hinc iturad astra 1989 m. Spalio 6 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 195# M.
Quo
„Lietuvos studento“ numeris rusų kalba
Universitas
Rugsėjo 29-ąją Rektorato posėdžių salėje buvo susirin kusi Lietuvos studentų koor dinacinė taryba. Nedalyvavo tik Konservatorijos atstovai. Posėdį vedė Vilniaus dailės instituto studentas Tomas Knyva, svarbiausius praneši mus skaitė Universiteto Tei sės fakulteto studentas Vy gaudas Ušackas. Taryba nutarė dalyvauti TSRS studentų forume, kuris (vyks lapkričio 14—19 die nomis Maskvoje. Iki spalio 30 dienos išrinkti delegatus, kurie Ir nuspręs, ar dalyvauti svečių ar atstovų teisėmis. Išleisti specialų Nuspręsta „Lietuvos studento" numerį rusų kalba ir jį platinti foru me. Taip pat nutarta pava sari surengti Baltijos šalių studentų susitikimą Lietuvoje, susitikimo metu aptarti stu dentų kultūrinius, politinius, sportinius mainus, ekologi nes problemas. Numatyti po kalbiai su Lietuvos politi niais veikėjais. Studentų koordinacinė ta ryba nutarė deleguoti du žmones dalyvauti Lietuvos tarptautinių akademinių mai nų asociacijos kūrime. Si asociacija galėtų užmegzti ryšius su kitų šalių profesū ra, siųsti studentus ar dėsty tojus stažuotis. Buvo . aptarti rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, šiemetinės talkos ko lūkyje. Aptariant rinkimus bu vo pasiūlyti du variantai. Pirmas — kelti ( Respublikos parlamentą studentus, antras — palaikyti Sąjūdžio Iškeltus deputatus. Nuomonėms išsis kyrus, numatyta, kad kiekvie na aukštoji mokykla spręs šį klausimą atskirai. a
Nr. 19 (1477)
BALANDŽIO 15 D.
Vilnensis? Prof.
Rolandas PAVILIONIS VU prorektorius
Pasižymėkime keLis principus. Pirma, universitetinis išsilavinimas yra geiistinas, tačiau neprivalomas, Antra, Vilniaus Universiteto diplomas įgytinas tik pasiekus tam tikrą specialybės žinių ir bendrosios universitetinės kultūros lygį. Įstojimas. Visiškai akivaizdu, kad ligšiolinė baigiamųjų abitū ros ir stojamųjų egzaminų dub liavimo procedūra netinkama. Tačiau apskritai netikrinti pasi rengimo studijuoti tą ar kitą dalyką nerealu, kol konkursas į Universitetą (skirtingai nuo ki tų mokyklų) ne mažėja, o didė ja. (Šiemet kai kuriose specia lybėse, atskirai konkuruojant merginoms ir vaikinams, jis pa siekė 10 pretendentų į vieną vie tą). Katastrofiškai smunkant vi durinėse mokyklose dalijamų medalių vertei, matyt, kad tokį pasiruošimą studijoms Universi tete turėtų tikrinti pagal specia lią testų sistemą iš kompetetingiausių Respublikos mokytojų ir
/
dėstytojų sudaryta valstybinė komisija. Reikalui esant, Uni versitetas pasiliktų teisę papil domai atrankai remiantis tokių testų rezultatais. Tokią tikrinimo procedūrą naudoja daugelis au toritetingiausių pasaulio univer sitetų. Pats pasiruošimas studi joms turėtų būti vertinamas kur kas subtilesne, labiau diferenci juota, nei keturženklė (5, 4, 3, 2), balų sistema. Ją galėsime pa naudoti jau kitais metais. Parengiamasis skyrius būtų stagnacijos reliktas ir iššūkis universitetinei kultūrai, jei ir to liau garantuotų įstojimą žemiau siu „patenkinamu" balu. Todėl jau nuo šių metų šis skyrius veiks tik kaip pasiruošimo stoji mui institucija: skyriaus absol ventai lygiais pagrindais daly vaus stojimo į Universitetą kon kurse. Studijos. Absurdiška, kai Uni versiteto diplomą tokia pat tei se įgyja ir šiaip taip išsėdėjęs studijas, ir tikrai studijavęs, pir masis dažnai pralenkdamas ant rąjį ir „įsitaisymu" visuomenė-
je. Tol, kol valstybė, apmokėda ma studijas, vienodai išlaiko ir vieną, ir kitą, tokia lygybė, o tiksliau, nelygybė visiškai ne toleruotina. Ji nuvertina jau ne mokyklos medalį, o Universite to diplomą, diskredituoja Uni versitetą, kaip akademinę insti tuciją. ši padėtis galėtų būti iš esmės pataisyta padarius kai ku riuos viso studijų proceso pertvarkymus. Per pirmuosius trejus studijų metus turėtų būti įgyjamas bazlnis, bendras specialybei, išsilavinimas, užtikrinantis bendrąjį busimojo specialisto — mediko ar teisininko, fiziko ar kalbinin ko — išsilavinimo lygį. Įveikę šį etapą laikytų kvalifikacinius valstybinius specialybės egzami nus. Tik surinkus apibrėžtą ba lų skaičių (dabartine sistema — ne žemesnį, nei 4), galima būtų pretenduoti į studijas, aukštes nėje labiau specializuotoje pa kopoje. Neįveikus šio kvalifika cinio barjero (t. y. studijų kon kurso), įgytas bazinis išsilavini mas būtų patvirtinamas atitin-
iau IilllVI žinomo ko norim? JV4MI ■ IvJj Ivv 8 II I I • >to Sk?, s
Rugsėjo mėnesį buvo su sirinkę įvairių Universiteto stu dentiškų organizacijų atstovai. Dar anksčiau, pirmajame susirin kime, buvo prieita nuomonės, kad visų studentų (nepriklauso mai nuo politinių įsitikinimų) in teresus turi ginti viena bendra, visus jungianti organizacija. Kaip tada buvo įžiūrėta, šioks toks bendrumo pamatas yra da bar egzistuojančioje studentų profsąjungoje. Taigi, susirinkime buvo siūlo mi tokios organizacijos veikimo principai. Svarbiausia, manė kal bėjusieji, reikia vykdytojus at skirti nuo materialinės bazės. Šie žmonės už savo darbą gaus nemažą atlyginimą, ir viskas. O viską spręs, materialines verty bes skirstys visų studentų fakul tetuose išrinkti patikėtiniai. Be je, jie už darbą negaus jokio atlyginimo. Tokiu būdu, manė dauguma kalbėjusių, bus galima išvengti nelyglatelslų dalybų, slaptumo. Susirinkusiųjų svarstymui bu-
\ ?' ’ -
vo pateiktas VU studentų sąjun gos įstatų projektas. Jame rašo ma, kad tai bus dieninio sky riaus studentų visuomeninė or ganizacija, kurios veikla grin džiama viešumo, savivaldos ir kitais demokratiniais principais. Sąjungos tikslas — studento, kaip asmenybės, kuri turi įgyti žinių, auklėtis, tobulėti, rengtis aukštos kvalifikacijos reikalau jančiai veiklai, teisių ir laisvių gynimas, interesų reiškimas Uni versitete ir už jo ribų. Tik lieka nalšku, kam po to kios reorganizacijos Respublikinė profsąjungų centro taryba skirs lėšas (pagal dabar galiojančią tvarką skiria profsąjungos ko mitetui)? (vairiems naujos stu dentiškos organizacijos veikimo nesklandumams išsiaiškinti bei Universiteto studentų sąjungos (statų projektui patikslinti buvo sudaryta darbo grupė: Vygaudas Ušackas (TF studentas), Vygan tas Barkauskas (TF studentas), Arvydas Grigas (PEF studentas), Gintaras Jasaitis (VU studentų
'
... sta > g®'' >>, •
profsąjungos komiteto pirminin ko pavaduotojas), Valerijus Skinderskls (VU studentų profsąjun gos komiteto pirmininkas). Spalio pradžioje svarstymui pateikti (statų projekto papildy mai. Cla sakoma, kad VU stu dentų konferencija — aukščiau sias dieninio skyriaus studentų organas. Dirbs studentų taryba (nuolatos veikiantis Universiteto studentų atstovaujamasis orga nas) ir studentų tarybos sekreto riatas — vykdomasis, tvarkoma sis studentų sąjungos organas. Taryba susidės iš fakultetų ats tovų (fakultetui tenka dvi vie tos taryboje). Sekretoriatas už tikrins tarybos priimtų nutarimų įgyvendinimą, atsiskaitys už sa vo darbą tarybai. Nuostatuose neįžiūrėjau nieko, kas priešta rautų ir profsąjungos tikslams. Sąjunga (sipareigoja daugiau: padėti tobulinti mokslo procesą, stiprinti mokslo ir praktikos ry šius, palaikyti ryšius su Lietuvos aukštųjų mokyklų, kitų respub likų ir užsienio šalių studentų
H ® litai \ -
sąjungomis, tarptautinėmis studentų organizacijomis, taip pat organizuoja galiojančių ir studentus bei jų organizacijas liečiahčlų teisinių aktų tyrimą, rengia rekomendacijas jų tobu linimui, dalyvaują' aktų, liečian čių studentų Interesus, projek tų rengime ir aptarime. Todėl ir buvimo sąjungos nariu laikas (skaitomas į profsąjungos nario stažą. suNutarta spalio 26 dieną šaukti Universiteto profsąjungos konferenciją — ši diena numa tyta kaip Universiteto studentų sąjungos (asociacijos) įkūrimo data. Iki to laiko fakultetuose reikia išrinkti savo patikėtinius, kurie sudarys Universiteto stu dentų tarybą. Pirmajame posė dyje taryba išrinks pirmininką ir vicepirmininką — tarybos darbo organizatorius. Pamatai naujajai sąjungai, ga lima sakyti, jau sulipdyti.
