GERAI
STUDIJUOTI —
VALSTYBINĖ
UŽDUOTIS. GERIAUSIAI JĄ
ATLIEKANTIS
VERTAS MŪSŲ
PAGARBOS
Visų šalių proletarai, vienykitės!
3s«hbss«
H ram/Binis sucioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. gegužės 21 d. Nr. 19 (961)
IR DĖMESIO
ARTĖJANTI SESIJA
RAGINA SUKRUSTI
Trečiakursiai laiko egzaminus
Labanauskaitės, A. Morkevičiaus, L. Šimoliūnaitės, V. Kišūnaitės pavardėmis. Įdomiau sia, kad dvi iš šio sąrašo — L. Labanauskaitė ir I. Jukavičiūtė — iš antro egzamino sugebėjo gauti penketus. Va dinasi dvejetas — tik apsi leidimo rezultatas.
FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETE
Pramonės finansų spec. 1 PRAMONES EKONOMIKOS grupėje penketais iš ekono FAKULTETE minės statistikos ir tarybinės teisės egzaminų gali pasigirti Trečiakursiai jau išlaikė po R. Vasiliauskaitė, M. Sergudu egzaminus, tik darbo eko šenkovaitė. Beje, iš pastarojo nomikos spec. 1 gr. — tris. egzamino grupė negavo nė Bene geriausiai sekasi pramo vieno trejeto. Atvirkščias nės planavimo spec. 1 gr. stu vaizdas kredito spec. 3 gru dentams. Iš dviejų egzaminų pėje, kuri per du egzami (žemės ūkio planavimas ir nus — marksistinės-lenininės pramonės ekonomika) jie te filosofijos ir tarybinės teisės gavo vos 3 trejetus. Penketu- — sugebėjo gauti vos 4 pen kininkų net septyni: I. Juo ketus. Pirmojo egzamino „ne dytė, R. Kaspariūnaitė, R. Ke- įkando" net šeši — L. Mal corytė, O. Lisauskaitė, A. Lit ko, A. Miškinytė, V. Ramo vinas, M. Starkevičiūtė, V. nas, A. Semėnas, J. ŠvelpaiVaitiekūnaitė. Tos pačios tė, V. Vaišutytė. Finansų specialybės 2 gr. studentai iš spec. 2 grupėje dvejetukinin laikė taip pat du egzaminus kų nėra. Po du penketus ga — ekonominę statistiką bei vo M. Barkauskaitė, O. Bla pramonės įmonių organizavi žytė, R. Cečionytė, V. Petke mą ir planavimą. Pirmūnų ir vičiūtė. čia ne ką mažiau. Du penke Ekonominės kibernetikos tus jau turi D. Bumbulytė, R. spec. 1 gr. egzaminų žiniaraš Duliebaitė, A. Kotovas, D. ty — du penketai ties R. Makarevičiūtė, R. Miškinytė, Gedmino pavarde. Greta — V. Za.barauskas. Antrojo eg du V. Janulio dvejetai. Vie zamino neišlaikė A. Vencku no egzamino neišlaikė M. tė, J. Vazniokas. Gerbutavičiūtė, G. Guntulytė, Didelį kontrastą tarp pir G. Gurčinaitė, V. Imbrasas, mos ir antros grupių pastebė R. Jakšytė. sime, atsivertę darbo ekono Tos pačios specialybės ant mikos specialybės egzaminų ros grupės studentai irgi ne žiniaraščius. Pirmoje grupėje gali girtis pirmūnais. Jų tik nepažangių nėra. Penketus iš du — E. Radavičius ir G. Tamarksistinės-lenininės filosofi lačka. Dvejetukininkų kur kas jos ir ekonominės statistikos daugiau. Ekonominės statisti egzaminų gavo V. Blauzdžiū- kos egzamino neišlaikė L. Re naitė, B. Jurkšaitė, A. Leo- meika, V. Senvaitis, A. Stronaitė, A. Sarpailiūtė. Tik tre lia, liaudies ūkio planavimo čiasis — liaudies ūkio plana — R. Mironas, V. Pališkis, V. vimo — egzaminas pakišo Taraškevičius, A. Uosis. koją: jo neišlaikė N. DūdaiStatistikams sunkiausias bu tė, V. Gavelis, V. Leonavi vo marksistinės-lenininės fi čiūtė, E. Slavickas. Šio egza losofijos egzaminas. Neišlai mino žiniaraštyje tik vienas kė keturi studentai: R. Cicėpenketas — B. Kadlauskaitei. naitė, M. Radevič, V. SemaUžtat antroji grupė sugebėjo ka, V. Visockaitė. Tik viena gauti jau 11 dvejetų: tris iš O. Juodžiukynaitė gali pasi liaudies ūkio planavimo ir aš girti dviem penketais. tuonis iš pramonės ekonomi kos egzamino. Dvejetai „pui TEISES FAKULTETE kuojasi" ties L. Apšegaitės, E. Bazio, G. Cioglio, V. GirČia trečiakursiams sesija džiūtės, A. Jonuškaitės, I. Ju- dar tik įsibėgėja. Pirmas bar kavičiūtės, R. Kozickaitės, L. jeras, kurį reikėjo įveikti tei
sininkams — marksistinės-le nininės filosofijos egzaminas. Reikia pažymėti, kad keturio se grupėse egzaminatoriai pa rašė tik 4 dvejetus, užtat penketukininkų visas būrys. N. Guskova, V. Deliukova, L. Šarkinas, N. Palij (4 gr.), L. Žemaitytė, K. Virketis, A. Trumpulis, N. Stankevičiūtė, N. Petkevičiūtė (3 gr.), P. Jegorovas, E. Kairytė, L. Miliukaitė, A. Nesonis, G. Norvilaitė (2 gr.). Pirmoji grupė iš laikė dar ir baudžiamosios teisės egzaminą. Jis buvo sėkmingas A. Biguzui, E. Bič kauskui, A. Andriulionytei, V. Ciučiulkai, Z. Iždonytei. Į jų studijų knygeles įrašyti jau 2 penketai. Garbės pir mai grupei nedaro penki šio egzamino dvejetai. Juos gavo V. Armonas, R. Dokšiūtė, R. Busila, V. Budrys, I. Rukaitė. Pirmieji egzaminai atnešė vieniems džiaugsmą, kitiems nusiminimą ir visiems — su sirūpinimą. Kažin ar ne per daug dvejetų, išlaikius vos kelis egzaminus. •
Pabandykim prognozuoti Paskutinės paskaitos. Pirmo sios įskaitos. Po savaitės ki tos į studijų knygeles bus įrašyti pirmieji šios pavasa rio egzaminų sesijos pažy miai. Kokie jie bus? Tai pri klauso nuo pasiruošimo per semestrą. Chemijos fakultete nuolat kontroliniai, laboratoriniai darbai, koliokviumai. Todėl dekanatui ne per sunkiausia kontroliuoti studentų pasiruo šimą. Visgi ir čia atsiranda mėgėjų studentauti. Sle — didžiausias dekanato rūpestis. Apie tai pasakoja fakulteto dekanas doc. E. RAMANAUS KAS: Studentauti chemikams ne lengva. Neatlikai vieno ki to laboratorinio darbo — štai jau ir rimtas signalas. Deka natas taiko silpnai besimokan čių studentų kontrolės siste mą. Du kartus per semestrą gaunamos žinios, kaip moko si „potencialūs" skolininkai. (Paprastai sąrašuose sutinka
