Universitas Vilnensis, 1996 m. vasaris Nr. 1 (1541) by Vilniaus universitetas

hinc itur ad astra z"

universitas

VASARIS

1996 m.

vilnensis k___J Nemokamai

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Nr. 1 (1541)

ATVIRŲ DURŲ DIENOS VILNIAUS UNIVERSITETE 1996 i

• ;' ■'

Bjį3į£r w

Wr.>'W a^r^.ą *ir

'■•’■

Chemijos fakultetas -

balandžio 12 d. 11 vai., Naugaia Didžioji auditorija

j 2 f/'

Ekonomikos fakultetas Filologas fakultetas -

balandžio 12 d. 13 vai., Saulėte?

9, Ž arnai

■

TĮJTĮOry^^ lietuvių, rusų filologija anglų, vokiečių, prancūzų, skandinavų skandmavų filologija klasikinė, lenkų filologija Į. ■

VUKoautoiia balandžio 12 d. 12 vai., Didlaukio 47, V" f balandžio 12 d. 11 vai., Saulėtekio 9, 3 t • • •**balandžio 10 ,/ M. K. Čiurlionio 21/27, Didžioji Aula lTval. 13 vai. ' c- ■ ■:■ - ■■■■ balandžio 12 d. 12 val.,^ niversiteto7. 32 Auditorija

Fizikos fakultetas Gamtos fakultetas -

geografija, geologija biologija-. Istorijas fakultetas f f .< Kauno Humanitarinis fakultetas-

3 r t Komunikacijos fakultetas -

žurnalistika-

....

1 ’feO7 ‘ W,;O '

■ i.'

balandžio 11 d. 14 vai., Muitinės 8, 5 auditorija .

balandžioIO d. 11 vai., Naugarduko 24,101 auditorija balandžiolO d. 11 vai., M. K. Čiurlionio 21/27, Didžioji ;^aditorija ; j

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas -

■■ ■■■■:■. •■

, ''J, ', - y MĮ§

. &j

Medicinos fakultetas , ii

balandžio12 d. IzĮval.j Saulėtekio 9,1 rūmai balandžiolO d. 12. vai., Maironio 7

f įg Matematikos fakultetas -

Teisės fakultetas -

C; i

' ■■

12val. 13 vai.

Filosofijos fakultetas -

.•

f. . < C '<

balandžio 13d., Universiteto. 11 vai. ■«?%•. S®SS

; i

£:

’■

balandžioii d. 10 vai., Didlaukio 47, VLIKo auditorija balandžio 10 d. 13 vai., Saulėtekio ^Jungiamieji rūmai, 2 aud.

4 ,

• •.... ;■

' j

Studijų skyrius, tel. 61 14 48

Universitas Vilnensis

1996.02

Studijuoti ar studentauti?

Mieli abiturientai, Vilniaus universitetas - vienas seniausių ir žy miausių Europos universitetų - šiais 417 savo būties metais kviečia studijuoti, semtis žinių, lavintis dar vie ną jaunąją laisvos Lietuvos kartą. Jus kviečia studijuoti Universitetas, per amžius garsėjęs atvirumu Europos ir pasaulio kultūrai, moks lų ir tikėjimo įvairovei, skleidęs šviesą Lietuvai ir vi siems aplinkiniams kraštams, išugdęs kartų kartas mokslininkų, poetų, rašytojų,- kultūros veikėjų. Čia, Vilniaus universitete, ne tik visų mokslų ir studijų Lie tuvoje šaknys, čia uždegta ir daugelio kitų, ne tik Lie tuvos aukštųjų mokyklų ugnis. Čia, Vilniaus universitete, gimė visi Lietuvos tau tos, valstybės atgimimo sąjūdžiai. Vilniaus universi tetas pirmasis iš visų ištrūko iš sovietinės studijų ir mokslų sistemos ir ėmėsi atkurti laisvą senojo Euro pos universiteto dvasią, pirmasis buvo priimtas į šiuo laikinių prestižinių Europos universitetų šeimą. 12 Universiteto fakultetų, 97 katedros, 25 klini kos, 3 institutai, 13 studijų ir tyrimų centrų, seniausia ir turtingiausia tarp Baltijos universitetų biblioteka, bendradarbiavimo ryšiai su žymiausiais Europos ir Amerikos universitetais, geriausia Lietuvos profesū ra ir šauniausia Studentų sąjunga - visa tai Jūsų lau kia Vilniaus universitete. Apsispręskite, varžykitės ir ateikite - seniausias ir amžinai jaunas Universitetas laukia Jūsų.

