visų
Salių proletarai, vienykite^!
GDJŽVBIDIS
ŠIAME
numeryje: TARTU MOKSLO
DIENŲ PANORAMA
• AKIRATIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS_____________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m. gegužės 28 diena, penktadienis
Nr. 19 (1198)
VIEŠNAGĖ VDR
Kaina 2 kap.
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA“ VVPI įvyko rusu kaibos olimpiados, skirtos TSRS 60-mečiui, respublikinis turas, kur susitiko visų respublikos aukštųjų mokyklų komandos, Susirinkusius pasveikino VVPI rektorius prof. J. Aničas ir LLKJS CK atstovė L. Benešiūnaitė. Olimpiada vyko dviem turais. Iš Universiteto komandos geriausią rašinį parašė Eglė Cesnavičiūtė |GF II k.), Andrius Cekuolis (MF II k.). Šie rašiniai tema „Darbas lau-
TEISININKO
kia tavo rankų" buvo pažymėti LLKJS CK garbės raštais. Šiais metais pirmąkart surengtas ir žodinis turas, kurį sudarė 2 konkursai: pirmasis pavadintas „Po gimtąją šalį", o antrasis — jumoristinis pasakojimas pagal H. Bidstrupo piešinius. Geriausiais buvo piipažinti pasakojimai apie Baltarusiją ir Estiją. Labai įdomus irturiningas buvo A. Cekuolio pašakojimas apie Baltarusijos
KONSULTACIJA
JAUNIEJI specialistai: TEISĖS IR PAREIGOS KOKIA JAUNŲJŲ SPECIA* Jaunųjų specialistų teises nustato bendri LĮSTŲ PASKIRSTYMO Į DAR ir pareigas darbo įstatymai: TSR Sąjun BĄ TVARKA?
Anksčiau minėti nuostatai numato, kad jaunuosius spe cialistus į darbą paskirsto speciali komisija, kuriai pa prastai pirmininkauja moky mo įstaigos vadovas (jo pava duotojas) ir kurios sudėtyje būna suinteresuotų ministeri jų bei žinybų atstovai, taip pat mokymo įstaigos visuo meninių organizacijų atstovai. Diplomantas kviečiamas į ko misijos posėdį, kur jis supa žindinamas su siūlomu darbu, būsimomis pareigomis, atlygi nimu, kartu aptariamas ir gy venamojo ploto suteikimo jam klausimas. Komisija taip Pat išklauso ir jaunojo spe cialisto pageidavimus dėl jo busimojo darbo ir juos pa svarsto. Vėliau skirstymo ko misija priima atitinkmą spren dimą. Pridursime, kad jauna jam specialistui neatvykus į komisijos posėdį be pateisi namos priežasties, pastarasis gali būti nukreiptas Į darbą jam nedalyvaujant. KOKIE AKTAI REGLA MENTUOJA JAUNŲJŲ SPE CIALISTŲ TEISINĘ PADĖTĮ?.
Tarybiniai įstatymai didelį dėmesį skiria jaunųjų speciabstų teisių apsaugai, sudaro Palankias sąlygas jiems nuo lat kelti profesinį meistrišku»ią ir kvalifikaciją.
gos ir sąjunginių respublikų darbo įstatymų Pagrindai, Lietuvos TSR Darbo įstatymų kodeksas, Tipinės vidaus dar bo tvarkos taisyklės ir kiti teisiniai aktai. Tarp specialių normatyvinių aktų, reguliuojančių jaunų jų specialistų teisinę padėtį, svarbiausią vietą užima „Jau nųjų specialistų. baigiančių aukštąsias ir specialiąsias vi durines mokymo įstaigas, tarprespublikinio, tarpžinybi nio ir personalinio paskirsty mo nuostatai", toliau sutrum pintai „specialistų paskirsty mo nuostatai", kurie buvo patvirtinti 1980 m. liepos 22 d. bendru kompetetingų žiny bų nutarimu ir TSRS Aukšto jo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro 1980 m. lie pos 30 d. įsakymu Nr. 879 įsigaliojusio nuo 1980 m. rug sėjo 1 d. Šie nuostatai priva lomi visoms šalies ministeri joms, žinyboms, ųnonėms. įstaigoms ir organizacijoms, aukštosioms ir specialiosioms vidurinėms mokykloms. Dide lės reikšmės turi taip pat ir kiti teisiniai aktai: „Jaunųjų specialistų, baigusių aukštą sias mokyklas, stažuotės nuo statai', mūsų respublikos ir sąjunginės aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nisterijų instrukcijos ir kiti dokumentai.
praeitį, architektūros paminklus ir draustinius. Šiaulių pedagoginio instituto studentė V. Jackelavičiūtė sudomino klausytojus įdomiu pasakoįimu apie Estiją, jos tautos papročius. Kitas rusų kalbos olimpiados respublikinis turas vyks Šiaulių pedagoginiame institute. Noriu palinkėti sėkmės tiems studentams, kurie dalyvaus 1983 metų rusų kalbos ojimpiadoje. Doc. A. DUNDAITĖ
KOKIOS LENGVATOS NU MATYTOS JAUNIESIEMS SPECIALISTAMS, PASKIRS TANT JUOS Į DARBĄ?
