• i
1
hinc itur ad astra
Jk
universitas
® vilnensis
SAUSIS
1994 m.
Kaina sutartinė
Nr. 1 (1523)
EIDZIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D
Oiiiiiiiiiniiiiiiiiiianiiiiiiiiiiiiiiiai
Ar užteks naujo leidinio autoriams energijos?- O psl. s 11S1_________________________................. 'J > 'Neseniai buvo keli seminarai, skirti gan intriguojančiam E objektui - prancūziškų kvepalų reklaminiams klipams, E s rodomiems per mūsų televiziją..." E
interviu su SAULIUM ŽUKU - 5 psl.
"Mums seksis tik tada, kai suprasim, kad mums laikas gyventi jau dabar, nes kitos progos nebus" Rygos universiteto Rėktoriaus atvirą laišką skaitykitę 2 psl.
E = z E E s E
DniiiiiiiiiiiiiiiniiMiiiiiiiiiimiia
Amerikiečių fizikas ROBER TAS MILIKANAS (18681953) buvo neregėtai šnekus. Kolegos iš jo šaipydavosi: siūly davo įvesti naują matavimo vie netą kaną, kuris būtų šnekumo vienetas, o jo tūkstantoji dalis milikanas reikštų šnekumą, di desnį nei vidutinis. (7 psl.)
Valdo Vilūno nuotrauka
AUTORALIS "BONA - VARŠUVA - VILNIUS ZARASAI IR T. T."-
6 PSL.
2 „Universitas Vilnensis’’ spausdina Rygos universiteto Rektoriaus Jurio Zakio atvirą laišką Latvijos Respublikos Seimo pirmininkui A. Gorbunovui ir Ministrui pir mininkui V. Birkavui. Laiškas buvo publi kuotas ir plačiai aptarinėjamas Latvijos akademinėje spaudoje. Mes tikimės, kad laiško turinys sudomins ir „U. V. ” skaityto jus, nes Rygos universiteto problemos vieno kiu ar kitokiu būdu gali iškilti ir mums.
1994.01
Universitas Vilnensis
ATVIRAS LAIŠKAS
Valstybės’negali egzistuoti be tautos, o valstybę atstovauja jos Seimas ir Ministrų Kabinetas. Laikant šias institucijas prie šingybe tautai, gauname žinomą apibrėži mą: valstybė yra vienos klasės rankose kaip priemonė kitų klasių išnaudojimui. Visuomenės, kurios save laiko demokra tiškomis ar bent tokiomis skelbiasi, šios „U.V.” redakcija. priešybės nepripažįsta ir mano, kad valsty bės valdžia tarnauja tautos interesams. LATVIJOS RESPUBLIKOS SEIMO Tačiau kas atstovauja tautos interesams? PIRMININKUI Tai praktiškai (nepriklausomai nuo to, ar PONUI A. GORBUNOVUI mes tai pripažįstame, ar ne) daro tie, kurie aktyviai dirba visuomenei reikšmingą LATVIJOS, RESPUBLIKOS darbą, ir kurie vieningam tikslui pajungia MINISTRUI PIRMININKUI daugelio kitų veiklą. Mūsų laikų išsivys PONUI V. BIRKAVUI čiusiose visuomenėse yra susiformavusios tokios visuomenei reikšmingomis laiko Gerbiamieji ponai! Laikau Jus prity mos funkcijos: gamyba, prekyba, švieti rusiais ir didžiausią tautos pasitikėjimą mas, sveikatos apsauga, asmens ir pelniusiais mūsų atkurtos valstybės atsto nuosavybės teisių apsauga, socialinės ga vais. Esu vienas iš daugelio Latvijos pilie rantijos ir 1.1. Jos visos tarnauja pagrindičių, kurie savo pasitikėjimą , Jumis .niam tikslui: užtikrina kiekvienam pareiškė neseniai įvykusiuose rinkimuose. galimybę sėkmingai dirbti ir pačiam mė Aš taip pat esu išrinktas ir einu Rekto gautis savo darbo vaisiais. Tai yra pagrin riaus pareigas, todėl suprantu, kas yra at das tautos interesų bendrumui, kurio sakomybė prieš rinkėjus. Mano pareigos garantavimas visuomenėje yra vienintelis leidžia man savo problemų sprendimuose ieškoti tiesioginių kontaktų su Jumis. Šį valstybės uždavinys ir jos egzistavimo pa grįstumas. Bet ar tik valstybės valdžia gali kart pasirinkau atviro laiško formą, nes ginti tiek asmenis, tiek funkcines grupuo esu patyręs savo asmeninį bejėgiškumą tes? Asmenis - taip, bet funkcinės gru prieš daugelį gerbiamų žmonių, su kuriais puotės tai gali daryti pačios, žinoma, jeigu kasdieną sieja darbas ir kiti santykiai, yra pakankamai stiprios. Vis dėlto, kodėl prieš savo kolegas užsienyje ir, supranta gi šios garantijos patikimos (žino ma, pačiam sau išsiaiškinti daug ką, kas ma, už tai sumokant) valstybei? Iš dabar daroma aukščiausiose valstybės val naudotojiškoje valstybėje taip yra džios ir valdymo institucijose. Aš supran todėl, kad valdžia nedemokratiškai tu, kad tai yra kolegialios institucijos, sukurtu jėgos pertekliumi jas sau kurių vddovų pareigos panašios į maną prisiskiria, o demokratinėse sias, todėl, sprendimai priklauso ne vien valstybės valdžia savo veikla yra tik nuo jų. Bet aš suvokiu ir tai, kad būtent įrodžiusi šito pasitikėjimo efekty Jūs, gerbiamieji ponai, pelnėte didžiausią vumą ir naudą (ne bendrą, betx rinkėjų pasitikėjimą ir atvėrėte veiklos ke kiekvienai funkcijai atskirą), kai lius daugeliui savo bendraminčių. Todėl visos visuomenės ūkinė ir politinė noriu problemas patikėti tiesiogiai Jums veikla yra privedusi prie šio pasi ir atsakymą gauti ne iš Latvijos Respubli rinkimo, ir valstybės valdžia nuolat kos Seimo, Latvijos Respublikos Ministrų darbuodamasi yra įrodžiusi lojalu kabineto ar kokios nors partijos, judėji mą demokratijos principams bei mo, frakcijos, o asmeniškai iš Jūsų. Ti įgijusi tautos pasitikėjimą. Tai yra kiuosi, kad Jūs mane suprasite, nes man, istorija, kurią mes stengiamės pakaip ir daugeliui rinkėjų, nebuvo galimy bės balsuoti už asmenybes, kuriomis tvir tai pasitikėjau, nes nežinojau Jūsų būsimų postų ir nebuvau pefspėtas dėl Jūsų planų tapti tuokart dar nežinomos partijos akty vistais. Atsiprašau, kad sakysiu visiems gerai žinomą teisybę, bet be mo į ją neįmanoma pajusti susidariu sių problemų tarpusavio ryšio.
