VISŲ SALOJ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
ŠIAME
uadmbos
NUMERYJE: RESPUBLIKINĖ KONFERENCIJA
suupenuas . -------■_
TURISTŲ MARŠRUTAI SUSUMUOTI KONKURSO REZULTATAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
INA NUO
1979 m. birželio 8 d.
1950 METŲ
Nr. 19(1084)
KAINA 2 KAP.
į
SPORTO NAUJIENOS
t Į___________________
j —- ------------ --------------------------------------------- --------------- - -------------LIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA"
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO
UNIVERSITETUI SUKANKA
400 METŲ
KURATORIAUS TRIBŪNA
Ar nugalėtas adaptacijos barjeras?
SVEIKINAME NUGALĖTOJUS! I Gegužės 25 d. Kauno A Sniečkaus politechni|os instituto elektronikos Ikulteto rūmų salėje bu> (teikti diplomai bei atnimo dovanos olimpias „Studentas ir mokslo i technikos pažanga" 79 metų nugalėtojams. Šioje olimpiadoje gerai sirodė ir mūsų Unirsiteto matematikos speįlybės studentai. Jie užiė pirmąsias vietas asrninėje ir komandinėje raitoje. Tai: A. Kava rskas, R. Dlglys, R. Ki ras, E. Meidus, R. Ka ltūnas, A. Sulman. Manatikos nespecialistų
tarpe bendrą komandinę pelnė ir mūsų lituanistai pirmąją vietą užėmė mū M. Augulytė ir S. Mikš sų fizikai R. Pikšrys ir taitė. Chemikai Z. Jusys, S. G. Daunys. Pirmąsias vie tas taip pat iškovojo ir Klimašauskas R. Uščlnas biologai M. Lapelė, L. ■ užėmė pirmąsias vietas ir Pautenytė, L. Stašaitytė. buvo apdovanoti LLKJS Medikai V. Kazlauskas ir CK garbės raštais. G. Verbickas iškovojo Antrąsias komandines pirmąsias vietas biologų vietas užėmė užsienio ir nespecialistų konkurse ir rusų kalbos specialybių Universitetui pelnė perga- studentai. l<i. Rusų kalbos disciplinos „T. S." inf. nespecialistams I koman dinę vietą ir pirmąsias asmenines vietas iškovojo L. Skirpsto nuotraukoantrakursiai teisininkai B. Sudavičius, V. Žilinskaite. je: olimpiados prizininkai Pirmą komandinę vietą prieš išvykdami j Kauną.
Artėja treciasis semestras
TALKINAME MAŽIESIEMS Paruošiamasis laikdtaįis_— pirmasis žingsnis -j fičiąjį serpe$tirą. Chemi■« fakultete jau kovo Unesį suformuoti du stuT'ntų statybiniai būriai, Įurie sėkmingai dirba paI 31 sudarytus darbo plaI us. Parengėme keliolika I askaitų, kurias skaitysile vietiniam jaunimui, ’tostendų apie mūsų sešią Alma Maiter. Renkaie metodinę medžiag ą Pie rajoną, kuriame dirb ime. Nemažai rūpesčių Išėjome ruošdamiesi Uni■-'fsiteto studentų statyĮnių būrių koncertinių Brigadų apžiūrai. Tai bul,) Pirmas rimtas buri 4
dalyvių išbandymas, kurį sėkmingai išlaikėme. Ge rai būrio vaikinai ir mez gimos padirbėjo šeštadie nio talkoje. Šie metai — Tarptauti niai vaikų metai. Todėl KPI mechanikos fakulteto studentai iškėlė iniciaty vą „Ikimokyklinėms įstai goms — studentišką rū . pestį!" Šiai gražiai, inici atyvai karštai pritarė .r „Titano" būrys, įsijungęs į šį judėjimą. Nutarėme šefuoti darželį Nr. 131 Karoliniškėse. Vaikai la bai džiaugėsi, kad juos aplankė studentai. Mes padėjome sutvarkyti įstai gos teritoriją, įrengėme
karuseles. Valkų šypse nos, obuolių sultys, kurio mis -talkininkus pavaišino darželio darbuotojos — geriausias mūsų • darbo įvertinimas. Talkų metu išryškėjo būrio narių draugiškumas, viėninjgumas. „Titanas" nutarė ’r vasaros metu -padėti -pa tiems mažiausiems mūsų respublikos piliečiams. R. SINIAUSKAS SSB „Titanas" vadas Autoriaus nuotraukoje: SSB „Titanas" nariai talki na Vilniaus vaikų darže lyj e-lopšelyj e Nr. 139.
Noriai nradėio pasakoti matematikos fakulteto vyr. kuratorius M. Maknys apie savo, kaio kura toriaus, darbo problemas. — Bene opiausias mate matikų klausimas — kon tingento sudarymas. Jau keletą metų ši problema sunkiai išsprendžiama. Respublikai dar trūksta gerų matematikos specia listų. Todėl numatoma šiais metais padidinti pir makursių skaičių 25 vie tomis. Tačiau da.r dažnai vidurinių mokyklų absol ventų tarpe galima išgirs ti atsainią pažiūrą į savo būsimą apęciailybę: , jei nėįstosiu kur noriu, stosiu į matematiką — ten trūks ta žmonių". Kaip ilgametė praktika parodė, tokie „neįstoję kur noriu“ daž niausiai ir „nubyra" pir majame kurse. Didžiausios „bėdos" būna matemati kos specialybės 4-j e, 5-į e ir 6-je grupėse, nes jose mokosi patys silpniausi studentai. . Daug, dėmesio studentų pažangumui, jų komunis-
liniam auklėjimui skiria grupių kuratoriai. Prieš žiemos sesiją bu vo sušauktas specialus 1 kurso kuratorių ir dėsty tojų, skaitančių pirmakursiams paskaitas, susirin kimas. Padėti geriau stu dentams pasiruošti egza minams — toks buvo pa grindinis posėdžio tikslas. Ir šiš pedagoginis rūpestis deivė brandžių vaisiu. Nuo šiol ir ateityje bus ren giami panašaus pobūdžio susirinkimai. Prasidėjo pavasario se sija. Pedagogai ir vėl ne užmiršo pirmakursių. P.r.odekano F. Ivanausko ini ciatyva buvo paruošta se sijos atmintinė. Joje pir makursis gali rasti būti niausią informaciją apie egzaminų laikymo vietą ir laiką. Be to, atmintinėje galima sužinoti, ką daryti, kur kreiptis, neišlaikius egzamino. Pirmakursiams ši sesija dar tik antra, ir jiems dar ne visai aiški egzaminų specifika. Stu dentai dėkingi savo va dovams už šią paslaugą.
