I------------------------------------
visą sAną puoverau Ahvicnvuires!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
canvBinis sr.či nencas
METŲ BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 19 (1438)
1988 M. GEGUŽES 27 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTIS
KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiifiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiJiiiiiiiiiiinHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiniuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Šiame numeryje:
MŪSŲ KOLEGŲ IŠ JAV STRAIPSNIAI pagal mainų tarp Vilniaus ir Memfio universitetų laikraščių programą Mūsų reikalai
Triušis skrybėlėje per fizikos paskaitą Materijos ir energijos savybių studijos, tai ne pasivaikščioji mas prieš miegą, tačiau Memfio valstybiniame universitete yra profesorius, kuris tai daro taip įdomiai, kad jūsų baimę prieš šiuos dalykus lyg ranka nuima. Daktaras Robertas R. Marši nis, iliustruodamas fizikos reiš kinius ir stengdamasis sudomin ti jais studentus, naudoja įvai riausius bandymus ir „magiškus triukus". Marčinis sako, kad jo 20 metų darbo universitete bei dėstymo metodo šaknys siekia vieną šaltą žiemos dieną Čika goje, kur jis tuo metu trynė vidurinės mokyklos suolą. „Mano mokytoja buvo vienuo lė. Taigi ’ tą dieną ji užvirino vandenį ir supylė jį į galono talpos indą dvigubomis sienelė mis. Aš nieko ir neįtariau, kai ji pastatė indą ant apsnigtos pa langės, tik staiga šis suskilo", pasakoja Marčinis. Jis niekada nepamiršo šio demontravimo bei bandymų, kaip mokymo priemonių, svarbos. „Aš teikiu labai didelę reikšmę ban dymų demonstravimui", sako Marčinis. „Jie „pažadina" stu dentus, sudomina, prikausto jų dėmesį". Maršinio repertuare — triušis, ištraukiamas iš skry bėlės; didžiuliai dūmų ratilai, sklindantys iš kartoninės dėžu tės; „fokusai", kuriais demon
struojamos gravitacijos jėgos, kad ir toks.. . Marčinis stato vieną ant kito (kakleliu ant kaklelio) du 32 uncijų butelius. Tarp jų — dole rio vertės banknotas. Atsilošęs kėdėje, nedidukas solidus pro fesorius visai berniokiškai šyp sosi: „Reikia turėti naujutėlaitį banknotą, o ne suglamžytą, pra kaitu persunktą mokytojėlio do lerį", ir... ištraukia jį. Buteliai nė nekrusteli. „Kasdien susiduriant su visa tos dinamika, būtina turėti ju moro jausmą", prideda. Marčinio jumoro jausmas ir mokymo kurso „iliustravimas" davė vai sių. Diplomantė Džoana Rouz, kuri veda keturis astronomijos laboratorinius darbus, taip susi domėjo fizika, kad įgijo ir jo6 mokslinį laipsnį. „Man reikėjo išklausyti tik dvi temas", sako Rouz. „Bet daktaras Marčinis taip įdomiai jas išdėstė, kad ėmiausi fakul tatyviai studijuoti fiziką". Mar šinis nelaiko savo profesijos „darbu". Fizika jam — „intelek tualinis malonumas". „Man pa tinka tai, ką darau. Man patin ka kasdien bendrauti su kolego mis. Tai labai malonu", tvirtina Marčinis. Nors dabar vis ma žiau studentų renkasi fiziką, kaip pagrindinę specializaciją, tačiau tie, kurie ateina į jo pa-
* Daktaras Robertas Maršinis demonstruoja vieną 1$ savo „triukų" — sudaužo cemento bloką padėtą ant fizikos katedros darbuotojo Džono Dafrono pilvo. Džonas guli vinių „guolyje".
skaitąs, retai lieka nesudominti. „Jei dėstytojas yra savo dalyko entuziastas, jei jis dirba
energingai, studentai išsiugdys teigiamą požiūrį į mokymąsi", sako Marčinis.
Veslis moka piešti karikatūras Tamsiaplaukis 23 metų vaiki nas palinksta prie popieriaus la po. Pasigirsta plunksnos krebž desys — vaikinas piešia pasku tines detales. Tai memfletls Ves tis Telioras Briueris, antrakursis, studijuojantis grafinį dizainą; nors jo tikroji meilė — karika tūrų serijos, „šitiems piešinė liams aš skiriu daugiau laiko, nes noriu tuo užsiimti", sako Briueris. Keverzodamas, o vėliau piešdamas jis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį. Briueris teigia, kad karikatūras piešė jau aštuntoje klasėje. Mokydamasis Braierkresto aukštesniojoje mo kykloje susidomėjo rimtu me
nu — portretais. „Pamažu tai man nusibodo ir aš pradėjau visaip juos darkyti, paversdamas karikatūromis. Ne manau, kad kada nors besuge bėčiau rimtai piešti". Anot Skoto Stančlo, „Comercial Appeai" karikatūristo, ge ras karikatūristas — tai geges dailininkas. Jis puikiai užfik suoja žmogaus judesius, kū no formas. Be to, norėdamas tapti geru karikatūristu, daili ninkas privalo mokėti piešti iš natūros. Paskutiniuosius trejus metus Briueris rimtai atsidavė savo pomėgiui. Kai neuždarbiau ja Cillo restorane ir nesėdi pa
skaitose universitete, tai bute, kuriame gyvena kartu su dviem draugais sėda prie piešimo len tos. Paprastai dar įsijungia tele vizorių ar birzgina radijo imtu vą. Kartais dar prisikviečla žmo nių. „Aš negaliu dirbti be radijo ar televizoriaus. Man būtina, kad mane blaškytų", sako Briu eris. Daugel) temų karikatūroms semiasi iš laikraščių, katalogų, TV laidų. Jis sako, kad kartais sėdint prie piešimo lentos gal voje sukasi šimtai temų, idėjų, o kitąkart galima prasėdėti kiau ras valandas nieko nesugalvojant. „Aš imu popieriaus lapą ir piešiu kurį nors iš savo perso
nažų ką nors veikiantį". Papras tai taip gimsta idėja. Idėjos įkū nijimas popieriuje atima nuo pusvalandžio iki pusantros va landos. „Dažniausiai iškart viską piešiu ir rašau, vėliau jau nie ko nekeisdamas". Briueris teigia, kad karikatūrų piešimas — nebrangus hobi. Vienintelės išlaidos — popieriui ir kai kuriems kitiems reikme nims, pavyzdžiui specialių plunksnų rinkiniui. „Brangiau sias dalykas — laikas, kurį ati ma piešimas". „The Dally Helmsman" karika tūristas Džeisonas R. Terelas mano, kad nupiešti seriją kari
Čia nėra nieko nepaprasto. Teris HOLAHANAS Naujienų redaktorius katūrų, kurias jungia vieningas siužetas — tai menasi „Imda miesi šio darbo, turite apgalvoti visus keturis piešinėlius ir su gebėti išsaugoti „užtaisą" pas kutiniajam. Pora kartų paban džiau, bet matyt, taip seniai pie šiu paprastas karikatūras, kad sukurti seriją jau nebeišeina. Dievaži, žaviuosi žmonėmis, ku rie tai sugeba". 'Briueris pasakoja, kad vienu metu buvo nustojęs domėtis ka rikatūromis. Prie jų grįžti pri vertęs kambario draugas, taip pat karikatūristas. Prasidėjo var žybos. Nusižiūrėjęs ant draugo piešimo lentos naują darbą, Briueris stengiasi nupiešti dar geriau. Savo trečiąjį kambarioką, visai nesidominti karikatūromis
(nukelta į 2 psi.)