mos tos pačios pavardės.) Juos svarsto komjaunimo biu ras, šefuoja grupės draugai. Daugeliu atvejų tai padeda. Sakysim, praeitos sesijos sko lininkai visas skolas likvida vo iki nustatyto laiko. Kar tais draugų žodis nepadeda. Tada apsileidėliai kviečiami į dekanatą. „Spaudimas iš vir šaus" irgi turi savo pliusų. Nebemokam stipendijos, parašom laišką tėvams, — šios griežtos, bet pateisinamos priemonės padeda nuvyti tin gumą. Jei ir jos nepadeda, tada su tais kietakakčiais su sipažįsta visas universitetas laikraščio skyrelyje „Pašalin ti nepažangūs studentai". Sį semestrą tokių turėjome sep tynis. Dauguma — net penki — antrakursiai. Vos išsiritę iš „fuksų" amžiaus jie mano, kad visi sunkumai jau įveik ti. Dekanatas, kuratoriai, kom jaunimo aktyvas stengiasi vi sapusiškai padėti pirmakur siams išmokti darbo su kny ga, susidaryti studijų sistemą. Aišku, be jų pačių norų jo kia pagalba nebus veiksmin ga. Ar turi pirmakursiai to kių norų — parodys egzami nai. Antrakursiams ši sesija bus gana sunki. Jų laukia peda goginė praktika pionierių sto vyklose, egzaminus teks „for suoti". Jau senokai pastebėta, kad stambiamolekulinių junginių specialybės pirmo ir antro kursų grupės yra daug silp nesnės už kolegų, besimokan čių gamtinių junginių specia lybėje. Trečiame kurse tas skirtumas lyg ir sumažėja, bet niekuomet neišnyksta. Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad į pastarąją specialybę yra didesnis konkursas ir pri imami geriausieji. Į stambia molekulinių junginių specia lybę patenka įvairių gabumų žmonės, nes konkursas mažes nis. Dekanatas gali kovoti su tinginiais ir apsileidėliais, bet gabumų juk nepridėsi. Sunkiai žemesniuose kur suose sekasi aukštoji matema tika, fizika. Be šių disciplinų chemijoje — nė žingsnio. Studentai, ateidami į fakultetą tai gerai žino, bet mokosi mažokai. Dėstytojai stengiasi padėti, rengia konsultacijas, aiškina nesuprantamus daly kus. Prieš kiekvieną, žinoma,
ir prieš šią sesiją, tikimės ge resnių rezultatų. Gal tie lū kesčiai ir išsipildys. Visuomenines disciplinas chemikai studijuoja rimtai. Nepažangių po sesijos tik vie nas kitas. Ši sesija neturėtų būti išimtis. Taigi, sesija ne tik studen tų, bet ir dėstytojų darbo pa tikrinimas. Ankstesnėse sesi jose bendros pastangos duo davo neblogų rezultatų. Štai žiemos sesijos fakulteto pa žangumas (95,3%) aukštesnis, negu universiteto vidurkis. Dekanatas patenkintas rezul tatais. Tikėsimės, kad ir šios sesijos rezultatai nebus blo gesni. Kalbėjosi L. KLIŠAUSKAS
„Saugokime pirmūną!“ Šis Leningrado Politechni kos instituto profesoriaus A. Konsono laiškas buvo išspaus dintas „Komsomolskaja pravda" laikraštyje. Manome, kad kai kurios jo mintys bus įdo mios ir mūsų skaitytojams: Kartais nebesuprantu: ko dėl aukštojoje mokykloje taip visi tūpčioja apie atsiliekan tį studentą? Bet kokiam susi rinkime ar posėdy tik ir te girdi: kaip ištempti skolinin ką, kaip iš jo padaryti bent trejetukininką? Kodėl? Kam gi jis reikalingas, tas nelai mingas trejetukininkas? Įsiti kinęs, kad mūsų liaudies ūkiui toks „specialistas" ne reikalingas. Dėl jo nukenčia ne tik aukštoji mokykla, liaudies ūkis. Per tą atsilikėlį reikia mos paramos nesulaukia tas, kuris sugeba mokytis gerai. Jeigu savo rūpestį pakreiptu
me kita linkme, visas jėgas skirtume mokyti penketukĮninką, jeigu jis taptų mūsų veiklos svarbiausiu orientyru, kur kas naudingesnis ir efek tyvesnis būtų mūsų darbas. Daugelis mano, kad turėti iš visų dalykų penketus — bereikalinga prabanga. Šios nuomonės šalininkai vadina pirmūnus „zubrylomis", vi saip stengiasi sumenkinti jų visuomeninį prestižą. Patys 'gi beveik didžiuojasi, kad studi juoja vidutiniškai. Tokių ir įtaka kitiems, ypač pirmakur siams, nėra menka. Tenka galvoti, ką jai priešpastatyti. Šiandien aktualus ir toks klausimas: kokiais rodikliais turi būti vertinamas aukšto sios mokyklos komjaunimo organizacijos darbas, keliant mokymo kokybę? Mano ma nymu, pagrindinis rodiklis — mokslo pirmūnų dalis bend rame studentų skaičiuje. O ne pažangumo procentas, ku rį gali didinti ir tie nelemti trejetukininkai. Rūpintis pirmūnu būtina, jam reikia studijų lengvatų, gal net tokių, kokias turi pir mūnas gamyboje: geresnes buitines sąlygas, teisę gauti kelialapius į poilsio namus. Kartais tam prieštaraujama: „Kodėl sudaryti geresnes są lygas, jeigu ir taip jis pui kiai mokosi?" Neteisinga ši pažiūra. Pažinimui' ribų nėra. Sąvoka „puikios žinios" — taip pat sąlyginė. Todėl rei kia padėti kiekvienam pirmū nui įgyti aukštojoje mokyklo je maksimumą to, ką jis su geba pasiekti. Vidutiniškai mokyti galima vidutiniokus, o pirmūnui rei kalingos tik puikios paskai tos. Atrodo, šiandien mes kiek negerbiame turimo dės tytojų palikimo. Kodėlgi ne sudarius geriausių paskaitų videoįrašų archyvinių kolek cijų? Jos taptų savotiška lek toriaus meistriškumo mokyk la ir jauniesiems pedagogams.
