Tarybinis Studentas, 1977 m. gegužės 27 d. Nr. 19 (1003)

Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, V1ENYKJTESI

ŠIAME NUMERYJE:

scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

1977 m. gegužės 27 d. Nr. 19 (1003)

EGUŽĖS 15 d. Fizikos olimpiados dalyviai? fakultete vyko sąjun­ — Studentams buvo duota ginės olimpiados „Stu­ po 5 įvairaus sunkumo už­ dentas ir mokslo bei techni ­ davinius. Geriausiai išsprenkos pažanga" II turas. Var­ dę, t. y. surinkę daugiausia žėsi dvi studentų grupės. Pir­ balų, atsakinėjo į komisijos mąją sudarė fizikos specia­ pateiktus žodžiu klausimus. lybės studentai. Rašomąjį Uždaviniai buvo palyginti darbą rašė 21 studentas sunkūs. Neužteko vien gerai (Šiaulių Pedagoginis institu­ mokėti sprendimų tipus, rei­ tas atsiuntė 5, o VU ir VPI kėjo sugalvoti ir sąlygas to­ — po 8). Antroje grupėje liau uždaviniams spręsti. dalyvavo kitų specialybių — Sakykit, kam geriausiai studentai, klausantys fizikos sekėši raštu? kursą. Čia Universitetui at­ — Pirmojoje grupėje, kaip stovavo 7 studentai (Medici­ ir tikėtasi, visas pirmąsias nos, Chemijos ir Gamtos fa­ (1—5) vietas užėmė mūsiš­ kultetų). kiai. Daugiausia balų surin­ Paprašiau Fizikos fakulteto ko H. Aleknovičius (VU III dekaną doc. V. Kybartą pla­ k.). Antroje vietoje O. Kat­ čiau papasakoti apie olim­ kevičius ir D. Morgenštein piadą. (VU II k.). Treti — R. Gir­ — Kokias užduotis turėjo denis (VU III k.) ir I. Obe-

f

G

rauskas (VU V k.) bei A. Surkus (ŠPI IV k.) — Būtų įdomu sužinoti ir antrosios grupės geriausiuosius. — Čia pirma vieta atiteko G. Zaleckiui (VU Medicinos fak. I k.). Antri — R. Paliušis (KPI) ir S. Klimašauskas (VU Chemijos fak. I k.). — Ar buvo skiriamos ko­ mandinės vietos? — Taip. Pirmoje grupėje geriausiai pasirodė Universi­ tetas (24 taškai), II vietoje — Šiaulių K. Preikšo pedagogi­ nis institutas (12,7 tašk.), trečioje — VPI (10,1 tšk.) Antroje grupėje po vienodai taškų surinko KPI ir VU ko­ mandos. Antri — VISI, tre­ ti — KMI atstovai. Olimpiada surengta gerai,

visi studentai atvyko su va­ dovais. .. Gaila tik, kad šiam renginiui buvo skilta viena diena. Norėjosi bendrų eks­ kursijų, vakarų — diskusi­ jų... Mūsų nepatenkino ir olimpiados data: tokiu laiku dauguma studentų renka įskaitas. — Kaip apdovanojami nu­ galėtojai? — Paprastai įteikiami me­ daliai bei pagyrimo raštai, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos I—II laipsnių diplomai. Aukštoji mokykla skiria dar pinigines premijas. Rugsėjo —spalio mėn. laureatai kvie­ čiami į Maskvą.

Kalbėjosi L. VASILIAUSKAITĖ

YVIAU tapo auditorijose, sujudimas ir dekana­ tuose. — Ruošiasi studentai sesijai, — gyvai pradeda kalbą Fizikos fakulteto prodekanas doc. B. Aleksiejūnas. *— Skaityklos pilnėja, kartais net vietų laisvų nelieka. Fizikų skaitykla, atrodo, ir anksčiau nebuvo tuščia. At­ eiti čia, pavartyti vieną ar kitą knygą, rasti teisingą sprendimą fizikus vertė nuolatinė kontrolė: laboratoriniai darbai, pratybos. Laboratoriniams darbams I—II kursai kiekvieną savaitę turi po keturias valandas, vyresnieji — dar daugiau. Pratybose studentai sprendžia uždavinius, kviečiami atsakinėti. Tai verčia mokytis kasdien. Fizikos fakultete bandoma naujai lyginti pažangumą. Anksčiau rezultatai buvo sumuojami pagal akademines grupes, todėl „konkurencija" vyko tarp atskirų grupių. Katedros likdavo nuošalyje. Dabar pažangumas vertinamas pagal specializaciją. Tai suaktyvino katedrų darbą. Žie­ mos sesiją geriausiai laikė teorinės fizikos specializacijos studentai: jų pažangumas — 4,8. Čia tik skaičius. Už jo — rimtas darbas, mažiausia praleistų paskaitų. — Kažko geresnio iš pavasario sesijos nesitikim. Tai rodo praktika, — aiškiai susirūpinęs sako prodekanas. — Pavasarį visados sunkiau: daugiau egzaminų. Fizikai jau laiko mokslinio ateizmo pagrindų (dėst. A. Šulga) egzaminą. III kurso ketvirtoje grupėje nė vienas negavo trejeto. To nepaaiškinsi vien laime. Tai atpildas už gerą darbą. Tikėkime, kad ir kituose egzaminuose dės­ tytojai rašys fizikams tik „gerai" ir „1. gerai".

G

AMTOS fakulteto sesi­ pagirti S. Karalių, G. Zamjos pradžia ne vi­ kauską, kurie visas sesijas siems buvo gera. Štai išlaikė gerai, jie neapvylė ir 11 k. biologas V. Jurevičius šį kartą. I teišlaikė karinio rengimo egGalima pasidžiaugti geo­ I amino, nors jo draugai R. grafų IV kursu, kuris sunkų laulakys, V. Kęsminas su- TSRS fizinės geografijos eg­ I ebėjo gauti penketus. Ma- zaminą išlaikė neblogais pa­ yt, ir V. Jurevičiui reikėjo žymiais ir be skolų. lik pasistengti. Tiesa, jaunas, Blogų biologų pėdom pa­ I ai dar susipras. Tik ką gi sekė ir antrakursiai geogra­ I alvoja ketvirtakursė B. fai A. Tavoras, Z. Kairaitis I progytė? Studijuoti liko vi- — neišlaikė karinio rengimo I ai nedaug, o pastangų nesi- egzamino. Tik per apsileidi­ >ato. Kurso draugai A. Sal­ mą ir tingėjimą jau sesijos dė, Z, Vaitkevičiūtė, G. Za- pradžioje jie atsidūrė skoli­ ■toriūte, R. PataDavičius la­ ninkų sąraše. Tai tik pirmie­ jai gerai išlaikė sesiją, o ji ji sesijos žingsniai, bet nuo lati išvažiavo į praktiką su jų tvirtumo priklauso labai lolų „uodega". Šiaip visi daug dalykų: bendrabutis, letvirtakursiai galėjo geriau stipendija, sutaupytas laikas ■laikyti ir darvinizmą, ir poilsiui. Ne veltui sakoma: lįaiogijos istoriją. Galima „Gera pTadžia — pusė dar­

G

Egzaminai —

mūsų žinių įvertinimas mūsų darbo

ataskaita

Tėvynei

! auditorijas veržiasi sesiIšgirdę jos žingsnius, JĮ'uname vis didesnes knyP šūsnis, vartome iki lšlįktų konspektus. Kad tik išM aklume „laimingą" bllle-

bo". Nedžiugina geologų rezul­ tatai. Pirmakursiai daugiau­ sia skolų turi iš chemijos. II k. studentas G. Kemėšis neišlaikė jau dviejų egzami­ nų. Joks netikėtumas — jis tik patvirtino kontrolinės se­ sijos rezultatus. Įdomu, kaip toliau laikys I k. studentė D. Vaitiekūnaitė, kuri kontroli­ nėje sesijoje turėjo daugiau­ sia nulių. Daug nulių turi ir kiti pirmakursiai. Turi jų netgi tie, kurių atestate ne­ buvo trejetų. Daug skolų turi trečiakursiai iš politinės ekonomijos. Blogai paskaitas lankė, blogai ir egzaminus laiko. Vieni iš skolininkų — A. Olgird ir K. Sinkevičius. Kaip visose specialybėse, taip ir geologijoje yra gerų

studentų, tokių, kaip trečia­ kursiai J. Pridans, N. Vintiša, K. Saulis, V. Žukas, A. Bendoraitis. Sesija prasidėjo. Jai buvo ruoštųsi rimtai: tikrinama, kaip lankomos paskaitos, grupėse apsvarstyti nepažangūs studentai. Negalima už­ miršti dėstytojų indėlio: sa­ vo jėgų ir energijos negailė­ jo politinės ekonomijos dės­ tytojas doc. L. Kriukelis, bio­ chemijos dėstytojas B. Juod­ ka, aukštosios matematikos dėstytojas doc. B. Voronkovas ir kiti. Tiesa, ir atsili­ kėliai žadėjo pasitempti. Ma­ tome, kad vien žodžių neuž­ tenka. Reikia ir darbų. M. PAKĖNAITĖ

ŠIANDIEN GERAS STUDENTAS — RYTOJ PUIKUS SPECIALISTAS

V. ŽUKAUSKAITĖ


PASKAITA * POKALBIS SU PEDAGOGIKOS KATEDROS DOCENTU KAZIU POŠKUM varankiškumo turi siekti visi studentai, o ypač pirmakur­ siai, kurie vakar dažnai dar buvo mokytojo vedžiojami už rankutės. Savarankiškumas mokymosi procese savaime neateina. Jam įvaldyti reikia itin daug atkaklumo, ryžto, Dėstytojas. Pradėkime šį veiksnių, bet svarbiausias jų kuriame kitame darbe, yra valios. Tai pirmakursiai turi interviu ne įprastąja tvarka. — tvirtos, geros dėstomo ir sėkmių, ir nesėkmių. Po gerai įsidėmėti. Leiskite man pirmam pa­ dalyko žinios. Žinoma, tam pasisekusios paskaitos atsi­ K. Kokia kūrybinio moks­ klausti: ar daug turite klau­ tikrą reikšmę turi ir studen­ randa pakili nuotaika, vidi­ linio darbo įtaka studijoms? to nusiteikimas per egzami ­ simų? nis pasitenkinimas, po nesėk­ D. Kūrybiškumo elementų Korespondentė. Dešimt. nus, sugebėjimas logiškai mių — negali rasti vietos galima rasti kiekviename D. Daugoka. Tuomet mano mąstyti ir sklandžiai pasako­ nusiraminti. Vis mąstai, kur darbe. Sakoma: pagal Jurgį atsakymai bus gana lakoniš­ ti ir kt. Tam tikros reikšmės čia šuo pakastas, kad paskai­ ir kepurė. Žmogus kuria nuo ki. Prašau klausti. turi ir laimė. Jos mes vieni ta nepavyko. Daug kuo čia f>at mažumės. Kūryba labai K. Paskaita. Ką veikti stu­ kitiems dažniausiai ir linki­ kalti ir studentai. Kai matai, reikšminga žmogaus vysty­ dentui? Konspektuoti dėstyto­ me. Aišku, jei menkai ką ži­ kad jie paskaitai nepasiruo­ mesi. Suaugęs žmogus, įgyjo žodžius7 Ar negeriau, su­ šę, nesusikaupę, tik karpo jęs mokslo žinių, ima ban­ dėjus rankas, atidžiai klau­ nai, laimė vargu ar padės. sytis? K. Kodėl kai kurias pa­ ausimis arba užsiiminėja pa­ dyti pats kurti naujus moks­ skaitas studentai laiko ne ­ D. Studentas per paskaitą šaliniais darbais, negali likti lo dėsnius, bando atskleisti turi dirbti. Įtemptai dirbti įdomiomis? D. Į šį klausimą galėtų tam abejingas. Sutrinki, nu- naujus gamtos ir visuome­ protinį darbą. Paskaita pa­ geriau atsakyti patys studen­ krypsti mintimis nuo temos nės dėsningumus. Kuo anks­ skaitai nelygu. Vienas daly­ tai. Kokie gi paskaitos įdo­ ir nebegali susikaupti giles­ čiau tai bandoma, tuo ge­ kas turi apsčiai literatūros — mumo kriterijai? Jeigu stu­ niam mąstymui bei dėstymui. riau, kuo anksčiau įsijungia tuomet galima pasižymėti dentas įdomiomis laiko to­ Jeigu studentas žinotų bū­ studentas į kūrybinį mokslinį tiktai pagrindinius paskaitos kias paskaitas, kuriose daug simos paskaitos planą ir ga­ darbą, tuo sėkmingiau jis ga­ teiginius. Kito dalyko gali emocinio elemento, daug lėtų jai iš anksto pasiruošti li gilintis į pasirinktą spe­ tebūti visai maža, medžia­ vaizdingų ekskursų nuo te­ — susipažinti su problemo­ cialybę, įvaldyti mokslinio gos bibliotekose — tuomet mos, linksmo pasiplepėjimo, mis, klausimais, uždaviniais, darbo metodologiją, mokėji­ tenka stengtis kuo daugiau o kartais net anekdotų, tuo­ kurie bus keliami paskaitoje, mus ir įgūdžius. užsirašyti. Šiaip ar taip, vi­ met jis labai klysta. Tokios bandyti savo nuomonę susi­ K. Kokias klaidas, nesuge­ siškai neužsirašinėti tikriau­ paskaitos nieko gero neduo­ daryti — tuomet būtų labai bėjimo studijuoti priežastis siai negalima. Nei aš, nei da. Jeigu studentui įdomios gerai. Deja, dažniausiai taip pastebite? D. Esu tyrinėjęs mokinių mano kolegos dėstytojai ne­ ne vien vaizdingos, nuotai­ nėra. žinome nė vienos studento kingos, bet ir turiningos K. Savarankiško darbo nesėkmingo mokymosi prie­ galvos, kuri būtų laisva nuo probleminės paskaitos, kurios reikšmė. Ką jūs patartumėt žastis. Manau, kad jos bent pirmakursiui? iš dalies tinka ir studentams, užmiršimo. Praktiškai atsi­ verčia įtemptai mąstyti, randa tokių studentų, kurie, spręsti, ieškoti, kurti, tuomet D. Savarankiškas darbas nors tai galiu teigti tik ap­ sudėję rankas, „atidžiai jis laikosi teisingų kriterijų. tiek studijuojant, liek ir bai­ rioriškai, remdamasis papras­ klausosi", prašo kieno nors gus studijas Universitete, la­ tu stebėjimu. Manyčiau, kad K. Kaip paskaitai ruošiasi užrašinėti Jiems „per kalkę" dėstytojas? nūnai, kai norint sėkmingai studijuoti, Kaip Jai turėtų bai reikšmingas arba dažniausiai per egzami­ būti pasiruošęs studentas? mokslas, technika, kultūra būtinos trys sąlygos: pirma — D. Dėstytojas paskaitai ruo­ vystosi šimtamyliais žings­ pats studentas turi norėti nus skolinasi kitų užrašus. ir pakankamai Betgi juose žymima informa­ šiasi visą laiką — tiek ra­ niais, kai nieko negali žmo­ studijuoti cija, tenkinanti kitų interesą, šydamas ar planuodamas jos gus išmokti visam laikui — daug dirbti, antra — jis pri­ todėl tokie užrašai mažai ga­ pirminį tekstą, tiek ir nuola­ gal tik sugebėjimą savaran­ valo turėti būtiniausias sąly­ li būti naudingi sėdėjusiajam tos jį papildydamas naujau­ kiškai įgyti vis naujas ži­ gas studijoms ir trečia — „sudėjus rankas". siais mokslo pasiekimais. Pa­ nias. Bet — toks sugebėji­ turi sugebėti, galėti studijuo­ K. Kas lemia vėliau (egza­ prastai yra sakoma, kad dės­ mas irgi turi vystytis. Atsi­ ti. Darbo sąlygas mūsų stu­ mino metu) grąžinamos in­ tytojas pirmais metais moko­ randa naujos savarankiško dentai turi geras, daugumas formacijos kokybę — dėsty­ tojo sugebėjimas perteikti ži­ si, kaip išdėstyti savo kur­ darbo formos, metodai, bū­ jų (išskyrus tuos, kurie atsi­ nias, sudominti ar paties są, antrais — bando jį išdės­ dai, kurių neįvaldžius, sun­ tiktinai pateko į studentų šei­ studento aktyvumas? tyti ir tik trečiais iš tikrųjų ku siekti naujos informacijos, mą) sugeba ir gali studijuo­ D. Sėkmę lemia labai daug dėsto. Dėstyme, kaip ir bet mokėjimų, įgūdžių. Tokio sa­ ti. Belieka pirmoji priežastis