Jūratė MICIULIENE
kamu diplomu, sąlygojančiu api brėžtas įsidarbinimo galimybes. Kitaip tariant, tęsti studijas auk štesnėje pakopoje galėtų tik tie, kurie tikrai studijuoja nuo pat pirmųjų metų. Žinoma, turėtų būti numatyta galimybė kartoti išeitą kursą, mėginant dar kartą įveikti kvalifikacinį barjerą, ta čiau tik su tokia sąlyga: apmokant Universitetui metines moNukelta | 2 psl.
Konservatorių vienijimosi atspindys? LTSR AT sesijos darbą ir rezul tatus paprašėme pakomentuoti LPS Seimo tarybos narį, profe sorių Bronių Kuzmicką. Bronius Kuzmickas. Visose pa starosiose sesijose būta įvairių netikėtumų, tačiau ši gerokai skyrėsi nuo ankstesniųjų. Ji pa rodė aiškią nemažos deputatų dalies orientaciją. Si orientacija ne tiek abejotina, k:ek neperspektyvi. Kitaip tariant — ne pertvarkos labui, Tai, kad konservatyvios jėgos konsoliduojasi, nėra netikėta, šito reikėjo laukti, tačiau jeigu neseniai pasibai gusi sesija — šios konsolidaci jos atspindys, vadinasi, konsoli dacija labai toli pažengusi. Ste bino deputatų lengvabūdiškas, neatsakingas požiūris, pilietišku mo stoka. Pavyzdžiui, balsuojant dėl rinkimų įstatymo — rezulta tas daug kam buvo netikėtas. Manau, nieko blogo, kad ati dėti kiti įstatymų projektai. Juo se, iš tiesų, dar yra trūkumtį, kai ką reikia papildyti, patobulinti. Jeigu neįvyks kokių nemalonių staigmenų, kita sesija turėtų būti pozityvesnė. Žinoma, jai reikia gerai pasiruošti. Kor. Ar nesusidarė įspūdis, kad dideliai deputatų daliai la biau rūpėjo, ne įstatymai, o pa sipriešinimas Sąjūdžio deputatų pasiūlymams! Nukelta j 4 psl.
Quo vadis,
Atkelta iš 1 psl. kymo išlaidas (tai dabar prilyg tų 1200 rublių sumai, įskaitant stipendiją). Analogiška taisykla turėtų būti taikoma ir pakartoti nai laikant paprastus kursinius egzaminus. Lėšos, sukauptos to kiu būdu, galėtų būti skiriamos pačių studentų gerbūviui. Tokia tvarka, matyt, iš esmės sumažin tų Universiteto studentų skaičių ir išgelbėtų Respubliką nuo . pa tenkinamų“ specialistų antplū džio. Tokia studijų sistema suteiktų taip šiandien pasigendamą bend rąjį, fundamentalų specialisto iš silavinimą, kita vertus, priartintų specializaciją prie būsimos pro fesinės veiklos, o, reikalui esant, žymiai palengvintų perkvalifika vimą, atsižvelgiant į dinamiškus,
sparčiai kintančius gyvenimo po reikius. Toks studijų suskaidy mas dviem etapais pareikalautų pertvarkyti ir pačius mokymo planus taip, kad pirmajame eta pe dominuojant privalomiems kursams, antrajame santykis keistųsi laisvai pasirenkamų kur sų ir speokursų naudai, t. y. kur sų, labiausiai atliepiančių būsi mos veiklos specifikai, platesnės universitetinės kultūros porei kiui, psichologiniams studijuo jančios asmenybės polinkiams, naudai. Kaip tik tuomet ir vyktų tik roji tarpspecialybinė, tarpfakultetinė studentų „migracija". Tuo met lengvai būtų įveikiami ir atskirų specialybių „aptvarai": pvz., psichologijos kursų ir speckursų klausytų ne tik psi chologai, į juos natūraliai galė tų užsirašyti medikai ar teisi ninkai, į filosofiją — matemati kai, fizikai ar kalbininkai, o žurnalistikoje galėtų specializuo tis turintys jai polinkį ekono mistai, medikai, teisininkai, filo sofai ar sociologai ir t. t , ir pan. Tokia lanksti, dinamiška sistema leistų gabiausiems ir darbščiausiems „migrantams" įgyti ir antrąją specialybę. Ši naujovė nuo ateinančių metų bus išmėgin ta Filosofijos fakultete, kuriame studijuoti galės užsirašyti ir ki tų fakultetų studentai. Toks universitetinio lavinimo galimybių panaudojimas vis la biau atsiremtų į studijų sava rankiškumo, akademinės laisvės principą ir, žinoma, visu aštru mu iškeltų aprūpinimo metodine medžiaga — vadovėliais, mono grafijomis, paskaitų komplek tais — klausimą. Toks studijų
procesas atsilieptų ir dėstytojų, profesūros vaidmeniui: užuot, kaip dar pasitaiko, buvę savo il gaamžių paskaitų reprodukuotojais, jie būtų studijų vadovai, paties gyvenimo verčiami nuo lat atsinaujinti ir atnaujinti stu dijų medžiagą. Tuomet pagaliau įgytų tikrąją — savarankiškų studijų — prasmę ir nuo praei tų metų Universitete įgyvendina mas laisvas paskaitų lankymas. Akademinė laisvė — ne dykinė jimui, o savęs lavinimui. Beje, nuo ateinančių metų ir dėstyto jų, profesūros kūrybinį darbą, ruošiant naują studijų medžiagą numatoma atlyginti tikrąja šio žodžio prasme. Universitetinė „migracija" ne atsiejama nuo tarpuniversitetinės, nuo jos teikiamų galimybių palyginti studijas skirtinguose pasaulio universitetuose, pratur tinti save kitokios kultūros, ki tokių akademinių tradicijų, in telektualinės pažangos patirtimi. Vilniaus Universitetui tokia stu dentų ir dėstytojų „migracija" pažįstama nuo pat jo įkūrimo. Šiandien ji yra gyvybinės svar bos reikalas. Vakarų Europos uni versitetuose šiuo metu įgyvendi nama garsioji ERASMUS pro grama (taip pavadinta didžiojo olandų humanisto ir filosofo Erazmo Roterdamiečio garbei) — tarpuniversitetinis keitimasis studentais ir dėstytojais. Daly vavimas tokioje programoje tu rėtų būti ir mūsų Universiteto __ vieno seniausių Europoje — siekinys, kaip ir Vilniaus Uni versiteto diplomo pripažinimas Europos diplomu (Šia diplomų pariteto nustatymo linkme mū sų laukia dideli ir įdomūs dar
bai). Viena absoliučiai būtinų įsi jungimo į tokią programą sąly gų, beje, apskritai intelektuali nės pažangos sąlyga — svetimų kalbų mokėjimas. Reikšmingas stimulas šia prasme, manyčiau, galėtų būti studentų angažavimasis vasaros darbams į tos kal bos kraštą. Tokį sumanymą pa mėginsime realizuoti jau kitų metų vasarą numatydami gali mybę mūsų studentams, pramo kusiems prancūzų kalbos, padir bėti Prancūzijos fermose. Apskritai kalbų politika — viena svarbiausių bendrosios Universiteto politikos krypčių. Ją įgyvendindami numatome kuo greičiau atidaryti vakari nius ūkiskaitinius užsienio kal bų mokymo įvairios trukmės kursus. Jų uždavinys — kiek įmanoma plačiau ir tikslingiau, atsižvelgiant į profesijos ir ben dresnius interesus ruošti išvy koms į užsienio kraštus bei ry šiams žmones, jau įgijusius au kštąjį išsilavinimą. Tokia orientacija sudarytų da lį bendros Universiteto humani tarinės programos, kurios tiks las _ išplėsti bendrąją Univer siteto kultūros orientaciją. Pavyzdžiui, į šią programą įeina klasikinės filologijos akademi nių interesų išplėtimas orienta listikos, krikščioniškosios Vakarų Civilizacijos ištakų ir jos da barties lyginamaisiais tyrimais. Realus žingsnis šia linkme — klasikinės filologijos studijas praturtinti hebraistikos ir judaikos studijomis bei tyrimais slavistiką — polonistika, ger manistiką ir romanistiką — šve dų, italų, ispanų kalbų ir kultū
rų studijomis. Pasaulis labai su prastų ir paremtų tokias Univer siteto iniciatyvas, o Universite tui visa tai atvertų naujas mokslinių ir kultūrinių ryšių su žymiausiais pasaulio mokslo ir kultūros centrais perspektyvas. Su šia linija sutampa ir Univer sitete jau įsteigtų (Lietuvos — Prancūzijos, Lietuvos — Švedi jos, Lietuvos — Šveicarijos) ir būsimų asociacijų bei draugijų veikla, apimanti ne tik visus Universiteto fakultetus, bet ir platesnius Respublikos kultūros ir mokslo ryšius. Su šia linija sutampa ir visokeriopo lituanis tikos plėtojimo būtinumas. Šiuo požiūriu pirmaeilis uždavinys — parengti ir realizuoti lietuvių kalbos kaip svetimos kalbos ir kultūros studijų programą ir metodiką. Jos pagrindu iš kita taučių galėtų būti ruošiami li tuanistai darbui atitinkamo pro filio mokyklose ir įstaigose. To kia programa labai praverstų ir jaunajai mūsų išeivijos kartai siekiančiai atvykti studijų įvai riuose mūsų Universiteto fakul tetuose. Oia nusakyta dalis numatomos Universiteto veiklos. Jos įvairia lypį pobūdį sąlygoja pati Uni versiteto prigimtis, jo anaiptol neformali sandara. Ji daro Uni versitetą ne formalia atskirų tė vonijų sąjunga, o Visuma, kuri gyva tol, kol gyva kiekviena jos ląstelė dirbanti visam orga nizmui. Štai kodėl ryšiai tarp fa kultetų ar katedrų — tai ne „duoklė" administratoriams ir biurokratams, o bendroji Uni versiteto atsakomybė už kiek vieną čia ugdomą asmenybę — Lietuvai ir pasauliui.
*
Rytiečiai daugiau politikuoja Studentų profsąjungos komiteto VILNIAUS
UNIVERSITETO
REKTORATUI. Neseni musų Respubli kos vyriausybės nutarimai įpareigoja rūpintis studentiš kų šeimų gerove ir buitimi. Šiuo metu Universiteto ben drabučiuose gyvena 175 stu dentiškos šeimos, ir visos vietos, skirtos šeimoms yra užimtos. Studentų profsąjun gos komitete yra nepaten kinti 36 šeimų pareiškimai. Per pastaruosius 7 metus stu dentiškų vietų fondas Uni versiteto benrabučiuose buvo mažinamas, t. y. 1982 m. bu vo pradėtas remontuoti „Tau ro" bendrabutis, todėl stu dentai buvo iškraustyti iš bendrabučio Nr. 6, o 1987 m. bendrabutis Nr. 11 — III k. buvo reorganizuotas j už sieniečių viešbutį. Dieninio skyriaus studentai neteko daugiau, negu 500 vietų. Re miantis tuo, studentų profsą jungos komitetas siūlo pa tenkinti studentiškų šeimų, stovinčių eilėje šeimyniniam bendrabučiui gauti, pareiški mus, sumažinant parengia mojo ir neakivaizdinio sky rių bendrabučių fondą, ka dangi pastarosios kategorijos asmenų materialinė padėtis daug geresnė negu studentiš kų šeimų. Alternatyvinis šios problemos sprendimas galėtų būti toks: kiekvienai studentiškai šeimai mokėti iš Universiteto biudžeto 100 rub. dydžio kasmėnesinę paš .pą, kad šeima galėtų nuomuoti kambarį. Prašome Gerb. Rektoratą teigiamai užspręstl šią prob lemą, kad nuslėgtų vis au gantis studentiškų šeimų ne pasitenkinimas esamomis gy venimo ir buities sąlygomis. VU studentų profsąjungos komitetas
mas. Studentai visiems ramiai plojo. Arvydas GRIGAS toliau dalijasi Europos studentai klusniai ati įspūdžiais iš Bolonijos Universi davė duoklę europietiškam ati tete įvykusios Europos studentų darymo ceremonialui. sueigos II Vienas ryškus Rytų Europos studentų bruožas — tik sulaukę klausytojų, jie pradeda polith I kuoti. Vengrai, lenkai, estai, lie Lietuvoje galbūt nerasime to tuviai, sudarę labai nedidelę su kios atviros, puošnios, buvusios eigos dalyvių dalį, ko gero, bažnytinės, o dabar — pasaulie net prieš organizatorių valią, su tinės erdvės, kurioje vyko mūsų gebėjo visai sueigai suteikti po sueigos atidarymo ceremonija. litizuotą atspalvį. Vakarų studentų kalbose ne J Bolonijos Universiteto „Asla at Magna" susirinko daugiau, nei radau politinių konfliktų trys šimtai studentų iš visų Eu švaitų. Visos jų keliamos globa linės problemos — bendražmoropos kraštų. Ceremoniją pradėjo švedų giško pobūdžio. Tiesa, vakarie studentų choras, sugiedojęs čiams labai rūpi vieningos Eu „Gaudeamus igitur". Italų mini ropos (12 EEB šalių) susijungi strai, garbingi svečiai, profeso mo perspektyvos. Bet tai ramus riai sakė kalbas, persunktas tra procesas. Bendra politinė kultū dicionalizmu, ceremoniškumu. ra, tvirti demokratiniai mecha Daug vienodų kalbų... Regis, nizmai, jų nuomone, užtikrina niekam nerūpėjo konstruktyvu proceso sklandumą.
APIE
„KOLŪKĮ“ Rugsėjo 18 d. Universiteto komjaunimo komiteto Jaunimo dar bo centras pateikė informaciją: pagal jo sudarytas sutartis talki ninkauti j kolūkius išvažiavo 3.062 žmonės. Tądien nutūpti Cent rinių rūmų laiptai liudijo — važiuoja dar ir dar. įsikūrus šiam centrui, atsirado ir nuomonių, kad sudarant rangos sutartį tarp studentų ir kolūkių (tarybinių ūkių) reikalingas tarpininkas, turin tis juridinio asmens teises. Taigi, šias funkcijas ir atlieka mirtėtasis centras. Už tarpininkavimą jis gauna 0,70 rub. nuo kiekvie no (!) brigados nario už kiekvieną (!) darbo dieną. Taigi, rangos sutartis. Kas tai? Susitarimas, kuriuo rangovas įsi pareigoja atlikti tam tikrą užduotį (iš savo ar užsakovo medžia gos), o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir jį apmokėti. (Civilinis kodeksas 174 str.) Rangos sutarties šalys — rangovas ir užsakovas. Rangovas — darbą atliekančioj!, užsakovas — darbą priimančioji ir apmokančioji šalis. Pagal šalis rangos sutartys skirstomos: 1. tarp soc. organizacijų, 2. tarp soc. organizacijų ir piliečių, 3. tarp piliečių. Vadinasi, rangos sutarties šalimis gali būti tiek piliečiai, tiek juridiniai asmenys. Piiiol's, būdamas rangovu, negali atlikti įstaty
Tegalima vakariečių iš anksto atsiprašyti: ir ateity iš Rytų dar ilgai sklis šurmulys. Juk dar rim tai nepradėjo šurmuliuoti Rytų Vokietija, Čekoslovakija, Rumu nija, Ukraina. Čia jau nieko nepadarysi. III Bepigu škotams kelti ažiota žą, kai jie turi efektyvias prie mones: vyriškus sijonus, kojines, padailintas kaspinais; dūdmaišius (o jų muzikai]. Vieną paskutinių vakarų jie tai ir padarė mūsų bendrabučio hole. Ir labai sėk mingai. Nereikėjo nė merginų. Gaudžiant dūdmaišiui, trypė vy rai su vyrais, o aplinkui plojo ir gi vyrai... Atsiradus pauzei, lietuviai užplėšė „Atskrend sakalėlis". Iš aiškėjo, kad, atmetus stadionines dainas, su mumis tegali konku ruoti vengrai. Bet mes krykian čių iš pasitenkinimo klausytojų kantrybės ilgai netikrinome. Greitai visi, tiesa, gerokai su
simaišę pagal tautybes, išsiskirs tė toliau vakaroti. IV Tik pasitaikius progai, kiek vieno vakariečio klausdavau: „Ar girdėjai apie Baltijos ke lią!" Išgirdau keliolika teigiamų atsakymų. Tiesa, vieniems ši ak cija labiau suprantama, kitiems sunkiau. Bet, šiaip ar taip, ne girdėjau, kad kam nors iš mūsų būtų tekę įtikinėti pašnekovą, kad mes — ne rusai. Regis, eu ropiečių sąmonėje glūdinčiame politiniame žemėlapyje Lietuvai buvo vietos. Paprasti žmonės sunkiai susi galvoja subtilybių: „Tik nekliu dykite Gorbačiovui", — tai įgu dusių politikos vingrybėse išmįslas. Visi studentai, sutikti Boloni jos sueigoje, telinkėjo mums sėkmės. Arvydas GRIGAS PEF studentas
mu uždraustų darbų. Manome, kad žemės ūkio darbų įstatymai nedraudžia. Rangos sutartis tarp piliečių ir kooperatinių (kolūkiai) ar valsty binių (taryfo. ūkiai) organizacijų sudaromos raštu (CK 43 str. 1 p.) Jei yra patvirtinta tarpinė sutartis, ji ir pasirašoma. Rangos sutar tį, sudarytą tarp piliečio ir soc. koop. organizacijos pasirašo ją sudarantys asmenys. (CK 45 str.). Organizacijos vardu sutartį pa sirašo jos atstovas, įgaliotas tai padaryti, (arba juridinis asmuo) (CK 28, 63, 70 str.). Jei piliečių yra ne vienas, o daugiau, sutartį pasirašo visi piliečiai, bet CK 45 str. numato, kad jei pilietis ne gali pats pasirašyti sutarties dėl fizinio trūkumo, dėl ligos ar kitų priežasčių, — sutartį gali pasirašyti kitas pilietis. Tokiu atveju pa sirašiusiojo parašą turi paliudyti organizacija arba įstaiga, kurioje jis dirba ar mokosi ir t. t. (žr. CK). Taigi, sudarant sutartį tarp studentų grupės ir kolūkio (taryb. ūkio) nebūtina pasirašyti visiems grupės nariams. Tai gali pada ryti įgaliotas asmuo (asmenys), kurio įgaliojimus paliudija mokslo įstaigą nustatyta tvarka, neimdamas, beje, pinigų už nereikalingą tarpininkavimą. Šitaip padarė ir matematikai, savo nuožiūra pasirinkdami kolū kius ir sudarę su jais sutartis. MF prodekanas doc. A. Apynis ste bėjosi: centras „organizavo"? Skelbimų iškabinimas šitaip dabar vadinasi?" Tokiu atveju geriau ir patogiau neturėti, jokių rei kalų su centru , — sako doc. A. Apynis. — Fakultete nesutikau nė vieno žmogaus, kuris iš tiesų ateitų paraginti, agituoti, orga nizuoti. Ėmiausi pats. Atsirado žmonių, kurie važiavimą j kolūkius suvokė ne tik kaip galimybę užsidirbti. Šito, žinoma, neneigiu, Bet yra kita pusė, kurią reikėjo akcentuoti — politinė. Galų gale tai ir situacija, kurioje atsidūrė ūkiai, nepajėgiantys nuimti der liaus. Ne šitaip reikėjo tvarkytis. Retam studentui dabar reikia pinigų — reikia, kad žmogus suvoktų ir nuspręstų, sąmoningai nutartų, ką daryti". M. VALANTI E JUS (TF) R. PETRAITYTE (1F|
1989.10. 06
1950-ieji metai buvo juodi ne tik Lietuvos šventoms vietoms, pažymėtoms kryžiais. Stalinistinis ideologinis viesulas praūžė ir virš Vilniaus Universiteto. Gimęs Rytuose, pakoreguotas Lietu vos KP (b) VI suvažiavime, jis rovė ne vieną didžiausią kva lifikaciją ir gyvenimiškąją patirtį turintį dėstytoją. Į šią naiki nančią audrą pateko ii Universiteto logikos profesorius Vosy lius Sezemanas
V. Sezemanas gimė 1884 m. Viborgo mieste Suomijoje. 1909 m. baigė filosofijos ir klasikinės filologijos studijas Petrapilio universitete. 1909 m. pasiunčia mas į Marburgo ir Berlyno uni versitetus ruoštis profesūrai. Grįžęs 1911 m. dėsto Petrapilio universitete, vėliau Viatkos, Sa ratovo aukštosiose mokyklose, Berlyno Rusų kultūros ir mokslo (1922—1923 m.) institute. 1923 m. pakviečiamas j Vytauto Di džiojo universitetą ir paskiria mas filosofijos katedros ekstra ordinariniu profesoriumi. Nuo 1930 m. rugsėjo 1 d. Respubli kos Prezidento aktu paskiriamas filosofijos sistemos katedros or dinariniu profesoriumi. Kurį lai ką dirbo šios katedros vedėju. Ne kartą mokslo reikalais buvo komandiruotas į TSRS, Prancūzi ją, Suomiją, Vokietiją. Nuo 1940 metų Vilniaus Universiteto filo sofijos profesorius. 1947—1949 m. eina filosofijos katedros vedėjo pareigas. Laikomas „neabejotinai vienu iš la biausiai autoritetingų ir rimčiausių mokslininkų Istorijosfilologijos fakultete" (Rektorius prof. Z. Žemaitis, dekanas doc. K. Ročka). Kaip vienintelis tuo metu logikos specialistas dėstė logiką visose Vilniaus aukšto siose mokyklose, Respublikinėje partinėje mokykloje prie LKP(b| CK. 1948 m. „už vaisingą moksllnę-pedagoginę ir visuomeninę veiklą" apdovanojamas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. V. Se zemanas buvo vertinamas ir Eu ropoje. To meto žinomi užsienio filosofai rašė: „V. Sezemanas tu ri plačias žinias iš visų pagrindi nių filosofijos sričių. Jis galėtų užimti Filosofijos katedrą bet kuriame Europos universitete ir tuo suteikti jam garbę... (Pra hos Rusų universiteto profesorius N. Loskls. 