Darbu mes ateitį kuriam Kovo mėnesio pirmojoje pusėje universiteto SSB štabas pasirašė pirmąsias sutartis su Lazdijų raj. Morkavos t. ūkiu, Prienų raj. Vyšniūnų, Jurbarko raj. Eržvilko kolūkiais, Sakių MSV. Prasidėjo studentų statybinių būrių paruošiamasis laikotarpis. Dabar, kai praėjo jau gerokas laiko tarpas, Ir žinomi būsimosios vasaros planai bei darbai, kalbamės su universiteto SSB štabo komisaru Justinu PECKAlClU:
Pernai geriausiu universiteto studentų statybiniu būriu tapo Medicinos fakulteto „Eskulapai" (A. Sto nio nuotraukoje matome būrio vadą R. Brogą). Ar pavyks medikams ir šiemet pirmauti? Kaip kitų fakultetų studentai ruošiasi darbo vasarai? Kaip mūsų studentai prisidės įprle dešimtojo penkmečio darbų? Apie tai pradedame pasakoti šiame nume ryje.
— Iš viso respublikoje dirbs 29 mūsų linijiniai būriai — 970 studentų. Statybose — 18 būrių (570 studentų), žemdirbystėje — 9 (320), turėsime vieną sanitarinį būrį (30 žmonių) ir vieną vagonų palydovų (50) būrį. Daugumas organizacijų pasiruošę priimti studentus, bus sudarytos geros darbo ir poilsio sąlygos. Kasmet, deja, atsiranda keletas ūkių ar organizacijų, kurios išsižada ankstesnių prašymų ir pažadų, atsisako mūsų pagalbos. Ne išimtis ir šie metai: panašiai pasielgė Sakių raj. „Komunaro" ir
„Tiesos" kolūkiai (pastarasis binis auklėjimas — viena koatsisakė sutarties, kai ji buvo munistinio auklėjimo svar jau pasirašyta). blausių dalių. Tai turi visada — Matyt, kai kas nesu- prisiminti tiek priimančių orpranta tikrosios studentų sta- ganizacijų vadovai, tiek būtybinių būrių paskirties. rių vadai ir komisarai, — Taip, tokiems studentai — Kasmet mūsų studentai — tik pigi darbo jėga, jie ai- vyksta j darbo vietas ir už manuoja, jeigu būryje dau- tūkstančių kilometrų. O šieguma merginų. met? TSKP CK Generalinis sek— Sudarėme 12 išvažiuoja retorius L. Brežnevas, svei- mųjų būrių. Studentai dirbs kindamas socialistinių šalių Jakutijoje, Smolensko srityje, studentų susitikimo dalyvius, Stavropolio krašte, VDR, pabrėžė, kad studentams pir- CSSR, Lenkijoje. miausia reikia tapti visapusis— Ar būriai pasiruošė darkai pasiruošusiais specialis- bo vasarai? tais, giliai ir kūrybiškai stu— Paruošiamuoju laikotardijuoti marksizmo-leninizmo piu būrių vadams ir komisateoriją, įsisavinti pasaulinės rams pirmą kartą buvo šu kultūros lobius, profesinį rengtas sistemingas mokymas meistriškumą, kuo geriausiai pagal programą, paruoštą naudotis mokslinės-techninės respublikos SSB štabo. Mokėrevoliucijos laimėjimais ir so- me juos ir universitete. Visi cialistinio ūkininkavimo siste- būriai patikrinti medikų, išmos pranašumais. Tie uždavi- klausė saugumo technikos niai galimi realizuoti tik glau- instruktažą, baigia profesinį džiai derinant teorinę ir prak- mokymą statybose. Vasarai tinę studentų veiklą. „Trečia- geriausiai ruošiasi MF, TF, sis semestras" sudaro palan- FAF, PF studentų statybinių kias sąlygas studentams pa- būrių štabai. Daug tuo rūpitikrinti teorines žinias prak- nosi ir šių fakultetų partinės tikoje, išbandyti savo orga- organizacijos, dekanatai. Panizacinius sugebėjimus. Dar- ruošiamuoju laikotarpiu pras
9(771 uitis C’ATSAKO
(„TSKP XXV suvažiavimo nu tarimai", „Vilniaus universi tetas, jo istorija ir tradici jos", „Pokario metų tema lie tuvių literatūroje", „Socializ mas ir religija" ir kt.) Suda rėme darbo planą ne tik pa ruošiamajam, bet ir darbo lai kotarpiui, atsižvelgėme į pa grindinius socialistinio lenkty niavimo nuostatų punktus. Jau dabar užmezgėme ir palaikome ryšius su priiman čia organizacija. Būrio atsto vai buvo nuvykę pasitarti dėl buitinių gyvenimo sąlygų, iš dirbio normų, domėjosi pro blemomis, kurios jaudina vie tos komjaunimo organizaciją, moksleiviją, ūkio dirbančiuo sius, supažindinome ūkio va dovus su numatytomis pa skaitų temomis bei kultūri niais renginiais. Nerimą kelia mažutė ūkio
valgykla, kurioje turės mai tintis 80 būrio narių, daug darbo turėsime įdėti, kol su sitvarkysime dislokacijos vie tą. Šiomis dienomis organizuo jame būrio narių medicininį patikrinimą, supažindiname juos su saugumo technikos taisyklėmis. Jau anksčiau bu vo surengtas konkursas būrio emblemai sukurti. Išrinkome geriausius eskizus ir emble mos jau yra gaminamos. Artimiausiu metu įvyks bū rio narių susitikimas su fakul teto SSB veteranais. Tai bus paskutinis paruošiamajam eta pui numatytas renginys. Būrio merginos optimistės — tiki, kad vasara bus tikrai gera. H. BAKANAS Fll. F SSB „Serbentą" vadas
APIE PDG NORMŲ LAIKYMĄ
„SU PEILIU Gegužės 13 d. Rektorato posėdyje buvo aptarti PDG normų laikymo reikalai Pre kybos fakultete Ir Estetinio lavinimo katedroje. Apie tai kalbėjo doc. (S. Vaištarlenė ir prof. V. Germanas. Prekybos fakultete PDG normas išlaikė jau pusė dar buotojų, numatyta, kad iki metų pabaigos baigs laikyti ir likusieji. Fakultete šiam svar biam reikalui skiriamas rei
Į... VALGYKLĄ“
Balandžio 23 d. numeryje Išspausdinome straipsnį „Su peiliu__ į valgyklą", kur buvo minimi kai kurie studentų maitinimo trūkumai. Mums atsako „Studentų" valgyklos direktorius L. Min kevičius: „Kritinės pastabos buvo apsvarstytos valgyklos gamybi niame susirinkime. Kritika dėl atvėsusių gaminių centrinių rūmų valgykloje yra teisinga, bet padėtis nesikeis iki naujų mokslo metų. Tai paaiškinama tuo, kad valgyklos patiekalų išdavimo linija yra labai sena ir sutaisyti nebe įmanoma. Gautus naujus įrengimus bus galima sumontuoti tik remonto metu. Būtų tikslinga pastatyti pilną tokią li niją, tačiau valgykla yra architektūriniame paminkle, ku rio interjerą galime keisti tik leidus architektui. Tai jau ne valgyklos, o universiteto kompetencija. „Juventus" valgykloje realizuojami tik kompleksiniai pietūs, o pusryčiai ir vakarienė lankytojams realizuojami savitarnos būdu su paskesnių atsiskaitymu. Studentų profsąjungos kontrolieriai vien kovo—balandžio mėnesiais atliko 19 patikrinimų. Žymesnių priekaištų val gyklų darbui nebuvo pažymėta. Tenka spręsti, kad padėtis valgyklose ir bufetuose nėra bloga. Etiketas reikalauja, kad žmogus valgydamas naudotųsi visais tam skirtais įrankiais. Tenka konstatuoti faktą, kad „Studentų" valgykla nepajėgi aprūpinti pakankamu kiekiu peilių, darbo pabaigoje ne visi jie „grįžta" į valgyklos plovyklą. Nesusipratimai dėl patiekalų asortimento turėtų išnykti, nes „Studentų" valgyklos administracija kartu su universi teto administracija suderino asortimentus visoms universi tetą aptarnaujančioms valgykloms ir bufetams." Malonu, kad valgyklos administracija rodo pastangas ge rinti studentų maitinimą. Nesuprantama tik viena: kodėl kultūringi žmonės turi valgyti nekultūringai?! Mūsų ma nymu, jeigu ir būtų keli nesąžiningi lankytojai, reikėtų bausti juos, o ne visus. „Studentų" valgyklos metodas šiuo atžvilgiu labai abejotinas. Redakcija, turėdama omeny lan kytojų daugkartinius prašymus, mano, kad „peilių proble mą" vis dėlto būtina išspręsti.
