vienykitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Kiną nuo 1950 metų
Nr
DŽIAUGSMAS O džiaugsme, tu ateiki nelauktai Kaip vakaras. O laukiu — kaip naktis dienos — tavęs. Pavasariai, žali ir skambūs, man atves
Tave, ir Jauslu, kaip atgyja užmiršti vardai. Ateisi ir įsuksi galvoje mintis, Ir jos nuskries tolyn, kur neužgimusių vlsatų pradžios. Lyg sapnas bus, ir akys pamatys Kaip sprogsta lapai sausio medžiuos.
Ir tavo juokas negrąžinamai užklos Kelius tų valandų, beprasmiškai praėjusių. Nebus ramybės, ir nebus ty los, Ir širdyje bus troškulys lig skausmo To, ko nebuvo, ir nebus. O vėju Ateiki lauktas nepatirtas džiaugsme! Vidas Marcinkevičius
K
DIDŽIŲ LAIMĖJIMŲ
:lk prisiminkime: Maskvos BlUlc! Srtls, istoriniai TCVD TSKP nv CK ėlio ir gruodžio Plenumai, tiriškas Bykovskio ir Teįiovos kosminis žygis, maSliojančio kosminio laivo Klimas, Jenisiejaus pertvėis. Lenino premija skulptoJokūboniui, didžiulės sta■s Kėdainiuose, Elektrėte, Jonavoje ir taip to| , ir taip toliau. Visa tai ĮSI 1963-ialsiais, didelio ■ bo ir didelių rezultatų mep. Tarytum ir gaila juos, gilus gerus, palydėti Į praelį Bet tik tarytum. Iš ilgalaib. patyrimo puikiai žinome, d kiekvieni metai būna vis ■0 nors geresni už praėju si, nes veržliai tarybinio genimo raidai. sėkmingai Ikiančiai didelius ir mažus peumus, būdingas tik prog-
resas. Todėl ir Naujuosius Metus sutinkame, būdami tvir tai įsitikinę, kad jie, kaip paprastai, bus našesni už per nykščius. Pergalės, kaip žinome, pa čios neateina. Jas, Komunis tų partijos vadovaujama, iškovoja tarybinė liaudis. To dėl ir Vilniaus universitetas, kuriame 1963 m. studentų skaičius pasiekė 9000, o dės tytojai apgynė daugiau kaip dvidešimt mokslų kandidatų ir keletą mokslų daktarų diserta cijų, Naujuosius Metus pasi tinka, pasiryžęs kūrybiniam darbui. Dar stipresnį šį pa siryžimą daro neseniai pasibai gusio partijos Centro Komite to Plenumo nutarimai, Įparei gojantys dar labiau suintensy vinti mokslinį darbą, dar la biau pagerinti dalykinį ir idė-
SU NAUJAISIAIS! [i£»storijos lobynan palydėjone 1963 m. ni. Susikaupkime aSandėlei, žvilgterėkime at;al ir pabandykime Įvertinti alo darbo rezultatus. | ^Gamtos fakulteto kolektyas, susidedantis iš 350 stu dentų ir daugiau kaip 70 proorlų, dėstytojų ir pagalbinio sonalo, stengėsi koja kojon engti su gyvenimu. Mes sieėine sėkmingai įvykdyti Parjbs ir Vyriausybės statomą tams svarbiausią uždavinį — ubšŲ aukštai kvalifikuotus ftjnunistinės visuomenės jau tusius statytojus. Norėdami •tingiau įgyvendinti šį užvlnį, partinė organizacija, karatas, katedros nuolat rū-
pinasi dėstytojų kvalifikacijų kėlimu. Metų Pabaigoje Jšryš, > šio darbo rezultatai: dėstytojai L. Krasauskas, V. Dvareckas, R. Kazlauskas, o taip pat aspirantė A. Palio nienė apgynė disertacijas. Sveikiname naujuosius moks lų kandidatus ir linkime jiems sėkmingai tęsti mokslinį ir pedagoginį darbą Naujai siais Metais. Ateinančiais me tais turi realiai galimybės baigti disertacijas intensyviai dirbantieji mokslinį darbą I. Sarkinienė, C. Kt daba ir kt. Linkime jiems sėk lės 1963 m. padarytas aišku: j įlinkis ir daktarinių disertacijų ruo šime. Daktarinį darbų mono grafijos pavidalu Jau atidavė spaudai doc. A. Basalykas.
jinį specialistų rengimą. Rek torato vardu, linkiu visam universiteto kolektyvui didžių laimėjimų. Sveiki, sulaukę Naujųjų Me. tų! B. SUDAVICIUS Prorektorius mokymo reikalams
SVEIKINAME Keičiasi metai, keičiasi dar bai, formuojasi, išauga žmo kolektyvai,. ~ nės, bręsta ................. Rytdiena neša naujus darbus, i gimdančius gyvenimo džiaugs < 1 mes, mą, naujus siekimus. Ir būsimiejl specialistai, besiruošiantieji gyvenimui, įnešame indėlį į didžio darbo barą. Universiteto Studentų Profkomitetas ir Kultūros klubas sveikina U-to studentus Nau jųjų Metų proga ir linki kuo geriausio pasisekimo moksle, asmeniniame gyvenime, vi suomeniniame darbe. Tegu Naujieji Metai mūsų gyveni me bus turtingesni, be abejo nių ir pasyvumo.
Kiti f-to docentai numafo dak taro disertacijas baigti arti miausiais 2—3 metais. 1963 m. apie 15 f-to profesorių ir dėstytojų dalyvavo Įvairiose visasąjunginėse ir respubliki nėse konferencijose, simpoziu muose, pasitarimuose. Du dėstytojai — E. Naruševi čius ir J. Gruodienė — pabu vojo mėnesiniuose pasitobuli nimo kursuose priešakinėse M. KARČIAUSKAS šalies mokslo įstaigose. Tačiau Studentų profkomiteto mokymo kadrų tobulinime ir pirmininkas kvalifikacijų kėlime dar ne viskas padaryta. Fakultete dar yra dėstytojų, kurie lėtais tempais kelia savo kvalifikaci jas. 1963-ji metai pažymėtini taip pat tuo, jog labiau konk- i Susirūpinę veidai, perpilei^ retesnis buvo visuomeninių i organizacijų darbas, daugiau 1 tos skaityklos, ilgai negęstan ieškojimų, mažiau dubllavl-1 čios bendrabučių languose mo. Visuomeninių organizaci šviesos — tokie mūsų Univer jų veikloje labiau išryškėjo siteto studentų šiokiadienių darbo pasidalinimas, Svelkl- vaizdai. Laikomos įskaitos. Su name visuomeninių organi jomis gana sėkmingai tvarzacijų aktyvistus ir linki- ) ]<osl I kurso cheminės techme negęstančios energijos to- / nologijos stuspecialybės bulinant darbo formas ir tu dentai. Jie visi iki vieno išrinį! ( laikė rusų kalbos ir užsienio Sveikiname visus f-to stu- ( kalbos įskaitas. O štai toks dentus, personalu ir dekanato / kietas riešutas, kaip braižomo darbuotojus su Naujais Me- / ji geometrija, relkalatja daug tais! ( dirbo ir lakios vaizduotės doc. V. Chcmskis j Gamtos fakulteto dekanas / Stos disciplinos Įskaitos lal-
(410)
1964 m. sausio 3 d.
Kaina 3 kap.
Nuoširdžiai dirbti VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNIVER SITETO PARTINIS KOMITETAS SVEIKINA VISUS KO MUNISTUS, PROFESORIUS, DĖSTYTOJUS, JAUNES NIOJO MOKSLINIO PERSONALO IR ADMINISTRACI JOS DARBUOTOJUS, STUDENTUS NAUJŲJŲ METŲ PROGA IR LINKI SĖKMĖS MOKYMO IR MOKSLINIA ME DARBE, MOKYMESI. VISUOMENINĖJE VEIKLOJE, ASMENINIAME GYVENIME. ŽENGDAMAS DARNIUOSE KOMUNIZMO STATYTO JŲ GRETOSE UNIVERSITETO KOLEKTYVAS PRAĖJU SIAIS METAIS ĮNEŠĖ SAVO KUKLŲ INDELĮ, KU RIANT SVIESŲ KOMUNISTINĮ RYTOJŲ. MUMS, AUKŠTOSIOS MOKYKLOS DARBUOTOJAMS, KOMUNISTŲ PARTIJA PATIKĖJO KILNIUS IR GARBINGUS UŽDAVINIUS — STIPRINTI PASAULINĮ PRIEŠAKINIO TARYBINIO MOKSLO AUTORITETĄ, RUOŠTI AUKŠTAI KVALIFIKUOTUS, MARKSIZMO-LE NINIZMO IDĖJOMS ATSIDAVUSIUS KOMUNIZMO ST TYTOJŲ KADRUS, FORMUOTI NAUJĄ KOMUNT NES VISUOMENES ŽMOGŲ. LINKIME VISIEMS UNIVERSITETO KOI NARIAMS NAUJAIS 1964 METAIS DAR NUO DIRBTI, ATKAKLIAU KOVOTI TŲ DIDING’ NIŲ ĮGYVENDINIMO VARDAN IR ŠIOJE G KOVOJE KURTI SAVO ASMENINĘ LAIMĘ VVU PARTINIS K(
Mūsų spec. (korespondentas apsilankė mūsų universiteto fakultetuose ir pirmiems su. nėms davė atsakyti Į vieną klausimą: „KĄ J 1963 METAI“. Štai kai kurių mūsų universitf atsakymai. MEDICINOS FAKULTETO DEKANAS — Aš nežinau, ką man asmeniškai davė šie liu išduoti paslaptį: atidaviau spaudai naują pata gutės „Žmogaus kilmė“ laidą. O daugiau, rodos Tiesa, šie metai man taip pat buvo turtingi » prapletėm darbą vaikų ir jau uolių_fizinio išsivysty gimo ir brendimo klausimu. Ir taip man, rodos, šie mūsų fakultetui buvo turtingi. O dabar, sutikęs Nai .» Metus, ruošiuosi tarptautiniam stomatologų kongresui, Ku ris Įvyks sekančiais metais ugpiūčio mėnesį Maskvoje. ANSAMBLIEČIAI G. KIČAS IR B. LAURIKENAS — Šįmet ansamblis koncertavo Maskvos suvažiavimo rūmuose, akacijomis paskendu ioje Odesoje, per Visasąjun ginę televiziją. Visasąjunginė e apžiūroje užėmėme 1 vietą. Kaip studentai, dar labiau pagilinome žinias studijose. Praplėtėme savo akiratį. Suž nojome daug naujo, Įdomaus. Vien iš to galima spręsti, kad 1963-ji buvo įdomus, turiningi metai.
V. VALIUKĖNAS Fizikos ir matematikos fak dėstytojas — Net nežinau, išlaikiau vieną kandidatinį minimum egzaminą. O daugiau? Dirbu su žmo ėmis. Šie metai man tiek daug davė, ko aš nespėjau pa inti per penkis studijų mė Šie metai man tikrai daug davė.
Chemikai ruošiasi kymui rimtai ruošiasi bosi mieji chemikai-technologai A. Juodzevičius, A. Juknytė, H. Piesliakas, J. Ramanauskaitė, L. Stanlslovaitytė bei kiti pir makursiai. Be braižomosios geometrijos jų dar laukia įs kaitos iš matematikos, chemi jos, o kai kurių ir iš TSKP istorijos. Apskritai kalbant, dauguma pirmakursių che mikų deda visas pastangas tam, kad žiemos egzaminų me tu nepriekaištingai parodytų tvirtas žinias.
Mūsų inf. v
PRASIDĖJO EGZAMINAI *
Sėkmės,
drauge!
Svarstome Plenumo medžiagą Didelį susidomėjimą 1963 metų gruodžio Plenumas sukė lė ekonomistų tarpe. Štai vieną pirmadienį III kurso materialinio aprūpinimo specialybės studentai suruošė grupės susirinkimą tema: ,,Ple numo medžiaga — mūsų ryto jus". Pagrindinį pranešimą apie Plenumo nutarimuose ke liamus klausimus žemės ūkio vystymo problemai spręsti pa darė studentė Zimuntaitė Ir ma. Pranešimą apie chemijos pramonės išvystymo problemas musų šalyje ir Plenumo iškel tus uždavinius padarė studen tas A. Večerskis.
