WSŲ SAUU PROLETARAI,
ŠIAME NUMERYJE: SVEIKINAME JUBILIATĄ
KAIP AGITUOJA VAIZDINĖ AGITACIJA KIEK SVERIA PENKETAS?
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
SPORTAS
KAINA 2 KAP.
EINA NUO 1950 METŲ
TSRS
PILIEČIAI TURI
TEISĘ j MOKSLĄ.
Gegužės pabaigoje vyko Jubiliejinės komisijos Ideolo gijos sekcijos posėdis, ku riame buvo apsvarstyti to kie klausimai: „Gaudeamus78" dienai Universitete ir tarptautinei regatai. Pranešimus perskaitė Este tinio lavinimo katedros ve dėjas prof. V. Germanas ir Fizinio auklėjimo katedros vedėjas V. Bimba. Taip pat buvo patvirtinta studentų statybinių būrių programa.
ARTĖJA
TRECIASIS SEMESTRAS
Šią teisę užtikrina tai, kad visų rūšių mokslas yra nemokamas, kad įgyvendinamas visuotinis privalomas jaunimo vidu rinis mokslas, plačiai vys tomas profesinis techni nis, specialusis vidurinis ir aukštasis mokslas, sie jant mokymą su gyveni mu, su gamyba; neaki vaizdinio ir vidurinio mokslo plėtojimas; vals tybinių stipendijų ir leng vatų telkimas mokslei Artėjant Universiteto jubiliejui, pasirodo daug leidinių, viams bei studentams. vienu ar kitu aspektu nušviečiančių Alma Mater istoriją,
Etnografija ir Universiteto istorija
TSRS Konstitucijos 45 straipsnis.
Svetingas susitikimas Odesoje Smagiai nuslydo giedra pa dange lėktuvas ir po pus antros valandos mes buvom jau miesto didvyrio aerouoste. Vilniaus universiteto Visuo meninių profesijų fakulteto delegacija buvo negausi: de kanas doc. P. Užkalnis ir prodekanė prof. A. Bartusevičienė. Atvykom į Odesą susi pažinti su Mečnikovo uni versiteto VPF darbu, pasida linti patyrimu. Jauni fakultetai dar nebaigė ieškojimų kelio, o gyvenimas kelia vis naujas ir naujas problemas. Šiai viešnagei, ku ri tTuko 3 dienas — gegužės 18—20 dienomis — ruošėsi abiejų universitetų VP fa kultetai.' Iš karto užsimezgė, nuošir dus pašnekesys su pasitiku siais mus aerouoste draugais: OVU Partinio komiteto sekre torium doc. L. H. Kalustianu ir VPF dekane doc. A. N. Jakubovskąja, su jais glau džiai bendradarbiavom per visas 3 dienas. Odesiečiai nuostabiai gra žiai ir racionaliai organizavo dviejų fakultetų ir jų aktyvo susitikimą. Išsamiai susipažinti su miestu didvyriu, Universi tetu, VPF darbu ir jo atskiro mis grandimis, entuziastingais VPF aktyvistais daug padėjo partinio komiteto sekretoriaus pavaduotoja E. N. Vasilevskaja, VPF metodiste S. V.
Nr. 19 (1044) 1978 m. birželio 9 d.
Biriukova, Universiteto laik raščio redaktorius V. T. Becheris, VPP vadovas drg. V. V. Lobaševskis ir kiti Odesos universiteto darbuotojai. Odesos universitete susi pažinta su VPF struktūra ir atskirų skyrių darbu, rektora to, fakultetų ir katedrų vaid meniu VPF darbe, šio fakul teto dekanato darbo organiza cija. Buvo pasidalinta darbo patirtimi. Pasitarimo metu bu vo konstatuota, kad abiejuose universitetuose VPF atlieka didelį ir naudingą darbą stu dentijos auklėjimo, mokymo ir paruošimo gyvenimui ir darbui žmonėmis, kaip to mokė V. Leninas. Savo struktūra Odesos ir Vilniaus universitetų VPF giminingi, bet esama ir skir tumo. Jaunojo lektoriaus, komjaunimo organizatorių, sporto ir turizmo, sporto teisėjų, estetikos, choro diri gavimo, dramos, choreogra fijos skyriai veikia abiejų universitetų VP fakultetuose. Odesos universitete dar vei kia Pionierių darbo, bibliote kininkų, žurnalistikos darbuo tojų ir Jaunojo filologo mo kyklos. Bet Odesos universi teto VPF neturi kraštotyros, gamtos apsaugos, fotokores pondentų ir anglų kalbos ver tėjų informatorių skyrių. Vertas dėmesio odesiečių bibliotekininkystės skyrius.
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas D)ĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO DĖSTYTOJO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO DARBUOTOJAMS Už nuopelnus rengiant jaunus specialistus ir aktyvią vi suomeninę veiklą suteikti Lietuvos TSR nusipelniusio dės
Mūsų sąlygomis pakreipiant jo veiklą racionaliu keliu: padėti įdiegti jaunesnių kur sų studentams darbo su kny ga patyrimą, knygų katologizacijos, kartotekos ir svetimo teksto naudojimo, knygų ir medžiagos sistematizavimo, darbo su archyvine medžiaga, išrašų tvarkymo ir sistemati zavimo, bibliotekinės medžia gos apdorojimo moksliniam darbui įgūdžius. Reikia pripažinti, kad dvie jų universitetų VPF darbuo tojų susitikimas ir pasidalini mas patyrimu buvo naudin gas. Ši išvyka padės tobu linti abiejų universitetų VPF darbą. Gražių pavyzdžių yra Ode sos Mečnikovo universitete, koordinuojant dekanatų ir VPF darbą. Apie tuos kon taktus ir glaudų bendradar biavimą gražiai pasakė Ode sos universiteto Filologijos fakulteto dekanas, nusipelnęs mokslo veikėjas prof. I. F. Duz: — Mes dirbame su VPF glaudžiam kontakte. VPF pa deda mums, mes jiems. Mes toleruojam ir džiaugiamės, kai VPF darbas išauga į kur sinį ir diplominį darbą. VPF darbas labai reikalingas ne tik studentams, bet ir mums, dėstytojams.
