Tarybinis Studentas, 1962 m. rugsėjo 8 d. Nr. 19 (430)

Page 1

SVEIKINAME NAUJUS DRAUGUS! VISLI ŠALiU PROLETARAI, VIENYKITlSI

ACIU UZ ŠILTUS ŽODŽIUS ■ Pateisinsime ! mus dedamas viltis ☆

Mūsų jaunystė

ILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO artinto komiteto, komjaunimo ir

Eina nuo 1950 metų

Nr. 19 (430)

1962 m. rugsėjo 8 d.

RAUGAI profesoriai ir dės­ ir šįmet, atrodo, bus pasiekęs liaudies dainų ir šokių ansamb­ ■ studentai! lis, kuris buvo pakviestas kon­ I Vasara baigėsi, Ir mes, kaip kasmet, vėl susirinkome i tradi- certuoti TSKP XXII suvažiavimo fcinį rugsėjo pirmosios aktą, kad, uždaryme. Šią garbę Jis patei­ nepašykštėjo fcasveikinę vienas kitą su mokslo sino, ir delegatai atostogų aplodismentų. Kiek vėliau an­ bradžia, pasidaliję samblis išvyko į pusiau turisti­ kolektyvą įspūdžiais, priėmę į Į naujo nę, pusiau koncertinę kelionę Lirmakursius, kibtume larbo etapą. Grįžę iš darbo ir po Lenkiją ir Čekoslovakiją, kur šių šalių gyvenimą, Įporto stovyklų, turistinių žy­ stebėjo lių, pasisvečiavę tėviškėse, mu­ draugavo su lenkų ir čekoslovakų studentais ir tuo pačiu lų studentai pailsėjusiomis gal­ iomis sėda prie knygų, pasiry- metu reprezentavo lietuvių liau­ dies meną. Pagirtina, kad grį­ ę dirbti taip, kad rezultatai bū* žę iš Kremliaus, Varšuvos, Pra­ I geresni už pernykščius. hos, ansambliečiai neišpuiko Ir 0 praėjusių mokslo metų nepatingėjo pasirodyti žymiai keikti negalima. Būdami turtingi kuklesnėse paruošė scenose: Įidelės istorinės reikšmės įvy­ Naujųjų Metų eglutės prograkiais, jie džiugino suaktyvėju- mą, kurią žiūrėjo 16 000 vaikų, liu mosklo darbu, stiprėjančiu aktyviai dalyvavo rinkimų kam­ kudentų pažangumu Ir komu- panijoje, koncertavo kurčių-neĮistiniu sąmoningumu. Visas ko- bylių mokykloje ir pan. ►ktyvas stengėsi kuo geriau Naują programą suruošė lutikti TSKP XXII suvažiavimą I atidžiai sekė jo darbą. Pa- deminls choras, pavasarį minga! gastroliavęs Lvove, Ikelbęs, kad mūsų karta gyvens omunizmo sąlygomis Ir pa­ gorode, Kijeve Ir Minske, teatrinė studija, rudenį šventusi virtęs tarybinę liaudį į lemiasavo 100-ąJį spektaklį. 2yl žy<jį komunistinei visuome-

tytojai! DDraugai

ERO VĖJO! J. KUBILIUS Universiteto rektorius, fizikosmatematikos mokslų daktaras, profesorius

ūgtelėjo ir fakultetų sa­ ■ei sukurti, suvažiavimas dar miai I biau sužadino mokslo perso- viveikla. Gaila tik, kad, puikiai Balo ir studentų aktyvumą. dirbę ligi pavasario sesijos, va­ I eoriniuos seminaruose ir politi- saros atostogų metu visi šie | iuose rateliuose dėstytojai, stu- kolektyvai pasirinko pasyvų po­ I sntai, administracijos darbuo- ilsio būdą ir nesurengė nė vie­ I )Jai kruopščiai išnagrinėjo par- no pasirodymo. I Jos forumo nutarimus ir TSKP Daug kartų praėjusiais moks­ I rogramą. šių dokumentų stu- lo metais mus džiugino univer­ I ijavimas žymiai praplėtė visų iš siteto sportininkai, grįždami I 'ūsų akiratį, padėjo dekanamedavaržybų su nugalėtojų I ims ir katedroms toliau gerinti be liais. Svarbiausia pergalė, I lokslo ir mokymo planus, ar- abejo, buvo Filadelfijoje, kur ■ nti mokymą prie gamybos. absolventas Bagdonavičius, stu■ oralinis komunizmo kūrėjų ir dentai Levickas, Liutkaitis I kodeksas vis labiau įauga į stu- Karia „Žalgirio“ komandos suI entų sąmonę, vis labiau veikia dėtyje įveikė JAV nacionalinę I 4 elgesį ir gyvenimo būdą. irkluotojų rinktinę. Šiuo metu I Iniversitete išplito judėjimas, Levickas, Liutkaitis, Karia ir I avadinimu „Mano vieta, ku- Jucys ruošiasi atstovauti TSRS I lant komunizmą, mano asme- aštuonvietėj Europos pirmenybė­ I inis indėlis į jį“, bendrabuse. I iuose atsirado komunistiškai Puikių laimėjimų pasiekė I besitvarkančių kambarių. Pirmo tenisininkai, rankininkai, tinkliI urso germanistų ir kai kurios ninkės, rankininkės, iškovoję I itos geriausios akademinės LTSR čemponių vardus ir daly­ I rūpės įsipareigojo gyventi kovavę trečiosiose TSRS studentų I lunistiškai, mokytis tik labai I erai ir gerai. Valstybinių egza­ finalinėse varžybose. Reikia tikėtis, kad universite­ minų analizė rodo, kad daugušį­ I ia Juos laikiusių stacionarinin- to sportinė šlovė neblės ir |<ų ir neakivaizdininkų turėjo met, nes į pirmą kursą priimta įvirtas tiek marksizmo-leniniz- daug gabaus Jaunimo. Tai spor­ to meistrės žurauskaitė ir BereIno teorijos, tiek specialybės žinytė, gabios krepšininkės ButeiI ias. šį pavasari nepalyginamai gimnastas I klandesnis buvo ir jaunųjų kytė, Rutkauskaitė, Žilinskas ir kt. O labiausiai pra­ I pecialistų skirstymas, kur padžiugintų tai, kad sporto areno­ prastai labiausiai išryškėja mūI ų auklėjamojo darbo trūkumai. je pagarsėtų kiek galima dau­ H’iplomantai noriai vyko ten, giau iki šiol dar nežinomų vardų. J ur buvo siunčiami, ir iš visos Į aidos atsirado tik dvi studenKalbant apie vasaros atosto­ ės, kurioms miesčioniški inte- gas, reikia pasakyti, kad ir šiesai buvo svarbesni už piliečio gražioji pareigą. žinoma, tokių atsitiki- met nebuvo užmiršta I rių iš viso neturėtų būti, bet universiteto tradicija — vasaros I ymų Jų skaičiaus sumažėjimą darbo stovyklos. Šįmet Jos buvo I aip pat reikia laikyti laimėjimu. I 1961/1962 mokslo metais toliau įkurtos 13 kolūkių, kurių dau§e; |:>lo dėstytojų kvalifikacijos, ge- guma ekonomiškai silpni, I ėjo mokslinis darbas, šiuose iš jų buvo dirbami laukif Mokslo srityje pagal savo ga ninkystės darbai, likusiuose sta­ i imybes nuo dėstytojų stengėsi I 'eatsilikti Ir studentai, savo dip- tomi ūkiniai pastatai ir mokykla. I ominiuose, kursiniuose ir laboI storiniuose darbuose nagrinėjo llaugelį nemažos ideologinės ir liamybinės reikšmės problemų. Turiningas buvo praėjusiais Inokslo metais visuomeninis stu­ dentų darbas, kuriam vadovavo I iniversiteto komjaunimo orgaI 'izacija. Pradėjo dirbti Centrinė I ūeizmo taryba, suorganizavusi I teistinę anketą, klausimų-atsa<ymų vakarą, paskaitas už uni'ersiteto ribų ir kitus rengi­ aus. Įsteigtas Internacionalinis ’iubas, kuris šiuo metu yra už­ mezgęs ryšius su keliom de'tntim aukštųjų mokyklų. Jo ’eriai dalyvavo Pabaltijo stu­ dentų pasitarimuose, Užkarpatės 'tudentų festivalyje, šefuodavo Vilnių atvykstančius turistus. Keldami meistriškumą, gerin­ ami repertuarą, tobulėjo uni'ersiteto meno saviveiklos koektyvai. Daugiausia laimėjimų

REKTORATO,

profsąjungos komiteto organas

Kaina 2 kap.

Nors šių talkų ekonominis efek­ ir tas paprastai labai didelis nebūna, užtat auklėjamąją JH reikšmę sunku pervertinti, Kolūkiai dažniausiai nusilpsta dėl Ir blogos darbo organizacijos tokio silpnos drausmės, ir štai turi silpno kolūkio kolūkiečiai progos kasdien matyti darnius studentų būrius, kurie, kad Ir stokodami ūkinio patyrimo, vi­ sai neblogai susitvarko su dar­ bu. Tie patys lauko ir fermų darbus dirbą studentai vakarais ir sekmadieniais skaito paskai­ tas, redaguoja sienlaikraščius, padeda kultūros klubų darbuo­ tojams, kolūkių komjaunimo or­ ganizacijoms. Kolūkiečius visa tai skatina geriau dirbti, siekti žinių, kultūringiau organizuoti laisvalaikį. 0 studentai šiose stovyklos dar tvirčiau sucemen­ tuoja savo kolektyvus, sustiprė­ ja fiziškai, geriau susipažjsta su kolūkinio kaimo problemomis. Rugpjūčio pirmąją, kai stu­ dentai ir didžioji dalis dėstyto­ jų atostogavo. Ištuštėjusius bendrabučius ir auditorijas pri­ pildė abiturientai, gamybininkai, kariai, norį studijuoti mūsų uni­ versitete. Stojančiųjų skaičius vos ne tūkstančiu viršijo pri­ ėmimo kontingentus, todėl uni­ versitetas būsimuosius studen­ tus turėjo iš ko pasirinkti. Eg­ zaminatoriai kruopščiai patikri­ no Jų žinias, priėmimo komisi­ jos peržiūrėjo charakteristikas, anketų duomenis, susipažino su kiekvienu stojančiuoju. Toks tan­ kus tikrinimo filtras padėjo at­ sijoti pačius gabiausius Ir la­ biausiai išprususius, nors rei­ kia pasakyti, kad ir nemaža ne­ įveikusių konkurso jaunuolių turėjo neblogas žinias. Tai

(Tęsinys 2 psl.)

NEAPVILSIM

Medicinos fakulteto didžioji • „0 ką veikti toliau?“ — kilo man klausimas, kai vidu­ auditorija užlieta jaunyste. rinės mokyklos direktorius įteikė atestatą. Ilgai galvoti ne­ Čia susirinko jaunuoliai ir teko, nes matematiką pamėgau dar mokydamasis VII kla­ merginos, norintys studijuoti mediciną, gydyti žmones, pa­ sėje. Kai kas sako: koks gali būti malonumas studijuoti ma­ dėti jiems. tematiką, juk tai sausas dalykas. Mano nuomone diametraliai Fakulteto dekanas drg. Po­ vilonis sveikina jaunuosius priešinga. Juk 1S pirmo žvilgsnio už nuobodžių skaičių slepiasi studentus, supažindino mus su įdomūs matematikos labirintai. Aš neit neįsivaizduoju, kaip Universiteto istorija, palinkė­ galima jos nemėgti, o ypač dabar, kai matematikai taip rei­ jo sėkmės moksle ir visuome­ kalingi tarybinės Tėvynės pramonei ir žemės ūkiui. niniame darbe. Fakulteto vi­ Eug. STANKUS suomeninių organizacijų va­ Fizikos-matematikos fakulteto dovai, kreipėsi į jaunuolius, ’I k. studentas kurie myli meną, muziką. Me­ dicinos fakulteto saviveikli­ ninkai žinomi visame Univer­ sitete, todėl kvietė ir mus l savo darnų kolektyvą. Sporti­ ninkai taip pat galės toliau siekti naujų laimėjimų. Paju­ I Universitetą at padėti žmonėms. gų. Ir man gera, tome, kad mūsų jaunystės ėjau tris metus pa­ Pamilau savo dar­ kad tarp šitų žmo­ bą. Tuomet ir nu­ nių aš praleisiu grožiui, jėgai fakultete atida­ dirbėjusi gamybo­ tariau tapti finan­ je. Baigusi vidurine daug gerų ir sun­ rytas platus kelias, mokyklą, aš buvau kių dienų. Ir sininke. Pagaliau K. Antanavičiūtė nusorendusl būtinai troškimai ir norai džiugu, ir linksma. Medicinos fak. I k. studentė studijuoti svetimą išsipildė. Šiandien jie visi

Sunkumų nebijome

GERA ŽINOTI, KUR MOKYTIS Netiesa, kad du metai padaro žalos mokslui. Jie tik atskirla tuos, kurie rimtai žiūri 1 mokslą nuo tų, kurie mokosi tik tarp kitko. Per tuos du metus tenka patirti daug nesėkmių, bet Juk Jos mus labiau užgrū­ dina, supažindina su gyvenimu, mokytis, sustiprina pasiryžimą aukštojoje Pasiruošti mokslui mokykloje, kad ir kelis metus Jau sunku. dirbus, ne taip Universitetą, Kai atėjau J dviejų darbo metų kaip nebūta. Vėl pasijutau mokine, Paslrino kau studijuoti anglų kalbą. kodėl; ir pati nemoku paaiškinti. Dar vidurinėje buvo įdomu Jos mokytis. Sako, bus labai sun­ ku. Bet Juk „ne šventleįi puo­ duos lipdo*. Juk svarbiausia gerai žinoti, ko nori. Tada ir mokytis nebus sunku. N. STRAKSYTĖ Istorijos-filologijos fakulteto anglų kalbos Ir literatūros spec. I k. studentė

kalbą. Stojau Ir ne­ pasisekė. Labai ge ral. Po to dirbau taupomojoje kaso­ je. Čia man viskas patiko. Per dienas matydavau žmonių veidus, skaičiuoda­ vau Jiems pinigus ir galvodavau, kad pats maloniausias darbas nuoširdžiai

Dabar matau nau­ jus veidus, naujus draugus. Jaučiu, kad trys mėtai praleisti gamyboje, nenuėjo veltui. Šiandien, kaip ir šimtai naujų drau­ gų, aš pirmą kartą atvėriau auditorijos duris. Suradau daug puikių drau-

Tik spėjo Onutė Slaurusevlčlūtė pasiruošti Iškilmingam mokslų metų atidarymui Aktų salėje, kai pradėjo lyti. Bet ką reiškia lietus prieš toki vakarą! Tiek svajota valandą atėjo. Ji, buvusi Prienų rajo­ REPORTAŽAS no Kunigiškių aštuonmetės mokyklos ‘mokytoja, — Uni­ Už prezidiumo stalo susėda dljose, už lį jus įdedamas versiteto studentė. To senelio Universiteto vadovybė, visuo­ tis. Universiteto, apie kuri tiek meninių organizacijų bei pir­ Studentų vasaros darbų ra­ daug girdėta gražių žodžių, makursių atstovai. portą perskaito Universiteto kuris paruošė toki dideli skai­ Rektorius J. Kubilius pa­ komjaunimo komiteto narys čių specialistų, mokslininkų. sveikina susirinkusiuosius su A. Grobovas. Panašios mintys Onutei naujųjų mokslo metų pradžia, Tribūnoje istorijos-filologi­ Slaurusevičiūtel dar labiau palinki sėkmės studijose. jos fakultetto pirmakursė O. giedrino nuotaiką, o bekrapnoŽiūri l pirmakursius ir ma­ Slaurusevičlūtė. Ta pati, nuo jantis lietutis neleido visiškai tai: jie ryžtasi būti tikrais kurios įmes ir prad-ėjme repor­ paskęsti romantikoj. studentais. Koks gražus ir tei- tažą. Si mergina turi didelį I Aktų salę rinkosi jaunik­ slngė šūkis virš scenos: „Dar­ praktinio darbo patyrimą. Į liai Ir vyrai „po ūsu“, bū­ bą, Jaunystę Ir širdį atlduo- Universitetą atėjo didelio troš­ riais ir po keletą, iš visų pu­ sim, Tėvyne, tau!“ O argi ga­ kimo vedama — juk būti ge­ sių. Ir daugiausia tie, kas tik li būti kitaip? ru pedagogu nėra lengvas prieš keletą savaičių jaudlnPaskutinius Rektoriaus žo­ darbas. O be to. . . damiesi laikė konkursinius džius palydi audringa katučių — Mūsų žinios labai reika­ stojamuosius egzaminus. Štai ovacija. lingos kolūkinio kaimo jauni­ Pranas Abromavičius du me­ Pirmakursius, o taipogi ir mui, — sako O. Slaurusevltus dirbo Sakių rajono Žemo­ visus susirinkusiuosius pasvei­ čiūtė. Juk mokytojas kaime — sios Panemunės aštuonmetėj kina LTSR Ministrų Tarybos tai ir saviveikllnlkas, ir agi­ mokykloj. Jis stuid'ljuos geo­ pirmininko pavaduotoja "drg. tatorius, ir propagandistas. O grafiją. Busimoji biologė Ele­ Diržinskaltė. klek įtempto darbo reikia ko­ na Miškinytė taipogi dirbo — Tapkšte gerais specialis­ vai su religiniais prietarais. mokytoja. Į salę renkasi Ir tie, tais, puikiais visuomeninin­ Nuostabus žmogus profeso­ kas vasarą praleido studentų kais, — linki drg. Diržinskal­ rius Žemaitis. Tai jis nuo pat darbo stovyklose, praktikose, tė. — Tai bus pats geriausias pirmos Universiteto atkūrimo bei kelionėse po įvairias Ta­ užmokestis Partijai ir Vyriau­ dienos kasmet sutinka vis nau­ rybų Sąjungos vietoves. sybei už metus, praleistus stu- jus ir naujus studentus. Profęsorlus papasakojo, kaip sunkiai vertėsi Universi­ tetas anais „gerais“ buržuazi­ jos valdymo laikais, kada nie­ kas nesirūpino jo likimu. Ir vėl kalba pirmakursis. Tai fizikos-matematikos mok­ slų fakulteto studentas J. Mi­ kuckis.

MOKSLO METAMS PRASIDĖJUS

buvo linksmi Ir smagūs. Ir aš Pa­ galvojau, kad mes būsime geri drau­ gai, geri ekonomis­ tai. D. RUDZEVICIUTE Ekonomikos mokslų fakulteto finansųkredito spec. I k. studentė

Nuo plytų prie knygų Fakultete IV kurso studen­ tas Česlovas Kalenda žino­ mas kaip gabus studentas, aktyvus visuomenininkas. Jis ir darbo stovykloje buvo ne­ pakeičiamas mūrininkas.

— Būti matematiku trokš­ tu todėl, kad norki ibūti kiek galima naudingesnis Tėvynei. Be matematikos negalima įgy­ vendinti grandiozinio komur nizmo plano. Vienas po kito kalba bu­ vęs Tarybinės Armijos karys, dalbar Teisės fakulteto pirmo kurso studentas komunistas Mečys Garnys, ką tik baigu­ si medicinos fakultetą O. Minkevičiutė, Universiteto kom­ jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Nekrošius. Vi­ sų žodžiuose nuoširdumas, no­ ras pasidalinti geriausiomis mintimis. Pasižiūri į linksmus, jau­ natve spindinčius veidus ir ti­ ki, kad tolkie nenueis didžio gyvenimo pakraščiu, kad jie bus tikrais komunizmo staty­ tojais. Po oficialiosios dalies kon­ certavo Operos ir Baleto teat­ ro solistai. Švelni muzika pripildo sa­ lę. O joje poros, poros... Ir nesvarbu, kuris čia pirmakur­ sis, kuris diplomantas. . . K

K. STASENAS Jaunųjų žurnalistų mokyklos klausytojas

Nuo plytų prie knygų Darbas, džiaugsmas, šypsenos... Visą tai peravveno ši-nkūol'ūkiuose nlrSiS'teH° st,udentll. talkininkavusiu respublikos Nų vasarai en’ pradėj? studijas, Jie gyvena šauvasaros atosto(JU nuotaikomis. talkimnkavll°kur^£ondentas Algimantas Zurba, pats puikiai člus anie ji k°'uk,4uosle>, Pateikė kelis vaizdus, pasakojanno Lekir,FFu Itu«e?t’j- H.pamainos, dirbusios Tauragės rajoo „Lenino keliu kolūkyje, šiokiadienius.


Dirbome ir dirbsime

■ ■ ■ ■

DARBINE VEIKLA NUSTOS BUVUS! TIK PRAGYVENIMO ŠALTINIU IR PAVIRS TIKRA KŪRYBA, DŽIAUGS­ MO ŠALTINIU. (Iš TSKP Programos)

■ ■ M ■ v ■

■ ■

I ■

SMD priklauso 1400 studentų. 25 Universiteto studentų darbai premijuoti pirmojo laipsnio diplomais respublikinėje apžiūroje. Matematiko Bikelio, biologės Maliauskaitės, medikų Bandžos, Giciukaitės, Juronio darbai diplomuoti Maskvos Universiteto konkurse, o biologė Plaipaitė gavo pirmojo laipsnio diplomą.

vardan komunizmo

Draugas Rektoriau, • Draugas partinio komiteto sekretoriau, Šiandien, Naujųjų mokslo metų atidarymo proga, Uni­ versiteto komjaunimo armija raportuoja Jums apie savo laimėjimus moksle, darbe vasaros atostogų metu. Visų trijų tūkstančių Universiteto komjaunuolių vardu norime tvirtai pasakyti, kad savo žodį, duotą partinei organiza­ cijai, mes Įvykdėme. Universiteto komjaunuoliai, — priešakinis studentijos būrys, — pasiekę neblogų mokymosi rezultatų pavasario egzaminų sesijoje, ir atostogų metu buvo pirmosiose stu­ dentų eilėse. Jie, dirbdami vasaros darbo Ir poilsio sto­ vyklose, visas jėgas ir energiją skyrė tam, kad nepalan­ kiomis šių metų oro sąlygomis be nuostolių nuimtų bran­ dų kolūkių derlių. Taip pat nemažas studentijos būrys ki­ lo Į pastolius, statė visuomeninius pastatus respublikos kolūkiuose. Mūsų studentai ištikimai tęsė šventas darbo ir poilsio stovyklų tradicijas, apvainikuodami jas naujais darbų vainikais. Sunku žodžiais išreikšti tą gamybini ir moralini paki­ limą, kuri jautė mūsų studentai, kai t kosmosą grupiniam ilgalaikiam skridimui pergalingai pakilo tarybinės liau­ dies pasiuntiniai Nikolajevas ir Popovičius. Tai buvo ne tik mūsų pasididžiavimas kosmoso broliais. Tai išti­ kimumo Komunistų partijai ir patriotinės meilės savd tarybinei Tėvynei, užtikrintai statančiai komunistini ryto­ ju. išraiška. Apie mūsų komjaunuolių Ir studentų darbą kalba iš­ kilę ūkiniai pastatai Tauragės rajono „Lenino keliu“, Šir­ vintų rajono „Družų“, Kėdainių rajono „Spindulio“, Va­ rėnos rajono „Už talką“, Kelmės rajono „Grįžuvos“, Rad­ viliškio rajono „Talkos“ kolūkiuose. Septyniuose respub­ likos kolūkiuose mūsų studentai padėjo išauginti ir nuim­ ti derlių. Kolūkio valdybos Ir partinės organizacijos i komjaunimo komitetą atsiuntė pluoštą laiškų, kuriuose nuoširdžiai dėkoja mūsų komjaunuoliams už pavyzdingą darbą, pagalbą kolūkiui.

LLKJS VVU KOMITETO RAPORTAS APIE KOMUNISTINIO DARBO VASARĄ

SI DIENA jaudina visus

Iš viso šią vasarą 13-oje Universiteto darbo ir poilsio stovyklų padirbėjo daugiau kaip 1300 studentų ir apie 100 dėstytojų. Jų darbo rankos kolūkiams sutaupė 230 tūkstančių rublių. ŠI nepilna statistika dar kartą patvir­ tina, kad mūsų studentai rimtai žiūri Į darbą, su meile JI atlieka. Moralinis komunizmo statytojų kodeksas buvo, yra ir bus pagrindinis mūsų gyvenimo {statymas, kurio princi­ pus dar giliau pajutome ir Išmokome vykdyti darbo ir poilsio stovyklose. Be konkretaus fizinio darbo kolūkiuose mūsų studen­ tai dirbo Ir polltinĮ-auklėjamąjį-kultūrinĮ darbą. Atosto­ gų metu studentai perskaitė apie 500 paskaitų tarptau­ tiniais, ateistiniais, meno ir estetikos klausimais. Savi­ veiklininkai kolūkio scenose suruošė apie 300 koncertų. Darbo stovyklų pirminės komjaunimo organizacijos bend­ ruose komjaunimo susirinkimuose su kolūkio komjaunuo­ liais sprendė opius mūsų gyvenimo klausimus. Bene labiausiai su kolūkio jaunimu suartėjo Istorijosfilologijos ir Fizikos-matematikos fakultetų studentai, ku­ rie organizavo net po 3—4 darbo Ir poilsio stovyklas. Darbe, kaip ir mokslo metais, mūsų pavyzdžiu buvo komunistai. Mes ėjome jų keliu, kartu nugalėdami pasi­ taikančius darbo sunkumus, Įgyvendindami bendrus mūsų užmojus. Visada jautėme jų tvirtus pečius, drąsią paramą ir jautrų rūpinimąsi. Iškilmingame Naujųjų mokslo metų atidaryme mes, Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto komjaunuoliai, užtikriname partinę organizaciją ir Uni­ versiteto vadovybę, kad ir toliau būsime ištikimi brangio­ sios Komunistų partijos reikalui, šventai tęsime šlovin­ gas Lenino komjaunimo tradicijas ir atsidavusiai dirbsi­ me komunizmo rūmų statyboje.

(Iš Universiteto komjaunimoi komiteto sekretoriaus pava­ duotojo J. Nekrošiaus kalbos mokslo metų atidaryme)

VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS i«

•r

(Atkelta Iš 1 psl.) reigoja priimtuosius pateisinti pasitikėjimą ir įrodyti, kad jie iš tikrųjų verti mokytis tarybi­ nėje aukštojoje mokykloje. Pirmo kurso studentai, iš kur fie bebūtų atėję — iš vidurinių mokyklų, gamybos, kariuome­ nės, patenka į visiškai naujas darbo sąlygas, nepažįsta ne tik studijų specifikos, bet Ir gru­ pės draugų. Kol kas jiems visur vinsunku orientuotis, net‘ ir rūmų kori­ giuotuose senųjų dori uose, tu r būt, ne vienas pabebūtų, siklysta, bet, kaip ten jau nuo Šiandien Jie turi viebendro ningai Įsilieti į mūsų darbo ritmą. Todėl, tikiuosi, vy­ resnių kursų studentai man at­ leis, kad aš keletą žodžių skir-

Nuo plytų prie Merginos drąsiai stovi prieš foto objektyvą, šypso­ si— žinoma, tik šį kartą. O šiaip, kasdien — II k. vokie­ čių kalbos specialybės stu­ dentės Danutė Stankevičiūtė, Vilė Diržytė ir Lionda LikSytė rimtai vežiojo vandenį, be kurio Jokia statyba neiš­ siverčia.

1962 m. rugsėjo 8 d.

GERO VĖJO! siu specialiai mūsų Jauniesiems toli gražu nėra išmokti vadovė­ lyje ar paskaitų konspektuose draugams. Aukštasis mokslas nepanašus surašytas žinias: reikia Jas dar kritiškai išnagrinėti. Studijuoda­ i vidurinį nei savo metodais, mi, aišku, taip pat mokysitės da­ nei apimtimi. Ankstesnis moky­ masis Jus supažindino tik su lykus, kurie mokslui seniai ne­ bekelia Jokių abejonių, bet ne ­ pačiais žmogui reikalingiausių maža čia teks gilintis ir į neiš­ mokslų pagrindais. Jūs išmoko­ te rašyti, skaičiuoti, sužinojote tirtas problemas, patiems spręs­ pačius būtiniausius literatūros ti ir siūlyti. Vidurinės mokyklos aiškindamas naują istorijos, geografijos, gamtos mokytojas, negin­ mokslų faktus. Brandos atesta­ pamoką, pateikdavo tik tas, liudydamas bendrąjį išsila­ čijamas tiesas, nes jis dėstė tik pagrindus. vinimą, nesuteikė Jokios specia­ kurio nors dalyko ope^ lybės, ir pastarąją įsigyti atvy­ Aukštasis mokslas negali kote čia. Universitete mokslas ruoti vien aksiomomis: jis turi galvoti ir ; nuo pirmųjų dienų bus specia- išmokyti studentą semi­ i lizuotas: humanitarinių specialy- kurti. Todėl reikia, kad narai ir laboratorijos nuo pir ­ : bių studentai Jau nebesimokys : matematikos, fizikos, chemijos, mųjų dienų taptų Jūsų mylima kūrybinių ieškojimų ir sveikų būsiemieji tiksliųjų mokslų spe­ cialistai neklausys literatūros ginčų vieta, nes žmonės, nemo­ kurti, negali teorijos ar senųjų amžių isto­ ką analizuoti Ir rijos paskaitų. Užtat daug reiks būti specialistais. Reikia keletą žodžių pasakyti energijos, kol įsisąmoninsite vi­ studen­ sas savo specialybei reikalingas ir paskutiniųjų kursų daug žinias ir marksizmo-leninizmo tams, kuriems Jau nebe pasaulėžiūrą, be kurios Joks ta­ laiko liko gyventi ir dirbti mu­ kolektyve. Paskutiniaisiais rybinis specialistas negali sėk­ sų studijų metais maža beskaitoma mingai dirbti. paskaitų, visos Jėgos turi būti Vidurinėje mokykloje Jūs mo­ kėtės, Universitete mokytis ma­ sukoncentruotos praktikai, diplo­ darbui, valstybiniams ža — čia reikia studijuoti. Tai miniam egzaminams. Stenkitės užipldyti iš­ esamas žinių spragas, nes.. ėję dirbti, jūs privalėsite kvali­ fikuotai spręsti visas savo spe­ cialybės problemas. Tai, ko ne­ išmokote studijuodami, būtinai turėsite išmokti dirbdami, o ta­ da Jau nebegalėsite kiekvienu momentu kreiptis j dėstytojus, prašydami konsultacijos. Linkiu Jums maksimaliai pasinaudoti visomis universiteto teikiamomis galimybėmis ir sėkmingai baig­ ti aukštąjį mokslą. Visi mes žinome partijos ke­ liamus aukštajai mokyklai rei­ kalavimus ir turime iš peties dirbti, jei norime neatsilikti nuo veržlios tarybinio mokslo rai­ dos. Neseniai pasaulis buvo nu­ stebintas Nikolajevo ir Popovičiaus pilotuojamų kosminių lai­ vų žygiu. Niekam nereikia aiš­ kinti, kad tiek šie šaunūs lai­ vai, tiek kitoki technikos stebuk-

Viso Universitete studijuoja 7843 studentai. Daugiau Ip pusė šio skaičiaus — vakariniame ir neakivaizdiįme skyriuose. Šiais metais Į stacionarą stojo 1740. Priimta 870, iš jų su darbo stažu — 292.

lai, apie kuriuos vos ne kas­ dien išgirstame, yra tarybinio mokslo genijaus vaisius. O visa tai tik išplėstinio komunizmo kūrimo pradžia, ir sunku įsi­ vaizduoti kokiais laimėjimais ga­ lėsime didžiuotis po metų, kitų. Viena aišku, — rezultatus ku­ ria darbas,” ir norisi tikėti, kad gabus ir energingas senojo Vil­ niaus universiteto kolektyvas taip pat įneš savęs vertą indėlį į didžiąją mūsų gyvenimo rai­ dą. Linkiu profesoriams, dėsty­ tojams ir studentams vaisingų prasidėjusių mokslo metų.

1961—62 m. m. 12 Uni­ versiteto darbuotojų apgy­ nė kandidatų disertacijas, tame tarpe 2 nauji TSKP istorijos katedros dėstytojų darbai. šiuo metu baigta dar 10 disertacijų, o docentai Gregorauskas, Lola, Marcinke­ vičius, Zaksas yra Įteikę ginti daktaro disertacijas.

masis žingsnis. Ir jį reikia žengti susikaupus, gerai ap. galvojus, su visu rimtumu žiū. rlnt į darbą ir mokslą. Kiekvienas kursas, kiekvie. Pirmoji rugsėjo visuomet na komjaunimo grupė — turi sukelia nuotaiką — tartum tu tapti tuo kolektyvu, kur ugdo, ruoštumeis į didelę, įdomią md ir puoselėjami komunis­ kelionę, kur nemaža sunkumų, tinės visuomenės daigai, kur kliūčių ir džiuginančių per­ praktiškai turi būti įgyvendi. galių. namas komunizmo kūrėjo mo. Šios kelionės proga Uni­ ralinis kodeksas. versiteto komjaunimo komite­ Mes dar daug kartų susi, to vardu visų pirma leiskite tiksime darbe, tačiau šiandien perduoti nuoširdžiausius kom­ norisi palinkėti, kad Jūs visi jaunuoliškus sveikinimus mū­ nuo pat pirmųjų dienų kovotu­ sų žygio už žinias vadovams mėte prieš paviršutiniškumą, — mūsų mylimiems profeso­ štampą ir šabloną, kad J-ūsu riams ir visam dėstytojų ko­ pats didžiausias priešas būtą lektyvui. abejingumas, kuris, kaip pa. Tegul nepritrūksta Jums, prastai, pagimdo visas nege­ mūsų vyresnieji draugai, ryžto roves. ir energijos, sveikatos ir Visuomet prisimena pirmoji Jaunatviško, komjaunuoliško diena. Tačiau jau dabar rei. entuziazmo, vedant jaunąją kia žiūrėti į ateitį, matyti sa. kartą nelengvais mokslo ke­ ve perspekyvoje, Jausti laiko liais! alsavimą, visa širdimi! pajus­ Džiugu šiandien čia. Aktų ti, kad mūsų kartai tenka salėje, susitikti su naujaisiais kurti komunistinę visuomenę, draugais, pirmojo kurso stu­ kad joje mums teks ir gy­ dentais. Į šią kelionę jums, venti. jaunieji kolegos, bilietus teko Universiteto komjaunimo pirkti didelio įtempimo ir pa­ organizacija turi puikias dar. stangų kaina. Mokytis Uni- bo tradicijas. Komjaunuoliš. versitete — kiekvieno jau- kos darbo vasaros, šeštadieni, nuolio svajonė. Tačiau būti nės talkos, draugystė su Alma Mater studentu ne tik miestų jaunimu, kūrybinis didelė garbė, bet ir atsakinga darbas moksliniuose būreliuo­ pilietinė pareiga. se, saviveikloje. . . Argi viską Mus žavi komjaunuoliškų Išskaičiuosi, ką nuveikia komdarbu romantika, mūsų bend­ Jaunimas! Mes visi giliai įsitikinę,i raamžių žygiai plėšininėse že­ mėse ir didžiose komunizmo kad Jus, šiandien įsilieja i statybose. Tačiau Jūs visi Į musų komjaunuolišką šeimą, Universitetą atėjote taip pat neapyilsite vyresniųjų draugą; su komjaunimo kelialapiais, pasitikėjimo, gerbsite ir tur. Jus pasiuntė čia siekti moks­ tinsite kovines Universiteto lo žinių Lenino komjaunimas. komjaunimo tradicijas, kad Šiuo metu Jūsų draugai, mū­ Jus į mūsų komjaunimo gy, sų bendraamžiai, stovi prie venimą įnešite dar daugiau staklių, kolūkio laukuose ir gyvumo, gaivumo, būsite tikri fermose, deda plytą prie ply­ komjaunuoliško darbo entu-l tos sparčiose komjaunuoliško­ ziastai. se statybose. Ir Jums, Jaunie­ Komjaunuoliškos sėkmės! siems mūsų draugams, svarbu Komjaunuoliško ryžto ir ug-| įsisamoninti tai, kad mes su neles, energijos ir veržlumo! tais žengiame petys į petį, — štai ką prašė perduoti jums kad mums negalima atsilikti vyresnieji jūsų draugai komjaunuoliai, kaip mes sakome, ir iuos apvilti. Tai svarbu suprasti nuo „senoji komjaunimo gvardi­ nalt pirmųjų mokslo dienų. ja“! Šie metai, į kosminę ertivęi Komjaunimas jus pasiuntė mo­ 1 kytis, komjaunimas ir paklaus, išvedę naujus kosmonautus.* kaip vykdoma ši svarbiausia atžymėti naujomis pergalėmis Jūsų pareiga, didžiausias gy­ taikioje statyboje, be abejo,! bus ir naujų mūsų komjauni-, venimo įpareigojimas. Šiandien šventiška nuotaika. mo organizacijos laimėjimąi Tačiau tai kartu ir didelio metais! Sėkmės darbe, sėkmės darbo pradžia. Pirmųjų kursų studentams ypač svarbus pir. moksle, sėkmės gyvenime!

Saulė keičia nuotaiką RYTAS. Aplink dar tylu. Su šypsena jį pasitinka busi­ labiausiai užsiėmęs ir neturi Po vakar dienos darbų visi moji gydytoja Julytė. Ji visa­ laiko. Tik teisininkai Antanas saldžiai miega. Stovyklos stu- da taip: žiūri mėlynomis aki. ir Mikas randa kada papykin dentai-teisininkal, medikai ir mis, kresteli savo šviesiaplau­ ti virėjas. — Ką čia išvirėt per tokį draugės iš Latvijos universi­ kę galvą ir niekam negaili geros šypsenė­ velnią? — rimtai ištaria Mi­ teto — seniai gerai pažįsta­ nuoširdžios mi. Ir nesuklysdami vadina lės. Matydamas ją tokią, ne­ kas baigdamas valgyti kiauši jučiomis pagalvoji: „Ne, ji nienę. — Padarysiu taip, kaip vienas kitą vardais. Pasižiūri pramerkęs akis niekada neužmirš šypsotis ir mano tėvas: suvalgysiu visą if ir, rodos, kad sunkiausia šį­ bus gera ligoniams. . . O da. nueisiu!! — Kaip ir per mažoka! — ryt bus atsikelti medikui Ka­ bar nors imk ir susirk, kad prisideda Antanas. — Dirbi ziuku!, visada nuotaikingam tik ji gydytų...“ Merginos įraudusios, skuba, už penkis, o valgai vienas. ir linksmam vaikinui. O gal Abudu pašaipūnai prunkšti medikui Mikui? Jis vakar Il­ nes Vytautas jau nubėgo kel. gai vaikščiojo. . . Aišku, ne ti stovyklautojų. Po kelių mi­ ir nusisuka nuo stalo. Tik ta­ nučių jie būreliu su rankšluos. da iš kitos pusės atsiliepia vienas. .. Tačiau netrukus visi spė- čiais ant pečių, pabyra iš medikas Edvardas: — Eisim vyrai po pusryčių sau- „naujojo bendrabučio“ ir pa­ liojimai sugriūva, nes lės spinduliai pažadina soll- sileidžia į pakalnę Šušvės dar pieno. . . Mažiau kalbėjusieji jau džiausial stovykloje atrodantį upelio link. Šalta jo srove ir, tikriausiai, todėl išrinktą atsigaivinę visi pradeda džiū­ keliasi ir dėkoja virėjoms, jos viršininku Vytautą. Jis gauti, kad šiandien jau žada jaunoms šeimininkėms. Paskutinis iš užstalės Iš­ virsta Iš lovos ir tylomis iš­ būti saulėta. eina Iš klasės. Pirmiausia — Šaunu! — šūkteli kažkas lenda Vaclovas, Romualdas ir Antanas su Miku, aišku, reikia aplankyti jau ke­ iš vyrų. Saulė kyla aukščiau ir lias valandas triūsiančias vir­ Rytą visi skuba. Tūpčioti tuvėje merginas. Jos šįryt at­ nėra kada, nes lauke ant sta­ aukščiau. DARBO DIENA, šiandiena sikėlė anksčiausiai ir, tenka lo laukia pusryčiai. Garuoja. pripažinti, dirbs gana sunkiai: Jie tuojau atvės, o ir į darbą pirmą kartą pasigirdo ritmin gamins trisdešimčiai darbinln. vėluoti nereikia. ga betono maišyklės moto­ kų skanius pusryčius, pietus Kalbos, juokas, replikos riuko kalba. Pamatai sta­ ir vakarienę. Vytautas pasu­ dingsta tuojau, kai visi su- tomam grūdų sandėliui iš­ ka pas jas. sėda. Rodos, dabai kiekvienas kasti. Lieka betonuoti. Rc-


Nuo plytų prie

Vienoje stovykloje ☆

Sunkūs, vienodi Judesiai... O kad šiam darbui reikia di­ delės Jėgos ir kantrybės, gali žinoti tik tas, kuris pats yra bandęs trombuoti „kochmą“.

Greitai prabėgo linksma Ir darbšti studentiška vasara. Prabėgo... ir pasiliko širdy­ je. M. KarCiauskui, pamainos viršininkui, Ji atnešė gausų poezijos derlių ir gerą nuo­ taiką. Studentų darbu džiau­ gėsi kolūkiečiai, bet ne ma­ žiau už juos — patys stu­ dentai. 0 kartais... kartais būdavo ir nemalonumų. Dide­ lių, mažų, visokių. Ir klausi­ mas: kodėl? — dar laukia atsakymo. Komjaunuoliško, principingo. Apie visa tai pa­ sakoja šiandieninis „Tarybi­ nio studento“ svečias — tei­ sininkų ir medikų stovyk­ los sienlaikraštis „Studentiš­ kos rankos“.

■JGSEJO rytas. Į audilorijas suguža studen. Iskamba dėstytojo bai­ gčiau merginų ir vallintys kartais bando nuInuo užrašuose vedžlolakinlo. Ir tai visai ne liną. Studentai negali Ii vasaros įspūdžių, darIpoilsio stovyklų, naujų I kolūkiuose, lijos-filologijos fakultelentams praėjusi vasara labai įspūdinga. Sunku lauš lape ir suminėti tiži Ūgius dalykus, lirtakursls lituanistas Intas Zurba negali už[savo praktikos, darbo su Įivials. Jam kaip ir ki[16 fakulteto -studentų, Jų į Pasvalį, teko dirbti [inėje moksleivių darbo Įsio stovykloje. Tokios Bos respublikoje buvo Įzuojamos pirmą kartą, j netrukdė Algimantui [dirbti. Moksleiviai jį pamilo, gerbė. Apie neIštingą filologų darbą io rajono komjaunimo Įtas atsiuntė „auksines“ pjaus Valatkos, Stefos kės, Vytauto Saulio ir bmjaunuolių chrakteris-

Filologų vasara Darbo ir poilsio stovyklos! Šiuos žodžius pamilo Pasvalio rajono moksleiviai. Mūsų komjaunuoliai jiems daug pa­ sakojo apie tradicines Univer­ siteto studentų darbo ir poilsio stvyklas. Iš tikrųjų yra ką pa­ sakoti. Mūsų fakultete trijose darbo ir poilsio stovyklse pa­ dirbėjo apie 400 studentų ir dėstytojų. Tauragės rajono „Lenino keliu“ kolūkio k omjaunulial ilgai neužmirš pirmosios darbo ir poilsio stovyklos pamainos, vadovaujamos komjaunuolio Justino Karoso. Universiteto komjaunimo ko­ miteto narys Juozas Abaravi­ čius vadovavo antrajai pamai­ nai „Lenino keliu“ kolūkyje. Draugų tarpe Juozas žinomas kaip kovingas ateistas, todėl ir darbo stovykloje aktyviai dirbo ateistinį darbą. Jo iniciatyva buvo suorganizuotas ateistinis klausimų — atsakymų vakaras. Studentai ir dėstytojai, dirbę pamainoje, kolūkiečiams pa-

Pakeista nuomonė. j-žello mėnes. įvyko net 'ketuiri kolūkio valdybos pol Visuose buvo keliamas toks klausimas: 'kviesti stu| ar ne? Vieni! „už“, kiti — „prieš". Pagaliau po ilgų ..Už talką“ kolūkio valdybos posėdžio protokole atsi­ jotas užrašas: „Pasikviesti studentus. Statybos objektas [indėlys“. I Kodėl sandėlį, o ne karvidę? — pasidomėjo chemikytadami į pirmą pamainą. ■ Nepasitiki mūsų sugebėjimais, — atvirai paaiškino rsiteto komjaunimo komiteto narys F. Buckus. ■ Ką gi. . . Netiki — parodysim! b mėnesio atvažiavo 'trečia 'pamaina, o dirbti jau nebub, nes sandėlys — pastatytas! Žinot, nesitikėjom, — trynė rankas valdybos nariai, pikiai dirbat. Pradėki! karvidę, — paprašė, somis jėgomis studentai kibo statyti antrą pastatą šlablūkyjie. bgo dienos, pamažu kilo karvidės mūras, tačiau stums jau reikėjo grįžti į Universitetą. ■ Sėkmės! — linkėjo kolūkiečiai. — Ne juokas: nuo — prie knygų. Ir ten 'parodykit, ką galit. O kitą vafctvaižluoklt vėl pas mus. Atšvęsim pabaigtuves. V. KADUTIS ios rajonas

| paprastas: cementas, n ir akmenys. Prieš flant darbą — nedidelis i paskirstymas. Suskirsgreitai. Kas čiumpa Jus, kas neštuvus. Vieni J skiedinį, kiti akmenis, Įpils žvyrą į betono maiJ ryklę. pas verda. Aikštelėje lyg skruzdėlyne: eina, į pila, kasa, trombuoja pis. Net darbo, rodos, ne­ ką. hatęs kaip sunkiai tamIdelius akmenis vaikinai, Ištūri nepasišaipęs telsiP Mikas. Vyrai! — šaukia jis .— J'nis kilnoti, tai ne prie ■ Čia, aš sakau, darbas pnt, . . Su akmenimis relsubtiliai.. . si pratrūksta juokais. PaI žodį „subtiliai“ pasis kiekvieną, ir po mijau girdfci: „Betono inį nešioti — labai subdarbas“. t aprimus juokui ir šmui, betono maišyklės

„vyriausias inžinierius“ Lat­ vijos Universiteto chemikė Anastasija pranešė, kad tuo­ jau pritruks žvyro ir vandens. — Kur pirmininkas? — pa­ reikalauja vyrai. Vladas Kazakevičius lyg nujausdamas jau suka savo gaziuką Į statybos aikštelę. Iššokęs iš mašinos pasisvei­ kino ir prieina arčiau. — Šiandien saulėta? — Gera dirbti, pirmininke, šiandieną. Matot žvyro net trūksta. Kas per tempai! — Tuojau bus. Daugiau nieko netrūksta? — Nieko. Kaip sekasi me­ dikam su blokais? — Dirba vaikinai gerai. — O merginos? — nebeiš­ kenčia kažkuri. — Savaime suprantama, kad jos visur pirmauja. Pirmininkas dar minutėlę pasišnekėjęs su buvusiais kur­ so draugais, nuskuba prie ma­ šinos. Netrukus iš už kalniuko pasirodo pirmasis sunkveži­ mis su žvyru, traktorius atvel­ ka cisterną vandens. Darbas nesustoja nė minutėlei. Ir taip

aiškino ---- juosj jaudinusius da­ ’ ' lykus. Šią vasarą klestėte sukles­ tėjo fakulteto ateistai ir ki­ tose stovyklose. Jie parodė sa­ vo ilgo ir atkaklaus darbo vai­ sius. Daugiausia ateistų buvo ketvirtoje pamainoje, dirbusio­ je Kėdainių rajono „Rytų auš­ ros“ kolūkyje. Jau pačią pir­ mąją dieną, tik atvykus į kol­ ūkį, jie surengė mokslinę — ateistinę konferenciją tema „Reakcinė dvasininkijos veik­ la Lietuvoje“. Nors tokia kon­ ferencija darbo ir poilsio sto­ vyklų istorijoje organizuota pirmą kartą, pavyko neblogai. Be to, dirbdami kolūkyje, ateistai kolūkio kultūros na­ muose ir laukininkystės bri­ gadose perskaitė 12 ateistinių paskaitų (iš viso pamaina per­ skaitė • 16 paskaitų kolūkie­ čiams). Lektorinį populiarumą kolūkiečių tarpe Iškovojo ant­ rakursiai istorikai Algis Matu­ levičius ir Sigitas Šileika. Kolūkiečiai jų ilgai neužmirš, lauks atvykstant sekančią va. sąrą. Daug gražių žodžių galima pasakyti apie darbo ir poil­ sio stovyklas, apie kolūkiečių ir studentų draugystę, kurią stiprino ne vien tik bendras darbas, bet ir kolektyviai orgaruizuojami poilsio vakarai, Šią vasarą mūsų studentai perskaitė apie 100 paskaitų, daugiau kaip 50 kartų kon­ certavo kolūkių secnose, iš­ leido maždaug 100 sienlaik­ raščių. Tai toli gražu nepilna mūsų politinio — auklėjamojo darbo statistika, kurios skai­ čiai it veidrodis atspindi kol­ ūkiečių ir studentų ryšius. Gera prisiminti vasarą, kai ateina vaisingas ruduo. Grei­ tai komjaunimo ataskaitiniuose — rinkiminiuose susirinki­ muose 'kalbėsime apie moky­ mąsi, egzaminų sesijas, o taip pat ir vasaros darbus. Tai ir bus mūsų ataskaita apie tai, kaip pradėjome įgyvendinti1

iki darbo dienos pabaigos. — Tvarkotės gerai! — ne­ beiškenčia kartu dirbantis kol­ ūkietis. — Matyt, nebe pirmi metai... Tikri darbininkai! SAULE leidžiasi negreitai. Bet likusią dieną po darbo valandų vadiname vakaru. Šiandien išimtis — šian­ dien saulėta. Ir todėl poilsio valandos praleistos bus Įvai­ riau. Dauguma žais tinklini, Vytautas, Kaziukas eis žvejoti, merginos bėgs į paupį, i žy­ dinčias pievas. .. Keletas apsukriausiųjų Iš kažkur „išpaišo“ porą valčių ir skuba pasiirstyti netoliese esančiame malūno tvenkinyje. Kai kas išeina ir dviese... Visi linksmi, patenkinti. Gera pailsėti padirbėjus. Gera, kad šiandien saulėta. Saulė keičia nuotaiką. Darbas draugų būryje (o studentai visi draugai) kaip saulė. .. Gal būti todėl ir ta­ da, kai ji nešviesdavo, visų nuotaika būdavo gera.

Kęstutis LIPEIKA Kėdainių rajonas, „Spindulio“ kolūkis

TIEK, KIEK GALĖJOME Lietus, vėjai. . . O studentai mūrija kolūkio sandėlio sie­ nų paskutines eiles. Sapalas su linksmom kibirkštėlėm aky­ se paskelbia merginoms: „Betonavimas baigtas!“ Tris kart merginos apeina maišyklę, pasižiūri į savo pūslėtas rankas. Ir.. . vieningas „valio“ Išsiveržia iš krūtinių. „Iki kitos va­ saros, mergaitės“, lyg sakyte sako maišyklė. Greitai nusirita nuo mūro, užbaigę statyti kolonėles, Jasiulionis su Gakausku. Skuba dėti bloką prie bloko dėstytojai Kūris ir Tumlnauskas. Kyla į viršų Ivaškevičiaus ir Rutkio keliami blo­ kai. „Greičiau, greičiau“, galvoja kiekvienas. Dar minutė. . . Dar akimirka. . . Paskutinis blokas padėtas. . . Valio. . . va­ lio. .. valio. .. Garsiai ir energingai nuaidi mūsų vaikinų balsai. Vadinas, pabaigta. Padaryta tiek, kiek galėjome. O šeimininkės? Ką jos ruošia? Kokia „paskutinė vaka­ rienė“? Vyrai jau dainuoja „Oi, kodėl, kodėl negerti“. Atšvęsime, draugai, pirmą vasarą darbo stovykloje. g^ĮBAS“

APIE MUSŲ KOLEKTYVĄ

metu. Toki faktą sų kolektyvo su­ Pamainoje dir­ patvirtina praėju­ daro merginos. ba įvairių fakulte­ Merginos ne bal­ sio šeštadienio va­ tų studentai. Visi tarankės. Bet la­ karas. dirbame bendrą Trumpas laiko darbą. Tačiau bai blogai, kai tarpas neturėtų darnaus kolektyvo prisimenama, kad didingus TSKP XXII suvažia­ nėra. Kiekvienas būti kliūtimi. Mes mes margiuos tik tada, kai nepasi­ galime ir turime pagal vimo nutarimus, TSKP Pro- gyvena seka ką nors pa­ sukurti pulkų ko­ „kas gramą. Juk prabėgusi komu­ principą lektyvą, darnų gaminti virtuvėje. nistinio darbo vasara buvo sau“. Tai galioja darbe Ir poilsyje. Nesijaučia nuo­ tiek statyboje, didelio darbo pradžia, Pa- tiek prie IV pamainos stalo, širdumo 16 vaiki­ dėjus ranką ant krūtinės, ga­ Bevelk pusę mūmerginos nų Ir laisvalaikio lima pasakyti, kad tai buvo gera pradžia. Liaudies Išmin­ M. KARČIAUSKAS įkaito rankos nuo darbo. tis sako: gera pradžia — pusė Nuo saulės. darbo. Tai reiškia, kad sekan­ Saulė degina mano rankas čią vasarą mes atiduosime Ir nesudegina, dar daugiau jėgų ir energiNes mano rankos laiko karštesni už saulę jos bendram tarybinės TėvyDar šviežią, garuojanti Molio spalvos duonos gabalą. nės reikalul.

L. A 1

J. JARMALAVIČIUS Istorijos-filologijos fakulteto komjaunimo komiteto sekre­ toriaus pavaduotojas

JM

JE

Studentai — puikūs talkininkai, smagūs darbe ir poilsyje. Gerai padirbėjo trečioji ekonomistų pamaina. Atliktų darbų vertė sie­ kia 670 rublių. Širvintų rajono „Družų“ kol­ ūkiečiai patenkinti Apie mūsų studentus rašė teritorinės gamybinės valdybos laikraštis „Gimtoji žemė“, žemiau perspausdiname Jo korespondenciją.

Pas Širvintų rajono „Družų“ kolūkio pir­ mininką Juozą Valicką dažnai užsuka jauni, saulėje įdegę vyrai, merginos. Pamatę juos, kolūkiečiai su pagarba sako: — Mūsų talkininkai pasitarti atėjo. Talkininkai — tai Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto studentai. „Dru­ žų“ kolūkyje įsikūrė Ekonomikos fakulteto komjaunimo organizacijos surengta darbo ir poilsio stovykla. Pilnakraujį gyvenimą gyvena stovyklauto­ jai. Svarbiausia, žinoma, darbas. Studentu, stovyklos viršininkas Stepas Jankauskas kas­ dien suveda rezultatus. Jie neblogi. Dvi pir­ mosios pamainos pradėjo didelės, 80-čiai par­ šavedžių skirtos tipinės kiaulidės pamatus, trečioji pamaina ėmėsi mūrijimo. Dvidešimt penki jaunuoliai ruošia cemento skiedinį, de­ da plytą prie plytos. Darbas virte verda. Kolūkio nariai, atėję pasižiūrėti statomos kiaulidės, neiškenčia nepagyrę: — Sparčiai dirba. Tikri mūrininkai. .. Sunku išskirti geriausius darbininkus. Vi­ si stengiasi, dirfba iš peties. Tik po ilgo gal­ vojimo pasigirsta pavardės: Vytautas Vengrauskas, Aldona Jakubėnaitė, Vytautas Kin­ durys. . . Pasibaigė darbo diena. Juokas ir daina, žvali nuotaika lydi studentus, skubančius prie merginų-virėjų paruošto vakarienės sta­ lo. O paskui — kalbos, ginčai, svajos. . . Stu­ dentai nepamiršta ir kitų kolūkio reikalų. Ne vienam kolūkio tinginiu skaudžiai įgėlė jų leidžiamas satyrinis sienlaikraštis. Neseniai studentai apsilankė Širvintose. Čia įvyko draugystės vakaras, atviras, nuoširdus pokal­ bis. Studentai papasakojo apie savo mokymą­ si, darbą, surengė koncertą. Kolūkiečiai taria nuoširdų ačiū jauniesiems talkininkams. A. VAIVADA

Rankos tam Ir yra, Kad paimtų duoną ir išdalintų. Taip, Jos sukuria laimę. Rankos tam ir yra. Kad paimtų duoną Ir išdalintų Visiems, Kurie Jos nori, Visiems, Kuriems ji skirta kaip džiaugsmas, Nuvarųusiems nuo darbo. Visiems, Kurie darbu sukūrė duoną, Imu Ir dalinu Kaip saulės atplaišas, Gimtuos laukuos pribrendusias .— DuonąIr gyventi darosi Įdomiau ir veržiau, Nes išdalinu save per lašą prakaito. Pūsles delnuos ir nuospaudas ant kojų. Laimingas aš, Dalindamas visiems, kuriems skirta Jinai. Karštesnė už saulę, dar šviežia, garuojanti Molio spalvos duona — Laimė. ,

Nuo plytų prie knygų Daug jėgos ir sumanumo bendram reika­ lui išliejo ir lituanistė Rita Tėvelytė. Jos bu­ vo pilna visur: ir statyboje, ir virtuvėje, ir pasilinksminimuose. ..

1962 m. rusgėjo 8 d.


Nuo plytų prie

SATYRO

9.

IR JUMOR Pamaina išsirikiavo, leidžiama vėliava. Apdulkėju­ si, vėjo Išplakta. Ryt Ja iš­ kels vėl, tik jau kita pamai­ na, nauji, šaunūs statybinin-

SKYRELI

MEILE Per 1961—62 komjaunimo organizacija padidėjo 100 narių. 40 geriausių komjaunuolių reKomenduota į partiją. Įsteigtas draugystės klu­ bas. Darbo stovyklose dirbo 1300 studentų ir 100 dės­ tytojų.

Kai Jis pirmą kartą sutiko Ją, neorganizuotai ir baukšč-al Jam kalėsi pirmieji ūsiukai. Tada ji Jam nepatiko. Pirmieji ūsiukai pavirto įžūliai pūpsančiu šepe­ tuku, ir štai vėl jie susitiko. Tai buvo kavinėje. Jo strazdanotą veidą nuplieskė raudonis. Jis pa­ juto Jai kažkokį šiltą Jausmą. Nuo to vakaro Jie susitikinėjo vis dažniau. šiaip tai buvo ramus jaunuolis, ir apie save turėjo ne kažin kokią nuomonę. Bet vos tik pa­ bendravus su Ja, Jame sukildavo visos glūdu­ moje miegančios Jėgos. Tuomet Jis stebėdavosi savo protu, drąsa, Jėga. Pradėdavo šiauštis kur

Puikus įvertinimas

IŠTRAUKA IS DIENORAŠČIO VII.

4.,

KOLŪKIS

„LIAUDIS“

Pagaliau ir šeštadienis. Atsikėlėme anksti, nes šiandien tu­ rim suruošti programą. Visos Jaudinasi, o gal nepavyks! Nuo pat ankstyvo ryto prasidėjo lyginimas, siuvimas. Vienos dainuo­ ja, kitos deklamuoja. Papusryčiavusios išvykome krauti žaigi­ nių. Ir čia buvo išnaudojama kiekviena akimirka. Žiūrėk, vos tik minutė poilsio, o Zita traukia „Tirltomba“, Marytė pradeda kartoti žemaitiškus anekdotus. Šiaip taip sulaukėm pietų. Kol kas merginos vėl lygina, siuva, ado ir taiso. Po pietų vėl krovėm žaiginius. Baigusios darbą grjžom namo. Iki programos liko tik keletas valandų, bet Jos slinko taip lėtai. Kai kurios laikui su­ trumpinti nuėjo į kiną, bet ir ten negeriau. Filmas, lyg užkerė­ tas, buvo ilgas ilgas. Tuo tarpu, kol vieni žiūrėjo į ekraną, mūsų merginos užkulisy ruošėsi. Vilė grimavo, Stefa šukavo, Nijolė su Laima taip nusigrimavo, kad atrodė į save nepanašios: antakiai mėlyni, skruostai raudoni, lyg rudeniniai obuoliukai, ant qalvų šiaudinės skrybėlės. Po filmo mūsų viršininkas paskaitė paskai­ tą. Po to scenoje pasirodė konferansje. Tai buvo Rūta su Mary­ te. Rūta padeklamavo eilėraštį. Po deklamavimo į sceną išėjo lė­ lės. Šokis visiems labai patiko. Kolūkiečiai, kurių buvo labai daug (sausakimša salė), vieningai plojo Ir patenkinti Juokėsi. Taip ėjo numeris po numerio. Ar tai Stefos nuopelnas, ar kieno kito, bet kolūkiečiai smarkiai plojo kiekvienam pasirodymui (Stefa Jau dvi dienas prieš koncertą žadėjo taip ploti, kad už­ krėstų plojimu kolūkiečius, ir šie pritartų). Visiems, kaip girdė­ jome, labai patiko numeris su plyta, senių šokis ir kiti nume­ riai. Kadangi artistų buvo maža, tai tos pačios mergaitės kelis kartus keitė „dekoracijas“, iš naujo dažėsi, šukavosi. Pagaliau viskas baigta. Atrodo, vakaras praėjo nebloųal. Po programos prasidėjo šokiai. įsivaizduokit, salė vėl pilnutėlė. Ne­ įmanomai karšta. Muzikantas irgi išmuštas devinto prakaito. Ge­ rai, kad jam dar padėjo Algis, kuris taip mušė būgną, kad net visi Jam pavydėjo. Šokiai tęsėsi ilgai.

DARBAS IS

STOJUSIŲ Į UNIVERSITETĄ RASINIŲ

Trečia pamaina „Liaudies ‘ Apie trečios pamainos stu­ kolūkyje dirbo nuo liepos 28 dentes galima atsiliepti ne dienos iki rugpiūčio 12 die­ tik kaip apie geras saviveikli­ nos. Pamainoje buvo 16 stu­ ninkes, bet ir kaip apie pui­ denčių ir dėstytoja. Kolūkio kias darbininkes. Kaip malonu valdyba šios pamainos darbu prisiminti stovyklos viršinin­ ypač patenkinta. Todėl sekan­ kę Steinbergaitę, studentę Mačiais metais pageidauja, kad čionytę ir daugelį kitų, kurios, kolūkyje vėl būtų organizuo­ nepaisydamos pūslėtų ir su­ jamos tokios studentų darbo braižytų rankų, ruglaipiūtėje stovyklos. per dieną išdirbdavo po ketu­ Trečios pamainos studentės, ris—penkis darbadienius ir ne tik nuoširdžiai padirbėjo vakarais dar organizuodavo mūsų kolūkio laukuose, bet sportines varžybas, tvarkyda­ dauig įdėjo savo Jaunatviško vo kultūros namų aplinką. Per ryžtp ir energijos organizuo­ šį laikotarpį trečioji pamaina jant draugystės vakarus su Išdirbo 258 darbadienius, ar­ kolūkiečiais, ruošdamos vaiz­ ba, įvertinus darbą pinigais, dinės agitacijos medžiagą, leis­ 172,8 rub. Kolūkio valdyba damos sienlaikraštį, ruošdamos studenčių darbą įvertino labai sportines varžybas su kolūkio gerai. Jaunimu, tvarkydamos kultū­ „Liaudies“ kolūkio valdyba ros namų, kolūkio gyvenvietės dėkoja Universiteto rektoratui, aplinką. partinei ir komjaunimo orga­ Kolūkio jaunimas ir net ži­ nizacijai už Jūsų auklėtinių lagalviai kolūkiečiai, atėję po gerą darbą ir elgesį mūsų 4—5 kiolmetrus, su didžiau­ ūkyje. siu susidomėjimu klausėsi stu­ 1 denčių skaitomos paskaitos, Agr. V. RIMKEVIČIUS, puikios meninės dalies su šau­ Kolūkio „Liaudis“ valdybos niais kupletais. vardu

IR POEZIJA

antkapiuose, juos turi atsiminti ir vykdyti kiekvienas tarybinis žmogus. Taip, aš sutikau su Jono nuo­ mone. Dvi „Posmų“ eilutės turi būti pakabintos Galaktikoje, kad visos žvaigždės ir planetos ma­ tytų odę Žmogui, žemiškam ir nuodėmingam, dideliam ir ma­ žam. , Mes gyvename kosmoso am­ žiuje, ir tai įvairiausiais aspek­ tais ir meniniais sprendimais at­ sispindi E. Mieželaičio filosofi­ nėje tyrikoje. Poetui rūpi viskas — ir į kosmosą išskrendantis kosmonautas — žmogus, ir moti­ na su kūdikiu ant rankų. Jis spaudžia saujoje Osvencimo pe­ lenų dulkeles, tvirtai prisiekda­ mas kovoti už taiką, kad nepa­ sikartotų Osvencimo, Maidaneko, Buchenvaldo, Pirčiupio, Lidicės ir dar baisesnės tragedijos. E. Mieželaitis veda pokalbį apie Darbą, Laimę, Laisvę, Ly­ gybę, Brolybę, kurių centre sto­ vi žmogus. Sujaudintas poetas mato, kaip už taiką „Susijungia visi Rugio Grūdai šioje žemėje, Susijungia visi žmonės šioje žemėje", žemė jau „ieško jungties su kito­ mis žemėmis — tai mažais grūdeliais didelėje Visatos erdvėje"... E. Mieželaičiui pavyko išreikš­ ti tai, ką jaučia milijonai, ką jaučiu aš, eilinis tarybinis žmo­ gus, darbininkas. Ponai, naujo karo rengėjai, jūs girdite pro Buchenvaldo varpų gaudesį mano, Žemės žmogaus, balsą, jūs girdite „Žvaigždynų išpažintį"? Tai aš, žmogus, jums sakau: ,

Aš užsikartu ant pastolių. Pra­ patiko Mieželaičio poezijoje? — dedu mūryti. Netoliese mano tiesiai klausia Jonas. draugas Jonas Kmieliauskas irgi Aš susimąstau. Galvoju: „Ko­ kloja plytą prie plytos tarpkol- dėl gi E. Mieželaitis yra mano ūkinio paukščių fabriko sienom. mėgiamiausias dabarties poetas? Girdžiu, kaip jis, pritaikęs melo­ Argi todėl, kad jis priklauso diją, dainuoja: visam pasauliui, inkrustavęs Lietuvos gintaro gabalėlį į Že­ mės rutulį? Juk Pablo Neruda, „Kas žemė? Nazymas Hikmetas... Daugiau Kas ji be manęs?' jam nėra lygių visoje žemėje. Jie apglaistęs aplink jau žengia poezijos O paskui, Paukščių padėtą plytą ištryškusį skiedi­ jaku, nušviesdami kelią kitiems lyros vaikams. Čilietis, turkas, nį, prodainiu tęsia: lietuvis... Trys broliai. .. Kada aš pamilau Mieželaitį? „Stoviu gražus, tvirtas, aukštas, petingas — Ar tada, kai perskaičiau ploną Tiltas nuo žemės iki pačios „Lyrikos" knygutę? Ar tada, saulės — kai vaikščiojau, grioviau ir sta­ Stoviu pačiame žemės čiau, dirbau, kentėjau, bet nuga­ viduryje, lėjau, mylėjau ir uždegiau švie­ Skleisdamas saulėtus šypsenos są kartu su „Broliškos poemos" spindulius Danu, Aliese, Brunu, Sauliūnu? Ar tada, kai laipiojau „Sveti­ l visas keturias žemes puses — mai akmenimis", trumpam ilsėkomunistas — jausi ir ruošiausi naujam skry­ žmogus — džiui „Žvaigždžių papėdėje"? aš...“ Kada?. . Aš žinau, kad Jonas traukia Datos čia nepasakysi, ir aš ne šiaip sau kokią dainušką. Jis manau, kad su E. Mieželaičiu dainuoja mūsų mylimiausio poe­ susipažinau ir negaliu išsiskirti to Eduardo Mieželaičio eiles, nuo tada, kai pajutau, kad iš jo kurK ’ padeda ir darbe, ir moks­ eilių su manimi kalbasi mažas le, i, , damai visame gyvenime. Visatos grūdelis — Didysis Žmo­ Pabaigą, savo „ariją", širdies gus. „Mirtį aš skelbiu pikčiausiu išpažintį, :s man sako: — Mieželaičiui žmogus — savo priešu, — Tai bent rašo Mieželaitis! viskas. Ir žmogui turi priklau­ O gyvenimą — geriausiu syti viskas, — atspėja mano Aš jį myliu... draugu". , Nuostabu ir paprasta, kad mū­ mintis Jonas. .. .Krūmuose suokia pilka sų pokalbis apie E. Mieželaičio „Aš galiu nukelti žemėn dangų poeziją pre-'dėjo statybos aikš­ Ir palikti žemę prie žvaigždžių". lakštingala. Smėliu, kurį mes Man atrodo, kad šiuos poeto vartojame skiedinio gaminimui, telėje. vaikai, Aš įsiklausau. — Sakyk, kas tau labiausiai žodžius reikėtų iškalti didvyrių žaidžia

Jonas irgi. Girdžiu, kaip cypia plytų slegiamas skiedinys. — Ar neatrodo, kad poeto ei­ lės „nuogos“? — prispaudžia plytą Jonas, bet tuojau atsako: — Ne, taip tik iš pirmo žvilgs­ nio atrodo. Nuogume visas gro­ žis. Še, mano rankos, jos šako­ tos! Poetas mums atidavė jas, šiurkščias ir gražias, jos mums priklauso! Mes skubame mūryti. Reikia viršyti normą. Jonas nesiskiria su Mieželaičiu. Ir aš. Mes mo­ kame mintinai daug jo eilėraščų.i Nors ir neskardūs mūsų bal­ sai, bet dainuojame. Dainuoja­ me savotiškai, pabrėždami kiek­ vieną žodį:

(«CoBeT<-KHii cTyaenT*).

PIRMOJI AUK

)

t

Šiandien daug rašorr.e apie pirmąją mokslo metų dieJ muoslus žingsnius, pirmuosius įspūdžius. Tačiau žodyje 1 sis“ gali slypėti Ir nelabai maloni prasmė. Jau pirmosiomis rugsėjo mėnesio dienomis UniversitetJ govininkai susidūrė su pirmaisiais tvarkos laužytojais,] madariais. Pirmąja jų (tiksliau — degtinės) auka tapo El| kos mokslų fakulteto antrakursis Vytautas Vilimas. NJ didvyriška pasipriešinimo. Jis buvo pašalintas iš Aktų J Apie tai ir skubu painformuoti Ekonomikos mokslu fį dekanatą Ir visuomenines organizacijas. Nieko repadaį ne visos pirmosios naujienos malonios. „SPYGLYS“

L. JUOZEN

EPIGRAMOS „Lakūnas“

|

„Ligonis“

Lakūnu jį visi vadina. Ir tai kartoja dieną naktį. .. Tik niekas dar iš jų nežino, Kad vardas šis nuo žodžio „lakU“..

i

Viskuo jis „sirgo“ Visur jį skyrė. O neužilgo.. . Ant laurų... „mir J. LEVI(į

AŠ KALBU SU VISATA Sidabrinius telefonų laidus išraizgius, Diena atitempė lig žemės Ir pakabino juos Ant keliamųjų kranų pečių, Ant kaminų, parėmusių mėlyną skliautą, Ant pakilusio tirštų dūmų debesio, Ant tvirtų betonuotojų rankų, Ant plačios šachtininko nugaros, Ant sėjėjo grūdų pilnos saujos, Ant motinos, kūdikį laikančios, delno, Ant kieme žaidžiančio_ vaiko _____ purios o ________ , galvutės, Ant žalios rugio daigo liepsnelės Ligi pat žemės. Ir aš kalbu su žeme Kalbu su visatos planetom, Kalbu su visatos žmogum, Nežinodamas, kaip jį pavadinti, Nėsuprasdamas jo kalbos, Niekur nematęs jo veido, Negirdėjęs tokios tautybės. Tik matydamas vakarais, Kaip skliaute blyksteli jo kosminis lai Kurį mes vadiname meteoru, Ugnimi padedamas kelią. Ir girdžiu, Kaip tu mane šauki į Marsą, Kaip tu mane kvieti į Venerą, Kaip tu prašai aplankyti Neptūną, Ir jaučiu, Kaip tavo balsas, Traukia mane tiesiai į Saulę — Aš kalbu su Visata.

SVEČIAS IŠ KUBOS

„Zemės rutulys sukūrė mane, o aš jį sukuriau — IX. 4. Didžioji geologijos Susitikimo metu k naują, jauną ir gražų, auditorija pilnutėlė. Šiandien draugai pabrėžė tari pas gamtininkus svečiuojasi kokiu jis dar nebuvo.. "

Darbas baigtas. Normą viršijo­ me net penkiolika procentų. Vy­ rai patenkinti. Apsitaškę skiedi­ niu, apsivilkę kombinezonais, mes einame namo. Taip įdomiau. Atrodo, kad kartu su mumis žengia dainius apie žmogų-komunistą — poetas Eduardas Mieželaitis, Lenininės premijos laureatas: „Su jumis einu žingsniu sparčiu Nebe dviem, o milijonais kojų Parsinešti saulės ant pečių".

Algimantas VAITKEVIČIUS Pranešame, kad gauti ke­ lialapiai į šiuos studentų po­ ilsio namus: 1. „NERIS“ (Valakampiuo­ se). Nuo š. m. rugsėjo mėn. 24 d. 2. LAMPĖDŽIAI. Nuo š. m. rugsėjo mėn. 26 d. 3. „GINTARAS“ (Palangoje). Nuo š. m. rugsėjo mėn. 26 d. III ketvirčiui taip pat yra sanatorinių kelialapių į Drus­ kininkus ir Birštoną. Studentų profkomltetas

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir *TAPHBHHWC CTyĄEHTAC*

reikia ir kur nereikia. Dažniausiai būdav; sis atvejąs. O namiškiai ir draugai kažkodėl neJ draugės. Jie plūdo ją paskutiniais žotižl mylėjęs tik gailiai nusišypsodavo, o vaj traukdavo pas ją. Kitą dieną jis kažko! kažko labai trūko, nieko negalėdavo dil galvoti. Pagaliau jis paaukojo šeimą ir J Paaukojo dėl jos. Savo mylimosios. Už J stojo jam visą pasaulį. I Dabar jis apiplyšęs slampinėja gatvė) blausiomis akimis lydi praeivius. O jo 1 linksmai kliuksi ji. J. ŽVAG

šlovingosios Kubos jaunimo jaunimo, visos tarybinės atstovas, atliekantis praktiką dies solidarumą su didv Vilniuje. Kuba. Svečias papasakojo apie A. J O N. savo tolimą tėvynę, apžiūrėjo turtingus Gamtos mokslų fa­ kulteto muziejus. Buvo de­ REDAKCINĖ KOLEG monstruojamas kino filmas

□ □□□ LAUKIAM PAREIŠKIMŲ □□□ Praėjusiais mokslo metais „Tarybinio studento“ red □□ lan O cija Įsteigė jaunųjų žurnalistų mokyklą, kurią o □□ daug plunksną bandančių Universiteto studentų. Greitai ši mokykla vėl pradės užsiėmimus. Apie □□ □□ pradžią bus paskelbta. Kviečiame naujus narius. o n Pareiškimai priimami mūsų redakcijoje. □ □□

< UŽSIPRENUMERUOK „TARYBINĮ STUDENTĄ“ ILGESNIAM LAIKUI. Prenumeratos kaina: iki šių metų pabaigos — 28 kap. iki mokslo metų galo — 76 kap. ■ Prenumeratą priima grupių proforgai ir atsiskaito „1 I rybinio studento“ redakcijai Iki š. m. rugsėjo mėn. 15 REDAKCIJA ;

>

žurnalų leidyklos spaustuvėje

Užs. Nr. 4967

OpraH BajibHioccKoro Toc. yHHBepcaTera. aoo. r. Bhjibhioc, yji. yHHBepcnreT.a. 3

L V 0<

r


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.