Personalinio paskirstymo komisija, sutinkamai su mi nėtų nuostatų 28-uoju punk tu, suteikia darbą visiems aukštųjų ir specialiųjų vidu rinių mokyklų absolventams, sutinkamai su pastarjų spe cialybe ir kvalifikacija, jų įgyta mokymo įstaigoje, su tinkamai su specializacija, mokymosi rezultatais, šeimos padėtimi, sveikata, o taip pat su jaunojo specialisto daly vavimo mokslo-tiriamajame ir visuomeniniame darbe. Paskirstant į darbą, lengva tos numatytos šiems jaunie siems specialistams: a) jaunieji specialistai — pirmos ir antros grupės inva lidai nukreipiami į darbą at sižvelgiant į jų sveikatą, šei mos nuolatinę gyvenamąją vietą arba jiems sutikus — į vieną iš vietovių, kurias pasiūlo komisija; b) jauniesiems specialis tams, turintiems tėvus — pir mos ir antros grupės invali dus ir nesant daugiau darbin gų šeimos narių, suteikiamas darbas atsižvelgiant į jų pra šymą pagal nuolatinę tėvų gyvenamąją vietą; c) jauniesiems specialistams — kariškių žmonoms (vyrams) darbas suteikiamas pagal jų vyrų žmonų) tarnybos atliki mo vietą, jei ten yra darbo pagal įgytą specialybę; d) jaunosioms specialis tėms — nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms moti noms, arba turinčioms iki vienerių metų amžiaus kūdikį, darbas suteikiamas jų prašy mu pagal nuolatinę šeimos (vyro, tėvų) gyvenamąją vie tą; Nukelta į 4 psl.
UNIVERSITETO
GARBĖS SVEČIŲ
,-zz *
KNYGOJE PASIRASĖ
TARTU
g
UNIVERSITETO
REKTORIUS
A. KOPAS.
Kai Universitetui 350 me tų, sužinoti apie visą jo gy venimą labai sunku. Net Ir fotografija — pirmoji doku mentikos, istorijos pagalbi ninkė — čia gali tik p a d ėt i, nes ji pasakoja tik apie išskirtinius gyvenimo mo mentus. .. Tačiau gal tai ir gerai — ar ne tie išskirti niai, svarbiausi momentai su daro visą gyvenimo pagrin dą? Mokslo muziejuje veikusi paroda, skirta Tartu univer siteto 350 metų jubiliejui, irgi pasakojo apie svarbiau sius senosios mokslo įstai gos gyvenimo faktus. Čia ir raštas apie Universiteto įkūrimą, 1632 metų birželio 30 dieną pasirašytas Gustavo II Adolfo karinėje mokyklo-
350 metų nuotraukose je prie Niurnbergo, čia ir pirmųjų studentų nuotrau kos, senieji Universiteto raštai ir net scena iš studen tų dvikovos. Kiekvienas stendas pasa koja kažką nauja: apie Bo tanikos sodą, Zoologijos muziejų, Geologijos muzie jų.. . O štai ir Lietuvos sū nų, kuriuos savo globon bu vo paėmęs Tartu universite tas, nuotraukos — Kazio Rimšos, Karolio Požėlos,
Vlado Lašo, Jono Biliūno... Nuotraukos pasakoja apie Tartu universiteto vaidmenj Estijos kultūros istorijoje, TSRS tautų kultūros gyveni me, apie mokslinius ryšius su broliškomis respubliko mis. Čia užfiksuotos ir atski rų Tartu universiteto fakulte tų gyvenimo akimirkos: pa skaitos, mokslinis darbas, ekspedicijos... Čia ir stu dentų gyvenimas: paskaitos, visuomeninė veikla, SSB, po ilsis. Pabuvojęs parodoje, skir toje Tartu universiteto 350 metų jubiliejui, sužinojai apie svarbiausius universite to gyvenimo momentus — vadinasi, savotiškai susipaži nai su 350 metų istorija. Šarūne BIRUTYTĖ
TARTU MOKSLO DIENOS SALVE DRAUGYSTEI
PANORAMA
.. .Svečių laukė visi: ir šventiškai pasipuošęs mūsų senasis Universitetas, ir dėstytojai, ir studentai. Netilo Sarbievijaus kiemelyje prieššventinis šurmulys: čia at-. skubėjo ir žurnalistai su savo katedros vedėju, ir filologai, ir net retai senuosiuose rūmuose pasi-
rodantys teisininkai bei bievijaus kiemo patraukė medikai. Juk i svečius į Didįjį Universiteto kieatvažiuoja kolegos iš mą, niekas nepašykštėjo Tartu universiteto, ku- plojimų... ris ruošiasi paminėti sa— Prieš švęsdami savo vo gyvavimo 350-ąsias Alma Mater jubiliejų, metines. mes atvykome pagerbti Ir kai jie. Tartu Uni- senąjį Vilniaus universiversiteto liaudies dainų tetą, — vėliau iškilmingo ir šokių ansamblio šoke- minėjimo metu pasakys jai, darnia greta iš Sar- Tartu universiteto rekto rius prof, dr. A. Kopas. Ir tai tikrai graži tra dicija — prieš paminint savo jubiliejų, pagerbti kolegas, su kuriais ryšiai buvo užmegzti dar perei tame amžiuje, susitikus pasidalinti _ pasiekimais patirtimi. I Didįjį kiemą iškilmin gai įnešamos Tartu ir Vilniaus universitetų vė liavos. Šoka mūsų Uni versiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio daly viai, paskui abiejų dele gacijų vadovai ir nariai skuba i Tarybos posėdį. Netruko prabėgti tos trys draugystės dienos. Ryšiai tarp dviejų Uni versitetų labiau sustiprė jo, ir prieš atsisveikinda mi visi žinojo, kad šis susitikimas — dar ne paskutinis. O šios prabėgusios die nos — tai salve Universitas Tartuensis, tai sab’e Alma Mater Vilnensis, tai salve Draugystei.
Tartu studentų šokis ir daina.
Mokslinės tarybos posėdis Mokslo muziejuje atida rius Jubiliejine estų parodą, šventės dalyviai ir svečiai susirinko senojoje Auloje iš kilmingame Mokslinės tary bos posėdyje. Tartu universiteto jubilie jui skirta posėdi atidarė ir baigiamąjį žodi tarė mūsų Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, susirinkusie ji įdėmiai išklausė turinin
gus TU rektoriaus prof. dr. A. Kopo ir LTSR MA Isto rijos instituto mokslinio bendradarbio A. Tylos pra nešimus. Dėmėsi patraukė TU Vi suotinės istorijos katedros vedėjo prof. Herberto Ligi pranešimas apie TU istori jos mokyklą. Ši mokykla yra bendraamžė su universi tetų, nes istoriją pradėjo
Senojoje Auloje vyksta iškilmingas posėdis.