miršti, o iš kitur atvykę apie tat visai negalvoja, nes yra gimę jau kitų sukurtoje demokratijoje. Kaip atrodo mūsų elgesys šiandien? Stebint įvykius susidaro įspūdis, kad „aukščiau stovintys” demonstruoja tarna vimą sau (pačių prasimanytoms frakci joms, judėjimams, sąjungoms) ir, sekdami mokykline išorine pasaulio samprata, tokį elgimąsi pridengia gąsdinimais, jog gali įvykti „neprognozuojami įvykiai” (šį ter miną mes perėmėme iš sayo priešininkų ir sėkmingai demonstruojame savo bejėgis kurną, nes nė vienas niekada nedrįs imtis svarbaus darbo, jei nesugeba numatyti visų pasekmių). Tad kitos valstybės ar tarptautinės organizacijos galėtų mum: priekaištauti, kad tik „ten, aukštai” yra patikimiausi, kurie mąsto apie Latvijos ateitį (todėl jie ir yra tie, kuriuos galim: tinkamai įvertinti). Toks elgimasis mus veda į totalitarinę engėjišką valdybę, ku rioje valdžia negali didžiuotis tautos pasi tikėjimu, bet užtat jėga pasiglemžia pageidaujamas funkcijas, palikdama tik gailesčio vertas bejėges grupuotes, ku rioms paskui galėtų pasakyti: matote, mes jumis pasitikėjome, o jūs gi esate niekam verti. Geriausiai šį elgesį atspindi manipu liacijos su valstybės biudžetu, kur galioja (nukelta Į 6-ą psL)
1994.01
UNIVERSITETE 1993 gruodžio 23 d. Senato posėdyje:
KELIAS Į ATVIRĄ LIETUVĄ
Nuo 1991 metų Vilniaus Universiteto centriniuose rū muose įsikūręs veikia Atviros 1. Iki patvirtinimo Univer Lietuvos Fondo Studijų užsie siteto Tarybos posėdyje laiki nyje informacinis centras. nai aprobuoti mokslo laipsnių Mintimis apie jo veiklą sutiko ir pedagoginių mokslo vardų pasidalinti Centro direktorė teikimo nuostatų papildymai. Audronė Uzielienė. Panašūs centrai, kur kau 2. Patvirtintas mokslinių piama informacija apie studi konferencijų, numatomų or jas aukštosiose mokyklose ganizuoti Vilniaus universite užsienyje, yra daugelyje šalių. te 1994 metais, planas. Jie būna skirtingos priklauso mybės; vyriausybiniai, esantys 3. Patvirtintos studijų sri prie švietimo ministerijų, pa tys, kryptys ir specializacijos. čiuose universitetuose, prie Fulbright’o komisijų bei 4. NUTARTA: Sujungti Amerikos Ambasadų (tik Pediatrijos centrą su Vaikų in apie studijas JAV) ir kt. Rytų fekcinių ligų klinika, šį padali Europoje visą eilę tokių cent nį vadinant Pediatrijos centru. rų yra įkūręs Amerikos filant ropas George Soros kaip dalį 5. NUTARTA: 5.1. Ne Soros Foundation veiklos, Universiteto darbuotojai, gi tarp jų esame ir mes. nantys Universitete habilituo Centro veiklą galėtume to daktaro ir daktaro laipsnio suskirstyti į tris pagrindines disertacijas, turi mokėti Sena kryptis: to nustatytą mokestį: Pirmiausia - tai informa cijos kaupimo vieta apie a) habilituoto daktaro diaukštąsias studijas JAV, Ka ■ertacijos gynimo dokumentų nadoje bei Europos šalyse engimas ir diplomų išrašymas įvairiais aspektais. Čia galima -0,7 MGL; sužinoti tikslius universitetų adresus, studijų kryptis, įsto b) daktaro disertacijos gyjimo procedūrą, įstojimo rei limo dokumentų rengimas ir kalavimus, stipendijų gavimo iiplomų išrašymas galimybes, taip pat įvairiau 1,6 MGL. sių tarptautinių akademinių naujienų, apie stažuočių gali 5.2. Suteikiant profesomybes, konferencijas, semi iaus ir docento vardus ne Uninarus, vasaros kursus ir t.t. ersiteto darbuotojams, reikia Tuo tikslu kaupiame savotiš ką bibliotekėlę, užsakome nokėti Senato nustatytą mo katalogus, periodinius leidi kestį: pedagoginių mokslo nius. Tokia informacija tar ardų dokumentų rengimas ir nauja tiek vadinamiesiems iiplomų išrašymas „mainų” studentams, tiek ),6 MGL. „neorganizuotam” srautui, žmonėms, kurie savo iniciaty 5.3. Už kandidatinių mini va bando ieškoti kelių studi mumo egzaminų pažymių išrajuoti užsienyje. ymą ne Universiteto Antra - ir tai yra betarpiš darbuotojams - 3 Lt. kai susiję su studijavimu už sienio universitetuose - mes esame ETS (Educational Testing Service) įgaliotiniai Lietuvoje rengti TOEFL (Tęst of English as a Forcign Language), GRE (Graduate
1
6. NUTARTA: Akademi ko profesoriaus Vlado Jurgu-
3
U ūiversi tas Vilnensis
Record Examination), GMAT (Graduate Management Admisson Tęst) ir SAT (Scholastic Aptitude Tęst) egzaminus. Gavę Vilniaus universiteto vadovybės prita rimą, mes tai darome Vil niaus universiteto bazėje. Turiu pasakyti, kad šie stan dartizuoti amerikietiški tes tai yra mokami ir gana brangūs, todėl esame numatę paramos programą, kurios
c) Oxford Scholarship Scheme siūlo-dvejopą gali mybę: dešimties mėnesių stu dijas bei trumpalaikius profesūros vizitus į Oxford universiteto koledžus. Studi jų sritys nėra ribojamos.
d) CEU programa - tai studijos amerikietiško tipo universitete^ įkurtame ir iš laikomame Soros Founda tion, turinčiame du koledžus Prahoje ir Budapešte. Cent riniame Europos Universite te galima studijuoti politologiją, teisę, ekonomi ką, architektūrą ir meno isto riją bei filosofiją, viduramžių istoriją, sociologiją ir kt. Bai gus studijas CEU, atsiveria papildomos galimybės išvyk ti į žymiausius Europos bei Amerikos universitetus to liau tęsti studijas.
