č\RVBII2IS
Visų šalių proletarai, vienykitės!
cuoencas 175
m. gegužės 23 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 19 (919)
'HBETCTByEM HACTHHKOB EJKPECnyBJIHKAHCKOH KOHOEPEHIĮHH 0 nOJIHTHHECKOH 3K0H0MHH! ‘gūžės 29—31 d. Palanje vyks tarprespublikinė ikslinė-metodinė politinės onomijos dėstytojų konfeįcija „Gamybinių santykių stymosi dėsningumai". Šį rtą konferenciją rengia ilniaus V. Kapsuko univereto politinės ekonomijos tedros. Per tris dienas pie ninuose posėdžiuose ir sek ose numatoma perskaityti ie 50 pranešimų. Konferen
JZAMINA1 — DSŲ DARBO ASKAITA TĖVYNEI Chemijos fakultete įtempdienos... Artėja pavasasesija. Egzaminai paro>, kaip studentai mokėsi, pakankamai įgijo žinių, (eliems studentams buvo dėta sesija dėl laiku neiškytų egzaminų. Kitą se■strą vienam žmogui sunoiganizuoti laboratorinius rbus, nes keičiasi užsieni? I laikas, o laboratorijos mtos kitomis pratybomis, lengva tuomet pasivyti lugus. III k. chemijos jc. studentės R. Grinkytė, Kutkytė, II k. V. Molešai— pašalintos kaip nepaįgios (už senas skolas). Kaip gi į šiuos studentus iri dekanatas, kokių prie>nių imamasi prieš skoliįkus? Į klausimus atsakė lemijos fakulteto prodekas T. Jankauskas: — Kiekvieną semestrą dematas po du kartus aparsto studentų pažangumą, įžniausiai po egzaminų seos Kontrolinių darbų bei liokviumų rezultatus su nka kursų kuratoriai. Jie lolat gauna žinias iš dės-
cijoje dalyvaus Maskvos M. Lomonosovo universiteto pro fesoriai V. Radajevas, M. Osadka, E. Gorodeckis, poli tinės ekonomijos dėstytojai iš Talino, Latvijos P. Stučkos, Vilniaus universitetų, Kostro mos technologijos instituto, TSRS aukštojo ir spec. viduri nio mokslo ministerijos atsto vai. Dalyviai taip pat išklau sys LTSR Valstybinės Plano komisijos pirmininko pava
duotojo A. Brazausko prane šimą. Pagrindinės konferencijos temos — socialistinių gamy bos santykių vystymosi me todologiniai klausimai, socia listinio ūkio teorijos, politi nės ekonomijos dėstymo ge rinimo aukštosiose mokyklo se metodinės problemos. Doc. C. LADUKAS organizacinio komiteto pirmininkas
Kelios savaitės prieš sesiją tytojų ir iš kurso komjau nuolių, atsakingų už pažan gumą. Skolininkai kviečiami j dekanatą, aiškinamos prie žastys, dėl kurių studentai tąpo nepažangūs. Šiuose aptarimuose daly vauja akademinė komisija. I ją įeina docentė J. Januške vičienė, vyr. dėstytojas V. Skučas ir prodekanas. Kar tu su akademine komisija dalyvauja ir visuomeninis studentų dekanatas, sudary tas iš kursų komjaunuolių. Bendrakursiai geriau gali apibūdinti studentą, išaiškin ti, kodėl studijose atsirado spragos. Komjaunimo organizacija stengiasi padėti atsiliekan tiems, bet jie dažnai apvilia ir vėl neišlaiko.. . Vienos iš blogiausių Chemijos fakulte to grupių pažangumo vidur kis yra 3,22. Pastovūs skoli ninkai — II k. stambiamolekulinių junginių spec. studtntai R. Balandis, O. Liubošic, V. Dubauskas, S. Stul gys, Z. Kiseliovaitė, III k. chemijos spec. studentai P. Karčionis, V. Žiūkus. Neatsi.
lieka nuo vyresniųjų studen tų ir pirmakursiai chemijos spec. studentai J. Levinskas, A. Lukminas, D. Basiulytė. Nepažangių pavardės iška binamos skelbimų lentoje, tačiau kartais... nuplėšia mos. Kai kam gal pabunda gėdos jausmas. Kaip pasku tinė priemonė — pokalbiai su studentų tėvais. Jie kar tais būna labai reikšmingi. .. Artėja sesija. Skolinin kams, o ypač nuolatiniams, reikėtų susirūpinti. Ne visa da draugų pagalba gali „iš tempti". O išsiskirti su Uni versitetu juk bus gaila. I. BACYTE ¥
¥
¥
Prekybos fakultete prie auditorijos durų keletas pir makursių vartė knygų pusla pius. Netrukus jie suėjo į auditoriją. Triukšmas nurimo, ir pasigirdo aiškus dėstytojo balsas. Fakulteto dekanate, palin kęs prie rašomojo stalo, kaž ką svarbaus rašė fakulteto dekanas docentas L. Butke vičius.
— Kontrolinė sesija, tai, gal būt, pirmasis patikrinimo etapas prieš „rimtąją" sesiją. Studentais esame patenkinti — rezultatai neblogi, — sa ko dekanas. Silpniau besiruošiantys studentai buvo iškviesti į dekanatą, jie turėjo paaiškin ti atsilikimo priežastis. Įvy kusiame susirinkime „Kaip ruošiamės sesijai" apsvarsty tas prekių ekonomikos specia lybės studentų mokymasis. Su sirinkime dalyvavo grupių se niūnai, proforgai, gruporgai, dėstytojai. Kiek sunkiau žiemos sesi ja sekėsi pirmakursiams. Už nepažangumą pašalinta kele tas studentų. Tai paveikė kurso draugus: jie daugiau dėmesio'skiria kiekvienai dis ciplinai. Artėjančiai sesijai pirmakursiai jau stropiai ruo šiasi. Trečiakursiams — pats darbymetis. Materialinio ap rūpinimo specialybės studen tai laikė du egzaminus: eko nomikos statistiką ir filoso fiją. Šioje akademinėje gru pėje studijuoja 24 studentai.
Ekonomikos statistikos egza miną šeši išlaikė labai gerai, tik trijų studentų žinios įver tintos patenkinamai. Tegu jiems būna pranašingi patar lės žodžiai: „Gera pradžia — pusė darbo". Kiek sunkiau sekėsi filoso fijos egzaminas. Suklupo ke turi studentai: V. Sidagis, R. Meržvinskaitė, B. Lungytė ir V. Jakubauskaitė. Įskaitas baigia rinkti ir III kurso prekių mokslo bei pre kybos ekonomikos specialy bių studentai. V. Vorobjovą, V. Gakaitė, O. Baliukevičiūtė, L. Linkievič ir kiti pre kybos ekonomikos specialy bės studentai, matyt, nepakan kamai studijavo pagrindinį specialybės kursą, nes dar ne turi kelių įskaitų. Merginos jau išlaikę medi cinos — vidaus iftfekcihių li gų — egzaminątys 26 laikiu siųjų patenkinamus pažymius gavo tik trys. Dekanas L. Butkevičius pa žymi, kad daugelis III kur so studentų šiai sesijai ruo šėsi geriau, negu praėjusiai J. LITVINĄVlClUS
Artėja dar vienų moks lo metų pabaiga. Trečia kursiai laiko egzaminus ir netrukus išvažinės į ga mybinę praktiką. Praside da įskaitų metas kitų kursų studentams, jie ruošiasi žinių patikrini mui, savo darbo ataskai tai. Atsiskaito ir saviveik lininkai — tik spėk | vi sas premjeras. Diploman tams gi atėjo paskutinių studentiškų nuotraukų metas. Baigti rašyti dip lominiai darbai. Nuvilni jo graži atsisveikinimo su studijomis šventė — diplomantų palydos. Foto, aparatas Įamžino juos, su stojusius fakulteto kieme lyje ar palinkusius labo ratorijoje prie prietaisų. Universitetas netrukus jiems (teiks aukštojo mokslo baigimo diplomus. Linkime sėkmingai išlai kyti valstybinius egzami nus ir apginti diplominius darbusl -
Nuotraukose: (viršuje) vienas geriausių mūsų studentų, mokslo pirmū nas, aktyvus komjaunuo lis, penktakursis fizikas Zenonas Vaigauskas, (apa čioje) penkto kurso žur nalistės A. Krivickaltė, A. Nainytė, I. Keidošiūtė, D. Kutraitė, B. Bungardaitė, S. Katkauskaitė.
T
P. SURBLIO ir A. ULOZEVICIAUS nuotr.
Algio Blažio svajonė Kur norėtumėte sutikti Al gimantą: komjaunimo komi tete? skubanti su baltu cha latu iš vienos auditorijos i kitą, iš fakulteto j ligoninę? bendrabutyje? Nerasite. Nes bendrabutyje jis niekad ilgai nebūna fakultete, rodos, bu vo — žiūrėk, jau nebeliko, o komjaunimo komitete sėdi vos dvi valandas per ištisą savaitę. Dvi valandas... Taip, jos, tik jos ir išgelbė tų jus — pirmadienio ir ket. virtadienio vakarą, nuo šešių iki septynių. Darbo daug. Reikia suspėti i komjaunimo Universiteto komiteto, fakulteto biuro posėdžius, aptarti juose mokslo reikalus, atlikti de šimtis kitų darbų. O laiko neištempsi — ne guma. Tad prisieina mažiau dėmesio skirti tam, kas ne tiek svar bu. Be kita ko, ir sėdėjimui už sekretoriaus stalo. Sėdi — vadinasi, nieko neveiki. Vadinasi, vietoj tavęs bėgio ja kiti, o tu tik pasakai, parašai — ir viskas. Ne, ne toks sekretoriaus darbas, Jis pilnas energijos, greičio, palankaus ir priešpriešinio vėjo. Tenka susidurti su įvai riais žmonėmis — bet daž niausiai su tais, kurie vadi nami skolininkais. Jie la biausiai įsimenami, nes rei kalų su sekretoriumi turi daugiausia. Išlieka atminty ir mokslo pirmūnai, aktyvūs visuomenininkai. Neprisime-
na (o ką čia prisiminsi, jeigu nė karto neteko susitikti) Algimantas tik tų, kurie nei veža, nei krauna. Kurie žiūri, Matyt, savotiškai teisus buvo pesimistas, nusprendęs geriau tapti tem. piamu, negu likti vidutinio ku. Vis kažkas kažkur pa minės. .. „Kas veža, tam krauna" — sako sekretorius. Visuomeni nio darbo jis niekad nesikratė. Buvo mokyklos kom jaunimo sekretorium. Netru kus išrinktas į mokyklų biu rą prie komjaunimo rajono komiteto. O paskui... „kar jera" Universitete: kurso biuro narys — fakulteto sek retoriaus pavaduotojas •— sekretorius. Iki šiandien — nors šeštakursio tokiose pa. reigose paprastai nebesutiksi. Jeigu dar šiek tiek istori jos. .. 1971 metais, baigęs antrą kursą, Algimantas dirbo dar bo ir poilsio stovykloje Len kijoje. Kitąmet A. Blažį paskyrė fakulteto darbo ir poilsio stovyklos Biržų rajono Suosto kolūkyje , J j viršininku. Iš Žemės ūkio ministerijos ži nioje dirbusių respublikos stovyklų jie tada užėmė ant rąją vietą. Viršininkas buvo apdovanotas LLKJS Centro Komiteto Garbės raštu. Pernai, kaip vienas iš uoliausių Universiteto visuo menininkų, Algimantas buvo išrinktas delegacijon, kuri
vyko į Greifsvaldą, į Vokie tijos Demokratinę Respubli. ką, šventusią savo dvidešimtpenkmetj. Tai, aišku, dar ne viskas, Ne be -sekretoriaus indėlio daug yra pasiekęs pats fa kultetas. Komjaunimo biure puikuojasi ne viena taurė, ne viena gairelė ar Garbės raštas. Tą dieną, kai kalbėjausi su sekretoriumi, teko patir ti, koks jis reiklus... Į kabinetą įpuolė du vai kinai. — Labas! — Sveiki. — Mums, Algi, reikia... Sekretorius išklausė ilgd pageidavimą. Ir nei iš šio. nei iš to paklausė: — Tai judu šiandien pakabinote sienlaikraštį? — Taip... — Su klaidom? — Kaip tai? — Taip tai. Tiesa, pas mus čia iš „Tarybinio stu. dento", — Algimantas staiga kreipėsi į mane. — Jums geriau žinoma, kaip bus tei singiau: ar Korespondentas „Tarybinis studentas", ar „Tarybinio studento" kores pondentas"? — Aišku, pastarasis... — atsakau suglumęs. — Na, matot. Pakabinote sienlaikraštį su klaidom vie name iš seniausių Europos universitetų... Komjaunimo sekretoriaus darbas. Toks jis. Ir kitoks,
ir dar kitoks. ..
Tik mes kažkaip vis iš vienos ir tos pačios pusės. O juk Algimantas turi ir kitą mėgstamą dalyką, kuris taip pat jį lydės visą gyvenimą; dėl kurio jis yra čia, Medi cinos fakultete. Tai chirurgi ja. „Vidurinėje mokykloje ne svajojau apie gydytojo pro fesiją. Žadėjau būti kino operatoriumi...“ Algimantas nepritaria kai. boms apie pašaukimą. Koks ten gali būti pašaukimas gydytojo profesijai, jeigu neturi apie ją nė mažiausio su-
Broliškose respublikose
Talino E. Vildės pedagogi niame institute vyko SMD konferencija. Šio instituto bibliotekininkystės ir biblio grafijos katedra palaiko glau džius ryšius su mūsų Univer siteto Bibliotekininkystės ir Mokslinės informacijos ka tedromis. Estijos studentai kasmet svečiuojasi pas mus, skaito savo pranešimus, dali jasi darbo patirtimi. Mes stengiamės atsilyginti tuo pa čiu. Pastaroji konferencija — proginė. Estų bibliotekinin kystės mokslinis būrelis pa-
žymėjo savo dešimtmetį. Kon ferencijos dienomis šiai da tai skirta parodėlė supažindi no mus su taliniečių nuveik tais darbais. Konferencijai estai buvo paruošę 8 pranešimus. Daugu ma darbų nagrinėjo tradici nius bibliotekininkystės klau simus — katalogų organiza vimą, bibliotekininkystės is torijos klausimus ir kt. Vienas iš įdomesnių pranešimų — „Rankinių perfokortų panau dojimas bibliotekinei paieškai, jų informacinės galimybės". Šiai konferencijai mes pa ruošom 3 pranešimus: „Šiuo laikinės dokumentų proble mos (literatūros srauto anali zė)", „Katalogų panaudojimas aptarnaujant skaitytojus Vil niaus A. Mickevičiaus biblio tekoje", ir „Lietuvių naciona
linės bibliografijos eiga tary švęs savo 450-metį, 1658 me tų katalogus, retų spaudinių biniais metais". Po konferencijos apsilankė fotokopijas. Patraukė dėmesį me Estijos Mokslų Akademi didžiuliai 17—18 a. žemėla jos bibliotekoje, įsikūrusioje piai, iki šių dienų išlaikę sa naujose, erdviose patalpose, vo spalvų ryškumą. Konferenciją primins dip įdomu pažymėti, kad čia ap tarnaujami ne tik moksliniai lomai ir atmintinės apie Ta darbuotojai, bet ir vyresnių lino E. Vildės pedagoginį in jų kursų studentai. Ir dar stitutą, šeimininkų svetingu viena detalė: čia privilegijuoti mas ir nuoširdumas dar kartą bibliotekininkystės ir biblio prisimins draugystės grožį. grafijos specialybių studentai B. KALINAUSKAITĖ, — jie gali tapti šios biblio V. KUZAVINYTĖ, tekos skaitytojais nuo pat pirmojo kurso. A. SKUODYTĖ Turėjome progos susipažin ti su šios bibliotekos senųjų leidinių skyriumi. Šio sky riaus vedėjas Mįldis papasaMaskvos M. Lomonosovo kojo apie vertingiausius ir universitete vykusioje sąseniausius saugomus bibliote- junginėje mokslinėje studentų koje leidinius — pirmąją es- etnografų konferencijoje da tų knygą, kuri šiais metais lyvavo beveik visų sąjungi
GERMANISTAI M. ŠOLOCHOVUI — 70
MINI PERGALĖS
JUBILIEJŲ
RUOŠIASI VASARAI Gegužės 19 d. vakarą Kolo nų salėje susirinko gausus būrys studentų, kurie vasarą praleis demokratinėse šalyse. Studentų būriai, vykstantys į tarptautines darbo ir poilsio stovyklas, bei grupės — pa žintinei gamybinei praktikai užsienyje, išklausys aštuonias paskaitas įvairiomis temomis: apie Lietuvos žemės ūkio ir pramonės vystymąsi de vintajame penkmetyje, moks lą ir kultūrą, Universitetą, lie tuvių tautos dalyvavimą Di džiajame Tėvynės kare. Pa čią pirmąją paskaitą susirin kusiems perskaitė doc. R. Žiugžda — „Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje 1940 m". D. TAMULEVIČIŪTĖ
Gegužės 15 d. gausus už sienio kalbų specialybės stu dentų būrys susirinko į cent rinių rūmų Aulą paminėti 30. jų Pergalės prieš vokiškąjį fašizmą metinių. Studentai susidomėję klausėsi Greifsvaldo E. M. Amdto universiteto istoriko dr. sc. J. Majaus pa sakojimo apie fašizmo sutriuš kinimo reikšmę vokiečių tau tai. Vokietijos Demokratinės Respublikos darbo žmonės be galo dėkingi Tarybinei Armi jai už išvadavimą iš fašistinio košmaro. Kiekvienais metais ši šventė švenčiama VDR su didžiausiu pakilimu. Greifsvaldo universiteto jaunimas ir dėstytojai džiaugiasi draugys te su Vilniaus universitetu ir tiki, kad iškovotoji Pergalė visada tarnaus tautų draugys tei, bendram kūrybiniam dar bui. Minėjimo pabaigoje studen tai parodė šiai šventei pa ruoštą programėlę.
R. STRAZDAITĖ
pratimo! Patraukimas prie damas, įgydavai technikos, meno, gamtos — krūvą žinių, taip. Bet ne prie kažkokios Tai buvo seniai. O t mažytės, specializuotos dale dien buvęs viktorinų į? lės. liūs skaičiuoja nebe laimi Nejaugi, vis dėlto, nebuvo mus jose, o padarytas n nieko, kas pakreipė Algi racijas. Chirurgijos žinias mantą kaip tik į mediciną, mantas gilina fakulteto s o ne kur kitur? . . .Algimantui prisistatė dentų mokslo draugijoje ne vieną •"— prail! nepažįstamas žmogus su po perskaitęs mą. ra fotoaparatų prie šono. Aš įžiūrėjau ryšį „ — Juodakis, Pats Blažys, gamtos viktorinų ir taip? specialybės. Algimantas i — Blažys. O kas? stebi kitką. Pasirausęs savo krepšyje, Gydytojas, kuris atj netikėtas atvykėlis ištraukė ka— operaciją, n kažką ir ištiesė Algimantui. ratorium. Taigi, vadinasi mano sv» — Paimk. dė juo tapti — išsipildė. — ?... — Iš „Moksleivio". Už Algimantas Blažys ved viktoriną. nors jis pats sako, kad į Dabar Algimantas suprato. mą sukūręs studentas — j Iš tikrųjų — jis gi viktori nebe studentas. Jis lyg į nos apie gamtą prizininkas. bėra judėjimo, energijos j Antra vieta. Štai atvyko ko kūnijimas. Jo nebepasį respondentas ir įteikė dova. bet kur, reikės atsižvelgti ną. Atsigauk tu man iki pat objektyvias sąlygas ir t. Kuršių marių, tiesiai į na Šitie žodžiai tiesiog prieį mus! rauja pačiam Algimantui Rankose blizgėjo naujytė. tokiam pat energingam, p liam. laičiai žiūronai. Mokslas, visuomeninis i — O dabar teks trupučiu ką papozuoti. Žiūrėk pro bas, laisvalaikis... Pastaro beveik nebelieka, o jeigu žiūronus. Va, tenai... lieka, tai ' ' yra užpildo! Viktorinos, rodos, juokai. knygų, koncertų, sporto « Bet kaip tik jos (o Al žybų. gimantas vidurinės mokyklos „Žodžiu, esu norma! metais dalyvavo ne vienoje) žmogus". atimdavo kas dieną po tris, Ir šiandien, kai kalbėjai keturias ir daugiau valandų, su Algimantu, jaučiau, k kol, perskaitęs šimtus pusla tos minutės jam eina velt pių, surasdavai atsakymą. Ir Už valandos turėjo prasidi tai tik į vieną klausimą. komjaunimo fakulteto bio Triūso daug, bet naudos irgi posėdis. ne mažiau. Juk, taip skaityJuozas SKRIPKAUSKl nių ir autonominių respublikų universitetų studentai etno. grafai. Konferencijoje daly vavo ir mūsų universiteto Is torijos fakulteto SMD etno grafijos būrelio keturi nariai. Mūsų studentai perskaitė tris pranešimus: II k. stud. O. Sidaravičiūtė — „Etnogra finės ekspedicijos darbas 1975 m. vasarą", II k. stud. A. Beniušytė — „Žemdirbys tės įrankių tobulėjimas Skuo do raj. valstiečių ūkiuose XIX a. pab. XX a. pradžio je", II k. stud. R. Keliuotis — „Pagrindiniai liaudies ar chitektūros bruožai Skuodo raj". Darbų mokslinė vadovė — prof. P. Dundulienė. Mūsų studentų pranešimai buvo gerai įvertinti. Pažymė ta, kad jie skiriasi nuo kitų tuo, kad neapsiribojama vien praeities tyrinėjimu, bet ren kama medžiaga ir apie dabar tinę liaudies materialinę ir dvasinę kultūrą, apie revoliu
cinio judėjimo dalyvius. Visi trys darbai pažymi pagyrimo lapais. Delegaci už aktyvų dalyvavimą koa rencijos darbe apdovanc Garbės raštu. Dalyvavome ekskursijoje Zagorsko valstybinį istori meno muziejų Troicės-Ser jevo vienuolyne ir Abra cevo parką-muziejų, kuria dirbo ir gyveno įžymūs n meno veikėjai Aksakov Mamontovas. Čia lankydav Gogolis, Turgenevas, Re nas, ir kiti. XI-ą sąjunginę studentų nografų konferenciją numa ta surengti 1976 m. ko mėn. Ordžonikidzėje. Išrink būsimos konferencijos or| nizacinis komitetas. Jonai atsakingu už Pabaltijo respi likas, išrinktas šių eilu autorius. F. DŽIAUT
SMD etnografį būrelio pirminink III k. studen1
Tarybinės prozos ąžuolas Gegužės 14 dieną Universi teto auloje įvyko konferen cija, skirta M. Šolochovo 70ųjų gimimo metinių sukak čiai. Ją surengė Lietuvos Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas kartu su Universiteto ir Pedagoginio instituto Rusų literatūros ka tedromis. Pranešimus skaitė doc. E. Kondiurina (WU), dr. V. Kubilius (LTSR MA), doc. E. Kolpakova (WPI), dėst. A. Lysovas (WU) ir aspirantė E. Gud. Michailas Šolochovas — įžymus tarybinės prozos at stovas, akademikas, Socialisti nio Darbo didvyris, Valstybi nės, Leninines ir Nobelio pre mijų laureatas — savo kūry binį kelią pradėjo jau naujo je, tarybinėje epochoje nuo 1923 m. 1928 m. išėjo pir moji romano „Tykusis Do nas" knyga. Ji iš karto iškė lė M. Šolochovą į pirmąsias tarybinių rašytojų gretas. Antroji knyga buvo išleis ta 1929, trečioji — 1933, o ketvirtoji 1940 metais. Didžiojo Tėvynės karo me
tais Šolochovas dirbo ,.Pn] dos" kariniu korespondent Daug važinėdamas po įvairi frontus, rašytojas - rinko u džiagą naujam romanui. Ta gimė trilogija „Jie kovėsi Tėvynę". Apsakymas „2o gaus dalia”, — vienas iš11 tarpiškiausių ir geriausių Į rinių apie karą visoje literatūroje. M. Šolochovo kūryba pa“ rė poveikį pažangiųjų W vių rašytoju ir pažangi®'1 inteligentijos pasauk’?.®1 formavimuisi. Pirmą kartų" šytojo kūriniai kitomis kalt* mis pasiekė Lietuvą 1930 ' Nuo to laiko jis tapo vieš iš mėgstamiausių rašyt"!1 pažangiosios to meto intet gentijos tarpe. Iš jo mok® P. Cvirka, J. Baltušis, A. nuolis ir kiti. M. Šolochovas — aktyi® visuomenės veikėjas. Jis ilgametis TSRS Aukščiaus'" sios Tarybos deputatas, T"-' MA akademikas, RostfJ prie Dono ir Leipcigo universitetų filologijos lų garbės daktaras, Sent k' riuso (Anglija) universite teises mokslu garbės ras.
ENUILSTAMO DARBO KELYJE Aną savaitę Gamtos faj’ltete buvo paminėta ilgaįečio Botanikos katedros veL,o, Lietuvos TSR nusipelLjjio mokslo veikėjo, LTSR Mokslu akademijos nario koLpondento profesoriaus AnLn() Minkevičiaus 75 metų Lžiaus ir 50 metų mokslinės, Ljagoginės, organizacinės ir kioinenines veiklos sukak-
tai ilgi darbo metai KauL ir Vilniaus universitetuoL Lietuvos TSR Mokslų Lkademijos institutuose. Į jų Utinę įsipynė ir karo grioĮimais, niokojimais paženkĮntieji metai, ir pokaris, sun kus atstatymo darbo parei davęs, ir varginančios ligos [plemdytas. Per visus tuos Ketus, ir lengvesnius, ir sunlesnius, jubiliatas kruopščiai aupė faktinę medžiagą LieLvos gamtinių kompleks’-; daliam pažinimui, dokumenįvo tą medžiagą herbariniais ^vyzdžiais, skelbė ją ir api-
bendrino moksliniuose straips niuose bei veikaluose. Daug nusipelnė aukštos kvalifikaci jos specialistų paruošįmui mūsų respublikoje. Nuo 1940 m. prof. A. Min kevičius dirba Vilniaus uni versitete. Ilgus metus buvo Botanikos katedros vedėju. Sunkiausiais vokiečių okupa cijos metais pagrindiniu jo rūpesčiu buvo išsaugoti Uni versiteto Botanikos sodo ko lekcijas ir botanikos katedros turtą — visų pirma herbarą ir biblioteką. Universitete skaitė žemes niųjų augaių sistematikos, fi topatologijos, algologijos, virusologijos ir kt. disciplinų paskaitas. Pirmaisiais pokario metais skaitė ir dendrologiją miškininkams. Parašė fitopa tologijos vadovėlį (1948). O susidūręs su dendrologijos klausimais, ėmė tirti savaimi nius ir introdukuotuosius Lie tuvos spygliuočius medžius bei krūmus ir aprašė juos
1954 m. išleistame veikale. Daug floristinės medžiagos jis pateikė ir ruošiamam spaudai veikalui „Pabaltijo dendrolo gija"Jubiliatas yra aktyvus „Lietuvos floros" leidimo or ganizatorius, aprašė „Flo ros" I tome sporinius induočius. Rūpinosi šio daugiato mio veikalo tinkamu paruoši mu ir leidimu. Nuo 1955 m. prof. A. Min kevičiaus mokslinė veikia yra glaudžiai susijusi ne tik su Vilniaus universitetu, bet ir su Lietuvos TSR Mokslų Akademija. Jis buvo pirmuo ju Biologijos instituto Bota nikos poskyrio vedėju. Orga nizavo šiame institute Fitopa tologijos sektorių, kelis me tus buvo jo vedėju. Nuo 1956 m. yra Mokslų akade mijos narys korespondentas, 1961—1963 m. buvo Gamtos mokslų skyiiaus akademikas sekretorius. Pradėjęs tirti Lietuvos že-
mesniuosius augalus jubiliatas rašė, kad tai „ilgesnio laiko, tarpio ir ne vieno žmogaus darbas". Tam darbui jis atidavė ne tik savo gyvenimo dešimtmečius, bet įtraukė į jį ir naujus žmones. Išėjo veikalai parašyti jo kartu su sa vo buvusiais mokiniais: Val gomieji ir nuodingieji gry bai, 1957 (kartu su J. Mazelaičiu); Vadovas augalų li goms pažinti, 1970 (autorių kolektyvas, sudarytojas A. Minkevičius) Jis plačiai po puliarino botanikų žinias. Ra šė apie augalų ligas ir kovą su jomis, apie valgomus gry bus, jų paruošimą, nuodingu mą ir kt. Ypatingai norėtųsi pažymė ti prof. A. Minkevičiaus nuo širdų bendradarbiavimą su jaunaisiais specialistais. Bent 25 jo vadovaujami disertantai apgynė kandidatines diserta cijas. Ir profesoriaus mokiniai, ir bendradarbiai jaučia jam gilų dėkingumą, ne tik už mokslinę paramą, bet ir už žmonišką šilumą.
Prof. M. NATKEVlCAITEIVANAUSKIENE
PIRMOJI STUDENTO TAPYBOS PARODA Trečia savaitė viename iš Universiteto koridorių kabo V. Gocento tapybos darbų paroda. Tačiau dar ir dabar niekas nepraeina pro ją neperžvelgęs. Tokios parodos, retas ypač tapybos darbų, svečias, gal todėl ir ši sukėlė tokį susidomėjimą. V. Gocentas studijuoja Fi nansų ir apskaitos fakulteto IV kurse. Jis yra baigęs Klai pėdos vaizduojamojo meno f ALIO 25-AJAI VASARAI! studiją, lankęs Universiteto dailės studiją. I Šiemet sukanka 25 metai, Pirmoji paroda nėra įvairi lai mūsų respublikoje pra tematika. To daugelis ir pasi ėjo kurtis studentų darbo ir gedo V. Gocento darbuose, Įoilsio stovyklos, davusios Įradžią naujam judėjimui, Įavadintam „trečiuoju se mestru". Į Šeštadienį, gegužės 17 d., tniversiteto kavinėje įvyko Medicinos fakulteto studentų lakaras, skirtas 25-ajai stulentiškai vasarai pažymėti. į [avinę rinkosi darbo ir po[sio stovyklų „veteranai", [uvę stovyklų viršininkai nei emisarai, ir tie, kuriems ši [ašara bus pirmoji studentų tatybininkų būryje. Vakarą atidarė fakulteto PASITAIKO [omjaunimo biuro sekretolūs A. Blažys. Žodis šutei, DAR lamas vienai iš pirmųjų Me tas fakulteto darbo ir po piet stovyklos narių, dabarti ILGAPIRŠČIŲ mi dėstytojai O. Račkausknei. Pirmasis studentų mehkų būrys išvažiavo dirbti p58 metais. Kartu su teisiinkais statė Meškuičiuose Seninę. O Račkauskienė prodė susirinkusiems įdomų pkumentą — komjaunimo pialapį į darbo ir poilsio [ovyklą, pluoštą nuotraukų, priose sunku beatpazinti pmetinius studentus — da gtinius žinomus gydytojus dėstytojus. R1 k. studento A. Puzino pontone, geriausiai atostoPs studentas gali praleisti MĄSTYMO įovykloje. Aišku, dirbti bū- METAMORFOZE ' sunku, tačiau viską atįrka čia gimusi graži stuAktualus didaktinis vaizde pntiška draugystė. Pi k. studentas V. Mise- lis su prologu, epilogu, pa staba ir išvada, skirtas stu pus prisiminė įdomiaus’ą dentaujantiems intelektua p'M iš savo komisariavimo lams. taktikos. PROLOGAS Ir štai ateina pati iškilJis buvo genijus, tačiau, pgiausia vakaro akimirka: keista, niekas nenorėjo to I k. studentas V. Mačiulis pripažinti. Kiekviena jo fra pduoda pirmakursiams per- zė buvo pilna giliausių min ikščio geriausio fakulteto čių ir poteksčių, nuo kurių Mentų statybinio būrio vė- net jam pačiam viskas dažPš- Jis linki fuksams ko- nai tapdavo neaišku. Jo minp kad ir šiais metais MF tys tarsi lakūs paukščiai su ™entai būtų tarp geriau' kosi galvoję, gimdydamos MiU- Būsimi būrių viršinin- vis naujus planus ir sumany J1 pasižadėjo nepadaryti mus. Kai kiti ištisas dienas Mos. triūsdavo prie vadovėlių bei skaras prabėgo linksmai paskaitų užrašų, jis mąsty Įdomiai, nuotaikingai grie- davo apie gyvenimo prasmę, dnt Universiteto kaimo ka lyg karolių vėrinukus nars siai. tydavo transcendentinio mąs tymo problemas, analizuoda P. ALCHOVKA vo intelektualius sąmonės
pasigedo temos aktualumo, studentiško gyvenimo atspin džių, gyvumo. Kiti — gyrė už drąsų žingsnį. Daugiausia gerų žodžių su silaukė tokie darbai, kaip „Berniukas", „Draugai", „Pusbrolio virdulys". Neblo gai įvertinti ir darbai iš „Klaipėdos ciklo", „Senamies čio fragmentai". Šiuose dar buose jau ryškėja autoriaus braižas, ieškoma naujų spal vų, naujų reiškimo būdų, sa vito temos sprendimo. Apie parodą atsiliepimų bloknote rašė visi, kas tik norėjo. Čia ir medikų, ir ma
tematikų, psichologų, istorikų šiaip sau, įrašai. Daugelis „juoko dėlei", kiti — rimtai, norėdami patarti Vytautui, įspūdžiais. pasidalinti savo Manau, kad ši pirmoji paro da Vytautui tapo savotiškomis jo „krikštynomis". Gausios „žiuri" pastabos, patarimai ir padrąsinimai tebūna jo to limesnio darbo palydovai. Vi si, matę parodą vienbalsiai linki Vytautui sėkmės, atkak lumo tolimesniame darbe ir laukia. .. sekančių darbų pa rodos.
D. TAMULEVIČIŪTĖ
„Be kapitalo nepadarysi nieko gero" — sako liaudies patarlė. Tokios išminties prisisėmę PEF II k. studentas V. Rutkauskas. Tik kur vargšas studentė lis ims to kapitalo? Pradėjo pildyti savo biudžetą iš kambario draugų piniginių. Iš pradžių ėmė „ne daug" — tik po rublį, po tris. Bet apetitas atsiranda bevalgant. Vienos „operacijos" metu V. Rutkausko kapitalas padidėjo jau 13 rublių. Iš viso tokios „pa ramos" draugų sąskaita suma sudarė 45 rub. — 25 iš vieno ir 20 iš kito. Kaip matot, nesustojo ties sti pendijos lygiu. Bet pakelti tą lygį aukščiau nepavy ko. .. Už elgesį, nesuderinamą su tarybinio studento vardu, V. Rutkauskas pašalintas iš Universiteto. L. KLIŠAUSKAS
srauto polinkius. Jis buvo genijus ir negaišdavo bran gaus laiko tokiems niekams kaip studijos. Jis mąstė supergigantiškais maštabais ir jo nedomino žemiškosios dulkės. Bet tai nesvarbu... Paskaitų metu jis studijuo davo Hegelį ir Fojerbachą, mintimis polemizavo su De mokritu ir Niče. O kai kar tais leisdavo savo protui pailsėti, imdavosi pasąmonės srauto romano, kurį jau bu vo bebaigiąs. Jis žavėjosi Džoisu ir jautė palankumą Alberui Kamiu. Paskaitų metu dėstytojo balsas jo klausos nepasiekdavo, nes jis visa esybe klausėsi savo vidinio balso ir tai fiksavo popieriuje. Po to darydavo išvadas apie savo, kaip Homo Sapiens, psichologijos vingius ir lygindavo juos su F. Kafkos „Procesu". Jam netrukdė aplink jį sė dintys studentai, kurie, krebždėdami plunksnomis, lydėjo dėstytojo žodžius ir mintis. Jis buvo kurčias pa sauliui, nes stengėsi viso mis žmogaus proto jėgomis suvokti Homo Sapiens bū ties prasmę. Jis mąstė, lygi no, polemizavo, darė išva das... Bet tai nesvarbu. Vakarais, po paskaitų,
stengdamasis išsiblaškyti, jis klausydavosi Bramso ir Pa ganinio, Stravinskio ir . pig mėjų liaudies melodijų. Mu zika jį įkvėpdavo, pakelda vo virš žemės, iš kur jis dar geriau ir plačiau tikėdavosi perprasti žmogaus egzisten cijos prasmę. Tokios minu tės būdavo laimingiausios, nes vedė prie pagrindinio tikslo — būties pažinimo. Naktimis jis nemiegoda vo, o įbedęs akis į žvaigž dėtą dangų ieškodavo toą lemtingos žvaigždės, kuri jam atskleistų nagrinėjamos problemos esmę. Bet tai nesvarbu.
Butai jauniesiems specialistams . KONSULTUOJAME Gyvenamojo ploto suteiki mo visiems dirbantiesiems (taip pat ir jauniesiems spe cialistams) tvarką reglamen tuoja „Butų skirstymo Lietu vos TSR nuostatai". Jie buvo patvirtinti bendru Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lie tuvos Respublikinės Profesi nių Sąjungų tarybos 1969 m. birželio 31 d. nutarimu Nr. 332, vėliau, 1973 m. balan džio 24 d. nutarimu Nr. 165, buvo pakeisti. Šių nuostatų tekstas ir jų pakeitimai bu vo publikuoti „Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir vyriausybės žiniose" atitinka mai 1969 m. Nr. 25 ir 1973 m. Nr. 13. Manome, kad kiek, vienam jaunajam specialistui vertėtų gerai susipažinti su jais. Jauniesiems specialistams atvykus į darbą, įmonės ar įstaigos administracija priva lo suteikti jiems gyvenamąjį plotą. Šių darbuotojų šeimos nariams gyvenamasis plo. tas suteikiamas pagal šalių susitarimą, jeigu specialiais įstatymais nėra nustatyta, kad gyvenamasis plotas jiems suteikiamas privalomai. Minėtų nuostatų 10-ame punkte sakoma, kad jaunieji specialistai, gyvenantys lovų tipo bendrabučiuose arba pas tėvus, turinčius nepakanka mai gyvenamojo ploto (ma žiau kaip 5 kv. metrus kiek vienam šeimos nariui), arba atsisakiusieji nuo suteiktos vietos bendrabutyje, įtraukia mi įskaiton pagal šiuose nuo statuose nustatytą tvarką (11 p.), nepriklausomai nuo to, kiek laiko jie gyvena šioje vietovėje arba dirba jos jmo. nėse, įstaigose ar organizaci jose. Sutinkamai su VPSCT Pre zidiumo 1960 m. vasario 12 d. nutarimu, jauniesiems spe. cialistams gyvenamasis plo tas turi būti suteikiamas pir moje eilėje. Siame nutarime profsąjungų organizacijų dė mesys atkreipiamas į tai, kad jaunuosius specialistus, kar tu su darbininkais, inžineriniais — techniniais darbuotojais ir tarnautojais, turinčiais didelį darbo stažą, gyvenamuoju plotu būtina aprūpinti pirmoje eilėje. Galiojantys įstatymai išaiš kina, kad gyvenamuoju plotu laikomas izoliuotas kambarys arba butas, kurio naudojimui si darbo žmonių deputatų Tarybos vykdomasis komite
tas išduoda orderį, o vėliau jo pagrindu rašoma asmeninė sąskaita ir sudaroma nuomos sutartis su namų valdyba. To dėl suteikimas lovos bendra butyje jaunajam sjaecialistui, atvykusiam į darbą pagal paskyrimą, negali būti verti namas kaip aprūpinimas nuo latiniu gyvenamuoju’ plotu. Vieta bendrabutyje jaunajam specialistui turi būti vertina, ma tik kaip laikina priemo nė. Vedusiam (ištekėjusiai) jaunajam specialistui, kurio siuntime nurodyta, kad jis aprūpinamas gyvenamuoju plotu, įmonės, organizacijos administracija privalo suteik ti atskirą kambarį arba butą pirmoje eilėje, tuoj atvykus. Jaunasis specialistas, gavęs iš įmonės ar organizacijos gyvenamąjį plotą, turi teisę, pasikeitus šeimyninei padė čiai, gerinti savo buto sąly gas benndra tvarka ir eile, esančia toje įmonėje. Jaunieji specialistai, kurie buvo paskirti į darbą, atsi žvelgiant į turimą gyvenamą jį plotą, turi teisę gerinti sa vo buto sąlygas bendra tvar ka. Galiojantys įstatymai nu. mato eilę lengvatų jaunie siems specialistams, dirban tiems kaimo vietovėse. Antai, pradinių, aštuonmečių ir vi durinių mokyklų mokytojams, direktoriams, mokymo dalies vedėjams, mokyklų-internatų auklėtojams, apylinkės gydy tojams ir jų šeimos nariams nemokamai suteikiamas gy venamasis plotas, jo šildymas ir apšvietimas. Tokia ' pat tvarka suteikiamas gyvenamasis plotas ir kiti komunaliniai patarnavimai gydyto. jams, provizoriams, kvalifikuotam viduriniam medicinos personalui, farmaceutams ir jų šeimos nariams, dir bantiems sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinio aprūpi nimo sistemoje bei gyvenan tiems kaimo vietovėje, o taip pat zootechnikams ir ve terinarijos darbuotojams. Norėtume atkreipti jaunų jų specialistų dėmesį į tai, kad tvarka ir sąlygos, kurio mis suteikiamos vietos bend. rabučiuose .numatytos specia liuose nuostatuose, kuriuos respublikos Ministrų Taryba patvirtino 1966 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 154. Su šiais nuostatais taip pat tiks linga susipažinti. Anzelmas KATKUS
mąstė, kaip vėl įstoti į Uni versitetą ir apie ką mąstyti paskaitų bei seminarų me tu...
skaitė „Sportą",vartė impor tinius madų žurnalus. Tie, kuriems Teko prisiglausti iš kraštų, bloknotuose abejingai piešė velniukus arba rašė draugams laiškelius. Tik Aušrelė, grupės seniū nė, vykdė savo kilnią parei gą: pritariamai linkčiojo gal va. .. Tuo tarpu lektorius kažką pasakojo ar skaitė, kartas nuo karto užgerdamas vande niu. Lygiai po valandos su didžia pagarba jis ištarė taip ilgai lauktus žodžius: „Dė koju už dėmesį". Draugiškai nuaidėjo soliniai Aušrelės ap lodismentai, pažadindami salę iš gilaus susikaupimo. Klausimų nebuvo, taigi se niūnė visų susirinkusiųjų var du padėkojo lektoriui už įdomią ir turiningą paskaitą, palinkėjo tolesnės sėkmės. Lektorius, iš dėkingumo tru putį nuraudęs, grakščiai nu silenkė ir pradėjo krauti po pierius į portfelį. Staiga jo veidas įgavo in telektualiai baltą spalvą: tarp paskaitos teksto gulėjo ką tik pirkta brošiūra „Kada kimba, kada — ne". — Ach, velnias, — nusi spjovė įpykęs, — o jeigu bū tų kas nors pastebėjęs?
IŠVADA
Problema, kurios naujų jė gų kupinas, ėmėsi K. Kauše lis, viena iš sudėtingiausių ir sunkiai įkandama net ge nijams, tačiau, žinant minėto genijaus intelektualinius bei identifikacinius sugebėjimus, galima konstatuoti prielai dą, jog K. Kaušelis ir ją įveiks. Tačiau reikia dar kartą pažymėti, kad tai daug sudėtingiau, nei nars tyti Hėgelio ar Fojerbacho filosofines doktrinas...
EPILOGAS Jis jau buvo visai netoli savo tikslo, tačiau kelią to lesniems apmąstymams pa stojo nenumatyta kliūtis. Rektorato sprendimu jis bu vo pašalintas iš Universite to, kaip nepažangus moksle. Jis — Kazys Kaušelis, pir mo kurso studentas.. PASTABA
Bet buvęs studentas ir ge nijus K. Kaušelis neprarado vilties ir vėl mąstė... Tik dabar jo mąstymo kryptis buvo kiek kitokia — jis
K. MIKOLIŪNAS
PASKAITA Gausus studentų būrys su sirinko pasiklausyti paskai tos „Švara — sveikatos lai das". Pamažu salėje įsivyravo darbo atmosfera: paskutinėje eilėje vyko draugiškas šach matų turnyras, vidurinės
A. ŽVINAKEVlClUS
Buities sektorius rūpinasi Mūsų fakulteto buitiniam sektoriui daugiausia rūpes čių yra dėl bendrabučių. Ma tematikai „išmėtyti" trijuo se bendrabučiuose: šeštame, ketvirtame ir trečiame. Maž daug kartų per savaitę jų kambarius aplanko buitinio sektoriaus nariai, profbiuro pirmininkas A. Garnys ir at sakingas už bendrabučius dėstytojas A. Navickis. Susu mavus tokių reidų — patik rinimų rezultatus, paaiškėjo, kad matematikai geriausiai tvarkosi šeštame bendrabuty
Apsigyvenom mes rugsėjo pirmą trečiajam bendrabuty. Ir tuoj jš visų pusių pa sipylė klausimai: „Tai kaip įsikūrei?", „Ar pripratot?" Bendrabuty vos ne kiekvieną dieną atsirasdavo kas nors naujo, nepažįstamo, prie ko reikėjo (nors, oi kaip sunku) priprasti. Bene ilgiausiai nepripratom prie to, kad bendrabučio skaityklą tvarko vien tik merginos (tokia tradicijai), Vėliau net truputį nudžiugom — štai kokios mes, be mūsų neapsieitųl Taigi, pabudęs pasididžiavimo savimi jausmas nuslopino nepasitenkinimo jausmą. Pagaliau, tai geriausia proga bendra. bučio vyrams pradžiuginti merginas Kovo aštuntąją; sutvarkyti tą mūsų mažutę skaityklėlę. O tuo, kad ji tikrai maža, įsitikinom grei.
je. Gera tvarka 104, 105, 107, 102 ir visuose diplomantų kambariuose. Prastai šeimi ninkavo 202 kambario gy ventojai pirmakursiai. Vaiki nai buvo įspėti už „nevyriš ką" tvarką, bet išvadų ne padarė. Apsvarstėme biuro posėdyje jr palikome gyven ti bendrabutyje sąlyginai. Dabar šis kambarys jau šva resnis ir jaukesnis. Trečiame bendrabutyje vi durio nėra: arba visada ge ra tvarka (73, 76 kambariai), arba nelabai pavyzdinga (75,
73a kambariai). 75-o kamba rio gyventojai buvo svarstyti profbiuro posėdyje, dekanate, o vieną jo gyventoją, V. Pa kalnį, rekomendavom paša, linti iš bendrabučio. Bendrabučiuose dabar budi etatiniai budintieji, kurie ne pripažįsta jokių komisijų. Sunku jiems įrodyti, kad ei name tikrinti tvarkos. Belie ka derėtis su jais. Sektorius turėtų rūpintis ir bendrabutyje negyvenančių studentų buitinėmis sąlygo mis. Tiesa, visų juk neaplan
T A T T DDTDD A Ji JtvJLr l\Lk JL V7 1Y1 • • • tai. Sesijos metu mes, vėliau atsikėlę, netgi nebandydavome ieškoti laisvos kėdės, Tiesą sakant, jų buvo, bet krūva knygų ant stalo sakė, jog čia kažkas sėdėjo, dabar nesėdi, bet vėl sėdės. Ilgai dar būtume vargę, jei ne geri žmonės, pamokę vienos gudrybės: tereikia tik kokį ploną sąsiuvinėlį su pieštuku padėti ant stalo, ir vieta tavo. Paskui gali dar ramiai paskambinti telefonu draugui, nubėgji į parduotuvę duonos ar išsikepti kiaušinienės, O „tavo" kėdė lauks tavęs nors ir pusę dienos. Teko nuo kai ko ir atprasti — „Komjaunimo tiesą" gauti ryte, o „Literatūrą ir meną" — šeštadienį. Stambes.
ni laikraščiai ir žurnalai tru. pūtį pavėluoja (bet kas gi tos 3—4 dienos?l). Kartais pavyksta — to paties numerio net .po du egzempliorius randam. Kaipgi gali kitą dieną pykti, jei nieko negauni? Gyvenimas bendrabuty virte verda. Šitiek žmonių, šitiek atskirų pasauliui Tik kartais toks liūdesys apima, toks graudumas, kad, rodos, palengvėtų, jei išsipasakotum kam, išsiverktum. O artimas žmogus, geras draugas ne visuomet šalia. Todėl pasiimi gitarą ir tyliai, kad ne. prižadintum miegančių kambario draugų (tokios nuotaikos dažniausiai apima nuo 24 iki 2 valandos nakties),
kysi. Tam tikslui I—IV kur sų proforgai įpareigoti tam tikruose sąsiuviniuose žymėti pastabas apie kiekvieno stu dento gyvenimo sąlygas. Tokie sąsiuviniai pagelbės objektyviau nustatyti, kam labiausiai reikalinga pašaipa, butpinigiai ar kitokia para ma. Pavasaris jau pilnateisis šeimininkas. Buitinis sekto rius rūpinasi, kad būtų tvar kinga aplinka, saulėje spin dėtų bendrabučių ir audito rijų langai. Rūpesčių niekada netrūksta... Birutė SANKALAITĖ MMF profbiuro buities sektoriaus narė
išeini iš kambario, Atsisėdi koridoriuje ant laiptų, per brauki per stygas, ir prade da guostis tavo vieniša šir dis miegančio bendrabučio tylai, nakties tamsai. Sunku, mas pamažu pamažu atslūgs ta. Bendrabutis kantriai klau sosi šios raudos ir viską at leidžia kenčiančiai širdžiai. Pripratom prie to. Kartais, nesulaukę nieko iki antros valandos, netgi pasigendam, ir atsidusę visi neramiai už miegam. Štai taip ir gyvenam. Įsikūrėm gerai ir prie visko, rodos, jau pripratom. Tiesa, vis dar neatskiriam operaty vinės žingsnių: kam nors pasibeldus į duris, nejučiom pašokam nuo lovų (mat, sė dėt ant jų negalima, o mes prie šito, deja, greičiausiai pripratom)... O. GALGINAITYTĖ
REIDAI Į BENDRABUTĮ
LAIŠKAI IS BENDRABUČIŲ
V. JURAlClO nui
BAIGĖSI FUTBOLO TURNYRAS
NUOTRAUKOJE: Istorijos fakulteto komanda — futbolo taurės laimėtoja.
Baigėsi Universiteto futbolo turnyras, kurį surengė studentų profkomiteto sporto sektorius. Gegužės 13 d. įvyko finalinės varžybcs. Dėl pirmos vietos kovojo Medicinos ir Istorijos fakultetų rinktinės. Tai buvo labai įtemptos, bet nerezultatyvios rungtynės. Vis dėlto antro kėlinio pabaigoje įvartis krito j medikų vartus. Taigi!, meistrišku rezultatu ko Istorijos fakultetas laiinėjo varžybas ir iškovojo profsąjungos komiteto taurę. Dar prieš šias varžybas profkomiteto sporto sektoriaus vadovas A. Galminas kalbėjo: „Prognozių nereikia. Užtenka, kad gana netikėtas buvo filologų komandos pasirodymas. Kad į pusfinalį iškops medikai, ištarikai bei Finansų ir apskaitos
Visi džentelmenai žaidžia regbį Vyko finalinis Lietuvos jaunių regbio pirmenybių turnyras. Išgirdau įdomų Universiteto studentų pokal bį. Jie gyvai aptarinėjo ką tik pasibaigusią Vilniaus „Inžinerijos" ir Kauno „Aka demiko" dvikovą. Po šių rungtynių „Inžinerijos" ger bėjai džiūgavo, nes VISI ko. manda tapo Lietuvos jaunių čempionu. Kodėl Universite tas negali suburti tokios ko vingos komandos? Regbį juk populiarina studentai: Vil niaus „Inžinerija", Kauno „Politechnika", „Akademi kas", — tai grynai jų ko. mandos. Idėja dėl Universiteto regbio komandos kilo dar 1974 metais, pasibaigus var žybų sezonui. Įgyvendinti ją pasiryžo Finansų ir apskaitos fakulteto II kurso studentas A. Galminas ir studentų prof sąjungos komitetas bei jo pirmininkas A. Kairys. Ko mandos pagrindą sudarė stu
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
dentai, 1974 metų sezoną gynę daugkartinio Lietuvos čempiono „Plieno" garbę: MMF II k. studentai B. Andrikaitis, J. Augutis, V. Daukšas, A. Jocys, G. Klakauskas, V. Žemaitis, FAF II k. stud. A. Galminas bei TF I k. stud. V. Grigonis. Jų gerą norą palaikė ir „Plieno" treneris J. Eiduke vičius. „Vyrai, žaiskite, ireniruokitės, o mes padėsime", — pritarė ir kiti žaidėjai. Vasario mėnesį pasirodė Skelbimai: „Kviečiame j „Mokslo" regbio komandą. Visi džentelmenai žaidžia regbį". Paviliotas vyriško žaidimo susirinko nemažas jaunimo būrys. Prasidėjo treniruotės. Universiteto studentų profkomitetas parūpino invento riaus. Taip pat buvo sudary tos palankios sąlygos treni ruotėms. Naujų žaidėjų lygis žymiai pakilo. Prie „senių" greitai pritapo Istorijos fa
KAINA 2 KAP.
kulteto studentai A. Pabeižis, V. Žalys, J. Jatautas. Ne blogai varžyboms ruošėsi ir kiti komandos nariai. Ko mandai atstovaus net du trečdaliai naujokų: MMF pirmakursiai V. Nakutis, G. Paulavičius, R. Rabačius, antrakursiai medikai V. Ku bilinskas, G. Šulskas, A. Paplauskis, FF trečiakursis V. Vizbaras, pirmakursis L. Saulis; GF IV kurso studen tas V. Krušinskas, pirma kursis J. Mikalkinas, PEF pirmakursis K. Marcinkevi čius; PF pirmakursis D. Mar cinkevičius. Balandžio 11 dieną Grigiškėse įvyko pirmosios oficia lios ■ „Mokslo" varžybos. Ko mandos krikštatėvis — „Plie nas". Vilniaus miesto pirme nybių -susitikimą rezultatu 24:15 laimėjo respublikos čempionai. Universiteto stu dentai sugebėjo net laimėti pirmąjį kėlinį rezultatu 15— 10. Pirmuosius taškus „Moks
lo" komandai pelnė Medici nos fakulteto II k. studentas G. Sulskas. Visa mūsų komanda nori padėkoti Studentų profkomifeto pirmininkui A. Kairiui bei sporto klubui už pagalbą bei paramą, ruošiant ko mandą LTSR regbio pirme nybėms. Dabar prieš akis pilnas sunkių išbandymų sezonas, nes „Mokslas" yra Lietuvos regbio pirmenybių debiutan tas. Tai pati jauniausia res publikos regbio komanda: žaidėjų amžiaus vidurkis yra 19,5 metų. V GRIGONIS •' Balandžio 18 d. startavo LTSR I grupės regbio pirme nybės. Jose dalyvauja šešios komandos. Viena jų — mūsų Universiteto „Mokslas". Pirmas rungtynes „Moks lo" regbininkai žaidė išvy koje su pajėgia Panevėžio „Ąžuolo" komanda. Pradžia
fakultetas, beveik niekas neabejojo, bet kad filologai... Pusfinalyje jie susitiko su Medicinos fakulteto komanda ir pralaimėjo, tuo prarasdarni galimybę kovoti dėl pirmos vietos. O štai iistorikų ir daugkartinių futbolo varžybų nugalėtojų — finan. sininkų susitikimas baigėsi pastarųjų pralaimėjimu." — Universiteto futbolo turnyras, profsąjungos komi teto organizuotas pirmą kar tą, leido mūsų sportininkams gerai pasiruošti aukštųjų mokyklų futbolo varžyboms — pridūrė A. Galminas, Dar nebuvo prasidėjęs jstorikų ir medikų susitikimas, kai sužinojome, kas užėmė trečią vietą — tai Filologijos fakulteto komanda, rė zultatu 4:3 įveikusi finansininkus. J. SKRIPKAUSKAS
Studentų, vykstanč i tarptautines darbo ir >llsj stovyklas bei gamyb p žintinę praktiką užsieny)! mokymas vyks geguži 2i birželio 6 ir 9 dienom!., ta siėmimų pradžia 19 vai.
Komjaunimo komitetą
•
|
Universiteto studentu follJ tarinis ansamblis kviečia vi sus gegužės 24 d. 19 val i premjerą „Lietuva — dairi šalis". Koncertas vyks Aki salėje. Bilietai pardi II prie įėjimo. Į Gegužės 25 d. Skargos kl me vyks Vilniaus aukštų| mokyklų vokalinių inst :: 1 buvo sėkminga. Laimėta re tinių ansamblių koncertl zultatu 31:13 (9:4). „Paskutinis akordas". K'-l Studentų komandoje rezul čiame! Pradžia 16 vai. I tatyviausiai žaidė A. Galmi nas (FAF II k.) — 19 taškų. Kultūros kIuI Po 4 taškus komandai pelnė ketvirtakursis gamtininkas V. Krušinskas, II k. matema tikai V. Daukšas ir A. Jo Gegužės 28 d. 18 vai. PI cys. Birželio 1 d„ 16 vai. ko sidės studentų profkomitl manda žais eilines rungtynes posėdis. BUs skirstomi kelt su Jonavos „Azotu". Laukia lapiai studentams. Komitl me sirgalių. nariai ir profbiurų pirmini kai privalo dalyvauti. j Studentų profkoin!|et
Praėjusią savaitę Isto rijos fakulteto II kurso istorikai žaidė draugiškas futbolo rungtynes su Sa lininkų „Kirtimų" koman da. Jas rezultatu 8:1 lai mėjo studentai. Nugalėto jų komandai įvarčius pel nė: A. Tumbrotas, A. Griškonis (po 3), J. Vait kus ir A. Jankauskas. A. SVINKUNAS
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25084, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Nuoširdžiai užjaučiami MMF I kurso 2 <jruP*1 studentą Virginijų KEI’I dėl mamytės mirties L Grupės draugai 1 kuratoriui
Ketvirtojo bendrabuti gyventojai giliai užjaik'1 Virginijų KEINĮ dėl N mytės mirties. (
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 10125 Užs. Nr. 1741
REDAKTORĘ ALGIS KL’Si