Marius RINGAUDAS
dėstyti 1632 m., o iau se kančiais metais išspausdina mas pirmasis istorijos veika las. Pirmieji TU istorijos profesoriai buvo Grelfsvaldo, Upsalos ir kitų universitetų auklėtiniai, kurie jnešė ne mažą indėli tyrinėdami Livo nijos ir apskritai Pabaltijo tautu istoriją, senuiu gyven tojų (iki vokiečiu ordino įsi brovimo) kilmę, buiti ir kt. Devynioliktame šimtmety je istoriku parengė prie TU veikęs profesorių institutas, išleidęs ne vieną žymų isto riką ir kitiems carinės Rusi, jos universitetams. Po Pir mojo pasaulinio karo atkur tas TU savų istorikų neturė jo. todėl istorijai dėstyti pa. kviečiami profesoriai iš Šve dijos ir Suomijos, kurie pa dėjo parengti nacionalinius istoriku kadrus, vpač gerus archeologus. Šiuo metu TU yra 20 is torikų, iš kurių net penki profesoriai ir dvylika docen tų. Baigiama ruošti pirmoji mokslinė Universiteto trijų tomų istorija ir jos trumpes nis variantas rusų ir anglų kalbomis. Pažymėtina, kad TU yra tarybinės skandinavistikos centras, kur nuo 1965 m. leidžiamas „Skandinavskij sbornlk". skirtas Skandinavijos ir kaimyninių šalių istorijos, literatūros, ekonomikos, kalbos ir ki tiems tyrinėjimų straips niams skelbti. Sekančiais pirmasis metais pasirodys istorijos agrarinės Estijos tomas. Gvildenami ir kiti aktualūs istorijos klausimai, kaip žmogaus santykio su gamta istorinė raida ir kt. TU istorikai laikydamiesi savo mokyklos garbingu tradicijų didelę naštą neša ir jubiliejiniuose renginiuo se, ką patvirtina iau pasiro dė arba baigiami leisti dar bai.
Šventė atidaryta
Ir nusitiesė draugystės gijos.
Bendradarbiauja mokslininkai Jau daugelį metų VIInlaus universiteto Matematikos fakultetas bendradarbiauja su Tartu universiteto Matematikos fakultetu. Kiekvienais metais gamybinės praktikos metu pasikeičiama V kurso studentų grupėmis. Sioąe gamybinėse ekskursijose studentai bei grupių vadovai susipažįsta su fakultetais, katedrų daliui, studentų gyvenimu, lankosi skaičiavimo centruose. Bendrad arbiavlmas vyksta ir SMD. Kasmet pasikeičiame 2—3 studentais į mokslines abie-
jų fakultetų studentų konferencijas. Pavyzdžiui, šiais metais Tartu universiteto SMD konferencijoje pranešimus skaitė 3 mūsų fakulteto studentai. Tamprius ryšius su Tartu universiteto Matematikos fakulteto studentų grupėmis palaiko III kurso matematikos specialybės 2 ir 4 akademinės grupės bei II kurso taikomosios matematikos specialybės 2 akademinė grupė. Per studentų atostogas apsikeičiama grupių delegacijomis. Išvvkoše studentai pasidalina
% komjaunimo organizacijos darbo, akademinio gyvenimo patirtimi, organizuoja bendrus vakarus, susitikimus. Pastaraisiais metais pa gyvėjo ir katedrų bendradarbiavimas. Čia, visų pirma, reikėtų paminėti Matematinės analizės katedrą, bendradarbiaujančlą su Tartu universiteto Matematikos dėstymo me todikos katedra aukštoslos ir vidurinės mokyklos matematikos dėstymo metodikos srityje. Doc. V. MERKYS Matematikos fakulteto dekanas
Musų Universiteto svečiai apsilankė studentų miestelyje. Tartu mokslo dienų rengln lūs fotografavo V. Naujikas.
