Universitas Vilnensis, 2011 m. vasaris Nr. 1 (1704)

įrašau skaitykla

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

^570%, •1579 • &

vilnensis I

■hkh & ..k v*

i

•

RB7/

Nr. 1 (1704)

2011 m. vasaris

PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame numeryje

VU biudžetas: ekonominė krizė įveikta, bet laukia nauji iššūkiai Skaity kite p. 3

Tarp istorijos vingių: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji

Lauryno Gucevičiaus kiemelis Skaitykite p. 8

Karjeros dienose daly­ vaus rekordinis įmonių skaičius Skaitykite p. 13

VU pradeda veikti MOCVD reaktorius Sausio 28 d. Saulėtekio slėnyje pristatytas vienas stambiausių ir brangiausių mokslinių technologi­ nių įrenginių Lietuvoje - metaloorganinis chemi­ nių sluoksnių nusodinimo iš garų fazės (MOCVD) reaktorius (nuotr.). Šis įrenginys - svarus indėlis be­

sikuriančiame Saulėtekio mokslo, studijų ir verslo slėnyje. Reaktorius turėtų tapti vienu svarbiausių slėnio technologinių branduolių. Jame bus kuriamos naujos kartos medžiagos, reikalingos saulės energetikos, nanotechnologijų, lazerių ir optoelektronikos srities programų plėtrai. Šis reaktorius yra vienas brangiau­ sių mokslinių technologinių įrenginių netikVilniaus universitete, bet irvisoje Lietuvoje. Jo kaina siekia vieną milijoną eurų, AIXOTRON gamybos prietaisas įsigytas iš Europos Sąjungos (ES) re­ miamo infrastruktūros plėtros projekto „Optoelektronikos technologijų plėtra mokslui ir studijoms (OPTOMOS)" lėšų.

VU Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) direktorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas neabejoja, kad MOCVD reaktorius atvers Vilniaus universitetui visiškai naujas studijų kokybės gerini­ mo ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. A. Žukauskas mato ir naujas mokslo ir verslo sąveikos perspektyvas.

„Prietaisas sudarys sąlygas ne tik pla­ čiau bendradarbiauti su verslo partne­ riais, bet ir kurti nedideles įmones. Jo pajėgumai leidžia auginti medžiagas ne tik tyrimams, bet ir nedidelės ap­ imties gamybai", - pabrėžia jis.

Reaktoriaus pristatyme dalyvavo VU rektorius akad. Benediktas Juodka, prorektoriai ir VU mokslininkai, dir­ bantys aukštųjų technologijų srityje.

Saulėtekyje viešėjo ir Ministras Pir­ mininkas Andrius Kubilius, švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaitė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

A. Kubilius džiaugėsi, kad dar prieš dvidešimt metų matytos ateities vizijos po kiek laiko tampa realybe. „Tai - simbolinis įvykis ir mokslo, ir aukštųjų technologijų bendruome­ nei. Matome realius žingsnius, kaip įgyvendinti mūsų ilgalaikę strategiją ir paversti Lietuvą modernia, nebijančia globalios konkurencijos, į aukštąsias technologijas orientuota šalimi", kalbėjo Ministras Pirmininkas. „U. V." inform.

PO AKADEMINIO PUSMEČIO -

LIETUVOS MOKSLO PREMUŲ LAUREATAI

PIRMOJI ROTACIJA

Lietuvos mokslo premijų komisija paskelbė 2010 m. Lietuvos mokslo pre­ mijų nugalėtojus. Tarp laureatų - ir Vilniaus universiteto mokslininkai.

Aukštojo mokslo reforma vyksta jau beveik dvejus metus. Šiemet, po pavasario semestro sesijos, vyks pirmoji studentų, įstojusių į universitetą pagal naująją tvarką, rotacija. Dalis valstybės finansuojamose vie­ tose studijuojančių studentų gali netekti studijų krep­ šelio (jeigu jų studijų rezultatų vidurkis bus 20 proc. mažesnis negu tos pačios studijų programos to paties kurso studentų rezultatų vidurkis), o dalis savo lėšo­ mis studijuojančių jaunuolių gali tikėtis tęsti mokslus nemokamai. Apie artėjančios rotacijos niuansus „U. V.“ kalbasi su VU akademinių reikalų prorektoriu­ mi dr. Juozu Galginaičiu.

gatyvumo problema filosofijoje (1996-2009)".

Skaity­ kite p. 14

Reaktoriaus pristatyme dalyvavo daug garbingų svečių. V. Naujiko nuotr.

VU MOKSLININKAI - 2010 M.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija skirta VU Filosofijos fakulteto profesoriui MARIJUI ARVYDUI ŠLIOGERIUI už darbų ciklą„Ne-

Universiteto teatras: kūryba ir edukacija

http://naujienos.vu.lt

Fizinių mokslų srityje apdovanojimas skirtas Fizikos fakulteto vy­ resniajam mokslo darbuotojui dr. EUGENIJUI GAIŽAUSKUI ir doc. dr.

GEDIMINUI TRINKŪNUI už darbų ciklą„Lazeriu stimuliuoti ultraspartieji vyksmai: teoriniai modeliai ir prognozės (1995-2009)". Šioje kategorijoje premija suteikta ir Chemijos fakulteto prof. habil. dr.

ARŪNUI RAMANAViClUI ir doc. dr.ALMIRAI RAMANAVIČIENEI už darbų

ciklą „Naujos technologijos biologiškai aktyvių medžiagų nustatymui

(1998-2009)".

SVEIKINAME laimėtojus ir linkime tolimesnės sėkmės moksliniuose atradimuose.

Skaitykite p. 12

universitas

2

2011 m. vasaris

vilnensis

f f f aktualijos______________________________________________

Socialinė politika: naujos profesijos gimimas Vilniaus universitete Sausio 28 d. VU Filo­ sofijos fakultetas išlei­ do pirmąją socialinės politikos programos magistrų laidą. Tai svar­ bus įvykis ne tik univer­ sitete, bet ir Lietuvoje.

Prof. Romas LAZUTKA Pasaulyje socialinės politikos kaip akademinės disciplinos istorija - be­ veik šimto metų. Garsiojoje Londono ekonomikos mokykloje 1912 m. socialiniams darbuotojams pradėtas dėstyti socialinio administravimo dalykas vėliau plintant teoriniam pliuralizmui pervadintas socialine politika. Prieš 60 metų Richardas Titmussas, pirmasis socialinės politikos profesorius, minėtame universitete gavo katedrą ir pertvarkė socialinio darbo studijas į socialinės politikos.

Aštuntajame XX a. dešimtmetyje dau­ gelio šalių, bet labiausiai anglosaksų ir šiaurės Europos, universitetuose soci­ alinė politika išsiveržė iš po socialinio darbo studijų skėčio ir išplito kaip atskira studijų ir tyrimų sritis.

Galime džiaugtis, kad VU perima Vakarų šalyse sukauptą patirtį ir sėkmingai pradeda socialinės poli­ tikos akademinę istoriją Lietuvoje.

Socialinės politikos studijos ir pas mus atsiranda Socialinio darbo katedroje dėl gausių dėstytojų tyrimų socialinės politikos srityje ir bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais sukauptų žinių ir patirties, suvokus specialistų, gebančių profesionaliai analizuoti socialinės politikos procesus, so­ cialinės politikos sprendimus ir jų poveikį socialinei gerovei, poreikį. Šių

metų socialinės politikos programos absolventams dar įteikti socialinio darbuotojo diplomai, tačiau Lietuvoje jau įteisinta savarankiška socialinės politikos studijų kryptis ir dabartiniai studentai jau gaus socialinės politikos magistro diplomus.

Socialinė politika kaip praktinė veikla yra visuomenės atsakas į socia­ linius poreikius. Labai plačios, daug darbuotojų ir milžiniškų finansinių išteklių reikalaujančios sritys - svei­ katos ir socialinė apsauga, užimtumas ir pensijos, švietimas, miestų planavi­ mas ir viešoji tvarka - yra socialinės politikos tyrimų akiratyje. Bet kurios šiuolaikinės valstybės socialinės ge­ rovės ministras valdo bent dešimtį

kartų didesnius finansinius išteklius, vadovauja didesnėms armijoms nei gynybos ministras. Visuomenės senėjimas, šeimos transformacija, in­ dividualizmas, darbo rinkos fragmentacija, globalizacija dar labiau didina socialinės politikos paklausą. Žinoma, socialinės politikos srityje dirba ir ateityje dirbs įvairų išsilavi­ nimą turintys žmonės - teisininkai, medikai, sociologai, administratoriai, ekonomistai, socialiniai darbuotojai, edukologai ir kt. Tačiau auga integ­ ruoto žinojimo ir gebėjimų specialistų poreikis. Socialinės politikos studijos ir pasižymi tarpdiscipliniškumu, jos jungia minėtų dalykų žinias ir ge­ bėjimus.

Socialinės politikos programa orientuota į dviejų sričių pažinimo viena, visuomenės struktūros ir jos reiškinių, kita, socialinių institucijų ir jose vykdomų veiklų - derinį. Studi­ juojami tokie dalykai kaip socialinės politikos analizė, socialinės gerovės ekonomika, socialinės apsaugos ir darbo teisė, politinių idėjų genea­ logija, socialinių institucijų vadyba, tarptautinių organizacijų socialinė politika, socialinės gerovės tyrimų metodai, socialinių mokslų šiuolaiki­ nės metodologijos problemos. Pusę

TEISES FAKULTETĄ BAIGĖ BEVEIK 40 STUDENTŲ BŪRYS Vilniaus universiteto Teisės fakul­ tete įteikti diplomai 38 dieninių ir neakivaizdinių studijų absolventams.

Diplomus jauniesiems teisininkams įteikė Teisės fakulteto dekanas prof.

Vytautas Nekrošius ir prodekanas prof. Gintaras Švedas.

„Lietuvos teisininkų bendruome­

nė pasipildė 40 jaunų, perspektyvių specialistų. Tikime, kad studijuodami Teisės fakultete jie įgijo gerą profesinį išsilavinimą ir tai yra puikūs pamatai, ant kurių jie sėkmingai statys savo kaip teisininkų karjerą. Linkiu jau buvusiems mūsų studentams surasti kiekvienam savo kelią ir visada pateisinti gerbiamą

ir aukštai vertinamą Vilniaus universite­ to Teisės fakulteto absolvento - aukštos klasės profesionalo vardą", - sveikinda­ mas absolventus sakė Teisės fakulteto dekanas prof. V. Nekrošius.

Teisės fakultetą 2010 m. iš viso baigė 307 jaunuoliai.

TF inform.

programos dalykų dėsto profesoriai, tarp jų - A. Dobryninas, B. Gruževskis, E. Nekrašas, Z. Norkus, A. Poviliūnas, M. P. Šaulauskas, L. Žalimienė ir kt.

Naujoji programa atveria galimybę visuomenės mokslų krypčių baka­ lauro laipsnį turintiems asmenims įgyti kompetencijų socialinės politi­

kos srityje, t. y. analizuoti socialines problemas, siūlyti jų sprendimo būdus, organizuoti sprendimų įgy­ vendinimą, vertinti ir analizuoti įgyvendinimo rezultatus.Tikime, kad jie gebės vadovauti tiek socialiniams projektams, tiek ir juos vykdančioms

institucijoms.

Pirmoji Filosofijos fakulteto socialinės politikos magistrų laida su prof. R. Lazutka. Nuotr. iš FilosF areli.

VU TSPMI įteikė magistro diplomus dar vienai lietuviškų ir tarptautinių programų absolventų kartai

NAUJASIS VU STATUTO PROJEKTAS JAU PRADĖTAS SVARSTYTI SENATE Po ilgų ir intensyvių darbų naujojo Vilniaus universiteto statuto projektas vasario 1 d. buvo svarstytas VU Sena­ te. Anksčiau jam buvo pritarta Senato komisijoje.

Naujasis Vilniaus universiteto sta­ tutas rengiamas vykdant aukštojo mokslo reformos reikalavimus. Pagal prieš kelerius metus inicijuotą aukšto­ jo mokslo sistemos pertvarką keičiasi ne tik aukštųjų mokyklų valdymo

struktūra, bet ir aukštųjų mokyklų statusas (iki 2011 m. pabaigos iš biudžetinių įstaigų jos turi tapti vie­ šosiomis įstaigomis).

Tai jau antroji naujojo statuto re­ dakcija. Kaip pabrėžė VU akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis, po pirmojo statuto projekto pateikimo darbo grupė gavo 157 pastabas dėl statuto teksto. Rengiant antrąją, galutinę, statuto redakciją

beveik į 90 proc. šių pastabų buvo atsižvelgta. Įvertinę visą darbo grupės atliktą darbą, Senato nariai iš esmės pritarė naujojo statuto projektui. Planuo­ jama, kad, atsižvelgus į paskutinius komentarus ir pasiūlymus, galutinai jam bus pritarta artimiausiame VU Senato posėdyje, kuris vyks vasario pabaigoje. Vėliau, po pritarimo, sta­ tutas turėtų keliauti į Seimą. „U. V.“ inform.

Filosofijos fakultete eksponuojami dai­

lininko L. Černiausko

tapybos darbai Du mėnesius (nuo vasario 7 d. iki balandžio 1 d.) Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto koridorius puoš dailininko Leonardo Černiausko ta­ pybos darbai.

L. Černiauskas - išskirtinį tapybos stilių turintis dailininkas, Žemaitijos dailininkų sąjungos narys, Plungės profesionalių dailininkų kūrybinės grupės „3+" vadovas. Žemaitijos nacionaliniame parke, Babrungėnų kaime, buvusiame grafo Šuazelio vandens malūne, jis įkūrė savo Meno galeriją - kūrybines dirbtuves, kur šiuo metu gyvena ir dirba. Galerijoje

eksponuojama keli šimtai ankstesnės ir dabartinės tapybos, medžio darbų, veikia senovinių daiktų ekspozicija (www.leonardogalerija.lt). „Mane pasirinko universitetas, - apie kilusį sumanymą eksponuoti dar­ bus VU Filosofijos fakultete pasakoja dailininkas. - Šią vasarą Žemaitijoje atostogavęs fakulteto dekanas Kęstutis

Dubnikas užsuko į mano kūrybines dirbtuves, pamatė ekspoziciją, jam patiko ir pakvietė mane atvežti parodą į Vii nių.Tai pirmas mano susitikimas su universitetu ir, tikiuosi, ne paskutinis."

Parodoje pristatomi 24 paveikslai.

Tai paskutinių trejų metų L. Černiaus­ ko tapybos darbai.

„U. V.“ inform.

Sausio 28 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių san­ tykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) ben­ druomenė pasveikino naują magistrų kartą (nuotr.).

Diplomai iškilmingai įteikti lygina­ mosios politikos ir tarptautinių Rytų ir Vidurio Europos studijų bei karo ir tai­ kos studijų magistrantūros programų absolventams. Iš viso šį sausį TSPMI baigė 13 lietuviškų ir 17 tarptautinių programų magistrų. Cum įaudė diplo­ mas įteiktas lyginamosios politikos magistrui Linui Jokūbaičiui. Į Vilniaus universiteto Mažąją aulą sugužėjusius absolventus, jų tėvelius, draugus ir artimuosius pasveikino VU akademinių reikalų prorektorius prof. Juozas Galginaitis ir TSPMI di­ rektorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Linkėdami studijų metu įgytas žinias pritaikyti praktikoje, abu jie absolven­ tus skatino mąstyti ne tik kritiškai, bet ir kūrybiškai, savo idėjas ir svajones įgyvendinti Lietuvos labui, nepamiršti gimtosios Alma Mater ir į ją sugrįžti. „Nesvarbu, kokios puikios bus ateinan­ čios TSPMI absolventų kartos - mes esame pirmieji,,,įveikę" lyginamąją po­

litiką per pusantrų metų!" - dėkodama akademijai ir sveikindama kolegas bei draugus juokavo TSPMI lyginamosios politikos magistrantūros absolventė Agnė Garkauskaitė.

1992-2010 m. VU TSPMI bakalau­ ro programą baigė 1264 studentai, magistrantūros diplomus gavo 771 studentas, apgintos 34 daktaro diser­ tacijos. VUTarptautinių santykių ir po­ litikos mokslų institutas - pažangiau­ sias politikos mokslų studijų ir tyrimų centras Baltijos regione, tradiciškai į savo studijų programas surenkantis geriausius politikos mokslais ir tarp­ tautiniais santykiais besidominčius šalies abiturientus. „Institutą matau kaip boutique - kokybe garsėjančią įstaigą, kuri ne tik orientuojasi į skai­ čius, bet tai, ką daro, daro kokybiškai: tiek studijų, tiek tyrimų, tiek viešųjų komentarų srityje", - sako TSPMI di­ rektorius prof. R. Vilpišauskas.

TSPMI inform.

f.

universitas

2011 m. vasaris

3

vilnensis

aktualijose e e

VU biudžetas: ekonominė krizė įveikta, bet laukia nauji iššūkiai Viktoras DENISENKO

Ekonominė krizė įveikta Vilniaus universiteto administra­

cijos reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna praėjusius metus vertina

kaip sėkmingus. Pasak prorektoriaus,

Nauji metai - naujas biudžetas. Pagal šią taisyklę gyvena ne tik valstybė, bet ir tokios stambios įstaigos kaip aukštosios mokyklos. Vilniaus universite­ tas - ne išimtis. Sėkmingai užbaigti praėję finansiniai metai ir prasidėję nau­ ji, kurių kontūrai iš dalies yra dar migloti, verčia ir vėl nagrinėti visai mūsų bendruomenei aktualų klausimą, kaip VU gyvens šiais metais, ar dar teks prisiminti apie krizę, ką tik praūžusią per pasaulį, ir koks vis dar vykstančios aukštojo mokslo reformos poveikis universitetui.

T pernai buvo gautos visos numatytos pajamos iš valstybės biudžeto. Šių

Vienas iš VU 2011 m. biudžeto

ypatumų yra dalies antrosios ir trečio­ sios studijų pakopos finansavimas iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų

lėšų. Pasak G. Binkausko, nuo kelių

šimtų tūkstančių iki keleto milijonų

asignavimų dalis auga, nes ji yra

Finansų ir ekonomikos direkto­

litų šioms studijoms vykdyti iš ES

rius teigė, kad kai kurie Vilniaus

gaus net septyni akademiniai VU

tiesiogiai susijusi su vadinamaisiais

universiteto fakultetai jau gana

padaliniai - Gamtos mokslų, Fizikos,

studijų krepšeliais, kurie padengia

sėkmingai vykdo šią strategiją. Tarp

Chemijos, Medicinos, Komunikaci­

visas valstybės finansuojamų studen­

jų - Medicinos, Chemijos, Filosofijos

jos, Matematikos ir informatikos bei

tų mokslų išlaidas. Krepšelių sistema veikia jau dvejus metus. Šiais metais

fakultetai, kurie uždirba papildomų

Kauno humanitarinis fakultetai. „At­

lėšų atlikdami užsakomuosius dar­

eina nemažai lėšų, bet kartu tai yra ir

abiturientai jau trečią kartą stos j

bus. Tačiau ne visi fakultetai sugeba

rimtas iššūkis, kadangi tai struktūrinių

Lietuvos universitetus pagal naują

greitai persiorientuoti į dar vieną

fondų lėšos, yra tam tikros griežtos jų

sistemą, o tai reiškia, kad po pava­

veiklos barą.

administravimo taisyklės", - pažymi G.

sario semestro VU liks tik vienas -

Tam tikros viltys yra siejamos ir

ketvirtas - bakalaurų kursas, kurio

su praėjusiais metais prie Vilniaus

Apie europinių lėšų, skirtų antro­

studentai yra finansuojami valstybės

universiteto prisijungusiais mokslo

sios ir trečiosios pakopos studijoms,

dar pagal senąjį modelį. Pagal senąją

institutais. Pasak G. Binkausko, šie

administravimo ypatybes kalbėjo

tvarką finansuojamų magistrantū-

institutai turi neblogus santykius su

ir administracijos reikalų prorekto­

ros studijų studentų nebeliko jau

verslu ir ūkio subjektais. Dar labiau VU

praėjusiais metais (išskyrus Teisės

ir verslo sąveika turėtų sustiprėti po to, kai pradės funkcionuoti šiuo metu

ir Medicinos fakultetų vientisąsias

kuriami „Saulėtekio" ir „Santaros"

studijas).

mokslo, studijų ir verslo slėniai.

Galima teigti, kad Vilniaus univer-

Planuojama, kad šiemet Vilniaus

sitetui pavyko sėkmingai išgyventi

universitetas kartu su prisijungusiais

ekonominę krizę.„Praėjusiais metais visos gautos pajamos jau beveik sie­

kė 2008 m. lygį", - teigia A. Pikturna.

Pasak jo, į tam tikrą finansinę duobę Vilniaus universitetas, kaip ir valstybė,

buvo įkritęs 2009 m.

Tačiau 2011 m. universiteto laukia

ir nauji iššūkiai.

Jau praėjusiais metais šiek tiek pra­ dėjo mažėti valstybės finansuojamų

jį.

Antrosios ir trečiosios studijų pakopos finan­ savimas - iš ES lėšų

Administracijos reikalų prorektorius dr. A. Pikturna džiaugiasi, kad univer­ sitetui sėkmingai pavyko išgyventi ekonominę krizę. V. Naujiko nuotr.

institutais uždirbs apie 44,8 mln. litų. Šios lėšos turi atitekti Mokslo veiklos irstudijų kokybės užtikrinimo progra­

mai (buvusi specialioji programa). turna sako, kad jau 2010 m. studijų

reikia didinti akademinio personalo

krepšelių buvo surinkta mažiau negu

skaičių, kitiems - įsigyti naują apara­

2009 m., kai abiturientai pirmą kartą

tūrą, tretiems - pertvarkyti biblioteką

stojo į aukštąsias mokyklas pagal

ir pan." - sakė A. Pikturna.

naująją tvarką. „Tai yra susiję ne su

kokiu nors mūsų aplaidumu, bet su

studentų skaičius. Tai yra susiję su

tuo, kad buvo sumažintas bendras

bendra demografine šalies situacija.

G. Binkauskas pabrėžia ir dar vieną

Tai susiję ne tik su energijos resursų

kainų augimu. Pasinaudodami Euro­

procentas. Tai yra vienas iš aukštojo

2010 m., tad valstybės finansuojamų

kauskas sako, kad naująjį-2011 m.-

pos Sąjungos lėšomis kai kurie kamie-

mokslo reformos padarinių, kai nuo

vietų skaičius neturėtų mažėti.Todėl

VU biudžetą galima pavadinti„santū-

niniai padaliniai perka daug brangios

2009 m. į mokamas vietas įstoję stu­

šių metų rudenį mes planuojame

riai optimistiniu". „Nors mūsų paja­

aparatūros, tačiau kuo daugiau pri-

dentai turi mokėti visą studijų kainą,

turėti maždaug tiek pat asignavimų

mos, gaunamos iš studentų, mokan­

siperkame - tuo daugiau lėšų reikia

o ne vienodą 520 litų įmoką, kaip

už studijų krepšelius, kaip ir pernai", -

čių už studijas, mažėja, tačiau mes

buvo anksčiau.

aiškino A. Pikturna. Šiandien už krepšelius gaunamos

tikimės, kad daugės kitų Vilniaus uni­

jai išlaikyti ir prižiūrėti", - sako G. Bin­ kauskas. Ši pastarųjų metų tendencija

kiekvieno studijų krepšelio išskiriama 325 litų suma, kuri įeina j paramos

142,7 mln. litų. Iš jų didžiausi asig­

studentams fondą. Likusi krepšelio

navimai - 114,2 mln. litų - skirti

dalis paskirstoma tarp universiteto

pagrindinei programai - aukščiausios

bendrojo fondo ir atitinkamo kamie-

kvalifikacijos specialistų rengimui,

ninio padalinio. Bendrajam fondui

tuo tarpu studentų rėmimui skirta

atskaitomi 32 proc. asignavimų,

apie 23,8 mln. litų. A. Pikturnos

o akademinis padalinys gauna 68

teigimu, 2011 m. biudžetas, neį­

proc. krepšelio sumos. A. Pikturnos

skaitant stipendijų fondo, yra 3,7 proc. didesnis negu praėjusių metų

universitetui po kiekvieno semestro.

Finansuojami tik tie jaunuoliai, kurie

sėkmingai baigė studijų programą.

