (1995. 12. 27, Nr. 10 000-3-1343). Vilniaus Universiteto Statutas skelbia: “Universitetas turi šio Sta tuto ir Lietuvos įstatynų nustatytą autonomiją bei naudojasi savo teri torijos ir pastatų neliečiamumo tei se” (1. 2. 1 str.), “Pakeisti Universi teto teritorijos ribas, perduoti pasta tus gali tik LR AT, atsižvelgusi į Uni versiteto Tarybos nuomonę” (1. 2.2 str. ). “Universiteto teritorijoje val dymo ir Savivaldybių organai negal. daryti pertvarkymų be Rektoriaus sutikimo” (1. 2. 3 str. ). VU autono
Universitas Vilnensis
miją patvirtina ir LR Konstitucijos 40 str. Kaip minėjau, nesulaukėme jokio atsakymo iš Savivaldybės pareigūnų nei į vieną Rektoriaus siųstą raštą. Tai dar ne viskas. Mus pasiekė žinia, kad jau parceliuojami Universitetui priklausantys sklypai. Taigi, pažei džiamas LR įstatymas - VU Statu tas. Tiesioginėje Vilniaus televizijos laidoje “Telefonas 23 55 60” (1996. 02. 26) žurnalistas Vytautas Kvietkauskas paklausė laidoje dalyvavusį merą p. A. Vidūną, kodėl Savivaldy bė pažeidinėja VU Statutą. Kaip pa sakė laidoje dalyvavęs meras, ši pro blema nėra sudėtinga. “Jau nustaty tos ir pasiūlytos VU Centrinių rūmų teritorijos ribos - tos dalies, kuri yra prie Prezidentūros. Problemų yra tik dėl S. Daukanto aikštės priklauso mybės. Šios aikštės pageidauja ir Prezidentūra. Savivaldybės komisi jos nuomone, ji turėtų būti Univer siteto žinioje. ” O Saulėtekyje Uni versiteto teritorija, matyt, labai rūpi p. Merui. ”Ten žemės plotą, mūsų nuomone, Universitetui vertėtų su simažinti. Toje teritorijoje, kur va žiuojant į Dvarčionis kairėje kelio pusėje yra valgykla, parduotuvė ir buvęs stadionas, galvojama pastatyti individualių namų. Norėtume rasti bendrą kalbą. ” (Sęstinė. 1996. 02. 29, nr. 49) Dar Meras pabrėžė,kad tos žemės, kuriomis dabar naudo jasi VU, buvo skirtos Tarybų val džios, o tikroji teritorija yra nusta toma dabar. Naujas miesto plana vimas ir sklypų skyrimas - pagal tur tuolių užsakymus. Meras A. Vidūnas tikisi išspręsti šį, anot jo “nesu dėtingą” klausimą, taikiai, susitikęs su Rektoriumi. Rektorius ko Įkas jo kio pakvietimo nesulaukė. O jei toks susitikimas įvyks, Mero laukia tvirtas Rektoriaus prof. R. Pavilio nio atsakymas NE. Mūsų rankose visa Universiteto bendruomenė studentai ir dėstytojai, Universite to Statutas - LR įstatymas. Merui teks išmokti gerbti Universiteto au tonomiją. Parengė L. BINKAUSKIENĖ
1996.03.07
Ministerija reikalauja... LR Švietimo ir mokslo ministerija Universitetui atsiuntė raštą, kuriame teigiama, kad nuo 1996 m. visose aukštosiose mokyklose turi būti įves tas kalbos kultūros ir specialybės kal bosprivalomasis kursas. Šis kursas tu ri būti dėstomas nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. vieną semestrą, skiriant jam po 2 valandas per savaitę. Kursui įvesti ir dėstyti 1996 m. rudens semestrą vi soms aukštosioms mokykloms, ben drai paėmus, yra skirta 281 tūkst. Lt. Prašoma aukštųjų mokyklų iki 1996 m. kovo 1 d. pateikti paraiškas dėl reikalingos konkrečios pinigų su mos^ vienam semestrui. Šį reikalavimą “Universitas Vil nensis”paprašė pakomentuoti prorek torių akademiniams reikalams doc. S. Vengrį.
VU visiškai pritaria lietuvių kal bos kultūros ugdymui, tačiau kartu apgailestauja, kad laiške minimos konkrečios pinigų sumos vienam semestrui tiksliai nustatyti negali. Ir štai kodėl. Visos studijų programos VU yra sudaromos ir tvirtinamos Universi teto Statuto numatyta tvarka. Nei Vyriausybė, nei atskiros ministeri jos neturėtų diktuoti nei programų apimties ir turinio (juolab progra mos turėtų būti skirtingos lituanis tams ir ekonomistams), nei jų truk mės, nei įgyvendinimo bei atsiskai tymo formų, nei samdomų dėstyto jų kvalifikacijų. Pagaliau Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikia ma autonomija aukštosioms mo kykloms apibrėžia Universiteto sa varankiškumą sprendžiant bent jau akademinius uždavinius. Todėl kiek turėtų kainuoti dar tik ateityje svarstytinos programos įgyvendinimas, galėtume nustatyti nebent primityviausiu būdu - pro porcingai studentų skaičiui. Rem damiesi laiške paminėta 281 tūkst. Lt suma visoms Lietuvos aukšto sioms mokykloms ir tuo, kad Vil niaus universitete studijuoja 19.08% visų Lietuvos studentų (1996 m. biudžetinių asignavimų aukštosioms mokykloms duome nys), manytume, jog Universitetui skirtina suma turėtų sudaryti 53614.8 Lt. “U. V.” inform.
1996.03.07
Universitas Vilnensis
Universiteto taryba patvirtina prorektorius Š. m. vasario 13 d. VU Teatro salė je įvyko Universite to tarybos posėdis. Jame buvo išklausyta Rektoriaus 1995 metų ataskaita, taip pat prorektorių ataskaitos už paskutinę kadenciją. Po sėdyje buvo patvirtinti pedagoginiai profesoriaus ir docento vardai, ketu rios nekonkursinės profesoriaus vie tos, nutarta Universiteto Garbės dak taro vardą suteikti Čekijos preziden tui Vaclavui Havelui. Taryba padarė pakeitimų Mokomųjų, gamybinių, pe dagoginių praktikų nuostatuose (vid. m-klų mokytojams pedagoginės prak tikos vadovams bus mokama 0.06 ba zinės mėnesinės algos), patvirtino die ninių studijų studentų aprūpinimo sti pendijomis nuostatų pakeitimus. Universiteto tarybos posėdyje bu vo patvirtinti Vilniaus universiteto pro rektoriai prof. habil. dr. B. Juodka ir doc. dr. S. Vengris. “Mokslų akade mijos prezidentas, katedros vedėjas, žinomas mokslininkas, turintis tarp tautinį prestižą”, - pristatė Rektorius mokslo reikalų prorektorių B. Juod ką. -"Žmogus, kuris pats yra pavyzdys moksle, yra ir pakankamai svarbus mums šiose pareigose”. Svarbiausias akademinių reikalų prorektoriaus S. Vengrio privalumas, pasak Rektoriaus, tas, kad prorektorius “visuomet pareiškia gana kritišką po žiūrį į tai, kas, jo manymu, galėtų būti daroma kitaip”. Prorektorius buvo api būdintas kaip žmogus, kuris visada tu ri ir išsako savo nuomonę nesitaikydamas prie kokių nors “standartų”.
Abu prorektoriai atviru balsavimu vienbalsiai buvo perrinkti naujai kaden cijai. Universiteto Rektorius R. Pavilionis užsiminė apie ęlar vieno prorektoriaus, kuris turėtų matejnatiko, žurnalisto, tik ro menedžerio kompetenciją, reikalin gumą Universitetui. Tarybos posėdyje taip pat pasisakė ir VU Studentų atstovybės parlamento prezidentas A. Bendinskas. “Labai daž nai nėra atsižvelgiama į studentų pasiū lymus”, - teigė A. Bendinskas, primin damas VUSA indėlį kuriant studijų su tarties ir kitus Universitetui svarbius pro jektus. - “Taip yra dėl to, kad nei stu dentai, nei Studentų atstovybė neturi Universiteto taryboje balso teisės”. Pre zidentas pasiūlė kitame tarybos posėdyje spręsti, ar nebūtų galima studentams su teikti tam tikrą procentą balsų. Rekto rius pritardamas pasiūlė padaryti atitin kamą pataisą būsimoje Universiteto Sta tuto redakcijoje, kuri bus teikiama nau jajam Seimui. “Dar kartą patvirtinu, kad visi studentai, kurie nori dalyvauti ar ką nors pasakyti, yra kviečiami į tarybos po sėdžius. Jų balsavimas būtų gana forma lus, bet jj galima įteisinti, kai bus priim ta Statuto pataisa”, - sakė Universiteto Rektorius.
Universiteto tarybos posėdis truko daugiau nei keturias valandas, o per trumpą pertrauką Universitetas dėl ban kų krizės buvo priverstas paprašyti ta rybos narių užsimokėti ir už puodelį ka vos...
“U.V?’ inform.
Medicinos fakulteto dėstytojai ir, deja, re čiūtė, Ramūnas Zakaras ir Dainius Misiūnas), tas studentas jau kelinti metai renkasi prie aukštas auditorijos lubas drebino galingi ope ros dainininkų Sofijos Jonaitytės ir Broniaus Jono Basanavičiaus kapo, uždega žvakelę, Tamašausko balsai pritariant Birutei Šernaipadeda gėlių, pasiklauso elegiškos muzikos ir eilių. Kodėl elegiškos? O todėl, kad vasa , tei neseniai mūsų įsigytu rojaliu. Koncertą la bai papuošė profesionalus ir nuotaikingas rio 16-oji - tai ne tik pati prasmingiausia, šviesiausia ir tauriausia mūsų šventė, be ku Dailės muziejaus lietuviškos muzikos ansam rios mes nebūtume su savo kalba, tautine sa blis (vadovė L. Naikelienė, solistė R. Šilinsvimone, kultūra, gerais ir blo gais papročiais bei įpročiais. Vasario 16-oji - ir Jono Basa navičiaus, svarbiausiojo Ne priklausomybės signataro, kaitė). Buvo ir šiltai susirinkusiųjų sutikta mūsų profesijos brolio, mirties diena. Tad labai natūralu, kad ją mūsų Fakultetas su premjera: dvi dainas šiai šventei parengė Me dicinos fakulteto merginų vokalinė grupė, su tinka be ugningų kalbų, perdėtai patriotinių burta maestro Juozo Vanago. Vakarą baigė šūkių, tik tauriai susikaupęs. me bendra giesme “Lietuva brangi”. Mūsų Tokia nuotaika gaubė ir medikus, šįkart šventę savo apsilankymu pagerbė Universi gausiai susirinkusius į valstybine ir fakulteto vėliavomis papuoštą Didžiąją auditoriją va teto Rektorius Rolandas Pavilionis, garbūs se nieji profesoriai. sario 15 dienos popietę pasiklausyti didelio Vasario 16 d., kaip įprasta, 12 vai. Rasų šventinio koncerto. A. Miškinio eilėmis ją pradėjo aktorius Algirdas Grašys, Juozo Nau kapinėse vyko tauraus susikaupimo pusva jalio ir Eduardo Balsio muziką griežė stygi landis: susirinkusiuosius sveikino prodekanas Algimantas Raugale, eiles skaitė aktorė nių kvartetas (Irma Delickaitė, Dalia Surau-
3
SVEIKINAME Zitai Kelmickaitei Nacionalinė J. Basanavičiaus premija
Už lietuvių etnokultūros vystymą, puoselėjimą irpropa gavimą VUfolklorinio ansam blio “Ratilio” vadovei Zitai Kelmickaitei š. m. vasario 15 d. Nacionalinėjefilharmonijo je buvo įteikta Nacionalinė Jo no Basanavičiaus premija. Visa Universiteto bendruo menė nuoširdžiai sveikina fol klorinio ansamblio “Ratilio” įkūrėją, autentiškos lietuvių muzikos propaguotoją Zitą Kelmickaitę šio apdovanojimo proga. Ypatingą padėką gerb. Zitai Kelmickaitei reiškia Universi teto Rektorius. Gražina Urbonaitė, birbyne grojo Vaidas Mikutavičius. Tuo pačiu metu Vilkaviškio ra jono Ožkabalių kaime, Jono Basanavičiaus gimtojo namo seklyčioje taip pat mirksėjo žvakė. Prasidėjo antrieji Jono Basanavičiaus skaitymai. Seklyčioje netilpo svečiai iš Bart ninkų, Vilkaviškio, Marijampolės ir Vil niaus. Tarp kitų svečių iš Vilniaus šių eilu čių autorius skaitė pranešimą “Jonas Basanavičius - antropo logas”. Taip Medicinos fakultetas šventė šią tauraus susikaupimo dieną. Tik gaila, kad ji vis dar netampa mū sų visų vidiniu poreikiu, ir baugu, kad jos nenustelbtų dirbtina, be tradicijų ir šaknų, pseudovakarietiška, tarytum tyčia propaguo jama, Valentino diena, kuri kaip epidemija užgriuvo ir akademinį jaunimą. Valentino diena - sau, didžiausia valstybinė šventė sau. Kam, jeigu ne studentams, Lietuvos vil čiai, pasverti vertybes ir suvokti, kas yra kas.
Tauraus susikaupimo diena
Prof. Gintautas ČESNYS Medicinos fakulteto dekanas
Universitas Vilnensis
4
1996.03.07
Fizika - tautos kultūros dalis Optimistiška gaida pasibaigė Vil niuje tris dienas trukusi 31-oji Lie tuvos nacionalinė fizikos konferen cija. Jos tikslas buvo apžvelgti fizi kos mokslo pasiekimus Lietuvoje ir pasaulyje ir atsiskaityti mokslo visuo menei už 1995 m. atliktus darbus. Konferencijos organizatoriai - Vil niaus universitetas, Lietuvos fizikų draugija ir Mokslų akademija - ne sitikėjo tokio dalyvių antplūdžio: programa aprėpė 175 pranešimus, dalyvavo virš 200 mūsų šalies fizikų mokslininkų ir pedagogų. Platus fizikų forumas parodė, kad ši mokslo kryptis Lietuvoje sėkmin gai gyvuoja ir, kaip pasakė konferen ciją pradėdamas Vilniaus universite to Rektorius prof. R. Pavilionis, fizi ka ir fizikais Lietuva gali pasikliauti. Nepriklausomybės metais išaugo fundamentaliųjų tyrimų dalis, susi kūrė jaunų mokslininkų kolektyvai, žymiai prasiplėtė bendri darbai su Vakarų Europos ir JAV mokslinin kais, persirikiavo ir naujų jėgų įgijo pokario metais išplėtotos puslaidi ninkių fizikos, teorinės fizikos ir spektroskopijos kryptys. Išaugo ir su stiprėjo fundamentalieji lazerinės fi zikos ir optikos tyrimai. Tačiau kon ferencijoje stigo taikomųjų mokslų
pranešimų. Matyt, dar ilgai truks, kol mą pačioje pirmojoje stadijoje - vi sužlugusių mokslo ir gamybos įmo durinėje mokykloje. Tai itin aktualu nių vietoje išaugs pajėgūs konkuruoti šiuo metu, vykstant Lietuvoje bendro nauji kolektyvai. Nors kitose srity jo lavinimo mokyklos, universitetų ir se, pavyzdžiui, lazerinės aparatūros visos švietimo sistemos reformai. Kal kūrimo, lietuviai fizikai ir inžinieriai bėję konferencijoje mokyklų moky užsikariavo stiprias pozicijas. Tarp jų tojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai pa žinomos kompanijos “EKSMA”, brėžė, kad būtinas kokybiškai kitas fi “EKSPLA”, “STANDA”, kurių pro zikos dėstymas, atsisakant perdėm dukcija turi paklausą Vakarų moks smulkaus ir enciklopedinio formulių, dėsnių pateikimo, o pereinant prie fi lo ir technologijų rinkoje. Paskutiniąją konferencijos dieną zikinių reiškinių analizės, kūrybinio perskaityti 24 pranešimai iš fizikos mąstymo stimuliavimo. Daugelio pra didaktikos, istorijos ir terminijos. Tai nešėjų kalbose išsakytas nerimas dėl taip pat svarbios Lietuvos fizikams tendencijos įvairiomis formomis tiek temos, kurios dabar, lyginant su vidurinėje, tiek aukštojoje mokyklo ankstesniais metais, tapo kur kas ak je mažinti fizikos ir kitų svarbių mo tualesnės. Buvo nušviesti kai kurių dernios šiuolaikinės visuomenės for Lietuvos mokslininkų, tokių kaip A. mavimuisi gamtamokslinių disciplinų Žvironas, K. Bartšauskas ir kt., gy vaidmenį ugdymo procese. Akademi venimo ir veiklos anksčiau niekur kas J. Požėra yra pasakęs: “Fizika at neskelbti ir nenagrinėti aspektai, pri spindi tautos kultūros lygį. Kuo labiau siminti Vilniaus universiteto pirmieji išsivysčiusi šalis, tuo labiau puoselė ryškesni fizikų darbai. jama fizika”. Po atstatomojo priori Keletas pranešimų buvo skirti fi tetinio humanitarinių mokslų etapo zikos lietuviškos terminijos proble vertėtų prisiminti gamtos ir techniš moms. kuosius mokslus, nuo kurių taip pat Ypač daug diskusijų vyko fizikos priklausys, kokią vietą užims Lietuva didaktikos klausimais. Išskirtinis šios moderniojoje Europoje. konferencijos bruožas yra tas, kad joje Prof. E. KUOKŠTIS aktyviai dalyvavo pedagogai, kurie pradeda jaunų žmonių fizikos moky Prof. A. PISKARSKAS
