AIGĘ vasaros atostogas, imti rusai, baltarusiai, ukrai gerai pailsėję, vėl iš niečiai, lenkai, žydai ir kitų visų Lietuvos kampelių tautybių žmonės. į senąją Alma mater susirin Pirmojo kurso studentai pa ko gausūs studentų būriai. Pa tenka į naujas, jiems dar ne sklidę po auditorijas, kabine pažįstamas darbo sąlygas, jie. tus, laboratorijas, skaityklas kol kas dar vienas kito nepa tęsia savo žygį į mokslo vir žindami, turės sukurti naujus, UNIVERSITETO REKTORIAUS PROF. J. KUBILIAUS KALBA, PASAKYTA šūnes. stiprius kolektyvus. Todėl ten ATIDARANT NAUJUOSIUS MOKSLO METUS ka skirti keletą žodžių mūsų Mūsų laukia didelis darbas. 1960—1961 mokslo metais derliui. Chemikių Krašaus- nalinos irajono ' \ „Apvardų “ tu surengė apie 200 koncer pirmakursiams. Aukštosioms mokykloms, o Universiteto dėstytojai apgy rų kaitės ir Kalėdaitės darbai sėk kolūkyje baigia statyti' kultū tų ir spektaklių. Tai skaičius, Mokslas aukštoje ir viduri tuo pačiu ir Vilniaus Univer 15 kandidato laipsnio ir mingai pritaikyti Vilniaus Vi ros namus, ekonomistai Kė kuris pats save giria. nėje mokykloje daug kuo ski sitetui, keliami vis didesni rei nė daktaro disertaciją. Iš to vardo fabrike. Prie „Elfos“ dainių rajone ir filologai Tau kalavimai, tačiau tų, kuriuos vieną Mūsų studentai ne tik gerai riasi. Ankstesnis mokymasis naujųjų disertacijų ypač no ir televizijos mazgų gamyklos ragės rajone — po karvidę. mokosi. iškėlė nesenai paskelbtas rėtųsi pažymėti Toli už Lietuvos ir jus supažindino tik su pačiais I. Lemper- veikia studentų konstrukciniai Studentai savo darbu kol TSRS ribų TSKP Programos projektas, to darbą apie Lietuvos pagarsėjo Romos žmogui reikalingiausių moks biurai. Tai rodo, kad Univer ūkiams sutelkė nemaža ekono olimpiados sidabro mes neturime su kuo palygin nistų partijos strategiją Komu lų pagrindais, išmokė Jus ra tak siteto mokomasis ir tiriamasis minės paramos. Bet svarbu ne kas, 1961 m. TSRSmedalinin šyti, skaičiuoti, supažindino su ti. Išplėstinio komunizmo kū tiką fašistinio režimo ir čempio metais darbas vis labiau artėja prie tik tai. Kėdainių rajono ,,Gu nas studentas A. Bagdonavi pačiais būtiniausiais literatū rimo laikotarpiu, kosminių ir asistento Repšio — apie vi gyvenimo uždavinių džiūnų" kolūkio pirmininkas čius. Prieš keletą dienų drau ros, istorijos, geografijos, skridimų, atomo, elektronikos suomenines ir politines Dau konkrečių ir chemijos amžiuje žmogus kanto pažiūras. Didelės prakti ir duoda liaudies ūkiui apčiuo atsiliepime apie studentų dar gas Bagdonavičius, kartu su gamtos mokslų faktais. Bend turi būti itin išprusęs. „Per nės reikšmės turi fiziko Šir piamos naudos. Dar studento bą rašo, kad „rubliais ekono Pedagoginio Instituto studentu rojo lavinimo vidurinė mokyk suole pripratęs susidurti su minis Universiteto talkininkų Jukna, Prahoje įvykusiose la duoda abiturientui bendrąjį ėjimas į komunizmą, — sako ir chemiko Karvelio di praktika, žmogus ir baigęs efektas nėra taip jau didelis, pirmenybėse nesuteikia ma TSKP Programos projek vaičio laimėjo aukso me išsilavinimą, bet sertacijos. Docentai Grego- mokslą, savo specialybės dar bet labai svarbi ta jų veikla, dalį Ir iškovojo Jam specialybės. Universitete te, — numato išauklėti ir pa rauskas, Europos čem Lola, Bluzmanas, Ledirbs daug našiau ir ope kurios negalima apskaičiuoti piono vardą. Gerai veikla ir jūsų mokslas bus specializuo rengti komunistiškai susipra-. lls ir kiti parengė arba baigia bą pinigais: čia dirbusios studen kiti sporto kolektyvai: Univer tas: lituanistams čia nereikės tusius ir didžiai išsilavinusius rengti daktaro laipsnio diser ratyviau. Galime pasidžiaugti ir va tės surengė kolūkiečių festl- siteto rankininkai ir rankinin mokytis matematikos ar che žmones, sugebančius dirbti tacijas. saros atostogomis, kurios, valĮ, kalbėjosi su kolūkiečiais tiek fizinį, tiek ir protinį dar LTSR stipriausiųjų turny mijos, fizikams — tautosakos Praėjusiais metais mokslo anaiptol, nebuvo pasyvaus poil politikos ir etikos klausimais, kės re iškovojo pirmąsias vietas, ir t. t. Užtat daug teks energi bą, aktyviai veikti įvairiose darbais, pagal savo galimybes, sio metais. Ir šią vasarą Uni kiekvieną vakarą buvo gyva visuomeninio ir valstybinio — dukart respub jos įdėti, kad įsisąmonintumė dėstytojų stengėsi neat versiteto studentai toliau tęsė kolūkio sporto aikštelėse. Stu tlnklininkės gyvenimo srityse, mokslo ir nuo likos čempionės, o studentė te visas savo specialybei rei silikti ir studentai, iš kurių savo gražią tradiciją — padė dentės pagyvino kolūkio kul Griniūtė yra TSRS rinktinės kalingas žinias ir marksizmokultūros srityje“. 1100 yra mokslinės draugijos jo kolūkiams. Apie 1700 stu tūrinį gyvenimą, pagyvino, narė. Kaip ir kiekvieną vasa leninizmo pasaulėžiūrą, be ku Ruošiantis būsimiesiems nariai. Diplomuose, kurslniuo- dentų, aspirantų ir dėstytojų, pajaunino kolūkiečių kasdieny rą, Universiteto turistai pa rios Joks tarybinis specialis darbams, pravartu pažiūrėti se, laboratoriniuose darbuose pasidaliję į 13 darbo stovyk’ bę". Darbo stovyklos — labai sklido po Lietuvos ir artimes tas negali sėkmingai dirbti. į praeitį, nes iš jos laimėjimų studentai nagrinėjo daugeli di lų, statė kultūros namus, li gražus proto ir raumenų, niųjų bei vidurinėje mokykloje jūs respub ir trūkumų galima nemaža pa delės ideologinės ir gamybi gonines, mokyklas, ūkinius pa mokslo ir darbo bendro veiki likų kelius,tolimesniųjų mokėtės, Universitete moky o pačių drąsiausių simokyti. Džiugu, kad praėju nės reikšmės problemų. Prof. status, talkininkavo Lietuvos mo pavyzdys. Ir labai malonu, kelionių mėgėjai — alpinistai tis maža — čia reikia stu siais metais kilo dėstytojų kva Dagio ir doc. Bluzmano vado VRE statyboje. Geros pastan kad ši tradicija kasmet stip kopė į Kaukazo kalnų viršū dijuoti. O studijuoti tai toli lifikacijos, gerėjo mokslinis vaujami studentai tyrė mikro- gos davė gražių rezultatų. rėja. nes. Džiugu, kad šiais metais gražu nėra išmokti vadovėly darbas, studentų pažangumas. elemetų įtaką grūdinių kultū- Gamtininkai ir chemikai IgNetinginiavo per atostogas Universiteto sportininkų šei je ar paskaitų konsepektuose ir mūsų saviveiklininkai. Pir mą papildė nemaža naujų ga surašyta? žinias. Studi j uodaiti! miausia norisi pagirti liaudies bių narių: į Ekonomikos moks jūs Išmoksite ne tik tai, kas visų Salių proletarai, vienykitSsi dainų ir šokių ansamblio ko lų fakultetą priimtas buvęs jau yra aišku, neabejojama, iš lektyvą, neseniai grįžusi iš Grigišklų fabriko darbininkas spręsta, bet ir gilinsitės į ne gastrolių po Vengriją. Labai TSRS sporto meistras Račkaus ištirtas problemas, spręsite. siistiprėjo pučiamųjų instru kas, pir.maatskyriniinkė G.rity- siūlysite. Vidurinės mokyklos mentų ansamblis, sėkmingai tė, į Fizikos-matematikos fa mokytojas, aiškindamas naują vasaros atostogų metu koncer kultetą — sportininkas Gaška pamoką, patelkdavo jau ne tavęs Vakarų Lietuvoje, ir ir kiti. ginčijamas tiesas, aksiomas, ir dramos būrelis, kuris taip pat Kiekvienais metais Univer jūs neabejodavote Jomis. Aukš pasirodė ne vienoje respubli tasis mokslas — tai ne tik kos vietoje. Akademinis cho sitetas papildo savo gretas, naujų, dar jums nežinomų ak priimdamas į pirmą kursą ras atostogų metų niekur ne siomų mokymasis, bet ir la buvo išvykęs, tačiau gerai pri daug vidurines mokyklas bai bai sudėtingų, kartais dar ne gusio jaunimo. Čia sėdintieji simename Jo puikius koncer išspręstų problemų nagrinė tus ir gastroles mokslo metais. pirmakursiai, tikriausiai, dar jimas. Seminaruose ir labora Iš viso mūsų saviveiklos ko nespėjo užmiršti, kokie rimti torijose, ginčysite ir iešlkoslegzaminai. lektyvai 1960—1961 mokslo buvo stojamieji (Nuikelta į 2 psl.) pietai s ir vasaros atostogų me- Universitetas savo kandidatus turėjo iš ko pasirinkti: pareiš kimų buvo įteikta 1833, priim VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, ta 834 žmonės. Egzaminų ir PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS priėmimo komisijos kruopščiai Pirmąją dieną patikrino kiekvieno stojančio jo žinias, išnagrinėjo charak Rugsėjo pirmąją 1961 m. rugsėjo 9 d. Kaina 2 kap. Nr. 19 (398) dieną teristikas ir anketų duomenis. Universitete įvyko Iškilmingas Buvo priimti patys geriausi, naujųjų mokslo metų atidary labiausiai Išprusę žmonės, iš mas, Sveikinimo kalbą pakurių tikimasi išugdyti neprie sakė rektorius prof. J. Kubi kaištingus specialistus. Džiu liūs, (Ją šiandien spausdina gu, kad šiais metais priimta me). žymiai daugiau negu anks I salę buvo įneštos šešios čiau — 320 stažininkų ir de studentų darbo stovyklų vėlia mobilizuotų karių. 