visų šalių proletarai, vienykitės!
CčARVBIDIU scuoencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
19 (801)
LAIKRAŠTIS
1972 m. birželio 9 d.
aktinėse organizacijose gesi ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai. Paskutinieji trečiadienį (vyko Mokslinės bibliotekos, Finansų ir aps tos, Pramonės ekonomikos fakultetų bei administracipartinėse organizacijose. (Plačiau apie šį svarbų įvyUnivėrsiteto komunistų gyvenime papasakosime kituo,,Tarybinio-studento" numeriuose).
Praeitame „Tarybinio stu dento" numeryje pasakojome apie konkursą geriausiam kambariui išaiškinti ir jo re zultatus. Kaip žinome, pirmo ji vieta atiteko medikų bend rabučio 36 kambario gyvento joms. Rasti merginas kambaryje ne iš karto pasisekė. Visos jos ne tik pavyzdingai tvar kosi bendrabutyje, bet ir stro piai mokosi. Artėjanti sesija merginas sukvietė j skaityk las.
ESPUBLIKINĖ KONFERENCIJA Gegužės pabaigoje Universiteto Kolonų salėje įvy> respublikinė mokslinė konferencija, skirta TSRS Orimo 50-mečiui pažymėti, „Buržuazinių koncepju kritika socializmo ir komunizmo kūrimo Tary— I Lietuvoje klausimais". Ją organizavo LTSR Aukšjo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija bei ūversiteto TSKP istorijos katedra. ■ Konferenciją įžanginiu žodžiu atidarė Universiteto ■orektorius mokslo reikalams doc. J. Grigonis. ■ Pranešimus skaitė Partijos istorijos, instituto prie BiP CK darbuotojai K. Surblys ir J. Jarmalavičius. iDaugiausia pranešimų pateikė Universiteto TSKP lorijos katedros atstovai. Katedros vedėjas prof, dr, I Navickas skaitė pranešimą tema: „Buržuazinių ■ncepcijų kritika socialistinės revoliucijos pergalės Btuvoje ir Įstojimo į TSRS sudėtį 1940 m. klausi nį doc. A Beržinskaitė — „TSKP nacionalinės ■litikos falsifikacija lietuviškųjų buržuazinių nacioI istų leidiniuose", doc. V. Kašauskienė „BuržuaziBi koncepcijų Tarybų Lietuvos liaudies švietimo ■s:ymo klausimais kritika", vyr. dėst. K. Tamaluskas — „Buržuazinių koncepcijų revoliucinio juIjimo buržuazinėje kariuomenėje klausimų kritika". ■Taip pat pranešimus skaitė kitų Vilniaus aukštųjų ■kyklų dėstytojai. ■Konferencija susilaukė užsienio svečių LLR Kre ivos Jogailos universiteto politinių mokslų insti■<> katedros vedėjas prof. dr. M. Sobolevskis skaitė ■įnešimą „Sovietologija apie politinę Lenkijos Budies Respublikos santvarką", CSR Prahos uniBsiteto teisės mokslų daktaras doc. E. Kučera — • Blusų krizė ir tarptautinis antikomunizmas, antitaIbiškumas — svarbiausias priešininko ginklas", lihos universiteto ekonomikos mokslų kandidatas I Večera — „Revizionistinės teorijos Čekoslovakijos I litinėje ekonomijoje 1968—1969 m", VDR GraifsI Ido universiteto filosofijos mokslų daktaras doc. I Broi — „Socializmo teorija ir praktika — kovos ■ alsifikavimo objektas buržuazinėje VFR sociolo_T gi ()je“. Svečiai šiltai atsiliepė apie konferencijos Kanizavimą, apžiūrėjo senojo Vilniaus istorines Btas. ■Numatyta konferencijos dokumentus išleisti atski■ leidiniu. M. SUMINĄS
M. JUOZAIČIO nuotrauko je: V bendrabučio 36 kam bario gyventojos ketvirtakursės medikės J. Valšnytė, E. Keršytė ir J. Ošikaitė.
Egzaminų sesija Tavo žinių įvertinimas. Tavo darbo ataskaita Universitetui, Tėvynei
PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS: „TREČIAKURSIAI JAU IŠLAIKĖ"
Jau ankstyvą rytą skuba studentai į_ biblioteką, skaityklą užimti geresnį kampą, kuriame teks pra leisti visą darbo dieną; iš ryto lengviau ir saulės bei vandens pagundai atsispir ti. Visa tai, ką per semest rą davė dėstytojai, dabar, per sesiją, turi gerai ap galvoti, prisiminti, sukon centruoti j darnią visumą, pateikti vertinimui. Savaitės pabaigoje sesi jos aidas suburs visus stu dentus j iškilmingą egza minų rimtį Na, o šiandien pakalbė kime apie tuos, kuriems sesija, ta lauktoji viešnia, jau praėjo. Apie tuos, ku rie parodė puikias teori nes žinias ir dabar mokosi sėkmingai jas taikyti praktikoje.
Pramonės ekonomikos gia įsisavinti arba įsisavi fakultetų pramonės plana na silpnai PEF trečiakursiai žino vimo ir darbo ekonomi kos specialybių trečiakur jo, kad sesija jiems bus siai jau paliko per se anksčiau. Vadinasi, per mestrą pamiltas naujų rū trumpesnį laiką reikėjo mų auditorijas. Dabar jie įsisavinti nemažesni žinių respublikos įmonėse atlie kiekį. Ruošimasis sesijai ka pirmąją mokomąją fakultete prasidėjo nuo praktiką. Studentai dirba ' pirmos semestro dienos. daugiausia stambiose Vil Palyginti gerai praėjo ko niaus įmonėse, gamyklose. liokviumai, didesnis dė Kaip žinia, sesiją jie mesys buvo skirtas studen laikė anksčiau negu įpras tų savarankiško darbo ta. Apie jos rezultatus kal kontrolei. Ir tai, kaip jau bamės su fakulteto prode- matome iš trečiakursių sesijos, davė teigiamus re kanu J. Kunčiną. — Jau įprasta, — pasa zultatus. Visi trečiakursiai koja prodėkanas, — kad laiku gavo įskaitas, ko mū pavasario sesijos egzami sų fakultete niekad nebū nų rezultatai ne tik mūsų davo. Įskaitos, kaip sako fakultete, bet ir viso Uni ma, jau pusė darbo. Stu versiteto mastu, būna kiek dentas, jas laiku gavęs, kuklesni negu žiemos. gali daugiau dėmesio skir Tiesa, pavasarį, kaip tai ti egzaminams. Prodėkanas varto egza syklė egzaminai būna iš platesnio kurso, nagrinėti minų. suvestines. „Šį se du semestrus, o kartais ir mestrą pas mus viško dau daugiau. Tad, studentams giau — ir skolininkų, ir tenka susidurti su dides pirmūnų". Pavasario sesiją Pramo ne šūsnimi literatūros, paskaitų konspektų, kurių nės ekonomikos fakulteto kartais studentai nepajė (Nukelta j 2 psl.)