Susumuoti 1995-96 m. žiemos sesijos rezultatai Bakalauro studijos
Didžiausią studentų skaičių turinčiame Ekonomikos fa kultete egzaminus privalėjo laikyti 1026 studentai. 996 iš laikė gerai, iš jų 224 - labai gerai. Antrasis pagal studentų skaičių - Filologijos fakultetas. Šiame fakultete egzaminus laikė 774 studentai, ir 746 sesiją baigė sėkmingai. Mažiau siai studentų - 101 - egzaminus laikė TSPMI, ir išlaikė 99 studentai. Apibendrinant viso Universiteto mastu, egzami nus privalėjo laikyti 4713 studentų, 4308 sesiją išlaikė sėk mingai, tad pažangumas siekia 91.4%. Geriausiai mokosi istorikai (pažangumas 98.5%), TSPMI (98.0%), Ekonomi kos fakultetas (97.1%) bei Filologijos fakultetas (96.4%). Prasčiausi rezultatai - Matematikos fakultete, kuriame pa žangumas tik 65.8%, Chemijos fakultete (70.9%) bei Fizi kos fakultete (72.7%). Iš 4713 laikiusiųjų egzaminus net 982 studentai išlaikė tik labai gerai, tai sudaro 20% bendro skaičiaus. Daugiau siai labai gerai besimokančių studentų Filologijos (334) bei Ekonomikos (224) fakultetuose.
Vienos pakopos studijos
Vienpakopėse studijose egzaminus privalėjo laikyti 1040 studentų, ir 987 iš jų - išlaikė. Pažangumas siekia 94.9%, o labai gerai išlaikiusiųjų skaičius - 223, tai sudaro 20% ben dro laikiusiųjų skaičiaus. .Magistro studijos
Panašus pažangumas išlieka ir magistro pakopos studi jose, kuriose jis siekia 94.2%. Tačiau padėtis kinta atski ruose fakultetuose. Pažangiausi - Gamtos mokslų ir Che mijos fakultetų bei Religijos studijų ir tyrimo centro ma gistrantai. Gausiausi laikiusiųjų studentų skaičiumi išlieka Ekonomikos (223) bei Filologijos (210) fakultetai, kuriuo se yra ir daugiausiai labai gerai besimokančiųjų. Magistro studijose egzaminus laikė 910 studentų, iš ku rių išlaikė 854. Yra 276 labai gerai besimokantys studen tai, jie sudaro 30% šios pakopos laikiusiųjų skaičiaus. Informaciją pagal Studijų skyriaus pateiktus duomenis parengė Agnė LAUŽADYTĖ
1996.03.07
Universitas Vilnensis
5
Naujos knygos Filologijos fakultete Filologijos fakultete gauti labai reikalingi studijoms 28 nauji lite ratūros mokslo leidiniai anglų kal ba. Tai žodynai ir enciklopediniai žinynai, literatūros teorijos ap žvalgos, literatūros mokslo įvadai ir kitos labai įdomios ir vertingos knygos, pvz., Hutcheon “Politics of postmodernism”, 1993, London, Frye N. Great code “The Bible & literature”, San Diego, 1983, Toril Moi “Sexual Textual Politics”, “Feminist Literary Theory”, London, 1995, etc. Šias knygas galite rasti Filologijos fa kultete K. Donelaičio skaitykloje. Prof. V Daujotytė, doc. G. Viliūnas sudarė reikalingos literatūros sąrašą. Jų ir VU bibliotekos direk torės B. Butkevičienės pastango mis per Lietuvių Tautos Fondo at stovą buvo suieškotos lėšos. 1000$
išskyrė Lietuvių Bendruomenės Fondas. Knygas suieškojo ir at siuntė Šveicarijoje įsikūrusi fir ma “Minerva”. VU bibliotekos direktorė B. Butkevičienė paste bėjo, kad “tai pirmasis atvejis, kai knygų ieškojimo iniciatyva ki lo iš pačios'katedros. Kiekvie nam fakultetui turėtų rūpėti jų bibliotekose komplektuojami nauji leidiniai. Be dėstytojų pa galbos neįmanoma pakeisti se nus leidinius naujomis knygomis. Taip pat džiugu pasidžiaugti Vilniaus miesto Savivaldybės do vana Medicinos fakultetui. Už jų skirtą 14000 DM buvo nupirkta medicininės literatūros.”
Aurelija NAKUTYTĖ
Liet. fil. III k.
PRISTATYTI BALTISTIKOS LEIDINIAI Šiuolaikišką ir Universitetui ne įprastą renginį padiktavo gyvenimai - vasario 7 d. Filologijos fakultete Ais čių menėje įvyko naujausių baltistinių leidinių pristatymas. Tai, doc. B. Stundžios žodžiais tariant, buvo, ko gero, pirmas tokio pobūdžio reiški nys Lietuvoje. Šiandien mokslinin kams tenka ne tik rimtai dirbti, bet ir patiems reklamuoti savo darbus. Knygų pristatyme dalyvavęs fa kulteto dekanas doc. K. Urba pasi džiaugė, kad šiais nelengvais laikais mokslo procesas nesustojo, d doc. B. Stundžia pagrindė šio renginio būti nybę. Norėta parodyti gausų praėju sių metų derlių - keliolika reikšmin gų mokslinių monografijų, žodynų, mokomųjų knygų. Kita priežastis bu vo prieš pora metų TV žurnalistės D. Jokūbėnienės paruoštas reportažas iš Baltų filologijos katedros. Tbomet baltistai guodėsi, kad trūksta pinigų knygoms leisti, Universiteto spaustu vė neatitinka šiuolaikinių reikalavi mų. Ir štai po poros metų galima pa sidžiaugti BALTISTIKOS ir KAL BOTYROS leidiniais ir mokslinių monografijų maketavimo ir spaudos kokybe. “Jokio lobio neiškasėme ir pinigų versmės neradome. Verčiamės tais pačiais Vyriausybės skirtais ne
dideliais pinigais. vieną kitą knygą paremia fondai - Atviros Lietuvos, Lietuvių”, - sakė doc. B. Stundžia. Gausiausiai buvo pateikta kal bininkų baltistų darbų. Tai moksli nės monografijos (prof. A. Girde nio “Teoriniai fonologijos pagrin dai”, doc. O. Poliakovo knyga apie baltų ir slavų kalbinės giminystės problemą, prof. A. Rosino “Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida”, prof. Z. Zinkevičiaus “Rodyklės ii bibliografija”), moksliniai žurnalai, raštijos paminklų leidimai (J. Palio nio ir V. Jakštienės parengtas M. Daukšos 1595 m. katekizmas, J. Karaciejaus Wolfenbuttelio postilė, M. Klusio parengtas leidinys “Pirmoji prūsų knyga”), mokomosios knygos ir žodynai. Taip pat buvo pristatyti literatų ir klasikinės filologijos darbai. Dalyvavusieji šiame renginyje galėjo ne tik susipažinti su naujais leidiniais, bet ir nusipirkti Univer siteto, Rašytojų sąjungos ir kitų lei dyklų išleistų knygų. Buvo pasi džiaugta šiuo renginiu, jo rengėjai tikisi, kad metų knygų pristatymas taps Filologijos fakulteto tradicija. “U. V.” inform.