70 procen vos — studentų ir kolūkiečių tų stacionarinio skyriaus plr-' darbo bei draugystės simbo makursių sudaro darbininkų ir lis. valstiečių vaikai. Absoliutinė . ___ c padirbėta, daug paDaug 1961 m. rugpiūčio mėn. 31 d. Vilnius. dauguma įstojusiųjų yra kom- daryta' Todėl džiaugėsi tą jaunuoliai, 16 •— TSKP na- vakarą visas Universiteto 3. Puntežiui Stasiui ChMF IV k. 1960/61 m. m. Universiteto studentai pa rial ir kandidatai. Salia lietu- kolektyvas, 4. Minkevičiūtei Olgai MMF VI k. siekė neblogų rezultatų moksle, visuomeni vlų, mokytis į Universitetą pri5. Felinskaitei Eurelijai MMF IV k. (,Taryb. stud.“ inf. niame ir gamybiniame darbe. Ryšium su nau jų mokslo metų pradžia reiškiu padėką: § 4. § 1Už aktyvų dalyvavimą visuomeniniame Už gerą darbą vasaros darbų stovyklose darbe: reiškiu padėką: 1. Paradauskaitei Irenai EMF profbiurc 1. Bieloglazovui Petrui TMF III k. nariui Didelės iškilmės vyko 2. Banceriui Robertui TMF III k. 2. Tamulytei Rasai EMF profbiuro na Šventės dalyviai pa Vingio parke. Čia susirinko 3. Mikaločiui Liudui TMF III k. riui. siuntė telegramą Tarybų miesto studentija ir moks 4. Lukošytei Stefai IFF III k. 3. Sidarui Vladui „Tarybinio studento Sąjungos Komunistu Par leivija. Į juos kreipėsi • 5. Stankui Algimantui IFF, V k. atsakingam sekretoriui. tijos Centro Komitetui. LLKJS Centro Komiteto 6. Zagorskytei Nemirai IFF IV k. 4. Urbonui Juliui EMF profbiuro pirmi 7, Jevtejevui Anatolijui IFF IV k. ninko pavaduotojui sekretorius V. Morkūnas, NUOTRAUKOSE: apie 8. Jočytei Irenai IFF III k. LTSR Ministrų Tarybos 5. Karosui Justinui IFF profbiuro pir studentiško darbo rezulta mininkui • 9. Pšibilskiui Vigintui IFF III k. Aukštojo ir Specialiojo tus LLKJS miesto komite 10. Dirdaitei Laimai IFF IV k. 6. Strekoniui Vytautui ChMF profbiuro vidurinio mokslo komiteto tui raportuoja Universiteto 11. Bražėnui Petrui IFF II k. pirmininkui. pirmininkas V. Kuzminskis. studentas J. Stasinas. 12. Venckui Jonui EMF V k. 7. Andreikai Mečislovui MMF prof. Atsakydami jiems, stu Koncertuoja mūsų ansamb 13. Grečiutei Birutei EMF III k. biuro pirmininkui dentai ir moksleiviai paža lis, neseniai grįžęs iš gas 14. Imbrasui Steponui EMF III k. 8. Stašaičiui Jurgiui GMF profbiuro pir trolių po Vengriją. mininkui. 15. Kasperavičiui Petrui EMF II k. dėjo gerai mokytis, tapti 9. Burneikaitei Rimai EMF II k. stu 16. Sokolovui Eugenijui EMF IV k. gerais specialistais. . ZURBOS nuoir. dentei. 17. Vrubllauskaitei Danutei EMF II k. 10. Balytei Vidai MMF III k. stud. 18. Gražytei Onutei EMF V k. 11. Urbonienei Romai EMF IV k. stud. Ruzgaitei Irenai EMF V k. 19. — -----------------------12. Griniūtei Romai IFF IV k. stud. 20. Mačiekui Vienantui EMF IV k. 13. Bagdonavičiui Antanui FMF V k 21. Stakėnui Algiui ChMF III k. stud. 22. Pučkoriul Kostui ChMF II k. 14. Dembinskui Algirdui MMF V k. 23. Radzevičiūtei Ritai GMF III k. stud. 24. Jasiūnui Vytautui GMF III k. 15. Karpinskui Stasiui EMF II k. stud. 25. Jarušauskaitei Rūtai GMF II k. 26. Žvironaitei Vidai MMF II k. 27. Gauliui Kaziui MMF II k. § 5. 28. Jurkšaitei Danutei MMF III k. Už aktyvų dalyvavimą centriniuose meno saviveiklos kolektyvuose studentų vasaros § 2. atostogų metu: Už gerą mokymąsi, nuoširdų ir sąžiningą 1. Dirsei Algimantui MMF II k. darbą vddant konkrečiosios ekonomikos rate 2. Burbuliavičiui Jonui IFF IV k. lį Vilniaus miesto Aklųjų kombinate: 3. .Levickui Zigmantui MMF III k. 1. Ziugždaitei Romai EMF V k. 4. Ozolui Romualdui IFF V k. 2. Kiaušui Antanui EMF V k. 5. Dobrovolskiui Romualdui MMF III k. 6. Jakimavičiui Gvidui EMF IV k. § 3. 7. Poškaitei Daliai EMF V k. 8. Siniui Jauniui ChMF IV k. Už aktyvų dalyvavimą moksliniame-tiria9. Daugvilai Antanui EMF IV k. majame ir organizaciniame darbe studentų 10. Vizgirdai Vidmantui IFF V k. mokslinėje draugijoje: 11. Strazdaitei Evaldai IFF V k. 1. Triponiui Vytau tui MMF VI k. 2. Žiliukui Romui GMF IV k. REKTORIUS
B
Į NAUJUS LAIMĖJIMUS
NTM
Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v Universiteto Rektoriaus
ĮSAKYMAS Nr. 680-st
DŽIUGI ŠVENTĖ
MŪSŲ senojo Univer siteto studentų tarpą šiais mokslo metais įsi liejo aštuoni šimtai naujų stu dentų, kurie pirmą kartą gy venime peržengė aukštosios mokyklos slenkstį. Praside dančios studijos — svarbus! čiųjų studijuoti tarpe kartais ruošiasi seminarams. Paaiškė momentas žmogaus gyvenime,■ pasitaiko ir tokių, kurie netel- jo, kad daugelis jų seminarui juo labiau, kad aukštoje mo■ singai supranta šią akademinę ruošiasi iš vadovėlio, o neskai kykloje pasikeičia gyvenimo studento laisvę. Atskiri pirmo to marksizmo-leninizmo klasi ir darbo tvarka. Studijos aukš jo kurso studentai pasiduoda kų veikalų, pirminių šaltinių, toje mokykloje iš esmės skiria studentaujančių, o ne studi nurodytų rekomenduojamos li si nuo vidurinės mokyklos mo juojančių studentų „pamoky teratūros sąraše. Į tai daugelis kinio darbo specifikos. Pirma mams“, jog egzaminams pa taip atsakė: „Mėginau skaity kursis studentas mokymosi kanka ruoštis vien egzaminų ti „Kapitalą“, skaičiau keletą procese Universitete sutinka sesijos metu. Ir tie studentai, dienų ir nepasiruošiau semina daug naujo. Pagrindinis skir kurie vadovaujasi tokiais pa rui, o iš vadovėlio pasiruo tumas tarp mokinio ir studen tarimais, jau pirmosios egza šiau per porą valandų“. to, kaip pažymėjo 'Uni minų sesijos metu skaudžiai Kai kurie pradedantieji stu versiteto Rektorius prof. Ku nusivilia, o kartais net palieka dijuoti draugai galvoja, kad bilius savo kalboje naujųjų Universitetą. įsisavinti skaitomą veikalą — mokslo metų proga, yra tas, Praėjusiais mokslo metais reiškia atsiminti visą ką pa kad mokinys mokosi, o stu už nepažangumą moksle ir pa skaito, taip, kaip parašyta dentas studijuoja. Mokinio skaitų nelankymą iš Univer Stengdamiesi „iš darbo svoris yra pamokose. siteto buvo pašalinti 68 stu knygoje. mokti “ tekstą, jie perskaito Jam belieka įsisavinti tas ži dentai. Jau pirmaisiais studi jį keletą kartų, neįsigilinda nias, kurias jam patelkia mo jų metais Universitetą teko mi į teksto turinį, pagrindinę kytojas pamokų metu. Tuo palikti ekonomistams Lukošiū mintį. tarpu aukštoje mokykloje iki nui A., Vaičiuliui J., matema Vieną iš svarbių studentų - maksimumo padidėja studento tikams Lukošiui K., Tamošiū savarankiškas darbas. Studen nui T., medikui Zinevičiui P., mokymo formų yra paskaitos. tui nepakanka vien įslsavpiti fizikams Gaidžiui ir Navic Studentas nėra pasyvus jos tą žinių visumą, kurią profe kui bei daugeliui kitų, kurie į dalyvis. Paskaita — tai savosoriai ir dėstytojai patelkia studijas žiūrėjo pro pirštus. Į paskaitų metu. Paskaitos yra pastoviai nedirbo mokslo metų ( tik gairės, tam tikra progra bėgyje. Jei ir pavyksta kartais į ma tolesniam savarankiškam studentaujantiems, o ne stu tos temos studijavimui. Paskai dijuojantiems žmonėms už tos, seminarai, konsultacijos baigti vieną arba net keletą j tarnauja tam, kad padėtų stu kursų, tai vis tiek, kaip rodo Į dento savarankiškam darbui. praktika, tokie studentai Uni-į Aukštoje mokykloje nėra versiteto nebaigia. Dar skauSaulutė seniai pasislėpė kasdieninės studento) darbo džiau, kai su Universitetu ten- ) horizonte. Rasa suspindo kontrolės, kaip tai yra vidu ka skirtis vyresniuose kursuo-) ant žolės. Nutilo kertamų o kartais net paskutiniais / rinėje mokykloje, ir studen se, nebesigirdi studijų metais. Šią karčią tei-( jų tarškesys, tas turi galimybę laisvai pla sybę įsitikino buvusi IV k. ru- / dalgių galandimo. Sunkaus darbo diena baigėsi. Žemė nuoti šarvo laiką. Tačiau aka sistė Maleckaitė A., buvęs IV užmigo. Kolūkiečiai irgi deminė studento laisvė nėra k. studentas Aleksejūnas L. O ) eitų miegoti, bet iš tolo gir laisvė nuo darbo, bet laisvė žurnalistas A. Barysas už ne-j disi studentiškos dainos pažangumą moksle buvo iš- ) savarankiškai dirbti pagal sa brauktas iš