visų salių pik)letarai, vienykitės;
r.c\I2VBII)IS
/
sccipenoas ________________________________________________________
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTUOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRA5TIS LEIDŽIAMAS
NUO
1984 m. birželio 1 d., penktadienis,
1950 METŲ
„DARBO VETERANO" MEDALIU UŽ ILGAMETI SĄŽININGĄ DARBĄ APDOVANOTI TONKICH Janina Ivanovna — Ūkio skyriaus valytoja. USINIENE Bronė, Antano — Gamtos fak. dėstytoja. VAŠKEVIČIENE Gražina, Kazio — Medicinos fak. do centė. VELIČKIENĖ Ona, Martyno — Dkio skyriaus kiemsar gi. VEPRAUSKAS Andrius, Jono — Kauno vakarinio fak. vyr. dėstytojas, pensininkas. VIRBALIENĖ Janina, Jono — Fizikos fak. technikė. VĖGĖLĖ Vincas, Jono — Garažo vairuotojas. VlSUMIRSKIS Bronius, Stasio — Einamojo remonto darbininkas. VIZBARAS Pranas, Jono — Kauno vakarinio fak, vyr. laborantas, pensininkas. ŽYGAS Albertas, Jokūbo — Medicinos fak. docentas. ŽIUGŽDA Robertas, Juozo — Istorijos fak. Visuotinės ist. katedros vedėjas, profesorius.
V. Sezemano Gegužės 30—31 dienomis Universitete jvyko jubilieji nės iškilmės ir mokslinė konferencija, skirta 100osloms profesoriaus Vosy liaus Sezemano gimimo me tinėms paminėti. Pirmą dieną, po gėlių pa dėjimo ceremonijos Antakal nio karių kapinėse, Univer siteto Mažojoje auloje Fi losofijos katedros vedėjas E. Meškauskas pradėjo Vo syliaus Sezemano 100-ųjų gimimo metinių iškilmingą minėjimą. Apie V. Sezemaną pasakojo prof. R. Pleč kaitis, pasidalijo prisimini mais ir kiti — profesorių V. Sezemaną pažinojusieji mi nėjimo dalyviai. Minėjimo pabaigoje jaunieji muzikan tai, Balio Dvariono muzikos mokyklos auklėtiniai, pagriežė profesoriaus mėgiamu instrumentu violončele. Gegužės 31 dieną vyko mokslinė konferencija. Žy mūs respublikos filosofai, tarp kurių yra daug profe soriaus mokinių, nagrinėjo labai Įvairiapusį, reikšmingą ir aktualų profesoriaus V. Sezemano filosofinį palikimą. Doc. A. Lozuraitis, doc. J. Karosas, filosofijos mokslu kandidatas A. Vaišvila ir
prof. R. Pavilionis apžvelgė gnoseologinius ir loginius prof. V. Sezemano tyrinėji mus, filosofijos m. kandida tas V. Žemaitis, doc. J. Mureika, doc. K. Stoškus, K. Rastenis ir filosofijos m. kandidatas A. Sverdiolas kalbėjo apie etines, estetines ir kultūrologines prof. V. Sezemano pažiūras. Filoso fijos m. kandidatas T. So deika ir doc. N. Juršėnas palietė kai kuriuos prof. V. Sezemano koncepcijos šalti nius, Įdomus buvo filologės E. Ulčinaitės pranešimas, ku riame pranešėja teigiamai Įvertino V. Sezemano atliktą Aristotelio veikalo „Apie sielą" vertimą. Prof. B. Gen zelis pažvelgė į V. Sezema no teoriją lietuvių filosofijos kontekste, o J. Tumelis in formavo konferencijos daly vius apie primirštus ir mažai žinomus profesoriaus darbus. Mūsų Universitetas ir Lie tuvos filosofai iškilmingai paminėjo labai reikšmingos Lietuvos kultūrai asmenybės, Kauno ir Vilniaus universi tetų profesoriaus Vosyliaus Sezemano i 00-ąsias gimimo metines.
PAVASARIS UNIVERSITETE
tik skaičiumi, bet ir gražia kūrybine duokle džiugino klausytojus jaunieji litera tai. Vienai jauniausių, Uni versiteto literačių Elenai Karnauskaitei įteiktas Kau no Spalio 50-mečio dirbtinio pluošto gamyklos prizas, skirtas „Poezijos pavasario“ debiutantui. Naujausias eiles skaitė mūsų svečiai, poetai Anta nas A. Jonynas, Jonas Llniauskas, Vladas Braziūnas ir Valdemaras Kukulas. V. ŽEBRAUSKAITĖ
Dvidešimtoji Poezijos pa vasario šventė atėjo į se nuosius Universiteto rūmus. Jaukiame ir aidžiame L. Stuokos-Gucevičiaus kieme lyje susirinko nemaža poe zijos mylėtojų: poetai, Uni versiteto literatai ir svečiai. Poetas Marcelijus Marti naitis pasidžiaugė Alma Mater literatais, kurių šiais me tais — vienuolika. Ir ne
TRUMPAI Medicinos fakultete Įkur ta komiteto „Pasaulio gydy tojai prieš branduolinį kara" sekcija. Ji jungia 50 studen tų.
Arūnas POVILIŪNAS
Studentų medikų sekcija, talkindama komitetui jo dar be, skelbia informaciją apie branduolinio karo medicini nes pasekmes, šiuo klausimu bendradarbiauja su kitų ša lies bei užsienio aukštųjų mokyklų studentais.
Nr. 19 (1278)
Šiandien NUMERYJE: SESIJA. KAIP PASIRUOSEME?
xxx „PROLOGAS" Nr. 10
Kaina 2 kap.
PEF kolektyvas nėra dide ir gamybos organizavimo paskelbti 1983 m. gruodžio lis. Šiuo metu fakultete dir bei planavimo tobulinimui. 2 d. sąjunginiame leidinyje ba 64 mokslinio-pedagoginio Prie pirmosios ryšių su „SocialističeSkaja industrija" personalo kolektyvas, iš jų gamyba formos reikia pri- (autoriai T. Chomentauskas 49 pedagoginio personalo. skirti įmones, su kuriomis ir R. Bagdonavičienė). FakulFakultete dirba 39 docentai fakultetas sudaręs ilgalaikes teto docentų K. Glavecko ir ir mokslų kandidatai (arba bendradarbiavimo sutartis. S. Imbraso straipsnis „Ūkio 79,6%), 3 mokslų daktarai Tai Ukmergės I. Meskupo mechanizmas ir mokesčiai už ir profesoriai — antraeili baldų kombinatas, gamybinis išteklius" („Komunistas" ninkai. susivienijimas „Elfą" ir Vii- 1983 m. Nr. 2) buvo premi1982—1983 ir 1983—1984 niaus Plastmasinių dirbinių juotas 1-ąja premija. Komumokslo metais mokslo tiria gamykla. Su šiomis įmonė- nistai K. Prunskienė ir v. d. masis darbas, t. y. mokslo mis bendradarbiaujama jau S. Valentinavičius yra koryšys su gamyba fakulteto antras penkmetis. lektyvinės monografijos atskiruose partiniuose susi Išvardintos organizacijos „LTSR pramonės gamybiniorinkimuose, Tarybos ir biuro fakultetui pagamino specia- ūkinio komplekso vystymas" posėdžiuose įvairiais aspek liūs vestibiulių baldus, jren- bendraautoriai. tais buvo svarstomas 8 kar gė agitacinius stendus, teiFakultetas drauge su tus. kia pagalbą sportiniu inven- LTSR MA ekonomikos instiSvarbus fakultetui įvykis toriumi, aktyviai dalyvauja tutu nagrinėja problemą buvo 1982 m. spalio mėn., įvykęs bendras Tarybos ir VU partiniame komitete gegužės mėnesį svarstytas Partinis susirinkimas, kur PEF partinės organizacijos vaidmuo stiprinant mokslo ir buvo svarstomas LTSR aukš tojo ir specialiojo vidurinio gamybos ryšius. Spausdiname (sutrumpintai) fakulteto organizacijos sekretoriaus doc. G. Samuolio pra mokslo ministerijos nu partinės nešimą. tarimo „Dėl mokslinio tyri mo darbo planavimo ir or ganizavimo VU PEF" vyk dymas. Tų pačių metų lap kričio mėn. partiniame susi rinkime giliai ir visapusiškai buvo išanalizuotas Pramonės ekonomikos katedros komu nistų vaidmuo plėtojant mokslo-tiriamąjį darbą, ke liant jo efektyvumą. Tokia pat forma 1983 m. gruodžio įvairiuose fakulteto rengi- „Ekonominio efektyvumo dimėnesį partiniame biure bu niuose. dinimas Lietuvos TSR pravo svarstomas Gamybos val Gražia tradicija tapo ga- monėje". dymo katedros komunistų mybiniame susivienijime „EIMetai po metų fakulteto vaidmuo organizuojant ir fa", VPDG organizuoti ben- bendradarbiavimo geografitobulinant dėstytojų pedago dras mokslines - praktines ja plečiasi. Nemažai metų gini ir mokslo tiriamąjį dar konferencijas, kuriose prane- palaikomi glaudūs ryšiai su bą. Šiais mokslo metais lap Šimus skaito mokslininkai ir CSSR Prahos Karlo universikričio mėn. įvyko atviras gamybininkai. tetų, su kuriuo nagrinėjama partinis susirinkimas „PEF Vasarą šios gamyklos po- bendra tema „Socialistinės darbuotojų MTD ir uždavi ilsiavietėje vadovaujantiems visuomenės gyvenviečių sisniai, vykdant TSKP XXVI, darbuotojams (brigadinin- temos vystymo socialinėsLKP XVIII suvažiavimų ir kams, meistrams, cechų ir ekonominės problemos" (vaTSKP 1982 m. lapkričio ple skyrių viršininkams), Garny- dovas komunistas doc. J. numo nutarimus". bos valdymo katedra orga- Kunčiną) ir su LLR KrokuKomunistai, temų vadovai, nizuoja kvalifikacijos kėli- vos Jogailos universitetu te ma „Gyvenviečių ir gyvenkartą per penkis metus at mo kursus. Ukmergės Baldų kombina- tojų vystymosi socialistinėsiskaito partiniam biurui įvairiais je visuomenėje socialinėsapie mokslo-tiriamąjį dar te organizuojami bą, tiek biudžetinį, tiek ūki ekonomikos klausimais kon- geografinės problemos" (vaskaitinį. Per minėtą laiko kursai, kurie gerai vertina- dovas komunistas doc. S. Vaitiekūnas). tarpį atsiskaitė komunistai, mi. Studentų atlikti moksliniai Nuo 1982 metų pagal sudocentai K. Vyšniauskas, Z. Gaigalienė, M. Krejeris, V. tyrimai gamybinės praktikos tartį fakultetas pradėjo benGrigoras, R. Razauskas. Re metu ir įforminti diplomi- dradarbiauti su Vengrijos guliariai išklausomos jau niuose darbuose, svarstomi LR Debreceno L. Košuto įmonių kolektyvuose, universitetu. Nagrinėjama nųjų komunistų ataskaitos. šių Įvairiapusiai uždaviniai, Geriausi iš jų įdiegiami į bendra tema „Teorinės, metodinės ir praktinės pramoiškylantys stiprinant mokslo gamybą. Vykdant minėtą ministeri- nės gamybos intensyvinimo ir gamybos ryšius, yra ko munistų nuolatiniame dėme jos kolegijos 1981 m. lap- problemos mokslo techninės Šioje sio centre, pradedant kated kričių 24 d. nutarimą buvo pažangos pagrindu". išplėstas bendradarbiavimas temoje ypatingas dėmesys ra ir baigiant fakultetu. Fakulteto kolektyvas su su kitų respublikų aukšto- skiriamas pramonės gamybos gamyba palaiko ryšius pa sįomis mokyklomis, su TSRS intensyvinimo kriterijams ir gal 3 formas: pagal fakulte ir LTSR MA, bei kitomis rodikliams nustatyti, o taip to arba jo padalinių sudary ekonominio profilio moksli- pat intensyvinimo sąlygoms tas visuomeniniais pagrin nio tyrimo įstaigomis. Šiuo ir prielaidoms tyrinėti. Ko fakultetas palaiko munistė doc. K. Prunskienė dais bendradarbiavimo su rnetu tartis: vykdant biudžetinį glaudžius ryšius su 31 orga- būdama respublikos agropramokslo tiriamąjį darbą, ku nizacija ar jų padaliniais, moninio komplekso tarybos ris apima ir aspirantų bei Tai padeda geriau vykdyti narė, su minėtu VLR unitiriamąjį darbą, versitetu, sutarties pagrindu prie katedrų pritvirtintą mokslinį vengrų patyrimą, respublikos pramonės dar geriau pažinti savo kolegų ruošia buotojų disertacijų ruošimą; pasiekimus, stiprinti ryšį su kaip eksperimentą pritaikyti gamyba. respublikoje. ūkinių sutarčių vykdymas. Bendromis respublikos Komunistas doc. T. ChoDažnai visos šios bendra trejus metus darbiavimo formos persipina Maisto pramonės ministeri- mentauskas, arba su gamyba turi netie jos ir fakulteto jėgomis bu- dėstęs Kuboje, palaiko rysioginį ryšį. Tačiau vienaip vo , nagrinėjamas susivieniji- šius su Santo de Kuba ar kitaip viso fakulteto ko mų darbo efektyvumas. Ty- Oriento universitetu. Paruošė rezultatai paskelbti ir išleido Kuboje ispanų lektyvo tiek pedagoginė, rimų kalba pramonės ekonominių tiek mokslinio tiriamojo spaudoje. Gauti tyrimų rezultatai terminų žodyną. darbo (biudžetinio ir ūki Fakultete nuo 1981 m. skaitinio) veikla skirta pra apie antrinį pieno produktų respublikoje dirba respublikinis Gamy monei (gamybai), jos darbo panaudojimą
PEF partinės organizacijos
vaidmuo stiprinant mokslo ir gamybos ryšius
bos valdymo teorinis semi naras, kuris jungia respub likos aukštųjų mokyklų dės tytojus, dėstančius valdymo kursą ir respublikos žinybų valdymo padalinių vado vus. 1983 m. gruodžio mėn. katedra surengė respubliki nį pasitarimą, tema „Valdy mo kurso dėstymo tobulini mas", kuriame dalyvavo res publikos aukštųjų ir viduri nių specialiųjų mokyklų dės tytojai, dėstantys valdymo kursą. Fakulteto iniciatyva prie Vilniaus Liaudies universite to nuo 1982 m. veikia Jau nėjo vadovo fakultetas, kurį kas metai baigia 20—25 že mesnės ir vidurinės grandies vadovai. 1984 m. balandžio 26 d. vyko „Žinijos" draugi jos plenumas, kuriame mi nistras prof. H. Zabulis šio fakulteto darbą pripažino vertingu ir reikalingu. Glaudus mokslo su gamy ba ryšys siejamas per tre čią formą — ūkiskaitines sutartis, kurioms vadovauja komunistai. 1984 m. vykdoma 11 ūki nių sutarčių. Laiko atžvilgiu jos pasiskirsto taip: 1-rių metų — 3 (darbų apimties suma 15, 23 ir 36 tūkst. rb.), iki 3-jų metų — 4 ir iki 5 metų — 4. Pagal mokslinių tyrimų kryptis: ekonominio-socialinio pobūdžio darbai vykdo mi 9 sutartyse, kurių darbų apimtis sudaro 318 tūkst. rb. arba 68%, o technologi nio pobūdžio 2 sutartys 160 tūkst. rb. arba 32 procentai. Šiuo metu vykdomų sutar čių ekonominis efektyvumas planuojamas 679 tūkst. rb., arba vienam rubliui išlaidų planuojama gauti 1,45 rub lio. Žinoma, tai mažai, ir mūsų nepatenkina. Supranta ma ne visose sutartyse gali ma tiksliai numatyti ekono minį efektą, tačiau, kad iš 11 vykdomų sutarčių 4 su tartyse ekonominis efektas neplanuojamas verčia susi rūpinti. Nuo š. m. naujai sudaromos sutartys svarsto mos fakulteto Taryboje ir reikia tikėtis, kad mažos apimties, trumpalaikės ir be ekonominio paskaičiavimo ūkinės sutartys nebus lei džiamos vykdyti. Iš 11 sutar čių, 10 vadovauja komunis tai (tai docentai M. Kreje ris, R. Razauskas, K. Vyš niauskas, J. Ragalevičius, V. Dudinskas, J. Tamulevičius, A. Žebrauskas, V. Grigoras ir L. Jasinskas). Reikia pažymėti, kad ūki skaitiniai darbai su biudže tiniais nesidubliuoja ir visi yra koordinuojami TSRS ar ba LTSR MA, AMM, Plano komiteto bei kitų šalies in stitutų. Ūkinių sutarčių vykdymas ir jų diegimas neapsiriboja vien gamykla ar organizaci ja — užsakovu. Gauti ir apibendrinti rezultatai skel biami respublikinėje spau doje, sąjunginėje arba net užsienio spaudoje, dažnai drauge su įmanių atstovais. Komunistui doc. A. ŽebNukelta į 2 psl.