DĖSTYTI, STUDIJUOTI, AUKLĖTI

• AR TAI MUSŲ VIDINIS POREIKIS?

Mokslo ir technikos revo­ liucija palietė visas visuome­ nės gyvenimo sritis. Ji ne­ aplenkė nė aukštosios mo­ kyklos. Mokslinio darbo įgūdžių diegimas studentams nuo pir­ mųjų studijų metų — vienas svarbiausių nūdienos uždavi­ nių. Nuo to darbo platumo, efektyvumo priklauso specia­ listų ruošimo kokybė. Sis darbas fakultete atliekamas įvairiomis formomis — ir mokymo procese, ir Studen­ tų mokslinėje draugijoje. Kiekvienais metais vyks­ tančios SMD konferencijos tik vainikuoja tą kasdieninį darbą, kuris atliekamas še­ šiuose fakulteto moksliniuose būreliuose. Fakulteto SMD veiklai va­ dovauja doc. A. Cirtautas ir III kurso studentas R. Girdziušas. Pertraukų metu Ri­ čardą retai kada pamatysi sėdintį. Vis reikalai, rūpes­ čiai. Net kiekvienas pirma­ kursis pasakys: „Tai mūsų SMD pirmininkas". Kartais stebiesi, iš kur tas vaikinas

tiek energijos turi, kaip jis visur suspėja. Ričardas dar ir pirmos grupės seniūnas. Mokosi vien penketais. Va­ dinasi, visuomeninę veiklą galima puikiai derinti su stu­ dijomis. Darbo teisė, studentų teisi­ ninkų akimis, — sunkiausia disciplina, tačiau darbo tei­ sės būrelio narių tas nebau­ gina. — Šita disciplina sudėtin­ ga tuo, kad yra daug norma­ tyvinės medžiagos, ir teismi­ nė praktika šitoje srityje ypač kazuistinė. Yra daug neišspręstų problemų, reikia tobulinti įstatymus. Į tai turi būti kreipiami ir studentų moksliniai darbai, — tai Liudos Meškauskaitės žodžiai. Liuda — viena iš aktyviau­ sių SMD narių, skaičiusi savo pranešimus Rygos, Kijevo, bei Kaliningrado universite­ tuose. Teisėje irgi galima daryti atradimus. Mokslas nemėgsta lengvabūdiškumo, todėl tų, kurie pasirinko mokslinius ieškojimus kaip profesiją, laukia sunkus kelias. Prisipažinkime, kad dar dažnas rašome darbą, kuris toli gražu nėra mūsų vidinis poreikis, malonus užsiėmi­ mas, kuriam galima atiduoti visas jėgas, brangų laisvą laiką. Be kruopštaus darbo ugnelės negalima tikėtis ge­ rų rezultatų. Todėl verta pa­ galvoti apie sistemingą, nuo­

DIALEKTOLOGIJOS VAKARONĖ Tą vakarą „Žaltvykslės" kavinėje susirinko nemažas būrys studentų, dėstytojų, svečių iš MA Lietuvių kalbos instituto. Gausiausiai daly­ vavo trečiakursiai, lietuvių kalbos ir baltų filologijos bū­ relių nariai, kurie ir buvo šio įdomaus vakaro šeiminin­ kai. Dialektologijos ekspedicijų dalyviai: trečiakursės S. Še­ rėnaitė, V. Jocytė, N. Seliu-

kaitė, doc. A. Paulauskienė pasidalino įspūdžiais, papasa­ kojo, kaip sekėsi vasarą rinkti kalbinę medžiagą, dėst. B. Stundžia kalbėjo apie kraštotyrininkų Kvėdarnos ekspediciją. Šią vasarą buvo renkama medžiaga Europos kalbų at­ lasui. Nemažai pasidarbavo A. Lučiūnas, V. Jocytė, kurie surinko atsakymus į daugiau kaip 500 klausimų.

latinį domėjimąsi, žodžiu — nome dar Vilniuje. Studentai mus supažindino su Centrine tikrą darbą. Baku miesto Lenino bibliote­ 1. SUTKAITYTĖ, ka. Pabuvojome Respubliki­ V. KAUPAS nėje M. F. Achundovo bib­ SMD nariai liotekoje. Teko dalyvauti ir dėstyto­ • ŽYDINČIAME BAKU jų konferencijoje, nors šiaip studentų joje nebūna. Baigiamajame konferenci­ Pirmoji pažintis su Azer­ baidžano S. Kirovo universi­ jos posėdyje man už prane­ teto studentais bibliotekinin­ šimą įteikė Azerbaidžano kais įvyko mūsų Universite­ universiteto komjaunimo ko­ te, kai jie buvo atvykę į miteto Pagyrimo raštą. Su XXIX studentų mokslinę dėstytoju parsivežėme dova­ konferenciją ir Informatikos nų po knygą apie Azerbai­ sekcijoje skaitė savo prane­ džano meną, jų Universiteto šimus. Ši pažintis buvo pra­ jubiliejinį ženkliuką. Biblio­ tęsta Azerbaidžano sostinėje grafijos katedros dėstytojas Baku. Į ten kartu su manimi padovanojo man savo paties važiavo Bibliotekininkystės knygą azerbaidžaniečių kal­ katedros dėstytojas P. Sau­ ba. Mes atsidėkodami pali­ kome lietuviškų suvenyrų. dargas. Mūsų kolegų konferencijos Per visą buvimo laiką mus pranešimuose buvo daugiau­ maloniai stebino nuolatinis sia sprendžiamos respublikos studentų rūpinimasis mu­ problemos. Studentai ir dės­ mis. Jie nė vienos minutės tytojai susidomėjo mano nepalikdavo mūsų, lydėjo pranešimu — apie informaci­ kelionėse po žydintį Baku. Niekuomet nepamiršiu to jos vartojimo ruošimo siste­ mą Čekoslovakijoje (publika­ pagarbaus — Violeta chacijų srauto analizė). Juos vi­ num — kuriuo į mane kreip­ sų pirma sudomino pats me­ davosi dėstytojai. Tos kelios dienos, praleis­ džiagos pateikimas, išdėsty­ mas (jų studentų darbai yra tos Baku, leido susipažinti daugiau referatų pobūdžio). ne tik su miestu ir jo istori­ Po konferencijos kalbėjau­ ja, bet ir su šiuo kraštu, jo si su studentais. Jie man pa­ žmonėmis, papročiais. sakojo apie SMD veiklą jų V. ZOT1NAITĖ Universitete. Ypač čia padė­ IF IV k. studentė jo fakulteto SMD pirminin­ Informatikos sekcijos kas IV k. studentas Kerimas pirmininkės pavaduotoja Tachirovas. Su juo susipaži­

Po rimto dialektologų dar­ bų aptarimo buvo paskelbtas tarmių konkursas. Jo pagrin­ diniai prizai atiteko žemai­ čiams. Nuo studentų neatsi­ liko ir dėstytojai. Ypač visus sužavėjo Lietuvių kalbos instituto mokslinis bendra­ darbis A. Vidugiris, kuris pakalbėjo dabar jau išnyku­ sią Zietelos tarme. Vakare buvo išrinkti 1977 metų Dialektologijos berne­ lis ir mergelė. Vertinimo ko­ misija, vadovaujama praėju­ sių metų Dialektologijos ber­

nelio J. Pabrėžos, žiūrėjo, kad kandidatai į šį garbingą titulą ne tik gerai mokėtų savo tarmę, bet ir sugebėtų paskaityti tekstus kita tar­ me, nurodyti jų būdingiau­ sias ypatybes. Be to, Dialek­ tologijos bernelis ir mergelė turėjo būti išradingi ir suge­ bėti įminti mįsles, gražiai pa­ šokti. Sėkmė šį kartą lydėjo trečio kurso studentę S. Še­ rėnaitę ir dėstytoją K. Eigminą. A. neidzenaviCiote

— ne visada studentas pa­ kankamai mokosi. Kodėl taip yra? Čia vėl priežasčių be­ galės. Tai ir intereso, valios, atkaklumo stoka, tai ir įpro­ tis tinginiauti per semestrą, tai ir vadinamųjų mažųjų grupių, nesuinteresuotų įgyti daugiau mokslo, įtaka, ir ne­ savarankiškumas, ir perdėtas susižavėjimas tuščiomis pra­ mogomis, ir atsakomybės vi­ suomenei, kolektyvui stoka ir t. t. Žodžiu, trūksta intere­ so mokslui, pareigingumo ir nėra darbo. Man atrodo, kad pagal sugebėjimą mokytis ir pagal patį mokymosi laipsnį studentai susiskirsto į vidu­ tiniokus ir gerai bei labai ge­ rai besimokančius studentus. K. Dėstymą (prasta vadinti mokymo auklėjimo procesu. Kuo tas auklėjimas pasireiš­ kia?

D. Gal ne man spręsti, kuo auklėjimas pasireiškia mano paskaitose. Kokių pastangų, eidamas šia kryptimi, aš imuosi, galiu pasakyti. Aš visada maniau, kad dirbtinas auklėjimas per paskaitas ne­ išvengiamai perauga į pliką moralizavimą, kuris ne nau­ dos, bet žalos duoda auklėji­ mui, nes jaunas žmogus la­ biausiai nekenčia moralizavi­ mo. Man atrodo, kad geriau­ sias kelias mokymo procese auklėti yra toks, kai pati dėstomoji medžiaga auklėja, ir kai dėstytojas paskaitoje kelia tokias problemas, ku­ rias nenuginčijamai išspren­ džia perteiktoji dalykinė me­ džiaga. Tiesa, yra studentų, kurie netiki jokia moksline logika, užsispyrę, kaip ožiai, laikosi nepagrįstų įsitikinimų ir kartoja it papūgos forma­ lias frazes. Su tokiais studen­ tais sunku protingai kalbė­ tis. Juos reikia pirmiausia išmokyti logiškai mąstyti, bet jeigu jie to neišmoko iki studijų, sunku išmokti ir Universitete.

K. Kokius teigiamus ir neigiamus studentų elgesic bruožus jūs pastebite jau paskaitoje?

D. Vien per paskaitas sun­ ku stebėti asmenybę ir ver­ tinti ją. Tuo labiau, kad au­ ditorijoje yra 50 ir daugiau studentų. Tiesa, kai kurie jų išsiskiria savo elgesiu jau per pirmąsias paskaitas. Ką labiausiai aš pastebiu? Pir­ miausia išsišokėlius, kurie la­ bai nori demonstruoti savo tariamąjį pranašumą. Tai to­ kie studentai, kurie labai no­ ri būti sąmojingi, kurie savo replikomis nori parodyti dau giau išmaną, negu kiti, nors dažniausiai jie nėra nei są­ mojingi, nei protingi, nei daug žinantys. Kita kategori­ ja — tai nenuoramos, kurie per jraskaitas ir patys nedir ba, ir trukdo kitiems dirbti Suprantama, tokiam studen tui sunkiau būna nėr egza minus, nes dėstytojas juo nepasitiki, nenori suklysti, vertindamas jo žinias ir klau­ sinėja jį iš platesnio kurso Per paskaitas dar pastebimi vadinamieji pataikūnai, kurie labai nori įsiteikti dėstyto jui. Stengiuosi tokių nepa stebėti. Esu tokios nuomo nės: kas pataikauja kitam tas reikalauja, kad kiti jam pataikautų. Tai ir yra vie­ nas blogiausių, vienas nie­ kingiausių asmenybės bruo žų. Pataikūnas visada pirma sis išduoda savo draugą. K. Už ką jūs gerbiate vie­ ną ar kitą studentą?

D. Studentus labiausiai gerbiu už klasinį požiūrį į supančią aplinką ir į save patį (tai apsaugo nuo dvasi­ nio blaškymosi), už darbšti: mą, sąžiningumą ir už kuk­ lumą. Jeigu studentas turi šiuos keturis bruožus, visa kita ateina savaime. Kalbėjosi R. KAROSAITĖ

Dėkojame už atsakymus.

88 GAMTOS APSAUGOS ORGANIZATORIAI Visuomeninių profesijų fakulteto Gamtos apsaugos skyrius išleido pirmąją jaunųjų gamtos apsaugos organizato­ rių laidą. Jos sąraše — net 88 žmonėsl Gamtos apsaugos skyrius buvo įsteigtas 1976 metų rug­ sėjyje. Jo tikslas — ruošti visuomenininkus — gamtos apsaugos darbo organizatorius. Malonu bus studentams gauti ne tik Universiteto baigimo diplomą, bet ir antrų — gamtos apsaugos darbo organizatorius. „Praėjo dveji eksperimentavimo, ieškojimų, kantraus darbo metai vado­ vams, didelio ryžto, pasiaukojimo, uolumo ir tikrai sąži­ ningo darbo — studentams, — sako skyriaus vadovas doc. V. Skuodis. — Per tuos dvejus metus mes išmoko­ me geriau matyti ir suprasti gamtą jos visumoje, o tai la­ bai daug. Tapę pastabesni, jautresni, protingesni ir geres­ ni gamtai, mes jau nebegalėsime likti abejingi tam, kas disonuoja toje nuostabioje harmonijoje". Studentų mokymo trukmė tęsėsi 4 semestrus. Buvo skaitomos paskaitos, organizuojamos mokomosios ekskur­ sijos (Vilniaus mieste ir kituose respublikos rajonuose,, ruošiami praktikos darbai ir fakultatyviniai užsiėmimai Paskaitas studentams skaitė 41 lektorius, iš kurių dešimt — Vilniaus universiteto darbuotojai, o kiti — daugelio aukštųjų mokyklų dėstytojai ar mokslinio tyrimo institutų darbuotojai. Teorinis kursas — net iš 16 disciplinų. Per visą mokymosi laiką numatytos penkios praktikos I semestre, pasiskirstę nedidelėmis grupėmis, tikrino miesto žaliųjų plotų ir vandens baseinų būklę Vilniaus mieste, II semestre — gamtos draustinius ir paminklus Vilniaus rajone. III semestre vyksta miško žvėrių apskai­ ta, o IV semestre išaiškinami brakonieriavimo atvejai. At­ liktus praktikos tyrimus ir stebėjimus studentai apibendri­ na ataskaitose, kurias savo reikalams naudoja gamtos apsaugos inspekcija. Gamtos apsaugos klausytojų daugumą sudaro Gamtos fakulteto biologijos, geologijos, geografijos spec. IIIIV kursų studentai, nors mokytis šiame skyriuje gali visų Universiteto fakultetų studentai. Viliamasi, kad kitose skyriaus laidose, be abejo, bus ir kitų specialybių stu­ dentų. Gamtos apsaugos skyriaus klausytojai tuo pat metu lai komi ir Vilniaus m. Liaudies universiteto Gamtos apsau­ gos fakulteto filialo klausytojais. Todėl baigusieji Gamtos) apsaugos skyrių taip pat gavo ir Liaudies universitete diplomą. L Nemažas būrys gamtos apsaugos skyriaus klausytojui parodė didelį uolumą: gerai lankė teorinius užsiėmimusl aktyviai atliko visuomeninę politinę praktiką to skyriaus r veikloje. Baigiamojo akto metu jiems — FAF studentei] R. Karalevičiūtei, GF biologijos specialybės studentams A. Gurskui, J. Rutkutei, K. Vrubliauskaitei, S. Žilinskai­ tei, geografijos spec. — G. Grigaliūnaitei, J. Šidlauskai ] tei ir kitiems įteikti pagyrimo raštai. Gamtos apsaugos organizatorių būrys respublikoje pa-, sipildė jaunais specialistais! Sėkmės jiems darbe! R. MATKEVlClUTt


GRUPĖJE VIENI VAIKINAI

20 tūkstančių pacientų

PASAKOJIMAS APIE TUOS, KURIE KOVOJA SU TEISĖTVARKOS

PAŽEIDĖJAIS

Autoriaus nuotraukoje: operatyvinės grupės nariai A. Tamulionls, P. Maceinis, K. Virketis ir K. Petrošius aptaria su septintojo bendra­ bučio tarybos pirmininke A. Ananjeva reido rezultatus.

Respublikos komjaunimo organizacijos vis ryžtingiau, griežčiau, be kompromisų kovoja su reiškiniais, kurie negali būti pakenčiami mūsų visuomenėje. Priešakinėse kovos su nusikilstamumu gretose garbingą vietą už­ ėmė, konkrečiais darbais įro­ dė savo jėgą ir pelnė autori­ tetą komjaunimo operatyvi­ niai būriai bei grupės. Ope­ ratyvininkai šventai saugo revoliucijos riterio Felikso Dzeržinskio priesaką, kad to­ kį darbą gali dirbti tik žmo­ nės, turintys švarias rankas, šaltą galvą ir karštą širdį. j mūsų Universiteto ope­ ratyvininkų grupę vaikinus rekomenduoja fakultetų kom­ jaunimo biurai, po to kandi­ datūras dar tvirtina komjau­ nimo komitetas. Pirmiausia vaikinas į grupę priimamas tik kandidatu: įrodyk, kad esi vertas. Operatyvininkais tampa tik morališkai ir fiziškai tvir­ čiausi vaikinai. Juos dažnai sutiksi skaityklose, centrinia­

S7;/-v/.vz\/»:nn/o KAI NUGALI ENTUZIAZMAS

Iš pradžių, kai pradėjome kalbėtis su 5-ojo bendrabu­ čio tarybos pirmininke Rūta Šišlaite, ji pagalvojusi pasa­ kė:

me lektoriume, besigilinan­ čius j teisinių ir ideologinių žinių peripetijas. Nemaža sa­ vaitės vakarų jie praleidžia sporto salėje, kur tobulai iš­ moksta savigynos, dziudo, karate elementų. Ne pirmus metus operatyvinėje grupėje dalyvauja GF IV k. stud. K. Petrošius, MF VI k. stud. A. Tamulionis, TF IV k. stud. K. Virketis, P. Maceinis, E. Suorius, Fil. F V k. stud. E. Daubaras, gerai pareigas at­ lieka ir FF III k. stud. J. Alekna, MMF IV k. stud. R. Jakubelskas. Mūsų senoji Alma Mater turi puikias darbo ir poilsio tradicijas. Ne vienos aukšto­ sios mokyklos studentai nuo­ širdžiai pavydi mums gražių kultūrinių renginių. Nusipel­ niusio dainų ir šokių an­ samblio, etnografinio an­ samblio koncertai, kiemo ir požemio teatrų spektakliai, Istorijos fakulteto SEMT-o ir meninių agltbrigadų pasi­ rodymai, fakultetų šventės — mediumai, diplomantų paly­

dos, fiziku dienos, svečių koncertai Skargos ir Sarbie­ vijaus kiemuose — suburia didžiulę akademinio jaunimo auditorijų. Vaikinai ir mergi­ nos į šiuos renginius ateina kaip į šventę. Pikta būna, kai šią poilsio valandą trik­ do apgirtęs išsišokėlis ar ci­ niškas chuliganas. Todėl šiuo­ se renginiuose ir budi kom­ jaunimo operatyvininkai. Vaikinai iš operatyvinės grupės dažni Universiteto komjaunimo komiteto moky­ mo ir auklėjimo komisijos, studentų profsąjungos komi­ teto buitinės komisijos pa­ galbininkai. Kai į bendrabu­ tį užeina operatyvinės grupės nariai, nelinksma būna už­ simiegojusiam paskaitų praleidinėtojui, studentui, „pa­ miršusiam" kambario švarą ir tvarką, mėgstančiam alko­ holį ar kortas. Tikrai ne­ linksma: kartais net su bend­ rabučiu atsisveikinti tenka. Universiteto studentų su­ tiksime ir miesto operatyvi­ niame būryje. Jie jau ne

kartą tramdė suĮŽūlėjusius chuliganus poilsio vakaruo­ se, sulaikė ne vieną besi­ šlaistantį paauglį, pranešė apie netinkamą jų elgesį tė­ vams, mokyklai ar darbovie­ tei. Šimtai surengtų reidų, patikrinimų, pokalbių su ne­ pilnamečiais teisės pažeidė­ jais. .. Praeis keleri metai, ir gal buvęs mūsų Universiteto operatyvinės grupės narys susies savo gyvenimą su dar­ bu vidaus reikalų ar kituose teisingumo organuose. (Ne veltui didelę operatyvinės grupės narių dalį sudaro tei­ sininkai). Kas žino, gal po kurio laiko iš šių vaikinų iš­ augs bebaimiai, sąžiningi mi­ licijos darbuotojai. Gal ir ki­ tu keliu pasuks, tačiau dar­ bas, kurį jie dabar dirba, la­ bai reikalingas ir yra gera gyvenimo mokykla. A. ANDRIJONAS LLKJS Universiteto komiteto Operatyvinės grupės komisaras

— Dirbame panašiai kaip ir kitų bendrabučių tary­ bos. .. Daugiau paklausinėjusi apie bendrabutiečių laisvalaikį, su­ pratau, kad šiuose žodžiuose tik pusė tiesos. Praėjusių metų pavasario sesijai prasidėjus, vieną ry­ tą, prieš pirmąjį valstybinį egzaminą, į poilsio kambarį buvo sukviesti visi diplo­ mantai. Kiekvieno kurso at­ stovai pasveikino juos, įtei­

kė daug gėlių. Viskas buvo taip gražu, taip netikėta, šeštakursiams teko vos ne ašarą braukti. .. Šiais metais rugsėjo mėne­ sio pradžioje bendrabučio ta­ ryba suorganizavo „fuksų" krikštynas. Kkrikštatėviai — buvę tarybos nariai A. Vasi­ liauskas, A. Tamulionis, A. Bumblys ėjo per kambarius su plakatais, pirmakursiai tu­ rėjo prisiekti būti drausmin­ gi, tvarkingi, gerbti vyres­ niuosius draugus. .

Tokios dvi naujovės. Ne­ mažiau įdomūs ir įprasti ren­ giniai. Labai naudingi stu­ dentams susitikimai su įvai­ rių fakultetų katedrų dėsty­ tojais. Kalbamasi aktualiau­ siais gyvenimo ir specialy­ bės klausimais. Neseniai bendrabutyje bu­ vo surengtas draugystės va­ karas su konservatorijos bendrabučio studentais, ku­ riame dalyvavo ir 5-to bend­ rabučio šefas doc. J. Sadaus­

Mūsų interviu su Aukštųjų mokyklų poliklinikos vyr. gydytoju R. MARKAUSKU. Mūsų poliklinika rūpinasi visų sostinės aukštųjų mo­ kyklų studentų, technikumų moksleivių sveikata. Pagrin­ dinis mūsų tikslas — profilaktinis darbas: sveikatos tikri­ nimas, skiepijimas. Aišku, ir gydome. Poliklinikos gydy­ tojai palaiko ryšius su aukštosiomis mokyklomis, dalyvau­ ja svarstant studentų sveikatos, jų nukreipimo j kurortinį gydymą, dietinio maitinimo ir kt. klausimus. Ar negalėtumėte keletą žodžių tarti apie poliklinikos gydytojų atliekamą profilaktinį darbą?— Profilaktiškai patikrinami visi įstojusieji ir IV kurso studentai. Kasmet prie kiekvieno fakulteto atvažiuoja fliorografas. Deja, ne visi studentai „prisiruošia" pasiro­ dyti. Matyti, kartais ir dekanatas gerai nepasirūpina. Pagalba suteikiama visiems besikreipiantiems į polikli­ nikos gydytojus. Terapiniai ligoniai pagal išankstinius nukreipimus, išduotus miesto klinikų, guldomi į ligoninę. Tam turime 12 vietų. Mūsų gydytojus konsultuoja Uni­ versiteto Medicinos fakulteto dėstytojai: prof. A. Rugie­ nius, V. Lapinskas, doc. J. Kiauleikis ir kt. Prieš Naujuosius metus poliklinika persikėlė į naujas patalpas Kalinausko ir Komjaunimo gatvių kampe. Tur būt, darbo sąlygos čia geresnės... Be abejo. Dabar erdvūs koridoriai — nebesigrūda lankytojai, neišmėtyti medicininės kontrolės kabinetai, jie vienas šalia kito. Turime modernų fizioterapinį kabinetą, kuriame atliekamos įvairios procedūros. Baigiamas įrengti rentgeno kabinetas: čia bus nauja vengrų aparatūra. Pui­ kūs infekcinių ligų ir procedūrinis kabinetai. Geležinke­ lininkų poliklinikos patalpose įsikūręs mūsų gydomosios fizkultūros kabinetas. Bazė gera, galime efektyviai atlikti profilaktinį darbą ir teikti medicininę pagalbą. Kiekvieno kabineto šeimininkas — gydytojas. Ar daug jų dirba poliklinikoje? Studentų sveikata rūpinasi 246 žmonės, iš jų — 86 gydytojai. Daugiausia gydytojų akių, ausų, stomatologi­ niuose kabinetuose. Poliklinikoje dirba įvairūs specialistai: terapeutai, chirurgai, ginekologai ir kiti. Gydytojai teikia kvalifikuotą pagalbą ligoniams. Studentų patogumui Sau­ lėtekio alėjoj yra jungtinis medicinos punktas, kuriame dirba stomatologas ir terapeutas. Stomatologas priima li­ gonius ir Čiurlionio gatvės medikų bendrabutyje. Perėjus per koridorius matyti, kad lankytojų poliklini­ koje netrūksta... Apsilanko poliklinikoje daug. Per mėnesį buvoja apie 20 tūkstančių jaunuolių. Praktiškai didelių eilių, norint patekti pas gydytojus, nebūna, gal tik išskyrus stomatolo­ ginį kabinetą: trūksta specialistų, tad pacientus registruo­ jame iš anksto. Su skaudančiu dančiu priimame be eilės. Pas kitus gydytojus galima patekti tą pat dieną. Poliklinika dirba kasdien, išskyrus sekmadienį. Deja, šeštadieniais ateina tik vienas kitas ligonis, o gydytojas sėdi, laukia... Dar vienas patarimas: pasijutę blogiau, kreipkitės į gydytoją. Nelaukite, kol liga įsisenės, komplikuosis gydymas. Kalbėjosi M. MILIEŠKA

kas. Svečiai parodė įdomią programėlę. Medikai atsidė­ kojo tuo pačiu. Bendrabučio tarybos pirmi­ ninkė R. Sišlaitė džiaugiasi, kad renginius organizuoti nė­ ra sunku. Taryboje ji turi gerų pagalbininkų, kaip tre­ čiakursiai A. Jakutis, V. Pačekajūtė. Džiaugiasi ir antra­ kursio B. Šidlausko stropu­ mu, — jis atsakingas už sporto sektorių. Sportininkai visada atvyksta į fakulteto ar Universiteto varžybas.

„Laisvalaikio mums, medi­ kams, lieka tikrai labai ma­ žai, nes, ko gero, daugiau­ siai laikome koliokviumų, ly­ ginant su kitais fakultetais, daug kruopštaus pasiruošimo reikalauja pratybos, — aiški­ na Rūta. Nelengva, tačiau viską nugali jaunatviškas veržlumas, mokėjimas save ir kitus nuteikti optimistiš­ kai.

sivežė ir pernai. Kasdien susitinkame su to­ kiais žmonėmis, kaip Artū­ ras, Jūratė ar Aldona, kaip daugelis kitų, žinomų jau toliau už Universiteto sienų, o mes jų net... nepažįstame. Tik pasižvalgykime po savo

namus — pamatysim, kokie mes turtingi, kiek greta to­ kių nuostabių žmonių. L. CVIRKAITĖ Nuotraukoje: J. Paškevi­ čiūtė ir Artūrai — Medonis ir Dovydėnas konkurso me­ tu.

A. SABONAITYTĖ IF I k. studentė

Gelmė, kurioje atsispindi gyvenimas FILOLOGIJOS FAKULTETE Lietuvių kalbos būrelio su­ sirinkime aptarėme naują lei­ dinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba". Pranešimą apie rašybos pakitimus paruošė pirmakursė M. Slušinskaitė, su skyrybos pakitimais supa­ žindino trečiakursės M. Au­ gulytė ir V. Jocytė. Kalbėjo būrelio vadovas doc. V. La­ butis. Mūsų susirinkime sve­ čiavosi Lietuvių kalbos insti­ tuto mokslinis bendradarbis, vienas iš naujo vadovo au­ torių P. Kniukšta. Svečias at­ sakė į mūsų klausimus, pa­ pasakojo apie tai, kaip kny­ ga buvo rengiama. Jis suti­ ko su būrelio narių nuomo­ ne, kad knygoje labai daug Problemiškų dalykų, bet nu­ ramino: šiuo metu yra suda­ ryta Lietuvių kalbos komisi­ ja, kuri sprendžia iškilusius svarbiausius klausimus. Bris išleistas naujas vadovas, kur visos taisyklės bus pagrįstos, akcentuotos. M. SLUSlNSKAITĖ I k. lituanistė

Kone ištisą savaitę KPI Automatikos fakulteto salėje vyko jaunimo dainos kon­ kursas „Studentų oalsai". Sa­ vo muzikinius, improvizaci­ nius, kompozicinius sugebėji­ mus demonstravo solistai — vokalistai, vokaliniai instru­ mentiniai ansambliai. Pasta­ rųjų grupėje varžėsi tik ren­ ginio šeimininkai, užtat solis­ tų vokalistų konkurse į spal­ vingą skambančią vaivorykš­ tę susiliejo dainos, atliktos dainininkų vos ne iš visų respublikos aukštųjų mokyk­ lų: KPI, LŽŪA, VPI, SPI, VU. Ryškiomis spalvomis į šią melodijų gamą įsipynė mū­ siškių — PEF II k. studentės A. Stonkutės, pernai Istorijos fakultetą baigusios Z. Povilėnaitės, matematikų ir che­ mikų vokalinio instrumenti­ nio trio: Jūratės Paškevičiū­ tės (ChF III k.), Artūro Medonio (MMF III k.), Artūro Dovydėno (MMF IV k.) bal­ sai. Apie konkursą pasakoja jo dalyvis Artūras Medonis: „Tai tikrai gražus, meniškas ir ge­ rai suorganizuotas renginys. Tai konkursas, kuriame tikrai

nebūna pralaimėjusių. Kiek­ vienas dalyvis išsiveža ne tik simbolinę gairelę ar plaka­ tą su spalvinga emblema, bet ir susitikimų su bendraam­ žiais, bendraminčiais šilumą, norą svarstyti, lyginti, sieki­ mą tobulėti". Konkursas taip išpopuliarė­ jo, jog teko organizuoti jį net dviem turais. Tarp stip­ riausiųjų buvo A. Stonkutė, Z. Povilėnaitė ir mūsų trio. „Įstrigo atmintin šiauliškio V. Stakėno, mūsų Zitos pasi­ rodymai, — pasakoja Artū­ ras. — Iš jų visi tikėjosi ši­ to, užtat Aldona Stonkutė buvo atradimas visiems, ją išgirdusiems. Svarus, įvairia­ spalvis, plataus diapazono Aldonos balsas, vos vos pa­ ryškintas švelnių pianino akordų, sujaudino ir žiūro­ vus, ir žiūri. Jie be jokių išlygų pripažino Aldutę kon­ kurso laureate, o baigiama­ jame vakare dainininkė turė­ jo atlikti vos ne solinį kon­ certą. Paprasta gyvenime, to­ kia pati ji sugeba išlikti ir scenoje". V. Stakėnas ir A. Stonkutė buvo pripažinti populiariau­ siais „Studentų balsų" daini­

ninkais. Z. Povilėnaitė vėl iškovojo prizą už geriausiai atliktą politinę dainą. Iš kau­ niečių tik vienas laureatas — KPI studentas V. Krasnickas. Apie savo ansamblį Artū­ ras pasakoja nelabai noriai, varžydamasis. Tokie jie visi trys, Jūratė ir du Artūrai, — labiausia vertina papras­ tumą (tik ne prastumą!), bi­ jo išeiti į sceną, jaudinasi prieš kiekvieną pasirodymą. Daina jiems — vaiko akių gelmė, kurioje atsispindi di­ delė siela ir keistas įdomus aplinkinis pasaulis. Jų tiks­ las — nesudrumsti šitos gel­ mės. Turbūt taip ir suprato mūsų „Artūrus" kauniečiai studentai, konkurso komisi­ ja, nes tris iš aštuonių pri­ zų įteikė jiems: LLKJS Kau­ no miesto komiteto Garbės raštą už geriausiai atliktą savos kūrybos dainą, KPI profsąjungos komiteto Gar­ bės raštą — už aukštą me­ ninį lygį ir žiūrovų prizą „Populiariausiam „Studentų balsų 77" ansambliui. Artū­ rui (jaunesniajam) ir Jūratei tai jau ne pirmieji prizai šia­ me konkurse: keletą jų par­


Ach ta metų kaita! Kaip mus atgai­ vina kaskart vis aukščiau kylanti pa­ vasario saulė — kiek daug atiduotum už tuos drėgnus kovo rytus, sugrįž­ tančių paukščių čiulbesį balandy, ko­ kie žiedai sumirga gegužy. Gražus tas pavasaris, kilnių jausmų ir svajonių metas... Ar išsipildė jos? Vieni buvo pasišovę su sakalais aukštai padangė­ se skraidyti, bet išsigando sunkumų ir pradėjo su žvirbliais čirškauti. Kiti laukė karštos saulės, žydinčių gėlių ir ošiančios jūros alsavimo... Po žiemos ateina pavasaris, po pokštų — rimtis. Ko susimąstei, mielas studente? Sakai, artėja egzaminai. Ne­ nuleisk rankų, semkis tvirtybės, grū­ dink nervus. Daug dar jų bus — gy­ venimas ne kartą tave egzaminuos. Gal ne būtinai tavo žinias, siekimus vertins pažymiais, kurių per maža bū­ ties įvairovei. Ženk drąsiai savo ke­ liu, studente, būk žvalus, linksmas, darbštus!

L. SKIRPSTO fotonoveiė

Ištikimybė mažajai raketei Lietuvos stalo teniso čem­ pionę, pirmo kurso studentę anglistę Liną Mataitytę ra­ dau audiovizualinėje audito­ rijoje. — Ar būtina? — sužinoju­ si, kad apie ją noriu parašy­ ti, paklausė sutrikusi Lina. •— Aš juk nieko įdomaus ne­ papasakosiu. .. •— Sportuoti pradėjau prieš aštuonerius metus-. Kodėl pa­ sirinkau stalo tenisą? Dabar net pati nežinau. Norėjau sportuoti ir, kai draugės pa­ kvietė pažiūrėti stalo teniso treniruočių, nuėjau. Patiko. Nuo tada ir pradėjau žaisti. Lietuvos čempionės titulą pirmąkart iškovojau 1975 m. Treniruotės kiekvieną die­ ną, dažnai išvykstu į varžy­ bas. Sunku. Buvo valandėlių, kai norėdavau mesti sportą. Galvojau — neištversiu. Pra­ eina kiek laiko, ir vėl vis­ kas gerai. Tada ir susimąs­ tau, o ką aš daryčiau be sporto? — Lina, kokia pergalė tau buvo brangiausia? — Neseniai Vorošilovgrade vyko TSRS stalo teniso

Čia pat pavasario sesija. čempionatas. Lietuvos koman­ dai sąjunginėse varžybose Palinkėkime Linai Mataitytei nebūdavo lengva, o šiose ji pirmauti ne tik sporte, bet nugalėjo labai pajėgius var­ ir studijose. R. STATKEVlClUTE žovus — Ukrainos sportinin­ kus ir laimėjo ketvirtą vie­ tą. Pamenu, džiaugėmės, kaip niekada. — Ar sunku suderinti mokslą ir sportą? — Labai sunku, reikia daug ryžto ir valios. Čia man padeda sportinė ištvermė — žinau, kad turiu būtinai pa­ daryti. Sukaupiu visas jėgas, valią — ir padarau. Labai sunku prisiversti dirbti siste­ mingai. Po paskaitų dažniau­ siai skubu į treniruotę, o vakare, grįžus į bendrabutį, sėdu prie knygų. Kodėl pa­ sirinkau anglų Kalbos spe­ cialybę? Baigiau Panevėžio 5-tą vidurinę mokyklą, kur Prasidėjo pirmoji respublikos sveikatos ir sporto olim­ sustiprintas anglų kalbos dės­ tymas. Tai ir nulėmė mano piada. Jos devizas — „nuo gintarinės Baltijos iki olimpi­ pasirinkimą. Aišku, galėjau nės Maskvos". Nuplaukti pirmieji „olimpiniai" metrai. Nuotraukoje stoti į KKI, ten gal būtų lengviau, bet trenerio darbas matome varžybų dalyvius — Universiteto Buhalterinės ap­ manęs nevilioja. Universitete skaitos katedros vedėją docentą Joną Mackevičių, TSRS mokytis įdomu. Iš dėstomų ėjimo sporto meistrą, ir Pramonės ekonomikos fakulteto dalykų labiausiai mėgstu li­ studentą Arvydą Juozaitį, Monrealio olimpiados bronzos medalio laimėtoją plaukimo rungtyje. teratūrą.

Fotoobjektyvas „gaudo“ sportininkus Centrinių rūmų koridoriuje, vedančiame link valgyklos, eksponuojama žurnalistikos specialybės pirmakursio Kęs­ tučio Jankausko fotoparoda „Nuo gintarinės Baltijos iki olimpinės Maskvos". Beje, tai jau antroji fotoparoda sportine tematika, pakeitusi kito pirmakursio K. Jūrelės darbus. Parodą pakomentuoti pa­ prašėme Žurnalistikos kated­ ros dėstytoją V. Juodakį, nemažai prisidėjusį prie jos ruošimo: — Tapo gera tradicija Universitete rengti studentų

LIGOS

personalines parodėles. Ma­ nyčiau, jos duoda dvigubą naudą — autorius parodo, ką geba, kaip įvaldęs fototechniką, kompoziciją, taip pat išgirsta . draugų nuomo­ nę apie savo darbus. Stengiamės nuo pat pirmo kurso žurnalistikos specialy­ bės studentams duoti papil­ domų, individualių užduočių, pratinti prie jų vykdymo. Tai duoda įgūdžių, sugebėjimų dirbti pagal griežtą regla­ mentą. Norėdamas pateikti ne trafaretiškas nuotraukas, K. Jankauskas turėjo nema­ žai padirbėti, paieškoti: pa­

sikalbėti su sportininkais, kažkur juos nusivesti, pa­ rinkti atitinkamą foną, lan­ kytis varžybose, treniruotėse. Parodėlėje rasime nuotrau­ kų ir iš paskutiniųjų varžy­ bų, kuriose dalyvavo VU sportininkai (krosas „Vil­ niaus gatvėmis") ir kiek se­ nesnių, darytų dar žiemą („Į sportininkų pamėgtą Vingio parką"). Žinoma, iki vienin­ go fotopasakojimo, apybrai­ žos dar toloka, tačiau K. Jan­ kauskas parodė, jog „pasiga­ vęs" žmogų, geba jį techniš­ kai, kokybiškai nufotografuo­ ti. Autorius stengiasi pasi­

traukti nuo trafaretų, būdin­ gų nuotraukoms sportine te­ matika — sportininkai su garbės vainiku arba sporti­ nių varžybų epizodas. Paro­ doje rasime keletą etiudinių nuotraukų, savaip traktuo­ jančių sportinę temą („ Ir mamos tribūnose jaudinasi"). Šių nuotraukų vertė dar ir ta, kad negatyvai bus saugo­ mi mūsų fonotekoje. Manau, jog keletas nuotraukų turėtų patekti į ruošiamą jubiliejinę fotoparodą, skirtą Universite­ to 400-mečiui. Tikėkimės, jog autorius neapleis sportinės tematikos ir taps geru sporto žurnalis­ tu — fotografu, kurių res­ publikoje labai trūksta. R. PRANCKUNAS K JANKAUSKO nuotr.

ŠYPSENOS

VĖŽYS. Juo serga bene daugiausia jaunų žmonių. Ligonius ga­ lima sutikti ir „Vilniuj", ir „Kaune", ir „Erfurte", ir „Pa­ langoj", ir „Neringoj", ir net „Merkurijuje". Ligoniai at­ rodo įvairiai, įvairaus plaukų ilgio, skirtingo temperamen­ to, ne itin rūpestingi, nes vis tiek šioje ašarų pakalnėje „Aušros" nebemato. Eina jie per „Žirmūnus", apsivynioję apie kaklus 3—5 cm skersmens šalius ar be jų, apsivilkę Wrangler ar Vilkaviškio džinsais ir kartoja, jog „Litera­ tai" — tai ne „Amatininkai" ir ieškantiems polėkio, rei­ kalingi „Sparnai". Ligonis gali būti kilęs ir iš „Žemaičių", ir iš „Aukštai­ čių". Sunku pasakyti, nes pamatęs „Tauro Ragą", susijau­ dina ir jo tarmės niekas nebegali nustatyti. Matyt, kartais prisimena žilą senovę, kada dar „Bočiai" viešpatavo. To­ dėl ligonis pats bando „Lokį" pargriauti. Bet jam tas ne­ pavyksta, tad ropoja iki „Šaltinėlio". Atsigerti, jėgų pasi­ semti. Tada ligonis aprimsta ir užmiega kur nors šalia „Eglutės"... RAUDONLIGE. Ja serga kitą rytą po vėžio priepuolio tik vienas orga­ nas — nosis. Artūras SODYS (Iš VISI laikraščio „Inžinerija")

STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETE YRA POILSINIŲ KELIALAPIŲ:

į Lampėdžius IX.24 — X.8 į Anykščius VIII.9. — VIII.20, IX.14 — IX.25, IX.18 — IX .29 į Trakus VIII.26 — IX.6., VIII. 11 — VIII.22, VIII. 10 — VIII.21, VII.21 — VIII.l į Palangą IX.3 — IX.14 į Leningradą VII.24 — VIII.4 į „Dzintarą" VII.27 — VIII.7, VIII.8 — VIII. 19 Kelialapių kaina 44—32 rub., Studentų profsąjungos nariai moka 30% vertės.

KOMITETE YRA SANATORINIŲ KELIALAPIŲ: į Novorosijską VIII.2 — VIII.25 (sergantiems kraujo apytakos, kvėpavimo organų ir nervų sistemos ligomis), į Jūrmalą VII. 11 — VIII.3 (kraujo apytakos ir nervų ligomis) į Druskininkus VII.21 — VIII.13, VII.31 — VIII.23, VIII.13 — IX.5, VIII.18 — IX.1O, VIII.21 — IX.13, VIII.29 — IX.21, IX.19 — X.12 (kraujo apytakos ligomis), VII. 15 — VIII.7, VII. 16 — VIII.8 (skrandžio ligomis), XI.8 — XII. 1, XII.3O — 1.22, X.9 — XI. 1 (judėjimo orga­ nų ligomis), VIII.31 — IX.23, IX.14 — X.7, XL5 — X1.28 (virškinimo organų ligomis) į Palangą XII.26 — 1.18 (kraujo ir funkcinės nervų sis­ temos ligomis), VII.29 — VIII.21 (kraujo apytakos, cent­ rinės nervų sistemos ligomis) į Likėnus X.31 — XL23, XII.18 — 1.10 (judėjimo or­ ganų, nervų ligomis) į Cirulišį X.16 — X.21 Kelialapių kaina — 140—110 rub. Studentų profsąjun­ gos nariai moka 30% jų vertės. Pareiškimus rašyti Studentų profsąjungos komiteto pir­ mininko vardu, tarpininkavus fakulteto profbiurui. Norin­ tiems gauti sanatorinį kelialapį reikia turėti aukštųjų mo­ kyklų poliklinikos nukreipimą. SKAITYTOJŲ DĖMESIUI!

KITAS

„TARYBINIO STU­

DENTO“

NUMERIS

ISEIS

Filologijos fakulteto vo­ kiečių k. Ir lit. specialy­ bės II k. studentai ir ku­ ratorė nuoširdžiai užjau­ čia kurso drauqę Zitą KUDABAITĘ dėl staigios tėvo mirties.

BIRŽELIO 10 D.

KAINA 2 KAP.

LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

REDAKCIJOS ADRESAS:

232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343

LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz.

Užs. Nr. 1686

LV 05009

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.