A
Visų salių proletarai, vienykitės! EINA NUO 1930 M.
GEGUŽES 28 D. KETVIRTADIENIS
Nr. 19 (488) VILNIAUS VALSTYBIN IO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
4
KAINA 2 KAP.
SESIJA JAU PRASIDĖJO! EGZAMINUS
IŠLAIKYSIMI
Chemijos fakulteto II kurso chemijos specialybės stu dentai pavasario sesiją sutiko tikrai pasiruošę. Prieš laiką visa grupė išlaikė užsienio kalbos ir ana litinės chemijos egzaminus. Gerai tai, kad nė vienas stu dentas dar negavo įsiskolinimų. O dabar chemikai ruošiasi matematikos egzaminui. Tai labai sunkus dalykas, bet II kurso studentai tikisi šią sesi ją užbaigti be įsiskolinimų. G. ADAMONYTE Chemijos fakulteto studentė
SUKRUSKITE, DRAUGAI!
Neseniai pirmą pavasario sesijos egzaminą išlaikė fizi kos ir matematikos fakulteto matematikos specialybės I kurso IV grupės studentai. Analizinės geometrijos egzaminas atnešė šios grupės studentams septynis dvejetus. Tik viena O. Gelažiūtė gavo penketą. Daugiausia trejetai ir kele.as ketvertų. Dvejetus gavo J. Mėčajūtė, kuri praėjusios sesijos metu turėjo vieną įsiskolinimą, St. Adas — išlaikęs praėjusią sesiją tre etais, V. Mikalauskaitė, žiemos sesijos metu turė jusi du įsiskolinimus, be to dabar negavo vienos įskaitos ir keletas kitų studentų. Taigi šis egzaminas pirmakursiams nėra džiugus. Kai o šios grupės studentai ruošėsi sesijai, parodys kiti egzaminai. O dabar norisi palinkėti: „Sukruskite, pirmakursiai!“ V. JANKUTE Fizikos ir matematikos fakultetas
DVEJETAS
Vidą apspito draugai. — Na, kaip, Vida? Kiek? Ji nutylėjo. Aišku ir be žodžių. Dvejetas... ? Ir kaip gi visa tai atsitinka? Kas kaltas? Studentė? Kodėl gi Vida gera visuomenininkė gavo dvejetą? Gal būt mažai mokėsi? Ne. Visi kurso draugai žino, kad Vida mokėsi. Žiemos sesijos metu ji taip pat gavo dvejetą. Ir taip pat iš kalbinės specialybės. Tai kame gi esmė? Gal būt, Vida netinkamai pasirinko specialybę. Gal būt, ji stodama į universitetą nepagalvojo, kad ėia reikės stu dijuoti ne tik literatūrą, bet ir kalbą. Vida mėgsta literatū rą ir praėjusios sesijos metu literatūros mokslo įvadą ji išlaikė geriausiai. Taip, Vida gavo dvejetą ir ji pati kalta. Tai ne pirmas ir ne paskutinis dalykas. Ir, be abejo, čia kalčiausi patys studentai, kurie gerai nepagalvoja apie spe cialybę, stodami į universitetą. N. BALTRUSYTE
NELIPįįCSMA PRADŽIA Gegužės 25 dieną II kurso Tik L. Urbutytė gavo vieII grupės lituanistai pradėjo nintelį penketą. sesiją. Žinoma šis egzaminas gaKeturi žmonės iš dabartinės na nelengvas, bet keturi dvelletuvlų kalbos (morfologijos) jetai, ne koks rezultatas, egzamino gavo dvejetus. S. KARVELIS
DRAUGYSTĖS VARDU Balandžio pabaigoje mū sų trijukė — VVU komjau nimo komiteto sekretorius Just. Karosas, studentų prof'komiteto narys J. Gird vainis ir šių eilučių auto rius svečiavosi Azerbai džane. Savaitės, prabėgu sios internacionaliniame studentų būryje, įspūdžiai netilptų ir stambioje apy braižoje, todėl, net nesi stengdamas viską aprėpti, nepaisydamas bet kokio žanro reikalavimų, pasida linsiu vienu kitu prisimini mu. 41
DRAUGŲ PAKVIESTI Azerbaidžano TSR švenčia 150-ąsias prisijungimo prie Rusijos metines. Ta proga Ba ku universiteto komjaunimo komitetas organizavo tautų draugystės savaitę, pakviesda
mas į ją visų Tarybų Sąjun gos universitetų delegacijas. Ankstyvą balandžio rytą mes palikome Vilniaus aerodromą. Valandą ir 15 minučių trun kanti kelionė i Maskvą — tai TU-124 pakilimas į aštuonių kilometrų aukštį ir nusileidi mas Vnukovo aerodrome. Il gesnė kelionė iš Maskvos į Baku. Dabar spėji suvalgyti ne tik skanesnius pietus (o jie devynių kilometrų aukšty je skanesni net už „Tauro“ valgykloje pagamintus), bet ir paganyti akis žemėje nesutin kamomis grožybėmis. Po mu mis praslenka Rusijos laukų platybės, tarsi su liniuotės pa galba padalytas į taisyklingus stačiakampius, nudažytus to kiu spalvų margumu, kuris praturtintų ir geriausio daili ninko politrą. Gamta, matyt, nepralenkiama menininkė. Ji
apsupa Iki šiol tik iš poetų eilių pažįstamą Volgą tokio mis pakrantėmis, kad negali nugalėti pagundos, traukian čios nusileisti žemyn ir, iš ar čiau pasižiūrėjus, įsitikinti, ar tie geltoni pakraščiai iš tiesų paplūdimvs, o žali lopai — sprogstančių beržų giraitės, ar visa tėra tik tos pačios že mės, kurioje po mėnesio augs kviečiai, runkeliai ir kukurū zai, atspalviai, kaip juodas, pilkas, rusvas, su vos atskiria mais savo niuansais. Kaip ten bebūtų, žemė, auginanti duo ną ir beržus, kurių pavėsyje gera pasėdėti birželio vidurdierį, graži, tik žiūrint į ją, nereikia per arti kišti nosies: didelį groži išryškina tik di delė perspektyva. Bet Pavolgio lygumas jau pakeitė gražuolis z Kaukazas. Apsupti leifgvų debesėlių,
Jau pirmą dieną saulėtame Azerbaidžane m ea buvome priimti Į linksmą broliškų likų studentų šeimą..
V .
respub
kalnai išsikiša saulės spindu liuose, o šie, kad ir kažin kaip besistengdami, nesugeba įveikti už IL-1,8 borto esan čių 50° šalčio. Tiesa, mes jo nejaučiame, bet stiuardesės Eranešimu reikia tikėti, tuo Iaiau, kad po jos žodžių „Ar tėjame prie Baku“, iš tiesų pradedame įžiūrėti — dabar jau tik pro retas debesų pro peršas — žalsvai mėlyną Kaspiją ir neįprastą mums naftos bokštų mišką... O po poros valandų Baku universiteto Aktų salėje jau klausomės istorijos fakulteto saviveiklininkų koncerto.