2
Tarybinis
The Daily
elmsman AIDS—tai ne maras, sako Nortonas „Padėti žmonėms išvengti AIDS ir užkirsti kelią isterijai, lydinčiai šią ilgą — svarbiausi san. švietėjų uždaviniai", — tei gia daktaras Robertas Nortonas. Nortonas, Teatro ir reginių meno katedros profesorius, ėmė si tyrinėti AIDS baigęs studijuo ti epilepsiją. Jis sako, kad nie kindami sergančiuosius epilepsi ja, turėtume dar labiau niekinti AIDS aukas, kadangi ši liga plinta lytiniu būdu ir nuo Jos miršta daug žmonių. Nortonas, turintis didelę pro blemų susijusių su AIDS tyrinė jimu patirt), neseniai gavo Fulbraito stipendiją AIDS profi laktikai Australijoje. Jis dirbs Pietų Velse, Karališ kojoje Niukaslo ligoninėje, ku riai tenka pagrindinis krūvis, skleidžiant žinias apie šią Ilgą Australijoje. „Kai kuo Australija labai pa-
naši | Memfį ir vldurlnluosius (JAV — red.) pietus,... t. y. čia ne taip katastrofiškai daugė ja susirgimų AIDS, kaip Niujor ke ar Los Andžele", sako Nor tonas. Sis faktas, jo nuomone, su teikia Australijai ir Memfiui „auksinę galimybę“ užkirsti li gai kelią. „Pas mus katastrofa dar nejvyko, taigi, mes galime imtis priemonių, kurios mažų mažiausiai sušvelnins jos padarinius". Anot Nortono, kad tai taptų įmanoma, reikia suprasti, kokia tai liga. Jis pabrėžė, kad AIDS — ne buboninis maras, kažkada siautėjęs Europoje ir vien Ang lijoje nusinešęs 150000 gyvybių. „Maras plito nesirinkdamas aukų, sakysim oru, ir nuūžė per Europą ir Londoną lyg mflko gaisrasf*. Nortono nuomone AIDS skiriasi nuo maro tuo.
kad jam plisti reikia dviejų bū tinų sąlygų: pirmoji — įsiskver bti į kūną, kad ir lytiškai santykiaujant ar naudojantis už terštomis adatomis. Antroji — pakankamos viruso koncentraci jos gautoje dozėje. Laboratorijose virusas buvo išskirtas iš seilių, ašarų, moski tų Išskyrų, bet koncentracija buvo tokia maža, kad vargiai ti kėtina, jog taip galima jį per nešti. „Dėl šios priežasties, sveika tos apsaugos propaganda nema no, kad AIDS galėtų būti perduodamas su seilėmis, ašaromls ar per moskitus. Statistika patvirtina šią išvadą, t y. neužregistruota nė vie no atvejo, kad kas būtų užsi krėtęs AIDS bučiuodamasls, aps pjautas, per prakaitą ar netgi lytiškai santykiaudamas per burną", sako Nortonas.
Geriau pažaiskime golfą! Vieną praėjusio rudens sek madienį Loreta Aseri pirmą ir paskutinį kartą sėdo į balną. Dvidešimt vienerių metų Mem fio universiteto diplomantė lei dosi draugų įkalbinama pajodi nėti išsinuomotais arkliais Selbi Farmze, Memfio užmiesčio par ke. Tai atrodė visai nepavojin ga. tačiau Loreta prisipažino, kad ji smarkiai baiminusis, mat niekada anksčiau nebuvo ban džiusi joti. Tą dieną išsipildė baisiausi jos įtarimai. Loreta, lydima aš tuoniolikmečių Kevino O'Konoro, studijuojančio tarptautinę komercinę veiklą bei Tomo Dyno, komunikacijos priemonių specializanto, nuėjo prie arkli džių. Prie trijulės prisidėjo ir diplomantė dietologe Suzana
Smit, bei jos vyras Edvinas, bu vęs Memfio valstybinio univer siteto studentas. „Jie (Edvinas ir Suzana) įkal bino mane", sako Loreta. ,Jie pasakė, kad čia labai ramūs ar kliai". Visa kompanija lėtai nujojo senu taku, tik staiga Edvino ir Kevino 'arkliai šovė pirmyn, pasakoja Loreta, o kiti trys nu sprendė pasukti nuo tako į tank mę. Loreta tampė pavadžius, mušė arklį, šaukė ant jo, kol jai pa čiai šakos nepradėjo čaižyti vei do. Paklydusi miške, sėdėdama ant gyvulio, kurio nemėgo ir kuriuo nepasitikėjo, nugaros, ji pasigailėjo, kad leidosi į šią iš kylą. Tuo tarpu jos draugų pa dėtis buvo ne ką geresnė. Ke-
Karikatūros (atkelta iš
jie baigia išvaryti iš proto, nųolat teiraudamiesi jo nuomonėa „The Daily Helmsman" išspaus dinta Brluerlo karikatūrų serija vadinasi „Hlghtops". Jo perso nažas vardu Telloras kai kuo panašus j patį Briuerį, kurio darbuose kartais atsispindi rea lūs nuotykiai. Iš pradžių Brluerio personažas buvo šešiollkmetis-septyniolikmetis, bet dailinin kui tai nepatiko. Dabar Teilorui
Taiqi, kartu su Užimu ir Temiu Seikeriu Džimis Svagertas ne teko savo dvasininko titulo.
— penkerl metukai. „1.Būdamas valkas jis gali nuveikti daug daugiau, nei paauglys", tikina Briueris. Jis planuoja Įvesti naujų personažų, — Jau atslrado Stelsi, kuriai Telloras anaiptol neabejingas. Briueris nepiešia jokių „triukų". Jis stengiasi, kad piešiniuose būtų „daugiau jumoro nei linksmybės". Terelui jo darbai patinka: „Jie su prantami ir turiningi". „Tai ar ba pasiseka arba ne", teigia gė rėtas. „Jei nepasiseka, jūs bai
Mama!
vino arklys pasileido link medžio. „Jo neįmanoma buvo sustabdyti", vėliau pasakojo Kevinas. „Kuo labiau aš stengiausi, tuo greičiau ijs šuoliavo". Paskutiniu momentu arklys metėsi į šalį. Nelaimei, šis vifcstelėjimas buvo toks staigus, kad Kevinas išlėkė iš balno priešin ga kryptimi. Jis taip drebėsi že susilaužė rakkad mėn, Arklys riešą. ir tikaulį použ takelio išnyko sūkio „su malonumu manęs atsikratęs". Kevinas grįžo prie arklidžių sutinusiu riešu ir nežmoniškai skaudančia ranka. Iškart už Kevino šuoliavęs Edvinas, iš paskutiniųjų stengėsi išsilaikyti ant arklio, mat jo balnas nuslinko į šoną, ir vaiki nas sėdėjo apsikabinęs rankomis siausiai apsijuokiate". Įsiterpti | karikatūrų biznį balsiai sunku, ir Briueris tai supranta. Bet... „Net jei visi man sakys, kad egzistuoja tik vienas šansas iš milijono, vis dėlto šis šansas eg zistuoja". Stantls teigia, kad šioje srityje labai smarki konku rencija: „šiam darbui visą savo laiką skiria 120 ar 130 redakci jų karikatūristų, o žmonių, pie šiančių karikatūrų serijas dar daugiau". Briueris tikina, kad Jis jau pardavė keletą darbų parduotu vei „Bad Influence", Memfyje prekiaujančiai berankoviais mar škinėliais ir dekoravo Memfio
Kada mes pradėsime valyti mansardą? * Turbūt kai baigsim kitą pavasarinę ruoSą. Kodėl klausi?