IRENA IEVA REMENYTĖ-MAŽIULIENĖ 1958 - 1996 1996 m. vasario 18 d., eidama .trisdešimt aštuntuosius metus, staiga mirė Filologijos fakulteto Eksperimentinės kalbotyros kated ros vyt. asistentė Irena Ieva RemenytėMažiulienė. Velionė gimė 1958 m. kovo 11d. Mažeikių ra;. Domenų kaime, valstiečių šeimoje. 1976 m. ji baigė Sedos vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais pradėjo studijuoti Vilniaus universitete lietuvių ir klasikinę filologiją. Dar mokyklos laikais susidomėjusi gimtosios žemaičių tarmės tyrinėjimais, vėliau Irena pasirinko dialektologės kelią. Tam skatino irilgametis dalbas VU Eksperimentinės fone tikos laboratorijoje. Baigusi doktorantūrą, I. Mažiulienė kurį laiką buvo Lituanistinių studijų katedros asistentė, o vėliau, labo ratorijos vietoje įsikūrus Eksperimentinės kalbotyros katedrai, perėjo dirbti į ją. Čia buvo lemta darbuotis vos pusantrų metų... Svarbiausias I. Mažiulienės mokslinio darbo baras buvo gimtosios šiaurės žemaičių telšiškių tarmės prozodijos tyrinėjimai. Šia tema paskelbtas ne vienas mokslinis straips nis, o 1992 m. sėkmingai apginta humani tarinių mokslų daktaro disertacija. I. Mažiu lienė buvo puiki eksperimentatorė, rašė aiškiu, lakonišku stiliumi, sėkmingai naudojosi sudėtinga skaičiavimo technika. Kruopštūs ir originalūs tyrimai padėjo nustatyti senosios ir jaunosios sediškių kartos priegaidžių skirtumus. I. Mažiulienės disertacija yra vienas sėkmingiausių tokio pabūdžio eksperimen tinių darbų. I Mažiulienė buvo mielas, linkęs bendrauti žmogus, mėgstama ir studentų, ir kolegų dėstytojų, ir kaimo žmonių. Beveik kasmet ji darbuodavosi dialektologinėse ekspedicijose, aktyviai dalyvaudavo Jaunųjų kalbininkų seminaro veikloje. Bene paskutinis viešas jos žodis nuskambėjo pernai vasarą gimtojoje Se doje, Žemaičių kultūros draugijos suva žiavime. Liko nebaigta mokslinė monografija, neiššifruotų gimtosios tarmės įrašų, neišsipildę jauno, energingo žmogaus viltys ir troškimai. Mielas ir šviesus kolegės Irenos Mažiulienės paveikslas ilgam išliks mūsų visų atmintyje.
Vilniaus universiteto lituanistai
Universitas Vilnensis
6
Likite sveiki, šildytuvai... Vasario 23 d. išleistas Rekto riaus įsakymas (R-6) “Dėl elek tros prietaisų naudojimo”. Re miantis VU studentų bendrabu čių nuostatais, priešgaisrinės ap saugos inspektorių patvarkymais ir Vilniaus m. Elektros tinklų rei kalavimais uždraudžiama ben drabučiuose naudoti elektrinius šildymo prietaisus. Stu dentai, nekreipiantys dėmesio į šį įsakymą, bus šalinami iš ben drabučių. “U. V.” inform.
Bus pasakyta mamai! Jeigu artėjantis Jūsų gimtadienis ža da tuos pačius, galbūt nusibodusius Jums veidus, o Jūs norite naujų draugų ir nau jų pokštų, pasinaudokite busimųjų me dikų patirtimi. Parašykite skelbimą kvietimą j gimimo dieną ir pakabinkite bendrabutyje, skelbimų lentoje, laip pa darė Medicinos fakulteto trečiakursiai Raimonda Kungytė, Artūras Sutkus, Eduardas Stukas. Sumanė ši kompanija švęsti savo gim tadienį vieną dieną (vasario 9 d.). Prisik vietė draugų (o jų būta daug, nes kam baryje netilpo ir teko stalus sustumti koridoriuje), “suvalgė tortą, pasėdė jo ir temstant draugai išėjo” (iš A. Sut kaus pasiaiškinimo). Jokio kriminalo nebūtų, jei ne vamzdis. Apie vidurnak tį budinčioji aptiko nulaužtą šalto van dens vamzdį. “Naktį, kad nebėgtų van duo, kažkas jį užsuko. Iš ryto koridorių jššlavėm” (iš E. Stuko pasiaiškinimo). Nei šuo nebūtų suuodęs, kad baliaus būta.
Studentų gyvenimas kasdien vis sunkėja Besikeičiantys paslaugų įkainiai ir kintančios kainos privertė VU ūkio di rekciją peržiūrėti vietos bendrabutyje kainą. Thigi, nuo vasario 19 d. Rekto riaus įsakymu (R-4) “Dėl apmokėjimo už gyvenimą studentų bendrabučiuose” nuspręsta: Atsiskaitymą už gyvenimą studentų bendrabučiuose vykdyti pagal faktines bendrabučių ūkines išlaidas kiekvieną mėnesį. Kovo mėn. 1-15 dienomis studen tams, gyvenantiems bendrabučiuose, at siskaityti Universiteto buhalterijoje avansu už šešis mėnesius. Mokestis ap skaičiuojamas pagal faktines Universi teto bendrabučių išlaidas. Patikslintas at siskaitymas vykdomas pasibaigus ata skaitiniam laikotarpiui (šešiems mėne siams). Atsižvelgiant į fakines išlaidas, už vietą bendrabutyje nustatyta tokia prie moka laikotarpiui nuc 1995.09.01 iki 1996.02.29: Nr. 3 - 75 Lt; Nr. 4 - 99 Lt; Nr. 5 - 75 Lt; Nr. 10 - 93 Lt (I korpusas); Nr. 10 - 84 Lt (II korpusas)-, Nr. 10 -123 Lt (III korpusas^, Nr. 13 - 96 Lt; Nr. 15 -132 Lt;
1996.03.07
Nr. Nr. Nr. Nr.
16 17 12 14
-129 Lt; -123 Lt;; - 45 Lt - 21 Lt.
Avanso apmokėjimui už gyvenimą studentų bendrabučiuose nuo 1996 m. kovo 1 d. iki 1996 m. rugpjūčio 31 d. tai komi tokie įkainiai mėnesiui: Vienvietis kambarys - 50 Lt. Vieta dviviečiame kambaryje: - Čiurlionio g. ŪK - 35 Lt; - 16-aukščių bendrabučių ŪK - 35 Lt; - 5-aukščių bendrabučių ŪK - 40 Lt; - Baltupių bendrabučio ŪK - 40 Lt.
Vieta triviečiame kambaryje: - Čiurlionio g. ŪK - 30 Lt; - 16-aukščių bendrabučių ŪK - 30 Lt.
Vieta šeimyniniame bendrabutyje: Nr. 12 - 40 Lt; Nr. 14 - 40 Lt. Nuo mokesčio už bendrabučius atleidžia mi našlaičiai ir netekę tė vų gir jos studentai.
A
“U. V” inform.