SVARBIAUSIA — GERAI MOKYTIS. Karštos yra įskaitų rinki mo dienos. Žinoma, kas rim tai dirbo mokslo metų bėgy je, tam jokia sesija nebaisi. III kurso anglistai, kaip ir kitų kursų studentai, pasiry žę kuo geriau išlaikyti egza minus. Ir apie juos jau pra dėta kalbėti gerokai anksčiau. Grupės susirinkime buvo nu tarta susirūpinti visuomeninių mokslų studijavimu. Buvo pa brėžta, kad viena iš sėkmin gų mokymosi sąlygų yra pa skaitų lankymas. Aišku, ne bus jokios naudos, jeigu at ėjęs į paskaitą, užsiiminėsi pašaliniais darbais. Gerai, kad tokių mažuma. A. MOCKUTĖ III k. angliste
Dėstytojas Sukliauskas pa pildė pranešėjus, užakcentuo damas Plenumo Iškeltus užda-
Įdomus susitikimas Gruodžio 18 d. EF III k. prekybos ekonomikos specialy bės studentai suruošė susitiki mą su Vilniaus miesto preky bos tinklo darbuotojais. Į susi tikimą pas mus atvyko svečiai iš Vilniaus Universalinės par duotuvės. Svečlai-prekybininkai pasi dalijo su studentais savo dar bo patyrimu. Planavimo sky riaus viršininkė drg. Morkeliūnienė panasakojo studentams apie tai, kaip vyksta planavi mas Universalinėje parduotu vėje, kaip geriau panaudoti teorines žinias darbe. Pre kybinio skyriaus viršininko pavaduotojas drg. Glazomickis papasakojo busimiesiems pre kybininkams, su kokiais sun kumais teko susidurti, pradė jus praktinį darbą, pasidalijo savo patyrimu. Be to, svečiai papasakojo studentams, kokios naujos prekybos formos įdieg tos Universalinėje parduotu vėje. kaip tiriama pirkėjų pa klausa ir kaip atsiliepiama į pirkėjų pageidavimus. D. JONAVICIUS
vlnius konkrečiai mūsų res publikai. Be to, pranešimuose nagrlkonkrečlai su materialiniotechninio aprūpinimo specialy be ir jai keliamais uždaviniais dabartiniu laikotarpiu. Grupės studentai pateikė pranešėjams visą eilę juos do minančių klausimų iš Plenu mo keliamų problemų. Panašaus pobūdžio susirin kimai numatomi ir kituose akademinėse grupėse. EF, III d. studentas J. DAUKŠEVICIUS
Lankėmės fabrike Geros nuotaikos ir energi jos mums visad netrūkdavo, o šiandien darome ekskursiją į kond. fabriką ,,Pergalė“. Il gai teko laukti kol leido da lyvauti ekskursijoje. Kaip vai kų darželio auklėtiniai po du (gal kartais pasitaikė ir ' po tris) vorele žygiavome mes Partizanų gatve: Ilgas kelias, kamšatis troleibuse ir. . . sve tingas priėmimas konditerijos fabrike. Mes susipažinom su gaminimo technologija, aplan kėm gamyklos laboratoriją. Daug minčių ir įspūdžių pali ko ekskursija. G. ADOMONYTĖ ChM fak.
DhMF salėje susirinko gau’rys studentų paklausyti mokslų fakulteto I dontų saviveiklos ■> ūkėjai pradžiunu, įdomiai pa rtiniais nume-
(trys atlikėjai / žiūrovus sanumerials, bet linksmino šo-
Liaudies daina. . . Ji užval do mūsų sąmone dar kūdikys tėje, pradedant lopšine, ir, ne lyginant palydovas — lydi vi są gyvenimą. Tačiau iš pirmojo žvilgs nio atrodo, kas čia galėtų būti bendro tarp atmomo, ki bernetikos, kosmoso bei ko munizmo amžiaus ir. .. ar chaiškos liaudies dainos!? Tos abejonės, manau, be mat išsisklaidė visiems, ku rie vieną šeštadienĮ buvo at ėję į liaudies dainos vakarą, surengtą LTSR Kraštotyros Draugijos Vilniaus Tautosa kos Skyriaus mūsų universi teto Kolonų salėje. Vakaro pradžioje respubli kos liaudies artistas K. Kaveckas suglaustai papasakojo aipe tai, kaip mūsų liaudies daina, patekusi į meistrų (pra dedant vyresniosios kartos atstovais V. Kudirka, J. Naujeliu, M. Petrausku, C. Sas nausku, Kačanausku, M. K. Čiurlioniu, St. Šimkumi, J. Gruodžiu ir baigiant lietuvių tarybiniais kompozitoriais) rankas, buvo subalsuojama ir vėl atgal grąžinama į liaudį. Po to melodingas žodis bu vo suteiktas tikrosioms to va karo viešnioms — liaudies dainininkėms — Onai Urbunavičienei nv.o Eržvilko, Onai Steponavičienei, Bronei Steponavičienei, Bronei Miežutavičienei. Onai Pranienei ir kt., sukviestoms iš Įvairių ir etnografiniu atžvilgiu skir tingų respublikos kampelių. Jos padainavo daug lyrinių, buitinių ir jumoristinių dainų. Kas gali būti įdomiau už gyvus praeities liudininkus! Iš tikrųjų, vos tik prasiveria liaudies dainininkių lūpos, kai prieš akis iškyla ištisa praei ties panorama: pasigirsta pa čių atlikėjų, o tuo pačiu ir visos liaudies biografija. Ne jučiomis pagalvoji ne tik apie dvasinį tuometinį liaudies pa saulį, jos psichologiją, cha rakterį ir meninį skonį, bet ir akivaizdžiai supranti jos požiūrį į gamtos reiškinius, geresnio gyvenimo ilgesį ir svajones nugalėti gamtą, pa daryti laimingesnį darbą, pa naikinti socialinę priespaudą, papuošti vargingą savo tikro vę, kurioje liaudžiai teko gy venti priespaudos laikais. Rei kia pasakyti, kad liaudies dai na niekada nebuvo pasyvi. Apie tai liudija tokios šio vakaro metu padainuotos dai nos, kaip, ,Oi, jūs ponai, ne
vidonai“, „Ai, tai caras“ ir kt., reiškiančios gilų socialinį oąine seujnp seig bjsajojd Lietuvos Radijo ir Televizijos komiteto solistas J. Girjotas. Liaudies dainos vakaro už darymas, kaip ir reikėjo ti kėtis, buvo pavestas profesio naliai mūsų liaudies dainų interpretatorei respublikos nusi pelniusiai artistei B. Grincevlčiūtei. Ji savo nepaprastu liaudies dainos esmės, jos dvasios ir specifikos pajauti mu, kukliausia (kokia tik be gali būti) atlikėjos-menininkės kultūra padainavo „Oi ką kal ba putinėlis“ ir eilę kitų dai nų.
Skambantis mūsų liaudies
Žodžiu, tai buvo nuostabus vakaras savo betarpiška aplin ka. naudingas ir labai reika lingas vakaras. Reikėtų pa siekti, kad ateityje tokie vaka rai fantų tradicija. Juk ne pa slaptis, kad mūsų jaunimas (nors dabar kaip niekada Į liaudies kūrybą yra kreipia mas milžiniškas dėmesys) dar blogai pažįsta liaudies dainas, todėl jis neturi aiškaus supra timo apie jos estetinę, nacio nalinę ir bendražmogiškąją vnrte. Todėl nenuostabu, kad mūsų publika kol kas ne visai sugeba atskirti gera nuo blogo muzikos sri tyje. Neretai pasitaiko (ypač mūsų jaunimo tarpe) su sižavėjimo pigiomis estradinė mis dainuškomis, kurios be gerokai salstelėjusios lyrikos nieko neturi. Tokios dainuškos, kaip žinoma, jaudina daugiau kojas, negu širdį.. . Liaudiškumo tradicija ne užbaigė savo misijos, duoda ma turinį liaudies muzikiniam gyvenimui. Ji dar glaudžiai susijusi su mūsų gyveni
mu. Vystymas ir tobuluijnas tokios kultūros ne tik . ūsų kompozitorių, bet ir viso-.; in teligentijos uždavinys. Tai la bai svarbus uždavinys, kadan gi pas mus yra dar masė ne užrašytų dainų, kurios taip ir laukia progos, kaip ištirpti profesionalinėje mūsų kompo zitorių kūryboje. Čia laukti negalima! Jeigu archeologai ekspediciją gali atidėti kuriam laikui, tai folkloristai turi veikti itin operatyviai, nes kiekvienu momentu sena liau dies dainininkė gali nusinešti į kapus didžiausią dvasinės kultūros lobį — dainą. Baigiant norisi paraginti visus tuos, kurie mėgsta liau dies dainas, stoti Į kraštotvros draugijos tautosakos skP rių prie Lietuvių katedros veikiančiam tautosak/Aikų būreliui reikėtų ekspegncijų metu užrašinėti ne tik dainų tekstus, bet ir melodijas. Tuo klausimu galėtų padėti Este tikos ir meninio lavinimo ka tedra. Atsiradus entuziastų būreliui (tai liečia tuos, kurie jau iš anksčiau turi mažesnį ar didesnį muzikinį pasiruoši mą), būtų galima duoti su stiprintą muzikinės teorijos bei solfedžio kursą ir kai ku rias dainų užrašymo metodi kos žinias. Tam, kad nenutiltų tas mū sų skambantis liaudies lobis, reikia dar labiau sutelkti visų aukštųjų mokyklų, Kraštotyros Draugijos, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto darbuotojų jėgas ir tegul senosios melo dingos lietuvių liaudies dainos dar dažniau skamba mūsų sa lėse (ypač vidurinių moky# lų), nes muzikinį lavinimą rei kia pradėti nuo liaudies dai nos. Tuo pačiu tai yra trum piausias kelias Į sveiką meni nį skonį bei į visą pasaulinės muzikinės literatūros lobyną.
Estetikos ir meninio lavinimo katedros dėstytojas Ant. RAUDONIUS
250 METŲ tetų sausio 1 dieną su•50 metų, kai gimė viemūsų tautos įžymiausių lie4, realizmo pradininkas . KRISTIJONAS t literatūroje 1870. AKELAITIS (1714.1.1 JI. 18). Kaip nė vienas kitas musų radainius šytojas, baudžiauninkų Kristijonas Donelaitis to meto nė literatūroje nesuskambėjo viena poezijos eilute. _____ r ___ ... _____ Jam qyvam esant, nebuvo atspausdintas nė vienas jo kūrinys. Jeigu poe. tas ir skaitė juos viešai, tai ne bent tik savo artimiesiems drau gams. Išnaudotojų klasės, vieš patavusios tiek Rytų Prūsijoje, tiek ir pačioje Lietuvoje, neleido liaudies masėms turėti gimtąja kalba pasaulietinio turinio kny gų, Juo labiau grožinės iTteratūros. Tolminkiemio pastorius, mažai kam težinomas ..būru“ poetas mi.
rė. palikęs čių pluoštą.
vininks“, „Ąžuols gyrpelnys“. Po penkerių metų šį leidimą pakar tojo S. Stanevičius. Pilną Donelaičio raštų leidimą parengė Rusijos Mokslų akade mijos narys A. Šleicheris, ir 1865 metais Mokslų akademija juos išleido. Trečią Donelaičio raštų leidi mą parengė ir 1869 metais išlei do filoloaas G. Neįmanąs Pirmieji Donelaičio kūrinių pldCidl leidimai XIX amz.uje supažindino daugelį pasaulio mokslininkų ir literatūros; darbuotojų su skambiu ir vaizažiu su lietuvių lietuvišku žodžiu, liaudies gyvenimu. To meto buržuaziniai lietuvių siekdami literatūros tyrinėtojai, sumažinti poemos įtaką plačio sioms skaitytojų masėms, įrodi nėjo, kad K. Donelaitis sekęs ki tų tautų poetų kūriniais, būtent, anglų poeto Džeimso Tom šono (1700 — 1748) „Metų laikais“, prancūzų rašytojo Šen Lambero (1717 — 1803) „Metais“ ir kt. Tai, žinoma, netiesa. Kristijonas Donelaitis pirmą kar** c-t-o sudailintą kaimo žmonių buitį, poemoje pavaizdavo realią, ne parodė paprastus ir tikrus vals tiečius baudžiauninkus. Ypač aukštai įvertino poemą „Metai“ S. Daukantas, šiltai at siliepė apie Donelaitį A. Mic kevičius. Taigi, Kristijonas Donelaitis — ne tik realistinės krypties pra dininkas lietuvių literatūroje bet ir vienas žymiausių realizmo pirmtakų XVIII amžiaus Europos tautų literatūroje.
lietuviškų rankraš
Praėjus 38 metams rankraščiai pagaliau išvydo spaudos šviesą. Pirmasis Donelaičio „Metų“ redaktorius, leidėjas ir vertėjas į vokiečių kalbą buvo Karaliau čiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Jis sujungė ke turis metų laikų aprašymus į vieną ir pavadino „Metais“. Tai buvo 1818 metais. Vėliau, 1824 metais L. Rėza išleido ir Done laičio pasakėčias: „Lapės ir gandro čėsnis“, „Rudis jomarkininks“, „Šuo didgalvis“, „Pasa ka apie juodvabalį“, „Vilks pro-
kaip tėviškas jos mokytojas, auk lėtojas ir užtarėjas prieš feoda linius engėjus. Drg. Gineitis plačiai ir išsamiai papasakojo apie poeto vargingą gyvenimą ir kūrybos kelią. Tribūnoje rašytojas Algiman tas Pocius. — Tik Donelaičio ..Metų“ dėka mes galime taip apčiuopamai ^2 aiškiai įsivaizduoti lietuvių liau
dį XVIH amž. viduryje, — pa žymėjo rašytojas Alg. Pocius. — Iš- ,,Metų“ mes pažinome jos buitį, būdinguosius jos atstovus, jautėme jų dvasią, poreikius ir troškimus. . . Rašytojas Alg. Po ciais charakterizavo ..Metu“ vei kėjus, analizavo kūrinio meistriš kumą ir pasidalino mintimis apie rašytojo darbą, pažymėda mas, kad „Metų“ vaizduose su kauptas toks idėjinis-meninis turinys, kuris toli prašoka tiek vaizduojamosios tematikos, tiek ir aprašomojo laikotarpio ribas.