Sportininkų netrukus n pašaipų obj
Tačiau nepakanka tik skleisti informaciją. Ji turi būti pritai kyta (vairioms Amerikos visuo menės grupėms: juodaodžiams, paaugliams, pagyvenusiems. Kiek vieną grupę reikia šviesti skir tingai. Nuo pačių grupių prik lauso ir Informacijos apie AIDS efektyvumas. „Aš manau, kad labai neblo Regis, kad sportininkų, gerai gas šviečlamastas programas baigiančių Memfio universitetą vykdo homoseksualistų ir blsekvis daugėja. Metų metus jų bu sualistų draugijos", sako Norto vo tiek mažai, kad iš to nuolat nas. buvo šaipomasi. Daktaras Timas Iš kitos pusės nepakankamai Samneris, pažymėdamas pirmąinformacijos gauna juodaodžiai sias darbo MVU metines, teigia, gyventojai; jos turėtų būti kur kad ši tendencija liks nepakitu kas daugiau Ir skleisti Ją priva si. lo juodaodžiai švietėjai. Samneris, užimantis sportininStudentai, Nortono nuomone, - kų akademinio rengimo centro turi žinių apie AIDS ir gali Jas direktoriaus postą, mano, kad pateikti, tačiau ne itin šios ligos tai pasikeitusio požiūrio i pabaiminasi. „Jiems ji nereali". žangumą išdava. „Atrodo, jog Karina K1DL čia buvo įprasta anksčiau išeiti Korespondentė iš paskaitų. Mes to netoleruosi me", sako Samneris. Tokios pat pozicijos jos laikėsi trejus me arklio sprandą, o kojomis suspau tus dirbdamas Misisipės valsty dęs šonus, kol šakos jo nenušlavė biniame universitete. „Mes vi į dulkes. Edvinas parėjo nu siškai pertvarkėme mūsų pro draskyta kraujuojančia nugara, gramą ir pirmiausia čiupome o čia dar arklidžių tarnautojas tvarkyti dalykus, dėl kurių kal liepė grįžti ir suieškoti pamestą ti patys studentai. Mes reikalau balną. jame lankyti paskaitas, ir pra Likusiai trijulei pavyko išsileidimų nebepasitaiko". krapštyti iš miško ir surasti taPirmaisiais darbo metais SamEdvino ką. Pamatę numestus neris bei jo kolegos įdėakinius nuo saulės, jie suprato, miai sekė futbolo ir vyrų krepkad atsitiko kažkas negero, o labiausiai netrukus sutiko ir patį Edviną., , šinio komandų „smukusių" moksle — pažangu Sugrįžus ir papasakojus visą mą. Ir per šiuos metus jis paki nutikimą arklidžių darbininkams, lo atitinkamai 15 ir 28 procen šie labai nustebo. Pasak jų, tais. Pavyzdžiui vidutinis futbo maždaug tik kartą per šešis mė lininkų balas šoktelėjo nuo 1,92 nesius kas nors numetamas nuo (1987 pavasario semestrą) iki žirgo. Loreta sumetė, kad dabar 2,23 rudenį, krepšininkų — nuo „mažiausiai pusantrų metų nie 1,90 iki 2,43 nepaisant to, kad kas nebus numestas". Sidnėjus Adkinsas už nepažan Galbūt kitąkart visi jos pa gumą turėjo prašytis išleidžia klausys. Užuot jodinėjus Loreta mas akademinių atostogų. siūlo žaisti golfą. „Jei nieko neatsitiks, jis ko Marija M. KORNELIJUS gero dar galės žaisti", sako Sa Redaktorė mneris. Dabar Adkinsui nelei džiama ne tik rungtyniauti, bet ir treniruotis su komanda. universiteto studentų draugijos „Alfa Tau Omega" narių marš Pagal Samnerio programą, ku kinėlius. Dabar ant jų puikuoja rios pagalba pavyko pakelti Mi si Teiloras. Jis tikisi, jog hobi sisipės universiteto sportininkų taps profesija. Kitąmet Briueris pažangumą iki 55 procentų, stu rengiasi pasiųsti savo darbų sin dentai sportininkai skirstomi į dikatui, parduodančiam publika keturis lygmenis, kurie skirtin cijas įvairiems laikraščiams. Iki gai prižiūrimi ir kontroliuojami. to laiko jis tikisi rasti (domes nių savo temos aspektų, nes ru tulioja Ją tik nuo praėjusio gruodžio. „Mano pasirinktasis, pamėgtasis kelias — piešti žmo nėms karikatūras", sako Briue-
priskir laiko kinti, užduol
kiekvi teikti raciją" užsieni
savait grupės naciai
savai!
pei p šimt. nuo t grupė kai i ar ki geria grieti ir išai kia s spoiti vaiki neris. susidu giam iš se sėmės
Su sėkminga prai
Keti SESIL Redakcinio puslapio redaktorė
Nes ir dievas Jau pradėjo. . .
Publikacijomis, kurias ką tik perskaitėte, „Tarybinis studen tas" pradeda bendradarbiavimą su Memfio valstybinio universi teto (1AV, Tenesio valstija) sa vaitraščiu. Kovo dvidešimt tre čiąją nuotraukas ir straipsnius, pasakojančius apie VVU ir pa rašytus mūsų studentų išvydo „The Daily Helmsman" skaityto jai. Mes tikimės, kad tai — ilgai truksiančio gražaus bendradar biavimo pradžia. Prieš kelerius metus vargiai kas būtų patikėjęs tokio bendradar biavimo galimumu. Pernelyg il gai nenorėjome vieni kitų gi liau pažinti, o pažinę sup rasti. Tačiau noras pažinti neužgeso. Ir kai pagaliau pradė jome suprasti, kad esame glau džiai susiję pasaulyje, sudaran čiame vieningą visumą, kad žūti ar išlikti galime tik kartu, kai pradėjome suprasti, kad kon frontacija nėra tinkamiausias san tykių būdas, šis noras įgavo pamatą realizuotis.
iš Mefldeiii tenriji nor __ kad n i* n kopin
lėti
pažini
Mel iii. Daily faty mūsų dam strapi si deniai
vi
univei pro- l<
apr, iomi 'ia i
čia « mo * ii, tavęs * f stygių
iii,’
iš tiki likta ki dė jog niaus Mai to Irti lūs" Me dėlto skaitę čiojon
lūs, t ir liūs,
’’ F sakoi< lėtą,
Pirmosios kregždės iš užsienio Kiemo teatre
angumas
ai) grupei laikas nuo orint įsitipavestas . dar turi rastu pa ties deklalo, kiek praėjusią ketvirtoji trečiosios kontroliuolandas per
4 e/
>p
dvy-
studentų rtąjai gru tei u riasdeĮi pradeda atvirtosios tinęs, kad dėl vieno stangumo, Įveikti — n žaidėju, tvepia to li dažnai I vedžioja ako Sam dine. Kai aais, stens šešios sr rudens ūangumo
u/ kolegos ieiių prenorėtume, 1 mikrosfetj prie I
„The gydamas damajame stralpsHnfio stuVilniaus aprašytos ’iomis mes 'la švieti•l kurie ir pinigų dai, kurie diktatorišjog Vil kai skal dūr.