kiamas dėmesys. Netrukus apie tai bus kalbama ir fakul teto taryboje. Posėdyje kalbėjo Fizinio auklėjimo katedros vedėjas V. Bimba. Jis painformavo, kaip PDG normos laikomos kituose fakultetuose. Gerai tvarkosi FAF, ChF, PEF, Fll.F PDG normų laikymo komi sijos. Aktyviau tokios komi sijos, taip pat katedros dėsty tojai turėtų padirbėti ir kituo se fakultetuose. Gamtos fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas, Karinės ka
Šeštadienį Kraštotyrininkų klubas išlydėjo savo narius, šiemet bebaigiančius universi tetą. Diplomantai lituanistai Ž. Antanaitytė, V. Jeliniauskaitė, G. Meilutytė, B. Stundžia, B. Stundžienė, A. Vaitkevičiūtė, A. Žalkauskienė, matematikai R. ir V. Dagiai išsakė savo nuomones apie klubo darbą, linkėjimus jaunesniems drau gams, pasiliekantiems klube. Išlydėtuvės vyko LTSR Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Dalyviai surengė muziejaus teritorijos tvarky
tedros viršininkas V. Repšys pareiškė minčių, kaip geriau pasiruošti normų laikymui. Universiteto prorektorius B. Sudavičius savo pasisaky me pabrėžė, kad daugiau reiklumo, išradingumo turėtų rodyti ir Fizinio auklėjimo katedra. SSB stovyklose galė tų būti instruktoriai, kurie padėtų pasiruošti studentams laikyti plaukimo normas. Jau vien tas faktas, kad 900 vy resniųjų kursų studentų neiš laikė PDG normų, rodo atlik tino darbo dydį.
apžiū mas įies tenka spręsti, kaip gerinti būsimų psichologų ruošimą — pasvarstyti šių VI. BRAZIŪNAS ir panašių klausimų gegužės 15 d. susirinko I ir II laidos psichologai kartu su Psicho logijos katedros dėstytojas. Jau dveji metai respublikos gamyklose, aukštosiose mo R. ŽlLlUKAITE kyklose, mokslinio tyrimo institutuose bei laboratorijose dirba jaunieji psichologijos specialistai, paruošti mūsų universitete. Kokią situaciją jie rado, nuėję dirbti į pa skyrimo vietas, su kokiais adaptacijos, savarankiško darbo įgūdžių formavimo sun kumais susidūrė, kokias te orines bei praktines proble
mo talką, sekmadienį rėjo ekspoziciją.
Eilinė paskaita Kraštotyri ninkų klube buvo skirta Kvė darnos (Šilalės rajonas) etno grafijai. Kvėdarnoje dirbsian čios kompleksinės kraštotyros ekspedicijos dalyviams ją skaitė LTSR MA Istorijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis istorijos kandi datas Vacys Milius.
Kalbėjosi A. JUODUPIS
Nepastebimai prabėgo metai, vėl atskuba vasara, atsinešdama naujus rūpesčius, naujus džiaugsmus. Ne už kal nų ta diena, kai didelis Medicinos fakulteto pirmakursių būrys kartu su kitais universiteto studentais išvyks į pir mąją savo darbo praktiką. Šiais metais mūsų fakultete ruoštis trečiajam semestrui buvo pradėta labai anksti. Jau vasario mėnesio pabaigo je įvykusiame fakulteto komjaunimo biuro posėdyje buvo aptarti SSB uždaviniai, nubrėžtos gairės ateičiai. Tame pa čiame posėdyje buvo sudaryti trys linijiniai būriai, paskir ti būrių vadai. Šiemet jais tapo jauni, tačiau jau turin tys patirtį šiame darbe studentai. Tai antrakursiai E. Jatkauskas, G. Sadauskaitė, trečiakursiai V. Sakas, V. Lingevičiūtė, L. Jazukevičius ir P. Alchovka. Visiems būriams iškeltas vienas uždavinys — neužleisti niekam anksčiau iškovotų pozicijų ir garbingai nešti MF SSB judėjimo vė liavą. Gražių rezultatų pasiekta dėl to, kad fakulteto partinė, komjaunimo organizacijos skiria labai didelį dė mesį SSB judėjimui. Fakultete ruošiami susitikimai su SSB veteranais, leidžiami stendai, pasakojantys apie medikų statybinius būrius. Tai padeda pirmakursiams arčiau susi pažinti su SSB judėjimu, jo uždaviniais ir reikalavimais. Klaidinga būtų manyti, jog mums neiškyla jokių proble mų. Ne visi studentai dar gerai supranta trečiojo semest ro svarbą, yra ir tokių, kurie stengiasi išsisukti, nevažiuo ti vasarą dirbti. Iki galo nesutvarkyta būrių atributika. Tačiau mes tikime, kad iki išvykimo dienos problemos bus išspręstos. P. ALCHOVKA
RUOŠIAMĖS TREČIAJAM SEMESTRUI Filologijos fakulteto SSB „Setbenta" įsikurs Sakių ra jono sodininkystės tarybinia me ūkyje. Šioje stovykloje dalyvaus dauguma fakulteto pirmakursių ir antrakursių. Kovo mėnesį jau pradėjome rengtis darbo laikotarpiui. Sunkiausia buvo sukomplek tuoti didžiulį 160 žmonių bū rį, kuris, deja, ir šiais metais turės dirbti dviem pamainom, kadangi liepos mėnesį I kur so rusistai ir lituanistai pri valo dalyvauti tautosakos ekspedicijose, o antrakursiai — atlikti dialektologijos praktiką. Iki šiol jau įvyko keletas statybinio būrio narių susirin kimų, kuriuose aptarėme dis lokacijos vietą, susipažinome su darbo sąlygomis, sudarė me agitbrigadą, lektorių gru pę, numatėme paskaitų temas
čiau padirbėta Istorijos, Ma tematikos ir mechanikos fa kultetuose. — Ką mūsų būriai numatę atlikti vasarą? — Socialistiniuose įsiparei gojimuose įrašėme: atlikti darbų už 1 mln. 100 tūkst. rub. sąmatinės vertės, pasiek ti, kad kiekvieno SSB nario, dirbančio žemdirbystėje, už darbis būtų ne mažesnis kaip 135 rub., paruošti 123 jaunuo sius lektorius, perskaityti apie 250 paskaitų, surengti 100 koncertų, šefuoti karo ir revoliucijos veteranus, laiky ti PDG normas. Vyks socia listinis lenktyniavimas tarp būrių, dalyvausime talkose, surengsime universiteto SSB sąskrydį „Darbu mes ateitį kuriam" ir kt. Būriuose turė sime ir sunkiai auklėjamų pa auglių. Daug padirbėsime, dalyvaudami sąjunginiame są jūdyje „Komjaunimas — kai mo mokyklai". Vasara žada būti didelio darbo, įdomaus poilsio, akty vios visuomeninės veiklos metas. Stengsimės kuo dau giau prisidėti prie sąjunginio TSKP XXV suvažiavimo stu dentų statybinio būrio šaunių darbų.