Prof. habil. dr. Rolandas PAVILIONIS VU REKTORIUS

Šiandien prieš Jus - lemtingų išbandymų dienos. Ry toj - atkakliausieji taps mūsų Universiteto naujais vei dais. Kai į Jūsų rankas besišypsantis dekanas įspraus stu dento pažymėjimą, Jūsų kūną ir sielą aplankiusi studen tiška dvasia pažadins Jus kilniems siekiams ir rimtiems mokslams. Tačiau suspės prabėgti kelios savaitės ir Jūs neišvengiamai susidursite su didžiąja dvejone: studijuoti ar studentauti? Profesoriai Jums siūlys vien “sausus” mokslus, o išdykęs bendrabutis - vien pramogas. Tačiau yra ir aukso vidurys - Vilniaus universiteto studentų at stovybė (VUSA). Šis sausas pavadinimas neatskleidžia mūsų organizacijos veiklos esmės ir prasmės, nes VUSA - tai organizacija, vienijanti visų specialybių ir fakultetų studentus, koordinuojanti visų studentiškų visuomeninių organizacijų veiklą. Paprasčiau šnekant, organizacija pir miausia ragina studentus nepamiršti savo teisių ir parei gų, rūpinasi studentų mokslo ir gyvenimo sąlygomis, re mia ir pati organizuoja sporto, mokslo, kultūros rengi nius ir 1.1. Be abejo, VUSA galima įsigyti tarptautinius studen to, dėstytojo, jaunimo pažymėjimus, suteikiančius daug lengvatų ir nuolaidų Lietuvoje bei užsienio šalyse. VUSA padedant kasmet vyksta tokie tradiciniai ren giniai, kaip tarpfakultetinės krepšinio varžybos, FIDI šventės, “Filologijos ruduo” ir daugelis kitų. Naujuosius ir senuosius Universiteto narius, turin čius problemų dėl mokslo ar gyvenimo sąlygų, nestoko jančius idėjų įvairiomis temomis ir tiesiog veiklius žmo nes kviečiame užsukti pas mus, į Vilniaus universiteto studentų atstovybę (Centriniai rūmai, Observatorijos kie melis, Universiteto 3). Laukiame Jūsų! Audrius BENDINSKAS VUSA PARLAMENTO PREZIDENTAS

Kviečiame į chemikų šeimą Jei Jums nesvetimi tikslieji mokslai ir mėgstate eksperimentuo ti - stokite į VU Chemijos fakultetą. Šiais metais priimsime 62 pir makursius į dvi specialybes: į che mijos - 50 ir į biochemijos -12. Priėmimo tvarka į abi specia lybes vienoda. 1994-1996 m. laidų abiturientams kaip stojamąjį egza miną užskaitysime vidurinės mo kyklos baigimo chemijos egzaminą

“A” lygiu. Galės patekti į VU Che mijos fakultetą ir tie moksleiviai, kurie nelaikė chemijos brandos eg zamino arba laikė jį “B” lygiu. Jiems reikės laikyti stojamąjį chemijos eg zaminą žodžiu. Konkursinių balų skaičius bus randamas sudedant pa dvigubintą stojamojo egzamino įvertinimą su brandos atestato mo komųjų dalykų (fizikos, biologijos) ir gimtosios kalbos (raštu), matema

tikos (raštu) brandos egzaminų įvertinimų bendru vidurkiu. Kai kurios aukštosios mokyk los vis plačiau taiko priėmimą be stojamųjų egzaminų, pagal mokyk linių pažymių lygį. Mes taip pat iš plepame be stojamųjų egzaminų priimamų skaičių, bet ne mokykli nių pažymių pagrindu, o pagal pa siekimus užklasinėje veikloje, tose Nukelta į 3 psl.