Šiemetiniams pirmakur siams teko ypatinga gar bė. Jie mokosi jubilieji niais' 400-siais mūsų Uni versiteto metais. Šiai da tai matematikos fakulteto studentai skiria įdomins renginius. Pirmakursiai surengė viktoriną, kuri susilaukė didelio žiūrovą susidomėjimo. Pirmojoje viktorinos -dalyje buvo varžomasi klausimų-atsa kymų forma. Meninėje dalyje — plakatų „Ką tai reiškia" piešimas. Po at kaklios, audringos kovos nugalėjo taikomosios ma tematikos specialybės I grupės studentai. Rūpestingi matematikos fakulteto vadovai jau pa galvojo ir apie trečiąjį studentų semestrą. Suda ryti 5 statybiniai būriai. Kiekvienam iš jų vado vaus du dėstytojai, o bū rių vadovais paskirti penktojo kurso studentai. Belieka palinkėti sėk mės —■' ir studentams, ir dėstytojams. A. NEVIERA
mos šiame renginyje? — Mokslinės techninės informacijos srautas da ' ARTĖJA bar labai didelis. Šiuolai kinis specialistas turi su ALMA gebėti kuo greičiau susi rasti jam reikalingą infor maciją ir ją panaudoti. MATER i Aukštoji mokykla privalo išmokyti busimuosius spe 400 METŲ Į cialistus pritaikyti naujus informacijos gavimo me JUBILIEJUS todus. Aukštųjų mokyklų bibliotekos tapo mokslinės informacijos centrais. In formacijos gausumas ir di Jau buvo Tašyta, kad delė jos paklausa verčia vyko bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedrų organizuota res publikinė mokslinė konfe rencija „Mokymo proceso optimizavimo bei technizavimo problemos .r kryptys", skirta Universi teto 400 metų sukakčiai. Apie šj renginį kalbamės techniškai pertvarkyti bib su organizacinės komisi liotekas. Čia turi būti tai jos pirmininku, mokslinės komi matematiniai meto informacijos katedros ve dai, elektroninės skaičia dėju e. prof. p. L. Vladi- vimo mašinos, dauginimo technika ir kitos mechanlmirovu. Tokia konferencija mū zavimo ir automatizavimo Bibliotekų sų Universitete vyko pir priemonės. „techninė revoliucija" pa mą kart;-. — Mūsų katedra orga dės optimizuoti mokymo nizuoja konferencijas procesą aukštosiose mo {vairiais aktualiais dabar kyklose. Konferencijoje dalyva ties klausimais kas dveji metai. Si konferencija vo nemažai svečių. Pra skyrėsi nuo kitų tuo, kad šom plačiau papasakoti. Į mūsų jubiliejinę kon ji buvo jubiliejinė. Kokios pagrindinės pro ferenciją atvyko beveik blemos buvo nagrinėja visų šalies universitetų ir
institutų, su kuriais bend radarbiaujame, atstovai. Sulaukėme svečių iš Maskvos, Leningrado, Charkovo, Kijevo, Rygos. Svečiai iš broliškų respub likų perskaitė daug (do mių pranešimų. Labai naudingi ir Išsamūs buvo Kijevo A. Korneičiuko kultūros instituto moksli nės techninės informaci jos katedros dėstytojo O. Balabanovo ir Charkovo M. Gorkio universiteto dėstytojos N. Suitanovos perskaityti pranešimai
Įgyvendinant mokymo proceso optimizavimą „Aukštosios mokyklos bibliotekos bibliografinis aparatas — bibliografinė sistema" ir „Kai kurie aukštųjų mokyklų moksli nės techninės informaci jos tarnybų informacinio darbo koordinavimo klau simai". Konferencija baigės;. Ką galėtume pasakyti apie rezultatus? — Mes visi ne tik kal bėjom apie problemas, bet ir pasidalinome paty rimu, suradome naujų ke lių mūsų darbui gerinti. Dalyviai buvo suskirstyti
j penkias sekcijas: infor mavimo sistemų organi zavimo ir optimizavimo aukštosiose mokyklose, bibliotekininkų ir infor matorių paruošimo ir kva lifikacijos kėlimo, mecha nizacijos, ir automatizaci jos priemonių panaudoji mo bibliotekose ir infor macijos tarnybose ir ki tos. Buvo perskaityta per 60 pranešimų. Konferen cijos rezultatai padės mums toliau tobulinti mo kymo ir mokslini darbą. Si konferencija buvo skirta dar vienam jubilie jui. .. — 1949 metais Vilniaus universitete pirmą kartą pradėti ruošti naujo pro filio specialistai, bibliote kininkai ir informatoriai. Dabar švietimo, žemės ūkio, kultūros ir kitose srityse dirba daugiau kaip pusantro tūkstančio aukš tos kvalifikacijos specia listų. Katedros jubiliejų pažymėti ir susirinko visų 25 absolventų laidų atsto vai. Taip pat buvo su rengta labai (domi paro da „Mokslas, studijos, biblioteka". Dalis šios pa rodos eksponatų bus per kelti j busimąjį Istorijos fakulteto muziejų.