Skargos kiemas sutvertas poezijai. Saulės žaismė ant barokinio frontono, ramūs šešėliuoti paskliaučiai ir žalzga nas besprogstančio gluosnio ažūras. Išsirink patogiausią kampeli ir pasėdėk, nuleidęs galvą. Čia vietos tiek, kad gali pabūti vienas su savim. Mačiau, kaip aktorius V. Kernagis, apglėbęs gitarą, tik rai negirdėjo nieko aplink: jis rengėsi skaityt M. Martinai
tį. Skaityt, kaip jis suvokia — savo melodija, ritmu, savo balsu. Kaip suvokia dabar, šią valandėlę. Lyg ir buvom pripratę prie kietokų, kiek forsuotų jo intonacijų, o pa čios dramatiškiausios eilės — nutrūko: matyt, ta pavasari nė saulės žaismė... Užtat buvo atlaidus, geraširdiškas su prantančio žmogaus pasakojimas apie Kulkutj — toks Pat baladiškas ir naujaip išraiškus.
Afišos kvietė Universiteto teatro afišos, pasirodančios kiekvieną pava sarį ir rudenį, jau nestebina nei studentų, nei miesto gy ventojų. Aišku, tai nereiškia, kad šios šventės tampa kas dieniškomis. Itin pakiliai stu dentų teatrų festivalis vyko šiemet. Pasitempti aktorius ir organizatorius privertė rengi nio rubrika — pirmasis są junginis meno saviveiklos festivalis. Studentų teatrų dienos bu vo spalvingos — tiek žan rais, tiek dalyvių geografija, žiūrovų sudėtimi. Trumpai prisiminkime prabėgusią sa vaitę, pasidalinkime patirtais įspūdžiais. Iškilmingiausias festivalio akcentas — poetinis monta žas „Amžiaus retorika", skir tas TSKP XXV suvažiavimui. Kiekvieną pavasarį Gegužės 9-ąją mūsų teatro aktoriai vyksta į Švenčionių rajoną. Partizanų piliakalnyje vyksta iškilmingas Pergalės dienos minėjimas. Šiemet šiai šven tei minėtą poetinį montažą paruošė jauniausieji dramos studijos nariai, režisavo R. Venckus. Vienintelė, bet įdomi festi valio premjera — „Jaučio au kojimas". Spektaklis sukurtas pagal to paties pavadinimo R. Granausko apysaką, insceni zacijos autorius ir spektaklio režisierius Rimantas Venckus. „Džiugu, kad studentų teatras nepasitenkina pasiektais lai mėjimais, o nuolat ieško nau jų temų ir naujų išraiškos priemonių, — rašo jaunųjų
teatro kritikų sekcijos narė E. Zulonaitė. — Atliktas la bai sunkus darbas — kūrinys transformuotas iš vienos me no rūšies į kitą. Šiuo atveju galima daryti išvadą, jog inscenizacija — pavykusi. Spektaklio kūrėjai stipriai ak centavo tiesioginę, t. y. siu žetinę veikalo pusę. Todėl spektaklyje labai išryškėja re ligijų kovos XVI a. Lietuvoje linija. Išryškinta toji forma, per kurią atsiskleidžia filoso finė kūrinio esmė. Spektaklis iškelia dar nesubanalintą, la bai aktualią temą: asmenybė šiuo atveju — Žynys (akt. J. Braškys ir R. Venckus), są moningai aukoja save vardan žmonių būsimos laimės." Spektaklį kūrė jaunas reži sierius, jaunas dailininkas, jauni aktoriai. Trūkumai, ži noma, dėsningi. Jų pastebi kolegė V. Zakarauskaitė: „Ste bint minią, ypač krinta į akis režisieriaus darbas. Aišktai matai, kad kai kurios mizan scenos sukonstruotos, daromos taip, kaip „liepė" režisierius. Dėl to atsiranda išpildymas, o ne išgyvenimas, atsiranda automatiškas judesys. A. Karinausko dekoracijoms trūks ta užbaigtumo, jos'gal per daug suabstraktintos. Labiau siai „kalbančios" jos yra ant rame veiksme (kraujo dėmės ryškiai mėlyname fone, rau dona skraistė ir kt.)". Šiaip ar taip — pirmasis jaunųjų menininkų žodis žada ilgą kūrybinį monologą. Nacionalinės dramaturgijos seką dviem spektakliais pra
tęsė režisierius L. Ciunis. Po neilgos pertraukos StuokosGucevičiaus kieme vėl išvy dome R. Samulevičiaus „Paukšti, ateik čia". Puikaus kiemo panaudojimo, origina lių dekoracijų (spektaklio dai lininkas G. Kličius) galėtų pavydėti ne vienas teatras. Jau vien tai nesunkiai „išpro vokuoja" pokalbį apie mūsų amžių, beatodairišką žmogaus skubėjimą. Su šiuo spektakliu kitas to paties dramaturgo kūrinys „Kaip vėjas laukuo se" sudaro tarytum diptiką. Herojai čia perkeliami į kai mą. Problemos vėlgi nūdieniškos, tik jau daugiau jaudi nančios kaimo žmogų. Pasta ruosius spektaklius, ko gero, reikėtų laikyti ansambliškiausiais mūsų teatro repertuare. Gal tai' nulėmė stipri reži sieriaus ranka ir puiki teat ro veteranų vaidyba. Vis sėkmingiau scenoje pa sirodo J. Broškevičiaus „Se nos kronikos receptas" (rež. N. Kurklietytė, premjera — 1975 m. spalio mėnesį). Spek taklis puikiai gynė mūsų teat ro garbę Leningrado studen tų teatro festivalyje, liaudies teatrų festivalyje „Kauno rampa". Pagaliau, neseniai Vilniaus miesto meno savi
