C č\12VBI 1 )l S sccioencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
974 m. gegužės 24 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nuotraukose matome bal tarusių delegacijos viešėji mo mūsų universitete mo mentus:
Nr. 19 (878)
Birželio 16 d. rinkimai
• Kairėje: dviejų universite tų rektoriai profesoriai V. Si korskis ir J. Kubilius. •
Dešinėje: Aktų salėje kon certuoja Baltarusijos univer siteto šokių ansamblis „Kryžačiokas". Svečiai pasitinka mi centrinių rūmų kieme. •
Apačioje: pasirašoma drau gystės ir bendradarbiavimo sutartis. Iš kairės — Baltaru. sijos universiteto partijos ko miteto sekretorė T. Dudareva, rektorius prof. V. Si korskis, mūsų universiteto rektorius prof. dr. J. Kubi lius, partijos komiteto sekre torius doc. P. Bernatavičius.
Pasirašyta Baltarusijos ir Vilniaus universitetų draugystės ir bendradarbiavimo sutartis Jau ne pirmi metai moksi visuomeninio darbo, kul kos srityje bendradarbiaui dviejų broliškų respublikų Baltarusijos ir Lietuvos niversitetai. Praėjusią savaitę — gezu:S 18—19 dienomis — Vili'ije viešėjo Baltarusijos niversiteto atstovai: rėkto ms prof. V. Sikorskis, parti es komiteto sekretorė T. udareva, vietos komiteto
pirmininkas N. Lepilo, studentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Žilinskis, kom jaunimo komiteto sekretorius V. Naumovičius ir kiti, savi veiklininkų grupė. Penktadienio vakare Aktų salėje įvyko draugystės va karas. Koncertavo Baltarusi, jos universiteto šokių kolek tyvas „Kryžačiokas" Šeštadienio rytą Rektorato
posėdžiu salėje ivyko Jbend— radarbiavimo ir draugystės sutarties pasirašymo aktas. Dalyvavo Baltarusijos ir Vilniaus universitetų vadovai, visuomeninių organizacijų at stovai, mūsų fakultetų deka nai. Sutartyje numatyti tolesnio bendradarbiavimo pagrindi niai principai.
„TS" lnf.
Tarybų šalies komjaunuo liai, vaikinai ir merginos! Visada petys i petj su vyres niosiomis kartomis jūs buvo te pirmuosiuose komunizmo statybos baruose. Šiais me tais sukanka 50 metų, kai komjaunimui suteiktas Vla dimiro Lenino vardas. Kom jaunimas šventai vykdo di džiojo mokytojo ir vado prie sakus, gyvena, dirba, mokosi ir kovoja kaip Leninas. Tai vėl labai įtikinamai pade monstravo neseniai Įvykęs Lenino komjaunimo suvažia vimas. Šimtai tūkstančių jaunuo lių balsuos pirma kartą. Ga lima neabejoti, kad jie gar bingai atliks savo pilietinę pareigą, visur ir visada dera mai pateisins garbingą Tary? bų Socialistinių Respublikų Sąjungos piliečio vardą! Tarybų valdžia, mūsų so cialistinė santvarka atvėrė jauniesiems plačius kelius, kuriais einant bręsta darbo žmogaus, žmogaus kūrėjo as menybė, formuojasi jo cha rakteris. Partija ir ateityje sudarys visas sąlygas, kad jaunoji karta, mūsų studen tija galėtų mokytis, kad jau nimas galėtų atskleisti savo kūrybinius sugebėjimus, nuo lat rūpinsis, kad jam būtų skiepijama pagarba ir meilė darbui, visokeriopai rems ir vystys gamybini ir visuome nini politini jaunų komuniz mo statytojų aktyvumą! VISI Į RINKIMUS! Iš TSKP CK Kreipimosi į visus rinkėjus. Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos piliečius
Remiantis „Rinkimų į TSRS Aukščiausiąją Tarybą nuosta tų" 63 str., Lietuvos TSR te ritorijoje esančių apygardinių rinkiminių komisijų nu tarimais įregistruoti kandida tais į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus:
RINKIMAMS Į TAUTYBIŲ TARYBĄ
autų raugystė
aus taurina,
bendradarbiavimas aus
•eaturtina
Viniaus Lenino rinkiminė je apygardoje Nr. 225 — Griškevičius Petras, gimęs 1924 m., TSKP narys, Lietu vos KP CK pirmasis sekreto rius, kurį iškėlė Vilniaus TSRS 50-mečio kuro aparatū ros gamyklos, Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Lenino skaičiavimo maši nų gamyklos darbininkų, in žinerijos technikos darbuoto jų ir tarnautojų, Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino Valstybinio V. Kapsu ko universiteto profesorių, dėstytojų, tarnautojų ir stu dentų visuotiniai susirinki mai.