1928 m.)". „Jūsų Uni versitetas V. Sezemano asmenyje turi turtingą, produktyvią ir kvalifikuotą galvą" (Kelno Uni versiteto profesorius N. Hartmanas, „kritinės ontologijos kūrė jas"). „Laikau V. Sezemaną vie nu talentingiausių ir solidžiausių nūdienos filosofų. Pažinimo teo rijoje, kur rodos jau viskas pa sakyta, jam pavyko tarti visiškai originalų žodį... (profesorius S. Frankas). 1950 metų balandžio 11 dieną Vilniaus universiteto Rektorius prof. J. Bučas pasirašė tokį įsa kymą: „Remdamasis ir pritardamas Universiteto Tarybos 1950 metų balandžio mėn. 10 d. nutarimui dėl prof. Sezemano darbo Vil niaus Valstybiniame Universite te, įsakau: 1. Prof. Sezemaną, kaip neužtikrinusį (logikos dėsty mo Marksizmo-Leninizmo mokslo 'pagrindu ir studentų auklėjimo komunizmo dvasioje, atleisti iš profesoriaus pareigų nuo 1950 metų balandžio mėn. 1 dienos". (Prieš metus Rektorius, reko menduodamas V. Sezemaną Isto rijos-filologijos fakulteto egza minų komisijos pirmininku, api būdino jį kaip mokslininką, nag rinėjantį aktualiausias materia listinės logikos problemas, savo paskaitose panaudojantį naujau sią tarybinę medžiagą logikos klausimais, filosofinius Lenino ir Stalino darbus). Pagrindą tokiam Rektoriaus įsakymui dėjo Filosofijos kated ros ir Universiteto Tarybos po sėdžių nutarimai. Iš Filosofijos katedros 1950 njetų balandžio 3 dienos posė džio nutarimo: „Rektoratas, de kanatas, katedra sudarė visas būtinas sąlygas prof. Sezemanui atsikratyti seno bagažo ir stoti į teisingą kelią. Ši pagalba pasi reiškė tuo, kad prof. Sezemano paskaitų stenogramos, konspek tai buvo svarstomi (draugiškoje aplinkoje) ir sudaromos galimy bės pataisyti savo klaidas. Buvo pasiūlyta prof. Sezemanui išdės tyti principingą, išsamią savo
ankstesnių pažiūrų kritiką Isto rijos-filologijos dėstytojų-profesorių kolektyve, studentams per skaityti paskaitą apie religiją. Tačiau pasinaudoti pastarąja ga limybe prof. Sezemanas atsisakė, motyvuodamas savo atsisakymą tuo, kad jis nebūdamas katali ku nesupranta tikinčio kataliko psichologijos". Katedra, įverti nusi šiuos ir kitus faktus nus prendė: „1. Prof. Sezemanas ne nori peržiūrėti savo senas antimarksistines idealistines pozici jas ir aktyviai jas gina tuo prieš pastatydamas save katedrai; 2. Savo aiškiai antimokslines idea listines pažiūras pagrindiniais filosofijos klausimais pratempia taip pat paskaitose; 3. Jis ne vykdo valstybinio mokymo pla no ir nedirba auklėjamojo darbo tarp studentų; Vengia dalyvauti Universiteto visuomeniniame gy venime. Tuo remiantis Katedra per Fakulteto dekanatą prašo: 1. Nedelsiant nušalinti prof. Se zemaną nuo logikos dėstymo. 2.
parašė straipsnį, kuriam jie pa rašė teigiamą recenziją ir t. t. Aš nežinau tų maskviškių drau gų, kurie pritarė prof. Sezemano pranešimams, bet aš žinau vie ną iš jų — prof. Popovą — ku ris visą laiką kėlė Sezemaną, stovi tokiose pat pozicijose, to dėl nėra nieko nuostabaus, kad „maskvietiški draugai" palaikė jo pranešimus, (vienas iš prof. Se zemano straipsnio recenzentų buvo Strogovičius, TSRS MA narys-korespondentas . P. J.). Doc. Davtjan: Prof. Sezemanas nepartiškumą (mokslo — P. J.) skelbia principu. Visiškai aišku, kad pats nepartiškumas, objek tyvumas yra partiškumas, tik svetimas dirbantiesiems. Prof. Sezemanui nepriimtinas bolševi kinis partiškumas. Jis ieško tie sos „grūdo" šiuolaikinėje bur žuazinėje filosofijoje, kurią marksistinis-lenininis-filosofinis ma terializmas siutina. Prof. Seze manas nori sutaikyti idealizmą ir materializmą. Prof. J. Žiugžda: .. .atsikraty mas nuo buržuazinių nacionalis tinių likučių vyksta vis sėkmin giau ir jau baigiamos išgyven dinti visos liekanos, dar užsilikusios iš buržuazinio nacionaliz mo pozicijų. .. .tų likučių yra nemažai ir yra faktų, kad mū
noje. Ten pasireiškė idealistinės jo pažiūros, jo buržuazinės ideo logijos liekanos, kad visos este tinės teorijos buvo lygiai trak tuojamos. .. .Neabejodamas aš manau, kad bolševikinis spren dimas bus dar vienas labai rim tas mobilizuojantis aktas pakel ti mūsų Universiteto ideologinį lygiProf. J. Bučas. Kyla klausimas, kodėl ligi šiol Universitete bu vo leista prof. Sezemanui dės tyti? Tai rodo, kad pas mus yra stoka bolševikinės kritikos ir savikritikos. Sis klausimas yra to limesnio mūsų darbo pagerini mo klausimas. Mes turime su griežtinti kovą su buržuazine nacionalistine ideologija tiek profesūros, tiek studentijos tar pe”. Tarybos posėdžio medžiaga ro do, kad prieštaraujančių kalbė jusiems be prof. V. Sezemano nebuvo. Buvo nutarta pasiūlyti Universiteto Rektoriui atleisti prof. Sezemaną iš filosofijos ka tedros profesoriaus pareigų. Rektorius, kaip jau buvo minė ta, Tarybos nutarimui pritarė. Komisijos nuomone, prof. V. Sezemanui iškelti kaltinimai aiš kiai peržengė paties logikos ob jekto ir jos dėstymo tiesioginių tikslų — ugdyti mąstymo loginę
Profesoriaus
VOSYLIAUS
SEZEMANO
YLA Fakultatyvinio logikos kurso lie tuvių kalba laikinai atsisakyti, nes nėra dėstytojo. 3. Logikos kursui rusų grupėje tęsti pak viesti drg. Garšeniną." Šiame katedros posėdyje daly vavo: Lietuvos KP(b) CK atsto vas Gudinov, Antipov, Meškaus kas (Istorijos-filologijos fakul teto dekanas), Gabrieljan, (ka tedros vedėjas), Zaksas, Neupokejev. Iš Universiteto Tarybos posė džio protokolo: „Doc. E. Meš kauskas. Bendrai, stebint prof. Sezamano paskaitas, pranešimus, pasisakymus, susidaro įspūdis, kad prof Sezemanas priima dia lektinį materializmą kaip vieną tarp daugybės kitų teorijų ir kad jis tik eina spręsti tų problemų, kurias iškėlė buržuazinės mo kyklos. Suprantama, kad toks priėjimas yra ne marksistinislenininis, svetimas tarybiniam klausimo supratimui. .. .Prof. Se zemanas ir toliau pasiliko tokio se pačiose idėjinėse pozicijose, įvairiomis progomis siūlydamas ieškoti dekadentinėje smun kančioje buržuazinėje filosofi joje „racionalaus grūdo", ne artėdamas prie bolševikinio mo kslo bei filosofijos partiškumo principo pripažinimo, o iš esmės su juo polemizuodamas. Tas ma tyti iš jo pasisakymų svarstant prof. Gabrieljano straipsnį „Mokslo partiškumas". Prof. Se zemanas mėgino ginti savo po ziciją svarstant jo darbą Mask voje. . . .Turint galvoje, kad prof. Sezemanas tarybinėje mo kykloje gana ilgai dirbo ir nepa darė pakankamų pastangų trū kumams išvengti, susidaro išva da, kad prof. Sezemanas nebe gali toliau pasilikti mūsų Uni versitete dirbti. Prof. Gabrieljan: Sezemanas tikino, kad Maskvoje jis padarė keletą pranešimų ir specialistai visumoje palaikė jo poziciją, kad
sų jaunimas pasiduoda ar tai buržuaziniam nacionalizmui ir priklauso nuo amerikoniškųjų provokacijų. .. .drg. Ždanovas kreipėsi j filosofus kalbėdamas apie reikalą kovoti su kapitaliz mo liekanomis. Todėl mūsų iš vados negali būti svyruojančios. Aišku, kad negali būti nei vie nos disciplinos nepartinės. Aš specialiai daviau prof. Sezemanui klausimą, ai dėstydamas savo paskaitas turėjo uždavinį auklė ti studentus komunistine dvasia. Iš jo atsakymo ąišku, kad tokių uždavinių neturėjo. Aišku, kad nei vienas dėstytojas, neturėda mas šitų uždavinių, negali dėsty ti auklėjamojoje mokykloje, tuo labiau aukštojoje mokyklo je. Prof. S. Jankauskas: Deja, prof. Sezemano disciplinų dėstymas grindžiamas klaidinga antimoksliška ir antimarksistine metodo logija; dėstymas nekovingas, ne padeda mūsų studentijai įsisa vinti leninizmo metodus ir tei singai juos taikyti komunistinės statybos reikalui, dėstymas per sunktas apolitiškumo elemen tais. .. Mes turime visiškai de maskuoti žalingą Sezemano dės tymą, apsaugoti jaunimą nuo žalingų (pragaištingų) įtakų. Tuo labiau, kad mūsų Universitetan ateina žymi dalis studentų su idealistiniais ir religiniais nusis tatymais. .. .prof Sezemano dės tyme nėra idėjinės krypties, sa vo pedagoginiame darbe nesiva dovauja istoriniais VKP (b) CK ir LKP (b) XV plenumo ideolo giniais klausimais nutarimais, LKP (ib) VI suvažiavimo nutari mais. Prof. K. Korsakas: Čia buvo kalbėta apie prof. Sezemano lo gikos dėstymą, bet nepaminėta jo darbas, estetinės teorijos fa kultatyvinis kursas, kurį skaity damas paliko nemaža klaidingų pažiūrų mūsų studentų galvose
kultūrą — ribas. V. Sezemanas kaltinamas, kad logikos paskaito se neugdęs tarybinio patriotiz mo, tautų draugystės, ištikimy bės Lenino—Stalino partijos rei kalui, nediegęs komunistinės pa saulėžiūros, nekėlęs jaunimo ko von su .supuvusia" Vakarų bur žuazine kultūra, nepadėjęs stu dentijai išsivaduoti iš kapitaliz mo prietarų, propagavęs apoli tiškumą, buržuazinį obįektyviz mą, idealizmą, neigęs logikos partiškumą ir t. t., lyg Sezema nas būtų dėstęs ne logiką, o mokslinį komunizmą. Diskusiniais iš šių kaltinimų galėtų būti nebent kaltinimai dėl logikos partiškumo ir idealizmo fakto buvimo Sezemano filosofi nėse pažiūrose ir jo vertinimo. Kai dėl logikos partiškumo, tai Sezemano oponentai partiš kumą, kaip socialinę mokslo funkciją, siekė pakeisti imanen tiniu mokslo, tame tarpe ir lo gikos, principu, todėl logiką lai kė klasiniu, partiniu mokslu. Prieš tai kaip tik ir protestavo V. Sezemanas. Jei logiką laiky sime partiniu mokslu, tai parti niu teks laikyti matematiką ir bet kurį gamtos mokslą. Logika, kaip loginės sekos teorija, kaip mąstymo technikos teorija, yra neklasinis ir nepartinis mokslas.
Objektyviai ji yra neutrali kla sinių interesų atžvi'giu, kaip ma tematika ir gamtos mokslai. Ji vienodai pajėgi tarnauti bet ku rios klasės interesams, nes lo gika tiek yra mokslas, kiek ji objektyvios tikrovės struktūras verčia mąstymo loginėmis struk tūromis. Galima kalbėti tik apie socialinę’ logikos mokslo funkci ją ir tik ta prasme, kiek jos re zultatais pasinaudojama prakti koje, o taip pat, kuri klasė kon krečiu istoriniu momentu gali duoti didesnį socialinį užsakymą logikos mokslui, aktyvizuoti jos vystymąsi. Orientuodami V. Sezemaną ieš koti logikoje partiškumo, idea lizmo ir materializmo kovos, o logikos mokslo pažangą siedami tik su materialistinėmis supozici jomis, jie kartu kėsinosi ir i lo gikos mokslo pažangą — kreipė logiką į menkai reikšmingą ii losofinių logikos klausimų svars tymą, kai tuo metu pasaulinėje logikoje aiškiai formavosi ten dencija vystyti logiką ne kaip filosofinę, o kaip matematinę dis cipliną, kaip mąstymo technikos teoriją, dėl ko logika darėsi pa j ėgi spręsti mokslo ir technikos pažangoje naujai kylančias logi nes problemas. Ne svarstant lo gikos partiškumo klausimą, o vystant logiką kaip mąstymo techniką buvo galima priartinti logiką prie mokslo ir technikos vystymosi poreikių, padidinti lo gikos socialinį efektyvumą ir tuo išlaikyti jos ryšį su to me to gyvenimo aktuali]omis. Oponentai, siekę sumenkinti V. Sezemano raštų mokslinę vertę, dogmatiškai priešpastatė idealiz mą materializmui: idealizmą ta patino su minties ir socialinės pažangos regresu, nemokslišku mu, buržuaziškumu, o materia lizmą — su viskuo, kas moks iiška, pirmyneigiška, tuo defor muodami visą mokslo ir sociali nes pažangos istorijos vaizda. Logikos istorija kaip tik rodo priešingai: šiuolaikinę matema tinę logiką, tapusią priešakinio šių dienų mokslo ir technikos tolesnio vystymosi įrankiu, kaip tik sukūrė ir išvystė filosofai ir matematikai-idealistai: G. Leibni cas, G. Frėgė, B. Raselas, J. Lukasievičius, R. Karnapas ir kt. Tuo tarpu V. Sezemano pasiprie šinimas tokiam suabsoliutintam materializmo ir idealizmo prieš pastatymui, raginimas ir buržua zinėje idealistinėje filosofijoje ieškoti „racionalaus grūdo" — realių mokslo problemų kėlimo ir sprendimo būdų, oponentų buvo įvertintas, kaip keliaklups čiavimas prieš „supuvusią" Va karų kultūrą, kaip tarybinio jau nimo sąmonės žalojimas, tuo toliau palaikant ir gilinant kul tūrinės saviizoliacijos ir robinzonadines tendencijas tarybinia me moksle, sąlygojančias tarybi nio mokslo atsilikimą nuo pa saulinės pažangos. Užsimojimas prieš V. Sezemaną tebuvo tik vienas iš daugelio faktų bendros stalinizmo kampanijos prieš mokslą ir jo pažangą. I prof. Vosyliaus Sezemano bylą galima žiūrėti ir ją vertin ti dviem požiūriais: 1) Universi teto vidaus tvarkos, jo darbui keliamų reikalavimų, 2) teisminio susidorojimo. Pirmuoju atveju V. Sezemano metodologinių pozicijų neadek vatumas Universitetui keliamiems ideologiniams auklėjimo ir mo kymo uždaviniams, ir kaip to pa seka - V. Sezemano atleidimas iš užimamų pareigų gali būti vi siškai su-prantami. nežiūrint to. kiek moksliškai pamatuotai V. Nukelta į 4 psl.
VU partinio komiteto komisijos ideologinėms byloms peržlūrė Ii nuomone, Universiteto Tarybos 1950 m, balandžio 10 d. nuta rimas, Rektoriaus 1950 m. balandžio 11 d. įsakymas dėl prof. V. Sezemano atieldimo iš Universiteto yra nepagrįsti ir todėl atšauktlni, nes priimant V. Sezemaną jau j Dialektinio ir istorinio materializmo katedrą 1958 m. liepos 16 d. (iš lagerio V. Sezema nas papai amnestiją buvo paleistas 1958 m. liepos 7 d.) šie aktai nebuvo prisiminti. O tuometiniam Rektoriui J. Bulavui, priėmu siam V. Sezemaną į darbą, Universiteto partinės organizacijos sekretorius V. Kuzminskis- priekaištavo „kad su entuziazmu stengiamasi pratempti i Universitetą Sezemaną.. „ o iš kitos pu sės momentaliai atsisakyta Korsako, labai nenorėta priimti prin cipingą komunistą Bielinj".
1989.10.06
Universitas Vilnensis troikos" ir pačio giliausio neo ficialaus sąstingio metais, tradi cinėje Kaziuko mugėje galima rusų hipsterius, buvo sutikti įvairius barškučius ir niekučius pardavinėjančius. Daugiausia tai būdavo leningradiečiai, kaip pa tys sakydavo: „Mes iš Piterio". Tuomet jie atrodė kaip pirmieji drąsesnės viešos minties sklei dėjai. „SSSR — strana čiudies”, — skelbė vienas ženklelis. .. .Skrisdamas į Piterį tikė jausi pamatyti bent kelis senuo sius hipsterius. Gal buvo ne se zono metas, gal nežinojau, kur jų ieškoti, tačiau susitikimas ne įvyko. Tačiau Piteryje galutinai įsitikinau, kad tenykščio žmo gaus sąmonėje, ko gero, vienin telis nepakitęs dalykas — noras kuo šmaikščiau tyčiotis iš savęs ir supančios aplinkos. Matyt, Gogolio „iš savęs juokiatės" taip tvirtai įaugęs į ruso kraują, kad jo neišdildė net ir septyniasde šimt metų trukusi sovietizacija, nuo kurios Rusija labiausiai nu kentėjo. Ironija išliko. Ją paste bi kiekvienas, kas pereina Ar batą Maskvoje arba praleidžia bent pusdienį prie Kazanės so boro Piteryje. Aikštė prie sobo ro — tradicinė, dar Peterburgo disidentų susirinkimo vieta. Ne įsivaizduoju, apie ką joje buvo kalbama prieš šimtą metų, kas skaitydavo eiles ar šokdavo, ta čiau dabar čia galima prisižiūrė ti ir pavienių, ir grupinių pasi rodymų, visada surasti bendra minčių, pasiginčyti su oponen tais. Savotiškas „Haid parkas". Čia egzistuoja visiškai kitokios elgesio taisyklės. Galima prieiti prie dviejų diskutuojančių žmo-
Profesoriaus VOSYLIAUS SEZEMANO BYLA Atkelta Iš 3 psl. Sezemanas buvo kritikuojamas. Visose pasaulio šalyse univeisitetai renkasi profesūrą pagal da lykinę, ideologinę orientaciją, savo specifinius uždavinius, ir tai yra paties užsakovo vidaus reikalas. Todėl vargu, ar toje akcijoje būtų galima įžvelgti ką nors smerktina. Pažymėtina ir tai, kad V. Sezemano „byla" — atvejis nebū dingas civilizuotai visuomenei. V. Sezemano filosofinis, metodo loginis neatitikimas Universiteto darbo ideologinei krypčiai tapo pagrindu ne tik atleisti V. Sezemaną iš darbo, bet ir ji greitai įkalinti penkiolikai metų. Bū tent čia slypi visos šios akcijos tikrasis nusikalstamas amoralu mas. Dėl to visai kitokią socialinę prasmę įgyja ir pats iš pirmo žvilgsnio lyg ir nekaltas teorinis ginčas dėl mokslo partiškumo, vėliau tapęs idėjiniu represijų prieš V. Sezemaną pagrindu, nors kai kurių kaltinimų akivaizdus nekompetentingumas leistų manyti, kad V. Sezemanui iškelti teoriniai kaltinimai iš esmės tebuvo tik pretekstas, iš anksto užplanuoto susidorojimo mokslinė maskuotė. Kartu kyla klausimas, kas bu vo šio susidorojimo su Sezemanu ir sąmokslo prieš mokslą tik rasis kaltininkas? Į tai padeda atsakyti vienas iš V. Sezemano oponentų, nurodęs, kad V. vertinimas prikSezemano lauso nuo partijos ir vypolitikos senųjų riausybės kadrų atžvilgiu, kurios pagrindi nę kryptį nustatęs LKP (b) VI suvažiavimas. Tai reiškia, kad tendencingas V. Sezemano filo sofinių pažiūrų įvertinimas ir to pagrindu įvykdytas V. Sezemeno represavimas buvo parti jos sąmoningo siekimo paversti mokslininkus, „rūmų mokslinin kais" ir susidoroti su visais, ku rie doros sumetimais nepasiduo da šiai naujai jiems keliamai mi sijai. Senieji kadrai, išaugę išti kimybės tiesos objektyvumui ir dorovei sąlygomis, tapo kliūtimi reakcingai stalinizmo politikai mokslo srityje mokslininkų pa vertimui paklusniais stalininio režimo sraigteliais. Pagal Komisijos narių surinktą medžiagą bei filosofo Alfonso Vaišvilos išvadas parengė J. PRAPIESTIS Dingusius studentų pažymėji mus, Nr. 840896, išduotą IF stu dentei Ingridai PIVORIOTEI, Nr. 8811495, išduotą FF studentui Sauliui ALDITUI; Nr. 8711123, iš duotą MaF studentei Guodai JUŠKEVIČIŪTEI; Nr. 8610678, iš duotą MF studentei Vilmai MASLAUSKAITEI; Nr. 8810970, išduo tą Filosofijos fakulteto studentei Linai RAMANAUSKAITEI; Nr. 8910046, išduotą FF studentei Violetai LOMONOSOVAITEI; Nr. 8911283, išduotą PEF studentei Jūratei KAZAKEVIČIŪTEI; Nr. 8810613, išduotą MaF studentei Astai MIKALAINYTEI; Nr. 8611232, išduotą EKFF studentei Aušrai RAGAVICIŪTEI; Nr. 8711437, išduotą FilF studentei Zitai KURPAITYTEI; Nr. 8711436, išduotą FilF studentei Betinai KiLIESAITEI; Nr. 8810467, išduotą MaF studentei Jolitai RALYTEI; Nr. 8810972, išduotą Filosofijos fakulteto studentei Indrei RUZYTEI, laikyti negaliojančiais.
Konservatorių
vienijimosi atspindys? Atkelta iš 1 psl. B. K. Taip, toks įspūdis kilo. Jeigu šis nenoras, užsispyrimas ir politinis neraštingumas dau giau jausmų dalykas, tai, ką ga li žinot — nuotaikos ateina ir praeina. Tačiau aš įtariu, kad priežastys slypi giliau. Čia jau yra nuostata, kuriai buvo reng tasi. Tai patvirtina ir toks pab rėžtas TSRS Aukščiausiosios Ta rybos deputatų atskyrimas, esą jie svečiai. Todėl, panašu, kad daugiau ieškoma priekabių, for malių dalykų, visai nesigilinantį pilietinius reikalus. Kor. Ar jūs nemanot, kad tai iššaukė kartais drąstiški kai ku rių TSRS liaudies deputatų išsi šokimai! B. K. Galėjo būti ir taip. Kai žmonių pilietinė sąmonė yra la bai sekli, jie labai dėmesingi vi sokiems paviršutiniškiems daly kams, pasakymams ir jų ambici jos yra gana jautrios. Todėl kar tais kyla net žodinės varžybos: „jei jūs — taip, tai mes būtinai priešingai". To reikėtų vengti. Ir tie deputatai iš Sąjūdžio, ku riems netrūksta sąmojo, orienta cijos, galėtų šias savo savybes pakreipti truputėlį rimtesne, kon struktyvesne linkme. Kor. Referendumo įstatymas praktiškai nebuvo priimtas to dėl, kad nebuvo primtas piliety bės įstatymas. Ar ne keista, kad rinkimų įstatymas buvo priimtas neturint pilietybės įstatymo! B. K. Čia buvo du konkuruo jantys požiūriai. Vienas — svar biausia piletybės įstatymas ir jį priėmus jau darosi aiškiau, koks turėtų būti referendumo, ir koks rinkimų įstatymas. Bet kadangi
pilietybės įstatymas dar ne visai parengtas (kilo tam tikrų neaiš kumų dėl santykio su TSRS pi lietybe), jis gana pagrįstai ati dėtas. Manyčiau, svarbu koks tas rinkimų įstatymas. Jeigu bū tų priimtas koks buvo siūlomas — be „kariuomenės", jis niekuo nekliūtų. Ir pilietybės įstatymą būtų galima priimti vėliau. Da bar šita pataisa šiek tiek jį komplikuoja, suformuluoti pilie tybės įstatymą reikės taip, kad viskas derintųsi. Buvo ir kitas požiūris: pilietybės įstatymas la bai fundamentalus, tačiau ne be komplikacijų, < todėl nebūtina skubėt' priimti ir rinkimų įstaty mą. Sis požiūris turėjo daugiau šalininkų, tačiau buvo gana ne vykusiai suformuluotas. Kor. Rinkimų įstatymo projekte buvo padaryta pataisa, kad tas pats žmogus negali būti dviejų parlamentų deputatu. Ar tai reiš kia, kad tokiems žmonėms rei kės atsisakyti kurio .nors manda to! B. K. Turbūt, gali taip atsitik ti. Kur svarbiau dirbti, teks rin ktis patiems. Maskvoje jau atlik ta nemaža naudingo darbo. Ir aš abejoju, ar ten jau nėra pa sikeitusi situacija. Pabaltijo de putatų „naujumo" efektas, labai stiprus, tačiau prie jo pripranta ma. Be to, deputatai taip pat truputėlį keičiasi ir diferencijuojasi; kas pažangesne, kas konservatyvesne linkme. Aš būčiau už tai, kad pagrin dinis potencialas dirbtų čia — Lietuvoje. Kor. Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi Darius TARASEVIČIUS
nių, klausytis jų pokalbio, pa reikšti savo nuomonę, ir niekas dėl to neįsižeis. Be to, niekada neliksi vienintelis teisus. Net jei gu saulei šviečiant įrodinėsi, kad gražus oras — .visada atsiras žmogus, kuris pasakys, kad ly ja. Tada gali guostis bent tuo, kad ir tavo oponentas po kelių minučių bus sutriuškintas. Per trumpą valandėlę galima susipa žinti su anarcho-sinddkalistu, kuris aiškina, kad jeigu žmonės suprastų, kas yra anarchija, jie daugiau nieko taip netrokštų, kaip sukurti anarchistinę visuo menę. Galima išklausyti pasku tinių naujienų iš Kalnų Karabacho, sužinoti apie padėtį Lietu voje. Gaila, bet tikros informa cijos trūksta, nes, kai prisipaži nau, kad esu iš Vilniaus, mano pašnekovai tuoj pat buvo nus tumti j šalį, o man teko rodyti neperšautus lietpalčio skvernus ir aiškinti, kad Lietuva net ne siruošia su niekuo kariauti, o Są jūdis visai nesiginkluoj a. Kelis kartus privažiavo milicijos „Vi liukas", kartą iš minios ištraukė žmogų. Nemačiau, nei už ką, nei kodėl. Nustebino tiktai, kad maždaug tūkstantinė minia net nesureagavo. Tik keletą kartų švystelėjo fotoaparatų blykstės. Matyt, prie Kazanės .soboro tai įprastas reiškinys. Beje, čia vi sada galima įsigyti įvairių ne formalių leidinių, prie kurių pri skiriami ir mūsiškiai — „Atgi mimas" ir „Soglasije". Atšviesti, prastos kokybės, jie čia patys populiiariausii ir kainuoja pu santro rublio („pogrindinė" ru siška spauda — tik rublį). Gali ma rasti ir labai originalių lei dinių: „Naše čuvstvo gorbačiovizma" ir jo priedą „Antisovietskaja Pravda". Tai „respub likonų partijos" organas, kurio redaktorius Saša Bogdanovas ir tėra vienintelis tos partijos na rys. Jo laikraštyje kliūna vi siems: Gorbačiovui, Ligačiovui, Vialiasui, Pabaltijo liaudies fron tams ir Sąjūdžiui... Štai ką jis rašo savo straipsnyje „Mušk ru sus, kol Gorbačiovas", po kurio gavo dešimtis pagiriamųjų laiš kų iš mūsų kitelių ■— jedinstveninkų:..." Mes išsikovosime
laisvę ir teisingumą, kad visi kartu, visiems suprantama rusų kalba, mūsų visų Tėvynės sosti nėje Maskvoje paskelbtume, pa galiau, visišką šios daug kentėjusios žemės nepriklausomybę nuo fašizmo ir komunizmo!" Visą pusvalandį prisiekinėjęs, kad nepalaiko nei „Pamiat", nei „Jedinstvo“, Saša galiausiai pareiškė, jog Pabaltijo tautas is torija pasmerkė įsiliejimui į di džiąją rusų tautą ir kuo grei čiau mes tai suprasim, tuo vi siems bus geriau. Dmitrijus Zapolskis, naujo Le ningrado jaunimo laikraščio „Perekriostok" redaktorius pa reiškė įdomią mintį: „Jeigu jūs atsiskirsit nuo Tarybų Sąjungos, jus užplūs tokia galybė emig rantų iš Rusijos, kad nežinosiu kur juos dėti". O pradžia jau yra. Pavyzdžiui, Vladimiras Ja kovlevas iš Gardino, prisistatan tis tai Vakarų Baltarusijos liau dies fronto, tai Lietuvos demok ratų partijos atstovu, patyliu kais klausinėja, kur jam geriau apsigyventi: Kaune ar Panevė žyje. Gal greit ir prie Kauno vykdomojo komiteto atsiras ba daujančių ir reikalaujančių gy venamojo ploto? O Piteryje įmonės paprasti. Liūdnais veidais jie važiuoja iš darbo namo iki ausų paskendę ekonominėse (jiems tai greičiau buitinės) problemose. Daugumai jų tikrai nusispjaut, kas ten renkasi prie Kazanės soboro, ar kokia konferencija vyksta Pravdos gatvėje; grąžinti ar ne Leningradui Sankt-Peterburgo var dą. O politikieriai politikuoja. Demokratai savo konferenoijoje stengiasi įtikinti vienas kitą, kad jau laikas keisti tvarką Rusijo je. Iki vėlumos netyla aistros prie Kazanės soboro, kur kiek vienas įsitikinęs, jog jo pasiūly tas pertvarkos receptas geriau sias. ■r Nesnaudžia ir partijos funkcionieriai, organizuodami „Jun gtinį darbininkų frontą" iš ga myklų direktorių ir partsekreto rių (Lik darbininkų jame trūks ta). Petras I prakirto šį langą į Europą. Stalinas jį užkalė. Kada ir kas jį vėl plačiai atvers?
DIA EKTIKA Mes kreipiamės j Sąjūdį. Sąjūdis kreipiasi Į Lietuvos vyriausybę. Lietuvos vyriausybė kreipiasi į Maskvą. Maskva kreipiasi Į mus. Mes krelpllamės Į Sąjūdį. Sąjūdis kreipiasi į SNO. SNO kreipiasi į Maskvą. Maskva kreipiasi Į mus. Mes kreipiamės Į Sąjūdį. Sąjūdis kreipiasi Į Respublikos vyriausybę. Vyriausybė kreipiasi Į generolus. Generolai kreipiasi j mus. Tai kuo mes nepatenkinti? Direktoriaus pavaduotojas
Nuoširdžiai užjaučiame Jū ratę MICIULIENĘ tėveliui mirus. „Unlversltas Vilnensis" darbuotojai Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto finansų ir kredito katedros kolektyvas nuoširdžiai užjaučia docentą Vltoldą MEIDUNĄ jo moti nai mirus.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnie*, Universiteto 3, „Unlversltas VBaeaste“. Telelonas: 81-11-79. Tiražas 4500 Užs. Nr. 164. Ofsetinė spauda, t spaudos lankas. Spausdino LKP CX leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. E*:eHeĄeAmHK BuAsmoccKoro VHMsepcuTeTa. PeĄaKTop A. Annsrrac. 232734, Bbamhoc, y™nepcnTe-ro, 3. Tanorpa<į>us HaABTeAScrna 11K KII Ahtbm.
Mirus patentinio skyriaus vedėjui Algimantui DOBRO VOLSKIUI velionio šeimą ir artimuosius nuoširdžiai už jaučia rektoratas, mokslinio tyrimo dalies darbuotojai. Vilniaus Universiteto teo rinės fizikos katedros ben dradarbiai nuoširdžiai užjau čia Dalią ŠATKOVSKAJĄ dėl motinos mirties.
Redaktorius A. LIPŠTAS