Už Universiteto turto laužymą ir nio kojimą minėtiems studentams skirti Rektoriaus papeikimai (1996.02.23 Nr. R-7), jiems savo lėšomis reikės sutvar kyti nulaužtą vamzdį. Tuo pačiu įsaky mu papeikimai už netinkamą elgesį ben drabutyje pareikšti Pusčiui Šarūnui (TSPMI I k.), Paldavičiui Arvydui (TSPMI II k.), Filosofijos fak. I kurso studentams Tinginiui Armantui, Choromanskiui Kęstučiui, Zajančkauskui Au relijui, Maračinskaitei Ritai, Babarskaitei Laurai, Surdokaitei Daratai. Vasario 26 d. įvykusiame Rektorato posėdyje nutarta apie studentų prasižen gimus bendrabutyje nuo šiol pranešinė ti ir tėvams. Taigi, prasižengimas ben drabutyje baigsis vieninteliu papeikimu ir pranešimu apie tai studento tėvams. Kitas triukšmingas pasilinksminimas kvepia “skrydžiu” iš bendrabučio.
“U. V” inform.
Studentų išlaidų tarpmiestiniams bilietams kompensavimas numatytas, bet nevykdomas Ką apie tai mano VUSA valdy bos pirmininkas Artūras Maci jauskas?
Nuo sausio 1 d. aukštųjų mo kyklų studentams nauju LR įsta tymu panaikintos važiavimo kelei viniu transportu nuolaidos, kurios dar pernai galiojo perkant bilietą traukiniui ar tolimojo susisiekimo autobusui. Viena iš lengvatų rū šių įstatyme - teisė į važiavimo iš laidų atlyginimą. Aukštųjų mo kyklų dienini1’ skyrių studentai, nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d. va žiavę tolimojo susisiekimo auto busais, vietinio susisiekimo trau kiniais sėdimuose vagonuose, tu ri teisę į visą važiavimo išlai dų atlyginimą. Aštuntasis įstatymo straipsnis sako, kad studentai “perka visos vertės keleivinio transporto bilietus, už kuriuos jiems kompensuoja atitinkama institu cija [...] nustatyta tvarka iš ben drųjų asignavimų”. Mokymo įstai gų nustatytais atvejais studentams Nukelta į 7 psl.
1996.03.07 Studentų išlaidų tarpmiestiniams bilietams kompensavimas numatv*'^,, bet nevykdomas
Universitas Vilnensis Noriu paklausti
Ai reikia filologams valgyti? Šį mėnesį Filologijos fakultetas sti
Atkelta iš 6 psl.
kompensuojama 50% bilieto vertės. Anot įstatymo 9 straipsnio, važiavi mo išlaidoms atlyginti gali būti ski riama lėšų iš valstyl 1 biudžeto. Įsta tymas įsigaliojo 1995 m. gruodžio 30 d., o tuo metu 1996 m. biudžetas jau buvo suformuotas. VUSA valdybos pirmininkui A. Macijauskui gruodžio 20 d. Seime buvo skirta 15 minučių išsakyti pa siūlymus dėl studentų reikalų. Kaip sakė pats A. Macijauskas, į jo kalbą neatsižvelgė nei Seimas, nei Vyriau sybė. Jis mano, kad šio įstatymo pri ėmimas gali būti susijęs su bankų kri ze - savotiškas biudžeto lėšų taupy mas: pinigai išmokami nukentėjusiems indėlininkams, o kompensuo ti transporto išlaidoms - lyg ir neuž tenka. A. Macijausko teigimu, nau joji kompensavimo tvarka tik apsti : ■ kintų Universiteto darbą: papildo mos buhalterijos sukūrimas pareika lautų ir papildomų finansinių išlai dų. Rektorių konferencija laikosi tos pačios nuomonės. A. Macijauskas “Universitas Vilnensis” laikraščiui sakė, jog blogiausia yra tai, kad stu dentai nereiškia garsiai jokio nepa sitenkinimo dabartine padėtimi - ne tik dėl važiavimo išlaidų kompensa vimo, bet apskritai dėl valstybės fi nansų politikos jų atžvilgiu. Pavasa rį Lietuvos studentija ketina mitin guoti prie Seimo rūmų. Europoje (taip pat Latvijoje ir Es tijoje) keleivinio transporto nuolai dos taikomos tarptautinių studentų pažymėjimų savininkams, o Lietuvo je tokie dokumentai negalioja. Lietuvoje, anot įstatymo 5 straips nio antrosios dalies, “aukštųjų [...] mokyklų dieninių skyrių studentams [...], važiuojantiems vietinio susisie kimo (miesto) keleiviniu transportu, įsigyjantiems mėnesinį lengvatinį vardinį bilietą, taikoma 80% bilieto vertės nuolaida, o kai įsigyjamas vienkartinis važiavimo bilietas, tai koma 50% bilieto vertės nuolaida”. Paulius ČIŽINAUSKAS Komunikac. fak. I k.
7
pendijų negaus, - taip pasakė kasinin kė ir liūdnai nusišypsojo. Kodėl?! “Dekanatas per vėlai gavo duomenis ir nespėjo suskaičiuoti stipendijų”, buvo atsakyta dekanate. Toks vėlavi mas motyvuojamas buvo tuo, kad fa kultetas labai didelis , ir fiziškai ne spėjama perskaičiuoti stipendijų dau giau nei tūkstančiui studentų. Ši sti
pendija bus grąžinta kovo mėnesį. Bet ką daryti dabar? Kyla keli klausiniai. Negi Univer sitete tikrai filologų daugiausia? Kaipgi spėjo viską suskaičiuoti Teisės ar Ekonomikos fakultetai? Gal, ma tant, kad nespėjama, galima pasitelkti pagalbininkų, o gal vertėtų plėsti skai čiuotojų pajėgas? Bet kokiu atveju, ar nevertėtų į tokį, atrodytų, perne lyg neromantišką darbą, kaip stipen dijų skaičiavimas, pažvelgti kiek lanksčiau ir žmogiškiau? Negi tikrai neįmanoma pasistengti darbų atlikti laiku? Po kiekviena pavarde juk sly pi gyvas žmogus, ir tie, iš pirmo žvilgs nio nieko nesakantys, skaičiai jam yra labai svarbūs. Turbūt nereikia pasa
Vasario 15 dieną VU Senato salėje įvy ko pirmieji “Debatai”, kurių metu paskaitą apie retorikos meną skaitė aktorius G. Stor pirštis. Nuo to laiko jau įvyko keletas “debatininkų” susitikimų Kas gi tie “Debatai”? Trumpai sakant, tai yra žaidimas, turin tis griežtas taisykles, teisėjus ir dvi jame da lyvaujančias komandas. Žaidimų ašis yra debatų tema, pavyz džiui, “Egzaminai pražūtingai veikia moky mąsi”, “Virtas kiaušinis geriau negu kep tas”, “Peliukas Mikis užkariavo pasaulį” ar ba “Mūsų seneliai gyveno geriau negu mes” ir pan. Debatų temą žaidėjai sužino prieš keletą savaičių. Pagrindinis žaidimo principas - kova tarp teigiančiosios ir neigiančiosios koman dų. Asmeninė komandos narių nuomonė neturi jokios įtakos žaidimui, nes pozicijas komandos pasirenka burtų keliu. Svarbiau sia - pateikti kuo daugiau argumentų. įro dančių žaidimo temos teigtinumą, o prieši ninkų komandai juos atremti. Kiekvienas iš trijų komandos narių pateikia argumentus skirtingais aspektais, pavyzdžiui, socialiniu, ekonominiu, dvasiniu, moraliniu ir pan. Jeigu priešininkų komanda prieštarau ja pasisakančiojo požiūriui, jo argumentui ar įrodymui, gali pateikti pastabą. Tik kal
koti, kaip šiais laikais sunku filologui su sirasti papildomą darbą: nei bankams, nei prekybinėms firmoms jų nereikia. O jei ir dirbama, tai kada mokytis? Ir galų gale, kada gi studentauti, jei ne dabar? Bent porą dienų po stipendijos... Dabar ir tų poros nebebus. Ir paskutinis klausimas: jei studentas laiku nesumoka laisvojo klausytojo mo kesčio, jis braukiamas iš sąrašu, o jei stu dentui laiku nesumokama, kas už tai at sako? Ar tie žmonės, nuo kurių priklau so stipendijų likimas, gaus šįkart bent vienu litu mažiau? O gal šis klausimas paliekamas darbuotojų sąžinei? Kai sausio mėnesį stipendijos buvo negaunamos dėl bankų krizės, visi labai gerai suprato situaciją - nėra pinigų, vi siems sunku. Tai negi dabar mes turime jų tiek daug, kad nebegalime suskai čiuoti? Na ką gi, brangieji filologai, žinote, kad visiems humanitarams dabar sunku, kentė! ' "'s. Vis tiek kavinės ne j isų kiše
