Universitas Vilnensis, 2005 m. vasario mėn. Nr. 1 (1657)

hinc itur ad astra

universitas

$

vilnensis 2005 m. vasario mėn.

N r. 1 (1657)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

r---------- >

Šiame numeryje:

Atlyginimai šiais metais smarkiai nepadidės Skaitykite p. 3

Lietuvių mokslininkų straipsnis - žurnale „Science“

Kova už ES pinigus tarp universitetų kaip ją laimėti?

Skaitykite p. 5

Kaip išlaikėme žiemos egzaminų sesiją Skaitykite p. 6

o

/

http://www.vilnensis.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Po 200 metų Filosofijos fakultetas grįžo namo Onutė MACKONYTĖ

Vasario 4 dieną iškilmingai atidarytas restauruotas Filosofijos fakultetas Universiteto gatvės Bursų kieme. Po daugiau nei 200 metų klajonių fakultetas grįžta į savo senuosius namus - Centrinius VU rūmus.

„Ilga kelionė namo baigėsi. Mes sugrįžome", - pir­ mąją naujo semestro dieną per fakulteto atidarymo šventę kalbėjo Filosofijos fakulteto dekanas dr. Kęstu­ tis Dubnikas.

Anot jo, įkurtuvės naujose patalpose suteikia išties daug džiaugsmo. To laukta labai ilgai. „Gyventa buvo viltimi ir laukimu, kad atsikraustysime ten, kur mums ir priklauso būti, kur filosofija gimė ir buvo iki pat fakulte­ to atkūrimo", - džiaugėsi dekanas. „VU sukūrė ir suformavo filosofijos mokyklą. Malo­ nu, kad fakultetas, kuris buvo „ištremtas“, vėl grįžta j namus tarp šitų storų sienų. Filosofinė mintis neturi susimaišyti su politika, nuomonėmis, minios nuotaiko­ mis, bet išlaikyti filosofinį grynumą. Reikia spręsti pa-

Nukelta j p. 12

Apie Filosofijos fakultete vasario 4 dieną

vykusią mokslinę praktinę konferenciją „Senasis Filosofijos fakultetas šiandienos Europoje“

skaitykite p. 10.

Naujasis Filosofijos fakulteto adresas - Universiteto g. 9/1. D. Šepečio nuotr.

Universitetas turės naują modernią biblioteką

Diplomo priedėlį gaus šių metų absolventai Skaitykite p. 7 Naujoji biblioteka bus nestandartinis pastatas

XX amžiaus istorijos mįslė: kur dingo Vasario 16-osios Aktas?

Skaitykite p. 8 V__________ ________________ 7

Rektoriui ir bibliotekos administracijai architektas R. Palekas demonstravo bibliotekos maketą

Vilniaus universitetas rengiasi naujos modernios bibliotekos staty­ boms. Dabartinė Universiteto biblioteka nebesutalpina milijono spau­ dinių, be to, studentams bus patogiau naudotis ne miesto centre esan­ čia biblioteka. Naująjį pastatą planuojama statyti Saulėtekyje. VU talkinantis architektas Rolandas Palekas, sausio 17 dieną pristatęs naujosios bibliotekos maketą, teigė, jog toje vietoje sklypas bibliote­ kai parinktas dėl kelių priežasčių: pirma, pastatas bus išskirtinis savo lokacija - per daug nesusijęs su kitais pastatais, antra, pastatas bus šalia miško, trečia, šiaurės rytų orientacija, dėl kurios patalpose bus šviesu. Bibliotekos interjerui planuojama naudoti daug stiklo, kerami­ kos, baltos spalvos, kuri asocijuojasi su knygos lapais. Pati bibliotekos pastato išorė turėtų priminti didelį riedulių kalną - tai lems nestandarti­ nis pastatų dizainas. Naujojoje bibliotekoje turėtų tilpti apie 5 milijonus spaudinių. Naujojo statinio kaina gali siekti 80 milijonų litų.

„U. V." inform. D. Bagdono nuotr.

universitas

2

2005 vasaris

vilnensis

Kiukronika------------------------------------------------------------------------------------Baigtas tvarkyti VU Istorijos fakulteto kiemelis Po daugiau nei metus trukusių darbų baigtas tvarkyti Vilniaus uni­ versiteto Istorijos fakulteto kieme­ lis. 2003 metais pradėti priešavariniai pastatų stogo bei fasado darbai - naujomis olandiško tipo keraminėmis čerpėmis perklotos stogų dangos, pakeisti mediniai stogų konstrukcijos elementai bei lietaus nuotėkynės stovai, lietloviai, kiemas perklotas mažesnė­ mis šaligatvio plytelėmis, suku­ riant spalvotų plytelių piešinį. Taip pat rankomis nuvalyti sintetiniai fasadų dažai, triaukščio pietinio korpuso fasadai nudažyti baltomis

kalkėmis, atstatytas pažeistas plo­ nas archajinis tinko sluoksnis, pro kurį matomas plytų rišimas. Buvę arklidžių ir ratinės vienaaukščiai pastatų fasadai nudažyti geltonai, tarybinio laikotarpio vakarinio fa­ sado arkada - šviesiai gelsvai.

Istorijos fakulteto kiemelio, dar vadinamo Daukšos kiemu, pasta­ tų tūrių ir fasadų kompozicija su­ siformavo baroko laikotarpiu XVIII a. I pusėje. Pastatai statyti kaip triaukštis galerinis namas ir vienaaukštės arklidės su vežimi­ nėmis. Sienų paviršiai buvo pa­ dengti tik skiediniu, storiau užtin­

kuojant tik apvadus apie angas.

Vėliau remontuojant pastatus iš­ saugota autentiška apdaila, jos motyvas su storiau aptinkuotais apvadais buvo nuolat kartojamas.

XX a. kieme atsirado naujų tūrių, šimtmečio pabaigoje labai pa­ keistas vienaaukštės kiemo da­ lies įvaizdis.

Priešavarinius darbus (300 tūkst. litų ) finansavo Vilniaus uni­ versitetas ir Kultūros vertybių ap­ saugos departamentas. Darbus atliko UAB „Mažoji restauracija“.

KVAD inform.

Istorijos fakulteto kiemelis dabar tvarkingas ir jaukus. V. Naujiko nuotr.

Aptartos iranistikos studijų gairės Sausio 13-14 dienomis VU Orientalistikos centre lankėsi Var­ šuvoje reziduojantis Irano Nepa­ prastasis ir įgaliotasis ambasado­ rius J. E. p. Mohammadas Mehdi PourMohammadi kartu su jį lydin­ čiais ambasados pirmuoju sekre­ toriumi p. Masūdu Afšaru ir Tehe­ rano universiteto profesoriumi Mansūru Sarvatu, dabar dirban­ čiu Varšuvos universiteto Orien­ talistikos institute.

Irano vidurinės mokyklos kas­ met išleidžia apie du milijonus abiturientų, bet tik 250 tūkstančių iš jų turi galimybę mokytis aukš­ tosiose mokyklose. Todėl iranie­ čių studentų yra daugelyje pa­ saulio šalių. Labai palankiai įvertinęs iranistikos studijų užuo­ mazgas Orientalistikos centre, ambasadorius išreiškė viltį, kad

netolimoje ateityje VU bus pradė­ tos iranistikos bakalauro studijos ir pažadėjo visapusišką paramą.

Tai yra visai suprantama, atsižvel­ giant į senosios Irano civilizaci­ jos reikšmę šiame Azijos regione ir vis didėjantį šalies vaidmenį šiuolaikiniame mokslo, kultūros ir politikos pasaulyje.

Diskusijose buvo aptartos VU ir Irano universitetų bendradar­ biavimo galimybės, svarstyti bū­ dai siųsti į Iraną stažuotėms Orientalistikos centro studentus arabistus, kurie mokosi persų kal­ bos kaip antrosios specialybės kalbos. Taip pat aptarta galimybė surengti akademinės VU delega­ cijos vizitą į Iraną.

Studentų stažavimo Irane ir ki­ tos akademinio bei kultūrinio bendradarbiavimo galimybės iš­

samiau buvo aptartos Irano diplo­ matų susitikime su Orientalistikos centro administracija bei persų kalbos dėstytoju Algimantu Litvi­ nu, ką tik grįžusiu iš mokslinės sta­ žuotės Teherane.

Irano ambasada Orientalisti­ kos centrui padovanojo itin ver­ tingų iranistikos knygų, metodinių mokymo priemonių persų, arabų ir Europos kalbomis. Ambasados lėšomis ir talkinant Vilniaus iraniečiiį bendruomenės atstovui p. Sahramui Mombeini, artimiau­ siu metu Orientalistikos centre bus įrengta palydovinė antena, suteiksianti galimybę žiūrėti ne tik Irano televizijų kanalus, bet ir daugelio arabų šalių televizijos laidas.

Orientalistikos centro inform.

Italai domėjosi Vilniaus universitetu Edita KIRLYTĖ, Rima MASIULIENĖ Vilniaus universitetas buvo pa­ kviestas dalyvauti šiame renginy­ je kaip garbės svečias. Pernai garbės svečio teisėmis čia daly­ vavo Bangoro universitetas iš Vel­ so (Didžioji Britanija). Vilniaus uni­ versitetui atstovavo Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vy­ riausioji specialistė Edita Kirlytė bei Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Ri­ ma Masiulienė.

Mugė „Mioriento 2005 - Studi­ jos-Darbas -įmonė“ skirta infor­ muoti Italijos jaunimą apie įvairias studijų galimybes tiek Italijos, tiek užsienio universitetuose ir padėti jiems susiorientuoti ieškant ge­ resnio profesinio pasirinkimo ir galimybių įsidarbinti ar kurti savo verslą ir vietinėje, ir tarptautinėje rinkoje. Renginyje dalyvavo 19 universitetų, taip pat įvairių įmo­ nių konsorciumai, asociacijos, valstybinės ir privačios įmonės bei nepelno siekiančios organi­ zacijos. Šį renginį rėmė Europos Sąjunga, Kampanijos regionas ir Italijos vyriausybė, besirūpinanti regionų jaunimo ateitimi.

Mugėje apsilankė keli tūkstan­ čiai studentų bei vidurinių mokyk­ lų baigiamųjų klasių moksleivių. „Mioriento“ vyksta jau trečią kar­ tą, ir šiais metais garbės svečiu buvo pasirinktas Vilniaus univer­ sitetas, kaip vienas garsiausių ir prestižinių Rytų Europos univer-

Sausio 12-14 dienomis Pietų Italijos Kampanijos regiono Salerno provincijos mieste Sapryje vyko tarptautinė mugė „Mioriento 2005 - Studijos - Darbas - Įmonė“.

EB Iffl

Irano Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus J. E. p. Mohammado Mehdi PourMohammadi vadovaujama delegacija prie Orientalistikos centrui dovanotų knygų kolekcijos. V. Naujiko nuotr.

Studijų mugėje Kaune „tirpo" dalomieji VU leidiniai Eglė JAKAITĖ, Studijų direkcijos specialistė Sausio 22 dieną Kaune vyko Aukštųjų mokyklų mugė. Vilniaus universiteto stendą joje buvo gali­ ma rasti pagal gausų būsimų abitu­ rientų būrį: vienoje salės pusėje di­ džiulis rankų miškas siekė leidinio „Kviečia Vilniaus universitetas 2005“. Per pirmas dvi valandas bu­ vo išdalyta beveik visa turėta dalo­ moji medžiaga.

Susirinkusius abiturientus domi­ no viskas: kokius egzaminus reikia laikyti, norint įstoti j Vilniaus univer­ sitetą, kaip sudaromas konkursinis balas, ko moko studijuojant finansų

ir draudimo matematiką, ką bus ga­ lima dirbti baigus bakalauro studijas, kuo geresnis Vilniaus universitetas už Kauno medicinos universitetą ir pan.

Iš daugybės klausimų galima spręs­ ti, kad labiausiai abiturientai domisi Teisės, Ekonomikos, Medicinos bei Matematikos ir informatikos fakulte­ tais.

Vasario 10-12 dienomis Vilniuje „Litexpo“ parodų centre jau trečią kar­ tą vyks tarptautinė aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir kvalifikacijos kė­ limo paroda „Studijos 2005“, kurioje dalyvaus ir Vilniaus universitetas.

Rima Masiulienė ir Edita Kirlytė italams pristatė Vilniaus universitetą ir studijas šioje aukštojoje mokykloje

Apie Vilniaus ir Kauno dvimiestį diskutuota Elektrėnuose

sitetų. Taip mūsų Universitetą pri­ statė Kampanijos regiono žiniasklaida.

Mugės metu vyko įvairūs semi­ narai. Viename jų Rima Masiulie­ nė itališkai pristatė Vilniaus uni­ versitetą ir galimybes studijuoti jame Italijos jaunimui. VU ir jo stendas sulaukė didžiulio susido­ mėjimo, tai buvo matyti ir tiesiogi­ nėje transliacijoje per vietos TV ir radiją. Italus (ir ne tik studentus) labai domino Lietuva - nauja Eu­ ropos Sąjungos šalis. Keista, bet dažnokai italai nustebdavo, kad studijos Vilniaus universitete vyks­

Sausio 18 dieną Elektrėnų sa­ vivaldybėje įvyko pirmoji šiais me­ tais dvimiesčio konferencija „Elek­ trėnai -Vilniaus ir Kauno dvimiesčio centras“.

Jau tapo tradicija, jog dvimiesčio projekto susitikimai vyksta patogiau­ sioje dviem didiesiems miestams vie­ toje - Elektrėnuose, kurie yra vieno­ dai nutolę nuo Vilniaus ir Kauno.

Konferencijoje dalyvavo daug at­ stovų iš Vilniaus, Kauno ir Elektrėnų savivaldybių. Taip pat buvo atvykę mažesnių savivaldybių - Trakų, Kai­ šiadorių ir Širvintų - merai. Dalyvavo Všj „Jaunimo krantas“, Žinių ekono­

ta ne rusų kalba, o lietuvių, ir la­ bai apsidžiaugdavo sužinoję, kad užsieniečiams siūlomi kursai užsienio kalbomis.

Buvo labai malonu pristatyti sa­ vo Universitetą ir Lietuvą draugiš­ kiems ir smalsiems italams. Dvi dienas, kol mieste šurmuliavo mugė, visur mirgėjo mūsų Univer­ siteto lipdukai „East or VVest VU is best", o dėl kelių VU studentiškų kepuraičių italai buvo pasirengę atiduoti viską. Ir moksleiviai, ir mu­ gės dalyviai nuoširdžiai žavėjosi VU suvenyrais, leidiniais ir nuolat buvo apgulę mūsų stendą.

mikos forumo, VU Tarptautinio žinių ekonomikos ir žinių vadybos centro atstovai.

VU Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras nuo šių me­ tų aktyviai prisidės realizuojant dvi­ miesčio projektą žinių ekonomikos kontekste kartu su Vilniaus savival­ dybe bei Žinių ekonomikos forumu.

Taip pat centras jau metus aktyviai bendradarbiauja su „Jaunimo kran­ tu“ rengiant mokslo ir žinių visuome­ nės plėtros galimybių studijas Elek­ trėnuose.

Parengė Justas JASKONIS, TŽEVC

universitas

2005 vasaris

3

vilnensis

t f k kkronika-----------------------------------------------

VU diena Kauno „Santaros" gimnazijoje Sausio 20 dieną Kauno „Santaros“ gimnazijoje vyko Vil­ niaus universiteto diena. Renginio iniciatoriai - Kauno Santaros“ gimnazija, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Kauno humanitariniu fakultetu.

Jurgita KEDERYTĖ „Santaros“ gimnazija-vienin­ telė gimnazija Kauno Šilainių mikrorajone. Šiais metais ji išleis

gausų būrį abiturientų, tad susi­ domėjusių studijomis Vilniaus universitete čia netrūko.

Prieš renginį abiturientams bu­ vo rodomas filmas apie Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą. Audringais plojimais moksleiviai pasitiko VU atstovus: Studijų direkcijos direktorių prof. Gintarą Dikčių, Studijų pro­ gramų ir kokybės skyriaus vyres­ niąją specialistę Kristiną Vanagai­ tę, Kauno humanitarinio fakulteto dekaną doc. dr. Stasį Girdzijaus­ ką, Ekonomikos fakulteto prode-

kaną doc. dr. Joną Martinavičių, Fizikos fakulteto dekaną prof. habil. dr. Jūrą Banį, Teisės fakulteto dekaną doc. dr. Vytautą Nekrošių.

Negavęs teigiamo atsakymo į klausimą „Kas negirdėjo apie Vilniaus universitetą?“, VU Stu­ dijų direkcijos direktorius prof. Gintaras Dikčius trumpai pristatė Vilniaus universitetą bei supažindino susirinkusiuosius su stojimo į VU sąlygomis bei rei­ kalavimais. Siūlomas studijų pro­ gramas aptarė Studijų programų ir kokybės skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Vanagaitė.

Busimieji studentai susidomėję klausėsi Kauno humanitarinio, Ekonomikos, Teisės ir Fizikos fa­ kultetų dekanų pasakojimų apie jų rengiamus specialistus, apie karjeros galimybes.

Labiausiai būsimuosius stu­ dentus domino, kokius egzami­ nus jie turėtų išlaikyti, kad galėtų studijuoti vieną ar kitą studijų pro­ gramą, kaip bus skaičiuojami sto­ jamieji balai, ypač kaip bus verti­ nami valstybiniai ir mokykliniai egzaminai: kas bus, jei stojanty­ sis nebus išlaikęs reikalingo vals­ tybinio egzamino ir pan.

Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje - 3 nauji skyriai

VU studentai diplomus gauna ir žiemą Sausio 28 dieną Vilniaus universiteto baigimo diplomai įteikti Komunikacijos fakulteto bakalaurams ir magistrams bei Chemijos fakulteto specialiųjų profesinių studijų kultūros vertybių konservavimo ketvirtosios laidos absolventams. Komu­ nikacijos fakulteto leidybos ir informaci­ Diplomus gavo busimieji kultūros vertybių konservatoriai jos centrų vadybos magistrantūros pro­ gramų trukmė - pusantrų metų, todėl diplomai įteikiami jau dabar - žiemą. Šiais metais diplomus gavo ir eksternu baigę 5 žurnalistikos bakalaurai ir viena ma­ gistrante. Pusantrų metų trukmės studi­ jas baigė ir paskutiniai 11 Chemijos fa­ kulteto studentų. „Kad ir kur būtumėt, jauskitės VU ben­ druomenės nariais. Aplankykite savo Universitetą atėjus prisiminimo, džiaugs­ mo ar liūdesio valandai. Saviškiams du­ rys visada atviros. Universitetas jus pa­ lydi, bet neatsisveikina“, - absolventams palinkėjo Komunikacijos fakulteto deka­ nas prof. Domas Kaunas.

„U. V.“ inform.

Gausus KomF magistrantų ir eksternu baigusių bakalaurų būrys

Atlyginimai šiais metais smarkiai nepadidės

Administracijos reikalų prorekto­ rius dr. A. Pikturna. V Naujiko nuotr.

t. y. kamieniniai padaliniai lėšas gauna viena suma visoms išlai­ doms (darbo užmokesčiams ir soc. draudimo įmokoms, knygoms pirkti, studijoms reikalingoms medžia­ goms, ryšio paslaugoms ir kt.).

Toliau vyksta tiek Centrinės ad­ ministracijos, tiek kamieninių pada­ linių administracijų reforma: tikslina­ mi pareigybių etatų sąrašai, pareigybių funkcijos. Deja, kol kas Valstybės nenumatyta didinti atlygi­ nimus dėl artėjančio euro įvedimo.

Atlyginimai gali būti didinami tik Uni­ versiteto Senato patvirtintų „VU dar­ buotojų darbo apmokėjimo nuosta­ tų“ numatyta tvarka naudojant padalinių turimas lėšas.

džeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų instituci­ joms metodiką“ (2004 11 11, nuta­ rimo Nr. 1272), atsižvelgiant tik į vals­ tybės finansuojamų studentų skaičių. Visą studijų kainą mokan­ čių studentų mokymo proceso kaš­ tai turėtų būti dengiami tik fakultetų (institutų) specialiosios programos lėšomis. Vadinasi, keičiasi padali­ nių gaunamų lėšų srautai, kyla ir šo­ kių tokių administravimo problemų,

Vyriausybė papildė nutarimą „Dėl biudžetinių įstaigų ir or­ ganizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobuli­ nimo“ ir sudarė galimybes ne studijų institucijų darbuoto­ jams, kurie nėra mokslinin­ kai ar dėstytojai, bet jų dar­ bas susijęs su akademine ir moksline veikla, atlyginimus padidinti 30 procentų. Ar šis nutarimas bus taikomas mū­

Į „U. V.“ vyr. redaktorės Lianos BINKAUSKIENĖS klausimus atsako VU Admi­ nistracijos reikalų prorekto­ rius dr. Aleksas PIKTURNA Kaip gyvensime šiais me­ tais? Ar dėl artėjančio euro įvedimo kils algos?

Gyvenimas nebus lengvas dėl kelių priežasčių. Pirma, 2005 metų finansavimas (be stipendijų studen­ tams, doktorantams ir rezidentams) didėja tik 10 procentų, t. y. tiek, kiek buvo padidinti atlyginimai 2004 me­ tais. Antra, keičiame lėšų skyrimo kamieniniams padaliniams tvarką: siūlome sumažinti atskaitymus į spe­ cialiosios programos Bendrąjį rai­ dos fondą - BRF (anksčiau jį vadi­ nome Centralizuotu fondu), nuo studentų įmokų už nuosekliąsias studijas ir nenuosekliųjų studijų pro­ gramas atskaityti 35 procentus gau­ namų pajamų, visiškai neatskaityti nuo įmonininkų, mokančių 500 Lt įmoką. Valstybės biudžeto asigna­ vimus kamieniniams padaliniams siūloma perskirstyti pagal LR Vyriau­ sybės patvirtintą „LR Valstybės biu-

Studijomis VU domisi gausus būrys Kauno „Santaros“ gimnazijos abiturientų

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje sau­ sio 4 dieną atidaryti trys nauji skyriai - Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, Nudegimų poskyris Traumatologijos skyriuje ir Akių ligų skyrius. Akių ligų skyrius ir jau anksčiau atida­ rytas Ausų, nosies ir gerklės ligų skyrius Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje yra įsteigti įgyvendinant Vilniaus miesto ligoninių pertvarkymo planą ir perkeliant juos iš reorganizuojamos Misio­ nierių ligoninės. Respublikinė Vilniaus universitetinė vaikų ligoni­ nė yra didžiausia Lietuvoje vaikų ligoninė.

Pagal inf. agentūrų pranešimus

17EVC rengs Vilniaus e-miesto strategijg „E-miestas visiems" VU Tarptautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras sausio pradžioje pasirašė sutartį su Vš) „Saulėtekio slėnis“ dėl ilgalaikės Vilniaus e-miesto strategijos „E-miestas visiems“ rengimo darbų.

Centras atliks Baltijos-Škandinavijos regiono sostinių e-miestų analizę, apibendrins iki šiol įgyvendintų e-piojektų Vilniaus mieste rezultatus, ištirs mokslo institucijų įtaką bei finansavimo galimybes e-miesto projektams.

Strategijoje atsispindės aplinkinių sostinių patirtis kuriant e-miestą bei e-paslaugos, kurios yra labiausiai aktualios miestiečiams ir turės atsirasti artimiausiu metu Vilniaus mieste.

Strategijos rengimo konkursą praėjusiais metais laimėjo prie Vilniaus universiteto įsteigta Všj „Saulėtekio slėnis". Padedant verslo, akademiniams, valstybės institucijų partneriams ir ekspertams strategiją ketinama parengti iki vasaros pradžios.

Parengė Justas JASKONIS

sų Universitete, ar tai pajus darbuotojai?

Taip, pagal minėto nutarimo pa­ taisas atlyginimai gali būti didinami iki 30 proc. Deja, papildomų asig­ navimų tam Valstybė neskyrė. Šiuo metu ruošiama tvarka, kaip minėto nutarimo pataisa galėtų būti taiko­ ma Vilniaus universitete. Bandysi­ me ieškoti rezervų, kaip bent 10-15 procentų padidinti centrinės admi­ nistracijos darbuotojų atlyginimus.

Tą patį rekomenduosime daryti ir ka­ mieniniams padaliniams.

Visiems, ypač Centrinių rūmų darbuotojams aktualus klau­ simas - darbuotojų pažymė­ jimai ir jų taikymo tvarka. Ka­ da ji bus patvirtinta, kaip reikės naudoti pažymėjimus?

Kodėl tokia kontrolės siste­ ma pradedama taikyti būtent Centriniuose rūmuose? Ar buvimas darbo vietoje pagal pažymėjimo užregistravimo laiką atsilieps atlyginimams?

Pagal LR Vyriausybės specialų nutarimą Vilniaus universitetas kiek­ vienam savo darbuotojui privalo iš­ duoti nustatytos formos darbuotojo pažymėjimą. Šiuo metu mūsų dar­ buotojų pažymėjimai turi specialų brūkšninį kodą, kuris atpažįsta as­ menį. Pasinaudodami tuo ir nutarė­

me įvesti darbuotojo buvimo darbo vietoje laiko registravimą informa­ cinių technologijų pagalba. Kompiu­ terinė programa pateiks informaci­ ją apie darbuotojo buvimo laiką darbo vietoje kiekvieną dieną, sa­ vaitę, mėnesį, metus ar kitą norimą laikotarpį. Jeigu darbuotojas at­ vyksta j darbo vietą vėliau nustaty­ tos darbo laiko pradžios arba iš­ vyksta anksčiau nustatytos darbo laiko pabaigos, apie tai privalo būti informuotas (turi būti suderinta) tie­ sioginis viršininkas. Baigiamos ruoš­ ti atvykimo ir išvykimo iš darbo re­ gistravimosi taisyklės. Manau, kad visiškai tą sistemą įdiegsime per va­ sario mėnesį. Suprantama, jeigu sis­ tema fiksuos darbo drausmės pa­ žeidimus, turėsime j juos reaguoti.

Kita labai svarbi šios sistemos funkcija būtų kitų Universiteto ben­ drijos narių (ne centrinės administ­ racijos darbuotojų) leidimo patekti į Centrinių rūmų ansamblį po 17 vai. sistemos sukūrimas. Tačiau čia jau sudėtingesnis uždavinys. Jam iš­ spręsti reikės daugiau laiko.

Sistemą ir pradėjome diegti Cen­ trinių rūmų ansamblyje tam, kad iš­ spręstume antrąją problemą - dėl lankytojų srautų reguliavimo po 17 vai.

4

universitas

-------------------

2005 vasaris

vilnensis

atmoksiąs

Lietuvių mokslininkų straipsnis žurnale „Science" Šių metų sausio 21 dienos žurnale „Science" pasirodė straipsnis, kuriame pasakojama apie nustatytų sudėtingų fotosintezės savireguliacijos mechanizmų. Šį darbų pa­ skelbė bendra Kalifornijos universiteto bei Lorenco nacio­ nalinės laboratorijos (Lawrence Berkeley Laboratory) Ber­ klyje mokslininkų grupė, kurioje yra ir du lietuviai. Tai dak­ taras Donatas Zigmantas, šiuo metu dirbantis Berklyje, VU auklėtinis, ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros vedėjas bei Fizikos instituto Vilniuje laboratorijos vedėjas profesorius Leonas Valkūnas, 2004 metais dirbęs Berklyje pagal Fulbraito (Fulbright) programų. „Augalų lapuose veikiant švie­ sai vyksta fotosintezė - sudėtin­ ga fotocheminė reakcija, kurios metu iš ore esančio anglies dvi­ deginio ir absorbuoto augaluose vandens sintetinami angliavan­ deniai. Pastarieji ir yra „statybinė“ medžiaga, leidžianti augalams augti. Kaip šalutinis šios reakci­ jos produktas išskiria deguonis.

Taigi fotosintezės dėka ir turime deguonį atmosferoje bei visas energetines atsargas, gautas iš Saulės spinduliavimo. Ši reakcija vyksta tam tikruose pigmentų tu­ rinčiuose baltymų kompleksuose.

Pagrindiniai pigmentai, dalyvau­ jantys fotosintezės reakcijose chlorofilo molekulės. Reikia pa­

stebėti, jog deguonis yra labai stiprus oksidatorius, ardantis pa­ čią terpę, kurioje vyksta fotosin­ tezės reakcija. Šio neigiamo de­ guonies poveikio (oksidacijos) rezultatas - chlorofilo molekulės irimas. Taigi juo daugiau šviesos, tuo spartesnis fotosintezės vyks­ mas ir tuo daugiau išskiriama de­ guonies. Kaip buvo pastebėta dar prieš keletą dešimtmečių, auga­ lai turi tam tikrą apsisaugojimo mechanizmą, kuris leidžia jiems optimizuoti fotosintezės reakcijos spartą. Esant dideliam apšviestu­ mui, augaluose įsijungia tam tik­ ras savireguliacijos mechaniz­ mas, mažinantis deguonies gamybos kiekį ir jo išskyrimą. Ka-

Žurnalo „Science“, kuriame pub­ likuotas mūsų mokslininkų straips ­ nis, viršelis dangi pati fotosintezę vykdanti sis­ temos struktūra yra sudėtinga, iki šiol šis reakcijos savireguliavimo mechanizmas taip ir nebuvo nu­ statytas, nors ir nemažos pastan­ gos buvo tam skiriamos“, - pasa­ koja prof. habil. dr. Leonas Valkūnas.

Profesorius Leonas Valkūnas yra gerai žinomas specialistas, jau kelis dešimtmečius savo vadovau­ jamose mokslinėse grupėse Vil­ niaus universitete ir Fizikos Insti­ tute nagrinėjantis fotosintezės

Prof. Leonas Valkūnas ir dr. Do­ natas Zigmantas prie bibliotekos Berklyje pirminius (fizikinius) vyksmus, to­ kius kaip šviesos sugertį, energi­ jos pernašą, krūvininkų atskyrimą fotosintetinėse struktūrose. Jo mo­ nografija, parašyta kartu su dviem Olandijos kolegomis ir atspausdin­ ta 2000 metais, yra visuotinai pri­ pažinta ir plačiai naudojama šios srities mokslininkų. Kadangi prieš

Busimiems kompiuterinių tinklų specialistams kasmetės stipendijos

„Cisco akademijos“ kuratorius doc. F. Kuliešius ir stipendiatas Gediminas Griškevičius

Tarptautinės duomenų perdavi­ mo bei informacijos apsaugos sprendimų bendrovės „Santa Monica Netvvorks“ atstovai 2004 m. gruodžio pabaigoje įteikė stipendi­ jas gabiausiems Vilniaus universi­ teto „Cisco akademijos“ (Cisco Netvvorking Academy) studentams. „Santa Monica Networks“ gene­ ralinio direktoriaus Kęstučio Lipnicko teigimu, 1000 litų vardinės stipendijos atiteko trims vertingiausius darbus konkursui pateikusiems akademijos studentams - Matema­ tikos ir informatikos fakultete studi­ juojantiems Anai Voilo ir Andrejui Ruckijui bei Fizikos fakulteto studen­ tui Gediminui Griškevičiui.

Per tris semestrus trunkančias

„Cisco akademijos“ paskaitas Vil­ niaus universiteto Fizikos bei Mate­ matikos ir informatikos fakultetų stu­ dentai teoriškai bei praktiškai susipažįsta su kompiuterinių tinklų įranga bei profesionaliu jos taikymu. „Santa Monica Netvvorks“ stipen­ dijos įteiktos jau trečią kartą. Aka­ demijos studentai į jas pretenduoja pateikdami konkursui darbus, ku­ riuos vertina „Santa Monica Net­ vvorks“ ir Universiteto atstovai.

Jau ketvirtąją studentų laidą ug­ dančios „Cisco akademijos" kura­ toriaus Fizikos fakulteto docento Felikso Kuliešiaus teigimu, aktyvus privačių bendrovių bendradarbia­ vimas su Universitetu leidžia stu­ dentams įvertinti būsimos specia­ lybės specifiką bei įgyti praktinių įgūdžių.

keletą metų Berklyje buvo atras­ tas specialus baltymas, kuris yra tiesiogiai susijęs su fotosin­ tezės savireguliacija, vienas iš prof. L. Valkūno projektų vyks­ tant į Berklį pagal Fulbraito pro­ gramą ir buvo skirtas fotosinte­ zės savireguliavimo mechanizmo tyrimams. Remiantis turimais eks­ perimentiniais duomenimis buvo iškelta idėja, jog šis vyksmas tu­ rėtų būti sietinas su chlorofilo ir kito pigmento - zeaksantino kompleksu. Šiai idėjai patikrinti buvo ruošiami mutantai su to nau­ jai atrasto specialaus baltymo bei zeaksantino pigmentų trūkumu bei pertekliumi, atliekami su šio­ mis sistemomis sudėtingi spektroskopiniai eksperimentai. Visi šie kryptingi tyrimai patvirtino hi­ potezę, jog fotosintezės saviregu­ liacija yra išties tiesiogiai susiju­ si su chlorofilo ir zeaksantino kompleksu, o būtent sužadinimas yra gesinamas šiuo kompleksu, susidarant šiame komplekse at­ kirtų krūvių būsenai. Norint iki ga­ lo suprasti eksperimentinių duo­ menų visumą, taip pat teko suformuluoti dinaminius mode­ lius bei atlikti reikiamus modeli­ nius skaičiavimus, kuriuos ir vyk­ dė prof. L. Valkūnas. Visi šie tyrimai leido vienareikšmiai nu­ statyti fotosintezės savireguliaci­ jos veikimo mechanizmą. Šis re­

zultatas taip pat atskleidžia plačiais perspektyvas plėtojant ty­ rimus, susijusius su dirbtinės fo­ tosintezės programa.

„Nuolatinis bendradarbiavimas su „Cisco akademija“ duoda prak­ tinių rezultatų tiek mūsų bendrovei, tiek ir visai Lietuvos IT specialistų bendruomene1. „Santa Monica Net­ vvorks“ šiuo metu dirba du Akade­ mijos absolventai, dar kelios dešim­ tys jų kasmet papildo tvirtus žinių apie duomenų perdavimo tinklų pa­ grindus turinčių specialistų gretas“, -teigė K. Lipnickas.

Pabrėždama nuoseklaus ir nuo4 latinio mokymosi svarbą, „Santa Mo­ nica Netvvorks“ kasmet penkiems geriausiems „Cisco akademijos" absolventams sumoka baigiamojo egzamino mokestį. Išlaikę egzaminą, studentai gauna oficialius sertifika­ tus, įrodančius jų gebėjimus naudoti kompanijos „Cisco" kompiuterinę įranga diegiant saugius tinklus.

* >kaiumnai---------------------------------------------------------------Aurelija MARTINKUTĖ

Fizikai žada įsteigti Nobelio premiją fakulteto studentui

KONKURSAS

Šiais metais Fizikos fakulteto Alumnų draugija sieks ne tik skleisti

informaciją apie savo veiklą ir save, didinti savo draugijos narių skai­ čių, bet ir aktyviai dalyvauti VU Karjeros dienose bei atvirų durų rengi­ niuose, teikti specializuotą pagalbą studijoms ir nelikti nuošalėje tobu­ linant studijų programas.

2004 m. kovo 31 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete susirinkę profesoriai, docentai, direktoriai, studentai, kuriuos vienija FIZIKA (se­ nas fizikų posakis - „fiziku ne tampama, juo - gimstama“), įsteigė VU FF Alumnų draugiją. Per praėjusius metus mažais, bet tvirtais žings­ neliais draugija pajudėjo prie pagrindinio savo tikslo - fizikų bendruo­ menės sukūrimo.

Alumnų draugijos valdyba, kurią sudaro septyni nariai, renkasi kartą per mėnesį. Jau yra pakoreguoti ir patvirtinti draugijos nuosta­ tai, priimtos veiklos gairės bei sudarytas 2005 metų veiklos planas.

Fizikai numatė įsteigti Nobelio premiją fakulteto absolventui. Ši draugija įkurta visiems fizikams ir kiekvienam prijaučiančiam šiai

mokslų motinai. VU Fizikos fakulteto interneto svetainėje (www.ff.vu.lt) rasite daugiau informacijos. Jei norite prisidėti prie šios bendruomenės ar turite klausimų, rašykite mums elektroniniu paštu aurelija@sodra.lt.

Skelbiamas

stipendijai gauti Fizikos fakulteto studentams skelbiamas konkursas Ekonofizikos stipendijai gauti. Stipendiją skiria VU Fizikos fakulteto Alumnų draugijos nario Alvydo Žabolio kompanija „Žabolis ir partneriai".

500 Lt stipendija kas mėnesį nuo 2005 rugsėjo 1 d. bus mokama visus 2005/2006 mokslo metus.

Norinčiuosius dalyvauti konkurse prašome siųsti savo gyvenimo aprašymą (CV) bei visų sesijų rezultatus ei. p. adresu kestutis.staliunas@ff.vu.lt

iki 2005 m. kovo 1 d.

Fizikos fakulteto auklėtiniai, susibūrę į Alumnų draugiją, žada aktyviai veikti. L. Vaitkutės nuotr.

universitas

2005 vasaris

5

vilnensis

taajubiliejai Žymiausias šių dienų lituanistas Zigmas Zinkevičius gimė 1925 m. sausio 4 d. Juodausių vienkiemyje, netoli Ukmergės miesto, ant Šven­ tosios kranto. Baigęs Ukmergės Lie­ tuvos Respublikos Prezidento An­ tano Smetonos gimnaziją, 1945 m. atvyko į Vilnių ir buvo priimtas j Vil­ niaus universiteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Baigęs Uni­ versitetą su pasisekimu ėmėsi skai­ tyti lietuvių kalbos istorinę gramati­ ką, dialektologiją-dalykus, kuriems pasirengė savarankiškai, kurių nie­ kas jam nebuvo dėstęs.

1955 m. Zinkevičius apgynė filo­ logijos mokslų kandidato (dabarti­ ne terminologija - daktaro) diserta­ ciją „Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai“, kiek vėliau paskelbtą lietuvių ir rusų kalbomis. 1967 m. už brandų moks­ lo veikalą „Lietuvių dialektologija“ (Vilnius, 1966) jam suteikiamas fi­ lologijos mokslų daktaro (dabar sa­ kytume -habilituoto daktaro) laips­ nis, o po metų - ir Lietuvos valstybinė premija. 1969 m. tampa profesoriumi, 1990 m. - Lietuvos MA, o 1991 m. - Lietuvių katalikų MA nariu.

Ilgiausiai Jubiliatas dirbo Vilniaus universitete-44 metus (iki 1994 m.). Čia ne tik dėstė, bet ir administrato­ riaus duonos ragavo: 1956-1968 m. buvo Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1973-1988 m. - Lie­ tuvių kalbos, o 1988-1991 m. - Bal­ tų filologijos katedros vedėjas. Al­ girdas Sabaliauskas, žymiausias lietuvių kalbotyros istorikas, beje, klausęs pirmųjų Zinkevičiaus skai­ tomų kursų, yra prasitaręs, kad su Jubiliato „pedagoginio darbo pra­ džia yra sietinas ir pokario lietuvių kalbotyros pakilimas“. Pokarinės ir vėlesnės lituanistikos keliai ir kryžkeliai plačiai aprašyti mokslininko autobiografinėje knygoje „Prie litu­ anistikos židinio“ (1999).

Trumpai (1995-1996 m.) Zinke­ vičius buvo Lietuvių kalbos instituto

Akademikui Zigmui Zinkevičiui - 80 Prof. Bonifacas STUNDŽIA Žymus mokslininkas, kalbi­ ninkas, baltistas, lietuvių kalbos istorikas, ilgametis Vilniaus universiteto profe­ sorius, akademikas Zigmas Zinkevičius šių metų pra­ džioje šventė garbingą 80mečio jubiliejų. Ta proga Lietuvos mokslų akademi­ jos konferencijų salėje sau­ sio 4 d. vyko jau tradiciniais tapę Akademiniai skaity­ mai, kuriuose jubiliatas skaitė pranešimą „Iš studijų apie krikščionybės ištakas Lietuvoje: Rytų apeigų krikščionybė“. Sausio 5 d. gausus būrys akademiko Zigmo Zinkevičiaus kolegų, artimųjų, bendraminčių, gerbėjų susirinko į jubiliatui skirtos parodos Vilniaus uni­ versiteto bibliotekos Baltojo­ je salėje atidarymą. Vil­ niaus universiteto bibliote­ kos Rankraščių skyriaus parengta paroda bibliote­ kos Baltojoje salėje veiks iki vasario 16 d.

direktoriumi, o 1996-1998 m. - Lie­ tuvos švietimo ir mokslo ministru.

Iškiliausias Zigmo Zinkevičiaus darbas yra kapitalinė šešių tomų „Lietuvių kalbos istorija“ su rodyk­ lėmis ir bibliografija (1984-1995), apdovanota Lietuvos Respublikos mokslo premija (1996 ir 1998 me­ tais išleistas sutrumpintas šio veikalo variantas anglų kalba). Tokios ap­ imties kalbos ir tautos istorijos pa-

Vilniaus universitete Zigmas Zinkevičius dirbo net 44 metus. Jubiliatas su žmona Regina - nepamainoma savo pagalbininke.

V. Naujiko nuotr. norama gali didžiuotis reta tauta. Ke­ lia nuostabą ir pasigėrėjimą mokslininkopasiryžimas išgvildenti itin pla­ čią ir sudėtingą temą, kurios paprastai imasi būrys tyrėjų. Su fun­ damentalia kalbos istorija Zinkevi­ čius įėjo ne tik į Lietuvos, bet ir pa­ saulio kalbotyros istoriją.

Jubiliatas turbūt labiau nei kas kitas buvo pasirengęs tokiam kapi­ taliniam darbui. Be minėto stam­ baus dialektologijos veikalo, knygos apie įvardžiuotinių būdvardžių isto­ riją, jis yra parašęs ir dviejų tomų „Lietuvių kalbos istorinę gramatiką“ (1980-1981), knygą „Lietuvių antroponimika“ (1977), kurioje išnagri­ nėjo lietuviškų pavardžių lenkinimo procesą; ištyrė ne vieno senųjų raš­ tų autoriaus kalbą, kruopščiai pa­ rengė ir išleido Kazimiero Būgos „Rinktinius raštus“ (3 tomai ir rodyk­ lės, 1958-1962).

Z. Zinkevičius, be abejonės, yra produktyviausias ir daugiausia ci­

tuojamas pokario lietuvių kalbinin­ kas, iki šių dienų labai intensyviai ir nuosekliai dirbantis mokslo darbą.

Neseniai Lietuvių katalikų MA išlei­ do jo „Rinktinių raštų“ 4 tomus (2002-2004), kur sudėti svarbesni mokslininko straipsniai. Pastarąjį de­ šimtmetį įsitraukta į lietuviškų pote­ rių kilmės tyrimą. Rezultatas-moks­ linė studija „Lietuvių poteriai" (2000).

Būdamas lietuvių kalbos istori­ kas, Z. Zinkevičius puikiai išmano ir Lietuvos bei lietuvių tautos istoriją.

Kalbinius ir etninius pokyčius, vy­ kusius rytinėse Lietuvos žemėse, jis aptarė knygoje „Rytų Lietuva praei­ tyje ir dabar“ (1993; 1996 m. išvers­ ta į rusų kalbą). Pernai Lietuvių ka­ talikų MA išleido mokslininko knygą „Istorijos iškraipymai“, kurioje su publicisto aistra keliamos Lietuvos istorijos falsifikacijos po Nepriklau­ somybės atkūrimo. Šie veikalai pa­ rašyti populiariai, juos skaito ne tik mokslo, bet ir platesnė visuomenė.

Tokių darbų, taip pat ir skirtų aukšta­ jai bei vidurinei mokyklai, Jubiliatas yra išleidęs gana daug - vien juos surašyti būtų nemenkas užsiėmi­ mas. Lygiai nelengva būtų išvardyti lituanistikos sritis, kuriose reiškėsi ir reiškiasi mokslininkas; problemas, kurias jis gvildeno ir gvildena; moki­ nius, kuriuos išleido į gyvenimą. Ko gera, beveik visais lietuvių kalbos klausimais Jubiliatas bus taręs sa­ vo žodį, daugeliui pasaulio lituanis­ tų ir baltistų bent netiesiogiai pada­ ręs didesnę ar mažesnę įtaką.

Nė kiek neperdėsiu pasakęs, kad Z. Zinkevičius yra gyva lituanistikos enciklopedija, paprastas ir visiems prieinamas žmogus - su juo galima konsultuotis ir mokslininkui, ir stu­ dentui, ir mokinukui. Ir visais klausi­ mais. Visada galima gauti retesnę knygą ar straipsnį iš jo unikalios ir nuostabiai sutvarkytos bibliotekos, kurios straipsnių atspaudų katalo­ gą (1625 pozicijos!) sudarė vaikai­ tis Mindaugas, taip pat pasukęs litu­ anisto keliu. Lituanistė yra ir žmona Regina - nepamainoma Jubiliato pagalbininkė.

Už nuopelnus Lietuvos mokslui Zigmui Zinkevičiui 1995 m. buvo įteiktas Didžiojo Lietuvos Kunigaikš­ čio Gedimino III laipsnio ordinas, o VDU 1994 m. jam suteikė garbės daktaro vardą. Jubiliatas yra plačiai pripažintas tarptautiniu mastu: Šve­ dijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos narys (1982), Norvegijos MA narys (1991), Latvi­ jos MA užsienio narys (1995), Latvi­ jos universiteto garbės daktaras (1991), tarptautinės Herderio premi­ jos laureatas (1994).

Netrukus turėtų pasirodyti kelios naujos Jubiliato knygos. Jų nekan­ triai laukia tūkstančiai Profesoriaus studentų, mokinių, kolegų Lietuvo­ je ir kitose pasaulio šalyse.

mtema-----Ona MACKONYTĖ Aukštosios mokyklos, gavu­ sios ES paramų, gali gerinti sqlygas mokslo bei žmogiš­ kųjų išteklių plėtrai ir taip prisidėti prie šalies gerovės augimo. Toks abstraktus struktūrinių fondų reikalingu­ mo aukštosioms mokykloms apibūdinimas gali atrodyti labai patraukliai: universite­ tai parengia projektus, gau­ na pinigų ir tuos projektus įgyvendina. Iš tikrųjų tiek ren­ giant projektus, tiek laukiant ES paramos aukštųjų mokyk­ lų laukia konkurencija, nere­ tai pinigai gaunami ne vien atviro konkurso būdu.

Kam skiriamas dėmesys Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos (ES) regioninės politikos įgyvendinimo instrumentai. ES re­ gioninė politika siekia nuosekliai mažinti regionų socialinius ir eko­ nominius skirtumus ir skatinti toly­ gią visos ES raidą (Lietuva šiame kontekste yra suprantama kaip vie­ nas regionas). Tas pasakytina apie visas gyvenimo sritis, įskaitant ir mokslą. Anot VU Strateginės plėt­ ros skyriaus vedėjo Algimanto Li­ pinaičio, paprastai kalbant, struk-

Kova už ES pinigus tarp universitetų kaip jq laimėti? tūriniai fondai - tai ES parama, su­ sitarta forma ir sutartomis sąlygo­ mis teikiama įvairioms institucijoms tam, kad būtų plėtojamos tam tik­ ros sritys. Jų sąrašas yra ilgas. Pa­ ramos skyrimo procedūra yra to­ kia: paraiškų rengimas, pateikimas ir galiausiai paramos gavimas. Pra­ ėjusieji metai buvo pasirengimo gauti paramą metai. Pernai VU pre­ tendavo į paramą pagal vadinamą­ sias šešias priemones: • darbo rinkos, švietimo, pro­ fesinio rengimo, mokslo ir studijų, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra; • darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas; • socialinės atskirties preven­ cija ir socialinė integracija; • mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtra; • žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; • informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra.

Konkursai ar draugystė?

Vilniaus universiteto padaliniai pateikė trylika paraiškų, iš kurių

paramą jau gaus šešios. Kiti pro­ jektai dar yra svarstomi. Rezulta­ tas yra geras (būsimos paramos dydis siekia per 4 milijonus litų), tačiau nuolat yra eskaluojama, jog VU yra praradęs pozicijas, lygi­ nant su Kauno technologijos uni­ versitetu (KTU). Pasak Strategi­ nės plėtros reikalų prorektoriaus profesoriaus Juozo Rimanto La­ zutkos, KTU turi kelis projektus, kurie yra vadinami „nacionalinės reikšmės“ projektais, tačiau lėšos jiems buvo skiriamos be jokio konkurso, uždaru būdu. „Tai gali­ ma vadinti protekcionistiniu me­ chanizmu. Pernai gegužės mėne­ sį buvęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius pasirašė įsakymą, pagal kurį „gru­ pei draugų“ išskirstė lėšas. Toks skirstymas prieštarauja pačiai struktūrinių fondų ideologijai. Ta­ čiau, matyt, visi skrupulai dingsta kartu su dideliais pinigais. Šis įsa­ kymas ilgą laiką nebuvo viešina­ mas ir išaiškėjo tik rugpjūčio mė­ nesį, kai buvo per vėlu ką nors daryti. Kartu su Biochemijos ir Ekologijos institutų direktoriais ra­ šėme paklausimą švietimo ir mokslo ministrui, kodėl taip pa­ skirstytos lėšos. Dokumento ko­ piją gavo ir Premjeras, j tą krei-

Strateginės plėtros reikalų prorek­ torius prof. J. R. Lazutka teigia, jog atviruose konkursuose VU ir pa­ gal pateiktų projektų skaičių, ir pa­ gal rezultatus atrodo žymiai geriau

Strateginės plėtros skyriaus vedė­ jui Algimantui Lipinaičiui nerimą kelia finansavimą gavusių projektų įgyvendinimas

pimąsi net nebuvo atsakyta“, painius ES pinigų gavimo kelius aiškino Strateginės plėtros reika­ lų prorektorius prof. J. R. Lazutka.

jektams" turėtų patikrinti valsty­ bės saugumas arba auditas. Tik tai galėtų išsklaidyti kylančias abejones. Nors negalima vien tik skųstis dėl protekcionizmo. KTU „nacionalinius projektus“ sėkmė lydėjo ir dėl objektyvių dalykų.

Lietuvos Vyriausybė šalies priori­ tetinėmis sritimis įvardijo mecha-

Prioritetinės Lietuvos sritys Anot prorektoriaus J. R. Lazut­ kos, lėšų skyrimo teisėtumą ir skaidrumą „nacionaliniams pro­

Nukelta j p. 12

universitas

6

2005 vasaris

vilnensis

uistudijos Kuo įdomi ši sesija Prieš sesiją Senato komisija pa­ tvirtino vertinimo tvarką. Tikimasi, ji, taip pat nesenai patvirtintas Eti­ kos kodeksas padės išvengti ne­ sklandumų, vis dar pasitaikančių egzaminuojant studentus, paleng­ vins apeliacinių komisijų darbą.

Vienu iš studijų kokybės elemen­ tų laikomas studijų rezultatų įverti­ nimas. Įvertinti studijų rezultatų ko­ kybę iš dalies galima analizuojant egzaminų pažymių pasiskirstymą, tiriant pažymių vidurkių kaitą per studijas, nustatant pažymių statisti­ nius pasiskirstymus, jų dėsnius.

Prieš kelerius metus iš anksto bu­ vo galima prognozuoti, kad fizinių mokslo krypčių fakultetuose egza­ minų pažymių vidurkiai bus gero­ kai mažesni negu humanitarinių ar socialinių. Buvo netgi teigiama, kad vartojamos lyg ir nevienodos vertinimo sistemos. Jau 2004 metų žiemos sesijos pažymiai gerokai skyrėsi nuo ankstesnių metų rezul­ tatų.

Bakalauro studijose išliko nedi­ delis skirtumas tarp gamtamokslių ir humanitarinių bei socialinių mokslų fakultetų rezultatų, tačiau šių metų rezultatai gerokai įdomes­ ni. Pavyzdžiui, Chemijos fakulteto dviejų programų rezultatai: bioche­ mijos programos studentų žinių ir gebėjimų įvertinimų vidurkis 8,55, o to paties fakulteto chemijos pro­ gramos -tik 6,71, taigi galima da­ ryti išvadą, kad biochemijos progra­ moje studijuoja žymiai gabesni studentai, nes abiejose programo­ se dėsto tie patys Chemijos fakul­ teto dėstytojai. Dar didesni skirtu­ mai matomi panagrinėjus pažymių pasiskirstymą kursuose. Šiuo po­

žiūriu labai savitas vaizdas Gam­ tos mokslų fakulteto geologijos pro­ gramos pažymių pasiskirstyme.

Pirmojo kurso studentų pažymių vi­ durkis tik 5,46, tuo tarpu ketvirto kur­ so - net 8,85. Matyt į šią programą įstoja labai prasti studentai (tai pa­ tvirtina ir stojimo konkursas), tačiau vėliau fakulteto dėstytojai išmoko juos studijuoti ir padeda tapti pui­ kiais studentais. Įdomiausia tai, jog ir humanita­ riniuose bei socialiniuose fakulte­ tuose išnyko ankstesnė dvejetainė ar trejetainė vertinimo sistema - da­ bar visuose padaliniuose vertinimo rezultatų pasiskirstymas artėja j te­ oriškai rekomenduojamą - norma­ lųjį (vadinamąjį Gauso skirstinį).

Kaip išlaikėme žiemos egzaminų sesiją Baigėsi eilinė žiemos sesija. Atlikta 170 000 įvertinimų, tiek pat egzaminų ar įskaitų rezultatų dėstytojams ar duomenų bazės operatoriams teko įrašyti elektroninėse laikmenose.

Suprantama, dalis vertinimų bus atlikta ir vėliau - per mėnesį nuo naujojo semestro pradžios. Deja, 3587 studen­ tai neišlaikė sesijos egzaminų - gavo skolas, tarp jų net 477 magistrantai.

Sesijos rezultatus „U. V.“ apibendrina Studijų direktorius prof. Gintaras DIKČIUS.

ninkas yra Istorijos fakultetas - jo magistrantų įvertinimų vidurkis 8,85. Tarp programų pirmauja TŽEVC tarptautinės komunikacijos kursas - 9,66, dosniai pažymius dėstytojai rašė informacijos siste­ mų vadybos magistrantams, jų įvertinimų vidurkis - 9,08. Įdomu, kad tarptautinio verslo progra­ mos, vykdomos KHF, pažymių vi­ durkis tik 8,37, negi kauniečiai prastesni? Kiek „skriaudžiami“ MIF matematikos ir informatikos dėstymo programos magistrantai, jų vidurkis tik 6,57.

Magistrantų studijų vertinimų pažymiai, kaip ir ankstesniais me­ tais, žymiai geresni negu baka­ lauro studijų. Tai dar kartą patvir­ tina, kad nėra beviltiškai negabių studentų, daugelis tik neturi stu­ dijavimo įgūdžių. Jie atsiranda pamažu. Šitai, taip pat dar viena

selekcija stojant j magistrines stu­ dijas suteikia galimybę studijuoti aukštesnės pakopos studijose tik gabiausiems vaikinams ir mergi­ noms, ypač merginoms, nes Uni­ versitete dominuoja gražioji lytis. Šiuo požiūriu vaikinams reikia pa­ sitempti (o gal kreiptis į Lygių ga­ limybių komisiją, jei neišeina ki­ taip?).

Skolininkų laukia nemalonumai Deja, labai daug studentų ne­ sugebėjo įvykdyti egzaminų rei­ kalavimų. Pagrindinėse studijose net 2742 studentai (arba24,4 proc.) turi akademinių įsiskolinimų: po vieną -1979, po du - 723, po tris ir daugiau skolų - net 871 studen­ tai, daugelio pastarųjų laukia la­ bai nemaloni pašalinimo iš Uni­ versiteto procedūra.

Suprantama, gavę prastą įver­ tinimą studentai nepatenkinti, ne paslaptis, kad ir dėstytojai nėra ap­ saugoti nuo klaidų, deja, kartais tikslingų. Tokiais atvejais studen­ tai kreipiasi j padalinių apeliaci­ nes komisijas, kurios nagrinėja dviejų tipų nusiskundimus - dėl netinkamo, jų manymu, įvertinimo ir dėl procedūrinių pažeidimų.

Apeliacinės komisijos, kuriose bū­ tinai yra studentų atstovų, įverti­ nusios apeliaciją gali pakeisti ver­ tinimą ar skirti pakartotinį žinių patikrinimą. Šioje žiemos sesijo­ je gauta 77 studentų apeliacijos: EF - 8 (į 1 atsižvelgta), FilF - 1 (į ją neatsižvelgta), FF - nė vienos, GMF - 2, IF - 4 (nė į vieną neatsi­ žvelgta), KF-2, KHF-3, MIF-4, MF - 7 (j 5 atsižvelgta), TF - 45, TSPMI - nė vienos.

Studijų rezultatai sau­ gomi duomenų bazėje Universitete jau kelerius me­ tus veikia nauja studijų apskaitos duomenų bazė. Šiuo metu gali­ ma tirti studijas Universitete, bet kuriais pjūviais analizuojant kiek-

Biochemijos programos studentų žinių ir gebėjimų įvertinimų vidurkis 8,55, o to paties fakulteto chemijos programos tik 6,71, taigi galima daryti išvadų, kad biochemijos programoje studijuoja žymiai gabesni studentai.

vieno studento duomenis, kurie įrašomi tiek priimant į Universite­ tą, tiek po kiekvienos sesijos ar semestro metu. Pats įrašymo pro­ cesas yra griežtai reglamentuo­ tas, paskirti atsakingi už duome­ nų įvedimą asmenys kiekviename fakultete. Šalia studentų duome­

nų bazėje saugomi ir jais galima naudotis daugybė su studijų pro­ cesu susijusių dalykų: studijų pro­ cesą reglamentuojantys doku­ mentai, studijų programos, dalykų sandai, priėmimo taisyklės ir pan. Šie duomenys visą laiką papildo­ mi, tobulinami.

Visus egzaminų sesijos rezul­ tatus į duomenų bazę įrašo kruopščiosios dekanatų sekreto­ rės, dar ir dar kartą juos tikrina Skaičiavimo centro specialistai.

MIF jau ketvirtą sesiją studijų re­ zultatus patiki įrašyti dalykų dės­ tytojams, matyt, ir kiti fakultetai galėtų pasinaudoti jų patyrimu.

Juk pagrindinis duomenų bazės veikimo principas toks: visi duo­ menys turi būti įvedami ten, kur jie generuojami, kad būtų išven­ giama tarpininkų - papildomo klaidų šaltinio. Reikėtų tik kiek­ vieną dėstytoją įtikinti laikytis griežtų terminų, nes kol kas daž­ nas neskuba įvesti duomenų iki pat sesijos pabaigos. Šiuo tikslu

yra rengiami studijas reglamen­

tuojančių dokumentų paketai, kuriuose bus aprašyti visi studijų eigos elementai.

Naujovės Nuo šios egzaminų sesijos įve­ dama daugiau naujovių. Dabar rezultatų įvedimo terminai griež­ tai apibrėžti Senato sprendimu ne vėliau kaip po penkių dienų po egzamino ar įskaitos. Taip pat reglamentuotas ir konkursinės ei­ lės nustatymo terminas - penkios dienos po egzaminų sesijos nu­ statoma pirminė eilė ir 35 dienos po semestro pradžios - galutinė, atsižvelgiant j įvertinimų rezulta­ tus tų studentų, kuriems sesija bu­ vo atidėta. Tai pareikalaus tiek dėstytojų, tiek administratorių kruopštumo ir atidumo.

Dar didesnio kruopštumo ad­ ministruojant duomenų bazę pa­ reikalaus jau dabar projektuoja­ ma bendroji visų šalies aukštųjų mokyklų duomenų bazė pagal projektą LEMSIS. Juk šie duome­ nų bazės duomenys bus tiesio­ giai nukreipiami j diplomų ir jų priedėlių spausdintuvus.

Apibendrinant žiemos sesijos rezultatus galima teigti, kad ši se­ sija buvo sėkminga daugumai stu­ dentų.

Pirmojo kurso GMF geologijos programos studentų pažy­ mių vidurkis tik 5,46, tuo tarpu ketvirto kurso - net 8,85.

Matyt į šių programų įstoja labai prasti studentai (tai patvirtina ir stojimo konkursas), tačiau vėliau jie išmoksta studijuoti ir tampa puikiais studentais.,

Studijavimo įgūdžiai atsiranda pamažu Magistrantūros studijų vertini­ mai gerokai aukštesni - matyt, taip ir turėtų būti, nes šiose studi­ jose lieka tik geriausieji, praėję „kietą" bakalauro studijų filtrą. Čia vidutinių rezultatų skirstiniai rodo kai kurias anomalijas - kreivių smailės gerokai pasislinkę labai gerų vertinimų link. Šiuo požiūriu

įdomiausias yra MIF rezultatų skirstinys, jame galima įžvelgti dviejų skirstinių sumą. Lyg būtų nemaža grupė labai gerai studi­ juojančių, o kita - silpnų studen­ tų, gal taip yra dėl skirtingo kon­ kurso stojant j MIF programas.

Magistrantūros studijose vėl ma­ žiausią vidutinį vertinamą gavo Chemijos fakultetas - 7,80; MIF 7,60; kitų fakultetų rezultatai žy­ miai geresni - viršija 8: EF - 8,26; FilF-8,39; FilosF-8,65; FF-8,78; GMF - 8,49. Absoliutus rekordi­

■ 1 Kursas B32 K □ 3 K □ 4 K

Tai netipiniai skirstiniai, tačiau juos galima paaiškinti skirtingais studentų gebėjimais. TSPMI, matyt, surenka labai gabius studentus, tai akivaizdžiai matosi šioje lentelėje.

Pažymių skirstiniai leidžia tvirtinti, kad į magistrantūros studijas daugelyje fakultetų atrenkami gabiausieji studen­ tai. Ši lentelė parodo, jog šito negalima tvirtinti apie MIF magistrantus, kaip ir bakalauro studijose, pagal vertini­ mus jie geroka: atsilieka nuo kitų fakultetų.

■ Kauno humanitarinis O Komunikacijos □ Matematikos ir informatikos ū TSPMI

universitas

2005 vasaris

7

vilnensis

iiistudijos--------------------------------------------------------------------------------

□ana binkauskienė Korupcijos tyrimas citskleiclė silpnpsias VU vietas Šie tyrimai atlikti neatsitiktinai.

Maždaug prieš metus spaudoje pasirodė publikacijų, jog aukšto­ siose mokyklose klesti korupcija.

Rektorių konferencija reagavo j šiuos signalus ir užsakė atlikti ty­ rimus. Kaip klasikinis universite­ tas pasirinktas VU, kaip speciali­ zuotas - Kauno medicinos universitetas.

Atliekant tyrimą buvo apklaus­ ti 2003 studentai ir 241 dėstyto­ jas iš Vilniaus universiteto. Tiriant naudotas kvotinės atrankos me­ todas. Iš Vilniaus universiteto ap­ klausti dieninės, vakarinės ir ne­ akivaizdinės studijų formų ir šių studijų pakopų studentai: pagrin­ dinių (bakalauro), antrosios (magistrantūros, specializuotųjų stu­ dijų), trečiosios (rezidentūra, doktorantūra) bei vientisųjų stu­ dijų. Buvo apklausti studentai ir dėstytojai iš visų kamieninių VU padalinių.

Pagal apklausos duomenis, respondentai mano, kad Vilniaus universitete korupcijos mastai yra mažesni nei kitose šalies institu-

cijose. Pagrindinėmis korupcijos Lietuvos aukštosiose mokyklose priežastimis studentai laiko nepa­ kankamą kontrolės sistemą, at­ skaitomybę (15,5 proc.), studen­ tų konkurenciją dėl valstybės finansuojamų vietų (14,1 proc.), studentų nesąžiningumą ir norą lengviau išspręsti problemas (13,8 proc.). Dėstytojai pirmoje vietoje išskiria mažus savo atlygi­ nimus -19,5 proc. Nors dauguma studentų mano, kad neoficialus mokėjimas nepadeda išspręsti iš­ kilusių problemų jų aukštojoje mokykloje (54,7 proc., o tik 25,8 proc. mano, kad padeda), respondentai mini korupcines si­ tuacijas, su kuriomis jiems teko susidurti per studijų laikotarpį.

Tarp šių atsakymų pirmauja eg­ zamino ar įskaitos laikymas (su­ sibūrus grupėje su kitais studen­ tais) -40, 2 proc., vietos gavimas bendrabutyje arba persikėlimas į geresnį kambarį, stojimas į aukš-

Žinių patikrinimo sistemą žadama tobulinti, kad butų užkirstas kelias korupcijai

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyri­ mai“ 2004 metų lapkričio 10-gruodžio 12 dienomis atliko Vilniaus universiteto ir Kauno medicinos universiteto dėsty­ tojų ir studentų tyrimą, kuriuo buvo įvertinta korupcijos situ­ acija šiose aukštosiose mokyklose. Tyrimas atliktas LR Švietimo ministerijos užsakymu. Vasario 3 dieną „Spinter tyrimų“ atstovas Ignas Zokas apibendrino tyrimų rezultatus VU Senato komisijai.

Rektorius akad. B. Juodka teigia, jog VU turi daug priemonių, kaip spręsti korupcijos problemas.

Viena iš jų - Etikos kodeksas. tąją mokyklą. VU studentų teigi­ mu, vidutinis neoficialus mokes­ tis už įstojimą j šią aukštąją mo­ kyklą siekia 1454 litus, įskaitos ar egzamino „kaina“ - 139 litus. Ge­ resnė vieta bendrabutyje „kainuo­ ja“ vidutiniškai 89 litus. Su korup­ cine situacija per studijų laikotarpį susidūrė dauguma vakarinių ir neakivaizdinių studijų formų stu­ dentų. Dauguma apklaustųjų nu­ rodė, jog atsiskaito dovanomis (81 proc.). Tarp dovanų pirmauja alkoholiniai gėrimai (45,8 proc.).

Neoficialiai mokėję respondentai teigia, jog dovanos daugumai pa­ dėjo pasiekti tikslą. Beveik 58 proc. VU studentų mano, kad neoficialių mokėjimų tradiciją įve­ dė patys studentai, o 39 proc. tei­ gė, kad tai vyksta dėstytojų inicia­ tyva. Dėstytojai taip pat mano, jog 80 proc. visų neoficialių mokėji­ mų vyksta studentų iniciatyva ir tik20 proc.-dėstytojų.

„Spinter tyrimų" atstovas Ignas Zokas įvardijo tris VU fakultetus, kuriuose, tyrimų duomenimis, la­ biausiai pasireiškia korupcijos at­ vejai -Teisės, Ekonomikos ir Kau­ no humanitarinis fakultetai.

VU rektorius akad. Benediktas Juodka, „U. V.“ prašymu komen­ tuodamas tyrimų rezultatus, prisi­ pažino, jog šio tyrimo duomenys, jam, vadovui, kelia nerimą, nors situacija VU yra geresnė nei kito­ se aukštosiose mokyklose ir žymiai geresnė nei kitose šalies institucijose. „Opios vietos, kurio­ se pasireiškia korupcija, anot studentų, yra šios: egzaminavi­ mas grupėse, vietos skyrimas bendrabutyje, asmeninis egzami­ navimas, stojimas j aukštąją mo­ kyklą; dėstytojų nuomone - prie­ dų skyrimas prie atlyginimų. Mes, aišku, išanalizuosime šiuos duo­ menis ir bandysime imtis tam tikrų priemonių. Manau, kad šie rezul­ tatai bus įdomūs visai akademinei bendruomenei, jie bus parodyti fa­ kultetų vadovams; tad bet kuriuo atveju reikės reaguoti. Negerai, kad Vilniaus unversitete dedasi to­ kie dalykai“, -teigė rektorius. Anot akad. B. Juodkos, jam ypač sun­ ku įsivaizduoti, kaip studentai dės­ tytojams neša alkoholinius gėri­ mus, bet tyrimas parodė, jog alkoholis - populiariausia atsiskai­ tymo forma. Anot tyrimo duomenų, dėstytojus „imti iš studentų“ ver­ čia maži atlyginimai. Vidutinis pro­

fesoriaus atlyginimas „popieriuje“ - 2600 litų. „Taigi mažas atlygini­ mas negali būti pretekstas imti do­ vanas. Čia yra kiekvieno sąžinės reikalas. Esu įsitikinęs, kad Univer­ sitete turi dirbti švarios sąžinės žmonės, dėstytojas turi būti pavyz­ dys jauniems žmonėms“, - teigė VU rektorius. Į klausimą, ar kas nors j jį yra kreipęsis dėl bandymo reikalauti kyšio ar „papirkti“, rektorius atsa­ kė: „Deja, ne“. Nors dauguma ap­ klaustųjų tvirtina, kad tokiais at­ vejais jie kreiptųsi pirmiausia į aukštosios mokyklos vadovybę, į rektorių per jau trečius jo vado­ vavimo VU metus dar niekas ne­ sikreipė. „Jeigu ateitų ir atskleis­ tų tokį faktą, kad reikalaujama kyšio, tai tikrai reaguočiau“, - sa­ ko akad. B. Juodka. „Mes turime daug priemčnių, kaip spręsti to­ kias problemas. VU pirmasis iš Lietuvos universitetų yra pasitvir­ tinęs Etikos kodeksą. Taigi į tokius atvejus jau galime reaguoti ir įsta­ tymiškai.“ Reikės tobulinti ir eg­ zaminavimo sistemą. Tačiau apie anoniminės telefono linijos įstei­ gimą. kad susidūrę su korupcijos apraiškomis be baimės galėtų apie tai pranešti, kol kas negal­ vojama. „Galima būtų, jei būtume visiškai įklimpę į korupcijos liūną.

O kol kas svarstysime, savo žodį turės tarti katedrų vedėjai ir deka­ nai“, -teigė akad. B. Juodka.

V. Naujiko nuotr.

Diplomo priedėlį gaus šių metų absolventai Kaip „U. V.“ teigė VU Studijų di­ rekcijos vyr. specialistė Rūta Virbickaitė, šiuo metu Vilniaus uni­ versitete yra atliekami diplomo priedėlio blankų formų registravi­ mo darbai bei tvarkoma duomenų bazė, kurioje bus visa diplomo prie­ dėliui reikalinga informacija.

Diplomo priedėlis susideda iš 8 skyrių, kuriuose aprašoma stu­ dijų, kurių diplomo savininkas sie­ kė ir kurias sėkmingai baigė, es­ mė, lygmuo ir turinys: 1) informacija apie diplomo sa­ vininką (vardas, pavardė, as­ mens kodas, gimimo data); 2) informacija apie kvalifikaci­ nį laipsnį ir (arba) profesinę kvalifikaciją (diplomo pava­ dinimas, kvalifikacija, studi­ jų kryptis, studijų programos pavadinimas, kvalifikacinį laipsnį suteikusios instituci­ jos pavadinimas ir tipas, dėstomoji kalba); 3) informacija apie kvalifikaci­ jos lygmenį (studijų rūšis, pakopa, studijų programos tipas, apimtis ir trukmė, pri­ ėmimo reikalavimai); 4) informacija apie studijų pro­ gramos turinį ir pasiektus rezultatus (studijų forma,

Diplomo priedą artimoje ateityje pakeisianfį dokumentą - diplomo priedėlį - jau šių metų birželį kartu su diplomu gaus Vilniaus universiteto absolventai. Tačiau ne visi, o tik jo pageidaujantys. Asmenys, baigę studijas anksčiau nei 2005 metais, diplomo priedėlio negalės gauti.

5)

6) 7) 8)

programos reikalavimai: tikslai ir formuojamos kom­ petencijos bei kreditai, išlai­ kyti egzaminai ir įskaitos, vertinimo skalė ir pažymių pasiskirstymas, diplomo klasifikacija); informacija apie diplomo teikiamas galimybes (gali­ mybė toliau studijuoti bei užsiimti profesine veikla); papildoma informacija (jei yra); priedėlio patvirtinimas; informacija apie LR aukšto­ jo mokslo sistemą.

Norintys gauti diplomo priedė­ lį turės kreiptis j savo fakultetą (akademinį padalinį). Detaliau studentus šiuo aktualiu klausimu Studijų direkcija žada informuoti artimiausiu metu.

Oficialiai yra nurodoma, jog di­ plomo priedėlis yra Europos Ko­ misijos dokumentas, palengvinan­ tis diplomo pripažinimą. Šis

oficialus dokumentas pridedamas prie aukštojo mokslo diplomo sie­ kiant pagerinti tarptautinio akade­ minio ir profesinio kvalifikacijų pri­ pažinimo skaidrumą.

Kaip teigė Tarptautinių progra­ mų ir ryšių skyriaus vedėja Rai­ monda Markevičienė, nacionali­ nė ECTS/DS koordinatorė, svarbu nesipainioti ir suprasti, kad diplo­ mo priedėlis nėra joks gyvenimo aprašymas (CV), jis nepakeičia originalių kvalifikacijos dokumen­ tų ar akademinių pažymų ir ne­ garantuoja automatiško pripažini­ mo. Diplomo priedėlis buvo sukurtas tam, kad visoje Europo­ je vieninga forma ir apimtimi būtų teikiama informacija apie studijų, kurias asmeniui baigus buvo iš­ duotas diplomas, tipą, lygmenį ir turinį. Šiame dokumente negali būti jokio priverstinio kvalifikaci­ jos ekvivalentiškumo ir jis neturi piršti nuomonės apie kvalifikaci­ jos vertinimą. Tai patogus, tau-

Diplomo priedą ateityje pakeis diplomo priedėlis pantis pinigus ir aukštosios mo­ kyklos personalo darbo krūvį įrankis, kurį galima pritaikyti kiek­ vienos šalies specifiniams porei­ kiams.

Diplomo priedėlis T tai doku­ mentas, suteikiantis PAPILDO­ MOS informacijos apie kvalifika­ ciją tokia forma, dėl kurios buvo susitarta Europoje. Berlyno Ko­ munikatas (2003) iškėlė tikslą pasiekti, kad nuo 2005 metų vi­ sose šalyse Bolonijos deklaraci­ jos (1999) signatarėse diplomo

priedėlis butų išduodamas auto­ matiškai ir nemokamai visiems aukštąsias mokyklas baigusiems studentams. Reikia pabrėžti, jog diplomo priedėlis NEPAKEIČIA

originalių kvalifikacijos dokumen­ tų ir NEGARANTUOJA AUTOMA­ TIŠKO įgytos kvalifikacijos pripa­ žinimo. Anot R. Markevičienės, ar pripažinti suteiktą kvalifikaciją, kiekviena užsienio šalis spren­ džia pati. „U. V."inform.

universitas

8

2005 vasaris

vilnensis

misterijos vingiai Doc. Sigitas JEGELEVIČIUS

Vasario 16-osios Aktu buvo padėtas moder­ nios Lietuvos valstybės pagrindas Pirmojo pasaulinio karo ir revo­ liucijų, Europoje sugriovusių tris im­ perijas, sukeltos politinės suirutės sąlygomis susiklostė palankios ap­ linkybės atkurti Lietuvos valstybę.

Tai buvo tautinių valstybių kūrimo­ si Europoje metas. Istorijos suteik­ tą unikalią progą išnaudojo Lietu­ vos Taryba, 1917 m. rugsėjį išrinkta lietuvių konferencijoje Vilniuje.

Tebesitęsiančios vokiečių oku­ pacijos sąlygomis Lietuvos Taryba tikrai buvo vienintelė institucija, ga­ linti kalbėti visos Tautos vardu. Pa­ sinaudodama tuo metu daugelio galingųjų deklaruojama tautų ap­ sisprendimo teise, 1918 m. vasa­ rio 16 d. posėdyje Lietuvos Taryba paskelbė „atstatanti demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos vals­ tybę su sostine Vilniuje ir tą valsty­ bę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tau­ tomis". Šitaip Lietuvos Taryba pir­ miausia atsiribojo nuo Rusijos. Lie­ tuviams gerai buvo žinomos atgimstančios Lenkijos valstybės politikų nuotaikos bei požiūriai j Lietuvą, tad šiuo Aktu buvo atsiri­ bota ir nuo Lenkijos, nuo buvusios bendros su ja valstybės. Galų gale buvo atsiribota ir nuo Vokietijos, ku­ rios okupacinėje „globoje“ tuo metu buvo Lietuva, nes ir Vokietija bran­ dino aneksijos planus.

Vasario 16-osios Aktas dėl valstybės atkūrimo iki šiol tebėra ypatingos svarbos dokumentas. Šiuo Aktu buvo padėtas moder­

XX amžiaus istorijos mįslė: kur dingo Vasario 16-osios Aktas?

vičius jį padėjo kitur? Pagrįstai kyla klausimas: kodėl atkurtos Lietuvos valstybės veikėjai ar signatarai ne­ Nors Vasario 16-osios Aktas nepaprastai svarbus, nė vienoje mūsų valstybės saugykloje ieškojo Akto dar J. Basanavičiui gy­ (archyve ar muziejuje) negalime pamatyti nei šio Akto originalo, nei jo dublikato su signa­ vam esant?

Vadinamąjį Akto dublikatą su Ta­ tarų parašais. Kur dingo šio svarbaus dokumento originalas? Šiuo klausimu keletą metų rybos posėdžių protokolais 191911 vyko aštrokos diskusijos. Vėliau viskas nurimo, nes spėlionės bei paieškos pateko į akla­ 25 paėmė R Klimas ir tik 1925 02 18 vietę. 2003 m. Raimundas Klimavičius apibendrino diskusijas monografijoje „Neįminta XX visa tai perdavė Prezidento kance­ amžiaus Lietuvos istorijos mįslė: Vasario 16-osios Akto pėdsakais“, kurią galima skaityti liarijos archyvui, kur buvo saugomi kaip istorinę detektyvinę apysaką. kiti Lietuvos Tarybos archyvo doku­ mentai. Vis dėlto jo būti) Prezi­ Prezidentūroje ne­ dento kancelia­ buvo sukauptas vi­ Nors Vasario 16-osios Aktas rijos archyve. sas Tarybos ar­ nepaprastai svarbus, nė vieno­ Archyvas buvo chyvas. Kai kas je mūsų valstybės saugykloje kanceliarijos ve­ liko kitose įstaigo­ (archyve ar muziejuje) negali­ dėjo Pijaus se ar pas signata­ Bielskaus žinio­ rus. Juk kai kuriuos me pamatyti nei šio Akto ori­ je. 1958 m. Sibi­ Tarybos doku­ ginalo, nei jo dublikato su sig­ re ūkininkas iš mentus signataras natarų parašais.

Marijampolės Mykolas Biržiška apskrities Balsu­ 1944 m. vasarą pių kaimo Vincas Bielskus, ištrem­ paslėpė Vilniuje, Lietuvių literatūros tas 1941 m. birželį, savo dukroms ir tautosakos instituto palėpėje (ne­ papasakojo, kad jų sodybos Balsuseniai jie surasti). Manoma, kad Pre­ piuose gyvenamojo namo rūsyje po zidentūroje dublikatas buvo iki 1940 kaminu paslėptas Vasario 16-osios 06 15 (o gal kas nors jį buvo pasi­ Aktas, kurį brolis Pijus atvežė skolinęs anksčiau?).

1940 m. birželį. Ten gal dar nuo Galėjo būti ir kitaip. Pirmomis knygnešystės laikų buvusi įrengta 1919 m. sausio ar netgi paskutinė­ slaptavietė. Be to, Kaune gyvenęs mis 1918 m. gruodžio dienomis Ta­ Pijus Bielskus apie tai esą papasa­ rybos archyvas iš Vilniaus pervež­ kojęs (kada?) savo giminaičiui ag­ tas į Kauną. Tik ar visas? 1919 m. ronomui Kaziui Rėklaičiui, genero­ pradžioje, itin kritiškomis atsikurian­ lo Miko Rėklaičio broliui. Beje, nacių čiai Lietuvos Valstybei savaitėmis, okupacijos metais generolas su šei­ Tarybos prezidiumo priimtų aktų ori­ ma gyveno ištuštėjusioje Bielskų so­ ginalai ir kiti svarbesni dokumentai dyboje ir ūkininkavo. saugumo sumetimais buvo išvežti į Žinoma, kad P Bielskus 1940 06 Berlyną. Gal tarp išvežtų popierių bu­

15 vakarop tikrai važiavo j Marijam­ vo ir iš J. Basanavičiaus atgautas polę - vežė pasitraukiančiam į už­ Akto egzempliorius? Po kelių mėne­ sienį Prezidentui Antanui Smetonai sių išvežtoji archyvo dalis iš Berly­ ir jo palydai sutvarkytus užsienio pa­ no sugrąžinta j Kauną. Tik ar visi do­ sus. Išvažiuojant iš Kauno, jam gal kumentai grįžo? Gal Lietuvos ir galėjo kilti mintis paimti Vasario pasiuntinys Berlyne signataras Jur­ nios Lietuvos valstybės pagrin­ gis Šaulys Aktą paliko tarp pasiunti­ 16-osios Aktą ir įteikti jį kraštą palie­ das. Ištisus 5 okupacijų bei anek­ kančiam Prezidentui. Tai tikėtina. nybės dokumentų? Berlyno versija sijos dešimtmečius įvairiomis Marijampolėje jis Prezidento nera­ dabar atmetama dėl to, kad pasku­ kovos formomis ir priemonėmis do. Pasus įteikė jo laukiančiam ka­ tinis Lietuvos pasiuntinys Vokietijo­ buvo siekiama atstatyti būtent šiuo je Kazys Škirpa nepamini 1940 m. rininkui. P Bielskus gal nesiryžo Ak­ Aktu atkurtos Lietuvos valstybės tą įduoti per pasiuntinį. Tad tikėtina, rugpjūtį buvus tokį dokumentą. Bet nepriklausomybę. Vargu ar įma­ ar tai pagrindas atmesti šią versiją? . kad galėjo dokumento nesivežti at­ noma paneigti, kad be 1918 m. gal j Kauną, o nusprendė jj paslėpti Pasiuntinybės archyvą, prieš sovie­ vasario 16-osios nebūtų buvę tams užimant jos pastatą, K. Škirpa tėviškėje. Kitas klausimas, kiek lai­ 1990 m. kovo 11-osios. ko jis ten buvo paslėptas. R Biels­ išvežęs ir paslė­ kus Prezidento pęs „draugiškos Versijų apie Akto dingi­ kanceliarijai vado­ valstybės“ pa­ mą - ne viena vavo iki birželio 24 siuntinybės rūsy­ Iš esmės buvo pasirašyti du d. Vasario 16-osios je, o tas pastatas Vasario 16-osios Akto signatarai, originalo egzemplioriai. Ori­ Akto vadinamąjį vėliau buvęs su­ siekę atkurti valstybę, nelabai rūpi­ ginalu vadintas egzempliorius dublikatą jis galė­ bombarduotas. nosi Lietuvos Tarybos dokumentų buvo atiduotas saugoti J. Ba­ jo paimti ne tik pir­ Lyg ir neginčija­ saugojimu. Normaliam Tarybos dar­ sanavičiui, ir nuo to laiko nie­ mąją sovietų inva­ mai atkrito versi­ bui organizuoti trūko išmanančių kas daugiau jo nebematė. Tik zijos dieną, bet ir ja, kad sovietai žmonių. Ir pasamdyti raštinės žmo­ vėliau. Kita vertus, Berlyne, pasiun­ nės, irTarybos sekretoriai dirbo van­ 1933 m. pirmą kartą viešai bu­ iš tėviškės rūsio, tinybėje, rastą giai. Pastarieji netgi konfliktavo su vo užsiminta, jog toksai buvęs. kaip abejotinos il­ Aktą nusigabeno samdytais raštinės žmonėmis, ku­ Egzemplioriaus likimas neži­ j Maskvą ar su­ gesniam saugoji­ rie dažnai keitėsi. Tarybos doku­ nomas iki šiol. mui vietos, Aktą jis naikino Berlyne mentai nuo pat jos išrinkimo buvo galėjo paimti bet 1941 m. birželį. laikomi Lietuvių mokslo draugijoje, kuriuo metu ištisus trejus nacių oku­ O gal vis dėlto kokiais nors būdais kurios pirmininku buvo Tarybos na­ pacijos metus, nes sodyboje tvarkė­ Aktas galėjo patekti į sovietų ran­ rys Jonas Basanavičius. si jam artimas ir patikimas žmogus. kas? Pagaliau gal tos mums neži­ 1918 02 16 signatarai pasirašė Balsupių versija 1989 m. buvo nomos „draugiškos valstybės“ pa­ du Akto egzempliorius: originalą ir siuntinys ir savo, ir Lietuvos patikrinta natūroje. Bielskų sodyba dublikatą. Tai keistas dviejų tuo pa­ pasiuntinybės archyvą, gresiant pa­ laukų kultūrintojų buvo nugriauta čiu metu vienodai įformintų egzem­ vojams, išgabeno į savo užsienio pliorių skirstymas. Iš esmės buvo pa­ 1971 m., o sodybvietė sulyginta su reikalų ministe­ sirašyti du Originalo žemės paviršiumi. Ieškotojai atkasė riją? Gal tasai egzemplioriai. Ori­ rūsį, surado kamino vietą, bet nera­ Aktas laukia sa­ ginalu vadintas eg­ do jokių Akto slėpimo požymių.

Pagrįstai kyla klausimas: ko­ vo radėjų Buka­ zempliorius buvo 2000 m. gegužę Bielskų sodybvietę rešte, Budapeš­ dėl atkurtos Lietuvos valsty­ atiduotas saugoti tyrinėjo kiti entuziastai, pasitelkę ar­ J. Basanavičiui, ir bės veikėjai ar signatarai ne­ te, Madride, cheologus. Ir tuomet nebuvo rasta Romoje ar Sofi­ nuo to laiko niekas ieškojo Akto dar J. Basanavi­ jokių Akto slėpimo pėdsakų. Gal tik­ joje? Minėtos daugiau jo nebe­ rai Bielskų sodyba viso labo tebuvo čiui gyvam esant? aplinkybės nėra matė. Tik 1933 m. tik laikina Akto slėpimo vieta, jeigu nei įrodytos, nei pirmą kartą viešai apskritai jis ten buvo slepiamas. pagrįstai atmestos, tad Berlyno ver­ buvo užsiminta, jog toksai buvęs. Eg­ sija dar turėtų likti kaip hipotezė. zemplioriaus likimas nežinomas iki Gudelių kapinių ir bičių šiol. Signataras Petras Klimas ma­ nė, jog J. Basanavičius Aktą paslė­ avilio versijos Balsupių versija pė tarp Lietuvių mokslo draugijos knygų ir vėliau galėjo nebesurasti, 1993 m. sukurta Gudelių kapi­ Ieškant vadinamojo dublikato nes užmiršo kur padėjęs. Manoma, nių versija. Esą 1940 06 15 P Biels1989 m. atsirado Balsupių versija. kad dabar yra nedidelė tikimybė su­ kus neišdrįsęs Aktą paslėpti tėviš­ Jau minėjome, kad šis Akto egzem­ rasti tą vieną lapą. O gal J. Basana­ kėje. Jau naktį grįždamas j Kauną, pliorius iki 1940 06 15 buvo (ar turė-

Vasario 16-osios Akto 1933 m. faksimilė kelyje sutikęs Ministrų Tarybos ge­ neralinį sekretorių Vincą Mašalaitį bei kanceliarijos direktorių Mykolą Žilinską, kurių patarimu Aktas bu­ vo paslėptas Mašalaičių sodyboje Pilotiškėse. Nuo 1947 m. kažkodėl Aktas buvo slepiamas Gudelių ka­ pinėse, įdėtas į stiklinį indą. Esą 1989 m. tas indas buvęs specialiai atkastas, apžiūrėtas, bet neatida­ rytas ir vėl užkastas. 1993 m. Gu­ delių kapinėse dirbo paieškų gru­ pė, bet indo ar jo likučių nerado...

Nustatyta, kad T940 06 15 vakare ar naktį minėti du Ministrų Tarybos pareigūnai negalėjo susitikti su P Bielskumi Marijampolės apskri­ ties keliuose, nes jie tą dieną nebu­ vo išvykę iš Kauno. Rimti tyrinėtojai mano, kad Gudelių versija - blefas.

1999 m. atsirado bičių avilio ver­ sija. Neva Kirdeikių klebonas kun.

Juozas Breiva pasakojęs, jog signa­ taras kun. Vladas Mironas, baimin­ damasis galimos kratos, 1918 m. va­ sarį Akto originalą atidavęs saugoti patikimam bičiuliui kun. Vladui Jezukevičiui, o šis Aktą paslėpęs bičių avilyje. Paskui radęs tą popieriaus lapą sukapotą j smulkius skutelius.

Dėl daugelio priežasčių tai itin abe­ jotina versija, bet ji nei patvirtinta, nei argumentuotai atmesta. Ši versija, kaip ir kai kurios kitos, paremta tik pasakojimu (visi pasakojimai atsira­ do tik XX a. paskutiniame ketvirtyje, jau praėjus nemažai laiko po doku­ mentų dingimo).

Prezidento kanceliarijos archyvo versija Dar yra Prezidento kanceliarijos archyvo versija. Galėjo būti, jog pir­ momis okupacijos dienomis mums rūpimo Akto iš šio archyvo niekas nepaėmė ir jis toliau klajojo su kanceiiarijos archyvu. 1940 m. rugpjū­

čio pabaigoje pradėjus Lietuvoje centralizuoti archyvus, Prezidento kanceliarijos archyvas dėl politinio reikšmingumo turėjo patekti į vals­ tybės archyvo slaptąjį skyrių. Tik nė­ ra žinių, kad kanceliarijos dokumen­ tai tikrai pateko j šį skyrių. Apskritai nėra žinių, kiek ir kokie fondai buvo laikomi slaptajame skyriuje. Pirmą­ ją ar antrąją karo dieną enkavedis­ tams vis tik pavyko skubotai pakrauti į vagonus keletą tūkstančių bylų ir jos kartu su skyriaus darbuotojais atsidūrė Čkalove (Orenburge), kur jos buvo peržiūrimos, renkama ir sisteminama vadinamoji čekistinė operatyvinė informacija. Negalima nei atmesti, nei patvirtinti prielaidos, kad Aktas Čkalove buvo surastas ir kaip svarbus šaltinis kam nors per­ duotas, nors perdavimo „kam nors“ versija tikėtina tik su didžiulėmis iš­ lygomis. Kita vertus, vokiečiams tik įžengus į Kauną, jų SD nedelsiant užantspaudavo valstybės archyvo slaptojo skyriaus saugyklas ir kele-

Nukelta j p. 9

universitas

2005 vasaris

9

vilnensis

atuknygos Nijolė ŠULGIENĖ Jau beveik trisdešimt metų ži­ nomas užsienio baltistas, Parmos (Italija) universiteto ordinarinis profesorius Guidas Michelinis palaiko ryšius su Lietuva. 1976 metais pirmą kartą atvykęs j Vil­ nių, kasmet čia užtrunka.vis il­ giau. Baigęs klasikinės filologijos studijas Bolonės universitete (1974), lietuvių kalbos mokėsi Vil­ niaus universitete. Čia jis apgy­

nė filologijos mokslų kandidato (1981) ir mokslų daktaro diserta­ cijas (1988). Prof. Guidas Miche­ linis yra paskelbęs apie šimtą mokslinių straipsnių įvairiomis kalbomis lituanistikos, baltistikos ir kitomis kalbotyros temomis. Jo mokslinių tyrinėjimų sritis - lietu­ vių kalbos paminklų tyrinėjimas ir populiarinimas.

Naujojoje profesoriaus knygoje pirmą kartą perspausdinamas Lo­ zoriaus Zengštoko 1612 m. giesmy­ nas. Taip tęsiamos 1566-1570 m. išėjusių Martyno Mažvydo „Gesmių chrikschoniskų“ ir 1589 m. Jono Bretkūno „Giesmių Duchaunų“ tra­ dicijos. Knygos pristatyme kalbėjęs ir Lozoriaus Zengštoko giesmyną apibūdinęs prof. Jonas Palionis at­ kreipė dėmesį, kad Lozoriaus Zengštoko giesmynas nusipelnė naujo leidimo dar ir dėl to, kad tai yra bibliografinė retenybė (šian­ dien žinomi tik du šios knygos de­ fektuoti egzemplioriai: vienas saugomas Lietuvos mokslų akade­ mijos bibliotekoje, kitas - Valstybi­ nėje Prūsijos kultūros paveldo bib­ liotekoje Berlyne). Prof. J. Palionis pasidžiaugė, kad naują leidimą pa­ rengė labai kruopštus, kvalifikuo­ tas senųjų raštų, ypač giesmynų, tyrinėtojas italų kalbininkas G. Mi­ chelinis. Anot prof. J. Palionio, ypač

Italų mokslininkas parengė unikalų XVII a. giesmyną Sausio 12 dieną Vil­ niaus universiteto bib­ liotekos P. Smuglevi­ čiaus salėje kalbinin­ kams, senosios raštijos tyrinėtojams, knygos istorikams ir Universite­ to bendruomenės na­ riams buvo pristatyta prof. G. Michelinio pa­ rengta ir leidyklos „Baltos lankos“ išleista knyga - Lozoriaus Zengštoko „Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jų šaltiniai“ (Vilnius, 2005). Šį leidinį rėmė Valstybinė lietuvių kal­ bos komisija.

Prof. G. Michelinis - kvalifikuotas senųjų lietuviškų giesmynų tyrinėtojas.

V. Naujiko nuotr.

reikšmingas naujo leidinio bruožas, būdingas ir anksčiau parengtiems šio mokslininko senųjų lietuvių teks­ tų leidiniams, - kad jame prie versti­ nių giesmių fotografuotų tekstų pa­ teikti paties sudarytojo giesmių šaltinių tekstai. Jie labai palengvins lingvistinius ir literatūrologinius gies­ mių tyrinėjimus. Knygos istorikas prof. Domas Kaunas pasidžiaugė nauju prof. G. Michelinio darbu ir akcentavo, kaip ypač svarbu fizine prasme išsaugoti rečiausias unika­ lias knygas. „Šių knygų leidimas ir

tyrinėjimas yra savo kultūros dva­ sinio paveldo gelbėjimas, šis dar­ bas turi būti tęsiamas telkiant vi­

sas jėgas, taip pat ir kitataučius mokslininkus - italus, vokiečius ir visus kitus, galinčius šį darbą dirb­ ti", - sakė prof. D. Kaunas. Anot profesoriaus, tokių mokslinių lei­ dinių dėka atsiveria didžiulės ga­ limybės tyrimų plėtrai, jų internacionalizavimui, nes ir kitose šalyse jau auga nauja baltistų karta. Šios

knygos yra svarbios knygotyros ter­ minologijos ištakų istorijai. Tokių knygų suradimas ir išleidimas ska­ tina tęsti egzempliorių paieškas, o publikacijos daug prisideda prie unikalių šaltinių išaiškinimo. Nuo šiandien tyrinėtojai turės prieina­ mą pilną, išsamų, geros kokybės giesmyno tekstą.

Pristatyta knyga apie Lietuvos kariuomenę Sausio 21 dieną VU kavinė­ je buvo pristatyta buvusio ilgamečio Istorijos fakulteto dekano doc. Vytauto Lesčiaus knyga „Lietuvos ka­ riuomenė Nepriklausomy­ bės kovose. 1918-1920“ (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus universitetas).

VU Istorijos fakulteto doc. dr. Vytau­ to Lesčiaus monografija yra 1998 m. išleistos studijos „Lietuvos kariuome­ nė 1918-1920" tęsinys. Šioje srityje autorius dirbo keliolika metų. Lietuvos kariuomenės tema autorių domina neatsitiktinai - Vytauto Lesčiaus tėvas buvo Lietuvos kariuomenės savano­ ris, tarnavo pasienio policijoje ir žuvo saugodamas sieną 1933 metais. Tuo­ met autoriui buvo vieneri metai. Jau­ nystėje pradėjo domėtis Lietuvos ka­ riuomene, interesas neatslūgo ir tarybinis metais. Tačiau tik atsivėrus archyvams Lietuvos kariuomenės is­ torija tapo pagrindine autoriaus dar­ bų tema. Tai jau trečioji V. Lesčiaus knyga apie Lietuvos kariuomenę. Šioje knygoje apžvelgiamas neil­ gas, tačiau gausus įvykių, sudėtin­ gas bei svarbus laikotarpis. Išsamiai aptariamos lietuvių pastangos įtvir­ tinti ir apsaugoti 1918 m. atgautą kraš­ to Nepriklausomybę bei sukurti lie­ tuvišką kariuomenę. Tuo metu į Lietuvos žemes veržėsi trys galingi priešai-Sovietų Rusija, bermontinin­ kai bei imperialistinė Lenkija. Nors jėgos buvo nelygios, auganti ir stip­ rėjanti, visos tautos remiama jauna Lietuvos kariuomenė sugebėjo vie­ nus grobikus sulaikyti, kitus po lem­ tingų mūšių išvyti iš Lietuvos.

1918-1920 m. vykusios Nepri­ klausomybės kovos - iki šiol mažai

V. Lesčiaus leidinys papildė knygų, skirtų Lietuvos kariuomenei, se­ riją. V. Naujiko nuotr. nušviestas kuriamos kariuomenės reiškinių. Atsižvelgdamas į temos ak­ tualumą autorius siekia pateikti skai­ tytojui kuo išsamesnį bei vientisesnį visos Lietuvos kariuomenės dalyva­ vimo kovose vaizdą. Knygoje taip pat svarstoma lietuvių-lenkų politinio ginčo kilmė. Vertinga istorinė medžia­ ga papildyta vaizdžiomis karo veiks­ mų bei planų schemomis.

Monografija skirta Lietuvos tūks­ tantmečio vardui paminėti ir papildo knygų „Lietuvos kariuomenės istori­ ja“ seriją. Kaip teigė vakaro vedėjas IF Naujosios istorijos katedros vedė­ jas doc. Algirdas Jakubčionis, ši kny­ ga - naujosios Lietuvos istorijos da­ lis ir šios serijos puošmena. Knyga išleista tik 700 egzempliorių tiražu.

Doc. dr. Vytautas Lesčius tapo 2004 metų rektoriaus premijos laureatu. „U. V."inform.

Elektroninėje knygoje „Lietuvos knygos veikėjai" - žinios apie žymius asmenis VU Komunikacijos fakultetas, Lituanistikos tradicijų ir pavel­ do įprasminimo komisija bei Knygotyros ir dokumentotyros institutas vasario 2 dieną VU akademinę bendruomenę pakvietė į elektroninės kny­ gos - kompaktine plokštele išleisto enciklopedinio biogra­ fijų žodyno „Lietuvos knygos veikėjai“ - sutiktuves. (Leidi­ nio vyriausias redaktorius prof. Domas Kaunas, sudary­ tojas - doc. Osvaldas Jano­ nis, Multimedijos darbo gru­ pės (Matematikos ir informati­ kos institutas) vadovė doc.

Nerutė Kligienė)

Leidinio vyriausias redaktorius prof.

D. Kaunas džiaugėsi nauju leidiniu, prie kurio dirbta ketverius metus.

D. Bagdono nuotr.

„Lietuvos knygos veikėjai“ - pir­ masis skaitmeninis knygotyros biografikos leidinys. Juo bandoma ten­ kinti nuolat augantį biografistikos žanro žinynų poreikį skleidžiant pa­ saulio mokslo ir mokslo populiarini­ mo žinias. Šis žodynas yra tokių žiny­

kystės mokslininkai, knygos kultūrai nusipelnę tarpdisciplininių sričių te­ orinių ir taikomųjų dalykų specialistai (šrifto ir ekslibrisų kūrėjai, knygos dai­ lininkai, dokumentų ir spaudinių res­ tauratoriai), bibliofilai, kolekcininkai. Žodyne aprašyti tik Lietuvos ir išeivi­

nų pirmtakų - Vaclovo Biržiškos biobibliografinio žodyno „Aleksandrynas“ (3 d., 1960-1965), autorių ko­ lektyvo parengto enciklopedinio žo­ dyno „Knygotyra“ (1997) ir pirmosios skaitmeninės knygos daugialypėje terpėje „Lietuviškos knygos metai“ (1998) - tęsinys. Šio biografijų žody­

jos knygos pasaulio, taip pat su juo glaudžių ryšių turėję ir turintys kitų ša­ lių, daugiausia Estijos, Latvijos, Len­ kijos, Rusijos ir Vokietijos asmenys.

Biogramų sandara nustatyta išty­ rus šalies ir užsienio panašaus žan­ ro veikalus. Jose nurodomas knygos veikėjo asmenvardis, svarbiausios gyvenimo datos ir vietos, išsilavini­ mas, apibūdinama profesinė, akade­ minė ir kūrybinė veikla, išvardijami įgyti mokslo ir akademiniai laipsniai bei vardai, reikšmingiausios publika­

no objektas yra profesine veikla pasi­ žymėję senieji ir šiuolaikiniai raštijos, leidybos, poligrafijos, knygininkystės, bibliotekininkystės darbuotojai, kny­ gotyros, bibliografijos ir bibliotekinin­

cijos (dažniausiai knygos). Taip pat nurodoma pripažinimas šalyje ir už­ sienyje, tarptautiniai ryšiai, slapyvar­ džiai, svarbiausi šaltiniai ir literatūra.

Biogramų apimtis diferencijuota. Pla­ čiai aprašyti asmenys, kurių gyveni­ mas ir veikla laikoma knygotyros mokslo objektu, kiti - tik iš dalies.

Skaitmeninėje knygoje „Lietuvos knygos veikėjai“ skelbiama 1388 as­ menų biogramų. Visos rašytinės me­ džiagos apimtis sudaro per 40 autori­ nių lankų. Autorių kolektyve - 79 pavardės. Leidinyje yra 398 iliustra­ cijos. 2000-aisiais pradėtą rengti žo­ dyną parėmė ir j sukakčiai skirtų dar­ bų programą įrašė Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atga­ vimo šimtmečio minėjimo komisija. „U. V."inform.

XX amžiaus istorijos mįslė: kur dingo Vasario 16-osios Aktas?

Atkelta iš p. 8 tą mėnesių ten šeimininkavo tik na­ cių spectarnybos. Per tą laiką SD pareigūnai atsirinko ir išsivežė j Karaliaučių kelias dešimtis tūks­ tančių bylų. Gal ten pateko ir mus dominantis Aktas?

Karaliaučiaus archyvai vėliau itin nukentėjo per bombardavi­ mus. Daug archyvinės medžia­ gos žuvo, kai paskutiniu momen­ tu prieš pat apsupant miestą mėginta siauru laisvu koridoriu­ mi išvežti j Vakarus likusius archy­

vus. Tie archyvai taip ir liko išbars­ tyti pakelėse, nenaudojamuose senuose fortuose, ir buvo sunai­ kinti raudonarmiečių bei nepalan­ kių gamtinių sąlygų. Būtent iš tų archyvinių dokumentų sąvartynų 1945 m. vasarą Povilas Pakarklis ir Juozas Jurginis surinko kelis vagonus lituanistinės medžiagos (pvz., Kristijono Donelaičio „Me­ tų" rankraštį), bet į Vilnių parsive­ žė tik vieną vagoną, kuriame pa­ tys miegojo (du ar net tris vagonus iš jų naktį pavogė Eitkūnuose ar Kybartuose, - atkabino, manant

ten esant vertingą trofėjų ir nuri­ deno į Maskvą, o ten dvejus me­ tus ieškojo, kam priklauso tie ar­ chyvai, kreipėsi ir į Lietuvą, bet čia NKVD žinioje buvusi valsty­ bės archyvų vadovybė neprisiė­ mė to vertingo krovinio). Vis dėlto nemažai Karaliaučiaus archyvų dar bene visus 1943 metus ir 1944 m. pradžioje buvo evakuota į Vakarus ir ten išliko. Nepanašu, kad sovietai būtų radę Vokietijoje -iš Kauno per Karaliaučių išvežtus archyvus ir jų negrąžinę j Lietuvą.

Paprastai archyvai būdavę išdali­

jami pagal teritoriją (kilmės princi­ pą), labai nesigilinant į jų turinį, juolab neperžiūrint kiekvieno lapo.

Yra dar kai kurių sumanymų, bet jie nesusiję nei su originalu, nei su vadinamuoju dublikatu. Tai at­ skiras klausimas.

Aktas pažįstamas tik iš faksimilių Vasario 16-osios Aktą mes pa­ žįstame tik iš faksimilių. Nežinia kada padaryta faksimilė pirmą

kartą buvo paskelbta 1928 me­ tais. Šią prastos kokybės faksimi­ lę paskui reprodukavo įvairus lei­ diniai. 1933 m. buvo paskelbta „nauja Akto faksimilės redakcija", kurią dabar siūloma vadinti klas­ tote, nes ji neperteikė dublikatu vadinamo Akto autentiško vaizdo (išvalytas fonas, paryškintas teks­ tas ir signatarų parašai, tekste ištaisytos klaidos).

Ar pavyks kada nors įminti 1918 m. Vasario 16-osios Akto mįsles? Tai parodys tolimesni ty­ rinėjimai, nors vilčių yra nedaug.

10

universitas

aaakonferencija-------------------------------------Aušra GAVĖNAITĖ,

FilosF Sociologijos doktorantė Šventės proga VU Centrinių rū­

mų Mažojoje auloje Filosofijos fa­ kulteto bendruomenės narius ir svečius pasveikino ir konferenci­ ją atidarė Universiteto rektorius prof. B. Juodka. Jis pastebėjo, kad per pastaruosius penkiolika metų Filosofijos fakultetas su­ brandino gausią fundamentalių mokslininkų kartą, buvo pareng­ ta nemažai mokslininkų darbų. Šiandien po vienu Filosofijos fa­ kulteto stogu glaudžiasi penkių studijų programų atstovai: filoso­ fijos, psichologijos, sociologijos, socialinio darbo ir edukologijos.

Fakulteto kelionė j naujas pa­ talpas truko šešerius metus. Fa­ kulteto vadovas dr. K. Dubnikas „Baltupių tremtį" įvertino filosofiš­ kai. Vadinamoji „geografinė atskirtis" leido susikaupti, sukurti ir subrandinti turiningas studijų pro­ gramas, padėti pagrindus moks­ liniams tiriamiesiems darbams.

Anot dekano, „dabar natūraliai mes sugrįžtame", „mūsų vieta yra čia - centriniame universiteto an­ samblyje".

Dr. K. Dubnikas akcentavo ir dar vieną, galbūt retai teįsisąmoninamą mintį - Europos tradicijų besilaikantis universitetas tiesiog neįsivaizduojamas be Filosofijos fakulteto - be filosofinių ir kritinių minčių kūrėjų kalvės, kurie tyliai, nematomai, tačiau užtikrintai de­ da visuomenės moralės ir pilietiš­ kumo pagrindus. Fakulteto viziją dekanas apibrėžė lakoniškai: tap­ ti moderniu ir išlikti tradiciniu. Mo­ dernus - tai atviras visuomenei ir šiuolaikinio mokslo iššūkiams fa­ kultetas. Tradicinis - nesiblaškantis, nesivaikantis vienadienių už­ duočių ir turintis aiškią strategiją.

To galima siekti ir toliau išlaikant aukštą mokslo lygį ir išnaudojant tarpdalykinių studijų ir tyrimų gali­ mybes. O tarpdalykiškumo poten­ cialą fakultetas akivaizdžiai turi jau vien dėl savo paties heterogeniškumo, kuris natūraliai susiklos­ tė gimstant naujoms ar atgimstant senoms studijų programoms fakul­ tete. Prof. Z. Norkus vėliau prifūrė, jog tarpdalykiškumo galimybės at­ siveria ir dėl to, kad nuo šiol Filo­ sofijos fakultetas gyvens greta ki­ tų humanitarinių mokslų Filologijos ir Istorijos fakultetų.

Pati seniausia fakulteto progra­ mų, žinoma, yra filosofija. Jos, kaip tradicinio ir fundamentalaus mokslo, statusą labai aiškiai nu­ sakė prof. R. Plečkaitis, kuris yra ir pirmosios „Lietuvos filosofijos istorijos“ autorius. Profesorius ak­ centavo, jog būtent filosofijos mokslas visais laikais buvo pilie­ tinės minties žadintojas ir tautos teikėjas. Būtent filosofija išveda asmenį iš privataus j visuomeni­ nį gyvenimą. „Kurstyti ir palaikyti visuomenės dvasią", profeso­ riaus žodžiais tariant, yra funda­ mentalioji Filosofijos fakulteto užduotis.

Socialinio darbo katedros at­ stovai konferencijoje daugiau ak­ centavo nūdienos dilemas, su ku­ riomis susiduria Universitetas.

Katedros vedėjas prof. A. Bagdo­ nas, kalbėdamas apie akademi­ nės bendruomenės laisves, pa­ brėžė Universitetui visuomenės deleguotas funkcijas: pažinimo plėtrą, biosocialinę reprodukciją

2005 vasaris

vilnensis

Atsinaujinęs VU Filo­ sofijos fakultetas praeitis, dabartis ir ateities iššūkiai Vasario 4 dieną džiugią filosofams šventę nuspręsta pami­ nėti ne vien iškilmingomis kalbomis, bet organizuojant mokslinę-praktinę konferenciją „Senasis Filosofijos fakulte­ tas šiandienos Europoje“. Sklandant atgimimo nuotaikoms darbas pradėtas naujutėliame aidinčiame pastate. Konfe­ rencija suteikė puikią progą apmąstyti nueitą kelią, įver­ tinti dabartį ir dar kartą peržiūrėti, iš naujo nusibrėžti Filoso­ fijos fakulteto strategines veiklos kryptis. cialinius pokyčius. Buvo paminėtas ir ne taip se­ niai fakultete įkurtas Švie­

timo politikos centras, jo veiklos sritys.

Vienas šios mokslinės konferencijos iniciatorių - Sociologijos katedros vedėjas doc. A. Poviliū­ nas - itin akcentavo aka­ deminės bendruomenės kaip tiriančios bendruo­ menės statusą. Anot jo, būtent tai ir yra takoskyra tarp universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų. Taip pat, prisimindamas so­ ciologijos atsiradimo Fi­ losofijos fakultete istori­ ją ir nesumenkindamas Fakulteto dekanas dr. Kęstutis Dubnikas katedroje atliktų funda­ konferencijoje akcentavo, jog europinis mentalių darbų, A. Povi­ universitetas neįsivaizduojamas be filo­ liūnas minėjo, jog socio­ sofinių ir kritinių minčių kūrėjų kalvės. logai visada stengėsi V. Naujiko nuotr. būti ta „tiriančiąja ben­ druomene“. Vis dėlto pa­ ir socialinę organizaciją. Kaip de­ sirinkus pagrindines tyrimų kryp­ rinti akademinę laisvę su univer­ tis: galios profilius, socialinės sitetine atsakomybe, visų pirmaatskirties ir šeimos sociologijos te­ studento atsakomybe? Tai yra di­ matiką, šios gairės turėjo korelema. Apžvelgdamas šiandienos guotis ir plėstis, nes „tikrovė siūlo aktualijas prof. A. Bagdonas at­ kitas galimybes" ir „tu privalai vėl kreipė dėmesį ir į kitą tendenciją: iš naujo peržiūrėti savo planus“. jei XX a. pradžioje į universitetus Per pastaruosius metus sociolo­ ateidavo tik rinktinio intelekto ir gai daug padirbėjo ir švietimo so­ gebėjimų jaunuomenė, tai XXI a. ciologijos bei bendruomenių tyri­ pradžioje aukštosios universite­ mų srityse. tinės mokyklos vis labiau tampa Doc. L. Žilinskienė pristatė nuo vidutinių gabumų jaunuolių prie­ 1997 m. Filosofijos fakultete vyk­ globsčiu. domą sociologijos ir kriminologi­ Doc. dr. R. Lazutka iškėlė ne jos magistratūros studijų progra­ mažiau opų klausimą: „Mokslo mą, jos atsiradimo istoriją ir kaina: kas, kiek ir kaip turėtų mo­ prielaidas. Remdamasi užsienio kėti?" Pagrįsdamas teoriniais ar­ šalių patirtimi ir trumpai apžvel­ gumentais, atsakymą jis suformu­ gusi paties kriminologijos mokslo lavo tokį: visą kainą už mokslą turinį, docentė pabrėžė, jog socio­ turėtų mokėti pats studentas iš sa­ logijos ir kriminologijos studijų vo būsimų pajamų, tokiu būdu programos kūrimas būtent Filoso­ valstybėje būtų suderinti teisingu­ fijos, o ne Teisės fakultete buvo mo ir efektyvumo principai. dėsningas žingsnis. Taip pat ji pa­ Klinikinės ir organizacinės psi­ stebėjo, jog sociologijos ir krimi­ chologijos katedros vedėja nologijos magistro studijų progra­ prof. D. Gailienė akcentavo tai, mos įgyvendinimo patirtis parodė, kad šiandien VU Filosofijos fakul­ kad vien sociologinė kriminologi­ tetas turi tvirtas pozicijas ir įdirbį jos studijų pakraipa negali apimti psichologijos srityje ir tai yra kol visos kriminologijos mokslo spe­ kas vienintelė institucija Lietuvo­ cifikos. Iš to gimė mintis kurti tarp­ je, turinti psichologijos doktoran­ dalykinių magistratūros krimino­ tūros teisę. logijos studijų projektą. Šias Doc. G. Purvaneckienė trum­ studijas galėtų baigti Filosofijos pai nušvietė katedros istoriją Fi­ fakulteto sociologijos ir psicholo­ losofijos fakultete, apibūdino jos gijos bakalaurai bei Teisės fakul­ misiją ir vykdomus mokslinius ti­ teto studentai. riamuosius darbus tarpkultūrinio Kad tarpdalykinės studijos Fi­ ugdymo, švietimo vadybos ir švie­ losofijos fakultete yra realios, o ne timo politikos srityse. Akcentavu­ tik neaiški vizija, įrodo ir esantis si edukologijos skirtybę nuo pe­ precedentas. Prieš kelerius metus dagogikos, ji aptarė edukologijos Filosofijos ir Komunikacijos fakul­ mokslo perspektyvas Lietuvoje, tetų pagrindu prof. M. R Šaulausko šio mokslo atstovų galimybes ak­ iniciatyva sukurtos informacijos vi­ tyviai dalyvauti koreguojant so­ suomenės magistratūros studijos

a a am memoria

Laurynas Algimantas SKUPAS L. A. Skūpas gimė 1937 metų rugpjūčio 10 dieną Salamiesty­ je, Kupiškio rajone. 1955 metais baigė Subačiaus vidurinę mokyk­ lą, o 1959 metais su pagyrimu studijas Vilniaus pedagoginiame institute (prancūzų kalbą ir lite­ ratūrą). 1959-1961 m. L. A. Skū­ pas mokytojavo Šeduvos viduri­ nėje mokykloje: dėstė prancūzų ir esperanto kalbas, o 1961— 1964 m. buvo Maskvos užsienio kalbų instituto aspirantas, gilino­ si į prancūzų kalbos fonetikos ir fonologijos problemas. Grįžęs 1964-2002 metais jis dėstė VU Filologijos fakultete prancūzų kalbos fonetiką, provansalų, is­ panų, esperanto kalbas, interlingvistiką ir esperantologiją.

1968 m. Minsko universitete L. A. Skūpas apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Fi­ zinė kirčio prigimtis dabartinėje prancūzų kalboje“. Nuo 1974 metų - docentas, nuo 1994 me­ tų - nostrifikuotas humanitarinių mokslų daktaras. 1968-1974 m.

L. A. Skūpas ėjo Filologijos fakul­ teto prodekano, o 1970-1980 m.

- prancūzų kalbos katedros ve­ dėjo pareigas. Stažavo Paryžiu­ je (1966), Briuselio universitete (1979), Maskvos Lomonosovo universitete (1980).

1992-1995 m. L. A. Skūpas dirbo lektoriumi Paryžiaus Rytų kalbų ir civilizacijų institute, dės­ tė lietuvių kalbą. Esperantininkas nuo 1959 metų. Dešimt metų va­ dovavo Tarybinės esperantinin­ kų asociacijos Lietuvos skyriui, vėliau - Lietuvos esperantininkų sąjungai. Dalyvavo daugelyje pasaulinių esperanto kongresų ir kitų renginių, vadovavo Lietu­ vos esperantininkų katalikų sek­ cijai, buvo Tarptautinės katalikų esperantininkų draugijos valdy­ bos narys.

šiandien jau duoda vaisius - iš­ leista pirmoji magistrantų laida.

Anot profesoriaus, tarpdalykišku­ mo potencialas slypi jau pačia­ me Filosofijos fakulteto pavadini­ me. Daugelis šiandieninių sociologijos, politikos ir kitų so­ cialinių mokslų atstovų yra būtent „išeiviai" iš filosofijos. Kalbėda­ mas apie fakulteto ateities viziją, prof. M. R Šaulauskas metaforiš­

kai jį palygino su „bursų kiemu". „Bursa“, anot jo, turi daugybę pras­ mių. „Bursa“ - tai studentų gyve­ namoji vieta, „bursa“ - tai sakrali­ nis indas, kur laikomi Šv.

Eucharistijos vynas ir duona.

Baigdamas savo pranešimą pro­ fesorius palinkėjo visiems „bursiškos dvasios“ ir kad fakultetas būtų ta „bursa“, kur tarpsta dva­ sios, išminties ir žinių vertybės.

Konferencijoje dalyvavo ir stu­ dentai. Busimoji sociologė D. Ku­ činskaitė atvirai pasakė apie daž­ nai sociologijos studentus apninkančius nuogąstavimus, kuomet ateities perspektyvos sa­ vo specialybėje atrodo neaiškios.

Tačiau toks kritinis požiūris itin sveikintinas. Juk tokie ir turėtų būti socialiniai kritikai - nuolat klau­ siantys ir vertinantys, ieškantys savo tapatybės. Džiugu ir tai, kad jau nuo pirmų dienų formuojasi

Sausio 10 d. po sunkios li­ gos mirė buvęs Vilniaus universiteto Prancūzų filo­ logijos katedros vedėjas, ilgametis dėstytojas, do­ centas, humanitarinių mokslų daktaras Laurynas Algimantas Skūpas.

L. A. Skūpas buvo kaip reta gabus kalboms: laisvai kalbėjo rusiškai, prancūziškai, esperantiškai; galėjo bendrauti lenkų, vo­ kiečių, ispanų, provansalų, tur­ kų kalbomis; išvertė iš prancūzų kalbos Ž. Ž. Ruso rinktinius raš­ tus (1979), iš esperanto-J. Wellso knygą „Esperanto lingvistiniai aspektai“, parašė ir išleido Pary­ žiuje (1998) lietuvių kalbos va­ dovėlį prancūzams, o Vilniuje „Prancūziškų-lietuviškų pasikal­ bėjimų“ knygelę. L. A. Skūpas 40 mokslinių straipsnių fonologi­ jos, esperantologijos, interlingvistikos, provansalistikos klausi­ mais autorius; daug rašė ir vertė katalikiškai ir esperantiškai spau­ dai, skaitė paskaitas apie Lietu­ vą, jos kultūrą ir tradicijas pran­ cūzų ir esperanto kalbomis Belgijoje, Lenkijoje, Izraelyje, Čekijoje, Vengrijoje, Prancūzijo­

je, Estijoje, Olandijoje ir Japoni­ joje.

Skaudžios ir ankstyvos netek­ ties prislėgti buvę doc. L. A. Skūpo studentai, kolegos ir bendra­ darbiai visada prisimins jį kaip nuostabų dėstytoją, be galo šiltą, gerą ir rūpestingą draugą, suge­ bėjusį bet kurią akimirką atjausti ir padėti kiekvienam, kas tik į jį kreipdavosi.

sąmoningas studentų požiūris į studijas - noras susivokti, kuria kryptimi eiti ir ką realia! galima nu­ veikti. Tai skatina naujus darbus ir iniciatyvas. Kaip pavyzdžiui, 2004 m. įkurta VU Sociologijos studentų mokslinė draugija, kuri šiuo metu glaudžiai bendradar­ biauja su VDU, yra užmezgusi ry­ šius su tarptautine sociologų aso­ ciacija. Nors draugija palyginti jauna, yra ir realių projektų, taiko­ mųjų tyrimų užuomazgų.

Surengta konferencija nebuvo noras vien pasidžiaugti ar pasi­ girti nuopelnais. įvardytos ir aiš­ kios problemos, kurioms spręsti reikės ir sutelkti visas pastangas.

Viena jų - fakulteto atvirumo vi­ suomenei didinimas. Sprendimą pasiūlė konferencijos svečias Pilietinės visuomenės instituto di­ rektorius D. Kuolys, pasiūlęs or­ ganizuoti fakultete viešąsias pa­ skaitas ir taip šviesti ir ugdyti pilietinę visuomenę. Ši idėja, anot profesoriaus R. Plečkaičio, ateina dar iš antikos - Aristotelio laikų.

Atviros Lietuvos Fondo direktorė D. Vilytė, prisiminusi vaisingą fa­ kulteto ir fondo bendradarbiavi­ mą, ta pačia proga palinkėjo, jog naujos „dažais kvepiančios sie­ nos“ turėtų teigiamos įtakos dva­ sios augimui.

universitas

2005 vasaris

11

vilnensis

mkultūra

Chorui „Pro musica" bus įteiktas „Naujai suspindusios žvaigždės" apdovanojimas Jau beveik metus gyvuojantį Vilniaus universiteto chorą „Pro musica“ įvertino ir šalies muzikos profesionalai. Neseniai „Pro musica“ pelnė „Naujai suspindusios žvaigždės“ nominaciją. Ši nominacija skiriama jaunam chorui, per palyginti trumpą laiką pasiekusiam įspūdingų rezultatų, rengusiam choro mu­ zikos koncertų ciklus. Apdovanojimai bus įteikti kovo 11 die­ ną, koncerte Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje.

Apdovanojimą įsteigė Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas, jau nuo 1999 metų geriausiems Lietu­ vos mėgėjų meno kolektyvams kas­ met skiriantys per 20 nominacijų.

Nominuotiems kolektyvams įteikia­ mos Aukso paukštės statulėlės. „Skyrėme šią nominaciją chorui „Pro musica“ už entuziazmą ir ini­ ciatyvą. Pastaruoju metu susiku­ ria nedaug naujų chorų, ypač to-

kių, kurie degdami noru dainuoti susiburtų patys. Lietuvoje yra jau­ nų žmonių, kurie yra dainavę stu­ dentiškuose choruose, baigę stu­ dijas norėtų toliau bendrauti su daina. Tokio absolventų, bendra­ minčių ir bendraamžių sambūrio net Vilniuje nebuvo. Choras „Pro musica" - pirmoji kregždė. Tebus ji puikiu pavyzdžiu ir paskatins jau­ nimą burtis kolektyvus ir kituose šalies miestuose”, - sakė nomina-

cijų skyrimo komisijos sekretorė Aurelija Andrejauskaitė. „Šis įvertinimas chorui bus svari paskata ir toliau aktyviai plėsti reper­ tuarą, atlikti sudėtingesnius ir dar lie­ tuvių publikai nežinomus kūrinius, be to, skleisti Lietuvos muzikinę kultūrą užsienyje“, - sakė „Pro musica“ va­ dovė Rasa Gelgotienė. Jos teigimu, ir visa choro metų veikla, ir ši nomi­ nacija dar kartą patvirtina, kad toks kolektyvas Vilniaus muzikuojančiam jaunimui buvo tikrai reikalingas. „Per vienerius choro gyvavimo metus mums pavyko suburti stiprų ir entu­ ziastingą kolektyvą, tuo ypač džiau­ giuosi“, -sakė R. Gelgotienė.

Choras „Pro musica" susikūrė 2004 m. balandžio mėnesį nuo VU merginų choro „Virgo“ atsiskyrus vy­ resniosioms choristėms. Nuo ba-

landžio mėnesio veikianti „Pro mu­ sica“ Vilniaus publikai pristatė rene­ sanso ir baroko, romantikų kompozi­ torių muzikos koncertus. Kaip mišrus choras „Pro musica“ debiutavo lap­ kričio mėnesį.

Lapkričio pabaigoje per gastro­ les Ispanijoje choras „Pro musica“ Asturijos regione vykusiame tarp­ tautiniame chorų konkurse iškovo­ jo trečiąją vietą už konkurso priva­ lomąją programą, taip pat kolektyvui buvo įteiktas specialusis prizas už geriausią sambos atlikimą. Iš viso konkurse dalyvavo 14 chorų. Šiemet choras „Pro musica“ kon­ certinę veiklą pradėjo sausio 2 die­ ną pristatydamas kalėdinių giesmių ciklą. Šiais metais taip pat numaty­ tos „Pro musica“ gastrolės j Argen­ tiną, Italiją, kitas Europos šalis.

saisportas Baigėsi 2004/2005 m. m. ma­ žojo futbolo turnyro varžybos VU Rektoriaus taurei laimėti. Dalyva­ vo 12 fakultetų komandos. Tradi­ ciškai komandos buvo suskirsty­ tos į 2 pogrupius. Pagal praėjusių metų rezultatus pirmos keturios ko­ mandos buvo išskirtos į priešingus pogrupius. Pasibaigus pogrupių varžyboms išaiškėjo lyderiai Ekonomikos ir Istorijos fakultetų sportininkai, kurie nepralaimėjo nė vienų varžybų. Dėl antrų vie­ tų, suteikiančių teisę dalyvauti pusfinalių varžybose, vyko įtemp­ tos kovos. Laimėjo GMF ir MIF futbolininkai. Geru žodžiu norė­ tųsi paminėti Teisės, Komunika-

Ekonomikos fokulteto futbolininkai Rektoriaus taurės varžybų nugalėtojai Rimantas TURSKIS, VU futbolo rinktinės treneris cijos, Chemijos, Filosofijos fakul­ tetų sportininkus, kuriems labai ne­ daug pritrūko, kad dalyvautų kovo­ je dėl apdovanojimų. Taigi pusfinaliuose susitiko Ekonomikos ir Gamtos mokslų bei MIF ir Istori­ jos fakultetų futbolininkai. Pirmąją dvikovą nesunkiai laimėjo EF stu­ dentai, antro pusfinalio varžybas laimėjo MIF futbolininkai. Norėtųsi

paminėti MIF komandą (vadovau­ jamą fakulteto sporto kuratoriaus lėkt. R. Cijūnėlio), kuri parodė drau­ giškumą bei norą laimėti. Dėl trečių-ketvirtų vietų susikovė GMF ir Istorijos fakultetas. Laimėjo Istori­ jos fakulteto sportininkai. Dėl tur­ nyro nugalėtojo vardo kovojo Eko­ nomikos fakulteto ir MIF komandos.

Trečius metus iš eilės nugalėtojais tapo Ekonomikos fakulteto futboli­ ninkai. Tai stipri komanda. Jos gre­ tose žaidžia Lietuvos olimpinės fut­ bolo rinktinės narys M. Panka (II k.),

VU rinktinės žaidėjai A. Pupelis (II k.), O. Ivanovskis (IV k.), R Sinkevičus (II k.), kiti kpmandos žaidėjai -M. Zubavičius (IV k.), M. Pilibaitis (II k.), I. Augonis (IV k.).

Turnyrą rėmusi firma „Kodak“ geriausius žaidėjus apdovanojo prizais. Geriausiu turnyro žaidėju buvo pripažintas Mantas Marcin­ kevičius - MIF futbolininkas. Ap­ dovanojimus įteikė GMF dekanas prof. K. Kilkus bei VU Sveikatos ir sporto direktorius prof. J. Jan­ kauskas.

liečia į SP*®151“15 Vasario mėn. spektaklių repertuaras

Vasario 10 d.

„BJAURUSIS“ (rež. Andrius Pulkauninkas)

Vasario 17 d. „DIEVIŠKOJI PLIAUSKA“ (rež. Andrius Pulkauninkas)

Vasario 24 d. „FORTŪNOS RATAS“ (rež. Marija Misiūnaitė) Vasario 25 d.

„FORTŪNOS RATAS“ (rež. Marija Misiūnaitė) Spektaklių pradžia 19 vai.

Bilietų kainos: Studentams - 5 Lt. Ne studentams - 7 Lt. Tcl. pasiteirauti: +370 Vilniaus universiteto Universiteto g.

Centriniai rūmai, III

698 17283 Teatras 3, aukštas

Svetainė internete: www.vutcatras.tinklc.lt

y

Norėtųsi padėkoti Ekonomikos, MIF, Istorijos, GMF, Teisės, Filoso­ fijos fakultetų dekanams, prodekanams, kurie rūpinosi, kad jų fa­ kultetų sportininkai kaip galima sėkmingiau dalyvautų šiose var­ žybose.

Pasibaigus turnyrui geriausi fa­ kultetų futbolininkai, esantys VU rinktinėje, toliau ruošiasi artėjan­ čiam LSFL antrajam ratui. Pasibai­ gus I rato kovoms VU rinktinė dviem taškais lenkia antroje vietoje esan­ čią Šiaulių universiteto komandą.

* ^klausiate - atsakome---------------------------------------------

j skaitytojų klausimus atsako VU Teisės ir bendrųjų reikalų direktorius Marius ZABIELSKAS Kaip galima įkurti profesi­ nę sąjungą, ko tam reikia?

Kokia gali būti profesinės sąjungos veikla ir kokios jai naudojamos lėšos? Ar gali ši sąjunga pati rengti ir su­ daryti kolektyvinę darbo su­ tartį ir kokia ji turi būti?

Profesinė sąjunga - tai savano­ riška, savarankiška ir savaveiksmė organizacija, atstovaujanti ir ginanti darbuotojų profesines, darbo, eko­ nomines, socialines teises bei inte­ resus. Profesinė sąjunga gali būti ju­ ridinis asmuo, jeigu yra įvykdytos LR įstatymų nustatytos sąlygos. Profe­ sinė sąjunga įsteigiama, jeigu ji turi ne mažiau kaip trisdešimt steigėjų arba jeigu įmonėje, įstaigoje ar or­ ganizacijoje yra ne mažiau kaip tris­ dešimt steigėjų ir jie sudarytų ne ma­ žiau kaip 1/5 visų darbuotojų, o 1/5 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai. Profesinės sąjun­ gos susirinkime turi būti patvirtinti jos įstatai ir išrinkti valdymo organai. Pro­ fesinė sąjunga gali steigtis profesi­ niu, pareiginiu, gamybiniu, teritori­ niu ar kitais pačios profesinės sąjungos nustatytais principais.

Valstybės institucijoms, darbda­ viams, jų įgaliotiems atstovams, įmo­ nės, įstaigos ar organizacijos val­ dymo organams, administracijai, pareigūnams, politinėms partijoms ir kt. draudžiama kištis į profesinės

sąjungos vidaus reikalus. Profesi­ nės sąjungos yra nepriklausomos nuo darbdavio. Profesinės sąjun­ gos, jų teisėti atstovai, nariai, turi ne­ mažai įstatymuose numatytų veik­ los garantijų.

Pažymėtina, kad profesinės są­ jungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo at­ stovais), sudarydamos su darbda­ viu kolektyvinę darbo sutartį, kurio­ je susitaria dėl darbo apmokėjimo, kitų socialinių ir ekonominių sąly­ gų. j kolektyvinę sutartį gali būti įtrau­ kiamos šios pagrindinės sąlygos: 1) darbo sutarčių sudarymo, pakei­ timo ir nutraukimo; 2) darbo apmokėjimo organizavimo (tarifinių atlygių, pareiginių algų, priedų, priemokų, kitų lengvatų ir kompensacijų, darbo apmokėji­ mo ir skatinimo sistemų bei for­ mų, darbo normų nustatymo, darbo užmokesčio indeksavimo, išmokėjimo bei atsiskaitymų tvar­ kos ir kitos nuostatos); 3) darbo ir poilsio laiko; 4) saugių ir sveikatai nekenksmin­ gų darbo sąlygų sudarymo, kom­ pensacijų ir lengvatų suteikimo; 5) profesijos, specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifi­ kavimo bei su tuo susijusių ga­ rantijų ir lengvatų; 6) įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo tvarkos;

Kalbant apie profesinių sąjungų veiklos sritis, būtina pabrėžti, kad jų įstatymais leistina veikla, atstovau­ jant darbuotojų interesus, gali būti labai plati. Profesinė sąjunga gali: 1. Atstovauti profsąjungos narių tei­ sėms. Ginti juos neteisėto atlei­ dimo iš darbo darbdavio inicia­ tyva atveju.

2. Kontroliuoti kolektyvinės(-ių) su­ tarčių vykdymą.

3. Inicijuoti kolektyvinės sutarties projekto rengimą. Derinti kolek­ tyvinės sutarties projektą su ad­ ministracija, pateikti darbuoto­ jams svarstyti ir suderinus pasirašyti.

4. Atstovauti profsąjungos narių in­ teresams administracijoje, mies­ to ir respublikos valdymo struk­ tūrose.

VU Teisės ir bendrųjų reikalų direktorius Marius Zabielskas 7) šalių tarpusavio informavimo ir konsultavimo; 8) kitos šalims svarbios darbo, eko­ nominės ir socialinės sąlygos bei nuostatos.

Lietuvos Respublikos Darbo ko­ deksas nustato kolektyvinės sutar­ ties rengimo ir svarstymo procedū­ ras, galiojimo, nutraukimo, kontrolės, ginčų sprendimo principus.

Svarbu pažymėti, jog profesinės sąjungos turi teisę reikalauti iš darb­ davio ar jį atstovaujančio atstovo, kito darbdavio valdymo teises įgy­ vendinančio organo panaikinti jo sprendimus, kurie pažeidžia LR įsta­ tymų numatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų na­ rių teises ar interesus.

5. Atstovauti profsąjungos narių in­ teresams sudarant tipines darbo sutartis ar jas keičiant, spren­ džiant Universiteto darbuotojų at­ lyginimo, darbo sąlygų bei sau­ gos ir darbo kultūros klausimus.

6. Dalyvauti atestacinėse ir konkur­ sinėse komisijose profsąjungos narių interesams atstovauti.

7. Organizuoti profsąjungos narių ir kitų darbuotojų mokymus, semi­ narus, kvalifikacijos kėlimo, per­ kvalifikavimo kursus ir kt.

8. Padėti administracijai organizuo­ ti profsąjungos narių poilsį, lais­ valaikį ir pan.; reikalauti nedidi­ namų ir darbuotojams iš dalies kompensuojamų įkainių ir pan.

9. Puoselėti tradicijas, formuoti ir stip­ rinti palankią aplinką draugiš­ kiems tarpusavio santykiams darbe ir bendravime.

10. Atstovauti profsąjungai respub­ likiniuose profsąjungų susivie­ nijimuose.

11. Koordinuoti savo veiksmus su kitomis profsąjungomis.

12. Informuoti visuomenę apie prof­ sąjungos veiklą ir skelbti apie ją interneto puslapiuose, respub­ likinėje ir vietinėje spaudoje.

13. Gausinti darbuotojų profsąjun­ gos narių skaičių, aktyvinti pa­ dalinių darbą.

Savo veiklai vykdyti profesinė są­ junga naudoja savo įstatymų nusta­ tytais būdais sukauptas lėšas. Jei­ gu yra profesinės sąjungos nario prašymas, darbdavys privalo kiek­ vieną mėnesį išskaičiuoti iš profesi­ nės sąjungos nario darbo užmokes­ čio nustatyto dydžio nario mokestį ir pervesti jį į profesinės sąjungos są­ skaitą. Profesinės sąjungos narių švietimui, kitoms reikmėms kolekty­ vinėje sutartyje gali būti numatomos tam tikro dydžio lėšos iš darbo už­ mokesčio fondo. Profesinės sąjun­ goms, jų susivienijimams nuosavy­ bės teise gali priklausyti pastatai, įrengimai, transporto priemonės ir kitas įstatymų neribojamas turtas.

Profesinių sąjungų turtą taip pat su­ daro jau minėti narių mokesčiai, įmonių, įstaigų ir organizacijų įna­ šai, viešai paskelbtos aukos bei ki­ tos teisėtai gautos pajamos ir turtas.

Taip pat Pažymėtina, kad darbuo­ tojų atstovaujamasis organas, ginan­ tis darbuotojų profesines, darbo, eko­ nomines ir socialines teises bei atstovaujantis jų interesams gali būti ir Darbo taryba. Darbo tarybų veiklos teisinius pagrindus reglamentuoja 200410 26 Lietuvos Respublikos Dar­ bo tarybų įstatymas Nr.lX-2500 (Žin., 2004 11 11, Nr. 164, Publ. Nr. 5972).

universitas

12

2005 vasaris

vilnensis

Po 200 metų Filosofijos fakultetas grįžo namo

VU rektoriaus akad. B. Juodkos rankose - simbolinė Filosofijos fakulteto spyna, raktas - UAB „Senovė“ generalinio direktoriaus A. Kolkos rankose. V. Naujiko nuotr.

Bursų kiemelis, kuriame įsikūrė Filosofijos fakultetas, - jau tryliktasis senajame VU ansamblyje.

D. Leiliono nuotę.

Buvusių Baltupių „kaimynų“, kolegų iš TSPMI, padovanotos senos nuotraukos primins pradžių pradžią. V Naujiko nuotr.

Atkelta iš p. 1 gal darbus, o ne pagal pažadus ir kalbas", - atidarymo iškilmėse pri­ minė šalies Premjeras Algirdas Brazauskas.

Filosofijos fakultetas naują se­ mestrą pradeda naujose patalpo­ se. Pastatų restauravimas kainavo per 12 milijonų litų. Prieš šešerius metus prasidėjo pirmieji darbai. Bū­ ta visko: nelegalių gyventojų ir gy­ vūnų, kuriuos reikėjo iškraustyti, rū­ syje čiurleno upelis, kurio vandenį teko išpumpuoti, kad būtų galima rūsio patalpas panaudoti fakulteto reikmėms. Naujai atidarytos neįti­ kėtinai gražios patalpos panašes­ nės į meno kūrinį nei mokymosi įstaigą. Padarytas unikalus dalykas - išsaugota senamiesčio architek­ tūra, interjeras, didžioji dalis sieni­ nės tapybos, tačiau tuo pat metu fakultetas yra visiškai pritaikytas modernioms studijoms ir mokslui čia yra kompiuterizuotų auditorijų bei laboratorijų. Patalpos visiškai pritaikytos ir žmonėms su negalia. „Tikiuosi, kad aura fakultete bus tik­

rai gera, padės gimti naujoms mo­ nografijoms bei mokslinėms publi­ kacijoms. Viliuosi, kad toji aplinka padės kurti“, - Filosofijos fakulteto bendruomenei palinkėjo VU rekto­ rius akad. B. Juodka. Jis prisiminė ir sunkią Filosofijos fakulteto istori­ ją. Fakultetas buvo įkurtas kartu su VU -1579 metais. Filosofijos moks­ las atkeliavo į Lietuvą pakankamai vėlai, tačiau jau jėzuitų kolegijoje buvo dėstomos filosofijos discipli­ nos. Kolegiją pertvarkius j univer­ sitetą buvo įkurtas vienas pirmųjų ir seniausių Filosofijos fakultetas.

Jis Vilniaus universitete gyvavo tik 200 metų. Kaskart okupuojant šalį būdavo atsisakoma ir Filosofijos fa­ kulteto. 1803 metais, Universitetui tapus imperatoriškuoju, filosofijos mokslo vėlei atsisakyta. Taip pat fa­ kulteto nebeliko ir sovietinės oku­ pacijos laikotarpiu. Prieš pat Lietu­ vai atgaunant Nepriklausomybę filosofijos mokslas ir studijos Uni­ versitete vėl atsikūrė. Fakultetas iš pradžių buvo atkurtas Istorijos fa­

Musų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

<___________ ______________ )

kultete, vėliau glaustasi Gamtos mokslų ir net Chemijos fakultetuo­ se. Kelerius metus neturėta nuolati­ nės vietos, ir tik 1992 metais filoso­ fai įsikūrė Baltupiuose. Iš pradžių buvo tik keliasdešimt studentų, vė­ liau jų skaičius išaugo iki pusantro tūkstančio. „Tai Baltupių era. Ten ta­ pome tuo, kuo esame dabar. Bet ten jautėmės esą tik laikinai. Dabar at­ einame ne kaip naujokai, bet kaip rimtas, mokslui ir studijoms subren­ dęs fakultetas. Dabar prasideda naujas laikas, kuris bus skaičiuoja­ mas ne metais, ne dešimtmečiais, bet šimtmečiais. Nesvarbu, kaip ėjome čia, svarbu rezultatas", - su džiaugsmu atidarydamas fakultetą kalbėjo dekanas dr. K. Dubnikas.

Rekonstruojant FilosF patalpas buvo atidengti XIX a. puošybos elementai. D. Leiliono nuotr.

Kova už ES pinigus tarp universitetų kaip jq laimėti?

Atkelta iš p. 5 troniką, lazerių technologiją, au­ galų biotechnologiją, informaci­ nes technologijas. Kai kurias šių sričių KTU Lietuvoje yra monopo­ lizavęs. Jis vienintelis vysto jau mi­ nėtą mechatronikos mokslą ir mechatronikos studijas. KTU taip pat yra pagrindinis vykdytojas kompiu­ terizuojant aukštąsias mokyklas.

Nors VU taipogi turi nemažai sri­ čių, kur gali pasigirti esąs lyderis, tačiau nėra nė vienos srities, kurią mes būtume monopolizavę - visur dirbame su partneriais. Tai atsispin­ di ir „nacionalinių projektų“ sąraše -VU fizikai yra pagrindiniai projek­ to, susijusios su lazerių mokslu, vykdytojai, tačiau šį projektą koor­ dinuoti Švietimo ir mokslo ministe­ rija patikėjo Fizikos institutui. „Kai prasideda tokie žaidimai, VU pra­ lošia, nes neturi monopolio ar įta­ kingų draugų Mokslo ir studijų de­ partamente“, - apgailestavo strateginės plėtros reikalų prorek­ torius prof. J. R. Lazutka.

Tačiau atviruose konkursuose, kur visi varžosi lygiomis galimybė­

mis, VU ir pagal pateiktų projektų skaičių, ir pagal rezultatus atrodo žy­ miai geriau.

Problemos dėl paraiškų Pasak Strateginės plėtros sky­ riaus vedėjo Algimanto Lipinai­ čio, tam, kad būtų parašyta pa­ raiška ES paramai gauti, reikia idėjos ir projekto. Idėja turi būti ga­ nėtinai moderni ir atitikti struktūri­ nių fondų kryptį. Idėją paversti projektu sunkoka. Projektai yra di­ delės apimties. Universitete yra tokia bėda: nėra idėjos, bet yra kam rašyti; arba atvirkščiai, yra galinčių parengti projektą žmo­ nių, bet trūksta geros idėjos. Dau­ gelį paraiškų ES paramai gauti ra­ šė Strateginės plėtros skyriaus darbuotojai arba labai aktyviai tal­ kino ir konsultavo rašančiuosius.

Paraiškoms rašyti yra daug spe­ cifinių reikalavimų, jų gana daug.

Vidutinė paraiška ES paramai gauti yra kelių šimtų puslapių. Pa­ vyzdžiui, Karjeros centro pateik­ ta paraiška buvo net 900 p. apim­ ties. Profesūrai kartais neužtenka laiko perskaityti kelių šimtų pus­

lapių paraiškos rengimo reikala­ vimų. Neįgudusiems rašyti tai su­ dėtinga. Kai kurie jų nespėja ir sa­ vo sumanymo atsisako. Tai darbas, reikalaujantis daug laiko.

Problema ta, ar idėjos „savininkas“ turi daug laiko, ar ne. Labai inten­ syviai dirbant projektą galima pa­ rašyti per 3 mėnesius. Ir nors in­ formacijos, kaip viską daryti, yra labai daug, didžiausia problema tos informacijos atranka.

Tačiau Strateginės plėtros sky­ riaus vedėjas A. Lipinaitis labiau­ siai nerimauja dėl to, kas bus, kai reikės įgyvendinti finansavimą ga­ vusius projektus. Universitetas dar nėra tinkamai tam pasiruošęs. Vi­ siems reikia mokytis. „Dar viena primityvi problema: nėra skatinimo sistemos tiems žmonėms, kurie imtųsi įgyvendinti projektus. Tai galėtų būti finansinis atlygis. Jei skatinimo sistemos nė­ ra, žmonės nemotyvuoti dirbti. Uni­ versitete apie tai kalbama, bet dar nieko nėra daroma“, - svarstė Stra­ teginės plėtros skyriaus vedėjas A. Lipinaitis.

1/ Naujiko nuotr.