HKA4 H W ♦T1DEHTE? VKŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
. ,11..
fl \
& / 1 Si i Š 'tS ! ‘L nf; ' ' "
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO PARTINIO BIURO. REKTORATO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 19 (258) 1957 m. ★ birželio 12 d. Trečiadienis.
Žodis abiturientams
d- Universitete iš viso mo kosi 3285 studentai. O 1957/1958 mokslo metais bus priimta 635 studentai. tt Pernai universitetas pa ruošė 562 specialistus. O Universitete veikia 74 moksliniai būreliai, turį 812 narių. O Per dieną vien Bendrojo je skaitykloje apsilanko virš 300 skaitytojų. Universitete veikia 6 centriniai saviveiklos kolekty vai: liaudies dainų ir šokių an samblyje dalyvauja 140 stu dentų akademiniame chore — 160, dramos ratelyje — 30, estradiniame orkestre — 25, dūdų orkestre — 25, vyrų cho re — 50.
Kas žinotina stojantiesiems į universitetą -4 Vilniaus Valstybiniame V. Kapsuko vardo Universitete yra septyni fakultetai: Istorijos-filolo gijos, Ekonomikos, Teisės, Fizikosmatematikos, Chemijos, Medici nos ir Gamtos mokslų. 4- Į universitetą priimami abie jų lyčių TSRS piliečiai iki 35 me tų amžiaus, baigusieji vidurinį mokslą ir sėkmingai išlaikiusieji nustatytuosius stojamuosius eg zaminus. ’ -4 Asmenys, baigę specialias vidurines, priimami į Vilniaus Valstybini V. Kapsuko vardo Universitetą turint įstatymų nus tatytą 3-jų metų gamybinio dar bo stažą, igytą baigus minėtas mokyklas. Nurodytas darbo stažas nerei kalaujamas iš asmenų, atlikusių, baigus specialią vidurinę mo kyklą ar technikumą, tik rąją karo tarnybą. Ir iš asmenų, įtrauktų į 5 proc. specialios vi durinės mokyklos laidos. -4 Asmenys, apdovanotieji, bai gus vidurinę mokyklą, aukso ir sidabro medaliais „Už labai ge rą mokymąsi ir pavyzdingą el gesį”, priimami į Universitetą be stojamųjų egzaminų. Be stojamųjų egzaminų pri-' imami taip pat asmenys, gavu sieji baigus specialią vidurinę mokyklą diplomus su pagyrimu, įeinantieji į duotosios mokyklos 5 proc. laidos ir stojantieji į Uni versitetą pagal savo specialybę. Didžiojo Tėvynės karo daly viai, apdovanotieji baigus viduri nę mokyklą medaliais, o taip pat gavusieji atestatus su pagyrimu priimami į Universitetą taip pat be stojamųjų egzaminų. 4- Stojantieji į Universitetą lai ko stojamuosius egzaminus pri klausomai nuo pasirinktos specia lybės Universitete. a) stojantieji i geologijos, fizi kos ir matematikos specialybes — lietuvių kalbos ir literatūros (raštu), matematikos (raštu Ir žo džiu), fizikos (žodžiu) ir svetimos kalbos (žodžiu); b) stojantieji į chemijos specia lybę — lietuvių kalbos ir litera tūros (raštu), matematikos (io-
Jas, mokslo institutus, į spau dą. Šiais metais priėmimas j Universitetą bus vykdamas pa gal naujas taisykles. Jos sutei kia tam tikras lengvatas žmo nėms, jaa turintiems gyvenimo ir savistovaus darbo patyrimą. Todėl greta ką tik vidurinę mokyklą baigusiųjų abiturien tų bus plačiau priimami į Uni versitetą žmonės, kurie anks čiau baigė vidurinę mokyklą, įgijo gamybinį patyrimą bei atliko karinę prievolę, tarnau dami Tarybinėje Armijoje. Praktika parodė, kad tokie žmonės, atėję į aukštąją mo kyklą, geriau ir sąmoningiau studijuoja, nes turi savarankiš ko darbo įgūdžius. Todėl ypatingai pageidauti na. kar kartu su abiturientais kuo didesnis skaičius jaunųjų darbininkų, kolūkiečių, demo bilizuotų karių, turinčių vidu rinį išsilavinimą, stotų į mūsų universitetą. Komunistų parti jos ir Tarybinės vyriausybės sudarytos visos sąlygos liau dies vaikams studijuoti ir tapti aukštai kvalifikuotais pasirink tos specialybės darbuotojais. Vilniaus universiteto durys plačiai atvertos jums, brangūs Universitete dėsto žymūs jaunieji draugai! ^^■ininkai: prof. J. Matulis, J. Brazdžiūnas, prof. Universiteto Rektorius is, prof. J. Kairiūkštis, J. BULAVAS, roBJ. Balčikonis ir daugelis LTSR MA narys— tų, kurie įneša svarbų indėlį korespondentas mūsų mokslo ir kultūros loyną, kartu auklėdami jaunąją įteligentijos kartą. Tarybų valdžia sudarė puiias jsąlygas studentų mokyuisl ir gyvenimui. Didžioji augumą studentų gauna stienciijas, gyvena geruose bend savo pozicijas. Steigiama aukš ručiuose. Laboratirijos, katoji mokykla turėjo atsverti pa netai papildyti modernia žangių pažiūrų plitimą iš Va larat.ira. karų Europos, kur tuo metu g Visa tai leidžia Universitemokėsi daug lietuvių. Į jėzuitų : ii rubštl plataus akiračio sperankas atiduota akademija bu ^alistLis, kurie greta mokslinio vo viena iš didžiausių viduram pj0Įi praktinio paruošimo pasižiškos reakcijos centrų. 1 liktoje šakoje, gauna gilias Tuo metu Academlja et uni orines žinias iš viso, tarpusaversitetas Vilensis pagal tuo Yje sLsijusio, tam tikros spemetu jam suteiktas privilegijas oasalybbs mokslų komplekso. turėjo du skyrius — filosofijos ‘ Vilįiaus Universiteto auklėir teologijos. Be to, joje turėjo NKniai lėkmlngai dirba įvairiose būti einami ir vadinamieji hu 1 iudįgs ūkio, švietimo, moksmanitariniai mokslai, būtent: LŲ* beiįkultūros šakose. Mediči lotynų ir graikų kalbos, poezi us fakulteto absolventai darja, retorika ir kt. AMojasi sveikatos apsaugos .ir 1773 m. panaikinus jėzuitų __ ediepos mokslų įstaigose. ordiną, bevelk 200 metų tru 'isininkai eina į teismo, prokęs jėzulitinis Vilniaus aukš iratūros, notariato organus, ; tosios mokyklos laikotarpis —Ivokįtūrą, į valstybinį apapasibaigė. Akademija pate Į4- {Labai plati dirva ekoko Edukacinės komisijos (kaip li mist; ms, ypač dabar, per buvo vadinama Žeč iu arkijs pramonės valdymą, Universiteto didysis kiemas tada tei į . jlp reikalingi kiekvie (XIX a. graviūra) pospolitos švietimo reikalų ną >je lūkinėje organizacijoje, komisija) žinion, ir buvo pra Kiekvieną besiruošiantį stu dėti pertvarkymai mokyklos tė adeiint Plano Komisija bei audEs Ūkio Taryba ir bąl dijuoti universitete, tur būt, moksliniame darbe. Vyriausio ant Jįmonėmis, kolūkiais, fi- domina jo praeitis, istorija. O je Lietuvos mokykloje (taip ta —^nsinlais bei prekybos orga- ji iš tikrųjų įdomi ir turtinga. da vadinosi reorganizuotoji ww,-iis. Vilniaus universitetas yra akademija) buvo sudarytos dvi -—•fflGamtininkų — biologų, rė ografų, meteorologų—laukia seniausias unliversitetas Tarybų naujos kolegijos: — fizikos ir dą omui darbas, auklėjant mū- Sąjungoje. Jis praėjo ilgą isto moralinių mokslų, kuriose pir lo- jauūąją kartą, tiriant Lietu- rinį kelią nuo viduramžiškos mą kartą buvo pradėta dėstyti ir >s gamtą ir klimatą, padedant jėzuitų akademijos iki stam medicina, biologija, visuotinė k. 'styti musų socialistinį žemės biausios mokslo įstaigos res istorija. Žymų Indėlį astrono ,-z- T Daugelis Istorijos-filologi- publikoje. Jis savo darbą pra mijai davė prof. Počobutas, s, CĮemijos ir Fizikos-mate- dėjo 1579 m. kaip jėzuitų aka-, sukūręs vieną iš geriausių obatikos fakultetų auklėtinių demija. Tuo laiku Vakarų Eu servatorijų ir organizavęs sėk rba garbingą mokytojų darbą ropoj plėtėsi Ir kilo mokslas, mingus Merkurijaus stebėji “TTresnĮosiose vidurinės mokyk- pažangi tuo metu buržuazinė mus. Jonas Sniadeskls domė 3 kla ve. Kita dalis šių fa- kultūra, ir viešpataujanti Lie josi naujaisiais gamtos mokslą Itetd auklėtinių eina į moks- tuvoje feodalinė klasė norėjo ir technikos pasiekimais. -tyrlįno įstaigas, laboratori- per taukštąją mokyklą stiprinti 1795 metais, Lietuvą prijunVi niaus universitetas, įkur■ar XVI šimtmetyje tik so.0 allfjtinės santvarkos sąlygomis lajai atvėrė duris daroo jaumud Tarybų valdžia pavertė tikrąja nacionalinės taryblTnteligentijos kalve. Vien ■io metais Universitetas riA šė penkis tūkstančius dlpa ■>tų specialistų, kas žymiai visų Lietuvos aukštųjų Dr^Hklų absolventų skaičių ^lazijos valdymo laikotaro
Faktai ir skaičiai
džiu), fizikos (žodžiu). chemijos^ 4- Pareiškimai priėmimo reika(žodžiu) ir svetimos kalbos (žo-^lu į Vilniaus Valstybinį V. Kapdžiu); k suko vardo Universitetą prlimac) stojantieji į ekonomikos irį^mi nuo birželio mėn. 20 d. iki geografijos specialybes — lietuj'.liepos mėn. 31 d. vių kalbos ir literatūros (raštu),Pareiškime turi būti nurodyta matematikos (žodžiu), geografi-J^stojančiojo pasirinktas fakultejos (žodžiu), TSRS istorijos (žo į tas ir specialybė. Pareiškimai džiu) ir svetimos kalbos (žodžiu) L paduodami Universiteto rektod) stojantieji į medicinos irįįjriaus vardu, pridedant sekančius Belota biologijos specialybes — lietuviu Įrdokumentus: ____ ________ D vidurinės mokyklos . kalbos ir literatūros (raštu), ..-ifa fizi baigimo kos (žodžiu). cchemijos (žodžiu)Tjatestato (diplomo) originalą, Ibos (žodžiu). į 2) autobiografiją; ir svetimos kalbos & 3) pasą, karini bilietą (atsar Svetimos kalbos egzaminai £ arba stojant i minėtas specialybes, lai f gos karo prievolininkams) (minėti do komas iš tos kalbos, kuri buvoF prirašymo liudijimą kumentai pateikiami asmeniškai); dėstoma vidurinėje mokykloje. į 4) 4-ias fotografijas (be galvos Be to stojantiesiems i visasaukščiau išvardintas soecialvber| apdaro 3X4 cm dydžio); Didžiojo Tėvynės karo dalyviai pravedamas rusų kalbos mokėji4; mo patikrinimas žodžiu. Gavusį (papildomai, apart minėtų doku teigiamą įvertinimą, patikrinimofc mentų, pristato pažymą iš Karinio patvirtintą iš rezultatai į konkursą (į egzami-L komisariato arba nų rezultatus) neįtraukiami. flrašą. iš karinio bilieto --------- apie dalye) Stojantieji į filologijos (lietu-t vavimą Didžiajame Tėvynės kare; 5) apie .„_i turimą tuvių kalbos ir literatūros, rusųf ■=' dokumentus ---kalbos ir literatūros ir svetimųc praktinio darbo stažą (darbo kny išrašas, įstaikalbų), žurnalistikos, istorijos,! gelės . -------- ,patvirtintas —............ — ,------teisės ir bibliotekininkystės spe-į gos ar įmonės, o kolūkiečiams — cialybes laiko šiuos egzaminus! Ipažyma, išduota, remiantis kol— lietuvių kalbos ir literatūros • iūkiečio darbo knygele ir patviri—m., jr žodžiu), rusų kai-/'tinta kolūkio valdybos, nurodant (raštu bos uui (raštu, atpasakojimas arba; darbadienių skaičių, išdirbtą atdiktantas) TSRS istorijos (žo-į jskirai pačiai metus dviejų metų džiu); stojantieji į svetimų kalbų! ,bė,gyje prieš stojant į universitespecialybes (vokiečių, prancūzų,. 'tą). Darbo stažas apskaičiuojaanglų) papildomai laiko egzaminą' mas rugsėjo mėn. 1 dienai; ir iš svetimosios kalbos; charakteristiką iš paskuti4- Asmenys, gavusieji iš vie-. nes darbo vietos (asmenims, tu no atsakomojo ar rašomojo egza-Urin , nts praktinio darbo stažą), mino nepatenkinamą pažymį, .ipasirašytą administracijos ir vlprie sekančių egzaminų neprilei-- suomeninių organizacijų (koldžiami. Pakartotinas egzaminų skiečiams — kolūkio valdybos ir laikymas, gavus nepatenkinamą^ visuomeninių organizacijų); pažymį, taip pat egzaminų per-U 7) Stojančių į aukštąsias molaikymas pažymiui pakelti nelei-r kyklas ar technikumus sveikatos džiamas. * 'pažymėjimą (forma Nr. 286), už4 Stojantieji privalo atvykti į. pildytą mokyklą aptarnaujančio egzaminus griežtai nurodytu gydytojo arba vaikų ar rajoninės tvarkaraštyje laiku. i.-ligoninės (poliklinikos) aptarnauAsmenys, be pateisinamos prie-, jančio tą teritoriją gydytojo. Be žasties neatvykę į vieną egzami- j to, stojančiųjų sveikata bus tikri ną, toliau prie egzaminų nepri- narna Vilniaus Aukštųjų mokyklų leidžiami. Negalėdamas atvykti į poliklinikoje, egzaminą dėl ligos, stojantysis __ iki egzamino pradžios turi apie I lS gyvenamotai pranešti stojamųjų egzaminų slos vietos. komisijai. 4 Stojamieji egzaminai prave-
IS UNIVERSITETO ISTORIJOS gus prie Rusijos, buvo pertvar kytas ir vyriausios mokyklos darbas. Gavęs pagal 1803 me tų statutą plačią autonomiją, universitetas (Caro 1803 m. IV. 4. aktu Vilniaus vyriausio ji mokykla buvo paversta Im peratoriškuoju Vilniaus univer sitetu) buvo apsaugotas nuo feodalų sauvalės. Visuomeni nio Judėjimo veikiamas, uni versitetas formavosi kaip žy mus mokslo centras. Jo ketu riuose fakultetuose: fizikosmatematikos, medicinos, moralinių-politinlų mokslų ir lite ratūros bei laisvųjų menų — studentų skaičius nuo 470 1811 metais išaugo iki 1066 — 1829 metais. Universitetas garsėjo savo dėstytojais ir profesoriais: istorikais Leleve liu, Onacevičiumi, Danllavičium, filologu Grodeku, gamti ninkais Jonu ir Andriumi Snladeckialis bei Bojanu, mediku Franku, dailininku Rustemu ir kt. Vilniuje buvo domimasi agronomija, technikos vysty musi. Universiteto sienose vei kusios slaptos draugijos, palai kiusios ryšius su dekabristais Rusijoje, laikė savo uždaviniu paversti atsilikusi kraštą priešą, kflnlu. Žymiai išsiplėtė ir sutvir tėjo universiteto ryšiai su kito mis aukštojo mokslo įstaigo mis. Universitetas glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos Mokslų akademija, Charkovo, Dorpato (dabartinis Tartu) ir kt. universitetais. Universiteto auklėtinių tar-
pe buvo žymusis poetas Ado mas Mickevičius, Simonas Daukantas, Simonas Stanevi čius, Motiejus Valančius, Sil vestras Valiūnas, Liudvikas Ju cevičius ir daug kitų. Po 1830 —31 metų sukilimo carinė valdžia uždarė universitetą. Kurį laiką jo vietoje dirbo iš medicinos fakulteto suorgani zuota Medicinos-chirurgijos akademija. Pastoviai velkė tik Vilniaus universiteto biblioteka. Tarybų valdžiai 1919 m. atkūrus Vilniaus universitetą, jis pirmą kartą savo istorijoje tapo visaliaudiniu. Tarybų Lie tuvos vyriausybė su V. Micke vičium-Kapsuku priešakyje iš skyrė 1 milijoną rublių univer siteto darbui. Ponų Lenkijai pagrobus Vii-
darni nuo rugpiučio 1 iki 20 d. 4 Priėmimas j universitetą pravedamas žemiau nurodytais terminais sekančia tvarka: Asmenų, apdovanotųjų aukso ir sidabro medaliais, priėmimas į universitetą vykdomas nuo lie pos mėn. 15 iki 25 d., pravedus komisjai pasikalbėjimą su stojančiaisiais. Asmenims, nepriimtiems į uni versitetą dėl vietų stokos, sutei kiama teisė paduoti pareiškimą į kitą aukštąją mokyklą arba lai kyti egzaminą i universitetą iš vieno dalyko paqal stojančiojo pasirinktą specialybę. Iš laikiusiųjų stojamuosius eg zaminus pirmoje eilėje (be kon kurso) priimami asmenys, turin tieji praktinio darbo stažą pra moninėje Ir žemės ūkio gamyboje arba kitose liaudies ūkio ir kul tūros šakose nemažiau 2-jų metų ir teigiamai parodę save darbe, o taip pat Didžiojo Tėvynės karo dalyviai ir asmenys, demobilizuo tieji iš Tarybinės Armijos ir Ka rinio Jūrų laivyno dalių. 1 likusias vietas priimami as menys, turintieji iš stojamųjų eg zaminų geriausius pažymius. Priėmimas j universitetą vyks ta nuo rugpiūčio mėn. 21 iki 25 d. 4 Asmenims, nepriimtiems i universitetą, dokumentai grąži nami ne vėliau 3-jų dienų, pada vus Jiems atitinkamą pareiškimą. Asmenims, išlaikiusiems stoja muosius egzaminus, bet nepri imtiems į universitetą, išduoda mas, jiems prašant, pažymėji mas, nurodant gautus pažymius iš laikytųjų stojamųjų egzaminų. -4 Visi klausimai, susiję su priėmimu į universitetą, galuti nai sprendžiami rektoriaus, su tinkamai su priėmimo taisyklė mis. -4 Asmenys, priimtieji j univer sitetą, bet iki rugsėjo 10 d. neat vykę be pateisinamos priežasties į užsiėmimus, išbraukiami iš stu dentų skaičiaus. 4- Plačiau apie stojimo sąlygas galima sužinoti Universiteto Mo kymo dalyje.
nių, universitetas buvo pavers tas buržuaziniu, tačiau jame ir toliau buvo tęsiamos geriausios tradicijos, studentai dalyvavo revoliuciniame judėjime. 1940 metais universitetas vėl tapo tarybine aukštąja mo kykla. Jo darbą nutraukė klas tingas fašistų užpuolimas. Okupantai 1943 metais univer sitetą uždarė, padarę vien jo bibliotekai virš 1,5 milijono rublių nuostolio. Po Vilniaus išvadavimo, 1944 metais vėl pradėjęs darbą. Vilniaus universitetas tapo stambiausia respublikos mokslo įstaiga, kur iki šių dienų ver da įtemptas, pilnakraujis gyve nimas. K. BAGARAUSKAS,
- - ■ ■■-rtt’T
pasatam;
M. Počobuto vardo kiemas.
-
Musų laboratorijos
Busimiesiems teisininkams
Jūs kada nors buvote teis nes teisėjais gali būti asme Už tų stebuklų slypi gilesni, labai naudingi dalykai. Jais re mo salėje? Griežtas ir reiklus nys, tik sulaukę 23 metų. miantis, gaminama daugybė teisėjo balsas, prokuroras, ad Įstojusieji, atsižvelgiant į jų kasdien vartojamų daiktų. La vokatas, tarėjai. Jūs širdyje materialinę padėtį, bus aprū boratorijoj studentai išmoksta pritariate teisingam nubaudi pinami bendrabučiu. Mokama, padaryti bent dalį tų nuostabių mui mūsų socialistinės san kaip ir ^same universitete, pakitimų, kurie paverčia me tvarkos ir tarybinės moralės stipendija, o labai gerai besi dieną į alkoholį ir dirbtinį pažeidėjų, žmonių, kurie dar mokantiems — padidinta sti šilką, akmens anglį — Į viso nenori doru darbu prisidėti pendija. Jums dėstys prityrę kiausių spalvų dažus, vaistus, Prle rytdienos laimės kuri- specialistai: doc. Domaševidekanas, jums člus, mūsų mo. sprogstamas medžiagas. Gal ten, o gal kitur, jums skaitys valstybės ir teisės teo Analizinės chemijos labora torijoje studentai Išmoksta nu kilo mintis būti kaip tik tei riją, jūs klausysitės ir vieno statyti, iš kokių elementų susi sėju ar advokatu, tardytoju ar iš žymiausių LTSR istorikų deda ta ar kita medžiaga, ko notaru. Jei taip — paimkite — akademiko prof. K. Jab ,,Kuo būti? Ką studijuoti?” ri degti noras padėti sergal kie, tų elementų kiekiai ten brandos atestatą, įstoti reika lonskio paskaitų. Taigi, drau — klausia ne vienas abiturien člam žmogui. Jeigu kas nol yra. Vienas įdomiausių darbų lingus dokumentus ir atvykite gai, ką domina šis atsakingas, tas. Klausimas rimtas. Į jį rei galvoja pasirinkti šią speciallj — tai nustatinėti nežinomos pas mus į Vilnių, į universi sunkus, bet garbingas darbas, kia rimtai ir atsakyti), nes nuo bę tik dėl „lengvos duonos^ medžiagos sąstatą. Kaip ma tetą. Draugai, mes pageidau- — važiuokite pas mus. Nesi to, kaip bus pasirinkta specia — tai, suprantama, iš jo me n lonu po kelių nesėkmių pačiam tumėm žmonių, jau dirbusių gailėsite! lybė, priklausys tolesnis žmo ko nebus, ir jis atneš tik žalfl R. Žilevičius, atidengti tos medžiagos pa visuomeninį darbą, turinčių gaus gyvenimas ir tai, ko tik padidins ligonių kančia], II kursas slaptį. Žinoma, būna ir nesėk šiokį tokį gyvenimo patyrimą, kią naudą jis atneš visuome Tikras gydytojas išeis tik iš tl mių, kaip ir bet kokiame dar kuris tikrai nori studijuoti ml nei. be. Bet jos tik padidina Neretai sutinki žmonių, ku dlclną, kuris turi palinkint džiaugsmą, jas nugalėjus. ų rie aimanuoja, kad pasirinko šiai specialybei. Fizines chemijos laboratori Mums, daugeliui medi:-ii ne tą specialybę, kad jeigu joje tiriamos medžiagų savy pradėtų studijuoti iš naujo, tai pavyzdžiu yra medicinos moi ? bės fiziniais ir cheminiais me Labai dažnai tenka sutikti met tave apipila klausimais, iii ką kitą rinktųsi. Kas lų kandidatas Pranas Nork® todais kartu. Čia darbas žymiai pažįstamus, draugus iir net liečiančiais dažniausiai mate visiškai tikslesnis, daugiau naudojami klasės draugus, kurie, bai rialinę pusę. Žinoma, kai ku gi kaltas? Aišku, dažniausiai nas. Kas su juo kartu yra dil įvairūs aparatai, kartais labai gę vidurinę mokyklą, dėl rie pasiteirauja ir apie tai, ar kalti yra jie patys, nors iš da bęs, tas visada prisimins k kalta ir aplinka. sudėtingi. Čia tiriami bendri vienų ar kitų priežasčių toliau sunku buvo laikyti stojamuo liesNoriu trumpai papasakoti kaip reiklų dėstytoją, kai reiškiniai, apimą visą chemiją nebesimokė, o pradėjo dirbti sius egzaminus, ar daug rei apie tai, ką aš pergyve nuoširdų vyresnįjį draugi! — tiek organinę, tiek ir neor gamyboje ar įstaigose. Už tai kia mokytis ir pan. A. Vaškelis dirba organines nau, kada man pačiam reikėjo ganinę. chemijos laboratorijoje. reikia tik sveikinti. Bet Aš ir noriu papasakoti apie pasirinkti specialybę. Prisipa kaip žmogų, mėgstantį - -i> Kas mėgstate nepaprastus juos blogiausia yra tai, kad dau materialines sąlygas, kurios žinsiu, kad, stodamas į univer darbą, trokštantį, kad ir 1 tete. Čia studentai savo ranko reiškinius, kas norite gerai iš guma šių draugų atsisako to daugiausia bus surištos su sta sitetą, neturėjau ypatingų po studentai pamėgtų mediko \v mis daro stebuklus, niekuo mokti juos suprasti ir valdyti, liau mokytis, o atsisako daž cionariniu studijavimu. linkių studijuoti mediciną, gal cialybę. neblogesnius už bažnyčios gar kas nebijote darbo (nes che niausiai dėl to, kad pabūgsta Reikia pasakyti, kad į uni būt, todėl, kad gerai neįsivaiz sinamus stebuklus. Nuostabūs mikai turi daug dirbti), studi kažkokių Tad, draugai, prieš pasirii. J tai įsivaizduojamų versitetą atėjau ne iš viduri davau šios disciplinos apim spalvų pasikeitimai, Įvairiau juokite chemiją, — puikų sunkumų, kurie, neva, prasidedarni studijuoti mediciną, riEj ties. Kai pradėjau mokytis, ma nės mokyklos suolo. Baigęs sių formų kristalai, pagaliau, mokslą, išaiškinantį vienų me pradėjau dirbti no nuomonė pasikeitė. Kuo to tai pergalvokite, kodėl jūs stfl sprogimai ir daugelis kitų da džiagų pavirtimo kitomis pa dą kartu su studijomis. Todėl mokyklą, labai dažnai, sutikus dirbantį Raseinių miesto prekybiniame liau, tuo labiau aš pamėgau jate ir ko jūs norite. lykų, kurie taip stebina pašali slaptis! gamyboje pažįstamą ir pradė tinkle. Negaliu girtis, kad dir pasirinktą specialybę. nį žmogų — visa tai chemi A. VAŠKELIS, Medicina reikalauja daug jus kalbą apie studijas, vlsuo- bau ilgai. Po poros mėnesių III kursas kų rankų darbas. GAVELIS V 11 buvau pašauktas atlikti būti daug darbo, Ištvermės. O svar 1953 m. baigęs VVU nos karinės tarnybos. Vėliau biausia — kiekvieno būsimo Medicinos fak. vėl darbas. Pagalvodavau ir mediko širdyje be paliovos tuapie studijas, bet jos pradžio je mane lyg Ir baugino. Ta čiau po metų vis dėlto ryžau si įstoti į VVU stacionarinį Kiekvieną dieną skirtos pirmai pažin dvi savaites „paato dojamos kolektyvui skyrių. Pasirinkau ekonomisto prieš devynias valan čiai, arba, kaip sako, stogauti”. Nepagal kurti. Šia proga aš noriu jums, terializmas, pedagogika, u. įg specialybę. Ją pasirinkau to abiturientai, papasakoti apie nlo kalba. kūrimo vokite, kad žurnalis das universiteto link „kolektyvo įe Grįžtant Iš kol dėl, kad, grįžęs iš Tarybinės mūsų senojo universiteto Fizi pasipila iš visų jo pradžiai”. Išsirinko tai tinginiavo. Oi, ne! ūkio, skambėjo dai Studijuojantiems tikslioj Armijos, dirbau tokį darbą, kos-matematikos fakultetą, kad sius mokslus reikia gero® bendrabučių studen seniūną, parinko jam Daugelis net specia na, nebesigirdėjo Pavyz- „jūs”, nesijautė jo kuris daugiau ar mažiau buvo tie, kuriuos domina tikslieji padirbėti. Nepakanka vien S tų srautas. Ir kuo padėjėją. Po truputį lybę įsigijo. ~ surištas su ūkiu. Sis darbas mokslai iir kurie rengiasi stoti dėti paskaitose ir užsirašinL, arčiau universiteto, pradėjo apsiprasti su džiui, Stepas Navar- kio skirtumo tarp man patiko, ir aš neabejoda- į mūsų fakultetą, rastų atsa dėstytojų žodžius, bet relkiaL tuo šis srautas didė negirdėtomis pavar dauskas ant prėsmo pirmakursių ir antra damas pasirinkau Ekonomikos kymą Į kai kuriuos jiems ky pačiam skaityti vadovėli® ja, o Kutuzovo aikš dėmis ir atpažinti sa buvo nepakeičiamas kursių. Mašinoje bu fakultetą Ir iki šiol esu labai lančius klausimus. o vo tik „seni” drau knygas, nes tik tokiu bud u įį tėje jis virsta Ištisu vo kaimynus. Toks šiaudų krovikas, patenkintas. Įima gerai išmokti savo specffl raudonų kepuraičių kolektyvo kūrimo ke Misiūno šakės išplėš gai. Grįžę pirmakur Mūsų fakultete yra dvi spe lybę. Materialinės sąlygos studen tokią šiaudų siai jautėsi universi Nemunu. Visi skuba. lias be galo ilgas ir davo tams sudarytos geros. Moka cialybės: fizikos ir matemati Universitete veikia studer® Nežinia, masę, iš po kurios tik tete šeimininkais. Jie Vieni susirūpinę, ki nuobodus. mos stipendijos, aprūpinama kos. Fizikos specialybės stu mokslinė draugija, kurioje s3P ti juokauja. Studen kaip būtų buvę to Merijaus kojos tesi- jau nebeklaidžiojo bendrabučiais, veikla studentų dentai suglaustai išeina aukš dentai, dėstytojų vadovauja in Kvalifi koridoriais, ieškoda tai! Ir kur čia „seni liau, bet vieną gra matydavo. valgykla. O jei mokaisi labai padavėjais mi auditorijos. Išsi rašo mokslinius darbus, jufi vilkai”, o kur „jau žią dieną seniūnas kuotais gerai, tai gauni padidintą sti tąją matematiką ir plačiai nag aptaria mokslinėse konferenfc naujieną: prie kuliamosios ta rinko proforgą, kom nikliai", r— neaišku. pranešė ii® pendiją. Pajamas rūbams, ava rinėja visas fizikos mokslo jose. Pamėginkite jūs šian „Ryt važiuojame į po Bitėnas ir Luko jaunimo biurą, įpa Tačiau nemanykite, kad i Ii lynei dauguma studentų užsi šakas. Matematikai nagrinėja dien šiame sraute kolūkį. Ruoškitės!” ševičius: jie įsisma reigojo juos sustaty dirba per vasaros atostogas. įvairias aukštosios matemati sų visi keliai ir takeliai užvefl atpažinti pirmųjų Neapsidžiaugė, nors ginę taip švysteldavo ti darbo planus, ku ti vien knygomis. Mūsų fak>k Žinoma, čia aš kalbu apie to kursų studentus. Var taip pat ir nenusimi šakėmis, kad rugių riuose būtų kuo dau kius studentus, kurie neturi kos šakas ir suglausčlau moko teto studentai domisi vlsorta giai ar jums tai pa nė busimieji žurna pėdai lyg plunksne giau ekskursijų, iš išlaikytojų, o tokiais dažnlau- si fiziką, kurios dėstymas pra verdančio gyvenimo sritimi siseks. Bet pažiūrė listai. .. Kelyje užsi lės perskrisdavo per vykų, susitikimų, pa Jie skaito grožinę literat ir šiai būna atėjusieji iš gamy- sideda II kurse. kite ir paklausykite mezgė šiek tiek arti- tiltelį ir žnektelėda- silinksminimų. Pra domisi sportu, dalyvauja ?r bos. atidžiau, ir, gal būt, dėjo normalų studen Fizikos ir matematikos dis Kalbant apie stojamuosius ciplinos skirstosi į dar smul kulteto ir centriniuose univdi pavyks... Štai kad tų gyvenimą. Greitai egzaminus ir mokslą, rei- kesnes šakas. Matematika — į slteto meno saviveiklos kolik ir tie keturi linksmi busimųjų žurnalistų kia atvirai pasakytl, kad rei- skaičių teoriją, funkcijų teori tyvuose. Dažnai organizuojasir vyrukai, kurie spar kalboje šalia „kolūki kalavimal kasmet didėja, au ją, geometriją, o fizika — į te poilsio vakarai, kur mūsų ;i nių savaičių ” paliki čiai žingsniuoja ir ga. Gamybininkams suteikia orinę fiziką, kietų kūnų fiziką, dentai po įtempto darbo ių apie kažką taip karš mo žodžių, atsirado mos kai kurios lengvatos, bū optiką. Trečiame kurse studen linksmai praleisti laisvalaiki grynai studentiško tai kalbasi, kad net tent: stojamuosius egzaminus tai pasirenka savo mėgstamos rengiamos kolektyvinės iš® mes puikiai girdime žargono „perlai”: jie laiko be konkurso. Žinoma, disciplinos šaką, klauso šios ša kos į muziejus, kinus, teatrlic atskirus žodžius: po „nusiimti”, „užlau Tad, mieli abiturientai, Id1 įstojus tokių išimčių niekas kos specialų kursą, rašo kursi mėgstate ligrafija, fotoreporžė", „stipkė"... fiziką ir matemat ?a nebedaro. tažas, spauda... Kas nius darbus, pradeda diplomi kviečiame atvykti mokytis.it Laikas bėgo, bai gi tie vyrukai, besigėsi pirmas semest Labai dažnai tenka išgirsti, nį darbą. Paslriųkta disciplina mūsų fakultetą. Manau, :ui švaistą tokiais „pra ras. Busimiesiems kad, girdi, per vėlu pradėti: tampa pagrindine iki pat uni neapsivllsite, nes, gerai pa iį šmatniais” žodžiais? žurnalistams prasidė studijuoti. Atsakau vienu sa versiteto baigimo. bėjus ir organizuotai praleicci Žurnalistai! — pasa kiniu: mokytis niekuomet nejo egzaminų sesija. Be specialybės disciplinų, laisvalaikį, kyla dar didescu vėlu. kysite. Taip, tikrai! Grupė per atvirą mūsų fakultete dėstoma parti noras dirbti, mokytis, gyveni; — tai pirmo knrso komjaunimo susirin C. DUOBAITĖ ,o: jos istorija, politinė ekonomi J. Stankevičius, žurnalistai, nes vy mesnės pažintys: kai vo kitoje pusėje ma kimą ūžė, kaip bičių III kursas ja, dialektinis ir istorinis nu EMF IV kursas resniųjų kursų stu pasibaigė asfaltas, šinos. O merginos (!) avilys. Ji traukinėjo ai dentai apie poligra mašina pradėjo siū — jų visur buvo pil rakštis, kurios gadi fijos technologiją, buoti Į šonus, kilno na: ir ant prėsmo, ir no nuotaiką ir galėjo co spaudos teoriją ir ki tis tai aukštyn, tai prie siloso duobių, mažiau ar daugiau d; tus panašius dalykus žemyn, o mašinos ir, pagaliau, virtuvė atsiliepti sesijos me n< nebešneka su tokiu veiksmams, supranta je. tu. .. „Ką pasėsi, tą Virtuvėje jos atlieka geodezijos praktiką, o — į Kaukazą. Be to, geog'ZS Jei paklaustumėt bet kurį užsidegimu. ma, negalėjo likti stengėsi nusipelnyti ir piausl”, — taip fus matysime Ladogos ežem baigiantį universitetą gamti po to specialybės. Pasekime paskui abejingi ir keleiviai. „geriausios kulina galvojo pirmakursiai. Rygos įlankoje, Volynės ard) Baigus antrą kursą, prak ninką, kuris studijų laikotar Juos į auditorijas ir Tuoj prasidėjo juo rės” vardą. Tai pavy Paskaitas lankė sąži tumose. Trečiakursiai geoFd tika dar įdomesnė: pavyzdžiui, pis buvo įdomiausias, manau, seminarus, susipažinkime su pir kas, atsirado šnekos, ko tik dviem: pirma ningai, taip pat po įvai ų kiekvienas net nepagalvojęs šiemet antras geografų kur Tarybų pasklinda mojo kurso žurnalis- prasidėjusios * Sąjungos vietov^ nuo kursei Virpšaitel ir pratybas taip pat. sas važiuoja į Užvenčio ra atsakytų — praktika. Įdomu ials iš arčiau. Tai „atsiprašau”. Kuo la antrakursei Markevi Skaityklose busimieji Uralą, Kolą, Vidu® klausytis paskaitų (į pavasa joną. Biologai lieka Vilniuje, Donbasą, nebuvo šernai metais baigę biau artėjo kelionės čiūtei. Valgytojai bu žurnalistai nę Aziją, Vakarų Sibirą, la o geologai, paprastai, jau va rį jos kažkodėl pradeda nusi vidurines mokyklas tikslas, tuo daugiau vo reiklūs! reti svečiai. Vadi Bene daugiausia rūpės® žiuoja į kitas respublikas. bosti), gera pas mamą atosto jaunuoliai ir mergi radosi pažįstamų. O Dvi savaitės kol nasi, egzaminų sesi ketvirtakursiams: juk tai p® gų metu, bet su praktika nie Pernai antrakursiai geologai kutlnė praktika. Jos metu nos, kupini energi kiek dar pažinčių bu ūkyje prie darbo pa jai pasiruošta. Pir kas nesusilygins. Jau vien tai, buvo Kryme. jos, ryžto, iš įvairių vo prieš akis, nes ki darė tai, ko nebūtų moji sesija pirmakur rinkti duomenys bus panau® kad darbas vyksta lauke, tei respublikos mokyklų: toje mašinoje į tą pa padarę per kelis mė siams nebuvo sunki: jami diplominiams darbams j Geografai ir biologai į ki kia malonumą, o ką jau be iš Ignalinos, iš Vie tį kolūkį važiavo II nesius jokie susirin vienas egzaminas, Kiek įspūdžių grįžus! ! tas respublikas važiuoja bai kalbėti apie keliones! vio, iš Klaipėdos, kurso žurnalistai ir kimai, jokios karštos penkios Įskaitos. Bet gę trečią kursą. Šiais metais neišpasakosi, neapsakysi Akmenės, Šiaulių, žurnalistės! kalbos apie draugys tai buvo pirmas ko Pirmieji kursai praktiką at geografai išsiskirstė į atski reikia pačiam pakeliauti ?. Panevėžio ir Utenos Dvi savaitės „Gel tę, apie kolektyvą, vos krikštas, kuris lieka Vingio parke: geografai ras ekspedicijas. Pavyzdžiui, Kaukazo kalnus, paklaidž® suvažiavo mokytis į vonų” kolūkyje pra jokie „draugystės va dar labiau sutvirtino niveliuoja, sudarinėja akines A. Mikalauskas važiuos į Kar Sibiro taigoj, nudegti Krjjj Vilniaus universite- bėgo taip greit, kad karai” ir, apskritai, kolektyvą. nuotraukas, biologai domisi patus, Mardosaitė ir kai ku saule. ei tą. Pirmosios dienos, studentai pradėjo jokios priemonės, ku gyvuoju pasauliu, augmenija. rios kitos flzgeografės, o taip D. Gratkauskaite ęį suprantama, buvo šnekėti, esą, reiks dar rios, paprastai, nauA. KRAPAS Geologai, kaip ir geografai, pat beveik visi meteorologai GMF III kursą: ? Suminėjus Chemijos fakulte tą, galvoje pirmiausia iškyla laboratorijų vaizdas: kolbos, retortos, mėgintuvėliai ir kiti būtini chemijos atributai. Ir nors chemiją sudaro ne vien tos kolbos ir piltuvėliai, bet laboratorija — tai tikrai įdo miausias ir didžiausią įspūdį paliekąs dalykas mūsų takut
Žodis svajojantiems apie mediciną
Nepabukite sunkumų
Taip susikūrė kolektyvas
L°
Jei jus domina tikslieji mokslai.^
Įdomios praktikos
Z
KOMJAUNUOLIAI VISADA PIRMI lai po karo, 1944 metais, komjaunuolių o .pirmasis ---Linkimas, jam nereikėjo ne kad didelės salės, bet užĮ mažytės auditorijos. Į ji linko tik 12 energingų uolių ir merginų. Jie ir 1L [ pradžią universiteto [jaunimo organizacijai, kuAi š luo metu išaugo į dldžlun? I [olltinę ir organizacinę jėDabar musų komjaunimo ‘ orgi nizacija jungia savo ellė*',el’45O jaunuolių ir mergi.... jų. ių, kas sudaro 75 procentus OLS studentų. Universiteto * *;oa jaunimo organizaciją su■|lar] 7 fakultetlnės ir 120 plr|ų komjaunimo organlzaci4' Sials mokslo metais uniIteto komjaunimo komltebuvo sutelktos rajoninio iaunimo komiteto teisės. mūsų komjaunimo orga' ■ Ijos eilių išaugo daug t >ui lų. respublikos partinių, " ' ’ ‘ ūklnoAjbinių, komjaunimo, iallų kultūros ir meno sričių Iš jų pažymėtini 10w uotojų. s LKP CK skyriaus vežal ; drg. Lazutka, buvęs čia JS CK sekretorius drg. iš t onis (dabar jie Aukštosios m nės mokyklos prie TSKP kin klausytojai), LLKJS Vils miesto komiteto sekretoif -ius drg. Burkauskas, Biržų io „jolio aj(f10 „Laisvosios žemės" kolpirmininkas trisdešimt>rkįikid ūkstantininkas drg. Blažys, i di s J. Marcinkevičius ir elis kitų. ena svarbiausių komjauorganizacljos darbo sriyra studentų mokymosisav ■>linis darbas, KomjauniIr j organizacijos kovoja už spt studentų dalykinių ir
politinių žinių įsisavinimą, už stiprią akademinę drausmę. Daugelis komjaunuolių akty viai dalyvauja studentų moks linės draugijos veikloje. Ne seniai Aukštojo mokslo mi nistro įsakymu į universiteto ir fakultetų mokslines tarybas buvo įtraukti komjaunimo ir profsąjungos organizacijų at stovai. Visa tai sustiprino šių organizacijų vaidmenį spren džiant aktualius universiteto gyvenimo klausimus. Daugelis mūsų stūdentų komjaunuolių yra mokslo pirmūnai, aktyvūs visuomenininkai. Jų tarpe Gamtos mokslų fakulteto IV kurso studentas, fakulteto komjaunimo organizacijos sek retorius Šimkus, Teisės moks lų fakulteto V kurso studen tas, universiteto komjaunimo komiteto narys Raslmavičius, Istorijos-filologttjos fak. III kurso studentai, fakulteto komjaunimo biuro nariai Ši monytė, Rutė, Keinys ir dau gelis kitų. Universiteto komjaunimo organizacija yra aktyvus par tinės organizacijos ir rektora to pagalbininkas dirbant polltinį-auklėjamąjį darbą studen tijos tarpe. Komjaunimo orga nizacijos pravedė dešimtis vakarų-susitlkimų su 1905 metų revoliucijos, Didžiosios Spalio revoliucijos, Ispanijos liaudies karo 1936 —1939 metais da-
rinl
Šiemet,„ kaip ir anksčiau, sdrinktą temą. Parodyk, kas ties rašančiojo vienu ar kitu stojant į Vilniaus Valstybinį tave jaudina, kuo tu domiesi, klausimu nuomonė, koks jo po Universitetą, reikės laikyti lie pasirinkdamas rašyti duotuoju žiūris iškeltuoju klausimu — tuvių kalbos ir literatūros klausimu, kiek leidžia skirtasis to labai dažnai nemoka paro egzaminą. egzaminui laikas (4—5 vai.),’ dyti: randi svenlmus samprota Laikantieji egzaminą žodžiu ir tave įvertins ne pagal tai, vimus, svetimais žodžiais, iš turės parodyti, kaip supranta kiek parašei, bet pagal tai, moktomis atmintinai, o dažnai literatūros uždavinius apskri kaip išdėstyta. ir tuščiomis frazėmis parašytus tai, kaip pažįsta mūsų tarybi Ne retai iki šiol pasitaiky pabirus sakinius. Kur pats nę literatūrą, kaip moka ver davo tokių, kurie pasirinkę žmogus? Juk pasirinkdamas tinti mūsų senąjį palikimą, vieną kurią temą, pradeda ra šią, o ne kitą temą norėjo pa klek pažįsta literatūros istori šyti „istoriją” nuo „pasaulio rodyti savo polinkius, o išdės jos raidą, literatūros teorijos pradžios”. Pavyzdžiui, kai ku tydamas arba nieko savo nepa klausimus, ne abstrakčiai klau rie pernai rašę tema: „Tauto sako, arba visą rašinį sudaro simą nagrinėdami, bet susieda sakos panaudojimas S. Nėries atmintinai iškaltų ar periframi su konkrečiais skaitytais kū kūryboje” išdėstė pirmiausia zuotų citatų rinkinys. riniais pagal vidurinių mokyk visą S. Nėries biografiją, iš O rengiantis jau dabar ir li lų VIII—XI klasių programą. skaičiavo visus jos parašytus teratūros stoka negalima skųs Kadangi visos kalbos pa kūrinius, o apie tautosakos pa tis — apie kiekvieną mokykloje grindas yra gramatika, tai sto naudojimą paminėjo. .. dviem nagrinėtą rašytoją norėdamas jantysis turi gerai mokėti visą eilutėmis. gali rasti plačiau paskaityti, išeitąjį vidurinėje mokykloje Iš dažno rašinio kartais ma negu mokykloje buvo mokyta gramatikos kursą, taip pat su tyti, kad stojantysis gerai su si. Reikia tik daugiau rūpestin siedamas gramatikos dalykus pranta dalyką, netrūksta ir ži gumo ir tvirtesnio ryžtingumo su konkrečia literatūrine me nojimo, mokėtų gal kitu atveju siekti tai, ko trokštama. džiaga, kad būtų matyti, jog ir neblogai atsakyti į pasirink Būtų gera, kad stojantysis į fonetikos, morfologijos sintak tąjį klausimą, bet kai reikia aukštąją mokyklą kartu su sa sės dalykai nėra jo kokios iš duotąjį klausimą nagrinėti raš vo įgytomis žiniomis parodytų kaltos abstrakcijos, bet, kad tu, iškelti, kas būdinga, pagrįs ir save, savo „aš”, savo tikrą tai pamatas, kuris laiko visą ti iškeltuosius teiginius pavyz jį troškimą būti žmogumi. J. ŽUKAUSKAITĖ, šnekamosios ir rašomosios kal džiais, parodyti išvadas; kada bos rūmą. Dėstytoja. norėtųsi pažiūrėti, o kokia paBet vis dėlto dažno stojan čiojo pasisekimą nulemia jo rašto kultūra: mokėjimas reikš ti savo mintis raštū. Žinoma, juk be galo svarbu mokėti parašyti žodį,- žodžio garsus, sakinį, padėti vietoje sakinio skiriamuosius ženklus, bet juk šie elementarūs daly kai jau kalami mokyklose nuo pat pirmosios klasės, jų never tėtų čia nė minėti, o vis dėlto stojančiųjų tarpe ne vienas su sigėsta jų, tų elementarinių Senojo Vilniaus universite raštyne 120 tūkst. bylų, kurios klaidų, dar ne visada mokėda to profesorius, žymus klinicis- sudaro maždaug 8 mln. lapų, mas išvengti savo darbe. Jeigu tas Juozas Frankas (1771 — jų tarpe XII—XIII amžių per kas rašybos-skyrybos dalykų 1842), kalbėdamas apie bib gamentai, žymių asmenų auto nėra kaip reikiant iš mokyklos liotekos reikšmę universiteto grafai ir kt. Dideli yra biblio įsisavinęs, tam, žinoma, dar ne gyvenime, yra pasakęs, kad tekos mokslinės literatūros ir laikas eiti ir į aukštąją. universitetas be bibliotekos periodikos fondai. Biblioteka Bet praėjusių metų stojan kaip be sielos. Tarybiniais gauna per metus apie 50—60 čiųjų rašomieji darbai parodė, metais, kai milžiniškai išaugo tūkst. vienetų nanjos literatū be gramatinių klaidų, ir kito dvasiniai žmonių poreikiai, ros, ji prenumeruoja daugiau kių trūkumų, kurių daugiau bibliotekos vaidmuo aukšto kaip 450 tarybinių laikraščių atkreipus į tai dėmesį, galėtų sios mokyklos gyvenime dar ir žurnalų ir apie 250 iš už ir nebūti. Jų svarbesnieji (jei padidėjo. sienio. gu neskaičiuosime dar ir sti Mūsų biblioteka yra plačiai Vilniaus universitetas gali liaus ar logikos trūkumų, kurie didžiuotis savo biblioteka. Tai žinoma Tarybų Sąjungoje ir taip pat dar randa vietą dažno pasaulyje. stojančiojo darbe): rašinio ne- viena seniausių bibliotekų Ta visame bibliotekos pagalbos bū planingumas, nemokėjimas rybų Sąjungoje (įsteigta 1570 tų Be nei universite tiksliai atsakyti į temą, nukry m.), didžiausia respublikos to neįmanomas mokslinio darbuotojo, nei pimai nuo temos ir savarankiš knygų saugykla (jos fondas šiuo metu viršija 1,5 mln. to universiteto studento sėkmin kumo stoka. Apie rašinio planingumą mų). Ilgaamžės istorijos pro- gas darbas. Ir tai ne tik to juk kalbame Ir mokyklos suole, cese biblioteka sukaupė savo dėl, kad čia jis gauna litera o vis dėlto dažnas, pradėjęs fonduose neįkainojamus tur tūrą. Bibliotekos bibliografi rašyti apie vieną kurį dalyką, tus. Ypatingai turtingas yra nis biuras jiems padeda susi nebaigęs peršoka į kitą, grįžęs bibliotekos senos lietuviškos vokti didžiulėje knygų jūro prie pirmojo klausimo, vėl at knygos fondas. Jame saugoja je, surasti reikalingą jų dar simena kažkokį trečiąjį, grie mi tokie unikalinial leidiniai, bui knygą ar straipsnį. Pade biasi vis naujų dalykų, painio kaip M. Mažvydo ir Daukšos da skaitytojui čia ir bibliote ja juos vieną su kitu ir t. t. „Katekizmai”, vieninteliai pa kos katalogai. Bibliotekoje Juk čia ir svarbu gerai pagal saulyje žinomi šių pirmųjų kasmet apsilanko daugiau kaip voti apie tam tikrą savo darbo lietuvįškų spaudinių egzemp 250 tūkst. skaitytojų, kuriems lioriai. Turtingas yra ir revo išduodama per metus 600 planą, griežtai jo ir laikytis. Ne vienas skundžiasi: tiek liucinės literatūros rinkinys. tūkst. knygų arba žurnalų. daug žinau, nespėsiu nė ma Čia ir Kalinausko „Mužlckaja Skaitytojų tarpe ne vien uni žiausios dalelės parodyti. Mie prauda", ir „Komunistų parti versiteto dėstytojai bei stu lasis, juk ir nereikia viską ra jos manifesto” pirmieji leidi dentai, bet ir kitų broliškų šyti, ką žinai/ Atrink tai. .kas niai, ir V. Kapsuko-Micl^^' J^^įkk^ir užsienin mokslibūtiva, kas esminga pagal pa- čiaus raštai.
I
DIDŽIAUSIAS , FAKULTETAS rin' istl
Tai IstOrijos-filologijos fa kultetas. Senoviškose auditori jose, į kurias patenki arba 11. gals vingiuotais koridoriais, į irba praėjęs kiemų labirintus, ‘nokosi virš tūkstančio studen tų, Kas sudaro apie trečdalį 1 besimokančių visame universi tete. Ir Tu, busimasis filologe, s‘! gal būt, niekados nepažinsi viiro|ų sąvo fakulteto studentų, tuo JĮ tarpu, kai kituose fakultetuose visi puikiai pažįsta vienas kiAih’ ^llclar0 ir vieną šeimą. ė Bet jei Tu svajoji apie huma■u Gitarinius mokslus — nė kiek ^Neabejodamas stok pas mus. H deri Musų fakultete yra šešios e specialybės. Lituanistai jau įjalntrame kurse išsiskiria į kal, julinirįkus ir literatus. Tiesa, re bendrojo lavinimo paskaitas iie ir dabar klauso vienoje au ti rlitorijoje, bet kursinius, sežveįiinarinius darbus svarsto at(akiklrose sekcijose. Daugelis seniau dabar pasirenka dlplomitinlių temas. Panašiai skirstosi at ir rusų kalbos ir literatūros a grupe. Ypatingai daug reikia niv-iirbti svetimkalbiams. Jie ne tol®k puikiai išmoksta savo paojajirlnktąją kalbą, bet mokoą >1 ir kitas kalbas, studijuoja o ių istorinę kilmę, plačiau suila sipžįįsta su atitinkamų tautų i literatūra. Žurnalistai ir bibat iotekininkai jau turi kiek 1, kitokį profilį. Bet visi filololati'iai mokosi lietuvių kalbą ir rtislteratūrą, rusų kalbą ir lltera, urą,^partijos istoriją, dialektipailį materializmą, filosofijos isleicoriją. Kalbos ir literatūros desiursas praeinamas žymiai plaveilau.lnegu vidurinėse mokykTf lose. s Istorijos-filologijos studen tai sudaro literatūros ir kriti kos turelio daugumą, akty viai | dalyvauja vlsuomenlnia( ne universiteto gyvenime. La’ai reiklios ir išradingos au comjLunimo organizacijos. Gal olo.ilek I daugiau fakultetas atslra’ cka mokslinių būrelių dar..0,'?N bet kai kurie būreliai ir čia 1(1 veikia labai gerai, ir duoda Įaugi naudos atskiroms moksl'1 o šakoms. tu IrJtaip. jei Tu nori būti geiau4u ra,|kytoju, archeologu, etims >cgr|tu, žurnalistu, bibliotekiI unku, stok į Istorijos-filolosl ?L0S|fakultetą. Baigęs jį, Tu galėsi dirbti ne tik savo tieidži ■iogini darbą, bet ir padėsi cryįllus4| mokslininkams, nes be'tudijhodamas pamatysi, ---*«*•-' Tu j. n p,Llxxi<*vj OL, iltė.l^eKadaug mokslo sričių lau Tavo darbščios rankos. as kia i V. Vidūnaitė
lyviais, buvusiais komjaunuo liais pogrindininkais, Didžiojo Tėvynės karo dalyviais, kol ūkių pirmininkais, atsakin gais žemės ūkio, pramonės Ir kitų sričių darbuotojais, rašy tojais, dailininkais, artistais. Didelę reikšmę politiškai auk lėjant studentus, stiprinant kolektyvus akademinėse gru pėse, turi studentų dalyvavi mas derliaus nuėmimo darbuo se respublikos kolūkiuose ir tarybiniuose ūkiuose. 1956 metų vasarą gausus studentų būrys padėjo nuimti derlių Kazachijos TSR Kustanajaus srities Krasnoselsko grūdinlnkystės tarybiniame ūkyje. Jie dirbo kombainininkų padėjė jais, grūdų krovikais, aptarna vo šiaudų kupetuotuvus, grū dų valymo mašinas. Geriausie ji jų — teisininkai Našlėnas, Dimavlčlus, filologai Sliesoriūnas, Trakymas, Rutė, eko nomistas Ravinskas ir eilė ki tų apdovanoti VLKJS CK ženkleliais „Už naujų žemių įsisavinimą". Neseniai univer siteto komjaunimo komitetas rekomendavo geriausiai pasižymėjusius plėšinlnėse žemėse studentus patvirtinti 1957 metų Visasąjunginės žemės ūkio parodos dalyviais, Šių metų vasarą daug studentų dirbs pelkių nusausinimo darbus Šilalės rajone. Universi teto komjaunimo organizacija
palaiko ryšius su Vilniaus miesto įmonių darbininkais, vidurinėmis ir septynmetėmis mokyklomis, organizuoja eks kursijas į priešakinius kol ūkius, gamyklas, istorines bei revoliucines Vilniaus ir res publikos vietas. Šiais mokslo metais universiteto komjaunimo komitetas 20 geriausių savo organizacijos narlų-studentų rekomendavo kandidatais į šlovingosios Komunistų partijos eiles. Keturi studen tai priimti į TSKP narius. Universiteto komjaunuoliai aktyviai dalyvauja kitų visuo meninių organizacijų, sporto, meno saviveiklos kolektyvų veikloje. Visi komjaunuoliai yra profsąjungos nariais. Uni versiteto sporto klubo, LDAALR, akademinio choro, liaudies dainų ir šokių an samblio kolektyvų narių tar pe yra apie 70 procentų kom jaunuolių. Universiteto komjaunimo organizacija tikisi, kad atei nančiais mokslo metais mūsų gretas papildys nauji nariai, kurie ateis iš vidurinių mo kyklų, gamyklų, kolūkių, iš Tarybinės Armijos eilių ir ak tyviai įsijungs į turiningą ir platų mūsų universiteto gyve nimą. P. Bernatavičius, Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius
Patarimai stojantiesiems
Lietuviy kalbos ir literatūros egzaminas
Laukiame
p
Mūsų literatūros ir kritikos būrelis tūri puikias tra dicijas: universitete kadaise mokėsi ir kūrė S. Daukan tas, A. Mickevičius, daugelis kitų įžymių žmonių. Uni versitete mokydamiesi, pirmuosius savo kūrybinius žingsnius žengė ir šiandien plačiai žinomi rašytojai: M. Sluckls, A. Baltakis, J. Marcinkevičius. Literatūros ir kritikos būrelis dabar jungia savo eilėse geriausias universiteto literatūrines pajėgas. Respublikinėje spaudoje ne kartą jūs skaitėte jaunųjų prozininkų VI. Dautarto, R. Kašausko apsakymus, po- • etų J. Jakšto, J. Vaičiūnaitės eilėraščius. Savo kūrinius jaunieji prozininkai ir poetai spausdi na universiteto daugiatiražiniame laikraštyje „Tary binis studentas”, gausioje sieninėje spaudoje, rengia savo kūrybinius vakarus. Tad laukiame jūsų, jaunieji draugai, degančių karšta kūrybine ugnimi, nes kuo didesnis bus mūsų būrys, tuo plačiau skambės jaunųjų universiteto lite ratų savas, nuoširdus, kupinas jaunystės ir ryžto stu dentiškas žodis. Vyt. KASINSKAS, Literatūros ir kritikos būrelio narys
DIDYSIS POKALBIS Iš kur jėgų man pasisemt, Jei širdis pavargo laukime? Noris galvą rankomis paremt Ir ilgai kalbėtis su žeme.
Pasiskųsčiau aš, kantrioji, tau Nubalnota nosim ir kakta. Aš ėjau, skubėjau, parkritau... Tu nebūk man pamote pikta. Ir giliai — gal žemės vidury, Gal širdy — kažin kas sudrebės:
Jeigu tavo sąžinė švari, Tai ir žemė su tavim kalbės. Kada kalbama apie jaunys tę, paprastai sakoma: atviri visi keliai jauniesiems. Taip, jie atviri, tačiau nepraminti. Ir netikus ta jaunystė, kuri eina kitų pramintais keliais. Nepasitenkinti, veržtis, ieš koti ir surasti — štai kas yra jaunystė. Ir kai mes visi tai suprasime, mums tus la bai gera gyventi.
Paskaitos, pratybos, seminarai... Štai jūs, draugai, įstojote į universitetą. Čia iš karto susi duriate su kitomis darbo for momis, negu vidurinėje mo kykloje. Jei mokykloje jums paprastai vadovaudavo moky tojas, kuris kiekvieną dieną patikrindavo, kaip jūs išmoko te pamoką, tai universitete jūs turėsite dirbti patys savaran kiškai. Visose aukštosiose mokyklo se mokslo metai skirstomi į du pusmečius, vadinamus semest rus. Nuo pat semestro pradžios profesoriai, dėstytojai skaito paskaitas. Studentui reikia ne tik lankyti jas, bet ir pačiam savarankiškai mokytis. Semest ro pabaigoje būna įskaitos Ir egzaminai. Kas yra egzaminai — gerai žinote. O įskaitos — panašios į egzaminus, skiriasi vien tuo, kad jas išlaikius, ne rašomas pažymys, o tik pažy mima studijų knygelėj, kad įskaita išlaikyta. Egzaminai paprastai būna tada, kada dės tomas dalykas visas Išeitas, o įskaitos — kada jis nebaigtas, bet reikia patikrinti, kaip stu dentai šį dalyką yra išmokę. Iš svarbesnių dalykų būna seminarai. Seminaras tai tokia
darbo forma, kada patys stu dentai dėstytojo vadovaujami, ruošia pranešimus, svarsto juos. Universitete daug dėmesio skiriama pratyboms. Patyrimas rodo, kad be pratybų dėstomo dalyko negalima gerai išmokti. Per pratybas chemikai, pavyz džiui, daro įvairius bandymus laboratorijoj, filologai — na grinėja kalbos ir literatūros kūrinius. Kiekvienas studentas tam tikru laiku turi atlikti praktiką — kurį laiką dirbti pagal sa vo pasirinktą specialybę mo kykloje, fabrike ar įstaigoje. Medikai daug laiko praleidžia ligoninėse, geologai —i ekspe dicijose, ekonomistai —i įmo nėse. Kaip matote, draugai, uni versitete jūsų darbas bus sava rankiškesnis, bet užtai reikia daugiau valios ir pasiryžimo užsibrėžtam tikslui pasiekti, Kas gerai dirba per visą semestrą, kas lanko paskaitas, skaito daug literatūros, tam ir egzaminai nebaisūs.
J. ROZGA Rusų kalbos dėstytojas
T Blblloteka yra senuosiuose universiteto rūmuose (XVI— XVIII šimtmetis), užima ir keletą meno paminklų. Jų tar pe pirmoje eilėje paminėtina P. Smuglevičiaus salė, deko ruota klasikinio meno dvasio je šio žymaus XIX a. pra džios dailininko, profesoriavu sio Vilniaus universitete, pa statyta žymaus Vilniaus archi tekto Knaufuso. Baltoji salė su senos Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos
i
J 1 '«
llekanomis (1756 m.), barokinė Lelevelio salė, Prie universiteto bibliotekos yra attdarytas A. Mickevičiaus memoria linis butas-muziejus. Visa tai daro Vilniaus uni versiteto biblioteką ne vien universiteto mokslo-pagalbine įstaiga, bet ir tikruoju nacio nalinės kultūros paminklu. L. Vladimirovas, Universiteto bibliotekos direktorius
L H 1 'l|
■
n
•?S ■ ’ J 1 ?
11 ■
t® UJL
.£ 4 .ji
tėvelio salė — dabar knygų tvarkymo skyrius.
Studentų mokslinė draugija Universiteto festivalis buvo gal tradiciją į kiekvieną moks linę konferenciją kviečia pačiame įkarštyje. Senieji Tra mi studentai iš kitų miestų. kai šį sekmadienį tarytum at Šiais metelis pas mus viešėjo jaunėjo. Glamonėdamos grakšsvečiai iš Estijos, Latvijos, tutes ežero bangeles, liejosi Gruzijos, Ukrainos. Jie ne tlK nuostabios dainų melodijos. Po klausėsi mūsų studentų prane šokėjų kojomis griaustiniu šimų, bet ir patys skaitė savo dundėjo žemė, tarytum ruošda darbus. Svečiams mes papasa mosi pažadinti amžiams užmi kojome apie mūsų istorinį gusius bočius. . . Ir štai, pro Universiteto sporto kated- respublikinių varžybų miestą, parodėme Trakų pilį, radijo garsiakalbį pasigirsta ros vedėjas drg. Ostrauskas, ninkas, lengvosios atletik grėsmingi žodžiai: Žaliuosius ežerus. . . kalbėdamasis su mūsų kores>_^ękcijoje treniruojasi respub — Dėmesio! Tylos! .. Mūsų studentai taip pat da Kas išdrįso drumsti jaunat pondentu, štai ką papasakojo kos čempionai ir rekordini lyvauja kitų aukštųjų mokyklų višką nuotaiką? Kam užteko apie Universiteto sportinį gy kai studentai Vaupšas (šuo studentų konferencijose. Šiais drąsos nutraukti, gal būt, gra venimą. Visų pirma, pabrėžė ninkas į aukštį), bėgikai Zaik metais universiteto studentai žiausią studentišką dainą? Šo drg. Ostrauskas, Universiteto na, Radžiūnas ir kt., TSR sporto kolektyvas yra vienas tautų spartakiadoje univers medikai lankėsi Maskvos Pav minutėlei stabtelėję, vėl iš lovo vardo medicinos Institute, kėjai, stambiausių sporto kolekty teto akademinio irklavimo se įsisuka į nuotaikingos pasiut Kauno medicinos institute, polkės ritmą. Tačiau paslaptin vų ir plačiai žinomas ne tik cijos dalyvės dviviete iškov Tartu universitete, biologai gas balsas Iš garsiakalbio nesi mūsų respublikoje, bet Jo II vietą. skaitė savo darbus Lvovo uni liauja: Visoms šioms sekcijoms v versitete ir kt. dovauja prityrę treneriai, kai — Kino studija prašo ty kad dėstytojas Masaitis, V SMD palaiko ryšius ir su už- los! . . Tylos! . . Tylos! . . gontas, Sabeckis, Alioškir Nepagalvokite, kad tai tru sieno universitetais, pav., Var Kulakauskieriė ir kiti. šuvos universitetu. Ateity bus pė iš Maskvos Gorkio vardo Universiteto sporto klub užmegzti ryšiai su VDR ir Če dokumentinių filmų kinostudilabai gerai aprūpintas spori koslovakijos aukštosiomis mo Jos. Neieškokite jūs čia nei su niu inventoriumi, apskriti dėtingos prožektorių sistemos, kyklomis. turi puikią sporto bazę. Sud nei po plačiabryliu skėčiu sė Studentų susitikimai tampa romos palankiausios sąlygi tikra tautų draugystės švente. dinčio solidaus režisieriaus. .. studentams užsiiminėti sporų Tai mėgėjiška mūsų univer Studentai — draugiški žmo Be to, šių vasaros atostog nės. O ten, kur susitinka įvai siteto kinostudija. įsikūrė ji metu numatome organizuo rių tautybių studentai — kal ankstyvą šių metų pavasarį. sporto-sveikatingumo stovy Techninėje bazėje buvo vien bos nepritruks. lą, kurioje studentai-sport filmavimo aparatas, o tai tik veikia auto-moto Universitete ninkai galės ne tik sportuot E. RIMSIŪTE lašas jūroje. Nemaža sunkumų kursai. patyrė mūsų entuziastai, ne bet ir įdomiai bei turining kartą drg. Arnašlaus (būrelio tose broliškose respublikose. praleisti atostogas. Tokios sta pirmininkas, IV k. žurnalis Universiteto sportininkai yra vykios bus organizuojama tas) kaktą vagojo prakaito sro užmezgę glaudžius ryšius su kasmet. velės, kol pavyko gauti filmų Estijos, Baltarusijos ir kt. juostas, apšvietimo aparatūrą, sportininkais. Universiteto laidus ir t. t. ir t. t. Bet noras Sporto Klube veikia virš dvi tarnauti šiai mūzų mūzai, šiai dešimt sporto šakų sekcijų: visaapimančiai meno šakai bu krepšinio, fechtavimo, bokso, Jaunasis brolau! vo nenugalimas. slidinėjimo, šaudymo, turizmo, Mūsų ansamblis kūrėsi sun .. .Tu baigi vidurinę mo Ir štai mūsų kino būrelis jau lauko teniso, imtynių. Nau kyklą, ir jau netoli ta diena, kiu laikotarpiu, vos tiktai pra vos ne tikra kino studija. Tech jai susikūrė dviračių, futbo kada mokyklos direktorius ūžus Tėvynės karo audrai. niniam skyriui sėkmingai va lo, buriavimo sekcijos. Uni nebuvo dovauja Ekonomikos fakulteto versiteto gimnastai, rankinin tvirtai paspaus Tau dešinę ir Trūko Instrumentų, įteiks kelialapį į gyvenimą — rūbų (jais puikavosi tiktai šo IV k. studentas V. Taletas. Su kai, tinklininkai, lengvaatle brandos atestatą. Nežinau, kur kėjai), tačiau jaunatviška ini būręs chemikus, fizikus, mate čiai, irkluotojai žinomi ne tik Tu eisi: ar į gamybą, ar į ciatyva nugalėjo visus trūku matikus šis skyrius tvarko ap mūsų respublikoje, bet ir už aukštąją mokyklą — visur mus. Kasdien vis geriau skam švietimo reikalus, ir nekantriai jos ribų. Pvz., universiteto laukia minutės, kada pilnu ap gimnastų komanda Aukštųjų Tau keliai atviri. Tave domi bėjo liaudies daina, vis vik krovimu galės pradėti ryškinti mokyklų spartakiadoje iškovo riau sukosi poros. Ansamblis na dabar viskas, todėl papasa pagąrsėja ne tik respublikoje, filmus. jo II vietą, rankininkų ko kosiu apie universiteto pasidi bet ir už jos ribų. Sudaryta ir aktorinė grupė. manda — 1956 m. respubli džiavimą, VI Pasaulinio Jau Visa 25 žmonės jau pradėjo bando kos čempionas: ji ir šiais me Atėjo 1953 metai, nimo ir studentų Festivalio Jei Tave vilioja panašus instru Maskvoje dalyvį — Dainų ir respublika ruošiasi lietuvių li mojo filmavimo etapą, nustaty tais kovojo dėl pirmos vietos, mentas stok 1 ESTRADINI OR teratūros Ir meno dekadai tas fotogeniškumas, įrašytas tinklininkų komanda — daug šokių liaudies ansamblį. KESTRĄ. kartinis Vilniaus miesto čem Maskvoje. Mūsų ansamblis, balso tembras. gerai pasirodęs visose apžiūro Sunkiausiai sekasi literatū pionas, respublikos bei tarpse, tapo nugalėtoju. Koncer riniam skyriui. Vis dar nebai tai 1954 m. vasario mėn. giamas apdoroti scenarijus do Maskvoje turėjo didelį pasise kumentiniam filmui apie uni kimą. versitetą (trumpametražlnė 1955 m. gegužis.. . Kon- apybraiža). Paskelbtas konkur Neseniai centrinis dramos Svarbiausius vaidmenis atliko Buitinės sąlygos mūsų uni 23d) — .jau trečias studer.tl certuojame Mlnsko studen- sas meninio filmo scenarijui iš būrelis surengė paskutinį šiais patys organizatoriai. studentų gyvenimo. Rugsėjo versiteto studentams sudary miestelyje. ihokslo metais vakarą. Gau Savo darbe scenos mėgėjai tams. mėnesį pagal geriausią scena tikrai geros. Apie tai kal O jau gyvenantiems bent! siai susirinkę studentai nuo sutiko ir sunkumų, tačiau ko Vėl bėgai įtempto darbo rijų bus pradėtas sukti meni tos ba kad ir bendrabučiai. Jų rabutyje tikrai nėra kuo skųs taikingai žiūrėjo ištraukas iš lektyvas statė spektaklį po metai, ir 1956 m. pavasarį nis filmas. J yra šeši. Juose gyvena apie tis: studentas gauna spintelę V. Dychovyčnio vodevilio spektaklio. Buvo pastatytas ansamblis išvyksta į didelę „Vestuvinė kelionė". Tai pir „Trečio kurso studentas”, gastrolinę kelionę po Šiaurės Sėkmingiausias, gal būt, ope du tūkstančius studentų. Tur lovą, dvi paklodes, čiužini! mas spektaklis, pastatytas Savicko „Gyvenimas be mei Lietuvą maršrutu Vilnius — ratorių darbas. Studentas Vltli- būt, ne vienas jau būsite gir antklodę, pagalvėlę (jos vali! „Taurą", nės ir daugelis atsiveža iš na prieš dvejis metus, vos įsikū lės" (bendradarbiaujant su au Šiauliai — Radviliškis — Še pas su Žurnalistikos kated dėję apie senąjį dėstytoju Paluševičium jau kuriame veikia studentų val mų geresnes). Šiaip bendrabu toriumi), Kronino „Jupiteris duva — Panevėžys — Vil ros rus būreliui. Neseniai užbaigtas čiai šilti, ypač tie, kur yri padarė gana daug natūralinių gykla. . . .1955 metų ruduo. Uni juokiasi" ir kt. Kiekvienais nius. Stovyklaujame Palango nuotraukų. Užfiksuota nemažai bendrabutis Nr. 5 (Čiurlionio centrallnis apšildymas — ka metais kolektyvas pasipildyda je, koncertuojame vasaroto nuotraukų. versitete žydi ansamblis. Liau vo vis naujais gabiais akto jams. Mums sekasi: Visasąjun dies dainų ir šokių mėgėjai Beveik visi būrelio aktyvis ginėje meno saviveiklos ko patenkinti. Nepatenkinti tik riais. Pastaraisiais metais į lektyvų apžiūroje iškovojome tai — vyresniųjų kursų stu teatro, scenos mėgėjai. Ypač būrelį atėjo II kurso filologė pirmąją vietą. dentai, kurie Jei ne ryt tai po nerimsta trečio kurso ekono N. Baužytė, II k. geografė J. 1956 m. lapkritis... An ryt nusiims studentišką kepu mistas A. Zagorskas, antro Botyriūtė, II k. ekonomistas samblis išvyksta į didžiausią raitę. Bet juk ir jūsų tarpe, kurso lituanistas V. Vitkaus S. Repšys, I kurso filologė 10 dienų kelionę po Pabalti jaunieji draugai, turbūt, sunku kas, antro kurso ruslstas My Z. Garunkštytė ir kiti. Pasku jį, maršrutu Vilnius — Lenin būtų rasti žmogų, kuris nesido mėtų kino menu, nemėgtų jo. kolaitis. Nelaukdami kitų ini metu būreliui vadovauja gradas — Talinas — Tartu Tapę universiteto studentais, ciatyvos, jie patys pradeda or tiniu — Ryga — Vilnius. Labai šil ganizuoti dramos būrelį. Tuoj jaunas, energingas LTSR Aka tai mus sutiko Leningrado jūs būtinai įstosit į kino būre ■»»« lį ir pastatysit daug gerų, įdo atsirado ir daugiau scenos deminio dramos teatro akto studentai-lietuviai. mių filmų, pasakojančių apie entuziastų. Į būrelį atėjo ga rius A. Rosenas. Mielasiis drauge, aš žinau — laimingą mūsų jaunimo gyve būs artistai: antro kurso teisl.. .Uždanga užslskleidžia. ninkas Kazlauskas, pirmo kur Studentai karštai ploja. Dar Tu myli mūsų liaudies dainas, nimą. Ir koks nepaprastas so filologas A. Samulionis, kartą pakyla uždanga. Šian Jos puikiuosius šokius. Tad džiaugsmas užvaldys jus, kai antro kurso matematikas dieną draugai sveikina vieną nieko nelauk, o vos tik pa stebėdami ekrane filmą, jūs skelbsime priėmimą į ansamb žinosit, kad ir jūsų širdies da lį — ateik: mes maloniai Tave lelytė įdėta į šį kūrinį. sutiksime. V. PETRAUSKAITE, L. Letkauskas IFF IV k. Čiurlionio 23 bendrabučiai. kurie kambariai visą žiema laiko atvirus langus. Patalynė keičiama sičiama kas 1(4 —12 dienų. Kiekvieną ryti ir vakarą aštuntai valandai Atvažiavęs į mūsų universi filharmonijoje, Kaune. ■ . 1950 „Metų laikai” . . . Kur čia vis užvirinama arbata. Taip kad tetą, kurgi tu, dainininke, nu metais organizuojama pirmoji ką išskaičiuosi! Atvažiuosi — galima pačiam maisto ir nega kreipsi savo žingsnius, jeigu išvyka už respublikos ribų — į pats įsitikinsi, kad būti uni minti, bet paprastai klekvie ne į centrinių rūmų Aktų sa Minską. 1950 metais, šven versiteto akademinio choro na nas kambarys turi po primu lę. (Čia repetuoja akademinis čiant Tarybų Lietuvos dešimt riu — nemaža garbė. są v (elektrinėmis plytelėmis choras). Tave maloniai pasitiks metį,'užėmęs aukštųjų mokyk naudotis draudžiama), ir dau Jau didelę simpatiją spėjo guma merginų valgį gamina visų choristų mylimas diri lų chorų varžybose pirmąją užkariauti kiti jaunesni ko pačios. O vaikinai? Kiekvie-į gentas, resp, nusipelnęs artis vietą, choras ją išlaiko ir 51, lektyvai —ir šiemet susikūręs nas daro taip, kaip jam ge tas Pr. Sližys, patikrins tavo 52, 55 metais. 1954 metų va vyrų choras, vadovaujamas klausą — ir tvirtai paspaus saros choristai tikrai neužmirš: Vanago, bei estradinis orkestJ. riau. Tau ranką. Gali ateiti kartu su per daug jau giliai įsmigo į ras. Jeigu kurio nors nepaten Jus, kaip pirmakursius, tik kitais į repeticiją. . . Ir taip Tu širdį Rygos ir Tartu studentų kina šie centriniai saviveiklos riausia, paskirs į didesnius! Scena iš Kronino „Jupiteris ju okiasi” III veiksmo. imsi tęsti mūsų universiteto vaišingumas. Kokių tik garbės rateliai, maloniai prašoihe — kambarius — todėl visų pir pasididžiavimo — akademinio raštų neturi mūsų choras! . . ma reikės laikytis švaros, nes] Adomaitis ir kiti. Režisieriumiš būrelio kūrėjų, universiteto choro istoriją. O ta istorija VLKJS CK, Respublikinio dai atviros durys į bet kurio fakul mažiausias apsileidimas—ir dij teto saviveiklą (Universitete buvo paskirta M. Pauliukonle- scenos veteraną — dabar dip■ labai įdomi. Nori ją sužinoti? nų švenčių orgkomiteto, LTSR visi fakultetai turi savo atski dells kambarys pavirsta sa-| nė, ir studentai pastatė pirmą lomantą — flnansistą A. Za.. .Prasidėjo ji 1944 m. lap- Meno valdybos, Liaudies kūry ansambliukus, šokių rate šlavynu. Tvarką ir švarą tik savo spektaklį „Vestuvinė ke gorską. Jam įteikiamos gėlės,■ kričio 6 dieną, kai akademinis bos namų, Respublikinės Prof rus lius, dramos mėgėjus. . !) Tai rina komisijos, kartais ir rėki lionė”. Sį spektaklį jie pasi dovanos. apsilanko. choras, vadovaujamas Vinco sąjungų Centro Tarybos!.. gi, jaunasis drauge, Tavo ga torius Prie Čiurlionio 23 bendra-l rinko ne atsitiktinai. Jis vaiz O repertuaras? . . — Pats bumams pasireikšti erdvė bus Spektakliui pasibaigus, sce Arnastausko, pirmą kartą pasi bučio yra sporto aikštelės. Be duoja studentų gyvenimą. O nos draugai pakėlė taures už rodė scenoje. O jau 1945 m. įvairiausias. Daug lietuvių mu didelė. Reikės su savim atsi veik visuose bendrabučiuose tik jaunatviško entuziaz juk studentų gyvenimą gali Zagorsko laimę ir palinkėjo1 Dainų šventėje jis užėmė antrą zikos klasikų kūrinių, Duna- vežti yra bibliotekėlės ir skaityklos mo ir noro dirbti. ma puikiai pavaizduoti sceno jam sėkmės tolimesniame dar vietą, 1946 m. — pirmą. Pra jevskio dainos, Čaikovskio cho — taigi, sąlygos puikiausio' R. PAURAJTE ir dirbti, ir pailsėti. S. Razma sidėjo koncertai agitpunktuose, rai iš operų, Haidno oratorija je tik pačiam būnant studentu. be.
Prieš 10 metų universitete buvo įkurta studentų mokslinė draugija. Pirmieji moksliniai būreliai susikūrė Istorijoš-filologijos fakultete prie lietuvių literatūros katedros ir Medici nos fakultete. Dabar moksli niai būreliai yra bevelk prie kiekvienos katedros. Cla savo mokslinį darbą pradėjo dirb ti nemaža dabartinių univer siteto dėstytojų, kurie jau šiuo metu apgynė mokslų kandida to disertacijas, pavyzdžiui, fi lologai J. Palionis, Z. Zinke vičius, Laučka, fizikas Kybar tas ir kt. Moksliniuose būreliuose studentai rašo darbus, kurių tematiką numato būrelio vado vybė ir būreliui vadovaująs dėstytojas. Studentų darbai aptariami būrelio susirinki muose. Dažnai šie studentų re>feratai išauga į diplominius darbus. Vienas iš geriausių būrelių yra lietuvių literatūros ir kri tikos būrelis. Čia literatūrinio meistriškumo mokėsi daugelis jaunųjų rašytojų, kaip „Dvi dešimto pavasario” autorius J. Marcinkevičius, poetas A. Baltakis, čia kritines recenzi jas apie savo draugų kūrybą skaitydavo K. Ambrasas —
dabar vienas geriausių litera tūros kritikų Lietuvoje. Ap tardami savo draugų kūrybą, studentai mokosi rašyti. Čia gimsta karšti ginčai, susikerta nuomonės, čia ugdomas litera tūrinis skonis. Kaip ir kitose aukštosiose mokyklose, taip ir universitete kiekvieną pavasarį pravedama mokslinė konferencija. Skaito mi geriausi studentų moksliniai darbai, o geriausi iš geriausių jų premijuojami. Šių metų stu dentų mokslinė konferencija — Jubiliejinė, ji buvo skirta mokslinės draugijos dešimtme čiui atžymėti. Labai gerai kon ferenciją pravedė gamtininkai. Kai kurie iš skaitytų darbų tu ri praktinę vertę, pav„ geo grafo A. Stanaičio mokslinis darbas „Ežerų geografinis pa siskirstymas Lietuvoje”. Eko nomikos fakulteto studentas J. Stankevičius savo darbe anali zavo studentų valgyklos „Tau ras” darbą ir numatė konkre čias priemones pagerinti pietų produkciją. Jo pasiūlymus tiki masi įgyvendinti praktikoje. Gerų darbų buvo kiekviename fakultete, visų čia nesuminėsi. SMD neapsiriboja vien uni versiteto sienomis. Ji palaiko ryšius su kitomis mūsų šalies aukštosiomis mokyklomis. Pa-
SAVIVEIKLA
BENDRABUČIAI
H O R A
LV 02644,
Užs. Nr. 879.
Redakcijos adresas: v:ln!i’'
Stuokc-s-Gucevičiau!; c.,
7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnayų
REDKOLEGIJA