visu
saliu vfiobecaazM,vicnyuires«
caRVBims sco oencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ BALANDŽIO 15 D.
*
Nr.19 (1399) 1987 M. GEGUŽĖS 22 D.
PENKTADIENIS KAINA 2 KAP.
iiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiir
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO KOMITETE Gegužės 14 d. įvykusiame Uni versiteto komjaunimo komite to posėdyje buvo aptartas inter nacionalinis darbas medicinos ir prekybos fakultetuose. Šiuo klausimu kalbėjusios komiteto narės A. Monkauskaitė bei I. Kuktaitė pažymėjo, jog šiuose fakultetuose vyksta nemaža in ternacionalinių renginių, palai komi ryšiai su daugeliu TSRS bei kai kuriomis užsienio aukšto siomis mokyklomis. Komjaunimo komiteto nuta rime MF ir PF internacionalinio sektoriaus darbas įvertintas tei giamai. VU komjaunimo komitetas patvirtino į užsienį vykstančių studentų būrių sąrašus. Svarstyta personalinė byla. Už girtavimą iš VLKJS eilių paša lintas FF studentas A. Padervinskas. „T. S." inf.
PIRMAJAI KNYGAI Universiteto lituanistai suren gė vakarą, skirtą pirmosios lie tuviškos knygos 440-mečiui. Va karo metu docentas A. Jovaišas papasakojo, kaip gimė knygos idėja, kaip ši svajonė buvo puo selėjama, nušvietė raštijos pradi ninkų, Mažvydo veiklą.
Lituanistams teko uždavinys iš leisti pilnus Mažvydo raštus. Planuojama atlikti ir daugiau dar bų lietuvių raštijos pradininkams pagerbti: išleisti monografiją ėpie A. Kulvietį, suorganizuoti mokslinę konferenciją Lietuvos švietimo istorijos klausimais, įren9ti nuolatines raštijos pradinin kams skirtas ekspozicijas. Apie Mažvydo muzikinę veik lu susirinkusiems papasakojo Valstybinės konservatorijos dės•ytoja J. Trilupattienė. Vienuoli ka Mažvydo giesmių, įdėtų „Ka tekizme", buvo labai gerai ži nomos tuometinėje Lietuvos Di džiojoje Kunigaikštystėje. Susirinkusieji į vakarą, galėjo 1 pasiklausyti šių giesmių — jas »tllko J. Nako vadovaujamas an samblis. Lina VAITKUTĖ
TRUMPAI Universitetas apdovanotas aukštojo ir specialiojo vl. m°kslo ministerijos bei ln < Svlet,mo. aukštųjų mokyk'4 lr mokslo Įstaigų darbuoto |ų Profsąjungos CK Pereinamąja raudonąja vėliava, kaip 1986 v sasąjunglnio konkurso gestudentų buities, darbo lr Po’lslo sąlygas nugalėtojas.
v • Universitete lankėsi Maskkvui aukStoslos komjaunimo morni? , profesorius, vienas žy miausių šalyje komjaunimo istotyrinėtojų V. KRIVORUCEN. Svečias susipažino su su t aukStąja mokykla, kalbėjosi u“, komjaunimo aktyvu aktuamoVaauš<ima*OmJaUnlmO gYVenI‘
Dėmesio, kolegos studentai! Artėjant sestai primename vie ną svarbią naujovę, įtvirtintą TSRS aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministro įsaky mu. Cituojame: „.. .panaikinti egzistuojančią sąlyginių perve dimų į aukštesnį kursą sistemą. Nustatyti, kad studentams (>avasario sesijos metu gavusiems ne
VERTA NEPAMIRŠTI daugiau, kaip du nepatenkina mus pažymius, gali būti nustato mi įvairūs akademinių įsiskolini mų likvidavimo terminai, bet ne vėliau kaip iki faktinės užsiėmi mų atitinkamame kurse pradžios dienos. ..
Studentai, nustatytu laiku ne likvidavę įsiskolinimų, turi būti pašalinti, arba, jeigu to negalė jo padaryti dėl svarbių priežas čių, gali būti palikti kartoti kur so, arba jiems suteikiamos aka deminės atostogos..."
SPORTO IR MENO ŠVENTĖ SAULĖTEKYJE
ATEINANTIS SEMESTRAS: ką darome, ko tikimės Šiemet vasara vėluoja, o sesi, ja — ne. Vis dažniau pavarto me paskaitų konspektus, hglau sėdim skaityklose, kalbam su draugais apie artėjančius egza minus. Greit prabėgs Si sesija, vasara. O koks bus ateinantis semestras? Kaip, atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų reformą, pertvarkoma mokymo sistema pasakoja gam tos fakulteto dekanas, docentas R. Tarvydas: — Pagal naują mokymo pla ną pradėsime ruošti plataus pro filio biologus ir geografus vidu rinėms mokykloms. Jiems bus dėstomos naujos disciplinos: bio loginis eksperimentas mokyklo je, ESM taikymas biologijoje, darbų organizavimas mokykil niame sklype ir kitos. — Gamybinio profilio studen tams taip pat paruoštas naujas mokymo planas., (vedame naujas specializacijas, kurios labiau siai reikalingos respublikos liau dies akiui vystyti. — Sudaromos naujos moko mųjų ir gamybinių praktikų programos. Stengiamės, kad stu dentai gamybinėse praktikose susipažintų su tuo darbu, kurj teks dirbti baigus Universitetą — Pertvarkoma ir materialinė techninė fakulteto bazė. Re organizuojamos senos ir kuria mos naujos mokymo mokslinės laboratorijos, tokios kaip geolo ginių procesų matematinio mo deliavimo, ESM displėjų klasė. Ichtiologijos laboratorija ir kitos. O kaip pasikeis pats mokymo procesas? — Paskaitas paliksime. Tai svarbus kūrybinis dėstytojo ir studentų aktas. Dėstytojai per duos ne tai, kas vadovėliuose, o naujausią mokslinę informa ciją, taip pat kels įvairias svar bias problemas, nagrinės meto dologinius klausimus, pateiks naujausios literatūros sąrašą. — Paskaitų sumažės, bet di dinsime savarankiškų studijų krūv|. Paskaitų laikas I kurso studentams neviršys 28, Ii ir III kursų studentams — 22, IV — 18 valandų per savaitę. — Nemažai laiko bus skiria ma kolektyviniam savarankiš kam darbui su mineralų, au Kalų, gyvūnų iškamšų kolekci jomis tyrimų laboratorijose Daž niau studentai dirbs ir garny binlų organizacijų padaliniuose. XXX i Dekanatuose dar ruošiami (vairių permainų planai. Sup rantama, apie daugelį Iš Jų stu.Htai dar nežino. Todėl ir ne sitikėjome Iš mūsų užkalbintųjų Išgirsti kategoriškų nuomonių. Tai, koks bus ateinantis semestras, priklausys ir nuo jų pačių. *r. ,vi^ ,dėlto: ko tikisi studen. tai, kokios dar problemos, Jų nuomone, reikalauja sprendimo? IV kurso teisininkė: — Aš manau, ateinantis se mestras nelabai skirsis nuo šio kadangi taip greitai peršokti 1 savarankiškumą neįmanoma. Mes Juk neįpratę savarankiškai dirb ti, o be to. .. ką veiks dėstyto jai? Persitvarkymas liečia ne tik studentus. Kodėl taip mažai yra dėstytojų, l kurių paskaitas studentai veržtųsi? Iš kitos pu-
(nukelta j 2 psl.)