VASAROS DARBO IR POILSIO STOVYKLOS — 72 Beveik dešimt tūkstančių respublikos studentų ir tech nikumų moksleivių pabuvos šią vasarą tradicinėse darbo ir poilsio stovyklose. Vien Ta rybų Lietuvoje suplevėsuos 127 jaunųjų talkininkų sto vyklų vėliavos. Gausūs jau nimo būriai trečiąjį studen tišką semestrą dirbs ir ilsėsis visasąjunginėse ir respubliki nėse komjaunuoliškose staty bose — Mažeikių naftos per dirbimo įmonėje, Jonavos azotinių trąšų gamykloje ir kt. Pirmą kartą masiškai dar bo ir poilsio stovyklose daly vaus ir bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai. Respublikinio studentų dar bo ir poilsio stovyklų štabo
viršininkas A. Vėgėlė ELTOS korespondentui papasakojo, kad jaunųjų talkininkų marš rutai pasieks ir broliškas res publikas bei socialistines ša. lis. Organizuojami talkinin kų būriai Aleksandrovsko Andželosušensko naftotiekio sta tybai ir kitiems darbams Tomsko srityje. Geriąusi aukštųjų mokyklų studentai dalyvaus tarptautinėse darbo ir poilsio stovyklose Bulgari joje, Čekoslovakijoje, Veng rijoje, Lenkijoje, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Jugoslavijoje. Savo ruožtu so cialistinių šalių studentai tal kininkaus Tarybų Lietuvos statybininkams: internaciona linių stovyklų vėliavos bus
pakeltos Druskininkuose, Šir vintose, Elektrėnuose, Aukšta dvaryje bei Molėtų rajone. Pernykščio trečiojo semest ro metu, pabrėžė A. Vėgėlė, studentai ir moksleiviai per skaitė žemdirbiams daugiau kaip 700 paskaitų, surengė apie 200 koncertų, padėjo apipavidalinti bibliotekas, klubus, įrengti sporto aikšte les. Šiemet, pažymint TSRS įkūrimo penkiasdešimtmetį, propagandiniam darbui skiria mas ypač didelis dėmesys. Prie aiikštųjų mokyklų kom jaunimo komitetų organizuo jamos lektorių grupės. Dėsty tojai ir studentai ruošiasi skaityti paskaitas žemdir biams ir statybininkams, nu
mato surengti su jais pokal bius apie tautų draugystę. Į socialistines šalis išvykę stu dentai supažindins savo kole gas su Tarybų Lietuvos eko nomikos, kultūros bei mokslo laimėjimais, pasiektais broliš kų tarybinių respublikų šei moje. Didelę koncertinę pro gramą darbo ir poilsio sto vykloms rengia Valstybinės konservatorijos studentai.
APIE TAI, KUR PLEVĖ SUOS UNIVERSITETO DAR BO IR POILSIO STOVYKLŲ VĖLIAVOS, KAIP RUOŠIA MASI STUDENTIŠKAI VA SARAI, SUŽINOSITE ATSI VERTĘ 3-IĄJĮ PUSLAPĮ.
PEF
Trečiakursiai jau išlaikė
(Atkelta iš 1 psl.)
5 trečiakursiai baigė vien penketais, labai gerus ir gerus pažymius gavo 13 studentų. Žiemos sesijoje atitinkamai 4 ir 11. Fakulteto trečiakursiai A. Dobrovolskis, A. Pulokaitė, V. Žukauskaitė, komjaunimo biuro sekre torius V. Požėla, aktyvi visuomenininke L. Mocke vičiūtė žinomi visame
BESIRUOŠIANT EGZAMINAMS Prasidėjo moksleivių ir stu dentų egzaminai. Dėl jų susi rūpinę ne tik tie, kurie lai ko, bet ir mokytojai, dėstyto jai, tėvai. Suprantama, kad egzaminų sėkmė priklauso nuo to, kaip buvo mokytasi ištisus mokslo metus. Atsitiktinumų labai re ta. Tačiau be galo svarbu tin kamai panaudoti pasiruoši mui skirtą laiką, derinti mo kymąsi su poilsiu. Medikai, besidomintieji protinio darbo fiziologijos ir higienos problemomis, yra su kaupę nemaža patyrimo. Lai kantiems egzaminus yra pa ruoštos higieninės rekomen dacijos bei taisyklės. Jos at sispindi ir egzaminų nuosta tuose, su kuriais laikantieji egzaminus privalo būti supa žindinti. Anksčiau, kol egza minų metu nebuvo laikomasi higieninių reikalavimų, pasi taikydavo, kad egzaminai pa kenkdavo silpnesnės nervų sistemos moksleivių ir studen tų sveikatai bei darbingumui. Dabar tokių atvejų reta. Ta čiau pasitaiko, kad, ruošda miesi egzaminams, silpnesnės sveikatos jaunuoliai pradeda skųstis galvos skausmais, at minties susilpnėjimu, nemiga. Jie netenka apetito, krinta svoris. Pastebėta, kad net sveikiems jaunuoliams po eg zaminų padidėja kraujospū dis 15—20 mm, o vienas ki tas, nesilaikęs higieninio dar bo ir poilsio režimo, protiškai pervargsta, nebegali nieko naujo atsiminti, greitai pa miršta tai, ką anksčiau gerai mokėjo. Gal dėl tų priežasčių kai kurie abiturientai, viduri nę mokyklą baigę tik labai gerais pažymiais, silpnai lai ko ar visai neišlaiko tos pa čios disciplinos konkursinių egzaminų, stodami į aukštą sias mokyklas. ITyrimai rodo, kad geriau
JUBILIATAI
siai egzaminus laiko tie, ku rie, jiems ruošdamiesi, laikė si mokslo metais įprasto dar bo ir poilsio režimo: tomis pat valandomis rytais kėlėsi ir vakarais ėjo miegoti, nusta tytu laiku valgė, sportavo, at likinėjo protinį darbingumą stimuliuojančias procedūras (grynas oras, šaltas vanduo, pakankamai judėta). Patariama sunkesnes discip linas ruošti rytinėmis valan domis, kai geriausias protinis darbingumas, ta pačia tvarka, kaip mokykloje: kas 45 min. daryti trumpas pertraukėles,
dirbti po 8—9 valandas. Ypač svarbu gerai išsimiegoti prieš egzaminą. Žingma, negali būti visiems vienodų normų. Todėl, susida rius egzaminų laikotarpiui darbotvarkę, dėl jos visada verta pasitarti su klasės va dovu, mokytoju, mokyklos gydytoju. Pirmiausia, būtina susidaryti higieninę darbo aplinką namuose ar bendrabu tyje, kur ruošiamasi egzami nams. Patalpa turi būti visuo met išvėdinta ir gerai apšvies ta, apsaugota nuo pašalinio triukšmo. Į tai turi atkreipti
JAUNIMO SVEIKATA SKYRELĮ
TVARKO
vyr. dėst. B. RUTKYS, med. m. kand. B. JUREVIČIUS
po 3 valandų darbo ilgesnę — vienos valandos — per trauką. Tuo metu siūloma su valgyti priešpiečius, pavaikš čioti gryname ore. Po to ta pačia tvarka reikia dar treje tą valandų padirbėti. Pietų pertraukai skiriama 2—3 va landos. Laisvalaikį rekomen duojama panaudoti sporti niams žaidimams gryname ore, fiziniam darbui, namų ruošai. Po pietų pertraukos, jeigu reikia, dar galima porą valandų pasimokyti. Tik būti na palikti porą laisvų valandų prieš miegą. Norisi pabrėžti, kad televizorius, sunkesni meniniai filmai, sportinės var žybos besiruošiantiems egza minams nerekomenduojami. Praktika rodo, kad, prisilai kant šio režimo, gerai po 8 valandas išsimiegant, drąsiai galima kasdien protiškai
dėmesį tėvai. Egzaminų metu būtina maitintis vitaminizuo tu, turtingu baltymais, mine ralinėmis medžiagomis mais tu. Daugiau reikia vartoti mėsos, kiaušinių, daržovių, pieno, varškės. Egzaminų taisyklėse yra nurodyta, kad jie turi būti rengiami ramioje, darbingoje aplinkoje. Gąsdinimasis ir nuolatinis galvojimas — iš laikysiu ar neišlaikysiu, bai mė iš vienos pusės gali veikti paskatinamai, bet dažniau — paraližuoja, gali stabdyti smegenų veiklą. Todėl būtina protingai pasitikėti savimi, savo žiniomis ir jėgomis. At siminkite, kas jus daugiausia vargino, dirbant protinį darbą iki šiol: nesugebėjimas su sitelkti, tingumas, greitas pa vargimas, valios stoka. Ruoš damiesi egzaminams, pasi-
Tu.rinin.gi metai Šių metų birželio 4 dieną Chemijos fakulteto kolekty vas pažymėjo ilgamečio Uni versiteto darbuotojo, Fiziki nės chemijos katedros vedė jo, profesoriaus, chemijos mokslų daktaro Vytauto Kaikario 60 metų jubiliejų. Fizikinės chemijos katedros vedėjas prof. V. Kaikaris atlie ka didelį pedagoginį ir moks linį darbą fakultete. Jo skai tomas bendrasis fizikinės che• mijos kursas gausiai lanko mas tiek studentų, tiek savo pedagoginę kvalifikaciją keliančių jaunųjų dėstytojų; Prof. V. Kaikaris yra plačiai žinomas mokslininkas-elektrochemikas tiek Tarybų Sąjun-
goje, tiek ir užsienyje. Profe sorius yra 70 mokslinių dar bų autorius. Plataus pripažini mo susilaukė jo sukurta nau ja blizgodaros teorija. Si teo rija (vadinama „dvifaktore") principialiai skiriasi nuo ankstesniųjų blizgodaros teorijų. Jpje akcentuojamas naujas (fizikinis) blizgančių galvaninių dangų susidarymo mechanizmas — blizgančias dangas suformuoja fazinė plėvelė. Tikrindamas šią teo riją, profesorius pastebėjo naujo tipo elektrolitinių dangų susiformavimo reakcijas, kurias jis pavadino elektrotopochemlnėmis. V. Kaikario vadovaujamose tyrimo labora-
stenkite tas kliūtis pašalinti. Dar kartą prisiminkite, kad jūsų protinio darbo rezultatai, kurie turi atsispindėti egzami nų pažymiuose, priklauso ne nuo to, kiek laiko jūs išsėdite prie knygų, o nuo to, kaip produktyviai tą laiką panaudojate. Protiniame dar be valanda valandai nelygu. Dažnai per vieną darbingą va landą galima padaryti tiek, kiek per tris mažai darbin gas. Ieškokite ir raskite tas darbingas valandas. Nors bu vo minėta, kad darbingiausios valandos yra rytinės, tačiau tai nėra aksioma. Tyrimais patvirtinta, kad mūsų kartos jaunuomenės tarpe yra nema ža tokių, kuriems geriausiai sekasi mokytis popietinėmis valandomis (15—19 vai.), o kartais net dar vėliau (20— 23 vai.). Tokie moksleiviai šias valandas turėtų panaudo ti sunkesniems dalykams mo kytis. Sakau: mokytis, nors ruošiantis egzaminams nesi mokoma, o tik kartojama tai, kas per mokslo metus buvo išmokta. Tai protinio darbo fiziologijos ir higienos prasme didelis Skirtumas. Čia tenka skirti, kas jau žinoma, nepa miršta ir kartoti nėra reikalo, nuo to, kas pamiršta ar nebu vo kaip reikiant išmokta, su prasta. Ir, pagaliau, kas bene svarbiausia protiniame darbe — neskubėti. „Festina lente” — skubėk pamažu, sakydavo senovės romėnai. Nė vienas darbas taip nevargina, kaip skubėjimas, nesuspėjant jo laiku baigti. Skubėjimas suga dina ir darbą, ir poilsį. Todėl būtina iš anksto susiplanuoti visus darbus, kad juos galima būtų atlikti ramiai, nesku bant. Kas laikysis protinio darbo fiziologijos ir higienos taisyk lių, tiems visų egzaminų bar jerus, be abejonės, įveikti bus kur kas lengviau. V. KVIKLYS, Profesorius Higienos katedros vedėjas („Tiesa")
torijose toliau tiriami tokių reakcijų tipai ir savybės. Pla čiai tirdamas susidarančių dangų struktūrą, profesorius pasiūlė naują, platesnę galva ninių dangų morfologinę kla sifikaciją, kurioje atsižvelgia ma j koreliaciją tarp dangos struktūros ir jos susiformavi mo mechanizmo. Profesoriaus mokiniai — docentas A. Levinskas, docen tė J. Januševičienė, e. doc. p. T. Jankauskas, vyr. dėst. V. Skučas ir kt. sėkmingai toliau dirba elektrochemijos srityje ir ugdo jaunus specialistus, chemikus. Linkime jubiliatui profeso riui Vytautui Kaikariui ilgų ir turiningų mokslinio bei peda goginio darbo metų. CHEMIJOS FAKULTETO KOLEKTYVAS
Universitete. Jie ne tik puikiai mokosi, bet ir pa deda atsiliekantiems. Ir dabar, pavasario sesiją šaunus trečiakursių pen ketukas išlaikė labai gerai. Yra fakultete ir tinginių, kuriuos bara ir ragina mo kytis dekanatas, visuome ninės organizacijos. Silp nai sesiją išlaikė pramonės planavimo specialybės tre čiakursiai A. Juška, S. Minčiūnas, E. Sagatauskaitė, darbo ekonomikos spe cialybės — V. Jaruševi čius, L. Kondrašova, R. Remeikytė, V. Maknytė. Vi si jie susigraibė po vieną du dvejetus. Semestro metu už pa skaitų praleidinėjimą, ko liokviumų nelaikymą de-
kanatas svarstė E, C'hųį ną, P. Šapird, .V. Bąlsj | štai rezultatai — visi gavo po tris dvejetus, dekanatas pasiūlė ju rektoratui išbraukti iš $įį dentų sąrašų. Darbinga nuotaika vi rauja fakultete. Student laiko įskaitas. Čia yp< gerai sekasi pirmoku siams. Tai rodo, kad į į kultetą atėjo gabus, žiru trokštąs jaunimas. „Nors ir būs nelengy iškovotas pozicijas steu simės išlaikyti. Geriau m ■Rytis sudentus skatiu matyt, ir nauja stiipe dij skirstymo tvarka", — bį gia prodekanas. M. žemaiti
DAILĖS MĖGĖJŲ PARODA Dailės studijos vadovas K. Dereškevičius mielai aiškina apie studentų dailės parodėlę, veikiančią Estetinio lavinimo katedroje. Čia eksponuojami J. Andriuškevičiūtės, J. Gustaitės, L. Lukavičiaus, N. Bulotaitės, D. Račkauskaitės ir kt. dar bai. Dalyvauja ir trys studen tai, nelankę dailės studijos, —■ L. Andrašytė, I. Usinaitė, JVGocentas. Maloniai akį trau kia žaliai gelsvas koloritas L. Andrašytės natiurmorte, įdo mūs V. Gocento darbeliai. Dailės studijos narių dar bai labai nuoširdūs, piešta daugiausia akvarele, tempera ir anglimi. — Mūsų dailės studija įsi kūrė 1964 m., aš jai vado vauju tik nuo šių mokslo me tų, — pasakoja K. Dereškevi čius. — Užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę. Turim sa vo mokymo planus. Dėstoma piešimas, tapyba, laisva kūry ba, dailės istorija. — Ar esate patenkintas sa-
vo auklėtiniais? — Dailės studiją lanko į baį aktyvūs, stropūs stumti Savitą kūrybinę mąstys^ į a ri M. Žarkauskaitė, lab u s varankiškai, jautriai dirba Andriuškevičiūtė. Savito, : cionalesnio charakterio j Bulotaitė. J. Jomanto eskia — grynai jo savara < darbo rezultatai Kūrybos išmokti, tur M negalima. Kūryba — žm< m individualybės pasireišk O tiems, kurie turį gerus pJ dus, reikia daug dirbti. TaJ būsim patenkinti ir aš, u ji| — Koks dailės stodijl tikslas? — Studentai, trejus med lankę ją, gaus pažymėjimus! turės teisę dirbti mok sld piešimo mokytojais gren I vo pagrindinės specialybi Bet tai gal ir ne pats prgrj dinis dalykas. Švari? nisi kad žmogus mokėtų susivoil meno pasaulyje.
I. GRINKEVi II
Nuoširdumo akimirkos Bendrame fakulteto kom jaunimo biuro posėdyje buvo nutarta: „Internacionalinės dienos — TSRS 50-mečiui!" Drauge specialybių saviveik los apžiūra-konkursas; Svarbiausias šių dienų tiks las buvo atskleisti fakulteto saviveiklininkų kolektyvų su gebėjimus, dar labiau subur ti specialybių studentus bei suaktyvinti jų dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir meno saviveikloje. Šventė susidėjo iš dviejų dalių: oficialiosios Ir pasilinksminimo — koncerto. Oficialiajai daliai studentai tu rėjo galimybę pakviesti į sve čius rašytojus, muzikus, akto rius, dėstytojus, bet, deja, sumanymas liko tik sumany mu. Vieninteliai romanistai sugebėjo atlikti užduotį: jie klausėsi dėstytojos M. 2. Igolen pasakojimo „Apie moky mo sistemos reformą Prancū zijoje" bei žiūrėjo prancūziš kus. filmus. Šią dieną specia lybės sienlaikraštis mirgėjo įvairiom žinelėm, kiekvienas sugebantis skaityti tam tikra užsienio kalba galėjo susipa žinti su ta šalimi. Bet vėl. . . vietoje angliško „proginio" sienoje juodavo kiau rymė. O albumai apie pra ėjusią dieną? Tik germanis tai ir rasistai neapvylė. Visų specialybių saviveikli niai pasirodymai buvo gana neblogi, ir studentai masiškai dalyvavo. Kaip pavyzdys ga lėtų būti germanistų koncer tas, kurio metu 92 auditorija nesutalpino žiūrovų, vadinasi, buvo ilgai ruoštasi, daug dirb ta. Nenusakomas džiaugsmas apima Tave, kai pajunti, kad viskas gerai pavyko, kad pub lika išties išgyveno keletą gražių akimirkų.
Tiesa, dirbo daug“! jaunesniųjų kursų stuk tų, o kur kiti? Jie nedal vavo šventėj, nes jiems vi nesvarbu, kas darosi ir apll juos, ir už jų, jie ne tik į myli, bet paprasčiausia; į vertina meno saviveiki draugų pastangų. Ypač malonu, kad stu.en jemia dėstytojai. Tai ne n sistimuliuoja darbą, bet ir j stiprina kolektyvo greta j džiai stebėjo „savo vaikui! jiems dainoje pritarė ro --j tų dėstytoja N. Teiberią Kartas nuo karto pasigi -d germanistų dėstytojos I I mavičiūtės balsas, k j darnesniam judesiui, į niam šokiui. O „mūsų rt III k. studentas A. Lur e. rusistų dienos režisieri is I stebėjo ir tikėjo: šven' ’ I įspūdinga! Ar netiesa, kad tokie. I rai išbando Tavo kulte .'i mą visais aspektais? Ar kingą palikdavome kiemą] netrypėme vejos? Rom j vėl šiuo atžvilgiu dav 1 savo kolegoms — jie tvari giausi fakultete! Taigi prizai laukia P'r®I trijų vietų laimėtojų — Si manistų, lituanistų ir rusi Tačiau čia nėra nei nugai* jų, nei nugalėtųjų — tai dr giškumo, sugebėjimų irJ bo patikrinimas, tai žiūK padėka visiems už gero i mirką. Šie vakarai — Į filologų kvietimas apsi a™ dar kartą Sarbievijau' me, jų gerame kieine;’ kvietimas paprastam, džiam pokalbiui, susų>A mui su studento kasdienį D. SARKŪbA Fif. -F intersek'1' pirm'
iėpos 9 oji, vasaros pradžia Prabėgs dar kelios savaitės, ■ Lietuvos studentija pradės L-idešimt antrąją darbo ir Lūšio stovyklų vasarą. Šelioliktą kartą stovyklų vėlialdS pakels Universiteto stu dentai. Šimtai pirmakursių ir įntrakursių pasklis po Lietu vos rajonus. Matematikai sta. Ls karvidę Kapsuko rajone, Istorikai — gyvenamuosius lamus Zarasų rajone, finansilinkai tvenks upę Radviliškio lajone... Šie metai jubiliejiniai, to dėl ir „trečiajam semestrui" uošiamasi su didžiuliu paki binu. Mes tikim, kad Univerliteto studentai šią vasarą pa. Įkirs dar daugiau jaunatvištos energijos ir ryžto visalaudinių uždavinių įgyvendi-
nimui prisidės prie kolūkių ekonomikos kėlimo. Rekordinis ir stovyklų skai čius. Universiteto studentai dirbs 29 stovyklose mūsų res publikoje. Šimtas studentų Lietuvos delegacijos sudėty je vyks į komjaunuoliškas Tomsko statybas. Geriausieji Universiteto vaikinai ir mer ginos dirbs Vokietijos Demo kratinėje Respublikoje, Lenki, jos Liaudies Respublikoje ir Čekoslovakijoje. Iš viso tre čiajame semestre dalyvaus apie 2400 studentų. Yra ir naujovių: trys Uni versiteto fakultetai sudarė su ūkiais ilgalaikes sutartis: matematikai su Kapsuko ra jono S. Nėries kolūkiu, isto rikai su Giedraičių tarybiniu
ūkiu ir teisininkai su Paveliuonos tarybiniu ūkiu. Ilgalaikių sutarčių sudary mas dar labiau sustiprins stu dentų ir žemdirbių draugystę, įgalins pastoviai bendradarbiautf ištisus metus. Sudaryti fakultetų stovyk lautojų sąrašai. Sukomplek tuotos pamainos, tikrinamos stovyklos „meninės ir sporti nės jėgos". Gerai vasarai ruo šiasi matematikai. Šiemet jie dirbs net penkiose darbo ir poilsio stovyklose. Aktyvūs medikai, teisininkai. Atskirai reikėtų pažymėti Filologijos fakulteto studentus, kurie ne nusileidžia matematikams ir taip pat dirbs penkiose sto vyklose. Studentai ne tik dirbs. Šią
vasarą bus perskaityta daug paskaitų apie TSRS įkūrimą, apie Universitetą ir atskirus fakultetus. Stovyklose praeis savaitės „Jaunimas smerkia imperializmą". Visi stovykiau, tojai dirbs šeštadienio talkoje, skirtoje TSRS penkiasdešimt mečiui. Rugpiūčio pirmąją švęsime Visasąjunginę darbo ir poilsio stovyklų dieną. Stu dentai padės vietinėms kom jaunimo organizacijoms, steigs konsultacinius punktus moksleiviams, varžysis sporto aikštelėse, koncertuos. Netrukus nuo Centrinių Universiteto rūmų į įvairius Lietuvos kampelius pasuks mašinos: filologai vyks į Pa nevėžio ir Rokiškio rajonus, istorikai į Giedraičių ir Kimbartiškių pusę, medikai į Tra kus. Liepos devintąją prasi dės pirmoji pamaina. B. ČEKANAUSKAS
TOMSKO BŪRYS RUOŠIASI Šią vasarą 100 Vilniaus Universiteto studentų ilsėsis ir dirbs Tomsko srities Striževoje komjaunimo spartuoliškoje statyboje. Ši statyba yra visos Tomsko srities pasidi džiavimas. Pirmąjį pamatų ak menį čia padėjo studentai. Jau keleri metai, kai tęsiamos geros pirmųjų Striževoje sta tytojų tradicijos. Norint gerai pasirodyti ir nepadaryti gėdos Universite tui, reikia tinkamai pasiruoš ti. Po asmeninių pokalbių su norinčiais dalyvauti studentų statybininkų būryje buvo at rinkti kandidatai. Didžioji jų dalis jau yra dir bę statybose, studentų-statybininkų būriuose. Tačiau ne mažai ir naujokų. Būtent jiems ir buvo organizuotas darbinis apmokymas: 47 vy rai betonavo kolūkių karvi des. Ir ką gi — vadinami „nau jokai" tinkamai pasirodė. Pir momis dienomis buvo sunko ka, o vėliau pritrukdavo be tono.
