SIAME numeryje: ŽINIOS IS BŪRIŲ
XXX PROLOGAS Nr. 2 XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS_________________ 1983 m. gegužės 27 d., penktadienis______________ Nr. 19 (1238)______________ Kaina 2 kap.
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
JUDUOS
U
i. ..
Kodėl tau liūdna,
penketukininke? Ka'p įsivaizduojat mokslo pirmūną? Tikriausiai manot: liesas, su akiniais, kostiumu ir kaklaraiščiu ar suknele užsagstyta iki paskutinės sa gos ir būtinai pasipūtęs. Taip manot? Patikėkit, klystat. Aišku, kuklumas ir rimtumas gal ir būdingas daugeliui penketukininkų, bet kvailas pasi pūtimas —■ ne! Vis dar abejojat? Tada reikėjo vieną pavakarę ateiti į Saulėtekio valgyklų komplekso diskote kų salę, kur vyko Universite to mokslo pirmūnų vakaras, — būtumėt patys įsitikinę. Buvo tonizuojantis gėri mas, buvo pyragaičiai, buvo V. Kazlausko vadovaujamas Universiteto kamerinis kvar tetas (šaunus!), buvo klausi mai, adresuoti priešininkų komandoms, tik trūko. . . Bet apie tai - vėliau. Mūsų Universitete yra 815 (9.97%) mokslo pirmūnų. Jei gu pirmasis skaičius lyg ir daro įspūdį, tai antrasis priverčia nusišypsoti: tiek mažai? Daugiausia penketukininkų yra Medicinos fa kultete — 161 (19,9). Skam ba lyg ir paradoksaliai: atro dytų, kad tai mokslas, reika
laujantis ir taip daug kruopš tumo, darbštumo, praktinių įgūdžių, tai kaip čia tiek daug „labai gerai" besimokančių? Prisėdu prie medikų staliuko. — Mokytis, aišku. reikia daug. Bet. jei nori, įmano ma ,— sako Rimantas Stri kas, III kurso sanitarijos-higienos specialybės studen tas, — tik ruoštis reikia nuo latos, Studijuojame įvairias disciplinas: informatiką, ki bernetiką, psichologiją ir kitas, kurios, atrodytų, vi siškai nesusijusios su medi cina, bet šiandieninis medikas turi mokėti viską. Teisingai sakoma, kad kuo mažiau lai ko, tuo daugiau padarai. ,Juk dar kiek „labai gerai" besi mokančių lanko ansamblius, chorus, dalyvauja SMD veik loje, turi visuomeninių įparei gojimų. .. — O ar netampa kartais penketo rašymas inercija, įpročiu: jeigu ankstesni pen ketai, tai ir šį kartą, nors silpniau moki, parašo penke tą? — Manau, kad ne. Verti nama objektyviai ir reikliai. Kiekvienas penketas — tai nuolatinis ir kruopštus dar
bas. Būna ir lengvatų: jeigu aktyviai pasisakai seminarų metu, atleidžiamas nuo egza mino. Nejučiomis peršasi išvada, kad jeigu moki mokytis, jei efektyviai išnaudoji kiekvieną minutę, o nesuverti visų dar bų sesijos pradžiai, tad ir rezultatai džiugina. O įpras ti dirbti reikia jau nuo pir mo kurso. — Tie penketukininkai, tai tikra bėda, — skundžasi Bro nius Aismontas, Matemati kos fakulteto MAK-o pirmi ninkas. — Jeigu ko reikia, tai ieškai, ieškai, prašai, pra šai — užimti nuolatos. — O ar daro MAK-as kokį nors poveikį, kad penketukininkų būtų daugiau? — Paprastai didžiausias dė mesys skiriamas skolininkams, trejetukininkams, todėl penketukininkai labai dažnai bū na užmirštami. Dėmesį kon centruojame tik apdovanoji mui mokslo metų pabaigo je ar tokio, kaip šis, vakaro pravedimui, o nuolatinės paramos ir pagarbos .teigiamo patyrimo skleidimo, nėra. O be to, tokius vakarus orga nizuoti dažniau ar gražesnė je aplinkoje, nėra lėšų. Bet kažin, ar vakaro sėkmę lemia tik lėšos? Jų, matyt, buvo skirta, bet tai ir buvo visas vakaro privalumas. Kažkodėl į vakarą neatvy ko chemikai, prekybininkai, iš kai kurių fakultetų buvo tik 2—3 žmonės. Kodėl? Uni versiteto MAK-o tarybos pir mininkė N. Vinciūnaitė sakė, kad visi fakultetų MAK-ai apie renginį žinojo iš anks to. Nesinori tikėti, kad pen ketukininkai nerado laiko at eiti į jiems skirtą vakarą. ..
kalingas, o gal ateities pers pektyva susijusi su juo? Ir vis dėlto jaunystei bū dingas maksimalizmas, ir nors toli gražu ne taip jau visų asmenybės, Vydūno žodžiais tariant, „spinduliuote spindu liuoja", bet jauni juk ne vien klysta ir ne tiek jau daug studentų ar studenčių, plūdu riuojančių pasyvumo terpėje ir dažnai „garbingai" apdo vanojamų studento — viduti nybės vardu. Kalbuosi su Vilniaus uni versiteto Teisės fakulteto pir minės komjaunimo organi zacijos sekretoriaus pava duotoju Gintaru Veromiejumi, fakulteto komjaunimo komiteto aktyviste Danguo le Lauciūte ir mokslo pirmū ne Sigita Rudėnaite. Visi jie nustebinti studento-vidutinybės klausimu. — Jeigu kalbėsime apie mokymąsi, — pradeda sek retoriaus pavaduotojas, — tai jau kas ne kas, o teisi ninkai vieni pirmųjų pajunta, jog likti vidutinybe nega liai konkursai per stojamuolima. Tą rodo tiek didžiu-
TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA VDR delegacijai viešint Tarybų Lietuvoje gegužės 20 dieną Viiniaus valstybiniame universitete jvyko tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Tarybų Lietuvos ir Erfurto apygardos bendradarbiavimo 20-mečiui ir TSRS draugystės su VDR 25-mečiui. Konierencijoje pranešimus skaitė svečiai iš VDR bei Tarybų Lietuvos mokslininkai, visuomenės veikėjai. Konferenciją atidarė re-
ktorius prof. J. Kubilius, savo pranešime apžvelgęs pagrindinius Tarybų Lietuvos ir VDR bendradarbiavimo aspektus, taip pat VVU draugystės tradicijas su Greifsvaldo universitetu, Erfurto medicinos akademija bei kitomis VDR aukštosiomis mokyklomis. Iš viso konierencijoje perskaityta 15 pranešimų. Dalį pranešimų konferencijoje perskaitė TSKP istorijos katedros dėstytojai: prof. dr. V. Kašauskienė —
„Tarybų Lietuvos ir Erturto apygardos bendra. darbiavimas švietimo srityje", doc. N. Žukauskienė — „Tarybų Lietuvos ir VDR aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo vystymas" ir doc. M. Bložė — ,,Lietuvos TSR Mokslų Akademijos ryšiai su VDR mokslo ištaigomis", Konferencijoje perskaityti pranešimai atspindėjo įvairiapusį Tarybų Lie. tuvos ir VDR bendradarbiavimą.
TRUMPAI
„Sokrato gyvenimas ir mir tis" — taip vadinasi spektak lis, kurį sukūrė PF ir EKFF studentai, padedami Filosofiios katedros dėstytojos R. Žičkytės. Svarbiausias spektaklio ak centas — autentiškų tekstų skaitymas. EKFF trečiakursis D. Šerėnas skaitė Sokratą. Kaltintojų ir gynėjų kalbas perskaitė to paties kurso stu dentai A. Pečiulis, V. Kas paraitis, V. Butkus, S. Babarskas, M. Urbonavičius, V. Vitkūnas. Medėjos vaidmenį atliko V. Ogintaitė, vedan čiojo — A. Tumėnas ir A. Svanys (PF II k). Spektaklį paįvairino skaid rių novelė, sukurta PF III kur so studentės V. Juškevičiū tės, ir šokiai, kuriuos atliko
PF studentės J. Svitinytė, L. Varanavičiūtė, seserys Jančiūtės. Pagal Hesiodo tekstą muziką sukūrė A. Paliukėnaitė (PF II k.) ir atliko kartu su A. Krisiūnaite (EKFF II k.) Sukurti pakilią filosofinio teatro nuotaiką studentams pagelbėjo radijo komiteto muzikos redakcijos darbuoto ja A. Vitaitė ir garso ope ratorius G. Cekutis. O teatro meno studentus mokė Filo logijos fakulteto dėstytoja V. Jurgelevičiūtė. Džiugu, kad studentams nuoširdžiai padėjo ir jų fa kulteto dėstytojai: PF prodekanė doc. K. Vaištarienė ir dėstytojas Z. Kevelaitis.
teto kultūriniam renginiui, — sako D. Lauciūtė. — Il gai visų prisiminimuose iš liks graži Teisininkų dienos šventė balandžio pabaigoje. Tikrai jaunatviškos tradici nės imatrikuliacijos, mediu mai. Daug išmonės kiek viena grupė parodo jumoro ir satyros vakaruose. Mėgsta mi karinės-patriotinės dai nos, politinio plakato kon kursai. Mūsų fakultetas bendradarbiauja su Maskvos, Rygos, Jaroslavlio, Kazanės, net Čekoslovakijos Karlovų universiteto teisininkais. Ir vėl artėja karštas įskai tų ir egzaminų metas. Ir vėl turbūt prieš egzaminą pri trūks vienos vienintelės nak ties. Ir vėl, kaip ir tūkstan čius kartų prieš tai, Saulė tekio alėja gaus nuo šnekų apie egzaminus, o bendra bučiai trumpam apmirs, kad po to atgytų vėl su dviguba jėga. Bet ir Vėl, kaip ir pra ėjusį kartą vis tiek pasi baigus sesijai, teisininkai ti kisi ją išlaikyti gerai. Moka jie dirbti, moka ir ilsėtis.
’
Vilma SABALIAUSKAITĖ
Vidutinybei nėra vietos! Gal tik vaikystėje kiek vienam atrodo geri ir pa trauklūs savo dvasia visi žmonės, visi — mokantys ieškoti kažko neįprasto ir di džiai trokštantys vienas ki tam padėti. Gal tik anksty vaisiais savo gyvenimo me tais kiekvienas nori būtinai turėti savo idealą, kuriuo ga lėtų tikėti visa savo esybe. Ir tik paskui, kai žmogus au ga ir tobulėja, jis suvokia, jog be kilnumo ir pasiauko jimo, be juodos ir baltos realybės spalvos, be idealų ir didvyriškumo gyvenime yra gausybė atspalvių, be galės supanašėjusių žmonių, kurie kartais vadinami abe jingais ir tinginiais, o dažnai tiesiog vidutinybėmis. Kai kas net pamiršta ,jog kiek vienas aplinkui esantis žmo gus — tai savitas nuostabus pasaulis, į kitus pradeda žiū rėti siauru vertintojo žvilgs niu, primityvėja, skursta, ir priartėja prie to, kad, ne mokėdamas vertinti aplinki nių. virsta aplinkos objektu, į kitus žiūrinčiu tik per sa vo asmeninių interesų priz mę: dabar tas ar kitas rei
AKIRATIS
sius egzaminus, kai net auk so medalininkai lieka nu sivylę, tiek sesijos jau stu dijų metu. Į mūsų fakultetą įstoja vieni geriausiųjų, gal todėl ne tiek jau daug iš brauktųjų iš studentų sąrašų. O pagal pažangumo re zultatus pirmąjį semestrą tei sininkai pirmauja Universi tete. — Aišku, kaip ir kiekvie name kolektyve, — j pokal bį įsijungia S. Rudėnaitė, — pasitaiko ir tokių, kurie kaž kaip atsitiktinai patenka į Universitetą. Tokie studentai po sesijos, išlaikytos prastais pažymiais, pamato, jog gali ma gyventi ir be stipendijos (juo labiau, kai tėvai dirba ir stengiasi visapusiškai ap rūpinti savo atžalas), ir toliau bando prasmukti pa našiu keliu. Tokie studentai paprastai bevaliai, nepasto vūs, veikiami bet kokios įtakos, nuolat blaškosi, ne moka apginti savo nuomonių. — Manau, — tęsia Dan guolė Lauciūtė, — tas vidu tinybės jausmas nėra įgim tas, jis nėra biologiškai pa veldimas, o formuojasi ir au
ga kartu su žmogumi tara tikroje aplinkoje. Paprastai į aukštąją mokyklą tokiais jau ateinama, todėl nepaprastai svarbu sugebėti paveikti to kius žmones, sudaryti sąly gas jų pilnavertei asmenybei plėtoti. Salia mokymo pro ceso į pagalbą turi ateiti tin kamai organizuotas laisva laikis. — Daugelis studentų, — kalba G. Veromiejus, — tie siog perdaug užimti, kad galėtų būti pasyvūs ir abe jingi. Teisės fakulteto stu dentai šefuoja net septynias organizacijas. Antai, vaikų lopšelyje-darželyje Nr. 15 tei tvarko sininkų SSB ir SŽB aplinką ir patalpas, Vilniaus miesto Lenino rajono Vidaus reikalų skyriaus Nepilname čių reikalų inspekcijos ini ciatyva studentai grupėmis du kartus per mėnesį daly vauja reiduose, lanko šeimas, kuriose yra sunkiai auklėja mų vaikų; spec. proftechninėse mokyklose organizuo ja parodas, leidžia sienlaik raštį. skaito paskaitas, ren gia diskotekas. Dar ir „Kos moso" vaikų klubas. O kur aktyvus teisininkų dalyvavi mas SMD konferencijose. — Mūsų studentai nelieka abejingi bet kokiam Universi
N. STRAKAUSKAITĖ
„T. S.“ lnf.
Medicinos fakultete lan kėsi grupė Tartu univer siteto Medicinos fakulte to fiziologijos būrelio stu dentų. Per porą dienų, praleistu Vilniuje, jie su sipažino su mūsų Univer sitetu, pasivaikščiojo Cen trinių rūmų kiemeliais, lankėsi naujuosiuose rū muose Saulėtekyje, pa buvojo Medicinos fakul tete. Buvo pasidalinta Tartu ir Vilniaus univer sitetų fiziologijos būrelių veiklos patirtimi, nutarta užmegztų ryšių nenu traukti ir bendradarbiau ti toliau. Svečiams dideli įspūdį paliko Vilniaus senamies tis, jo siaurosios gatve lės, taip pat Akademinis Operos ir baleto teatras. mes nekantriai Danguolė Dabar KOSCIUSKEVICIUTE lauksime rudens ir kelio, IF žurnalistikos spec. nės į Tartu. I kurso studentė
L. MRAZAUSKAITĖ