studentų sąrašui žodžiai. Jie plaukia prie namo, kuriame susi vo nuožiūrą. Beje pradedam paskutiniais studijų metais. ) rinkę septintos laukininkys Iš tiesų nelengva susioren-) tės brigados kolūkiečiai. tuoti pirmakursiui naujose / savo gyvenimo ir darbo ap-/ Jie nekantraudami laukia brangių svečių — studen linkyibėse. Jis susiduria su / tų. Girdėjo, o kai kurie daugeliu sunkumų. Ir ne kiek-) ir patys matė, kaip studen vienas jaunas studentas yra) tai iš Vilniaus Valstybinio pajėgus pats tuos sunkumus) re. Raskite laiko nueiti į ope mentu kreiptis į dėstytojus, ir (Atkelta iš 1 ipsl.) V. Kapsuko v. Universiteto, prieš jį iškilusius uždavi-) rą ir dramos teatrą, filharmo te teisingo sprendimo. Baigda prašydami konsultacijos. Lin nlus išspręsti. Su dar didės-) Istorijos-filologijos fakulte mi Universitetą, daugelis stu niją, stadionus, neužmirškite kiu jums maksimaliai pasinau niais to pirmoje brigadoje stato sunkumais susiduria tie) dentų rašys ir gins diplominį pažiūrėti gerų filmų, nenie doti visomis Universiteto tei pirmojo kurso studentai, kurie ( tipinę veršidę. darbą, kuriame tirs kokį nors kinkite grožinės literatūros. kiamomis galimybėmis ir sėk pirmaisiais studijų metais mo-j — Su jais ir prityręs neišspręstą arba nelabai aiš Kultūringam žmogui visa tai mingai baigti aukštąjį moks kosi neatsitraukdami nuo ga-/ mūrininkas pabūgtų varžy reikalinga. Sunku tikėti gero kų klausimą ir darys savo iš lątis, — prabilo ūsočius prie mybos. Jiems tenka teisingai) vadas. Tai yra mokslinis dar specialisto iš žmogaus, netu Netrukus Maskvoje susi derinti darbą su studijomis) angyje, žiūrėdamas ton pu bas. Žmonės, nemaką anali rinčio elementaraus bendrojo rinks TSKP XXII suvažiavi Universitete. Kad studentas ) sėn, iš kur artėjo daina. zuoti ir kurti, negali būti spe išsilavinimo. — Linksma ir mums su galėtų savarankiškai dirbti,) Universiteto vadovybė, par mas. Prieš savaitę TSKP Cent jis cialistais. jais, — pridūrė šalia ki turi išmokti teisingai pla-) ro Komitetas kreipėsi į tarybi tinė organizacija, komjauni Norėdami tapti tais gerais, tas. — Kur jaunimas, ten nuoti savo darbo laiką, turi( kūrybingais specialistais, tu- mas stengsis sudaryti jums nę liaudį, pareikšdamas, kad išmokti studijuoti, daina. išmokti) rėsite daug ir atkakliai dirb- kuo geriausias darbo ir poilsio suvažiavimui nereikia meniškai skaityti literatūrą, o išmokti) Studentus - statybininkus ti. Labai svarbu yra atidžiai sąlygas. Beje, ilsėtis kai kas papuoštų atminimo dovanų —- mokytis — nėra taip jau pa-/ kolūkiečiai sukvietė į vi klausyti visų jums skaitomų sugeba net per daug, o moky dų. Tuoj užsimezgė šilti, prastas dalykas. Net daugelis / paskaitų, išmokti tai, kas pa tis netenka. Viši pagal gali vazų, kilimų ir panašiai, kad vyresniųjų kursų studentų ne-) draugiški pokalbiai. Pravir rašyta vadovėliuose. Bet tai mybes yra aprūpinti bendrabu geriausia dovana bus gamybi moka klausai paskaitų ir jų/ ko studento Stasio Ivanaus tik mažytė jūsų darbo dalis, čiais, jūs galite laisvai naudo nių bei socialistinių įsiparei konspektuoti? Dažnai ko akordeonas. tenka ) Paskaitose bus nubrėžiamos tis mūsų biblioteka* skaityk gojimų įvykdymas ir vlršyji- matyti, kad kai kurie studen -) — Čia kolūkiečių tik pagrindinės vienos ar kitos lomis, laboratorijomis, jūsų dalis susirinko, — juokau tai, daug dirba ruošdamiesi) disciplinos gairės, nurodoma gabumų laukia saviveiklinin mas. damas šneka brigadininkas seminarams, tačiau seminaro Draugai profesoriai, dėsty bendroji to dalyko mokymosi kų ir sportininkų kolektyvai. Z. Černius. — Minutė, ki metu šie draugai dažnai tyli. ( kryptis. Tas, kas tenkinasi Todėl privalote būti verti Par tojai, studentai! Ruoškime do O jei ir kalba, tai ne esmi- ( ta ir tada net vietos neuž vien paskaitomis, Universitetą tijos ir Vyriausybės jums pa vaną suvažiavimui mokslo dar niais klausimais, nors ir turi i teks. Pamatysite, kaip mes vargu ar užbaigia. Svarbiausia rodyto dėmesio ir globos. Pra bais, geru tarnybinių ir vi plačius perskaitytos literatu-) jūsų išsiilgę. eityje yra buvę nemalonių fak yra dirbti savarankiškai. Minutė, kita. . . ros konspektus. Ruošdamasis) suomeninių pareigų atlikimu Savarankiškas darbas visų tų, kad atskiri studentai blo Kiekvienas atvažiavęs pravesti ekonomijos semlna- ) mokėsi, girtuokliavo, pavyzdingu mokymuisi ir el rus, Ekonomikos mokslų fa-) pirma yra didelis skaitymas. gai nori padaryti ką nors gero, Dėstytojai jums paskelbs rei amoraliai elgėsi. Jūsų kolek gesiu. naudingo per ta minutę. Pasistenkime, kad kultete pirmo kurso liaudies ( Kas per metus Universite kiamą perskaityti pagrindinę tyvai turi užgniaužti bet ku 1961 —1962 mokslo metai bū ūkio ekonomikos specialybės) te sukaupė nemaža links ir papildomą lįteratūrą. Tai ~ rį tarybiniam studentui netin tų našesni už praėjusius. ir trečio kurso chemikų-tech- / mo sąmojaus, sukūrė pui bus dideli sąrašai. Todėl jau kamą elgesį, padėti suklydu nologų grupėse- kalbėjausi su / Geros kloties, vaisingo dar- kai kuriais studentais, kaip jie ) kių eilių kolūkinio kaimo pirmą savaitę pasistenkite taip šiam ir rūsčiai bausti nesitaisusiplanuoti savo laiką, kad santį. Atsiminkite, kad visas jums būtų kada ir paskaitas Universiteto turtas, bendrabu lankyti, ir dirbti savarankiš čiai, jumis mokamos stipendi kai, ir patenkinti kultūrinius jos yra darbo žmonių uždar poreikius, ir ilsėtis. Su skai bio dalis. Piktnaudžiaudami tymu susijęs ir kalbų mokyma savo padėtimi, jūs apvogsite sis. Vien su gimtąja kalba mūsų darbininkus ir kolūkie aukštojoje mokykloje neišsi čius, nes gėrybės, kurių jūs versi, nes ji jokiu būdu negali kol kas negaminate, bet jomis atspindėti tų kultūros lobių, naudojatės, yra sukurtos jų kuriuos yra sukūrusi žmonija. rankomis'. Jeigu pasirodys, kad Rusų kalbos tiek, kiek išmo priėmimo komisija suklydo, kote vidurinėje mokykloje, pasirinkdama kandidatą, ne daugeliui, tikriausia, neužteks, bus delsiama tą klaidą atitai yra nes teks išmokti ir savo spe syti. Mokytis norinčių cialybės terminologiją, ir taip daug, ir dykinėtojai turės už praturtinti žodyną, kad galė leisti jiems vietą. Reikia keletą žodžių pasa tumėte laisvai naudotis visa kursų grožine, politine ir specialy kyti ir paskutiniųjų bės literatūrą rusų kalba. Dar studentams, kuriems jau ne stipriau reikės mokytis už be daug laiko liko gyventi ir sienio kalbų, nes jas vidurinė dirbti mūsų kolektyve. Paskuse mokyklose ligi šiol retas -tinialsiais metais maža beskaikuris išmoksta. Tuo tar-au tomą paskaitų, visos studentų aukštosios mokyklos studentui jėgos turi būti sukoncentruo būtina mokėti bent vieną už tos praktikai* diplominiam dar sienio kalbą ir laisvai naudo bui, valstybiniams egzami nams. Stenkitės užpildyti esa tis jos literatūrą. Nors pagrindinis jūsų užda mas žinių spragas, nes išėję vinys yra tapti gerais specia dribti, jūs turėsite dirbti, jūs listais, bet nereikia užmiršti, turėsite kvalifikuotai spręsti kad užsidaryti vien siauros visas savo specialybės proble specialybės rėmuose taip pat mas. To, ko neišmokote studi negalima. Jūs studijų metais juodami, būtinai turėsite iš gyvensite Vilniuje, didžiau mokti dirbdami patys, o tada siame Lietuvos kultūros cent jau negalėsite kiekvienu mo
Vasarą prisiminus
Pradžia verčia susimąstyti
tiška kūrybiško mokslinio mąs tymo mokykla, reikalaujanti iš studento dėmesio įtempimo ir dėstomos medžiagos apsvarsty mo. Be to, nedera klausyti pa skaitos nedarant užrašų, kaip ųedera skaityti knygos be plunksnos rankoje. Ir dažnai pasitaiko, kad pirmakursiai di džiausią dalį savo energijos paskaitų metu sunaudoja me chaniškam paskaitos užrašinėjimui, kartais beveik stenografavimui. Taip „klausant“ pa skaitų, jos greit studentui įgrįsta ir jis pradeda jas pralelsdinėti, sąmprotaudamas. kad tos temos medžiagą jis gali surasti vadovėliuose arba, jei ir lanko paskaitas, • tai ne daro jokių konspektų. Pradedantiems studijuoti reikia padėti. Mano manymu, pirmakursius reikėtų supažin dinti, kaip dirbti su knyga. Žinoma, darbo su moksline li teratūra įgūdžiai, savarankis ko darbo įgūdžiai įgyjami pa čiame darbo procese, ir jokie patarimai negali pakeisti to, kas pasiekiama pastoviu, sis temingu darbu. Tačiau prity(Nukelta į 4 psl.)
Tos pačios musų rankos...
Į NAUJUS LAIMĖJIMUS
Vasarą prisiminus
žemdirbiams, surado šiltes nį žodį spartuoliui, aštresnį — tinginiui, tas mylimas kolūkiečių. . . Vandos Dieninytės žvilgs nis užkliuvo už sienlaikraš čio „Komunizmo aušra“. „Tuščias. Darbymetis, — pagalvojo Vanda, — neturi laiko patys išleisti“. Akimirka ir aplink stalą prie žibalinės lempos pa lenkė galvas operatyvi redkolegija. Kolūkiečiai tuoj surado vieną kitą po pieriaus lapą, spalvotą pai šelį. Tuo metu stovyklos vir šininkas A. Morozovas kolūkiečiams papasakojo apie studentų darbo sto vyklas, studentišką gyveni mą. — Vien tik per šią va sarą 1700 Universiteto studentų padirbės dvylikoje respublikos kolūkių. At liks darbų už 250.000 rub — pasakoja Morozovas. — Nemažai padarėme ir ju sų „Lenino keliu“ kolūky je. Per dvi savaites pasta tėme 44 gelžbetonines ko lonas. Tam reikėjo paruoš ti 54 tonas betono“. Drg. Morozovas išbėrė tą vakarą skaičių, daug ko kolūkiečiams nežinomo pa sakė. Bet argi galima bu vo jiems pasakyti tai, ko net puikus literatas plunks na neišreikštų: perduoti tą jausmą, kurį jautė studen tai kolūkinio kaimo žemdir biams. Po įtempto, sunkaus dar bo, atsigaivinę šaltu Sešuvio vandeniu, studentai vyksta pas kolūkiečius. Pa skaitos, skambios dainos, intermedijos, bendras šo kis, pašnekesys, — tokia buvo mūsų nerašyta pro grama. Ne vieną savo kūry bos eilėraštį perskaitė Leo nas Šerėnas, Juozas Levio kas. Šiltai besišypsančiais I veidais palydėdavo klek-1 vieną Vlado Sldaro, Nau-1 berto Jasinsko sąmojingų žodį. Negailėjo kolūkiečiu I pavargusios rankos „katu I čių“ už skambią, linksmų dainą. O kaip smagu pasų sukti bendrame šokio rato I lyje, kai jauti ranką ap I glėbtą maloniai grubiais! delnlais. Ir norėtųsi sukti'! ilgai, taip susikibus eiti žal liais kolūkių laukais. Štai! tie žmonės, kurie žengiu naujo gyvenimo keliu. Zmo I nės, kurių rankos grubio l dėl to, kad šiandien meų galime mokytis. O išmokei jų rankas pakeistumę sal vomis. O kol kas. kiek gal Įėjome — padarėme. Tegugi ir šis mūsų kuklus darb i kolūkyje bus dalelė doval nos artėjančiam TSKų XXII suvažiavimui. ! J. STASINA'Į
masilionis
DARBAS ryto saulė glamonėja varpas, plėšus gūdžią naktį krūtine, ina senas, rūpestingas Darbas mano pirkią — žemę, pas mane. Paspaudžia ranką, tepaluotą, grubią Jis krano vairą žvilgančia svirtim Ir įsisiurbia į raudonas lūpas Marteno krosny verdama ugnim. kui apakins saule autogenų, apu džiovinto šieno pavaišins, bždėsiu tyliai, prakaitui sruvenant: Diena kaip Žemė — velniškai graži... O kai rasa užmerks auksinę varpą, Suklups tyli, pavargusi diena — Užmigsiu aš, o rytą vėlei Darbas Ateis, pažadins ir nuves mane. GYVENIMO GABALAI
senimo gabalai krjnta ant tavo pečių rgaspalviai, sunkus lyg akmenys. velki juos, sušildęs jaunystės karščiu, ( kiek laiko— ir pats neatmeni. Kelias tolimas. Prilyta. Slidu. Nudaužytom kojom, gal būt, nesirūpintum. Tik staiga suklumpi ant tamsių valandų, Kažkieno ant kelio pritrupintų. pabyra gyvenimo gabalai o pečių, po svoriu palūžusių. sipurvina. Tu juos valai, luni ašarom. — ie krūtinės karštos vėl išdžius jie. rė ir aš negaliu jos nepaklausyti, — atsakė jis, P. BUNKSAITIS nusišypsodamas. — Na, gerai, matau, kad aku lonelis ir Vanda įsitaisė mažutėje kupė, ir pa tės ašarotos, išeinu. .. uto lyg butų namuose. Tiek jau buvo įprastos Jonelis išėjo į kiemelį ir mąstė. Aukštai švie lionės ir svetimų žmonių ap tinka. Jį įsisprautė žvaigždžių sietynas, šlamštė tylus vėjelis. sau kertelėn, jis prisėdo greta ir taip nuo Kamaraitėje dudeno Stasiaus balsas, jis kažkodėl niaus iki Šiaulių lyg du balandžiai ir glūdojo barė jaunėlį brolį, o šis vis kikeno ir kikeno. augėn snapelius sukišę. Ji truputėlį vis šypJonelis mėgino perprasti jų kalbą, bet aukštai osi, praverdama plonutes lūpas, rodė mažupasigirdo grįžtančių žąsų gagenimas ir nuvedė is voveraitės dantukus. Retkarčiais, kai JoneApsakymas jo mintis prie amžinojo Paukščių Tako. „Parle pakuždėdavo kokį nors juoką, nusikvatodavo kia. . . poruotis. .. Suks lizdus, augins vaikus ir j varpelis skambiu balsu. O jis, prisiglaudęs niai tu čia tvorom lipinėjai. Turėjau vaiką, masios. Ir pikta buvo ir koktu, kad kažkas sveria vėl išskris. . . O žmogus? Ar jis nepanašus į ie mielosios šalelės, laikė mažutę jos ranką, niausi tebeturiu... Pasijutau — jau ne mano... lyg parduodamą daiktą, stebi, tarsi turguje an tuos paukščius. .. Buvai tėvų lizde, plunksnas jpinėjo plonus pirštelius, atrodo, tikrintų ar Kitai atiduot reikia, — ištarė graudžiu balsu tį. Vanda net pasipurtė. Merginai ir vėl degė gavai — taisyk sparnus. Tik išskrendi vieną sy priai surišti jos įeinu pirštų sąnariukai. Arba senutė, praleisdama į priemenę jaunimą. Pati skruostai Ir neramiai baladojosi širdis. Nebeiškį. . . gyvenime“. Staiga mintys vėl sugrįžo prie slėps savo saujoje jos plaštakutę, vogčiomis sustojo ant laiptelių ir apsipylė ašaromis. tvėrusi vienumos, pakilo ir išėjo pas visus ir ji. jos. Taip, Vandutė jau bus nusirengusi, jau pata kels mielosios rankelę sau iki lūpų ir pabuKambarėlis buvo paruoštas svečiams, išmaz — Labą dieną, — nedrąsia! ištarė Vanda, ap Ie. le. INueiti ir prisiglausti prie jos... Argi Ji ne ios jos pirštų galiukus. Nieko jiedviem nebugotos grindys, gražiai apdengtas stalas, lova, žvelgdama senąjį šiešurą. — Vien vyrija... Gal • ........................... jo pasirinktoj]! Ketveri metai lydėta ikinamų. Ir , tarytum neegzistuotų joks aplinkinis pasaulis, užtiesti užuolaidomis langai. Net kėdės ir tos jums kuo pagelbėjus, .. mamyte? kambarėly būta ir draugėje rymota, Kiek syk ■n juodu, tik vienudu. Nematė keleivių reikš- buvo aptiestos drobule. Kerčioje ant suoliuko ir — Oi ne, Vandute, ką jau tu čia, viešnia dainuota: ngai susimerkiant, negirdomis praleisdavo už ant palangių stovėjo daugybė gėlių. Vanda skės dirbsi... Prašom į kambarį. .. Ir tu būsi taip arti — minąs apie įvairias jaunavedžių istorijas. Ro- telėjo rankomis: Vanda, vis dėlto, susirado ką veikti. Senutė ša s, taip ir sakytų: svarbiausia, kad mums geGlausiu prie širdies... — Kaip čia gražu! Lyg tikrame mieste... kute plakė kiaušinio baltymą. Vanda virpančiais i. Taj, Tai, matomai, pykino kai I., ką IX iš sėdinčiųjų — Nagi čia miestas ir yra... Ar dar neįsitikinai? Ir aplenks mane mirtis, pirštais paėmė iš būsimos anytos šakutę ir pra pe. Pagaliau pagyvenusi moteriškė, tūnananti Ir kulka nelies. .. — Oi, o kur tavo mama? — šūktelėjo Vanda. dėjo darbuotis, nedrįsdama pakelti akių. rčioje priešais Vandą, nebeištvėrė ir garsiai Tik dabar jiedu pastebėjo, kad liko praviros Kulkos tos dabar neliečia, ir mirtis tik ................. nelai— Ar nepaimat, mamyte, tiems vyrams sam sakė: durys ir kad nėra senosios mamos. Jis skubiai mingus ligonius ir kvailius savižudžius šienau čio. . . Painiojasi po virtuvę, — pamėgino Vanda — Ale ir laižosi. Lyg du veršiai... išėjo pro duris, palikdamas vieną Vandą. Radęs ja, o jiems, Jauniems, dar, lyg anoms žąsims, užkalbinti besitriūsiančią prie ugniakuro senutę — Dabar e.jau tokia mada — visi ___ nuodėmes senutę mamą beašarojant, pradėjo bučiuoti jos savo lizdą susukti. Gyvena kiti penktakursiai, ir turėjo tuoj pat parausti. Senasis tėvas pradė ro neprisidengdami akių ir neužsimerkdami. ' skruostus, ramindamas; išgyvens tuos metus ir Jiedu... Dar vasarą šį jo juokauti: udentai tai ties kiekvienu stulpu plekši, laižosi, — Mamyte, nereikia... Ašarų nereikia... Na, tą prisidirbs. O po to — taisyk sparnus iki nau — Įklius, Joneli, tavo vilagai į spąstus. Tuoj pratęsė moteriškės kalbą džiūsnelė senis, su mamytė, ašarų nereikia . .. jo pasaulio vartų... „Mano Vandutė... Šimts guzuotas parvažiuosi... — ir staiga, pakeitęs sukdamas it devyni laukai. Vanda, kaip stovėjo arti durų, taip ir pasiliko pypkių, mano! O aš — josios. . . Ak, tėte, tėte, balsą, paklausė. — O ar iš toli būsi, Vanduliuk? — Taigi, iš pradžios vis taip, o tu pupa, o tu bestovinti. Nė nepasijuto, kai įsikando Šilkinio tu jai atiduodi tris kerčias. O aš jai visas ketu — Panevėžietė, — atsakė ji, o širdis taip ir te, o po viskam — tu rupūže, tu gyvate. .., šaliko kampą. Taip ji darydavo didžiausio susi rias atiduosiu, butų aštuonios ir tas lai ima. Aš subangavo, išgirdus maloniai ištariant vardą. pridėjo senutė. jaudinimo akimirkomis. O pro atviras duris vis jos širdyje išgyvensiu. . .** — Netoli reikės kraičių važiuoti. Netoli.. . Aš — Pavydas kalba jūsų lūpomis, — tarė Jo- sklido paguodos žodžiai. Pagaliau abu, motina (Nukelta į 4 psl.) maniau: Jonelis kokią iš Kazachijos parplėš. Tiek l'S. — Pavydas — mirtina nuodėmė... tetulyte. ir sūnus, suėjo į virtuvę. Dabar jau pro kitas jau smelkėsi ten išvažiuoti, — kalbėjo tėvas vis — Tfu į tokią šneką... Tfu, tfu — nusispiovė virtuvės duris sklido kiek nuoširdesnis pašne dar apžvelgdamas būsimą marčią. ktai senutė ir nusigrįžo. kesys: Jonelis klausinėjo, kur Jo broliai, kur tė L. ŠERĖNAS — Kad ir aš sykiu buvau, — prisipažino Van Vanda garsiai nusikvatojo ir tuoj, išsigandusi vas. Įvęs, užsiėmė burną. Jonelis dar arčiau glauda, pažvelgdama į būsimo šiešuro akis, bet jose — Lyg tu tėvo nežinai: pabaigė plytas kapo bsi prie mylimosios ir tyliai pakuždėjo: jęs, tuojaus į Ventą brenda. Mirksta ir mirksta. nerado nei pašaipos, nei pasmerkimo; ramios MIŠKŲ LEGENDA Į— Šiaulius pravažiavom, tuoj mūsų miestas... Mažius dar iš mokyklos negrįžęs. O Stasys — geros pagyvenusio žmogaus akys. reit būsim namie... dirba... Vakarieniavo visi prie vieno stalo. Kauburiai pakeliuos, obeliskai I— Tau — namie... O man? Man — lyg į skulpNeilgai trukus sutarškėjo puodai, sužvingėjo — Prie sauso stalo svečius, motin sodini... Slepia didelę didelę skriaudą... |rų parodą... Ir tos šnekos: jauni, reikėjo pa ugniakuro durelės, spragtelėjo degtukas. Virtu Netinka. Visų algas tvarkai? .. Tvarkai.. . O sta Bet ne viską Jie kalba, jukti... Marti plika, žentas tilvikas. vės duryse pasirodė įeina Jonelio figūra. Išvy lą aplaistyt nėra kuo. Ko gero, marčios rūtelės Ne viską apie motinų kančią ir raudą. — Na ką tu... Mano tėvai darbininkai — pa dęs Vandą tebestovinčią, Jis paklausė: nelaistytos vysti pradės. .. Atneštai nors kokių ėsti žmonės. Aš tau sakiau, kad viskas bus — O ko tu nesėdi?.. ten velnio ašarų. Turi, rodos, ant stybžolių užTilo prieaušriais žingsniai banditų. — Tai kad ir tu geras veršis, net nenurengi >rai... Pamatysi... Na, tu, pamatysi pylusi, — šposino senukas tėvas, nenuleisdamas Kur ką išvedė —niekas nežino. — Taip... Tuoj pamatysiu. Gal būt, ko neregė- merginos, — atsiliepė virtuvės tarpduryje moti akių nuo marčios ir priversdamas raudonuoLiko kaulai, viela apraizgyti, j?iu... na. — Tik mane seną vaikaisi. Dabok saviškę, ti. Po šakom vidur jauno pušyno. — Oi, ir vėl tu savąsias. .. Nereikia. jeigu jau parsivežei tokį kelią... — Turi, turi... Gerai, kad andai, laiško suVanda buvo lyg sugauta kregždė, tarsi už — Judu jau čia parodėt, ko neregėta, nė žilaukus, nupirkau, kalbėjo senoji, nešdamosi Miškas paslepia krentančią saulę, sta. Jeigu mano namuos taip budikuotųsi — gniaužta saujoje. Sėdėjo prie stalo, nugarą at ropinuką. Miškas seka gyviesiems legendą, lazgote pašerčiau, — įsiterpė ir vėl su savo grįžusi į išlaukines duris. Ji retkarčiais kryptelVanda, vos burnelę paragavusi, net išsižiojo, O sulaužytus, bąlančius kaulus iqrąšiu senė. davo į virtuvę ir tada susitikdavo tiriantį se Pasižiūrėjo į saviškį ir pratarė: Dar vis randa Savo stotyje ir einant per miestą Jonelis vedėsi nutės žvilgsnį. Jonelis sėdėjo priešais ją, kart — Čia Jau ne studentiškas, daug negerk, Ir randa, andutę už parankės ir kandžiai barė piktą šė kartėmis pratardamas vieną kitą žodelį. Viskas — Dekanas nemato, nesibars, — atsiliepė JoIr randa. le. Jis kalbino savo mylimutę tenorėdamas tik iššnekėta per ketverius pažinties ir draugystės nelis. ieno — išblaškyti jos niūrias mintis, sugrąžinti metus. Ką bekalbėsi. Jis tiek ir tedarė, kad var — Pripraskit. .. Gyvenime visko išmoksi‘ 1 it sidabrinio varpelio Vandos juoką, tačiau dino kada su tėvu jiedu rengė šį kambarį, ku Klumpa motinos. Rankomis grąžo. te. .. visko reikės. Ir saldaus ir kartaus, — ■ Skriaudą didelę ašarom barsto. im, vis dėlto, nepasisekė. Savo namus pasiekė ris dėjo grindis, lubas, kuris išdažė, kaip vargo, kalbėjo įkaisdamas senasis tėvas. — Nė, nepajusi ■ utrikęs ir jis pats. kol įsigijo lentų, plytų. Vanda klausėsi mylimojo Aš lenkiuos, sūnau, kai pati namus užponavos. Kad ir nelabai Abudu būsimu jaunavedžiu pasitiko senutė jo žodžių, o jie šį sykį buvo tokie tolimi, tolimi. Kur net ašarų maža, malonu, tokia jau tvarka — bobiškas namuose lotina dar prie darželio vartelių. Ir pasitiko Nebuvo ką įterpti, kuo palaikyti kalbą. Gerai Ten, kur miega be kapo, karsto. tris kerčias užtupia, vyriškas vos vieną išgano. ažkaip nelauktai: atidarė vartelius iki pat galo, suvokė, kad motina stebi juodu ir girdi. Retkar Sūnau, tą likusią kertelę saugok, nors Joje būk alenkė galvą ir pasiliko belaukianti ik! jaunieji čiais pasižiūrėjusi į virtuvę, Vanda vis pagau SKRIAUDA sau vyru. Neteksi tos kertės — po bobos sijonu •raeisZ Tai nebuvo numatyta. Jonelis gerai pa davo tiriančias, priekabias motinos akis. Kaž papulsi.. . irto savo motiną, ir nelaukė, kad ši surengs kaip visą laiką Vanda mėgino šypsotis, bet jai nežvelk. Nekalbėsiu, Vandai po tokių šiešuro žodžių net žadą už •edviem šitokias sutiktuves. Sutrikęs, išpūtė vis nesisekė, nors, aplamai, ji buvo linksma juok Man apvilti tave gaila. — ėmė. Ji išpūtė nustebusias akis. Apsižvalgė. Jo kis. Vandai dingo šypsena. Nepažindama savo darė ir šaipuolė. Su viena aš jau vaikščiojau dviese. nelis irgi nevalgė, sėdėjo nudelbęs akis. Abu tė 'ūsimos anytos, privengusi piktų sutiktuvių ir Jono namiškiai rinkosi irgi nenoriai. Pirmasis Aš jai išsakiau visą meilę, •ar piktesnių palydų, nors ir apsidžiaugė tokia parsiradė brolis. Jis drąsiai padavė ranką, pir vai stebėjo būsimą marčią ir, kaip atrodė Van Ir jau nieko kaip jos nemylėsiu. dai, labai atydžiai, stengdamiesi įspėti jos min enučiukės pagarba, bet ir ne mažiau nustebo, miau Jonui paskiau Vandai ir garsiai pasisakė; ai atrodė Jau labai senoviškai, perdaug pagar tis, o Vidas šypsojosi, alkūniuodamas greta sė — Vidas, septintokas. Pameluoti galiu, bet ar būsi laiminga, •įai ir sykiu truputėlį pašaipiai. Vanda, visų dintį Stasį. Kad ir negarsiai Jis pratarė, bet jo Jis tuoj pat atidžių žvilgsniu peržvelgė būsimą \irma, suskubo apsižvalgyti: ar kartais nemato žmogui širdį tik vieną teduoda. žodžius visi nugirdo, išgirdo ir Vanda: ir atsisėdo pasienyje. Pasiėmęs knygą Man svajoj ’isos šios nebylios sutiktuvių scenos kaimynai orolienę skaityti, o šypsena taip ir liko jo lūpo— Nesulauks boba, kad aš kerčioje būčiau! >ęi praeiviai ir, juo labiau, jaunimas, ar nesijuo- pradėjo Prie Nevėžio žiedai krinta, sninga, — Tu dar seilius esi, nosį nusivalytum, — žiūrės, bežiūrės vis į merginą dirst ir se. Kur <ia kas nors. Gatvelė buvo tuščia, kaimyniniuose Sidabru puošia garbanas juodas. piktai pasakė motina. šypsosi. šypsosi, hemuose irgi nė gyvos dvasios. Tik po to Van Na, o tu gal pamilsi. Daug dar tą vakarą kalbėjo įkaušęs tėvulis. Dabar Vandą _____ , varstė_ .jau trys poros akių: ia jau peštelėjo už rankovės Jonelį ir stumteTrumpai pasidžiaugsi, x Motina irgi įsiterpdavo į šneką. Tik visi bernai ėjo į motinos pusę, o kada šis nesuprato Jos mylimojo, jo motulės ir šaipuoklės septintoko. O kiek peiksi, maldydama raudą. tylėjo. Vandai noromis nenoromis teko pavaduoti Ji net apsižvalgė, apžiūrėjo pati savo rūbus, ar ženklo: motinai nenusilenkė, ji palinko viena, Juk žinok: savo Jonelį. Ji papasakojo apie studijų metus, akių, 1bet* neri-iJ- nebado 1 •onelis lyg pabaidytas prišoko prie motinos, kartais kokia nors gėda Šitą skriaudą nešiojies ilgiausiai, apie tai, kaip ėjo į kinus, kokius abu matė teat mauta bereik. Tada pasilenkė prie Jonelio ir paPastvėrė už rankos, paskubomis prašneko: Kaip didžiausią gyvenimo skriaudą. rus, kur į ekskursijas važiavę. Nutylėjo tik apie kuždėjo: — Mamyte, ną kam šitaip... Mes ne grafai... tai, kad ji pati dažniau pirko bilietus jam, negu — Ko jis visą laiką taip šypsosi? Senutė vis dar tebesilaikė dešiniąja ranka už MOTINAI jis jai. Daugiau rublių ji iš saviškių sustverd^— Kvailas dar. 'artelių ir stovėjo vietoje it nebylė. Tik jos lūvo. Tėvus — inteligentus turinti, geriau uždir Sulig tais žodžiais tariamasis kvailys pakilo 3os buvo tvirtai suspaustos, veidas atrodė per ba nei Jonelio. Pagaliau ropinukė paveikė visus, Šiaurys kiemelio vartelius atkėlė. daug skausmo vagų išvagotas, o akys liūdnos iš vietos ir išėjo į virtuvę. Vanda paprašė Jo dryžėti ėmė akys, linkti galvos. Ir šnekos jau Sukepę lūpos šventą kančią kentė. •ūdnutėlės. Tai išgąsdino abu parvykėlius į nelio atsigerti. Šis tuoj išskubėjo į virtuvę ir Tada užgeso pirkioj žiburėlis, pritrūkti pradėjo. Senutė paragino miegoti. Ji žvalgytuves. Jonelis, sutrikęs ir nesavas, kad užsipuolė brolį: pakilo nuo stalo ir, jokių abejonių nekeliančiu X Tada aš, sako, atėjau gyventi. greičiau užsibaigtų ta nejauki valandėlė, pasi— Ko tu savo iltis vis rodai? balsu pasakė: 1 enkė prie motinos rankos, mėgindamas pabu — O ką, ar negalima? Graži brolienė bus... — Juodu, porininkai, čia, šitam kambary, mes t su tavim norėjos būti, būti/ čiuoti. Senutė lyg ir nusigandusi paleido varte Ar ji visada tokia balta? ta dalia, ta pamotė, neleido — su tėvu į savo pusę, o judu, vaikai, — ka♦ lius, išsivadavo ranką ir tyliai pratarė: — Kai kaminus valo — pajuosta. maron. ♦ Nešiaus į kelią sprangią duonos plutą, Nereikia... Nebučiavai mažas, kai duoną — Bent darbo turi, kol numazgoji. 0 gal tu už Kai pasiliko tik tuščias vaišių stalas ir juodu f Giliai širdy — daviau... Dabar nebučiuok,,. bučiavai? — atšovė jaunėlis. du prie keturių akių, Vanda sužiuro į savo myX Lopšinės graudų aidą. Senutės žodžiai dar labiau sutrikdė sūnų ir — Nutilk, kad šaukšto į dantis neįspausčiau, Privertė krūptelėti: „O ką, jeigu ji išaąsdins _ sudraudė jaunėlį motina. — Eik tėvą pašauk limąjį. Šis stovėjo kambario viduryje ir spokso- Į Vandą, pabaidys? Kur bus dingta tada?“ Bet čia si, geresnis būsi. jo į ją godžiomis akimis, tarsi ims tuoj ir pa- t Tau biro dienos sapnais prie ratelio, Pat šovė galvon nauja mintis: „Jeigu vartelius stvers i glėbį, o po to iau ateis atomazga. Galvoje ♦ Auštant kalnely guldavosi miego. Senasis tėvas ir vidurinysis sūnus, lyg būtų šmėstelėjo pažeminantys žvilgsniai, kuriais vars-1 Langais ir skruostais atkėlė — neišvarys“. Jonelis prišoko prie saviš susitarę, parsirado abu vienu sykiu. Pirmiau kės ir pamėgino suvesti abi moteriškes, saky nuėjo į virtuvę. Jonelis, palikęs saviškę, irgi tys ją visi kitos dienos rytą, žiūrės priekaištingai, f Ritosi lašeliai, damas: įtariai, o ji negalės pažvelgti į akis. Ne, šito, ne- t Takus ir plaukus išėjo virtuvėn, kur senas tėvas prausė iš plyti — Mamyte!... Susipažink. .. čia Vanda. . . gali būti, ji neleis niekada, niekada. Tyliai, ty- | Tyliai barsė sniegas. nės parsineštus molius. Studijų draugė... Aš tau rašiau. .. liai, kad neišgirstų senukai, Vanda pratarė: ♦ Dabar iŠ virtuvės ją varstė dvi naujos po . — Veskis į kambarį... Eikit į pastogę... Jeigu — Tu išeik... Man reikia nusirengti. | O aš bridau vagom ne savo žemės, Jau parsivedei,,,, — kalbėjo senutė trūkčiojan ros akių. Ir tai buvo taip nemalonu, kad ją — O jeigu aš neisiu? ♦ žvarbau šiaury rudens ankstyvo ryto. . čiu balsu, tarsi kas būtų orą atėmęs; ji ėjo kiek tyrinėje priekabios akys ne mažiau, negu Jos tė Tiktai kažkaip šarma tavoji, mama, — Tu per geras, kad neklausytum. atokiau nuo sūnaus, vis dar nepasisveikindama viškėje rijo būsimą žentą. Matė sutiktuves. Bet — Teisybė. .. Mama šį kambarį mums paskyX Į mano plaukus per anksti sukrito. su būsima marčia... — Et jau tu ištysėli... Se- andai buvo Jonelio eilė, o dabar štai atėjo jo-
ŽVALGYTUVES
ŽVALGYTUVĖS (Atkelta iš 3 psl.) Sugrįžęs į kambarėlį, Jonelis rado Vandutę pa lindus po apklotu. Iš patalo žvelgė neramūs pabaidyti zuikučiai. Vos tik jis prisiartino ir at sisėdo ant lovos krašto, pabaidyti zuikučiai pra dėjo lakstyti į šalis. Paėmė už jos rankos ir krūptelėjo — rankos virpėjo, kaip niekad iki šiol. — Kas tau, sušalai? — Ne, nesušalau. — Tu karščiuoji? Aš matau, kad tu karščiuo ji. .. — Tu nepasikarščiuok, bus viskas gerai... Jis nusidavė neišgirdęs jos pastabos, prispau dė prie lūpų virpančią ranką ir pabučiavo. O po to davė valią savo godžiai Širdžiai; pradėjo bučiuoti į skruostus, lūpas, akis. Ji nesigynė, tik priekaištingai šypsojosi. Kai pabučiavo į smakriuką, Vanda abiem rankom įsitvėrė apkloto irt paslėpė net kaklą ir sukuždėjo: — Nereikia... Šiandien, ne, ne, nereikia. Mes įgėrėme. . . — Aš prie tavęs šimtą syk būnu girtas ir išsipagirioju. — Išsipagiriok ir dabar... — Kodėl? Tu girdėjai, ką mama pasakė? — Tai tavo mama, o ne mano... Įsidėmėk,.. Mano mama to nepasakys... Ji — merginos mama. .. Jonelis net atsilošė: Įsispigino akimis į mielą veidą ir pradėjo dvejoti: nejau ji dar ir dabar ne jo? Nejau? — Tai... tai... aš dar ir dabar ne „tavo“? — Tu mano, o aš tavo... Abu mudu savi. .. Bet palauk vestuvių. .. Gerai? — Tai kur aš dabar gulsiu...? — beveik su dejavo jis, atsistodamas visu ūgiu. — Pagalvę duosiu, apklotą... Pasitaisyk ant grindų. Mane lietpalčiu užklok. Savąjį — po Šo nu pasitiesk. .. — Ne, aš jau einu kur nors kitur. Ir jis nuėjo į kamarą. Broliai jau miegojo. Bet lova buvo plati, žinojo, įtilpsiąs. Kai pabandė pa risti nuo krašto Stasį, šis tik suniurzgėjo ir pasi muistė, tarsi bimbalų apipultas. Stambaus vyro neparitensi. Jonelis nusirangė į pasienį. Naktis ta jam pavirto ilganakte. Juo ilgiau nemiegojo ir mąstė, juo labiau garavo ropinukės žolinė, juo blaiviau dirbo protas. Likus vienam su savo sąžine, Joneliui vis labiau ir labiau aiškėjo, kad jo pasielgta teisingai, kilniai. Kai pradėjo giedo ti tretieji gaidžiai, jis pasijuto skrendąs dausų keliu.
Rytą, Joneliui atsikėlus, visi jau buvo sukilę. Tebebuvo namuose tik vienas Stasys. Vidas — išskridęs į mokyklą. Tėvo irgi išeita. Dabar šypsojosi Stasys. Jonelis prausėsi ir vis, atsi gręždamas žvilgčiojo į brolį, nesuprasdamas, ko jis lūpas kraipo. Ir jo akys buvo tokios, kaip ir Vido ir vis šelmiškai blyksėjo. — Ko tu išsiviepei, lyg šuo prieš kunkulą? — pyktelėjęs paklausė Jonelis. — Juokiuos ir tiek. . . — O ko? Ką tu juokingo radai? — Augino tėvas tris sūnus. Du buvo protin gi, o trečiasis — Jonas. .. — Na? — dar labiau užpyko Jonelis. — Na, ko tęsi lyg gyslą? Sakyk! — Pasakiau... Merginą parsivežei, o pats tarp dviejų bernų. .. Kur tavo protas. Jonelis nė nepasijuto, kai pastvėrė brolį, už krūtinės ir papurtė iš visų jėgų. — Tu nedrįsk! Nedrįsk apie ją šitaip galvoti! Girdi, a?! Stasio ir nepėsčio būta. Stvėręs brolį, užvertė ant stalo. Iš kambario iššoko persigandusi moti na. Išvydusi abu sūnus, dargi susikibusius, aikte lėjo ir pradėjo bartis: — O čia kurių galų! Koks gylys įgėlė? Susi tinka retai ir tuoj repčiuotis pradeda. .. Stasy, drošk malkų atnešti... Tu irgi geras... Vieną visai nakčiai palikai... lyg našlę. — Mama! Ir tu manei, kad aš galiu... galiu šitaip.. . — 0 ką, gal tu ten, Kazachstane prie jos ne buvai. . . Ar per ketverius metus tik akutes ga nei? Imsiu ir patikėsiu... — Na, o ką aš sakiau, dar už krūtų stvėrė... i Šakalys... šakalys... Gaila tavo kaulelių, — pratarė Stasys ir išmoklino pro duris. Joneliui pradžioje net žadą užėmė, bet jis pa- < stovėjo nusigrįžęs, greit susitvardė ir, atlaidžiai ( šypsodamasis, paklausė motinos: — Ar atvažiuosi, mamyte, į vestuves? — Dar klausia, ožkabarzdis... Lyg ne mano ( kraujas būtum... Pro duris įėjo senas tėvas ir garsiai šuktelėJo: — Na, bobos! žuvis užkibo... Laikas virti, Leisk, močia, marčiai pasirodyti... ką moka, O, aš viriau. . ! Kazachstane Jonelis dar didesnių pagaudavo, — atsiliepė Vanda, išeidama į virtuvę, o kada ji pradėjo raitytis rankoves, senukas kląstingai mirktelėjo viena akim sūnui ir pratarė: — Matau. . . matai! sugautą tą žuvelę.. . Ne vėgėlės,, o visos lydekos besama. Visą ežerą dug nu aukštyn apvers. Nebūk ir tu karosas, sūnau. Jonelis nebeištvėrė ir po daugelio metų apsika bino ir pabučiavo tėvą į skruostą. — O dabar tavo eilė, — pratarė, prieidamas \ prie savosios sužadėtinės. — Leisk jau man, tu spėsi dar, — apsikabino anyta marčią ir tvirtai prisispaudė prie savęs.
(Atkelta iš 2 psl.)
Pradžia verčia
rusių pedagogų patarimai, konkreti profesorių ir dėstyto jų pagalba suteiktų studen tams teisingą metodinę studi jų kryptį. Universitetas ruošia tarybi ti įvedant bent trumpą aka- bal apsunkina šefus, kada nius specialistus, kurių, išėjus deminių studijų metodikos jlems yra priskiriama po •, iš aukštosiom mokyklos, laukia kursą, kuriame pirmo kurso ną—du studentus plrmak studentai būtų supažindinami, sius. didelis kūrybinis darbas įvai kaip reikia organizuoti savo Tai, žinoma, nėra vieninti riose liaudies ūkio ir mokslo darbą aukštoje mokykloje, pagalbos forma. Fakultj šakose. Socialistinėje visuome naudotis bibliografiniais leidi komjaunimo biurai priv nėje net eilinio darbininko niais ir bibliotekų katalogais, taikyti vienas ar kitas fon darbas yra kūryba. Todėl ir dirbti su moksline literatūra atsižvelgdami į konkrečias lygas. Viena aišku, praded ir t. t. studentas, išeidamas iš Unitiems studijuoti reikia padl Sprendžiant šį klausimą, ne versiteto į gamyklą, kolūkį, Vyt. CESNAVICIUS gali likti nuošalyje ir studentų mokslo ar kultūros įstaigą, visuomeninės VVU komjaunimo organizacijos, ir komiteto narys, privalo turėti ne tik tvirtą ži- visų pirmą komjaunimo orga EMF V k. studenti nlų bagažą, bet ir išmokti sa nizacija. Reikia prisipažinti, varankiškai dirbti, turėti pro kad komjaunimo organizacija ne viską, kad padėtų tinio ir praktinio darbo įgū padarė pradedantiems studijuoti. Ypač džius. įžymus rusų mokslinin didelės paramos reikalingi, Vertinga naujom kas akademikas A. N. Krylo taip vadinamieji, studental-nevas apie aukštąją mokyklą yra stažininkal, kurie pirmaisiais Nuo šių mokslo metų įsikui metais mokosi neatsi nauja estetinio lavinimo kati pasakęs, kad „mokykla nega studijų traukdami nuo gamybos. Fa ra vadovaujama drg. K. žiūr li duoti pilnai Išbaigtų žinių. kultetų komjaunimo biurai į čio. Tai tarpfakultetinė kated kuriai gali priklausyti visų i Pagrindinis mokyklos uždavi tai turi rimtai atkreipti dėme kultetų studentai. Greta sa pirmakursiams pagrindinės specialybės stud« nys — duoti bendrą išsilavi sį ir teikti čia galės įsigyti dar vie nimą, duoti būtinus įgūdžius, konkrečią pagalbą. Siame dar tai vadovo specialybę. Kati be galima panaudoti Lvovo I. meno ra ruoš šių pagrindinių me vienu žodžiu, pagrindinis mo Franko vardo universiteto šakų vadovus: muzikos, Ii, kyklos uždavinys Išmokyti mo komjaunimo organizacijos pa die šokių ir dramos. Studen priklausantys šiai katedrai, kytis. Ir tam, kuris mokyklo tyrimą. Čia geriausieji vyres tinai turi dalyvauti kuriaii je Išmoks mokytis, praktinis niųjų kursų studentai komjau nors Universiteto saviveik nuoliai idividualiai šefuoja pię: kolektyve. Mokslas truks ke darbas visą gyvenimą jam bus makursius suteikdami jiems vi- ris metus. Per tris metus si praeis visą pagal pro gražiausia mokykla“. sokiariopą pagalbą. Šefai kom dentai ramą numatytą teorinį ir pr Studentų darbo organizavi jaunuoliai yra atsakingi už jų tinį kursą, o ketvirtus met penktame kurse, atli mo klausimų išsprendimas tu šefuojamų pirmakursių moky būdami mąsi, o fakultetiniai komjau praktiką tuose pačiuose koli priklau rėtų didelės reikšmės akade nimo biurai kontroliuoja jų tyvuose, kuriems Universitetą, šie stud minio darbo sėkmingumui. Sį darbą. Toks pagalbos pirma taiBaigę turės dvi sptcialybes. klausimą būtų galima išspręs- kursiams organizavimas nela„T. stud “ i
susimąstyti
l
3
R. OZOLAS »
Mums plojo vengrai žinėjate ir važinėjate", — o kas nors pana galimybę susipažinti su vienos iš daugelio šaus į — „Taip, padaryta nemažai“. Nebus Tarybų Sąjungos tautų menu. tada ir — „Kaip miela! Kaip gražu!“, — o Ir vėliau, kur tik mes buvome — Debre bus pasakojimas apie darbą; darbą, kuris cene ir Budapešte, ir Novgradverioce, ir gimdo grožį scenoje, darbą, kuris skaidrina kurortinėje vietovėje Balotanaliga — visur ir taurina žmonių santykius. viena ar kita forma susilaukėme nuoširdžių Gal būt, bus proga, papasakosiu apie visa ir karštų padėkos žodžių. Gera buvo koncer tai plačiau. Dabar gi, pirmam sykiui, apie tuoti ir jausti, kad tave po kiekvienos die tai pakaks, nes ir kelionės įspūdžiai — tai nos, po kiekvieno šokio su žiūrovu sujungia mūsų darbo įspūdžiai. vis daugiau nematomų, bet aiškiai jaučiamų *** supratimo, pasitikėjimo, draugiškumo, nuo Kada baigėsi visi organizaciniai darbai, širdžios padėkos gijų. Nieko nėra atviresnio, kaip žiūrovas, klausąs koncerto. Įsižiūri į jo kada buvo parengta ir dar ir dar kartą atrepetuota programa, atspindinti mūsų, kaip Ta veidą, jo .laikyseną, ir matai kiekvieną jo rybų šalies pasiuntinių charakterį, kada ke jausmo virptelėjimą, kiekvieną pergyvenimą, lionės bilietai jau gulėjo kultūros klubo sei žiūrovo veidas tau tuojau pasako, ar kon certas jam suprantamas, artimas, ar tu eini fe, atėjo poilsio valandėlė, kuri pasirodė ne mažiau sunki, negu įtempto rengimosi valan teisingu keliu. Ir tikrai, nieko malonesnio nežinau, kaip matyti lengvą lyrišką susimąs dos. Tada bendrame ansamblio susirinkime tymą atliekant „Bernelį tinglnėlį“, rūstų-sumūsų vadovas VI. Bartusevičius pasakė: — Viskas bus gerai. Bus gerai, jei mes sisikaupimą „Buchenvaldo varpuose“, užkre čiantį juoką „Rugelių“ ar „Gaidžio“ metu ir parodysime meną. O meną gi visi supranta. nuoširdžios nuostabos pilną susižavėjimą Man tada pasirodė, kad tai buvo pasakyta ne be pedagogiško takto. ..Klumpakoju“. Tikrai nieko malonesnio, nie E užrašų knygutės kelionėje, žinoma, Tačiau jau po pirmo koncerto Debrecene ko džiugesnio nežinau. Užmiršti tada beveik neišsiversi. O grįžęs vartai Ją, žiuridideliame Vengrijos Liaudies Respublikos iki 45° įkaitusį orą ir kelionės nuovargį, ir nėji tą baisią netvarką, skersai ir išilgai, pieštuku ir rašalu suguldytus žodžius, brūkš pramonės centre, aš prisiminiau vadovo žo instrumentų svorį ir tai, kad dešimtimis kar nius, šauktukus, kurie pašaliniam nieko ne džius ir pagalvojau, kad jie, vis dėlto, buvo ių, skubėdamas — kad tik suspėčiau, kad nesu pasakyti ne tiek pedagoginiais sumetimais, stotų koncertas! — užkulisiuose turi pasi reiškia, o tau atkuria vaizdus ir pokalbius, kiek padiktuoti gilios patirties. mintis ir jausmus, spalvas, net garsus. Geras rengti sekančiam programos numeriui. Nie Nekalbant apie plojimus, kurie betarpiš kas tada nesunku. Ir esi beveik solidaus su dalykas — užrašų knygutė. Čia, beje, ne lyrinis nukrypimas ir nepa kiausiai išreiškia publikos nuomonę, pas mus žiūrovu, kuris koncertui pasibaigus, neišlei tada atėjo Vengrijos Komjaunimo CK, De džia iš scenos, reikalaudamas dar ko nors, giriamasis žodis jos kūrybingai) netvarkai. Užsiminiau apie ją todėl, kad norėdamas per breceno komjaunimo ir miesto komiteto at kas leistų pasigėrėti, paliūdėti, pasidžiaugti, stovai bei žiūrovai pasveikinti ir padėkoti pagalvoti. skaityti kelionės užrašus, turėjau perversti ūž puikų, menišką koncertą, sutelkusį jiems Įsivaizduoju, kokį kūrybinę džiaugsmą daugybę puslapių su pavadinimais, skaičiais, valandomis, rodyklėmis ir kitokiais ženklais, kurie buvo įrašyti dar Vilniuje, ruošiantis* išvykai. Ir susimąsčiau — o šitai ar nepri klauso kelionės įspūdžiams? Be abejo, tai taip pat kelionės dalis. Ir kone pati sunkiau sia. Nežinantis didelio kolektyvo pasirengimo kelionei mechanizmo, gali pagalvoti — žmo nės susideda scenos rūbus, pasiima instru mentus, neužmiršta, žinoma, savųjų lagami nų ir — keliauja! Iš tikrųjų, pasirengimas —pats sunkiausias, juodžiausias ir sudėtingiau sias kelionės darbas. Reikia tuo metu užeiti į kultūros klubą! Sarašai, sąskaitos, bilie tai, transportas, ryšiai tarp įstaigų ir orga nizacijų, įvairaus pobūdžio darbų skirstymas kiekvienam ansambliečiui pagal jo jėgas — visa tai reikalauja didžiulio ir įtempto darbo. Žmonės dirba, naktimis nemiega, o rašo kitąkart toks, kuris anksčiau nė piršto nepa judino ir — „Ak, kaip gražu! Kaip miela! Nuostabu!“ Senai) praėjo tie laikai, kai, pildant kokias nors Universiteto masto anketas, grafoje „Visuomeninis darbas“ negalėjai įrašyti „ansamblis“, „choras“ ar „drama“. Dabar tai laikoma rimtu ir sunkiu visuomeniniu darbu. Tik gaila, kad daugelis vis dėlto dar nežino to darbo kasdieninių sunkumų. Aš tikiu, kad greitai tai bus žinoma visiems ir, žiūrint 'ko lektyvo pasirodymo, klausantis įspūdžių pa sakojimo, niekas neužmirš pagalvoti apie dar Atminimo ženklelis Budapešto šoferiui. bą. Nebus tada pareiškimų, kad — „Jus va-
B
LV 07136
Redaktorius V. DĖNAS M
Respublikos nusipelnęs kolektyvas, Vilniau! Valstybinio V. Kapsuko vardo Universitet studentų dainų ir šokių liaudies ansambli' kolektyvas ir vadovai reiškia gilią užuojaut ŽIVILEI ŽILIŪTEI, jos pylimam tėveliui mirus
OpraH EtaJib
Hioccnoro Tocyfl. yHKBepcMTeTa mm. B. KancyKaca.
*
ik ai 0! ,in ia ai iei it
V kurso žurnalistai reiškia gilią užuojaut savo draugui VIDMANTUI PUPLAUSKiUI, i maniai mirus.
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla.Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 Nr. 02306 «Tapn6HHHc cTyfleHTac» (*CoBeTCKKM cTyaeHT*).
S
turi pajusti vadovai, kada daugiau ar maži Intuityvias žiūrovų simpatijas apibendri kaip tat atsitiko Budapešte, tos pat srit meno darbuotojai. Koncerto — susitikimo Vengrijos komjaunimo CK ansambliu me jų meno vadovas (gaila neprisimenu jo i vardės) pasakė: — Viskas pas jus pajungta vienam tiks ir viskas iki smulkmenų tiksliai) apgalvi Ir choras, ir šokėjai, ir orkestras turi sa veidą, bet jie puikiai jungiami, sudaro v ningą kolektyvą. — Nors jūs, — pasakė » jis mūsų mt vadovui VI. Bartusevičiui, — galėtumėt ti man sūnumi, bet aš daug ko iš jūsų ga pasimokyti. *** Džiugu matyti, kad-darbas, kurį tu dir artimas ir suprantamas tūkstančiams žmon bet dar džiugiau matyti to darbo rezultat Žiūrovų pasigėrėjimas ir plojimai — galutinė koncerto poveikio išraiška. Ge nuoširdų koncertą žiūrovas atsimins labai gai, jaus, kad kažkuo praturtėjo, kas pade gyventi, dirbti, kurti. Mes to nematome juk ne kiekvienas ateis tau padėkoti, — liausią padėka tyliai nešiojama širdyje. I labai norisi tikėti, kad šviesus jausmas lit daug kam. Labai retai apie jį nežinome n koncerto dalyviai. Šia proga noriu papasakoti apie vieną k certą, kuris Įvyko Novgradverioce. Novgradverioce — tarptautinė jauni stovykla. Čia suvažiuoja jaunimas iš Len jos, Vokietijos, Tarybų Sąjungos ir Ver.i jos. Mums atvykus, stovykloje buvo Len jos, Vokietijos ir Vengrijos jaunimo atsto Si vlėtovė — tai tarp kalnų, ant Dunoj: kranto, įsikūręs palapinių miestelis. Jis t savo papročius, tradicijas. Pavyzdžiui, i kas čia nesidrovi atsisėsti prie pietų, prie vakarienės, stalo su maudymosi kosi mu — juk visi savi, visi pažįstami, o o banguoja iki 45° kaitros. Varžyti save i mis kelnėmis, baltais marškiniais su kak raiščiais ar peteliškėmis, būtų tiesiog ncp tinga. Mums, stovyklos svečiams, pradžii tai buvo kiek neįprasta, bet greitai pama me, kad tai) labai praktiška. Koncertas čia nebuvo numatytas, tači išgirdę stovyklos jaunimo pasiuntinių pra mą, atsisakyti negalėjome. Po valandos instrumentais ir tautiniais rūbais jau ėjo koncertuoti. Pamatę estradą, daugelis mūsų nustebo buvo ir tokių kurie pasipiktino: — Ką?! Koncertuoti restorane? (Tęsinys sekančiame numeryje)
ui it<