Šeštą vasarą Kapsuko raj. S. Nėries kolūkyje dirbs ir il sėsis būrys Matematikos ir mechanikos fakulteto studen tų. Fakulteto darbo ir poilsio stovykla „Jaunystė" pernai ketvirtą kartą laimėjo Univer. siteto darbo ir poilsio stovyk lų konkursą, buvo geriausia iš visų Žemės ūkio ministerijos žinioje veikusių studentų sto vyklų. Neperseniausiai teko pabu voti S. Nėries kolūkyje, va landėlę kitą šnektelėti su kol ūkio pirmininku J. Ramančiucku. Suprantama, mūsų po-
Buvo dirbama trimis briga domis po 15 žmonių. Brigados dirbo pasikeisdamos, kas tre čią dieną. Kiekviena brigada dirbo po tris kartus. Entuziazmo nestokojo, de ja, trūko medžiagų. Todėl vai kinai uždirbo tik 206 rublius. Susidarė pirmasis būrio fon das. Stovyklų viršininkai žino, ■kaip jis yra reikalingas. Už šiuos pinigus bus nu pirkta knygų kaimo bibliote kai, užprenumeruosime savo respublikos laikraščių, kurie bus laibai laukiami tolimajame Sibire. Merginoms — jų 20 — teks tinkuoti. Todėl šia linkme jos ir buvo apmokamos Vilniaus statybose. Merginos dirbo ge rai. Laibai malonu, kad būrio narių tarpe yra parengiamo jo skyriaus studentų. Šie žmonės, jau praėję darbo mo kyklą, bus tikrai naudingi. Striževoje laukia gerai pa siruošusių darbininkų. Univer siteto būryje jų jau yra. I. EIDUKAS
KUR DIRBSIME • KUR DIRBSIME 1972 METŲ DARBO IR POILSIO STOVYKLŲ DISLOKACIJOS IR VIRŠININKAI 1. Kapsuko raj. S. Nėries kol. — MMF — G. Kupčiūnas (dėst.) 2. Kapsuko raj. Sangrūdos kol. — MMF — G. Backūnas (III k.) 3. Vilniaus restauracinės dirbtuvės — MMF —V. Čes nulevičius (III k.) 4. Trakų restauracinės dirbtuvės — MMF — V. Nevardauskas (III k.) 5. Kauno raj. Rumšiškės — MMF — R. Vadlūga (III k.) 6. Šakių raj. Paveliuonos t. ū. — TF — J. Pečkaitis (III k.) 7. Ignalinos raj. Dūkšto medelynas — TF — J. Lisas (III k.) 8. Molėtų raj. Giedraičių t. u. — IF — A. Cereška (III k.) 9. Zarasų raj. Kimbartiškių t. ū. — IF — P. Puikvs (dėst.) 10. Biržų raj. Suostai — MF — A. Blažys (UI k.) 11. Biržų raj. Černiachovskio kol. — MF — A. Puzinas (IU k.) 12. Trakų KMK — MF — E. Juras (IV k.) 13. Ignalinos raj. .Pirmūno" kol. — PEF—R. Valys (IIk.) 14. Zarasų raj. M. Melnikattės kol. — PEF — J. Jankaus kas (IV k.) 15. Radviliškio MSV — FAF — A. Medžiūnas (m k.) 16. Radviliškio raj. Šeduvos KMK — FAF — V. Baltinas (III k.) 17. Kėdainių raj. K. Požėlos kol. — FAF — A. Bagvilas (III k.) 18. Kėdainių raj. „Rytų aušros" kol. — Fil. F ir FF — C. Bauža (aspirant.) 19. Biržų raj. „Vienybės" kol. — Fil. F ir FF — S. Blinkevičius (II k.) 20. Ignalinos raj. Suvorovo kol. — Fil. F ir FF — G. Ži linskas (III k.) 21. Panevėžio medelynas — Fil. F — S. Vitkus (II k.) 22. Rokiškio paukštininkystės ūkis — Fil. F — A. Bru žas (III k.) 23. Biržų raj. „Auksinės varpos" k. — ChF — K. Mikučionis (II k.) 24. Ignalinos raj. , Kelio į komunizmą" kol. — PF — M. Dudėnas (IV k.) 25. Jonavos raj. „Tautų draugystės" kol. — Interklubas — R. Kasperavičius (UI k.) 26. Lazdijų MSV — Jungtinė — J. Ivoška (V k.) 27. Druskininkų tarptautinė — Jungtinė — A. Berenis (aspirant.) 28. Druskininkų prekybos valdyba — Jungtinė — L. Andrikytė (IV k.) 29. Palangos prekybos valdyba — Jungtinė — V. Apočkinaltė (IV k.) 30. Tomsko sritis — Jungtinė — V. Gucalo (IV k.) 31. CSSR — Jungtinė — R. Bartaška (dėstyt.) 32. LLR — Jungtinė — J. Mackevičius (dėstyt.) 33. VDR — Jungtinė — Čičinskas (aspirant.)
JAUNYSTE“ LAUKIA. kalbis sukosi apie artėjantį „trečiąjį semestrą", apie „Jau nystę". Šią žiemą S. Nėries kolūkis bei Matematikos ir mechani kos fakultetas pasirašė ilgalai kio bendradarbiavimo sutartį (penkeriems metams). Pirmi ninko nuomone, ši sutartis ūkiui naudinga tuo, kad iš anksto bus aišku, kiek talki ninkų atvažiuos vasarą, kol ūkis tuo pačiu galės sudaryti jiems geresnes tiek darbo, tiek ir poilsio sąlygas. Be to,
sutartis numato platesnę kul tūrinę programą: studentai rengs poilsio vakarus, koncer tus, šefuos vietinę mokyklą, įsteigs konsultacinį punktą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas, ruoš bendrus susi rinkimus su vietos komjau nuoliais. Stovykloje bent porą kartų apsilankys fakulteto estradinis ansamblis, šokėjų grupė, dažni svečiai bus fa kulteto lektoriai. Žodžiu, šia sutartimi žem dirbiai patenkinti. Kiek teko
Konkursas „Geriausia stovykla“
OMJAUNŲOLI, TAVO GARBĖS PAREIGA — ALYVAUTI DARBO IR POILSIO STOVYKLOJE!
1972 metai neeiliniai 'Tary bų šalies gyvenime: prieš 50 metų, 1922 m., susikūrė Tary bų Socialistinių Respublikų Sąjunga. Šį jubiliejų TSRS tautos sutinka su visuotiniu pakilimu, kuris jaučiamas ir gamyklose, ir statybose, ir kultūrinio gyvenimo frontuo se. Nelieka nuošalyje ir stu dentija. Siekdami suaktyvinti studentų darbo ir poilsio sto vyklų veiklą, Universiteto Komjaunimo komitetas bei Darbo ir poilsio stovyklų šta bas skelbia TSRS 50-čiui skir tą geriausios Universiteto dar. bo ir poilsio stovyklos kon kursą. I. Konkurso tikslas: išaiš kinti geriausią Universiteto darbo jr poilsio stovyklą tiek pagal gamybinius rodiklius, tiek pagal masinį-kultūrinį darbą. Konkurse dalyvauja visos Universiteto stovyklos. II. Darbo Ir poilsio stovyk
los vertinamos taip: 1. Stovyklos įsikūrimas ir apipavidalinimas: a) labai ge ras — 15 balų; b) geras — 10; c) patenkinamas — 5 ba lai. 2. Stovyklos gamybinis darbas: a) vieno stovyklautojo at likto darbo sąmatinė vertė 800—900 rub. — 35 balai; b) — 900—1000 rub. — 50 balų, c) daugiau 1000 rub. — 70 balų. 3. Kultūrinis-masinis dar bas: a) už kiekvieną organizuo tą koncertą — 10 balų. b) už dalyvavimą rajoninia me sąskrydyje — 10 b. c) už rajoninio stovyklau tojų sąskrydžio ruošimą — 20 b. d) už kiekvienas sportines varžvbas su vietos jaunimu — 5 b. 4. Agitacinės-vaizdinės prie
monės (jas stovyklos parveža į WU darbo ir poilsio sto vyklų štabus): . a) už kiekvieną visuomenei perskaitytą paskaitą — 5 ba lai, b) už kiekvieną sienlaikraš ti — 3 b. c) už kiekvieną fotostendą — 7 b. 5. Už raštišką padėką iš ūkio stovykla premijuojama — 10 balų. 6. Stovyklos gauna balus ir už teigiamus atsiliepimus spaudoje: a) rajoninėje spaudoje — 3 balai, b) respublikinėje spaudoje— 10 balų. 7. Darbo ir poilsio stovyklos praranda balus už: a) nepilną stovyklos su komplektavimą — 20 balų, b) saugumo technikos pa žeidimo atvejį — 15 balų, c) nesilaikymą sanitarinių higieninių reikalavimų — 10
išgirsti iš šių metų „Jaunys tės" viršininko G. Kupčiūno, studentams įi irgi naudinga. O kas bus daroma jau šią vasarą? Pirmininkas pasakė, jog ypatingų naujovių nebus. Stu dentai dirbs maždaug tuos pa čius darbus, kaip ir anksčiau. Jau šiemet daug tikimasi iš kultūrinės programos. Atsisveikindamas J. Ramančiuckas paprašė perduoti ma tematikams, kad ūkio vaikinai ir merginos jau seniai klausi nėja, kada atvažiuos studen tai. . . V. KATILIUS
d) maudymosi taisyklių pa žeidimo atvejį — 10 balų, e) „sauso” įstatymo nesilai kymą — 10 balų, f) neigiamą atsiliepimą res publikinėje spaudoje — 15 balų, g) neigiamą atsiliepimą ra joninėje spaudoje — 10 balų. III. Darbo ir poilsio stovyk lų darbą tikrina ir vertina Universiteto komjaunimo ko miteto sekretoriatas, darbo ir poilsio stovyklų štabas bei stovyklautojus priimančių ūkių ir. organizacijų vadovai. IV. Apdovanojimai: 1. Stovykla, iškovojusi pir mą vietą, apdovanojama Uni versiteto . pereinamąja taure „Geriausia Universiteto darbo ir poilsio stovykla" ir 300 rublių pinigine premija. 2. Antros vietos laimėtoja apdovanojama WU komjau nimo komiteto Garbės raštu ir 200 rublių pinigine premija. i 3. TrečŽ0Ši sviefd€.AlSiniėtOja apdovanojama 'VVU komjau nimo komiteto Garbės 'raštu ir 100 rublių pinigine premija.
Kraštotyrininkų šiokiadieniai Kraštotyrinis darbas šiais mokslo metais Universitete to liau buvo plečiamas, pastoviai stiprinamas. Vadovaudamiesi Partijos XXIV suvažiavimo nutarimais, mūsų ikraštotyrininkai žymiai daugiau dėme sio ėmė skirti šių dienų dar bams, naujiems žmonių santy kiams, revoliucinei praeičiai. Mūsų aktyvo organizuotos priemonės kaip tik ir buvo nukreiptos ta linkme. Įvyko įdomių susitikimų, pažangių veikėjų minėjimų, liaudies kūrybos vakarų ir t. t. Tuo darbu pastoviai rūpinosi mū sų žinomas aktyvistas studen tas VI. Braziūnas. Nuo kovo mėnesio Univer siteto kraštotyrininkai pradė jo intensyviai ruoštis komp leksinei ekspedicijai. Buvo kviečiamį Mokslų akademijos specialistai: etnografai, tauto sakininkai, toponimikos žino vai, kurie suteikė išsamius in struktažus apie ekspedicinį Per pastaruosius tris me nesius Universitete buvo ren kamos lėšos Paminklų apsau gos fondui. Džiugu, kad fon dą aktyviai parėmė tiek stu dentai, tiek ir dėstytojai bei kiti Universiteto darbuotojai. Iš viso paminklų apsaugai Universitete buvo surinkta 7966,16 rb., t. y. beveik 8 tūkstančiai rublių. Organizuo jant lėšų rinkimą, daug pasi darbavo fakultetuose sudary tos Paminklų apsaugos fondo rėmimo grupės, akademinių grupių, katedrų bei kitų prof sąjungos grupių proforgai. Vien tik studentai Paminklų apsaugos fondui surinko 3585,71 rb. Dėstytojų ir kitų Universiteto darbuotojų įna šas fondui — 4180,45 rb. 200 rublių Paminklų apsaugos fondui įnešė Etnografinis an-
Skriauda
darbą. Universiteto kiaštotyros kompleksinės ekspedicijos turi vieną labai ryškų naują bruožą — jose gausiai daly vauja ekonomistai, sociologai. Jie pagal Universiteto specia listų sudarytą programą eks pedicijų metu atlieka mūsų dabarties tyrinėjimus. Apie tokių tyrimų svarbą ir aktua lumą daug nereikia aiškinti. Ekonominių ir sociologinių ty rinėjimų darbams sumaniai vadovauja mūsų Universiteto specialistai A. Vosyliūtė, V. Mačiekus. Šių metų ekspedi. cijos programoje kaip tik bus daug dėmesio kreipiama šiems darbams. Šiais metais mūsų komplek sinė kraštotyros ekspedicija numatoma Švenčionių rajone. Švenčionių rajonas pasirink tas neatsitiktinai. Kaip tik čia mūsų Universiteto komjauni mo organizacija padėjo supil ti piliakalnį tarybiniams par tizanams. Įdomi rajono praei
tis ir dabartis, gausu įdomių liaudies kūrybos pasireiškimų. Kompleksinės ekspedicijos metu ir numatoma visa tai pa tyrinėti. Mūsų stovykloje dalyvaus daugiau kaip 50 Universiteto studentų, prisidės Dailės ins tituto ir Konservatorijos stu dentai. Vadovaus stovyklai Finansų ir apskaitos fakulteto dėstytojas V. Mačiekus. Turime nuoširdžiai padėko ti už paramą Universiteto stu dentų visuomeninėms organi zacijoms. Komjaunimo komi tetas mūsų ekspediciją remia ir laiko ją viena iš studentų vasaros stovyklų. Ypač daug stovyklos organizavime ant rus metus padeda studentų profsąjungos komitetas. Šį pavasarį mūsų kraštoty ros taryba rinko lėšas Pamink lų apsaugos fondui. Šiam dar bui sumaniai vadovavo dėsty tojas V. Mačiekus. Padėjo rektoratas ir visuomeninės or
UNIVERSITETO ĮNAŠAS Į PAMINKLŲ APSAUGOS FONDĄ samblis ir kaimo kapela, suruėšę mokamą vakarą. Malo nu, kad kai kurie profesoriai, docentai, dėstytojai fondą pa rėmė 20—30 rublių individua liais įnašais. Kaip kad ir de ra tikriems vilniečiams, dide lė rėmėjų dalis savo įnašus paskyrė Kreivojo kalno tvar kymui. Po to seka kiti fondo objektai: Dimitravo stovykla, liaudies architektūros pamink lų inventorinimas, Baublių aplinka. Žemiau talpiname duomenis apie surinktas lėšas atskiruo se fakultetuose. Studentų įnašai į Paminklų apsaugos fondą: ChF (atsakingas A. Jagminas,
III k) fakultete 412 studentų — 291,6 rb. FAF (V. Lebikaitė, III k.) 968 stud. — 623,1 rb. MF (V. Dranenka, IV k.) 975 stud. — 542,0 rb. PF (G. Meleškaitė, III k.) 389 stud. — 209,5 rb. GF (J. Šiaučiūnaitė, III k.) 519 stud. — 272,5 rb. FF (Z. Baranauskaitė, I k.) 538 stud. — 266,5 rb. PEF (S. Gučiūtė, II k.) 511 stud. —■ 240,0 rb. Fil. F (J. Šiaulytė, II k.) 1043 stud. — 484,5 rb. IF (V. Vederis, I k.) 704 stud. — 315,0 rb. TF (M. Talkačiauskaitė, III k.) 368 stud. — 125,8 rb.
„Did vyriai“, kurių inums nereikia
MMF (P. Miškinis, II k.) 707 stud. — 215,2 rb. Dėstytojų ir darbuotojų įna šai: FF (Z. Milkevičienė) 93 žmonės — 610,7 rb. ChF (B. Ingaunytė) 47 žm. — 287,5 rb. MF (P. Žebrauskas) 173 žm. — 948,9 rb. PF (V. Nonevič) 48 žm. — 198,0 rb. PEF (A. Žebrauskas) 61 žm. — 246,0 rb. IF (C. Bauža) 115 žm._— 392,0 rb. , Fil. F (A. Jovaišas) 180 žm. — 384,5 rb. FAF (V. Liuima) 58 žm. — 165,0 rb. MMF (J. Baltrušaitis) 60 žm. — 158,0 rb.
Doc. C. KUDABA
GF (D. Žiukaitė) 67 žm. — 137,0 rb. TF (T. Vansevičienė) 33 žm. — 61,0 rb. Mokslinė biblioteka (E. Vodzinskienė) — 224,0 rb. Mokslinio tyrimo sektorius (A. Čaplikas) — 79,0 rb. Estetinio lavinimo katedra (K. Dereškevičius) — 49,0 rb. Administracija (A. Pincevičius) — 39,85 rb. Komisija Paminklų apsau gos fondui remti dėkoja vi siems fondo aktyvistams už aktyvią pagalbą renkant lėšas ir taria nuoširdų „ačiū" vi siems rėmėjams, savo įnašais prisidėjusiems prie mūsų res publikos kultūros paminklų išsaugojimo. V. MAČIEKUS Komisijos Paminklų fondui remti narys
- taip pat darbo vieta
Vartome studento asmens bylą Nr. 613. Tiksliau — bu vusios studentės. Baigiasi by la ne itin maloniais įrašais: Chemijos fakulteto 'k et virtakursė Rūta Vainoraitė už el gesį, nesuderinamą su tarybi nio studento vardu, pašalin ta iš Universiteto. Mergina nesigina: taip, ji pavogusi 155 rub. iš tame pa čiame bendrabučio kambaryje gyvenančios I k. stud. L. Rup šytės. Ji dar prisipažįsta, kad ir anksčiau yra pavogusi 35 ir 10 rublių. Kalba, tarsi sakytų: „Vakar suvalgiau du apelsi nus. .." Kambario merginos pasiti kėjo ir Galia Michailova. Kar tu dalindavosi rūpesčiais, iš sipasakodavo jai slapčiausius troškimus. O ji iškratė jų slapčiausias piniginių kerte-
Baigiasi dar vieneri moks lo, rūpesčio metai bendrabu čiuose. Ir gaila, kad paskuti nėmis dienomis pasitaiko gru les. Neaplenkė ir gretimų bių vidaus tvarkos pažeidi mų. kambarių... Praėjusį šeštadienį bendra Taip netikėtai, kai iki vals butyje Nr. 4 nebudėjo FAF tybinių egzaminų liko kelios II k. studentė N. SalkauSkaidienos, baigėsi V k. matema tė, nors puikiai žinojo, kad tikės G. Michailovos studijos. jai teks keturias valandas sė Ji pašalinta iš Universiteto. dėti už budinčiojo staliuko. Netikim, kad abi šios mer „Išvažiavau į namus ir nespė ginos niekada savo gyvenime jau atvažiuoti", — ramiausiai nebuvo girdėjusios, jog vogti teisinasi N. Salkauskaitė. Nežinia, po kokių pergalių negalima, netikim, jog niekas jų nemokė gyventi, netikim, jsilinksiminę buvo FF IV k. jog ir jos niekada nebūtų pa studentas P. Mažeikis, II k. tyrusios kokių nors skriaudų. studentai A. Budrys ir V. SteBendrabutyje Bet štai ėmė ir nuskriaudė sa ponlkevičius. vo draugus, spiovė į jų šir Nr. 6 iš kambario Nr. 325, kur jie gyvena, dainos sklido dis. Už ką? kaip iš tos „šalia kelio karA. JUODUPIS čiamos". Suprantama, kad ne-
TRUMPAI
DARBO IR POILSIO STOt VYKLŲ STABAS DIRBA:
Š. m. gegužės mėnesio 2n dieną nuo sunkios ligos mirė! Universiteto Medicinos fakul-l teto Fakultetinės chirurqijo$| katedros docentė Vanda Kai tilienė.
V. Katilienė qimė 1918 ml Baigusi Kauno universiteto! Medicinos fakulteto Odontolol gijos skyrių, dirbo AukštųjJ Mokyklų poliklinikoje Vilniui je. Nuo 1945 m. dirbo Univerl sitete jr pasižymėjo kaip qel ra pedagogė bei gydytojai 1951 m. tobulinosi veido! žandikaulių chirurgijoje Gyl dytojų tobulinimosi instituto Leningrade. Nuo tų pačių mel tų vadovavo Respublikinės klinikinės ligoninės „Raudo! nasis Kryžius“ stomatoloqi| niam skyriui. Paskelbė daugi straipsnių apie veido pūlinqil uždegimų gydymą. 1960 ml apgynė medicinos moksli kandidato disertaciją. 1962 ml V. Katilienei suteikiamas dol centės vardas. Pastaruojį laiku doc. V. Katilienė nagril nėjo moksleivių dantų kariol zinės ligos plitimo priežastil ir . tos ligos gydymo klausk mus.
Nuo 1954 m. V. Katilier LTSR ■ ■ Sveikatos Apsaugc ministerijos vyr. stomatoloqė| Vilniaus miesto ir zonoj mokslinės stomatologų draiiJ gijos valdybos pirmininkė, d nuo 1962 m. — Visasąjunqi| nės mokslinės stomatolod vaidybos narė. Be mokymo ir auklėjamoj darbo su studentais medikai! doc. V. Katilienė daug jėqi skirdavo keliant k vai if ikacjjį jauniems stomatologams. Jol pastangomis kasmet savi specialybės žinias papildydal vo 30 — 60 gydytojų sto. •i::l logų, Gydytojų tobulinimo! fakulteto kursantų. | Vandos Katilienės asmeny! jos bendradarbiai neteko c! ro ir nuoširdaus draugo st.l dentai ir gydytojai-kursantl — patyrusio mokytojo, o ligi niai — pasišventusio ir didej lės patirties gydytojo. 0:1 centės V. Katilienės šviesi atminimas ilqai išliks visų ji pažinojusių širdyse.
A. DAMBRAUSKAITĖ 1 GAVELIS, J. MARKULIS MEILUTĖ, S, PAVILONIS. • SAKALINSKAS, A. SUCILJ D. URBUTIENĖ, P. VISOCKĄ^
Gamtos fak. I k. stud. R. Mllaknis ir II k. stud. P. Drusklnytė, Matematikos ir mechanikos Medicinos fak. I k. stud. V. fak. V k. stud. R. Simukonytė, Bičkauskas.
Nuoširdžiai užjaučiame Medicinos fakulteto IV k IX gr. studentą Broniui PLIUŠKĮ dėl jo tėvelio mirties. Grupės draugai
PASALINTI KAIP NEPAŽANGUS
♦ ♦ *
REDAKCUOS ADRESAS:
V. KATILIENĖ
bendrabutį. Net į kalbas ne sileido! Tik kai buvo panau dotos priemonės kambario du rims atidaryti, tada apsigal vojo: atidarė. Nors ir vidur naktis, bet svečiuose pasiro do beesąs VISI studentas J. Kavaliauskas... Mes ne prieš linksmą stu dentiško gyvenimo būdą bendrabučiuose. Bet visada prieš grubius taisyklių pažei dimus, ypač sesijos metu, kai brangi kiekviena minutė, kai reikalinga tyla. A. DARGUŽIS
labai linksma buvo tiems kai mynams, kurie ruošėsi egza minams. Nejaugi pamirštam, kad bendrabutis — taip pat darbo vieta. Nors bendrabučio vidaus tvarkos taisyklėse aiškiai pa sakyta, kad svečių po 22 vai. kambariuose laikyti negalima, bet PF II k. studentė D. Būtėnaitė (bendr. Nr. 6, kamb. Nr. 403) mano, kad ši taisyklė ne jai. Dar daugiau: O. Būtėnaitė užsirakino ir nutarė neįsileisti visuomeninių orga nizacijų atstovų, tikrinusių
pasirašoma, jeigu nesumokė tas nario mokestis.
Studentų profkomiteto ini štabo viršininkas M. BLOŽE ciatyva Centriniuose rūmuo antradienį 12.30—14.30, trečiadienį 12.30—14.30, se atidaryta Dailės instituto INTERKLUBIEClŲ penktadienį 17—19 vai. studentų plakato paroda. Čia DĖMESIUI atrinkti geriausi instituto per štabo komisaras B. ČEKA NAUSKAS Visus, kurie vyksta į Interžiūros darbai. pirmadienį 13—15, klubo stovyklą, kviečiame į A. VILKAITY TE ketvirtadienį 13—15 vai. susirinkimą šiandien, birželio LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
ganizacijos. Ypač didelę para mą suteikė dėstytojų ir stu dentų profsąjungos. Studentų profkomiteto pirmininkas V. Žeimantas asmeniškai domė josi šio darbo eiga, surengė saviveiklos koncertą, kulio lė šos buvo paskirtos Paminklų apsaugai. Tokio didelio ir ne lengvo darbo nebūtume va lioję nuveikti, jei ne platus aktyvas fakultetuose. Į Paminklų apsaugos res publikinį fondą mūsų Univer sitetas įnešė 8000 rublių. Tai reikšmingas indėlis. Tas dar bas turi ir auklėjamąją ver tę: studentai pareiškė savo geras pastangas saugant mū sų kultūrinį palikimą. Deja, nors ir nelabai norisi apie tai kalbėti, bet šalia to reikia priminti ir tai, kad iš atskirų žmonių pasigirsdavo replikos: „Ar negali pati valstybė! .." Atrodo, lyg neimatytumėm, kiek valstybė, be visų kitų didžiulių darbų, yra
padariusi paminklų apsaugoje. Antai, kraštotyrininkai galime didžiuotis Baublių sutvarky mu, kurio iniciatoriais esame. Darbus pradėjus, iš mūsų fon do lėšų buvo išleista 19000 rublių. Valstybės gi priedas — 100 000 rublių! Panašių faktų yra ir daugiau. O kur senamiesčių, pilių ir rūmų restauravimo ir konservavimo darbai, liaudies buities muzie jaus prie Kauno marių kūri mo išlaidos, leidiniai ir t. t. Universiteto Kraštotyros taryba turi ateities rūpesčių, neįgyvendintų užsimojimų. Vienas didžiausių mūsų darbo trūkumų yra tas, kad nesuge bam dar sutvarkyti ir skelbti mūsų ekspedicijų surinktą medžiagą. Tuo ypač turėsime susirūpinti. Antra, mes silp nai dalyvaujame paminklų apsaugos inspekciniame dar be. Ateinančių mokslo metų bėgyje tuos klausimus turėsi me spręsti. O dabar visas pa stangas sutelksime, kad ir mū sų kraštotyrinis vasaros se mestras praeitų našiai.
9 d., 20 vai. į 30 auditoriją centriniuose rūmuose. Prezidentas * * * Komjaunimo ir profsąjun. gos komitetai primena, kad atsiskaitymo lapeliuose nebus
232600 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15.
( DARBO IR POILSIO STO VYKLŲ VIRŠININKŲ IR KO MISARŲ DĖMESIUI. Birželio 14 d. 17 vai. Rektorato posė džių salėje šaukiamas visų Universiteto stovyklų viršinin kų ir komisaru susirinkimas. Dalyvavimas būtinas. WU Darbo ir poilsio stovyklų štabas
LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 2598 LV 03168
VVU Gamtos fakultete dekanatas, visuomeninės organizacijos ir Zoologijos katedros darbuotojai nuo širdžiai užjaučia docentai Ričardą KAZLAUSKĄ de jo motinos mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame kurso vadovą doc. R. KAZ-į LAUSKĄ dėl jo motinos mirties. G F IV kurso biolod3
REDAKTORIUS
ALGIS KUSTA