BAKU — SAULES IR VĖJO MIESTAS Iš aukščiausios vietos — Kirovo v. parko, kur ant de vyniolikos metrų aukščio pje destalo stovi didinga pirmojo Azerbaidžano TSR komparti jos sekretoriaus S. M. Kirovo statula, — matoma didinga miesto panorama. Uoste ruo šiasi kelionėms tarybiniai ir už sienio laivai savo nepailstan čiais sprandais linguoja mil žinai kranai, horizonte tirpsta miesto pakraštyje sukoncent ruotų gamyklų kaminų dūmai, o arčiau, po pat mūsų kojomis nuokalnė su negausiais, bet puikiais statiniais, teniso aikš tė, vienu iš puikiausių, čia koncertavusių lenkų artistų tvirtinimu, vasaros teatrų pa saulyje. Gorkis Baku pavadi no antrąja Venecija. Jeigu toks pavadinimas šiek tiek sąlyginas, tai „Venecija minia tiūroje“ čia tikrai yra. Taip vadinamas dviejų kilometrų pajūrio parkas, išraizgytas kanalų, per kuriuos permesti lengvi tilteliai, išlenkę nuga ras, k?.d netrukdytu apačioje plaukiojančioms valtims. Tai toli gražu ne visos poil sio vietos. Mieste gausybė parkų, skverų, sodų, kut uose stovi žymiausių Azerbaidžano menininkų nulietos skulptūros. Nepamirštamą įspūdį palieka
Atliekame praktiką Teisės fakulteto trečio kur so studentai vieni iš pirmųjų universitete .baigė sesiją. Jau gegužės dešimtą visi trečio kurso studentai išėjo į 3 mėn. gamybini) praktiką. Praktiką visi turime atlikti Vilniuje. Pirmąsias dvi savaites turėjo me susipažinti su Vykdomojo komiteto darbu. Sis laikas praėjo nepastebimai. Jau šios savaitės parodė, kad visi stu dentai gerai pasiruošę teoriš kai. sugeba teoriją pritaikyti praktikoje. Štai studentai A. Kazlauskas, B. Gedgaudas ir kiti savarankiškai net gavo ruošti vykdomojo komiteto se sijai klausimą apie Namų val dybų darbą ir kt. Gegužės
23 d. dalis trečiakursių atėjo l prokuratūrą, kita pusė — į liaudies teismus. Atlikdami mėnesinę praktiką prokuratū roje, studentai turės ne tik ste bėti, kaip daroma apklausa ir kiti tardymo veiksmai, bet pa tys savarankiškai gaus vesti bylas, dalyvauti įvykio vietos apžiūrose, daryti kratą ir t. t. Teismuose pagrinde visi susi pažins su teismo darbu, konk rečiai su teismo procesu, do kumentacija ir kt. Kaip tik ši gamybinė prak tika padės kiekvienam pasi rinkti mėgstamą sritį, kurioje galės toliau specializuotis. Alb. JONUITIS III k. teisininkas
Daugiau tokių susitikimų Gegužės 25 dieną universitete svečiavosi Televizijos mazgų gamyklos darbininkai. Ekonomikos fakulteto sportininkai ir svečiai žaidė sta lo tenisą, krepšinį ir tinklinį- Šiose varžybose gerai pasiro dė mūsų studentai. Po to įvyko bendras darbininkų ir studentų koncertas. Susitikime kalbėjo ekonomistai, fakulteto dekanas, sve čiai. Nuoširdžiai ir linksmai praėjo darbininkų ir studentų susitikimas. O vakaro pabaigoje šokių sūkuryje sukosi ir svečiai, ir studentai. Kai vėlai vakare nutilo muzika, nauji draugai atsisvei kindami kalbėjo: — Mes dar susitiksime. G. GALVYTIS
Dalykiškas pokalbis Praėjusį šeštadienį univer sitete įvyko Komjaunimo ko miteto, darbo ir poilsio sto vyklų viršininkų plenumas. Plenume buvo priimti nau ji darbo ir poilsio stovyklų nuostatai. Kaip reikia dirbti ir gyven
ti darbo ir poilsio stovyklose, kalbėjo Komjaunimo komite to sekretorius Just. Karosas, V. Juškys — darbo stovyklų štabo viršininkas. Taip pat kalbėjo ir stovyk lų viršininkai. R. GRINCEVICIUS
paminklas poetui Nizami, ,,Porandžą nusimetanti azerbaldžanietė“. Viskas derinasi su turtinga ir savita architektūra —• nuo milžiniško Mergelės bokšto, statyto 12 amžiuje, iki mūsų amžiaus architektūros šedevrų — Vyriausybės rūmų Nizami v. literatūrinio muziejaus, dar tebestatomo naujo universite to.
VARDAI. KURIE NEPAMIRŠTAMI
Savo senąja architektūra Ba ku — vienas turtingiausių mies tų. Nuotraukoje: XII-me a. statytas Mergelės bokštas.
26 Baku komisarų sodas — tai ne tik puikia pietų aug menija turtinga poilsio vieta, bet ir negęstančio atminimo tiems, kurie savo gyvybę atida vė už būsimą gyvenimą, įro dymas. Amžinoji ugnis dega ant liaudies didvyrių kapo, iš nebaigto skulptoriaus Merkurovo akmens monumento, ku riam jis paskyrė 25 savo gy venimo ir brandžiausios kū rybos metus. Žvelgia per (Nukeita į 2 puslapi)
Unit k glbliot*ktt ;
Laukiame jūsų laiškų Partlnės-Valstybinės Kontrolės rėmimo grupė mūsų uni versitete buvo Įkurta 1963 m. balandžio 4 d. Į ją buvo išrinkta 18 partinės, profsąjunginių ir komjaunimo organi zacijų atstovų. Fakultetuose, mokslinėje bibliotekoje ir adminlstracijos-ūkio skyriujė buvo sudaryti 9 kontrolės rėmi mo postai, Į kuriuos Išrinkta daugiau kaip 50 narių. Kai kurie mūsų darbuotojai buvo išrinkti į aukštesniuosius Par tinės-Valstybinės Kontrolės organus. Universiteto prorekto rius mokymo reikalams B. Sudavičius yra Vilniaus miesto Lenino rajono Partlnės-Valstybinės Kontrolės komiteto na rys. TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas Z. Rulis dirba neetatiniu inspektoriumi respublikiniame Partinės-Valstyblnės Kontrolės komitete. Iki šiol universiteto kontrolės rėmimo grupė atliko apie 10 planinių patikrinimų. Apie 20 Įvairių patikrinimų atliko rėmimo postai. Be to, rėmimo grupė patikrino visą eilę universitetą ir atskirus jo darbuotojus liečiančių skundų, kuriuos gavo respublikinis Partinės-Valstybinės Kontrolės komitetas ir mūsų rėmimo grupė. Patikrinimuose dalyvavo apie 100 žmonių. Apie 50 mūsų dėstytojų ir studentų da lyvavo rajono, miesto ir respublikos Partinės-Valstybinės Kontrolės organų atliktuose patikrinimuoseNuo šiol „Tarybinio studento“ redakcija įveda nuolatinį Partinės-Valstybinės Kontrolės rėmimo grupės lapelį, ku riame bus sistemingai skelbiama medžiaga apie rėmimo gru pės, rėmimo postų, „Komjaunimo prožektoriaus“ būrio, atskirų liaudies kontrolierių darbą. Laukiame jūsų korespondencijųl
ISTRAUKA IS TSKP CK LIAUDIES KONTROLĖ — MOŠŲ KONTROLE IR TSRS MINISTRŲ TARY * PRANEŠA P ARTINĘS-VALS l'YBINES KONTROLES RĖMIMO GRUPES BOS PARTINĖS-VALSTYBI XDDDPODDODODDQODDDDDODŪDDDDDDDDDDODOOQDDDDDDQDūDDOQDQ(jmjQQnnrH n n .......... u iru u g ir NĖS KONTROLES KOMITE10 IR Al ĮTINKAMŲ ORGA ventojų susirinkimuose. į rė tlnis komitetas arba pirminės kontrolės komitetai.iš dėl jų NŲ VIETOSE NUOSTATŲ mimo grupes turi būti renka partinės organizacijos biu- atskleistų trūkumų pašalini mi aktyviausi ir autoritetin ras.. mo ir kaltininkų patraukimo įmonėse, statybose, kol giausi draugai — tiek komu Rėmimo grupės dLrba, va atsakomybėn. Rėmimo grupių ūkiuose, tarybiniuose ūkiuo nistai, tiek ir nepartiniai dar dovaujamos partinių organi pasiūlymus svarsto įmonių, se, įstaigose, prie namų val bininkai, kolūkiečiai, specia zacijų ir atitinkamų vietinių statybų, kolūkių, tarybinių dybų steigiamos partinės- listai, tarnautojai, mokslinin partinės-vails-tyblnės kontro ūkių ir įstaigų vadovai, pir valstybinės kontrolės komite kai. literatūros ir meno vei- lės organų, ir jos yra organi minės partinės, profsąjungų tų rėmimo grupės. Į jas dele kėjal, pensininkai, namų šel- zuojantieji centrai, apie ku ir komjaunimo organizaclguojami partinių, profsąjun mininkės. Skaltlingesnėse rė- riuos telkiama visa visuome jos. gų, komjaunimo ir kitų visuo mimo grupėse gali būti ren- ninė kontrolė. Rėmimo grupės perlodlškai meninių organizacijų atsto karnas grupės biuras. Rėmimo grupėms sutelkia informuoja apie tų atliktą vai, kurie yra renkami šių or Rėmimo grupių pirmininkai ma plati galimybė kelti klau darbą partiniuose, profsąjunganizacijų susirinkimuose, o ir jų pavaduotojai renkami simus administracijai, parti gų, komjaunimo susirinkitaip pat visuotiniuose kol visuotiniame grupės narių su nėms, profsąjungų organiza muose bei darbo žmonių susi ūkiečių, namų valdybos gy- sirinkime, juos tvirtina par- cijoms ir partinės-valstybir.ės rinkimuose.