vidurkį 14 procentų. „Mes deda me labai daug pastangų, kad pakeltume pažangumą ir pasiekė me žymių laimėjimų. Tačiau ne išvengiami ir nuostoliai". Didelį vaidmenį šiame proce se atlieka treneriai. „Tigrų" (vy rų krepšinio komanda — red.) treneriai kiek pakeitė priėmimo į komandą kriterijus, didesnį dėmesį skirdami kandidatų pa siekimams moksle, ir vilioja ne blogai besimokančius studentussportininkus į Memfio universi tetą. „Dabar mes priimame daugiau asmenybes, o ne visus, tinkanj čius pagal fizinius duomenis", sako Samneris. „Aš manau, kad treneriai būtent taip orientuoti. Pažangumą jie laiko labai svar biu veiksniu". Samneris nuo pirmosios darbo dienos stengiasi sudaryti teigia mą nuomonę apie fizinio auklė jimo katedros akademinius lai mėjimus. Jis iš pat pradžių su sidūrė su sunkiu uždaviniu. „Pirmiausia aš susidūriau su fak tu, kad septyniolika futbolinin kų yra ant pašalinimo ribos ar ba jiems gali būti paskirtas ban domasis laikotarpis". Tokių stu dentų dabar liko tik du. Cent ras deda visas pastangas, kad šių studentų-sportininkų pažan gumas pakiltų, tačiau Samnersas mano, kad pagrindinė atsako mybė tenka patiems studentams. „Nuo jų priklauso, ar jie baigs universitetą". Centras, kuris dabar įsikūręs pirmajame Fild Hauzo aukšte, netrukus persikels į naujas 25000 kvadratinių pėdų patal pas, kuriose įrengta kompiuterių klasė, biblioteka bei auditorijos. Statybą numatoma baigti šią va sarą. „Mes tikimės, kad tai taps visai šaliai", sako pavyzdžiu Samneris. Fillpas TJUTORAS Sporto naujienų redaktorius
teikėme jo istoriją, stengėmės aprašyti svarbiausias permainas, o jie... Gal tai ne pirmoji raši nių siunta!" Paskui supratome — pirmoji. Tik skiriasi mūsų po žiūriai j tai, kokie turėtų būti šie mainai, skiriasi jų suprati mas, suformuotas skirtingos gy venimiškos patirties. Mes — „parodėme fasadą", rinkomės „globalines" temas, atitinkamai ir rašėme, jie — iš karto įvedė mus j savo kasdieninį gyvenimą, leido pažvelgti jų akimis. Tokių atradimų bus daug, ir jie pareikalaus nemaža kantry bės, takto, supratimo. Pažinimas — sunkus procesas. Dėkojame mūsų kolegoms amerikiečiams, linkime jiems ge ros kloties. Visų mūsų skaity tojų, kuriems kils kokių nors idėjų, pasiūlymų dėl šio bendra darbiavimo, laukiame redakcijo je trečiadienį 15 vai.
ius“.
dūs, ir vis t ir per bus, gūž ės papaifetą, pa-
camfeiniš scapencas
Pradėjus vykdyti reformas suintensyvėjo ekonominis bei kultūrinis gyvenimas mūsų šalyje. Apie tai byloja ir toks faktas: teatrai pradėjo keistis kolektyvais. Neseniai žavėjo mės Prahos choreografinės trupės menu, na, o Kiemo te atrui švenčiant kūrybinės vei klos 20-imetį, savo atvykimu mūsų Alma Mater teatrą pa gerbė teatro trupė iš Insbruko universiteto, vadovauja ma Fabiano Kameco. Du va karus insbrukiečiai vaidino spektaklį pagal M. de Geilderodės komiškojo absurdo pje sę „Legenda apie didžiąją giltinę". Kiemo teatro žiūro vai karštais aplodismentais ir pavasario gėlių puokštėmis palydėjo svečių meną. Audra SIMAI 1 Y i L
♦ ♦ ♦ ♦
Balys DAŠČIORAS Tarybinės Armijos, kurį laiką dirbo Vilniaus Profsąjun gų taryboje, LTSR Politinių ir mokslinių žinių skleidimo drau gijoje. 1953 m. (stojo j Vilniaus universiteto istorijos-filologijos fakultetą, istorijos specialybę. Baigęs Universitetą, B. Daš čioras nuo 1958 m. dirbo TSKP istorijos katedros vyr. laboran tu, kabineto vedėju, vėliau isto rijos fakulteto visuotinės istori jos katedros laborantu, o nuo 1964 m. rugsėjo 1 d. iki pasku tinių savo gyvenimo dienų — šios katedros vyr. dėstytoju. Jo (domios ir turiningos senovės is torijos paskaitos skatino studen tų kūrybinius ieškojimus, sieki mą giliau studijuoti istoriją ir kultūrą. B. Daščioras paskelbė nemaža mokslinių straipsnių, o 1983 m. sėkmingai apgynė istorijos moks lų kandidato disertaciją „Lietu vos ir Vokietijos ekonominių santykių raida 1919—1929 m.**.
S. m. gegužės 22 d. staiga mi rė ilgametis Vilniaus V. Kap suko universiteto istorijos fakul teto visuotinės istorijos katedros vyresnysis dėstytojas, istorijos mokslų kandidatas Balys Daščioras. Balys Daščioras gimė 1928 m. lapkričio 25 d. Rokiškio rajono Ragelių kaime valstiečių šeimo je. 1952 m. paleistas j atsargą iš
Balandžio mėn. filologijos fakultete vyko sąjunginės olimpia dos „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" respublikinis turas. Geriausi LTSR Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fa kultetų, Šiaulių ir Vilniaus pedagoginių institutų bei Universite to studentai, pažiūrėję Kiemo teatro spektaklį „Giedok, kad esi"
„Giedok, kad esi... (ar tylėk, kad esi)?“ Žmogaus atėjimas i ši pasau li ir išėjimas iš jo.. . naivus pa tiklumas. nežinia ir stalgus, bet neryškus, lt blyksnis suprati mas. jaunystės džiugesys ir graudokas rudens susimąstymas, meilė Ir viltis. . . Kas tai? Ko daugiau — giedojimo ar tylos? Kas yra tas giedojimas, ir kas yra toji tyla spektaklyje? Sceninis paveikslas atsiveria iš lėto, atsargiai. Graudoka M. K. Čiurlionio muzika, paslaptin ga šviesa, lubu skliautas ir pa mažu išryškėjantis lango — sim bolinio gyvenimo slenksčio vaiz das — visa tai sujungta i vien tisą erdvų — mitologizuotą pa saulio pradžios, o gal Ir kiek vieno žmogaus gimimo vaizdą: atsiveria langas i pasauli — žmogus išeina gyventi. Nuo čia turbūt ir prasideda konkretus sceninis veiksmas — ėjimas per gyvenimą Giedančios per am žius (akt. V. Koševaja) akivaiz doje. Spektaklio autorius pertei kia žmogaus santyki su pasauliu Įvairiais jo gyvenimo periodais — nuo ankstyvos Jaunystės iki pat mirties per moters paveiks lą. Galbūt tuo norėta pabrėžti moteriškąjį visos gamtos o ir pačios gyvybės pradą? Kiekvie na jų. pravėrusi gyvenimo lan gą sutinka Amžinybe — savo tiška teisėja ir personažą. Jau nystės džiugesys nepatirto lau kimas. meilės kvaitulys ir pra radimo nuojauta, rodos tuoj Įsuks tave l užburtą o gal ir pražūtinga ratą, bet Giedančios per amžius šilta ir mylinti ran ka nuramina: „Ciubėk. regiu, gyvybė švie čia. . .“ Malonu klausytis, kai jauti gyvą aktoriaus širdį, o to. ma nau. užteko akt. D. Mlchelevlčlūtel. nors didelis noras pro tarpiais Ir nunešė ją j išorini jauduli. . . Ko gero, vienas Iš sudėtin giausių paveikslų — tai Gie danti vasara. Tai artėjanti gy venimo branda, skaudus susi mąstymas. vėlgi amžinas meilės ilgesys Ir tikėjimas. . . Vargu ar teisingai kuriamas paveikslas. Kas čia svarbiau — gilus susi kaupimas. skaudi. iki kraujo Išgyventa gyvenimo drama ar išorinis t. y. suvaidintas dra matizmas? T. y., kas artimiau Just. Marcinkevičiaus poetiniam pasauliui? Netikrumo Įspūdį mi nėtoje spektaklio vietoje sustip rina ir. manyčiau, ne visai tiks liai Išspręstas išorinis vaizdas — aktorės kostiumas neatitinka spektaklio stilistikos. Ko gero, giliausią įspūdi pa lieka spektaklio pabaiga —
bendravimas tarp Giedančios rudeni, ir Giedančios per am žius. Branda Ir Amžinybė, žmo gaus gyvenimo ruduo, artėji mas l mlrt|, t. y. | pačią Amži nybę. Kas tai? Ėjimas „bedugnės pakraščiu“? Ėji mas „vakarop“? Nežinoji mas ar dar moki gyventi, o gal tokia pat meilė, tik tyles nė. gilesnė? Man atrodo, kad akt. V. Mickevičiūtės Ir V. Koševajos duete buvo tikras ben dravimas. būtent. Išgyventas tas tylėjimas, kurio taip trūko pradžioje. Juk Just. Marcinke vičiaus poetinis pasaulis ypa tingas. Tai ne rėkianti publicis tika ne jausmų draskymas, anot V. Šekspyro, ir ne verkš lenimas. Tai gilus ir be galo subtilus pasaulio Ir žmogaus vienovės suvokimas. amžino Gėrio, amžinos Meilės ir Tikėji mo pajautimas. „Tai ką gražiau sio. o galbūt Ir pikčiausio turi me. dažniausiai po tyla slepia me. „Dainuot galima ir be žo džių". Man atrodo, šita poeto mintis turėtu tapti spektaklio leitmotyvu. Būtent tylai Ne tuš čia o Įtempta, sklidina nerimo; paslaptingo virpulio ir užliejan čios palaimos. . . Toks vra spek taklyje ėjimas | mirti —ištirpi mas gamtoje, vardan naujos gy vybės atėjimo, vardan amžino Gyvenimo. . . Tokia Ir finalinė išėjimo scena, tarytum ėjimas I Kalneli (gal mitologizavlmo pėd sakas?). Lyg pasitraukimas ten. anapus lango, kuri užveria Am žinybė. Tokia ir paskutiniųjų žodžiu muzika: „Ką aš galiu pasakyti.. .“ Taigi, kas svarbiau — giedo ti. kad esi. ar tylėti, kad esi? Turbūt ir viena Ir kita, svarbu kaip mes tai suprasim. . . Šiek tiek apie spektaklio kal bos kultūra. Sceninis vaizdas, garsinis fonas, apšvietimas, kos tiumas — visa tai nedaloma, to dėl negalima nekreipti dėmesio 1 atskirus komponentus o ypač 1 kalba. Tai ne tik liaudies bet ir profesionaliu teatru bėda — pernelyg tylus kalbėjimas (kar tais neišgirsti gal ir paties svarbiausio žodžio), netaisyklin gas priebalsių (ypač š. ž. s) ta rimas. balsių liginimas Ir nu kandamos galūnės. . . Nesinorėtų baigti recenzijos kritinėmis pastabomis. juolab kad ir gero darbe nemažai. Svarbiausia — gyva kraujuo janti širdis ir noras išsakyti tai. kas skauda. Giedoti, kad esi. ir tylėti, kad esi. . . Audronė NORKUVIENE, Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, V k.
Kolegos, bičiuliai! Gedimino pilis ir pilies kalnas lydi kiekvieną iš mūsų nuo pat vaikystės kaip Vilniaus ir visos Lietuvos simbolis. Daugelį am žių pilis stovėjo priešų nenuga lėta. Iš čia mes sėmėmės ir se miamės kantrybės, stiprybės, meilės Gimtinei.
Tačiau laikas negailestingas. Nunyko ne tik pilis, bet ir kal nas nepajėgė atsispirti laiko tėJonei. Paruoštas Gedimino kal no šlaitų tvirtinimo projektas. Jam kuo greičiau įgyvendinti reikalingos ne tik lėšos, bet ir mūsų rankos. Daug rankų.
Ne kartą skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Vil niuje ir Rygoje. B. Daščioras aktyviai dalyva vo visuomeninėje veikloje. Jis buvo nuolatinis kurso vadovaą istorikų metodinės komisijos na rys, Lietuviškosios tarybinės en ciklopedijos mokslinis konsul tantas senovės istorijos klausimalsi LTSR „žinijos" draugijos narys. Visas šias pareigas jis at likdavo nepaprastai kruopščiai ir sąžiningai. B. Daščioras buvo labai darbštus, pareigingas ir pulkus pedagogas, reiklus sau ir kitiems. Šviesus Balio Daščloro, princi pingo dėstytojo, reto kuklumo ir takto žmogaus atminimas il gam išliks jo bendradarbių, stu dentų ir visų j| pažinojusiųjų širdyse. Istorijos fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizacijos, visuotinės istorijos katedra
pagal Just. Marcinkevičiaus eiles, (rež. R. Venckus) per pusant ros valandos turėjo parašyti šio spektaklio recenziją. Vertinimo komisiją sudarė minėtų respublikos mokyklų dėsty tojai, literatai ir kalbininkai. Spausdiname du iš, komisijos nuo mone, geriausių rašinių.
Spektaklis— neregys ar brolis? Kiekvienas veiksmas, potyris judesys inspiruojantis žodi, su sikaupimą minties stebėjimą, plečia žmogaus buvjmo erdvę. Izoliuojamas! nuo banalios esa ties peržengiama, veržiamasi l transcendencija. Atskiriant savo asmenini „aš“, nuvargintą kas dienybės utilitarizmo daiktų su vokimo ekonomijos (mąstau pa viršių) — „patiriamas“ išgyve namas paveikslas, knyga, spek taklis. žadinama tai. „kam net vardo nėra“, piėšiama suregė jusi atminties luoba, kalbant su savimi Ir savyje. Taip mąstytume apie Just. Marcinkevičiaus poeziją, inter pretuojamą Vilniaus universite to teatro spektaklyje „Giedok, kad esi" (kompozicijos autorius ir režisierius — Lietuvos TSR kultūros žymūnas R. Venckus), tačiau ne apie pati spektakli. Sunkiai ir banalokai vartomi ja me poezijos klodai, tampantys tik aktorių individualybių var gana imitacija suprofanuojama tai. kas rodos, turėtų skambė ti tyliai susikaupus. atsiranda lemtinga spektakliui opozicija — „veidu | žemę“ (Just. Mar cinkevičius — „veidu 1 dangų“). Veidu | žemę — ir Giedanti vasarą (A. Kalasauskaitė). ir Giedanti rudeni (V. Mickevičiū tė). ir Amžina giedotoja (V. Koševaja). perdėtai isteriškai, su moteriška egzaltacija debiutuo jančios; „Pasaulis vis dar noks ta manyje. ..“ Būtų gerai kad Jis nors truput) subręstu, kad vietoje moters Isterijos Istorijos mes pajėgtume pajusti Just. Marcinkevičiaus poezijos dvasia, kuriai paminėti bruožai yra tie siog svetimi. Gyvasties skaudu lys. naivi saldžiai patetiška ei lėraščio gyvybė skleidžiasi Gie dančios pavasari (D. Mlchelevlčlūtė) balse. Jos trapoka elgse na veiksena scenoje gali kelti ir šypsnį bet yra artimiausia poeto kūrybos širdies ritmui, los klausiančiai ir klausančiai sielai D. Michelevlčlūtės ne-vaidyboje dar gyvas nelaimingas klausimo esimas (laimingi ku rie neklausia. ..“). priklausymo atradimas („priklausydamas randi save. . ."). Tačiau toks jau nos vaidintojos apibūdinimas man rodos teisintų ir kitas ak tores: nėra lengva šiuolaiki niam žmogui atsikratyti prik lausymo baimės (priklausau ko lektyvui. profsąjungai, komjaunimul. pagaliau plačiajai tėvy nei) pastangos atsiskirti nuo jo atskirti save nuo šitokios for maliai (teisintos (Ir pateisintos)
priklausomybės. Dabartinio su bjekto jausena ir formuojasi to kios nuolatinės baimės ir atsis kyrimo akistatoje. todėl Just. Marcinkevičiaus kategoriškas Imperatyvas („Turi Iškentėti namus. ..“. „Kai ieškos tavęs gimtinė, tu pašviesi jai savo rankom. . .“) jam visiškai sveti mas. Dėl to ir nepalustą aktorių toji gimtinės (ne plačios tėvy nės) semantika, kuri turėtu bū tl viena Iš svarbiausių spektak lio grandžių. Juk nuo Maironio Tėvynės Just. Marclnkevičus grįžta prie Gimtinės, nes tik to kia sąvoka dabar įmanoma. Filosofiškai mąstant, neapkal tinama lieka ir gyvybės skau dūlio (gyvybės graužaties) iste riška interpretacija. Aktorėms belieka įsitempus šaukti: .Ir skauda skauda gyvastį nakčia" nes mūsų pasaulis seniai serga žmogumi. jo prieštvaninėmis nuotaikomis, skausminga nejau tra lame nebetelpa nei „džiau gsmo avinėlis", nei „atslverian tls ašaros langas“. Keistas įspūdis: tarsi eilėraš čio erdvėje Išnyktų pati spėk taklio erdvė (užsimerkiu ir gir džlu net nesinori stebėti vaidin toju nenatūralaus judesio. Įfor minto visiškai netinkančiais ryš kiais storo audinio drabužiais). Just. Marcinkevičiaus panteiz mas ryškiu daiktų pasaulis ir štai šitie rūbai — kaip linas ir sintetika rėžianti aki. kaustanti ir kartu ironizuojanti (yra tik tai. kas netikra). Apskritai poe to daiktų vardų žinojimas, kai daiktą patiriu tik JI pavadinda mas aiškiai kontrastuoja su funkcionaliu, bet netikru sveti mu aktorėms scenos apstatymu. Durys, langas atsiveriantis 1 ke lią. i gyvenimą („gyvenimas kaip avinėlis“). Mitinė pradžia ir pabaiga gamtos ir žmogaus vienybė Jų buvimo ciklu analo gija? Atsivėrimas priklausymas? Atsakyti nenorėčiau tik žinau, kad aktorių prisiglaudimai prie kolonų, jų apkabinimas (OI „gy venimo švelnus prisiglaudi mas. .."?!). šnlurkščlojimas etc. — tai mūsų „aš“. Kažkokios bū ties (anot A. Šliogerio) atribu tai Nesugebėti su šituo „aš“ Ištirpti „mes" nesugebėti marclnkevičiškai melstis (malda— ašara—gamta—dievas) — tai simptomiškas tos būties vaizdas, žinau, kad šio neregio spektak lio niekados nepavadinčiau bro liu.
Mes, Vilniaus Valstybinio Pe dagoginio instituto istorijos — pedagogikos fakulteto studentai kreipiamės į Vilniaus komjau nuolius, darbo kolektyvus, visos Lietuvos akademinį jaunimą su pasiūlymu: kiekvienam atidirbti kalno tvarkymo darbuose bent po vieną dieną. Tikimės, kad mūsų kreipima sis neliks be atsako. Sutvarkytas
kalnas bus puiki dovana Tary bų valdžios atkūrimo Lietuvoje 50-mečiui. Seniausios šalyje Alma Mater studentai, mes tikimės, kad Jūs palaikysite studentiškas tradici jas ir aktyviai prisidėsite prie šio kilnaus darbo!
Artūras TEREŠKINAS VU III kursas
WPI lstorijospedagogikos fakultetas
4
Tarybinis studentas
1988.0527
Sportas
SNO kultūros dešimtmetis Alg. KRYGERIS 1988 m. sausio mėnesio pir Baigęs studijas Universiteto filologijos ir teisės fakultetuose, mąją dieną prasidėjo Suvieny stažuotę Varšuvos tarptautinių santykių institute, dirbo LTSR tųjų Nacijų Organizacijos Kul valstybiniame radijo ir televizijos komitete, redaguodamas radijo tūros dešimtmetis. laidas apie Rytų Europą. Šiose laidose dvejus metus buvo transliuojamas skyrius „Vilniaus universitetas Ir žymiausi pa 1986 m. lapkričio 12 d. Suvie saulio mokslo centrai“. Tai buvo įdomiausia pažintis su žymiau nytųjų Nacijų Organizacijos Ge siais universiteto mokslininkais jų darbais, pavyzdžiui VFR Mainco Mokslų Akademijos nario korespondento, Milano kalbi neralinės Asamblėjos 41 sesijos ninkų draugijos nario, Lietuvos Mokslų Akademijos tikrojo na-, Antrajame komitete valstybių, rio. Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo, respublikos valsty kurias vienija Grupė 77, vardu binės premijos laureato, baltų filologijos katedros vedėjo pro Jugoslavija pasiūlė rezoliucijos fesoriaus Vytauto Mažiulio apybraiža apie estų kalbininką aka demiką Paulių Aristę. Universiteto teisės fakultete skaitė tarp ,.Paskelbti pasaulio kultūros de tautinės teisės paskaitas. Paskaitas apie Suvienytųjų Nacijų Or šimtmeti" projektą. ganizaciją skaitė visuose Pabaltijo universitetuose. | klausimą „Ar nemanote, kad rašyti Universiteto laikraščiui neprestižinis Atsižvelgdama į Kultūros po dalykas? “ atsakė: litikos pasaulinės konferencijos, — Ne. Aš pats skaitau SNO universiteto Japonijoje studentų laikrašti. Ja™ rašo žymiausios šių dienų mokslo žvaigždės pa įvykusios 1982 m. Mechike, re saulyje. komendaciją, UNESCO pasiūly mus, remdamasi SNO Ekonomi tmečiui prasidėjo (lemai. ministrų konferencijų rekomen nės ir Socialinės Tarybos 1986 Apie Kultūros dešimtmečio ei dacijas bus atlikti šie tyrimai: i) m. liepos 23d. rezoliucija 1986/ gą informuoja UNESCO reikalų aukštojo mokslo vaidmuo, sau 60, Suvienytųjų Nacijų Organi nacionalinės komisijos. UNES gant kultūros vertybes ir skati zacijos Generalinė Asamblėja 41- CO, kuri pernai atšventė 40-me- nant kūrybą Europos šalyse, 2) ojoje sesijoje rezoliucija 41/187 tį, Kultūros dešimtmečiui finan universitetų veikla, ugdant kul paskelbė 1988—1997 metų lai suoti vien tik per 1988—1989 tūrą Lotynų Amerikos ir Karibų kotarpį „Pasaulio kultūros de metų laikotarpį skiria 14,5 mili baseino valstybėse, 3) aukštojo šimtmečiu, kuris rengiamas po jono dolerių. UNB9CO koordi mokslo vaidmuo, ugdant ir Suvienytųjų Nacijų Organizaci nuos Suvienytųjų Nacijų visų skleidžiant kultūrą Azijoje ir jos ir UNESCO egida". Generali šešiolikos specializuotųjų orga arabų šalyse. Margo institutas nė Asamblėja, paskelbdama Su nizacijų veiklą per visą Kultū (Šri Lanka) tirs sąlygas, fialanvienytųjų Nacijų Organizacijos ros dešimtmetį. kias įgyvendinti kultūros ugdy Kultūros dešimtmetį, patvirtino Kartą per dvejus metus Su mo projektus, suvienijus visų keturis jo tikslus: 1) akcentuoti vienytųjų Nacijų Organizacijos socialinių jėgų pastangas. kultūros aspektus, siekiant so Generalinis Sekretorius per SNO Vienas įdomiausių Dešimtme cialinės pažangos, 2) patvirtinti Ekonominę ir Socialinę Tarybą čio programos ^Kultūros verty ir praturtinti kultūros savitumą, pateiks SNO Generalinei Asam bės šiandien ir rytoj" uždavi 3) aktyvus visuomenės dalyva blėjai pranešimą apie Kultūros nių — kultūros raidos tyrimai. vimas, ugdant kultūrą, 4) stip dešimtmečio eigą. Jų dėmesio centre — analizė rinti tarptautinį bendradarbiavi Apie Kultūros dešimtmečio evoliucijos, pasikeitimų gyveni mą kultūros srityje. poveikį liudija kai kurių trečio me ir kultūroje per laikotarpį Pagrindinė Dešimtmečio kon jo pasaulio valstybių projektai iki 2000 metų. Sukurta didžiulė cepcija — kultūros poveikis vi bendradarbiauti pagal dvišalius, komunikacijų sistema. Vis daž soms sritims, siekiant socialinės daugiašalius susitarimus ir tarp niau kasdieniniame gyvenime pažangos. Svarbiausias Dešimt regionų keistis kultūros vertybė žmonėms tenka susidurti su ki mečio bruožas — padidinti kul mis. tomis kultūromis, atskleisti kitas tūros vaidmenį kiekvieno žmo Pagal dešimtmečio programą meno vertybes, stebėti nepažįs gaus ir visuomenės gyvenime „Kultūros vertybės šiandien ir tamas elgesio formas ir šitaip visose pasaulio šalyse. Ryškiau rytoj“ renkama ir apibendrina pažinti visą žmonijos įvairovę. sias pavyzdys — Dešimtmečio ma informacija apie santykius Programoje „Kultūros vertybės programa „Kultūra ir ateitis", tarp švietimo sistemos ir kultū šiandien ir rytoj" ypatingas dė kuriai finansuoti numatyta 965 ros ugdymo strategijos. XX am mesys skiriamas naujoms kultū milijonai 400 tūkstančių dolerių. žiaus antrojoje pusėje švietimas, rų raidos, jų sąveikos ir žmonių Kultūros ugdymas — tai ryž be abejonės — pripažinta vi mąstymo sistemoms ir proce bus aptarti tingi visų tarptautinės bendri suomenės pažangos sąlyga. Pir sams. Šie tyrimai de specialiame simpoziume. Pavyz jos narių veiksmai ir aktyvus maisiais dvejais Kultūros dalyvavimas. Suvienytųjų Naci šimtmečio metais (1988—1989) džiui, Jugoslavijos, kurios lite jų Organizacija Generalinės UNESCO išleis knygas „Švieti ratūra, kinematografija, teatras, prognozė iki muzika žinomos visoje Europo Asamblėjos 41-ojoje sesijoje pa mas Europoje: ragino visas valstybes, tarptauti 2000 metų", „Švietimas Lotynų je, o Belgradas — tarptautinis nes tarpvyriausybines ir nevy Amerikoje ir Karibų baseino ša kultūros centras, daugianaciona 1977—1983 riausybines organizacijas, visą lyse", „Raštingumas pasaulyje: linėje visuomenėje „Alfa metais buvo parengtas kultūros Suvienytųjų Nacijų Organizaci tikslas — 2000 metai", politinis modelis, kurio pagrin jos sistemą aktyviai dalyvauti, 2000 metai". Kultūros dešimtmečio pradžio das — savivalda. Tokio kultūros siekiant įgyvendinti Kultūros dešimtmečio programą. SlNO je Europoje bus surengtos eks politikos modelio nėra nė vie Generalinės Asamblėjos rezoliu pertų konsultacijos apie naujas noje kitoje pasaulio šalyje. Ju cijoje 41/187 akcentuojama, kad tendencijas, rengiant švietimo goslavijos kultūrai būdingas pliu laisvė viena svarbiausių varomųjų jė darbuotojus, kad ypatingas dė ralizmas, garantuojama vi gų, siekiant įgyvendinti Suvie mesys būtų atkreiptas į kultūros ugdyti nacionalinę kultūrą nytųjų Nacijų Organizacijos aspektus. UNESCO Vykdomoji soms tautoms, tautybėms ir et Jugoslavija Kultūros dešimtmečio tikslus — Taryba pasiūlė 1990-uosius pa ninėms grupėms. valstybių nacionalinės pastangos. skelbti Raštingumo metais. Per keičiasi kultūros vertybėmis su visuose šimtu valstybių. Pasirengimas Suvienytųjų Na Kultūros dešimtmetį Pabaiga kitame Nr. pagal švietimo cijų Organizacijos Kultūros dešim- kontinentuose
Muzika
„Talking Heads“ vaizduojamasis menas muzikoje Bekompromislnls stiliaus grie žtumas sudarydavo kankinamai intelektualios įtampos aplinką, neleisdavo prasiveržti emoci joms kuo paprastai pasižymi rokas, žiūrovai iš koncertu išei davo ne emocionaliai išsikrovę, o greičiau atvirkščiai — susijaudi nę. susimąstę. Kai grupės prodiuseriu tapo Brajanas Eno (Brlan Eno), ..Tal king heads“ muzikinis stilius ėmė keistis. Pamažu buvo Įjun giami nauji muzikiniai elemen tai. taip pat ir iš Afrikos bei Artimųjų Rytu pasiskolintas eg zotiškas ritmas. Iš tėvyninės muzikos ..Talking heads“ perė mė sudėtingą sintezatorine kom poziciją ir galingas bosines par tijas — iš šiuolaikinės Ameri kos negru muzikos. Kadangi grupės kompozicijos tapo vis sodresnė,s turininges nės. netgi ..labiau šokamos" — jos paliko artistu studijas ir stu dentu knaipes; Ir griaudėdamos iš radijo imtuvų bei magnetofonų išsiveržė į gatves. Galų gale jų Pabaiga. Pradžia Nr. 18.
muzika tapo tokia sudėtinga, kad visų partijų atlikimui sce noje keturių žmonių neužteko. Todėl grupė pasipildė dar ke liais muzikantais. „Talking heads“ pasirodymai padidinta sudėtimi. Deivido Biorno žodžiais tariant. Įrodė kad muzika ..kaip aš ir maniau, gali tarnauti sielos atsipalaida vimui. Buvo neįmanoma nešokti lai i taktą scenoje. nesilinksminti. Negalima nepatirti pasi tenkinimo nuo tokios muzikos. Štai kur buvo išeitis iš tos ak lavietės j kurią mes patys sa ve įvarėme ir kur mūsų dainos buvo vis didėjančio sielos skaus mo atspindys. Dabar mes atra dome Išeiti iš tokiu nuotaiku ir tai mūsų muzika. Tačiau žino ma. aš supratau tai post faktum. Dabar. pažvelgus atgal. at rodo kad mes iš naujo išradome dvirati". „Talking heads“ kompozicijos atsirasdavo ne kažkokio vieno iš grupės lyderio „kūrybiniu kančių“ keliu. Žinoma neabejo tinai pagrindiniai melodijų mo tyvai priklausb Biornul. tačiau
aranžuotė. . . Posūkiai kūrybole dažnai būdavo netikėti ne tik publikai, bet ir atlikėjams. .Talking heads" likimo taip pat negalima numatyti, kaip ir ju muzikos. Akordeonas ir gita ra su plieniniu pedalu, dainos pripūstos kantri-vesterno stiliaus kurios nuskambėjo albume ,L1ttle creatures“ (Maži sutvėrimai) 1985 m. buvo netikėta naujiena klausytojams, pripratusiems prie grupės .urbanistinių“ garsų. Originali buvo ir Ju 1988 me tais išleista plokštelė ..True stories" („Teisingos istorijos“). Sugebėjimai sujungti nesu jungiamus dalykus, bebaimiškai peržengti ribas, skiriančias ge rą Ir vidutini meną kūrybini brandumą ir komercini pasise kimą. daro Deividą Biorną nau jos muzikos talentu kartos sim bolių. Kartos, kurios atstovai, nerandant geresnio termino, ne vykusiai vadinami postmodernistais. Pagal žurnalą „Amerika“ parengė Darius TARASEVIČIUS
Spartakiada finišavo SPARTAKIADOS JAI — FIZIKAI
SPARTAKIADA FINIŠAVO
Baigėsi beveik 5 mėnesius už trukusi Universiteto dėstytojų spartakiada. Paskutinės vyko šaudymo ir kroso varžybos.
Šaudymas Šiais metais dėstytojai šaudė iš kaprizingumu garsėjančio pis toleto, tad ir staigmenų netrūko. Nelauktai nesėkmingai pasirodė MF ir FUF šauliai (užėmę, ati tinkamai 7 ir 11 vietas), kurie anksčiau pasikeisdami dalydavo si čempionų laurus, o SC dar buotojai, paskubomis surinkę ko mandą, liko paskutinėje, ketu rioliktoje vietoje. Gana nemaža persvara šias varžybas laimėjo fizinio auklėjimo katedra, aplen kusi fizikos ir gamtos fakultetų šaulius. Po šaudymo varžybų komp leksinėje spartakiados įskaitoje susidarė „dvivaldystė": F11F, kaip ir jį pasivijęs FF, turėjo po 64 tšk, po Jų sekė SC (59 tšk.), MF (56) ir ChF (54 tšk.). Tad viską turėjo nulemti kroso var žybos. KROSAS
tesurinko 7 pačių ištvermin giausių fakultetų bėgikus. Gaila, bet nelauktai neatvyko filologai, realiai pretendavę į spartakiados nugalėtojų laurus. O juk varžy bų data buvo iš anksto pa skelbta „T. s.". Tad lauktos ko vos neišvydome. 2 km nuotolį vyrams, nedalyvaujant daugkar tiniam šių varžybų čempionui A. Mickevičiui, laimėjo R. Stai gia (MF). Rimgaudas šiemet pirmąkart startavo kaip darbuo tojas ir gana lengvai nugalėjo, aplenkęs matematiką K. Kar čiauską ir fiziką M. Strumskį. 500 m distanciją moterims pir moji baigė V. Mozūraitė (IF), kitas prizines vietas palikusi A. Jacevič (SC) Ir R. Lukoševlčiūtel (FF). Komandinėje įskaitoje pirmavo FF ir ChF rinktinės (po 77 tšk., bet pirmenybė buvo priteista fizikams, kadangi jie laimėjo daugiau prizinių vietų). Trečią vietą užėmė SC koman da (74 tšk.).
NUGALĖTO
Susumavus visų 7 spartakia dos rungčių rezultatus, paaiškė jo, kad šiemet spartakiados čem pionu tapo fizikos fakultetas (sporto organizatorius J. Kapturauskas). FI1F nedalyvavimas kroso varžybose, be abejo, la bai palengvino fizikų pergalę, bet jos sumenkinti nevertėtų. FF — vyriškas ir vienas sportiš kiausių fakultetų mūsų Alma Mater, o J. Kapturauskas — prityręs sporto organizatorius, šiemet iki galo panaudojęs di deles fakulteto galimybes. Fizi kai šiemet laimėjo net 4 sparta kiados rungtis, o šachmatų tur nyre buvo treti. Siame fakulte te nemažas dėmesys skiriamas ir sveikatingumo grupėms. Antrąją vietą spartakiadoje iškovojo skaičiavimo centro, pir mąkart dalyvavusio savarankiš kai, darbuotojai (sporto organi zatorius B. Birbalas). SC laimė jo šaškių turnyrą, o dar 3 rung tyse užėmė prizines vietas. Tai gi, šio gausaus ir vyriško kolek tyvo ir jo sporto organizatoriaus debiutą reikia laikyti labai sėk mingu. Manau, kad šio kolekty vo ateityje laukia dar didesnės pergalės. Nelauktai, bet visai pelnytai trečiąją vietą užėmė nedidelis chemijos fakultetas, vadovauja mas nusipelniusio veterano doc. N. Karvelio. Prizinę vietą che mikams šįkart nulėmė pavyzdi nis organizuotumas ir mokėji mas išnaudoti varžovų taktines klaidas. Po šių fakultetų žengia MF, FUF ir MaF rinktinės. Kiti fa kultetai pastebimai atsiliko Ir kovoje dėl prizinių vietų prak tiškai nedalyvavo. Baigiant WU darbuotojų profsąjungos komiteto vardu no risi nuoširdžiai padėkoti mūsų talkininkams, fizinio auklėjimo katedros dėstytojams M. Jadzlnskaltel (stalo tenisas), L. Majorovul (šaudymas) A Blašklui (plaukimas) Ir K. Orentui (krosas), o taip pat katedros vedėjui doc. V. Bimbai už pa ramą, organizuojant spartakia dos varžybas. Vincas LAPINSKAS
Sportas TENISAS Gegužės 5—8 d. d. Vilniaus teniso aikštyne vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų spartakiados teniso varžybos. Šauniai jose pasirodė Universiteto tenisinin kai. Vienetų varžybose pirmą sias vietas užėmė J. Mackevi čiūtė ir S. Vilkaitis, finale įvei kęs savo komandos draugą A. Žuką. Moterų dvejetų varžybo se nugalėjo KKI atstovės Ž. Re kašiūtė ir O. Paldauskaitė. Uni versiteto žaidėjos J. Mackevi čiūtė ir D. Kraujelytė liko ant
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611326, išduotą IF studen-
roje vietoje. Vyrų dvejetų var žybas laimėjo S. Vilkaitis ir D. Tarasevičius. Treti buvo jų ko mandos draugai A. Žukas ir A. Ulpis. Mišrių dvejetų varžybose pirmavo J. Mackevičiūtė ir S. Vilkaitis, finale įveikę D. Kraujelytę ir A. Žuką. Komandinėje įskaitoje komandos pasiskirstė taip: I — WU, II — KPI, III — KKI.
FUTBOLAS VVU — „Aušra 1:3 įvartį mūsų komandai V. Urbonas (PF).
(1:1). pelnė
iei Dainai GOROVIClOTEI, laiky ti negaliojančiu.
Moksllnės Informacijos, bibliotekininkystės katedrų ir žinybinės informacijos problemų mokslinio tyrimo laboratorijos darbuotojai reiš kia gilią užuojautą j. m. b. Genovaitei IVAŠKEVIČIE NEI dėl motinos mirties.
Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto rektoratas, istorijos iakulteto dekanatas, ir visuo meninės organizacijos bei is torijos katedros, mirus ilgamečlul visuotinės istorijos katedros vyr. dėstytojui Baliui DASCIORUI, nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuosius.
Nuoširdžiai užjaučiame grupės draugę Virginiją JAKSTAITĘ, mirus tėveliui. MaF n kurso 2M grupės studentai
Psichologijos specialybės V kurso studentai nuošir džiai užjaučia kurso draugę Eglę DAŠCIORA1TĘ dėl tė velio mirtis.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 1218 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60 Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «Cosercxnū CTyAenT> — opran naprnoMa, penropara, noMBTeTa oMcouoAa, npotJmoMa opAeno* TpyAonoro Kpacnoro snaMenn b Ąp^jkūm napoAoa BuAbnnccKoro ynDepcnrera mm. B. Kancynaca. Bmasidoc. PeAanTop A. Annnrrac. Ha amtobckom nsune.
Redaktorius A. UPSTAS