Aktyvo pasitarimas galAteistinio auklėjimo rėš dabartiniam etapui nu matytos LKP XVIII suvažiavimo rezoliucijoje: „Imtis konkrečiu priemonių ateistinio auklėjimo sistemos efektyvumui didinti, komp leksiškumui ir diferenci juotai pažiūrai i jos orga nizavimą užtikrinti, ryšiui Su gyvenimu, su komunizmo praktika stiprinti", kūrimo įgyvendinti suvaSiekiant nutarimus Unižiavimo gegužės mėnesio versitete įvyko aktvvo pa5 diena apsvarstęs stusitarimas. ateistlnio auklėjimo denki klausimus. Pranešima pa darė BTSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo ministras prof. H. Zabulis. Jis pažymėjo, iog socfalisti■lai pertvarkymai, įvykę mūsų respublikoje, tarp jų ir bažnyčios atskyrimas nuo nuo valstybės ir mokyklos bažnyčios kėlė ir kelia kai valkėjų kuriu bažnytiniu Jie norėnepasitenkinimą, bažnvčios tu susigrąžinti pozicijas visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Prisi dengė religija, jie bando bei skleisti antitarybines nacionalistines nuotaikas. Religinį ekstremizmą palai ko ir inspiruoja tarptautinio vairuojamos kierikajizmo užsienio masinės informacijos priemonės. pavyzdžiūt Vatikano radijas, pranešime prof. H. Savo apsistojo ties reliZabulis tikrovės atspindėjimo ainio a noseoioginėmis bei psicbologinėmis charakterlstikomis, gvildeno religiios ir mokslo kovos ypatybes MTR sąlygomis. — Viena iš šiuolaikinio ekstremizmo priežasčių. — kalbėjo ministras, — yra ta, kad buržuazinėje Lietuve1
ie katalikų bažnyčia turkio tvirtą soclalinį-politini eko nominį pagrindą. Veikė dau organiza gybė klerikaliniu egzempllocijų, milijonų buvo leidžiama rių tiražu spauda, bažnvklerikalinė apraizgiusi visa čia buvo kultūrą, auklėjimo sistema., kalbėdamas apie ateisti nio auklėjimo problemas aukštojoje mokykloje, mi bfitinunlstras akcentavo propagandomą ateistinėje j e atsisakyti siauro švietėjiškumo bei abstraktumo. Mokslinis ateistinis studentu auklėjimas turi būti glau džial susijęs su visomis pa saulietinio auklėjimo krvptimis, jautrlai atsiliepti j jaudinančius klaužmones Simus. Kiekvienas dėstytojas turi daryti ateistines iš vadas. išryškinti savo dėsto mo dalyko pasaulėžiūrinius aspektus. Prof. H. Zabulis pasiūlė Filosofijos istorijos ir ateizmo katedrai palaiky ti glaudesnius ryšius su specialiųjų disciplinų dės tytojais. Būtina, kad ateisti niam auklėjimui studentu būtu panaudotas visas galingas aukštosios mokvklos pedagoginis bei mokslinis potencialas, Pranešėjas priminė Plenume pasakyta LKP CK I sekretoriaus drg. P. Griškevičiaus mintį, iog mes turime skirti nuoširdžiai žmoklystančius religingus nes, kuriems turime padėti išsiugdyti moksline pasaulėžiūrą, nuo tu. kurie, prisi dengę religijos skraiste, siekia politiniu tikslų. Baigdamas savo kalba mi nistras palinkėjo Universi teto kolektyvui sėkmės komu nistiškai auklėjant studen-
Istorijos fakultete ivyko studentųl mokslinė ateistinė 1 konferencija „Šiuolaikinio Vatikano ideologija ir politika". Konferencijoje buvo per skaityti 8 pranešimai, ku rių tematika buvo gana įvairi. Studentai savo dar-
r
••
buose nagrinėjo Lietuvos santykius su Vatikanu, karo ir taikos problemą Vatikano politikoje bei Vatikano socialinės-politinės doktrinos evoliuciją bei modifikacijas šiuo laikinėmis sąlygomis. Labai idomus buvo A. Mickevičiaus pranešimas tema „Karo ir taikos pro blema Vatikane „šaltojo karo ' metais". Darbe išsa miai išnagrinėta Pijaus XII demagogiška veikla, kai bendromis frazėmis
■
akiratis
ros vedėjas doc. J. Ma čiulis ir, žinoma, patys studentai. Garbės raštais apdova noti V. Rimkus, A. Mic kevičius, A. Guogis, K. Vitkauskas — geriausių darbų autoriai. Apibendri nant buvo pažymėta lek toriaus pozicijos svarba šiuolaikinėje ideologinėje kovoje, moksliškai pa grįsto žodžio reikšmė au ditorijai, palinkėta skai tyti parengtus pranešimus SSB, VPP valandėlių me tu, šefuojamoje mokyklo je. Manome, kad tolesnis fakulteto bendradarbiavi mas su šia katedra ateis tinę konferenciją pavers tradicija.
Elvyra TOLUSYTE, III kurso istorikė
RESPUBLIKINE STUDENTŲ MOKSLINE ATEISTINE KONFERENCIJA
N. P.
NAUJI LEIDINIAI
Į PAGALBĄ atmintine atski Ateistinis auklėjimas peie aukštojoje mokykloje riems kursams. Čia — yra svarbi visos moksli konkretūs patarimai, re nio ateistinio auklėjimo komendacijos. kaip dirb sistemos grandis. Čia ug ti. „Pirmame kurse stu domi ateistiniai įsitikini dentų* ateistinio auklėji mai, principingumas, mo organizatoriai marksistinis požiūris į re pirmiausia turėtų dėme stuligiją, tuo pačiu aukštoji singai išanalizuoti mokykla rengia ateizmo dentų pasaulėžiūros nuopropagandistus, ugdo ate statas, kad išryškėtų aukistinio darbo įgūdžius. Įėjimo objektas" — rašoSiame darbe studentams ma knygelėje, Pateikialabai praverčia konkre- mos ir detalesnės rekočios rekomendacijos. To mendacijos vis .kiekdėl suprantama, kodėl vienam kursui. Todėl 1982-aisiais metais Uni ateistinio fiarbo organizaversitete buvo išleista toriams lieka visa tai Filosofijos istorijos ir pritaikyti savo fakultetui, ateizmo katedros pareng atsižvelgiant į jo specifi ta „Studentų mokslinio ką. Knygelės pabaigoje pa ateistinio auklėjimo at mintinė" (Patarimai ate teikiamas rekomenduoja istinio darbo akademinėje mos literatūros sąrašas ir grupėje organizatoriams) VU dėstytojų skaitomų ir Medicinos fakulteto ateistinių paskaitų tema Ateistinės tarybos pa tika. Knygelėje „I pagalbą rengta knygelė „Į pagal bą studentui medikui" studentui medikui" nagri (Metodinės rekomendaci nėjama „Mirties proble jos). Didelė parama šios ma naujausių medicinos knygelės studentui. Štai pasiekimų šviesoje", „Ka švenčių „Studentų mokslinio ateis talikų religinių tinio auklėjimo atminti kilmių", ateistinė dakta nėje" aptartos aktualiau ro J. Kairiūkščio ir J. sios šiuolaikinės ateisti- Šliūpo veikla, Kiekvieišsamiai nės propagandos kryp- nas klausimas autorių - stuir aptariamas tvs: politinio-idėjinio darbuose. Šiais ateistinio auklėjimo vie- dentų nove, mokslinio ateisti- darbais ju kolegos gali skaitydami nio ir dorovinio auklėji- pasinaudoti, gamybinės nio vienybė, ateistinio ir paskaitas, internacionalinio bei pa praktikos metu, dirbdami triotinio auklėjimo ryšys gydymo įstaigose. ir kt. Tačiau itin vertin Vertėtų pagalvoti, ar gas ateistinio darbo aka nebūtų tikslinga ir kitų deminėje grupėje organi fakultetų Ateistinėms ta zatoriams antrasis knyge ryboms parengti panašius lės skirsnis, kuriame pa leidinius iš studentų teikiama mokslinio ateis mokslinių darbų ateizmo tinio auklėjimo organi klausimais... Birutė ŠUTRIKAITE zavimo akademinėje gru-
kalbėdamas apie taiką, iš tiesų rėmė karo kursty tojus, tuo pačiu ragino j „šventą karą" prieš so cializmo šalis, kurstė ne santaiką šių šalių viduje. Taip pat būtina pažy mėti V. Rimkaus darbą, kuriame pranešėjas nagri nėjo taikos problemą šiuolaikinėje Vatikano politikoje. Visi darbo teigintai buvo moksliškai pagristi. Kai kurie praneŠimai sukėlė diskusijas, klausimus. Džiugu, kad konferenci jos darbe aktyviai daly vavo merginos, kurių darbai brandumu mažai kuo skyrėsi nuo vaikinu. Daug darbo idėio orga nizuojant šią konferenci ją Filosofijos istorijos ir mokslmio ateizmo kated-
Pranešimą skaito Universiteto IF III kurso studentė A. Žvirblytė.