1996.02

Universitas Vilnensis

Kviečiame į chemikų šeimą Atkelta iš 2 psl.

jos formose, kurių vykdyme daly vauja mūsų fakulteto darbuotojai ir kurių aukštą lygį mes pripažįstame. Be stojamųjų egzaminų galės tapti VU Chemijos fakulteto studentais visi 1996 m. respublikinės jaunųjų chemikų olimpiados dalyviai, ma tematikos bei fizikos respublikinių olimpiadų prizininkai, Lietuvos jau nųjų chemikų mokslinės konferen cijos nugalėtojai, respublikinės jau nųjų aplinkotyrininkų mokyklos ab solventai, Drūkšių ekologinio ugdy mo mokyklos prizininkai. Būsimiems pirmakursiams studijos bus dviejų pakopų. Pirma pakopa (pagrindinės studijos) už truks 4 metus, ją sėkmingai užbai gus bus išduodamas bakalauro diplomas. Antros pakopos (magistrantūros) studijų trukmė - 2 metai. Ją baigusiems ir apgynusiems diplo minį darbą bus išduodamas magist ro diplomas. Pirmieji dveji studijų metai skirti bendram paruošimui. Teks mokytis keleto chemijos disciplinų, daug dėmesio skirti matematikai bei fizikai, beveik pusę studijų lai ko praleisti laboratorijose. Trečia me ir ypač ketvirtame kurse atsiras didelė pasirinkimo laisvė. Didžiąją studijų dalį užims pasirenkamieji dalykai. Studijos neapsiribos vien che mija, matematika, fizika. Pirmuo sius dvejus studijų metus visi stu dentai mokysis užsienio kalbos, tu rės išklausyti filosofijos kursą. Tre čiaisiais ir ketvirtaisiais metais apie 10 proc. studijų laiko reikės skirti pasirenkamiems socialiniams ir hu manitariniams mokslams ir apie 15 proc. - laisvai pasirenkamiems da lykams. Pastarieji gali būti ir gam

tamokslinio, ir humanitarinio pobū džio, pasirenkami iš VU fakultetuo

se ar net kitose aukštosiose mokyk lose dėstomų dalykų. Be to, ketvir taisiais studijų metais reikės atlikti nedidelės apimties savarankišką eksperimentinį tiriamąjį darbą vie noje iš pasirinktų fakulteto kated rų. Šių darbų tematika paprastai

atitinka katedrų mokslinio darbo kryptis. Analizinės chemijos katedros mokslininkų kolektyvas kuria nau jus ir tobulina žinomus elementų ir junginių nustatymo metodus. Ypač daug dėmesio skiriama analizėms, susijusioms su aplinkosauga. 1988 m. įkurta Bendrosios ir ne organinės chemijos katedra. Jos mokslinio darbo tema - šiuolaikinės funkcionalios keramikos sintezė ir ty rimas (aukštos temperatūros super laidininkai, termorezistoriai ir kt.). Fizikinės chemijos katedroje tiriami elektrocheminiai procesai vandeniniuose ir nevandeniniuose elektrolituose. Organinės chemijos katedro se sintezuojami ir tiriami acikliniai ir heterocikliniai organiniai jungi niai, jų reakcijų mechanizmai ir stereochemija. Rastos pasižyminčios biologiniu veikimu medžiagos. Polimerų chemijos katedros mokslinio darbo tematika susijusi su vandenyje tirpių hidrofilinių kopo limerų sinteze ir tyrimu. Ypatingas dėmesys skiriamas efektyvių polime rinių paviršiaus aktyvių medžiagų ir polimerinių antistatikų sintezei. Be minėtų katedrų yra ir toli už Lietuvos ribų žinoma Skystųjų kristalų laboratorija. Šios laborato rijos mokslininkai sintezuoja me džiagas, kurios reikalingos elektrooptinių informacijos atvaizdavimo įrenginių gamybai. Biochemijos specialybės stu dentų matematikos ir fizikos studi jų apimtis analogiška chemijos spe