B. BUKELYTĖ i’ ,'joi fakulteto .'■ągistrautė
bantysis gali nuspręsti, ar prr .t: pastabą ir ka da ją priimti. Per visą debatų laiką kiekvienas kalbėtojas turi pateikti ir pats atsakyti bent į dvi pastabas. Debatuose negali būti jokios saviveiklos. Pasisakančiojo kalbos (5-6 min.), pastabos (1516 sek.), pertraukos (2 min.) laikas griežtai ri bojamas, kiekvienas pasisakantysis kalba pagal iš anksto nustatytą žaidimo taisyklėse planą. Debatai pradedami fraze: “Ponas pirmininkau janti, gerbiami teisėjai, svečiai...”, o baigiami: “Aš prašau palaikyti teigiančiosios (neigiančio sios) komandos pusę”. Teisėjai negali tarpusa vyje kalbėtis tol, kol nebus paskelbti debatų re zultatai. Debatų tikslas - kad komandoms ir žiūro vams būtų įdomu. Svarbu, kad pateikiami ar gumentai būtų tikslūs, įdomūs, originalūs, o pa sisakančiojo kalba raiški ir aiškj. Senovės Graikijos filosofas Sokratas sakė: “Svarbiausia, tiksliais ir taikliais klausimais su domink žmogų - išsklaidyk abejingumą arba nuramink aistras - tegu iškyla protas. Tada, ieš kodamas jums abiems bendro supratimo, pa rodyk, kur priešininkas klysta. O čia jau gali ieškoti aptariamo klausimo teisingo supratimo ir sutarimo.” Rūta LATINA Komunikac. fak. I kursas
8
Vis dažniau patraukia akį skelbimai, kviečiantys studentus lankyti alternatyviai dėstomas disciplinas anglų, vokiečių bei prancūzų kalbomis. Šias paskaitas skai to įvairių šalių dėstytojai. MARK CHANDLER, atvykęs iš Hampšyro gra fystės (Pietų Anglija), dėsto tarptautinės ekonomikos disciplinas. - Kas paskatino Jus atvykti į mūsų šąli? - Į Jūsų šalį atvykau tarptautinės or ganizacijos Civis Education Project (CEP) kvietimu. Prieš tai septynerius metus dėsčiau viename iš Konektikuto valstijos (JAV) universitetų. Darbo kontraktas su Vilniaus universitetu su darytas vieneriems, t. y. 1995-96 mokslo metams, tad baigsis birželio pabaigoje.
- Galbūt galėtumėte plačiau apibū dinti CEP veiklos kryptis? - CEP yra nesiekianti pelno tarptau tinė organizacija, remianti švietimo re formas Centrinės bei Rytų Europos ša lyse. CEP veikla glaudžiai susijusi su Centrinės Europos Universitetu, įsteig tu George’o Sdros’o, bei sulaukia dau gelio garsių,Europos švietimo organiza cijų paramos.
Universitas Vilnensis
Pirmasis žingsnis buvo žengtas 1991 m. Čekoslovakijoje. Per pastaruo sius penkerius metus stipriai išsiplėtė or ganizacijos veikla ir švietimo projektai jau vykdomi 15 šalių. 1995-96 mokslo metais dėstoma 115 disciplinų daugiau negu 70 universitetų, ir paskaitas kiekvieną se mestrą lanko virš 3000 studentų. Paskaitos skaitomos anglų, vokiečių bei prancūzų kalbomis. CEP veikla ap ima ekonomikos, istorijos, teisės, politi kos mokslų bei sociologijos sferas.
- Koki įspūdį sukėlė Vilniaus univer sitetas? Galbūt, Jūsų nuomone, ką nors reikėtų keisti? - Jūsų Universitetas sudarė gerą įspū dį, kuris išliks ir palikus Lietuvą. Malo niai nuteikia šilta, draugiška atmosfera, noriai bendraujantys žmonės. Daug pa togumų teikia gerai išvystytas kompiu terinis ryšys. Patinka .ir daugybė kitų da lykų, tačiau labai prastai nuteikia tuale tai, kurie, norėtųsi, kad būtų geriau tvar komi, švaresni.
1996.03.07 interesais bei požiūriu į mokslą. Kar tais iškyla problemų dėl bendravimo an glų kalba. Lietuvos studentai turi nema žai panašumų su JAV studentais, bet iš ryškėja daugybė skirtumų lyginant su Anglijos studentais. Apibendrinant galima paminėti, kad atmosfera darbinga, tad tikiuosi įgyven dinti savo planus.Manau, kad Universi tete dėstoma ekonomika pasieks tarp tautinį lygį bei bus sukurti europiniai standartai Lietuvoje ir kitose Baltijos ša lyse.
- Kas pirmiausia patraukė dėmesį at vykus į Lietuvą? Galbūt teko patirti nu sivylimų? - Dirbu Lietuvoje palyginti neilgai, tad dar nespėjau susipažinti su visa šali mi ir be Vilniaus, kuriame dėstau, teko aplankyti tiktai Kauną. Sužavėjo žmo nių šiltumas bei nuoširdumas. Nepaisant iškylančių sunkumų, lietuviai sugeba džiaugtis, jaustis laimingi, o tai, manau, labai svarbu. Nerimą kelia bankų krizė, sužlugdžiusį gyventojų viltis ir pasitikė jimą. Tačiau dėl .to nenublanksta šiltas įspūdis ir tikiuosi pratęsti Kontraktą su Vilniaus universitetu ir kitiems metams.
- Kaip galėtumėte apibūdinti mūsų studentus?
- Dėkoju už pokalbį ir noriu palinkė ti sėkmės.
- Daugelis studentų iš tiesų rimtai nu siteikę darbui, tačiau labai skiriasi savo
Agnė LAUŽADYTĖ EFIIk.
Ar gali būti, kad studentas.... ...gyventų kaip meškos ausy? Taip, jei tik Jums dažnai svaigsta gaiva, pa kerta iš nuovargio kojas, slegia dep resija, šiaip negaluojate ar įtariate mažakraujystę ir galite sukrapštyti 45 Lt. Stebuklingas žodis - profilakto riumas, į kurį Jus pasiųs gydytojas, atsižvelgęs j pablogėjusią sveikatos būklę. Vilniaus universiteto profilakto riume, esančiame Olandų g. 51, Jums bus skirtas šiltas kambarys, pilnaver tis maitinimas tris kartus per dieną (galima pasirinkti vegetarinį), vais tai, psichoterapeuto, fizioterapeuto, stomatologo, ginekologo konsultaci jos. Taip pat Jums siūlomas paskai tų kursas temomis: “Graži šypsena”, “Valgau ir lieknėju”, “Kontracepci ja”, “Taškinis masažas nuo galvos skausmų ir nemigos” ir 1.1. Galėsite lankytis saunoje, baseine, sporto sa lėje. Funkciniai sutrikimai gydomi
vandens procedūromis, muzikos te rapija, gydomaisiais kokteiliais, ar batomis. Gydymas akupunktūros metodu siūlomas mikrobanginės-rezonansinės terapijos kabinete, kuris profilaktoriume įrengtas vienas pir mųjų Lietuvoje. Kelialapis išrašomas dvidešimčiai dienų su teise tais pačiais metais ap sigyventi dar kartą. Čia buvę ir esan tys yra patenkinti, juolab, anot gyd. terapeutės G. Logunovos, jeigu stu dentas neina į procedūras - pats kal tas. Kadangi studentai yra socialiai neapdrausti, lengvatinis gydymas yra ir didelė prabanga, ir didelė nauda. Gyvenimas čia teka idiliškai. Ne bent “meškos ausy” dingsta peiliai ar prikleckiojamos staltiesės. Pasak vyr. gydytojos R. Jurkonienės, poli cijos kviesti neprireikia. Tiesa, bu vo pašalintos keturios studentės. Juk susirgti ir pavargti gali bet kuris.