veiklos apžiūroje jis iškovojo antrąją vietą. Spektaklis įdo miausias yra vaidybiniu po žiūriu. Išradingos mizansce nos, grakštus judesys, aktorių jaunystė ir ironija (!) užtu šuoja lėkštoką pjesės turinį. Spektaklyje daug muzikos, dainų, todėl jo kūrėjai paga liau pasirodžiusiose progra mose nutarė jį pavadinti mu zikine komedija. Pavasaris neįsivaizduojamas be poezijos. Todėl ir į Arka dų kiemelį subėgo būrys jau nų merginų su savo jaunat viška režisiere A. Cepaityte ir jų gerbėjai žiūrovai. Vėl matėme poezijos spektaklį pa pai S. Nėries eiles,, Vienas 1 vasaris — mano pavasaris". Klausėmės daug kartų girdė tų posmų, ir nebuvo nuobo du. Matyt, nugalėjo merginų noras kalbėti visa širdimi, ti kėjimas pirmaisiais S. Nėries žodžiais. Kitas renginys tame pačia me kiemelyje — Poezijos ir muzikos vakaras, kuriame da lyvavo jaunieji poetai ir Jau nimo teatro ansamblis. Kas met matome ir studentiškų filmų. Šiemet T. Dambrausko,suorganizuotoje studentų vai dybinių filmų dienoje daly vavo respublikos studentai ir svečiai iš Talino, Rygos ir Tū los. Visi aptarti spektakliai — mūsų teatro darbo vaisiai. Žiūrovui, tur būt, įdomiausi buvo svečių pasirodymai. Jų šiemet sulaukėme iš Kauno LŽŪA teatrinės studijos ir pirmąkart — iš Tartu univer siteto. Draugai kauniečiai pa rodė A. Lyves 2-jų dalių ko mediją „Pilka skrybėlė" (rež. R. Vrubliauskas, dail. E. Makarevičienė, muzika A. Ku činsko). „Žiūrovai turėjo pro gos susipažinti su dviejų jau
Buvo dar vienas Martinaitis — mūsų rusisto A. Kukai čio. Pagaliau ir jo paties, poeto. Šis jau be gitaros, aiš ku, tik su popieriaus lakštais rankose ir reta skiemenuo jančia šnekėsena, senų karo dainų rūstybe ir naivumu. .. .Ta vienintelė valandėlė Skargos kieme: poezijos ne galima pakartoti. VI. TALACKONIS
nų žmonių bendro gyvenimo pirmaisiais žingsniais, kuriuos lydi ne vien džiaugsmas, bet ir dūžtantys indai", — rašo spektaklio žiūrovė V. Zaka rauskaitė. Pranoūzų režisierius A. Or to yra pasakęs, kad aktorius, kiekvieną kartą išeidamas į sceną, turi ką nors dovanoti žiūrovui. Šia mintimi vado vaujasi ir jaunas režisierius, Tartu universiteto Istorijos fakulteto studentas Titas Lutsas. Į festivalį jis su trupe atvežė du savo spektaklius. Tai poetinis E. Erno spektak lis „Vis dėlto kažkas dainuo ja" ir Estijoje šiuo metu po puliari Š. Petefio monodrama „Beprotis". Busimoji teatro kritikė I. Plaušinaitytė rašo: „Tartu universiteto teatro trupė labai pagyvino festiva lio repertuarą, sukėlė disku sijas. Kolektyvą jaudina žmo nių susvetimėjimo problema. Ji mūsų matytuose spektak liuose išreiškiama filosofiniu
konfliktu. Žiūrovo intelektas veikiamas per emocijas. Tuo tikslu naudojami muzikos, šviesos efektai, pantonima. T. Lutsas, siekdamas glaudesnio ryšio su žiūrovu, atsisako tradicinio veiksmo scenoje. Daugelis mizanscenų vyksta žiūrovų salėje. Sužavėjo di delis sugebėjimas bendrauti scenoje, jausti partnerį". Renginio metu aktyviai dir bo rudenį universiteto teatre susikūrusi teatro kritikų sek cija, kuriai vadovauja Meno darbuotojų rūmų direktorius V. Zabarauskas. Kai kurias sekcijos narių mintis citavau šiame straipsnyje. Apie at skirus spektaklius jie plačiau rašė arba rašys respublikinė je spaudoje. Tariame ačiū už suruoštą šventę teatro vyr. režisieriui VI. Limantui ir linkime kūry binės kloties nenuilstančiam kolektyvui.
Paruošė Kęstutis URBA
i
Universiteto kino mėgėjų „Studijos 24" operatoriui T. Dambrauskui už studentų vai dybinių filmų dienos renginį, už paties sukurtus darbus — žiūrovų ir teatralų padėka (nuotrauka viršuje). Apatinėse nuotraukose ma tome universiteto Klemo teat ro aktorius R. Samulevičlaus pjesėje „Kaip vėjas laukuo se", o dešinėje — svečiai iš Tartu universiteto.
L. SKIRPSTO nuotr.
STUDENTŲ MOKSLINES DRAUGIJOS XXVIII KONFERENCIJOS
*
II — V. Balynui (IV k.) III — V. Bieliauskaitei (V k.) Spektroskopijos sekcija
Nugalėtojai ISTORIJOS FAKULTETAS
LINKSMOJI AUDITORIJA
G. Račytei (IV k.j -1. Liubinaitei (III k.) — Sako, pačiam stipendiją III — V. Domajevui (III k.), padidino? Gradbergui (IV k.) — Taip, anksčiau visai negaudavau... Plonų sluoksnių fizikos sekcija
tus? — klausia Petras Jono. — O kam jų reikia?! Aš turiu mūsų dėstytojo parašy tą aukštosios matematikos vadovėlį....
nio sk. mat.-techn. aprupin. Žurauskaitei III k.) k.), D. Balšaitytei (II k.), A. TSRS Istorijos Ir Lietuvos Ananjevai (III k.), K. Vilimui — Dėstytojau, kodėl per I — J. Aleknai ir G. TamuTSR istorijos sekcija Tarpfakultetlnė politinės paskaitas jūs kalbate apie to(I k) — Petraiti, kodėl nelankote laičiui (II k.) ekonomijos sekcija paskaitų? — klausia dėstytoII — R. Butkevičiui (IV k.) kius-neįdomius dalykus? I vieta — V. Puodžiukynui Užsienio literatūros sekcija — Todėl, kad apie įdomius jas studento. III — S. Stasiūnui (IV k.) (III k.) I — L. Meškauskaitei (TF dalykus jūs viską sužinote — Dėstytojau, supraskite II —J. Dapšytei (V k.), E. II k.) I — N. Krutulytei (anglų k. — visiškai neturiu laisvo laiŠegždaitei (V k.) II — G. Grumbinaitei (TF MEDICINOS FAKULTETAS per pertraukas. . . ir lit. III k.) ko.. . III —D. Keršytei (III k.), D. II k.) II — S. Poškutei (anglų k. Morkūnui (I k.), A. BajarūIII — A. Šumskui (TF II Pediatrijos sekcija ir lit. IV k.), A. Gvardinskui k.) nui (IV k.) (vokiečių k. ir lit. III k.) — Ar turi dabar laiko — I — V. Kancevičiūtei ir V. nueitume III — V. Bikulčiui (prancūį kavinę, — sako Po anglų kalbos įskaitos. Archeologijos Ir etnografijos II tarpfakultetlnė politinės Žilinskaitei (IV k.) zų k. ir lit. IV k.) Jonas Petrui. — Na, kaip pasisekė? Ko ekonomikos sekcija sekcija II — S. Kluičininkaitei, L. — Dabar turiu — paskai tavęs dėstytoja klausinėjo? — I — A. Bliujui (IV k.), V. Budrevičiūtei, G. NaruškeviLietuvių literatūros sekcija čiūtei (VI k.), V. Filipavičiū- tos dar nepasibaigė... teiraujasi draugas. Pečkytei (II k.) I — V. Baumilai (TF 1 k.) — Pasisekė neblogai. Ko II — A. Luchtanui (III k.), II — L. Selezniovai (TF I k.) tei, L. Jočytei, G. DrumžlyI — A. Birmantaitei (II k.) tei, Z. Drimeikytei, J. Lerkuklausinėjo, gerai nežinau — V. Ciubrinskui (II k.) III — A. Kučinskui (TF I k.) II — I. Baliulytei (IV k.), J. tei, L. Trainavičiūtei (IV k.) juk angliškai šnekėjo. . . III — I. Urbonavičiūtei, A. — Ar turi aukštosios ma Kubiliui (III k.) Beniušytei (IV k.), G. Žiugž MATEMATIKOS IR III — M. Kasparavičiui ir III — V. Gedvilaitei (IV k.), V. Strankauskui (VI k.), D. tematikos paskaitų konspekK. MIKOLIŪNAS MECHANIKOS FAKULTETAS dai (II k.), V. Žaliui (II k.) B. Krasauskaitei (IV k.) Stankutei ir B. Povilaitytei Analizės Ir geometrijos Visuotinės istorijos sekcija (II k.) sekcija Klasikinės filologijos sekcija I — C. Laurinavičiui (IV k.) Nervų-psichinių ligų Ir odos I — D. Ramanauskaitei (V II — J. Matijoškaitei (II k.), I — A. Kudulytei (V k.) sekcija k.) II — G. Vrubliauskaitei (IV J, Skesteniui (V k.) II — K. Rokickiui (V k.) III — E. Kriščiūnui (IV k.), I — E. Geraitytei, C. StaceIII — O. Purvinš (IV k.), D. L. Janulevičiui (III k.) Kulbokaitei (III vičiui, E. Karaliūnui, B. MataBuzarevič (V k.) revič, R. Grigaitei (V k.) Spaudos Istorijos ir Anglų kalbos sekcija II — J. Kurmanavičiui (V bibliografijos sekcija Atsitiktinių procesų ir k.), Z. Rasiulytei, A. Rudžiui matematinės statistikos I — A. Pūraitei (IV k.) (VI k.), V. Kačionaitei, J. II —■ O. Kenaklytei sekcija II — R. Ramaškevičiūtei (IV Klanaitei (V k.), M. AvižoN. II — A. Pikusui (taik. mat. III — B. Kalinauskaitei, k.), L. Juknevičiūtei (IV k.) niui (III k.) V k.) Samulevičiūtei III — D. Krikštaponytei (V III — A. Venaliui, J. Visoc III —Z. Morkūnui (taik. k.), A. Federui (III k.) kaitei, I. Kisieliūtei (V k.), J. mat. V k.), V. Gaigalaitei informatikos sekcija Šakalytei (V k.), I. Avižony(taik. mat. IV k.) tei (III k.) Vokiečių kalbos sekcija I — V. Zotinaitei (III k.) Studento konspektai pavasarį (iš VISI laikraščio „Inži Artutlnių skaičiavimo II — A. Putinaitei (IV k.), Chirurgijos sekcija I — Ž. Ridikevičiutei (V k.) nerija") metodų sekcija D. Gabrėnaitei (II k.) II —L. Berkis (IV k.) III — V. Raubesevičiūtei (II I — B. Kubiliutei, M. Min— R. Puliulytei (IV k.), I — A. Bartkevičiui (V k.) B. III k.), V. Zaikauskui (III k.), R. deriui, S. Močeniatui (III k.) Birlaitei (V k.) II — N. Slabaiz (IV k.) Grigonytei (III k.) II —R. Kerminui, N. MinIII — G. Kremeriui (V k.) kūtei, A. Misiūnaitei (V k.), Prancūzų kalbos sekcija Lyginamosios P. Poškui (III k.) Tikimybių teorijos ribinių bibliotekininkystės sekcija III — A. Songailai, R. JaniI — J. Mečkauskui (IV k.) teoremų ir tikimybinės lioniui (II k.), G. Kundrotui II — M. Liokumovič (V k.) skaičių teorijos sekcija I — A. Kerbedytei (IV k.) UI —G. Merkytei (IV k.) (I k.), V. Mačiuliui (VI k.) II — G. Ragauskaitei (I k.) I — Z. Kryžiui (V k.) III — N. Biečkauskaitei (V Širdies ir kraujagyslių II — V. Sakalauskui (V k.) Rusų literatūros sekcija k-) chirurgijos sekcija Organizuojamas naujas 25 studentų statybinis būlys į III — R. Januškevičiui (taik. Jakutiją. Kviečiami vyresniųjų kursų studentai. Su pareiš mat. V k.) I — E. Gorochovskajai (I k.) Psichologijos sekcija I — S. Strupui, A. Aidie- kimais prašome kreiptis į universiteto komjaunimo ko II — I. Jašmontaitei (III k.), čiui, V. Chienui (III k.), R. mitetą. Programavimo sekcija Z. Valantinaitei (IV k.) I — V. Zalytei (V k.) ir V. (II k.), S. Ci III — E. Ambrazevičiūtei (I Marcinkevičiui Mankevičiui (IV k.) cėnui (V k.), V. Ostapenkai ir Tarptautinė studentų darbo ir poilsio stovykla, veiksianti k.), N. Sokolovai (II k.), S. I — S. Juknai (V k.) II — L. Makarovai, S. GalV. Volfson (IV k.) Vilniuje nuo liepos 4 d., — gera proga pabendrauti su II — A. Gasėnui (V k.) Petrovai (III k.) liūnaitei (IV k.), L. Ruibytei II — E. Giraitytei (V k.) demokratinės