nes daugiatomė, fundamentali Universiteto istorija vis tik nesutalpina gilių ir išsamių žinių apie atskirų katedrų ir mokslininkų veiklą. Viena pirmųjų Universiteto etnografijos specialisčių pro fesorė Pranė Dundulienė išleido etnografijos mokslo isto riją. Mes paprašėme profesorę atsakyti j keletą trumpo interviu klausimų. Gerbiama profesore, Universiteto jubiliejui jūs išleido te knygą? — Taip, neseniai pasirodė mano knygelė „Etnografijos mokslas Vilniaus universitete", dedikuota mūsų Alma Ma ter. Kadangi didžiojoje Universiteto istorijoje etnografijos mokslui skirta maža vietos tad ir kilo mintis surinkti j vie ną vietą žinias apie šią mokslo sritj, apie žmones daugiau ar mažiau čia pasireiškusius. Didesnioji knygos medžiagos dalis susikaupė palaipsniui per visus trisdešimt ketverius mano darbo Universitete metus, tad atitinkamą vietą joje užima ir atsiminimai apie etnografijos mokslo mūsų aukšto joje mokykloje formavimąsi, apie paties mokslinio darbo pradžią, apie pirmuosius mokslininkus — J. Baldžių, M. Bir žišką, J. Čiurlionytę, P. Galaunę ir kitus, apie pirmąsias mokslines ekspedicijas, apie mano mokinius. Žinoma, mano kaip amžininko prisiminimai čia nėra svarbiausi, nes istorija yra atkuriama iš archyvinių dokumentų medžiagos. Apie ką pasakojama knygoje, kas nušviečiama plačiau? — Knygelę sudaro trys skyriai — „Etnografijos mokslas senajame Vilniaus universitete (1800—1832 mj“, „Etnogra fijos mokslas Vilniaus Stepono Batoro universitete (1919— 1939 m.)", „Etnografijos mokslas Vilniaus V. Kapsuko uni versitete (1940—1977 m.)" ir įvadas bei baigiamasis žodis. Pateikta faktinė medžiaga supažindina su etnografijos mokslo raida bei metodologija, gamybinės praktikos, stu dentų mokslinių būrelių darbu nuo XIX a. pradžios iki šių dienų. Plačiausiai nušviečiamas tarybinis laikotarpis, nes šio palyginti trumpo laikotarpio metu etnografijos mokslas universitete galutinai išsivystė moksliniais pagrindais, tapo istorijos mokslu, liaudies kultūros istorija. Taigi, yra pabrė žiama svarba tyrinėti liaudies masių dvasinės bei materia linės kultūros sritis. Tarybų Lietuvos etnografija siejama su aktualiais tarybinės visuomenės vystymosi uždaviniais. Dide lis dėmesys skiriamas tyrimui tų kultūros ir buities formų, kurios susidaro ryšium su socialistinio ūkio formomis. Uni versiteto etnografai tiria tiek praeities, tiek dabarties lie tuvių tautos buitj ir kultūrą, nacionalines tradicijas, istori nius ir kultūrinius ryšius su kaimyninėmis tautomis. Kam skiriama knyga? — Sis darbas skiriamas aukštųjų mokyklų istorijos, etno grafijos ir lituanistikos specialybių studentams kaip moky mo priemonė ir yra parašytas mano skaitomu etnografijos ir specikursų pagrindu. Tačiau, žinoma, tai ir bandymas at kurti Universiteto etnografijos mokslo istoriją. Ačiū už pokalbj.
Doc. P. UŽKALNIS.
tytojo garbės vardą: Simaškai Klemensui — Vilniaus vals tybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto katedros vedėjui, pedagogikos mokslų kandi datui, docentui. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUllKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1978 m. birželio 5 d.
Kalbėjosi V. ARMALIS
Artėja vasara. Kaip ją ruo šiasi praleisti Universiteto studentai, pasakoja VU SSB Suvalkijos zonos komisaras, komjaunimo komiteto narys, atsakingas už darbinį auklėji mą, FF III k. studentas Norimantas Stankevičius.
— Universiteto statybiniai būriai sujungti į vieną būrį, pavadintą „VLKJS 60-mečio ir Universiteto 400-mečio" var du. Iš viso yra 18 statybinių būrių ir 11 nestatybinių, 5 iš važiuojamieji — į Jakutiją, Smolenską, Stavropolį ir Kir giziją. Studentai statys gyvu lininkystės kompleksus ir mo kyklas, restauruos Universite tą. O ką galite pasakyti apie nestatybinius būrius? — Šių būrių studentai pa dės žemdirbiams, dirbs fabri kuose, talkins medicinos dar buotojams, dirbs traukinių palydovais. Taip pat aptar naus poilsiautojus Palangoje.
įdomu, ar studentai darbuo sis tik mūsų šalyje, ar ir už sienyje? — 100 studentų išvyks dirbti į Lenkijos, Čekoslovaki jos .Vokietijos Demokratinės Respublikos miestus.
Kaip universiteto statybi niai būriai ruošiasi sutikti mūsų Alma Mater jubilie jų? — SSB organizacinis dar bas aktyviai vyksta visuose fakultetuose. Socialistinis lenktyniavimas vyksta ne tik tarp būrių, bet ir fakultetų. Ruošiama reprezentacinė ju biliejinė atributika: skarelės, gairelės, ženkliukai, emble mos, kalendoriai. Vasaros metu bus organizuojami sąsskrydžiai, viktorinos, konkur sai ,bei kiti įvairūs renginiai, skirti jubiliejui. O kada bus susumuojami rezultatai? — Spalio mėnesį įvyks SSB baigiamasis vakaras. Jo me tu ir bus susumuoti rezultatai, paskelbiami nugalėtojai. Bus aptariamos klaidos, trūkumai. Suvažiuos svečiai iš organi zacijų, kur dirbo mūsų stu dentai. Vakaro metu koncer tuos geriausi SSB saviveikli ninkai.
Ačiū už sėkmės.
pokalbį.
Linkiu
Kalbėjosi Jūratė SULINSKAITĖ
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PREZIDIUME Už nuopelnus respublikos liaudies švietimui ir aktyvią visuomeninę veiklą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas garbės raštais apdovanojo liaudies švietimo, partinius ir tarybinius darbuotojus: Sarkinienę Ireną — Vilniaus valstybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto Gamtos fakulteto dekano pava duotoją.
giją ir jaunatvės galias, entu ziazmą. J. Dalinkevičius tyri nėjo beveik visas geologines sistemas, kūrė ir tobulino sa vo sudarytą žemėlapj, tyrinė jo žaliavų išteklius tarsi nu jausdamas, kad netoli lai kas, kai visa tai bus reikalin-
geologinių studijų pagrindu tapo Kauno mokslininkų iš puoselėta patirtis. Profeso riaus J. Dalinkevičiaus įnašas čia ypač didelis ir reikšmin gas. Profesorius yra ne tik pirmojo mūsų krašto geologi nio žemėlapio kūrėjas, jis iki šiol tobulina jj. Sj žemėlapį jis redagavo, tikslino bene trylika kartų. Tai bene sva riausias jo mokslinės kūrybos kristalas. Savo darbu profesorius mo ka tikėti. „Jūs, profesoriau, rodos ti kėjote esant Lietuvoje naf tos?" „Tikėti galima buvo, bet tvirtinti atsargu. Pėdsakais pradėjus Jais galėjo ir baig tis. . . Na, kaip matote, yra..."
Ir tie paveikslėliai, tapyti dar vaikystėje. Jų nedaug jau be liko. Antai žodynai, — kal bų mokėjimo aistros palydo vai. Ir knygos, žemėlapiai, žvaigždėlapiai, mineralai, uo lienos, paveikslai. . . Klausaisi seniausio Vilniaus universiteto profesoriaus, ir supranti, kad jis įkalba apie tai, ką įprastai apibūdiname: „Gyvenimas priklauso ne sau — jis rei kalingas visiems". Tas gyve nimas reikalingas Universite tui, Mokslų akademijai ir dar daug kam. Profesorius J. Da linkevičius — kaip ištisas Lie tuvos geologijos mokslo že mynas. Profesoriaus J. Dalinkevi čiaus mokslinė veikla beveik ištisai susijusi su Lietuvos universitetu. Kaune jis buvo vienas pačių uoliausių tarp tų, kurie dėjo mokslo apie Žemės gelmes pamatus. Dirbo labai sunkiomis sąlygomis, atiduodamas visą savo ener
ga: bus kuriamos aukštosios geologinės studijos, ir visas tas mokslinis pelnas bus kaip duona kasdieninė. Taip ir buvo. Vilniaus universitete, kuriant atskirą Gamtos fakultetą,
„Dangus nuo vaikystės man buvo mįslių gelmė. Pirmas vadovas po žvaigždėtą skliautą buvo tėvas, kuris pažino pagrindinius žvaigždynus, Antras ir lemiamas susitiki
Gegužės pabaigoje bu vau išvykęs pasirašyti stu dentų statybinio būrio su tarties j Kirgizijos TSR. Svetingai priėmė Kirgizi jos žemė. Buvau prie vie no gražiausio pasaulio kal nų ežero Isyk-Kulio, ap lankiau didžiojo rusų ke liautojo Prževalskio kap’
ir paminklą, mačiau se nojo Tian-Sanio snieguo tas viršukalnes. Kaip žinia, neseniai vy ko žemės drebėjimas IsykKulio ežero rajone, netoli Prževalskio miesto, pada rė daug žalos ir todėl čia taip reikalingos mūsų ran kos, studentiškas entuziaz mas ir sugebėjimai. Uni versiteto studentai kartu su VISI studentais statys vaikų darželį-dopšelj (140 vietų) Prževalskio miesto pakraštyje. Statybą pradės nuo pat pamatų. Priimanti organizacija jau pasiruo šusi ir tik laukia atvyks
tančių studentų. Tad, mie li studentai, mėgstantys šauniai padirbėti ir pake liauti bei pamatyti saulė tąją Kirgizijos žemę, dar yra galimybė užsirašyti j SSB, išvykstantį į Kirgizi ją. Išvyksime liepos pra džioje. Su pareiškimais prašome kreiptis į fakul tetų SSB štabų vadus, komjaunimo biurų sekre torius arba į Universiteto SSB štabą. Būrio susirin kimas birželio 13 d. 19 vai. Saulėtekio ai., Jungtinis korpusas trečia auditorija J. ASMONAS VU SSB štabo viršininkas
Kai kuriems mūsų Al ma Mater auklėtiniams ši sesija jau praeityje. Bet nemažas būrys studentų, sėkmingai išlaikę visas įskaitas, nekantriai laukia egzaminų. Pasistenkime, kad ir šį kartą dėstytojai galėtų mūsų studijų knygelėse įrašyti vien tik gerus ir labai gerus pažymius. Tai bus graži dovana artėjan čiam Universiteto 400 me tų jubiliejui ir VLKJS 60čiui.
Tokio turinio informacija buvo išspausdinta „Tarybinia me studente" (1977.VI.10). po atliktos apžiūros, kurios metu buvo patikrinta, kaip atrodo fakultetuose vaizdinė agitaci ja, meninis patalpų apipavi dalinimas. Ir štai, praėjus be veik metams, komisija vėl pa sidomėjo kas padaryta šioje srityje, kas nauja padaryta, kad vaizdinė agitacija taptų būtina propagandinio, auklė jamojo darbo dalimi, svarbia ideologinio darbo sritimi. Komisija konstatuoja, kad dauguma fakultetų vadovų, partinių, profsąjunginių, ir komjaunimo organizacijų, ruošdamiesi Universiteto 400 metų jubiliejui, deda nemaža pastangų gerindami mokymo patalpų meninį apipavidalini mą, vaizdinę agitaciją, rodo kūrybinę iniciatyvą, kontro liuoja atsakingų už šią sritį darbuotojų darbą. Teigiama, ir tai, kad vis daugiau dės tytojų ir studentų įsijungia į patalpų tvarkymą. Susumavus apžiūros rezul tatus, I vietą nutarta skirti Gamtos fakultetui (dekanas doc .R. Tarvydas), II — Pra monės ekonomikos (dekanas doc. P. Kiuberis), III — Me dicinos fakultetui (dekanas prof. S. Pavilonis). Vertinant Gamtos fakultetą, buvo atsižvelgta į tai, kad jo kolektyvas tvarko vaizdinę agitaciją kryptingai, išradin gai ir turiningai. Pateikta
įvairiomis formomis gausi me džiaga ugdo studentų mei lę tarybinei Tėvynei, skiepija tautų draugystę. Aktualiausi nūdienos klausimai, liečiantys visos šalies ar respublikos vidaus gyvenimą (pavyzdžiui, TSKP XXV, Lietuvos KP XVII suvažiavimai, Spalio revoliu cijos 60-tis, Konstitucijos svarstymas ir pan.) atspindi stenduose ryškios nuotraukos, įtaigūs tekstai. Didelis dėmesys skiriamas meniniam eksponuojamos me džiagos apipavidalinimui. Im kime kad ir fotonuotraukas iš gamtos gyvūnijos pasaulio. Jos aukšto meninio lygio, la bai patrauklios. Pro jas nė vienas nepraeis abejingai. Antra vertus, tokie eksponatai padeda ugdyti meilę gamtai, aplinkai. Artėjantį Universiteto 400 metų jubiliejų primena nuo traukos ir medžiaga apie Universitetą, Gamtos fakulte tą, apie mokslininkus, kurių veikla buvo susijusi su fakul tetu. Randame gausios medžiagos apie dėstytojų mokslinę, pe dagoginę bei visuomeninę veiklą, apie studentų moky mąsi, gamybinę praktiką, po ilsį. Leidžiamoje „Fakulteto kronikoje" (fotonuotraukų stendas, kuris kas mėnesį at naujinamas) atsispindi svar biausi fakulteto įvykiai. Patalpose eksponuojama ir kita medžiaga, kuri organiš
kai susieta su fakultetu. Maloniai nuteikia neblogai apiformintos auditorijos. Ta rybinė atributika išdėstyta saikingai. Prie studentų este tinio skonio ugdymo prisideda ir švara auditorijose, kabine tuose, koridoriuose. Patalpose nerūkoma. Tai didelis viso kolektyvo pasiekimas. Pramonės ekonomikos fa kultetas priskiriamas prie ge rai besitvarkančiųjų. Jame yra gana gausios ir idėjiškai
talpų. Idėja priminti studen tams, kad artėja įžymi data — gera, bet reikėtų pagalvo ti, kaip ją geriau apiformin ti. Apibendrinant norėtųsi pa žymėti, kad fakulteto patal pose vaizdinė agitacija pada ro kiekvienam atvykusiam gerą įspūdį. Fakultetas vertas ir aukštesnės vietos. Komisi ja, skirdama jam antrą vietą, atsižvelgė į tai, kad fakulte tas .turėdamas žymiai gėrės-
Aš savo jaunystės nei savo dalios nepeikiu" PROFESORIUI J. DALINKEVICIUI — 85 Už ilgametį mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuo meninę veiklą, ryšium su aštuoniasdešimt penktosiomis gi mimo metinėmis Vilniaus valstybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros profesorius konsultantas, Lietuvos TSR Tautų draugystės ordino Mokslų Akademi jos narys korespondentas, Lietuvos TSR nusipelnęs mokslo veikėjas Juozas Dalinkevičius apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštu.
Ieškodami gražiausios Kau no vietos, turėtume sustoti ta me aukštame šlaito kuore, kur baigiasi senasis ąžuolynas ir prasideda Žaliakalnis. Nuo ten gražiai matyti — pro me džių šakas žemai plyti didelio klonio įdauba, kurioje lyg saulėtoje lankoje stogai, sto gai; išsišauna Gigus bokštų siluetai, anapus tolumos, žadi nančios jaunas mintis... Čia, Rūtų gatvėje gyvena Vilniaus universiteto profesorius Juo zas Dalinkevičius. Jo namai — lyg nedidelė geologijos mokslo sala. Kaip tai nuostabu — atėjai tarsi j nedidelį minties teatrą, atsi ribojai iki užsimiršimo nuo viso iko kito. Kokių ten ne įkainojamų turtų gausu. Ast ronominė observatorija. Nuo gelmių j žvaigždes? Smuikas. Gal tik buvo dekoracija? O, ne! Tai gražūs jaunystės žie dai, kuriems gal ir lemta lik ti nebylių pažadų pumpurais.
KVIEČIA SVETINGOJI KIRGIZIJA
(Piešinys iš „Tarybinio pe dagogo").