Ar žinote, kad... 4reali dvidešimties dienų viešna gės profilaktoriume kaina yra 300 Lt. Jis visiškai priklauso VU ir verčiasi kaip gali iš gaunamų lėšų. Kad galėtų geriau vers tis, trečią aukštą pavertė į viešbutį, ku rio kambaryje apsistoti parai kainuoja 12 Lt. Gautomis iš viešbučio pajamomis grąžina 50% Vilniaus universiteto duo tų lėšų. Sako, jog “viskas yra gerai, mums užtenka”. 4med. seselės atlyginimas yra 30% mažesnis nei toje pačioje studentų poliklinikoje. Jos tikisi, kad bus geriau. 4lengvatine kursuote (be maiti nimo) gali gydytis ir VU darbuotojai. Ke lialapio kaina - 65 Lt. 4 mikrobanginės-rezonansinės terapijos pagalba galima atprasti nuo rū kymo. 4 šv. Valentino dieną profilakto riume svečiavosi VU Rektorius R. Pavi lionis.
Vilma JANKUTĖ Komunikacijos fak. I kursas
1996.03.07
Universitas Vilnensis
9
VUSA parlamente
Pinigų yra, reikia tik idėjų Va-
sario 29d. VU studentų atstovybėje vy ko antrasis šiais metais eilinis VUSA parlamento posėdis. Jame dalyvavo studentai-parlamentarai, atstovau jantys chemijos, filologijos, teisės, komunikacijos, Kauno humanitarinį fakultetus. Posėdyje pirmininkavo VUSA parlamento prezidentas A.Bendinskas.
Sportas
Krepšinis ir "Kankanas” Jau penktus metus iš eilės orga nizuojamas Lietuvos jaunimo orga nizacijų krepšinio turnyras, skirtas Vasario 16-ajai paminėti, atrodo, vis labiau “įauga į kraują” krepšinio mė gėjams. Šiemet tokį turnyrą organi zavo Lietuvos liberalus jaunimas ir VU Studentij atstovybė, o pagrindi nę taurę įsteigė Lietuvos studentų sporto asociacija. -
Buvo aptarti premijų ir pašalpų skyrimo pažangiems ar socialiai rem tiniems studentams nuostatai (VUSA nuo vasario mėn. disponuo ja 0,5 proc. VU biudžeto lėšų). A.Bendinskas dar kartą priminė, jog kovo 21d. vyks VU Tarpfakultetinė konferencija, kurioje bus renka mi VUSA prezidentas ir pirminin kas. Taigi kiekvienas fakultetas turi atsiųsti į ją po 10 atstovų. Bene ilgiausiai buvo svarstomos bendrų su Atviros Lietuvos Fondu
projektų galimybės. Kaip žinia, šių metų pradžioje Atviros Lietuvos Fondas pasiūlė VUSA bendradarbiauti”Jūsų idėjos-mūsų pinigai”. Idėjos turėtų būti susiję su atviros demokratinės pilietinės visuomenės kūrimu. Jokie nauji nuostatai ar kt. doku mentai nebuvo priimti, mat iki kvo rumo (14 balsų) pritrūko vieno balso.
Vasario 24-25 d. skubančių į Saulėte kyje esančią sporto salę neatbaidė pus nys ir nepravažiuoja mi keliai. O į turny rą skubėjo 8 koman dų žaidėjai ir jų sir galiai: Lietuvos libe ralaus jaunimo I ir II komandos. VUSA, Kauno jaunieji krikš čionys demokratai, Jaunųjų tautininkų santalka, Jaunieji so cialdemokratai, Jau nieji leiboristai ir jaunimo savarankiškos veiklos draugija “Austėja”. Pirmąją vai žybų dieną vyko atran kinės varžybos pogrupiuose. VUSA, žaidusi II pogrupyje, susitiko su so cialdemokratais (34:18), su jaunai siais tautininkais (43:30) ir su LU II (43:15). VUSA komanda, tapusi savo pogrupio nugalėtoja, pusfina lyje susitiko su “Austėja” ir nugalė jo 60:50, LLU susitiko su LSDJS (56:36). Thigi, dėl trečios vietos ko vojo LSDJS ir “Austėja” (65:83), o finale - VUSA ir LLU. Finale žaidžiant pirmą kėlinį,VU SA visą laiką pirmavo, nors likus 9 min. iki pirmo kėlinio pabaigos ko mandas skyrė tik 4 taškai. Antraja me kėlinyje LLU 2 žaidėjai už 5 as menines pražangas turėjo palikti aikštelę, o jų pakeisti nebuvo kuo. Žaisti trise prieš penkis buvo bevil tiška ir VUSA rungtynes laimėjo
82:55. Trečią kartą per penkis metus (1992 ir 1994) VUSA laimėjo šio turnyro taurę ir pir mą kartą šiame turny re dalyvavusios LLU ir “Austėjos” komandos pasidalino ne mažiau garbingomis 2 ir 3 vie tomis. Po rungtynių VUSA komandos žai dėjas A.Macijauskas sakė: “Pagal atranki nėse varžybose sužais tų rungtynių rezultatūs, atrodo, kad visas rungtynes lengvai lai mėjome. Tačiau reikia pripažinti, kad sunkiausia kova bu vo su “Austėja”, o ir tautininkai pa sispardė, pirmavę pradžioje kėlinio 9 taškais.” Rezultatyviausiu turnyro žaidė ju buvo pripažintas Valdas Gecevičius (“Austėja”), tritaškių metimo konkurso nugalėtoju - Giedrius Pik turna (LLU). Šį turnyrą rėmė PHI LIPS Lietuva, Stimorol, KangaRoos, Preventa ir “Utenos gėrimai”, tad be krepšinio buvo daug alaus ir li monado, ii pirmą kartą tokio turny ro istorijoje krepšininkams finalo ati daryme šoko Muzikos akademijos ritminių šokių kolektyvo merginos. Geresnio savaitgalio poilsiui nesu galvosi - krepšinis, alus, pirtis ir... kankanas!
“U.V.” inform.
“U.V.” inform. Onos JARUTIENĖS nuotr.