ŪKIO TARYBOS POSĖDIS Kas mėnesį rengiami Univer siteto ūkio tarybos posėdžiai. Praėjusį kartą buvo apsvarstyta kaip rengiamos artėjančiam se zonui praktikų, sveikatingumo stovyklų bei poilsio bazės. Šiuo klausimu kalbėjo doc. V. Kindu rys. Doc. L. Simanauskas aptarė ūkio padalinių veiklą 1986/87 m. m. ir ūkio darbo plano vykdy mą. „T. 3." inf
1 Tarybinis studentas
ATEINANTIS SEMESTRAS: ką darome, ko tikimės (atkelta iš 1 psl.) sės — kodėl net l įdomiausias paskaitas. Jei dėstytojas nežymi nebuvusių, dažnai susirenka tik trečdalis kurso? III kurso fizikas: — Atrodo, kad tos būsimos studijos bus kažkuo panašios 1 studijas pagal laisvą grafiką. Nesiimu spręsti, tai gerai ar blogai. Aš asmeniškai savaran kiškas studijas įsivaizduoju kiek kitaip. Salia visiems privalomų disciplinų turėtų būti tokios, kurias studentai pasirinktų pa gal pageidavimą. Pavyzdžiui, man patinka filosofija, ir aš studijuoju ją giliau. — Ateity reikėtų pakeisti ir studentų vertinimo už visuome ninę politinę veiklą formą, Kam reikalingas tas visas savo nuo pelnų Išdėstymas ir balų rankiojlmas? Už Įvairiausias smulk menas prirašoma balų. Ir nieko gero nenuveikę, staiga tampa, me visuomenininkais. Vlsuomenlnę-polltinę veiklą Įvertinti už tektų ir penkių balų. III kurso medikės: — Tikimės, kad ateinančiame semestre galėsime patys suda ryti egzaminų grafiką. Kituose fakultetuose tokių problemų Jau seniai nėra. Mūsų nuomone, per medikų skirstymą reikėtų atsi žvelgti ne Į surinktus visuome ninės veiklos balus, o l pažan gumą. Bet iš kitos pusės, jei Jau žmogus pasimokė iki šešto kurso, tai nors jo Įskaitų kny gelėje yra ir prastesnių pažy mių, Jis vertas gydytojo, o ne... felčerio diplomo. — Sugaištame daug laiko li goninėje, kurioje turime budėti kartą per dvi savaites ir kurio je esame niekam nereikalingi. Važiuoti l Santariškes vien tam. kad panešiotum termometrus, paskui kelias valandas vaikštinėtum be darbo — naudos iš to tikrai niekam nėra. Remigijus, III kurso biologas: — Ateinanti semestrą bus ma žiau užsienio kalbos pratybų. Daugiau reiks mokytis namie. Bet ar Įmanoma išmokti sveti mą kalbą tik iš žodynų ir teks tų Reikia kalbėti. — Skaudu, kai studentai pas kiriami dirbti ne pagal specia lybę. Gal būtų geriau, jei penk tame kurse diplominius ir kur sinius darbus rašytų pagal už duotis tų Įmonių ir Įstaigų, su kuriomis palaiko ryšius, o pas kui Į jas sugrįžtų? Kalbėjosi Aušra CHLEVICKAITĖ Aušra 2VINAKEVICI0TĖ
DARBO VASARAI ARTĖJANT Tą trečladienĮ pramonės eko nomikos fakulteto SSB „Tau ras" nariai rinkosi Į lnstrukta žą. Mat Jie Įnirtingai ruošėsi darbo semestrui. Dauguma bū rio narių — pirmakursiai, kol kas dar tik Įsivaizduojantys stu dentišką vasarą. Ką Jie mano apie SSB? Ko tikisi? Kokius pla nus kuria? Tą Ir bandau sužl. noti, užklausdama kelis busi muosius narius. LORETA. „Tauras“, klek žinau, vienas iš geriausių statybinių būrių. Dauguma jo narių — ekonomistai, kurie stengiasi iš laikyti senas, gražias būrio tra dicijas. Kiek keista, kad vadas savo nuožiūra renkasi žmones. Nors taip gal ir geriau — susirenka Įvairiausi, Įdomiausi studentai, pilni idėjų, kūrybinių Jėgų. Nuo to priklausys viso būrio nuotai ka. O juk taip svarbu, kad visi būtumėm linksmi, Išradingi. . . Tikiuosi visų pirma geros va saros. Ir įdomios, žinau, kad reiks daug ir neblogai dirbti, bet (kad ir kaip Juokingai tai
LAUKIAME KAŽKO NEPAPRASTO...“ geriau pažint savo draugus. O, be to, kultūringas, turiningas laisvalaikis. .. Ko tikiuosi? Užsidirbti ir nau. Jų Įspūdžių. Žinoma, geriau bū tų užsidirbti, bet nepersidirbti... TAUTVYDAS. Džiugu, kad Į Kybartus važiuoja daug grupiokų. O tai reiškia, kad grĮšim, tapę gerais draugais. Kas nėra girdėjęs apie pui kias studentiškas vasaras... To dėl aš frgi laukiu kažko gra žaus, kas padės atsigauti po pa vasario sesijos. Žinoma, stengiuosi ir pats kuo aktyviau dalyvauti kultūrl. niam darbe, padėsiu organizuo ti poilsio vakarus. Daug žada mūsų agitbrigada. „Tauro “būrio vadas DAIVIS. Kiek tai priklausys nuo manęs, pasistengsiu, kad būtų grąžin tos fakultetui senos SSB tradi
cijos. PEF-o būriai turi būti vie ni iš pirmųjų Universitete... ir pageidautina respublikoje. Toliau ugdysim agitbrigadu tradicijas. Ne paslaptis — šie met pasirodėm geriausiai... — Su pavydu Dalvis kalba apie „2i. linus“. Ne, ne todėl, kad Istorikų būriai geresni. Mat čia ne blogai uždirbama__ Komisaras RAIMONDAS išdi džiai tyli. Nenori išduot savo perspektyvinių planų. Mat jis, kaip ir Dalvis. mano, kad „Tau ras“ šiemet bus geriausias, o kaip tai bus pasiekta, ką nu veiks pats Raimondas, kol kas paslaptis... Ir visi ekonomistai lyg vienas tvirtina: „Tikimės kažko nepa prasto. . . Ką gi, laikas parodys. O dabar belieka Jiems palinkėti sėkmingos sesijos ir, žinoma, geros vasaros. Laima STAUCYTĖ
tik du: mūsų „Archeos" ir VVPI „Perkūnas". Studentai veržiasi j šj būrį, bet, sužinoję, kad jiems neužskaitys praktikos, neužsibū lį Putelkį pasidalinti mintimis apie na. Sis klausimas Pedagoginiame institute išspręstas, nes studen šio būrio organizavimų. tams užskaitoma pedagoginė N. Puteikis: — Mums labai gėda, kad tik praktika. V. Vainilatti:s šiais metais buvo suoorganizuo— „Archeos" — pamaininis tas archeologinis būrys. Tokie būriai jau prieš 10 metų veikė būrys. Dirbs po 25 žmones. Pa darbas — žemutinės Baltarusijoje, pora penkmečių vy grindinis ko restauravimo darbai Latvi pilies kasinėjimai (tarp senųjų būsimo tautų joje. Tuo labiau, kad LKP CK ir pionierių rūmų, LTSR Ministrų Tarybos 1987 me draugystės muziejaus ir istorinio Man, tų nutarime „Dėl istorijos ir kul etnografinio muziejaus). toks tūros paminklų išsaugojimo" yra kaip SSB vadui, susidarė nurodyta, kad kasmet turi būti įspūdis — dar yra daug forma ne mažiau kaip 5 archeologiniai lių dalykų. Kad ir instrukcijų be mūsų restauravimo būriai. Deja, jų yra galybė! Kam reikalingas
būriui sportinis organizatorius, gelbėtojai, gaisrininkai, draugo vininkai, visuomeniniai autoins pektoriai, sanpostininkės? Juk dirbsime Vilniaus centre. O da bar žmonės sesijos metu turi iš klausyti dar papildomas paskai tas. Sutinku su komisaro nuomone, kad reikalinga kažkokia kompen sacija. Juk mūsų būrio nariai gaus žymiai mažesnį atlyginimų, nei kitų. Todėl galėtų būti nors jau užskaitoma praktika.
beskambėtų) darbas manęs ne baugina. Manau, kad (vairūs turiningi poilsio vakarai padės išblaškyti nuovargį... DALIA. Praėjusios vasaros mes, galima sakyti, visai ir nematėm. Baigiamieji egzaml. nal, vė.iau stojamieji, O dabar tikiuosi „atsigauti“. Laukiu links mos vasaros, manau, kad bus gerai organizuotas darbas ir poilsis. Kaip pirmakursę labai vilioja SSB, nes tikiuosi kažko naujo, nepatirto, gal net nepa prasto. Gal geriau būtų, kad būrį sudarytų atskiros grupės, kad galėtumėm daugiau susldraugaut. Juk niekur kitur taip neatsiskleidžia žmonių charak teriai, kaip dirbant. Taip jau bū na, kad daugiau bendrauja bu vę SSB nariai, o ne grupiokal... RIČARDAS šypsosi. SSB labai reikalingi po pirmo kurso, nes tai — pirma rimtesnė proga
TRUMPAI-APIE „ARCHEOS“ Vasario 13 d. „Tarybiniame stu dente" buvo išspausdintas Nikos Aukštaitytės straipsnis „Neabejin gi senamiesčio likimui". Jame iškelta mintis — kodėl nepalik ti SSB archeologiniams darbams! Šiandien toks SSB jau yra. Tai „Archeos". Išvertus iš graikų kal bos — senovė. Neseniai įvyko paskutinis šio archeologinio bū rio susirinkimas. Paaiškėjo, kad darbas pradedamas nuo liepos 6 dienos, studentai bus apgyvenidnti bendrabutyje. Po susi rinkimo paprašiau būrio vadų Valdų Vainilaitį ir komisarų Nag
DIDINANT LIAUDIES
KONTROLES VAIDMENĮ KELETAS KLAUSIMŲ UNIVER SITETO LIAUDIES KONTROLĖS CENTRINES GRUPĖS PIRMININ KUI DOC. ANTANUI APYNIUI. Skaitytojus, matyt, labiausiai domina Universiteto liaudies kontrolės centrinės grupės veik los efektyvumas. Mūsų liaudies kontrolės cent rinei grupei priklauso 27 nariai.