Ačiū už įdomų pokalbi. Kalbėjosi L. KURGONAITE
BENDRADARBIAUJAME SU BROLIŠKŲ RESPUBIIKŲ STUDENTAIS
IR VĖL f ESTIJĄ — It vėl į Estiją! — Žurnalistikos katedros ve dėjas L. V. Žeimantas ste bisi. — Taip. Pas draugus. Į Tartu universitetą. Ir vėl. Traukinys len kia stoteles. Šiauliai. Ry ga. Į Tartu atvykstame tik vakare. Mus pasitinka ne visai pavasariškas lie tus ir jie! Pirmakursiai žurnalistai. Cheno, Rei nas, Mikelis, Kiulli... Kai kitą rytą mus paža dina skambūs studentų dainos aidai, išvystame pro langus besiveržiantį dangaus žydrumą. — Ačiū, kad saulę at vežėte. Estukai dėkoja. Ne tik
už šilumą. Už dovaną. Už viešnagę. Už draugystę, kuri prasidėjo Vilniuje. .. .Dar kovo mėnesį su laukėme draugų iš Tartu. Atrodo, vien .pirmojo su sitikimo „rėmai" turėjo varžyti. Bet ir bendrą kal bą, ir dainai suradome. Bėdas ir džiaugsmus ap šnekėjome. Visą sostinę skersai išilgai išvaikščio jome. Universiteto tur tais žavėjomės. Kartu su draugais. Jiems viskas buvo įdomu: praeitis, da bartis, ateitis... — Ir vėl iš Vilniaus universiteto... — tik taip suprantame Estijos stu dentų žodžius, kuriais jie sutinka mus, vos peržen
giame Tartu universiteto slenkstį. It vėl. Nes Estijos :r Lietuvos studentai žurna listai jau seniai draugau ja, ir kiek kartų lankėsi vieni pas kitus — nesu skaičiuosi. Juk problemos tos pačios, siekiai bendri: kūrybinis meistriškumas mokomojo laikraščio lei dimas, gamybinė prakti ka, darbas redakcijose. O kur dar diskusijos „gyve nimiškomis" temomis... Žinoma, mes, pirmakuisiai, — pirmąsyk jų sve čiai. Domina ir katedra ir universiteto muziejus, boluojantis antikinio me no skulptūrų kopijomis, ir buvęs karceris pačioje
pastogėje, kur senesniais laikais nepaklusnieji bū davo „raminami". Aplan kome ir Tartu teatrą, >r pilies griuvėsius, ir Stiruvės observatoriją, ir mei lės kalną, kurio papėdėje ant senovės estų aukuro po egzaminų studentai aukoja špargalkas. O kad į Tartu nuvažia vome pačiame Estijos stu dentų festivalio įkaršty;e —- laimė mums nusišyp sojo. Pabuvojome tikroje estiškoje diskotekoje. -Tai nuvargome bešokda mi. Įdomiai linksminasi estų jaunimas. Išsiskyrimo ašarų nebu vo. Nes žinome, kad grei tai bus „ir vėl"... O na mo parsivežame ne tik estiškas lazdeles. Eglė TVARIJONAITE žurnalistikos I k.
Minimalios pastangos geriausi rezultatai Baigęs vidurinę mokyk nės informacijos srauti lą absolventas, įstojęs į veikiamam studentui na universitetą ar kitą aukš retai sunkiau būna susi tąją mokyklą, kuriam lai kaupti, daug psichinė kui tampa specifiškos spe energijos atima vadini cialybės atstovu — būtent masis „informacinis triukš „studento specialybės1. mas" (t. y. nereikalingoj Gal kiek neįprastai skam informacija), sunkiau bi ba sąvokų derinys „stu na išskirti tai, kas iš tik dento specialybė" — juk Tųjų reikalinga, daugiai studentas tam ir pradeda laiko tenka skirti iš gan studijas, kad po kurio lai sios specialybinės mer! ko taptų kažkokios srities gos išrinkti būtiniausiem specialistu — t. y kad duomenims. Paminėti veiksniai (pjl įgytų minimumą būtinų teorinių ir praktinių žinių didėjusi studijų program kurioje nors mokslo ir nių žinių apimtis, karta darbinės veiklos srityje. vadinama „studentų J Tačiau per visą studijų farmaciniu krūviu", žy laiką visų specialybių stu miai sudėtingesnė irsto' dentai, nepaisant studijuo macinė aplinka, santyki jamų dalykų ir būsimų nai padidėjusi laiko sto profesijų skirtingumo, turi ka ir žymiai daugiau va kažką bendro, kas sąlygi dinamų „psichinių pa nai įgalina išskirti ir vadi krovų") verčia mūsų lai namąją „studento specia kų studentą sąmonins lybę", jungiančią bend organizuoti savo studij ruosius visų studijuojan (mokymosi) procesą Sa studijuoja, ė čių bruožus, psichologinę votiška būklę, jų darbo (t. y. mo žmogaus „kova" su r.uJ kymosi) specifiką ir stu latiniu laiko trūkumu J su psichinių perkrovų ne dijų tikslo supratimą. Jau minėta, kad moky giamu poveikiu verčia masis (ypač aukštojoje kiek begalima pilniau real