VAIZDINĖ AGITACIJA vertingos medžiagos, kuri iš dėstyta įvairiuose stenduose; pateikta nuotraukų ar kita įtaigia forma. Meninis me džiagos apiforminimas ge ras. ‘ Fakultete neblogai parodyta dėstytojų mokslinė veikla: kiekviename aukšte yra spe cialūs stendai, kuriuose išdės tyti katedrų dėstytojų mono grafijos bei kiti moksliniai darbai. Daugelyje eksponatų atsispindi studentų gyveni mas. Artėja Universiteto jubi liejus, todėl pateikiama ne maža atitinkamos medžiagos. Kartu norėtųsi pažymėti, kad laiptinėse iškabinti plakatė liai „Vilniaus Universitetui — 400 metų" per maži ir nela bai derinasi prie didelių pa
nes patalpas, negu kiti, ne panaudojo visų galimybių ne priekaištingam patalpų meni niam apipavidalinimui bei vaizdinei agitacijai. Be to fakultete nesimato pastangų kovoti su rūkymu patalpose: rūkoma ne tik fojė, bet ir ko ridoriuose. Stokojama šva ros. Gerą įspūdį palieka Medi cinos fakultetas. Gerokai at naujinta medžiaga. Ji labiau susieta su fakulteto veikla praeityje ir ypač dabartimi, ruošiantis universiteto jubi liejui. Pažymėtina naujovė, kurią pasiūlytume ir kitiems fakultetams prie kiekvienos katedros yra stendas, kuria me gana Vaizdžiai parodytas katedros darbas, dėstytojų mokslinė, pedagoginė bei vi
mas su astronomija buvo gim nazijoje Gardine. Po Gar dino antras reikšmingas mano jaunystės laikotarpis praėjo Petrapilyje. Reikšmingas ne vien mokymusi Kalnų institu te. bet ir iš viso savo dide le kultūrine įtaka, meno kūri niais ir muziejais, puikiais toli pagarsėjusiais teatrais. Pirmoji mokomoji praktika praėjo Pefserio (Pečiorų) apy linkėse. Ji galutinai ir nulėmė pasirinkto kelio tikrumą, pa šalino abejonių likučius. Pa čiam tapo aišku, jog esu lin kęs gamtinėms Žemės pro blemoms ir nelabai vilioja technika, pramonė ir tie da lykai, kuriuos dabar vadina me gamyba. Pažinimas naujo patirtis — štai kas kaitina kraują, nutolina realų laiką, nuveda j užsimiršimą, atradi mo aistrą". ...Štai 1934-ieji metai. Kau no universiteto geologai gau na iš TSRS Geologijos insti tuto pasiūlymą dalyvauti, su darant Europos ledyninių nuogulų žemėlapį. Su didžiu liu entuziazmu, pasiskirstę Lietuvos, teritoriją dalimis, dirba kelios ekspedicijos, su kaupia per dvejus metus nau ją medžiagą. J. Dalinkevičius sudaro savo teritorijos kvar teto nuogulų žemėlapj, kurį žinomas tarybinis specialistas S. Jakovlevas įjungia į bendrą žemėlapį. 1937 metais Tarybų Sąjungoje įvyko pasaulio kvarteto tyrimo asociacijos XVII kongresas, kuriame daly vavo J. Dalinkevičius. Minė tas darbas buvo labai aukštai įvertintas. Naujų pastangų pareikalavo atėję 1940-ieji metai. Tų metų rudenį suteikiamas pro fesoriaus vardas, paskiriamas Technikos fakultete naujai kuriamos inžinerinės geologi
jos katedros vedėju, kur uo liai dirbo iki 1948 metų. Keliamas! j Vilnių, kuriasi Gamtos fakultetas, kuriame steigiama geologijos specialy bė, geologijos katedra. 1941 pradeda kurti ir vadovauti geologijos katedrai Vilniuje kurioje dirbo ilgiausiai, iki 1963 metų. Jos nariu jis te bėra ir šiuo metu. Nemažą darbą profesorius atliko Lie tuvos Mokslų akademijoje, kurios nariu korespondentu yra -nuo 1946 metų. Ypatingomis pokario sąly gomis profesoriui teko pra dėti ruošti geologus. Nebu vo kam dėstyti — dirbo dvie se su profesorium M. Kaveckiu. To meto studentai dabar prisimena savo „pagrindinį geologijos profesorių", visų pirma, kaip puikų pedagogą, praktikų vadovą. Matant profesorių J. Dalinkevičių lėtai praeinanti pro geologijos vitrinas fakultete lyg korius suneštus jo ir jo mokinių rankomis, pamanai: „toks žmogus. .. vaikšto šalia mūsų, įkartu su mumis!..." Universiteto 400 metų su kaktis — didelis įvykis. Bi jau, kad ne kiekvienas net Universiteto darbuotojas ’ki galo tai suvokia. Tik įsivaiz duokit, po mūsų 2—3 kartos panašiam susikaupimui netu rės progos. Visi kartu/ ’r kiekvienas asmeniškai turėtu me padaryti ką galėdami ge ro šiai garbingai datai, — sako profesorius. Paukštis, kuris ir žemėje mato daug ir iš aukštai ir gi liai. Tai kas, kad paukštis pės čias, sparnai kiek pavargę. Bet paukštis! Skrydžio svaigu lio didybės nepamiršęs. Argi ne laimė, kad vaikštome tuo pačiu metu? Prof. C. Kudaba
Draugai studentai! Horizonte matau sesiją)
suomeninė veikla. Kartu no rėtume priminti, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti audi torijų tvarkymui, tolygiam vaizdinės medžiagos paskirs tymui patalpose (pvz., III aukšte jos gerokai stokoja ma). Dar keletas pastabų dėl ki tų fakultetų .Komisija norėtų paminėti Chemijos fakulteto pastangas, gerinant vaizdinę agitaciją, ją meniškai apipa vidalinti. Daug kas daroma. Patalpų vaizdas gerėja. Mūsų manymu .turėtų žy miai geriau atrodyti patalpos Teisės .Prekybos, EKF fakul tetuose. Norėtume dar kartą iškel ti klausimą dėl tvarkos įve dimo Jungiamajame korpuse. Kodėl šios puikios patalpos perduotos rūkoriams, o ne studentų poilsiui? Jos pavers tos rūkykla tikra to žodžio prasme. Dūmų debesys nuolat kabo virš studentų gal vų. Dūmai skverbiasi į audi torijas, greta esančią skai tyklą. Patalpose trūksta šva ros. Jei negali susidoroti su šia tariama problema vieti niai vadovai, tai turėtų tarti griežtesnį žodį rektoratas ir Universiteto partijos komite tas. Už apžiūros ribų liko Fi zikos, Matematikos ir Filolo gijos fakultetai, kuriuose vyksta remontas, persitvarky mo darbai. Kaip anksčiau minėta, per
metus beveik visuose fakulte tuose vaizdinės agitacijos ir patalpų meninio apipavidali nimo reikalas gerokai pasistū mėjo į priekį. Tačiau perdaug nusiraminti nereikia. Liko vi sai nedaug laiko iki Univer siteto jubiliejaus, o darbų yra dar daug. Į ką, mūsų many mu .fakultetai turėtų atkreip ti dėmesį, tobulindami vaiz dinę agitaciją? Būtina pasiek ti, kad ji būtų kuriama komp leksiškai .atsižvelgiant į ap linką (vietą, interjerą ir eks terjerą), iš anksto planuo jant jos turinį ir formą. Vaiz dinė agitacija privalo ne tik teikti reikiamą informaciją, bet ir sudaryti kolektyve pa lankų klimatą, gerą darbinę nuotaiką. Ypatingą dėmesį skirti pateikiamos medžiagos idėjiniam kryptingumui, me niniam lygiui. Labai svarbu, kad informacinė ir kita me džiaga nepasentų ,neužsigulė tų , ji turėtų būti nuolatos at naujinama. Siekti, kad kiek vienas fakultetas turėtų savo veidą, išryškėtų jos specifi ka. Tad padirbėkime visi kar tu ,kad galėtume ir patys pasidžiaugti, ir ką svečiui pa rodyti, o svarbiausia panau dokime vaizdinę agitaciją kaip vieną įtaigių priemonių studentų idėjiniam ir meni niam brendimui. Prof. V. GERMANAS Estetinio lavinimo katedros vedėjas
lllllllllllHlllllHllllllllllllllllIlIlIlIlIlIlIllIlIlIlIlIlIlilIlIlIlIlIlIlIlIlIIIIIHIIIIIIllllllllllIlIlIlinillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIlllllllllllIllllllllllllllllllllllllllllllllllIllllltlIlIltlIlIlIlIlIlIllIlIlIlIlIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIinillIlHIIIIIIIIIIIIIIIIllllIIIIIIIIIIHIHIIM
PENKETO SVORIS
Eidama j susitikimą su P. Cvirkos stipendininke, ket virto kurso lituaniste Aušra Birmantaite, įsivaizdavau iš didžią, kiek orią pirmūnę. Apsirikau? Labail — Kuri čia iš jūsų Birmantaitė? — be didelių įžangų paklausiau pirmą pasitaikiusią ketvirtakursę. Man parodė šalimais sėdinčią merginą. Aušra minutėlei atsitraukė nuo primarginto popieriaus lapo ir sužinojusi, ko iš jos norima, trupučiuką sutriko Susitarusi pasikalbėti po pa skaitos, ėjau į savo auditoriją ir galvojau: „Tokia diena, kaip ši, kol kas „deficitas". Ir iš 84 auditorijos, kur turė jo būti paskaita ketvirtakursiams, matyti puikus Sarbievi jaus kiemo vaizdas. O Aušrą, kažką berašančią, radau au-
ditorijos gilumoje kur nė saulės spindulys neprieina. Vėliau supratau, Aušra ne iš tų, kurie penketus gauna „kaldami", kurie makosi mo kyklos laikų principu — gau ti penketą. Jos tikslas — mo kėti, Aušrą Birmantaitę galėtume laikyti šeimos tradicijos tęsė ja. Jos mama — lietuvių kal bos, tėtis — chemijos moky tojai. Bet ji nenori būti mo kytoja. Geriau jau kur nors kitur. Taip, pripratome mes prie dinastijų, tradicijų. Bet yra juk ir išimčių. . . Ir Auš ra — viena iš jų. Prieš keturis metus, gavusi brandos atestatą, Aušra žino jo, kur eis toliau. Ji svajojo įstoti j universitetą studijuoti psichologiją. Į universitetą įstojo. Tik studijuoja ne psi chologiją, o lituanistiką. Ko dėl taip atsitiko, dabar Auš ra ir pati neprisimena. Gailė tis dėl to netenka, nes Aušra moka pati save sudominti. Vadovaujasi ji ne tik „rei kia", bet ir „noriu". Kol kas jai tai sekasi. Aušra — vilnietė. Sąlygos mokytis geros. Jos kambary je — nusistovėjusi darbinė
atmosfera. Čia — pagrindinė jos darbo vieta. Kai niekas netrukdo, daug galima nu veikti. Iš mano rašinio galima pa manyti, kad Aušra tiek ir te žino — lankyti paskaitas ir, parėjus namo, mokytis. Lais vo laiko iš tikrųjų mažoka ir pirmūnui, ir „eiliniam" stu dentui. — Sakysim, visą savaitę ne simokau. Palieku viską ramy bėje ir tokiu būdu turiu il gesnį laisvalaikį, kitaip ta riant — dirbtines atostogas. Išnaudoju jį teatrui, kinui ir kitienus smulkiems reikalams. Rezultatas neblogas — pra šviesėja galva, į kurią lyg iš naujo pradedi krauti, — šyp sosi Aušra. Daug darbo reikalauja, bet ir daug naudos duoda daly vavimas studentų mokslinėje draugijoje. Aušros Birmantaitės darbai visada išsamūs, įdomūs, visapusiški. Antrame kurse jos darbas pelnė I laipsnio diplomą, trečiame kurse — II laipsnio diplomą. Ir šiemet jos darbas apie poetą A. Miškinį ir jo poezi ją vėl buvo įvertintas I laips nio diplomu.
Aušra yra lituanistų IV kur so seniūnė. Ir čia rūpesčių užtenka. Tik ir lakstyk tai j dekanatą, tai j katedrą, tai susirinkimai grupėse. O su spėti turi, privalo. Ir Aušra suspėja visur. Dar ir mėgsta mus Folknerį, Marcinkevičių ar Gedą paskaityti laiko už tenka. Ir filosofiją studijuoti savarankiškai randa laiko. Kaip išlaiko ant pečių visa tai ši trapi mergina?
— Viskas įdomu. Malonu dalyvauti susirinkimuose, ma lonu rašyti mokslinius darbus, referatus, sužinoti kažką nau ja. Prie visuotinio „reikia" pridedu savąjį „noriu" ir gaunu tai, ką jūs jau žino te. Niekad .nedirbu per jė gą. Nenoriu, pavargstu — atidedu viską j šalį. . . Noras, domėjimasis viskuo, potraukis — didelė jėga, leidžianti pa daryti labai daug, — pasakė man Aušra. Kurso ir grupės draugai gerbia ją už nuoširdumą, pa prastumą. Dar .metai liko stu dijuoti ,daug dar. galima nu veikti. Aušra nepraleis tų me tų vėjais. Kaip ir praėjusių. Belieka palinkėti geros klo ties. T. STANIULYTE I kurso žurnalistė
Vienoje iš astrofizikos ka tedros auditorijų beveik prie pat lubų kreida parašytos trys raidės: „AML" (aukščiau sias mąstymo lygis), o truputį žemiau — „nepasiekiu". Ori ginalu? Juokinga? Daug kam — taip. Bet kai ką tie žodžiai baugina, ypač prieš sesiją, turint galvoje, kad žinių rei kia nemažai, o laiko lieka vis mažiau ir mažiau... Kaip ten bebūtų, prisipa žinkime, kad ir Jūs, viską išmokę arba neskaitę vado vėlių, labai nedrąsiai žiūrite į netolimą ateitį. Kas ten lau kia? Puiki nuotaika, gavus po gerą ar labai gerą įvertinimą, apmaudas, kad atsakėte pras čiau, negu galėjote. O gal ir kur nors jūsų tyko ir piktasis dvejetas? Sunku atsakyti į šį klausi mą. Belieka tik laukti, ką pa rodys gyvenimas. O gyvenimas parodys ne daugiau ir nemažiau, kaip tik jūsų pasiruošimo sesijai re zultatus. Ir gana didelis vaid muo tenka nusiteikimui. Taip taip, neskubėkite juoktis iš šitų žodžių .Tik pabandykite įtikinti save, kad turite pa kankamai jėgų ir žinių, ir jūs pajusite, kaip šiek tiek aptin gę smegenys atgaus seniai prarastą, (aišku, ne visais at vejais ir ne visų) darbingumą,
. .............................................................................................................................. .
PASIEKTI AML formulės ir teoremos taps aiškios ir nesudėtingos. Savo ruožtu, pakils ir nuo taika — vienas svarbiausių faktorių darbingumui pakelti. Apsilankykite pas mus Fi zikos fakultete. Vargu, ar iš girsite dejavimų ir nusiskun dimų, netgi tada, kai stu dentas negavo įskaitos, ar ne parašė kontrolinio darbo. Ge rai, sąžiningai pasiruošus, viską galima pasiekti: išspręs ti uždavinį, išmokti pasakoti sudėtingą užsienio kalbos tekstą, prisiminti istorinių įvykių datas, teisingai suskai čiuoti laboratorinio darbo re zultatus.
Statistika rodo, kad, deja, ne visi optimistai išlaiko se siją .Kai kam teks atsisvei kinti su Universitetu. Tačiau kol kas apie tai negalvoki me ,ir tikėkimės, kas nenusi vilsime savimi, nudžiuginsime savo tėvus, draugus, padary dami viską, ką galime.
.......................... .
PIRMŪNŲ KONFERENCIJA
Jau senokai mus paliko žiema, o ką tik pražydėjo pavasaris... ir štai šilta, saulėta vasara, o kartu ir II semestro pabaiga. Visi1 ir dėstytojai, ir studentai tarytum atgijo — linksmi, energingi tapo. Linksma, tačiau ne visiems. Bepigu tiems, kam rūpesčiai jau baigias, o kuriems darbas darbą veja — sunkoka. Visai neseniai, ^gegužės 22 d. Saulėtekio a!.,"Jun giamojo korpuso 1 audi torijoje įvyko universiteto pirmūnų konferencija, kur fakultetų pirmūnai ir ra portavo apie nuveiktus darbus. Pradžioje buvo išrinktas konferencijos prezidiu mas. Pirmasis kalbėjo komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas M. Uitaras. Pagrindinė studento pa reiga — gerai mokytis. Komį aun imo or gan izac ij a, stiprindama akademinį mokymąsi ir drausmę, pla čiai taiko visuomeninio poveikio priemones. Šiam tikslui naudojama sieninė spauda, Garbės lenta, sko lininkų ir blogai belan kančių studentų lapeliai. Tai turi nemažą poveikį studentams. 10—20% su mažėjo paskaitų nelankymas, — kalbėjo M. Utaras. Labai veiksmingos yra moralinio skatinimo prie monės. Blogai besimokan tys komjaunuoliai bau džiami, o geriausieji ap dovanojami Garbės raš tais, vyksta į kitas šalies aukštąsias mokyklas, į už sienį ir t. t.
1969 m. Universitete kilo iniciatyva geriausiai akademinei grupei išaiš kinti. Šiemet šis konkur sas skirtas komjaunimo 60-čiui, o sekančių metų — Universiteto 400 metų jubiliejui. Todėl fakultetų komjaunimo organizacijos turi tinkamai tam pasi ruoši. Pranešimą apie SMD veiklą perskaitė matema tikos fakulteto IV kurso studentė Marija Žilinskaja. Dabar SMD yra pus antro tūkstančio studentų. Daugelis narių — aukš tesnių kursų studentai, bet reikėtų, kad šios drau gijos veikloje daugiau da lyvautų ir pirmakursių. Ne bėda, jei pirmakursis dar nesugeba parašyti rimtesnio darbo, tačiau jei jis išmoks dirbti, tai II—III kurse iš jo galima tikėtis gerų rezultatų. Konferencijos dalyvių susidomėjimą sukėlė Me dicinos fakulteto atstovo pasisakymas. Grupė šio fakulteto studentų, daly vaudami SMD atliko įdo mių mokslinių tyrimų apie biomateriologinį poveikį dėstytojų ir studentų veik lai ir gabumams. Gamtos, Teisės ir kitų fakultetų studentai kal bėjo pažangumo ir lanko mumo klausimais. Naudin gų minčių šiuo klausimu pareiškė Pramonės fakul teto prodekanas V. Grigoras. Jis pabrėžė pirmūnų vaidmenį, kaip lemiamos jėgos pažangumo ir visuo meninės veiklos kėlimui studentų tarpe ir pareiškė susirūpinimą, kad vis tik atskirose grupėse moky muisi toną duoda atsiliekantieji, o ne pirmūnai. Baigiant konferenciją, geriausiai besimokantiems fakultetų studentams bu vo įteikti TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir VLKJS CK ženkleliai „Už labai gerą mokymąsi".
A. BOGDANOVA FF I k.
& MUSŲ DIENOS KAIP
ŠVENTE, KAIP ŽYDĖJIMAS VYŠNIOS. TAD SKUBĖKIM GYVENTI,
NES PRABĖGS, NEBEGRĮS JOS
L. Skirpsto nuotrauka.
Sunki studijų savaitė jau baigėsi, o kur leisime šešta dienio ar sekmadienio vaka rą? Kiek jų praeina vėjais! Neisi juk kiekvienąkart į ki tinių meno saviveiklos kon ną ar į teatrą. O ir tie fil kursus. Bet ar nereikėtų pa mai dažnokai tik „šiaip sau". sirūpinti, kad kiekvienas fa Taip ir stumi gyvenimą per kultetas rengtų savo poilsio kasdienybės slenksčius su ne vakarus. Gal net konkursi retomis išimtimis ir nedide nius. Kai reikėtų ginti fakul liais nukrypimais. teto garbę, pamatytume daug Dauguma šeštadieniais ir įdomių dalykų. sekmadieniais skuba į ren Įsiminė Ekonominės kiber giamus vakarus, diskotekas. netikos ir finansų fakulteto O ar. jos mus patenkina? pirmakursių vakaras. Jei pa Apie mūsų jungiamajame kor tys. į vakarą atsilankiusieji puse rengiamas diskotekas vis nebūtų suėję į auditoriją, kur plačiau sklinda geros kalbos. buvo rodomi pirmakursių Manau, kad tai viena geriau konkursiniai programų nume sių Vilniuje. Tinkamai parink riai, taip niekas ir nebūtų ta muzika, skamba naujausi sužinojęs, kad tai pirmakur diskai, lakoniški ir patrauklūs sių vakaras. Jokios informa komentarai apie ansamblius cijos apie tai niekas negir ir grupes negali nesudominti. dėjo. Tuo labiau, kad Aktų salėje Sekmadieniais diskotekos vykusios diskotekos tarp stu beveik visai nerengiamos. Ne dentų garsėjo jau anksčiau. sinori purkštauti, kad studen Apie Saulėtekio alėją retas tai vien diskotekoms ir va težino. O kur kiti fakultetai? karams sukurti. Bet iš kitos Gerai, jei ten suruošiami šio pusės.. ., kur nusivesti į sve kie tokie šokiai, jei ne — čius atvykusį draugą, jei nė braunamasi į Pedagoginį in ra pastoviai rengiamų disko stitutą, kur visada vyksta po-* tekų, vakarų. Gerai, jei pasi ilsio vakarai. Tiesa, ir peda taikys šeštadienis, tuomet, gogai nelabai turi kuo nu kaip daugelis sako, „Antakal stebinti. Apie Jungiamojo nyje „kažkas" turėtų vykti, korpuso diskotekas mažai kas jei sekmadienis... tuomet jo žino: nėra skelbimų nei Cent kių garantijų. riniuose rūmuose, nei kitur. Gerai ,kad į Antakalnyje Universiteto Kultūros klu rengiamas diskotekas, vaka bas daug nuveikė, rengdamas rus įleidžiama tik iki aštuoK. TALOCKA studentų dainos, tarpfakulte- nių. Pavėlavai — liksi už
APIE MUSŲ POILSI durų. Taip ugdomas punk tualumas. Ir visi įprato. Jungiamojo1 korpuso fojė erdvės atrodo netrūksta, bet kai užplūsta atskirų fakultetų studentai, kaimynai iš VISI, daros ankštoka. Ir kai to kioje ankštybėje dar rūkoma, tai jau menkas malonumas. Kai-tuo tarpu aukštu žemiau — yra skirtos tam vietos. Vakaro budintieji ir draugovi ninkai turėtų tokius sudraus minti. Kitas dar įsigudrina rūkyti ir šokdamas. Reikėtų išspręsti ir kai kurias apšvie timo problemas. Atrodo, da lykas paprastas, lengvai iš sprendžiamas. Bet jau visi metai, kaip tų prožektorių taip niekas ir nepašviesina. Matyt .greitai madingi bus kišeniniai žibintuvėliai, no rint pasižiūrėti su kuo šoki. Labai aktualus yra ir kitas klausimas — šokio kultūra. Visai suprantama, kad da bartiniai šokiai reikalauja sa vito perteikimo, laisvos im provizacijos, bet kai ji per žengia ribas, nieko daugiau kaip paprasčiausio kratymosi ir maivymosi nebelieka. Universitetas — reprezen tacinė respublikos aukštoji mokykla. Reiktų susimąstyti, kad ji garsėtų ne vien dai nų ir šokių ansambliu, moks
line veikla. Nepamirškime ir studentų laisvalaikio. Artėjantis Universiteto 400 metų jubiliejus gausus įvairių planų. Į juos reikėtų įtraukti ir kokios nors Universiteto kultūrinės įstaigos Įsteigimą. Nebūtina sekti VISI, kitomis aukštosiomis mokyklomis, ta čiau kažką turėti vis tik rei kia. Bent gimimo dienai kitam kokiam reikšmingesniam įvy kiui atšvęsti. Rašydamas, autorius sten gėsi kiek tik galima būti ob jektyvu, ir perteikti apibend rinančias mintis. Kažką pa keisti, padaryti, per šią sesi ją vargu ar bepavyks, bet ateičiai yra dėl ko pamąsty ti, išspręsti daug klausimų, problemų. A. LINKUS Redakcijos prierašas: Kvie čiame visus skaitytojus pa diskutuoti šia tema, pareikšti įdomių minčių. Laukiame jū sų atsiliepimų.
DEGTI, IEŠKOTI, NENURIMTI Vaiskus dangus ir kaitri gegužės saulė tik pagyvino Istorijos fakulteto studentų nuotaiką. Nešini glėbiais pa vasario žiedų, sugužėjo visi j istorinį Sarbievijaus kieme li. Istorinį, bet ne istorikų. Šį kartą tai atleistina, nes Isto rijos kiemelis su šimtamete Grainio liepa prieš Alma Mater jubiliejų sumanė truputį pasigražinti. Taigi, mes Sarbievijaus kiemelyje. Aidi jaunatviškas šurmulys, o mikrofonuose jau skamba „viens", „viens", „viens"... — Sveikiname visus, susi rinkusius į iškilmingas diplo mantų palydas, — praneša fakulteto kultūros klubo pir mininkas Albinas Jacevičius. Vietoj plojimų — tyla. Matau ketvirtakursių šypse nas. Turbūt džiaugiasi paga liau ir patys pasiekę studijų zenitą. Diplomantės istorikės patempia lūpas— sunku už leisti iškovotas pozicijas. Psichologai juodais akinių stiklais gaudo saulės spindu lius ir protingai tyli. Biblio tekininkų tik žiupsnelis, ma tyt, vargšai dar ligi šiol ne gali atleisti, kam juos „ištrė mė" į Saulėtekį. Apie žur nalistus aš patylėsiu, jie kaip visada „aukštumoj". Tai ga lėtų patvirtinti ir diplomantų kuratorius docentas Jonas Bulota. Šiuo metu jis pa slaptingai šypsosi... Niekur nesijaučia taip gerai, kaip*
Matote, jau ir birželis atėjo. Žvalus, linksmas gyvas birželis... Nežinau kodėl, tačiau sieloje taip šviesu, taip gera, lyg bū-
savo globotinių būryje. Neseniai tryliktasis bendra Prie mikrofono Istorijos butis priėmė naujus gyven fakulteto prodekanas Sigitas tojus. Užeikime į studentų Jegelevičius. Jis diploman miestelio „naujagimį". Trylik tams palinki sėkmės, geros tasis — tai turėtų būti pats kloties tolimesniame gyveni nelaimingiausias. Be to, mes įpratę, kad naujausiame būtų me. O juk to paties linkėta dar daugiausia netvarkos ir ma Tačiau, tada ,kai dekanato posėdžiuo žiausia patogumų. se buvo barami už įsiskolini įėjęs į vidų, nustembi. Visur mus, praleistas paskaitas ar — vos ne ideali švara. Tiesa, blogą elgesį. Diplomantai tai fojė užuolaidų dar nėra. Bet tuo nėra ko stebėtis, nes, gerai prisimena. pavyzdžiui, 12-tasis bendrabu Taria žodį diplomantų ku tis, antrus metus gyvuojantis, ratoriai. Abipusis netekimas. užuolaidas tik neseniai fojė Aišku, sunku skirtis, ir vėl iškabino. glėbiai linkėjimų... Jų daug, — Ką jūs... Nieko naujo kaip ir gegužės saulės, kaip negaliu jums pasakyti. Eikite ir giedrios nuotaikos. K. Jūrelės nuotraukoje: Tryliktas bendrabutis. į 11-tąjį, ar kitus senesnius — Mes dar sugrįšime, už bendrabučius. Ten daugiau suksim .susitiksim, — apim patyrę komendantai, geriau tas malonaus graudulio lyg išmano apie savo darbą, — ir teisinasi bibliotekininkystės kalba 13-tojo bendrabučio specialybės diplomantas Jonas komendante L. Žukienė. Stankevičius. — Mums rūpi Studentų — Vistiek, pasakysiu, miestelio „naujagimis". Ži čio, taip pat neakivaizdinin Viską už juos tvarko bendra mums labai labai gaila palik nome, kad jis tik pradeda kai. Vieną korpusą nuomo bučių tarybos. Jūsų fojė ti Universitetą, — prisipažįs savo gyvenimą, tai mums ja VISI. Sunku, kai gyvena skelbimų lentoje kabo „lai ta istorijos specialybės dip įdomiausia. laikinai. Bet sunkumų nebi kinosios tarybos" sąrašas... lomantė Lenino stipendinin Ilgai teko kalbinti jauną, jau. Pradžia jau yra. Susi — Yra ir pas mus „laiki energingą moterį... tvarkyti padėjo studentai, čia noji vyriausybė". Iš pastoves kė Danutė Blažytė. — Trūkumai? Bendrabutį dirbę akademines valandas. nių gyventojų. Bet va, koks Baigia kalbas paskutiniai oratoriai, po filologų beržu turėjo apgyvendinti dar iki Didžiuodamasi atliktais dar čia gali būti rimtas darbas, vėl sualma jaunystė. Glėbes Naujųjų metų, o įsikūrėme bais, komendante veda į jei per kelias dienas pasi čiuojami diplomantai, dova prieš keletą mėnesių. Daug skaityklą. Iš tiesų nuostabu: keičia dešimtys studentų. Vie nojamos jiems gėlės, o isto ką reikėjo tvarkyti pačiai..''. visos lempos dega, tvarkingai ni ateina, kiti išeina. Kuo Sakysite, smulkmena — sustatyti stalai, kėdės. Labai daugiau sunkumų, tuo geriau rikams diplomantams ketvirtakursiai drabužių. spaustu žibuoklės ant budinčiosios švaru. Taip ir norisi sėsti imu pažinti savo darbą. Nuo kais sužnybia nosis, kad ne- staliuko. Tačiau, ar smulkme prie bet kurio iš stalų su rugsėjo 1-osios bus sava sididžiuotų ir jubiliejiniais na — sofa laukiamajame , knyga rankoje. taryba, — guodžiasi L. Žu Lyg paslaptį išduodama, kienė. metais būtinai aplankytų sa paveikslai ant sienų, gėlės... vo senąją Alma Mater. Ir švarios švarios grindys. L. Žukienė rakina vienas du Palinkėkime komendantei — Komendante esu pir ris. sėkmės. Čia pabuvojęs, gali Nors linkėjimų jau buvo — Čia nuo rugsėjo pirmo drąsiai sakyti, kad 13-sis kitą gana daug, norėčiau ir aš ta mus metus. Bet... jei čia mano met bus vienas iš pavyzdin pačia proga palinkėti diplo ūkis — privalau tvarkytis. sios bus bufetas. Dairaisi aplinkui ir netiki Patalpa sutvarkyta, galėtų giausių Studentų miestelio mantam) L. Žukienės žodžiais. Ar vien jau dabar veikti. Norisi pa bendrabučių. iš pareigos? Jauti moterišką klausti, ar būtina palaikyti Statomas miestelis. Kasmet skonį. Jauku čia. švarą iki rudens? vis kiti žmonės. Pagyvenęs IEŠKOTI, — Nežinau, kas gyvens, — Visur turi būti tvar metus viename bendrabutyje, DEGTI. kokio fakulteto studentai. ka, — lyg atspėdama mintis susidarai nuomonę ir apie ki NENURIMTI. Rugsėjo mėnesį bus matyt. kalba komendante. tus. Ir taip norisi grįžti į —Kituose bendrabučiuose tą patį arba negrįžti... Dabar čia šeimininkauja įvai rių specialybių studentai, komendantai daugiausia tik L. VASILIAUSKAITĖ Petras PAJAUJIS „negavę" anksčiau bendrabu- įsakinėja, nurodinėja, pataria.