Yra 4 sektoriai: mokslinės veik los. mokymo kontrolės, ūkinės veiklos ir organizacinis. Klek, vienas sektorius turi savo pla ną. reguliariai atlieka Įvairius patikrinimus. Galiu paminėti ke letą svarbesnių mūsų centrinės grupės patikrinimų, kurie iš tikrųjų buvo gana efektyvūs. Štai, pavyzdžiui, sodininkų bend rijos veikloje yra daug trūku
— Ačiū už pokalbį. O kaip seksis pirmoji archeologinė SSB vasara — parodys netolima atei tis. Jolanta NARBUTYTE
mų. Buvo sudaryta speciali ko misija (pirmininkas P. Bruzgu lis), kuri patikrino šios bendri, jos ir Jos pirmininko B. Gurklio veiklą ir Iš tikrųjų surado gana daug trūkumų: neteisingai api forminamas neetatiniams dar buotojams užmokestis už darbą, pagrobti du rulonai tvoros tink lo, trūksta 50 gelžbetonio stul pelių, piktnaudžiaujama premi juojant valdybos narius, jau praėjo penkerl metai, kai egzis tuoja bendrija , o 29 Jos nariai iki šio patikrinimo dar buvo neįnešę nė vieno rublio, (tai aiškus valdybos apsileidimas), net 61 sodininkas bendrijos na. riu tapęs, bet Iki šiol nepatei kęs reikiamų dokumentų; nesu
prantama, kaip galėjo „Ąžuoly no“ nariais tapti net 142 asme nys, kurie nedirba Universite te, o yra modelių namų, autoserviso, vaistinių, kirpyklų dar. buotojal. O tuo metu net 73 Universiteto darbuotojai laukia eilėje, kada Jiems bus skiriami sklypai. Galiu pasakyti, kad šio tikrinimo rezultatai buvo pateik ti Universiteto administracijai ir skubiai buvo Imtasi velksminęų priemonių trūkumams pašalinti. Panašių tikrinimų buvo ir dau giau. Smulkiau visus čia sumi nėti nėra galimybės. Bet apie svarbesnius vis dėlto norėčiau pasakyti. Pavyzdžiui, maieriall(nukelta Į 3 psl.)
UNIVERSITETAS: ŽMONĖS Aš norėjau šito interviu. Jau čiau. kad antraip kažko netek siu, neturėsiu. Dešimt metų va dovauta mūsų „Ratilio" — ko ne sukaktis? Prisiprašiau dviems vakarams Į repeticijas. Tiesa, tuos vakarus Jaučiausi didele „berazume“. Aš žinau, kad razumnals Ji laiko koresponden. tus, kuriems kažkas sutrukdė atvykti interviu. . . Bet -dabar gailu pasidalinti tuo. kuo tuos vakarus su manim dallntasL Ir vėl — pamenu vieno nežurnallsto žodžius, kad žurnalistai linkę užkasinėti. Manau, kad čia vis tik yra kitaip — per gi lu. kad užkastum, gali pati ne bent užsi. . . To ir bijau. Tai niekam nebe naujiena — ne pirmi metai vis girdisi prie kaištų „ratiliokų“ adresu, o |ų ypač pagausėjo po gastrolių Prancūzijoje — esą. per daug akademiški, nenuoširdūs, pozuo ją Ir visaip kitaip? Tik dar ne galvojau. kad Ir ansamblyje Jau Juntamas nepasitenkinimas, te. gul kol kas tik iŠ „viršaus", iš pačios Z. Kelmlckaitės: „Čia ir yra pats sunkiausias laikotar pis — išėjimas Į sceną jau turi patirties. Tokiam buvime Jau yra akademiškumo, nebėra to Jaudulio - viskas paprasta ir aišku: analogija su Kauno „Žal giriu". . . Ji kalbėjo, o mano bloknote gausėjo brūkšnelių ir taškelių — pasijutau nepajėgianti nei fiksuoti, nei sugauti visą tą žo džių srautą. Viliuosi, kad liko bent tai, kas rupiausia. — Ramune, prašau užveski — Oi. broliuk, broliukėli. . . Ji kelissyk pakoregavo tai, ką pati vadino dainos ryškumu ir pribėgo prie manęs: „Supranti, man tai pagrindinė problema, svarbiausias dalykas: ar gali folkloras ateiti Į šiandieną? Ar mes galim gyventi XIX, XVIII amžiuje? Aš gi negaliu reika lauti. kad mano studentai eitų Į paskaitas su drobinėm kelnėm ir sijonais. Tai gi nuodėmė, pre tenzija. melas. Man folkloras — gyvas daiktas, tai negi aš turiu žiūrėti Į fokloro pateikėją kaip į eksponatą — taigi ne bež džionė ji kokiai Reikia natūra liai reaguot. o ne romantizuot. Pamėgdžioti tiksliai — taigi sve timų minčių gromuilojlmas, svar biausia, kad ta svetima daina taptų tavo išraiška, tavo mintim". KELETAS ASMENINIŲ PAŠTE. SĖJIMŲ ARBA NEKUKLUS KLAUSIMAS
Ją pasėjusiai Įdomu stebėti. Ir tiek. Nes. kai užsimiršta žo džiai. apiblunka tarp daugybės kitų veidų jos veido bruožai, išlieka vaizdas. Aš, ko gero, per daug sau leidau mėgautis tuo stebėjimu taip, kad suslda rė lyg ir dvigubas efektas: Z. Kelmickaltė, kaip nuolatinis ste bėjimo objektas ansambliečiams ir aš prieš Ją — kaip laikinas. Galvoju. Iš kur tas ryškumas? Na, ji nebijo būt Juokinga — tai faktas. Repeticijų metu ji viską aiškina paprastai. Popu liariai — pati pašoks, padai nuos. Ką neišeina pasakyt žo džiu — pasako judesiu, akimis, mimika. Ir taip, kad nieko kito nelieka, kaip tai pagauti ir pra. tęsti. Štai repetuoja „Rituok vai nikėli": „Ne. ne — čia gi tam sus momentas — kada vainikas ritasi per stalą — taigi, viskas baigtai Vyras, valkai, darbai. Taigi dramatiška situacijai Ir nereikia sentimentų.- Taip steng tis, kad vaizdas užsifiksuotų" . . .Štai taip — svarbiausia — jausti, matyti tai, kam ta daina buvo skirta — Ir nemeluoti. Ir reikalauja griežtai: „Jei iau pasldarėt „liaudies artistais", tai ir parodykit paskirtą valią ir galią, čia negalima atsistot uz kito nugaros. Pasitikėjimas — geras dalykas, bet reikia kru vinai dirbt!“ Taip, čia Ir netyčia per koncertą sijonui krintant — privalai galvoti, kaip gražiai iš sisukti Iš gan nemalonios situa cijos — turi suvaidinti. Štai repetuoja šoki. Ir viskas turi būt iš karto: ir kontaktas su partneriu, ir šokio charak terls. Ir gerai, Jei tu žinai, ko atėjai Į ansambli, Jei ne. . . Ir keistas dalykas. To. kas. atrodo, turėtų gniuždyti — nė ra. Distancija lyg Ir tirpsta. To lydžio vis lengvesnė Interpreta cija. Taigi, viskas perdėm relia tyvu. Kiekvienas metodas geras, Jei. . . Su didžiausiais išvedžioji mais Išdrįsau paklausti: „Jums neatrodo, kad esat truputi des potė?“ „Kitaip turbūt ir būti negali, nes rėklu dėl to, kad dievas da vė gerklę nemažą, o rikiuotu, tvarkau, kartais ir pasitrankau įpykus dėl to. kad Juos vis dėl to labai myliu. Daugiausia py los gauna gabūs. Gailu apsirik ti, bet kad neįžvelgiau indivi dualybės?. . 4 Aš tikrai katego rlška, bet maksimalus atsidavi mas turi būti abipusis“. Ją pašėlusiai Įdomu stebėti.