cialybės studentų atitinkamoms stu dijoms. Cheminių disciplinų apim tis jiems šiek tiek sumažinta, nes jie studijuoja ir biologines disciplinas. Šiuo metu niekas negali tiks liai pasakyti, kokios bus įsidarbini mo galimybės po 4-6 melų, kai bu simieji pirmakursiai, įsigiję įvairaus lygio diplomus, paliks Universite tą. Atrodo, kad Lietuvos ūkio nuo smukis jau baigėsi, todėl laukiame chemikų ir biochemikų darbo per spektyvų pagerėjimo. Tai rodo pa dėtis Vakarų šalyse ir ateities ten dencijų Lietuvoje analizė. Kad Lie tuvoje gaminamos prekės galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje, kad importuotume tik aukštos ko kybės gaminius, teks išplėsti anali tines tarnybas tiek pramonėje, tiek įvairiose žinybose. Plečiasi ir plėsis aplinkosau gai skirtų laboratorijų tinklas. Planuojamas naftos chemijos plėtimas. Į prioritetines ūkio kryptis įtraukta farmacijos pramonė, bio technologija. Pastarojoje kryptyje sėkmingai dirba mūsų fakulteto auklėtiniai - biochemikai. Naujas darbo vietas aukštos kvalifikacijos chemijos mokytojams sukurs švie timo reforma, naujo tipo mokyklos - gimnazijos. Magistro laipsnį įgi jusių absolventų laukia kūrybinis darbas moksliniuose institutuose, stambiose firmose, aukštosiose ir aukštesniosiose mokyklose. Kasmet vis daugiau mūsų ab solventų išvyksta stažuotis ar toles nėms studijoms į Vakarų Europos šalis bei JAV. Gaunami iš ten atsi liepimai rodo, kad Vilniaus univer sitetas suteikė jiems gerus moksli nio pasiruošimo pagrindus.

Doc. T. JANKAUSKAS Chemijos fakulteto dekanas

Universitas Vilnensis

1996.02

Studijuokime ūkio ir vadybos mokslus Ekonomikos fakultete Ekonomikos fakultete gali ma studijuoti ekonomiką ir vady bą. Ekonomistai - tai šalies (makro ūkio) ūkinio gyvenimo vairuo' tojai, bankininkystės, mokesčių, pinigų, bendrai ekonominės po litikos, tarptautinės ekonomikos žinovai. Vadybininkai - įmonių ūkio specialistai, marketingo, me nedžmento, apskaitos žinovai. Verslo administravimo ir vadybos specialistai - tai tarptautinio ver slo, apskaitos (buhalterijos), ko mercijos, gamybos, ekonominės informatikos sričių vadovai. Šiuos specialistus ruošia ekonomikos fakultetas. Tiek ekonomistų, tiek vady bininkų bakalauro studijos trun ka ketverius metus. Abiejų kryp čių pirmųjų dvejų metų studijos nedaug kuo skiriasūekonomistai šiek tiek daugiau mokosi mate matikos, verslo administracijos ir vadybos (vadybininkai) - teisės. Specializuotos studijų programos prasideda nuo trečiojo kurso. Ta da ekonomikos studijose išskiria

mos bankininkystės, finansų, tarptautinės ekonomikos, socia linės ekonomikos mokymo pro gramos. Verslo administravimo ir vadybos - komercijos, tarptauti nio verslo, buhalterinės apskaitos ir audito, gamybos ir personalo vadybos, ekonominės informati kos studijų programos. Gerai baigus bakalauro stu dijas toliau galima studijuoti magistrantūroje (dveji metai). Šios studijos konkretesnės ir labiau specializuotos. Fakultetas palaiko gerus ry šius su daugeliu ekonominio pro filio fakultetų ir aukštųjų mokyk lų, pirmiausia Danijos, Vokieti jos, Prancūzijos, Didžiosios Bri tanijos, Švedijos. Pas mus atva žiuoja nemažai profesorių skaityti paskaitų iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos. Studijos fakultete orientuo tos į Europos Sąjungos universi tetinius reikalavimus. Didelis dė mesys skiriamas užsienio kal boms, kompiuteriams, taikomajai

ekonomikai: valdymui, rinkos ty rimams, monetarinei ir fiskalinei politikai. Šiuolaikinė ekonomikos teorija - stipriai matematizuota, todėl pasirinkę ūkio studijas tu rite nebijoti matematikos, jos simbolių ir įrodinėjimų. Susipa žinsite su demografijos, politikos, psichologijos, sociologijos moks lų pradmenimis, teise, kai kurio mis taikomosios matematikos sri timis. Ūkio ir vadybos sritis - kiek vieno mėgstančio bendrauti su žmonėmis stichija. Ekonomikos ir vadybos studijomis nenusivilia tie, kurie jau vidurinės mokyklos suole pamėgo istoriją, geografiją, politologiją, nebijo matematinio abstraktumo, domisi šalies ūkiniu politiniu gyvenimu. Tokį jaunimą kviečiu į Ekonomikos fakultetą. Būsite XXI a. ūkinio gyvenimo vairuotojai. Prof. habil. dr. St. MARTIŠIUS Ekonomikos fakulteto dekanas