Balandžio ir gegužės mėnėšiai Vilniaus univeisitete — tai studentu mokslinės draugijos ataskaitų laikas už visu metu darbą: kas nuveikta, kokios problemos išnagrinėtos, ką dar norėtų si padaryti ateityje. I visus šiuos klausimus padeda atsa kyti mokslinės SMD kon ferencijos. Balandžio mėnesi ivvko respublikinė studentu moksline konferencija .,TSKP XXVI suvažiavimas ir aktualios ateizmo problemos". Universiteto teatro saUniversiteto Įėję — daug svečiu iš kitų respublikos aukštuiu mokyklų. Čia at vyko studentai ir ju vado vai iš Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto. Kau no politechnikos ir Kūno kultūros institutu. Valsty binės konservatorijos. Lie tuvos žemės ūkio akademi jos. Konferencija atidarė VU filosofijos istorijos ir moks linio ateizmo katedros vedė jas doc. J. MAČIULIS. Mūsų konferencija vyksta tokiu metu, kai visa farybinė liaudies ruošiasi pažymėti Tarybų Sąjungos ikūrimo šešiasdešimtmeti. Tai ivykis visais reikšmingas požiūriais, tame tarpe ir ateizmo plitimo požiūriu, Kad ateizmas tapo masiniu reiškiniu mūsų šalvie, tai' didžiuliu Tarybų šalies lai mėjimų rezultatas visose gyvenimo srityse. Mes susirinkome Vladimi ro Iljičiaus Leiino giminu diena. Jo kūrv >a ir veikla yra mums net įsi antis pa vyzdys ir ikvėpfmo ša'tlnfs.
Reikšminga, kad Lenino fi losofiniame testamente — „Apie kovingoj o materia lizmo reikšmę“ — daug vietos yra skiriama moksllnio ateistinio auklėjimo problematikai. Kai kam šiandien termi ateizmas" nas „kovingasis atrodo pasenęs, nebetekęs reikšmės. Ne. taip nėra, su religija, Nesitaikstymas kaip su nemoksline pasaulė žiūra, dvasinės nelaisvės ap raiška, yra būtinas Ir nelšvengiamas moksllnės mate rialistinės marksistinės paaspektas. saulėžiūros Bet „kovingumas.M“ — tai ne administracinės priemonės prieš bažnyčia ir tikinčiuo sius. tai ne šiaip sau stichi nis. emocinis priešiškumas religijos atžvilgiu. tai ne šiaip sau visokios pastan gos, siekiančios bet kuriomis
priemonėmis panaikinti reli giją. „Kovingumas" ,Kovingumas' — tai ateistiniai isitikinimai. besi naujausiais gamremiantys mokslu tos ir visuomenės pasiekimais. Tai ne tik propagandisto patosas, bet šaltas bei objektyvus tvrinėtojo protas. „Kovingumas' tai savo ateisto orumo gy nimas. savo teisybės bei įsi tikinimų diegimas kitu žmo nių sąmonėje ir elgesyje. Džiugu, kad aukštosiose mokyklose šiandien vvksta kovingojo ateizmo geraia prasme atgimimas. Aukšto sios mokyklos spauda, klu bai, studentų konferencijos, kraštotyrinis darbas, refera tai, aktyvus dalyvavimas mokslinio ateizmo paskaito se. seminaruose — štai tos formos, kurios studentams padeda ruoštis ir kaip moks linlo ateizmo propaguotoiams. kaip tyrinėtojams. Po to žodis buvo sufeiktas konferencijos svečiams — LTSR Aukštojo ir spe cialiojo mokslo ministeri jos visuomeniniu mokslų skyriaus viršininkui doc. L. Šnipui ir Lietuvos LKJS CK studentu skyriaus dar buotojui V. Malakauskui. Jie sveikino konferencijos dalyvius, palinkėjo jiems sėkmės nelengvame ateisti nio propagandisto darbe, ra gino kuo daugiau studijuoti visuomenės mokslus ir iais remtis, kelti savo galimybes, Po svečiu pasisakymų doc. J. Mačiulis tribūna perdavė studentams pranešėjams. Bu vo išklausyta dvylika refe ratu. Visus labai sudomino Universiteto studentu pranešimai: R. Laukaitytės, kalbėjusios apie reakcine ma rijonu ordino spauda. I. Gladutytės, kuri. remdama si kraštotyros ekspedicijų su
rinkta medžiaga, panagrinėjo religijos įtaką liaudies etiketui ir A. Žvirblytės, al'skleiduslos gilias šaknis tu rinčias Vilniaus universiteto ateizmo tradicijas, Daug įdomių pranešimu respubllperskaitė ir kitų kos iaukštųjų mokyklų studeniai, Kauno medicinos instituto atstovė R. Valraltė sudomino visus, atskleis dama medicinos ir religijos santykį nuo gilių viduramžiu iki šių dienų, Daug dėmesio ii skyrė mirties fenomeno klausimui ir amerikiečių mokslininko Mudžio knygos „Gyvenimas po gyvenlmo" kritikal, paslremdama kai kuriais tarybinlų 1 mokslininkų darbais. Vilniaus valstybinio pe dagoginio instituto studen tės D. Reklaitytė ir D. Petrauskaitė savo darbuose nagrinėjo ateistinio auklėji mo psichologijos problemas. Jos kalbėjo> apie tai, kokie veiksniai leidžia 1 plisti religijai tarp jaunimo, moterų ir nurodė kai kuriuos iu įveikimo kelius. Konferencijos pabaigoje jos organizatorius doc. J. Mačiulis padėkojo studen tams ir jų vadovams už turi ningus pranešimus, pakvietė dalyvauti ekskursijoje po Vil niaus universiteto centrinius rūmus ir filologijos fakulteto kiemelius. Pranešėjams buvo (teikti VU komjaunimo komi teto garbės raštai ir atminimo dovanėlės.
Roma MAKAUSKAITE IF žum. spec. III k. studentė
Puslapį parengė visuomenė nė taryba, vadovaujama dės tytojo G. Savicko.
Kalba Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros vedėjas doc. J. Mačiulis.
. . .Po pavasario lietumi Didžiajame kieme atida ryta šventė, nuskambėjo gražūs žodžiai KnygaiUniversiteto kiemeliuose
KNYGOS ŠVENTĖ
lių Mokslo muziejuje lau kė naujų leidinių paroda kur buvo eksponuojama ne tik mūsuose, bet ir bro
vyko knygų paroda, kabė jo nuotraukos užfiksavu sios įžymių mūsų rašvtojų ir poetų gyvenimo akimir kas, net improvizuotų pa kylų buvo vaidinamos ko miškos scenelės. Visur rei kėjo suspėti, viską pama tyti. Tai nebuvo labai lengva. Šventės programą rengė kelios organizacijos. Kiekviena stengėsi pra lenkti kitus, sublizgėti iš mone ir sąmojumi. Arkadų kieme, kaip skelbė programa, buvo rodoma Kultūros mokyk los parengta kompozici ja „Apie Vilnių ir vilnie čius". Apie pasisekimą bylojo gausybė ištemptų kaklų (kad geriau būtų matyti) ir tvirtai suglaustų
nugarų (kad niekas j prie ki neprasimuštų ir reginio neužstotų). Poetai Algimantas Balta kis ir Vacys Reimeris tą dien S. Daukanto kiemely je savo eiles skaitė tikrai pakiliai. Žiūrovai juokėsi, klausydamiesi Jaunimo teatro aktoriaus Rolando Butkevičiaus skaitomų J. Erlicko jumoreskų. Juokai aiškiai sklido Sarbievijaus kieme, kur įsikūrė filolo gai su savo „prajovais", vaizduojančiais įvairius plunksnos brolių nuoty kius, sutraukę nemaži žiūrovų. Tai dar ne visa šventės programa. Knygos bičiu
Diplomantų palydos Rumšiškėse
Keliais būriais renkasi ramuviečiai i Buities muziejų. Kelias pėstute nuo Pravie niškių geležinkelio stotelės neartimas, bet kraštotyrinin ku koios eana užgrūdintos, juk keliauta įvairiuose žy giuose, ekspedicijose. TALKA
Jau prie pat Buities mu ziejaus vartų mus pasitinka muziejaus vvr. mokslinis bendradarbis V. Baltrušaitis. O talka — iau sena tradici ja: šiemet aštuntosios dip lomantų palydos muziejuje, aštuntoji talka. Kertame menkaverčius medžius, krū mus — šiame Suvalkijos pa kraštyje taip pat turi būti gražus miško parkas — Uni versiteto kraštotyrininkų miš ko parkas. Visus nukirstus medelius, surinktus krituolius deginame, tuo pat metu nedidelis būrelis apkasinėia medelius. Siame talkininku būryje išsiskiria penktakursiai (mat jie tikrai dėmesio centre) ir pirmakursiai (iu daugumai. Gaila, kad išlydimųjų tik keturi, juk galėjo ir turėjo būti daugiau. Juos beliks tik prisiminti. PRIE LAUŽO
O prie laužo: 1. Užkanda. Skanu. Juk veikė tokie apetitą skati nantys faktoriai, kaip grynas oras, darbas. 2, Futbolo varžybos tarp
diplomantu ir fuksų. Jau sutemę, laužo šviesa silpnu tė. todėl vejamės daugiau nujaučiama, nei matoma ka muolį. Rezultatas — lygio sios. Gal gerai, kad taip, nors aišku, kad ir pralaimė jusieji neliūdėtų. 3. Vadovo V. Mačiekaus kalboje — šilti žodžiai ko lektyvo nariams, ypač uz ekspedicijų metu surenkama medžiagą. Na ir žinoma atsi minimai apie diplomantus, jiems būdingus bruožus Aldona Dilytė. Nijolė Krikščiūnaitė — tautosakos rinkėjos, Aldona i pirmąją savo ekspediciją su klubu pateko dar būdama mokinu kė. Dalia Globytė — baldininkė, visad labai besiiaudinanti dėl klubo reikalu. Klaudijus Driskius — klu bo muzikantas, liaudies pa pročiu rinkėjas. Nijolės ir Klaudijaus ener gingumą. gyvumą. dainas pirmakursiai iau spėjo įsidė mėti vakaronėse. Prisimename ir nedalvvauiančius diolomantus: biologes A. Vaičiulyte ir O V. Misiūnaite. lituanistes Gladutytę. V Agurkvte N. Razbadauskaitę, P. fizika Jonušą, žurnaliste L. Kurgonaitę. Dėl to. kad iie neda lyvauja. kaltiname diplomi nius darbus. O diplomantu kalboje taip pat vien šilti žodžiai. Vis; prisimena atėjimą i klubą, ekspedicijas. Pirmakursiai galutinai įsitikina, kad eks pedicijos lvg ir klubo pa grindas. šilčiausių, įdomiau sių atsiminimu. nuotykių šaltinis. Na, ir kas, kad kar tais pėstute iki kaimo, kur renki medžiaga, tenka eiti
20 kilometrų ar lieki be pietų vakarienes. 4. Na. ir kaip kiekvienoje šventėje — dainos ir šokiai. Smagūs, nuoširdūs, lvriški — kiekvieno iš iu apibudinimui tiktų pokelis iš šių požvmiu. Taip vvko palydos — pagarbos jiems.. besidarbavu-
liškose respublikose išleis tos knygos. Mažojoje Au loje įvyko susitikimas su kompozitoriumi Juozu Širvinsku. Tik spėk suktis, tik spėk žiūrėti, klausytis, įsiminti. Uždarymas įvyko Sar bievijaus kieme. Prie mik rofono rašytojas M. Sluckis, poetai V. Ciubarovas, aktorius L. Noreika., kny gos bičiulių draugijos pir mininko pavaduotojas J. Žurauskas. Vėl skamba žodžiai knygai. Pagarbos ir dėkingumo žodžiai. Algirdas LIPŠTAS Virginijus USINAVlClUS L. Bekero ir V. Usinavičiaus nuotraukos.
siems klube, simbolis, kvie timas pakilus nuo darbo prie diplominių darbu pabūti grvname ore, pašokti, pa dainuoti ir pasidarbuoti bei paklausyti (ko gero, šiemet pirmą kartą) gegutės kuka vimo. Nors iš tiesu, kas tos palydos, galėtų atsakyti tik keturi, mūsų diplomantai. Net kvla klausimas, ar iš tiesu čia palydos. Juk mes vėl lauksime iu klube.
STUDENTE! Jeigu vasarą negali išvykti I SSB, gali dirbti Vilniaus Medžio apdirbimo kombinate. Mėnesinis atlyginimas 150—
Atkelta iš 1 psl.
e) sutuoktinams, baigian tiems aukštąsias arba specia liąsias vidurines mokyklas vienu metu, darbas suteikia mas įmonėse ir organizacijo se, esančiose tame pat mies te ar rajone. Jeigu vienas iš sutuoktinių mokymo įstaigą baigia anksčiau, tai jam dar bas suteikiamas bendrais pa grindais, atsižvelgiant kartu-į kito sutuoktinio būsimą pa skyrimą į darbą tame pačia me rajone (mieste); f) jeigu jaunieji specialis tai susituokia po to, kai pa skirstymo komisija baigė dar bą, jų darbavietė nustatoma, suderinus tarpusavyje šį klau simą toms ministerijoms ir žinyboms, į kurių įmones ar organizacijas jie buvo paskir ti, o nesant vieningos nuo monės, klausimą galutinai sprendžia ta ministerija arba žinyba, kuriai pavaldi yra mokymo ištaiga; g) jaunieji specialistai, pa siųsti mokytis įmonių ir or ganizacijų ir gavę pastarųjų stipendijas, paskirstant nu kreipiami darbui j tas pačias įmones ir organizacijas. Šioms sutinkant, jaunieji specialistai gali būti nukreipti dirbti ir į kitas organizacijas. Jeigu personalinio paskirs tymo komisija anksčiau išvar dintais atvejais negali suteik ti jaunajam specialistui dar bo sutinkamai su paskirsty mo planu, tai jaunasis spe cialistas, pastarajam sutikus, nukreipiamas į darbą komisi jos nuožiūra. Jaunųjų specialistų paskirs tymo nuostatų 41-ajame punk te įsakmiai pabrėžiama, kad suteikimas teišės savarankiš kai įsidarbinti aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyk lų absolventams turi būti ver tinamas kaip išimtis, visais atvejais patvirtinta atitinka mais dokumentais. KOKIA TVARKA ATLEI DŽIAMI IŠ DARBO JAUNIE JI SPECIALISTAI?
Jaunieji specialistai po mokymo įstaigos baigimp privalo dirbti pagal skirsty mo komisijos nukreipimą trejus metus. Tai reiškia, kad įmonių, įstaigų ir organi zacijų vadovai neturi teisės atleista jaunojo specialisto iš darbo ne tik be profsą Daiva ZlLYTE jungos vietos komiteto suti-
Viešnagė VDR Gegužės 5—12 dienomis Universiteto nusipelniusio liaudies idainų ir šokių an samblio grupė dalyvavo TSRS ir VDR draugystės sa vaitės renginiuose Vokietijo je. Surengėme šešis koncer tus. Kai kam gali atrodyti, jog jie galėjo nusibosti, bet mums, ansambliečiams, kiek vienas jų įsiminė. Pirmasis koncertas — Go toje. Kaip seksis! Pirmiausia susipažinome su scena, o vėliau nekantriai laukėme su sitikimo su Vokietijos žiū rovais. Gausūs plojimai, su sižavėjimu ir džiaugsmu
Jaunieji specialistai: teisės ir pareigos
spindintys veidai, gėlės po koncerto suteikė mums pasi tikėjimo. Kitas koncertas — Northauzeno teatre: ir žiū rovai, ir mes likome paten kinti. Erfurte koncertavome TSRS ir VDR draugystės ry šių draugijoje, Veimare da lyvavome koncerte, skirtame Pergalės dienai pažymėti, Kur tik pasirodėme, visur buvome labai šiltai sutikti, žiūrovai patys prašydavo atlikti kokį nors lietuviška kū rinį, klausdavo, ar šoksime „Klumpakojį"... Zondershauzene žiūrovai norėjo dar kartą išvysti „Gaidį", „Pa-
keltkojį", išgirsti vokiečių dainą, kurią buvome paruo šę specialiai šiai išvykai. Koncertuojant Miulhauzene, salė buvo perpildyta, todėl kai kurie žiūrovai stovėdami stebėjo mūsų pasirodymą. Nors po kiekvieno koncerto prakaitas žliaugte žliaugdavo, bet būdavome laimingi, jau tėme malonų nuovargį. Er furte kai kurių ansambliečių net autografų prašė... Visą kelionę mumis rūpi nosi TSRS ir VDR Draugys tės ryšių draugija. Po kon certų ji rengė įvairius susi tikimus — vakarones. Buvo nemaža ekskursijų: grožėjo mės Tiuringijos gamta. Go toje lankėmės vokiečių dar bininkų judėjimo „Tivoli" name-muziejuje, Elidenšteino
kimo (kuris būtinas visais atvejais), bet ir be sutikimo tos ministerijos ar žinybos, kuriai pavaldi minėta įmonė, staiga ar organizacija. Tai papildoma jaunųjų specialis tų darbinių teisių apsaugos garantija. Tačiau personalinio pa. skirstymo nuostatų 49-ajame punkte numatytos išimtys iš ankščiau minėtos taisyklės jaunasis specialistas gali būti atleistas iš darbo minėtu trejų metų laikotarpiu, jgį. gu: pereina dirbti renka mas pareigas (partinį, prof sąjungų, komjaunimo ir 1.1.) jeigu jaunojo specialisto sutuoktinas (sutuoktinė) yra kariškis ir yra perkeliamas į kiltą tarnybos (darbo) vietą; kai jaunuolis specialistas iš vyksta pas savo tėvus _ pirmos ir antros grupės’ in validus, o kitų darbingų šeimos narių nėra; kai jau nasis specialistas . praranda darbingumą ir tampa pirmos arba antros grupės invalidu. Visais minėtais atvejais įmo nės ar organizacijos vadoves privalo per dešimtį dienų informuoti apie tai ministe riją (ar žinybą, siuntusią jaunąjį specialistą į darb,; Be to mūsų respublikos Dar bo įstatymų kodekso (DĮK) 40 straipsnio antrojoje daly je sakoma, kad darbo su tartis darbuotojo reikaląviSnu turi būti nutraukiama prieš terminą (t. y. nesuėjus trejų metų laikotarpiui), jeigu adminastrocija pažeidė darbo įstatymus, kolektyvinę ar darbo sutartį, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių. Kar tu būtina taip pat paaiškinti, kad sutinkamai su minėtų nuostatų 5-ąją punkto pasta ba į privalomojo darbo pa gal paskyrimą trejų metų laikotarpį įskaitomas laikas, praleistas TSRS Ginkluoto siose Pajėgose, ir stažuotė, tuo tarpu jaunųjų specialistų — medikų internatūros lai kas į privalomojo darbo lai ką neįtraukiamas. Galiojantys teisiniai aktai numato ir kitas jaunųjų spe cialistų darbinių telisių ap saugos garantijas. Jaunieji specialistai aprūpinami dar bu, kaip jau minėjome, ati tinkančiu jų įgytą specialy bę ir kvalifikaciją (DĮK 214 str.). Jauniesiems specialis tams nenustatomas išbandy mas, priimant į darbą (DĮK 28 str.). A. KATKLS TF dėstytojas
pilyje įvyko susitikimas — vakarienė su Gotos darbinin kais. Pabuvojome paviljone skirtame T. Miuncerio vado vaujamam valstiečių sukilimui, koncentracijos stovykloje „Dora", kur fašistai buvo įsteigę požeminę ginklų gamyklą. Pergalės dieną padėjome gėles Buchenvalde prie paminklo fašizmo au koms atminti. Veimare lan kėmės Gėtės, Šilerio muzie juose, o Potsdame sužavėjo rūmai ir nuostabus parkas. Deja, savaitė Vokietijoje prabėgo kaip viena diena. Sunku buvo skirtis siu sve tingais šeimininkais, todėl naujiesiems draugams tarė me: „Iki pasimatymo".
Asta STIRBYTė
Nr. 791802. išduotą FilF studentei Ramutei SED- mą LEVICIUTEI, laikyti nega EKFF studentei Jekaterinai ŽOGOVAI, laikyti negalio liojančiu. jančiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 780642. išduota MF Gamtos fakulteto geo studentei Rimai LAPKAUSgrafijos specialybės III VU Komjaunimo komitetas KAITEI, laikyti negaliojan kurso studentai ir kura torius užjaučia Artūrą čiu. JAKĄ dėl sesers Danutės Dingusi studento pažymėji tragiškos mirties. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 790782, išduotą
200 rub. Aprūpinsime bend rabučiu. Suinteresuotieji at vyksta į pasitarimą su kom binato vadovais š. m. birželio 2 d. 17.00 vai. VU Centrinių rūmų 20 auditorijoje.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 00386 Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 1473, LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, T iesos g. 1 «Tapu6nHHc cryĄeHTac» («CoBeTCKHn CTyĄeHT») — opraH napTKOMa, peKtopaTa, KOMHTera AKCM Ahtbm, npo<į>K0Ma opĄeHoB TpyĄBoro KpacHoro 3KaMVHH H Apy»6M uapoĄOB BHASHioccKoro yHHBepcHTeTa mm. B. Kancyitaca. Pc-ĄaKTop H. BapanHHiĮKaHTe. Ha amtobcko.m g3MKe. Bhabhioc.
Redaktorė J. VARAPNICKAITfi