Kitaip sakant, už studentus, kurie ne­ išlaikė sesijos, buvo išbraukti ar išėjo

A. Pikturna. Taip gali būti prarasta nemažai pinigų.

Gali didėti atlyginimai 2011 m. didėjantys asignavimai

Vilniaus universiteto Finansų ir

Pasak A. Pikturnos, šiemetinį Vil­

rinių fondų už studentus pervedami

leidžia Vilniaus universiteto darbuo­

ekonomikos direktorius Gintaras Bin­

niaus universiteto biudžetą sudaro

nutraukia studijas.„Pinigai iš struktū­

eksploatacinės išlaidos nuolat didėja.

priėmimas liks tokio pat lygio, kaip ir

turnos, pagal nustatytą tvarką iš

mėnesių ar net visą semestrą, jie

svarbų aspektą. „Mes matome, kad

Pastebima ir kita tendencija - mažėjo

universiteto biudžete. Pasak A. Pik­

nubyrėjimo" - kai, prasimokę keletą

Finansų ir ekonomikos direktorius

Reikia nebijoti užsidirbti

savo lėšomis studijuojančių studentų

Biudžetas - didesnis nei pernai

rius. A. Pikturna pabrėžė, kad tam

tikrų problemų iškyla dėl „studentų

patys, lėšų pervesta nebus", - aiškina

Daugiau aparatūros daugiau išlaidų

valstybės skiriamų krepšelių skaičius. Šiemet valdžia jau pažadėjo, kad

lėšos sudaro didžiąją dalį Vilniaus

Binkauskas.

tojams tikėtis ir tam tikro darbo atlygi­

nimų didėjimo. „Buvo svarstoma, kad galbūt reikėtų pradėti didinti kai kurių

kategorijų darbuotojų tarnybinius atlyginimus, tačiau Strateginiame ko­

mitete nusprendėme kol kas susilaikyti

nuo šio žingsnio. Atsargiau elgtis mus

versiteto uždirbamų lėšų", - sakė jis.

kelia nerimą ir administracijos reikalų

verčia šių metų statusas - 2011 m. yra

G. Binkausko teigimu, atsižvelgiant

prorektoriui. „Visi tiksliųjų mokslų

tarsi pereinamieji - nuo kitų metų VU

į demografinę situaciją, emigracijos

fakultetai, pasinaudodami europi­

turėtų tapti viešąja įstaiga, o tai reiš­

reiškinį ir aukštojo mokslo reformos

niais projektais, įsigyja be galo daug

pricipus, studentų, mokančių už

mokslinės aparatūros, kuri reikalauja

kia, kad keisis ir mokėjimo už darbą sistema. Šiuo metu lieka galioti priedų

studijas, skaičiaus mažėjimas buvo

didžiulių energetinių resursų. Tačiau

ir priemokų sistema, kuri neblogai

neišvengiamas. Finansų ir ekonomi­

daugumoje projektų nėra išsamaus sąnaudų apskaičiavimo (vadinamojo

veikia", - sakė A. Pikturna. Tačiau VU

naujienų.

2011 m., tačiau tai išryškėjo jau

fullcosting), negalvojama apie tai, kas bus, kai projektas pasibaigs, o išlaidos liks. Šiandien mes jau matome, kad

pernai.

kos direktorius prisipažįsta anksčiau

prognozavęs, kad finansiniai šio mažėjimo padariniai bus jaučiami

darbuotojai vis tiek gali tikėtis gerų

Pasak administracijos reikalų pro­ rektoriaus, 2010 m. atlyginimų vi­

didžioji dalis visos infrastruktūros

durkis Vilniaus universitete buvo

G. Binkauskas yra įsitikinęs, kad

išlaikoma ne iš mokslo pinigų, o iš

kovodamas su naujais finansiniais

studijoms gautų lėšų. Ta i nėra teisinga

teigimu, šiemet tokio pobūdžio asi­

2 267,65 lito, arba 5,4 proc. mažesnis nei 2009 m. Šiemet situacija turėtų

iššūkiais Vilniaus universitetas turėtų

situacija", - konstatuoja A. Pikturna.

gnavimai kamieniniams padaliniams

skirti daugiau dėmesio galimybei

Pasak administracijos reikalų pro­

biudžetas su asignavimais už krep­

didėjo nuo 10 iki 30 proc., palyginti su

uždirbti papildomų lėšų. „Universi­

rektoriaus, atsižvelgiant į šią ir kitas

šelius. „Kai rudenį VU gaus valstybės

pernai.„Svarstėme, kad galbūt reikė­

tetas turėtų atrasti dar vieną savo

panašias problemas, artimiausių trejų

finansavimą už naujai įstojusius stu­

tų didinti atskaitymo į bendrąjį fondą

misiją, kurią pavadinčiau verslumu.

metų uždavinys yra bandyti pereiti

dentus -tai turėtų būti apie 8-9 mln.

procentą, tačiau galiausiai palikome

Nors aukštosios mokyklos su tam

prie atskiros padalinių ūkiskaitos ir

keistis į gerąją pusę. „Planuojame, kad šiais metais atlyginimų vidurkis 1-2 proc. augs, nes, kaip minėjau, dauguma kamieninių padalinių turės

10-30 proc. didesnius asignavimus negu praėjusiais metais. 5 proc. padi­

litų, šių metų biudžeto atotrūkis nuo

tokią pat proporciją. Tačiau, atsi­

tikromis abejonėmis žiūri į tokį kelią,

išsamaus kiekvieno padalinio išlaidų

praėjusių metų biudžeto dar labiau

žvelgiant į didėjančius asignavimus,

būtent ši tendencija dabar vyrauja

apskaičiavimo.„Būtina įvertinti visas

dinome bendrąjį darbo užmokesčio fondą visiems aptarnaujantiems

išaugs“, - pabrėžė administracijos

nuspręsta reikalauti iš kamieninių

Europoje. Tarnavimas visuomenei

sritis, pasižiūrėti, kiek kas realiai kai­

reikalų prorektorius.

padalinių, kad jie pateiktų studijų

per dalykinius santykius su verslu

nuoja", - sako A. Pikturna. Jis ragina

padaliniams", - pažymėjo A. Pikturna.

tampa vos ne trečiąja universiteto mi­

projektų vadovus atidžiau vertinti

vargu ar pavyks surinkti daugiau

kokybės gerinimo priemonių planus. Žinoma, priemonės kiekviename fa­

Taigi sudarytos visos sąlygos darbo

sija - po studijų ir mokslo", - pabrėžė

ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius

užmokesčiui augti.

studijų krepšelių nei pernai. A. Pik-

kultete gali būti skirtingos - vieniems

G. Binkauskas.

projekto padarinius.

Tiesa, šiemet Vilniaus universitetui

universitas

a

ą

2011 m. vasaris

vilnensis

9

f f f aktualijos____________________

Doktorantūros studijų kokybės gerinimo perspektyvos VU doktorantūros studijų patrauk­ lumą liudija kasmet didėjantis pa­ teikiamų prašymų j doktorantūros studijas skaičius - 2010 m. gauta 258 prašymai, iš viso studijuoti priimti 186 doktorantai. Tai didžiausias priimtų doktorantų skaičius per dešimt metų.

Vis daugiau užsieniečių domisi dokto­ rantūros studijomis mūsų universitete. Šiuo metu universitete studijuoja 832

doktorantai.

Tarp kitų universitetų Vilniaus uni­ versitetas išlieka neaplenkiamas lyderis pagal apgintas daktaro disertacijas 2010 m. universitete apginta 117 disertacijų, o bendras doktorantūros studijų baigimo rezultatyvumas yra ne mažesnis nei 70 procentų.

Tačiau, neapsiribojant esamais pasie­ kimais, būsimųjų mokslininkų ugdymo sistemos tobulinimas išlieka nuolatiniu VU akademinės bendruomenės dėme­ sio objektu.

VU doktorantūros studiją kokybės ger­ inimo krypčių paieška

Vilniaus universitetas, siekdamas įsitvirtinti Euro­ pos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvėje ir joje išsiskirti aukščiausiu moksliniu lygiu, bū­ simų mokslininkų ugdymo sistemos tobulinimą laiko vienu pagrindinių prioritetų. doktorantų pažangą ir pan. Šiame straipsnyje toliau pristatoma tik dalis tyrimo rezultatų. Išsami tyrimo atas­ kaita publikuota VU intranete.

Interaktyvių studijų formų ir mokslinės diskusijos poreikis.

Apklausoje doktorantų buvo prašo­ ma įvertinti taikomas privalomų ir pasirenkamų studijų dalykų formas ir pateikti nuomonę, kokiomis formomis šių dalykų studijos turėtų būti vykdo­ mos (žr. 1 pav.).

Didžiausias skirtumas tarp esamų ir pageidautinų dalykų studijų formų yra vertinant stažuotes mokslinius tyrimus atliekančiose organizacijose.

10 proc. visų doktorantų patvirtino, kad

ugdymas. Tyrimo metu doktorantų buvo teiraujamasi apie mokslinių diskusijų su įvairiomis mokslininkų gru­ pėmis dažnumą.Tyrimo duomenimis, dažniausiai diskusijos apie doktorantų atliekamus tyrimus vyksta katedrose. Šiuo atveju norisi atkreipti dėmesį į tai, kad beveik 32 proc. apklaustų 3-4 metų doktorantų teigė dar nė vieno karto nedarę savo atliekamų diserta­ cijos tyrimų pristatymo katedroje ar mokslinėje grupėje. Kita vertus, tyrimo rezultatai taip pat išryškina skirtingas mokslinės diskusijos tradicijas atskirose mokslo srityse - pvz., nė karto nedarę savo disertacijos tyrimų pristatymo katedroje nurodė 6,5 proc. 3-4 metų

Atsižvelgdamas į VU strateginį vei­ klos planą, Europos tyrimų ir aukštojomokslo kokybės erdvės modernizavi­ mo tendencijas ir 2006 m. vykdytos VU doktorantų apklausos rezultatus (tyrimo grupei vadovavo prof. V. Pra­ nulis), Kokybės vadybos centras kartu su Doktorantūros ir rezidentūros sky­ riumi 2009 m. spalio mėn. - 2010 m. balandžio mėn. atliko doktorantų nuomonės tyrimą. Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti doktorantūros studijų kokybės gerinimo poreikius ir galimas perspektyvas.

Pirmajame tyrimo etape buvo su­ rengtos fokusuotos diskusijos su 4 grupėmis: trys iš jų su doktorantais, viena - su doktorantų moksliniais vadovais. Grupėse dalyvavo 18 dok­ torantų ir 8 doktorantų vadovai, kurie proporcingai atstovavo visoms VU doktorantūros mokslų sritims. Su­ rengus diskusijas su doktorantais bei jų moksliniais vadovais ir nustačius problemines doktorantūros studijų ir disertacijos rengimo sritis, parengta anketa ir atlikta doktorantų apklausa internetu, leidusi surinkti statistiškai reikšmingus kiekybinius duomenis.

Iš viso apklausoje dalyvavo 316 dok­ torantų, tai, 2010 m. vasario mėn. duomenimis, sudarė 43,6 proc. visų universiteto doktorantų.

Tyrimas atskleidė nemažai problemi­ nių klausimų, susijusių su interaktyvių studijų formų taikymu, mokslinės diskusijos poreikiu ir mokslinės aplin­ kos plėtotės svarba, nepakankamu grįžtamojo ryšio poveikiu vertinant

1 pav. Formos, kuriomis vykdomos ir turėtų būti vykdomos privalomų ir pasirenkamų dalykų studijos

stažuotės vyksta arba vyko doktoran­ tūros studijų metu, tačiau net 54 proc. pageidauja, kad stažuotės mokslinius tyrimus atliekančiose organizacijose būtų įtrauktos į jų individualų studijų planą. Tai atskleidžia stažuočių, vizitų į tyrimus atliekančias organizacijas stoką.

Vertindami savarankiško darbo ap­ imtis doktorantai pageidavo didesnės jų savarankiško darbo koordinacijos.

Apklausos rezultatai leidžia teigti, kad doktorantai norėtų daugiau seminarų (41 proc.) ir individualių konsultacijų (84 proc.) (žr. 1 pav.).

Vienas iš svarbiausių doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo veiksnių yra būsimų mokslininkų atliekamų tyrimų pristatymo ir sklaidos gebėjimų

biomedicinos mokslų doktorantų, 29,4 proc. fizinių mokslų doktorantų, 38,9 proc. humanitarinių ir 47,5 proc. socialinių mokslų doktorantų.

Doktorantai taip pat pasigenda daugiau diskusijų, kurių metu galėtų aptarti savo atliekamus tyrimus su įvairių mokslo krypčių VU ir kitų univer­ sitetų bei tyrimo organizacijų moksli­ ninkais - kad tokios diskusijos iki šiol nevyko nė karto per doktorantūroje studijuojamą laikotarpį, nurodė apie 80 proc. visų apklausoje dalyvavusių doktorantų.

Pageidautinas ir didesnis aktyvumas dalijantis praktika tarp pačių dokto­ rantų - apie 40 proc. 3-4 studijų metų doktorantų tvirtino, kad jie nėra pri­ statę savo mokslinių tyrimų rezultatų kolegoms doktorantams.

VU doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo aktualijos Apklausos rezultatai patvirtina mokslinės aplinkos puoselėjimo svarbą, ugdant būsimų mokslininkų mokslinę mąstyseną, minties lankstumą, kūry­ biškumą, intelektinį savarankiškumą, gebėjimą pristatyti ir argumentuoti savo mokslinę poziciją ir pan. Kartu tai ir būdas pasitelkti kitų mokslinės bendruomenės narių įžvalgas ir skleisti gerąją doktorantūros praktikos patirtį.

Rezultatai taip pat liudija poreikį kuo plačiau ir efektyviau naudoti įvairius bendradarbiavimo su universiteto ir iš­ orės mokslininkais tinklus, padedančius ugdyti jaunųjų mokslininkų perkelia­ muosius irtarpdalykinius gebėjimus.

Tam, kad doktoranto savarankišku­ mas netaptų studijų uždarumu, reko­ menduotina numatyti didesnę studijų formų įvairovę ir puoselėti mokslinės diskusijos aplinką: sistemingai ir regu­ liariai organizuoti seminarus, įvairaus pobūdžio diskusijas ir pan., sudarant galimybę būsimiems mokslininkams pristatyti savo vykdomų tyrimų rezul­ tatus katedros, fakulteto, universiteto bendruomenei.Tarp gerosios praktikos pavyzdžių siekiant puoselėti būsimų mokslininkų ugdymui palankią moksli­ nę aplinką paminėtina Fizikos, Chemijos, Gamtos mokslų fakultetų būsimų dok­ torantų įtra u ki mo į moksl i ni us projektus jau pirmojoje studijų pakopoje praktika, Medicinos fakultete sukurta efektyvi bendra doktorantų atestavimo sistema, Komunikacijos fakulteto Informacijos ir komunikacijos katedros patirtis tobuli­ nant doktorantų atestaciją ne tik kaip doktoranto pažangos vertinimo, bet ir kaip išsamaus grįžtamojo ryšio teikimo būdą, Filologijos fakulteto suburtas Doktorantų klubas ir pan.

Doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimo ak­ tualumas. Europos tyrimų ir aukštojo mokslo erdvės modernizavimo kon­ tekste doktorantūros studijų kokybės tobulinimas kaip viena iš prioritetinių sričių pabrėžiamas Zalcburgo seminaro principuose (2005 m.). Vadovaujantis šiais principais, doktorantūros studijų pagrindinis tikslas - būsimų moksli­ ninkų mokslinės mąstysenos, minties lankstumo, kūrybiškumo, intelektinio savarankiškumo ugdymas atliekant mokslinius tyrimus.

Antrajame Zalcburgo seminare (2010 m.), įvertinus Europos universi­ tetų doktorantūros studijų tobulinimo 5 metų praktikos rezultatus, buvo pateiktos doktorantūros studijų to­ bulinimo rekomendacijos, kuriose pabrėžiama doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo sistemos sukūrimo

svarba. Doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo sistemą rekomenduojama kurti atsižvelgiant į institucijos misiją, o ypač į universiteto mokslinių tyrimų strategiją (www.eua.be/Libraries/Publications/Salzburg_ll_Recommendations . sflb.ashx).

Antrojo Zalcburgo seminaro išvado­ se kaip pagrindinė doktorantūros stu­ dijų organizavimo aplinkos sąlyga nu­ rodoma institucijos mokslinės aplinkos svarba mokslinės veiklos efektyvumui ir rezultatyvumui. Doktorantūros studi­ jų akademinės kokybės vertinimas turi būti grindžiamas ekspertiniu vertinimu ir atsižvelgiama į tarpdisciplininius skirtumus. Taip pat universitetams re­ komenduojama nusistatyti institucijos prioritetais grindžiamus doktorantūros studijų kokybės gerinimo kriterijus ir rodiklius tokiose srityse kaip, pvz., doktorantų pažangos stebėsena, doktorantūros rezultatyvumas, dok­ torantų atliekamų tyrimų rezultatų viešo pristatymo ir sklaidos gebėjimų ugdymas, jaunųjų mokslininkų karjeros stebėsena ir pan.

Pastaruoju metu Lietuvoje dokto­ rantūros studijų organizavimo srityje taip pat vyksta reikšmingi pokyčiai: LR Vyriausybės nutarimu patvirtinti Mokslo doktorantūros nuostatai, kuriais remian­ tis 2010 m. birželio 3 d. patvirtintas VU mokslo doktorantūros reglamentas.

Universitetui suteikta 29 mokslo krypčių doktorantūros teisė (dalis iš jų vykdoma kartu su kitomis mokslo ir studijų insti­ tucijomis). Kiekvienai krypčiai tvirtinami mokslo krypčių reglamentai. Už kon­ krečios mokslo krypties doktorantūros studijųirmoksliniųtyrimųvykdymąyra atsakingi Doktorantūros studijų komitetai.Tarp esminių Doktorantūros studijų komiteto funkcijų - doktorantūros stu­ dijų ir doktorantų individualių studijų ir moksliniųtyrimųplanųtvirtinimas, dok­ torantų atestacijos vykdymas ir pan.

Irnors dabartiniame VU mokslo dok­ torantūros reglamente nėra konkrečiai įvardyta tiek pati atsakomybė už dok­ torantūros proceso kokybės užtikrini­ mą, tiek jos pasidalijimas, akivaizdų VU akademinės bendruomenės siekį tobulinti būsimų mokslininkų ugdymo sistemą liudija tai, kad kai kurių mokslo krypčių doktorantūros reglamentų projektuose, kurie buvo teikti kartu su kitais dokumentais naujai dokto­ rantūros teisei gauti, atsižvelgiant į antrojo Zalcburgo seminaro (2010 m.) rekomendacijas, yra planuojamas dok­ torantūros studijų kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemos sukūrimas.

Parengė VU Kokybės vadybos centras ir Doktorantūros ir rezidentūros skyrius

Latvijos Respublikos Pripažinimo ordinu už

TRIMS VU

indėlį stiprinant Latvijos ir Lietuvos draugystę bei bendradarbiavimą apdovanoti Vilniaus universiteto Senato pirmininkas ir Komuni­

kacijos fakulteto profesorius Domas Kaunas

MOKSLININKAMS -

GARBINGI

(nuotr.) ir Istorijos fakulteto Archeologijos katedros profesorius Mykolas Michelbertas.

VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros lektorė Eglė Žilinskaitė apdovanota penktojo laipsnio Pripažinimo kryžiaus Riterio ordinu.

Apdovanojimus Latvijos ambasadoje Vil­ niuje įteikė Latvijos Respublikos Prezidentas

APDOVANOJIMAI

J. E. Valdis Zatleras, vasario 9 d. atvykęs vals­ tybinio vizito.

universitas

2011 m. vasaris

5

vilnensis

jubiliejai iii

kūrimu, mokytojų rengimo universite­ te tobulinimu, ryšių su Lietuvos ir kitų Europos universitetų pedagogikos ka­ tedromis stiprinimu. Ypač daug jėgų atiduota pedagogikos aspirantūrai ir parengtų disertacijų vertinimui - L. Jo­ vaiša aštuonerius metus buvo Vilniaus universiteto specializuotos tarybos pe­

dagogikos laipsniui teikti pirmininkas ir pats parengė net 40 edukologijos mokslo daktarų. Katedra iš tiesų tuomet buvo tapusi įvairiapusės mokslinės edukaci­ nės patirties įgijimo ir skleidimo židiniu.

Pažymėti ir patys brandžiausi profe­ soriaus moksliniai darbai, sudarantys šiuolaikinio ugdymo mokslo pagrindus, grindžiamus glau­ džia edukologijos, psichologijos ir filo­ sofijos sinteze. Pasi­ džiaugta, kad per 55 pedagoginio darbo metus profesoriaus parašyta 20 mono­ grafinio tipo knygų, 6 metodinės knygos, sudaryta 16 straipsnių rinkinių, paskelbta apie 300 straipsnių edukologijos tematika įvai­ riuose leidiniuose ir žurnaluose. Ypač malonu konstatuoti, kad, profesoriui baigus aktyvią akademinę veiklą uni­ versitete, mokslinė veikla nesulėtėjo, bet vyko įprastu ritmu, nes per pasta­

ruosius 15 metų išleista naujų leidinių, parašyta straipsnių ir straipsnių rinki­ nių ar padėta juos kitiems parengti.

Itin didelis L. Jovaišos nuopelnas dėl 1991 m. inicijuoto mokslinio žurnalo „Actą Paedagogica Vilnensia" leidybos.

Devynerius metus profesorius ėjo vy­ riausiojo redaktoriaus pareigas ir iki šių dienų yra redaktorių kolegijos narys.

Nors tik nedaug prisilietęs prie daugialypės L. Jovaišos veiklos ir pa­ tirties, patiri didelę nuostabą, kad tiek daug ir su tokiu dideliu atsidavimu, kūrybingumu ir nuoseklumu buvo darbuotasi ir dabar darbuojamasi ugdymo mokslo srityje. Kartu negali nesistebėti, kaip gebama savo talentą ir žmoniškumą dalytis su kitais. Kaip rašo buvusi profesoriaus doktorantė Stasė Dzenuškaitė eilėraštyje „Mo­ kytojui - 90": „Nesuskaičiuosi, kiek pasodinai, kiek pasėjai, kiek palaistei, kiek sieloje įžiebei meilės ir vilties kibirkštėlių." Todėl kiekvienas šios šventės dalyvis, nors trumpam pabuvęs su profesoriumi, pasijuto tarsi stovintis prie tvirto ąžuolo, giliai įleidusio šaknis į edukologijos moks­ lo lauką, puoselėjamą ne vien giliu moksliniu intelektu ir pedagoginiu talentu, bet irtauria žmogiška širdimi, vidine kultūra, inteligencija. Kartu pa­ juto ir begalinį dėkingumą likimui už turėtą ir turimą galimybę kartu dirbti, bendrauti ar semtis išminties.

daug dėmesio skyrė fakulteto auto­ nomiškumo, personalo motyvacijos klausimams, rūpinosi fakulteto stu­ dentų, administracijos ir dėstytojų darbo sąlygomis.

Profesoriaus S. Girdzijausko moksli­ nio darbo sritis - ekonomika ir finansų valdymas, aukštojo mokslo pedagogika ir dėstymo metodika, technologijos mokslai. Tie, kam bent kartą teko susi­

durti su profesoriumi, neabejotinai paste­ bėjo jo įžvalgumą, aštrių argumentų logiką ir erudiciją, o studentai - griežtą akademinę drausmę.

Dekano kadencijos metu prof. S. Girdzi­ jauskas nuveikė es­ minį mokslinį darbą ekonomikos srityje.

Gilindamasis į logistinį kapitalo valdymą, naujai pažvelgė į fi­ nansų valdymo pro­ blemą. Jam pavyko aptikti du naujus reiš­ kinius: finansinių burbulųfundamentaliąją prigimtį ir skolinto ka­ pitalo formuojamus „kredito spąstus". Kaip paaiškėjo, buvo su­ rasti nauji, originalūs modeliai, leidžiantys daug giliau pažvelgti į moderniajame pa­ saulyje vykstančius ekonominius pro­ cesus. Sėkmingai įveikus habilitacijos procedūrą, 2007 m. S. Girdzijauskui suteiktas profesoriaus vardas.

Profesorius S. Girdzijauskas - dau­ giau nei šimto dešimties mokslo darbų ekonomi kos teorijos, fi nansų va Idy mo, technologijos mokslų, aukštojo moks­ lo pedagogikos ir dėstymo metodikos srityse (iš jų dvidešimt vieno išradimo)

autorius ir bendraautoris, dviejų mo­ nografijų autorius.

Profesorius įrodė, kad laisvosios rinkos nestabilumas yra tos rinkos prigimtinis bruožas ir dėl to laisvosios rinkos perspektyva nėra patraukli. Prof.

S. Girdzijauskas savo mokslo darbuose pagrindė valdomos rinkos (palyginti su laisvąja rinka) pranašumus.

Be aktyvaus administracinio ir mokslinio darbo, profesorius nemažai laiko skiria ir studentams bei jaunie­ siems mokslininkams. Šiuo metu jis vadovauja šešiems doktorantams.

Viena jo buvusi doktorantė doc.Vera Moskaliova sėkmingai apgynė dakta­ ro disertaciją ir šiuo metu tęsia moksli­ nį bei pedagoginį darbą fakultete.

Iš pirmo žvilgsnio griežtas matema­ tikas yra nepakeičiamas kolegiškuose fakulteto susibūrimuose, kai reikia tarti sveikinimo žodį, pašmaikštauti, užvesti naują kalbą. Fakulteto bendruomenei puikiai pažįstama profesoriaus iškalba, kolegoms skirti taiklūs sveikinimo žo­ džiai, humanitaro verti pasisakymai ar šmaikštūs juokai.

Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena sutampantis jubiliejus - tarsi linkėjimas profesoriui S. Girdzijauskui toliau džiuginti kolegas bei mokslinius oponentus savo svariais moksliniais darbais, savo taikliu, energija trykštan­ čiu žodžiu.

Profesoriaus Leono JOVAIŠOS garbingos 90 metų sukakties šventė Sausio 15 d. Filosofijos fakultete paminėtas profe­ soriaus habilituoto daktaro Leono Jovaišos 90 metų jubiliejus.

Prof. Vanda ARAMAVIČIŪTĖ, FilosF Edukologijos katedra Dalyvaujant fakulteto vadovams, Edukologijos ir kitų katedrų nariams, buvusiems jubiliato doktorantams, Vilniaus pedagoginio, Kauno techno­ logijos, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos ir Šiaulių universitetų atstovams, ar­ timiesiems, buvo prisiminti ryškiausi jubiliato praktinės pedagoginės, mokslinės tiriamosios ir akademinės veiklos etapai ir jo indėlis į Lietuvos

pedagoginės minties lobyną. Kartu pažymėta įvairialypė profesoriaus patirtis, įgyta 18 metų dirbant ben­ drojo lavinimo mokyklose, 12 metų Pedagogikos mokslinio tyrimo insti­ tute ir 25 metus Vilniaus universitete (7 metus vadovaujant Pedagogikos katedrai). Pripažįstant profesoriaus, kaip katedros vadovo, patirtį, tu­ rėjusią ypatingą reikšmę katedros moksliniam ir asmenybių brendimui, išskirtas sistemingas ir geranoriškas profesoriaus rūpinimasis katedros kolegų moksliniu augimu, palankios emocinės ir intelektinės atmosferos

Kauno humanitari­ nio fakulteto profe­ soriui Stasiui Albinui .GIRDZIJAUSKUI-70 Vasario 16-ąją vienas Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ilgaamžių - buvęs deka­ nas, profesorius Stasys Albinas Girdzijauskas pasitinka septyniasdešimties metų jubiliejų.

Garbinga asmeninė sukaktis žymi nemažai profesoriaus nuveiktų dar­ bų. 1963-iaisiais baigęs tuometinį KPI (dabar Kauno technologijos universitetas), S. Girdzijauskas 1968aisiais įstojo į to paties KPI aspiran­ tūrą (dabar - doktorantūrą). 1972 m. apgynęs daktaro disertaciją S. Gir­ dzijauskas dar trejus metus dirbo KPI, po to perėjo dirbti į VU Kauno humanitarinį - anuomet dar Kauno vakarinį - fakultetą ir prasidėjo iki šių dienų trunkanti profesoriaus kar­ jera Vilniaus universitete. 1975-aisiais S. Girdzijauskas pradėjo dirbti čia kaip vyresnysis dėstytojas, ir jau po metų jam suteiktas docento vardas.

Prof. S. Girdzijauskas yra produkty­ vus mokslininkas ir vienas aktyviau­ sių ir labiausiai gerbiamų fakulteto bendruomenės narių. Net dvidešimt metų, nuo 1975 m. iki 1995 m., buvo fakulteto prodekanas. Jis vienintelis, kuriam fakultete teko dirbti su visais iki šiol buvusiais dekanais.

2003 m. prof. S. Girdzijauskas tapo fakulteto dekanu. Vieni iš svariausių jo nuveiktų darbų - padidėjęs fakul­ teto mokslinio darbo rezultatyvumas, išgryninta studentų žinių vertinimo sistema, kurioje kaupiamojo balo sis­ tema sujungta su studentų rezultatų reitingavimu. Prof. S. Girdzijauskas, būdamas dekanas (iki 2008 m.), ypač

VU Kauno humanitarinio fakulteto kolektyvas

------- ------- projektas Kta Universitetas atveria duris jauniesiems mokslininkams Nuo šių metų Vaikų universitetas plečia savo veiklą ir įsitraukia į Vadybos ir psichologijos instituto koordinuojamą Elitinės asmenybės akademijos programą, finansuojamą Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis. Pagal šį projektą Vilniaus universitetas organizuoja jaunojo moks­ lininko paskaitas - jose vyresnių klasių moksleiviams suteikiama galimybė mokslą pamatyti iš arčiau, pajusti studentiškų paskaitų skonį, patirti sudė­ tingų dalykų pažinimo džiaugsmą.

Jaunojo mokslininko paskaitose kalbama, diskutuojama ir bandoma pažinti daugiausia fizinius, technolo­ ginius ir biomedicinos mokslus. Kodėl būtent šiuos?

Pastaraisiais metais Lietuvos abitu­ rientai vis dažniau renkasi studijuoti socialinius mokslus.Todėl vis daugiau diskutuojama apie kitų studijų sričių, ypač fizinių ir technologinių mokslų, specialistų trūkumą. Tiek abiturientų teikiami prioritetai (polinkis į huma­ nitarinius ir socialinius mokslus), tiek priėmimo tendencijos (stojančiųjų konkursiniai balai, stojančiųjų į atitin-

karnas studijų sritis ir jų programas skaičius) liudija apie mažesnį moks­ leivių susidomėjimą fiziniais ir techno­ loginiais mokslais. Tačiau prognozuo­ jama, kad, modernėjant visuomenei, mokslui ir šiuolaikinėms technologi­ joms įvairiose gyvenimo srityse reikės vis daugiau fizinių ir technologinių mokslų specialistų.Todėl Vilniaus uni­ versitetas, siekdamas didinti šių labai naudingų ir perspektyvių mokslo sričių populiarinimą, prisijungė prie Elitinės asmenybės akademijos programos ir pasiryžo koordinuoti būtent Jaunojo mokslininko modulį.

Projektu siekiama ugdyti jaunimo iš­ silavinimą, mąstymo konstruktyvumą, emocinį raštingumą, kūrybingumą, motyvaciją mokytis, iniciatyvumą, pagarbą kitiems ir sau, toleranciją, norą tobulėti.

Jaunojo mokslininko paskaitas skaito, mokslo žiniomis su jaunaisiais mokslininkais dalijasi garbūs Vilniaus universiteto dėstytojai.

Jaunojo mokslininko paskaitos vyksta tris kartus per mėnesį iki 2011 m. birželio. Užsiregistravę moksleiviai turės galimybę klausyti paskaitų nemo­ kamai. 2011 m. birželį moksleiviams,

Moksleiviai Jaunojo mokslininko paskaitoje VU Teatro salėje lankiusiems tam tikrą skaičių paskaitų, bus įteikti dalyvavimą studijose patvir­ tinantys pažymėjimai-diplomai.

Sausio mėnesį jau įvyko dvi Jaunojo mokslininko paskaitos. Vienoje jų docentas Aidas Alaburda (VU Gamtos mokslų fakultetas; dalijosi žiniomis apie nervų sistemą ir jos tyrimo me­ todus bei principus, kitoje dėstytojas Andrius Juodagalvis (VU Teorinės

fizikos ir astronomijos institutas) kal­ bėjo apie tai, kaip galima pamatyti nematomą - apie kvantus, elektronus, medžiagas ir antimedžiagas bei kitas fizikos įdomybes.

Vasario mėnesį jaunieji mokslininkai kviečiami į tris paskaitas.

Daugiau informacijos apie Jaunojo mokslininko projektą www.vu.lt/ vaiku_universitetas_moksleiviu_universitetas/jaunasis_mokslininkas/.

universitas

6

2011 m. vasaris

vilnensis Žmogus, mokęs ne tik vaidinti, bet ir gyventi

Atsisveikinome su Tolerancijos riteriu Sausio 28-osios rytą užgeso medijų kritikas Skirmundas Jonas Valiulis. Likimo spren­ dimas mums, įpratusiems sutikti Skirmundą knygų, filmų, kitų kūrinių sutiktu­ vėse, peržiūrose, vertinimo komisijose, yra netikėtas, ap­ maudus, paliekantis tuštumą akademinėje ir žiniasklaidos erdvėje.

Su Vilniaus universiteto žurnalistikos studijų programų studentais jis praleido 40 metų, prisidėjo prie žurnalistikos studentų

tradicijos šioje Alma Mater rengti kritiškai mąstantį, plataus požiūrio žmogų. Tai tokia Asmenybė, kuri įsirėžia atmintin iš pirmo

susitikimo, kai ima vesti pašnekovą per kino, televizijos, fotografijos pasaulį ir atskleidžia naujienas, siūlo įsižiūrėti į kūrybos naujoves,

kūrinio privalumus tarp detalių ir įvertina visumą, diskretiškai užsimindamas apie trūkumus.

S. Valiulis gimė 1938 m. spalio 22 d. Gražaičių kaime, Pakruojo rajone. Mokėsi Šiaulių

Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje, o

1965 m. baigė Vilniaus valstybinio universite­ to (VU) Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių

kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1974-ųjų dirbo mūsų universiteto Istorijos fakulteto Žurnalistikos katedros, nuo 1991 m. - VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ins­ tituto dėstytoju. S. Valiulis studentų buvo mėgstamas dėl šmaikštumo, originalių idėjų

ir neprailgstančių paskaitų, skaitė televizijos, kino, žurnalistikos teorijos ir praktikos kursus, kino kritikos paskaitas.

1989-1991 m. S. Valiulis ėjo Lietuvos

kinematografininkų sąjungos pirmininko, 1990-1992 m. - Lietuvos radijo ir televizi­ jos (LRT) generalinio direktoriaus pareigas.

Jam teko istorinė atsakomybė vadovauti

Sausio 24 d., eidamas 91-uosius metus, mirė Vladas Limantas, režisierius, teatro pedagogas, dramaturgas, VU Kiemo teatro įkūrėjas ir ilga­ metis jo vadovas.

metais, turėdamas kitų pareigų, neišsižadėjo akademinio darbo. Jis visada buvo Vilniaus universiteto Žmogus - kad ir kur dalyvautų, bendradarbiautų kūrybiniuose projektuose.

Jis visada atrasdavo laiko ir jėgų vienu metu vadovauti keliolikai kursinių ir bakalauro darbų - priimti studento prašymą, nepaisant

krūvio ir darbų gausos, buvo jo prioritetas - ir versdavo kolegas tuo žavėtis. Kas neprisimins ir kitų jo atsakymų, kai būdavo kviečiamas kur nors dalyvauti:„O kodėl gi ne? Žinoma! Įdomu,

labai įdomu!"

1994 m. S. Valiuliui suteiktas Tarptautinės fotografijos meno federacijos (FIAF) garbės vardas, 1999 m. - Lietuvos didžiojo kunigaikš­

čio Gedimino ordino Riterio kryžius. 2005 m. jis apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, 2008 m.- Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija.

Kritikas paskelbė šimtus tekstų kino,

fotografijos ir TV klausimais, rengė fotogra­

fijų knygas. Jo tikroji mokslinė disertacija yra tuose absolventų rašto ir kūrybiniuose

darbuose, kurie buvo sėkmingai apginti, o jų autoriai šiandien pasklidę žiniasklaidos

rinkoje. Visą jo elgesį dalykinėje ir nefor­

malioje aplinkoje, jo kūrybą ir įtaigą būtų teisinga apibūdinti kaip kultūrų puoselėtojo,

pakantaus įvairovėms, laisvo ir neprietaringo kritiko pavyzdį.

Būkime stiprūs geraisiais prisiminimais apie šį Tolerancijos riterį.

visuomeniniam transliuotojui, kai 1991-ųjų

sausį į LRT pastatą ir žmones pasikėsino

sovietų okupacinė kariuomenė. Tačiau ir tais

VU Komunikacijos fakulteto bendruomenės vardu Andrius Vaišnys, Komunikacijos fakulteto dekanas

Nors Vladas Limantas dirbo ir įvairiuose profesionaliuose teatruose, tačiau maloniausiu savo gyvenimo etapu jis laikė darbą Vilniaus universitete. Gal dėl to, kad, nuolat ujamas ta­ rybinių ideologų, universitete jisjautėsi saugus ir galėjo įgyvendinti tokius sumanymus, kurie kitur būtų buvę neleidžiami.Tuometinis rekto­ rius Jonas Kubilius vertino V. Limanto kūrybinę veiklą ir ne kartą apgynė jį nuo persekiotojų.

1963 m. pradėjęs vadovauti Vilniaus univer­ siteto teatrui, V. Limantas ėmėsi iš pagrindų keisti įsigalėjusį požiūrį į studentišką teatrą, siekdamasjį ištraukti iš įprasto saviveiklinio te­ atro konteksto.Tuo tikslu buvo įsteigta teatrinė studija, kurioje vykdavo aktorinio meistrišku­ mo, scenos kalbos ir judesio, teatro istorijos pamokos. V. Limanto iniciatyva buvo pradėta rengti teatro, muzikos, poezijos festivalius kūrybinio jaunimo sambūrius, padariusius Vilniaus universiteto teatrą tikru kultūros cen­ tru. Už nuopelnus V. Limantui buvo suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.

Režisierius pakeitė ir studentiško spektaklio sampratą. Spektaklis-eksperimentas tapo įprastu reiškiniu Vilniaus universiteto teatre, pasukusiame originalių ieškojimų kryptimi.

Vydūno „Pasaulio gaisras" (1968), A. Liobytės „Kuršo bėglys" (1969) naujam gyvenimui prikėlė misterijos žanrą, įtvirtino kiemo teatro sąvoką. Šiais spektakliais prasidėjo savita du dešimtmečius trukusi Kiemo teatro era, atgai­ vinusi mokyklinio teatro tradicijas ir suteikusi joms naują, modernų turinį. Šie spektakliai laikytini ne tikVilniaus universiteto, bet ir visos Lietuvos teatro istorijos aukso fondu, nes jie atvėrė visiškai naują požiūrį ne tik į literatūros ir teatro santykį, bet ir teatrinės erdvės įpras­ minimą, aktorinės ir vizualinės sceninės raiškos principus. Savo spektakliais V. Limantas parodė, kiek daug neišsemiamų galimybių suteikia er­ dvė ir statinių architektūra, kokios išraiškingos ir iškalbingos būna masinės scenos po atviru dangumi, kaip glaudžiai tokia bendra erdvė sujungia žiūrovo ir aktoriaus pasaulius.

Praėjus 390 metų nuo to laiko, kai Vilniaus universiteto profesorius G. Knapijus mokslo

metų pabaigos iškilmėms parašė ir pastatė savo dramą„Philopaterseu pietas", 1986-aisiais V. Limantas pateikė naują, išradingą šio kūrinio versiją, pritaikytą Sarbievijaus ir Alumnato kie­ mams. Deja, tai buvo Kiemo teatro eros pabai­ ga. 1989 m. režisieriui teko palikti universitetą.

Tada jis įkūrė Senamiesčio teatrą, įrodydamas, kad amžius kūrėjui ne kliūtis.

Daug dėmesio V. Limantas skyrė pedagogi­ nei veiklai. Per aktorinio meistriškumo ir režisū­ ros pagrindų pamokas studentai susidurdavo su griežtu režisieriaus reikalavimu besąlygiškai atsiduoti teatrui. Jie mokėsi iš naujo atrasti daugybę dalykų savyje ir pasaulyje, buvo ieš­ koma asmenybės daigų, stengtasi juos iškelti, subrandinti ir panaudoti vaidmeniui. Teatro vadovas labai skatino savarankišką studentų te­ atrinę veiklą, inicijuodamas įvairius kūrybinius vakarus, kuriuose vykdavo improvizacijos, bū­ davo pristatomi pirmieji režisūriniai bandymai.

V. Limantas teigė:„Pagrindinis universiteto tea­ tro uždavinys-formuoti įvairiapusiškai išsivys­ čiusią asmenybę, padėti surasti jaunuoliui savo kelią, atskleisti kūrybos grožį, pajusti kūrybos kančias ir džiaugsmą. Tai padeda kiekvienam kūrybiškai suvokti savo specialybę, surasti joje kūrybinį pradą. Jaunas specialistas, nepajutęs savo profesijoje kūrybinio džiaugsmo, tampa paprastu amatininku, dvasios skurdžiumi."

Vladas Limantas išėjo, tačiau paliko ryškų pėdsaką Vilniaus universiteto kultūros istorijoje ir savo auklėtinių sąmonėje. Daugelis šiandien garsių žmonių yra dėkingi savo Mokytojui už vertingas kūrybos ir gyvenimo pamokas, patirtas universiteto teatre.

Rimantas Venckus

11 projektai Trečiasis ERASMUS intensyvios progra­ mos „Innovation, New Ventures and Entrepreneurship in Sočiai Work Teaching" etapas Balandžio 4-14 d. Filosofijos fakulteto socialinio darbo stu­ dentai ir dėstytoja doc. Violeta Gevorgianienė dalyvaus ERAS­ MUS intensyvios programos „Innovation, New Ventures and Entrepreneurship in Sočiai Work Teaching" (INVEST) trečiajame etape, kuris vyks Parnu UniversityColIege (Estija). Šios programos

metu buvo sukurti ir sėkmingai pritaikyti socialinio darbuoto­ jo verslumo kompetencijos ugdymo metodai taikant pažangius tarpdisciplininio mokymo ir komunikacijos metodus. Intensy­ viuose 10 dienų kursuose dalyvaus studentai ir dėstytojai iš 7 universitetų: Bolzano universiteto (Italija), Kempeno universiteto (Belgija), Seinajoki universiteto (Suomija), Coburgo taikomųjų mokslų universiteto (Vokietija), Tartu universiteto (Estija), Dresdeno socialinio darbo aukštosios mokyklos (Vokietija) ir Vilniaus universiteto. Daugiau apie intensyvią programą tinklalapyje: h ttp://www. in ves t. fsf. vu.lt/.

Filosofijos fakulteto socialinio darbo katedros doc. Violeta Gevorgianienė

Lifelong Learning Programme

Projektas „Re-Creation": „Dar vienas būdas, kaip mokyti kalbų"

Aušra VALANČIAUSKIENĖ, Lituanistinių studijų katedros asistentė Projektas „Re-Creation" prasidėjo 2009 m. rugpjūtį ir baigsis 2011 m. liepą. Lituanistinių studijų katedros darbuotojos lapkričio 17-21 d. dalyvavo tarptautinio Grundtvigo projekto„Re-Creation" ketvirtajame partnerių susitikime, kuris vyko Lieže (Liege), Belgijoje. Šio projekto tikslas plačiąja prasme yra pasidalyti gerąja kalbų

mokymo patirtimi bei naujomis idėjomis ir tokiu būdu padidinti mokymo kokybę ir pakelti kalbų mokytojų kvalifikaciją. Vienas iš tikslų taip pat yra kartu parengti bendras mokymo priemones remiantis komiksais, karikatūromis ir kita humoristinio pobūdžio vaizdine medžiaga, kad mokytis kalbų būtų linksmiau. Įdomu tai, kad į projektą buvo įtraukti ne tik kalbų mokytojai, bet ir besimo­ kantieji kalbų: studentai ir vyresni žmonės, kurių piešti komiksai ar karikatūros panaudotos rengiant pamokas.

Projektą koordinuoja Suaugusiųjų švietimo centras Volkshochs-

chuleOlching (Vokietija), projekto vadovė Hėlėne Sajons. Projekte taip pat dalyvauja partneriai iš 5 šalių: Universitė de Liege Institut Supėrieur dės Langues Vivantes (Belgija), ĖST Lifelong Learning Centre (Lenkija), CPde FPA Tirantlo Blanc (Ispanija), Unepro/United

Europeanprojects (Graikija), Lituanistinių studijų katedra, Vilniaus

universitetas. Per projekto susitikimą Lieže buvo kalbama apie projekto sklaidą, diskutuojama apie parengtas pamokas, keletas iš jų buvo išbandytos ir po to aptartos.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti svetainėje www.recreation-eu.com. Visi norintieji čia taip pat gali pasižiūrėti partnerių parengtas 20 pamokų įvairiomis temomis: tradicijos ir šventės, aplinka, klimatas, šeima, vyrų ir moterų santykiai ir 1.1.

Rengiant pamokas buvo stengiamasi atkreipti dėmesį į skirtin­ gą kiekvienos šalies kultūrinės aplinkos ar istorinių aplinkybių

suformuotą humoro supratimą: kas ir kodėl yra juokinga vienoje ar kitoje šalyje, apie ką ir kodėl galima pajuokauti ir apie ką - ne?

Kokie yra susiformavę stereotipai apie kitas tautas ir kultūras ir kaip reikėtų juos laužyti? Projekto partneriai tikisi, kad pamokos su karikatūromis ir komiksais padės linksmiau ir įdomiau orga­ nizuoti mokymo procesą, sukurti smagią ir palankią mokymosi atmosferą, motyvuos mokinius, atskleis ir skatins jų kūrybiškumą, padidins tarpkultūrinį supratimą ir bendradarbiavimą.

Tolesnis projekto etapas yra išbandyti visą parengtą metodinę medžiagą, patikrinti, ar vienam partneriui kilusios idėjos galėtų būti sėkmingai panaudojamos ir kitose šalyse. Šis projektas finansuojamas iš Grundtvigo partnerystės pro­

gramos lėšų.

Kitas, jau paskutinis, projekto susitikimas vyks Vilniuje šiemet gegužės 25-28 d.

universitas

2011 m. vasaris

7

vilnensis

_____________________________________________________ žvilgsnis iii

Tarp istorijos vingių: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji Viktoras DENISENKO

Vasario 16-oji atvedė į Kovo 11-ąją Vasario 16-ąją drąsiai galima pava­ dinti Lietuvos Nepriklausomybės die­ na, nors oficialus jos pavadinimas iryra kitoks. Būtent ši diena lėmė modernios Lietuvos egzistavimą.„Jeigu ne Vasario 16-oji, tai Kovo 11-osios galėjome ir neturėti", - įsitikinęs A. Jakubčionis. Jis pabrėžia pirmojo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės etapo svarbą. „Per tarpukario nepriklausomybės laikotar­ pį susiformavo žmonių, kurie itin ver­ tino savo valstybę, karta. Būtent tada žmonės suprato, kad jie turi gyventi savarankiškai. Sakyčiau, kad šita mintis vėliau ir atvedė į Kovo 11 -ąją", - teigia A. Jakubčionis.

Tačiau giliausiai valstybingumo svarba buvo suprasta tada, kai paties valstybingumo buvo jau netekta. „Būtent po 1940 m. atėjo supratimas, koks vertingas daiktas yra nepriklau­ somybė. Suvokta, kad gyventi kieno nors valdomiems - ar tai būtų sovietai, ar naciai - yra blogis. Geriau turėti savo valstybę ir patiems joje tvarkytis. Šis supratimas irgi yra mūsų istorinis palikimas", - sako A. Jakubčionis. Šiandieninė Lietuva iš tarpukario valstybės galėtų ir daugiau pasimokyti. „Tuomet egzistavusi nepriklausoma Lietuvos Respublika turėjo, sakyčiau, geresnę ateities viziją, negu dabar vis bandoma sukurti. Tarkime, trečiojo dešimtmečio viduryje buvo suprasta, kad Lietuva niekada negalės turėti sti­ prios pramonės, nes tiesiog nesugebės konkuruoti su pramoninėmis Europos ir pasaulio valstybėmis.Tai reiškia, kad Lietuvai reikia būti žemės ūkio kraštu.

Kai tai buvo suprasta, Lietuva įdėjo didžiules investicijas į pieno ir mėsos ūkio plėtrą", - pabrėžia A. Jakubčionis.

Pasak istoriko, lygiai taip pat šalis ėjo modernizacijos keliu, atsižvelgdama į savo realias galimybes.„Lietuva turėjo galimybių suvokimą ir viziją - kaip rei­ kia veikti. Žiūrint iš istorinės perspekty­ vos, galbūt tai ir buvo prarasta", - sako A. Jakubčionis.

1991 m. sausis ryžtas ginti Nepriklausomybę Nuo metų pradžios nemažai kalba­ ma apie tragiškuosius Sausio 13-osios įvykius. Ši data žymi svarbų, o gal net ir esminį, momentą atkuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. „Per Sausio 13-osios įvykius Lietuva pademonstravo, kad ne tik siekiama nepriklausomybės, bet ir ryžtamasi ją apginti. Tai tikrai buvo itin svarbu.

Vienas dalykas - deklaruoti nepriklau­ somybę ir visai kitas dalykas - ginti ją", - teigia A. Jakubčionis.

1991 m. sausio įvykiai atkreipė pa­ saulio dėmesį į Lietuvą ir jos tragediją. „Vakarai labai bijojo galimo kruvino Sovietų Sąjungos subyrėjimo - bijojo to, kas vėliau įvyko Jugoslavijoje.

Lietuviai, demonstruodami taikų pa­ sipriešinimą agresijai, įrodė Vakarų pasauliui, kad jie gali taikiu būdu pasiekti nepriklausomybę. Tai, mano manymu, irgi buvo reikšminga sausio įvykiuose", - sako A. Jakubčionis.

Lietuva taip pat rodė pavyzdį ir visoms kitoms Sovietų Sąjungos respublikoms. A. Jakubčiono many­ mu, visam sovietiniam blokui buvo pasiųsta svarbi žinia. „Kitos respubli­ kos suprato, kad jos, jeigu nori būti laisvos, irgi turi priešintis. Be to, Sausio 13-oji parodė, kad sovietinis režimas, ko gero, jų jau taip aršiai nepuls, nes Lietuvoje režimas atsitraukė taip ir nenuslopinęs nepriklausomybės", -

Trys Lietuvai svarbios datos pasidalijo tris pir­ muosius metų mėnesius. Šiemet sukako dvide­ šimt metų nuo tragiškų Sausio 13-osios dienos įvykių, be to, tradiciškai minime dvi šalies suve­ renumui svarbias datas - Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) ir Kovo 11-ąją (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną). Kiekvieną kartą tai proga susimąstyti - prisiminti istorinius įvykius, kurių dalis vis dar gyva žmonių atmintyje, ir pabandyti suprasti tai, ko mus moko praeitis. Šiandien mes mėginame tai padaryti kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais - VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentu dr.

Algirdu Jakubčioniu ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Politikos teorijos kated­ ros docente dr. Aine Ramonaite.

Manau, kad valstybingumas žmonėms tebėra brangus, i i (VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas

dr. Algirdas Jakubčionis)

JJ Globalizacijos pasaulyje, kur viskas greitai kinta ir trūksta atra­ minių ramsčių savo tapatybei suvok­ ti, būtent šaknų ieškojimas ir jų su­ vokimas padeda jauniems žmonėms atrasti tą svarbų savo identiteto atramos tašką. tt (VU TSPMI Politikos teorijos katedros docentė dr. Ainė Ramonaitė)

pabrėžia A. Jakubčionis. Istoriko teigi­ mu, Sausio 13-oji buvo ne tik Lietuvos nepriklausomybės gynimo diena, bet ir kitų tautų nepriklausomybės galimybės gynimas.

Istorinė atmintis leido išlaikyti tęstinumą Politologe A. Ramonaitė yra linkusi apibrėžti Vasario 16-ąją kaip „moder­ niosios Lietuvos gimimo dieną". Pasak jos, šiandien sunku tiksliai atsakyti į klausimą, kaip Lietuvos visuomenė traktuoja šalies istorijai svarbias datas. „Tarpukario Lietuvoje Vasario 16-oji buvo pačios valstybės formuojama kaip labai svarbi šventė. Ji buvo įaugusi į žmonių sąmonę. Netgi sovietmečiu Vasario 16-oji turėjo stiprią simbolinę reikšmę, o atitinkamos sovietinės struktūros labai įtariai žiūrėjo į bet kokius žmonių suėjimus ir susibūrimus tą dieną. Kita vertus, Kovo 11-oji yra svarbi dabartinei visuomenei, nes ji yra

„arčiau kūno". Daugelis dar prisimena tą dieną ir savo išgyvenimus", - svarsto A. Ramonaitė. Pasak politologės, nėra labai aišku, kaip pati valstybė šiandien pozicionuoja šias dvi šventes.

Lietuvos turėta tarpukario nepriklau­ somybės patirtis lėmė ir skirtingą nuo kitų sovietinių respublikų jos istorinį ke­ lią (išskyrus Latviją ir Estiją, kurių patirtis buvo identiška). „Nesunku pastebėti ryškų skirtumą tarp Baltijos šalių ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, kurios pasirinko visai kitokį raidos kelią po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

1990-1991 m. Lietuvos visuomenės istorinė atmintis tebebuvo labai gyva ir todėl pavyko išlaikyti valstybingumo tęstinumą nuo tarpukario iki mūsų dienų", - teigia A. Ramonaitė.

Sausio 13-oji - apsis­ prendimo akimirka A. Ramonaitė nesiryžta įvertinti skirtingų istorinių datų svorio. Pa-

sak jos, nėra lengva nustatyti, koks momentas prieš dvidešimt ar dvide­ šimt vienerius metus tapo lemtingu atkuriant nepriklausomą Lietuvos Respubliką.„Teisiniu požiūriu, ko gero, svarbesnė yra Kovo 11 -oji, tačiau vargu artą dieną visuomenė jau turėjo tikslią Nepriklausomybės viziją.Tuo tarpu per Sausio 13-osios įvykius išryškėjo visuo­ tinė vienybė, kurios netgi sunku buvo tikėtis", - svarsto A. Ramonaitė.

Svarbią simbolinę Lietuvos visuo­ menės susivienijimo reikšmę pajuto ir puolančiosios pusės atstovai. A. Ramo­ naitė pabrėžia, kad iš pasiklausytų ir užfiksuotų sovietinių karių radijo ryšio pokalbių darosi aišku, jog jie nesitikėjo tokio pasipriešinimo, juos stebino susi­ rinkusių žmonių gausa ir ryžtas kovoti už savo laisvę.

Tragiškoji sausio 13-osios aureolė taip pat tampa svarbiu veiksniu svars­ tant vienos ar kitos istorinės datos reikšmę.„Pralietas kraujas irgi yra galin­ gas simbolis", - tvirtina A. Ramonaitė.

Žmonės išeitų ginti valstybę, bet ne valdžią Praėjus beveik dvidešimčiai metų po Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir galutinio Lietuvos ir kitų buvusių sovietinių respublikų išsilaisvinimo, neretai atsigręžiama atgal ir svarstoma, kas atsitiko su idealais, kadaise vedu­ siais žmones kovoti už laisvę. Neretai girdima nuogąstavimų, kad šiandien nebūtų tokios patriotizmo bangos ir niekas jau nestotų gyva grandine prieš tankus. Negalėjau neužduoti klausimo apietai pašnekovams. Jų požiūris pasi­ rodė esąs ne toks pesimistiškas.

Istorikas A. Jakubčionis mano, kad galima kalbėti apie tam tikrą visuome­ nės nusivylimą, tačiau labai svarbu api­ brėžti irto nusivylimo priežastis.„Kada buvo einama į nepriklausomybę, dažnai tekdavo girdėti pasvarstymų, kad pasiekę laisvę „po penkerių metų gyvensime kaip Švedijoje". Naiviai tikėtasi, kad tai yra įmanoma. Vargu ar iš tikrųjų tai galima buvo pasiekti per penkerius ar net penkiolika metų.

Pati Švedija j savo socialinę gerovę ėjo ne vieną šimtmetį. Tačiau pasiekus nepriklausomybę ir nesulaukus tos išsvajotos gerovės kilo nusivylimo banga", - konstatuoja A. Jakubčionis.

Pasak istoriko, objektyviai žiūrint šian­

dien žmonės gyvena daug geriau nei sovietmečiu, bet vien tai, kad nebuvo pasiektas įsivaizduojamas gyvenimo lygis, suteikia gerą terpę nusivylimui.

Vis dėlto A. Jakubčionis mano, kad, kilus rimtam pavojui laisvei, žmonės išeitų į gatves jos ginti.„Manyčiau, kad, svarbiausia, nereikia painioti nepri­ klausomybės su valdžia. Deja, neretai daroma būtent taip. Valdžia buvo ir bus kritikuojama, tačiau valdžia - tai ne valstybė. Todėl aš kartais ir sakau, kad valdžios žmonės turbūt negintų, tačiau nebūtų abejingi šalies likimui. Manau, kad valstybingumas žmonėms tebėra brangus", - sako A. Jakubčionis.

Kad šalies nepriklausomybė būtų ginama vėl, mano ir politologe A. Ra­ monaitė. Pasak jos, tai patvirtina socio­ loginių apklausų duomenys. „Žinoma, šiandien situacija yra pasikeitusi.Tuomet buvo labai aiškus atsakomybės suvoki­ mas. Žmonės žinojo, kad viskas priklauso tik nuo jų pačių. Iš tikrųjų tuometinis žmonių organizuotumas ir kūrybišku­ mas žavi. Šiandien, ko gero, visuomenės saviorganizacija būtų menkesnė, nes žmonės žino, kad yra atitinkamos institu­ cijos, kurios privalo veikti, tačiau manau, jog pati intencija - ginti laisvę - išliktų ta pati", - teigia A. Ramonaitė.

Tai, kas svarbu Istorinės datos gali būti vertinamos skirtingai, joms gali būti skiriama dau­ giau ar mažiau dėmesio, tačiau jos išlieka svarbios modernios visuomenės gyvenime. A. Ramonaitė pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas vis labiau domisi istorija, jos aspektais ir vingiais.„Globalizacijos pasaulyje, kurviskasgreitai kinta ir trū ksta atra m i ni ų ra msči ų savo tapaty­ bei suvokti, būtent šaknų ieškojimas irjų suvokimas padeda jauniems žmonėms atrasti tą svarbų savo identiteto atramos tašką", - mano A. Ramonaitė.

Tuo tarpu A. Jakubčionis linki visuo­ menei pozityvesnio požiūrio į istorinius įvykius irjų padarinius.„Man dažnai no­ risi pasakyti ir palinkėti —jeigu tai Vasario 16-oji, tai džiaukimės, kad mes paskel­ bėme ir turėjome Lietuvos valstybę, o ne apgailestaukime, kad po 20 metų ją praradome. Jeigu tai Kovo 11 -oji - džiau­ kimės, kad atkūrėme Lietuvos Respubli­ ką po 50 nelaisvės metų, o ne liūdėkime dėl to, kas norėta ir nepasiekta. Valstybės atkūrimasyra šventė, ojeigu šventė-tai reikia džiaugtis", - pabrėžia jis.

universitas

8

2011 m. vasaris

vilnensis

* f /istorija__________________________

Lauryno Gucevičiaus kiemelis Kiemelis restauruo­ tas 1971-1973 m. pagal architektės E. Urbonienės pro­ jektą. Architekto L. Gucevičiaus at­ minimui šiauriniame korpuse ant sienos pritvirtinta skulpto­ riaus K. Bogdano paminklinė lenta su L. Stuokos-Gu­ cevičiaus reljefu. Šiuo metu kiemelyje

įsikūrusi Skandinavistikos katedra, rū­ syje veikia studentų Požemio teatras.

Šv. Luko akademija Romoje. Čia mokėsi

L. Gucevičius. Autorės nuotr.

Pilies g. 13, iki 1968 m. buvo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejus.

Vilniečiams, matyt, L. Gucevičius visų pirma asocijuojasi su Katedra, na,darVerkiųrūmais.Oaš negaliu pamiršti vienos su jo pavarde susijusios is­

torijos. Sovietmečiu prie Dailės parodų rūmų veikė

Liaudies universiteto Paminklosaugos fakultetas, kuriame architektūros istorijos paskaitas skaitė

Lauryno Gucevičiaus kiemas. V. Naujiko nuotr.

tuometinio VISI docentas Stasys Abramauskas.

Vakarais po darbo dažnai ateidavau pasiklausyti

Nijolė BULOTAITĖ

meno, architektūros istorijos paskaitų. Puikiai prisi­

korpuso mokykla. VU auklėtinis ir profesorius, Vil­

korpusas. Kai 1806 m. kadetų korpusas perkeltas

niaus katedros, Rotušės irVerkių rūmų statytojas

į Gardiną, kelerius metus čia buvo gimnazija,

Žymiojo klasicizmo laikotarpio Lietuvos ar­

L. Gucevičius vadovavo Architektūros katedrai.

chitekto vardu pavadintas kiemelis - vienas iš

Topografijos ir fortifikacijos paskaitasjis skaitė ir

1812-1815 m. - ligoninė. Namai rekonstruoti 1873 m. Čia įsikūrė Vilniaus mokytojų institutas.

labiausiai izoliuotų, j jį galima patekti per siaurą

Lietuvos inžinerijos korpuso kadetų mokykloje,

1919 m. namas vėl atiteko universitetui.

koridorių iš Arkadų kiemelio arba per kavinę. Iki

kuri buvo įsikūrusi aplink šį kiemelį esančiuose

Stepono Batoro universiteto laikais čia gyveno

supykau, manydama, kad jis iš mūsų šaiposi, nes

menu, kaip pasakodamas apie Romos architektūrą ir baroką S. Abramauskas parodė Trevi fontano

skaidrę ir pasakė:„Kai būsite Romoje, pasukite šia gatvele į dešinę ir pamatysite Šv. Luko akademiją, kurioje mokėsi L. Gucevičius." Prisimenu, kaip tada

XVIII a. pabaigos aplinkiniai pastatai priklausė

pastatuose. Per T. Kosciuškos sukilimą jis buvo

universiteto profesoriai, rytinio korpuso antraja­

jokių galimybių nukeliauti į Romą nemačiau. Atro­

Oginskiams, vėliau Pliateriams. Prie universite­

Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys,

me aukšte iš Pilies gatvės pusės 1933 m. įkurtas

do, docentas buvo kur kas įžvalgesnis. Kai 1998 m.

to pastatai prijungti 1775 m., kai jėzuitų turtai

Vilniaus civilinės gvardijos organizatorius ir va­

Archeologijos muziejus, kurio pirmieji ekspona­

atiteko Edukacinei komisijai. Pastatuose Pilies g.

dovas. 1795 m., Lietuvai tapus Rusijos imperijos

tai buvo Vilniaus senienų muziejaus likučiai. Po

pirmą kartą apsilankiau Romoje, tuoj pat puoliau ieškoti akademijos ir ją radau. Norėjau atsiprašyti

11 ir 13 įsikūrė Lietuvos kariuomenės inžinerinio

dalimi, šiuose namuose įsikūrė rusų kadetų

Antrojo pasaulinio karo, kaip ir gretimame name

docento, bet jis jau buvo pasitraukęs anapilin.

Laurynas Gucevičius - Europos architektūros avangardistas Apie Lauryno Gucevičiaus kūrybos reikšmę, jo darbo Vil­ niaus universitete metus pasa­ koja Vilniaus dailės akademi­ jos Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja, meno istorikė dr. Rasa Butvilaitė. turėtume žinoti apie Lauryną Gucevičių?

L. Gucevičius-reta išimtis Lietuvos architektū­ ros istorijoje. Istoriografijoje iš visų laikų Lietuvos architektų ir apskritai menininkų jis minimas daugiausia. Nors iki šių dienų veik nepakitę išliko ir jo autorystei neabejotinai priskiriami tik du objektai - Vilniaus katedra ir rotušė, L. Gucevičius linksniuojamas kaip architektas ir topografas, pro­ fesorius, statybų racionalizatorius, architektūros teoretikas, masonas, 1794-ųjų sukilimo dalyvis.

L. Gucevičius įtrauktas ir į mokyklines istorijos kurso programas, tapęs net poetinio epo persona­ žu - J. Marcinkevičiaus draminio kūrinio„Katedra" pagrindiniu herojumi. Kol kas jis vienintelis Lietu­ vos architektas, minimas Jameso Stevenso Curlo Oksforde 1999 ir 2000 m. išleistoje Architektūros enciklopedijoje (DictionaryofArchitecture). Tiesa, čia jis vadinamas lenkų neoklasicistu, bet Vilniaus katedra apibūdinama kaip „įspūdingas neokla­ sicistinio grynumo, kuris kitur Europoje nebuvo pasiektas, pavyzdys".

Intensyvi profesinė veikla nekliudė L. Gucevičiui dalyvauti viešajame gyvenime. Išauklėtas prancū­ zų enciklopedistų kūrybos dvasia, buvo puikus pašnekovas literatūros ir meno temomis, mokėjo kelias kalbas, dalyvaudavo Ignoto Masalskio salonuose Verkiuose. L. Gucevičius turėjo aktyvią visuomeninę poziciją - tai liudija jo dalyvavimas lietuviškose masonų ložėse „Uolusis lietuvis", „Gerasis Ganytojas". Jis buvo paskirtas ir Vilniaus apygardos rinkimų direktoriumi, Nacionalinia­ me komitete ėjo saugumo skyriaus viršininko pareigas, turėjo artilerijos pulkininko laipsnį. Jo

ideologinis angažuotumas pasiekė kulminaciją 1794 m. sukilimo metais, kai jis su Masalskiu atsidūrė priešingose barikadų pusėse, vienas kaipTargovicos konfederatų, kitas kaip Gegužės 3 d. konstitucijos šalininkas, vienas kaip unijos su Rusija gerbėjas, kitas kaip aršus pilietinės valstybės patriotas.

Miestiečių gvardijos vadas.

Kuo jis svarbus Vilniaus uni­ versiteto istorijai?

XVIII a. paskutinių dešimtme­ čių Lietuvos švietimo politikos dokumentuose siekta orien­ tuotis į modernią visuomenės reikmes atliepiančią edukaciją: „vyriausiosiose mokyklose, kt. universitetuose turi būti dėstomi visų rūšių mokslai, taip reikalingi šaliai".Tokią ugdymo„viziją" Edukacinė komisija įgyvendino -1793 m. univer­ sitete pradėjo veikti Architektūros katedra, o pirmuoju jos profeso­ riumi tapo tuomet jau klasicizmo korifėjus L. Gucevičius. Jo sukurta glausta metodiška programa vienas reikšmingiausių jo di­ daktikos nuopelnų. Programoje buvo sujungti civilinės ir karinės architektūros principai, Archi­ tektūra įteisinta kaip savarankiška, profesinę kvalifikaciją suteikianti disciplina (iki tol ji dėstyta kaip pagalbinis, matematikos studijas papildantis mokslas), gilėjo dalykinė spe­ cializacija. Fizikos fakultete įsikūrusi Architektūros, kiek vėliau (1797 m.) - ir nauja Tapybos ir piešimo katedros sudarė realų pagrindąformuotis Vilniaus meno mokyklai. Lygiomis mokslo šakų teisėmis įsiterpusios į universitetinių kursų tinklą meninio ugdymo disciplinos skatino sistemingą šios srities edukaciją. Vilniuje vykusios reformos paskatino atsinaujinti irVaršuvos bei Krokuvos universitetus.

Juose architektūros ir dailės mokymas pradėtas diegti gerokai vėliau, 1816 m. Šios Lenkijos moky­ klos iš Vilniaus universiteto perėmė organizacinę

ir pedagoginę patirtį; o pirmuoju architektūros profesoriumi Varšuvos universitete tapo Vilniaus universiteto dėstytojas Mykolas Kado.

Kas žinoma apie L. Gucevičiaus studijų ir profesoriavimo VU metus?

Architektas mirė sulaukęs vos 45 metų. Gimė netoli Kupiškio, Migonių kaime, ne­ kilmingų valstiečių šeimoje.

Tėvai jam buvo numatę dvasininko karjerą: vaikys­ tėje L. Gucevičius 5 metus mokėsi Panevėžio apskrities pijorų mokykloje, tęsti mokslų buvo išsiųstas į Vilniaus vyskupijos kunigų semi­ nariją. Mokydamasis seminarijoje, drauge studijavo ir Lietuvos vyriausiojoje moky­ kloje: gilino mate­ matikos žinias pas profesorius Pranciš­ kų Norvaišą ir Tadą Kundzičių, archi­ tektūros pagrindų sėmėsi pas vieną iš Lietuvos klasicizmo pra-

Architekto L. Gucevičiaus portretas (skulp­ torius Janas Ostrovskis, 1861 m., Vilniaus dailės akademijos muziejus)

dininkų Martyną Knakfusą. Studijose jį pastebėjo Vilniaus vyskupas, Edukacinės komisijos pirminin­ kas, mecenatas Ignotas Masalskis. Už savo sėkmin­ gą karjerą, studijas užsienyje, namą Vilniaus Šv.

Jono gatvėje, žemėvaldą, bajoro titulą, nuolatinę gerai mokamą Vilniaus universiteto Architektūros katedros profesoriaus vietą ir prestižinius užsa­ kymus (Katedra, Verkių rūmai) jis visų pirma turi

būti dėkingas I. Masalskiui. Dosnaus globėjo dėka L. Gucevičius tęsti mokslų išsiųstas į Romą, paskui į Paryžių, lankėsi Švedijoje, Hamburge, Liubeke.

Puikiai išsilavinusiam jaunam architektui dukart (1777 ir 1780 m.) buvo siūloma'garbinga katedros vadovo vieta Krokuvos akademijoje.

L. Gucevičius buvo pirmasis Lietuvos architek­ tas, kuris pasiekė aukščiausią profesinį akademinį išsilavinimą menų sostinėse Jo karjera darė įspūdį ir amžininkams, kurie pažymėjo, kad „žema ir neturtinga kilmė dažniausiai būna didžių ir žymių žmonių lopšys".

Prieš pradėdamas dirbti Architektūros katedros Vilniaus universitete vadovu, L. Gucevičius jau turėjo darbo su studentais patirtį: nuo 1789 m. ėjo topografijos ir architektūros profesoriaus pareigas ką tik įkurtoje Vilniaus kariuomenės inžinierių mokykloje. Darbo universiteto Architek­ tūros katedroje pradžia L. Gucevičiui buvo gana dramatiška ir nesklandi. Jo biografas architektas Karolis Podčašinskis 1823 m. rašė: „1793 metų pabaigoje Gucevičius iš tuometės Lietuvos edukacinės komisijos gavo daug priva­ lumų teikusią vietą Vilniaus akademijoje, Civilinės architektūros katedroje.Tačiau jam nepavyko tuo­ jau pat imtis šių pareigų, nes šalį krėtė neramumai.

1794 metų sukilimo metu Gucevičius buvo pa­ šauktas į šauktinių kariuomenę, todėl mums išliko šio architekto, taikos, o ne karo šalininko, atvaizdas kareivio uniforma. [...] [Po sukilimo iržuvus rėmėjui I. Masalskiui - R. B.] Gucevičius nebeturėjo lėšų skurstančiai gausiai šeimai ir, 1795 metais išdėstęs savo vargus Jo Šviesybei kunigaikščiui Repninui, vėl atgavo architektūros profesoriaus vietą Vilniaus imperatoriškajame universitete.“ Susiklosčiusią padėtį prisiminimuose 1829 m. panašiai apibūdino ir kitas VU profesorius Sta­ nislovas Jundzilas: „M. Počobutas, architektūrą laikydamas veikiau amatu nei metodišku mokslu, ilgai priešinosi jos įtraukimui į studijų programą.

Laurynas Gucevičius jau daugelį metų Lietuvoje buvo žinomas ir visų gerbiamas dėl savo talen­ to ir privalumų [...]. Veltui M. Počobutui buvo įrodinėjama, kad pakviestas į katedrą šis vyras

Nukelta j 9 p.

2011 m. vasaris

universitas

9

vilnensis

_______________________________________________ projektai k k

Jauniausi universiteto studentai baigė žaismingą žiemos sesiją Į pirmąją paskaitą susirinkusius vaikus sveikino universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka. Jauniausiems studentams jis trumpai pristatė universiteto istoriją ir papasakojo, ko­ kias profesijas galima įgyti baigus šią aukštąją mokyklą. Rektorius buvo apibertas moksleivių klausimais ir kaip tikras ekspertas atsakė kiek­ vienam. Vaikams kėlė didelę nuostabą tai, kad rektorius turi tiek daug žinių.Jš kur jis taip viską žino?" - gūžtelėjusi pečiais paklausė mergaitė iš salės. Žinoma, rektorius vaikus ramino, kad kai jie sulauks jo amžiaus, jiems taip pat nekils keblumų atsakyti į beveik visus klausimus.

Pirmąją paskaitą apie gyvybės planą mokslei­ viams skaitė Matematikos ir informatikos fakulte­ to Matematinės informatikos katedros lektorius Irus Grinis. Vaikai rado daug atsakymų apie juos dominančius dalykus. Jie savo žiniomis stebino net patį dėstytoją. Nors Vaikų universiteto stu­ dentų amžius - 8-12 metų, tačiau daugelis iš jų aiškino, iš ko sudarytas atomas. Kartu su dėsty­ toju vaikai praplėtė žinias apie bakterijas, virusus, susipažino su DNR grandine ir jos replikacijos procesu.„Aš čia jau ne pirmą kartą. Viską rašausi ir kitą dieną papasakoju klasės draugams. Man labai patiko ši paskaita, o labiausiai filmukai", džiaugsmingai čiauškėjo aštuonmetis Karolis.

Vaikai puikias žinias atskleidė ir antroje paskai­ toje, kurią skaitė Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros docentė Vaiva Hendrixson. Ji vaikams pasakojo, kuo mums svarbus kraujas, iš ko jis sudarytas. „Kraujas sūrus kaip pomidorų sultys", - taip jo skonį apibūdino vienas studentas, dėstytojai paklausus, ką primena kraujo skonis.

VU Vaikų universitetas tradiciškai sukvietė pačius jauniausius universiteto studentus į žiemos paskaitų ciklą. Moksleiviai išklausė pen­ kias įdomias paskaitas, užpildė studijų knyge­ les ir su universitetu atsisveikino iki pavasario.

Smalsus vaikai paskaitos klausė net stovėdami

Universitetas suteikė vaikams galimybę pasijusti tikrais studentais

Lektorė vaikams pasakojo apie kraujo sudėtį, vaizdžiai supažindino su kraujo kūneliais ir apibūdino jų svarbą. „Eritrocitai - raudoni kaip

čiulpiami saldainiai, o leukocitai panašūs į„Rafaelo" saldainius, nes „pūkuoti", kaip su kokoso drožlėm", - vaizdingai nupasakojo devynerių metų Rūta. Moksleiviai puikiai įsisavino žais­ mingai skaitytą paskaitos medžiagą. „Eritrocitai perneša deguonį, leukocitai - gina mus nuo įvairiausių bakterijų... Trombocitai svarbūs, nes be jų žmogus nukraujuos, jie susikabina „siūlais" ir užkemša žaizdą", - kraujo kūnelių svarbą apibūdino Rūta. Vaikai išsiaiškino, kodėl kraujas yra dviejų spalvų - raudonas ir mėlynas.

Raudonas - nes prisotintas deguonies - arterinis, o mėlynas - veninis, nes iš įvairių audinių išneša anglies dvideginį.

Vaikus į paskaitas atvedusios mokytojos pa­ sakojo, kad vaikai itin laukė trečiosios paskaitos, kurioje Matematikos ir informatikos fakulteto Kom­ piuterijos katedros lektorius Linas Būtėnas pratęsė pasakojimusapie robotus. Vaikai liko sužavėti ir vėl.

Kartu su dėstytoju jie aiškinosi, ką robotas gali, iš ko­ kių dalių jis susideda ir kur gali pagelbėti žmonėms.

Ypač vaikus sužavėjo tikro roboto demonstracija. „Robotai gali padaryti tikrai daug ką, bet jie neturi emocijų, negali parodyti, kada jiems linksma ar

liūdna... arba kaip stipriai suspausti ranką, kai svei­ kinasi", - sakė trečiokas Simonas.

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direkto­ rė GražinaTautvaišienė ketvirtoje paskaitoje Vaikų universiteto studentams nutiesė kelią į dangaus platybes ir papasakojo apie žvaigždes. Ji atskleidė paslaptį, kodėl jos švyti, iš ko sudarytos ir kiek ir kokio dydžio žvaigždučių mirga danguje. O pa­ skutinėje paskaitoje, kurią vaikams skaitė Komu­ nikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto lektorė Alina Vaišvilienė, vaikai sužinojo, kaip„gimsta" knygos, laikraščiai ir žurnalai, kodėl didelio atgarsio sulaukusios knygos virsta kino filmais ir ką gina autorių teisės. „Labai džiugu, kad universitetas suteikė galimy­ bę vaikams pasijusti tikrais studentais. Pati baigiau studijas Vilniaus universitete, todėl smagu čia at­ vesti savo vaikus, o surengtos dėstytojų paskaitos tėveliams leidžia prisiminti gražius studijų metus ir išgirsti šį tą naudingo", - į paskaitą atlydėjusi savo dvi atžalas sakė mama Monika. „U. V "inform.

V. Naujiko nuotraukos

-------------------------------------------------------------------------------- istorija si si k Laurynas Gucevičius - Europos architektūros avangardistas skirtingą nuo Lenkijoje dominavusios Varšuvos mokyklos. Palyginti su amžininkais, L. Gucevičiaus darbai pasižymi europiniu lygiu. Jo kūriniai darė sti­ prų poveikį daugeliui neoklasicizmo architektų ne tik Lietuvoje, bet ir užjos ribų. Vadinamoji„vilnietiškoji Gucevičiaus mokykla" turėjo įtakos Stanislovo Augusto dvaro architektui Stanislovui Zavadzkiui.

Lietuvoje„Gucevičiaus stilius" išpopuliarėjo XIX a. pirmojoje pusėje, veikiamas romantizmo. Katedros fasado kompozicija pakartota Eišiškių, Mielagėnų, Nedzingės, Onuškio, Taujėnų, Pajūrio bažnyčiose, dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančiose Dauginavos, Žaludoko, Zaniavičių, Rasnos, Eismantų, Valožino, Semetų bažnyčiose.

Atkelta iš 8 p.

Akademijai atnešiąs šlovę ir pripažinimą, o šaliai naudą. Nežinia, ar jis priešinosi šiems norams todėl, kad nevertino architektūros kaip mokslo, ar iš priešiškumo - tai labai panašu į tiesą - Ma­ salskiui, iš kurio rankų niekas niekada nenorėjo priimti naujo nario į akademijos būrį.Tik 1793 m.

Lietuvos edukacinė komisija paskyrė Gucevičių į Akademijos katedrą. Neramumai šalyje neleido jam tuoj pat užimti šių svarbių pareigų: o dėl da­ lyvavimo 1794 m. krašto sukilime neseniai gautą vietą prarado. Galiausiai 1795 m. išsirūpinęs iš N. Repnino profesūrą akademijoje, pradėjo dės­ tyti architektūros pagrindus teikdamas klausyto­ jams didelę naudą, tačiau greitai, kamuojamas ilgos ligos, savo paskaitas turėjo nutraukti."

Po sukilimo L. Gucevičius, kaip ir kai kurie kiti sukilimo dalyviai, buvo amnestuotas, bet kurį laiką nuo profesoriaus pareigų nušalintas. Matyt, dėl asmeninio lankstumo, o gal ir dėl gyvenimiško apsukrumo jis nepateko N. Repnino nemalonėn, o jau nuo 1796 m. pabaigos dėstė civilinę ir karinę architektūrą universitete.

Architektūros profesoriaus kursas buvo nu­ matytas trejiems metams ir aprėpė bendruosius civilinės ir karinės architektūros principus. Dės­ toma buvo po 1,5 vai. 3 kartus per savaitę, t. y. architektūros užsiėmimams laiko buvo skiriama lygiai tiek, kiek kitoms tiksliųjų mokslų (fizikos, astronomijos, aukštosios ir taikomosios mate­ matikos) paskaitoms.

L. Gucevičius, atrodo, buvo ne tik puikus ar­ chitektas praktikas, įtaigus pedagogas (dėstė, K. Podčašinskio žodžiais, „be galo lengvai"), bet ir architektūros teorijos žinovas. Iki Antrojo pasaulinio karo Varšuvos nacionaliniame muzie­ juje, M. Bersohno rinkiniuose, buvo saugomas L. Gucevičiaus architektūros paskaitų rankraštis („Skrot programų Wykladdw Architektury"), deja, per karą jis dingo. Iš visų jo tekstų išliko tik 1797 m. publikuota trimečio architektūros kurso progra­ ma, kurioje atsispindėjo ir studijų metais įgyta, ir kūrybinės bei pedagoginės veiklos patirtis.

Deja, L. Gucevičius dėstė trumpai, nespėjo išugdyti nė vienos architektų kartos.

Kokie reikšmingiausi jo kūriniai?

Savo brandžiausius kūrinius-Vilniaus katedrą ir rotušę L. Gucevičius suprojektavo būdamas vos trisdešimties. Šie pastatai buvo svarbiausi

Prieš keletą dešimtmečių visur buvo rašoma Stuoka-Gucevičius, dabar jau pavardė su­ trumpėjo ir kiemelis vadinamas Lauryno Gu­ cevičiaus vardu. Kokia iš tiesų buvo architekto pavardė ir kodėljos rašyba taip keitėsi?

L. Gucevičius dailininko R. Gibavičiaus freskoje VU Filologijos fakultete. V. Naujiko nuotr.

reprezentaciniai miesto akcentai. XVIII a. antrosios pusės Europos kontekste L. Gucevičiaus projektai buvo labai novatoriški ir net drastiški. Visų pirma, moderniu ir madingu neoklasicizmo stiliumi re­ konstruoti svarbiausius pastatus buvo prabanga, kurią leisti sau galėjo retas Europos miestas. Antra, L. Gucevičiaus projektų turinys buvo ideologiš­ kai angažuotas: klasicistinė architektūra sietą su demokratiniais Apšvietos epochos idealais, visuotine piliečių socialinės lygybės idėja. Katedra ir rotušė buvo sumanytos kaip vieši pastatai. Ligi tol Vilniaus katedra, kaip ir kitos Europos katedros, saugojo savo privilegijuotą sritį sienomis ir užda­ rais kiemais. Lietuvoje klasicistinė architektūra turėjo tam tikrų patriotinių aspiracijų: lietuvių kilmės iš Palemono ir su juo atvykusių romėnų teorija jau nuo XVI a. buvo Lietuvos savarankišku­ mo siekimų atrama. Klasicizmas, susiejęs Lietuvos dabartį su garbinga antikos tradicija, tapo tam tikra dvasine atsvara politinei tikrovei.

L. Gucevičiui priskiriamų, bet dokumentiškai neatributuotų kūrinių sąrašas ilgas, pastatų geografija plati. Jį kvietė dirbti žymiausi Lietu­ vos didikai: Radvilos, Masalskiai, Pacai, Pociejai,

Chreptavičiai,Tyzenhauzai, Chominskiai, Scipijonai, Soltanai. Daugybės brandaus ir vėlyvojo kla­ sicizmo laikotarpiu sukurtų objektų priskyrimas L. Gucevičiui rodo, kokią svarbią reikšmę turėjo šio architekto vardas ir veikla. Praėjus net porai dešimtmečių po jo mirties kai kurie dvasininkai, sudarinėdami savo bažnyčių vizitacinius doku­ mentus, stengdavosi pažymėti, esą jų „bažnyčių kontūrai" sukurti „pono Gucevičiaus rankos".

Kokia jo darbų reikšmė Vilniaus ir Lietuvos architektūrai?

Lietuvoje L. Gucevičius įdiegė naują architektū­ ros kryptį - grynąjį, antikos paveldo interpretacijo­ mis paremtą neoklasicizmą.Tai buvo naujovė ne tik Lietuvos, bet ir visos Abiejų Tautų Respublikos mastu. Du L. Gucevičiaus suprojektuoti pastatai, Vilniaus katedra ir rotušė, sudarė tik nedidelę XVIII a. antrojoje pusėje Vilniuje vykusių statybų dalį.Tačiau jie buvo svarbiausiose sostinės vietose, lyg ir žymėjo miesto centro ašies ribas ir tai lėmė, kad Vilnius buvo suvokiamas kaip miestas, turintis neoklasicistinį veidą. L. Gucevičiaus dėka galime kalbėti irapieVilniaus klasicizmo mokyklą, visiškai

Šį klausimą yra tyrinėję istorikai Juozas Lebionka, Edmundas Rimša. Tačiau vis dar lieka „miglotų" vietų. Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomoje Palėvenės dominikonų baž­ nyčios XVIII a. krikšto metrikų knygoje yra būsimo architekto krikšto įrašas. 1753 m. rugpjūčio 5 d.

Lauryno vardu buvo pakrikštytas tėvo Simono Masiulio ir motinos Kotrynos Masiulienės iš Migonių kaimo (Kupiškio rajonas) kūdikis. Kai S. Masiulis, vedęs antrą kartą, krikštijo dukterįTeresę (po 16 metų), bažnyčios metrikų knygoje jis įrašytas jau Gucevičiaus pavarde - manoma, kad ja S. Masiulį kartais vadino kaimynai, norėdami išskirti iš kitų bendrapavardžių. Kodėl būsimasis architektas pasirinko Gucevičiaus pavardę, galima tik spėlioti. J. Lebionkos nuomone, įtakos galėjo turėti ir Lauryno motinos giminaitė bei jo krikšto mama Ona Baltušytė-Gucevičienė, kuri esą galėjo jaunuolį auginti ir leisti į mokyklą savo pavarde.

E. Rimšos nuomone, polonizuota Gucevičiaus pavardė, siekiant aukštesnių mokslų, jaunajam Laurynui galėjo labiau praverti duris negu aiškiai valstietiška Masiulio pavardė. 1790 m. L. Guce­ vičius buvo nobilituotas (tapo bajoru) ir ėmė vadintis Montrimu-Gucevičiumi (šitaipjis neretai pasirašinėjo dokumentus ir brėžinius) - tikėtina, kad galėjo prisidėti į herbą priėmusio asmens pavardę. Jis pats niekada„Stuoka" nepasirašinėjo, šitą pavardę jam prišliejo biografai.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

Viinensis

10

2011 m. vasaris #

k pokalbiai_______________________________________________

Profesorė Edita Sužiedėlienė: „Studentų pasitikėjimą turi išsikovoti profesionalumu ‘ VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizi­ kos katedros profesorės Editos Sužiedėlienės (V. Naujiko nuotr.) profesinis kelias klostėsi labai sėkmingai. Prieš 25 metus VU Chemijos fakultete baigusi biochemiją liko dirbti universitete, eksternu apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją.

2010 m. Rektoriaus mokslo premijos laureatė šian­ dien tvirtina, kad studijas ji rinkosi sąmoningai ir iki šiol savo pasirinkimu nenusivylė. Nesigaili profe­ sorė ir po stažuotės Vašingtono universitete (19911993 m.) nepasilikusi Amerikoje - norėjo dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Liana BINKAUSKIENĖ Kokioje srityje dirbate, koks Jūsų mokslinių tyrinėjimų objektas?

Pastaruosius kelerius metus tyrinė­ jame ne tik mokslui, bet ir visuomenei aktualią temą-patogeniškų bakterijų atsparumo antibiotikams molekuli­ nius mechanizmus. Antibiotikų pa­ siūla ir jų įvairovė yra labai didelė, jie gausiai irdažnai neracionaliai naudo­ jami bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti klinikoje, žemės ūkyje, kitose srityse.Tai lėmė, kad pasaulyje pasta­ raisiais dešimtmečiais išplito atsparios bakterijos, puikiai prisitaikiusios gy­ venti antibiotikų apsupties sąlygomis.

Bakterijų gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos yra fenomenalus - pradėjus naudoti naują antibiotiką klinikoje, o jį sukurti ir patvirtinti gydymui neretai prireikia 10 metų, - jau po poros metų nustatomos jam atspa­ rios bakterijos. Ši evoliucija vyksta gana greitai dėl bakterijų genomo ypatumų. Bakterijos greitai įgyja genų ir jų kombinacijų, lemiančių atsparumą tam tikrų klasių antibio­ tikams, dažniausiai plačiai ir gausiai vartojamiems. Štai klinikinės kilmės

bakterijose nustatome rinkinius genų, lemiančių atsparumą kelių skirtingų klasių antibiotikams, pvz., aptikome atsparių bakterijų, turinčių vienoje genomo vietoje sutelktus atsparumo 8 skirtingiems antibiotikams genus.

Tarp jų - naujausiems ir plataus var­ tojimo spektro antibiotikams, kurie slopina įvairias patogeniškų bakterijų rūšis. Akivaizdu, kad tokių atsparių mi­ kroorganizmų sukeltoms infekcijoms gydyti lieka labai mažai galimybių.

Ryškėja grėsminga tendencija, kad sunkiai gydomas infekcijas sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, anksčiau laikytos nepatogeniškomis, plačiai paplitusios gamtoje. Tokie atsparūs antibiotikams mikroorganiz­ mai neretai plinta gydymo įstaigose, jie ypač pavojingi tam tikrų grupių ligoniams - intensyvios terapijos sky­ rių pacientams, tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi. Tai hospitalinių, ligoninėse įgytų, infekcijų problema, aktuali tiek pasaulio, tiek Lietuvos ligoninėse. Atsparios antibiotikams bakterijos plinta ir visuomenėje. Mes tiriame, kokie saviti genai ir gene­ tiniai mechanizmai lemia bakterijų atsparumą antibiotikams, jo pernašą, evoliuciją, taip pat kuriame moleku­ linius būdus gretai nustatyti klinikoje paplitusių atsparių bakterijų klonus ir jų „genetinę tapatybę". Tai padėtų kontroliuoti infekcijų protrūkius, jų sukėlėjų plitimą.

Jūsų kaip mokslininkės karjera klostėsi labai dėsningai, žings­

specialybių absolventų įsidarbinimas yra šimtaprocentinis. Jie reikalingi.

Jaunimas žino, kad gyvybės mokslai perspektyvu ir tai susiję ne tik su šių mokslų laimėjimais pasaulyje, bet ir su labai tvirtomis biotechnologijos pramonės pozicijomis Lietuvoje. Štai keletas biotechnologijos įmonių Lie­ tuvoje yra pasaulinio lygio, kai kurios iš jų pritraukė stambų užsienio kapita­ lą. Universitetui reikia neužmigti ir vi­ sada galvoti, kaip specialistų rengimo lygį išlaikyti tokį, kad atitiktų tarptautinio verslo lūkesčius. Verslas įsižiūri į žmones, į tai, kokia darbo jėga ateis pas juos - jeigu nusivils žmonėmis, tai pasinaudos galimybe persikelti kitur.

Smagu, kad tokių specialistų poreikis Lietuvoje yra.

nelis po žingsnelio. Ar visada norėjote būti mokslininke?

Ar mūsų mokslininkų, tyrėjų balsas turi svorį tarptautiniame kontekste, ar jis girdimas? Ko trūksta mūsų mokslininkams, kad jie būtų labiau matomi ar girdimi?

Kaip Lietuvos biochemikai atro­ do tarptautiniame biochemikų kontekste?

Kažkaip viskas išėjo savaime. Baigu­ siai biochemijos studijas Chemijos fa­ kultete 1986 m. man pasiūlė pasilikti katedroje.Tada tai buvo oho koks pa­ siūlymas. Šiandien sunku prisišnekinti

jaunus žmones... Lieka, aišku, vienas kitas tikras entuziastas.

Kuo skiriasi sąlygos dabar pasilie­ kant katedroje ir tuomet?

Tada iš tikrųjų mokslinis darbas viliojo. Tai buvo galimybė kažką sa­ varankiškai daryti, nuveikti, užsiimti tuo, kas tau įdomu. Sąlygos, aišku, po mano baigimo ir dabartinės nepalyginamos. Dabar laboratorijos niekuo nesiskiria nuo europinių, tai patvirtina ir jauni mokslininkai, pa­ dirbėję užsienyje ir sugrįžę į Lietuvą.

Aišku, reikia kovoti dėl kiekvieno lito, dėl finansavimo - niekas tų sąlygų ant lėkštutės neatneša, bet taip yra visame pasaulyje.

Yra kita gyvenimo pusė, ne tik dar­ bas. Tai - gyvenimo kokybė. Stipen­ dijos nedidelės, doktorantai kartais dalyvauja projektuose ir taip gauna papildomą finansavimą, bet tai vis tiek nėra labai gerai. Ir jie, aišku, mato ly­ giaverčių pozicijų galimybes Europoje, pasaulyje - ten jos yra geresnės.

1991-1993 m. Jūs stažavotės Vašingtono universitete. Nepasi­ tikote Amerikoje, grįžote į Lietuvą.

Ar nesigailite? Į Ameriką buvau išvykusi kartu su vyru (dr. Kęstučiu Sužiedėliu, VU Onkologijos instituto Molekulinės biologijos laboratorijos vedėju). Mes nedvejodami nusprendėme grįžti į Lietuvą - norėjome ką nors nuveikti čia. Kartais užduodu sau klausimą: ar gerai padarėme, kad grįžome? Juk tikrai buvo sunkių momentų - bankų griūtys, netikrumas dėl ateities. Bet niekada nebuvo taip, kad visiškai gailėčiausi, jog mokslinės veiklos netęsiau ten, o grįžau į Lietuvą. No­ rėjau dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Universitete visada mane traukė ir laikė akademinė dvasia: galimybė sa­ varankiškai priimti sprendimus, aišku, ir atsakomybė, galimybė užsiimti tuo, kas tau patinka, galimybė siūlyti idė­ jas. Universiteto akademiškumas čia atsiskleidžia savo tikruoju pavidalu.

Tai labai vertinu.

Koks Lietuvos mokslininkės mo­ ters gyvenimas? Kaip pavyksta suderinti šeimą ir darbą?

Kartais šeima nukenčia, ypač kai su­ puola daug darbų, kai didelis studijų krūvis ar reikia rengti daug projektų.

Dažnai nelieka normalių savaitgalių.

Bet šeima supratinga, nes kitas šeimos narys tuo pačiu užsiima, - suprantame vienas kitą iš pusės žodžio. Stengiesi prarastą laiką paskui kompensuoti.

Antri namai tas universitetas, ką čia bepasakysi, taip yra.

Jūs dar būdama studentė 1985 m. laimėjote pirmąją vietą studentų mokslinių darbų konkurse. Ta konkursinė veikla tęsiasi toliau. Štai Jūsų vadovaujama mokinė Raminta Juškaitė tapo 2010 m.

Europos Sąjungos jaunųjų moks­ lininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtoja, o Jūs pati da­ lyvaujate komisijose renkant geriausias jaunųjų mokslininkų disertacijas. Jūsų veikla rodo, kad nesate abejinga jaunosios mokslininkų kartos ugdymui. Kuo ši veikla Jums patraukli?

Aš matau didelį jaunų žmonių už­ sidegimą ir norą domėtis jiems patin­ kančia sritimi. Šiandien jaunimas labai anksti, dar mokykloje, nori išbandyti save mokslininko vaidmenyje, nori eksperimentuoti. Ateina mokinukai degančiomis akimis, jie prašo leisti jiems pabandyti čia kažką nuveikti.

Aišku, tam reikia laiko, jie daug ko nemoka, bet šiuolaikinis jaunimas labai imlus, ir jie neretai gauna rezul­ tatą, kuris yra maža maža atliekamų tyrimų rezultatų dalelė, paskui mes įtraukiame tuos rezultatus į mokslines publikacijas. Ilgametė patirtis leidžia atskirti, kas šiuo mokslu domisi dėl mados, o kam tai svarbu, tik visiems leidžiame pajusti - be ambicijų ir darbo čia nieko nepadarysi. Nė vienu mokinuku dar nenusivyliau. Matau, kad gana anksti galiu padėti žmogui surasti savo kelią.

Yra tekę vertinti disertacijas. Jauni žmonės Lietuvoje nuveikė labai nemažus darbus. Lietuvoje yra keli puikūs institutai, kuriuose sukurta pasaulinio lygio infrastruktūra, dir­ ba puikūs vadovai ir jauni žmonės padaro atradimo lygio darbus, o tai tikrai šaunu. Tik vienas rūpestis: kaip juos čia išlaikyti? Aš manau, kad ne­ reikėtų laukti valstybinių sprendimų, universitetas pats galėtų sukurti mechanizmus, kaip skatinti jaunus žmones dirbti ir pasilikti čia. Kalbu apie universiteto poziciją. Štai savo

Biochemijos ir biofizikos katedroje matau, kaip kyla dirbančiųjų metų vidurkis. Tai nėra geras ženklas, ypač tokioje srityje kaip gyvybės mokslai.

Pasigendu tokio universiteto žings­ nio - parodymo, kad universitetas laukia jaunų ir energingų žmonių.

Kaip įsivaizduojate VU po 50 metų? Ką Jums reiškia Vilniaus universitetas?

Tai mano antri namai. Viliuosi, kad mes tarptautiniame kontekste būsi­ me geriau matomi negu dabar, tikiu, kad dalis žmonių, kurie yra išvykę ir įgyja patirties ne Lietuvoje, sugrįš ir prisidės prie to.

Kokias viltis puoselėjate dėl da­ bar besikuriančių mokslo ir verslo slėnių? Ar mūsų mokslininkų gyvenimas jiems atsiradus įgaus kitokią kokybinę reikšmę?

Daug vilčių dedame į mokslo, studi­ jų ir verslo slėnius, su jais siejame žen­ klų mokslo sustiprėjimą universitete.

Tikiuosi, didelį postūmį mokslui duos mokslo institutų integracija į VU. Su biochemija susijusios sritys Lietuvoje yra gana išsklaidytos, universitetai dir­ ba sau, institutai - sau, o kur dar Vilnius, Kaunas, Klaipėda.... Daugiau yra ryšių tarp individualių mokslininkų. Buvimas integruotoje struktūroje suteiks naują kokybę, o tai ypač svarbu jauniems žmonėms - jie turi jausti tą mokslinę aplinką, žinoti, kad priklauso rimtai mokslinei struktūrai, kur gali keistis idėjomis ne tik su savo srities, bet ir su tarpdisciplininių sričių kolegomis. Tai suteikia postūmį naujiems projektams ir idėjoms. Aš labai laukiu to laiko, kai mūsų pajėgos bus sukauptos mokslo slėniuose ir mes galėsime dirbti. Dabar turime idėjų irtikrai pasistengę galime jas įgyvendinti.

Ar Lietuvoje biochemikams yra ką veikti? Ar yra veiklos sričių, kurjie reikalingi?

Taip, tikrai yra ką veikti. Mes atliko­ me tyrimą, koks ne tik biochemikų, bet ir gretutinių specialybių absol­ ventų įsidarbinimo procentas. Rezul­ tatai buvo labai malonūs - kai kurių

Tarptautiniame kontekste labai gerai atrodo. Aukščiausius citavimo rodiklius tarptautiniuose mokslo lei­ diniuose Lietuvoje turi biochemikai.

Ypač kai kuriuose institutuose, atski­ rose laboratorijose kai kurie bioche­ mikų darbai yra pasaulinio lygio.

Dėl matomumo. Šiandien moks­

lininkai parodo save publikuodami tyrimų rezultatus arba patentuodami išradimus tarptautiniu lygiu. Tai pa­ siekiama mokslinio tyrimo kokybe, verte, išradimo svarba. Kaip pasiekti tą kokybę? Šiandien praėjo tie laikai, kai

»■

vienas žmogus padarydavo atradimą.

Gyvybės mokslai - kolektyviniai, rei­ kalaujantys didelių investicijų. Reikia modernios infrastruktūros, labai gerai parengtų specialistų, tyrimų aktualia tema, ir tai duos rezultatą. Mes nesa­ me atskirti, žinome, ką veikia pasaulis, kas yra perspektyvu ir aktualu. O ga­ limybes susikurti infrastruktūrą šian­ dien mes turime. Reikia pirmiausia tam suburti žmones irjuos motyvuoti atlikti tyrimus čia.

Kokia dabartinė Jūsų srities stu­ dentų karta?

Dabartinius dvidešimtmečius trisdešimtmečius nuo vyresniųjų X kartų skiria ne tik gimimo metai, bet ir vertybių sistema. Jie šaunuoliai, motyvuoti, žinantys, ko siekia. Tai kita karta, negu buvome mes, net sociologų įvardyta kaip „Y karta". Aš pati pastebiu: mes autoritetus pri­ imdavome a priori ir besąlygiškai, o dabartinei kartai tai nieko nereiškia.

Studentų pagarbą, dėmesį turi išsi­ kovoti savo kompetencija, profesio­ nalumu, gebėjimu bendrauti, jiems vardai, užrašai ant durų įspūdžio nedaro. Jiems reikia parodyti, ką sugebi. Jie tave vertina pagal pro­ fesines, žmogiškąsias savybes. Jie turi savo vertybių sistemą, su jais bendrauti yra įdomu. Jų pasitikėjimą įgyji išsikovojęs jų pripažinimą. Tu taip pat jais gali pasitikėti, atsiranda tarpusavio ryšys. Kartais girdėti, kad kai kur vis dar bandoma skaityti paskaitas iš pasenusių konspektų.

Mūsų studentams tai nesuvokiama, jie tai priimtų kaip nepagarbą jiems.

Tai tokia ta naujoji karta: turi būti kiekvieną dieną pasirengęs kovoti už jų dėmesį, už grįžtamąjį ryšį.

Plačiau skaitykite http://naujienos.vu.lt

universitas

2011 m. vasaris

11

vilnensis

_____________________________________________ bibliotekoje kkk Nauji dokumentai Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne Nijolė ŠULGIENĖ Suformuoti 4 nauji Vilniaus univer­ siteto mokslininkų vardiniai fondai: teisininko, 1956-1958 m. rektoriaus Juozo Bulavo, gydytojo pediatro Petro Kaltenio, VUB generalinės direktorės Audronės Glosienės (1958-2009), kalbininko, literatūrologo, pedagogo, publicisto, Vytauto Didžiojo irVilniaus universitetų dėstytojo Andriaus Aš­ manto (1906-1941).Ženkliai papildyti jau turimi - Pirmojo Lietuvos Statuto, Lietuvos Metrikos rankraštinių XVI a. knygų tyrinėtojo prof. Stasio Lazut­ kos, pasaulinio garso baltisto prof.

Vytauto Mažiulio, vieno iš pirmųjų Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) veikėjų, Lietuvos kultūros ir Atviros Lietuvos fondų įkūrėjo ir vadovo Česlovo Kudabos archyvai. Asmens

archyvus sudaro rašytiniai ir žodiniai mokslo paminklai - mokslinės studi­ jos, monografijos, straipsniai, recen­ zijos, anotacijos, išvados, apžvalgos, vertimai, paskaitos, kiti kūrybinės, tarnybinės ir visuomeninės veiklos dokumentai, egodokumentai, kores­ pondencija (asmeninė ir tarnybinė), ikonografija; asmens surinktos arba jam priklausančios kolekcijos. Metų pradžioje iš Bonos parvežtas istori­ ko prof. Zenono Ivinskio archyvas ir bibliotekos dalis. Prof. Z. Ivinskio knygos buvo perduotos Žemaičių

dailės muziejui, o rašytiniai doku­ mentai papildė bibliotekoje jau turėtą Z. Ivinskio fondą. Didžioji parsivežtos medžiagos dalis-dešimtys, o kartais ir šimtai įvairių žinomų ir mažiau žinomų asmenų laiškų Z. Ivinskiui.

Kelerius metus Z. Ivinskis Vatikano archyvuose ir bibliotekoje tyrinėjo dokumentus, rinko medžiagą Lie­ tuvos istorijai. Tarp kitų dokumentų yra Z. Ivinskio 1950-1951 m. Romoje užrašyti kunigų Kazimiero Rėklaičio ir dr. J. Vaišnoro atsiminimai, išeivijos lietuvių rezistencinės organizacijos „Europos lietuvių fronto bičiuliai" veiklos dokumentų. Iki šiol Z. Ivinskio fonde nebuvo nė vienos nuotraukos.

Dabar jų yra labai daug: iš pirmųjų jo gyvenimo metų Vokietijoje, Romoje

Kaip ir kasmet, nauja medžiaga VU bibliotekos rankraštyno fondai pasipildė ir 2010-aisiais. Bal­ tojoje salėje netrukus bus atidaryta paroda „Sunt sua fata manuscripta“ (lot. - rankraščiai turi savo likimą), kurioje bus eksponuojama dalis 2010 m. gautų dokumentų. Norime universiteto bendruo­ menę supažindinti su šia medžiaga, paskatinti ja naudotis ir ją tyrinėti. premiją. 2005-aisiais už eilėraščių knygą „Tarp klūpančių me­ džių" jis buvo apdova­ notas Pauliaus Širvio literatūros premija.

F. Jakubausko archyve yra pjesių, komedi­ jų, agitacinių brigadų scenarijų dramoms ir kino filmams, kores­ pondencijos, fotogra­ fijų. Didžiausią archy­ <**'*>b vo dalį sudaro užrašų knygelėse, blokno­ tuose ir sąsiuviniuose rašyti eilėraščiai. Tarp F. Jakubausko archy­ vinės medžiagos yra ir anksti mirusio dra­ maturgo ir saviveiklos režisieriaus Remigijaus Markūno (1938-1980) dramos kūrinių, fo­ tografijų. Pedagogo Bronislovo BlauzdžiūProf. M. Gimbutienės laiškai (1945-1968) no (1905-1985) ar­ Z. Ivinskiui chyve - tekstą i I ietuvi ų ir vėl Vokietijoje; asmeninių, su bi­ rašybos, vietovardžių ir asmenvardžių, čiuliais, lietuviais kunigais Romoje, lietuvių kilmės ir praeities klausimais, iš įvairių lietuvių susibūrimų. Daug dešifruotų senų rankraščių fotoko­ yra vyskupo Petro Pranciškaus Būčio pijos. nuotraukų.

Ketvirtį amžiaus pildomas prof.

Petro Šalčiaus archyvas. 2010 m. jį Iš naujosios medžiagos, papildžiusios VU istoriko dr. Sigito Jegelevičiaus archyvą, atkreiptinas dėmesys į poeto ir dramaturgo Felikso Jakubausko (1935-2008) ir pedagogo B. Blauzdžiūno kūrybinį palikimą. 1991 m.

F. Jakubauskas dalyvavo Pasaulio lietuvių rašytojų dramaturgijos kon­ kurse ir už 3 veiksmų komediją „Pa­ skutinis iš varlynės" laimėjo pirmąją

papildė akademikas M. Strukčinskas ir Amerikoje gyvenanti P. Šalčiaus marti Nijolė, perduodama vyro Algimanto (1925-2000), aktyvaus žurnalisto, be baimės palaikiusio ryšius su SSRS okupuotos Lietuvos kultūros ir vi­ suomenės veikėjais, kvietusio juos atvykti ir susipažinti su Amerika, rankraštinį palikimą. Prasminga, kai

Fondo medžiagos sutikimas VU bibliotekoje

prieš keliasdešimt metų Lietuvos

kultūros, mokslo ir visuomenės vei­ kėjų iš Lietuvos į Čikagą rašyti laiškai grįžta atgal į Lietuvą ir susilieja į vieną abipusį epistolinį šaltinį.

Sudaryti dar du nauji archyvai Lietuvos savanoriškos knygos bičiulių draugijos (F306) ir Vydūno fondo Či­ kagoje (F307). 2010 m. Kovo 11 -osios išvakarėse gautame Vydūno fondo Čikagoje archyve - keletas Vydūno autografų: priešpaskutinių jo gyve­ nimo metų užrašų knygelė, du die­ noraščiai, rašyti 1951-1952 m., laiškai, rinkinys įvairių kvietimų, bukletų, renginių programų iš Vydūno minėji­ mų Amerikoje ir Lietuvoje, nuotraukų, kuriose įamžintos Vydūnui skirtų renginių akimirkos. Vydūno fondas Čikagoje atsiuntė ir rašytojo knygų,

išleistų Vydūnui gyvam esant ir po jo mirties. Vydūno knygų egzemplioriai su asmeninių, visuomeninių ir viešųjų bibliotekų antspaudais, nuosavybės, dovanotojų įrašais, marginalijomis, V. Mikūno, B. Kviklio ekslibrisais liu­ dija apie šių spaudinių kelią į Vydūno fondą Čikagoje.

Įdomus ir informatyvus Lietuvos sa­ vanoriškos knygos bičiulių draugijos respublikinės valdybos archyvas. Di­ džiąją archyvo dalį sudaro respubliki­ nės valdybos kasmetiniai veiklos pla­ nai ir ataskaitos, posėdžių protokolai, įsakymai ir potvarkiai, respublikinės valdybos prezidiumo ir prezidiumo

organizacinio-vykdomojo biuro posė­ džių protokolai ir nutarimai, plenumų ir suvažiavimų dokumentacija, finan­ sinės bylos ir kt. Pasak prof. D. Kauno, „[..J tai yra viena iš sovietinės Lietuvos subkultūrą ženklinančių šaltinotyros bazių, sudarančių pagrindą XX am­ žiaus 8-10 deš. bibliofilijos ir knygos kultūros tyrimams. Draugijos archyve esančios bylos, kurių anksčiausioji siekia 1974 m., o paskutiniųjų datos peržengia nepriklausomos Lietuvos slenkstį, atspindi visą jos veiklos raidą bei pokyčius, nulemtus svarbiausių kultūros politikos veiksnių."

2010 m. iš Lietuvių kultūros insti­ tuto Vokietijoje parsivežtas teisinin­ ko, diplomato dr. Alberto Geručio archyvas, kurio nemažą dalį sudaro teisininko, žurnalisto ir visuomenės veikėjo Juozo Gabrio dokumentai. Šis archyvas, kaip ir dar ne vienas, bus peržiūrėti, priimti ir pristatyti tyrinėtojams jau 2011 m.

Neišvengiama, kad tradicinius, ranka rašytus dokumentus ima keisti kompiuteriu rašyti tekstai popieriuje arba įrašyti j kitas, ne tokias patva­ rias kaip popierius, laikmenas. Tokie tekstai slepia rašančiojo charakterį, ieškojimus, svarstymus, palikdami tvarkingai vienodomis eilutėmis para­ šytą nugludintą tekstą, o saugotojus verčia galvoti apie tokių dokumentų ilgalaikio išsaugojimo galimybes.

Nuotraukos iš VUBarčh.

________________ ______________________________ projektai f f f Vokiečių filologijos katedra pradeda tarptautinį ES projektą„KoGloss" Dr. Eglė KONTUTYTĖ, FilF Vokiečių filologijos katedra Šio projekto iniciatorė ir koordina­

torė yra Duisburgo-Eseno universi­ teto (Vokietija) profesorė Ulrike HaB. Projekto partneriai - Vilniaus univer­ siteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra,Tartu universiteto Vokiečių filologijos katedra ir Vents­ pilio aukštosios mokyklos Vertimo studijų fakultetas. Projekto trukmė dveji metai.

„KoGloss" tikslas - vokiečių, estų, latvių ir lietuvių kalbų konstruk­ cijų glosarijų rengimo ir taikymo metodikos sukūrimas Ir gimtosios kalbos vartotojai ne vi­ suomet tiksliai ir vaizdžiai apibūdina, tarkim, ekonomikos reiškinių kaitą. Ar „apyvarta auga", ar„apyvarta didėja"?

Nuo vasario 1 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologi­ jos katedra pradėjo Mokymosi visą gyvenimą programos daugiašalį kalbų projektą „KoGloss“, kurį finansuoja Europos Komisijos vykdomoji agentūra (EACEA).

patardamos ir taikydamos parengtą medžiagą, teiks projekto vykdytojams

dalykinę paramą.

Projekto ilgalaikiškumas ir patrau­ klumas grindžiami irtuo, kad jo metu sukurtą metodą bus galima taikyti ir

O ar nedidelį apyvartos kilimą galima pavadinti „apyvarta yra vangi"? Tokie kalbinės raiškos sunkumai dar labiau išryškėja verčiant dalykinius tekstus ar mokantis svetimosios kalbos. Į klausimą, kaip ir kada vartoti tam tikras dalykinės kalbos konstrukcijas, atsakyti ir padės„KoGloss". Šio projekto metu bus rengiami vokiečių, estų, latvių ir lietuvių kalbų konstrukcijų glosarijai. Jie skirti daly­ kinėms kalboms mokytis. „KoGloss" tikslas - sudaryti dalykinėje kalboje vartojamų konstrukcijų rinkinį ir sukurti kalbinį-didaktinį metodą, kaip aukštųjų mokyklų studentai ir keliantys kvalifikaciją specialistai

naudodami tam tikrą programinę įrangą galėtų analizuoti tekstus. Šios

analizės rezultatus jie galėtų naudoti rašydami dalykinius tekstus ar skai­ tydami dalykinę literatūrą. Sudarant būdingiausių dalykinėje kalboje vartojamų konstrukcijų glosarijus, bus skatinami studentų filologų gebėjimai analizuoti ir vertinti gimto­ sios kalbos reiškinius, be to, parengti glosarijai duos naudos vertėjams ir gimtakalbiams specialistams, ra­ šantiems tekstus ar besimokantiems svetimosios kalbos.

Gebėjimai analizuoti gimtąją kalbą, o vėliau taikyti glosarijaus medžiagą bus ugdomi tekstynų lingvistikos,

vertimo, ekonomikos kalbos pratybų metu. Taip ne tik dėstytojai, bet ir studentai susipažins su naujais kalbos mokymosi ir analizės metodais. Stu­ dentų darbui, tiek rengiant medžiagą glosarijui, tiek taikant konstrukcijas mokantis vokiečių kalbos, vadovaus projektą vykdančios Vokiečių filolo­ gijos katedros dėstytojos dr. Vaiva Žeimantienė, dr. Eglė Kontutytė ir Skaistė Volungevičienė. Joms talkins ir vokiečių kalbotyros magistro progra­ mos studentė Alina Isilionis.

Kokybišką projekto eigą ir rezultatą užtikrinti padės išorės specialistai.

Vertimo biurai, kalbų mokymo cen­ trai, kalbos puoselėjimo institucijos,

kitoms dalykinėms sritims, temoms ar kitiems žanrams.

Pirmasis projekto partnerių susi­ tikimas Vokietijoje Pirmasis projekto dalyvių susitiki­

mas įvyko 2011 m. sausio 23-25 d..

Vokietijoje projektą koordinuojančia­

me Duisburgo-Eseno universitete. Su­ sitikime dalyvavo projekto partnerių

atstovai iš Eseno, Vilniaus, Ventspilio

irTartu. Esene buvo aptarti darbo pla­ nai, suderinti partnerių atsakomybės,

kompetencijos ir darbo barai, aptarti galimi sunkumai ir jų įveikimo būdai, numatyti pirmieji konkretūs darbo

etapai.

universitas

12

2011 m. vasaris ♦_

vilnensis

* */studijos________________________________________________

Po akademinio pusmečio -pirmoji rotacija studijuojantys pirmosios ir antrosios pakopų bei vientisųjų studijų valstybes finansuojamose ir valstybės nefinan­ suojamose vietose, iš jų 781 studentas - dėl nepažangumo. Žvelgiant į 2009 m. į universitetą įstojusiųjų studentų situaciją, galima konstatuoti, kad iki šiol studijas nutraukė 169 studentai, turėję akademinių skolų. Šios bandomosios rotacijos tikslas - atkreipti studentų ir dėstytojų dėmesį į galimus rezultatus.

Tuo siekta „sujudinti" studentus, papil­ domai juos motyvuoti.

Kokios, Jūsų manymu, gali būti tokio gerai besimokiusių ir krep­ šelius gavusių studentų atsilikimo priežastys?

Akademinių reikalų prorektorius dr. J. Galginaitis

Pradžia 1 p.

Senato komisijos posėdyje (sau­ sio 13 d.) Jūs minėjote, kad, turimais duomenimis, 87 Vilniaus universi­ teto studentai gali netekti studijų krepšelių. Jūsų manymu, ar tai yra didelis, ar mažas skaičius mūsų universitetui?

Senato komisijos posėdyje aš kal­ bėjau remdamasis atlikta bandomąja rotacija, kuria siekta pirmiausia atkreipti studentų ir dėstytojų dėmesį į galimus ateities rezultatus. Ši preliminari rotacija buvo atlikta panaudojant 2008 m. įstojusiųstudentų 4 semestro studijų rezul­ tatus. Lyginant bandomosios rotacijos duomenis su kasmet studijų sutartis su universitetu nutraukiančių studentų skaičiumi, nevertėtų labai stebėtis ar išsigąsti. Pavyzdžiui, per 2009-2010 mokslo metus studijas dėl įvairių priežasčių nutraukė 2532 studentai,

Nors sakoma, kad studijos - vienas įsimintiniausių gyvenimo tarpsnių, tačiau tai ir sudėtingas laikas, reikalau­ jantis daug susikaupimo, pastangų, ryžto ir atsidavimo savo darbui.Turbūt ne kiekvienas, tik baigęs mokyklą ar gimnaziją, geba iš karto sklandžiai prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir priimti visas universiteto teikiamas galimybes - kliuviniu gali tapti pakitęs dienos ritmas, kartais galbūt įtemptas studijų tvarkaraštis, pagaliau dar„nepajausta" studijų specifika ar studijų subtilybės, nauja, dar nepatirta stu­ dentų atstovybės veikla.Todėl studijų metu labai svarbi tampa motyvacija, kurią reikia nuolat palaikyti ar stiprinti, o gal net ir iš naujo atrasti. Be to, studi­ joms jau prasidėjus gali paaiškėti, kad programa, kurią studentas pasirinko, iš tiesų yra ne jam skirta. Tokiu atveju, kad ir su kokia stipria motyvacija stu­ dentai bus atėję į universitetą, noras ir ryžtas mokytis, deja, pamažu gali blėsti ar apskritai jo nelikti. Ne veltui

Mokslo ir studijų įstatyme studentui yra numatyta galimybė keisti studijų programą neprarandant valstybės fi­ nansavimo, jei programa keičiama toje pačioje studijų srityje. Be abejo, yra ir kitų priežasčių, dėl kurių studentų akademiniai rezultatai gali suprastėti: ištikusios finansinės, šeimyninės ar kitos problemos. Tad tai sunku viena­ reikšmiškai apibrėžti.

Ar šie studentaiįspėti, kadjų rezul­ tatai yra daug prastesni už bendrą kurso vidurkį? Arjiems aiškinama jų padėtis?

Kaskart po egzaminų sesijos univer­ siteto studijų informacinėje sistemoje skelbiami ne tik asmeniniai studentų įvertinimai, bet ir reitingavimo rezul­ tatai, vadinamoji geriausiųjų studentų eilė. Kiekvienas studentas gali matyti savo svertinį vidurkį ir vietą konkursi­ nėje eilėje, o VU interneto svetainėje viešai skelbiamame rotacijos tvarka­ raštyje - ir programos, pagal kurią studentas studijuoja, kolegų svertinius vidurkius, ir vietas konkursinėje eilėje.

Visa tai studentui leidžia matyti ne tik esamą padėtį, bet ir spėti galimą stu­ dijų ateitį. Vilniaus universitetas linkęs pabrėžti kiekvieno studento savaran­ kiškumą ir atsakomybę. Mūsų pareiga būtų veikiau pateikti visą reikiamą informaciją, susijusią su studijomis ir studijų procesu, nei asmeniškai kreip­ tis į studentus ir raginti juos priimti vienus ar kitus sprendimus.

Kokiuose VU fakultetuose yra dau­ giausia galinčių netekti krepšelių studentų?

Bandomoji rotacija rodo, kad vals­ tybės finansavimo netekti daugiausia

galima Matematikos ir informatikos, Medicinos, Kauno humanitariniame, Fizikos, Gamtos mokslų ir Chemijos fakultetuose. Tik turėtume prisiminti, kad tai yra tam tikra prognozė, kurios pagrindinis tikslas - atkreipti mūsų studentų ir dėstytojų dėmesį.

Ar jau žinoma, koks bus rotacijos mechanizmas Vilniaus universi­ tete? Ar VU pats nustato rotacijos principus, ar turi atsižvelgti į Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymus?

Vilniaus universitete rotacija vyksta atsižvelgiant į VU Senato komisijos 2010 m. vasario 4 d. patvirtintą Ge­ riausiųjų VU studentų eilės sudarymo tvarką. Šios tvarkos 2 punkte nustatyta:

„Geriausiųjų eilė sudaroma siekiant įvertinti studentų pažangumą ir su­ teikti palyginamąją informaciją apie jų studijų pasiekimus. Geriausiųjų eilės pagrindu atrenkami studentai, kuriems skiriamos stipendijos už studijų rezulta­ tus, kurie iš valstybės nefinansuojamos studijų vietos gali būti perkeliami į valstybės finansuojamas studijų vietas, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojama per atitinka­ mą laikotarpį sumokėta studijų kaina ir kt." Verta pabrėžti, kad studentui turėtų būti svarbi kiekviena sesija, nes studijų rezultatai gali nulemti, ar stu­ dentas liks valstybės finansuojamoje vietoje, ar ne.

Atsižvelgdama į švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Rekomendacijas aukštosioms mokykloms, Vilniaus universiteto Studijų direkcija šiuo metu rengia Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo

Vilniaus universitete tvarkos aprašo projektą, kurį svarstys ir tvirtins VU Senato komisija.

Netekęs valstybės finansuojamos vietos, VU studentas nebūtinai turi pereiti į mokančiųjų už studijas gretas, jis gali tiesiog nutraukti studijas. Prarandamas studentas ir pinigai. Kokia būtų šiuo atveju VU pozicija?

Kad ir kaip būtų gaila, visų galimų studento kelių negalime numatyti.

Tačiau galime ir turime padaryti viską, kas būtų teisinga studentui ir Vilniaus universitetui. Studentai, praradę vals­ tybės finansavimą, gali tęsti studijas valstybės nefinansuojami, t.y. studijuoti savo lėšomis arba pasinaudoti galimybe gauti valstybės remiamas paskolas.

Tokiu atveju, vadovaujantis VU Senato komisijos patvirtinta VU studentų per­ kėlimo į valstybės finansuojamas vietas tvarka, valstybės finansuojamą vietą užimtų geriausiai studijuojantys valsty­ bės nefinansuojami studentai.Žinoma, valstybės finansavimą praradę studen­ tai gali nuspręsti netęsti studijų. Tai jų pasirinkimas.Tačiau turėtume suprasti, kad jie bus baigę pusę studijų, o tai yra tikrai nemažai, ir, jei tebeturės motyva­ cijos studijuoti ir tobulėti kartu su mūsų Alma Mater, tuomet, tikėtina, studento mes neprarasime. Verta pabrėžti, kad Vilniaus universitetui, kuris nuolat siekia išlaikyti aukštą studijų kokybę ir ją nuolat tobulinti, labai svarbu savo gretose turėti kuo daugiau sąmoningų, motyvuotų ir talentingų studentų. Be abejo, suklupimų išvengti sunku, ta­ čiau, taip atsitikus, nereikia pasiduoti, o reikia stengtis kuo g reičia u „atsitiesti" ir tinkamai tęsti pradėtą darbą!

•

t f /atmintis_______

Iškilią Vilniaus universiteto germanistę prisimenant Prof. Jadvyga BAJARŪNIENĖ, FilF Vokiečių filologijos katedra Ina Meiksinaitė pasižymėjo kaip vokiečių kalbotyros specialistė, puiki teorinės vokiečių gramatikos žinovė.

Ji priklausė dar tai germanistų kartai, kuriai mokslinis kalbos tyrinėjimas ar jos dėstymas buvo neatsiejamas nuo nuodugnaus grožinės literatūros išmanymo. 1945 m. pradėjusi dirbti Vilniaus universitete, I. Meiksinaitė beveik pusamžį dėstė įvairias vokiečių kalbotyros disciplinas, praktinę vokie­ čių kalbą. Savo akademinėje veikloje ji sumaniai derino kalbos ir grožinės literatūros aspektus, sugebėjo stu­ dentams gyvai ir vaizdingai aiškinti ne tik savo mėgstamų vokiečių rašy­ tojų Johanno VVolfgango Goethe's, Heinricho von Kleisto,Thomo Manno, Bertolto Brechto kūrinių žodyno, sintaksės ir stiliaus ypatybes, bet ir perteikti jų unikalų meninį pasaulį.

Kolegoms, studentams ir visiems ją pažinojusiems docentė imponavo

dalykine kompetencija, erudicija, humoru, pasakotojos talentu.

Keliasdešimt germanistų filologų kartų išugdžiusi I. Meiksinaitė mėgo bendrauti ne tik su studentais ir katedros kolegomis, bet ir su įvairių kitų profesijų žmonėmis, palaikė kontaktus su užsienio mokslininkais, turėjo daug ištikimų draugų. Todėl nenuostabu, kad prasidėjus konfe­ rencijai reprezentacinė Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorija buvo užpildyta iki paskutinės vietos. Kon­ ferenciją atidaręs fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona pabrėžė šio renginio svarbą, pasidžiaugė Vokiečių filologijos katedros iniciatyva ir pa­ sveikino susirinkusius. O tarp jų buvo gerbiamų asmenų - daktaras Florianas Haugas, 1997-2001 m. Vilniuje dirbęs Austrijos ambasadoriumi, Krokuvos Jogailos universiteto profesorius, baltistas VVojciechas Smoczynskis, akademikas profesorius Zigmas Zin­ kevičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius, di­ rigentas Saulius Sondeckis, kiti žinomi mokslo ir kultūros veikėjai. Vertinga renginio dalis - Lietuvoje užaugusio, o dabar Maskvoje gyvenančio buvu-

(Vilniaus universiteto leidykla, 2011, 376 psl.). Leidinį sudarė Vokiečių filo­ logijos katedros vedėja doc. dr. Vaiva Žeimantienė, o išleistas jis Filologijos

2011 m. sausio 19 d. buvusiai Vilniaus univer­ siteto docentei Inai Meiksinaitei (1921-2007) būtų sukakę 90 metų. Filolo­ gijos fakulteto Vokiečių filolo­ gijos katedra surengė moks­ linę konferen­ ciją, prisiminta I. Meiksinaitės asmenybė, jos permaininga, dramatiškais XX a. istorijos vingiais paženk­ linta biografija.

Doc. Ina Meiksinaitė Vingio parke Vilniuje apie 2000-uosius metus. Nuotr. B. Budino sios Vilniaus universiteto germanistės Magdalenos Christiansen sūnaus Boriso Budino sukurtas filmas „Tarp Rytų irVakarų". Filmas sumontuotas iš autentiškų kadrų, kuriuose matome ir girdime pačią I. Meiksinaitę, amžininkų pasakojimus ir su jos biografija susiju­ sius vaizdus. Filmas ne tik sudabartino visiems pažįstamą dėstytoją, kolegę, bičiulę, bet buvo tarsi ir istorijos pa­ moka, paskatinusi susimąstyti apie gyvenimo, žmogiškumo ir moralumo vertę.„Tarp Rytų irVakarų"yra ir I. Meik­ sinaitės biografijos leitmotyvas, jos „mokymosi ir klajonių" (pasinaudojus

J. W. Goethe's romanų apie Vilhelmą Meisterį pavadinimais) metai Lietu­ voje, Vokietijoje, Rusijoje, jos dalyva­ vimo įvairiose intelektinėse kultūrose simbolinis įvardijimas.Toje laikysenoje tarp Rytų ir Vakarų pagaliau galima įžvelgti ir pastangas nuožmiais karo ir politinių diktatūrų laikais kurti savąją fizinio išgyvenimo strategiją. „Visada gyvenau tarp Rytų ir Va­ karų..." (,,/ch war immer zvvischen Ost und West...") - I. Meiksinaitės

90-osioms gimimo metinėms skirtos gana solidžios konferencijos pradžio­

je pristatytos knygos pavadinimas

fakulteto lėšomis. Jame pirmą kartą Lietuvoje skelbiama I. Meiksinaitės darbų bibliografija, publikuojami 22 autorių, lingvistų ir literatūrolo­ gų, moksliniai straipsniai, taip pat spausdinami docentę pažinojusiųjų atsiminimai.Verta paminėti irtai, kad vokiečių kalbą savo gimtąja laikiusi I. Meiksinaitė noriai talkino litua­ nistams, į vokiečių kalbą vertė jų mokslinius darbus, o tautosakinin­ kams - tokius specifinius tekstus kaip išplėstinės fundamentalaus lietuvių liaudies dainyno atskirų tomų santraukos. Daugiakultūriškumas šiai „lituanistų pagalbininkei" (Jonas Palionis) buvo ne madinga teorinė sąvoka, ojos tolerantiškos asmenybės ir veiklos savastis.

Mokslinėje konferencijos dalyje buvo perskaityta dešimt pranešimų.

Apie tai, kad pranešėjai pasirinko aktualią tematiką, bylojo gyvos dis­ kusijos. Lietuvoje užaugo, subrendo nauja germanistų karta, nauju teo­ riniu lygmeniu sėkmingai plėtojanti I. Meiksinaitės nagrinėtas problemas, pritaikanti jos įdiegtus mokslinio darbo įgūdžius, o svarbiausia - perė­ musi pagarbą mokslui ir intelektinei veiklai.

Tiek pati konferencija, tiek I. Meiksinaitei skirtas leidinys - reikšminga germanistikos istorijos Vilniaus uni­ versitete grandis. Tokios iniciatyvos ypač svarbios šiais laikais, kai ger­ manistika išgyvena ne patį geriausią metą ne tik Lietuvoje. Tačiau kas kitas gali palaikyti jos gyvybingumą, jei ne pačios mokslinės institucijos?

Didelė laimė, kai tokias prasmingas iniciatyvas įkvepia ryškios praeities asmenybės, kokia buvo docentė Ina Meiksinaitė.

4

universitas

2011 m. vasaris

13

vilnensis

studijos K t K

Karjeros dienose dalyvaus rekordinis įmonių skaičius Šiemet VU SA projekto „Vilniaus universiteto karjeros dienos 2011“ organiza­ torių komanda (nuotr.) subūrė rekordinį pasiryžusių bendradarbiauti įmonių skaičių. Iš 35 dalyvių - nemaža dalis tarptautinėje arenoje žinomų vardų - fi­ nansinių paslaugų įmonė CITCO, gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca Cola HBC Lietuva“, pasaulinės maisto korporacijos dalis „Marš Lietuva“. Daugiau nei 50 renginių apimantį ciklą gali apibūdinti šie žodžiai - novatoriškas požiūris į karjerą, asmeninio tobulėjimo siekiamybė ir nuolatinė pažanga.

Vien diplomas nelemia tiesiausio > kelio į sėkmę VU KD projektoorganizatoriųtikslassukurti sąlygas efektyviam studentų ir potencialių darbdavių bendradarbiavi­ mui, o pagrindinė siekiamybė - ugdyti darbo rinkoje patrauklų specialistą.

Projekto dalyvių novatoriškas požiūris į karjerą, paremtas asmeninių įgūdžių ir profesinės patirties deriniu, yra tiesiau­ sias kelias į pripažinimą. Atsiribojama nuo senosios sampratos, kai aukštojoje mokykloje įgyta kvalifikacija ir vėlesnė profesinė veikla buvo suvokiamos kaip sėkmės garantas. Projekte daly­ vaujančių įmonių vadovai, piešdami patrauklaus specialisto paveikslą, kaip vieną iš reikalavimų savo darbuotojams nurodo asmeninių įgūdžių būtinybę.

VU KD'11 renginių ciklo ekspertų paskaitos, konsultacijos - atsakas į verslo sektoriaus atstovų poreikius ir reikalavimus, keliamus potencialiems darbuotojams.

Studentai turės ne tik galimybę su­ žinoti, ko tikisi ir reikalauja darbdaviai, bet ir progą tai įgyti interaktyviuose seminaruose. Pirmą kartą VU KD pro­ jekte dalyvausiančios prekybos rinkos lyderės„Maxima LT" Personalo paieškos ir samdos skyriaus vadovas Artūras Na­ vickas kaip vieną iš bendradarbiavimo projekte motyvų įvardijo profesinėje srityje vertingą ir VU auklėtiniams būdingą bruožą - atvirumą iššūkiams. „Vilniaus universitetą baigę kolegos paprastai į iššūkius žiūri labai pozityviai: „Matau, turit neįvykdomą užduotį duokit mums, padarysim." Mums toks požiūris labai tinka, todėl iššūkiais mie­ lai dalijamės", - sako A. Navickas.

VU KD’11 vadovas Eiviltas Paraščiakas: „Galimybė įsidarbinti nėra fikcija, panašu, kad krizė baigiasi“ Visi renginių ciklo dalyviai gaus dvejopą naudą. Studentai įgis naudin­

gos patirties, gaus praktinių patarimų, negana to, jie turės realią galimybę sulaukti darbo pasiūlymų. Tarptau­ tinių ir geriausių Lietuvos įmonių dalyvavimas VU KD'11 nėra tuščia reklama: projekte jie iš tiesų pasirodo potencialių darbdavių amplua. Pasak šiųmečio projekto vadovo Eivilto Paraščiako, dalis įmonių VU KD'11 dalyvauja turėdamos konkrečių tikslų gabiausius ir pažangiausius studen­ tus pasikviesti tapti savo komandos dalimi. Organizatoriai renginių cikle numatė interaktyvius renginius, kuriuose aktyviausi studentai turės galimybę būti pastebėti. „Visuose karjeros renginiuose kartu su mūsų

VU KD’11 - per pusšimtis renginių

padalinių vadovais dalyvaus ir per­ sonalo atrankos specialistai, kurių

tinio pobūdžio seminarai. Naudingų konsultacijų savaitės lektoriai - įmonių atstovai studentams patars asmeni­ nių finansų valdymo, karjeros ir laiko

užduotis bus rasti, pažinti ir įver­ tinti talentus, kuriuos per ateinantį pusmetį pakviesime prisijungti prie komandos. Ateikit ir pasikalbėsim!" patikino UAB„Maxima LT" Personalo paieškos ir samdos skyriaus vadovas A. Navickas.

Šiemet bus pasiūlyta per pusšimtį

įvairiaus pobūdžio renginių. Vasario 22 d. renginių ciklą pradės VU KD'11 atidarymas ir diskusija, išreikšianti

parengti gyvenimo aprašymą ir supa­ žindins su realaus darbo pokalbio už­ kulisiais. Studentai, išgirdę svetimas sė­ kmės istorijas, lektorių suteiktas žinias taikyti praktiškai bandys orientacinėse

varžybose kovo 9 d.: keliaudami per įmonėse įsteigtus punktus, praktiškai

viešojo, verslo ir akademinio sektorių požiūrius tema „Ko reikia, kad jauni­ mas sėkmingai įsilietų j darbo rinką?".

Dvi savaites truksiančiame seminarų cikle žinomi visuomenėje specialistai, konkurencingiausių įmonių vadovai

susipažins su naujo produkto įdiegimo į rinką etapais. Praktiniuose įmonių seminaruose kovo 17 d. iš anksto užsi­

dalysis asmenine patirtimi ir pasakos apie karjerą plačiąja prasme: jos iššū­

studentams iš arti pamatyti įmonės veiklą, o potencialiems darbdaviams -

kius ir klaidas, lemiamus sprendimus ir sėkmės kainą. Kovo 8 d. prasidės prak­

pastebėti labiausiai motyvuotus stu­ dentus. Projekto metu, visą mėnesį, vyks ekskursijos į įmones. Baigiamasis

planavimo klausimais, o teisininkai supažindins su teisiniais aspektais ir patars, į ką būtina atkreipti dėmesį įsidarbinant. Žinoma, jau tradiciškai personalo įmonės specialistai padės

registravę studentai grupėmis dirbs su įmonių atstovais. Interaktyvūs, netra­ dicinės formos seminarai - galimybė

projekto akcentas - Karjeros mugė Saulėtekio rūmuose kovo 23 d.

VU KD'11 organizatorių komanda tikisi aktyvaus studentų dalyvavimo ir kviečia panaudoti visas galimybes, kurias suteikia universitetas.

VU KD'11 organizatorių komanda

Studijų mugėje - kova dėl abiturientų simpatijų Vasario 3 d. LITEXPO parodų rūmuose veikusioje tradicinėje mugėje „Mo­ kymasis, studijos, karjera 2011“ dalyvavo 110 aukštųjų mokyklų iš 15 šalių.

Tarp kitų Lietuvos ir užsienio aukštųjų mokyklų savo studijas mugėje prista­ tė ir Vilniaus universitetas. Būsimus studentus VU viliojo stipriomis aka­ deminėmis tradicijomis, plačiu pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijų programų pasirinkimu, studijų kokybe ir siūlymu kartu „kilti į žvaigž­ des“, siekiant studijų ir mokslo aukštumų.

Viktoras DENISENKO

* VU pristatė ne tik

pirmosios pakopos studijas Nors mugė pirmiausia skirta abituri­ entams ir todėl dauguma mugėje da­

Pasak prorektoriaus, mugė - tai

puiki priemonė abiturientams, kurie vis dar abejoja, kur stoti, išsklaidyti savo abejones. „Mes - Vilniaus uni­

versitetas - orientuojamės į pačius gabiausius irtalentingiausius Lietuvos jaunimo atstovus. Šioje mugėje mes

norime parodyti, kokios mūsų gali­

lyvaujančių aukštųjų mokyklų daugiau dėmesio skiria pirmajai studijų pako­

mybės", - pabrėžė prorektorius. Anot jo, abiturientams nėra lengva tarp

pai, Vilniaus universitetas šiais metais kartu su pirmosios pakopos studijų

gausybės pasiūlymų pasirinkti tinka­ miausias studijų programas. „Šiandien

programomis, kurių yra per 70, pristatė ir daugiau nei 100 antrosios pakopos

mes konkuruojame ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu", - tvirtino

studijų programų. Abiturientams suteikta informacijos ir apie trečiąją -

dr. J. Galginaitis.

doktorantūros - studijų pakopą.

Akademinių reikalų prorektorius

VU leidiniai apie studi­ jas - paklausūs

dr. Juozas Galginaitis pabrėžė, kad Vilniaus universitetas stengiasi dirbti su įvairių amžių grupių būsimaisiais studentais. Kaip pavyzdį jis paminėjo

Vaikų universiteto projektą, kur dirba­ ma su 8-12 metų vaikais.„Mes dabar

pradedame dirbti ir su vyresnių klasių moksleiviais. Mūsų tikslas - atrinkti

pačius talentingiausius būsimus stu­ dentus ir siekti, kad jie galėtų pereiti visų trijų pakopų studijas ir taip atrasti save, neišvykdami iš Lietuvos", - kalbė­

jo J. Galginaitis.

Vilniaus universitetas studijų mugė­ je dalyvauja kasmet. Pasak VU Studijų direkcijos vadovo dr. Lino Bukausko, nelengva pasakyti, kiek universiteto dalyvavimas mugėje yra veiksmingas, tačiau vienas iš rodiklių - universiteto dalijamosios medžiagos paklausa.

Praktika rodo, kad abiturientai tiesiog išgraibsto leidinius, kuriuose pateikia­

ma informacijos apie studijas Vilniaus universitete.Tai liudija, kad studijos se­ niausioje ir geriausioje (pagal vidinius šalies reitingus) Lietuvos aukštojoje

mokykloje traukia vis naujas abituri­ entų kartas.

Rektorius konsultavo interesantus Abiturientams, apsilankiusiems studijų mugėje pirmosios jos darbo dienos ryte ir besidomintiems studijų galimybėmis Vilniaus universite­ to Gamtos mokslų fakultete, labai pasisekė. Juos visais dominančiais klausimais konsultavo pats Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka. Pasak rektoriaus, jam pačiam tai buvo didelis malonumas. „Kadangi aš daug metų dirbu universitete, man vien bendravimas su jaunimu teikia džiaugsmo.Taip pat džiugu, kad labai daug žmonių domisi įvairiomis bio­ logijos studijų krypčių programomis.

Mes tikrai turime ką jiems pasiūlyti, nes VU galima studijuoti ir molekuli­ nę biologiją, ir genetiką, ir ekologinę biologiją", - sakė B. Juodka.

Rektorius pastebėjo, kad studijomis Vilniaus universitete domisi jaunimas iš įvairių Lietuvos regionų. „Matyti, kad į mugę atėjo labai smalsūs jauni žmonės, kurie žino, ko nori", - sakė jis. B. Juodka viliasi, kad geriausieji iš jų pasirinks būtent Vilniaus uni­ versitetą.

VU stendas mugėje „Mokymasis, studijos, karjera 2011“ kvietė kartu „kilti į žvaigždes“ ir siekti studijų ir mokslo aukštumų

Moksleivius, besidominčius studijomis VU Gamtos mokslų fakultete, kon­ sultavo ir rektorius akad. B. Juodka bei prorektorius prof. habil. dr. J. R. La­ zutka. V. Naujiko nuotraukos

universitas

14

2011 m. vasaris

vilnensis

♦

nikultūra

Universiteto teatras: kūryba ir edukacija Pernai Vilniaus universiteto teatras atšventė reikšmingą jubiliejų. Tačiau svarbu yra ne tiek pats sukakties faktas, kiek tos sukakties prasmė ir reikšmė. Juk prieš 440 metų Lietuvoje (Vakarų Europos pavyzdžiu) gimė vadinamasis mokyklinis teatras - su visais būdingais geriausiais renesan­ siniais, vėliau - barokiniais šio reiškinio elemen­ tais. Jis net 200 metų atliko teatrinės ir muzikinės kultūros propaguotojo ir skatintojo Lietuvoje vai­ dmenį. Dar daugiau - Vilniaus universitete glūdi Lietuvos teatro istorijos šaknys.

Rimantas VENCKUS, Vilniaus universiteto teatro meno vadovas Šiandien ypač svarbu nepamiršti ilgaamžių tradicijų. Senasis mokyklinis universiteto teatras buvo glaudžiai susijęs su mokymo procesu. Profesorė V. Zaborskaitė savo studijoje „Prie Lie­ tuvos teatro ištakų" teigia, kad „vieši pasirodymai scenoje turėjo lavinti studentų atmintį, turtinti vaizduotę [...], išugdyti sugebėjimą vertinti žmones ir įvykius, [...] paruošti mokinį viešajam gyvenimui".

Manau, kad ir šiandien universiteto teatrui svarbu ne tik statyti spektaklius, rengti festivalius ir juose dalyvauti. Kur kas svarbiau yra teatro priemonėmis ugdyti jauną asmenybę, kuri universi­ tete ne tik gautų profesinį išsilavinimą, bet ir įgytų kultūrinę kompetenciją su platesniu požiūriu ir į savo profesiją, ir į supančią aplinką. Tokį požiūrį mums įskiepijo Kiemo teatro įkūrėjas Vladas Limantas, tokio požiūrio mes laikomės ir šiandien. Neatsitiktinai daugelis šian­ dien gerai žinomų kultūros, mokslo, politikos asmenybių yra susijusios su Vilniaus universiteto teatru.

Buvo laikas, kai universitetų teatrai savo eksperimentais visame pasau­ lyje diktavo teatrines madas ir žengė scenos meno avangarde. Ir Lietuvoje, netgi tarybiniais metais, kai profesiniai teatrai duso cenzūros gniaužtuose, stu­ dentiškuose teatruose prasiverždavo laisvos minties ir nesuvaržytos sceninės išmonės impulsai. Štai Vilniaus univer­ siteto Kiemo teatre jo įkūrėjas Vladas Limantas iš užmaršties prikėlė ir ori­ ginaliai pristatė Vydūno dramaturgiją, o Vilniaus dailės akademijos studentų teatre subrendo jaunas dramaturgas Arvydas Ambrasas, kurį galėtume laiky­ ti absurdo teatro pradininku Lietuvoje.

Beje, dvi jo pjeses šiuo metu stato trupė „Minimum".

Ir dabar universitetinis teatras gyvas ir įdomus. Deja, jis kurį laiką buvo šiek tiek izoliuotas ir bendroje teatrinėje panoramoje nelabai matomas, nes ignoruotas kaip saviveikla. O tai meno pasaulyje - baisus keiksmažodis. Bet juk tos saviveiklos yra ir profesionaliuo­ se teatruose. Kita vertus, kai kurie mė­ gėjų, o ypač studentų teatrai pulsuoja gyvybe, trykšta energija ir tikro meno proveržiais.Tačiau visa tai likdavo užda­ rame rate, studentų bendruomenėse.

Jeigu universitetų teatruose, kaip kai

Scena iš spektaklio „Sveiki, aš Hamletas“. Nuotr. iš teatro arch. kas mano, būtų vaidinama vien savi­ veikliniais „štampais", neišlaisvinant jaunos asmenybės, nesuteikiant laisvos kūrybinės raiškos galimybių, tai kažin ar iš ten vos ne kasmet vienas kitas studentas sėkmingai įstotų į Muzikos ir teatro akademiją?

Universiteto teatras visada buvo ir tebėra KITOKS teatras. Kitoks nei profe­ sionalus ir kitoks nei saviveiklinis. Jam būdingas ryžtingas noras eksperimen­ tuoti, nebijojimas klysti, vidinė laisvė, intelektualumas, kanonų nepaisymas, naujų autorių paieškos, netradiciniai tekstai, kolektyvinė kūryba.

Tam, kad universitetiniai teatrai taptų bent kiek pastebimesni, reikėjo burtis į organizaciją, kuri užsiimtų platesnio masto renginiais, jų reklama, finansa­ vimo paieškomis. Prieš dvylika metų man pavyko suburti keletą entuziastų ir įkurti Universitetų teatrų asociaciją, kurios nariais tapo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos akademinio jaunimo trupės.

Pradėta įgyvendinti ilgalaikė kultūrinė edukacinė programa „Universitetas ir jaunimo kultūra". Šios veiklos rezulta­ tas - per dešimt tarptautinių studentų teatrų forumų, kuriuose ne tik pristatyti įdomiausi pasaulio studentiškų teatrų spektakliai, bet ir išplėtota įvairialypė edukacinė teatrinė veikla - kūrybinės akcijos jaunimui aktualiomis temomis, įvairūs diskusijų klubai, teatrinės labo­ ratorijos, kurioms vadovavo žinomi

teatro veikėjai iš Švedijos, Graikijos, Anglijos, Italijos, Suomijos.

Užsimezgę kontaktai suteikė galimy­ bę aktyviausiems asociacijos nariams išvykti į tarptautinius festivalius užsie­ nyje ir laimėti ten laureatų diplomus.

Jau kelerius metus lietuviškoji univer­ sitetų teatrų asociacija yra pasaulinės universitetų teatrų asociacijos narė, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose renginiuose - kongresuose, asamblė­ jose ir 1.1. Tikiuosi, kad naujasis šios asociacijos pirmininkas, aktyvus mūsų universiteto teatro narys - aktorius, režisierius, dramaturgas Atas Žvirblys sėkmingai tęs organizacijos veiklą.

Kurdami teatro spektaklį, jaunieji aktoriai kuria tam tikrą pasaulio modelį.

Tačiau kur kas svarbiau, kad to proceso metu tobulindamiesi, lavindamiesi, ugdydami savo asmenybę jie kurtų ir patys save. Todėl svarbiausias studen­ tiškų spektaklių ir renginių siekis ir yra stiprinti teatro įtakąjaunos asmenybės formavimuisi.

Teatras neatsiejamas nuo literatūros, nuo jos nagrinėjimo, nuo bandymo ją originaliai suvokti ir perteikti. To­ dėl labai svarbus yra pedagoginis sugebėjimas sudominti studentus pasirinktu literatūros veikalu, išmokyti juos surasti savą teatrinio sprendimo formą, aktualizuoti kūrinį taip, kad jis būtų įdomus ne tik patiems, bet ir draugams, kurie ateis pasižiūrėti

spektaklio. Kartais tenka girdėti sakant: „Kam imtis Shakespeare'o, jei jis ne vaidinamas toks, koks yra, o perdirbinėjamas?" Aš sakau atvirkščiai: „Kam imtis Shakespeare'o, jei jis nėra inter­ pretuojamas?" Juk jei mes norime tikro Shakespeare'o, tai imkim jo dramas ir skaitykim.Oteatrasturi parodyti mūsų santykį su autoriaus kūryba, leisti pa­ žvelgti į ją nauju, netikėtu rakursu.

Taigi humanitarinis lavinimas, ypač nefilologinio profilio studentų atžvil­ giu, yra labai svarbus.

Kitas svarbus momentas - iškalbos, oratorinio meno ugdymas, kuris tiesio­ giai padeda jaunam žmogui jo karje­ roje. Lankydamas teatro užsiėmimus studentas gauna šių įgūdžių.

Labai svarbu su teatro pagalba iš­ laisvinti jauną žmogų nuo įvairių kom­ pleksų, nepasitikėjimo savo jėgomis, išmokyti laisvai bendrauti su publika, _ o tai taip pat jam bus naudinga ne tik teatre, bet ir darbe.

Daug naudos teikia teatro galimy­ bės bendrauti su jaunimu iš užsienio (įvairūs festivaliai, forumai, gastrolės).

Tiesioginis sąlytis su kitų kultūrų atstovais yra labai paveiki ugdymo priemonė.

Taigi studentų teatras - ne tik pra­ moga, bet ir prasminga jauno žmo­ gaus ugdymo, dvasinio tobulėjimo mokykla, kurią išėję jauni žmonės lengviau adaptuojasi visuomenėje, lengviau pasiekia karjeros aukštumų.

Tarp studijų metais lankiusių teatrą žmonių šiandien yra ne viena garsi Lietuvos asmenybė. Akivaizdu, kad čia vyksta kažkas ypatinga, kas traukia perspektyvų jaunimą ir kai ką naudin­ go įduoda kaip kraitį jų ateičiai.

Universiteto bakalauras ar magistras niekada netaps iškilia mokslo, politikos ar verslo asmenybe, jei neturės tam ti­ kros kultūrinės kompetencijos, nejaus humanitarinio konteksto, kuriame jo > žinios ir jų pritaikymas įgyja tikrąją vertę ir prasmę. Gal todėl nuo seno žymiausi pasaulio universitetai buvo ir tebėra ne tik mokslo, bet ir kultūros centrai.Toks yra ir mūsų universitetas, kuriame sėkmingai veikia daug aktyvių ir kūrybiškų meno kolektyvų.

VU choras„Pro musica" Vokietijoje atliko G. Verdi „Requiem" Sausio 23 d. Bremeno (Vokietija) koncertų salėje „Die Glocke“ VU choras „Pro musica“ (vad. R. Gelgotienė) kartu su Bremeno taikomųjų mokslų uni­ versiteto „Brahmso choru“ ir Getingeno simfoniniu orkestru atliko G. Verdi „Reųuiem“ (nuotr.). Dirigavo įžymus vokiečių dirigentas Joshardas Dausas, solistai - Fionnuala McCarthy (sopranas), Ulrike Henzel (mecosopranas), Arthuras Shenas (tenoras) ir Christianas Hubneris (bosas).

Kaip mėgėjų chorui pavyko įgyven­ dinti tokį ambicingą sumanymą - at­ likti vieną pačių didžiausių ir sunkiau­ sių pasaulinės klasikos šedevrų?

Apie bendradarbiavimą su įžy­ miais vokiečių muzikais pasakoja VU choro „Pro musica" meno vadovė Rasa Gelgotienė: Svajonė kada nors su savo vado­ vaujamu choru parengti G. Verdi „Reųuiem" visuomet gyveno manyje.

Tačiau ją įgyvendinti su mėgėju choru atrodė visiškai nerealu, juk šiam kūri­

niui atlikti reikalingas ne tik didžiulis (ne mažiau kaip 80 dainininkų) stiprių vokalinių galimybių choras, bet ir aukštos klasės simfoninis orkestras bei aukštu meistriškumu pasižy­ mintys solistai. Dažniau apie tokią galimybę pradėjau galvoti po to, kai prieš pusantrų metų „Pro musica" pasirinko stambių muzikinių kūrinių atlikimo kryptį. Choras jau yra atlikęs F. Schuberto Mišias G-dur, W. A. Mo-

zarto„Requiem", A. Vivaldi „Beatus vir", C. Orfo „Carmina burana", P. Čaikovs­ kio „Šv. Jono Auksaburnio liturgiją", taip pat lietuviškus - B. Kutavičiaus, O. Balakausko, V. Miškinio stambių formų kūrinius.

Pradėję ieškoti partnerių G. Verdi „Requiem" atlikti, dėl bendradarbia­ vimo susitarėme su Bremeno aukš­ tosios mokyklos Taikomųjų mokslų universiteto „Brahmso choru" ir jo dirigentu Joshardu Dausu. Šis dirigentas neblogai žinomas

lietuvių chorinei bendruomenei - daug profesionalių dainininkų iš Lietuvos yra kviečiami dalyvauti įvairiuose J. Dauso diriguojamo Europos choro muzikiniuose projektuose. Šio 1997 m. jo įkurto choro tikslas - skatinti chorinių simfoninių kūrinių atlikimo meninį meistriškumą. Su juo dirigentas yra išleidęs daugelio didžiausių ir svar­ biausių chorinių kūrinių kompaktines plokšteles - tarp jų G. Verdi„Requiem", J. S. Bacho„Mato pasijos",,,Jono pasijos",

Mišios h-moll, W. A. Mozarto„Requiem", H. Berliozo„Requiem", L. van Beethoveno„Missa Solemnis", R. VVagnerio „Lohengrin", G. Verdi „Traviata", F. Poulenco„Stabat Mater", J. Brahmso„Fūnf Gesange"irdaug kitų.

Dirigentas J. Dausas su choru dirba metodiškai, žino, ko nori pasiekti, ne­ tuščiažodžiauja, daugiausia dėmesio skiria ritminei precizikai ir ištariamo žodžio įtaigai - ir per tokias, atrodytų, grynai technines detales pasiekia aukštą atlikimo tikslumą ir muzikinę kokybę.

Ne veltui Gerdas Klingebergas sau­ sio 25 d.„Weser Kurier" išspausdintoje koncerto recenzijoje apie chorą rašė: „Jau po pirmųjų itin ekspresyviai išdainuotų taktų tapo aišku, kad šis milžiniškas dainininkų kolektyvas meistriškai susidoros su savo užduo­ timi. Lankstūs įstojimai, gera artikulia­ cija ir įtraukianti dinamika kūrė labai jaudinančią, vaizdingą garsų paletę.

Kuo didžiausi komplimentai!"

Chorui „Pro musica" šis projektas,

M. K. Čiurlionio ir E. Griego kūrybos

kaip dirigento J. Dauso meistrišku­

mo kursai, davė nepaprastai daug

paralelėms atskleisti, o šių metų ru­ denį Rio de Žaneiro katedroje choras

naudos, ypač vokalinės technikos

„Pro musica", diriguojamas brazilų

požiūriu. Fugų tempas buvo toks

dirigento F. Vieiros, planuoja atlikti didelį brazilišką kūrinį - C. Fonsecos

veržlus, o dinaminiai niuansai tokie maksimalistiniai, kad iš tiesų teko pa­

sitelkti visus vokalinius įgūdžius. Cho­

„Afrobraziliškas mišias".

ristai džiaugėsi, kad žymių vokalistų

Pats G. Verdi „Reųuiem" Breme­ ne buvo tikra emocinė dviejų uni­

jiems teikiamos individualios vokalo

versitetų chorų bendradarbiavimo

pamokos čia tikrai labai pravertė.

projekto kulminacija. Pilnutėlė „Die Glocke" salė, ovacijos ir daugkarti­

Dirigentas J. Dausas liko labai patenkintas choro „Pro musica" dai­

niai dirigento bei solistų iškvietimai į

navimu ir išreiškė norą bendradar­

sceną, o svarbiausia, žinoma, didžiulis

biauti ateityje. O 2011 m. choras jau turi tikrai įdomių planų: kolektyvas dalyvaus dviejuose dideliuose pro­

jausminis potyris dėl paties kūrinio

jektuose - vienas vyks Norvegijoje,

paliko neišdildomų įspūdžių.

jis bus skirtas abiejų šalių kūrėjų -

dramatinio turtingumo - visa tai iš tiesų giliai sujaudino choristus ir

„Pro musica“inform.

universitas

2011 m. vasaris

15

vilnensis

_________________________________________________ kultūra tu Visų laikų „Ratilio" susitikimas ant Tauro kalno Sausio 21 d. ant Tauro kalno Vilniuje įvyko pirmasis visų laikų „Ra­ tilio“ narių susitikimas: šokių salėje susibūrė daugiau nei šimtas ansamblio narių ir juos atlydėjusių artimųjų iš visos Lietuvos.

Surengti visų laikų „Ratilio" susiti­ kimą - senas sumanymas, kurį ilgus metus brandino ne viena ansamblio dalyvių karta. Pagrindinis susitikimo tikslas - suburti visus, kada nors„Ratilio" ansamblyje šokusius, grojusius ar dainavusius folkloro mėgėjus. Sausio 21 d. įvykusio susitikimo iniciatoriai ir rengėjai - dabartinė„Ratilio" meno vadovė Milda Riekutė ir dabartiniai jo nariai. Viena garbingiausių vakaro viešnių - buvusi ilgametė „Ratilio" meno vadovė Zita Kelmickaitė, kuri dabartinei vadovei įteikė ansamblio relikviją - prieverpstę, nuo šiol ke­ liausiančią iš kartos į kartą. Susitikimo proga pirmą kartą viešai buvo paro­ dytas trumpametražis filmukas apie dabartinio ansamblio veiklą. Vakaro metu taip pat vieningai nutarta įsteig­ ti „Ratilio" klubą, kuriam priklausytų

Balandžio 1-ąją Vilniaus universitetas 432-ąsias įkūrimo metines pasitiks su tautiškomis melodijo­ mis ir ritmais šurmuliuojančiu antruoju liaudiškos muzikos kapelų-ansamblių festivaliu „Universitas Vilnensis“, kuris vyks VU Gamtos mokslų fakulte­ te, Didžiojoje auloje (M. K. Čiurlionio g. 21). Šio festivalio iniciatoriai - VU liau­

„Ratilio“ susitikimą brandino ne viena ansamblio dalyvių karta... ir paga­ liau pavyko! visi kada nors ansambliui priklausę nariai. Klubas ne tikjuos suvienys, bet ir padės organizuoti artėjantį„Ratilio" 45 metų jubiliejų.

Vakaro rengėjai stengėsi surinkti kuo daugiau naudingos medžiagos būsimai knygai apie „Ratilio" veiklą: vakaronės metu filmuoti interviu, fotografuoti dalyviai, fiksuota kita naudinga informacija. Likusią vakaro dalį tiek svečiai, tiek organizatoriai mėgavosi bendraminčių folkloro mėgėjų draugija, dalijosi nostalgiš­ kais prisiminimais ir mėgstamiausiais kūriniais. Rodos, kartų skirtumai jokia kliūtis, kai girdi vieningai traukiamas dainas ir sutartines, kai scenoje groja šešios bandonijos, trys smuikai, kai šoka vaikai, tėvai ir seneliai...

____________ sportas tat Išrinkti geriausi 2010 metų studentai sportininkai

Puikios nuotaikos ir kūrybinio polėkio naujiems metams pasikrovę vakaro dalyviai pasižadėjo, kad visų kartų „Ratilio" susitikimas taps kas­ metiniu renginiu.

Parengė Eglė Galubavičiūtė

diškos muzikos kapela „Jaunimėlis" pakvietė dalyvauti visus akademinio jaunimo kolektyvus: Šiaulių univer­

siteto liaudiškos muzikos ansamblį „Saulė", Kauno žemės ūkio universi­ teto liaudiškos muzikos kapelą „Ūki­ ninkas", VGTU tautinių šokių ansamblį „Vingis", Vilniaus kolegijos šokių ansamblį„Voruta", Vilniaus pedagoginio universiteto dainų ir šokių ansamblį „Šviesa", Marijampolės kolegijos

liaudiškos muzikos kapelą, Vilniaus technologijos ir dizaino kolegijos tautinių šokių ansamblį„Sietuva", Pa­ nevėžio muzikos mokyklos jaunimo liaudiškos muzikos kapelą„Subatėlė", KMU liaudiškos muzikos kapelą „Ka­ napėlė", Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblį.

Visus kviečiame balandžio 1 d. ateiti į šią gražią ir linksmą šventę.

Organizatoriai

„Ratilio“ meno vadovės Mildos Rie­ kutės (dešinėje) rankose - ansamblio relikvija - prieverpstė. Šalia - Lion­ giną Gudelienė, buvusi „Ratilio“ koncertmeisterė (1994-2002).

Nuotraukos iš „Ratilio“ arch.

„Jaunimėlis“ visus kviečia į šventę balandžio 1 d. V. Naujiko nuotr.

_______________ studentų projektai 11 s

Sveikatos ir sporto centras kaip ir kas­ met surengė geriausių universiteto studentų sportininkų ir geriausių komandų rinkimus.

Kandidatus siūlyti galėjo treneriai ir studentai. Svarbiausias kriterijus aukšti pasiekimai pasaulio, Europos, Lietuvos čempionatuose per 2010 metus.

Iš gerokai per dvidešimt į dešim­ tuką pretendavusių sportininkų geriausiu pripažintas Karolis Girulis (FF), Pasaulio kulkinio šaudymo čempionate iškovojęs 10-13 vietas, o pasaulio reitinge užimantis 26, Europos - 18 vietas. Studentas yra ir Europos čempionato 17-20 vietos laimėtojas, pasaulio studentų vice­ čempiono titulo savininkas ir Lietuvos suaugusiųjų čempionato nugalėtojas.

Karolį Lietuvos studentų sporto aso­ ciacija metų pabaigoje apdovanojo specialiu prizu kaip geriausią Vilniaus universiteto sportininką.

Dešimtuke rikiuojasi Rūta Aksionova (FilosF), universiteto sambo ir dziu­ do rinktinių narė, Pasaulio universalių kovų žiemos čempionato sidabro medalio laimėtoja; penkiakovininkė Lina Batulevičiūtė (MF), Europos jaunimo čempionate užėmusi 28 vietą; universiteto ir Lietuvos svarsčių kilnojimo rinktinės nariai Mindaugas Jaras (MIF) ir Marius Morkūnas (ChF), į dešimtuką patekę už pasaulio čem­ pionate iškovotas ketvirtąsias vietas; Airinė Palšytė (KomF), Pasaulio žiemos lengvosios atletikos čempionate užė­ musi 16 vietą; ilgametis universiteto dziudistas Denisas Sokolas (ChF), Pa­ saulio kovinės savigynos čempionate iškovojęs bronzą; biatlonininkė Aliona Sosunova (TSPMI), užėmusi 10 vietą Europos čempionate; Lina Šaltytė

„Jaunimėlis" kviečia į šventę festivalį „Universitas Vilnensis"

VU SA: Vilniaus studentai - už susisiekimo viešuoju transportu Vilniaus mieste gerinimą Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) dar pavasarį surengusi studentų poreikių apklausą išsiaiškino, kad viena iš problemų, neduodančių studentams ramybės - tai nepasitenkinimas viešojo transporto teikiamomis paslaugomis. Apklausoje dalyvavę studentai nurodė, kad susiduria su sun­ kumais pasiekdami savo fakultetus - dėl perpildytų autobusų, retesnių jų važinėjimo grafikų ar tiesioginių maršrutų nebuvimo.

Fizikos fakulteto studentas Karolis Girulis pripažintas geriausiu VU sportininku

(TF absolventė), ilgametė universiteto irklavimo rinktinės narė, Europos čem­ pionate iškovojusi devintąją vietą ir patekusi į pi rmąjį deši mtu ką, LSSA a pdovanota kaip viena geriausių 2010 m.

Lietuvos sportininkių. Į geriausiųjų sportininkų gretas taip pat pateko ir dar viena universiteto lengvaatletė, Lietuvos rekordininkė Vaida Žūsinaitė (EF), Europos taurės varžybose atsidū­ rusi aštuntoje vietoje.

Geriausių universiteto komandų trejetuke puikuojasi stalo teniso rink­ tinė - Lietuvos studentų čempionė (trenerė Džiuljeta Liepinaitienė).Tarp geriausių komandų antrus metus iš eilės pateko paplūdimio tinklinio rinktinė, nugalėjusi Respublikos studentų tinklinio lygos varžybose (treneris Algirdas Bučinskas), ir vyrų krepšinio komanda, tapusi Vilniaus miesto čempione (treneris Rimantas Kaminskas).

Sveikiname sportininkus ir linkime sėkmingų startų SELL žaidynėse ir studentų čempionatuose!

Sveikatos ir sporto centro inform.

Tai buvo Vilniaus universiteto stu­ dentų nuomonė, tačiau VU SA, norė­ dama pagerinti susisiekimą Vilniuje, nusprendė išsiaiškinti ir kitų Vilniaus aukštųjų mokyklų studentų poreikius.

Tam pasitaikė puiki proga - Tarptau­ tinė studentų diena, kurios metu devynių Vilniaus aukštųjų mokyklų (Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedi­ mino technikos universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Vilniaus kolegijos, Vadybos ir ekonomikos universiteto, Tarptautinės teisės ir verslo mokyklos) studentų atstovai, išklausę studentų

nusiskundimus, parengė peticiją su siūlymais, kuriuos pasirašė 8071 studentas.

Pagrindiniai siūlymai buvo tro­ leibusų ir autobusų važiavimo laiko vėlinimas ir maršrutų skaičiaus didi­ nimas. Taip pat buvo siūloma sudaryti naujus maršrutus ir tobulinti esamus, pavyzdžiui, buvo išaiškinta, kad VU Medicinos fakulteto studentams kyla problemų, kai reikia nuvažiuoti nuo M. K. Čiurlionio gatvėje esančio fa­ kulteto iki Santariškių klinikų, dėl šios priežasties buvo pasiūlytas maršrutas Santariškės - Didlaukio st. - Žaliasis tiltas - Sparta - Stotis. Be to, da ug u ma studentų išreiškė poreikį naktiniams

autobusams miesto švenčių ar šven­ tinių renginių naktimis. Šie siūlymai kartu su studentų parašais bus teikiami Susisiekimo ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms.

Galime džiaugtis, kad Vilniaus aukš­ tųjų mokyklų studentų atstovybės susivienijo dėl bendro tikslo. Tikėki­ mės, kad siūlymai bus apsvarstyti ir atsižvelgiant j studentų, pritarusių šiems siūlymams, kiekį bus daromi atitinkami sprendimai, norint gerinti viešojo transporto situaciją Vilniaus mieste.

Su visais siūlymais galite susipažinti www.vusa.lt.

universitas

16

2011 m. vasaris

vilnensis

f t fpaskutinis puslapis___

SMALSUOLIUS TRAUKS ŠV.JONŲ BAŽNYČIOS VARPINĖ Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpi­ nė pavasarį atvers duris lankytojams ir miesto svečius kvies sostinės panorama grožėtis nuo aukščiausio senamiesčio pastato. Varpinėje baigti daugiau nei metus trukę tvarkomieji statybos ir pritaikymo turizmui darbai.

Milda LEVANDRAITYTĖ | bokšto viršūnę bus galima lipti au­ tentiškais mediniais laiptais. Varpinėje veiks ir modernus stiklinis liftas. Tik iš jo bus galima išvysti istorinius pėdsakus, įrašytus 1600-1610 m. statytose varpi­ nės sienose. Liftu lankytojai galės užkil­ ti į 45 metrų aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsivers senamies­ čio panorama. Drąsiausieji, užkopę į bokšto viršūnės baliustradas, grožėsis neaprėpiamais Vilniaus toliais.

Lifto idėja ne nauja Norėta, kad turizmui pritaikyta var­ pinė būtų atkurta tokia, kokia buvo, kad atskleistų tai, ką daugelį metų slėpė po savo skliautu. „Pagrindinis tikslas buvo išsau­ goti autentiškas architektūrines ir konstrukcines varpinės detales, tad didelėmis pastangomis atkurta tai, kas buvo išlikę", - kalbėjo projekto vadovas, bendrovės „Pažangios ar­ chitektūrinės mintys" architektas Gintautas Pamerneckis.

Dar prieš 30 metų Paminklų res­ tauravimo instituto specialistams kilo idėja varpinėje įrengti liftą, kad Vilniaus svečiams atsirastų galimybė grožėtis miestu iš dar vieno žiūros taš­ ko. Mat nuo Gedimino kalno atsiveria kitas miesto vaizdas. Į akiratį daugiau pakliūna naujoji miesto dalis ir jos pastatai, o nuo Šv. Jonų bažnyčios var­ pinės viršūnės visai kitaip„suskamba" senamiesčio architektūra.

Pasak architekto, paveldo specia­ listams leidus įrengti minimaliausių gabaritų liftą, jis tapo atsvara seniems mediniams laiptams varpinėje. „Ne-

norėjome slėpti lifto. Jo metalinės konstrukcijos gražiai dera su medinėmis laiptų sijomis, jis tampa išskirtiniu akcentu bokšto interjere", - pabrėžė G. Pamerneckis.

Interjero vertybė glazūra Prieš varpinės tvarkybos darbus joje buvo atlikti archeologiniai kasinė­ jimai, architektūriniai, polichrominiai ir konstrukciniai tyrimai. Padarę išva­ das tyrėjai parengė rekomendacijas, kaip atkurti senąsias konstrukcijas, išsaugoti tinką ir jį sutvirtinti. „Tyrimų metu atrasti ir užfiksuoti skirtingų istorinių laikotarpių sluoks­ niai. Rastos atskiros stiklo šukės, medienos fragmentai, surūdijusios vinys", - apie radinius pasakojo archi­ tektas G. Pamerneckis.

Jis teigė, kad varpinės rūsyje pirmą kartą buvo atlikti archeologiniai kasi­ nėjimai. Įdomu tai, kad bokšto pamato padas yra pakankamai platus, kad at­ laikytų varpinės svorį. Konstruktoriai, statę bokštą, tiksliai apskaičiavo, kokį svorį turės atlaikyti varpinės pamatas.

Varpinės aukštis iki pat kryžiaus viršū­ nės siekia 68 metrus, savo aukščiu ji prilygsta dangoraižiams, stovintiems dešiniajame Neries krante.

Architektas teigė, kad didžiausia interjero vertybė varpinėje - glazūra.

Ji susidarė ant vidinių bokšto sienų per gaisrą, kai nuo didelio karščio lydėsi plytos.

Tvarkymo ir statybos darbus var­ pinėje atliko statybinės bendrovės „Sivysta" specialistai. Praėjusį rudenį statybininkai sutvarkė varpinės pama­ tus, hidroizoliaciją, išbetonavo grindis

irįvarpinėsviršūnęėmė kelti pastolius. „Sivystos" projektų vadovas Arūnas Puzinas pasakojo, kad sudėtingiausia buvo varpinę „aprengti" pastoliais. Jų montavimo darbai truko beveik tris mėnesius. Tik atšilus orams darbai buvo tęsiami visu pajėgumu. Sekė bokšto plytų mūro tvarkybos darbai, tvirtinamos medinės konstrukcijos, tinkuoti grindų ir sienų paviršiai, baigtas įrengti liftas, sumontuota Fuko švytuoklė, atkurtos fasado dekoraty­ vinės vazos ir kiti dekoro elementai, nudažytas fasadas, įrengta priešgaisri­ nės ir apsaugos signalizacijos sistema, sutvarkytas apšvietimas.

Seną langų tinklą varpinėje pakei­ tė metalinės grotelės. Tokio paties dizaino grotelės, tik su mažesnėmis akutėmis, puošia ir medinių laiptų turėklus, baliustradą. Atkurtos ir seno­ sios įėjimo į varpinę durys, sutvarkytas varpinės vidus.

Planuojama, kad rūsio patalpose bus įrengta suvenyrų parduotuvė.

Pirmajame aukšte veiks Vilniaus uni­ versiteto muziejaus paroda. Kadangi universiteto ansamblį lanko daug užsienio turistų, nedidelėje ekspo­ zicijoje jie susipažins su universiteto įkūrimo istorija, čia dirbusiais garsiais pasaulio mokslininkais, universiteto auklėtiniais, kurie mokslo srityje pelnė pasaulinę šlovę.

Antrajame varpinės aukšte lanky­ tojus žavės išskirtinis objektas - Fuko švytuoklė, kuri demonstruos Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Švy­ tuoklės įtvirtinimo lizdas įrengtas varpinės bokšto antrajame aukšte.

Architektas Gintautas Pamerneckis siekė išsaugoti varpinės autentiškumą.

V. Naujiko nuotr.

Nuo specialios pakylos bus galima stebėti, kaip švytuoja švytuoklė, kaip juda ratu ant plono lyno virš marmu­ rinio ciferblato pagrindo pakabintas keliasdešimties kilogramų rutulys.

Duris atvers pavasarį VU rektorius akademikas Benedik­ tas Juodka džiaugėsi, kad ilgą laiką

balandžių būstine buvusi varpinė

taps atvira lankytojams.„Turistai, kurie lankysis universiteto architektūrinia­

me ansamblyje, turės galimybę susi­ pažinti su seniausio Rytų ir Centrinės Europos universiteto istorija, smalsuo­ lius trauks ir vienintelė Fuko švytuoklė Lietuvoje", - sakė rektorius.

Ambicingam Šv. Jonų bažnyčios varpinės tvarkybos ir pritaikymo turizmui projektui, kuriam Ūkio mi­ nisterija skyrė 4,74 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos, suteiktas „Europos burių" apdovanojimas no­ minacijoje „Už turiningą laisvalaikį".

Tai įvertinimas, kuris skiriamas geriausiems projektams, vykdomiems už ES lėšas. „Dabar atliekamos objekto atida­ vimo vertinti priešgaisrinei tarnybai procedūros, jas planuojama baigti iki pavasario. Tad sniegui nutirpus ir parskridus paukščiams lankytojus pa­ kviesime stebėti bundantį Vilnių nuo aukščiausio senamiesčio bokšto", vylėsi architektas G. Pamerneckis.

Nuo Šv. Jonų bažnyčios varpinės, aukščiausio senamiesčio pastato, atsivers nepakartojama sostinės panorama.

R. Viechnicko nuotr.

Išskirtinis objektas - Fuko švytuoklė. VU arch. nuotr.