Pozicijų stengsimės neužleisti Tą dieną buvome maloniai nustebinti. Bendrakursių ran komis nušnarėjo „Tarybinio studento" numeris, pirmaja me puslapyje skelbęs geriau sios Universitete akademinės grupės konkurso rezultatus. „Pirma vieta — Prekybos fa kulteto prekių mokslo spec. I kursas. . — garsiai skaitė seniūnė J. Dvareckaitė, kai jau visi suspėjome „permes ti" akimis. Kuo šiandien tai galima paaiškinti? Gal tai neapskai. čiuotas užmojis, kuris taip būdingas pirmakursiams, pra dedantiems naują gyvenimo etapą o gal, pagaliau, atsi tiktinumas. Taip pasakytų tik pašalinis stebėtojas, kuris nieko nežino apie mūsų gru pę. Reikalas visai paprastas Viską lėmė tie veiksniai, apie kuriuos daug kalbama
rašoma, bet kurie ne visada praktiškai prigyja. Gal dėl to taip dažnai stebimės tuo, kas visiems prieinama ir aiš ku, kas turėtų būti tvirtai įsisąmoninta ir besąlygiškai vykdoma. Nuoseklus sistemingas mo kymasis, nepriekaištingas pa skaitų ir užsiėmimų lanky mas, savidrausmė, tikslus re žimas — tai tie svarbiausi svertai, kurie įgalino mus pasiekti gerų rezultatų. Be. je, etalonais gal nedrįstume pasivadinti, bet, per daug nesikuklindami, pasakysime, kad pavyzdžiu galėtume būti daug kam. Tikriausiai, neverta gilintis į praėjusio laikotarpio statis. tiką. Kiek ir ko ji verta, jau nustatė šio konkurso komisi jos nariai. Gal reikėtų pažy mėti tik tai, kad aukštas mū-
sų grupės įvertinimas — tai ne kelių „stachanoviečių" nuopelnas. Vieni penketai po sesijos puikuojasi vidutiniš kai vos dviejose — trijose studijų knygelėse. Užtat tre jetas grupėje yra labai retas svečias. Kuo šiandien gyvename mes, busimieji prekybinin kai? Mus lydi ryžtas ir opti mistinė nuotaika. Koliokviu mų ir daugelio apklausų re. zultatai teikia pakankamai vilčių išlaikyti tas pačias po. zicijas ir šiais metais. Būtų klaidinga manyti, kad mes tik ir gyvename prekių mokslu. Šiuolaikinį pavyzdinp- studentą jau įsivaizduoja me ne tik kaip mokslo pir mūną, bet ir kaip aktyvų vi suomenininką. Jau pirmai siais studijų metais dalis grupės studentų pasižymėjo
Trečiame kurse per sesiją jaukiau, negu pirmame. Bet egzaminas lieka egzaminu — stok prieš jį kad ir šimtąjį kartą: vis tiek kažko nera mu. III kurso teisininkams — civilinės procesinės teisės egzaminas. Profesorius J. Žė ruolis dėl viso pikto nurodo vietą, kur ruoštis, kad ne-
trukdytų pagunda kai kuo pasinaudoti. Šiems studen tams tokia mintis nekliudė — gali patvirtinti ir fotoko respondentas. A. Klimavičius ir D. Ky mantaitė (viršutinėje nuo traukoje) buvo įvertinti ge rai. Danutė susikaupimui ir rankas panaudojo (nuotr. apačioje kairėje). I. Karpa-
savo organizaciniais sugebėji mais. Tai Prekybos fakulteto komjaunimo biuro sekretorė LLKJS XVIII suvažiavimo delegatė S. Mažulytė, biure narės D. Stankutė, D. Žabaitė, grupės seniūnė J. Dva. reckaitė, grupės komjaunimo sekretorė L. Petrišiūnaitė proforgė V. Volkovą. Šie studentai turi didelį poveikį ne tik grupės, bet ir fakul. teto gyvenimui. Beje, nesnaudžia ir likusie ji. Neseniai įvykusi visuome ninės - politinės praktikos atestacija (joje dalyvavo ir politekonomijos vyr. dėstyto jas V. Kindurys, grupės va dovė I. Milvydienė ir kiti) parodė, kad kiekvienas stu dentas turi rimtus įsipareigo jimus. Visų studijos ir veik la įvertinti teigiamai. -Ir toliau dirbsime taip, kad pateisintume geriausios gru pės vardą. V. TARASEVlClOTfi
Biologų olimpiadoje Neseniai Kaune vyko aukš tųjų mokyklų biologų olim piados respublikinis turas. Olimpiados metu vienokias užduotis sprendė šios spe cialybės studentų komandos ir kitokias — nespecialistų. Pirmojoje grupėje varžėsi dviejų aukštųjų mokyklų — mūsų universiteto ir Vilniaus pedagoginio instituto biolo gai. Nespecialistų grupėje „špagas sukryžiavo" Kauno Medicinos instituto, Vilniaus Pedagoginio instituto, Veteri narijos ir Žemės ūkio aka demijų bei mūsų Medicinos fakulteto atstovai. Klausimai buvo įvairūs. Lietė jie ne tik dėstomų da lykų medžiagą, bet reikalavo parodyti ir savo apsiskaity mą. Studentų atsakymus ver tino doc. A. Lapinskaitė (vertinimo komisijos pirmi ninkė), prof. P. Bluzmanas, doc. V. Kazlauskas, doc. V. Rančelis, vyr. dėst. A. Beinoris. Kad vertinimas būtų vi siškai objektyvus, olimpia dos dalyviai savo pavardės vietoje rašė devizą ar mėgs tamo augalo pavadinimą Taigi, iki paskutinės akimir kos griežti vertintojai neži nojo nugalėtojų tikrų pavar džių. Susumavus rezultatus, pa aiškėjo, kad pirmą vietą iš specialistų dešimtuko laimė jo „Pupa". Šiuo mielu vardu pasivadino mūsų universiteto IV kurso biologė R. Alaburdaltė. Ji surinko 13 taškų iš 14. Jos komandos draugas trečiakursis R. Rakauskas ir VPI pirmakursis H. Molis užėmė antrą vietą, atsilikę nuo nugalėtojos tik vienu tašku. Trečioji vieta atiteko trečiakursiui M. Misevičiui (WU), TV k. biologei E. Baškytei (WU) ir Pedagoginio instituto studentei V. Jančy. tei. Aftkia taškų persvara mūsų universiteto biologų komanda nugalėjo savo ko legas iš Pedagoginio institu to. Nespecialistų grupėje pir moji vieta atiteko Kauno Medicinos instituto studentei A. Jašaitytei. Iš mūsų medi kų tik viena A. Kuosaitė ta po olimpiados laureate. Ji užėmė II vietą. Tačiau ko mandomis ir čia nugalėjo mūsų universiteto atstovai. Respublikinis turas baigė si, o nugalėtojų laukia ne tik suriki sesija, bet ir sąjungi nė aukštųjų mokyklų biolo gų olimpiada Maskvoje.
vičiutė iškovojo (nuotr. dešinėje).
penketą
Šio kurso 1 grupės egza mino rezultatai tokie: keturi „labai gerai", šeši — „paten kinamai“, vienas — „nepa tenkinamai", likusieji — „gerai".