Kada rūstauja repetuojant „Anksti rytą", „Kokia gi čia tra gėdija? Čia gi Jaunimo meilės daina . . .Persitvarkyt. . .“ Kada trumpą nedidelės „visuotinės psichozės" pertraukėlę despe ratiškal parodijuoja: „Zombiai ateina, atidunda".. . Kada Įpu sėjus repeticijai sugriūva grupė tiesiai iš koncerto ir ji nekan: riai kamantinėja, ir apsiramina Išgirdus, kad atidalnuota kaip reikiant, paskui sutrinka pati paprašyta ataskaitos. Kada išvy niojusi koncertavusių jai atneš tas gėles, aikteli: „Nabagės, ap šąlę“.i Kada Juokiasi kažkokiu nenusakomu, paukštišku Juo ku. Ją pašėlusiai įdomu stebėti Iš ŠIRDIES, ARBA ŽMONĖS SU MĖLYNĖM GRAŽESNI Mano klausimas buvo siaubln. gal nekonkretus: „Kas buvo „Ra tllio“, kaip dešimties metų pas tovus santykis?" Domino viskas: nuo paties atėjimo i ansambli iki požiūrio Į mūsų kartą. Atėjimas buvo paprastas. Už ėjo 1 repeticiją apsižvalgyti, ži nojo, kad ankstesnioji vadovė ruošiasi išeiti. Kažkas Įteikė gvazdikų puokštę kaip naulai vadovei. Ir pasiliko. Ir — de šimt metų — be Jokios atvan gos. Tokia Jos kategoriškumo iš raiška: „Jei nori, tai 1 dugną, puse kojos neišeina“. Su pus amžiais, sakosi, negalėtų dirbti. Jai patinka jaunatviškas azartas. Įdomesnis klystantis žmogus, atviras nervas tikresnis. Gražu, kad su mėlynėm — tai tikras daiktas. Bijo tylenių, tokių, ku rle Į akis tiesiai nežiūri. Ieško gyvenimo dialogo (štai ir atsva ra kategoriškumui). Keistas jai žmonių egoizmas. Įžeidžia sce nos siekimas bet kokiom prie monėm, skaudina nesveika kon kurenclja, sunkus naujokų pri ėmimas ansamblln? Stebisi ko dėl, vis dėlto, ne per daugiau šia ansambliečių Imasi vadovau ti kolektyvams: „Ar iie nestip rūs. ar bijo darbo? O liaudies kūryba — gyvastis. Liaudies dvasingumas — šaltinis, oazė, bet ten reikia ateiti, ateiti su nebijojimu“. Ir negalėčiau pasakyti, kad tai, ką Išgirdau, buvo nenuo širdu. Kaip neabejoju, kad Ji galėtų ir suvaidinti (ne ta, teat rlne prasme) su tokia vaidyba, kokios pati reikalauja scenoje krintant sijonui. Solveiga ČEPONYTĖ Valdo VILŪNO nuotr.
3 Tarybini* studentą*
mo dirbant, bendraujant su ki tais būreliais, apdovanojant kon ferencijų laureatus. SMD veikla — ne meninė; bet reikėtų, kad studentai patys visais būdais kel tų ją j viešumą.
— Kokie pasiūlymai būtų dėl SMD veiklos organizavimo for mos!
Baigėsi konferencijos Universi tete. Kaip sekėsi jas organizuo ti, kokios problemos; mintys likilo fakultetų SMD vadovams. Į klausimus atsako filologijos fa kulteto doc. B. Stundžia, preky bos fakulteto doc. J. Libonas ir chemijos fakulteto doc. R. Kaz lauskas. — Su kokiomis problemomis susiduria jūsų fakulteto SMD! FilF SMD vadovas, doc. B. Stundžia: — Didžiausia problema, su kuria susiduria SMD vadovas, — tai konferencijos laiko klausimas. Konferencija kiekvienam SMD dalyviui, studentui turėtų būti šventė, o ne paprastas susibėgi mas, derėtų pasimokyti iš Lenin grado, Maskvos universitetų SMD, — jų konferencijos — tai dideli renginiai, vykstantys net dvi dienas. Su minėta problema glaudžiai susijęs konferencijos tezių spaus dinimo klausimas. Pageidautina, kad leistų spausdinti tezes jau vien tam, kad konferencijai pa teikti pranešimai turėtų išlieka mąją vertę. Nerimą kelia ir tai, kad nema žėja studentų nesuinteresuotu mas SMD veikla, nes joje daly
— Reguliari, ne formali bū relių veikla būtų didžiausias mū sų laimėjimas. Norėtųsi, kad SMD būreliai taptų tikrais moksliniais vaujantys praktiškai nėra skati kolektyvais. Tai būtų idealu. — Vadovams nemoka, o darbo nami. Manau, SMD prestižas pa kils, kai studentams stipendija daug. Ką šiuo atžvilgiu mano bus diferencijuota. Norėtųsi ti pats vadovas! kėti, kad dėmesys SMD veiklai — Vadovavimas SMD, būre didės. liams — rimtas visuomeninis dar
Doc. J. Libonas: atskiruose būreliuose, o šiais — Studentai paruošia neblo metais dar padarėme atidarymo gų mokslinių darbų. Juos būtų plenarinį posėdj. Turėjome sve galima sėkmingai pritaikyti čių iš Užgorodo ir Baltarusijos praktikoje, bet, pavyzdžiui, universitetų. Pranešimų skaičių prekybos ministerija su jais net truputį sumažinome penktakur bū nesupažindinama. Reikėtų kaž sių sąskaita — keturiuose buvo perskaityti 36. kaip pradėti organizuoti darbą. reliuose Doc. R. Kazlauskas: Juk svarbiau turinys, o ne skai —Labai prasta mūsų materiali čius. — O kas, jeigu surengus di nė bazė: trūksta geros aparatū baigiamąją SMD konfe ros, reagentų. O be jų — gerų delę dalyvautų visų darbų nepadarysi. Be to, nėra renciją, kurioje aukštųjų mokyklų ko slėpti, menkesnės ir studen respublikos tų žinios, nėra entuziazmo. Su atstovai! Po to — suruošti dis mažėjus konkursui j mūsų spe kusijų vakarą, vakaronę ar dis cialybę, praktiškai jstoja visi, koteką! Doc. J. Libonas: kurie išlaiko egzaminus. — Taip, būtų labai įdomu. Šiemet mūsų konferencija vy Bet pas mus net Universitete tokia konferencija neorganizuo jama. O juk galėtume aptarti aktualiausius pranešimus, susu muoti rezultatus, apdovanoti įdomiausių darbų autorius.
problemos ir lūkesčiai
Doc. R. Kazlauskas: Mūsų Universitetas draugauja su daugeliu šalies universitetų, kurių SMD nariai dažni svečiai mūsų konferencijose. Norėtųsi, kad negirdėfume svečių nusiskun dimų: tai antros antklodės ne duoda, tai ilgai reikia laukti, kol apgyvendins...