tikslas yra apmokėti geriausiems studentams šių testų laikymą. Jų testų rezultatus Turiu pastebėti, jog visos priima ne tik Amerikos, bet šios programos yra skirtos daugelio Europos šalių uni podiplominėms studijoms, versitetai. t.y., kandidatai jau turi būti Trečia, mes koordinuoja baigę pilną aukštojo mokslo me keturias Soros Founda kursą ir turėti diplomą arba tion remiamas studijų bakalauro laipsnį. užsienyje programas. Tai reiškia, jog vyksta atviras Baigdama noriu pasi konkursas gauti stipendijai, ir džiaugti puikiu bendradar laimėtojai patenka į konkre biavimu su Vilniaus tų universitetą su garantuotu universitetu, kurio iš tiesų finansavimu. Programos yra puikiose patalpose esame įsi tokios: kūrę. Nuolat jaučiame prie a) E. Muskie Fellovvship studijuoti JAV keturis daly kus: biznio administravimą, visuomeninių organizacijų administravimą, teisę bei ekonomiką. Šiuo metu paste bimas didelis susidomėjimas biznio administravimu. Šie met į šią specialybę preten dentai sudarė sau didelę konkurenciją, kai tuo tarpu į teisę nebuvo nė vieno kandi dato. Tokiu būdu Lietuva prarado.bent jau vieną garan tuotą vietą. b) Cambridge Scholarship Schcmc - dešimties mė nesių studijos Cambridge universitete, tačiau ribotose srityse: ekonomikos, me nedžmento, bankinikystės.
lankumą tiek paties Rektoriaus, profesoriaus Rolando Pavilionio, tiek Už sienio ryšių skyriaus, su ku riuo mus vienija panašūs tikslai ir bendradarbiavimas, ir t ikimės, jog m ūsų abi p usiai naudinga draugystė nenu trūks ir ateityje. Manau, kad tiek studentams, tiek profe sūrai yra naudinga mūsų su kaupta informacinė medžiaga, kuria mes kviečia me kuo aktyviau naudotis, o mes taipogi matome prasmę ir poreikį būti čia, tokioje akademinėje aplinkoje, kokia gyvuoja garbingas tra dicijas puoselėjančiame Vil niaus universitete.
4
1994.01
Universitas Vilnensis
VYRAI, STUDIJUOKITE MOTERIS! SU MOTERŲ STUDIJŲ CENTRO DARBUOTOJA KALBASI LIUTAURAS LEŠČINSKAS Prisistatykite, prašau. Esu Aušra Pažėraitė, VU Filosofijos specialybės magistrante. Čia dirbu trečias mėnuo, nors sukinėjuos aplink moterų studijų centrą jau pusantrų metų. Jūsų pareigos? Sunku pasakyti. Oficialiai vadinuosi metodininke, bet tai labai neaiškus termi nas. Šiaip tai viską darau. Dalyvauju orga nizaciniame darbe. Ryšiai, paskaitų organizavimas, korespondencija. Platus ir neapibrėžtas darbas. Kas tai yra moterų studijos? Jos, galima sakyti, - tam tikra atsvara bendražmogiškoms studijoms. Dvidešim tam amžiuje paplitęs manymas, kad bendražmogiškos studijos neapima tų klausimų, kurie yra svarbu^ moterims. Daugelį dalykų, tiek filosofinių, tiek psi chologinių, moterų studijos mėgina per žiūrėti iš kitos perspektyvos. Būtent - kaip atrodo kai kurie dalykai iš moters pozicijos. O kas tai yra - Moterų studijų centras? Mūsų Universitete jis įsikūrė 1992 me tais, kovo"mėnesį. Įkūrimo iniciatyva prjklausė Lietuvos universitetų moterų asociacijai (LUMA). Kai susibūrė mote rys mokslininkės iš įvairių universitetų ir sukūrė asociaciją, tai jos nusprendė, kad reikalingas tam tikras centras, kuriame vyktų studijos ir tyrimai. Yra penkios mo terys, kurios sudaro mūsų Centro tarybą ir atlieka mokslinius darbus. Istorikė Irena Valiukonytė tiria viduramžių moterų pa dėtį Lietuvoje. Giedrė Purvaneckienė sociologiniai tyrimai, pavyzdžiui, moteris ir šeima, moteris ir visuomenė. Moters ir darbo problema užsiima Vida Kanopienė. Plačios literatūros studijos - Aušrinė Pa vilionienė. Dabar į šią veiklą įsijungia doktorantės Karia Gruodytė bei Asta Markevičiūtė, kuri studijuoja Kanados moterų literatūrą. Ar yra Moterų studijų centre vyrų? Ne, vyrų nėra. Jiems nerūpi mūsų problemos. Gal vyrams neįdomu moterų studijos, kaip manote? Na, gal ir įdomu, bet man atrodo, kad jie įsivaizduoja žiną viską, ką reikia žinoti, ir kad viskas yra pasakyta, tarkime, filoso fų ar mokslininkų, kad jie tiria bendrus dalykus ir bendras problemas. Jiems atro do, kad moteriškos problematikos iš viso nėra, bet iš tiesų tai ne taip. Ar Moterų studijų centras dirba su stu dentais? Taip. Nuo pat centro veiklos pradžios buvo pradėtos organizuoti tarpdisciplini nės paskaitos, kad galėtų ateiti studentai iš visų fakultetų, studijuoti ir gauti fakul tatyvines įskaitas. Tai yra, rinkti kreditus? Taip, dabar jau kreditus. Beje, Šiemet kursų šiek tiek sumažėjo. Daug žmonių ateina? ’ Kaip į kurias paskaitas. Būna, kad iš pradžių visai nemažai susirenka, kad ir į
Kurios Gruodytės „Moters sampratą Vakarų kultūros istorijoje”. , Ar Jūs pati lankote tokias paskaitas? Aš nuo jų ir pradėjau, taip ir įsijungiau j šitą veiklą. O vaikinų į paskaitas ateina? Būna, kad ateina. Mačiau A. Pavilioninėš paskaitose. Ateina vaikinų į kokio nors filmo peržiūrą ar kokį kitą renginį. Rengiate filmų peržiūras? Buvo atvažiavusi menotyrininkė iš Ka nados, skaitė paskaitą apie feministinį meną ir rbdė skaidres, po to kažkada žiū rėjom filmą apie vienuoles Amerikoje, tai buvo ir vaikinų atėję pasižiūrėti.
Matau, turite savo biblioteką. Kasjoje? Daugiausia knygų apie moterų judėji mus, bet yra nemažai ir feminizmo teori jos veikalų. Beveik viskas anglų ir vokiečių kalbomis. Turime nemažai skaitytojų, ir ne tik studentų. Knygas leidžiame išsinešti tiesiog į namus. Ar Moterų studijų centras turi Lietuvoje konkurentų ar bendradarbių? Tos pačios Lietuvos universitetų mo terų asociacijos Kauno skyrius dabar irgi įkūrė Moterų studijų centrą. Man atrodo, kad ten darbas vyks netgi intensyviau, negu čia. Nors irgi nežinia, nes trūksta žmonių, kurie užsiimtų moksliniais tyri mais. • Nuo Moterų studijų centro atsišakojo labai daug įvairių organizacijų. Dauguma aktyvesnių mūsų moterų priklauso dar ir kitoms moterų organizacijoms. Viena iš pagrindinių tokių - „Moterų namai”. Bet tai daugiau psichoterapinė grupė, kuri už siima asmeninėm psichologinėm proble mom. Kitos organizacijos dabar dar tik kuriasi, bent jau vieną žinau - tai tokia „Klėtis”, pernai apie ją rašė „Šiaurės At ėnai”. Buvo pogrindinė, užsislaptinusi organizacijėlė, bet dabar mėginama ją įregistruoti ir kuriami įstatai. Būtent
'„Klėtis” galėtų mums sudaryti konkuren ciją kada nors, bet ji daugiau ne mokslinė, o visuomeniška, dirbanti su jaunimu, organizuojanti parodas, leidžianti leidinius, Šalia jūsų yra Jleligijų studijų ir tyrimų centras ir A. Greimo semiotikos centras. O su jais ar bendradarbiaujate? Bendradarbiavimas vyksta, bet šiuo metu daugiau asmeniniame lygmenyje Padedame vieni kitiems buitiniuose daly kuose, o šiaip - keičiamės studentais, kurie tiesiog vaikšto iš vieno eentro į kitą. Ar būtų įmanomas mokslinis bendradar biavimas, pavyzdžiui, tarp Moterų studijų centro ir Religijų studijų ir tyrimų centro? Įmanomas. Sąlyčio taškų būtų religi nėse, mitologinėse studijose. Pelnai buvo atvažiavusi viena teologė, kuri domisi ir feminizmu, palaiko jo idėjas. Turbūt mė ginsime ją pasikviesti skaityti paskaitų. Tai bus bendras ir Religijų studijų centro, ir mūsų darbas. O ar semiotika negalėtų padėti moterų studijoms? * Jaip^galėtų. Karia Gruodytė yra akty vi semiotinių studijų dalyvėj Ją labiausiai domina vizualinė semiotika, ir būtent meno srityje; šiuolaikinėje reklamoj j klasikiniame, taip pat ir feministiniam^ mene. Ketiname surengti seminarą ir semiotiškai tyrinėti kokį nors*tfeministinio meno pavyzdį. Ar neatrodo keista, kad dauguma šernu tiku - vyrai? Ne, kodėl gi. Pati semiotika tiria įva riausius tekstus, bet semiotinės taisyklės, loginis- kvadratas ir kiti dalykai pačius tekstus atskleidžia iš patriarchalinio mąs J tymo pusės. Pavyzdžiui, nagrinėjama p; I saka, bet princesė joje niekada nebūna veikėja, tik objektas, kuriuo yra manipu liuojama, su kuriuo kas nors daroma. Nenorėtumėt suardyti tokio semiotini \ požiūrio? Feministinės studijos ir mėgina bū ten 11 tai padaryti. Feminizmas šiuolaikiniame! pasaulyje yra labai glaudžiai susijęs, sul postmodernizmu, su kitų struktūrų įvedi-l mu, su atradimu naujų centrų kultūroje. I Kokios tolimesnės Moterų centro vergto I perspektyvos? Sunku pasakyti. Dabar esame šiokioje! tokioje kryžkelėje. Sunki padėtis, nes ne I lengva surasti dėstytojų, kurie galėtų skai-l tyti įdomias, akademinio lygio paskaitas I Norėtumėt pritraukti daugiau jaunimo-1 Žinoma! Kaip manote, ar naudinga būtųjauniem' I vyriškiams paklausyti jūsų centro paskaitų-1 Manau, kad naudinga. Netgi kviečia-1 me. Jiems patiems taps aiškesniais kai 1 kurie dalykai apie save pačius. Gal įvyktųI šioks toks dialogas ir jie galėtų pasižiūrėti I į save iš kitos pusės ir... mąstyti. Ką gi, linkiu centrui sėkmės ir ačiū u-l pokalbį.
Universitas Vilnensis
94.01
MAUDYNĖS REIKŠMIŲ J EROJE | „U.v.” ŽURNALISTO KLAUSIMUS ATSAKO ALGIRDO GREIMO SEMIOTIKOS CENTRO
VEDĖJAS, FILOLOGIJOS MOKSLŲ DAKTARAS DOCENTAS SAULIUS ŽUKAS.
Papasakokite, prašau, apie Greimo semiotikos centro įsiirimą, jo istoriją. Pirmiausia, pavadinimas Algirdo Greimo semiotikos ūdiju ir tyrimų centras”. Stujos kaip pedagoginė, o tyri ai - kaip mokslinė programa, entras oficialiai įsteigtas ieš porą metų, o pradėjo inkcionuoti prieš metus. Įsiūręs yra Rektorato rūmuose eta Religijų studijų ir tyrimų mtro ir Moterų studijų centApie A Greimo semiotij^centro įsteigimą oficialiai jvo pranešta VU vykusiame rptautiniame koliokviume Casdienybės estetika Euro>je”, kuriame dalyvavo A. reimo semiotikos mokyklos stovai-jo mokiniai. Turime studijų programą, įgal kurią per semestrą gali važiuoti du arba trys profe■>riai, bet ne vien iš PrancūziS ir ne vien semiotikai. rograma buvo pradėta vykdypraeitą rudenį (ir dabar tik į buvo atvykęs vienas profebrius iš Lyon’o universiteto), t semiotikų vizitai jau yra hdicija: prieš ketveris metus, >r prieš nepriklausomybės pskelbimą, į Vilnių jau buvo I vykę pirmieji A Greimo I ąsti įvairių semiotikos sričių I rinėtojai skaityti paskaitų. Iš I adžių - Pedagoginiame insute,,vėliau - ir ten, ir Vil ius universitete. Dabar šita ikla koncentruojasi mūsų ntre. A Greimo semiotikos titras iš principo, yra tarpfailtetinė ir netgi tarp aukštųjų okyklų veikianti instancija, uolatinę auditoriją sudaro fi tik doktorantai, profesoriai T studentai iš VU, bet ir iš Pe■tgoginio universiteto, Dailės i rademijos, Muzikos akadeĮijos. Anksčiau atvažiuodavo iš Kauno, bet šiuo metu tai J taip lengva. Studentai mūsų įskaitas gali lankyti kaip pa renkamą kursą: priimame kaitas, rengiame irdoktoranros egzamino programą. Centre be manęs dar dirba eratūros kritikas profesorius Nastopka ir filosofas Sverdiolas. t
■
Turime savo mokslinę bib liotekėlę. Semiotika yra su prantama ne tik siaurai, kaip disciplina, bet ir plačiau, kaip šiuolaikinių humanitarinių ir socialinių mokslų atstovas. Jeigu mes kaupiame literatūrą, tai anaiptol ne vien semiotinę. Norėtume, kad mūsų bibliote kėlė pradėtų oficialiai funkcio nuoti nuo pavasario semestro. Paaiškinkite nežinantiems, kąš taiyra semiotika bei semioti niai tyrimai. Semiotika - tai disciplina, kuri tyrinėja ženklus ir ženklų sistemas. Mes labiau esam linkę prie vienos iš semiotikos krypčių - prie vadinamosios
dijų centru, kuriame išgirdome, kad semiotika gali daug padėti, pavyzdžiui, feministinio meno analizėje. O ar moterų studijos gali padėti semiotikai? Matote, visi gali vieni ki tiems padėti, jeigu rimtai dirba. Jeigu Moterų studijų centro iniciatyvūs žmonės imtų atidžiai analizuoti tai, ką jie daro, analizuoti tekstus fe ministiniu ar panašiais požiū riais, tada būtų galima vienaip ar kitaip pasižiūrėti, kiek jų at liekama analizė yra pagrįsta, logiška, rišli.'- Esu analizavęs kelis tekstus ieškodamas femi nistinių struktūrų (jeigu tokios galėtų būti), bet susidūriau su
Greimo semiotikos, Paryžiaus daugybe problemų. Nenoriu mokyklos darbų. Jos tyrimų centras - reikšmės ir prasmės tyrinėjimas. Žmogaus veikla bet kokioje srityje susijusi su vienokios ar kitokios reikšmės ir prasmės ieškojimu ar jos su teikimu. Mes tyrinėjame teks tus plačiąja prasme: ne tik rašytinius, bet ir oralinius (sa kytinius), folklorinius, biblijinius, vizualinius (paveikslų, reklamos analizė). Neseniai buvo keli seminarai, skirti gan intriguojančiam objektui prancūziškų kvepalų reklami niams klipams, rodomiems per mūsų televiziją. Visais atvejais keliame klausimą - kokia yra teksto, pasakojimo prasmė. Aš semiotiką suprantu kaip tam tikrą metoniminį principą, būdą priartėti prie fundamen talių fn^naniiarinii) ir sociali nių mot lų problemų. Prieš tai „Universitas Vil nensis” kalbėjosi su J talery stu
sakyti, kad feminizmas negali padėti semiotikai, bet semioti ka yra gana griežta mokslinė disciplina, o feminizmas, kiek suprantu, yra dar tik ieškanti savęs mokslo pakraipa: tam tikros nuomonės, pozicijos, tam tikri požiūrio taškai. Bet kaip ir su kiekviena atsiran dančia nauja disciplina (o ji turi ir pakankamą tradiciją, neneigiu), mes galim vienaip ar kitaip diskutuoti. Netgi turi me idėją kada nors padaryti bendrą koliokviumą su Moterųstudijųcentru. Oapie pagal bą sunku kalbėti. Nauda atsiranda diskusijoje. Gal galėtume pajuokauti: ar ir moterį galima suprasti kaip semiotinį tekstų? Na, aš ir Jus galiu suprasti kaip tam tikrą tekstą, ir vyrą, ne tik moterį. Ir į save galima žiūrėti kaip j semiotinį objek
tą. Kiekvienas stengiasi ką nors reikšti. Jūs esate apsiren gęs, ir aš esu apsirengęs. Ką mūsų apsirengimas reiškia? Ką reiškia tai, kad mes sėdim prie stalo ir ką nors valgom? Kodėl mes valgom taip, o ne kitaip? Ką reiškia mūsų kon vencinės spalvos? - Europos kultūroje vienaip, o japonų ar kiniečių - atvirkščiai. Mus su pantys daiktai kiekvienas kažką reiškia, arba mes jiems suteikiame reikšmes," nors jie patys savaime galbūt visai ne tam „padaryti”. Mes išeinam į gamtą ir jagrožimės, bet gamta auga sau, o ne mūsų grožėjimuisi. Aplinkui mus - reikš mių jūra, ir joje mes maudomės. Problema yra susi gaudyti tose reikšmėse ir iš mokti plaukti, gal net -r mokėt nuplaukti, kur nori, irsuprasti, kodėl kitas kitur plaukia. Pa' yzdžiui, mumis per televizijos laidą manipuliuoja, nori mums l<ažką įteigti. Mes juk neišjun giame televizoriaus, o tik suprantamerkad ^įereikia visko imti už tikrą pinigą. Mes su prantame, ką sjli mumis daro. Galbūt ir tais diktoriais kažkas manipuliuoja, bet, išanaliza vus jų pasakojimą, galima pa sakyti, kokių tikslų jie turi kalbėdami šitaip, r? ne kitaip. Semiotika yrū bendras sąmo ningumo didinimas žvelgiant į bet ką. A Greimas sakė, kad semiotika yra „menas gyventi”, o ne disciplina. Tas, kas per pranta semiotiką, bent kiek pakeičia savo požiūrį į pasaulį. Yra kasdieniškas gyvenimo būdas, bet yra ir daugiau per malantis, giliau įsiskverbian tis. Semiotikas, ar atvažiavęs, ar čia bestudijuojantis, pasa kys, kad šie būdai susilieja ir tada formuojasi tiesiog skvar besnis žmogaus žvilgsnis. Tad, laukiam doktorantų, studentų iš įvairių specialybių, kviečiam pasvarstyti tai, kas jiems rūpi semiotiniu požiūriu. Dėkoju už pokalbį ir linkiu Jums sėkmės.
Kalbėjosi Liutauras Leščinskas
6
1994.01
Universitas Vilnensis
ATVIRAS LAIŠKAS (atkelta iš 2 psl.)
principas „pinigėliai stiprų padaro”, pa mirštant, kad finansai nėra pradžių pra džia, o tik pasekmė, ir sugrįžtant prie mutns jau gerai žinomo principo, - finan sininkai valdo visą visuomenę, nes ligoni nėje svarbiausios yra finansinės operacijos, o ne pacientų gydymas (su prask: ne ūkinė veikla Latvijoje, bet lato kurso stabilizavimas ir Tarptautinio va liutos fondo savanaudiški kėslai). Gerb damas valstybės valdžią iki šiol apie tai nekalbėjau ir bandžiau įtikinti kitus to nedaryti, nes maniau, kad būsim suprasti. Na, šis barjeras jau įveiktas dėka mūsų išrinktųjų, kurie manė, kad išankstiniai susitarimai gali būti laužomi. Ne, ko gero, jie buvo įsitikinę, kad už tai baudžiama tiktai ten, „apačioje”, o „aukščiausiųjų” poelgiai niekada nesmerkiini. Iki šiol aš supratau ir sugebėjau visiems paaiškinti, kad valstybė šiandien yra neturtinga.ir jai reikalingas tik nedidelis Universitetas. Kruopščiai suskaičiavę savo pinigėlius, atitinkamai ir elkimės. Aplinkybių pri spausti, lindome į skolas, nes tikėjome, kad valstybė mūsų neapvils - juk ji nėra bankrutuojanti firma. Ieškojome patys papildomų lėšų ir susidūrėme su nesu prantamu reiškiniu: valstybės biudžetas nusprendė visas mūsų įplaukas pasisavin ti. Štai , irdaugsavo mecenatų nebegalime įtikinti, kad jų aukos bus panaudotos taip, kaip jie to norėtų, nes galingoji valstybė vis tiek atims. Kaip daugybė kitų užsienio universitetų, taip ir mes galvojome kurti savo „Išsilaikymo fondą”, kuriam pama tus jau buvo padėjęs Kristapas Morbcrgas ir kiti mūsų geradariai, bet ir lai pasirodė neįmanoma, nes valstybinės organizacijos nuosavybės teisės sąvoka mūsų vyriausy bei vis dar svetima (kaip „brandžiam so cializme” - viskas priklauso visiems, būtent - valstybei, kurios vyriausybė su tuo „viskuo” ir elgiasi kaip nori). Pagaliau sužinojom paskutinę naujieną: kada vy riausybei yra būtina, ji gali atšaukti (nu
traukti?) žadėtą finansavimą. Pastabos, kad atimtos lėšos nėra algų fondas, remia si geriausiais praeities pavyzdžiais. Argi atlyginimas vis dar mokamas tam, kad darbo liaudis neišmirtų? Ar išsivysčiusio je valstybėje galima įsisavinti kokią nors veiklą be išlaidų kitų sferų patarnavi mams? (bet tai nėra algų fondas). Kada ir kaip civilizuotoje valstybėje visiškai nu traukiama pradėta veikla, kas, kam ir kaip padengia nuostolius? Jeigu finansinin kams ir vyriausybei pasekmės yra „ne įžvelgiamos”, galiu padėti. Nekalbėsiu apie tai, kas yra išsivysčiusi valstybė ir kas yra bananų respublika, ir kurioje vietoje tiek vienoje, tiek kitoje išjų yra švietimas, nes šias problemas mums vis dar dengia horizontas. Kalbėsiu apie „išgyvenimą” (tik apie tai mums šiandien leista galvoti). Po viso to, ką mes čia, Universitete, esame padarę ir buvome pažadėję padary ti (įskaitant ateitį ir prestižinį reikalą Eurofakultetą), finansų sumažinimas, apie ką nei Seime, nei vyriausybėje „neli ko laiko” su mumis bent pakalbėti (už tai dėkui deputatams, kuriems rinkėjai buvo reikalingi tik prieš rinkimus), verčia mus nutraukti savo darbą, darbuotojams bei studentams vietoje atlyginimų ir stipendi jų mokėti bedarbių pašalpas. Mes turime nutraukti užsakymus, leisdami partne riams persiorientuoti j mokias (pvz., vers lo) organizacijas. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, pastatų eksploataciją, remon tą ir statybą reikia nutraukti, viską palie kant likimo valiai (konservacijai ir apsaugai lėšų nebėra). Tai reikštų, kad sugrįžimas j normalų Universiteto egzis tavimą galės įvykti lik tolimoje ateityje, kad jo atkūrimas ir nusivylusių mecenatų sugrįžimas kainuos labai brangiai (nesun ku numatyti, kad tai viršys visas šiandien įsivaizduojamas santaupas ir galimų kre ditų procentus). Galima save nuraminti tik mintimis, kad dėl to galvą skaudės jau nebe mums. Girdžiu jau žinomus argumentus, kad dėl to kalta ne naujoji valdžia ir vyriausy
bė, bet' tie „anksčiau buvę”. Todėl aš ir kreipiuosi į Jus, nes Jūs buvote ir „tada”, viską matėte bei žinojote. Ar reikia atsi kratyti senaisiais, kurie žadėjo, bet jiems nebuvo leista pažadų paversti darbais, jei naujieji, kurie ateidami į valdžią buvo to kiais viską išmanančiais žadėtojais, dabar atsisako nuo ankstesnių pažadų? Ar iš tikrųjų kuris nors tikėjosi, kad geriausia pagalba nuvarytam arkliui bus geras bota gas?. Skaudu matyti, kad šitai daro buvę mūsų Alma Mater auklėtiniai, šitaip ją „pagerbdami” 75-ojo jubiliejaus proga. Kaip toli mes dar esame nuo svetur taip išpuoselėtų tradicijų, kai savo Universite to nei vienas niekad neužmiršta, stengda masis visą gyvenimą ką nors jam duoti. Ko iš to pasimokys ateinančios kartos, kurių didelį norą mokytis patvirtina vis didesni konkursai, šiemet buvę net rekordiniai? Kad nei man, nei kitiem niekada apie tai nereikėtų kalbėti, prašau tik Šitiek: 1) Nustatyti ir oficialiai paskelbti, kokį studentų skaičių Latvijos vyriausybė laiko pačiu optimaliausiu; 2) Kiek, jos nuomone, vertos vienerių metų studento studijos; 3) Paskelbti šių skaičių santykį kaip Universiteto egzistavimo garantą. Remdamiesi šiomis vyriausybės su teiktomis garantijomis aukštoji mokykla organizuotų savo veiklą, visada suprasda ma, kad apmokėjimas gaunamas tiktai už kvalifikuotą ir reikalingą darbą, kad šio darbo finansavimas nebus nutrauktas tada, kai kokios nors vyriausybės piniginė taps pustuštė, arba kai to paprasčiausiai bus panorėta. Seniai laikas baigti kalbas apie ypatingą ir pereinamąjį laikotarpį. Mums seksis tik tada, kai suprasim, kad mums laikas gyventi jau dabar, nes kitos progos nebus. Tauta visada turi gyventi. O išgyvenimu rūpintis galėtų tik vyriausybės (ypač po pirmojo šimto dienų).
LU Rektorius JURIS ZAKIS Iš latvių k. vertė Ronaldas Tuomas
Bona - Varšuva - Vilnius Zarasai ir t.t. ...tai neautoralio maršru tas, bet būtent tokį kelią su korė VUSA valdybos pirmininkas Artūras Maci jauskas su kolega Adolfu J. už sunkvežimio vairo p. Ursul’os Schmidt dovanos Vilniaus Universiteto Stu dentų atstovybei. Apie p. U. Schmidt įkurtą organi zaciją „Humanitare Hille'fūr Lilauen” ir jos teikiamą hu manitarinę pagalbą Lietuvai
bei bendradarbiavimą su VU Studentų atstovybe „U.V.” jau rašė (1993 m. Nr. 5). Šis automobilis taip pat yra lab daros dalis, nes studentų at stovybė, jį įsigydama, savo ruoštu įsipareigojo ir toliau pagelbėti p. U. Schmidt iš Vokietijos atvežtą labdarą iš vežioti po Lietuvą - Kelmę, Zarasus ir kt., kur p. U. Schmidt yra laukiama ir ger biama viešnia. Toks būdas
parankesnis, nes surinkti ir atvežti į Lietuvą labdarą, matyt, lengviau, nei čia ją iš dalyti. Šiaip ar taip, VUSA tapo pirmąja motorizuota Studentų atstovybe (jei fizi kų Zaporožiečio nepriskai čiuosime) Lietuvoje, o labdara adresatus pasiekė greičiau ir paprasčiau dabar jau studentų pusantratoniu sunkvežimiu, nei valstybės biurokratinio aparato loko motyvu.
„U.V.” inf.
•4.01
Universitas Vilnensis
^Vokiečių chemijos profeso-
visiškai nenoriu, kad mano įsi EGONAS V1BERGAS vaizdavimas nors kiek pasikeistų. I ipiasi į klausytojus: »»» - Taigi, ponios ir ponai, praPaskaitos Londono Karališlu bandymus su chloru. Chlokajame institute ne visada būda-, - nuodingos dujos. Jeigu vo visiems suprantamos. Anglų lipsiu, prašom išnešti į gryną chemikas HENRIS ROSKOU į. Žinoma, tada paskaita būtų (1833-1915) apie tai pasakoja I gta. keletą įdomių nutikimų. Vienas * * * atsitiko jam pačiam. Pasibaigus paskaitai apie sin Austrų filosofas LIUDVI\S VITGENŠTEINAS (1889- tetinius dažus, gaunamus iš ang 151) iš pradžių užsiiminėjo lies, prie Roskou prieina viena iinerija ir aviacija, bet neįsten- klausytoja ir nuoširdžiai dėkoja pamėgti šių dalykų. Net at- už paskaitą. - Dabar jau suprantu, kodėl I kščiai, jam ėmė atrodyti, kad kvailina žmogų. Dvidešimt gėlės visokių spalvų. - Kaip tai? - murma suglu :e tvėrių metų pradėjo studijuoti įsofiją pas BERTRANĄ RA męs Roskou. - Šia tema nieko TĄ (1872-1970). Baigiantis nekalbėjau. Inestrui, Vitgenšteinas ateina - Jus gi aiškinote, kad dažai Is Raselą ir be jokios įžangos gaunami iš anglies, o juk žemėje anglies nestinga, tai augalai iš jos tusia: I - Prašom pasakyti, ar esu vi- gali pasigaminti dažų. Panašiai nutiko astronomui kas idiotas, ar ne? - Nežinau, tamsta, - atsako ROBERTUI BOLUI (1840Bselas, nustebintas tokio keisto 1913). Jį susitikusi, viena pažįsta I lusimo. - O kodėl klausiate? ma apgailestauja, kad negalėjo I -Mat jei būčiau visiškas idio- išklausyti jo paskaitos apie Sau I i, atsidėčiau aviacijai, o jei ne - lės dėmes. - Tai gana speciali tema, ger I >čiau filosofu. I Raselas paprašė nepaprastąjį biamoji, - guodžia ją astronomas. lidentą per atostogas parašyti - Kaip tai speciali, - įsižeidžia I iktatą laisva tema, tuomet galė- dama. - Asmeniškai mane labai domina. Vos ima šviesti saulė, kai is atsakyti į jo klausimą. Vitgenšteinas parašė. Raselas mano vėidą išmuša dėm’ės. O biologą TOMĄ HAKSLJ ; skaitė pirmą sakinį ir sušuko: - Ne, jums nereikia būti lakū- (1825-1895) tuoj po paskaitos apie smegenis kažkas paklausė: - Jus puikiai supratau. Tik •♦♦ prašom paaiškinti vieną dalyką: Kūginės refrakcijos reiškinį ar smegenėlės yra kaukolėje, ar rmiausia numatė matematika, kur kitur? : vėliau ją pavyko atrasti baidy **♦ tis. Tačiau bandymas labai šun Septyniasdešimtosios Hei is ir retai pavyksta. Kartą aksveliui pavyko sukelti šį reiš- delbergo universiteto įkūrimo nį. Nudžiugęs puola iš labora- metinės. Filosofas KŪNAS FI rijos norėdamas su kuo nors ŠERIS (1824-1907) sako vargi sidalyti savo džiaugsmu. Sutin- nančią trijų valandų kalbą, per draugą, taikomosios matema- kurią BUNZENAS ramiai už miega. Staiga kalbėtojas kažko :os profesorių, ir šaukia: - Ar norite pamatyti kūginę kioje itin patetiškoje vietoje pakelia balsą, ir Bunzenas atsi frakciją? -Ne, dėkui, - atsako matema- bunda. - Žinote, - šnibžda Bunzenas <as. - Visą gyvenimą be palios skaitau apie ją paskaitas ir šalia sėdinčiam ROSKOU, - kai
jis užriko, susapnavąu baisų sapną: kad išmečiau ant žemės mėgintuvėlį, pilną cezio.
Is
I I 1 I I
I I
I I
» .
* * *
Vieną sykį paklaustas kažko kios smulkmenos iš anatomijos, MIULERIS (1801-1958) atsakė: - Tai žinosiu žiemą, per ana tomijos paskaitas. Dabar vasara. * * *
Vienas FRANCO FIŠERIO (1877-1947), išradusio sintetinį benzino gavimo būdą, bendra darbis parašė kažkokį darbą ir davė mokslininkui įvertinti. Fi šeris perskaitė paraštėse brūkš telėdamas pastabų. Daktarantas, pasiėmęs rankraštį, mėgina per skaityti profesoriaus raštą, bet pasirodo, kad visiškai neįmano ma. Prašo draugų pagalbos, ta čiau jie stengiasi veltui, rašto įskaityti nepavyksta. Galop jau nuolis eina pas Fišerį. - Labai atsiprašau, profeso riau, bet neperskaitau jūsų pasta bų. Fišeris užsideda akinius, bando skaityti ir galiausiai grąži na rankrašti. - Ne, aš irgi neperskaitau, sako. - Bet, gerbiamas, rašiau juk ne sau, o jums.
♦** Šis anekdotas priskiriamas mineralogui GUSTAVUI ČERMAKUI (1836-1927), Vienos universiteto profesoriui. Čermakas klausia studentą, kokios spalvos malachitas. - Mėlynas, - atsako tas. - Mėlynas? Hm, - dvejoja Čermakas. - Na taip, melsvas, tikriau žalsvai mėlynas, o dar ge riau žalsvas. Iš teisybės, galima pasakyti - žalias. Ar ne? - Visiškai taip, profesoriau, patvirtina studentas, greit susi orientavęs.
Iš „Linksmosios enciklopedijos” parinko Zigmas Rapolionis
1994.011
8
Universitas Vilnensis
STUDENTE U!
n g ?
Tu nori daug ir gerai pavalgyti? Tu nori daug ir gerai pamiegoti? Tada eik įVUsanatorinį profilaktoriumą! Tik už 20 (dvidešimt!) litų tu visas 24 dienas gyvensi, valgysi, lankysi sauną, galėsi lankyti procedūras (masažą ir t.t.), susitaisysi s dantis ir taip toliau! Visa tai tik už dvidešimt litų!!! Sanatorinio profilaktoriumo adresas: OLANDŲ 51. TEL. 69-64-66. ?”,A^-.-.-.V.V.V.VAVW.W.V.W.-.\-.VAW.VAV.WAV^/AVAV.V.\\WA Kreipkitės kasdien! ,A\V.'AVA-A-A\%VWAVAVAV.V. ,.'AV.,.".W.-.WA-.VA-ASV.'.,.V.,.V.W.-.V.V.VZ.W.V.V.W.V.
STUDENTE!!!
Koks bus, be abejo, naujas, be abejo, ne viduti | žurnalas „Akademikas”? Perskaičius antrąjį jo numeiU peršasi išvada, kad „Akademikas” ateityje turėtų arba labai prastas, arba labai neblogas. Vienas iš parM doksalių žurnalo privalumų - tai jo paskirties ir ža/irM neatitikimas. „Akademikas” skelbiasi esąs „Lietuvių 5® dentų kultūros žurnalas”, o jame nieko nėra apie sruJ® tų kultūrą. Matyt, klausimas „kas yra studentų kultūrnU leidėjams, skirtingai nuo daugumos panašių leidinU autorių, neiškilo, - tai žurnalui tik į naudą. Džiugu, Z® ir p. Giedrius Kuprevičius, ir p. Mečys Valiukėnas, fl p. Gintaras Beresnevičius ir p. Saulius Bartaška vis <® studijuoja gyvenimą ir rašo. Taigi, jei studentais /<® p. Arvydas Šliogeris ir p. Saulius Žukas, jei judviejų n ® tų leidėjai neatmes, „Akademiko" turinys toliau tobuliU (beje, tobulės ir studentai skaitytojai), jei staiga minėti® asmenys susipras esą dėstytojai ir mokytojai, studi ?® leidinį gali ištikti agonijos periodas, o vėliau ir daS
VU Studentų Atstovybė
DĖMESIO! Penktakursių... pirmakursių, daktarantų, hab. daktarų, asistentų, personalo darbuotojų, laikraščio „Universitas Vilnensis” žurnalistų žiniai! Jeigu jūs nenorite žiemą nešioti studentiškų kepuraičių ir pažvelgus į jūsų, akis (jau) nematyti, kad esate (buvote) Vilniaus universiteto studentai, patariame įsigyti įvairesnės studentiškos atri butikos: juodos arba žalios spalvos marškes (marškučius, sportinukus, marškinėlius) su užrašu „Universitas Vilnensis 1579”, lipdukus ir gaireles su Universiteto herbu. Susidomėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Universiteto 3, Observatorijos kiemelis tel. 61 -44-14.
; ■ ; ■ • 1
!
Jeigu mokate vokiečių ar anglų kalbą ir norite praleisti Vokieti-; joje ar Belgijoje nuo 6 iki 12 mėn., per mėnesį uždirbti 380 (!!!) DM ; kišenpinigių nemokamai gaudami nakvynę, maistą ir draudimą! (dirbsite ir viešėsite pasiturinčiose šeimose, darbas - vaikų auklėji-! mas ir namų ruošos darbai), prašome kreiptis į VU Studentų Atsto-; vybę (Centriniai rūmai, Observatorijos kiemelis), tel. 61-79-20,arba j 61-44-14 nuo 10 iki 17 vai.
žadantis galas. 1 Antrasis „Akademiko "numeris akademiškas, - tf® privalumas. Akademinis jaunimas jame suras akadt/t į nės išminties krislus (ką padarysi, jei rąstai dabar m® mėto), tarsi savaime teigiama, kad tiek akademinė jaunimo, tiek apskritai žmonių, linkusių į inteligen:-H pasaulėžiūra, polinkiai ieškoti prasmės ne daikto ture'! H me, bet jo suvokime, ne ką tesiskiria. Ar užteks leidin H autoriams energijos? Atsižvelgiant į tai, kad „Akadent I ką ” leidžia grupė, besitelkianti apie korporaciją Neo-L-1 huania, klausimas pagrįstas. Abejonę galima įžvelgti tU anonimo A. M. parašytame žurnalo pristatyme. Ką fl galima patarti telktis ne tik apie Neo-Lithuanią, bet U apie Neo-Akademiką. Tad linkime leidėjams geros <® ties, pigių dažų, dosnių sponsorių ir atidaus skaitytojo ■
Aleksandras ValcnlU
1.................................................................................................................................... -1
Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 611687, VU CR 53 kab. Tiražas 1(XX) egz. 1 spaudos lankas. SL321. Užs. Nr. 68 Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė.
Redaktorius Aleksandras VALENTAS
J
Kiek naujų leidinių atsirado Lietuvoje prasidėjus At gimimo laikotarpiui? Atskaitos taškas - 88-ieji metai Viską skubėta išleisti, paskelbti, atrasti. Bėga laikas ir ta data vis labiau grimsta įpraeities dulkes. Kiek tąkart kai[ „Sietynas ” sušvytėjusių pavadinimų beliko dabar? Ar jit dingo todėl, kad atliko tai, ką privalėjo, ar todėl, kai užmojai buvo ne pagal išgales? Be daugelio pretenzingi ir nuoširdžių, bet nesubrandintų bandymų išlika A. J. Greimo veiklos pasekėjos „ Baltos lankos ”, „ Prosky na ", dar vienas kitas. Leidinių gausa dar nelėmė jų turi nio praskaidrėjimo ir į juos atkakliai veržėsi tie paty. autoriai, ir tas pats daugiažodžiavimo labirintas vienoda klaidino ir alsino keleivį-skaitytoją. Daug atsirado auta rių, išliko dalis autoritetų, tik išmintingieji, matyt, nu sprendė patylėti, kol pervirs aistros, ir išleistą be leidžiamą mūsų palikimą, nors ir atspindintį Tautos kan čių ir būdų „išlikti”kelius, padengs antras dulkių sluoks9
VU Studentų Atstovybė išduoda Tarptautinius studentų pažy mėjimus (International Student Identity Card). Šis pažymėjimas galioja kaip Jūsų asmens dokumentas ir suteikia daug nuolaidų užsienyje keliaujant traukiniais, oro transportu ir jūra, apsigyvenant viešbučiuose, kempinguose, poilsio centruose, lankant muziejus, parodas, kino teatrus, maitinantis restoranuose, nuomojam auto mobilius ir dviračius. Šiomis lengvatomis galima naudotis visame pasaulyje. Išleisti čia pinigai užsienyje jums atsipirks dešimteriopai. Pas mus galite įsigyti Tarptautinį studento pažymėjimą pačia mažiausia kaina 13 Lt. Smulkesnę informaciją apie konkrečias lengvatas įvairiose šalyse galima gauti VU Studentų Atstovybėje: Universiteto 3, Observato rijos kiemelis, tel. 61-79-20, 61-44-14. Skubėkite! Laikui bėgant kainos didėja! STUDENTAS BE PAŽYMĖJIMO - STUDENTAS BE AT EITIES!!! Laukiame Jūsų
STUDENTŲ DĖMESIUI!!!
TOSTAS NEO-AKADEMIKUI
Nuoširdžiai užjaučiame DANUTĘ KASTANAUSKAITĘ, informacijos sistemų katedros do centę, mirus vyrui.
Vilniaus universiteto biblioteka