10 Vasario 28 d. centre ARGUS’ praūžė teisininkų mediumas. Mediumas būna tada, kai praei na pusė studijų ir pradedi supras ti, kad laiko mažėja, o dar daug ko nepažįsti. Trečias kursas yra bene sunkiausias, spaudžia mokslai, o pokštu ir linsmybes nu konkuruoja u<ūm atsidurti ant kili mo. Gyvenimas ra mus ir uždaras. O čia išimtis? Ne, či - mediumas. Organizatoria stengėsi suburti vi są kursą, kurio yr virš šimto, nes anksčiau mediumai buvo šven čiami grupėmis. Centras “Ar gus” puikiausiai bendrauja su studentais ir teikia savo paslau gas, mainais už tvarką, studen tiškomis kainomis. Buvo pa kviesti antro kurso ren ginių organiza toriai ir
dej ai. Taigi teisinin kai nusprendė pasi daryti sau šventę nepajudin dami nė piršto, tik simboliškai surinkdami po 15 Lt. Juk reikia kuo nors mokėti už laimę nešan čias šukes. Primenu, kad vyko mediu mas. Viskas buvo atiduota į ren ginio vedėjų, t.y. Kodekso, Kon stitucijos, Amnestijos ir dviejų fifų, Mini ir I’sterijos, rankas. Jie pažadėjo šlykščiai bjaurius klau simus, o teisininkai pasilinkėjo,
Universitas Vilnensis
1996.03.07
kad kiti du su puse metų būtų tokie patys linksmi kaip praėję,kartais prisimenant žiemą ir va sarą. Šventės tikslas - išrinkti Te midę ir Mr. Teisingumą. Viskas prasidėjo, kaip ir kadai se, nuo pirmojo nusikaltimo: Ie va sugundė Adomą atsikąsti uždraus tojo vaisiaus.Trys teismai turėjo kuo įdomiau, greičiau, originaliau nuteisti Ievą. Pirmas nuosp rendis: Dievas su tvėrė Adomą, ir tai yra gerai. Ieva nu skynė obuolį. Ado mas nuskynė Ievą, ir tai yra gerai. Antras nuo sprendis: žaltys gavo 5 metus sąvada-
negalima padaryti. Reikėjo suk tis iš jvairių situacijų: panelė, at ėjusi skųstis j komisariatą, iš bal so atpažįsta prievartautoją - policininką.Ir kaip jūs manote?- jis atrėžia, jog susipažinti yra ir ge resnių būdų. Bene dažniausiai skambėjo Nociaus pavardė. Sako, jis - le gendinis. Pašaliniam stebėtojui tas nieko nereiškia, o teisinin kams ji asocijuojasi su, berods, sunkiausiu ūkio įrankiu - kirviu. Buvo žarstomi sunkūs ir sudėtin gi, kaip ir pati teisė, juokai ir anekdotai, įsivaiduojama karjera ir mėgi-
vimą, Ie va - 50 Lt admi nistracinę baudą už ne legalią veiklą. Trečią nuosp rendį, kaip mažiausiai įdomų. Amnestija panai kino, o prisieku siuosius išvaikė. • Likusieji buvo užversti klausi mais, pvz.; Ar ri boja Lietuvos Konstitucija pre zidento teises? Kas yra infliacija? ir 1.1. Paaiškėjo, jog žemę užsienie čiams parduoti galima - kad ir vazonuose;aneksija - tai, kai vienas žmogus okupuoja Įeitą, bet nieko
ma patek ti į ministeriją. Temidė ir Mr. Teisin gumas buvo išrinkti po šokio su balionu, suspaustu pilvais, kuomet paaiškėjo jog, teisinin kas turi būti lankstus ne tik pro tu, bet ir kūnu. Nuotraukoje ma tote Mr Teisingumą, spinduliuo jantį teisybe. Mediumas baigėsi arba nesibaigė tuo, kad vidurnaktį buvo sudainuota “Teisin gų metų” ir ...”Gaudeamus igitur”(iš la pelių). ■ Mintimis dalinosi Daivis, Tomas, Mo nika, Eglė, Jonas, Jurga, Gabija ir kt.
Vilma JANKUTĖ Komunikacijos fak. I k. Autorės nuotraukos
1996.03.07
Universitas Vilnensis
VILNIAUS UNIVERSITETO SPORTO - TECHNIKOS KLUBO (vairuotojų kursų) DARBO PLANAS 1996 metams
*
THE NORDIC-BALTIC • SCHOLARSHIP PROGRAMME J ’
UŽSIĖMIMŲ PRADŽIA: - balandžio mėn. 22 d. Pabaiga -birželio 28 d. - rugsėjo mėn. 12 d. Pabaiga -lapkričio 20 d. KAINOS: teorija - 85 lt., 1 valanda vairavimo - 12 lt.
The Nordic information office in Vilnius announces that the finai date for submitting applications for scholarships granted by the Nordic Council of Ministers concerning the spring semester 1996 is the lst of October 1996.
The Nordic-Baltic scholarship programine is specially designed to enable advanced students, researches and teachers from institutions of research and higher learning in Lithuania, Latvia and Estonia to study in Denmark, Norway, Sweden, Finland and Island during a limited period of time (1-6 months). '
MOKOMOSIOS MAŠINOS: “Ford-Escort”, “Žiguliai 21011”.
UŽSIĖMIMAI VYKSTA Čiurlionio 25,1 a. 4 aud. 2-3 kartus per savaitę.
UŽSIĖMIMŲ PRADŽIA
11
' <
17 vai. 30 min. NORINTIEJI įsigyti vairuotojų “B” kategorijos teises, gali pasirinkti sau tinkamą laiką ir iš anksto užsirašyti pas VU sporto - technikos klubo e vedėją.
VU S. T. K. ADRESAS: Čiurlionio g. 25, IV stud. bendrabutis, I a. 5 kambarys. TELEFONAI: darbo - 23 09 40, namų - 76 55 24.
The Nordic-Baltis scholarship schcme is open to all areas of study and research. Priority will, however, be given to areas of study/research that will promote the further development of the Baltic statės as well as areas where the special competence and experience of the Nordic countries can be adopted. e Agood working kncwledge of Eriglish or command e of a Nordic language is a necessary prereąuisite.
Andrius SAPOŽNIKOVAS € VU sporto - technikos klubo vedėjas
The scholarships are or.ly a means of finincing the
actual period of study. Cont^cts with institutions of •••••••••••••••••»••«•••••• research and higher learning in the Nordic countries Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamentas should be established, and study opportunities neprie LR Vyriausybės skelbia konkursą užsienio lietuvių (Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Ųstųosj • Vokietijos ir kt.) vaikų, gotiated by the researches individually before they jaunimo švietimo ir poilsio Siovykic _______ & “Atgaja” bei Baltijos apply for a scholarship. 4 The Nordic information office, acting as intermediary, provides application forms for the Nordic-Bal |d: regiono tautinių mažumų vaikų kųtūrinės integracijos bei tic scholarship programme, as well as further infor užimti. 1 iepos - rugpjūčio mėn. istorijos stovyklos “Baltija” vadovų vietoms mation on the programme and on institutions of re Reikalavimai: Aukštasis išsilavinimas (arba pedagog. search and higher learning in the Nordic countries. profilio aukštųjų m-klų kuriai), 'pedagoginio darbo arba
I
I
■ aavardę, gimimo metus, išsilavinimą, mokymo įstaigos larbo stovyklose Stovyklos vyksis: address I pavadinimą, jos baigimo metus (jeigu patirtisf^kmžiū^: mokotės - kursą,iki 30 m.Our I ipecialybę, mokymosi vietą), kokiose stovyklose dirbote, Nordiska informationskontoret (Šiaurės kraštų ■ iarbo bei namų telefonus,Paraiškas adresą. prašytume siųstiikįl996.03.30. Nurodyti: vardą, I —-X.---------informacijos biuras), Paraiškas siųsti: Regioninių problemų ir tautinių mažumų — ------x Sl(yšių su užsienio lietuviais Išganytojo 4, 2001 Vilnius. 1 lepartamento prie LR skyriui. J. Tumo-Vaižganto g. 2, 2600 Vilnius.
Išsamiau informuojame tel. 61 07 92, 22 09 74. Atsiuntusieji paraiškas bus kviečiami pokalbiui.
Dėl ilgamečio Universiteto darbuotojo profesoriaus
Roberto Žiugždos mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius Istorijos fakulteto darbuotojai
Visiting hours: vveekdays 10.00-13.00,14.00-17.00 Tel. 22 22 U
Liūdesio valandą dėl mylimo tėvelio mirties nuoširdžiai užjaučiame
Genutę Kirkienę VU Istorijos fakulteto darbuotojai
12
Zfttayaa/ fki 7a edt focuat az tfadt 7ttocaad aatae'tdtteta dtadeotad - aeyatt tcdtt atfefaayad tam. £ad o$£dta 7aoa
s4tma Mate*. *(/tfa cafazMOctfa afae tat, 6a&, dat ti
. uta tdtt^d Ttaūa’-'tdttėtą, 7a utdtčta - 46~aodtad tnetad ^oaafaattatne ^tataetdtteta tat^uidfyfa ll^tatoetdttad> g..-..
i
'fyttaeadtd'', fef/faž fa atdau t?eatuataade 'laataode, %tacteu>tteta&aattėfa.
y,"
flet 7a tau Mitatta, taėfa, faidcat^/a^, fac tau faida^tt, tfetoeztoatfaufe - faiecfa^td t mad - ^a^idctad ^ttaeadtd" zeda^fa. Vtdaata taodiaat# daečtcf t* Tftady aatiedOd ~~~—
Musų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lankų. SL 321. Užs. Nr. 136. Rinko ir maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENE
"fattue'cdttad 'Ittaeadtd'
udta^ctfad Me&tyaod