A. UŽUNEVEŽIO nuotr.
VVU rusistai ~ nugalėtojai
Rusų filologijos studentų olimpiada dar nesibaigė — paskutinysis turas vyks spa lio mėnesį Maskvoje. Mums, Universiteto, Vilniaus Ir Šiau lių pedagoginių institutų dės tytojams, reikėjo atrinkti ge. riausius rusistus, kurie atsto vautų mūsų respublikai. Šeši universiteto studentai daly, vavo antrajame, respubliki niame, olimpiados ture, jau be „sirgalių" ir žiūrovų. Jie neapvylė — keturi rusistai tapo nugalėtojais, aplenkę kitus Vilniaus ir Šiaulių stu dentus, — tai IV k. stud. E. Lichačiova, III k. stud. G. Medvedevą (I vieta), III k. stud. B. Meržvinskaitė (II vie ta), ir IV k. stud. I. VetiugoR. ZALESKYTE va (III vieta). Į Maskvą taip
pat vyks ir du Vilniaus peda goginio instituto rusistai Latyš ir Pavydįs, užėmę I ir III vietas. Siame olimpiados ture stu dentai atsakinėjo į teorinius bei praktinius kalbos ir lite ratūros klausimus, rašė re cenziją (be išankstinio pasi ruošimo, su recenzuojamu apsakymu susipažino tik per olimpiadą), turėjo raiškiai perskaityti eilėraštiį. Pasirodė ir silpnosios būsimųjų spe cialistų pusės: menkos teori nės kalbos žinios, vienatipls meninio kūrinio suvokimas, o raiškusis skaitymas, gana reikalingas pedagogui, deja, pavyko mažiausiai. Universiteto rusų filologi jos katedrų dėstytojus džlu-
gina mūsų studentų laimėji mas, bet jis negalutinis. Iš bandymas dar priešakyje. B. MASIONIENE Rusų literatūros katedros vyr. dėstytoja
Olimpiada — tai varžybos. Labai užkrečiančios. Nejučio mis įsitrauki, ir atsiranda ste bėtinas azartas. Si olimpiada man buvo pirmoji per visus ketverius mokslo metus Uni versitete. Dalyvauti joje pati ko, nes mūsų dėstytojai daug nuveikė, kad ji netaptų nuo bodžiu renginiu, o praeitų kaip įdomus, linksmas vaka ras Universiteto kavinėje (bent jau žiūrovams ir sve-
Apyrupuos IŠSAUGOTI PAVASARĮ Linksmi pavasario spindu liai žaidžia ant senojo Uni versiteto sienų, skverbiasi pro atvirus auditorijų lan gus, nušviečia studentų vei. dus. Dabar sunkiau išsėdėti paskaitose — vilioja gaivus pavasario oras... Antrame Filologijos fakul teto aukšte, prie 84 auditori jos, būrys studentų. Prieinu arčiau — tai lituanistai, dip lomantai. Jų tarpe ir fakul teto SMD pirmininkė, mokslo pirmūnė S. Krinickaitė. Kai paklausiu apie pavasarį, ji nusišypsojo: nėra kada gal voti apie jo džiaugsmus, ka da prieš akis — valstybiniai egzaminai ir diplominis dar bas. Aš jau žinau, kad Stasė paskirta į Akmenės rajono vidurinę mokyklą, ir todėl klausiu, ar nebaido jos pe dagogo profesija. Gal būt, stodama į Universitetą, ji tu rėjo kitokias viltis? — Didelių iliuzijų neturė. jau, nes stodama jau žino, jau, kad mūsų fakultete ruo šiami specialistai pedagogi niam darbui. Mano nuomone, tai labai kilni ir įdomi pro fesija. Juk dirbdamas su jau nais, žmogus ir pats išlieka jaunas. Kad šis darbas įdo mus, galėjome įsitikinti per pirmą praktiką, kurią atlikau būdama IV kurse. Tada turė jau V klasę 35-oje vidurinė je mokykloje. Čia mes ne tik vedėme pamokas, bet da. lyvavome ir užklasinėje veikloje. Pavyzdžiui, Kovo 8-osios vakarui paruošėm liaudies dainų, šokių ir žai dimų programą. — Iš pradžių vaikai žiūrė jo į mus su nepasitikėjimu, bet greitai susidraugavom. Malonu, kai jaunose atviro se jų sielose matai savo dar bo atgarsį. — Kokie, jūsų nuomone bruožai reikalingi lietuvių kalbos ir literatūros mokyto jui? Tur būt, ne kiekvienas gali būti pedagogu? — Svarbiausia — mylėti savo dalyką, jei nori įskie pyti tą meilę kitiems. O jei gu nori rasti kalbą su žmo. gum, reikia tik pastangų. Stasė jau antrus metus va. dovauja fakulteto SMD tary bai. Paprašiau jos papasako ti apie studentų veiklą čia. — Rengiam apžiūras, kon ferencijas. Nepasakyčiau, kad būtų sunku, nes padeda SMD Centrinė taryba. Šiais metais suruošėme SMD vakarą, kuriame buvo apdovanojami laureatai, tarė mės, kaip geriau organizuoti
būrelių (jų mūsų fakultete — 8) darbą, plėsti jų san'.y. kius su katedromis. Toks va karas pas mus antras (pirmas buvo pernai). Dabar jie vyks kiekvienais metais. — Dalyvavimas SMD ve ak loje studentams labai nau dingas: jie plačiau domisi savo specialybės klausimais Kuo naudinga ši veikla mani Visų pirma, darbas su žmo. nėmis kelia reikalavimus tau pačiam: juk reikia įkvėpti žmones savo rūpestingumu o tai verčia pasitempti. — Aš dalyvauju šiemet įsteigtame Baltų filologi os būrelyje. Darbas jame — tai daugiausia eksperimentir ;ai fonetikos tyrinėjimai: ne tik literatūrinės kalbos, bet ir tarmių. Būrelyje yra įvairių tarmių atstovų, todėl gedi ma geriau susipažinti su tar mėmis ne tik iš vadovėlių. Šie tyrimai lavina pastabumų kalbai, kalbinę klausą, pade da studijuoti. Pasirodo, S. Krinickaitė ir etnografinio ansamblio, va dovaujamo L. Burkšaitienės, narė. Čia ji nuo antro kur so. — Ryškiausias įspūdis iš studijų — etnografinis an samblis. Jame praleistos švie siausios akimirkos. Dairos ir pasakojimai, patarlės, pa pročiai turėjo didelę pažintinę reikšmę, išmokė pajusti — ir, svarbiausia, betarpiškai — tautosakos grožį, tikrų vertę. Didžiausias malonumas būna tuomet, kai nuvažiuoji į kaimą: žmonės gėrisi, su-l pranta tą grožį, kurį nori perduoti. — Ir pabaigai dar vienas klausimas: kokius bruožus žmoguje labiausiai vertina ei — Visų pirma, teisingu mą visur ir visada. Ką žmo gus bedarytų, jis turi būti iš tikimas sau. Labiausiai ger biu žmones, kurie žino gy venime vietą, myli savo dar bą, nes darbas parodo žmo. gaus vertę ir daugelį jo žmo. giškų ypatybių. Išsiskyrusi su Stase, aš dar ilgai prisiminiau žodžius: — Nors Universitetas da vė daug, bet tai tik starto aikštelė lituanistui, priešaky — gyvenimo universitetai, ir svarbiausia — išsaugoti no-| rą studijuoti. Išeinu į spinduliais nu-l tviekstą gatvę — pavasa I ris.. . Pavasaris gamtoje, šir-l dyje ir mintyse. Kaip svarbu žmogui išsaugoti jį per visų gyvenimą. N. BLOTNYTl
čiams, nors, beje, ir jie atsa kinėjo). Darbo atmosfera bu vo draugiška, nesijautė ne reikalingos nervinės įtampos, kuri visada „prilimpa" daly viams, todėl atsakinėti buvo įdomu ir nesunku. Kurso draugai buvo jautriausi „sir galiai". Respublikinis turas jau bu vo kitoks. Solidi komisija iš kart leido pajusti visą mūsų dalyvavimo atsakingumą. Plušėjome visi, bet, kai su sirinkdavome „atsikvėpti" po kokio nors klausimo, didelio pasitenkinimo nejausdavome — buvo galima atsakyti daug geriau. Trukdė nesugebėji mas susitelkti, apskaičiuoti savo jėgas, net baimė, nes matydavai, kad tavo kaimy nas jau visą puslapį prirašė, o tu tik du sakinius sulipdei. Pradėdavai skubėti, ir visos
jėgos eikvodavosi pergyve nimui „Ak, nespėsiu!" Vienas noras — daugiau 14 olimpiadų! I. VETIUGOVA Rusų k. Ir llt. spec. IV k studentė
PAŠALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Fizikos fakulteto V. k stud. A. Kvletkus, Finansų ir apskaitos fakul teto III k. stud. V. Galinauskas, I k. stud. I. TamulionytėD. Valentukevičiūtė, D. SU" mulis. Už sistemingą drausme laužymą — Ik. stud. R. Liuė vinskaitė.
KIEMO TEATRO DIENOS
Mūsų žinios Komjaunimo organizacijos privalo nuolat formuoti jau kios kartos klasinį sąmoningumą, marksistinę-lenininę išžiūrą | visuomeninio gyvenimo reiškinių vertinimą, ne.utaikinamumą buržuazinei ideologijai ir moralei, demas.uoti antiliaudinę, reakcingą imperializmo esmę. Kiekvieįas komjaunuolis privalo būti aktyvus ideologinio frono kovotojas, vadovautis Lenino nurodymu, kad idėjinėje <ovo|e negali būti neutralizmo ir kompromisų". Tai kelios ■ilutės Iš VLKJS XVII suvažiavimo rezoliucijos. Atsakin gas ir svarbus komjaunimo organizacijų vaidmuo studen tų marksistinės-lenininės pasaulėžiūros formavime, klasi kine jaunimo grūdinime. Kaip tik tokią temą nagrinėjo VII suvažiavimo I sekcija. Jos darbe dalyvavo Ir mūsų pasiuntinė, III k. psichologijos spec. studentė Nijolė Petevičiūtė. Jos pasisakymas ir buvo tas pagrindas, kuriuo mdamiesi paruošėme šj straipsnį.