— Kokie SMD santykiai su de kanatu ir studentais! — Dekanatas visaip remia SMD veiklą: svarsto jos darbą fakulteto tarybos posėdžiuose, padeda spausdinti pranešimus sąjunginėms konferencijoms. Ne seniai taryboje akcentuota, kad būrelių veikla turi būti susijusi su atskirų katedrų mokslo tiria muoju darbu. Iš studentų norime daugiau ini ciatyvos. Iniciatyvos ir entuziaz
bas. Tačiau kiekvienas dėstyto ko balandžio 10 d., ir turėjome, jas už vadovavimą būreliui jaus palyginus, nedaug laiko prane tų didesnę atsakomybę, jei jam šimams paruošti, nes, kaip be už tai būtų skaičiuojamas krūvis būtų, tai juk ne teoriniai, o eks arba būtų diferencijuojamas at perimentiniai darbai. lyginimas. O dabar — etatas ne — Ar patenkina dabartinis diferencijuotas ir kiekvienas konferencijų vedimas! Gal turite dėstytojas gauna stabilų atlygi kokių nors pasiūlymų! nimą pagal užimamas pareigas. Doc. J. Libonas: Dėl vadovų darbo — baigda — Šiais metais mūsų fakulte mas norėčiau pridurti, kad SMD te konferencija vyko dvi dienas. būreliams turėtų vadovauti žmo Buvo atvažiavę svečių iš Lat nės, kurie ne tik atsidavę moks vijos universiteto. Iš viso pers lui, bet ir yra puikūs pedagogai, kaityti 76 pranešimai. Tik gaila, moka rasti bendrą kalbą su jau kad ne visi studentai galėjo nais žmonėmis, juos uždegti. dalyvauti konferencijos darbe: — Dėkoju už pokalbį. paskaitų nutraukti neleidžiama.
Audronė 5ERPETYTĖ XXX
— Su kokiomis problemomis susiduria fakulteto SMD!
Doc. R. Kazlauskas: — Šiemet pabandėme „pa grąžinti" konferenciją. Anksčiau tik pranešimai būdavo skaitomi
— Toks renginys net Univer siteto mastu neruošiamas. Tie sa, rudenj vyksta kaip ir bai giamoji konferencija, bet tai tik rezultatų susumavimas. (domus dalykas būtų ir nau dingas. Tik reikėtų gerai apgal voti jo formą. Pavyzdžiui ben droj salėj (ne tokioj kur kėdės pritvirtintos prie grindų), su „laisvu" mikrofonu surengti dis kusinį vakarą, kuriame būtų ga lima netik pasidalinti mintimis, bet ir pasilinksminti. Pirmiausia, ma nau, tokį vakarą reiktų suoraanizuoti Universitete, o jau po to — ir visų aukštųjų mokyklų mastu. Toj pačioj Lietuvėlėj beveik nieko nežinome vieni apie kitus. Labai jdomu būtų pasiklausyti.
Snieguolė KRISČIONAITĖ
MŪSŲ KOLEGŲ MINTYS
VISI... Nuo 1986 metų lapkričio mė nesio VISI SMD pirmininku iš rinktas Arvydas TYLA. Naujasis pirmininkas pasako ja apie draugijos veiklą: — VISI SMD panaši į kitas aukštųjų mokyklų mokslines draugijas. Darbai atliekami vi sus metus. Na, o kas padaryta ir kaip padaryta įvertinama per apžiūrą. Po apžiūros — konfe rencija. Šiemet ji jau praėjo balandžio 27—28 dienomis. Gali ma sakyti, kad apie 30% pateik tų darbų — tikrai verti dėmesio. Mano manymu, daryti „didžio sios" konferencijos, kuri su kviestų visas aukštųjų mokyklų SMD, nėra reikalo. Kiekviena
mokykla turi savo specifiką. . . Ne paslaptis, kad ir vie nos aukštosios mokyklos SMD konferencijos tik vidutiniškos. Tad kam daryti „vidutinišką iš visų"? Nors tai mano asmeninė nuomonė. Po pirmųjų kursų stu dentus reikėtų diferencijuoti į mokymosi grupes. Tai turėtų įta kos ir SMD veiklai. Tuomet stu dentas galėtų nagrinėti „savo" temą. Aš manau, kad tiesiog būtina įvesti privalomą SMD (arba mokslinio mąstymo pag rindų kursą). Dabar VISI SMD darbe daly vauja apie 1400 studentų (apy tikriai 35 procentai). Tai nedaug, nes kiekvienas busimasis inži nierius turi būti ieškotojas. Dalia SKĖRYTE
VVPI... Baigėsi 41-Oji SMD konferen cija. Pareikšti mintis apie SMD darbą, paprašau VVPI studentų mokslinės draugijos pirminin ką, prof. dr. Antaną PAKERĮ: — Sujungus geriausių autorių pranešimus, kaip Jūs sakote, i vieną — didžiąją konferenciją, kurioje dalyvautų, tarkim, po tris mokslinių pranešimų auto rlus Iš kiekvienos aukštosios mokyklos — diskusijų vis vien nebūtų, nes pranešimai skirtin gi. Manyčiau, kad reiktų suda ryti kuo artimesnių temų sek cijas. kur žmonės dirbtų kolek tyviai Gailu pareikšti „utopine" minti: kelioms aukštosioms mo. kykloms spręsti tą pačią prob lemą, nagrinėti kompleksines temas, kad ir lietuvių kalbos žodyno sudarymą. . . Kol dar yra temų Įvairovė — diskusijų nesulauksime. Be rel kalo studentai kaltinami pasy
DIDINANT LIAUDIES KONTROLES (atkelta Iš 2 pisi.)
nlų vertybių ir energijos taupymo Unlverstteto padaliniuose Patikrinimas, arba polltekonomljos katedrų darbuotojų pėda, ąoglnlo krūvio planavimo ir vykdymo, atkreipiant dėmes! ŪL.. —, ,I darbą su neakivaizdininkais, pa tikrinimas, arba arba vėl vėl — — Univer Univer- tikrinimas, siteto organizacinės ir _ ............... finanslpzės_ .veiklos, .. . . . n vykdant ūkiskalti-
n*s sutartis, patikrinimas, kasMėt ™*t mes atidžiai patikriname, kaip Universiteto pa ■ r— Ltiv padaliniai pcuc. ■ ■ „oi po" siruošia ri,ošla žiemos sezonui... Kiek, Klek, vieno patikrinimo rezultatai svarstomi Liaudies kontrolės -—--i antrinės grupės posėdyje, pri imamas konkretus nutarimas, pareikalaujama nedelsiant •Sfąisytl surastus trūkumus. Tuo ir Pasireiškia mūsų darbo veiks mingumas. Dažnai būna taip, ,rr'es antrą kartą tikriname, žiūrime, ar Jau pašalinti tie trū"Umai, kurie buvo atskleisti per Pli-mąjĮ tikrinimą. t„JuS ^'bėjote apie Unlversiteliaudies kontrolės centrinės Kaupės darbą. 0 juk yra ir atr=?u!s 'budies kontrolės grupės ■akultetuose, kituose padąil. lrL«ose- Jūsų minėtame nutarime tiJc Pabrėžiama, kad reikia ■nuosekliai gerinti liaudies kont■ gruPlą Ir postų veiklą, Inant kiekvieno liaudies dirba? erlaus darbą“. Kaip los k,,?»n!verslte*® kiekviename faor, „le yra liaudies kontrolės p, p,p$s- Tai tikrieji mūsų pagalri«Jnka ’ mQsų aktyvas. Kai kurai* grupės Iš tikrųjų dirba geko< veH«smlngal. Tai matematlmnl- medirinos, prekybos, che. di.?s; filologijos fakultetų liauvv,H*-.ntrolės grupės. Štai, nas»«ii lu ' matematikai egzaminų mi„ metu tikrino, kaip eqzaKarUk°tOj?i laikosi egzaminų star? I?aičio reikalavimų. Nuvėh,„kai kurie dėstytojai zami°Ja l e<Jzamlną, perkelia eg zamino laiką. Daug kartų tikri