Buržuazinėje Lietuvoje K. Do nelaičio kūryba nebuvo ypatin gai mėgiama, nei populiarinama. Per 20 buržuazijos viešpatavimo metų K. Donelaitis taip ir nesu silaukė pilno savo raštu leidimo. Tikrojo kūrybinio įvertinimo su silaukė lietuvių tautai įžengus į socializmo statybos kelią. K. Donelaičio žodis, pilnas pa giežos ir neapykantos vokiškie siems kolonizatoriams su ypa tinga jėga nuskambėjo Tėvynės karo metais. Donelaičio ,,Metai“ buvo ištisai išversti į rusų kal bą. Nuo Didžiojo Tėvynės karo dienų ir prasideda K. Donelaičio žengimas per plačiąją Tarybų šalį. •i* .t,
Kalba A. POCIUS
šeštadienį, gruodžio 21 dieną, mūsų senasis universitetas atžy mėjo 250-tąsias K. Donelaičio metines. 19 valanda vakaro... Universi teto aktų salė pilnutėlė žmonių. Čia susirinko universiteto pro-
fesoriai ir dėstyto lai, studentija ir visi, kurie mėgsta literatūrą. Kiek kalbų, kiek .,jaunatviš. ko džiaugsmo, kiek šventiškos šilumos. Pagaliau salė prityla. Prezidiume užima vietas rektorato ir visuomeninių organizacijų atsto vai. Nuo scenos žvelgia mielas baudžiauninkų dainiaus portre tas. Žėri skaičiai: ,,1714—1964“. Ąžuolu jis įaugo į mūsų lie tuvių literatūrą. Jis, tartum sau lė, kuri budina ir jaudina skai tytojų širdis, nuostabiais gamtos aprašymais, liaudiškumu, tarsi ąžuolo lapais, papuošė mūsų tau tos literatūrą. Vakarą-minėjimą atidarė uni versiteto prorektorius drg. B. Sudavičius. Jis Jcarba Jba apie realiz ?tuvių llteratūmo pradininkė i ” ‘ žo d: su '<• 'kia filologijos roję.. Žodį ’.g. Gineimetalų ta
pv ru
tts mums davė \ savo epochos i tą, sukūrė ne-
paprastai gyvą ir teisingą bau džiavinės liaudies gyvenimo pa veikslą, — kalbėjo drg. Ginei tis. — Jis savo kūryboje iš kyla kaip nuoširdus baudžiavi nės liaudies draugas ir bičiulis,
minėjimo Estetikos kaPo meninį tedros ,studentai atliko etiudą Donelaičio „Metų“ temomis.
Tekstas ir nuotraukos J. GIRDVAINIO,
Ištisą naktį urzgė lėktuvai. Tėvas, jau ke lis kartus pabudęs iš miego, šlepseno po kambarj • Prieis prie vieno lango, prie kito: tamsu. O lėktuvai gaudžia. — Karas? — šnabžda motina. Tėvas tyli. Lengo stiklą glosto balti obels žiedai. Aš žiūriu į skystokas dėmes, kur turi būti lan gai ir matau jas. Jos tokios baltos, baltos. Karas? Ne, neturi būti! Juk dabar obelų ir beržų vestuvės. Lengvos obelų suknutės pla kasi vėjuje, o beržai prisikaišę daugybę žalsvų žirginėlių. Ar Išdrįs bombos skeveld ra nudažyti baltas sukneles ir žalsvus marš kinius raudonomis kraujo dėmėmis?! Ar iš drįs kas nors nuplėšti juo jų tą švelnų pa vasarini apdarą? Niekas. Tik vienas ruduo. Vėjas groja smagų vestuvini maršą, o jau nikiai paėmė jaunamartes po ranka. Sudun dės laukai ir miškai nuo trankaus vestuvi. nlo klumpakojo. . . Gausmas tamsiu šešėliu užtemdė pasauli. Kažkur aukštai už jo šelmiškai mirksi viena kitai žvaigždės. Naujos planetos. Gal su žy dinčiu pavasariu, gal su baisiomis užnuody tomis žemių žaizdomis. Sudundėjo. Virptelėjo nusigandę lango stiklai, nutilo iš siaubo muzikantai. Pro lan gą įsėlino J trobą iš kažkur atklydęs šviesos ruoželis ir nušvietė prie lango klūpančią mo tiną. Ji meldėsi. Vėl sudundėjo. Sušniokštė kaime mašinos. Šviesūs, ruožai lyg milžiniš kos žirklės sukarpė tamsą. — Viešpatie! . . — Man akyse pasirodė raukšlėtas mamos veidas ir sulinkusi nugara. — Mama, ką tu! — sušukau pervertas baisaus įtarimo. Kūnu nubėgo šaltas vėjelis ir įsismelkė' į širdį. Daugiau nieko aš nega. Įėjau pasakyti. Pajutau visame kūne siaubą, taip laukini ir žiaurų. Jis sustingdė mane ir pavertė nejudria ir paklusnia mase. Mane pagavo tik nekantrus metalinis laukimas. Kažkas tyliai ir atkakliai pabarbeno į du ris. Tėvo kojos' sučlūženo asloje ir nučeksėjo prie durų. — Kur eini! — kupina siaubo sušnibždė jo motina. Bet buvo jau vėlu. Tėvas atšovė durų skląstį, ir varpanti žibinto liepsnelė ap švietė du kariškius. — Jūsų sūnus turi vykti į komisariatą, — pasakė vienas, paduodamas man mažą po pieriaus lapuką. — Dieve mano! . . — riktelėjo motina. — Už ką mus nubaudei? Dieve brangusis.. — Sūneli, ko tyli? Prašyk gal atleis, — suklupo motina prie kariškių kojų. — Pasi gailėkit, tik du sūnelius turiu. O dieve! . . Aš negalėjau į ją žiūrėti. Aš mačiau, kaip ji po karo vaikščiojo po kaimą, prašydama pas žmones duonos, kad išpenėtų mane ir ligotą vyrą, kaip ji meldėsi banditams po kojomis. Aš daug ką mačiau, tačiau šitas vaizdas paliks peiliu mano visam gyveni mui. „Nejaugi karas“. Skubiai rengdamasis,
vien tik apie tai ir galvojau. Pasiutiškai šėlo tamsa. Kažko įpykęs vėjas Įlindo l kaminą ir pradėjo verkti, o langų stiklai krypčiojo nuo triukšmo ir tylutėliai kažkam skundėsi. Šaudė kažkur netoli kaimo. Kariškiai sku bėjo tolydžio ragindami mane. Gal būčiau jau išėjęs, bet motina, apkabinusi mano ke lius, neleido nė pajudėti. Kam ji laiko? Juk man reikia skubėti. .. — Mama.. . — Sūneli, kur važiuoji? .. Sūneli.. . — Mama, aš grįšiu. Neverk. Girdi, mama? Kariškiai nusisuko l duris. Tėvas, nelšsllaikęs ant senų drebančių kojų. Išbalo ir susmuko ant lovos. Manęs nestebino, kad motina, ištraukusi iš spintelės paskutini gabalą lašinių, įdėjo į drobinę badą terbelę, kad broliukas pasi kūkčiodamas — lyg kačiukas glaudėsi prie mamos kojų, kad tėvas sėdėjo ant lovos be velk be sąmonės, tik graibstėsi už gargian čios krūtinės. Negalėjau suprasti, ko Jie vi si taip pergyvena. Aš turėsiu sugrįžti. . . Kai už manęs užsitrenkė girgždančios du rys, kai motina mane peržegnojo mediniu, kirvarpų suėstu kryželiu, aš pajutau širdyje tuštumą. Norėjau iššokti iš mašinėlės ir nors pabučiuoti savo gimdytojus. Lauke žydi obelys ir grakštūs jaunikiai beržai linkčioja Joms, kviesdami vestuviniam šokiui. O vėjas groja klumpakojį, pritarda mas skardos bildesiu. Kodėl taip tamsu? Ko dėl lyg šunų ruja urzgia lėktuvai ir nerimsta sprogimai? „Viliukas" truktelėjo iš vietos. Raudojo motina. Ko? Kad išteka obelys? Kad aš Iš važiuoju? Aš grįšiu. Ne rytoj, tai po keletos dienų. Gal būt, tai dar ne karas. Gal tai yra tik eilinė priešų provokacija.. . Bet aš grį šiu. Būtinai! Visom pakelėm šoko susikibę medžiai. Gausmas pagriebė naktį Ir taip pradėjo suk tis, kad ir vėjas lyg Išsigandęs lėkė paslšvilpdamas pro mūsų ausis. „Nejaugi karas“. Viskas buvo chaotiška. Visi šoka pasiutiš ką šokį. Man pasidarė baisu. Aš noriu viską užmiršti. Viską, viską. . . Geriau žiūrėti kaip šoka Kodėl? Linksma? Ak, tiesa! Juk gamta švenčia beržų ir obe lų -vestuves. Netrukdykit niekas jiems. Aš taip pat šokčiau, tik ausyse aidi motinos rauda.
Aukštojoje temperatūroje lydosi ir meta las. Šoka pasiutišką šoki gamta ir niekas ne gali Jos sulaikyti. Balti beržai ir švelnios obelys. . . Juk jie laimingi. Argi viskas chaotiška? Kodėl aš negaliu tai suprasti? Bet šoka obelys ir beržai savo vestuvini šokį.
Vytautas VENCLOVA
LAIŠKAI TĖVUI (Iš to paties pavadinimo ciklo) Neapkenčiu to vilkiško pasaulio, Kurio nepamenu, kuris pabėgo Nuo mano pirmo riksmo, tėve! O Jis tave pažemino ir saulės Tau nedavė vardan medinio dievo. Ir tavo rankos stūmė plūgą tas, kurios banknotų krūvoje ilsėjos. Už tas, kurios užrišo tau akis. Už tas, kurios mokėjo smūgiais Ir neapykantoj sumirkusia rieke. Man dvidešimt treji suėjo, tėve. Tiek metų tu žiūri j saulę. Tiek metų dovanoji dirvai grūdą. Tiek metų nuo tavęs pabėgo dievas. Tiek metų deginom širdy ir žemėj mudu Tą vilkišką pasaulį.
Kaip kvepia alyvos ši vakarą goslų Ir keičia mintis lyg kelionvagj upė. Pamiršęs gatves, cigaretę ir kosulį, Pro liepas žiūriu į žvaigždėtąjį kupolą Nepyk, jei rašau tokį vaikišką laišką. Bet, tėve, kaip kvepia alyvos, kaip kvepia! Juk kartais ir tu būni vaikiškas, Kai jai atsidavęs širdimi esi.
JUOZAS LEVICKAS „Zš
žiemos eskizų“
Snaigės lyg baltos viltys Skrenda per pati speigą... Kasgi tave sušildys, Mano Solveiga? Snaigės. Namelis mažas Tyli varteliai prigludę. Šaltis tau pasakas rašo, Naktis mėlynoji liūdi.
Vėjas laukuos — tik vėjas Kalnai susigūžę, liūdnoki. Balti uraganai skrieja Ir tęsia arabų šokj. Viesulu baltu atskrlslu, Širdin ištirpdysiu speigą, — Grįšiu, tikėki, grįšiu, Jeigu tu liksi, Solveiga!
*** R. R.
Tu — man kaip nuotaika. . . Ir laukiama, ir nelaukta; Vis ateini nepasibeldus, Ir didelė tu tarsi planeta, Nežinomų karalių valdoma. Tu — man kaip nuotaika. .. Ir lyriška, ir pakili I rašomus eilėraščius įsiverži.. . Ir tarsi liūdesys tyli Šauki i. platumas nežinomas. Tu — be pradžios ir pabaigos Taip artima ir niekad nepasiekiama. . Ir tavo bruožai visuose veiduos Be galo brangūs man.
SIGITUR AD ASTRA Devyni saulės kvadratai, Kaip geros protingos plikės, Senatvę tarp sienų slepia, Apsupti kontraforsų ir arkų.
Ir kolonos su amžių dulkėm, Lyg karinis paradas, Kurj Pats astronomijos bokštas — Didysis žvaigždžių generolas — ' > Išrikiavęs, padangėj sustingo. Mėlynų akių miriadais Žvelgia, degantys saule, langai Į paliktas šimtmečių pėdas. . . Ir tyliai stengiaus atsigulti, Ir sunku nudaillnt kasdienybes, Kaip prakeiktą praeiti nutrenkt? Vidas MARCINKEVIČIUS Trumpoj nakty mėnulis švietė. — Nakty žalsvoj kaip pievos ir javų laukai. Ir buvo joj lakštingalos girdėti. Ir dideli užaugo — sapnuose — valkai. Žvaigždžių ieškojo linksmas mėnuo, Judėdamas birželio dangumi ramiai. Ir sakė būsiant gražią dieną Netylantis žiogų čirškimas prie namų.
Ir šviežio šieno kvapas ėjo Pas miegančius banga švelnia. Ir ateitį atspėti, rodėsi, galėjom, Palikdami ties ežero gelme. Ir buvo dainos, medžių šnaresiu aplietos, Ir buvo juokas, ir aukšti laužai. Žydėjo tankmėje kažkur paparčio žiedas. Ir jo ieškojom, Ir nakties tos buvo per mažai.
2. Dar virpa akyse peizažai, Dar tavo veido bruožai artimi Kitais vaizdais neužsidažė, Ir tavo balsas skamba dar many, Nors ilgos dienos lyg konvejeris Daiktų, minčių prikrautas su kaupu, Nors rūpesčiai, džiaugsmus nusvėrę, Atminimus išblaško kaip lapus.
Liūdžiu be tavo žingsnių aido, Be tyro sniego smilkiniuos. — Mus tolina Ir pergalės, ir klaidos, O laikas krenta kaip krioklys kalnuos. Gal, tėve, dar labiau nutolsim, Vieni laiškai apie mane kuždės. Aš prižadu gyvent be poilsio Kaip tu — geroji kelrodė žvaigždė.
3. Kain kvonla alvvns. kaiD kvenia, tėve! Kaip tąkart, kai pirmąjį žingsni Per gryčios lentas, išmargintas rievių, Padėjai kreivotl — toks geras ir linksmas.
Kaip tąkart, kai grįžau sušalęs paryčiu Ir tyliai stengiaus atsigulti, Bareis: „Per anksti parsivedel marčią, Nespėsim net miežių prakult.. .?
DEK NAUJAMETINI ŽIBURĖLI!
J. DILIO fotoeUudas
GARBĖS LENTA
■ ■ ■ ĮSTEIGTA
UNIVERSITETO
■
MU.
■
MOKSLO PIRMŪNUS.
KOMJAUNIMO KOMITETO
NUTARI-
JOJE TALPINAME GERIAUSIUS VISUOMENININKUS
IR
III kurso rusistė Onutė Venslauskaitė, gautus universi teto auditorijose mo kytojos praktinius įgūdžius su pedagogo talentu perduoda va karinės mokyklos V-tos klasės auklėti niams. Naujųjų Metų pro ga sveikiname ir lin kime jai ir toliau kuo geriausios sėkmės pe dagoginiame darbe.
MUSŲ
BENDRABUTIS Kiekvieną rytą miesto gat vėmis pasipila gausūs studentų būriai. Į jų gretas įsijungia ir bendrabučio Nr. 2 gyventojai: filologai, ekonomistai, chemi kai, medikai. Visi skuba, visų tikslas bendras — įsigyti kuo daugiau mokslo žinių, atverti naują puslapį mokslo knygoje. Bet sugrįškime vėl į bendra butį Nr. 2, aplankykime kai kuriuos kambarius, pažiūrėki me į studentų kasdieninę bui tį. Mes pirmame aukšte. Nors
čia neseniai atsikėlė vyrai, ta čiau nuo pat pradžios jų kam bariuose tvarka, švara, ypač pas 8 ir 9 kambarių gyvento jus. Sunkiau jiems einasi su savitvarka ketvirtadieniais, ta čiau tikimės, kad ir čia pri pras. Pasikeliame į antrą aukštą ir ilgai bandome kantrybę prie 20 kambario durų (čia gyvena 1 kurso filologės, se niūnė Skardžiauskaitė), paga liau durys atidaromos ir mus sutinka.. . užsimiegoję veidai.
Sutrikę atsiprašome kambario gyventojų už nutrauktus sap nus taip stalgiai, žinoma, šios merginos po eilinio vakarinio „koncerto“ (gerokai po 12 vai., kada bendrabutyje turi būti absoliuti tyla), nespėjo dar pailsėti bei pasapnuoti. Tas pats ir 22 kambaryje, pas I kurso rusistes, kurios taip pat neleidžia kaimynėms mie goti. Trečiame aukšte aplankyki me 33-čią (seniūnė Islūnaltė) ir gretimą 37-tą (seniūnė Gvildytė) kambarius. Abiejuose gy vena ketvirtakursės filologės, tačiau kambarių tvarkos at žvilgiu nesulyginamas kontras tas. Jei 33-čiame kambaryje švaru, tvarkinga, jauku, tai 37-tame griežtai priešingai. Stalas paverstas tiesiog šiukš lių dėže (nes užkulisis perpil dytas šiukšlėmis). Draugės 37to kombario gyventojos, IV kurso istorikės, labai nemalo nu užsukti į jūsų kambarį, ne įsivaizduojame, kaip čia jūs galite praleisti visą laiką!
Pagaliau atsiduriame viršu tiniame aukšte — ketvirtame. Tai aukštas, kovojąs už komu nistinę buitį. Čia tikrai jaučia si studentiškas šeimininkiškas jaukumas ir tvarka. Malonu užsukti į bet kurį šio aukšto kambarį, ypač 52, (ChF stu dentės, seniūnė Stambrauskaltė), 50 bei 56 kambarius, ku riuose gyvena II kurso ekono mistės. Šių kambarių gyven tojos, pažadintos trimito, pasi mankštinusios, sutvarkiusios kambarius, skuba į paskaitas. Neapsieinama ir šiame aukš te be trūkumų, tačiau juos ša lina kiekvieną savaitę leidžia mas šio aukšto kovos lapelis. Miela bendrabučio Nr. 2 šeimynėle, stenkimės buitį pa daryti gražią, jaukią, kad apie trūkumus nereikėtų kalbėti šio laikraščio puslapiuose. A. BALČIŪNAITE IFF, IV kursas
NAUJAMETINIAI SVEIKINIMAI FAKULTETAS ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS BALIUI DAINIUI MEILEI BIELIŪNAITEI Jo taurė žinių sklidina. — Meilute! Meile! Kur leki? Jo taurė prasminga kaip — Egzaminą laikiau. Gavau darbas. penkis. Te šitokį tostą palydi daina Ir taip ji skuba, bėga Skambi kaip pavasario varpas. tekina. .. Šauni ta Meilė mergina! INDRĖEITYTEI LAIMUTEI Si daina apie paprastą draugą, RYBELIUI ANTANUI Apie didelį draugą kartu! Jeigu eit, tai visų priešaky. Ar mokėsim draugystę taip saugot Jeigu nešti — tai nešti visiems. Ir branginti kaip tu? Žmogiškumo juk nieks neišsems — FIZIKOS MATEMATIKOS Jeigu pats juo tiki. FAKULTETAS GRIGALIŪNUI JERONIMUI KAI KURIEMS Jis į kosmoso amžių didingą CHEMIKAMS Laužia kelią protu ir valia. Kad ją kur galas tą Haš du s Te žvaigždes šitaip tiltai o keturi!.. sujungia, Laboratoriniai. Galvoj gi nieko Kaip kad širdis sujungia neturi. dalia. , / Ir taip vargsti per ištisas dienas, DAUKŠAITEI ZOSEI Kol pasakys: „Stipendijos Mašinų pažįstamas balsas neduosim ir gana.“ Gyveniman šaukia tave. Mes tostą ne vieną pakelsim Sunki studentiška duonelė. Už apgaubtą darbą šlove. Ir galva sunki. Su dekanatu, sako bus juokai TEISĖS FAKULTETAS menki. ! JOANAI KETURAKYTEI DIPLOMANTAMS Žvilgsnį tiesų, žvilgsnį drąsų Jos pažįstame visi, Užsivers auditorijų durys, O šiais metais net pegasą Ir draugai pasakys tau „Sudie“, Linkim posmais pasivyt. MEDICINOS
lv
04608
Išsipūtus gyvenimo burė, Kur tave, mielas drauge, nuves?
Gal mokyklon klamposi per sniegą, Fabrike reguliuosi stakles. Tu žinai, kaip gyvenimas bėga, Tu žinai, jis tavęs negailės. Išskris paukščiai. Sugrįš vėl rugsėjai, į Almą Mater kiti jau ateis, Kur dar pėdsakai tavo atšalti nespėjo, Kur tu gyvenai ir džiaugeis. Sueiliavo J. Levickas ir G. Gelūnaitis
*** Nuoširdžiai sveikiname mū sų fakulteto dėstytojus ir stu dentus, Naujųjų metų proga. EF dekanatas ir visuomeninės org. Chemijos f-to organikai lin ki doc. P. Buckui sėkmės nau jame rimtame darbe Vilniaus Pedagoginiame Institute. *** Chemijos fakulteto dekana tas ir visuomeninės organiza cijos linki fakulteto dėstyto jams Naujaisiais 1964 metais dar suintensyvinti mokslo ti riamąjį darbą, toliau tobullti dėstymo lygį; aktyviai daly vauti visuomeniniame darbe.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. 7-79-27. «CoBeTCKMH CTyąeHT®
Apėjai,
■____-______________££____________________
„2alqirio“ uždaram plaukimo baseine gir disi starterių šūviai, teisėjų švilpukai, van dens teliūškavimas. Čia vyksta tradicinės Uni versiteto tarpfakultetinės plaukimo varžy bos. Parungtyniauti vandens takeliuose panoro skaitlingas studentų būrys. O, be to, kam gi nebran gi fakulteto sportinė garbė?.. Taip, varžybos vyks ta iŠ tikrųjų labai įtemptai. Stiprūs plau kikų rankų mostai iš judina žalsvą baseino vandeni, ir jis banguo ja, tarytum verda. Van dens pliuškenimą kas kart nustelbia sirgalių — pačių varžybų da lyviu šauksmai, karšti raginimai. O ir kaip neraginsi, jeigu brangi kiekviena sekundė, kiekvienas metras! Štai nuaidi starterio šūvis ir į vandeni šo ka ketvertas plaukikų. Atrodo, jėgos lygios, ir jie plaukia beveik lygiagrečiai vie nas su kitu. Metras, dar metras, paskui visų jėgų sutelkimas — ir vienas iš lenktyniaujančių atsiplėšia nuo savo atkaklių varžovų. Bet tai dar ne pergalė. Pirmaujantis galop pasiekia galinę baseino sieną ir ap sisukęs, dar įnirtingiau dirbdamas rankomis ir kojomis, skuba prie fi nišo. Didelių pastangų dėka nuo jo stengiasi neatsilikti kaimyninio van dens takelio plaukikas. Ir nežinia, kas padėjo pirmakur siui fizmatui Algiui Kabelkal laimėti šią atkaklią kovą: audringa draugų žodinė paspirtis, ar jo geras fizinis pasiruošimas, nepriekaištinga plau kimo technika. Manykime, kad ne buvo apsieita nė be vieno iš Jų. Tenka pridurti ir tai, kad A. Kab'elka, užėmęs 1-ąją vietą plaukime 100 metrų distancijoje laisvu stiliu mi, nerado sau lygių ir delfinistų tarpe. Jis ir jo bendrakursis V. Viskūnas, kuris iškovojo čempiono varkų savo fakulteto komandai. Juos abu mes matome nuotraukoje...
O varžybos, išaiškinusios pir muosius rekordininkus, tęsiasi toliau. Aidi starterių šūviai, ban guoja žalsvas baseino vanduo, girdisi pažįstamas sirgalių kle gesys. Kuriai fakuteto plaukikų komandai atiteks šiemet čempio nų vardas? — į tokį klausimą dar kolkas nebuvo galima atsa kyti. Bet atsakyme į šį klausimą neilgai laukti reikėjo. Fizikosmatematikos fakulteto plaukikai iškovojo dar keletą gražių per galių, ir taškų persvara Jų pu sėje. Dabar Jau beveik niekas neabejoja, kad fizmatai taps čempionais. Tai tampa neginči jama tiesa tada, kai pirmakur sė fizmatė plaukikė G. Vazalinskaitė plaukime delfinu parodo geriausią laiką. Fotoaparatas už fiksavo ją, kartu su kita šių varžybų rekordininke, Chemijos fakulteto studente, L. Kulakaite. Ir taip pagaliau išaiškėja Universitto tarpfakultetinių plauki mo varžybų nugalėtojai. Tai — kaip minėta — fizmatų plauki kai. Tad Jiems linkime tokių pat džiugių pergalių vandens take liuose ir sekančiais ryetais! R. MACIUKAS
Atskirai sveikiname diploman tus, ir visų pirma, pirmąją technologinę laidą, sėkmingai apgynusius diplominius darbus ir linkime sėkmės būsimame gamybiniame, moksliniame ir pedagoginiame darbe. Chemijos f. Dekanatas ir visuomenės organizacijos “į* Sveikinu Naujųjų metų pro ga drg. B. Puodžiūnaitę, R. Stonytę ir N. Ragnotienę, ap gynusias 1963 m. kandidatines disertacijas ir linkiu 1964 m. dirbti mokslinį darbą su dar didesne aistra. L. Simanavičius Ch. f. dekanas
mainą — būsimuoslus fizikus, čiais ir visais tolimesniais matematikus - ir mechanikus. metais. Fakulteto Partinis biuras Fizikos ir Matematikos ir dekanatas fakulteto dekanas Partinio biuro Sekretorius „T. Studento“ redakcija Naujųjų Metų proga svei nuoširdžiai sveikina su N. kiname jaunuosius specialis Metais savo skaitytojus — tus — fizikus ir matematikus, MF. IV k. 7 gr. studentus ir Naujųjų Metų išvakarėse sėk jos gruporgę drg. Gražiną mingai baigusius fakultetą ir Stonkutę užtikrinusią 100% linkime sėkmės busimajame „T. studento“ prenumeravimą darbe ir gyvenime ateinan grupėje.
Fakulteto partinis biuras ir dekanatas Naujųjų Metų pro ga svelikna docentus Grincevičių Kleopą, Strelicą Sliomą ir Naftalevičių Aroną, baigu sius daktarato disertacijas ir linki sėkmingai jas apginti ateinančiais metais, o taip pat linki sėkmės tolimesniame kūrybiniame ir visuomeninia me darbe. Sveikiname visus Fizikos ir Matematikos fakulteto dar buotojus Naujųjų Metų pro ga. Linkime sėkmės ugdant ir auklėjant jaunąją mūsų pa
. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidyklos spa«*«vė.
Užs. Nr. 8024.
(Upraų BHJ>i>HioccKoro rocyąapcTBeHHoro YHHaepcHTeTa). I
I