Tarybinis studentas 2
čių, rodančių nepavydėtiną pirmakursių padėtį. Įvesta signalinė sesija ir kituose kursuose. Tačiau paaiškėjo, tui, tiek MAK-ui. Tokie stu jog daugeliu atveju signali dentai nuolatiniai MAK-o nė sesija buvo organizuota posėdžių dalyviai — „vetera formaliai, nes pasikalbėjus nai". PagTindinis jų pasiteisi su studentais, daugelis iš jų nimas dėl paskaitų ir semi net nežino, kaip jie įvertin narų nelankymo yra tvirtini ti. Galima būtų paklausti, ar Atkelta iš 1 psl. mas, esą paskaitos neįdo nepraranda tokia signalinė rauskui vadovaujant Kauno mios, viską galima sužinoti sesija savo esmės? Bakterinių preparatų gaiš vadovėlių ir t. t. Pateiksime statistikos: Is Saulius ŠILIAUSKAS mykloje įdiegtas monodispertorijos fakultete žiemos se IF MAK-o pirmininkas sinis polistirolinis lateksas reumatoidinių susirgimų diasijos egzaminus privalėjo gnostikai. Skaičiuojamas melaikyti 1045 studentai. Egza tinis efektas 14 tūkst. rubminus išlaikė 1007. 7,44% lių. Už šį metodą VLŪPP visų išlaikiusių egzaminus fakulteto darbuotojai apdoįvertinti penketais, 46,17% vanotį 2 sidabro ir 1 bron— sesiją baigė be trejetų; 42,7% — mišriais pažymiais; Matematikos fakultete su zos medaliais. O įdiegusios 3,67 studentų egzaminus iš judimas —• iki įskaitos. Dau gamyklos darbuotojai 2 bronlaikė tik patenkinamais pa- gelio veiduose vėl nerimas, zos medaliais. 1983 metais Visasąjunginė baimė, susikaupi žymiais ir 3,63% studentų mažytė išradėjų ir racionalizatorių sesijos metu gavo dvejetus, mas. . . Bendras fakulteto pažanguPo žiemos sesijos fakulte draugijos Lietuvos TSR Cenmas — 86,36%. Palyginus te buvo 165 skolininkai. Pa tro Taryba fakulteto daršiuos skaičius su 1983 m. vyzdžiui, trečio kurso vie buotojams (vadovas komunidoc. A. Žebrauskas) žiemos sesijos rezultatais pa nos grupės pažangumas sie stas aiškėjo, jog pirmūnų turime kė vos 45% — pusė skoli įteikė prizą ,,Eurika-82" ,už efektyviausią metų išradimą, mažiau. ninkų. Sesija parodė dar vieną Kokios nepažangumo prie Išradimas — plastmasių menepageidautiną tendenciją — žastys? Kodėl daugelis stu talizavimas buvo įdiegtas nepakankamai aukštą visuo dentų sugeba mokytis ir la Panevėžio gamykloje „Elektmenės mokslų žinių lygį. O bai gerai, o kai kurie vos rotechnika" metinis ekonomijuk Istorijos fakultetas ruo vos „velkasi"? Visi šie klau nis efektas 32,5 tūkst. rb., šia visų pirma ideologinius simai labai jaudino matema Rygos susivienijime „Radiodarbuotojus. Kelia susirūpi tikos fakulteto komjaunimo technika", ekonominis efeknimą silpnai visuomenės komitetą, o ypač mokymo tas apie 20 tūkst. rb., šiuo mokslų egzaminus laikę žur auklėjimo komisijos pirmi metu diegiamas Kauno radijo gamykloje. nalistikos specialybės stu ninkę Egidiją Galvydytę. Plataus praktinio pritaikydentai (specialybės visuome Matematikos mokslas rei susilaukė fakulteto nės mokslų pažymio vidurkis kalauja daug pastangų, pa mo tik 3,71). stovaus mokymosi. Todėl, mokslininkų sukurta, kartu Ir vėl sesija. Paprastai pa siekiant pagerinti paskaitų su pramonės įmonių speciavasario sesijos rezultatai Is lankymą, suaktyvinti moky- listais, sistema „Ritmas". Ji torijos fakultete būna blo mąsi per visą semestrą, fa- įdiegta ir diegiama ne tik gesni už žiemas. Siekiant to kultete įvesta nauja žinių respublikoje, bet ir SverdKijevo, Maskvos, išvengti, balandžio mėnesį vertinimo sistema. Dėstytojai Iovsko, buvo organizuota signalinė du kartus per semestrą pa Minsko, Angarsko ir kitų sesija, kurios metu dėstyto teikia katedrai arba dekana miestų pramonės įmonėse. Į vis dažniau jai turi įvertinti kiekvieną tui žinias apie paskaitų lan Universitetą studentą, atsižvelgdami į jų kymą ir studentų žinių įver kreipiasi įvairios įmonės ir organizacijos prašydamos papasiruošimą it aktyvumą se tinimą balais nuo 0 iki 2. minarų metu. Signalinės se Vertinant atsižvelgiama į dėti įdiegti šią sistemą. ' Plečiant mokslinio tyrimo sijos tikslas - parodyti stu- atliktus namų darbus, kontdentui kokių rezultatų jis rolinių, koliokviumų rezulta elementus mokymo procese, gali tikėtis sesijos metu pa tus, studentų pasiruošimą vyresniųjų kursų studentai, nors dar ir nedrąsiai, prigal savo įdėtą darbą, išaiš pratyboms. kinti potencialius dvejetuki Rezultatai vertina traukiami į ūkinių sutarčių su įmonėmis darbus. Fakulteninkus ir skolininkus. Jiems mi trijų balų sistema: — ypatingas MAK-o dėme O — atsiskaityta mažiau te veikia studentų ekonomisys. Taigi, signalinė sesija kaip 50% darbų, 1 — dau nių mokslinių tyrimų labo— tai didelė pagalba studen giau kaip 50%, 2 — visos ratorija (SEMTL). Jos tikslas plačiau įtraukti studentus į tui, nes jis, žinodamas re- užduotys atliktos. zultatus, gali per likusį laiDaug praleidžiantys paskai mokslinius tyrimus, sprenką iki egzamino stipriai pa- tų, blogai besimokantys stu džiant aktualias teorines ir pramonės šakų simokyti. dentai svarstomi MAK-o po praktines vystymo ir gamybos efektysėdžiuose. Ne per geriausia padėtis vumo didinimo problemas, šiuo metu yra Istorijos spe Nors ši vertiinimo sistema SEMTL bendradarbiavo su cialybės pirmame kurse: iš Matematikos fakultete įvesta Lietuvos TSR Maisto pramoužsienio kalbos neatestuoti 3 tik pavasarį, po žiemos se nės ministerijos PKB. Ji atstudentai ir dar 4 įvertinti sijos, tačiau rezultatai jau liko darbo našumo rezervų nepatenkinamai. Dar prastes jaučiami. tyrimus ir priemonių paruoni reikalai iš lotynų kalbos! Fakulteto komjaunimo komi Šimą Vilniaus duonos pra14 — neatestuotų ir 12 — tetas įsitikinęs, kad ši sesija įvertintų dvejetais. Galima bus sėkminga. būtų pateikti dar daug skai Nijolė CEPULIONYTĖ
KAIP PASIRUOŠĖTE SESIJAI!
PEF partinės organizacijos
minus ir užteko. Dabar bus penki. Tai kas gi čia dabar, iš kur tas ramumas? Ir čia ne tikėtai gavau vieną iš atsa kymų į šį klausimą. Žymante: — Kaip čia pasakius dėl to krūvio. Sunku tai sunku, bet ne sunkiau nei per vi sus mokslo metus. Matote, beveik visą savaitę mes lai kome koliokviumus. Faktiš kai tai mažai tesiskiria nuo ruošimosi egzaminams. Todėl didelio kontrasto tarp mo kymosi vasario—kovo mė nesiais ir pasiruošimo sesijai nėra. Pasibaigė pusvalandį tru kusi pertrauka. Studentai sugužėjo į didelę, stadiono tribūnas primenančią — au ditoriją. Pokalbis paliko ma lonų įspūdį — išsamūs atsa kymai į klausimus, jokios pa nikos, jokios baimės — kaip ir pridera medikams. Galė tų būti pavyzdžiu kitiems studentams. Audrius MATONIS IF žurnalistikos spec. I kurso studentas
vaidmuo stiprinant mokslo
Visi žinom, kad „kiečiau sia" studentiška duona yra kepama Medicinos fakultete. Ir griaužia ją studentai medikai ne penkeris, o išti sus septyneris metus. Visada domina naujai at ėjusieji į Universitetą. Be to, apie dabartinius vyres niųjų kursų studentus jau kalbėta ir rašyta — juk ir jie buvo pirmakursiai. Apie pusvalandį pravaikščiojęs Medicinos fakulteto korido riais sutikau savo buvusį klasės draugą. Žinoma, kalba pakrypo apie mokslą, konk rečiau — apie sesiją. Po ke lių minučių prie Rimo (toks jo vardas) stabtSlėjo keletas kurso draugų (deja, panorė jusių likti incognito), ką tik išėjusių iš paskaitos. Jie įsi jungė i mūsų pokalbį ir, ga lima sakyti, užsimezgė dis kusija, trukusi visą pertrau kos pusvalandį. — Ar rimtai ruošiatės? Pamenu, per žiemos sesiją prie darbo ginė pirmosios gyvenime sesijos baimė, ne žinojimas, kas tai iš viso per dalykas. Na, o darbas, kai už nugaros liko, palyginti, sėkmingai išlaikyti egzaminai Bet kuriuo konfliktiniu atir įskaitos, ar neatsileido va veju istorikas panaudos šūkį, džios? kurį matė kiekvienas, kuris Rimas: — Matai, po- pirmos sesi nors kartą yra buvęs Istori jos liko gana daug skolinin kų dienoje — „Istorikai — strai~ kų. Net patiems keista. Tai tautos žiedas". Tačiau gi, dabar dauguma stengsis psnio tikslas rimtai pakalbėt i apie kai kurias problepagerinti rezultatus. — O iš kur tiek tų sko mas, kurios svarbios Istorilininkų? Kas, garantuoja, kad jos fakulteto studentams, o nebus jų tiek pat ir dabar? tuo pačiu ir prie komjauniĮ klausimą atsakė Val mo komiteto veikianėiam das, iki tol mažai tekreipęs MAK-ui. Perskaičius daugedėmesio į mūsų pokalbį: liui nemalonius prisimini — Manėme, kad egzami mus sukeliantį raidžių deri nas — vien laimės dalykas, nį, — MAK-as, visiems da kad jam pasiruošti užteks rosi aišku, kad bus kalbama 3_4 dienų. Bet tik nusvilę apie pažangumą ir akademi įsitikinome, kad egzaminas nę drausmę. įvertina viso pusmečio dar Jau tapo tradicija, kad po bą, o ne kelių priešsesijinių naktų desperatišką blašky kiekvienos sesijos sumuo mąsi tarp vadovėlių ir sko jant rezultatus, Istorijos fa kultetas užima visada vieną lintų konspektų. Atvirai pasakius, eidamas iš pirmaujančių vietų Uni į Medicinos fakultetą, tikė versitete. Kuo tai paaiškin jausi čia rasti už galvos su ti? Gal tuo, kad čia moky siėmusius, besinervinančius, tis lengviau vien dėl to. užtenka tris dienas su baime ir nerimu lau kad kiančius sesijos. O čia to prieš egzaminą bent kaitą vadovėlį ir. . . kios pat sveikos optimistinės perskaityti nuotaikos kaip, sakysim, Is trejetui pakanka? Dalis Studentų tarp sesiįų torijos fakultete. Pasidarė o studijuoti, įdomu — todėl atsargiai pa studentauja, klausiau apie krūvius. Atsa t. y. „šturmuoti", jie prade da likus kelioms dienoms iki kė Jolanta: — Taip, krūviai dideli. egzamino ir sudaro didžiau Pirmą sesiją laikėme 3 egza- sius sunkumus tiek dekana-
Prisimename
Ne viena Universiteto dar buotojų ir buvusių studentų karta gerai prisimena žymų respubfikos teisininką, ilga metį Baudžiamosios teisės ir proceso katedros vyresnįjį dėstytoją Alfonsą Klimką. Gegužės 30 d. jam būtų su kakę 80 metų. Minėdami šią datą, mintimis grįžtame į praeitį, verčiame ryškiausius A. Klimkos gyvenimo ir dar bų puslapius. Gimė jis 1904 m. Rokiš kio apskrities Kavolių kaime neturtingų valstiečių šeimoje.
ir gamybos ryšius
Alfonsą Klimką
Negalėdamas tikėtis dides nės tėvų paramos, mokslo žinių siekė, savarankiškai įveikdamas materialinius ne priteklius ir kitokias kliūtis. Rokiškio gimnazijoje, į kurią buvo priimtas 1923 m.,’ su artėjo su pažangiu jaunimu, priklausė LKJS, platino anti fašistinę literatūrą. Nuo 1928 m. studijavo teisę Kau no universitete. Čia įsijungė Į progresyvias studentų or ganizacijas, palaikė ryšius su revoliuciniu pogrindžiu. Už antifašistinę veiklą buvo tei siamas, kalinamas, vėliau iš tremtas. Teisės fakultetą A. Klimka baigė 1939 m., ta čiau, kaip rašė savo auto biografijoje, neturėjo jokių perspektyvų gauti darbo pa gal įgytą specialybę dėl po litinio nepatikimumo. y Atkūrus Lietuvoje tarybi nę santvarką, A. Klimka ak tyviai įsijungė į teisinį dar bą. Jis buvo paskirtas Tei singumo ministerijos kalėji mų inspektoriumi, vėliau — Apeliacinių rūmų teisėju, o nuo 1940 m. rugsėjo pakvie čiamas dėstyti į Vilniaus universitetą. Vokiečių okupacijos me tais A. Klimka iš Universi
mos. Aktyviai bendradar biauta, sudarant „Tarybinio darbuotojo vadovą", „Teisinių terminų žodyną" ir daugelį kitų reikšmingų leidinių. Rū pintasi teisininkų kalbos, ju ridinės terminijos kūrimo ir tobulinimo reikalais. Ryškūs A. Klimkos nuopelnai ruo šiant respublikos Baudžia mąjį, Baudžiamojo proceso ir kitus kodeksus. Kruopščiai ir sąžiningai atliekamas profesines parei gas A. Klimka sėkmingai derino su visuomenine veik la. Jis buvo Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo mokslinės-konsultacinės Tarybos narys, liaudies teismo tarė jas, ilgametis studentų kura torius, „Žinijos“ draugijos lektorius... Už nuopelnus, ruošiant teisininkų kadrus. vaisingą mokslinę ir visuomeninę vei klą A. Klimkai 1974 m. buvo suteiktas Lietuvos TSR nusi pelniusio teisininko garbės vardas. Bėgant metams neblėsta Alfonso Klimkos — ryškios ir patrauklios asmenybės, gebėjusios būti pavyzdžiu darbe ir gyvenime, atmini mas.
teto pašalinamas, suimamas, tardomas. Ir tik 1944 m., iš vadavus Vilnių, jis grįžo j Universitetą, kurio nebepali ko visą gyvenimą, nutruku sį 1976 m. vasario 8 d. Ilgus metus A. Klimka dėstė baudžiamąją teisę ir kitas jai giminingas discipli nas. Buvo labai kvalifikuo tas, plačios erudicijos teisi ninkas, prityręs ir autorite tingas pedagogas. Keletą de šimtmečių atidavęs jaunųjų teisės specialistų ugdymui, A. Klimka nuolat rūpinosi studentais, juos mylėjo ir gerbė, tuo pelnydamas gilią pagarbą ir dėkingumą. Ka tedroje jis išsiskyrė ne vien savo profesinėmis, bet ir žmogiškosiomis savybėmis. A. Klimka daug nusipel nė plėtojant teisės mokslą respublikoje, ruošiant įsta tymų projektus, verčiant, re daguojant ir leidžiant lietu vių kalba teisinę literatūrą. Jo plunksnai priklauso ke lios dešimtys mokslinių dar bų, pirmieji originalūs tary binės baudžiamosios teisės vadovėliai, mokymo priemo nės. Iš jų studijuojama ir dabar. Gvildentos ne vien baudžiamosios teisės proble Baudžiamosios teisės katedra
monės gamybiniam susivienijimui, baigė vykdyti temą „Lietuvos TSR miltinės konditerijos gamybos tarpžinybinio organizavimo tobulinimas". Vykdant sutartį, daugiau kaip 50% darbų buvo atliekama visuomeniniais pagrindais. SEMTL kolektyvas 8-ajame Tarptautiniame studentų-ekonomistų profesinės-mokslinės veiklos konkurse Bratislavoje laimėjo laureatų diplomą ir premiją (800 kranų). Šiuo metu studentų laboratorija moksIo-tiriamąjį darbą atlieka susivienijime „Elfą", Fakulteto kolektyvas, dalyvaujant studentams kasmet vidutiniškai atlieka ūkiskaitinių mokslinio tyrimo darbų — 200 tūkst. rublių, 1981—1983 metais šių darbų atliko už 645 tūkst. rb. ir tik iš dalies įdiegus, gavo 584 tūkst. rb. ekonominį efektą. 1983 m. gruodžio mėn. pirmą kartą respublikoje arganizuotame agropramoninių susivienijimų valdymo klauSimais konkurse (atsakingi organizatoriai Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija) net dviems fakulteto diplomantų darbams buvo paskirtos prizinės vietos ir premijos, darbaį rekomenduoti pritaikyti gamyboje. 1981—1983 metais fakulteto kolektyvas parengė ir išleido virš 50 mokymo priemonių, 7 monografijas, respublikinėje, sąjunginėje ir užsienio spaudoje paskelbė 242 mokslinius straipsnius (vien 1983 m. 92 straipsnius), Tarptautinėse, sąjunginėse bei respublikinėse konferencijose ir simpoziumuose perskaitė 153 pranešimus, Per šį laikotarpį fakulteto darbuotojams buvo patvirtinti 3 išradimai. Partinė organizacija ir ateityje dėmesio centre laikys mokslo ir gamybos ryšių stiprinimą, kad fakulteto kolektyvas dar aktyviau prisidėtų prie Tarybų Sąjungos Komunistų partijos ir Tarybinės vyriausybės iškeltų uždavinių vykdymo. Doc. G. SAMUOLIS, PEF partinio Muro sekretorius
Izraelis Lempertas — Mokslinio komunizmo katedros docentas, TSKP narys. Jis — tarybinis Istorikas, sociolo gas. Svarbiausias I. Lemperto veikalas — „Fašistinis reži mas Lietuvoje". Docentas vienas iš „LKP istorijos apy braižos" antrojo tomo autorių, parašė darbų iš sociologi jos (daugiausia iš darbo sociologijos ir sociologijos tyri mų metodikos). 1944—1947 metais I. Lempertas tarnavo Tarybinės ar mijos 16 lietuviškoje divizijoje.
KAREIVIO UŽRAŠAI Nelengva rašyti apie karą. Kiekvienas karas, be visa kita, yra nepaprastai sun kus psichologinis išbandy mas. Pirmojo pasaulinio ka ro dalyviai Remarko roma nuose labai ilgai pergyveno karo sukeltus stresus, sudė tingas psichologines dramas. Daugelis Amerikos agresijos prieš Vietnamą dalyvių dar dabar neatsigauna nuo stre sų; neseniai „Tiesoje" skai čiau žinutę, kad kai kas iš jų apsigyveno Aliaskos miš kuose, negalėdami pakęsti žmonių draugijos. O kiti, sa vo ruožtu, tapo samdomais žudikais. Karas, kai jo tiks lai yra svetimi dalyviams,
kai žudoma vardan tamsių politinių siekių, — iškraipo žmogaus psichologiją, nor malus žmogus negali be sun kių pasekmių pakelti, nei kai žudomi jo draugai, nei kai jis pats žudo kitus. Mūsų, Didysis Tėvynės karas, buvo kitoks, tai buvo teisingas, šventas karas. Kiek teko bendrauti fronte, o ir karui pasibaigus, su jo dalyviais — nesutikau nė vieno, kuris nebūtų suvokęs mūsų kovos už Tarybinės Tėvynės laisvę, prieš žvė riškąjį fašizmą, kilnios pras mės, kuriam karo tikslai ne būtų gyvybiškai savi tikslai. Nukelta į 4 psl.
3 Tarybinis studentas
PROLOGAS Ar. 1O
PREMJERA
LEIDŽIA UNIVERSITETO LIT ERATŲ BŪRELIS
„Prologe" šalia intensyviai publikuojamos poetų kūry bos, vešinčių recenzijos dy džių, autorių palydėjimų bei pristatymų, diskusijų poetų kartos apibrėžimų, kada ne kada kyštelnanti proza atro do kiek atsitiktinė, periferiškai drovi. Pagalvoji, gal tai liudija šiandieninę lite ratūrinę situaciją mažučiame „Prologo" ekrane, kuomet, ne paslaptis, didesnio dėme sio reikalauja ir stipriausią lietuvių meninio žodžio po tencialą, pasak V. Kubiliaus, savinasi poezija. Universi teto literatų kūryboje iš da lies ši (ko gero grynai psi chologinė) situacija ir lemia, jog nė vienas prozos kūrinukas „Prologe" galingai nenustebina. Galėtume pasa kyti — neatsiranda ryškių individualybių? Veikiausiai ne tai. Tiesiog kol kas, stu dentiška proza į skaitytoją prabyla kaip gražios potenci jos, esančios kažkur pakeliui į išsipildymą — literatūrą, sunkoka dar įsivaizduoti jas kitame kontekste. Iš studentiško konteksto netikėtai iššoko ir nustebino respublikinėje spaudoje („Pergalė") pasirodžiusios N. PTanckevičiūtės novelės „Pe lenais krintantys žodžiai" bei „Neskaičiuok mūsų nuo dėmių“. Įdomi šių gražių jos novelių esmė — pasakotojo perteikiamas kasdienis he rojės Rūtos buvimas, papras čiausios situacijos, nereikš mingi susitikimai, mintys, kurios šiaip jau savo esme, yra pasmerktos mūsų .tuoj pat nutekėti į užmarštį, išnykti iš atminties be pėdsako — šičia tampa herojės būties „mažute paslaptimi". Smel kiantis į šią paslaptį, kaip į kasdienį dvasinį atradimą, įprasminama kasdienybė. Novelių herojė skausmingai ieško atminties („Senelis su tais daiktais grąžina man mane pačią, ir man ra miau"), stengiasi užčiuopti praeities esimo žmoguje mįs lę („aš nieko nepamenu, bet viską žinau. Tai iš kur aš
žinau?"), pilkiausią kasdie nybės valandą gyvena inten syvų vidinį gyvenimą — šitai ir sudaro Neringos no velių prasminį klodą, ir, ma nau, be pretenzijų pasakysi me — kilsteli noveles iki bendražmogiškų universalijų aukščio. Stebina išmonin ga spontaniškai refleksuojančio pasakotojo, artimo lyri niam subjektui, sąlygota lai ko poetika, ažūrinis pasako jimo audinys, lengvos ir ne pastebimos laiko bei vietos jungtys, perėjimai. Gaila, kad kartkartėmis pasakotojo mintis slopsta apsemta egzal tacijų, forsuoto poetiškumo. Be to, baigdamas skaityti antrąjį kūrinuką, spėji pasi-
užkišame tą spragą polemi niais straipsniais „Prologe". Tačiau neišvengiame ele mentariausių paradoksų ,— diskutuojame apie jaunųjų literatų kūrybą, o pačios kūrybos spausdinta mažiau negu maža. O juk poezija kalba pati už sjive daug aiš kiau ir svariau, negu apie ją galėtų pašnekėti, kad ir pats geriausias kritikas. Sakysim, 8-ame prologo numeryje V. Daškevičius, pristatydamas trijų pirmakursių devynis ei lėraščius, užima beveik tiek pat popieriaus, kiek ir pati poezija. Ar tikslinga? .. Įdo mu, ąr matematikos studen tas, per pertrauką tarp pa skaitų nusičiupęs „Tarybinį
studentą" su „Prologu", skai tydamas ilgas polemikas bei pristatymus, patiria šventą katarsio jausmą? . . Susidaro toks įspūdis, kad literatų bū relis leidžia „Prologą" lite ratų būreliui. Jei toks „Pro logo" adresatas, tai visai ne nuostabu, kad yra vietos ir tokioms diskusijoms. Kitas klausimas ar iš viso poetams tikslinga eksponuoti savo poetinės virtuvės rakandus? Man rodos, visai užtenka G. Viliūno straipsnio „Ieškanti poezija" 7-ame „Prologo" numeryje, kad mūsų bandy mai neliktų nesuprasti, kad skaitantis turėtų raktą. Daž nokai situaciją tyčia stenNukelta j 4 psl.
„Prologo“ proza ilgti novelės, kaip reljefiškesnio, tampresnio, griež čiau apibrėžto kūno — su pradžia ir pabaiga, pagaliau to, kas vieną novelę skirtų nuo kitos, antraip nelabai įsivaizduoji didesnį jų pluoš tą. Perspektyva, nesugadinta pasaulėjauta, savotišku re nesansu po mokyklinių „nu klydimų" dvelksteli V. Pa pievio apsakymėlis „Triušio akys" bei šiųmečiui kon kursui pateikta proza. Ta jo perspektyva vilioja, trau kia, tiesiog žinai, jog po ku rių metų knietės perskaityti kitus, vėliau sukurtus Valdo apsakymus. Panašiai nutei kia ir Z. Kačanausko „Iš ėjimas". Sunkokos mintys užgula skaitant V. Landsbergio „Po kalbį su Liudviku". Pirmasis įspūdis verčia suklusti — kažkas kenkia noveliukės se mantikos gyliui bei nervui. Gal pasirinktas pasakotojo kalbėjimo būdas — per žo džių brūzgynus negali prisi kasti iki esmės, žodžių ka linyje bliūkšta novelės įtam pa. .. Skaitydamas antrą, trečią kartą, imi suvokti, jog
TĘSIAME DISKUSIJĄ „JAUNŲJŲ KŪRYBOS PROBLEMOS"
Bevaisė užtvanka Jau gerą pusmetį rutulio jasi diskusija „Jaunųjų kūry bos problemos", tačiau apie ką šnekama, dėl ko disku tuojama —- nusakyti sunku. Keliamų problemų (jei tai iš vis problemos) diapazonas platus ir neaprėpiamas (nuo retoriško — „Kas esa me?" — V. Daunio straipsny je iki J. Kelero „estetinių at radimų".) Karštligiškai mėgi nama nusakyti kažkokią iš skirtinę jaunųjų Universiteto literatų situaciją, aiškintis
Šiandien mūsų jaunųjų ir ne tik jaunųjų prozoje (tenebus šios pastabos suprastos kaip priekaištas Universite to prozininkų kūrybai ar' moralas, veikiau tai bandy mas drauge pasvarstyti) — gajus laisvo, palaido kalbė jimo apsakymas ir nepopu liarus, išėjęs iš mados — klasikinis, fabulinis, discipli nuojantis kūrėją apsakymas, kuriame funkcionalus kiek vienas epizodas. Literatūros mokslas teigia — tai norma lu, dėsninga — pasakojimo būdai ir formos yra literatū ros santykio su laiku bei tik rovės specifika išraiška. At'sipalaidavęs dabartinis lyri nės išpažinties apsakymas šiandienos žmogui, sunkiai susivokiančiam savyje, nie ko apie nieką tikrai nežinan čiam, pasimetusiam, neišmo kusiam filosofiškiau mąsty ti, leidžia įsileisti savin vi sa, kas tik sugebama paste bėti, užfiksuoti empiriniu mąstymu ir detaliai aprašy ti. Menkiausi individualūs potyriai, psichikos kursčiojimai tampa mūsų novelėse savitiksliais, be vertybinio asmenybės santykio su jais,
be tikrojo susigaudymo kas yra kas, be visa persmel kiančios autoriaus pasaulė žiūros šviesos. Ir kai šian dien skaitome detalų, smul kų bei ekstensyvų aprašymą apie žmogų, suvokiame, jog tai ne sielos preparavimas ar jos stebėjimas pro mik roskopą (kaip dažnai inertiš kai galvojame ir sakome), o būtent nežinojimas. Sudė tinga problemomis dirginanti šiandiena tvyro aplink mus, mumyse, į akis kasdien du ria tos problemos, mes fiziš kai jau jaučiame, bet neži nome, kas jos — neužčiuo piame universaliosios jų prasmės. Apie žmogų apsa kymuose sakoma mūsų tiesa — pastebėjimai, refleksijos, potyriai, — rodos, plaukia iš oro, mes skabome juos kaip orinius vaisius ir nežinome, kam ir ką jais sakome. Drauge su prozos lyrizacijos procesu į apsakymą iš visų pusių teka tuščias kal bėjimas, žodžių šlamėjimas, žodžių girliandos, vardan ku rių, pasak L. Jacinevičiaus aukojami prasminiai dėme nys. Tiesiog pasiilgstu žo džio kūniškumo, kad už įvar dinančių daiktus ir reiški nius žodžių, įsivaizduotum ir įtikėtum iš tiesų tuos daiktus ir reiškinius realiai egzistuojant. Literatūros mylėtojai ir kritikai vieningai ima šne kėti apie veikiančio žmogaus ilgesį apsakyme — ne žmo gaus kaip tokio, kuriame pasikrąpštinėję rastume visko, įvairiausių pradų, nuo juo džiausių iki šviesiausių, bet veikiančio žmogaus. Būtent veiklos procese žmogus tik rina vertybes, kurios mūsų apsakyme susmulkėjo, išsky do, išblukino didžiąsias sa vo reikšmes, nes paprasčiau siai prarado prielaidas toms vertybėms kristalizuotis. .. •Kokį atsinaujinimą, atgai vą atneš šiandieninių „Pro logo" prozininkų, greit pa liksiančių jaukią jo pastogę, debiutai? Lauksime. Danutė KALINAUSKAITE
tas skubus karštligiškas he rojaus kalbėjimas ar nėra tam, jog tušuotų antrojo — giluminio novelės klodo ne buvimą, nes gyvenimo rūs tis (ligoninės palata, ampu tuotos kojos, chlorkalkėm kvepiantis pienas, išprievar tauta moteris, įsikandusi „že mės gabalą ir kruvinais na gais"), man pasirodė supozuota. Gal ir be pagrindo į atmintį smilgteli V. Kukulo minėtas filologus apsėdęs snobistinis grybelis.. . Per skaitęs novelę dar kartą, ir vėl ją tuojau pat užmiršęs, klausi savęs, kas vis dėlto slepiasi joje už pasakotojo žodžių nėrinio? Kokia nove lės prasmė?
itin „skausmingas" kūrybos problemas. Respublikinėje spaudoje diskusijos panašio mis temomis jau tapo įpras tu reiškiniu. Literatai, kriti kai .skaitytojai koreguoja nuomones, atveria nuostatas į rūpimus literatūros reiški nius. Gaila, kad respublikinio masto diskusijos nesprendžia mūsų „išskirtinių" proble mų, aplenkia jas kaip ne itin gerai žinomą reiškinį. Mes, savo ruožtu, nesitaikstome su tokiu aplaidumu ir patys
JULIUS KELERAS, II kurso lituanistas
Ar kaltas tas, kuris, jau nystėje turėjęs kilnią ir gra žią idėją, svajojęs prilygti savo idealui, laikui bėgant, blaškomas gyvenimo sūku rių, atsisakė jo? O jeigu kaltas, tai kam gi jis prasi kalto? Visai liūdna, kai ta svajonė išsigimsta į materia linio pobūdžio tikslą, ir vie ninteliu dievu tampa Daik tas. Taip žūna idėjos, norai, troškimai, tarsi į sieną atsimušdami į mūsų neryžtin gumą, gobšumą, tinginystę... Deja, tempora labuntur tacitisųue senescimus annis (Ovidius). Naujojo Kiemo teatro spektaklio režisierė — Kon servatorijos Klaipėdos fa kultetų diplomantė — Viole ta Dobilaitė bei jaunieji aktoriai kateporiški tokių žmo
jų charakterių įvairiapusiš kumą, daugialypumą. Daugumai pradedančiųjų režisierių būdinga tai, kad jie nesugeba susidoroti su kūrinio medžiaga,. „paskęs ta" joje, susipainiodami he rojų santykiuose, veiksmo įvykiuose, konfliktuose; daž nai neišryškina pagrindinės kūrinio idėjos. Dobilaitės pastatytame spektaklyje idė ja itin ryški, ant jos, tarsi karoliukai ant siūlo, suver tos visos kitos šalutinės lini jas, ji jaučiama kiekvieno je spektaklio scenelėje. Režisierei buvo patikėti jauniausieji Kiemo teatro studijos nariai. Aišku, ne lengva, pačiai vos pradėjus žengti pirmuosius žingsnius teatro keliu, vadovauti bū reliui dar „žalesnių". Bet pa
NUOTRAUKOJE: VU teatro „fuksai".
nių atžvilgiu. Jau spektaklio pradžioje jie daina išsako savo požiūrį: „Nekaltą iš teisinant, nuteisiam kalta". Režisierė savo diplominiam darbui pasirinko Vytautės Žilinskaitės pjesę „Paršiukas ir parašiutas", skirtą lėlių teatrui. Pasak spektaklio sta tytojos, ją sudomino kūrinė lio idėjos aktualumas. Ji problemiška tiek pačiai reži sierei, tiek, apskritai, visų epochų žmonijai — noras, būtinybė pakilti, „palakioti dangaus kraštais", pasiekti idealą. Malonu, kad diplo mantė, įžvelgdama pjesėje gilesnę prasmę, savaip inter pretavo ją. Nepabijojo per kelti į visai kitą teatro plot mę, patikėdama ją suvai dinti jauniems, gyvybin giems aktoriams, pritaikyda ma kitai žiūrovų auditorijai. V. Dobilaitė pjesės persona žus iškelia iki žmogiškųjų jausmų apibendrinimo, sim bolių, tuo pačiu išlaikydama
žiūrėjus naująjį spektaklį, galime tvirtinti, kad pavyko beveik maksimaliai išnaudoti jaunųjų aktorių galimybes. Į spektaklio tinklą įpinti etiu dai, dainos, žaidimai leido jiems visapusiškai pasireikš ti. Visi — pradedant pagrin diniu personažu paršiuku ir baigiant masinių scenų daly viais — „sužaidė" puikiai. Ypač įsimintina finalinė mizanscena: paršelis, jau virtęs nutukusiu paršu, kėb lina lovio link, o pro jį, tar si atviras kaltinimas jo su dužusiai svajonei, praskren da pūkas. Grotesko pagalba pasiekiamas norimas efektas. Mes negalime likti abejingi tokiam „paršiukiškam" gy venimo būdui. Juokas pina si su kartėliu, ir gimsta su vokimas, kad kaltas tas, ku ris savyje nužudė gėrio ir grožio siekimą. Visus kviečiame pažiūrėti spektaklį! Diana RAKAUSKAITE
ir pro žodžių vualį Išvysi klajojančią liepsną ji skalavo lagūnų visas užrakintas duris: ten tėvynė
XXX Viskas bus kitaip — nuvarvėjustuos cokoliuos išsiveržus į priekį kreida, surūdijusios metrikos, varpo apirusios giesmės, girgždantys priebučių slenksčiai ties viduramžių laiptais, kurių, pažiūrėk, nebėra,..
greitai užmirštamos kaltės ir žaibas prigesęs virš valties, per vienintelę naktį miestą užliejus tyla, krentančias kalkes daugiau teatsimena siaurėjantis kiemas ties parko kampu, vienuolynų koridoriuos kirvarpos griaužia sargyba... lenkias pušis kunigaikščio kape, čia buvojo mickevičius — kas jo mirusią žvakę uždegs, ant lovos be garso krūpsint marilei — kas dar gyvas — budelio kirvis garuoja greta, nakties valanda nė Iš tolo neprimena maišto, filaretų šviesa viršum rotušės sklaidos
XXX atitirpsta ir krenta karūnos į lapkričio saulę — jei kam nors dar slapta priklausai pasakyk nenuslėpk
ten virš kraigo pakibo diena vėl eilėraščių saują pasėjus ten nulyti laukai Ir atoslūgio laukia mediniai irklai ir nostalgijos šerkšnas švarus — tartum noras numirti nuginkluotas be gailesčio — tavo delnais XXX atsakyki: tai krūties atbraila lygiadienio saulėje arba ritualui žiedžiamas Indas; rankos negali paleisti.., greičiau, čia negalima rinktis, valtis nukrypsta Į kairę ir belieka tik stingstančių linijų pynė, molinė kregždė...
kasmet, kiek prisimenu, čia prasidėdavo jūra — bet per žliugsintį lapkričio purvą šį sykį ji grįš su mumis: taip keistai šiąnakt bangos lig dugno atvertos, aiškiai gali pamatyti akis mirusiųjų... prakalbinti vieną...
ir atrodo žinau, ką tu man atsakysi: aklesnės nei kitur lagūnos properšose sujudės, vidurmlesčlo barakų kaktose suplėkus prieblanda patyrus ilgaamžę drėgmę, dėmėti nukamuoti priebučiai, ir durys, nebepajėgiančios be garso užsitrenkti... sniegas iš senovės
Tarybinis studentas 4
Pagerbtas prof. Jonas Kazlauskas Džiugina tradicijomis tam pančios respublikos rajonuo se gimtosios kalbos dienos. Regis, visai neseniai buvo A. Vireliūnui skirta diena Palangoje, ir štai vėl — to kia diena Prienuose, sureng ta Vilniaus universiteto pro fesorius Jono Kazlausko at minimui. Graži šios dienos iniciatyva — prieniškių kraš totyrininkų rūpests. Autobusas iš Vilniaus iš važiavo pilnas. Į Prienus ke liavo buvę J. Kazlausko bendradarbiai ir mokiniai, akademikas V. Mažulis, doc. A. Pupkis, dr. A. Sabaliaus kas, doc. V. Būda, B. Savu kynas, filol. m. kand. A. Lyberis (buvęs ir J. Kazlaus ko mokytojas), poetas Justi nas Marcinkevičius. Juos lydėjo Elektrografijos moks linio tyrimo instituto folk
lorinis ansamblis „Sadauja". Diena prasidėjo susitiki mais su Prienų miesto ir ra jono — Jiezno, Balbieriškio, Stakliškių vidurinių mokyklų moksleiviais. Kalbininkai pa sakojo kalbos įdomybes, ska tino gerbti ir puoselėti gim tąją kalbą, aiškino, kaip Universitete studijuojama lie tuvių kalba, Just. Marcin kevičius paskaitė savo eilė raščių. Po to visi susirinko Prie nų 1-osios vidurinės mokyk los kieme. Akį traukė gėlės, tautiniai mokinių ir „Sadaujos“ drabužiai. Čia, šioje mokykloje, mokėsi J. Kaz lauskas. Čia dabar, prie mo kyklos sienos, atidengta memoralinė lenta jo atminimui. Lentą atidengė akademikas V. Mažiulis. Ir vėl į kelią. Automobi
liai vienas paskui kitą trau kia už miesto, per laukus, miškus į J. Kazlausko gim tinę. Pačios sodybos nelikę — visi išsikėlė į gyvenvietę. Testovi kelios obelys, di džiulė liepa. Bet rajono va dovai gražiai sutvarkė so dybvietę, aptvėrė ją, ėmėsi tvarkyti aplinką. Ir čia, šioje pačios gamtos parinktoje vietoje — nuo kalno atsive riantys vaizdai į girias ir pievas, tolyje miškais apau gusius Nemuno krantus — prieniškiai dar kartą įamži no savo kraštiečio atminimą: greta liepos didelis akmuo. Jaudinamus žodžius sakė J. Kazlausko draugai, artimieji, miesto atstovai. Labai šiltai savo jaunystės draugą prisi minė A. Sabaliauskas. At minimo akmenį atidengė kal bininko bičiulis, jo klasės ir
kurso draugas, poetas Just. Marcinkevičius. Ant akmens — talpūs žodžiai: „Kalba bu vo jo gyvenimo duona ir prakaitas". Ir vėl skamba liaudiškos „Sadaujos" dai nos, toli jas gena vėjas per Prienų žemę. Vakare dar vienas rengi nys — kultūros namuose su sitikimas su Prienų visuome ne. Vakarui vadovavo doc. A. Pupkis. Kalbininkai popu liariai papsakojo apie lietu vių kalbą, jos tyrimą anks čiau ir dabar, profesoriaus J. Kazlausko nuopelnus pimtajai kalbai. J. Kazlauskas — pasaulinio garso žurnalo „Baltistica" iniciatorius ir kūrėjas, jo pirmasis redak torius, knygos „Lietuvių kalbos istorinė gramatika", daugelio straipsnių įvairiau siomis baltistikos temomis autorius. Savo darbais pro fesorius daug prisidėjo, kad Vilnius taptų pasauliniu bal tistikos centru. Giedrius SUBAČIUS
KAREIVIO UŽRAŠAI Atkelta iš 2 psl. Remarko herojų kompleksai mums svetimi. Visi mes, Di džiojo Tėvynės karo vetera nai, didžiuojamės, kad gar bingai atlikome savo šventą Pareigą. Nelengva net ir dabar, praėjus 40 metų, prisiminti žuvusius draugus, artimuo sius. Nedaug mano kartos žmonių teliko gyvi. Nelabai mes apie tai dabar galvoja me. O man teko skaityti, kad iš tų, kurie į frontą pa teko karo pradžioje, žuvo 70 proc. Iš dešimties tik trys išliko gyvi! Ir tai juk buvo vos pradėję gyventi, 18—20 metų jaunuoliai, jaunesni už jus, šio straipsnelio skaityto jus, studentus... Tik atsitik tinumas, kad, sakykim, ma no brolis žuvo, o aš likau gyvas. Tiesa, jis pateko į frontą anksčiau. Bet kiek
Bevaisė užtvanka Atkelta iš 3 psl.
Autoriaus nuotraukose: visi susirinko prie mokyklos; Just. Marcinkevičius atidengia atminimo akmenį.
SKAMBA SKAMBA KANKLIA1 Praėjusią savaitę Vilniuje vyko liaudies muzikos festi valis „Skamba skamba kankliai", skirtas Vilniaus išvada vimo 40-mečiui. Tris vakarus Alumnato kieme koncertavo miesto folk loriniai ansambliai, naujosios muzikos ansamblis, vado
vaujamas S. Nako, svečiai iš Tbilisio, Moldavijos JSR, Suomijos Joensu miesto. Didžiojoje Auloje šeštadie nį, o sekmadienį senamiesčio ir VU kiemuose koncertavo 24 kolektyvai iš įvairių Lie tuvos miestų ir rajonų, sve čiai.
kartų mano milinės skvernai buvo kulkų suvarstyti, kartą kulka pataikė man į šalmą, bet nepramušė; kaip baisų slogutį iki šiol prisimenu, kaip sėdėjau apkase (iškasti pilno profilio apkasą nebuvo laiko, tada būtent sėdėjau), o hitlerininkų tankas ar sa vaeigis pabūklas šaudė į ma ne (bent jau taip man atro dė), sviediniai krito kiek vienas vis arčiau, o aš lau kiau, kad kitas jau tikrai tiesiai pataikys.. . Kariavau kaip ir kiti, nesislėpdamas už svetimų nugarų (o ir kur buvo tokia nugara, kuri bū tų galėjusi uždengti visą mūsų liaudį nuo karo negan dos), bet likau gyvas; kiti žuvo. Ir neretai, kai galvo ju, ypač apie pačius arti miausius žmones, apima ne tik sielvartas, bet lyg ir kal tės jausmas. Pabaiga kitame numeryje. Doc. I. LEMPERTAS
giamės komplikuoti. Vis dau giau ir daugiau šnekame esą kažkas dar nebūta, vis nau jus ir naujus raktus bruka me skaitytojui į rankas, kad jis galų gale jau nebenori gaišti laiko taikydamas tuos raktus į spyną, arba — kas komiškiausia — randa spyną visai neužrakintą. Paskutinę mintį patvirtino ir neseniai pasibaigęs VU lite ratų konkursas. Buvo atras tos mūsų poezijos „sąsajos" su tradicija net keliose plomėse: skurdi, konservuota emocijų raiška, dvasinė mo notonija. pasireiškusi stichine eksperimentavimo baime, baime verstis per galvą kaž ką užkliudant, kažką su griaunant, kažką sukuriant naujo. Perdėtas filosofavi
mas, apsimetinėjimas prana šais bei išminčiais poezijoje tiesiog iki šaržo škicuoja mus sukriošusiais kaimo se niais (V. Gasiliūnas) arba stuporo sukaustytais kultū rologijos korifėjais (V. Daš kevičius). Ilgos šnekos ir diskusijos apvėlė gyvybingus pradus, buvusius mūsų poezijoje pernai ar užpernai. Jei jau negebame išreikšti savęs po ezija, tai gal geriau imkimės garbingo švietėjų darbo. Juk galime versti iš užsienio kalbų (jei ne eiliuotą tekstą, tai verlibrą — tikrai). Tatai ir „Prologo" skaitytojams, ir mums patiems teiktų daug didesnę naudą, negu iš piršto išlaužtos diskusijos.
L. JAKIMAVIČIUS IV kurso lituanistas
Vakare Kutuzovo aikštėje įvyko baigiamasis koncertas, vakaronė. Grojant muzikantų muzikantui E. Vyčinui, ragi nant VU „Ratilio" vadovei Z. Kelmickaitei mažai liko žiūrovų: visi sukosi nuotai kinguose rateliuose. Daiva ŽILYTE „Puikiam žmogui, entu ziastingai kraštotyrininkei Loretai Šimelytei. .. Klubo patriotui, ryžtingam žygių vadui, šauniam muzikantui Pranui Vileiklui", — irašai knygose. Vėl palydos — graudi šventė. Gal todėl, fcad skyriesi su brangiais žmonė mis. Irutė Ručinskaitė, Rūtos — Karvelytė ir Bilkštytė, Vi lija Kačergytė, Rita Ziduiytė, Mindaugas Velnšreideris__ Gal ne su visais buvo arti mai bendrauta. Bet palabinimas, šypsena ar draugiškas jūsų žvilgsnis — jau daug. „Klube gera. Čia aš galėjau būti savimi", — tai Loreta. Tik kodėl „galėjau"?! Juk išeidami jūs kartu pasiliekate, nes mus sieja ir naminėduona, kuria vaišino Bra žinskų Laima (o juk ją paly dėjome jau pernai), ir vytu rio giesmė padangėje, ir mei lė savo kraštui, jo žmonėms.
PASALINTI
NEPAŽANGŪS STUDENTAI
nių kultūrų bandymus kvie čia genetinių tyrimų skyrius, tel. 74-04-23. Žadame jums gryną orą, daug saulės. Netinginiaujan tys per dieną gali uždirbti po 6 rb. Skambinkite! Botanikos sodo administracija ratyvinius augalus kviečia XXX dendrofloros skyrius, tel. 74-00-24. Dingusį studento pažymė Vaiskrūmių bandymų prie žiūrai ir ypač uogų skynimui jimą Nr. 831231, išduotą PF reikalingi labai sąžiningi ir studentei Ritai Grėbliauskaistropūs studentai — visur tei, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė eksperimentas reikalauja tik slumo. Pomologljos skyriaus jimą Nr. 820629, išduotą MF studentei Giedrei Sužiedelytelefonas 74-25-23. Norinčius prižiūrėti vasari tei, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801582, išduotą EKEF studentei Jelenai Korneičiuk, laikyti negaliojan čiu.
Laikraščio korektoriai J. Juodalksnytė, V. Gasiliūnas, A. Katkevičius.
MF II k. V. Gadiliauskai- KUR DIRBTI ŠIĄ tė, III k. R. Kvencius. VASARĄ! FilF I k. S. Varnagirytė, Kas liekate Vilniuje, jus Tarpfakultetinės poli III k. V. Auksutis, IV k. B. kviečia botanikos sodas Kaitinės ekonomijos kated Šeinab. rėnuose. ros kolektyvas nuošir džiai užjaučia Politinės Norinčius įsidarbinti kvie EKFF I k. R. Vilkas, V. ekonomijos katedros ve čiame registruotis atitinka dėja docentą Joną MIŠ Švedas, II k. A. Vaišnoras. muose skyriuose kiekvieną KINI dėl tėvo mirties. PF IV k. A. Jurkonis, R. I pirmadienį nuo 10 iki 13 vai. Norinčius prižiūrėti deko Vitkevičius. Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 08994 Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500.Užs. Nr. 1613. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1 .CoBeTCKMH cTVAeHT„ — opraH naprKoMa, peicropaTa, KOMHTe-ra AKCM Ahtbm, npo$KOMa opĄeHą TpyĄOBOro KpaCHoro anaMeHH n APy»6u napoAOB BMAbmoccKoro yHHBepcHTeTa hm. B, KancyKaca. Ha ahtobckom M3MKe. PeAaKTop H. BapaiiuaųKairie.____________ ____________________________
Loreta PAUŽAITE, VU kraštotyrininkų klubo narė
Politinės ekonomijos katedros kolektyvas nuo širdžiai užjaučia kated ros vedėją docentą Joną MIŠKINI dėl tėvo mir ties.
Mirus docentės Vikto rijos PAKERIENĖS myli mam tėveliui. liūdime kartu. VU Lietuvių litera tūros katedra
Redaktorė J. VARAPNICKAITE