Komunistiniai įsitikinimai tai pirmiausia tvirtos ži nos, patikrintos jausmais ir .tyrimu, stimuliuojančios nūs aktyviai veiklai, kurios Aslas — komunizmo kurinas. Taigi, aukštosios mokykos uždavinys ne tik duoti kišimajam specialistui tam ikrą profesinių žinių sumą >et ir ugdyti jo klasinį są moningumą, pilietinę atsako įnybę už savo indėlį į šalies audies ūkį, auklėti tvirtos marksistinės . lenininės pa. , lulėžiūroš, tikrą tarybinį in di gentą. Neperdedant galima sakykad aukštosios mokyklos omjaunimo organizacijos aidmuo, formuojant studenų mokslinę pasaulėžiūrą, tik ai didelis. Svarbiausia šio darbo sąly ga yra gilus marksizmo-leniizmo klasikų teorinio pali kimo, TSKP CK ir Tarybinės yriausybės dokumentų stuiijavimas. Todėl komjauni. no biurai ir grupės skiria patingą dėmesį visuomeniūų mokslų studijavimui, ku ls, malonu pažymėti, pastenmai gerėja. Antra vertus, nūs jaudina tai, kad kai kuių studentų visuomenės noksiu žinios vis dar vertiiamos „patenkinamai". Pirminių komjaunimo or. janizadjų šiandienos uždavi. ys — pasiekti, kad studenai mokytųsi tik gerai ir la>ai gerai. Tai reiškia, reikia -lėkti, kad kiekvienas stulentas įsisąmonintų, jog vi suomenės disciplinos yra ne-
atskiriama mokymo proceso dalis. Mes stengiamės, kad marksizmo-leninizmo žinios būtų tvirtos, o tai neįmano ma, jeigu egzaminui ruošiesi tik iš vadovėlių. Tokios stu dijos mūsų nepatenkina. To dėl VPP atestavimo metu kiekvieno studento, be kita ko, klausiama: „Kokius marksizmo leninizmo klasi kų veikalus, partijos ir vy riausybės dokumentus studi javai šiemet?", „Kokias prak tines išvadas sau padarei?" Formuoti mokslinę pasau lėžiūrą padės ir specialus teorinis VPP kursas, kurį skaityti kviesimės visuome. nės mokslų dėstytojus, lekto rius iš kitų aukštųjų mokyk lų, mokslo įstaigų. Aišku, mūsų darbas vargu ar bus vaisingas, jeigu mark sistinę-lenininę studentų pa saulėžiūrą formuotume tik teorijos keliu. Per maža ži noti dalyką. Reikia mokėti savarankiškai mąstvti, mokė ti argumentuotai ir princi pingai kovoti su mažiausio mis priešiškos ideologijos ap raiškomis. Tam tikslui gru pėse ir fakultetuose rengia mos teorinės visuomenės mokslų konferencijos. Para šyta nemaža gerų referatų ir apie Universiteto komjauni mo istoriją, kuriuos komjau nimo komitetas žada išleisti specialia brošiūra. Pasibaigus konkurso visuo menės mokslų, VLKJS ir tarptautinio judėjimo istori. jos klausimais Universiteto turui, mes iškeliame tokį de vizą: „Konkursas baigėsi,
as Talino studentus
SUPAŽINDINAME SU ŽURNALISTŲ FOTOPAROD OMIS Riazanės Radiotechnikos instituto fotoklubo „Meščera" atstovo Genadijaus Slo jevo darbų paroda — viena ls įdomiausių „Mūsų svečių" merijos fotoparodų. Šio autoriaus nuotraukos pasižymi netikėtesniais siužei^is, techniškai gerai atliktos. J Slojevas grožio ieško de. ’alėse (,.Ruduo", „Paprasta kompozicija“). Ypač išsiski ria portretai. Juose ryškus
konkursas tęsiasi . Referatų pagrindu studentai paruošia pranešimus ir juos skaito gamybinės praktikos metu įmonėse, „trečiojo semestro" metu kolūkiuose. Studentus labai pritraukia vakarai — mitingai, kuriais atsiliepiama j aktualiausius politinius pasaulio įvykius Deja, ši efektyvi ir, saky čiau, kovinga forma reikšti mūsų įsitikinimams, mūsų su sitelkimui, panaudojama dar nepakankamai. Daug naudos duoda ir komjaunimo aktyvo mokyk los „Jaunimas ir idėjų ko va", kur studijuojami aktua lūs ideologinės kovos klau simai. Mokslinės pasaulėžiūros formavime mes susiduriame su įsitikinimų kriterijų pro blema. Iš dalies čia mums padeda VPP atestacija, bet vis dėlto norėtųsi, kad šiuo klausimu dažniau mums pa dėtų patyrę komjaunimo dar buotojai, mokslininkai, — so ciologai. Kol kas pirminių komjaunimo organizacijų ak tyvas, vertindamas studento pasaulėžiūros tvirtumą, tegali pasikliauti tik savo gyveni mo patyrimu ir intuicija. Pa grindiniu rodikliu, matyt, rei kia laikyti studento princi. pingumą. Būna, kad žmogus gali išdėstyti marksizmo . le ninizmo principus, o gyveni mo situacijose pasimeta arba pasitraukia prieš tai, su kuo jis turi, paprasčiausiai priva lo kovoti. Marksistinės-lenininės stu dentų pasaulėžiūros formavi mas — sudėtingas ir įvairia pusis darbas. Komjaunimo aktyvas pasirengęs atiduoti visas jėgas, visą energiją, kad TSKP XXIV suvažiavi mo iškelti uždaviniai būtų įvykdyti. Tegu mūsų darbas bus padėka Komunistų parti jai ir Tarybinei vyriausybei už jų rūpestį ir sąlygas, ku rios mums, tarybiniams stu dentams, sudaro galimybę ugdyti dvasiškai turtingą įvairiapusišką asmenybę. N. PETKEVIČIŪTE VLKJS XVII suvažiavimo delegatė
Talino Pedagoginio Institu to (TPI) kvietimu mes, penki bibliotekininkystės būrelio nariai, dalyvavome minėto instituto SMD XVIII konfe rencijoje. Jos bibliotekinin kystės ir bibliografijos sekci joje padarėme 4 pranešimus lyginamosios bibliotekininkys tės (autorė studentė V. Elvi. kytė, vadovas — doc. K. Sinkevičius), bibliotekininkys tės ir bibliografijos (autorė stud. N. Samulevičiūtė, va dovas — doc. V. Žukas), in-
Nuotraukose: (viršuje) pa grindiniai herojai: Ertas (A. Kubilius) ir Smiltė (L. Ra gauskaitė). Apačioje Smiltės vyras Audrius (R. Gentvi-
A. GENĖC1O nuotr.
Viešėjo Zalcburgo delegacija Lietuvos Draugystės ir kul tūrinių ryšių su užsienio ša limis draugijos kvietimu mū. sų respublikoje viešėjo Aust rijos Respublikos Zalcburgo žemės delegacija: Zalcburgo H. Zalfenauerls burmistras municipaliteto su žmona, kanceliarijos vedėjas, Austrijos —TSRS draugijos Zalc-
formatikos (autoriai stud. M Vladimirova ir Z. Peištaraitė, vadovai vyr. dėst. A. Kanc leris, doc. L. Vladimirovas) tematika. Pateikti klausimai ir po sekcijos posėdžio vykę pokalbiai rodė, jog mūsų darbais domimasi. įdomių pranešimų, žinoma, išklausė me ir mes. SMD veikla TPI turi senas ir gilias tradicijas. Jau pati iškilminga konferencijos dar bo pradžia sukuria šventišką darbo nuotaiką. Konferencija — viso instituto šventė, kruopštaus visų metų SMD darbo apsvarstymas, įvertini mas, tolimesnių darbo ir KAUNO nuotraukoje: veiklos perspektyvų aptari mūsų studentės N. Samulevi mas. Taigi, mūsų išvykos čiūtė ir V. Elvlkytė Taline. vadovas, Istorijos fakulteto
MEŠCERA“. G. ŠLOJEVAS
psichologinis momentas, kurį sustiprina įvairi technika. Daugelyje nuotraukų žymus autoriaus sugebėjimas rasti ir gerai panaudoti šviesos — šešėlių efektus. Fotografas išmano fotokompoziciją, Jos dėsniams akivaizdžiau nusikalstama tik nuotraukoje ,,Sportininkas". Čia, susižavėjęs efektingos nuotaikos momentu, autorius nepagalvojo, kad fone esan-
Gyvi Universiteto rūmai vėlais vakarais. Sulaukę tam sos, Kiemo teatro apšvietė, jai nukreipia prožektorius j sceną, kurią apsupę sausa kimšai susigrūdę žiūrovai. Gegužės septynioliktąją Stuokos — Gucevičiaus kie me vyko R. Samulevičiaus pjesės „Paukšti, ateik čia!“ premjera.
tys kiti žaidėjai atitraukia dėmesį nuo nuotraukos cent ro. G. Slojevo fotodarbai iš baigti, daugelyje jų — svar bi mintis. Jaučiasi labai kruopštus fo tografo darbas laboratorijo je: rūpestingas kadravimas įdomios fototechnikos dojimas.
V. DAUNORAITE
burgo skyriaus valdybos na rys G. Binderis. Gegužės 14 d. delegacija lankėsi Univer sitete. Svečius priėmė ir su jais kalbėjosi rektorius prof. dr. J. Kubilius ir prorekto rius doc. B. Sudavičius. Zalc burgiečiai apžiūrėjo Univer. siteto rūmus, pasirašė Garbės svečių knygoje, kartu su Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininko pava duotoja S. Maclkaite žiūrėjo dainų ir šoklų ansamblio re peticiją.
SMD Tarybos pirmininkas IV k. stud. D. Kaunas ne tik papasakojo apie vilniečių su kauptą SMD veiklos patyri mą, bet sužinojo ir nemaža įdomaus. Greitai prabėgo tos kelios dienos Estijos sostinėje, įstri go į atmintį šiltas mūsų uni versiteto studentų priėmimas, surengtas TPI Rektoriaus. Gilų įspūdį paliko ir senasis Talinas. Taigi, susitikimas Taline buvo ne tik naudin gas — sustiprino WU ir TPI bibliotekininkystės spe cialybės studentų ryšius, bet ir malonus. Z. PEIŠTARAITĖ Informatikos būrelio pirmininkė, IV k. studentė
TRUMPAI Kas iš mūsų, dar būdamas studentu, nors trumpam ne norėtų tapti skyriaus virši ninku ar stambios įmonės direktoriumi? Tokioj situacijoj kiekvie no mėnesio paskutinį trečia dienį gali pasijusti PEF dar bo ekonomikos specialybės IV k. 2 gr. studentai. Čia, visuomeninės-politinės prak tikos užsiėmimų metu, va dovaujant grupės kuratoriui doc. R. Razauskui, nagrinėja mos vadovo ir kolektyvo problemos. Praktinių ir teorinių žinių stoka trukdo rasti efektyvų sprendimą, bet čia visada į pagalbą ateina doc. R. Razauskas. Užsiėmimo metu siekiama, kad kiekvienas studentas pareikštų savo nuomonę. A. VIRPILAITIS Prekybininkų diena liepos pabaigoje, tačiau Prekybos fakulteto studentai, kaip Įprasta, Ją atšventė kelios savaitės prieš sesijos pra džią, praėjusi sekmadieni. Kai rytą į Karijotiškių sto telę atvyko traukinys „Vil nius-Kaunas“, iš jo pasipy lė didžiulis studentų, vado vaujamų dekano doc. L. But kevičiaus Ir komjaunimo biu ro sekretorės S. Mažulytės, būrys ir patraukė Zydiškių ežero link. Atvažiavę iš vakaro akty viausi šventės rengėjai su profbiuro pirmininku J. Panasenka Jau buvo pakirdę. Dekanas, taręs pasveikini mo žodi, apdovanojo suveny rais ir buvusius karius, ir profsąjungos bei komjauni mo aktyvistus, ir geriausius fuksus. Aikštelėje prasidėjo LIK’o varžybos: susitiko ma terialinio-techninio aprūpini mo ir jungtinė prekių moks lo bei prekybos ekonomikos specialybių komandos. Ir čia, ir merginų futbolo varžybo se nugalėjo pirmosios spe cialybės atstovai. Tik diplo mantas A. Mikalauskas pel nė pralaimėjusiems laurus: Jis laimėjo LIK'o kapitonų dvikovą. 0 bėgimo mai šuose varžybų trims daly viams prizą — sidro butelį — teko dalintis, nes finišą pasiekė kartu...
V. ŽEMIETIS
v OMJAUNUOLIS Rinal das Peštenis pažįstamų tarpe garsėjo kaip geras tinklininkas ir šapalų meške riojimo specialistas. Jis „meškeriojo", ir gana talentingai, bet toli gražu ne bes, pasuko vyras „šapalų šapalus. Mūsų respublikos tei gaudyti". Ko ko, bet jau šam sininkai, norėdami šį „talentą pano, konjako jis neaplenk įamžinti", prirašė net 12 storų davo, nors toks krovinys ir nelabai patogus iš kelinto ra baudžiamosios bylos tomų. Pirmą sykį jis „užmetė meš jono tampyti. Beje, nenumo kerę" dar 1968 metais, galima davo ranka ir į kitokias gėry sakyti, visai atsitiktinai ir bū bes, pvz., į tranzistorinius ra damas neblaivus. Laimikis — dijo imtuvus, vyriškus balti 200 rb, „sugautas" Kauno nius, net moteriškas koji miesto vertimų ir perrašymų nes. . . Vis materialinės verty biure. Po šio „laimikio" tink bės, galinčios papildyti palinio pažiba kurį laiką mąsto, šlijusį „žvaigždės" biudžetą. svarsto, bet nuo 1971 metų 1972 metų balandžio pirmoje rudens vagystės pasidaro ko pusėje Peštenis grįžo iš TSRS tinklinio pirmenybių, o gegu ne antrąja jo profesija. Jei tikėsime jo „nuoširdžiu žės pabaigoje „aplankė" Mo prisipažinimu", rašytu 1973 lėtų rajono Dubingių kaimo metų birželio 22 dieną, į nu mišrių prekių parduotuvę, tų sikaltimų kelią jis pasukęs dėl pačių metų spalio antroje pu to, kad taip pataręs jo drau sėje „apvalė" Trakų rajono gužis ir „bendražygis" Vladas Musteikių tarybinio ūkio kon Mišinas. O pats Peštenis (25 torą, 1973 metų balandžio metų vyras, aukštosios mo- mėnesį 15 d. naktį jis kėsi kyklos studentas, šeimos gal- nosi apvogti Utenos rajono Vyžuonų kolūkio kontorą. . . va) nedelsdamas sutiko Vogtų daiktų buvo rasta ir mat, gerai nepagalvojo, Tik keletą nusikaltimų padaręs, Peštenio namuose, ir darbo susigriebė, kad lyg ir nepa vietėje, ir pas draugus pa doriai elgiasi, ir nutarė dau žįstamus. .. Be to, daugelis liudininkų parodo, kad jis giau to nebedaryti. ypatinga Bet šio prisipažinimo nuo nepasižymėjo nei širdumu verčia abejoti kai disciplina (savaitgaliais, o kurie nutylėti faktai, jam bu kartais net ir visą savaitę nakvodavo nežinia kur), nei vę nenaudingi. Rinaldas Peštenis iš tikrų ypatingais polinkiais j blaivy jų mėgo sportą. Dar būdamas bę, tačiau viso to treneriai, moksleivis, vis, žiūrėk, su vadovai kažkaip nepastebė kamuoliu ir su kamuoliu — davo, o jei ir pastebėdavo, kas kas, o žaisti jam niekad ryžtingų priemonių šiam spor nenusibosdavo. Vaikino gabu tininkui sudrausminti taip ir mai ir geri fiziniai duomenys nesiėmė. Savo asmenybės „spalvin pranašavo neeilinio sportinin ko ateitį. Taigi, baigęs vidu gumu" Pešteniui nenusileidžia rinę, jis įstojo į Kauno Kū ir jo bendras Vladas Mišinas, no kultūros, institutą, pradėjo Vilniaus V. Kapsuko universi reikštis respublikos tinklinin- teto Prekybos fakulteto stu dentas, vyrukas „su praeiti kų tarpe. Bet... Garbės, laimėjimų, taip pat mi". Vos sulaukęs aštuonioli ir sportinių, Peštenis kitaip kos, Mišinas jau teisiamas už neįsivaizdavo, kaip triukšmin vagystę — dirbdamas Šiaulių gų puotų palydimų. O puo „Verpsto" trikotažo fabrike, tos. .. ir laikas, ir jėgos, ir mėgino išnešti siūlų. Tada jis dar mokėsi Šiaulių pamaini pinigai. Pirmiausia prabilo laikas. nėje darbininkų jaunimo mo Studijas sporto „žvaigždė" vi kykloje, kurios kolektyvas, sai užmetė. Besimokydamas apsvarstęs šį Mišino poelgį, institute neakivaizdiniu bū „tik priėjo išvadą, kad Vladas du, nuo 1965 iki 1973 metų šitaip pasielgė atsitiktinai, tik rugsėjo jis sugebėjo baigti rai neapgalvotai". Bet teismas buvo kitos nuo tik tris kursus. Iš ketvirto už akademinį nepažangumą monės ir nuteisė jį 2 metams laisvės atėmimo: bylos me buvo pašalintas. Poreikiams viršijus galimy- džiaga rodė, kad Mišinas,
K
MEŠKERIOTOJAI“ nors ir gana jaunas, dėl savo moralinių pažiūrų (valdiško turto vogimo jis nusikaltimu nelaikė) pavojingas visuomenei. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, jis ir susipažino su Pešteniu. Du bendraminčiai turėjo apie ką kalbėti, apie ką drauge svajoti. Abiem be galo norėjosi gerai gyventi, o tą „gerą gyvenimą" vaizdavo si be paliovos laistomą šam panu ir kupiną visokeriopų gėrybių. Bet žmogus juk gy veni visuomenėje, vadinasi, ir tam tikrą padėtį užimti pri valai. O kuo toji padėtis gar bingesnė, tuo geriau. Taigi Rinaldas Peštenis su malonu mu kolekcionavo iškarpas iš laikraščių, aprašančių jo per gales, o Vladas Mišinas sten gėsi šturmuoti mokslo aukštu mas. 1972 metų rugpiūčio mėnesį jis baigė parengiamą jį skyrių prie VVU ir tapo Prekybos fakulteto materiali nio aprūpinimo specialybės studentu. Pradėjęs gilintis į ekonomi ką, teorines žinias, ilgai ne laukęs, pradeda taikyti prak tikoje — porą pirmųjų nusi kaltimų jis padaro, besimoky damas parengiamuosiuose kursuose, o, tapęs studentu, per vienerius mokslo metus „apvalo" keturias parduotu ves, kelias kolūkių kontoras, ryšių skyrių ir pasigrobia valstybinio bei visuomeninio turto daugiau kaip už 12.000 rb. Mišino, matyt, gabaus bū ta, nes žiemos egzaminų sesi ją sugebėjo išlaikyti patenki namai, nors „darbas" nemažai ir laiko, ir jėgų atimdavo — pavasario semestrui jam net stipendija buvo paskirta. Su kita sesija išėjo daug liūd niau, nes blogai lankė paskai tas- vasario mėnesį praleido 18, o kovo — net 28 valan das. „Praleidimus aiškino šei myniniais reikalais", — rašo ma VVU charakteristikoje, kurią pasirašė Prekybos fa kulteto dekanas. Studentų šimtai, dekanas vienas — nieko nuostabaus, kad ir apie studentiškus rei-
kalus jis menkai informuotas. Tačiau Mišinas gyveno ne ki toje planetoje, net ne kitame mieste, o VVU studentų bend rabutyje, Čiurlionio gatvėje, Nr. 25 a, 314 kambaryje. Beje, per kratą čia buvo rasta ne mažai daiktų, kuriuos jis pa vogė įvairiose parduotuvėse. Mišinas bendrabutyje gyve no „zuikiu" kone ištisus mokslo metus. Apgyvendino jį mokslo draugai komjaunuo liai E. Elzbutas, V. Kuzmic kas, A. Varkalis. Nedidelis kambarys, ketu rios netoliese stovinčios lovos, keturi jauni vyrai, diena iš dienos čia besitriną. . . Bet niekam nekilo įtarimas. Nesijaudino dėl to ir Vlado žmona — komjaunuolė Vai dote Mišinienė, taip pat VVU auklėtinė (studijavo anglų kalbą, vėliau įsidarbino Kau no 44-ame vaikų lopšelyjedarželyje auklėtoja). Teismas pripažino, kad Rinaldas Peštenis ir Vladas Mišinas padarė sunkius nusikal timus — pirmąjį nubaudė penkeriems, o antrąjį — de šimčiai metų laisvės atėmimo. Tačiau faktai rodo, kad, „pa sodinus" tą ar kitą nusikaltė lį, patys nusikaltimai neiš nyksta. Kad ir tame pačiame universitete. Vladas Mišinas — ne pir mas „zuikis", kuris Universi teto bendrabutyje jautėsi kaip namuose, nors kas savaitę studentų kambarius lanko bendrabučio buitinio sektoriaus atstovai, o kai kada už suka ir dar „kietesnė" — fa kulteto — komisija. Paprastai šie „zuikiai" — tokie pat stu dentai, darbštūs, mokslą mėgs tą žmonės, tai ir žiūri į juos pro pirštus — negi bėdoje į gatvę varysi. Bet kai kada šių „zuikelių" tarpe pasitaiko ir plėšrūnų, taikaus gyvūnėlio kaileliu prisidengusių (apie tai „Komjaunimo tiesoje" jau buvo rašyta 1973 metų balan džio 27 dieną). Vienas tokių buvo ir Vladas Mišinas. Pasi naudojęs kolegų bei dėstyto jų gera širdimi, pasitikėjimu, Universiteto bendrabutyje ra miai sau ilsėdavosi po nakti nių „iškylų", laikė čia vog tus daiktus. A. MATEKUNAITE (Sutrumpintai Iš „Komjaunimo tiesos")
STUDENTIŠKI RITMAI A. STANEVIČIAUS nuotraukose: Universiteto centrinių kolektyvų koncerto „Studentiški ritmai", kuris Įvyko pra ėjusią savaitę Skargos kieme, momentai.
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETE yra poilslnių kelialapių į WU vilą Palangoje. Pamainos: I — VII.l -- VILU, n — vn.15. -- VI1.28, vm.n, III — vn.29.— IV — VIII. 12 — VIII.25. Kelialapio kaina 7 rub. Pareiškimus nešti į fakultetų profbiurus.
Studentų profsąjungos ko mitetas gavo šiuos turistinius kelialapius: po Krasnojarsko kraštą (nuo liepos 24 d.) — 23 die noms, Ricos ežeras (nuo liepos 18 d.) — 20 dienų, Baltoji upė Pietų Urale
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Pareiškimus nešti fakultetų kinai. Laukiame visų, kurie! nori turiningai praleisti va| profbiurų pirmininkams. sąrą ir užsidirbti. Smulkesnė informacija bu; 1 Dar yra dietinio maitinimo kelialapių birželio mėn. No teikiama gegužės 27, 28, 31 rinčius gauti prašome skubiai d. 17—18 vai. komjaunim’ | nešti pareiškimus su gydyto komitete. jų nukreipimu profbiurų pir Komjaunimo komitetas I 20 mininkams.
(nuo rugpjūčio 3 d.) dienų, po Adigą, Krasnodaro kraštas (nuo liepos 8 d.) — 20 dienų, po Užkaukazę (nuo liepos 25 d.) — 20 dienų, po Gruziją (nuo birželio 22 d.) — 20 dienų, Telecko ežeras Altajuje (nuo birželio 27 d.) — 16 dienų, ir poilsinių kelialapių į naujus poilsio namus „Trakai" nuo VI. 18 iki VI 28. Turistinių kelialapių kaina 71—130 rub. Poilsinių kelialapių kaina 44 rub. Studentų profsąjungos nariai moka 30% kelialapio vertės.
Studentai, padavusiej 1 do kumentus vykti kelionėn Į Bulgarijos Liaudies Respubli. ką, renkasi gegužės 25 d. 16 vai. studentų profkomitete.
26 d. 19 vai I u I Gegužės Z. U u. centrinių rūmų kieme Įvyki „Poezijos pavasario-74" ii darymas. Kviečiami visi p<* zijos ir knygos mylėtojai
Gegužės 29 d. 19 vai. vyks studentų profkomiteto posė dis. Visus komiteto narius ir fakultetų profbiurų pirmi ninkus prašome dalyvauti. Studentų profkomitetas
Birželio 1 d. Rumšišk J įvyks ramuviečių diplomą palydėtuvės. Išvažiuojame |:j vai. iš priemiestinės tranki nių stoties.
VAIKINŲ DEMESIUII
Didinamas Jakutijos bū rys. Papildomai kviečiami antro Ir vyresnių kursų vai-
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
UCglUCb
Lietuvių kalbos Ir Bal tų filologijos katedros nuoširdžiai užjaučia dėst Jadvygą KARDELYTĘ dėl sesers mirties.
Tiražas 4100 egz. Užs. Nr. 1952 LV 03867
REDAKTORĖ ALGIS KUSTA