mokykloje, kur jis žymiai lįzuoti vadinamąjį „n n savarankiškesnis, tad kar malių pastangų" princiu tu reikalaujantis žymiai („mažiausiomis pasta: e daugiau organizuotos va mis gauti geriausius rJ lios pastangų) tai pati zuitatus"). Tačiau » sunkiausia darbo forma, „mažiausių pastangų" s: susijusi su besimokančio voką gali būti klaidieigJ „mažiausi< r jo asmenybės formavimu, suprasta; tai reiškia — su pačiais pastangomis" tai nereiški sudėtingiausiais psichinio „vengiant darbo" — ba priešingai: kuo daugiil vystymosi procesais. Be to, mūsų laikams bū pastangų skiriant reikaliį dinga tai, kad studentui gam studijų metu darbi būtina įsisavinti kelis ka'- ir vengiant viso to, ka tus daugiau žinių ,negu nebūtina, kas perkrauti mūsų šimtmečio pradžio psichiką ir atima Įeiki je, ir keliasdešimt kartų Kitaip tariant, „minin ilil daugiau, negu, pavyz pastangų" principas iš e džiui, prieš trejetą šimtų mės reiškia tinkamiausi metų. Tiesa,, ir mūsų „in optimalaus, darbo suc formacinė aplinka" žymiai nizavimo principą. Optimaliai organizui skiriasi: spauda, radijas, televizija, kinas, išsivystęs jant studijų darbą stu'iei socialinis bendravimas da tui svarbu nuo pat pirmi i bar įgalina tartum be pa jų studijų metų suorgan stangų, „savaime", gauti zuoti savo „asmeninę ii nemažai informacijos ir farmacinę sistemą: — ti net žinių, taip pat ir įvai reiškia — būtiniausios s rių specialybių duomenų. vo studijoms medžias? Tačiau labai intensyvi kaupimą taip, kad ją P „informacinė aplinka" ne togiai ir greit būtų gal visada gali būti priskirta ma panaudoti prireikti prie .teigiamų faktorių. Daugelio įvairių kasdieniNukelta į 4 psl. "I
EUGENIJA LEIKAUSKAITt MaF II k.
Išsaugoti nerimą, kurs medžių viršūnėse supas. Išsaugot beprotišką norą užlipti ant debesų. Išsaugoti viską, ką buvo palielusios lūpos, Išsaugoti tai, ko gal neišsaugojai tu... Šiandieną po ilgos tylos Suskambo žodžiai manyje. Ir negaliu aš jų nutildyt, Kartoju ir kartoju: Išsaugoti meilę, keistą šviesą širdies, Žmonėms ir pasauliui, ir medžiams, ir žolei. Ir netgi tada, kai širdį be galo skaudės Išsaugoti meilę, tyrą šviesą širdies...
Blogasis žmogau, kuris many gyveni. Kam taip dažnai tu kalbi už mane, eini už mane, žvelgi už mane. Kam prabundi, kai norisi dideliu būt, Ir ironišku šypsniu širdį stingdai. Ach, kaip norisi kartais Nusipurtyt tave lyg dagį...
Bunda gėlės džiaugsmo trapios Kai užkaista medžių kraujas Ir kai stygos sidabrinės pasilieja per gatves. Kažkada jau buvo šitaip,
Juk žinai, kad tai nenauja, bet užtenka drungnam vėjui prie širdies tik prisiliest, — Kad užmirštum, kad paliktum nykią gatvę akmeninę, kurioj retkarčiais prakaukši žmonės tolimais veidais. Keistas metas ta jaunystė — Vienas vėjo prilietimas, vienas šiltas saulės blyksnis viską užverčia žiedais.
MŪZŲ PAVILIOTI IŠPAŽINTIS
(pratau tylėt. Kai mintys sunkios ir surizgusios — jų nubarstau žmonėms. Ir sėda skausmo valandom sunkumas ir ant širdies, ir ant sparnų. O taip sunku tada pagaut pavasari Skambiu juoku jaunystės gatvėj
Ir taip sunku surast tada tą giją, kur driekias tarp žmonių širdžių. Taip skaudžiai kartais reikia atvirumo, Bet atimu vis kažkodėl aš iš savęs šią teisę, — ir sprangūs žodžiai gula ant širdies... Turbūt per daug jau įpratau tylėti... ♦ ♦ ♦
O aplinkui toks lengvumas dvelkia Visą šalt) veja iš širdžių ir medžių, — Rodos, greitai laime sulaposlm. Klega gatvėje valkai — pumpurai dar būsimo pasaulio. Veiduose praeivių — nuojauta kažko džiaugsmingo. Lengvos, šiltos vėjo rankos Ir švelnumas būsimos žolės. Sieloj renkasi geri ir šviesūs žodžiai. ♦ ♦ ♦
Kartais noris suplėšyt Išsiųstus laiškus ir nuskausminti atmlntj. Bet, deja, taip yra — dienos bėga ir uždeda naštą, Nors dar negaliu aš su ja apsiprasti Ir šaukiu, visai žemei šaukiu, kad sunku, kad be galo sunku. Žmonės eina — pro šalį, per širdį, — Nebylaus mano šauksmo negirdi. Gal gerai, kad negirdi, nerelk pašalinių akių, kai sunku, kai šaukiu. Nepadėsi — laiškai Išsiųsti, Ir pati turiu eiti, pati. ____ .
__
Kviečiame į kraštotyros klubą
SVEIKI, PUTORANAI!
kulnų arba traukia že myn. Dažnai, kylant statesnėmis šlaitų atkarpo mis j perėjų, priseina ant pečių nešti viską: krovi nį, slides, nartas. Tokio | e Universiteto turistų klu kelionėje praverčia spe bas jau gyvuoja ištisų cialus alpinistinis inven dvidešimtmetį. Kur tik torius: virvės, karabinai, keliauninkų žygių trasos ledkirčiai, „katės", kurias nevingiavo: Urale ir Kolo- _ užsidedame ant kojų ėji je, Karpatuose ir Pamire. mui ledu ir kietu sniegu. Štai šiemet aplankytas Upių slėniuose sniego naujas užpoliarės rajonas storis siekia 1,5—2,0 met — Putoranai. Vilnius — Maskva — ro. Einant tenka minti vė žės, nes slidės klimpsta Norilškas... Tai tarpinės stotys, kurios keliaujant kant krosnelėje sausoms iki kelių. Kada prasideda lėktuvu keičiasi greitai :r maumedžio pliauskoms, o antledžiai, tenka eiti ledu, nepastebimai. Artėja pra kartais ir ant sniego, kai. kuris dažnai būna šlapias, dinis žygio taškas. Glubo- nėra kuo kūrenti. Kiek Ima ledyti slidės. Priseuia koje ežero pietinis galai. vienų dieną atsiveria vis jas valyti ir net atšildyti. Jį iš Norilsko pasiekiame naujos Putaranų kalnų Antledžiai būdingi tik visureigiu. 120 km per 5 grožybės. Kiekvienas eže Sibiro platybėms. Juos valandas taiga, ežerais, ras turi savo kraštovaizdį, maitina giluminiai vande per sniego pusnis. Visur supustytas sniegas su ne ningi horizontai. Antledis eigis apsisuka ir keldamas dideliais pakilimais, ky formuojasi iš milžiniško sniego dulkių stulpų nu- šančiais efuzyvinių uolie šaltinio, kurio debitas sie burzgia atgal į miest;. nų palikuonimis. kia iki kelių šimtų litrų Liekame vieni bebalsėje Dalį krovinio krauna per sekundę. Tokiose vie sniego ir kalnų tyloje, me į plastmasines indivi tose net per stiprius šal Toliau laukia kelias sli- dualias nartas, kad pe čius vanduo neužšąla. Jis dėmis. Šešiolika dienų čiam lengviau būtų. Ta pastoviai išsilieja į pavir sniegu, antledžiais, ledo- čiau jos kylant ir lei šių įvairiose vietose ir kryčiais, šešiolika nakvy džiantis dažnai trukdo sudaro milžiniškus ledo nių lauko sąlygomis, traš aktyviai judėti: „lipa" ant laukus. Norilsko miestas visų siauriausias, galima saky
...
•.
SS*■■■■••■
'
:•• • s • •
.
-
-
y>
y
-v
j?. ■
> ■■ •••
f' " ..
-
< '
?
ggEĮįįįįgff--
. ,:,ū į, , ’
*
g-
ti, pasaulyje. Jis atskirtas nuo didžiosios žemės tūkstančių kilometrų. Ir čia žmonės gyvena ir dir ba, šalis iš čia gauna spalvotosius metalus, varį ir nikelį. Neseniai pradė tas eksploatuoti dujų tel kinys, kuris dabar aprūpi na miestų ' pigiu ir
oro neteršiančiu kuru. Žemės gelmės slepia nesu skaičiuojamas atsargas aukštos kokybės akmens anglies ir begalę kitų nau dingų iškasenų. Sį savo turistinį žygį grupės dalyviai skiria Universiteto jubiliejui. Žygis baigėsi. Liko pri-
siminimai, naujų draugų adresai už poliarinio rato ir menkutė dalelytė Putoreinų kalnų nuotraukose bei skaidrėse. Reikia kurti planus ateičiai. Tad ir sa kome: „Iki susitikimo, kalnai".
Dudorių šventėje apsilankius
— Sąskrydis orkestrui buvo ne tik generalinis jėgų patikrinimas, — sa ko VU pučiamųjų orkest ro Vadovas V. Kerbeiis. — Į Šiaulius mūsų muzi kantai vyko pasiklausyti respublikos profesionalių orkestrų koncerto-konkurso, pasimokyti. Žinia, są skrydžio tikslas buvo ne tik išaiškinti geriausią
respublikoje kolektyvą, bet ir populiarinti muziką, pasidalinti patirtimi, susi pažinti. Bene didžiausią įspūdį mūsų studentams paliko svečių iš Latvijos koncer tas. — Tik pasiklausęs to kių profesionalių orkestrų pasirodymo pamatai, kiek tobulintis, dirbti reikia,
Nuptraukose: dešinėje viršuje — nelengvas kelias nuo perėjos; dešinėje — sniegynų pratybose; vir šuje — saulę pasitinkant.
Baigėsi gegužės 24—27 dieną Šiauliuose vykęs respublikinis pučiamųjų orkestrų sąskrydis, sulau kęs per 40 geriausių res publikos kolektyvų. Daly vavo renginyje ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Balta rusijos. Tai jau ketvirtoji res publikinė dūdorių šventė, pasižymėjusi ypač gausiu dalyvių skaičiumi, geru kolektyvų susiklausymu masinėse scenose. Sąskry dyje dalyvavo per 1200 muzikos mylėtojų būrys. Lankėsi Šiauliuose ir Vil niaus miesto pučiamųjų orkestrų konkurso nuga lėtojas — VU pučiamųjų orkestras, vadovaujamas V. Kerbeiio. Dvi dienas truko kolek tyvinės bei individualios repeticijos. Profesionalūs kolektyvai tuo metu ruo šėsi koncertui — konkur sui, koncertavo miesto įmonėse, gamyklose. Po kruopščių repeticijų, iš kilmingu paradu buvo
pradėtas šventinis koncer tas. Nuo geležinkelio sto ties į poilsio parką kolo nomis pražygiavo geriausi respublikos pučiamieji or kestrai. T.riūbomis, bosais, trom bonais, klarnetais sužvil go poilsio parke įrengta estrada. Akį traukė ne vien tai. Švytėjo estrada ir muzikantų įvairiaspal viu kostiumų deriniu. Ne dažnai išvysi tokią daugy bę orkestrų, tokį spalvų margumą. Oficialioje sąskrydžio dalyje visus renginio da lyvius pasveikino r šventinį koncertų atidarė LTSR Kultūros ministras J. Bielinis. Kalbėjo Šiau lių rajono Vykdomojo komiteto darbuotojai, šventės organizatoriai. Ai dint maršui į aikštę įne šama sąskrydžio vėliava, uždegamas aukuras. Ga lingai ir išdidžiai suskam ba 40 kolektyvų atlikti TSRS ir LTSR himnai. Šventė pradėta. Toliau
groja Vilniaus universite to, „Aušros" klubo, „Inži nerijos" jungtinis orkest ras, koncertuoja Vilniaus ir Klaipėdos konservatori jos studentai. Nuotaikin gą renginį šokiu pagyvi na Šiaulių pedagoginio instituto būgnininkės. Dvi valandas tęsėsi koncertas. Atlikta daugybė uvertiū rų, operų arijų, maršų, ki tų sunkių, sudėtingų, di delio meistriškumo reika laujančių kūrinių. Koncer to pabaigoje, atsisveikin dami sąskrydžio dalyviai su svetinga publika, ko lektyviai sudainavo „Svei kink žemę". Tiek šventės organizato riai, tiek svečiai ilgam neatsisveikino. Karštos saulės išvarginti veidai sakyte sakė — iki naujo susitikimo respublikinėje 1980 metų dainų šventė je, iki pasimatymo Vilniu je! Visos šventės baigiasi, lieka įspūdžiai, malonūs prisiminimai.
R. VAITIEKŪNAS
Kraštotyrininkai — ne pavargstantys žmonės. Bet egzaminų sesija priverčia juos kažkuriam laikui už miršti ketvirtadienio ir pirmadienio susirinkimus. Gegužės viduryje susirin ko jie paskutinį kartų šiais mokslo metais. Tai neeilinis susirinkimas -jo metu daugeliui krašto tyrininkų buvo įteikti ju biliejiniai visuomeninių profesijų fakulteto baigi mo pažymėjimai. Iškilmingų vakarų pra dėjo VU kraštotyros klu bo vadovas V. Mačiekus. Jis pažymėjo, kad šiemet jubiliejinius pažymėjimus įsigijo net 23 žmonės. Iš kiekvieno kraštotyrininko tikimasi, kad ir toliau tęs šį labai reikalingą darbą, kad gilins Universiteto klube įgytas žinias. Sėkmės palinkėjo ir va kare dalyvavęs visuome ninių profesijų fakulteto dekanas doc. P. Užkalnis. Jis pabrėžė, kad per kele rius metus kraštotyrinin kų klubas buvo vienas aktyviausių Universitete: surinkta daug vertingos medžiagos ekspedicijų metu, išleisti įdomūs leid'nukai, parašyta daug straipsnių. Dekanas pa linkėjo kraštotyrininkams, kad ir ateityje juos lydė tų sėkmė, ugdant naujus kraštotyros entuziastus, gero vėjo ir šaunias nuo taikos darbe, taip pat niekada neužmiršti Uni versiteto kraštotyrininkų klubo ir iš visų Lietuvos kampelių kartais sugrįžti į senąją Alma Mater ir pasidalinti įspūdžiais. Jei tave domina Lietu vos praeitis, tradicijos ir jei nebijai darbo — būtinai lankyk kraštoty ros klubą — nesigailėsi. Čia išmokstama bendrau ti su žmonėmis, čia dai nuojamos skambiausios r gražiausios prosenelių, se nelių dainos, čia pajunta mas nepakartojamas liau dies meno grožis. B. JONUŠKAITĖ
— kalba Fizikos fakulteto IV kurso studentas A. Ruiikis. Tokiuose rengi niuose pralaimėjimų ne būna. A. KUMPA VU studentas
Nuotraukoje — žengia mūsų Universiteto dūdoriai.
Minimalios pastangos
geriausi rezultatai
ŠEIMMIMtM IMO
mą". Su studijomis Pir — biblia) irtheke - liniais pagrindais, knygos miausia susijusi specialy — saugykla. Tačiau bib išdėstomos taip, kad ių Tokia asmeninė informa binė literatūra. lioteka — tai ne tik kny paieškos ir pateikimas Tad logiška ,kad prade gų saugykla. Galima turė skaitytojams vyktų greit. cinė sistema kartais vadi nama „mono sistema" dantis studentas savo ti daug vertingų knygų, Studentai, tvarkydami sa (graikiškai „monos" — „asmeninės informacijos bet suverstos į krūvą jos vo bibliotekėles, negali vienas, vieningas). Asme sistemą" imasi organizuo nebus biblioteka. Bibliote vadovautis moksliniais pa ninės studento „monosi- ti nuo asmeninės bibliote ka — tokia knygų sau grindais —■ kol kas jie jų stemos" organizavimas kėlės. Svarbiausi, „kapi gykla, kur įos tvarkomos nežino, pagaliau tai ir ne būtų tartum įgyvendini taliniai", studijuojamos taip, kad kiekviena kny būtina: mažos asmeninės mas asmeninių poreikių srities veikalai, yj>ač tie. ga, prireikus, greit galėtų bibliotekėlės tvarkomos mastu tų informatikos teo kuriuose atspindimi pag- būti surasta; tad bibliote derinantis ir prie buto są rijos principų, apie ku grindiniai dėsningumai, ka — tai sistemingai su lygų, ir, pagaliau, prie to riuos kalbama įvado i svarbiausi istorinės raidos tvarkytos knygos. kios bibliotekėlės savispecialybę trumpame kur duomenys, naudinga visa Ir studentas, pradėda ninko charakterio — vie se. Tačiau tokia asmeni da turėti, kaip kasdieni mas kurti savo asmeninę ni išdėsto knygas pagal nės informacijos sistema nės kalbos žargonu sako bibliotekėlę, turi iš pat turinį, mokslo šakas, lite (ar teisingiau — „sistemė ma, „po ranka". Studentui pradžių pradėti knygas ratūros žanrus (skolinda lė") susijusi ir su jos su ekonomistui tai bus poli sistemingai tvarkyti, kad mi knygą jos vieton įde darytojo asmeninėmis sa tinės ekonomijos ir svar bestudijuodamas greit su da raštelį su nuorodomis vybėmis, charakterių, kai biausi klasikų veikalai rastų duomenis, kurių kam, kada paskolino), ki kuriais individualiais PO (K. Markso, F. Engelso, jam bet kuriuo metu pri ti labiau pedantiški veda reikiais, tad kiekvieno V. Lenino ir kt.), ūkio ir reiks (pvz., egzaminams, savo knygų sąrašus, jas studento ji bus individua ekonominių doktrinų isto kursiniams darbams). Mū numeruoja, priklijuoja as li, nepaisant bendrų bruo rija, be to — svarbiausi sų riboto butų ploto są meninius „exlibrisus" ir žų. siauresnės specializacijos lygomis didelių asmeni lentynėlėse išdėsto pagal Būtiniausi studento in veikalai bei vadovėliai. nių bibliotekų mes pa- numerius, treti — dar ki formaciniai poreikiai susi Kalbant apie asmeninę prastai turėti negalime. taip. Svarbu tik, kad ję su jo studijomis, pasi biblioteką, būtina pasakyti Bet užtat pas mus labai kiekvienas savo bibliote rinkta specialybe ar su porą žodžių apie tai, kaip paplitęs viešųjų bibliote kėlėse greit galėtų rasti siauresne specializacija. suprasti bibliotekos sąvo kų tinklas, kurių knygo tai, ko jam prireikia. Nuo to tenka pradėti stu ką. Pats žodis kilęs iš mis visi gali naudotis ne T. ZALESKIS dentui organizuoti savo graikų žodžių — knyga mokamai. Viešosios bib „informacinę monosiste- b i b 1 i o n Bus daugiau (daugiskaita liotekos tvarkomos moks-
Atkelta iš 2 psl.
įvyko bendrabučių kom pleksinės spartakiados, skirtos Universiteto 400 metų jubiliejui, futbolo varžybos. Iš 14 bendrabu čių jose ' dalyvavo 11. Burtais buvo sudarytos aštunfinalio poros. 11 — I bendrabučio komanda be žaidimo iškopė j ket virtfinalį, nes jų varžovai iš 12 — I neatvyko. Ket virtfinalyje juos 3:0 įvei-
l
13 bendrabučio ko manda, 10 — II po įtemp tos kovos, pratęsus rung tynių laiką, nugalėjo savo kaimynus 10 — III ko mandą ir iškopė į pusfi nalį. Pirmame pusfinalyje susitiko 13 ir 10 — II bendrabučių sportininkai. Rezultatu 5:2 nugalėjo 13 bendrabutis ir iškopė į finalą. Kitas finalo dalyvis
FOTOOBJEKTYVAS ŠYPSOSI
aiškėjo žymiai greičiau. 1 pusfinalio rungtynes ne atvyko 6 bendrabutis ir 10 — I į finalą pateko be žaidimo. Finale susitiko 10 — I ir 13 bendrabučių koman dos. Varžybas labai ap sunkino stiprus lietus. Pir mąją vietą iškovojo 10 — I bendrabučio koman da. Antroje vietoje liko 13 bendrabučio sportinin kai rezultatu 2:1, pralai mėję nugalėtojams. Tre čiąją vietą užėmė 10 — II
J. PETRAVIČIUS PEF II kursas
UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS
Antra vieta paskirta 10 Ne pirmi metai vyksta konkursas geriausiai dir bendrabučio I korpusui bančiai bendrabučio tary (tarybos pirmininkas tei bai išaiškinti. Sis konkur sės fakulteto III kurso sas rengiamas dviem tu studentas V. Kursevičiųs’. rais, kurie atitinka ru Šis korpusas nei kiek ne dens ir pavasario semest nusileidžia antrajam. Tik rus. Šiemet konkursas netinkamai sutvarkyta do skiriamas Universiteto 403 kumentacija neleido už metų jubiliejui. Jį organi imti pirmosios vietos. Trečioji vieta atiteko zavo studentų profsąjun gos komiteto sudaryta ko 10 bendrabučio III korpu misija. Tikslas šio rengi sui ■ (tarybos pirmininke nio — gerinti bendrabu D. Lukauskaitė). Pernai čių tarybų darbą, spren šis bendrabutis buvo vie džiant vidaus tvarkos nas iš blogesnių. Ir štai problemas, siekti aukštes šiemet užimta trečio i i nės buitinės kultūros, dar vieta. Tai didelis žingsnis geriau organizuoti auklė į priekį, kurį padarė jamąjį ir kultūrinį darbą prekybos fakulteto V kui so studentės D. Lukausbendrabučiuose. Šiemet respublikiniame kaitės vadovaujama bend konkurse Universiteto ! 0 rabučio taryba. Turime kuo pasidžiaug bendrabutis užėmė pirmą ją vietą. Tai labai tvar ti, bet dar netrūksta ir kingi bendrabučiai. Ne rūpesčių; Niekaip nesuge veltui pirmasis respubliki ba susitvarkyti 12 bend nis bendrabučių tarybų rabutis (12 bendrabučio II pirmininkų seminaras vy korpuso tarybos pirminin ko 10 bendrabučio pir kas V. Malakauskas ir to paties bendrabučio I kor mame korpuse. Geriausiu iš geriausių puso BT pirmininkas A. buvo pripažintas 10 bend Morkūnas). Tik šiuo me rabučio II korpusas. Čia tu, pasibaigus konkursui, gyvena pramonės ekono reikalai šiuose bendrabu mikos fakulteto studentą:. čiuose pagerėjo. Tikėsi Pirmininku čia ne pirmus mės, kad kitais metais metus renkamas IV kurso bendrabučio taryba ir visi studentas E. Brazaitis. Ed gyventojai stengsis patei vardas visa savo laisvalai sinti pasitikėjimą ir kitais kį skiria bendrabučio rei metais bus pirmaujančių kalams, Bendrabutyje ren- gretose. R. JANCEVlClUS giiama tradicinė pirmaBendrabučių ir buities kuršių imatrikuliacijos komisijos šventė, lietuviškų valgių pirmininkas konkursas.
KOMITETE
TAI NEDARO GARBĖS Kasmet puošiasi ir gra žėja mūsų Universiteto bendrabučiai. Įdomiai įrengiamos fojė. Vis dau giau organizuojama {vai rių susitikimų su jžymiais mokslininkais, sportinin kais, rašytojais. Atrodo, ko gi daugiau reikia. Studentai turi pui kias sąlygas mokytis ir ilsėtis. Bet, deja... Visa tai užtemdo didelis skai čius studentų, svarstytų už bendrabučio tvarkos taisyklių pažeidimą. Nuo rugsėjo mėnesio studentų profsąjungos komitete bu vo apsvarstyti 89 studen-
III kurso žurnalisto Vacio Valužio nuotrauka.
bendrabučio komanda. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad po trijų rungčių šaškių, futbolo t šachmatų jubiliejinės kompleksinės bendrabučių spartakiados nugalėtojais tapo 10 — I bendrabučio sportininkai .antrąją vietą užėmė 10 — II bendrabuč io koman d a. Tre č io j e liko 3 bendrabučio sporti ninkai.
Nugalėtojai žinomi
tai. Palyginti su praėįnsiais metais šis skaičius nemažėja. Rugsėjo mėnesį Rektorius išleido įsakymą griežtai uždrausti vartoti bendrabučiuose alkoholi nius gėrimus. Įsakymas yra, bet ar visi jo sąži ningai laikosi? Ne! Visi svarstyti studentai — bu simieji inteligentai. Pra eis keleri metai ir pasklis j visus respublikos rajo nus jaunieji specialistai. Bet ar jie turės moralinę teisę vadintis jais? Ypač reikia susimąstyti dabar tiniams ketvirtakursiams
ir penktakursiams. Jų pavardes dažnai galima surasti protokoluose, kur nurodomos nuobaudos. IF V kurso studentės L. Majauskaitė, I. Strukauskaitė, R. Okullčaitė, V. Begauskaitė, L. Šimkutė šioms merginoms Rekto rius pareiškė griežtą pa peikimą už alkoholinių gėrimų vartojimą bendra butyje. Merginos, pats laikas rimtai susimąstyti apie ateitj. Šitą sąrašą galima būtų ir papildyti. Daugiausia buvo svarsty ta filologijos fakulteto studentų. Mūsų nuomone,
pramonEs ekonomi kos FAKULTETAI BIRŽELIO 12—13 D. D. FILOLOGUOS FAKUL TETAS — BIRŽELIO 14— 15 D. D. VU komjaunimo ISTORIJOS IR MEDICI UNIVERSITETO komitetas NOS FAKULTETAI DIPLOMANTŲ BIRŽELIO 7—8 D. D. DĖMESIUI! ★ * * PREKYBOS IR TEISES ABSOLVENTAI BUS IŠ FAKULTETAI — BIRZEDingus) studento pažmėjiRAŠOMI 1S KOMJAUNI LIO 11 D. mą Nr. 750996, išduotą PO EKONOMINES KIBER- CIŪTEI MARYTEI, laikyti MO ĮSKAITOS TOKIO NETIKOS IR FINANSŲ, negaliojančiu. MIS DTENOMIS:
232000 — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikrašlis išeina penktadieniais. «Tapn6nHHc cryAeHTac» (hCobctckhh cryAeirr»). OpraH nap-r komb. peK-ropa-ra, KOMHTeTa AAKCM, MecrKOMa u npoįjKOMa op AeHa TpyAOBoro KpacHoro 3HaMesH BHAbmoccKoro yHHBepcn-reTa hm. Bnnųaca Kancyxaca Akt. CCP. Ha ahtobckom H3MKe.
Užs. Nr. 1540
dekanatas ir visuomeninės organizacijos turi dar la biau susidomėti savo stu dentų gyvenimu bendra butyje. Per šiuos mokslo metus Rektorius yra pareiškęs nemažai papeikimų. Iš bendrabučio pašalinta ke letas studentų. Taip pat daugelis yra nubausti griežtais profsąjungos ko miteto papeikimais aroa papeikimais. Tai labai liūdni skaičiai... Ir ateityje kova su bendrabučių vidaus tvar kos taisyklių pažeidėjais bus stiprinama ir plečia ma. Mūsų Universiteto, šiemet švenčiančio 400 metų jubiliejų, bendrabu čiuose turi būti pavyzdin ga tvarka.
R. JANCEVlClUS
|
Nuoširdžiai užjaučiame Prekybos fakulteto pre kių mokslo specialybės III kurso studentę Aušrą KAVECKAITę dėl mylimo tėvelio mirties.
Medicinos ir gydytojų tobulinimosi fakultetų ad ministracija ir visuome ninės organizacijos nuo širdžiai užjaučia Fakultet:nės terapijos katedros docentą Viktorą CEPKEVICIŲ dėl motinos mirties.
LV 10461
Tiražas 4757
REDAKTORĖ
A. NUGARAITT