Partinės-valstyblnės kont rolės komisija patikrino isto rijos ir filologijos fakulteto partinės organizacijos 1962 m. gruodžio 14 d. susirin kimo nutarimą „Apie stu dentų komunistinę pažiūrą į mokymą ir mokymąsi“ ir pra neša, kad šis nutarimas praktikoje įgyvendinamas. Istorinio ir dialektinio ma terializmo katedroje vykdant nutarimą svarbiausias dė mesys buvo skiriamas semi narinių užsiėmimų kokybės gerinimui. Tuo tikslu kated roje sudaryta sekcija (vad. J. Repšys), kuri apsvarstė keletą klausimų, lankėsi jau nų dėstytojų seminaruose. Istorinio ir dialektinio ma terializmo katedroje sudary ta ateizmo sekcija. Jos ini ciatyva ateizmo kurse įvesta 6 vai. seminariniams užsi ėmimams, kuriuose svarstomi studentų paruošti pranešimai. Jie rekomenduojami skaltvtl visuomenei. Rusu kalbos katedroje mo kymo plano racionalizavimas buvo atliekamas vadovaujant dekanatui, siekiant, kad sa vaitinių paskaitų krūvis stu dentams neviršytų 36 vai. Siek tiek sumažintas paskai tų skaičius ir atitinkamai pa didintos valandos praktiniams ir seminariniams užsiėmi mams. Padidinus praktinių užsiėmimų skaičių nebebuvo reikalo organizuoti koliokvi. imu. Privalomos literatūros sąrašai nebuvo sudaryti, nes katedros vedėjo nuomone, to kius sąrašus sudaryti netiks linga, . kadangi studentams prieinamos literatūros yra labai mažai. Kursinius darbus rašo II, III ir IV kursuose. Darbai dažniausiai siejami su specia-
Išklausę sporto katedros vedėjo V. Dzenlo paaiškini mus ir susipažinę su labo ranto, atsakingo už sportinio Inventoriaus sandėlius, C. Gajevskio darbu, konstatuo buvo perduoti juriskonsulul. 1964 m. balandžio 28 d. iš to jame: Paskelbus Rektoriaus sąrašo buvo skolingų 15 žmo Tai daugiausia gavę 1963 m. birželio 4 d. Nr. nių. 222 įsakymą sportinio in akademines atostogas, pa ventoriaus tvarkymas ir ap šaukti į armiją arba absol sauga kiek pagerėjo. Stu ventai. Negrąžintos daųgiaudentams užsiėmimams inven sai smulkios priemonės — torius (slidės, marškinėliai ir gintarinės sagės, nosinaitės, pan.) išduodamos tiktai su karoliai. Tai daugiausia 1960 pakvitavimai. dėstytojo-trenerio, žinia. Po —1961 m. užsiėmimų treneris inven 1962—1963 mokslo metų pakvitavimų visai mažai. Pa torių grąžina į sandėlį. dėtis pagerėtų, jei' apranga Bet dar yra atvejų, kai ir papuošalai būtų išduodami inventorius, priešingai Rek- kiekvienam renginiui atski torlaus įsakymui, išduoda- rai, o po to būtų reikalau mas individualiai, Pvz., sli- jama per 2—3 dienas atsi dės Išduodamos individualiai, Kultūros klubo ve paėmus asmens dokumentą. skaityti. dėjas aiškina. Jog centriniai Dar blogiau su treningais, saviveiklos kolektyvai kon batukais ir kita apranga. certuoja bevelk kas savaitę, Kaip taisyklė, sportininkams esą, neįmanoma kiekvieną išduodama apranga visam se kartą grąžinti ir išdavinėti zonui. Balandžio pradžioje aprangą. Bet kartais tarp pas laborantą buvo apie 70 koncertų yra didesni tarpai. tokių atvejų. Sportinė ap Jei koncertai iš anksto pla ranga grąžinama sezonui nuojami ir jei tarp jų yra pasibaigus. Katedros vedė kelių savaičių tarpai (pvz., jas drg. V. Dzenls aiškina, kad egzaminų sesijos), tai būtų taip daroma ir kitose galima pakvitavimuose įra sporto organizacijose, Jog šyti konkrečius grąžinimo iš sportininkų, kurie kas terminus. Dažniau grąžinant, dien treniruojasi, reikalau mažiau būtų pražudoma ap ti grąžinti aprangą — ne. rangos. (manoma. Bet tada reika Išvada: dabartinė atsiskai linga papildyti Rektoriaus tymų tvarka patenkinama, įsakymą. Esama sportinio bet dar reikia ieškoti priemo inventoriaus Išdavimo ir grą nių jai pagerinti, kad ne mirtį į nemirtingumą žengian žinimo tvarka aiškiai priešta liktų nė vieno saviveiklinin čių žmonių akys. rauja Rektoriaus Įsakymui. ko skolingo! Ypač kreipti dė Sujaudino mus ir kuklus Be to, centriniame sandė mesį į paskutinių kursų stu inžinieriaus Potockio, garsaus lyje, kuriame laikomas kie dentus — iš jų reikalauti naftos gręžinių specialisto, pir tas ir minkštas 1 inventorius, atsiskaityti dar prieš baigia maisiais tarybų valdžios me tvarka galėtų būti geresnė. mųjų egzaminų sesiją, Ant tais baltųjų apakinto, sa Dabartiniu metu treningai ir grąžintų rūbų pakvitavimų vo posto nepatikusio žmogaus kapas, prisiglaudęs tarp naf kitas inventorius suversti į dėti antspaudą,, Gražinta“. tos bokštų prie amžinai kažkrūvas ant grindų. Minkštam ką kuždančios Kaspijos. Inventoriui laikyti reikėtų pa IT. MACKEVIČIUS daryti lentynas arba dėžes. Buhalterinės apskaitos BET SVARBIAUSIA Yra -nekokybiško invento ir statistikos katedros * riaus, kuri reikėtų nurašvtl. asistentas Gal būt, visi šitie prisimi Universiteto saviveiklinin nimai neatplauktų dabar į kų naudojimui duodama ap Doc. J. DAGYS širdį tokia šilta banga, jeigu ranga tvarkoma pagal Rekto Un-to partinės su jais nesipintų pažįstami riaus 1963 m. gegužės 11 d. valstybinės kontrolės vardai Ir pavardės, nepamirš įsakymą. įsakyme dėl dūdų rėmimo grupės narys tami veidai, susitikimai. ,,Svei orkestro naudojamų priemo kinimai iš saulėtojo Samarkannių pasakyta, kad dūdas or kestrantai grąžina sekančią dieną. Dėl kitų saviveiklinin kų paimtos aprangos įsaky me nėra nurodyta, kaip greltai ta apranga turi būti grąžinsma. Standartiniuose pakvitavlmuose pasakyta, kad apranga išduodama „su sąfyga grąžinti į sandėlį[ parei] Faktiškai kalautu terminu“. r_l. Universiteto centriniams sa viveiklos kolektyvams apran ga išduodama visiems moks lo metams. Fakultetų savi veiklininkų kolektyvams — iš duodama kiekvienam koncer tul, po kurio apranga turi būti grąžinama per 2—3 die nas. Iš viso 1964 m. balan džio gale sandėlininkas turė jo Išduotos aprangos apie 500 pakvitavimų. 1963 m. lapkričio 1 d. 36 neatslskaičlusių studentų pakvitavimai
tvarkymui
Nutarimas įgyvendinamas lybės seminarais. Darbų ra šymas vyksta normaliai. Rusų literatūros katedroje paskaitų krūvis neviršija 36 vai. į savaitę. Padaryta ne maža pertvarkymų dėstomų kursų struktūroje. Padidin tas praktinių užsiėmimų skai čius, tarybinės llteratūros kurse skaitomos tik probleminės paskaitos, kitl klauslmal paliekami savarankiškam studentų darbui. Trūksta literatūros studentų savarankiškam darbui, privalomos literatūros są rašai svarstyti katedroje, su mažinti, bet bendras kiekis vis dar didelis. Kursuose, kur mažai prak tinių užsiėmimų, buvo pra vesta kollokvijumai. Kursinių darbų rašymas IV kurse vyksta normaliai, II kurse kursinių rašymas vyksta blogiau, kadangi nė-
ra seminarinių užsiėmimų. Keturi studentai dirba pa gal individualaus darbo pla ną. Katedros dėstytojai skun džiasi, kad studentus demo ralizuojančiai veikia daly-' vavlmas ūkio darbuose pa skaitų metu. Lietuvių kalbos Ir literatū ros katedroje taip pat maži namas privalomų užsiėmimų krūvis, tačiau dar daug egza minų (iš viso jų — 5); dekanatas vadovaujasi senu mokymo planu, bet ka tedros turi sudarę savo nau jus planus, kurie dar nepatvLntlnti. Reikėtų, kad būtų visi planai vieningi. Kursiniai darbai rašomi normaliai. Pedagogikos ir psicholo gijos katedrose pertvarkytos pratybos iš psichologijos, tai leido labiau įtraukti studen tus į darbą. Katedros vedė jas ruošiasi mokslinėje tary-
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNIVE“SITETO PARTI GRUPĖS ĮGALIOTŲ ASMENŲ ĮVYKDYTO KULTOROS KLUBO PI RINIMO KAI KURIE REZULTATAI.