no, ar tvarkaraštyje nurodytu laiku vyksta užsiėmimai. Ir štai užfiksavo, kad ne visi visuome. ninlų mokslų dėstytojai atėjo i paskaitas (1986.11.06), lapkričio 25 d. vyko ne visi vokiečių kal bos užsiėmimai. Iš pažeidėjų bu vo paimti raštiški pasiaiškini mai,, pareikšti griežti Įspėjimai. Įdomus matematikų — liaudies kontrolierių darbo bruožas yra tai, kad jie vieną kartą patikri na, suranda trūkumus, nurodo Juos pareikalauja ištaisyti, u po kurio laiko vėl patikrina žiūri, ar ištaisyti trūkumai ar ne? Taip buvo su skaičiavimo technikos panaudojimo mokymo procese tikrinimu. Gerai dirba filologijos fakulteto liaudies kontrolieriai. Štai per metus Jie atliko net trylika Įvairių patik rinimų: kaip fakulteto patalpos parengtos naujiesiems mokslo metams, ar visų katedrų dėsty tojai turi kalendorinius planus, kaip organizuojama pedagoginė praktika, kaip dėstytojai Įvykdo pedagoginio darbo krūvį, ko. klos 15 bendrabučio studentų buitinės ir kultūrinės sąlygos ir t. t. Rasti trūkumai paskelbiami specialiame stende „Liaudis kontroliuoja“. Efektyviai dirba chemijos fakulteto liaudies kont rolės grupė, kuriai vadovauja doc. R. Sabonienė. Štai grupės sudaryta komisija tikrino orga ninės chemijos katedros pedago ginį, metodinį, auklėjamąjį ir mokslinį darbą, rado nemažai trūkumų. Tikrinimo rezultatai buvo svarstomi fakulteto ta ryboje, susilaukė didžiulio at garsio, teko net įsikišti Univer siteto partiniam komitetui, kuris sudarė naują komisiją, pakarto tinai tikrino, s rezultatai buvo aptarti partiniame susirinkime, priimtas specialus nutarimas. Chemikai atliko daug įvairių pa tikrinimų, geras jų darbo bruo žas — jeigu jau kurią proble mų iškelia, stengiasi ją išspręs ti Iki galo. Na, o silpniau dirbančių liau-
VAIDMENĮ dies kontrolės grupių turbūt ir gi, yra? žinoma yra. Koks pagrindinis šių grupių darbo trūkumas? Svarbiausias trūkumas, kad pa tikrinimai būna paviršutiniški, formalūs, apsiribojama darbo klaidų ir nesėkmių konstatavi mu. Atskleidžiamų trūkumų prie žastys neanalizuojamos, nepa teikiama konkrečių pasiūlymų, kaip ištaisyti padėtį. Tarp tokių grupių galima paminėti fizinio auklėjimo katedros, administra cijos ir kai kurias kitas. Neretai turbūt Universiteto Liaudies kontrolės centrinė gru pė gauna ir įvairių skundų, sig nalų, pranešimų? Gauname, tačiau pasakyti, kad daug, negaliu. Svarbiausia, kad kiekvienas skundas labai ati džiai patikrinamas. Paprastai sudaroma speciali komisija, fak tai giliai Išanalizuojami, patei kiamos Išvados ir Imamasi veiks mingų priemonių, kad trūku mai būtų kuo greičiau pašalin ti. Štai iš chemijos fakulteto buvo gautas skundas apie ne. tvarką 13 bendrabutyje, apie bendrabučio komentantės L. žukienės ir Universiteto ūkio pa dalinių aplaidumą. Įdomu tai, kad mūsų komisija tik pradėjo tikrinti skunde nurodytus trū kumus, o reikalai staiga ėmė gerėti: atsirado ir naujų kriauk lių, ir dušų, ir elektros Įrengi mų, ir tapetų. Tuoj pat buvo surastas naujas stalius, tvarko mos durys, langai, spynos... Bet nejaugi visa tai nebuvo ga. įima daryti be skundo pagalbos? Būna ir tokių atvejų, kai skun de pateikiami neteisingi, šmei žikiški faktai. Tenka juos taip pat ištirti, patelkti Išvadas, ap ginti nekaltą žmogų. Ačiū už pokalbi. Kalbėjosi A. REMEIK1S
vumu, sakoma, kad Jie niekuo tltuto sąlygomis. Darbus būtų nesidomi. O argi galima domėtis galima diferencijuoti į pirmųjų viskuo, susigaudyti Įvairiose Ir baigiamųjų kursų. sferose ir sugebėti diskutuoti, Iš studentų norėtųsi daugiau išklausius penkių — dešimties savarankiškumo. Juk yra tokių minučių pranešimą? studentų — laboratorijų labo kuriems dėstytojas Man regis, kad reiktų tikslin borantų, ti apžiūrų nuostatus. Dabar 1 nurodo užduotis, priima spren SMD apžiūrą nepriima tų dar dimus už juos, kai turėtų būti bų, kurie ginami kaip diplomi tik idėjų palaikytoju, darbo ska niai . . Manau, kad toks vertini tintojų ir konsultantu mas yra nepagristas, ypač Ins. Aušrė VENGRYTĖ
Gegužės 15 d. įvyko filologi jos fakulteto studentų susitikimas su svečiu iš Belgijos, rašytoju Eduardu Cinzu. Eduardas Cinzas gimė 1924 metais Žemaitijoje — Rietavo miestelyje. Vėliau mokėsi Telšiuo se, dirbo Kaune. 1944 metais per sikėlė gyventi j Belgiją ir dabar dirba Briuselyje. Pagrindinė E. Cinzo kūrybos tema — lietuvių pabėgėlių gyvenimas užsienyje. Visi kūriniai — novelių, romanų formos. „Greitai skaitytojus pra džiuginsiu nauja knyga — „Ita liškos novelės", kurioje supažin
tuvių rašytojai J. Baltušis, V. Bubnys, V. Sirijos Gira. „Labai mėgstu M. Sluckj, tačiau kartais jo negaliu suprasti". Vienas žymiausių, visiškai ne seniai pasirodęs knygų lentynose E. Cinzo romanas — „Raudono arklio vasara", kuriame rašyto jas kelia labai šiuolaikiniam jau nimui aktualias problemas. Be šio kūrinio, plačiai žinomi ro manai išleisti užsienyje „Brolio Mykolo gatvė", „ideologija", „Mona" arba pas mus išėjęs šios knygos vertimas „Spąstai" ir kt. „Visada mėgau tylų kaimą,
„0 AŠ—LIETUVIS...“ dinsiu su Italijos gyventojų džiaugsmais ir rūpesčiais". E. Cinzas — rašytojas, niekada neprarandantis humoro jausmo, mgkantis puikiai bendrauti su pub lika, pabrėžė, kad belgai labai apsukri tauta, jeigu pastatė na mą keturiais kampais, tai jame būtinai atsiras keturios krautu vės ir dvi kavinės. O aš lietu vis, atsiprašau, žemaitis". Ir tikrai, kaip teko pastebėti savo leksikone jis dar puikiai randa senų žemaitiškų žodžių. Ypatingai E. Cinzas mėgsta lietuvių prozą. Tačiau greta pui kiai išvystytų intelektualinių sluoksnių, rašytojo nuomone, lie tuviams būdingas temų pasikar tojimas, uždarumas: „Lietuvių li teratūra turi būti skersvėjuose, kad ją veiktų kitų šalių literatū ros”. E. Cinzo mėgstamiausi lie
kuriame gali bendrauti su išori niu pasauliu ir kartais noriu gy venti Lietuvoje. Bet rojaus nie kur nėra, gyvenimą gali sukurti tik darbščios rankos. Ir dabar sunku tikriausiai būtų keisti sa vo aplinką, jau per 40 gyveni mo metų pripratus prie Belgijos žmonių, peizažų, Briuselio. At važiuoju čia kas du metai pasi svečiuoti. Visada esu labai šiltai sutinkamas ir jaučiu didelį ma lonumą bendrauti su jaunimu, ypač su studentais. Briuselyje mielai lankausi organizuojamuo se susitikimuose su lietuviais, o taip pat veikiančiuose žemaičių, dzūkų klubuose. Tačiau tikrąjį lietuvių kalbos grožj pajunti bū damas čia, gimtojoje Lietuvoje ir neįsivaizduoju, kaip galima tokią kalbą užmiršti."
Henrika KUZMINSKAITE
4 Tarybinis studentas
ORATORIŲ KONKURSUI PASIBAIGUS
Jūs negalite bendrabutyje mo kytis? Trukdo iki vidurnakčio grojantis kaimynų magnetofo nas? O gal nepakenčiate kambariokės įpročio — 6 valandą pradėti rytmetinę mankštą?. .. Jei jūs vilniečiai, gal jums nak timis miegoti neduoda mažos se sutės ar broliukai?,. O gal jūs paprasčiausiai pervargote ir norite pataisyti sveika tą? Tada, nieko nedelsdami, eiki te gyventi j studentų sanatori ją — profilaktoriumą. Absoliuti ramybė bet kuriuo paros metu, sotūs, vitaminingi, ka loringi pusryčiai, pietūs bei va karienė, nervus raminanti arba ta, po to gilus miegas — ir ga
OLANDŲ 51: čia labai gerai tykla, kur kiekvieną dieną prista toma respublikinė bei sąjunginė spauda. Čia beje, kaip ir kiek vieno aukšto toje, galima pasi žiūrėti televizorių. Mane po sanatoriją-profilaktoriumą vedžiojo ir viską aprodė labai mielos ir nuoširdžios gy dytojos — V. Novikienė ir M. Pečiulienė. Jeigu jums ten gyve nant prireiktų psichologo pagal bos, neskambinkite pasitikėjimo telefonu, geriau kreipkitės į šias medikes.
rantija, kad įskaitas išlaikysite iš pirmo karto. Be to, jūsų paslaugoms įvai rios vonios, dušai, sauna, gydo mosios fizkultūrinės grupės. Fi zioterapijos kabinete jus pasitiks vyr. seselė H. Fedaš, kuri pasiū lys dar įvairesnių procedūrų. Būtų galima ir pas stomatolo gą užeiti, ir dantų protezavimą atlikti, deja, šie kabinetai dar neveikia (po remonto) tik todėl, kad negauta linoleumo... Prafilaktoriume veikia ir skai
O dabar — artėja sesija: į*, miegės naktys, šlapi rankšluoį. čiai ant galvų, juodžiausios ka vos puodukai, nervinis šokas eg. zamino išvakarėse... Viso to nebus, jei jūs gyven site profilaktoriumel.. Nauja pamaina prasideda ge. gūžės 29 d. Pareiškimai į profi laktoriumą priimami VVU stu dentų profkomitete arba fakulfe. tų profbiuruose. Aušra ŽUKAUSKAI
UŽ SVEIKĄ GYVENIMO BODĄ
0 TRADICIJOS GILIOS VU „Auksaburnių“ konkur so nugalėtojas, PEF studen tas Artūras SUBAČIUS. V. VILŪNO nuotr. Išbandyti savo Jėgas pritai kant išklausytą oratorinio meno teorinių žinių kursą pasirodė nelengvas uždavi nys, pareikalavęs pasiryžimo ir drąsos. Todėl ne vieną konkursantą teko padrąsinti, įtikinti, Jog „ne šventieji puo dus lipdo“. Oratorių konkurse dalyva vo įvairių fakultetų ir spe cialybių atstovai. Todėl įvai ri ir Jų viešai pasakytų kal bų tematika. Dalis kalbėjo klausimais. artimais savo specialybei ir gražiai derino profesionalias ir oratorinio meistriškumo žinias. Kiti šiame konkurse pasisakė nū dien aktualiais arba pačių pamėgtais klausimais. Šia prasme įdomūs savo turiniu ouvo PEF IV kurso st. 2. Mlkuiytės pasisakymas „Dar karią apie impresionizmą". J. Akromaltės „Visuomenės mlkrostruktūra", FilF Ii k. studen tės J. Jablonskytės „Už blai vų gyvenimo būdą". Audito rijos susidomėjimo ir teigia mo žiuri įvertinimo susilau kė PEF III kurso studento A. Subačiaus pasakyta kalba „Protingų poreikių formavi mas", Dailės instituto V k. studento A. Uždavinio „Isla mo dailės semiotika", medi cinos f-to III k. studentės E. Žilinskaitės“. Apie AIDS viru są". Beje ši jaunoji lektorė iki konkurso debiutavo S. Neries mokykloje mokinių auditorijoje, kur pelnė jau nųjų klausytojų pripažinimą. KĄ DAVĖ KONKURSAS?
Pirmiausiai, dalyvavusiems jame buvo gera proga pa tikrinti oratorinio meistriš kumo žinias bei sugebėjimus praktikoje. Konkurso pabai goje žiuri komisijos pirmi, ninkas J. Butkevičius apiben drino konkurso rezultatus, nurodė stipriąsias ir silpną sias konkursantų kalbų pu ses. Didelis pagalbininkas konkurse buvo klausytojai. Jie gyvai reagavo į pasisa kančiųjų kalbas, patelkdavo klausimus bei pastabas, da lyvavo vertinant ir renkant geriausią „Auksaburnį". Tai gi, ir jiems buvo nauda. Antra, konkursantal, ruoš dami kalbas, turėjo galimy bę pagilinti savo žinias Iš rūpimos sferos konsultuoda miesi su dėstytojais — spe cialistais. į tai atkreipė dė mesį konkurso dalyvė Ž. Mikulytė, kuriai, ruošiant kal bą malonu ir įdomu buvo bendrauti su dėst. dailėtyri ninke J. Kimbartaite. Trečia, konkursas parodė, Jog mūsų studentai yra pajė gūs tapti gerais lektorlaispropagandistas, tik jie stokoja iniciatyvos, gerų no rų ir praktinių įgūdžių. To dėl oratorių konkursai bus organizuojami kasmet. Pagaliau, oratorių kon kurse buvo Išaiškintas ge riausias Universiteto „Auk saburnis“. Tai — PEF pra monės planavimo sp. III k. studentas Artūras Subačius. Vėliau Jis gynė Universiteto jaunųjų lektorių garbę res publikiniame aukštųjų mo kyklų studentų-jaunųjų lek torių konkurse ir pelnė ten prizinę trečiąją vietą. Kaip prizininkui Jam skirtas kelia lapis į tarptautinę studentų stovyklą. ORATORIŲ KONKURSO ORGANIZACINIS KOMITETAS
Žmonės masiškai žaloja savo sveikatą (vairiais būdais: rūky dami, perslvalgydaml, vartoda mi alkoholinius gėrimus. Visi gerai žino šių įpročių žalą ne tik iš straipsnių, bet iš stebė jimų, bei asmeninės patirties. Susidarė paradoksali situacija: žmogus nenori sau gadinti svei katos, bet visokiausiomis — tei sėtomis Ir neteisėtomis — prie monėmis tai daro. Norint sup rasti šio paradokso kilmę, reikia atskirti du dalykus — žalingų (pročlų pradžios priežastis nuo priežasčių, kurios skatina jau įsitvirtinusius veiksmus. Gimdamas žmogus neturi reik mės alkoholiui, nikotinui arba persivalgymui. Reikmių objek tais išvardinti dalykai tampa po kelių ar keliolikos naudojimosi jais metų. Ankstyvojo alkoho lizmo tyrimų istorija rodo, kad žalingiems įpročiams Įsitvirtinti padeda tradicijos, neteisinga in formacija apie alkoholio vartoji
mo pasekmes. XIX a. ir XX a. sandūroje Rusijoje buvo plačiai paplitę iš gėrinėjimo papročiai. Kaip nprodo V. Jakutavičius (1984, 1900), „žemiausio sluoksnio" gyventojų tarpe buvo priimta valkus prie degtinės pratinti nuo ankstyvosios kūdikystės, laipsniškai didinant alkoholio dozes. Buvo manoma, kad jei val kui bus duodama degtinės, tai jis negers suaugęs. Kaip pastebi G. Goriačkina (1889) spiritiniai gėrimai buvo duodami išsekusiems, rachitiš kiems vaikams organizmo „su stiprinimui". Kaip rodo Turdo (1866) ty rimai, Prancūzijoje dauguma val kų labai anksti pažindavo alko holinių gėrimų skon|. Žemutinės Senos apskrityje valkai, kokie maži jie bebūtų, per šventes gaudavo savo degtinės porciją. Deme rašė (1886), kad Vokie tijoje motinos ypač tikėjo tei
giamu konjako poveikiu žindo miems kūdikiams. Todėl daugu ma motinų dažnai po keletą šio gėrimo lašų duodavo medžiagų apykaitai „pagerinti". Lietuvoje girtavimas ir alko holizmas paplito feodalizmo laikais. Valstiečiai buvo verčia mi pirkti alkoholinius gėrimus vestuvėms, krikštynoms ir kitoms panašioms progoms. XVIII—XIX a. atskirų dvarų statutai draudė varyti iš smuklių geriančius. Dvarų valdytojai turėjo teisę nubausti žmonas, seseris, tėvus, kurie norėdavo iš smuklės išva ryti savo vyrus, brolius, vaikus. Žodžiu, galime teigti, kad al koholio vartojimo tradicijos, pa pročiai turi didelę (taką for muojantis vaikų, paauglių nuos tatai | aplinkinių girtavimą. Taip pat formuojantis požiūriui | Jo paties alkoholizacijos, jos dina mikos galimumą. Darius URLAKIS Gintas MISIUKEVlClUS
SįSrtaaS
RANKININKŲ KOVOS Rankinis — kolektyvinis žai dimas, reikalaujantis azarto, jė gos, ištvermės. Daugelyje Lietu vos TSR aukštųjų mokyklų ran kinis kultivuojamas kaip priva loma sporto šaka. Mūsų Univercipo — „kam reikalingi papildositete, priešingai, laikomasi prinmi rūpesčiai“. Juk ir taip į tarpfakultetines varžybas (kad ir lengvosios atletikos) atvyksta ne visos komandos. Tiesa, gali ma motyvuoti nenorą priimti rankini j spartakiados privalo mų sporto šakų tarpą materiali nės bazės stoka (o kas kaltas, jei pastatėme sporto salę, netin kamą rankiniui?l). Tačiau kada atšyla oras — rankininkams vi sos galimybės treniruotis lauko sporto aikštelėse. Džiugu, kad fizinio auklėjimo katedros do centas, Universiteto vyrų ranki nio komandos treneris P. Urbo nas ėmėsi iniciatyvos organi-
Antri — prekybos fakulteto ran kininkai. Tolimesnės vietos (ei lės tvarka): ekonominės kiberne tikos ir finansų, pramonės eko nomikos, filologijos fakultetų rankininkai. • Gegužės 8—10 dienomis Ry goje vyko sąjunginis universitetų vyrų rankinio komandų turnyras, skirtas Pergalės dienai. Jame be dviejų Latvijos valstybinio uni versiteto komandų, dalyvavo Ir Maskvos, bei mūsų Universite to rankininkai. Vilniečiai 28:12 nugalėjo antrąją Latvijos univer siteto komandą, 27:20 maskvie čius ir 27:30 pralaimėjo Latvijos universiteto pirmajai komandai. Turnyre užimta antroji vieta ir pelnytas antro laipsnio diplo mas. Tarp rezultatyviausių tur nyro žaidėjų Darius Michelbertas ir Vygandas Diržauskas.
zuoti tarpfakultetines varžybas. Galbūt prigys tie daigai. Lau kiame, nes, kaip parodė taipfakultetinės varžybos, Universitete yra daug gabių, fiziškai stiprių rankininkų, kurie galėtų nemažai pagelbėti .Mokslo" vyrams. RANKINIO KRONIKA
• Lietuvos TSR „Žalgirio" pir menybių Vilniaus zonoje, rung tyniavusi komanda „Mokslas", (veikusi pajėgias Vilniaus peda goginio Instituto, statybos technikumo ir kitas komandas pogrupyje liko antra. Pateko i stipriaušių šešetuką tęsti kovą. 0 Paraiškas dalyvauti tarpfakultetlnėse (vyrų rankinio varžyboseprlstatė^ 5 komandos. Bene atkakliausia kova vyko tarp tei sės ir prekybos fakultetų studen tų. S| kartą pajėgiausi buvo tei sininkai, iškovoję pirmąją vietą.
Virginijus GAIVENIS
SPORTAS, SPORTAS... Kai užėjau į „T. s." redakciją, man buvo pasiūlyta parašyti apie Saulėtekio alėjos sporto aikšty nus — kaip jie paruošti sezonui, kas naujo, kas gero. Ir štai, be vaikštant, besižiūrmėjant, man daug kas pasidarė neaišku. Tie sa, turiu iš karto pasakyti — aikštelės neblogos, gal būt, rei kėtų perdažyti vieną kitą krepši nio lentą, futbolo vartus, paka binti tinklus. Bet visi šie „trūku mai“ neturėtų būti priežastis, kad mūsų, studentiškuose sporto aikštynuose šeimininkautų... vai kai, kuriems, beje, senokai da žytos krepšinio lentos netrukdo. Aš jokiu būdu ne prieš, kad vaikai sportuotų — tai labai ge rai, bet kurgi studentai, kurių matosi tik vienas kitas? Juk visą žiemą ne vienas, ne du, o di džiuliai būriai guodėsi, kad sporto salės laisvos tik kuriais ne kuriais vakarais (tiesa, užmir šau jspėti, kad šis rašinys —
apie diletantišką sportą, o apie sportinius būrelius, sekcijas, ko mandas kalbos nebus). Bet žiema baigėsi, oras atšilo, temsta vėlai — atrodytų, atėjo „aukso die nos" entuziastams. Kokios da bar kliūtys? Gal būt, oras nepas tovus, ar sesija per arti? Ar čia dar vienas patarlės „uždraustas vaisius gardesnis" patvirtinimas? Aš visiškai sutinku — salėje ir grindys medinės, ir tinklinio tinklas geriau kabo, ir dušai po ranka. O lauke — tai vėjai stip rūs, gali ir lietus išprausti — privalumų patalpoje tikrai yra, jų nemaža. Tačiau yra ir trūkumų, iš kurių esminis — sporto salių nėra tiek daug, kad visi j jas galėtų sutilpti... Nejaugi mes dar kartą pasirodysime esą mak simalistai — viskas arba nieko, nejaugi iškeisime komfortą, pa togumus į tikrą malonumą, aki vaizdžią naudą pagaliau. Kad sportas — sveikata, ta pati, beje,
kurios mums labai prireiks per sesiją, žinome visi Kodėl sportininkais tampame tik žiūrovų tribūnose ir prie te levizoriaus, kur bet kuriam žingsniui ar veiksmui randame ir komentarų, ir patarimų, o nesėk mes palydime riksmais, švilpi mu, nedviprasmiškai linguodami galvas: „o aš būčiau...“ Tuos „kodėl" galima tęsti vos ne iki begalybės. O atsakymai? Jis vienas — nenorime mes sportuoti laukei Kodėl — čia ir neaišku — sporto salės ir da bar artipilnės. Gal būt, ypač mer ginoms, trūksta sportinės aprangos, kuria apsivilkus negėda būtų pa sirodyti žmonėms? O gal spor tuoti pasidarė jau gėda? Neži nau... Žinau, kad jeigu aikšte les ir parketu išklosime, tie, kam neįdomu, kam nereikia to spor to — vis tiek neateis...
— Ką galvoja studentas, pa sirinkdamas hobi? — Ar tai nepakenks stipen dijai. Studentas — profesionalo. 15 metų studijavo .pirmame kurse (kol sportavo), o paskui buvo pašalintas už nepažangumą Paradoksas prieš egzaminą galva tuščia, o niekas į ją ne lenda. Kampe stovi kabykla rūbams, o ant jos pritvirtinta lentelė: „Tik dėstytojams". Žemiau ranka prirašyta: „Bet galima kabinti ir paltus". PROTINGI PASTEB&IIMAl Špargalkos naudojimas egza mino metu: būtinoji gintis ar būtinasis reikalingumas? NUGIRSTI POKALBIAI: — Kokią dešrą labiausiai mėg state? — „Daktarišką", tačiau šiuo metu kremtu docentišką. Parinkę doc. Anzelmas KATKUS SS
• Parduodamas sodas (be na melio). „Ąžuolyno" sodininkų draugija VII (119 sklypas). Kreiptis: tel. 76-61-01 | L. Grlgalavlčienę. Dingusį studento pažymėjimų Nr. 850840, išduotą EKFF studen tei Galinai KONOVALOVAI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimų Nr. 8610156, išduotą FF studentui Artūrui GUDYNUI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėsimų Nr. 8610512, išduotą FilF studen tei Aušrai MARTI5I0TEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėsimų Nr. 8611059, išduotą MaF studen tei Tatjanai KURAKINAI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimų Nr. 850914, išduotą PF studentei Vilijai JURGAITYTEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimų Nr.841851, išduotą IF studentei Gražinai BUTKEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėiimų Nr. 831095, išduotą PEF studen tui Artūrui ŽUKUI, laikyti nega liojančiu.
Tarplakultetlnė politinės eko nomijos katedra gilaus liū desio valandą mirus broliui nuoširdžiai užjaučia doc. AVAITKŪNIENĘ._________ Nuoširdžiai užjaučiame EKFF ekonominės kibernetl kos katedros vedėją Raimun dą RAJECKĄ dėl motinos mirties. Ekonominės klbernetlk”5 specialybės studente1 Dėl EKFF studentės Irinos SILIKOVOS mirties reiškia me gilią užuojautą artimie siems ir giminėms. Kuratorė Ir grupės draugai
Linas ČESNULEVIČIUS
LV 14435 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1250 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas“.Telefonas: 61-11-79. «CoseTCKBH cryAeBTs — opran napTKOMa, peKTopaTa, soMHTeTa KOMcoMOAa, npofpKOMa opAenoB TpyAOBoro Kpacnoro SHaMeHH h Ąpy»6u ■apoAOB BuAtHioccKOro yHHBepcirreTa hm. B. Kancynaca. BHAbmoc. PeAaicrop A. Amnrrrac. Ha abtobckom »3Mxe.
Redaktorius A. LIPSTAS