jo jau nepavysi. Rodos taip neseniai mes pravėrėm Alma Mater duris — baiuikščiai, nedrąsiai • rodos tik kelios dienos praėjo, o šit — jau pava saris dunksi sprogstančių pumpurų lazda į žemę. Ir taip norisi kažką didelio nuveikti, ką nors gero. Kad nors dalelė Tavęs bū tų tame didžiuliame žalia me sode. Įsiklausyk, gerai įsi klausyk. .. Girdi, — žeme lė bunda. Kaip džiugu! Aplinkui dainos aidi, linksmos dainos. Kaip linksma — šypsosi visi. Pažvelk — štai susiglaudę eina taip švelniai — Jis ir Ji. Ir trykšta begalinės jūros mėlynumas, dangaus giedrumas, atvirumas, paukščių šiluma iš Jų akių. Jie juk jauni. To kie jauni, kaip ir birželis šitas. čiau susitikusi seną*, ilgai L JANUŠONYTĖ nematytą draugą. I k. žurnalistė Kaip greitai tas laikas bėga. Skuba tarsi byranL. Skirpsto ir V. Kaspe tis smėlis tarp pirštų, ir ravičiaus nuotr.
Tryliktojo šeimininkė
I, XI — III, 6, XI — II, 5 bendrabučių komandos. Žy miai silpniau pasirodė X — II, kurie pernai tikrai sėk mingiau dalyvavo varžybose. Greitu laiku sužinosime fut bolo prizininkus. Tai savo pogrupiuose užėmę pirmąsias vietas 6, XII — 2, XI — 1 bendrabučiai. Šiemet studen tai gavo daug naujų bend rabučių. Juose yra vis dau giau žmonių, norinčių spor tuoti. Nors sąlygos kol kas ypač žiemą yra nepatenkina Sportas mos. Pavyzdžiui, šiemet ne bendrabutyje įvyko stalo teniso varžybos. Turime vieną stalą, o ko Mūsų bendrabučiuose jau mandų — 14. kelinti metai vyksta kom Prasidėjo pavasarinė sesi pleksinė bendrabučių sparta kiada. Šiemet jau įvyko dau ja. Tad linkime sėkmingų gelio sporto šakų varžybos. startų ir finišų per ją! Šaškių ir šachmatų varžybo V. SINKEVIČIUS se geriausiai pasirodė X —
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos fakulteto I kurso studentas I. Utklevlč, Fizikos fakulteto I kurso studentas K. Norkevičius, Gamtos fakulteto I kurso
studentai V. Jefanovas ir G. Minkevičius, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto II kurso studentė R. Leksutytė.
Š. m. birželio 15 d. 16 vai. Sarbievijaus kieme įvyks Poezijos vakaras, skirtas Vilniaus Universiteto 400 metų Jubiliejui. Dalyvauja poetai — Universiteto auklėtiniai. Gros kamerinis orkestras, vadovaujamas S. Sondeckio. Filmuos Lietuvos kino studija. Kviečiame visus dalyvauti! Organizacinis komitetas
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražas 4300 LV 11341
SVEČIUOSE PAS PIFĄ Sumirgėjo Filologijos fa. kultete spalvoti skelbimai Juose linksmasis Pifas ir pasipūtėlis Herkulis kvietė j prancūzų kalbos vakarą. Tie sa, šie du svečiai neatvyko, bet susirinkusieji nebuvo ap vilti. Apie savo Tėvynę pa sakojo mūsų Universitete dirbantis dėstytojas iš Pran cūzijos Alenas Rišneras. Į romanistų šventę atvyko jaunesnieji jų draugai ;j Alytaus 1-osios vidurinės mo kyklos, kurioje dėstoma su stiprinta prancūzų kalba. Mokytojos Dalios Junčiuvienės vadovaujamas ansamb lis parodė ilgą programą, ku rią galėtumėm pavadinti „Kelione po Prancūziją'. Moksleivių šokius, dainas, eilėraščius palydėjo aplodis mentai. Scenoje svečius pakelė pirmasis prancūzų kalbos specialybės kursas. Jie paiodė poezijos spektaklį „Mes dainuojam gyvenimą ir mei lę* • Paskui buvo demonstruoja mas dokumentinis filmas apie Prancūziją, o po jo vėl tę siasi koncertas. Visi suklūs ta, kai vaidinti pradeda tre čiakursės. Etiudą mergaitės atlieka provansalų kalba — tai dėstytojo Aleno Rišnero nuopelnas. Jis ne tik skaito paskaitas, bet daug pasakoja apie Paryžių, Prancūzijos kul tūrą, meną, kalbas. II-jo kurso studentės ir jų vadovė vyresnioji dėstytoja Nijolė Lukšytė labiausiai mėgsta dainuoti. Ne vieną kūrinį jos atliko ir šiame va kare. Bodlero eiles dėklam , vo Dalia Žuvininkaitė. Šau niai mergaitės suvaidino inscenizuotą dainą „Don Bazilio nuotykiai". Don Bazilio ariją puikiai dainavo Danutė Navickaitė. Vėliau visų kursų atstovai atsakinėjo į klausimus apie Prancūziją. Ir ką manot , fuksės čia pasirodė ne blo giau už vyresniąsias drauge < O koks smagus buvo pask. tinysis šokis: „Ant Avinjono tilto". Jame sukosi ir dėsty tojai, ir svečiai, ir studen tai. Laima STANKEVIČIUI
„Metraštis“ be metraštininkų Jeigu nori, kad degtu laužas, jį reikia kūrenti Matyt, šią auksinę taisyk lę ir bus pamiršę Istorijos fakulteto komjaunimo ir profsąjungos organizaci jos. Fakultete viirte vėrei’, studentiškas gyvenimas pačiam įkarštyje pavasa rio sesija, formuojami iš važiuojamieji būriai į darbo ir poilsio stovyklas, tačiau sieninėje spaudoje apie tai nutylima. Mūsų fakultetas visada pasižymėjo aukštu pažan gurnu. Yra vienas iš pir maujančių Universitete Tačiau ar pavyks išlaikyti iškovotas pozicijas, jei viskas paliekama saviei gai. Kaip tik dabar, šian dien aktualu kasdien skelbti sesijos rezultatus pliekti atsiliekančius, skitinti pirmūnus. Spręsdam i dienos aktualijas, sieni nė spauda kaip tik . ir turi remtis fakulteto vi suomeninės organizacijos. Praeini pro laiko nublu kintą sienlaikraštį ir su giliu liūdesiu pagalvoji „Metraštis" be metrašti ninku... Petras PAJAUJIS
Užs. Nr. 1744
į I REDAKTORĖ I A. NUGARAITt