(I it ra u k a)
Visas kultūros klubo revizavimo darbas apsi... riboja dokumentų vartaliojimu ir skaičiavimu. Revizijos aktuose nėra net bandymo išanalizuo ti tikrąją faktinę padėtį. Be to revizijos aktuo se (pav. 1964 m. kovo mėn.) yra pripažįstamos sumos ir dokumentai, kuriuos planuojama su daryti ateity, kaip pav. naujametinių vakarų organizavimas, kuris buvo įvykdytas nevedant jokios apskaitos ir nepaliekant Jokių dokumen tų. dargi mintinai nežinant, kiek kam buvo už mokėta. Minėtame revizijos akte tai atsispindi kaip neužpajamuotos pajamos 115 rb. Aišku, kad tai revizijos komisijai darant patikrinimus, visa da lieka galimybė surašyti aktą atitinkamai Iš laidų sumai. Jeigu atskirais atvejais Kultūros klubo revizijos komisijos nuolaidumą galima nors moraliai pateisinti, tai tik ne šiuo atveju, nes Naujametinio vakaro išlaidas buvo visos galimybės apiforminti pilnavertėmis sąskaitomis
boję daryti pranešimą apie studentų savarankišką darbą. . Pageidaujama mažinti vi- • suomenines disciplinas, sa varankiško darbo sąskaita mažinti bendrą apkrovimą iki 20 valandų. Užsienio kalbų katedrose studijuojamos kalbos šalies istorija iš I semestro perkel ta į V, kada studentai galės klausyti šį kursą užsienio kai. ba. Iš pagrindinės užsienio kalbos panaikintos įskaitos 1—9 semestruose. paliekant Juose egzaminą ir pažymą „atlikta“. Įvestas gotų k. seminaras, kuris palengvins kalbos istorijos studijas. Labai panaši padėtis ir li kusiose istorijos ir filologijos fakulteto katedrose.
IFF rėmimo posto pirmininkas A. DICPETRIS NĖS-VALSTYBINĖS KONTROLĖS NIGINIO OK1O VEDIMO PATIK
Ir pan., be to, jas gaunant laiku, o ne praėjus metų ketvirčiui ir įsikišus partinei—valstybinei kontrolei.
Vieną iš svarbiausių nuolaidumų Revizijos komisija, o taip pat buvęs studentų profsąjun gos komiteto sąstatas padarė, kai 1962 m. rug sėjo 2 d. Kultūros klubui perdavė 30.000 bilietų be pažymėtos kainos, tuo apsunkinant kontrolę — klek bilietų buvo parduota vienokia ar kitokia kaina — ko negalima leisti Be to. klubas ne kar tą Išduodavo knygutes, nepalmdamas parašo, net po kelis šimtus bilietų. Viso to klubo Revizijos komisija nei karto net nekonstatavo. Kas liečia muzikantų apmokėjimą, tai čia ga lima daug daugiau padaryti visuomeniniais pa grindais.
DRAUGYSTES VARDU
/remtas 2
Sunkiai suprantamas senovės ry Getiškas rastas. . .
do“ prasideda laiškas, kurį neseniai gavau Iš totorės Ri mos Cekmariovos. Skaitau laišką ir prisimenu, kaip mus, 27 TSRS universitetų pasiun tinius, žavėjo saulėti jos šokiai, šokti bendrabučio koridoriuje, teatro fojė, ant šaligatvio prie universiteto, laukiant ekskur sijos po miestą vadovo, ma tau į ratą šalia jos išeinantį Dagestano pasiuntinį Kamilį Vaskajevą. Pasiimu kelionės nuotraukas. Štai lezginė iš Machačkaios Giulnaz Omarova ir tadžike Roza Timoeva, pir mą dieną susidraugavusios ir štai armėnai iš Erevano, pa žadėję atvažiuoti į Vilnių, štai Tbilisio studentas Nugzaras Bežintašvili, per pirmą mūsų . . bet draugystei tai visai netrukdo. Iki susitikimo Vilniuje Ir Tbilisyje, draugei
susitikimą pasveikinęs mane lietuviškais žodžiais „Laba diena, graži mergaitė“, o pas_ .pridūręs,, kad Kauno kul dar studentai,* pas kuriuos jis vie šėjo, jį praminę Bežintausku, štai mūsų kambario draugai — Kalvis iš Rygos, Išmatas ir Mardonas iš Dušanbės. Visų neišvardinsi. Atviri ir draugiški, linksmi ir sąmojin gi, žadą atvažiuoti Į gintarinį pajūrį ar kviečią aDlankyti se nuosius Samarkandą ir Tbili sį, prakalbinę tave pora lie tuviškų žodžių ar įrašę į užra šų knygutę poezijos posmelį nesuprantama savo kalba. . v Ne, netiesa, nesuprantamos kalbos nėra. Dar vienas epi zodas. Mes jaunystės miesto Sumgalto, antro pagal reikšmę Azerbaidžano pramonės cent ro, pradėto statyti tik 1939 m., pajūrio parke. Saulė žaidžia vis labiau Įsi smaginančios Kaspijos bango se, vėjas nerimsta jau suža-
llavusių medžių šakose, oras pripildytas nesuvaldomo pa vasario džiaugsmo ir negar sios, bet galingos bangų mū šos. Neapsieisi čia be poezijos. Ir mes pradedam deklamuoti eiles s?.vo gimtąja kalba uzbekė, azerbaidžanietis, lletuvis... Mums pavyksta atspėti, kad uzbekė kalba apie saulės nušviestas lygumas, šeimininko balse pajuntam kalnų ilgesį ar kopimo 1 juos romantiką, o mano padeklamuotą Maironio „Nuo Birutės kalno“ vienbal siai pažįsta kreipimuisi Į jft rą. .. Nauji atsiminimai beldžiasi į širdį, nauji draugai prašosi įvedami į lietuvių studentų šeimą, nauji epizodai reika lauja jiems skirtų eilučių.
J.
P. BRAŽĖNAS IV kurso lituanistas GIRAICIO nuotr.
'f-‘
1961 m. mūsų universitete buvo įkurta Gamtos Apsaugos draugijos sekcija. Sekcija per šiuos savo gyvavimo metus _ ___ nuveikė įdomų ir turiningą . .............................................................................................................................................. miiiiiiiiiii
GAMTA IR MES
Tokia buvo pradžia darbą. Apie tai šiame nume ryje pasakoja bloflzifos kated ros mokslinis darbuotojas R. ŽILIUKAS, buvęs sekcijos pirmasis pirmininkas.
Žmogaus gyvenimas yra glaudžiai surištas su gamta. Pagaliau jis pats yra gamtos produktas. Žmonių poreikiai didėja, o Jiems patenkinti rei kia sukurti stiprią techninę materialinę bazę. Sparčiai vys tosi įvairios pramonės šakos, gi pramonei reikalinga žalia va. Ir čia kaip tik susiduria me su gamta, jos resursais. IškyJr uždavinys — protingai panaudoti visus turimus gam tos turtus, kad jų ištekliai ne mažėtų, o atvirkščiai, didėtų. Šiam uždaviniui išspręsti bu vo įsteigti gamtos apsaugos komitetai. Aišku, šios organi zacijos teisingai uždavinio ne išspręs be pačios visuomenės pagalbos. Pradėjo steigtis gamtos mylėtojų draugijos, būreliai, sekcijos. Į šį sąjūdį įsijungė darbininkai ir inteli-
gental, studentai ir mokslei viai. 1961 m. pavasarj gamtos fakultete buvo sušauktas pir mas steigiamasis gamtos ap saugos draugijos sekcijos su sirinkimas. į Jį atsilankė gam tos fakulteto studentai ir dės tytojai. kitų fakultetų studen tai. Prof. T. Ivanauskas pla čiai papasakojo apie žmogaus ir gamtos santykį, gamtos ap saugos komiteto pirmininkas Bergas papasakojo, kuo ir kaip gali prisidėti studentai, įsijungdami į šį judėjimą, SeKCijoje dalyvavo apie 60 įvairių specialybių studentų, Pirmas etapas buvo susipažinti su draugijai keliamais už daviniais, su gamtos turtais, jų ištekliais ir padėtimi. Re guliariai kiekvieną savaitę buvo šaukiami susirinkimai, kuriuose buvo susipažįstama su tokiomis problemomis, kaip gyvūnų ir augalų apsauga, vandens ir oro užteršimas, kul tūriniai landšaftai. Sekcijoje buvo sukurtas visuomeninių
Kviečiame bendradarbiauti! „Užtikrinti visuomeniškai, ūkiškai ir moksliškai tikslingą gamtos turtų apsaugą ir naudojimą, padidinti gyvosios gamtos turtų atsargas, apsaugoti ir išlaikyti gamtos paminkius, krašto gamtos savi tumą bei grožį, auklėti darbo žmones Tėvynės meilės dva sia, sudaryti plačiosioms liau dies masėms sveiko ir kultū ringo^poilsio sąlygas savo krašto gamtoje“. Si ištrauka iš Gamtos Ap saugos įstatymo teksto nurodo mūsų visuomenės veiklos kryp tį gamtos tausojimo srityje. Galima sakyt, kad gamtos ap saugos pagrindas — gamtos apsaugas idėjų skleidimas ir nenutrūkstantis visuomenės kultūrėjimo procesas. Kaip tik šiame pagrindiniame darbo
bare galime daug ką nuveikti ir mes, studentai ir, savai, me aišku, pedagoginis bei ad ministracinis personalas. Šiam tikslui ir įvedamas mūsų laikraštyje skyrelis „Gamta ir mes“. Visų pirma jis atspindės Gamtos Apsau gos draugijos universiteto sek cijos veiklą, talpins medžiagą apie įdomesnes gamtines vie toves, gamtos paminklus. Ypač pageidautini turistiniai įspū džiai, kraštotyrininkų surinkta medžiaga. Pagaliau žodį su teiksime universiteto medžiatojams ir žvejams-mėgėjams. Be to, pasistengsime atsakyti į Jūsų klausimus apie gamtą ir jos apsaugą.
R. BALEIŠIS
STYGOS
inspektorių būrys, kuris da rydavo reidus kovai su brako nieriais. Po paruošiamojo etapo sek cijos nariai plačiai įsijungė į šį darbą. Vieni dirba moksllnįtiriamąjį darbą, kiti propa gandinį. 1961 m. rudenį įvy ko pirmoji Gamtos apsaugos draugijos sekcijos konferenci-
ja, kurioje buvo perskaityta studentų pranešimai apie Vil nelės aukštupio hidrogeologi ją, Jos fauną, florą, užterši mą. Draugijos nariai daryda vo ekskursijas į draustinius, rezervatus, padėjo eiguliams vykdyti gyvūnų ir paukščių apskaitą, medžiotoju draugi jai — globoti žiemos metu žvėrelius, ruošė vakarus, foto parodas.
R. ŽILIUKAS
-------------------------- ♦
Nepraeik pro šalį! ■ Pavasario negalima įsivaiz duoti be žaliuojančių pievų, skardžių paukščių gjesmių, žydinčių sodų. Liūdna, niūru būtų tokioje aplinkoje, kur nebūtų nei vieno medžio arba kitokio žalumyno. Žaliasis augalijos pasaulis mūsų gyve nimui suteikia grožį. O kaip žmogus prisideda prie to, kad mūsų gyvenama aplinka vis labiau gražėtų, puoštus! želdiniais? Ar visuo met teisingai mes pasielgiam, atėję pasivaikščioti į parką, turistinio žygio metu apsilan kę šimtamečiuose miškuose, aplankę kitus įvairius istori nius ir gamtos paminklus? Žavimės, alsuojame mūsų šalies pavasariška gamta, bet toli gražu ne visada pamato me, kad jaunimo, (deja, ir musų, studentų, tarpe) dar at siranda tokių, kurie neįverti na gamtos grožio. Jie viską supranta kitaip: laužo tik spėjusių prasiskleisti laukinių vaismedžių šakeles, žiauriai nuterioja dar nespėjusias pra žydėti ievas. Kitą sužavi ir jauni pušų šakelių ūgeliai. Mat žibutės jau baigia peržy dėti, todėl ir „gamtos mylė tojai“ nutarė laužyti prade dančius žydėti vaiskrūmius, krumus ir. ievas. Kokį grožį telkia pluoštas apvytusių ievą šakelių? Aš manau, kad tokį „glėbį" nie kas nebenuneš iki namų, pa liks jas kur nors pakelėj, ne pamerks į vazą. Taip pasiel gia ne tik maži vaikai, bet ir suaugusieji. Sunku žiūrėti, kada iš Vin gio parko vakarais grįžta jau nimas, mokiniai. .. Jie ranko se laiko didžiules žydinčių ša kelių puokštes. Sunku ir skau du pasidaro stebint tokį vaiz dą, ir taip kiekvieną vakarą...
Saugoklme šį nuostabųjį gamtos kampelį. Pasivaikščio jimų metu žavėkimės ne tik gamtos grožiu, bet ir akylai sekime, ar niekas nebando po truputį naikinti šį grožį. Sudrauskime tiek mažuosius pi liečius, tiek suaugusius!
Jau pražydo primules. ..
Medžiotojiškos miniatiūros
O štai mūsų „grobis“. Tai atsitiko žiemą, Deja, kaltininkas spėjo pasprukti.
»
leiskime jiems laužyti nei ievų, nei kitų medžių šakelių! Nepraeikim abejingai nei pro vieną mažylį, kuris iš Vingio parko nešasi prisiskynęs di džiulį glėbį žalumynų! Turėki me drąsos sudrausti ir su augusį žmogų. Jeigu mes vist vieningai imsimės saugoti artimiausią parką, tai vis mažiau atsiras ir tokių „drąsuolių“, kurie mindžios skverų arba pakelių pakraščiuose pasėtus želdinius, mindžios kitus žalumynūs. Mokėkime ir šiems „did vyriams“ surasti svarių žodžių ir pastabų. D. DAINAUSKAITĖ gamtos fak. IV k. studentė
g’oPrancūzijos gyvūnų bos draugija nutarė paleng vinti perskrendančių paukš čių sugrįžimą į Europą. Li kusios laisvos vietos lėktuve
*
♦
Prie pat valties pirmgalio iš ajeryno su triukšmu paki lo į orą laukinė antis. Aš jutau jos sukauptą žvilgsnį į ma ne. Pagaliau mūsų žvilgsniai susitiko- Paukščio žvilgsnyje išskaičiau ryžtą išgelbėti savo gyvybę. Iššoviau. . . Antis nėrė į šoną, bet paskui išlygino polėkį ir galop ištirpo te kančios saulės spindulių pluoštuose. Lengvai atsidusau. Nekeikiau savęs, kad prašoviau, Paukštis išsikovojo teisę į gyvenimą. ♦
»
*
Tą rytą nesisekė. Iš tetervinų burbulynės grįžome tuščiomis. Staiga ties draugo koja kažkas cyptelėjo. Praskyrę pernykštę žolę, išvydome lizdą, o jame mažus dar plikus pelėniukus. Jie vis dar cypė. Draugas žvilgsniu parodė į šoną. Pasisukau. Matau, kaip iš už kupsto, iškišusi ūsuotą galvutę, stebi mus pelėnukų motina. Jos drąsa nustebino mus. Gerai, kad pelėnukal turi motiną. O juk motinos visos tokios.
R. Bkojomis žaibiškai pačiumpa patį paukštį ir neria į van denį.
ĮVAIRENYBES Ištrauktas iš vandens ame rikoniškas šamas rėkia taip garsiai, kad girdima 30 m. atstume. Vienok daugumas žuvų „kalba“ ultragarsais, kurių žmogus negirdi.
R. BALE1SIO nuotr.
Kaip žinoma, šikšnospar nis gaudo vabzdžius, naudo damasis ultragarsiniais sig nalais. Pasirodo, kai kurios naktinės peteliškės turi klau sos aparatą, kurio pagalba Jos sugauna savo ortešn — šikšnosparnių — skleidžiamus ultragarsus ir. staigiai pakei tusios skridimo kryptį arba nutūpusios, nuslkrato perse kiotojo.
llnlja Dakoras—Paryžius bus panaudotos paukščių-giesminlnkų pervežimui. I Kinijos pietuose sutinka ma taip vadinama hiaupininė varlė, kuri minta paukščiais. Parinkusi atviresnį vandens plotą, ji apsiverčia pilvu aukštyn ir apsimeta negyva. Kai tik apgautas paukštis no ri sugriebti Ją, varlė savo
Kuriozai * (• — Jūs man teigėte, kad vėžliai gyvena 300 metų! O manasis padvėsė tą pačią die ną, kai jį pirkau iš jūsų. — O, tai tikra nesėkmė. Matyt, jam kaip tik sukako 300 metų.
* • •
Xopoinnx ycnexoB, TOBapHiiĮHl Smuikas turi stygas. Turi jas ir medžiai. Smuiko stygos moka linksmai groti. Moka ir liūd nai. Aiūdnal skamba medžių stygos, kai statybose buldo zerių vikšrai sutrempia visa, kas žalia. Liūdnai jos ošia, kai žmogus naikina grožį ten, kur jį lengva Išsaugoti, kai tingi vairą pasukti pro berželį, pro klevą, pro pušai tę. Kaip dažnai dar tingima!.. Moka medžiai ir linksmai ošti. Tarsi arfos stygos skamba pušaičių kamienai Antalieptės jūros krantuose. Jos šlovina rūpestingus buldozerlninkus, rūpestingus traktorlstus, vairuotojus, išsaugojusius jų šaknis naujų vandenų krantuose. V. JUODAKIS
CnopTHBHue ceKUHH opraHH3auHH ROCAAib yHHBepcHTeTa npoAOAJKaioT roTOBHTb H3 HHCJia CTyAeHTOB pa3JIHHhmx cneuHaAHCTOB, 6yAymHx MacTepOB cnopTa. Tau b anpeae Mecaųe cexUHH 9KBaJiaHrHCT0B npOH3Bejia BbinycK CBbiuie acchth lOHomeA h AeBymeK c ycneX0M CAaBlUHX HOpMaTHBM Ha 3BaHHe nJiOBųa — hoaboahhKa, 3aKaHiHBaeT 3aHHTHa rpynna napauuoTHCTOB. B Mae Mecmie okojio copoxa CTyAeHTOB h CTyAeHTOK caaJiH Ha npaBa no ynpaBJieHHIO MOTOUHKJIOM. MaeHbi Hamefi opraHH3aunH npHHHMaiOT aKTHBHoe ysacTHe B enopTHBHOŪ JKH3HH pailOHa h ropona. He CTOJib aabho MM COOCmaJlH o tom, hto JKeHCKHe KOMaHAbi yHHBepCH-
TeTa, Ha copeBHCsaHHHx no TexHHieCKHM bhahm cnopTa (jimhch, cTpeabėa h MeTaHHe rpaiianj) 3aBoesaAH nepBue Mečia, nepexoąjiuiHe KyūKH h AnnaoMu nepBofi cTeneHH cpeflH KOJiaeKTHBOB ROCAA<I> JleHHHCKoro paimlia. CerOflHH H3M npHHTHO COOCuiHTb O TOM, HTO K0M3HAa oprann3aunn ROCAA't’ yHHBepcHTeia b cociaBe ui.uj. JleoHaBHHyca T. C., Pa'uona-
ca JI. A.
h
KHMHHekaca H. A.
— wa paH0HHwx copeBHOBahhhx no <t>nrypnoMy bojkacHHIO MOTOUHKJia 3aBoeBajia nepBoe MecTO, nepexoAHiUHH xy6ox h AHnaoM nepBOH CTeneHHl ysacTHHKH HauieA KOMaHAM BKJlIOHeHbl B COCTaa cūopHoA kombham pafioHa h fiyayT, BCKOpe, OTCTaHBaTb cnopTHB-
Hyio HecTb paiioHa na ropcgCKHX COpeBHOBailHHX no 9T0My, yBJieKaieJibHOMy BHAy cnopTa riotKeJiaeM HM HObmx ycnexoBi HjieHaM B 9tom Mectiue Hauiefl CrpeJiKOBofi ceKgHH opraHH3auHH npeACTOHT BblgeptKaTb eme Hcnurantie. OHa KOMaHgy Ha BMCTaBJtaeT CCpeBHOBaHHH. CTpeAKOBbie KoManae no ycJioBHHM copeBHOBailHH npeACTOHT BbinOJIHHTb O'ieHb CJIOJKHble, HO HHTepecHbie ynpaiKHeHHsi no CTpeJlbSe H3 BHHTOBOK H nHCTOJleTOB. nctKejiaeM h hm xopouihx ycnexoB.
3aM. IIpescenaTeas KoMHTeia AOCAA0 Bry hm. B. Kancy■
Kaca
B. BJ1AŽKHC
1926 m. iš Liptau (Bohemi ja) į Romą buvo pasiųstas laiškas adresuotas „dievui“. Laiškas buvo grąžintas siuntė jui su pastaba „Adresatas ne žinomas“. NUOSTABUS ŽVĖRIS
Vienas oratorius gražbylys tės įkarštyje sušuko: — Britanijos liūtas, kuris staugia Indijos dykumose ar ba Kanados miškuose, nieka da nenuleis sparnų Ir nepasi slėps savo kriauklėje.
PAS MUSŲ KOLEGAS Pradedant Šiuo numeriu, mūsų laikraštyje reguliariai pasirodys Jame talpinsime medžiagą iš respublikos aukštų,ų mokyklų.
K. BARŠAUSKAS
skyrelis „Mūsų koleqos*
i
i»Wr.Tm.ii»i
ra
K;'
h/. - -" b BL ■
■, fe fe
Po neilgos sunkios ligos mirė Kauno Politech nikos instituto rektorius, Lietuvos TSR Mokslų akademijos akademikas, profesorius, fizikos-ma tematikos mokslų daktaras, respublikos nusi pelnęs mokslo veikėjas, Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos deputatas Kazimieras Baršaus kas. Dėl šios sunkios nelaimės gedi studentai, daugiatūkstantinis specialistų būrys, mokslo ir kultūros darbuotojai, plati Tarybų Lietuvos vi suomenė. Visą savo gyvenimą profesorius K. Baršaus kas — karštas socialistinės Tėvynės patriotas — paskyrė mokslo ir technikos pažangai gimta jam© krašte, mokslo šviesos ir marksistinių-lenininių idėjų skleidimui darbo žmonių masėse. K. Baršauskas visuomet ųeraj suprato liaudies reikalus, iki paskutinio atodūsio buvo su ja. Meilė liaudžiai, aktyvus dalyvavimas visuome niniame gyvenime, nuolatinis bendravimas su darbo žmonėmis — tai tie būdingi tarybinio mokslininko-komunisto bruožai, kurie tapo neat skiriama daugiapusės profesoriaus K. Baršausko asmenybės dalimi. Kazimieras Baršauskas gimė 1904 metų gegu žės 13 d. Vilkaviškio apskrities Gižų kaime vals tiečių šeimoje. Tėvui anksti mirus, jam teko nuo pat vaikystės dienų sunkiai skintis kelią į gy venimą. 1925 metais baigęs Marijampolės gimnaziją, K. Baršauskas įstojo į Kauno universiteto gamtosmatematikos fakulteto fizikos-motematikos sky rių. Nežiūrint sunkių materialinių sąlygų, gabus jaunuolis labai qerai baigė mokslus. Tačiau bur žuazinė aukštosios mokyklos vadovybė paliko ji universitete tik jaunesniuoju laborantu. Praėjo net septyneri metai, kol K. Baršauskas tapo vy resniuoju asistentu. Trisdešimtaisiais metais mažai kas galvojo apie kosmoso Įvaldymą. Bet jaunasis mokslinin kas jautė, kad ne už kalnų laikas, kai žmogus atsiplėš nuo savo lopšio'* — Žemės. Nors K. Bar šauskas turėjo daug darbo su studentais, jis at kakliai tyrinėjo kosminius spindulius. 1938 me tais savo eksperimentinių tyrimų duomenis * mokslininkas pateikė kaip disertaciją. Už labai svarbias mokslines išvadas jam buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis. Tarybinė santvarka atvėrė K. Baršauskui pla čiausias galimybes siekti mokslo viršūnių. 1941 metais pažangus mokslo darbuote jas, nenuilstan. tis tyrinėtojas, gabus pedagogas ir organizato rius skiriamas vadovauti universiteto fizikos koteerai. Jam suteikiamas profesoriaus vardas. Profesorius K. Baršauskas skiria visas jėg->s, ruošdamas pirmuosius tarybinių specialistų kad. rus socialistiniais pagrindais persitvarkančiam Tarybų Lietuvos liaudies ūkiui. Hitlerinių grobikų įsiveržimas Į Tarybų šalį nutraukė vaisingą mokslinę Ir pedagoginę pro fesoriaus K. Baršausko veiklą. Fašistinės oku pacijos metais jis bnvo priverstas palikti uni versitetą ir mokytojavo vidurinėje mokykloje. Išvadavus Tarybų Lietuvą, profesorius K. Bar šauskas visą savo energiją, tarybinio patrioto aistrą skyrė aukštajai mokyklai atkurti. KurĮ laiką jis vadovavo universiteto elektrotechnikos fakultetui, eidamas dekano pareigas. 1950 metais, susikūrus Lietuvos inžinerinių kadrų kalvei — Kauno Politechnikos institutui,
.
V-
' :. A
į:
Sesija jau prasidėjo ir Kauno aukštosiose m okyklose. Šioje nuotraukoje jūs matote Politechnikos instituto studentus prieš egzaminą. Dar liko truputis laiko, Dar galima kartu su draugais pakartoti tai, kas sunkiai nama.
prisime
MIELI RŪPESČIAI v
— Na, išradėjau, kaip rei kaliukai? Atsakymą gal jau gavai? — truputį pašaipiai paklausė Zl^m? brolis. — Pagaliau gavau, — at sakė šis. pU.aJM, Kaip sako ma, penkias minutes pavėla vau... Ir dėl to aš — ne išra dėjas, bet išradimo patobulintojas... — Sveikinu, — brolio vei de išsilieja nuoširdi, plati šyp sena. Kai Zigmą dar vadino Zigmuku (o tai buvo d?.r T uklių vidurinėje), jis vienintelis kla sėje negalėdavo iš kario pati kėti kai kuriais savo mokytojų teiginiais. Aiškina fizikas mo kytojas apie perpetum mobile, apie tai, kad negalima sukur ti amžinojo variklio. O ~ Zigmas ištisus vakarus bralžo, kuria. — Šis uždavinys ninteli cprendimo bedą, — tvirtina mokiniams matemati-
kas. Pusę sąsiuvinio primargi na Zigmas, kol įsitikina, kad o~ mokytojas tikrai teisus. mokėsi vaikinas gerai, Visą laiką svajojo būti statybininku, kaip tėtis... Zigmo svajonės išsipildė, Jis bus inžinierius statybininkas. Antrasis kursas. Po braižomosios getometrijos egzamino, kurį Zigmas išlaikė labai ge rai, atsakant į klausimą ne iš programas, dėstytojas Kazys Kondratas vaikiną užkalbino. — O kodėl pačiam nepa bandžius kibti į mokslinį dar bą? — Galvojau apie tai, — truputį sumišęs, atsakė šis. — Sį tą namuose darau... Ir Zig mas dėstytojui pasipasakojo apie savo kūrybinius sumany mus. Taip Zigmas Anšlūra tano studentų mokslinės draugijos nariu ir praėjusią vasarą pra-
fe'.
Elektrotechnikos fakulteto (KPI) konkurso „žmoguje turi bū ti viskas gražu“ finalinis susitikimas. Nuotraukoje: pasakoja E A—O kapitonas GATAUTIS. S. NORMANTO nuotr.
Nebijokim pradėti Būkim pavyzdiniais nekovodami“, ..Kam mums užsidėti tokį krūvį?“ O ką tas duos? Tokie ir eilė kitų klausimų kilo grupėje, kuri turėjo visas galimybes pradėti kovą už pavyzdinės grupės vardą. , ... . „ Vieni — aktyvūs, įsitikinę, kiti — svyruojantieji, o treti — abejingi, atsieit, darykit kaip norit — aš su dauguma.. Kol vyrau ja tokios pažiūros, į kovą neįsijungsi. Artimiausias grupių bran duolio tiks'as uždegti visą grupę, padėt nugalėti baimę, kad bus sunku. Vėl savaitė gena savaitę, pagaliau organikai jau kurse, o vis dar netaria savo lemtingo žodžio. Ir štai audringas, ilgas susirinkimas. „Kovojam.“ Vis dažniau buvo galima organikus pamatyti skaitykloje, Uždavinys — gana kuklus — išlaikyti sesiją bendru vdiurkiu 4,1. Rezultatas — se sija vidurkiu 4 4. Girtis, gal būt, per anksti, bet tai — neblogai. Komu-istiris devizas — .Vienas už visus, visi už vieną“ — — vis labiau įauga į mūsų sąmonę. Draugui nesiseka — padėk, patemok, veikalui esant — išbark. Svarbiausia, padėti taip, kad drauens nepasijustų nužemintas, kad matytų, jog tai darai ne vien dėl to, kad tavo grupė kovoja už pavyzdinės vardą. Kolektyvas savaime neatsiranda. Jį reikia išuqdyti, užgrū dinti, ras ekti. kad grupės draugai vienas kita suprastų. Negali būti vietos abejingumui — bet kokį jo pasireiškimą reikia rau ti su šaknimis. Mes niekuomet nieko nepasieksim, jeigu ne degsim. o tik rusensim. Net skaudu, kai i grunės oroanizuojamas priemones kai kurio atsiliepia: „Nieko neišeis“, „Neįdomu“ ir panašiai. Parodykim savo dar abejojantiems draugams, kad kovojame ne dėl to, kad kovotume apskritai. Kuo anksčiau įsiJungsim į šį judėjimą, tuo geriau ir greičiau susicementuos ko lektyvas. ..... ..., Daugumui grupių trūksta tik ryžto. Nebijokime pradėti. Z. BERESNEVIČIUS KPI
dėjo mokslinį darbą. „Kokia daugybė tų pagal binių linijų, — kalbėjo save mintyse Zigmas, (pusėj | gra tinę darbo dalį, sudarant at spindžių perspektyvą. — P tai reikia padaryti su turimo mis tokiomis netobulomis prie monėmis — reišena, trikam piu“. Tiesiog keista, — samprata vo Zigmas. — Tiek šimtme čių praėjo nuo Archimedo su galvotos trlkampinės liniuo tės... Iki šiol nesugalvota nie ko naujo, o juk dabar vis dėl to XX amžius“. Zigmas susimąstė. Vaizduo tėj vis labiau ryškėjo būsimojo mechanizmo konstrukcija. Vaikinas viską metė į šalį ir griebėsi pieštuko. Bėgo die nos, ir jo sumanymas įgijo apčiuopiamą fermą. Zigmas tiesiog deerte degė nekantru mu parodyti vis?, tai Kaziui Kondratui ir savo broliui. — Ką gi, sumanymas labai neblogas, dirbk, — pasakė dėstytojas, atidžiai peržiūrėjęs Zigmo brėžinius. O tyliai, sau pagalvojo: „Žiūrėk tu man... Šaunuolis“. Rudeniop Zigmo Aušiūros darbas buvo užbaigtas. Tai buvo universalus mechaninis prietaisas perspektyvoje lygia gretėms tiesėms brėžti. Be to, juo bus galima brėžti ir ap skritimus, kurių centrai — nepasiekiami taškai, laukus. Zigmo darbą išsiuntė į Maskvą išradėjo teisėms gauti. Zigmui truputį nepasisekė — jį nežymiai aplenkė vie nas bulgarų inžinierius. Ta čiau aplenkė tik laiko atžvil giu. Studento sukurto prietai so konstrukcija geresnė, o dėl to ir prietaisas pripažintas kaip Išradimo patobulinimas. Neseniai Zigmas užsuko į ins tituto eksperimentines dirbtu ves. — Meistre, kaip mano prie taisas? — Užbaigsim... Nuchromuosim ir į Maskvą, — meistras draugiškai šyptelėjo. Ir jaunasis išradėjas su meile, apžiūrinėdamas savo prietaiso dalis, galvoja: „Ech, rūpesčiai, rūpesčiai, bet kokie jūs vis dėlto malonūs!“ T. ADOMULIS KPI
luimiiin
v
f.i n
A. BARAUSKAS, A. BARKAUSKAS, A. ČESNAVIČIUS. J. MANIUSIS, J. PALEC KIS, B. POPOVAS. A SN'EČKUS. R. SONGAILA. M. ŠUMAUSKAS, P. DOB ROVOLSKIS, K. MICKEVIČ.US, P. B AZDŽiUNAS, R. CHOMSKIS.. A ČYRAS. L. OI ŽINSKAITĖ, A. DROBNYS, M. GRI GALIŪNAS, Z. JANUSKEVič.US, S. JASIŪNAS, P. JASINSKAS, A. JUCYS K. KAIRYS, J. KUBILIUS, P. KULVIETIS. J. KUPČINSKAS. K. LENGVINAS, M. MARTYNAITIS, J. MATUL'S, V. MEŠČE. EIAKOVAS, J. MIKALAUSKAS, P. MlŠUTIS, J. POŽĖLA, A. RANOAKEVICIUS, J. ŠĖRYS, O. ŠVĖGŽDA. H?ZABU LIS, G. ZIMANAS, A. ŽUKAUSKAS.
■■
ARTOJUI ■
— M .
'z
..... 'iii
profesorius buvo paskirtas šios aukštosios mo kyklos rektoriumi. Mokslininkas susiejo savo likimą su Komunistų partija, stodamas į jos eiles. Kauno Politechnikos institutui profesorius K. Baršauskas vadovavo iki paskutinių qyvenimo dienų. Greta administracinio Jis dirbo didelį mokslinį ir pedagoginį darbą, ruošdamas inžinie rių kadrus respublikos liaudies ūkiui. Kaip rek torius,. mokslo darbuotojas ir aktyvus visuome nininkas profesorius K. Baršauskas nuolat bend radarbiavo su mokslo įsaitgomis, vykdė principi nę partijos liniją, vadovaudamas visam institu to gyvenimui. Profesoriaus K. Baršausko vadovaujamos aukš tosios mokyklos kolektyvas pasiekė didelių lai mėjimų — mokymo, ideologiniame bei moksli nio tyrimo darbe. Nuolat stiprėjo instituto ryšiai su gamyba. Kauno Politechnikos institutas tapo stambiausia Pabaltijyje aukštąja technikos mo kykla. Profesoriaus K. Baršausko ir dėsytojų ko lektyvo, kuriam J s vadovavo, auklėtiniai dar buojasi įvairiuose pramonės ir statybos baruo se. Daug dėmesio profesorius K. Baršauskas skyrė jaunų mokslininių kardų ruošimui. 1956 metais profesorius K. Baršauskas buvo išrinktas Lietuvos TSR Mokslų akademijos Akade miku. Jis paliko daugiau kaip 60 mokslo dar bų iš kosminių spindulių, ultragarso, puslaidi ninkių, magnetinio bra įuuolin.o rezonanso sri ties. Kaip mokslininkas ir pedagogas-komunistas K. Baršauskas dirbo didelĮ visuomeninį darbą. Jis buvo renkamas Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto nariu, tarybinė liaudis patikė jo Jam garbingas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputato pareigas. Profesorius K. Bar šauskas buvo vienas respublikos „Žinijos“ drau gijos steigėjų ir organizatorių. Komunistų partija ir Tarybinė vyriausybė aukštai įvertino didžiulius profesoriaus K. Bar šausko nuopelnus. Jis buvo apdovanotas Lenino ir Darbo Raudonosios Vėliavos ordinais bei me daliais. 1964 metais jam buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės var das. Visas profesoriaus Kazimiero Baršausko gy venimas ir įvairiapusiška veikla yra puikus išti kimai tarnavusio liaudžiai tarybinio mokslininko pavyzdys. Tarybų Lietuvos darbo žmonės visa da saugos savo širdyse šio tyro žmogaus, pui kaus mokslininko-patrioto atminimą.
t
* iHi
—
Šiugžda avižos. Kalbasi miežiai, Į aruodą patekę linksmi. Išpurenti seniai vardo rėžiai. Ir drauge su daina gyveni.
Rodos, šypsosi Javas artojui Auksine naujo derliaus srove — Tavo žemė! — šilojai kartoja Ir svaigina apglėbę tave.
įB
į
,
sSg
Koks džiugus tave jausmas užplūdo Kiek raukšlelių veide, kiek šviesių' O širdis tau dainuoti panūdo, Prisipildžius dienos virpesių
U
Supas lingės mašinų nuo
Prieš porą savaičių Kauno politechnikos studentai sodino me delius (žiūrėkite nuotrauką). Si tradicija gyvuoja visose respub likos aukštosiose mokyklose.
Javo Šviesią ateitį mūsų veži. Supas dainos, laukais ■ nubaigavę, Kasdienybe kokia tu graži!
Žvaigždės priartės Mes žengiam į dangų, l melsvąjį dangų. Rytais mus svaigina ryškioji žvaigždė. Mes žvelgiam, kaip kyla balandž ai nuo rankų. Ir tikim. jog žvaigdės prie mūs priartės. Ir tikim, atskleis toliai paslaptį gilių. Ir žmogų planetų glėby
pabučiuos. Ir žvaigždės šypsosis, nu.s žemę . pamilę. Pasveikinę sūnų Tėvynės plačios. Ir tikim, jog kosmoso toliai sva .ngl Atgims supulsavus drąsuolių širdims, Ir tikim — net skrydžio toliausiame vingy
Dar širdys narsių kosmonautų nerims Kaskart mes pažvelgiant Į melsvąjį dangų Mus jaudina tolis ryškiosios žvaigždės Mes žvelgiam, kaip tolsta balandžiai nuo rankų. Ir tikim, jog žvaigždės pr'e m 'priartės
Jonas JURE IČ1US LŽŪA
Istorijos ir filologijos fak. Rusų kalbos katedros kolek tyvas reiškia nuoširdžią užuojautą vyr. dėstytojui Leonui D.-OTVINUI, mirus Jo žmonai.
M
SAULE IR BOKŠTAI
Žarstydama spindulius,
lekia saulė, Vėjo gatandaml rąžosi bokštai Gyvenimą galim dalinti saujom, Gyvenimą galim gulom prapokštaut Ir saules, ir bokštus sutinkam kely,— Bet bokštams lig saulės labai toli! Jonas JUREVIČIUS 1 LŽŪA
Mirus tėveliui, antro kurso germanistai užjaučia kurso draugę E. Bu’evičiūtę.
REDAKCINE KOLEGŲ' Kaip ir universitete, taip iržOA rengiami tėvų susirinkimai, juos su mielu noru atvyksta akademijos studentų tėvai. Nuotraukoje: „Ką gi — ir aš pažiūrėsiu pro mikroskopą“.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. LV 0797 Užs. Nr. 3288