Vokietijos, Čekoslovakijos, Lenkijos studen ir A. Skaržauskaitei (III k.) III — E. Ilgevičiūtei (V k.) III — P. Butėnui, V. Dase- tais, pramokti tų šalių kalbos, išgirsti apie tenykščio jau III — D. Sėgždaitei (V k.), FIZIKOS FAKULTETAS vičiui, R. Kryžauskaitei, V. nimo gyvenimą. Vyresnių kursų studentai, norintys da TEISES FAKULTETAS S. Zarenkaitei (IV k.) Kryžauskui (IV k.), Z. Ce- lyvauti šioje stovykloje, gali kreiptis į universiteto komTeorinės fizikos Ir astrofizikos kauskui (V k.) jaunimo komitetą. Tarybinio valstybingumo PREKYBOS FAKULTETAS sekcija sekcija Terapijos sekcija NERĖKIA KNYGOS? NEŠKITE Į KNYGYNĄ! Prekių mokslo sekcija I — V. Gineitytei (IV k.) I — R. Girdziušui (II k.) II — V. Gončiui (IV k.) I —I. Baikutei (III k.) Kiekvieno mūsų namuose atsiras nereikalingų knygų, II — A. Kluoniui, N. GeluI — A. Jaškūnaitei ir M. III — A. Kunigėliui (II k.) II — J. Valantinui (V k.) Tuo tarpu kitas skaitytojas išvaikšto visus knygynus, teisevičiui (IV k.) Mikelaitytei (III k.) III — L. Švenčionytei (V k.), raudamasis jam būtinų leidinių, kurie pas jus stovi ne III — R. Petrulionytei (IV II — J. Kirlytei ir L. ŠiaudKvantinės elektronikos I. Ragalavičiūtei, G. Skobai- naudojami. Nereikia knygos? Neškite į knygyną! Praneša vytytei (III k.), R. Simanaus- k.), Z. Pečiuliui (I k.) sekcija tei (III k.) me, kad superkamos iš gyventojų turinčios paklausą kny kui (II k.) gos, tarybinių leidyklų išleistos po 1947 metų. Nepriima Civilinė ir darbo sekcija III — V. Medžiaušytei ir L. I —R. Gadonui (IV k.) _ Higienos ir funkcinių ilgų mos netvarkingos, išplėšytais lapais, prirašinėtos ir pri Vėlyvytei (III k.) II — A. Birmantui (IV k.) sekcija braukytos knygos, su bibliotekų antspaudais, be titulinių I — L. Meškauskaitei (II k.) III — T. Skrebutėnui (V k.) lapų. Siūlant leidinius knygynui, būtina su savimi turėti II — V. Šablavinskui (IV k.) Prekybos ekonomikos I — V. Kontrauskaitei ir V. pasą. III — E. Kairytei (III k.), S. sekcija Puslaidininkių kristalų Stapulionytei (VI k.) Naudokitės mūsų knygynų paslaugomis! Chiminui (II k.) fiziko:i sekcija II — J. J uškevičiūtei, V. I — G. Vaitiekūnaitei (III k.) PRADĖTA LEISTI „LIETUVIŠKOJI TARYBINE ENCIK Katkevičiūtei, V. SadzevičiūBaudžiamosios teisės ir II — J. Vainikoniui (Kauno I — E. Kuokščiui (V k.) tei (VI k.), G. Ivanovaitei, V. LOPEDIJA" — universalaus profilio informacinis leidinys, kriminalistikos sekcija VF V k.), S. Zakarauskaitei II —Z. Silevičiui (IV k.) Bankauskaitei (V k.) nušviečiantis Lietuvos TSR, kitų Tarybų Sąjungos tautų bei (IV k.) III —A. Abišalai (III k.) III — S. Kliukui E. Elinskui užsienio šalių istoriją, ekonomiką, kultūrą, meną, žymiau I — N. Piškinaitei (III k.) III — E. Laumenskaitei (III Amorfinių ir organinių (III k.), M. Kasperiūnienei sių mūsų tautos ir viso pasaulio žmonių gyvenimą ir veik II — A. Stankarui (V k.) k.), K. Mačian (IV k.), V. puslaidininkių fizikos sekcija (IV k.), V. Kasperiūnui, P. lą. III — R. Amilgevičiui (IV Kundrotui (IV k.) Liokumovič (VI k.) Enciklopedijoje rasime žinių apie Visatą, Žemės rutulį, k.), D. Naglytei (V k.) I — V. Karpui, F. Kuliešiui jo žemynus, vandenis, florą ir fauną, apie visas pasau Materialinio aprūpinimo (III k.) lio šalis ir tautas. Teorinės medicinos sekcija ekonomikos sekcija — A. Brazdėnui (IV k.), „Lietuviškąją tarybinę enciklopediją" sudarys 12 knygų. FILOLOGIJOS FAKULTETAS A. II Lazutkai (III k.), R. RoI — D. Rovaitei, R. Kazake Joje bus išspausdinta apie 70000 straipsnių, 18000 spalvo I — A. Baliukevičiui, J. Tatomskiui (V k.) tų ir nespalvotų iliustracijų, 800 žemėlapių. vičiui, L. Lenkutytei (II k.), Lietuvių kalbos sekcija mulioniui, D. Gudukaitei (V III —V. Saldžiūnui (V k.) V. Kancevičiūtei, V. ŽilinsEnciklopediją galima užsiprenumeruoti miesto knygy k.) i nuose, įmokant vienos knygos kainos avansą (7 rub.), ku kaitei (IV k.) I — A. Kalniūtei (III k.), Z. II — H. Meškutavičiūtei (IV ris įskaitomas atsiimant paskutinę knygą. Radiofizikos ir akustikos II — B. Šapokai (V k.) Liaudinskaitei (V k.) k.) Paskubėję užsiprenumeruoti „Lietuviškąją tarybinę en sekcija III — R. Mikulskytei ir V. II — G. Savičiūtei (IV k.), III — R. Meržvinskaitei (IV ciklopediją", savo asmeninėje bibliotekėlėje turėsite pla Nenortaitei (III k.) D. Rimantaitei (III k.) k.) tų ir visapusišką žinių šaltinį. I — S. Baleišiui (V k.) III — I. Cylikaitei (II k.), II — K. Sinkevičiui (V 1 sekcija Patalogijos-fizlologijos R. Šakytei (III k.), S. Šerėnai Politinės ekonomijos sekcija Knygos propagandos ir reklamos biuras M. španje (IV k.) tei (II k.) III — J. Mažeikai (V k.) I — G. Jackevičiūtei (IV k.) I — D. Banevičiūtei ir V. II — S. Lapėnaitei ir S. MakRusų kalbos sekcija Židanavičiūtei (prekybos ekon. KLAIDOS ISTAISYMAS ti pažadai?" neteisingai para Radiotechnikos Ir elektronikos simaitytei (III k.) II k.) šyta pavardė: vietoje A. Brosekcija III — R. Bartašiūtei, B. Rui I — A. Litvinui (II k.) U —M. Jurevičiūtei (maPraeitame „TS" numeryje zos turi būti A. Brazas. bytei, R. Šulskytei, R. Teko II — J. Celunovai (IV ter.-techn. aprūpin. II k.) išspausdintoje replikoje „TušI — J. Šneideriui (V k.) riūtei III — S. Bavšienei (vakari- V. Galvanauskui (II k.) LAIKRASTIS eina NUO 195# METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
232600 Vilnius — MTP Universiteto g. 3, „TarybtnU studentas" Telefonai — 25884, ketvtrludlentab spaustuvėje — 29115
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3900 egz. LV 09151 Užs. Nr. 1713
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA