uarvbos
Visų šalių proletarai, vienykitės!
sccroencas
1976 m. sausio 9 d.
LLKJS CK
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
PLENUMAS
Gruodžio 29 d. įvyko Lietuvos LKJS CK VI plenumas, kuriame buvo apsvarstyti Vilniaus V. Kapsuko universite to komjaunimo oiganizacijos darbas ir respublikos aukštų jų mokyklų komjaunimo organizacijų uždaviniai, toliau gerinant komunistinį busimųjų specialistų auklėjimą. Išklausęs komjaunimo universiteto komiteto sekretoriaus H. Ramono pranešimą bei LLKJS CK pirmojo sekretoriaus V. Baltrūno, LKP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjo J. Bielinio, LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro H. Zabulio, partijos universiteto komiteto sekretoriaus K. Poškaus ir kitų pasisakymus, plenumas pa žymėjo, kad respublikos studentija su dideliu pakilimu su tino rsKP CK projektą XXV suvažiavimui „Pagrindinės TSRS uaud.es unio vystymo kryptys 197b—19B0 metams" ir yra pasiruošusi įnešti deramą iudėlį, įgyvendinant parti jos pianus. Aukštųjų mokyklų auklėtiniai daoar kiekvieną dieną pažymi naujais laimėjimais, dalyvaudami sąjunginė je lenininėje įskaitoje „TSKP XX1V suvažiavimo nutari mus — į gyvenimą", plėsdami socialistinį lenktyniavimą už teisę pasirašyti Lenino komjaunimo Raportą TSKP XXV suvažiavimui. Kaitų plenumas atskleidė komunistinio busimųjų spec.alistų auklėjimo trūkumus ir numatė priemones jiems pabalinti. Plenumas priėmė nutarimą.
JIE—MUMS Kiekviena diena mus ar tina prie TSKP XXV suva žiavimo. Šalis raportuoja apie naujas darbo pergales ir pasiekimus, skirtus šiai datai. (Akademinio jaunimo devizas: „Suvažiavimui — puikų mokymąsi!" Mūsų fakulteto komjau nuoliai aktyviai įsijungė į socialistinį lenktyniavimą dėl teisės pasirašyti kom jaunimo Raportą šalies ko munistų forumui. Kas dvi savaitės sumuojami grupių komjaunuolių pažangumo moksle, aktyvumo visuomeni nėje veikloje rezultatai. Tap ti nugalėtoju nelengva — renkami geriausi iš ge riausių. Visus sukrusti pri vertė kontrolinė sesija (sis tema 0-1-2), nebe už kal nų VPP atestacija. Socia listinio lenktyniavimo dėl teisės raportuoti suvažia vimui pirmasis etapas bai gėsi. Paaiškėjo ir jo nuga lėtojai. Fakultete visi žino biolo gijos spec. IV k. studen tę Violetą Kvedaraitę. Ji — Lenino stipendininkė. Rekto rių tarybos narė. FaKulteto komjaunimo biure jai pati kėtas atsakingas darbo ba ras — akademinis sektorius.
O SOCIALISTINIS
Egzaminai, egzaminai...
LENKTYNIAVIMAS
UŽ TEISĘ PASIRAŠYTI LENINO
KOMJAUNIMO
RAPORTĄ TSKP XXV SUVAŽIAVIMUI: NAUJI LAIMĖJIMAI
PAVYZDYS
Violeta stengiasi pateisinti draugų pasitikėjimą. Ji su maniai vadovauja mokymo auklėjimo komisijai. Kontro linės sesijos lape ties Vio letos pavarde vien aukšti įvertinimai. Ne kiekvienas tuo gali pasigirti. Nemažiau pagyros žodžių reikia skirti geologijos ir inžinerinės geologijos spec. IV k. studentui Petrui Musteikiui. Jis taip pat Lenino stipendininkas, irgi draugų išrinktas j fakulteto kom jaunimo biurą. Petras akty viai dalyvauja SMD veik loje. Respublikinėje 1974—■ 1975 m. m. studentų mokslo daibų apžiūroje jo pateik tas darbas buvo įvertintas pirmojo laipsnio diplomu. Biologijos spec. II k. ga mybinės grupės komjaunuo liai savo susirinkime soc. lenktyniavimo spartuolio vardą pripažino M. Lapelei. Mindaugas — sąžiningas akademinės grupės seniū nas, reiklus ne tik drau gams, bet ir sau. Vaikinas pasiryžęs egzaminus išlai kyti gerai, tuo labiau, kad kontrolinėje sesijoje jis surinko visus „dvejetukus", nepraleido nė vienos pa skaitos.
Geru žodžiu reikia pa minėti ir b.ologijos specia lybės pedagogines grupės komjaunuoli Praną Mierauską. Draugai patikėjo jam proforgo pareigas, ir Pranas jau šiandien gali pasigirti, kad visi grupės studentai tapo universiteto studentų profsąjungos nariais, kad jo kolektyvo įdomus kultūrinis gyvenimas. Kontrolinė se sija praėjo puikiai, ir žie mos sesiją Pranas pasiryžęs išlaikyti tik labai gerais pa žymiais. Tai, žinoma, ne visi mūsų fakulteto komjaunuoliai, ak tyviai dalyvaujantys visuo meninėje veikloje, gerai be simokantys. Visi mes ruo šiamės tapti gerais specialis tais, reikalingais savo že mei ir žmonėms. Socialisti nis lenktyniavimas dėl tei sės pasirašyti Lenino kom jaunimo Raportą XXV su važiavimui padeda ne tik patikrinti savo jėgas, bet kartu įrodo mūsų pasiryži mą vykdyti partijos iškeltus uždavinius, būti pirmose ko munizmo kūrėjų gretose.
rai buvo ženklūs, — sako Gediminas. — Ir netikėtumų pilni. Fizikos fakultete penketukininkų daug, nelaukta kiek buvo, kai paskyrė Leni no stipendiją. Rodos, ne dau giau už kitus nusipelniau. Šiemet G. Račiukaitis jau trečiame kurse. Draugai iš rinko jį šeštojo bendrabučio tarybos pirmininku. Darbo niekada netrūksta, bet Ge diminas nenusimena: — Kiekvieną sesiją išsilai kau anksčiau laiko. Užtenka egzaminui ir 4 dienų pasi ruošti, o ne pb 10, kaip kai kas ruošiasi. Bandysiu ir šią
BU PARTIJOS SUVAŽIAVIMUI PUIKŲ MOKYMĄSI!
G. PUKINSKAITĖ GF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja ideologiniam darbui
Ženklios metų dienos susipažinau su Gediminu Kačiukaičių prieš pora metų ■ • . Jakutske. Išvažiuojamame būryje „Juventus - 74" iškart krito į akis aukštas energin gas vaikinas. Jo buvo pilna visur: ir statyboje, ir poilsio vakai uose. Dabar — pertrauka tarp paskaitų. Gediminas vis ne ramiai žvilgčioja į laikrodį, lyg ragindamas mane skubė ti klausti. . . Aš žiūriu į jo linksmą veidą ir stebiuosi: iš kur vaikinas turi tiek energijos. Juk nuo pirmo kurso vien penketus skina. — Praėję metai man tik
Suole palinksta galvos. Profesorius K. Daukšas egzami nuoja pirmakursius iš neorganinės chemijos kurso. „Kas yra valentingumas?" „Ką vadiname katalize?" Profeso riaus nuomone, ilgai ieškoti atsakymo į tokius klausimus nereikia. Atsakei, ir tavo studijų knygelėn „nutūpė" pen ketas. Šių trijų pirmakursių (iš kairės): V. Motiejūnaitės, G. Anužytės, S. Galvanauskaitės pirmasis pažymys aukštojoje mokykloje — penketas. Sėkmingai pirmąjį žinių patikri nimą išlaikė S. Didžiulis, B. Pankaitė, A. Statkevlčiūtė. „Pasirodo, ne taip jau sunku gauti penketą ir aukštojoje mokykloje. Reikia tik pasimokyti," —- dalijosi įspūdžiais pirmakursiai chemikai po egzamino. Gerai, kad patikėjo savo jėgomis.
Nr. 1 (943)
sesiją „šturmu" įveikti. Bus ilgesnės atostogos, tada ir pailsėsiu. Vasarą Gediminą ir kelis jo draugus paviliojo Tolimų jų Rytų romantika. Keliavo po Geizerių slėnį. — Grupės draugai vis pra šo papasakoti, Kaskart, kai prisimenu šią kelioną, pergy venu neapsakomą pasigėrėji mo jausmą. Užtenka laiko ir draugams. Nė vienas vakaras, nė vienas susirinkimas grupėje nepraei na be Gedimino. Štai nese niai kartu su grupe dalyvavo
fakulteto intermedijų konkur se. Laimėjo pirmąją vietą. — Ar sunku spėti visur? — klausiu. Jis nusišypso. — Svarbiausia — noras. Jei viską darysi prisiversda mas — nieko doro neišeis. Atėjo nauji metai — 76-ieji: kiekvienas, juos sutikda mas, turi daug vilčių, lūkes čių. Turi jų ir Gediminas. — Kokie jie bus — pri klausys nuo kiekvieno žmo gaus. Taigi, ir manieji pri klausys nuo mano pastangų. Norėčiau, kad jie būtų to kie pat sėkmingi ir įsimin tini, kaip ir 1975-ieji. L. KLIŠAUSKAS
Retas kas nepažįsta Matematikos ir mechanikos fakulte te Klemenso Kiršos. Daug kam teko išklausyti jo griežtą žodį ar sulaukti patarimų pernai, kai Klemensas buvo fa-ulteto komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas aka deminiam darbui.
Šiemet trečiakursis matematikas K. Kirša — universi teto komjaunimo komiteto narys, darbuojasi akademinia me skyriuje. Darbų ir rūpesčių pagausėjo, bet studijų kny gelėje — vieni penketai. Vakar Klemensas laikė pirmąjį egzaminą — tikimybių teoriją. Doc. R. Lapinskas parašė ,labai gerai".
F. Bieliauskas, J. Zinkus, E. Matuzevičius. Minėjime kon certavo VPI Estetinio lavini mo katedros dėstytojai, A. Venclovos eiles bei ištraukas iš jo kūrinių skaitė univer siteto studenitai-lituanistai.
Prezidiumo Įsakas DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO DĖSTYTOJO GARBES VARDO SUTEIKIMO J. PIKClLINGIUI
Už nuopelnus, ruošiant specialistus, vaisingą mokslinę pedagoginę ir visuomeninę veiklą suteik ti Vilniaus Valstybinio Darbo Raudonosios Vėlia vos ordino V. Kapsuko universiteto Filologijos fa kulteto dekanui, filologijos mokslų kandidatui, do centui Juozui Pikčllingiul Lietuvos TSR nusipelniu sio dėstytojo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS
Vilnius, 1975 m. gruodžio 31 d.
Sausio 5 d. Auloje buvo paminėtos LTSR liaudies ra šytojo A. Venclovos 70-osios gimimo metinės. Vakare, ku rį surengė universiteto Lie tuvių literatūros katedra bei Pedagoginio instituto Lietuvių ir užsienio literatūros kated ra, pranešimą apie Tašytojo gyvenimą ir kūrybą skaitė filologijos kandidatas K. Trimcmis, atsiminimus pasakojo
Mūsų Alma Mater bendra darbiauja ne tik su Greifsvaldo universitetu, bet ir su ki tomis VDR aukštosiomis mo kyklomis. Ypač glaudūs ryšiai sieja VVU Tarpfakultetinę politinės ekonomijos katedrą ir Karlmarlcsštadto aukštosios technikos mokyklos Politinės ekonomijos sekciją. Pernai,
Per mažai taryboms padeda fakultetų visuomeninės orga nizacijos, dekanatai. Dar re tai bendrabučius aplanko fa kultetų atsakingi dėstytojai. Daugiausia padirbėti tenka bendrabučio taryboms, ko mendantams bei studentų profkamitetui, kuris vado vauja ir koordinuoja tarybų darbą. Tvarka, drausmė, tary bų darbo formos kasmet ge rėja ir įvairėja. Žinoma, ne trūksta ir „dūmų". Bendrabučiuose dar vis pa žeidžiamos vidaus tvarkos taisyklės. Praeitą semestrą pašalinta iš bendrabučių 10 studentų, vienuolikai pareikš ti rektoriaus papeikimai, kad kuriems studentams — prof komiteto įspėjimai. Ne visos tarybos dar rodo reikiamą veiklumą, iniciaty vą. Šiais metais smuktelėjo visada pirmavęs medikų penktasis bendrabutis. Išrink ta nauja 'taryba, trūksta pa tirties. Tikimės, kad medikai nenuleis rankų, ir vėl juos matysime pirmaujančių gre tose. Nepažengė į priekį ir VIII bendrabučio taryba. A. Ananjeva dirba pirmininke nebe pirmi metai, tikėjomės iš jos daugiau. Pirmajame konkurso etape
nepralenkiama buvo bendra bučio Nr. 3 taryba, vadovau jama III k. žurnalisto K. Medzevičiaus. Taryba glaudžiai bendradarbiavo su komen dante S. Leonavičiene, fakul tetų visuomeninėmis organi zacijomis. Matyt, tad labai pa dėjo jad pirmauti konkurse beveik pagal visus vertinimo kriterijus. Gerai dirbo redko legija, vadovaujama biologės O. Ališauskaitės: reguliariai leido įdomius sienlaikraščius. Skoningai ir sumaniai pa puoštas bendrabutis, apipavi dalinta fojė, poilsio kamba rys. Bendrabučio sienas puo šia fotostendai studentiško mis temomis, pačių gyvento jų dailės parodėlė, daug gė lių. Švarios ir tvarkingos bendro naudojimosi vietos, gyventojų kambariai. Kuiltmasinis sektorius surengė nema ža renginių, bene labiausiai pavyko vakaras „Idėjų kova kino mene”, kuriame dalyva vo kino kritikas S. Valiulis. Bendrabutis — didžiausias univecsitete, jame gyvena tri jų fakultetų studentų. At rodo, sąlygos tarybai dirbti nėra idealios. Juk daug lengviau ten, kur bendrabutis mažesnis, gyventojai vieno fakulteto: lengviau rasti su jais bendrą kalbą. Tačiau matome, kad III bendrabučio taryba sugebėjo išspręsti or ganizacinius sunkumus, dirbo draugiškai, sutartinai, suma niai. Jų veikla nenuėjo vel tui. Neseniai sužinojome džiugią naujieną, kad geriau sias universiteto bendrabutis
tapo geriausiu iš respublikos aukštųjų mokyklų. II vieta mūsų konkurse pa skirta šeštojo bendrabučio tarybai — pirmininkas III k. fizikas G. Račiukaitis, komen dantas S. Skuodis. Taryba veikli, gerai dirbo redkolegi ja, sporto sektorius. Kultmasinis sektorius, vadovaujamas G. Jakimavičiaus, suruošė draugystės vakarus su III, IV bendrabučiais, susitikimų su karo veteranais. Bendrabutis gerai apipavidalintas, tik kiek prastesnė švara ir tvar ka bendro naudojimosi vie tose .bei kambariuose. Matyt, neperdaugiausia tuo irūpinasi taryba ir komendantas. III vieta atiteko VII bend rabučio tarybai., pirmininkė prekybininkė G. Vaitiekūnai tė, komendante O. Vaiciukienė. Bendrabutis naujas, nedi delis, gerai aprūpintas bal dais. Pati taryba irgi stengėsi kovoti už švarą ir tvarką. Universiteto studentų profkomitetas nutarė apdovanoti geriausias tarybas piniginė mis premijomis kultūriniam inventoriui įsigyti: I vieta — 300 rub., II vieta — 200 rub., III vieta — 100 rub. Geriausių tarybų nariai ga lės dalyvauti įdomioje eks kursijoje. Vasario 15 dieną prasidės konkurso II etapas, kuriame bus išaiškinti geriausi bend rabučių kambariai.
nauskas dabar Centro Sąjun gos Centrinio Darbo Moksli nio organizavimo, valdymo ir racionalizacijos instituto Lie tuvos filialo direktorius, L. Žilinskaitė — Lietkoopsąjun gos Vilniaus Prekybos bazės vyriausioji prekių žinovė, V. Juzukonis — Respubliki nės specializuotos medicinos technikos parduotuvės valdy tojas, V. Lukoševičiūtė — LTSR Galanterijos prekių did meninės bazės darbuotoja. Prisimindami studijų metus, buvę absolventai kalba, kad universitete jie gavo puikias specialybės žinias, gerą bend rąjį išsilavinimą, dėstytojai įskiepijo teisingą gyvenimo supratimą, išmokė tikėti žmo gumi. Vienas kitas nusiskun džia, jog per mažai susipa žino su raštvedyba, socialis tinės teisės pagrindais, bet tuojau priduria, kad gal ir pats šį tą pražiūrėjo. Kaip puikų pedagogą, rūpestingą
vadovą ir organizatorių, kon ferencijos dalyviai minėjo Prekybos fakulteto dekaną doc. L. Butkevičių. Prekių mokslo katedrai jau daug metų vadovauja doc. J. Pričinauskas, -ypač daug dėmesio skiriantis studentų auklėji mui, už nuopelnus darbe ap dovanotas LTSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo Gar bės raštu. Jo auklėtiniai daž nai užsuka į universitetą pa tarimų. Buvę absolventai di džiuojasi savo katedra, jos kolektyvu, kuris visada at eis į pagalbą, iškilus sunku mams darbe, suras šiltą žo dį. Šitas nenutrūkstamas ab solventų ryšys su katedra ir įgalino suruošti tokią konfe renciją. Skaitytų pranešimų autoriai — V. Liakaitė („Asortimentinės politikos klausimu"), vyr. dėstytojas V. Mikalauskas („Avalynės ir kitų respublikos lengvosios
pramonės gaminių kokybės palyginimas"), H. Rabačiauskas („Kai kurie reikalavimai baldų kokybei") — yra žmo nės, nuo kurių darbo priklau so prekių kokybė. Konferen cijos tikslas — atsiliepti į X penkmečio teiginį, kad dienos klausimu tampa kokybė. Pa sitarti, padiskutuoti su ab solventais ir apžvelgti prekių gerinimo darbus ir buvo su šaukta universitete ši konfe rencija. Joję buvo svarstyti ne tik mokslo klausimai, bet numatyta ir pagerinti prekių mokslo mokymo kursą. Bu vo pasiūlyta panašaus pobū džio konferencijas rengti ir ateityje, tuo labiau, kad joje dalyvavo apie 210 prekių ži novų, aspirantų, prekybos or ganizatorių, mokslinių dar buotojų. Belieka palinkėti vaisingo kūrybinio darbo Prekybos fakulteto kolektyvui ir konferencijos dalyviams.
Trečiasis geriausias respublikoje
šeimininkavo
Praėjusių metų gruodžio 15 d. pasibaigė studentų prof sąjungos komiteto konkurso „Geriausiai dirbanti bendra bučio taryba" I etapas. Šis konkursas vyksta kiekvienais metais. Juo siekiama gerinti bendrabučių tarybų darbą, sprendžiant visus vidaus tvarkos klausimus, organizuo jant auklėjamąjį ir kultūrinį masinį darbą. Sumuojant konkurso rezultatus, didžiau sias dėmesys buvo kreipiamas į 'bendrabučio tarybų organi zacinio darbo kokybę, kovą už aukštesnę buities kultūrą, švaros, tvarkos bei drausmės kontrolės efektyvumą. Dabar, kai žinomi konkur so rezultatai, galima daryti kai kuriuos apibendrinimus. Pirmiausia į akis krenta silp nokas kultūrinis masinis dar bas, skurdžios auklėjimo for mos, per menka vaizdinė agitacija ir propaganda, o V, VIII bendTabučių tarybos ne sugebėjo surengti jokio kul tūrinio masinio renginio. Naujieji gi bendrabučio Nr. 10 korpusai, vos įsikū rę, surengė susitikimų su dėstytojais, keliavusiais po užsienį. Negali girtis gera švara ir tvarka mūsų bendra bučių gyventojų kambariai.
„TS" inf.
A. TRUMPULIS Studentų profkomiteto buitinio sektoriaus pirmininkas
Vaisingo darbo rezultatai Vėluojančios žiemos nepa stovumas nesutrukdė buvu siems universiteto Prekybos fakulteto absolventams susi rinkti į mokslinę konferenci ją „Liaudies vartojamų pre kių kokybė". Daugumas kon ferencijos dalyvių — Prekių mokslo katedros auklėtiniai, tad, organizuojant šį rengi nį, buvo ruošiamasi aptarti kaip tik tuos klausimus, ku rie dabar labiau domina pre kybos specialistus. Konferen cijoje skaitytų pranešimų svarba ir aktualumas šian dienai, naujo 1976—1980 me tų liaudies ūkio vystymo pla no įgyvendinimui akivaizdžiai įrodo, kad studijų metais įgytas žinių ir įgūdžių ba gažas katedros auklėtiniams padeda spręsti sudėtingas mokslines problemas, eiti sunkiausiu, nepramintu ieš kojimų keliu. Plenariniame konferencijos posėdyje LTSR Prekybos ministro pavaduoto jas R. Kazbaras ir kiti pra nešėjai paminėjo, kad svar bu moksliškai pagrįsti liau dies vartojamų prekių koky bės gerinimą. Prekių mokslo katedrą jau baigė gerokas kvalifikuotų specialistų būrys: P. Šima-
V. ARMALIS
lapkričio mėnesį, šioje aukš tojoje mokykloje vyko res publikinė paklausos ir darbo jėgos reprodukcijos problemų konferencija. Jos darbe da lyvavo prof. S. Ginaitė. Vieš nia iš Vilniaus skaitė plena riniame posėdyje pranešimą „Socialistinis gyvenimo būdas ir jo atspindys socialiniame planavime". Plenariniame po sėdyje buvo perskaityti dar du pranešimai — VDR pla navimo instituto Berlyne di rektoriaus pavaduotojo dr. R. Montago ir Politinės ekono mijos katedros vedėjo prof. A. Menerto. Po to vyko dis kusijos sekcijose. Neseniai mus pasiekė Kairimarksštadto aukštosios tech nikos mokyklos laikraštis „Hochschulspiegel“. Jis, nu
BENDRABUČIŲ SPORTININKŲ DEŠIMTOKAS
šviesdamas šios konferencijos eigą, komentuoja prof. S. Ginaitės pranešimą, nurodo, kad pastaruoju metu Tarybų Sąjungoje plačiai vystamas socialinis planavimas, kad jo objektas yra žmogus ir jo poreikiai. Pranešime buvo ap tariamos problemos, liečian čios socialinio planavimo ob jektą, kokius socialinio gy venimo momentus gali apimti planavimas ir kokių negali. Laikraštis pažymi, kad įdo miai buvo nagrinėjama pro blema poreikių, kurie turi sa vo prisisotinimo laipsnį (ri boti) ir kurie neturi tokio laipsnio (beribiai). Prie pasta rųjų priklauso žmogaus asme nybės visapusiškas vystyma sis. „TS" inf.
RENKA KONKURSO DALYVIAI PIRMOJI — V. TVARDAUSKAITE
Vos ne dešimt dienų j studentų profkomiteto sporto skyrių plaukė laiškai, kurių autoriai irinko 10 geriausių universiteto bendrabučių sportininkų. Nors konkursas pa skelbtais pirmąkart — jame dalyvauta gan aktyviai, ir kone kiekviename laiške tokie ar labai panašūs kaip penktakursio mediko D. Puidoko žodžiai: „Kasmet daly vauju panašiuose konkursuose, kur išaiškinami stipriau si, geriausi mūsų respublikos sportininkai. Malonu, kad ir studentų profkomiteto sporto skyrius surengė analogišką konkursą. Aš pats esu sporto gerbėjas, mane domina geriausieji universiteto bendrabučių sportininkai. Manau, kad šis sumanymas rengti konkursus neišblės ir kitais me tais rinksime viso universiteto geriausius sportininkus". Deja, Donatui nepavyko tiksliai išvardinti dešimtuko... Daugiau kaip pusę laiškų atsiuntė merginos, įtarsi patvirtindamos, kad 1975-ieji buvo tikrai tarptautiniai mo terų metai. Dešimtuke jos „apsigyveno" irgi viršutinėje dalyje. Štai kaip atrodo bendrabučių geriausiųjų sportininkų de šimtukas: 1. V. Tvardauskaltė, orientacinis sportas (6 b.) 2. I. Ivošk»tė, šaudymas iš lanko (4 bendr.) 3. R. Vaitkus, orientacinis sportas (6 ibendir.) 4. A. Galutinas, regbis (12 bendr.) 5. L. Mockevičiūtė, PDG daugiakovė (6 bendr.) 6. D. Samsonaitė, rankinis (11 bendr.) 7. V. Rupšytė, krepšinis (4 bendr.) 8. V. Bagdonas, stalo tenisas (9 bendr.) 9. P. Alijošius, laisvosios imtynės (7 bendr.) 10. V. Valentukevičius, tinklinis (11 bendr.) Tiksliai nurodyti dešimtuką nepavyko niekam. Mažiau siai klaidų, <jį sudarydamas, padarė Istorijos fakulteto žur nalistikos spec. I k. studentas J. Steponavičius. Jis ir skelbiamas konkurso nugalėtoju (jam skiriamas nemoka mai kelialapis į Karpatus)! Nedaug klaidų padarė ir bu simasis medikas ketvirtakursis R. Mickevičius bei MMF pirmakursė R. Smailytė. Jiedu ir pasidalino atitinkamai antrą ir trečią vietas (skiriami turistiniai kelialapiai, ap mokant daij kainos). „Jubiliejinių atsakymų" autoriams — FAF trečiakursei I. Biažlnauskytei, to paties fakulteto penktakursiui V. Buragui ir MF pirmakursei N. Pavilionytei — bus įteikti at minimo prizai. Profkomiteto sparto skyrius nutarė įteikti „išsamiausiojo" atsakymo autoriui — penktakursiui fizi kui L. Šaunuoliui atminimo dovanėlę. Leonui, kaip jis pats rašo, visą „dvidešimtpenketuką (skelbtą „TS” Nr. 41) ob jektyviai „surūšiavo" ESM „Minsk-22". Mašinas padeda mas, jis suskaičiavo ir kiek dešimtuko bei dvidešimtpenketuko laureatai gaus taškų, nurodė ir vertinimo kriteri jus. Gal ESM ir buvo objektyviausia, betgi dešimtukas pa gal „sirgalių" atsakymus išėjo kiek kitoks. Neklydo „Minsk-22", nurodydama sportiškiausią bendrabutį. Tai — šeštasis (3 vietos dešimtuke!). Antroji vieta — IV bend rabučiui (2), tiek pat vietų (2) iškovojo dešimtuke ir XI bendrabutis, bet jo vietos „žemesnės". Malonu, kad konkursas labai sudomino studentus. Atsi liepdamas į studentų pageidavimus, profkomiteto sporto Skyrius numato organizuoti panašius konkursus ir ateityje. Sveikiname dešimtuko sportininkus, konkurso laureatus, visus tuos, kurie aktyviai dalyvavo universiteto sporte, sėkmingai gynė jo garbę, linkime sėkmingų startų 1976aistais! Universiteto studentų profsąjungos komiteto sporto skyrius
Gerų metų!
Daug nuoširdžių sveikinimų Naujųjų Metų proga gavo universiteto komjaunuoliai iš savo draugų broliškųjų respublikų aukštosiose mo kyklose. O štai laiškas iš Ja kutijos ATSR Verchojansko rajono atskraidino sveikini mus išvažiuojamojo būrio „Žilvinas“ -nariams. TysyKyylo statybininkai, su ku riais mūsų studentai kartu dirbo vasarą, linki gerų 1976-ųjų.
VIII
NAKTIES SONETŲ VAINIKAS
ŠIANDIEN
Kol susigės nepridengtas nuogumas. Tavęs visuos keliuos vis tiek ieškosiu. Tenai, kur jokio augalo nebūna, Suirūkusia styga Tau grosiu.
SPAUSDINAME
UNIVERSITETO
Ar Tu kada išgirsi šitą skundą — urtejas buridiKes nesurado, Bet dykumoj vis tiek vanduo nubunda, Tekėdamas į šalį Eldorado.
LITERATŲ KONKURSO — 75
Vis tiek dangus aukščiau pakyla, Klausydamasis balso iškalbingo, Kuris akimirkai sutramdė tylą.
LAUREATŲ KŪRYBĄ
Ir lygiai po akimirkos pradingo, Be gailesčio visiems nutilo, Atminęs duotą prižadą garbingą. IX i
Ilgam sustingo lapkričio vėsa many. Dabar jau vien tiktai per klampų liūną Mane pasieksi, Jeigu dar eini Tenai, kur džiaugsmo spindesio nebūna.
Aš atnašauju Bakchui ir geriu Raudoną vyną liš nuodingų lapų. Nupuolusi dvasia be žemės geidulių Palaidos vėl save i baltą kapą. Kol bris žiema per iškrėstus miškus. Tegu manęs ten niekas nebelanko. Te jokie vėjai garso neatpūs.
Bet jei, pamiršę prižadus liūdnus, Suglausime draugėn pavargusius sparnus, Mes švęsime kartu Adonio šventę.
Mes švęsime kartu Adonio šventę, Iškėlę margus pievų vainikus, Kada žolynai ims žiedais gyventi, Ir niūrios sietuvos staiga atbus. Tačiau dabar užmerk akis. Ramiai sapnuoki ilgą saulės dieną. Tyliuos vienatvės soduos liūdesys Sutiks Tave akimirką kiekvieną. Ir aš žinosiu, kad tenai budi Ir sau paguodos niekur nerandi, Patirdama nykimo skaudų balsą,
0 miško rūbai vien raudoni ir juodi Tau virš galvos plevena liūdną valsą: „Deja, kol kas negaliim būt arti“. III
Deja, kol kas negalim būt arti. Lietaus širdie, koks ilgas tavo vardas. Ir duria žodžiai vėl neištarti, Tais žodžiais mano žmonės sielą spardo.
Aš jiems rašau, užtrenkdamas duris, Prie baito stalo srūvančiu krauju puotauju. Irecia bemiegė skleidžiasi naktis ir keistas augalas namuos žydėt neliauja. Pavirsta dienos baltu vainiku, žadėdamos nelinKsmą sielai lemtį, bet aš laimingas medžiais ir laiku.
Ir versme ta, kurią reikės išsemti Tom valandom, kai nenimu sergu, Gyvendamas beribę savo tremtį. IV
Gyvendamas beribę savo tremtį, Bandau suvokt pasaulio tobulybę: Kas spėjo savo laiką atgyventi, Tą užmarštis be gailesčio sutrypia, s Paverčia dulkėm spindinčias karūnas Ir nekalčiausius žiedlapius sudrasko. Po samanom sunyks Narcizo kūnas, Kad nieko iš anapus neberastum. Kol baigsis valanda, kurią gyvenam, Vien pakartodami visų buvimą seną Ir laikiną pilnatvės džiaugsmą,
Kurio nebepatirsime daugiau, Pakilęs į kalnų didybę aukštą Tau nuovargio gėles raškau.
V tau nuovargio gėles raškau, >\ad Tu mane atmintum. Jeigu lietus kelius išplaus, Kuma.s Tave galėčiau sugrąžinti.
Ar jei staiga parnešim tuos kelius, Kai susipins pasaulio visos pusės, Ir mano rudeninis sodas grius, Perpus be laiko dužęs.
Ir atsivers pelkynai, Kur klajos, ieškodama draugystės amžinos, Išvarginta ugnis, tarsi bespalvis durnas,
O neįžengiamuos miškuos, Prisirpęs ilgesio tylios kančios, Žydės raudonas Tavo krūmas. VI
Žydės raudonas Tavo krūmas, Ir paukščio plunksnos lapuose siūbuos, Pajutęs uždarų namų nykumą. Aš lauksiu tos Adonio valandos. Blaškysis kambariuos tamsiuos lentynos, Neramios mano knygos atsibus, Nuliejęs žemėn du lašus raudono vyno, Sudeginsiu visus eilėraščių lapus. žinodamas, kad man yra užginta Kalbėt su savimi, kai švinta, Nurimęs sėdžiu ir neberašau,
Matau, kaip ryto valandą septintą Dangaus lengvutis pūkas žemėn krinta, Manų aistrų akmuo jį slėgs kaskart sunkiau,
VII Manų aistrų akmuo jį slėgs kaskart sunkiau, Tą laikiną Ir baltą žemės lobį, Kol vieną rytą pagaliau Pakils žolės daigai išsprogę.
Ir mes raškysime žalius lapus. Nuo atgimimo muzikos apkurtę. Kai atsimerksiu — vėl Tavęs nebus, Ir niekad nežinosiu, kur Tu. Stovėsiu pievoje su žibančia rasa, žydės miškuos jau žalias krūmas, Aplinkui smėlio juosta — tarsi nukirpta kasa,
Apjuosus Tavo džiaugsmo rūmus. Užgims liūdniausia žemės valanda, Kol susigės nepridengtas nuogumas.
Atminęs duotą prižadą garbingą, Grįžtu gyvent į savo tamsų kampą, Ir čia pasaulis man dar neatpinga, Net ir įžiebus blausią stalo lempą.
IRENA VYŠNIAUSKAITE FU. F V k. lituanistė >
Karšta galva visatos begalybę Visai beviltiškai aprėpti nori, Ir rasti niekur nesančią lygybę. Kai maudulys ir nuovargis praranda svorį. Ak, ir Tave čia galima užmiršti, Dar niekad nelytėtą pirštais, Griuvėsiuos griūvančią svajonę gražią,
Kurią žvaigždynai naktimis nušviečia, Tarp dilgių pasimetusią, tarp kiečių. Galiu užmušt iliuzijos miražą. X
Galiu užmušt iliuzijos miražą Ir be Tavęs toli nueiti. Panieklinęs didybę žemės mažą, Regiu dangaus besvori aukštį.
Ir noriu ten pajusti savo kūną, Kur tirštas upių rūkas vaikšto, Kur jokio žemės rūpesčio nebūna, Tokioj stovėti aikštėj.
Patirt, kaip skaudžios esmės atsiskleidžia, Kurios lyg stiklo šukės žeidžiia, į veidą, į rankas, į lūpas sminga. Ir purpuro spalva sušvinta žodžiai, Kuriais be garso aš alsuoju godžiai, Tikėdamas, kad man Tavęs nestinga. XI
Tikėdamas, kad man Tavęs nestinga, Aš šimtąkart save apgaunu. Tai kliedą prigimtis maištinga. Ji eilėse pavidalą įgauna, Nakties pavidalą. Chaosą darnų Išreikšt, Tavęs ilgėdamasi gali, Dorybės Ir aistros netyla barnis, Kada ji regi Tavo krūmą žalią. Suklysti, kai pakyla, Ir pakilt, kai klumpa, Ji turi tokį įprotį negražų,
Ir džiaugsmo valandėlę trumpą Jinai mielai iškeis i tylą, Kai ant grindų erškėčio kraujas laša. XII Kai ant grindų erškėčio kraujas laša, Visi garsai išnyksta ir nutyla. Vanduo sustoja. Nekvėpuoju ašen. Bijodamas sunkia ranka užgauti tylą.
Sparnus (išskleidžia pilkas žemės paukštis. Ak, dvi raudonos uogos ant žolės nupuola. Snape jis neša boružę. Jį patį neša aukštis, Sutrupindamas mūsų šaltą guolį.
Po Tavo padais sujudėjo liūnas, žolė, kuri tiek metų nesupuna, Iškyla iš tamsybių slėpiningų.
Jūra, Viską nuplovus, viską palikus. Degina smėlis ir ilgesys. Miestas iš rūko. Skersgatviai nykūs. Amžinas amžinas vienas — esi.
Žmonės — nutolo, mintys išbluko, Driekiasi dienos — pilki grindiniai, Miestas — iš vėjo, miestas — iš rūko. Viskas — tik vakar, viskas — seniai... Kaip man išduoti, kaip man pamiršti. Jei paukščiai grįžta dar vis balti! Skersgatviai — nykūs. Rūkas — toks tirštas. Viskas — už mylių, viskas — arti...
*
*
*
O gražūs žmonės man vienintelės šalies, Neiškapokit vyzdžiuos protėvių ūksmingų girių, Virpėkite, kai paukštis jus mylėdamas sparnu palies. Ir atsiliepkit viens kitam už mylių, O graudūs žmonės susimąsčiusios šalies Ir iš šviesių žiedadulkių vaikai išplaukę, Ir tu širdie, kurią mirtis viena atplėšt galės Nuo saulės šulinių, nuo brolių baltaplaukių, Mylėkite, kai naktys gąsdina vėsia gelme, Kai blaškosi pasaulis ūkanoj ugninėj, Pavirskite brangiausia žemėje žeme, Vieninteliais — vienintelei Tėvynei.
Mieste, Tavy, Tam vyriškam dainuojančiam balse, Centrinio pašto telefonuos... Esu. Ir praeinu. Visa. O su manim — Tie nepažįstami ir tylūs žmonės. Visi. Į Nebūtį. Šalia... Taip skrenda stiklo sienomis šešėliai... Visi... Kas liedamas gėles, Kas supdamas per parką vežimėlį...
Akių, kurių ilgėjausi šviesa, Tos paslapties be galo nutvieksta, Kada visam pasauly sninga, sminga, sninga...
XIII
Kada visam pasauly sninga, sninga, sninga, — Stikluos pražysta baltos laiko rožės, Ir džiaugsmo vieniša gaida pradingus, Staiga išnyra, sielvartą užgožus.
Aš ją girdžiu, užspausdamas ausis, — Melodijos kalba pasiekia tobulybę. Valdom bekraštėm perlekia mintis, Nevystančia jėga sniegynai žydi. Ir laiko upė teka per mane, Lyg per randuotą kriauklę smėlio patale, Kurios gaudimas sujuda ir plečias.
Kai su nauja jėga suvirpa pirštai, Sonetų eilėse lengvai lištirpsta Širdies raudonas paskutinis lašas.
XIV širdies raudonas paskutinis lašas Tarsi aušra šį kambarį nudažo. Krūtinė — tuščias laukas. Tyli žiema pro priemiesčius praplaukia.
Praplaukia pro medžius ir pro metus, Pro bokštų kontūrus, kunie ryškėja, Užgaudama sonetų vainikus, Visuos altoriuos meldžias mano Galatėja.
O vaško žvakė baigia degti, Dar kartą lyžtelėjus skruostą, Ir ta ugnis nespėja atsibosti,
Tačiau kol ji kada atgis, Ištrūksta tyliai pro duris Trijų naktų nepasibaigianti vienatvė. XV
Ilgam sustingo lapkričio vėsa many. Mes švęsime kartu Adonio šventę. Deja, kol kas negalim būt arti. Gyvendamas beribę savo tremtį, Tau nuovargio gėles raškau — žydės raudonas Tavo krūmas, Manų aistrų akmuo jį slėgs kaskart sunkiau, Kol susigės nepridengtas nuogumas.
Atminęs duotą prižadą garbingą, Galiu užmušt liliuzijos miražą. Tikėdamas, kad man Tavęs nestinga, Kai ant grindų erškėčio kraujas laša, Kada visam pasauly sninga, sninga, sninga Širdies raudonas paskutinis lašas. 1975 spalio 1 —4
VYTAUTAS GOCENTAS FAF finansų ir kredito spec. V kursas MANO PLANETAI. ŽEMEI Didžiausias šiukšlynas, šokantis rondo Tarp įvykio, karo, napalmo ir fronto. Tranšėjų, blokadų kaulėtam glėby Tu mano, Suskilęs kartono gaubly! Ir akys paraus, Užpustytos smilčių, Tos santakos laiko, daiktų ir minčių. Lyg apkasas išraustas naktį Slapčia nuo visų, kur apakti (taip lengva, taip lengva) Po snaiperio žvilgsnio j tavo Akių paprastumą be galo Lyg į dangų žvaigždėtą, žvirgždėtą, Į kurį su planetom sugrįžti žadėta.
Nuolat žengti pirmyn Kauno technikos
A. Sniečkaus poli institutas
švenčia
ketvirtį amžiaus.
Ta proga
persispausdiname
kiek
su
trumpinę keletą straipsnių iš KPI laikraščio „Už tarybinį mokslą".
DŽIAUGIUOSI SIDABRINIU JUBlLltiUMI Sunkus Lietuvoje buvo ke lias j niausio suklestej imą. As aair prisimenu vargo rnoKyiuas pire mounos ratelio, slapiais kaimo lietuviškas mo kyklas, kuriose teko pačiam mokytis, o vėliau ir dirbti. Visą si kelią teko praeiti se nosios kaitos inteligentams. Prisimenu, su kokiu džiaugsmu Lietuvos jaunimas sutiko žinią, kad steigiami Aukštieji kuisai, tada ir as įstojau j šių kursų .technikos SKyuų. visuomenes spaudžia ma, buizuazme Lietuvos vyriausyoe reoigamzavo Aukš tuosius kuisus i vaistytnnį universiteuą. Jame buvo ir Technikos lakumetas su sta tybos ir itechnouogijos sky riais. Universitete tada, daugiau sia, mokėsi .pasiturinčių šei mų vaikai, nes už mokslą reikėdavo nepigiai mokėti, o stipendijas gaudavo tik keli procentai studentų ir tai be veik įtakingų tėvelių sūne liai. Man pačiam, kaip ir daugeliui kitų, mokytis teko tik atliekamu nuo tarnybos laiku — vakarais. O įstaigų vadovai besimokantiems ne tik neteikė jokių lengvatų, bet atvirkščiai — į juos žiū rėjo su nepasitikėjimu. Baigusiems aukštąjį mokslą, ypač inžinieriams, būdavo nelengva gauti darbą pagal specialybę. Ne be reikalo inžinierius Vizbarais, kalbėda masis su Technikos fakulte to dekanu P. Jodele, pasakė: „Ką Jūs galvojate, steigdami technikos fakultetą, kai mes, seni inžinieriai, sunkiai gau name darbą? Ką jie veiks Lietuvoje?" Nors 1929 m. technikos fa kultetą baigėme tik 8 įvai rių specialybių inžinieriai, bet ir jiems gauti darbą buvo ne lengva.
Nors mokslinis darbas bu vo raucomas dėstytojų priva čiu reikalu, technikos iakuiteie jį intensyviai dirbo ne maža žymių mokslininkų. Tai proiesoriat P. Jankauskas. K. Vasiiiaimas, b. Kolupaila, P. joaeie, V. Mosinskis, asisten tai: L. Kaulakis, J. Vidman tas, J. Indriūnas ir kt. bur žuazinė vyriausyoe mokslo vystymu beverk nesirūpino. Pavyzdžiui, as užbaigiau ga na svarbius originalius tynnėjimus, iš kurių 1936 m. apgyniau daktarinę disertaci ją, bet jų įdiegimas baigėsi paskelbimu spaudoje. lik atkūrus tarybinę' san tvarką, inžinierių ruošimo u nioksio vystymo rentaiai is pu^kailiCllį Ltieudio JtYcllliiU uUvo Z u
įklUvubcu
11ACpu1|
J dili UUlu v LeviiiixxxK.i ia-
SK.y.1 Įtiko.
1O1A*
UlUUkoaO <±Uj^a-ux4 SUui U1&.*
u e Hsiueiuiie Ou^upcLcijcL. a*va jus oKupauiiius, ivduao inuvei sle tas duvo uukuitas, o įsom
metais jo HUjJieiLnių įaiKUitetų bazėj e buvo įkur tas Kau no rauitecnnikos institutas, kuris kasmet paruošia ne tie simus ar simtus, bet tūkstan čius daugiau kaip du-ties specialybių inžinierių. Jie vi si įdarbinami ir jų vis stin ga. Dideli instituto pasiekimai ir moksliniame darbe. Jį dir ba jau ne pavieniai moksli ninkai, o grupes. Susidarė originalios mokslinės mo kyklos, stambios probleminės bei žinybinės laboratorijos, kuriose dirba šimtai mokslo darbuotojų. Jų darbai žino mi visame .pasaulyje. Pavyz džiui, trijų tekstilės katedrų darbuotojų moksliniai straips niai cituojami bei ištisai ver čiami ir perspausdinami už sienio šalių žurnaluose. Man, pergyvenusiam visą lietuviškos mokyklos vysty mosi raidą, ypač malonu ma tyti tokį technikos mokslų išaugimą Lietuvoje.
Prieš dvidešimt penkerius metus buvo įkurtas Kauno Politechnikos institutas, ku riam vėliau buvo suteiktas garbingas Antano Sniečkaus vardas. KP1 įkūrimas — tai reikšmingas įvykis respubli kos aukštojo mokslo ir tech nikos istorijoje, institutas pa ruošė daug inžinierių bei mokslo darbuotojų, atliko ir įdiegė daug svarbių moksli nių darbų ir tuo pačiu įnešė nemažą indėlį į respublikos industrializaciją, mokslo bei technikos pažangą. Mūsų institutas išaugo iš anksčiau Kaune veikusių aukštųjų mokyklų Instituto užuomazga reikia laikyti Aukštuosius kursus, įsteigtus 1920 metais. Juose buvo tech nikos skyrius, pirmą kartą Lietuvoje pradėjęs ruošti in žinierius. Vėliau inžinieriai buvo ruošiami Aukštųjų kur sų .bazėje sukurtame Kauno universitete. Ir buržuazijos valdymo metais buvo suma nymų steigti atskirą aukštąją technikos mokyklą, tačiau dėl žemo pramonės lygio, paly ginti nedidelės statybų apim ties, o tuo pačiu ir mažo in žinierių poreikio — tai buvo nerealus dalykas. Sį sumany mą įgyvendino Tarybų val džia, pradėjusi socialistiniais ■pagrindais pertvarkyti visą liaudies ūkį, plačiu masių plėsti pramonę, transpoRą, ryšius ir statybas, kam rei
KOMUNISTAI BUVO PRIEKYJE
1950 metų rudenį jau bu vo aišku, kad Kauno univer sitetas bus reorganizuotas. Atsiskirs medikai, bus įkur tas politechnikos institutas. Senųjų technikų frakcija ty liai džiaugėsi — Lietuvai se niai reikia technikos mokslų židinio. Aš tuo metu buvau universiteto partinės organi zacijos sekretoriumi, nors dar studijavau šeštame kurse. Pir miausia persiskyrė partinės origanizaoijos, o Politechnikos institutas dar turėjo tik pro rektorių administracijos ir ūkio reikalams — doc. Grincevičių. Vyko dalybos. Da linomės rūmus, bendrabučius, poilsio namus, mašinas, val gyklas, kadrus ir kt. Pagaliau J. INDRIŪNAS apie naujuosius metus skyry Profesorius, technikos bos įvyko. Aktą pasirašė pir mokslų daktaras masis KPI direktorius prof. K.
kėjo daug specialistų. Per ketvirti amžiaus mūsų institutas išaugo į reikšmingą ir pajėgią aukštąją mokyklą, kurioje yra 12 fakultetų, ne akivaizdinis ir parengiamasis skyriai, 68 katedros, stambus mokslinio tyrimo sektorius. KPI dirba daugiau kaip tūks tantis dėstytojų, studijuoja 15 tūkstančių studentų, iš kurių 9 tūkstančiai mokosi stacionare. KPI išleido beveik 28 tūks tančius inžinierių. Instituto auklėtinių y,ra daug žymių, gamybos vadovų ir moksli ninkų, gabių projektuotojų ir konstruktorių, kurių triūsas įvertintas TSRS ordinais ir medaliais, respublikos nusi pelniusių veikėjų garbės var dais, Lenininėmis, valstybinė mis ir respublikinėmis premi jomis. Instituto paruošti inži nieriai kartu su šauniąja dar bininkų klase, vadovaujami respublikos partinės organi zacijos, išplėtė ir moderniza vo tradicines pramonės įmo nes ir sukūrė naujas industri jos šakas: prietaisų, neorga ninių trąšų, cemento gamy bos. Nuo jų labai priklauso viso liaudies ūkio progresas ir žmonių gerovė. Tikra aukštoji mokykla turi būti ne tik specialistų ruoši mo įstaiga, bet ir svarbus mokslo židinys, nes be gerai rsvysiyto mokslinio darbo ne įmanoma paruosti kūrybingų
specialistų, mokančių su per spektyva spręsti jiems kylan čius Krausimus, Kurti ir tobu linti naują recnniKą ir teciinoiogiją. lai geiai supiania aaugens instituto darhuotojų. iVioKSimis darnas dirbamas vi sose Katedrose, Keturiose prooieminese ir 19-oje žiny binių laboratorijų. Institute susitormavo keliolika aktua lių mokslinių krypčių, kaip vibrotechmka, precizinių sis temų dinamika ir stabilumas, ultragarso fizika ir technika, naujų skaičiavimo mašinų kū rimas, cheminės technologijos teoriniai pagrindai, tekstilės medžiagotyra, nutekamųjų vandenų valymas, pakavimo automatų kūrimas ir konstra vimas, mikroelektronika ir kt. Mokslinių tyrimų rezulta tai jau dabar liaudies ūkiui duoda apčiuopiamą naudą. Institutas įvairioms įmonėms ir mokslo įstaigoms atliko ūkiskaitinių mokslinių darbų už 55,8 milijono rublių. KPI darbuotojai gavo autorinius liudijimus už 1284 išradimus. Už aktyvią veiklą išradybos srityje įtreti metai institutas gauna respublikinę pereina mąją vėliavą, yra nuolatinis sąjunginės liaudies ūkio pasieKimų parodos Maskvoje dalyvis; darbuotojų sukurti prietaisai vien pastaiaisiais metais buvo demonstruojami Suomijoje, Lenkijoje, Kana doje, Bulgarijoje, Danijoje,
Baršauskas. Mūsų institutui pradėjo vadovauti švelnus, K.ek išsiblaskęs, kukius fizi kas, tačiau vedė institutą į priekį tokiais tempais, kad neužilgo jis tapo didžiausia respublikos aukštąja mokyk la, Kai kas galvojo, kad prof. K. Baršauskas gali tik rašyti fizikos vadovėlius ir gaudyti kosminius spindulius. Tačiau po nuolatine šypsena, judrumu ir paprastumu slypė jo toli matąs, energingas, diplomatiškas ir reiklius vado vas. Tai greit pajuto visi. Jis sugebėdavo įjungti žmones į darbą. Kai reikėdavo Vil niuje, respublikinėse įstaigo se, ką nors gauti, sodindavo į seną limuziną generolą V. Vitkauską, kurį nors solidų profesorių, netgi studentų ly derius ir „šturmuodavo tvir toves". Partinę organizaciją tuomet sudarė iš broliškų respublikų atvykę visuomenės mokslų katedrų dėstytojai, pora de šimčių vietinių dėstytojų bei tarnautojų ir keliolika stu dentų. Man tuomet artimesni buvo studentiški reikalai, ta čiau tekdavo „papamokslau-
ti" ir apie dėstymo lygį, mokslinį darbą ir kitus reika lus. Auditorijai juos tekdavo perduoti plonu studentišku balsiu: juk tuomet turėjau ne keturiasdešimt, o dvidešimt trepis metus. Tuometinis gyvenimas iš komunistų reikalaudavo labai daug. Kiekvienas studentas komunistas, išlaikęs eilinį eg zaminą, tuojau turėdavo pra nešti biurui. Dažniausiai ra portuodavo: labai gerai. Ne atsitiktinai tuomet augo ko munistai mokslininkai ir va dovai A. Žukauskas, M. Martynaiftis, A. Prokopčikas, L. Rusteikienė ir kiti. Tuomet reikėjo organizuoti sparto komandas, saviveiklos kolektyvus, kalbėti per radi ją, rašyti straipsnius ir dar kažką nuveikti, kad instituto vardas įsitvirtintų žmonių sąmonėje. Tas kažkas buvo pirmoji studentų vasaros sta tyba prie Dovinės. Statybos idėja buvo pasiskolinta iš Leningrado ir Maskvos stu dentų, o realizuota, padedant Kauno srities ir Kajisuko ra jono vadovams. Kalnus vertė studentai kom
Universiteto turistų klube yra tik 100 narių, tačiau jų masiniai renginiai nuolat su traukia vis daugiau dalyvių. Tai patvirtino ir metų pabai goje „Žaltvykslėje" vykęs UTK ataskaitinis susirinkimas. Turizmas šiuo metu ne vien kelionės — tai ir paties savęs išbandymas, gamtos apsauga, kultūringas elge sys su tave supančiais žmo nėmis , tai ir senų liaudies tradicijų puoselėjimas. Ata skaitoje valdybos pirmininkas I. Šimėnas pažymėjo, kad universiteto turistai stengia-
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Prof. M. MARTYNAITIS, KPI rektorius
jaunuoliai. Jų žygiams apra šyti čia neužtektų vietos. Per pusmetį suprojektuoti ir pastyri hidroelektrinę iš tikrų |ų buvo kažkas nepa prasta. Prisim.enu, visus mus sujaudino jau patale gulėju sio devintąją dešimtį einan čio prof. P. Jodeiės laiškas. Savo nuošalioje sodyboje skaitydamas kiekvieną „Už tarybinį mokslą" numerį, jis, pasirodo, labai susidomėjo ruošiama statyba ir atsiuntė laišką su sveikinimais ir pa tarimais, kurį atspausdinome laikraštyje. Tai buvo lyg ir sveikinimas tų dienų jauni mui nuo praeito šimtmečio jaunimo, pradėjusio skinti kelią technikos mokslams Lietuvoje. Ypatingą reikšmę turėjo po litinis darbas. Tik jo formos buvo kiek kitokios. Jis buvo ne toks masiškas, bet konkre tus. Jei vykdavome į kaimą, rinkiminės kampanijos ar sė jos reikalais, tai dažnai su ginklu. Daug dirbom, kad dienos būtų šviesios, o nak tys tylios. J. SABALIAUSKAS
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI
MES TURISTAI KELIAUNINKAI sj aprėpti šias veiklos sritis. Atliekamas gamtos apsaugos darbas, domimasi kraštotyra, rengiami žygiai tarybinės liaudies šlovės vietomis. Po ilsio dienų žygiuose 1975 m. dalyvavo 492 žmonės, su ruošti 59 išeiginių dienų žy giai, 19 kategorinių kelionių. Mūsų turistai keliavo po Lie tuvą, Latviją, Karpatus, Kry mą, Kaukazą, Kolos pusiasalį, Tian-Šanj, Tolimuosius Rytus. Visiems rūpėjo sužinoti, kas gi didžiausi 1975 metų keliauninkai. Skelbiamas ak tyviausių turistų dešimtukas. Sąraše pirmieji — V. Navic kas, J. Šimėnas, J. Valiukai tė. Turistų vakaronėje matėme draugus iš Studentų profkomiteto — V. Jasaitį ir A. Trumputį, J. Girinską iš Res publikinės turizmo ir ekskur sijų tarybos, o taip pat sve čių iš Kauno jaunimo turistų
Jugoslavijoje. Žymiai pakilo dėstytojų ir MTS darbuotojų mokslinės kvalifikacijos. Institutas pa ruošė 22 mokslų daktarus ir 777 mokslų kandidatus. Da bar 50 proc. KPI dėstytojų turi mokslinius laipsnius bei vardus. Pirmąją instituto gyvavime vasarą dėstytojai ir studentai organizavo pirmąją respubli koje darbo ir jjoilsio sto vyklą. Dabartiniai KPI stu dentai gražiai tęsia šią savo prmtakų tradiciją — jau (tre čią kartą už gerą studentų statybinių būrių veiklos orga nizavimą institutas apdovano tas pereinamąja LKP Centro Komiteto ir LTSR Ministrų Tarybos vėliava. Mūsų stu dentai, vadovaujami komjau nimo komiteto, yra ir kitų gražių (tradicijų iniciatoriai bei vykdytojai. Tai instituto festivaliai, Pabaltijo ir Balta rusijos studentų mokslinės konferencijos, mokslo ir kul tūros dienos respublikos ra jonuose, 'tarprespublikiniai aukštųjų mokyklų mišrių chorų konkursai „Juventus" ir daugelis kitų. Šie rengi niai, kaip ir apskritai studen tų aktyvus visuomeninis dar bas bei kasdienė komjaunimo veikla akademinėse grupėse, padeda institutui ruošti inži nierius, atitinkančius šių die nų reiKalavimus, aktyvius ir sąmoningus partijos politikos yyzidytpjus.
Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. I. Keršulytė ir V. Koriakina, III k. stud. A. Zaremba, Gamtos fakulteto II k. stud. S. Bartasevičius, III k. stud. J. Mikštaitė, Filologijos fakulteto II k.
klubo „Sakalas", VISI ir net broliškosios Latvijos. Vakaro nės oficialioji dalis baigėsi naujos ŲTK valdybos rinki mais. Pq to skaidrės ir filmai pasakojo, kur keliavo ir ką matė universiteto turistai ir jų svečiai. Įdomu keliauti po Kaip mokytis Vidurinę Aziją, Tolimuosius Rytus. Kartu įsitikinome, kad ... nesimokant Lietuvoje- galima pamatyti daug įdomaus. Geriausių Šito galima paklausti II k. skaidrių ir fotonuotraukų Sausio 14 d. 19 vai. įvyks stendų autoriai buvo apdo bibliotekininkės M. Maldžlūvanoti. Kelionių įspūdžius 2 naltės. Tiesa, ją sutikti da- išplėstinis studentų profsą keičia skambi daina, linksmas | bar sunkiau, sako, universl- jungos komiteto posėdis. Da šokis. Nepailstantys muzikan I tete jos jau nebematysim. Pa- lyvauja profkomiteto nariai, tai K. Surdokas, V. Jankevi J tirt) ji tikrai turi gerą. Dar ? profbiurų ir bendrabučių tary čius niekam nedavė nuobo praėjusiais mokslo metais pa bų pirmininkai. Bus skirsto tingo mokytis užsienio kalbos mi kelialapiai žiemos atosto džiauti. Vakaronė baigėsi, o nauji Nė j užsiėmimus nevaikš goms. kelionių metai prasideda. čiojo. Kai prireikė įskaitos, Studentų profsąjungos ko Daug įdomių žygių, nuotai daug negalvojo: suraitė savo kingų renginių jie žada UTK studijų knygelėje dėstytojos mitetas ir Kiemo teatras skel nariams ir tiems, kurie dar parašą ir laimingai persirito į bia dramos kūrinių konkursą kitą kursą. Tačiau neilgam. „Ieškome Šekspyrų". Siųskite ateis į mūsų būrį. D. GUOBYTĖ Išlindo yla iš maišo. bet kokios formos scenai tin-
I
Skelbimai
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
•
stud. A. Gervialytė, V. Keraitė, L. Mickevičiūtė, Prekybos fakulteto I k. stud. J. Ptašinska, Pramonės ekonomikos fa kulteto I k. stud. A. Džankaitis.
kančius kūrinius, inscenizaci jas. Pasiūlyti kūriniai bus sta tomi Kiemo iteatire. Siųsti iki 1976 m. spalio 1 d. į univer siteto studentų profsąjungos komitetą konkursui „Ieškome Šekspyrų", Kūriniai bus premijuojami: I vieta — 40 rub., II vie ta — 30 rub., III vieta — 20 rub.
Universiteto Mokslinės bibliotekos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia bend radarbę Austėją KUBILIE NĘ dėl tėvelio mirties.
Tiražas 3000 egz. LKP CK Leidyklos spaustuvė LV 08224 Užs. Nr. 71
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA