įrašau skaitykla
ISSN 1822-1513
hinc itur ad astra
universitas
^570%, •1579 • &
vilnensis I
■hkh & ..k v*
i
•
RB7/
Nr. 1 (1704)
2011 m. vasaris
PLATINAMAS NEMOKAMAI
LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d. Šiame numeryje
VU biudžetas: ekonominė krizė įveikta, bet laukia nauji iššūkiai Skaity kite p. 3
Tarp istorijos vingių: Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ir Sausio 13-oji
Lauryno Gucevičiaus kiemelis Skaitykite p. 8
Karjeros dienose daly vaus rekordinis įmonių skaičius Skaitykite p. 13
VU pradeda veikti MOCVD reaktorius Sausio 28 d. Saulėtekio slėnyje pristatytas vienas stambiausių ir brangiausių mokslinių technologi nių įrenginių Lietuvoje - metaloorganinis chemi nių sluoksnių nusodinimo iš garų fazės (MOCVD) reaktorius (nuotr.). Šis įrenginys - svarus indėlis be
sikuriančiame Saulėtekio mokslo, studijų ir verslo slėnyje. Reaktorius turėtų tapti vienu svarbiausių slėnio technologinių branduolių. Jame bus kuriamos naujos kartos medžiagos, reikalingos saulės energetikos, nanotechnologijų, lazerių ir optoelektronikos srities programų plėtrai. Šis reaktorius yra vienas brangiau sių mokslinių technologinių įrenginių netikVilniaus universitete, bet irvisoje Lietuvoje. Jo kaina siekia vieną milijoną eurų, AIXOTRON gamybos prietaisas įsigytas iš Europos Sąjungos (ES) re miamo infrastruktūros plėtros projekto „Optoelektronikos technologijų plėtra mokslui ir studijoms (OPTOMOS)" lėšų. VU Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) direktorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas neabejoja, kad MOCVD reaktorius atvers Vilniaus universitetui visiškai naujas studijų kokybės gerini mo ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. A. Žukauskas mato ir naujas mokslo ir verslo sąveikos perspektyvas.
„Prietaisas sudarys sąlygas ne tik pla čiau bendradarbiauti su verslo partne riais, bet ir kurti nedideles įmones. Jo pajėgumai leidžia auginti medžiagas ne tik tyrimams, bet ir nedidelės ap imties gamybai", - pabrėžia jis. Reaktoriaus pristatyme dalyvavo VU rektorius akad. Benediktas Juodka, prorektoriai ir VU mokslininkai, dir bantys aukštųjų technologijų srityje. Saulėtekyje viešėjo ir Ministras Pir mininkas Andrius Kubilius, švietimo ir mokslo viceministre Nerija Putinaitė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. A. Kubilius džiaugėsi, kad dar prieš dvidešimt metų matytos ateities vizijos po kiek laiko tampa realybe. „Tai - simbolinis įvykis ir mokslo, ir aukštųjų technologijų bendruome nei. Matome realius žingsnius, kaip įgyvendinti mūsų ilgalaikę strategiją ir paversti Lietuvą modernia, nebijančia globalios konkurencijos, į aukštąsias technologijas orientuota šalimi", kalbėjo Ministras Pirmininkas. „U. V." inform.
PO AKADEMINIO PUSMEČIO -
LIETUVOS MOKSLO PREMUŲ LAUREATAI
PIRMOJI ROTACIJA
Lietuvos mokslo premijų komisija paskelbė 2010 m. Lietuvos mokslo pre mijų nugalėtojus. Tarp laureatų - ir Vilniaus universiteto mokslininkai.
Aukštojo mokslo reforma vyksta jau beveik dvejus metus. Šiemet, po pavasario semestro sesijos, vyks pirmoji studentų, įstojusių į universitetą pagal naująją tvarką, rotacija. Dalis valstybės finansuojamose vie tose studijuojančių studentų gali netekti studijų krep šelio (jeigu jų studijų rezultatų vidurkis bus 20 proc. mažesnis negu tos pačios studijų programos to paties kurso studentų rezultatų vidurkis), o dalis savo lėšo mis studijuojančių jaunuolių gali tikėtis tęsti mokslus nemokamai. Apie artėjančios rotacijos niuansus „U. V.“ kalbasi su VU akademinių reikalų prorektoriu mi dr. Juozu Galginaičiu.
gatyvumo problema filosofijoje (1996-2009)".
Skaity kite p. 14
Reaktoriaus pristatyme dalyvavo daug garbingų svečių. V. Naujiko nuotr.
VU MOKSLININKAI - 2010 M.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija skirta VU Filosofijos fakulteto profesoriui MARIJUI ARVYDUI ŠLIOGERIUI už darbų ciklą„Ne-
Universiteto teatras: kūryba ir edukacija
http://naujienos.vu.lt
Fizinių mokslų srityje apdovanojimas skirtas Fizikos fakulteto vy resniajam mokslo darbuotojui dr. EUGENIJUI GAIŽAUSKUI ir doc. dr.
GEDIMINUI TRINKŪNUI už darbų ciklą„Lazeriu stimuliuoti ultraspartieji vyksmai: teoriniai modeliai ir prognozės (1995-2009)". Šioje kategorijoje premija suteikta ir Chemijos fakulteto prof. habil. dr. ARŪNUI RAMANAViClUI ir doc. dr.ALMIRAI RAMANAVIČIENEI už darbų
ciklą „Naujos technologijos biologiškai aktyvių medžiagų nustatymui
(1998-2009)".
SVEIKINAME laimėtojus ir linkime tolimesnės sėkmės moksliniuose atradimuose.
Skaitykite p. 12