VISŲ &ALKJ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
C3JWBID1S VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1980 m. birželio 6 d.
EINA NUO 1950 METŲ
ĮDOMUS SUSIRINKIMAS Spręsdami daugel) prieš mus Iškilusių uždavinių, ieškodami atsakymo į dominančius klausimus, mes kreipiamės i didžiojo revoliucijos vado Vladimi ro lljičiaus Lenino paliki mą. Ypač brangu visa tai, ką išsaugojo Lenino arti mųjų, kovos draugų at mintis. Veteranų prisimi nimai padeda atkurti Leni no, |>asa k poeto, visų žmogiškiausio žmogaus pa veikslą. Šiais metais, kai pažy mime V. Lenino 110-ąsias gimimo metines, buvo su rengta daug Įdomių susi tikimų, tačiau mums, pir mo kurso matematikams ilgam išliks atmintyje su sirinkimas „Jis gyvesnis už visus gyvus". Siame renginyje dalyvavo III komjaunimo suvažiavimo delegatas drg. Makarovas Svečio prisiminimai apie savo jaunystę, paskirtą
kovai už naujos tarybų respublikos suklestėjimą privertė susimąstyti ne vieną vaikiną ir merginą Nuo pat pirmųjų komjau nimo susikūrimo dienų drg. Makarovas su ginklu rankose gynė revoliucijos idėjas, kovojo už giedrią padangę. Audringais, Įvykiais gausiomis dienomis vyko III komjaunimo suvažiavi mas. — Tai buvo vienintelis komjaunimo suvažiavi mas, kuriame dalyvavo Leninas, — su pasididžia vimu pasakojo svečias. — Vladimiras Iijičlus pasiro dė netikėtai. Jis šypsojo si. Susimąsčiusios akys by lojo, jog šiam žmogui la bai rūpi jaunosios kartos likimasIlgai netilo ovacijos. — Mes buvome visi su žavėti. Prieš mus stovėjo žmogus, kuris viso pasau lio pažangiajai žmonijai tapo naujo gyvenimo sim boliu, — tęsė drg. Maka rovas. — Plojimai netilo
Nepadėjo ir pirmininkau jančio pastabos. Ir tik ta da, kai Leninas, išsiėmęs laikrodi, parodė j |Į pirš tu, ir pasakė: „Laikas", salė nurimo. „Mokytis, mokytis, ir dar kartą mokytis" — šiais žodžiais revoliucijos vadas kreipėsi j susirin kusius. Tai buvo gerai ap galvoti žodžiai, nes iš 62 delegatų nebuvo nei vie no su aukštuoju išsilavini mu. Apie 40 turėjo viduri ni, o visi likusieji — tik pradini išsilavinimą. V. Leninas kalbėjo apie jaunimo sąjungos uždavi nius. — Komunizmo statyto jais galima tapti tik Įsisa vinus žinias, kurias sukau pė žmonija, — pabrėžė svečias šiuos V. Lenino žodžius. — Jūs, jaunoji karta, turite pateisinti V Lenino komunistinės jau nimo sąjungos nario vąrdąBronius AISMONTAS Matematikos fakultetas I kursas
Nr. 19 (1122)
SIAME
NUMERYJE: ĮSKAITAS JAU IŠLAIKĖME. PRASIDEDA EGZAMINAI. ♦ * * MOKSLINIO TYRIMO SEKTORIUS * * * KRAŠTOTYRA * * ♦ SIENINE spauda * ♦ * SPORTAS
Kaina 2 kap.
Poezijos pavasaris — 80 TARYBŲ VALDŽIOS ATKŪRIMO LIETUVOJE 40-MECIUI
Šešioliktą kartą poezijos paukštė pakėlė sparnus skrydžiui po Lietuvą- Še šioliktą kartą iš Universi teto išlydėjome tradicinės „Poezijos pavasario" šven tės, skiriamos Tarybų vaidžios atkūrimo Lietuvoje 40-mečiui, dalyvius. Gegužės 29 dieną po oficialaus priėmimo pas rektorių, dalyviai apėjo Didžiojo kiemo memoria lą, gėlėmis pagerbė poetų atminimą. Susimąstę visi susirinko 'prie K. Donelai čio paminklo. Poetus ir šventės dalyvius pasveiki no universiteto rektorius aikademikas J. Kubilius Jis pabrėžė, kad Universi tetas daug prisidėjo prie šios puikios poetinės tra dicijos, šj pavasari jis pa lydi poetus atjaunėjęs ir atšventęs savo garbingą jubiliejų. Poetinę tradiciją tęsia jaunieji Universiteto lite ratai. Savo linkėjimus ir eilėraščius skaitė V Daunys, V. Kukulas, „Po ezijos pavasario" debiu tante pirmo kurso litua nistė Dalia Dubickaitė. Sveikinimo žodį tarė LTSR nusipelnęs rašytojas nuolatinis komisijos pirmi, ninkas K. Korsakas. Jis Gegužės 29 d. Įvyko respublikinė mokslinė konferencija „Lenininė nacionalinė politi pasveikino Į Poezijos ka ir jos (gyvendinimo reikšmė lietuvių tautai", skirta V.Lenino UO-osioms gimimo meti šventę atvykusius poetus nėms ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 40-mečlui. Plačiau skaitykite kitame nume iš Leningrado, džiaugėsi, ryje. kad „Poezijos pavasaryje"
Nuotraukoje: Justino Marcinkevičiaus autogratai — Uni versiteto studentėms.
dalyvauja vis daugiau svečių. Žiūrovai šiltai sutiko V. Palčinskaitės, M. Kar čiausko A. Maldonio, M.
Boriisovos eilėraščius Ypač Įspūdingai ir šven tiškai skambėjo Ištrauka iš JustMarcinkevičiaus poemos „Donelaitis". Prie K. Donelaičio pa minklo buvo padėtos gė lės, nuskambėjo liaudies dainos posmai. Universi tetas palydėjo Į skrydj simbolinę poezijos paukš tę. Alma Mater palinkėjo jai laimingo skrydžio. Danguolė ClNClKAITĖ Valentina SKUNClKAlTĖ
ETNOGRAFŲ VEIKLA Beveik 30 metų gyvuoja Etnografijos būrelis, vadovau jamas prof. P. Dundulienės. Būrelio nariai kiekvieną vasa rą vyksta į etnografines eks pedicijas, kur renka etnogra finę medžiagą, susipažįsta su šio darbo barais. Studentai daro etnografinius aprašus, fotografuoja, renka ekspona tus. Visą surinktą medžiagą jie atiduoda Unversiteto mokslinei bibliotekai. Studentai taip pat rašo mokslinius pranešimus, ku riuos skaito mokslinėse kon ferencijose, būrelio susirinki muose. Aktyviai dalyvavo būrelio
nariai SMD XXXII Etnogra fijos būrelio konferencijoje. Joje perskaityta 11 praneši mų. Pirma vieta paskirta V kurso studentui S. Gutautui už pranešimą „Žemės ūkio rūmų statybos skyriaus įtaka lietuvių architektūrai", antro ji vieta atiteko III kurso studentei R. Laurinaitytei, o trečioji vieta — III kurso studentei R. Balčiūnaitei ir II kurso studentei R. Jakševičiūtei. Balandžio mėnesį būrelis organizavo ekskursiją į Lie tuvių liaudies meno muziejų. Šio muziejaus vedėja D. Mi kėnaitė supažindino studentus
su ekspozicija, papasakojo apie muziejaus kūrimą bei pasidalino mintimis apie jo ateitį. Šiais metais etnografai ruo šiasi vykti į ekspediciją Tau ragės rajone. Tuo jie prisidės prie šio rajono kolūkiečių buities tyrinėjimo. Rasa BALČIŪNAITE Etnografinio būrelio pirmininkė
BENDRABUČIŲ SIENINE SPAUDA
Poezijos po vasaris-80
AR GALIMA ĮVERTINTI?
BIRUTĖ BALTRUSAIIY11.
Mano žeme, sidabrini sode, obelie su pažadėtais vaisiais, šitas suole, ant kurio sėdėjom Ir kurį iš naujo nudažys ryškiomis spalvom... Nepatikėsiu, kad nebėr pavėsio... Nesulauksiu masinių skridimų | mėnulio kraterius ir slėnius... Mano žeme, sidabrini sode, kirmėlaite, kur mane sugraušl, sandari skrynia, kur būsim dvi tu ir aš... O trečias, o dangus? o aukštai — kareivis ir žmogus? Saulės užtemimas ar valkai naujo karo gedulinguos gniaužtuos?. Mano žeme, ką dabar meni — mezozojaus erą, Nilo dumblą, tikimybę, kad ne viskas žlunga?.. Mano žeme, sidabrini sode, vėl pražydai po žvaigždynų stogu.
Klausimas išties gali pasi rodyti retorišku. . Ką ir kaip vertinti? Vieną gražią dieną kilo sumanymas apsilankyti mūsų Universiteto bendrabu čiuose, o būtent — užeiti į keletą tų šviesių, gražių pen kiaaukščių, kurie rymo stu dentų miestelyje. Tikslas — išaiškinti, koks tenykštis ben drabučių vidaus apipavidali nimas Ypač sudomino stu dentų sieninės spaudos, svai bios agitacinės priemonės, kultūra. Na .žinoma, tūlas tuoj atrems, atseit, koks ben drabutis be savo „Spyglio" ar „Komjaunimo prožektoriaus". DALIA DUBICKAITĖ Žodžiu, kaip gi apseisi be savo sienlaikraščio. Bet, pasi Vaikai per žolę plaukė. rodo, kai kur toks dalykas, Aš debes} ganiau Ir boružes draugai, jau praeities atgyve Vaikystės dieną. — na! Interjero gadintojas, žo Arba kopūsto ausį — džiu, atributas, reikalingas kaip vežimui penktas ratas ko žemė moko Ne, bet pradėkim iš pra Ir ką dangus tai žaliai ausiai suokia. džių „Aukomis“ šį kartą tapo VVU bendrabučiai Nr. 10 — Neužmirštuolių rasos leidžias ant blakstienų. Nr. 13. Pirmiausia užbėgta į Dabar, kai miega tėvas. — Nr. 10-ąjį — prekybos fakul Jo dukterys — teto bendrabutį Prekybos fa auksinio vaisiaus sėklos kulteto studentai kaip preky rudens salų tyloj. Ganau žodžius, bininkai; nors tai ir pirmoji ilgai ganau. „auka" (stengiasi į viską žiū rėti itin „skvarbiom akim“!), prie ko nors ypatingai prikib Ir neramu. O šiltos jūros, ti negali. Žvilgsnį traukia paukščių tarškesys — marga tarybos skelbimų len ką Jie sapnuoja, ką jie sapnuoja. — ta; čia pat sužinau: už ben Ugnie, tavęs, pragariškos gelmės, jūsų — drabučio vidaus apipavidalini simboline karve — mą atsakingas -R. Kopūstas. Ka noriu paklaust. Paklausti, paklausti, paklausti. gi II-ajame aukšte — pavyz dingas fotostendas, kuriame Nuotraukose: Čia prasidėjo poezijos šventė; poezijos — geriausiai tvarkančių kam pavasario dalyviai pagerbė lietuvių literatūros klasikų barius gyventojų bei moks lo pirmūnų nuotraukos Itin atminimą. gražu, kad tvarkingieji šeimi ninkai nuotraukose matomi savųjų kambarių fone — čia pat gali įsitikinti žiuri sprendimo teisingumu. LIAUDIES KONTROLES Vienoje nuotraukoje išvystu DARBO BARAI ir J. Adomonytę — bendrabu čio redkolegijos pirmininkę Užsuku į jaukų kambariuką. Gegužės 29 d. įvyko naujai išrinktos centrinės liaudies Pirmininkė kalba drąsiai, ma kontrolės grupės pirmasis susirinkimas. Grupės nariai pa tyt, jaučiasi „savo ūkio šei siskirstė pareigom, apsvarstė ir patvirtino darbo planą mininke". Iš tiesų, kiekviena me aukšte, — po atskirą sie 1980/81 m. m. CLK grupės pirmininke išrinkta N. Raguotienė — Che ninę spaudos skyrių, kuriuo se nuotraukos, studentų raši mijos fakultetas, niai ar karikatūros. Skyrelis pirmininko pavaduotoju — M. Dudėnas — Prekybos „Žaros" — tipiškas proginis fakultetas bendrabučio sienlaikraštis Mokymo veiklos kontrolės sektoriaus vadovas — S. Paskutiniame aukšte — ateistinio sektoriaus skyrelis. Uosis (EKFF). Nariai. E. Kunevičius — Ekonominės kibernetikos ir finansų Sumanymas turėti atskirą savo fakultetas, R Sabonienė — Chemijos fakultetas, M. Mi- ateistinį skyrių — iš tiesų kalevičius — Fizikos fakultetas, S. Mečėjus — Fizinio rimtas. Tačiau pats jo spren dimas galėtų būti kur kas auklėjimo katedra, C. Gečienė — Filologijos fakultetas. įdomesnius. Nevertėtų apsiri Mokslinės veiklos kontrolės sektoriaus vadovas — L. boti vien rubrika. Norėtųsi Tapinas (Istorijos fakultetas). Nariai: A. Stravinskas — pamatyti įdomesnių karikatū Mokslinė biblioteka, P. Černiauskas — Medicinos fakul rų, vieną kitą žinutę, pareng tetas, G. Tatarinavičlenė — MTS, V. Brazauskas — Pramo tą pagal „Akiračio" laidą bei nės fakultetas, E. Broslavskls — Medicinos fakultetas. pan. Gal net būtų galima pa Okinės veiklos kontrolės sektoriaus vadovas — V. svajoti apie plakatų antireli Mackevičius (Prekybos fakultetas). Nariai: P. Bruzgulis — gine tematika konkursą?.. Gamtos fakultetas, S. Endrluška — Matematikos fakulte Užbėgu į 13-ąjį bendrabutį tas, K. Veželis — Karinė katedra, S. Janušonis — Pramo Du jo korpusai: mišrusis ir fi Už sieninę nės fakultetas, C. Terleckas — Administracija, A. Taunys zikos fakulteto. — Pramonės fakultetas, V. Plesliakas — Teisės fakultetas. spaudą atsakingi fizikai. Ta čiau ypatingos jų veiklos lyg Organizacijos sektoriaus vadovas — A. Laurinčikas ir nematyti. „Mišriajame" kor (Matematikos fakultetas). Nariai: D. Kudabienė — Moks puse — didžiulis stendas, va linė biblioteka, A. Kuncaltytė — Istorijos fakultetas, D. riu tviskančiom raidėm „PerVasiliauskienė — Filologijos fakultetas, V. Rlabkova petum mobile' Administracija. Nukelta į 3 psl.
dėka Metelių Žuvininkystės ūkyje, tobulinant migruojan čio ungurio žvejojimą, gau tas 7000 rub. metinis ekono Įėję į Sarbievijaus kiemelį, įvairios: kolektyviniai ir minis efektas. Reikšmingi botanikų dar praeiname pro metalinę len kompleksiniai moksliniai ty telę su užrašu „Mokslinio rimai, mokslo rezultatų die bai. Parengtas Lietuvos rūtyrimo sektorius". Kokia gimas į gamybą, mokslinės diečių grybų apibūdintojas. funkciją Vilniaus universite konferencijos. Beveik visi Buvo tiriama Tauragno ežero 51 to veikloje atlieka MTS? VVU fakultetai yra sudarę makrofitų flora. Rasta 1965 m. rugsėjo I dieną socialistinio ir mokslinio - makrofitų rūšis. Puvočių apy universitete buvo įkurtas techninio bendradarbiavimo linkėse atlikta inventorizuotų Mokslinio tyrimo sektorius, sutartis su giminingo profi augalų bendrijų chronologinė organizuojantis mokslo tiria lio LTSR MA mokslinio tyri analizė, inventorizuotos 629 savaiminės induočių augalų mąjį darbą. mo institutais. Pirmaisiais metais nagrinė Pramonės ekonomikos fa rūšys. jamos temos buvo visai smul kultetas yra sudaręs kūrybi Mokslinio tyrimo sekto kios, vykdė jas atskiri moks nio bendradarbiavimo sutartį riaus gamtininkų atliekami liniai darbuotojai, ūkiskaiti su Vilniaus Grąžtų gamykla, darbai vertingi liaudies ūkiui nių darbų suma tesudarė šio fakulteto Darbo ekonomi ir gamtos apsaugai. Respubli 205,4 tūkst. rublių. Vėliau kos katedra — su Vilniaus kinė premija suteikta geog imtasi nagrinėti kompleksi TSRS 50-mečio kuro aparatū rafui prof.Basalykui už darbą nes stambias temas kelių ka ros gamykla. „Lietuvos TSR gamtiniai te tedrų ir net fakultetų dar Jau geras dešimtmetis ritoriniai kompleksai ir kraš buotojų jėgomis. 1970 m. vyksta glaudus bendradarbia totvarkos geografiniai aspek ūkiskaitinių mokslo tiriamų vimas tarp Elektrografijos tai“. Atlikti pirmieji bandy jų darbų atlikta 1709,7 tūkst. MTI ir VVU Fizikos fakul mai Skroblio landšaftiniame rub. sumai. 46 proc. visų teto įvairių katedrų kolekty draustinyje, diegiant landšaf baigtų darbų buvo pritaikyta vų, sprendžiant aktualias tinių tyrimų metodiką. liaudies ūkyje. mokslines-technines proble Visko išvardinti neįmano 1980 m. bendra vykdomų mas, tyrinėjant didelės var ma, tačiau paminėti studentų darbų apimtis yra 4 mln. rub. žos puslaidininkių ir dielekt- mokslinės veiklos darbus — Smulkių ūkiskaitinių sutar rikų fizikines savybes, o taip būtina. čių skaičius mažėja. Vidutinė pat ruošiant aukštos kvali Praėjusiais metais moksli ūkiskaitinė sutarties apimtis fikacijos mokslinius dar niame darbe vienaip ar ki 22,5 tūkst. rub. buotojus. Universiteto katedros būtų Botanikos ir genetikos ka taip dalyvavo visi dieninio GAMTA IR MES pajėgios darbus išplėsti, ta tedros darbuotojų tyrinėjimų skyriaus studentai. VIII Są čiau gamybinės bazės bei pa rezultatai taikomi vėžio che junginio studentų darbų Kiekvienas metų laikas pa talpų stoka kol kas yra di moterapijoje Maskvos klini konkurso visuomenės mokslų, delės kliūtys. Patalpų trūksta kose. Genetikai dirbantieji VLKJS ir tarptautinio jauni sipuošia tik jam vienam tin sociologinių tyrimų, kai ku augalų tyrinėjimo srityje, mo judėjimo klausimais vie kančiu apdaru. Visai neseniai sniego kilimu, rioms probleminėms fizikos bendradarbiauja su Vytėnų tiniame ture dalyvavo 94 džiaugėmės bandymų stotimi. fakulteto laboratorijoms. proc. universiteto studentų. o štai dabar akį traukia gaivi Zoologijos katedros perso Miesto turui vietoj numatytų miškų ir pievų žaluma, žiedų Sėkmingam mokslo tiriamų jų darbų vykdymui ir jo re nalo nariai, tyrinėjantieji 60-ies darbų pateikti 73, 57 varške apkritusios obelys. Malonu šiltą birželio popie zultatų spartesniam įdiegimui respublikos upių ir ežerų ir spaudoje paskelbtų mokslinių į gamybą MTS sudaro bend jų maisto biologiją ir ekolo straipsnių autoriais buvo stu tę paklajoti po sužaliavusias kalvas, pasiklausyti ramaus radarbiavimo sutartis su ga giją, tyrinėjimų rezultatus dentai. ežero vandens tyvuliavimo. mybinėmis organizacijomis. pateikia Žuvininkystės valdy Saulė Kulikauskaitė J, Kazlauskaitės nuotr. Bendradarbiavimo formos bai. Tokio bendradarbiavimo
:as tai?
:■ -.'• X ; '/"A;
ia
GERA PRADŽIA
PUSE DARBO
Toks jau studentų gyve nimas — spėjai apsisukti, ir vėl sesija, vėl rūpesčiai, darbas. Nors... dirbti grei čiau turėtume semestro, o ne sesijos metu. Padedant Medicinos fakulteto vyr. metodininkui A. Andriu liui .trumpam žvilgtelėki me i šį fakultetą: su kokia nuotaika šturmuos sesiją medikai. Fakultetas ruošiasi artė-
jančiai sesijai: dirba mokymo-auklėjimo komisijos, organizuojamos sustiprin tos lankomumo savaitės, atsiliekantieji svarslomi... Be to šj semestrą gerai parinktas laikas gamybi niams susirinkimams. Jie rengiami ne pabaigoj, o semestro viduryje. Tai tikslinga, nes ką bepadėsi skolininkams likus keletui savaičių. O tokių, deja, vis dar yra. Norėtųsi pa kalbėti ir apie kitą rūšį „skolininkų". Jie neturi dvejetų, bet... Pirmame kurse iš 34 medalininkų ir
Nuotraukoje: viršuje — farmakologijos egzaminą laiko II k. psichologės; apačioje — prieš kapitalistinių šalių finansų įskaitą EKFF buhalterinės apskaitos studentai. turėjusių atestato vldurkj 5, tik 7 studentai išlaikė egzaminus (o sėslia buvo pati lengviausia) penke tais. Būtų gražu, jei šios sesijos metu fakulteto pir mūnų skaičius viršytų da bartini šimtą. Gera kalbėti apie IV k. gydomosios spec. studen tą, SMD pirmininką K. Strupą, penktakursį R. Bla žį, pediatrijos spec. V k. stud., komjaunimo biuro sekretorių K- Trainavičių. Tačiau yra ir tokių, ku riems šią sesiją ypač rei kės pasitempti. Sesija ranka pasiekiama. O apie darbą kalbės rezul tatai. Tad palauksime jų ir palinkėsime sėkmės kiekvienai atbėgančiai stu dentiškai dienai. Jolita STANKAITYTĖ
I I I I I I I I I Įį I I į I I | I I I I I I I I | I I I I I I I
Neseniai Vilniuje aukštųjų mokyklų diskotekų festivalyje sėkmingai pasirodė mūsų Universiteto matematikos fakulteto diskoteka „Amicus". Neįprastas disko muzikos repertuaras, kompozicijos betarpiškumas — visa tai paskatlno artimiau susipažinti su šiuo kolektyvu. Pasidalinti mintimis sutiko jo vadovas Remigijus Valintas. Pirmiausia galbūt papasakotumėte skaitytojams, kaip atsirado „Amicus"? — Visa tai įvyko, sakyčiau netikėtai. 1976 m. mes, busimieji ansamblio įkūrėjai, susipažinome šokiuose. Pasirodė, kad mūsų pažiūros į šiuolaikinę rok stiliaus muziką sutampa. Nutarėme susiburti į atskirą grupę ir pavadinti ją „Amicus", lotyniškai „draugas". Debiutavome tais pačiais 1976-aisiais, Trakų kultūros namuose, vėliau koncertuodavome vidurinėse miestų mokyklose, savo fakultete. Praėjusiais metais Pirmąsyk išplaukėme į plačiuosius vandenis — dalyvavome I-ajame respublikos aukštųjų mokyklų diskotekų festivalyje. Teko girdėti, jog debiutas Pavyko?
— Taip, gavome žiuri komisijos prizą už... šeiminink iškurną. Šiemet, II-ajame festivalyje, pasirodymas buvo labai sėkmingas — tapome laureatais. Norėtųsi išgirsti apie an samblio dalyvius. — Mūsų diskotekoje daly vauja keturi žmonės. Pradė siu nuo Raimundo Palaičio. Jis — Matematikos fakulteto k kurso studentas. Raimu.'i-
do rankose — mūsų garso aparatūra, apskritai, visa technika. Nauji jrašai — taip pat jo sfera. Remigijus Martinėnas — ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto studentas, diskotekos vedantysis. Labai plastiškas .gerai jaučia šokio ritmą, stengiasi daug impro vizuoti. Turbūt neatsitiktinai šiemetiniame diskotekų festi valyje Remigijus buvo pri pažintas geriausiuoju vedan čiuoju. Eugenijus Valintas — ma no brolis. Vienintelis iš dis kotekos dalyvių, studijuojan tis ne Universitete, o VISI statybos fakultete. Baigė Pa nevėžio muzikos mokyklą. Ansamblyje rūpinasi labai svarbiu komponentu — ap. švietimu. Siame bare reikia parodyti daug išmonės bei iš radingumo. Aš, kaip ir brolis, taip pat baigiau Panevėžio muzikos mokyklą. Studijuoju WU Matematikos fakultete kartu su Raimundu Palaičiu. Esu atsakingas už administracinius reikalus, groju gitara. Pažy mėtina, kad visi mūsų dis kotekos dalyviai, išskyrus Eugenijų, yra WU dainų ir šokių ansamblio nariai. (Eu genijus Valintas groja VISI liaudies šoklų ansamblyje). Problemų taip pat turbūt Iškyla? Labai opi transporto prob lema. Taip pat susiduriame su sunkumais įsigyti naujus įrašus. Siame darbe ištiesų mums labai padeda fakulteto komjaunimo biuras. Ačiū už pokalbį.
S. Povilaičio piešinys.
Atkelta iš 2 psl. Bet gi šis didokas, beveik visą sieną užimąs dro bės plakatas dažnai liūdi tuščias. Neskaito? Kodėl? — Neįdo mu? Sieninis laikraštėlis tuščias, tačiau kokių tik šedevrų ant durų gali pamatyti. Vos ne ant kiekvienų durų atrasi lo tyniškus, graikiškus, o gal net hebrajiškus užrašus. Ir su skaityk, jei ne kvailas, kas gyvena tam ar kitam kamba ry Redkolegijos pirmininkė S. Jagelovičiūtė iškart ima pasakoti apie „nelaimes". Taip, skųstis negali, yra ge rų fotografų, nuotraukos ko kybiškos. Bet va bėda, kad stendų skaitytojai taip pamė go didžiulį „Perpetum mobi le", jog vos tik pasirodo ko kios nuotraukėlės, tuoj jas nutraukia ir — tiesiai į šei myninį albumą. Ką gi, nepa vydėtina redkolegijos duona Štai rudenį stende buvo pri segtas fotociklas „Alma Mater—400". Kur tenl Stendas jau po savaitės mėgėjų buvo „suskaitytas", ir vos keletas varganų parašėlių... liko. Stendą „myli" mišriojo kor puso gyventojai. Ir jokių re zultatų. Gal reikėtų stendą (stiklin ti? Jei kitaip „mėgėjų" ne veiksi, tai gal bent tam tik ras užraktas sudrausmintų? Ir kas čia dėl tokios niekam tikusios tvarkos kaltas — gal bendrabučio numeris — 13. Palikus „velnio tuziną", už bėgu į Istorijos fakulteto ben drabutį Nr. 12. Na, rimtai šnekant, vėl nieko nauja. Be je, kuo toliau, tuo intensyviau pradeda ryškėti WU bendra bučių sieninės spaudos dės ningumai. Esi tikras, kar stu dentai itin pamėgo Čiurlionį, nes kiekviename korpuse už-
tiksi bent keletą reprodukcijų, padrikai išmėtytų po visą aukštą ar net po kelis. Gana rimtas pomėgis; be to — pa togu. Nereikia, kada susigal voja taryba, keisti stendų, nes Čiurlionio kūryba bus ak tuali ir šiandien, ir po metų, ir dar nežinia kiek laiko. Taigi, kabėkit, reprodukcijos, pageltusios ir laiko dulkėm apneštos (tikrasis menas ver tės nepraranda)... Kita itin populiari ir nerei kalaujanti nei periodiškumo, nei operatyvumo medžiaga yra tematika: „Koks mažytis mūsų kraštas". Tai — asme niniai fondai (atvirukų kolek cijos). Iškabinai sykį į metus vietoj „Prožektoriaus", „Spyg lio" ar „Rentgeno" ir džiaukis Nere’k’a kaskart st'bč’oti ir gaišti branoaus laiko sienlaik raščio skaitymui. Eini ir pra eini, niekas tau nuotaikos ne drumsčia... Paskui — dar asmeninė ko lekcija — šįkart atvirutės su sportininkais. Bele kažkokie „perbėjai" jau anakėję nuo traukas nagais — kur ne kur tvvkso balti skutai... Paskntin‘aiar"e — EIZFF bendrabntvie Nr 11 labal su žavi įėiimo anda’la Pateti kas šūkis: „Studente, moky kis, gvvenk ir mvlėkl" To’iau pi — kaip ir v’sur Net lenta ..Mūsų oeri»us’eji" — tuščia Po sesiios nebėra aerUusiuių? Vaikščiot’ tuštokais korido riais, kur vienintelis užrašas „Nerūkomai" (arba — „Čia rūkoma!"), nejauku. Labai daug opių problemų reikia išspręsti bendrabučių redkolegijoms, gerinant sie ninės spaudos kultūrą. Niekas už mus nepadarys, jeigu pa tys nesiimsime. Laukiame jū sų laiškų su pastabom, įdo miais sumanymais ir pasiūly mais. Odeta ŽVILAITYTĖ
laiptas į apačią. Liftas ne veikė. Kieme buvo puiku: švietė saulė, po kojo mis girgždėjo sniegas. Ge rai būtų i gamtą mažumė lei išsprukus. Nespėjau šios minties kaip raikant įsisavinti, kai aš už kampo beišneria buvęs klasiokas Paulius, nešinas slidėmis. — Puiku, — sušnopavo, — aš kaip tik pas tave. Važiuojam užmiestin. Tė vas turi laisvo laiko — pamėtės. ,,Tėvas laisvo laiko tu-
šypsosi maloniai. „Čia tai bent. Matai, kaip moka. Taros trūksta — ne kitaip! Šiandien aš jai padėsiu, o rytoj ji ma ne apgaus." — Jūs darbą savo dirb kite, o ne paslaugas savo siūlykite. Kai paprašysiu skundų knygos, tai žino site! Staiga už nugaros pasi girdo fizikos mokytojo balsas: — Na, ko gi tu širsti. Imk tas kelias kapeikas ir nezirsk, kaip širšė. „Na, čia jau vir-š visko! Tai štai, kaip mes to po puliarumo siekiame! Da bar kapeikos, paskui vie ta mokyklos bufeto eilėje, o dar vėliau — mokėk vi sokias iten nesvarumo būkles ir energijų formu les." Net pažaliavau iš pyk čio. Susigriebiau butelius, išbėgau iš parduotuvės. Ne, šitaip neįmanoma. Ir kokių veidmainių ap supime gyventi tenka. Niekur jokio nuoširdumo. Vos atidarius duris, pa jutau šlepetės smūgį. — Kvaila karvė! Kur gi tu, ožka, mano platųjį si joną nukišai? — pasigirdo iš kambario sesutės bal sas. — Kai rėšiu vieną kartą, tai visą gyvenimą atsiminsi, kaip svetimus daiktus tampytiAš atsidusau, atsisėdau ant sofos. Su palengvėji mu šypsojausi. Pagaliau bent viene nuoširdi būtybė, Kaip gerai: šiandien mes tikrai viena kitą puik’ai suam sime ir maloniai praleisi me laiką.
Niekur jokio nuoširdumo
Kai žmogus iš lovos iš kelia pirmiausia kairę, paskui dešine koją, sako, jog tada visa diena jam nesiseka. Nežinau kaip iš tikrųjų yra, bet aš sten giuosi abi kojas iškelti kartu. Ir, žinote, visa laiką gan pakenčiamai gyvenuBet praeitas sekmadie dar vienas nis... Na, jei toks, tai tikriausiai įlįsčiau į statinę ir nuo visų atsi skyrusi ilgą laiką gyven čiau. Būtent tą sekmadie ni aš galutinai įsitikinau, jog visi žmonės veidmai niai, galvojantys, kaip kitam kokia kiaulystę iš krėsti ar naudos, žinoma, tik asmeninės gauti. Susirinkau tuščius pie no butelius ir ruošiausi eiti krautuvėn. Vos įkėliau koją į laiptų aikšte lę, ant manęs lyg pasiu tęs puolė kaimyno šuo Dafnija. Mažas toks, visa da drebantis, berods, kinietiškos veislės. Urgzda mas įsikabino i palto skverną. Dėl viso pikto Rimvydas DELKUS aš surikau kraują gyslose
stingdančiu balsu. Ciia kai mynės durys atsivėrė ir išlindo ilga kaulėta ranka, kuri pačiupo Dafnija už sprando. Netrukus išlindo šuns ir rankos savininkas kaimynas Simas. — Tu, pupuliuk, nebi jok! Dafnija — be dantų. Dabar pieninius nuolati niais keičla. Aš visai ne dėlto rėman dabar ikiau. Žinai, kaip tik dantį suskaudo. Atrodo, prisimetė nervo uždegimas, — paaiškinau rakindama duris. — Vaje, vaje, nervo uždegimas! Ar pažįstu vie ną šios srities specialistą, galiu tave rekomenduoti. „Na, jau nei Matai, koks gerutis staiga pa sidarė- Aš, reiškia, su tiksiu, o jis ims ir papra šys, kad eičiau pas savo dėdę docentą ir eilinę jo įskaita sutvarkyčiau." — Aš tų specialistų ži nau tiek ir tiek, kaip nors pati susitvarkysiu, be ta vęs, Simuti, apsieisiul — pasakiau ir nusileidau
ri... Dabar tėvas laisvo lai ko turi, o paskui visa sa vaitę prašysi, kad už tave algebros uždavinius spręsčiau. Na, jau ne, ko nebuvo — to nelbus!" — Mane pačią tėvas nuveš, tik. į krautuvę nuei siu, — pasakiau ir nuėjau, Paulius pasiliko išsižio jęs. Jis puikiai žinojo, jog automobilio mano tėvas niekad neturėjo, o, kai iš siskyrė su mama, gyveno kaime ir važinėja arkliu. Parduotuvėj susidėjau krepšin tris pieno butelius išstovėjau ilgą eilę ir tik tada pastebėjau, jog vi? nas butelis įskilęs. Ne. jo kiu ibūdu jo nepriims. Ki šenėj tik 39 kapeikos. — Aš padėsiu vieną butelį — neturiu daugiau pinigų. Va, matote, vienas suskilęs, — pasakiau par davėjai. — Na, ką jūs, imkite visus. Tas kelias kapeikas atnešite. Vis tiek pas mus dažniausiai apsipirkti atei nate, — pasiūlė pardavėja ir sėdi sau tokia apvalutė,
Saulė KULIKAUSKAITĖ
AKADEMINIS IRKLAVIMAS
KRAŠTO TYRININKŲ NAUJIENOS
Bundančios saulės spindu liuose paskendo legendomis apipinta senutė Trakų pilis, sutraukianti daugybę turistų. Tą ketvirtadienio rytą ne vienas iš jų, gėrėdamasis puikiomis Galvės ežero paleido Visuomeninių profesi , .krantėmis, atkreipė dėmesį į jų fakulteto kraštotyros y I didelį būrį jaunų žmonių, rius. I susirinkusių netoliese įsikūruŠiemet net trisdešimt pen-lsioje• „Žalgirio" irklavimo tiems kraštotyrininkams VPFI bazėje. Tačiau ne kiekvienas dekanas doc. P. Užkalnis I žinojo, kad tai studentai, irkįteikė baigimo pažymėjimus. Ijuotojai .norintys išmėginti Džiugu, kad į darnią krašto-1 jėgas žydriosiose Galvės ežetyros organizatorių šeimą įsi- I ro trasose. liejo gražus būrys filologų ir I Iškilmingam LTSR aukštųjų istorikų, žurnalistų ir mate-1 mokyklų akademinio irklavimatikų, bibliotekininkų ir|mo pirmenybių atidarymui ekonomistų puikių šios I išsirikiavo LVKKI komanda, I vienijanti savo gretose daug Į klubą atėjo šventė • — veiklos entuziastų. „T. S." inf. I respublikos ir šalies rinktinės penktą absolventų laidą iš1 kandidatų, WPI, VISI, KPI, IŠPI komandos. Kupini ryžto I laukė varžybų atidarymo ir I mūsų senojo Universiteto irk luotojai, pagrindiniai tituluotos LVKKI komandos varžovai. 1 Ilgam išliks atmintyje šios akimirkos VVU irkluotojams diplomantams: S. Pledytei, J. Skiudulaitei, Z. Karinauskaitei, K. Kmitui (visi EKFF studentai). N. Karinauskaitei (FF), B. Šarauskaitei (MaF), M. Andrijaitytei ir A. Ūsaitytei (abi GF studentės). VVU fizinino auklėjimo katedros vedėjas V. Bimba ir treneris E. Bodindorfas pasveikino diplomantus, įteikė atminimo dovanėles. Komandų kapitonai pakelia vėliavą. Nekantrūs žvilgsniai Klaipėda — Dovilai — Kibi nai — Šernai — Priekulė— Dreverna— Svencelė— Kin tai—Ventės ragas—Rusnė— Šilutė—Klaipėda. Tokiu maršrutu keliavo Universiteto kraštotyrininkai, vadovaujami klubo veterano, Revoliucijos muziejaus moks linio bendradarbio A. Petrašiūno. Keliautojai pabuvojo žy miose istorinėse revoliucinėse vietose, susipažino su kultū ros paminklais. Šios išvykos dalyviai aplankė Dovilų ka rių kapines, o Svencelėje pa gerbė kate žuvusio antifa šisto H. Gedaičio atminimą.
TENISININKŲ PERGALE
S. POVILAIČIO PIEŠINYS
Filosofijos kursai!
ą,Skaitytojų dėmesiui!
Antrakursiai, norintieji ki tais mokslo metais lankytii filosofijos kursus, paduodai pareiškimus j Filosofijos ka■ tedrą Iki birželio 25 d. DIPLOMANTŲ
DĖMESIUI!
ir skubūs žingsniai prie val-nų aštuonvietei. čių, paskutiniai trenerių nu sudėtis kas metai truputį atrodymai ir valtys ant van jaunėja, bet nė viena koman dens... Taip prasideda kiek da neįstengia rasti „vaistų" varžybos, prieš galingą merginų spurtą vienos irklavimo bet jų turinys skirtingas, vandens takeliuose. Treneris Kaip seksis mūsų irkluoto- E Bodindorfas buvo ramus ir šį kartą — aštuonvietė, jams šiandien? Komandines varžybas pra yrininkaujama A. Plačiakydėjo merginos. Jau pirmas tės (MaF), vėl buvo pirma keturviečių su vairininku val VVU merginos bendrako čių startas buvo pergalingas mandinėje įskaitoje iškovojo pralaimėjusios mūsų Universiteto irkluoto- antrą vietą, jams. Pirmos vietos taškus tik vienu tašku pajėgiai pelnė trenerių P. Zinkevi- LVKKI komandai. čiaus ir E. Bodindorfo aukAtkaklias kovas žadėjo ir lėtinės: S. Plėdytė, Z. Kriau- vaikinų startai. Gerą pradžią čukaitė, J. Skiudulaitė, A. padarė L. Jucio yrininkauja Mažeikaitė (MaF), vairininke ma valtis, pelniusi mūsų ko E. Mineikytė (MaF). Porinių mandai pirmuosius „auksi dviviečių valčių klasėje ne nius" taškus. Antrą vietą iš pralenkiamos buvo taip pat kovojo porinė dvivietė (yr. Universiteto studentės L. Pa- V. Mockevičius IF). Trečia vilonytė ir N. Kavaliauskaitė. finišą pasiekė D. Liatuko Tik pajėgiomis LVKKI irkluo (EKFF) yrininkaujama dvitojoms tepralaimėjo jaunosios vietė su vairininku, bei ketrenerės G. Ramoškienės auk turvietė (yr. A. Veitas). Pirlėtinės, plaukusios porine ke mos vietos taškus pelnė koturviete (yr. V. Vižinytė — mandai ir porinės keturvietės MaF). įgula (yr. G. Nedzeveckas). Keleri metai nėra lygių Visada labiausiai laukiamas varžovių Universiteto mergi- aštuonviečių startas. Tikrai
UNIVERSITETO
žavingai atrodo į finišą ban. gomis skriejančios ilgos val tys, genamos stiprių ir vie. ningų aštuonių irklų mostų Čia niekam nekėlė abejonių LVKKI įgulos (yr. K. Babarskas) pergalė. Tačiau VVlj aštuonvietė yrininkaujama A Zarembos (EKFF) nepasidavė tituluotiems varžovams. Antrame distancijos kilo, metre K. Babarsko ekipažas buvo net besivejančių vaid menyje. Iki pat finišo buvo neaišku, kas nugalės. LVKKI įgulą išgelbėjo didesnė patir tis. Treneris R. Budrys svei kino savo auklėtinius, atkak, lioje kovoje pralaimėjusius čempionams tik 0.4 s .Univer siteto vaikinai buvo antri bendrakomandinėje įskaitoje, tik 9 taškais atsilikę nuo LVKKI komandos. Kitą dieną įvyko individualios varžybos. Didelę dalį medalių komplektų parsivežė mūsų irkluotojai, tapę nugi, lėtojais ir prizininkais įv.iiriose valčių klasėse. Šios pirmenybės pademonstravo gerą Universiteto irkluotojų pasiruošimą, už kj komanda ir treneriai nuo džiai dėkoja Universiteto vadovybei, prorektoriui B Sudavičiui, fizinio auklėjimo katedros vedėjui V. Bimb i, padėjusiems organizuoti tie. niruočių stovyklas respubli koje ir už jos ribų. Sis nuo latinis rūpestis įpareigoja irkluotojus ir toliau garsinti savo Alma Mater įvairiose varžybose ir respublikoje, ir už jos ribų. Alma ŽEMClUGOVA Arvydas SlLINSKAS
OLIMPINIAIS METAIS
Įnoringas teniso kamuoliu kas vis dažniau nuskrieja už aikštelės ribų arba įsipainio ja tinkle. Prakaitas graužia akis, lipdo lūpas. O kvėpuo nei teigia KPI treneris. ti... Labai sunku kvėpuoti, Abiem dėl pirmos vietos atrodo, tokiame ramiame kovojančioms šis setas — le jaunimo sodo kampelyje. miamas. Gedimino kalno papėdėje, Visi ir pati Dalia gerai su ant sraunios Vilnelės kranto pranta, kad bręsta persilauži įrengtose teniso aikštelėse, mas. Būtinai reikia laimėti. kuriose rungtyniauja studentų Ekonominės kibernetikos ir spartakiados dalyviai, Daliai finansų fakulteto antro kur trūksta oro. Tik didelis už so studentė Dalia Chartuškaisispyrimas, valia ir tikslas — tė nepalūžo, dvi su puse va nugalėti KPI studentę R. landos užsitęsusi kova baigė Savickytę padeda sutelkti jė- si Dalios, mūsų — Universi teto pergale. I ?as— Viskas .daugiau nebeiš Studentų spartakiadoje te tversiu... nisininkai pirmieji iškovojo — Dalia ,dar pasistenk, tu nugalėtojų diplomus, Pagirgi moki susikaupti, paskutinis tinai teniso aikštelėse žaidė setas, — įtikinėja Dalią tre visi komandos nariai: EKFF neris ir draugai. — Reikia! studentai N. Dilytė, S. NavaKitame aikštelės pakrašty kaitė, medikai E. Subataviturbūt tą patį savo auklėti- čius, A. Savukynas, PF stu-
je susigrūdimo prie varžovų vartų metu V. Paramonovas pasiuntė kamuolį į tinklą, o antrame kėlinyje pasižymėjo R. Juchnevičius. Pelnyta pergalė. Šiuo metu „Mokslas" ly dentas A. Mažeika. O Nijolė derių grupėje. Dilytė tapo dviguba čempio R. SINIAUSKAS ne — asmeninėse varžybose. Ji buvo nenugalima vieneto ir mišraus dvejeto rungtynė se. Neseniai varžėsi Tartu V. MATULAITIS ir Vilniaus universitetų l*#«l gimnastai, Varžybos Prasidėjo LTSR „Žalgirio“ tai šventė sportininkams futbolo pirmenybės. Sėkmin -kada pats gali įvertinti gai startavo varžybtj debiu savo triūsą, pastebėti trūtantai — „Mokslo" futboli kurmis. Na, o pergalė lyninkai. Per šešis turus surink di labiausiai užsispyru ta dešimt taškų ir puikus sius — tvirtuosius. Jais ir įmuštų — praleistų įvarčių tapo VVU fizikos fakulte santykis — 11:2. to III kurso studentė Ga Gerai vyrai sužaidė pasku- lia RUDNICKAJA, EKFF tinęs rungtynes su Klaipė- II kurso studentas Viktodos „Syrium" — komanda, SURPIKAS. užimančia antrą vietą šioje Vytautas lygoje. Pirmo kėlinio viduryKUDARAUSKAS
Kviečiame visus aktyviai bendradarbiauti, pasakojant apie trečiąjį darbo semestrą. Lauksime jūsų pasakojimų, nuotraukų apie jubiliejinę SSB vasarą.
Birželio 9 d. penktakursiai bus išrašomi iš komjaunimo įskaitos. Dingus} studento pažymėji Su savimi turėti komjauni- mą Nr. 760414, išduotą ChF mo bilietą. studentei Ingridai SAVICKAI LLKJS VVU komitetas TEI, laikyti negaliojančiu. II
Filologijos fakulteto rusų kalbos ir literatū ros specialybės III kurso studentai ir kuratorė nuoširdžiai __ užjaučia grupės draugę Liudmilą Liager dėl mylimo brolio mirties.
Polimerų chemijos tedros kolektyvas nuo širdžiai užjaučia kated ros docentę Eleną ClŽIONAITę dėl motinos mirties. Chemijos fakulteto CMJ specialybės IV kur so studentai nuoširdžiai E. CIZIONAITĘ, dėl myli mos mamytės mirties.
A. BUNIK1O piešiniai
Redakdjos adresas: 232060 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir Iškiliuoju badu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniųj e, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. •TapaCanae cryAedrao (sCoaercKn* CTyAesn). Oprau uapraoMa perropaTa, KOMBTeTa AAKCM, upo<pKOMa opAesros TpyAoaoro Kpacuoro tausesa ■ APyačfiM HapoAO* R*Asaxxxxoro ysneperrera «M. Bntųaca Kancynaca Arrr. CCP. Ha autobckom uune.
Tiražas 4718 Užs. Nr. 1490 LV 13629
REDAKTORĖ A. NUGARAITE