Filologija yra viena Šiais metais mūsų fakultete abiturientai galės rink tis devynias specialybes. Lietuvių, anglų, vokiečių, pran cūzų specialybės turi senas, ilgametes tradicijas. Prieš ke letą metų sudaryta atskira, savarankiška skandinavų fi lologijos programa (šiemet komplektuojamas danų kal bos ir kultūros kursas). Svarbi naujovė - suomių kalbos studijos. Tačiau tai nėra savarankiška programa, ją rink tis galės tik priimtieji į lietuvių filologiją, vidinio kon kurso tvarka. Beje, lituanistiką galima studijuoti ir ne akivaizdiniame skyriuje. Netradicinis, vienkartinis daly kas - aktorių-filologų studijos neakivaizdiniu būdu. Uni versitetas sudarė sutartį su Marijampolės savivaldybe, ku ri įsipareigojo padėti rengti aktorius su giliom filologi nėm žiniom Marijampolės miestui. Vadinasi, šia progra ma turėtų susidomėti galintys nuolat gyventi šiame mieste

ar jo apylinkėse jaunuoliai, kadangi aktoriaus profesijos studijos vyks pačiame teatre, o į Vilnių atvykstama klau syti paskaitų ir laikyti egzaminų iš filologinių disciplinų. Be abejo, sutartis bus sudaryta tik su tais, kurie bus išlai kę aktoriaus sugebėjimų konkursą. Esame patyrę, kad ne visos paskelbtosios specialy bės būna vienodai populiarios. Kai kur - į skandinavų, anglų, vokiečių filologiją - konkursai tiesiog dramatiški... Ir kažin, ar pagrįstai. Noriu dar ir dar kartą akcentuoti mūsų studijų universalumą, bendrumą ir specialybių re liatyvumą. Norintieji gerai išmokti praktinę danų, vokie čių ar anglų kalbą nebūtinai turi stoti į Universitetą. Čia laukiami tie, kuriuos domina tos kalbos struktūra, istori ja, tąja kalba parašyta literatūra, atitinkamos šalies kulNukelta į 5 psl.

1996.02

Universitas Vilnensis

Filologija yra viena Atkelta iš 4 psl.

tūra. Juolab, kad į bet kurią specialybę įstojusieji bus pri versti tobulinti mokykloje mokytąsi užsienio kalbą arba galės papildomai pasirinkti naują. O pasiūlyti šiuomet ga lime bemaž dvivešimt užsienio kalbų, tarp jų - netgi ja ponų! Nuosekliai didėjantis susidomėjimas lenkų filolo giją, sugrįžtantis dėmesys rusų filologijai leidžia manyti, jog abiturientai supranta, kad tapti didžiųjų kaimyninių valstybių kalbos, literatūros ir kultūros žinovais yra visa da perspektyvu. Universiteto studijų struktūra numato, kad po ketverių metų į antrąją pakopą (magistrantūrą) pateks kon kurso tvarka tik pusė įstojusiųjų į pirmą kursą. Filologai toje pakopoje galės gilintis arba į atitinkamą kalbą, arba į literatūrą, t. y. specializuotis, paraleliai toliau rengda miesi ir praktiniam darbui pasirinkę vertėjo, mokytojo,

bibliotekininko, knygotyrininko ar kitokią programą, - ar ba šiaip studijuodami įvairiausias laisvai pasirinktas jiems įdomias Universiteto disciplinas bet kuriame fakultete. Beje, ir pirmojoje studijų pakopoje mes stengiamės su teikti tų pačių sričių profesinius pradmenis - vertėjo, mo kytojo, redaktoriaus, korektoriaus, bibliotekininko, žur nalisto ir kt., kad nepatekę į magistrantūrą arba dėl įvai riausių aplinkybių negalintys joje studijuoti turėtų už ko nusičiupti. Kai kam filologijos studijos bus atrama iš es mės pakreipti savo gyvenimą į kitas sritis: su bakalauro diplomu jie galbūt pereis į Filosofijos fakultetą, į Tarp tautinių santykių institutą, į kitą aukštąją mokyklą. Na, o kai kas po ketverių metų išeis dirbti gidėmis, stiuardesė mis, ministrų sekretorėmis, Lietuvos ambasadų sodinin kais... Gyvenimas įvairus, pilnas netikėtumų (dėl to ir įdo mus!), ir palankus - ypač, jei esi išprusęs, gerai moki kalbą.

Doc. Kęstutis URBA Filologijos fakulteto dekanas

Filosofijos studijos - ne tik filosofija Filosofijos fakultetas greta teolo gijos (šio fakulteto dabar nėra) pradėjo veikti nuo pat Vilniaus akademijos įkū rimo prieš 417 metų. Nė vienas rimtas Europos universitetas neįsivaizdavo sa vęs be logikos, gamtos filosofijos, meta fizikos ir etikos studijų. Iš filosofijos išsi rutuliojo ir savarankišką statusą įgavo daugelis humanitarinių ir net tiksliųjų bei gamtos mokslų. Keitėsi mokyklos, mąs tymo būdai, tačiau išliko amžini būties pažinimo, tiesos ir gyvenimo klausimai. Mieli abiturientai, jei šios proble mos Jums nėra tušti ir niekam nereikalin gi dalykai, jei nesidedate “žinančiais” ir nebijote daug skaityti ir likti be galutinių atsakymų, galimas daiktas, Jūsų pasirin kimas - filosofijos specialybė. Būtina tik gerai išlaikyti užsienio kalbos ir politolo gijos stojamuosius egzaminus. Filosofinis mąstymas turi didžios pustrečio tūkstan čio istorinės tradicijos pamatą. Tik jos pa žinimas pirmaisiais studijų metais vėliau leis gilintis į įvairias šiuolaikinių filosofi nių mokyklų keliamas problemas. Filoso fams suteikiama galimybė laisvai pasirink ti specialius kursus, ir ne tik pas mus, bet ir Istorijos, Filologijos ir kt. fakultetuose. Privalomų dalykų sąraše: įvadiniai meta fizikos ir epistemologijos kursai, logika, religijų istorija, lotynų ir graikų kalbos etc. Filosofo diplomas nenurodo kon krečios darbo vietos. Tačiau įgyta filosofi nė erudicija gali atverti kelią pedagoginei, kultūrologinei, leidybinei, žurnalistinei ir net politinei veiklai. Gabiausi studentai, įgiję magistro laipsnį, gali studijuoti dok torantūroje ir užsiimti moksliniu darbu. Šių metų Filosofijos fakultetas - ne tik filosofija. Jame yra dar trys artimos, kiek labiau į konkretesnę veiklą orien tuotos specialybės: psichologija, sočio-

logija ir socialinis darbas. Jau daug metų viena populiarių specialybių visame Universitete yra psi chologija. Tai “kietas” mokslas, reikalau jantis filosofijos, medicinos ir net mate matikos žinių. Norėtųsi tikėti, kad abitu rientų aktyvumą renkantis šią rimtą pro fesiją lėmė ir ateityje lems noras dirbti sunkų bei įdomų darbą, besiplečiančios perspektyvos absolventams vis labiau psi chologinės pagalbos poreikį suvokiančio je mūsų visuomenėje. Psichologo kvali fikacija reikalinga sprendžiant įvairius konfliktus ar užkertant jiems kelią bet ko kiame kolektyve, tarpasmeniniuose san tykiuose. Ji būtina teikiant terapinę pa galbą medicinos įstaigose, psichologinės paramos centruose, mokyklose. Ši kvali fikacija įgyjama dviejų pakopų studijose: pirmuosius ketverius metus pagrindinis dėmesys skiriamas bendrosioms asmeny bės, amžiaus tarpsnių, kognityvinės, biopsichologijos ir kt. disciplinoms. Dar dveji mokslo metai - tai specializacija or ganizacinės, pedagoginės ir klinikinės psichologijos srityse. Visus, kuriuos domina visuomenės struktūros analizė, viešosios nuomonės tyrimai, bendruomeninių santykių teori jos, kviečiame studijuoti labai perspek tyvią sociologo specialybę. Busimieji so ciologai nagrinėja socialines teorijas, mo kosi naudotis sociologinių tyrimų meto dais, dirbti šiuolaikine kompiuterine technika. Studentams dėstomos įvairios filosofinės, politologinės, ekonominės bei psichologinės disciplinos. Gaudami ben drą humanitarinį išsilavinimą jie gali gi lintis į konkrečias sociologines proble mas: religijų, darbo, mažųjų grupių, po litinio gyvenimo, populiarumo reitingų nustatymo ir kt. Sociologija yra teorinis

mokslas ir taikomoji disciplina, todėl ab solventai turi galimybę rinktis darbą kon krečiose firmose, įmonėse, organizacijo se, atlikti jam reikalingus tyrimus arba gi lintis bendrosios sociologijos moksle. Socialinis darbas - Lietuvoje nauja, į pagalbą žmogui orientuota specialybė. Mūsų fakultete ją bus galima įgyti dieni nių ir neakivaizdinių studijų būdais. Pa geidautina, kad į neakivaizdines studijas stotų asmenys, dirbantys socialinės ir svei katos apsaugos bei švietimo sistemose. So cialinio darbuotojo klientai yra atskiri as menys, jų grupės, bendruomenės ir orga nizacijos. 'lai savotiškas tarpininkas tarp žmogaus ir įstaigų bei organizacijų, ben druomenės veiklos, sveikatos, socialinėje ir švietimo srityje organizatorius. Jam bū tina gerai žinoti žmogaus elgesį, valstybės socialinę politiką, poveikio ir pagalbos žmogui būdus, gerai orientuotis teisės ir ekonomikos klausimuose. Todėl ir studi jų programose numatyta daug psicholo gijos, pedagogikos, ekonomikos, teisės, medicinos ir kitų sričių disciplinų. Didelis dėmesys bus skiriamas praktinių įgūdžių darbo su asmenimis ir įstaigomis ugdymui, todėl daug laiko skiriama mokomosioms ir profesinei praktikoms. Socialiniai dar buotojai paprastai dirba savivaldybių so cialiniuose skyriuose, internatuose, pen sionuose, reabilitacijos centruose ir pan. Stojant į psichologiją, sociologiją ir socialinio darbo specialybes reikės išlai kyti atitinkamo pasirengimo, motyvaci jos studijuoti patikrinamąjį egzaminą diagnostinį pokalbį. Jo pobūdis ir reika lavimai, kaip ir kitos įstojimo sąlygos, yra išleistos atskira brošiūra. Kęstutis DUBNIKAS Filosofijos fak. prodekanas

Universitas Vilnensis

1996.02

Fizikai be darbo neliks Kodėl apsiniaukusią dieną švie su? Kodėl žiemą šalta, o vasarą šil ta? Kaip veikia televizorius, kokiu bū du gydo lazeris? Kaip veikia atominė elektrinė? Kodėl girdime širdies pla kimą? Kodėl medžiai aukšti? Kaip at rodo bakterija? Kas yra atomas, mo' lekulė? Tokius ir dar įdomesnius klausi mus užduoda kiekvienas vaikas. Tik ar visi tėvai gali atsakyti į šiuos klausi mus? Pagaliau, ar patys tėvai nors apy tikriai suvokia mus supantį pasaulį, jo dėsningumus? Gal pakanka mokėti kalbėti taisyklinga tautine kalba, o vai kams į aukščiau pateiktus klausimus atsakyti vienu žodžiu - “nežinau”? Gal pakanka šaliai, jei visi būsim stiprūs ekonomistai, teisininkai, filologai, fi losofai, istorikai...? Matyt, tokie jau esam - tai ir iliustruoja šalies “tvirta” ekonomika, teisėsauga ir pan. Kalbant rimčiau, visuomenės išsivystimo lygis, kultūra aplamai, yra nusakomi tų įrankių, prietaisų, prie monių, visuomeninių santykių visu ma, kuria bet kuris bendruomenės narys gali naudotis. Niekam, manau, ne paslaptis, jog fizika buvo ir tebėra tas mokslas, kuris visas tas priemo nes sukūrė arba iniciavo. Kultūringos visuomenės yra tos, kur visiems mokslams skiriamas de ramas dėmesys, tame tarpe ir tikslie siems mokslams ir fizikai! Todėl to kios visuomenės, tokios šalys ir yra vadinamos išsivysčiusiomis. Vilniaus universiteto Fizikos fa kultetas yra vienintelė Lietuvos aukš toji mokykla rengianti visų pakopų fi zikus: bakalaurus, magistrus, moks lų daktarus. Fakulteto mokslinės ir mokomosios laboratorijos, kompiu terių klasės, aukščiausios kvalifikaci jos profesoriai, mokslų daktarai pa dės Jums patirti saldų pažinimo sko nį. Studijos mūsų fakultete nėra leng vos, nedarome nuolaidų tinginiams, tačiau norintiems įgyti žinių sudaro me puikias studijų sąlygas.

Gabius studentus siunčiame se mestro ar metinėms studijoms į Vo kietijos, Danijos, Belgijos, Švedijos, Olandijos universitetus. Jų studijas apmoka Europos Bendrija, vykdyda ma specialiąją fizikos studentų mo bilumo programą. Į Fizikos fakultetą priimami merginos ir vaikinai, turintys brandos atestatą. Tiems, kas sėkmingai išlai kė fizikos egzaminą savo rajonuose papildomų stojamųjų egzaminų nė ra. Be stojamųjų egzaminų priimami taip pat: respublikinių matematikos, informatikos, chemijos olimpiadų laureatai ir 1996m. bei ankstesnių metų prizininkai, gimnazijų ir licėjų abiturientai, turintys brandos atesta to mokomųjų dalykų vidurkį 8, res publikinių fizikos olimpiadų dalyviai, fizikos čempionato prizininkai, su pa gyrimu baigusieji “Fotono” mokyklą ir fizikos “Olimpo” mokyklos moks leiviai. 1996 metais į Fizikos fakulte tą priimsime 80 moksleivių. Bakalauro (pagrindinėse) stu dijose yra šios kryptys: fizika, taiko moji fizika, radiofizika ir elektroni ka, astrofizika, o taip pat fizikos mo kytojų studijos. Po keturių metų stu dijų, sėkmingai apgynę baigiamąjį darbą, absolventai gauna bakalauro diplomą, suteikiantį aukštojo moks lo cenzą, gali pradėti darbą įvairiose įstaigose (laboratorijose, informaci niuose centruose, mokyklose ir pan.). Dalis bakalaurų gali tęsti studijas magistrantūroje. Fizikos fakultetas, remiamas ki tų akademinių institutų, organizuoja dviejų metų šių specializacijų magist rines studijas: aplinkos fizikos, astro nomijos, biofizikos, kietųjų kūnų fi zikos ir elektronikos, lazerių fizikos, puslaidininkių fizikos ir medžiagotyros, radiofizikos ir elektronikos, spek troskopijos ir cheminės fizikos, teori nės fizikos. Magistrai gali pradėti sa varankišką darbą arba gali tęsti 4-5 metų studijas doktorantūroje. Fizikos

bakalaurai tęsdami papildomas me tines profesines fiziko-inžinieriaus, radiofizikos ir elektronikos inžinie riaus studijas įgyja inžinieriaus kvali fikaciją. Visų pakopų studijų metu dalį dėstomų dalykų klausytojai, kurato rių patariami, renkasi iš fakultete siū lomų dalykų sąrašo, o dalį renkasi sa varankiškai fizikos ar kituose univer siteto fakultetuose. Siūlomų paskai tų, pratybų, laboratorinių darbų spek tras labai platus: nuo personalinių kompiuterių taikymų iki biofizikos, ekologijos, optoelektronikos, lazerių taikymo medicinoje, biologijoje ar technologijoje. Baigusių pagrindines studijas fakultete specializacija dar nėra griežtai apibrėžta. Fizikos baka lauras - tai plataus gamtamokslinio profilio specialistas baigęs aukštąjį mokslą, turintis puikų bazinį mate matinį, fizikinį, kompiuterinį paruo šimą. Jo studijų apimtis nusakoma priede prie diplomo išduodamoje pa žymoje, išvardijančioje visų išlaikytų kursų pavadinimus, apimtis, dėstyto jų pavardes ir gautus įvertinimus. Nežiūrint fizikai labai nepalan kios šalies ekonominės situacijos dar neteko girdėti, kad fakulteto absol ventai liktų be darbo, dar daugiau jie dažnai sėkmingai konkuruoja su taip vadinamas “populiarias” specia lybes baigiusiais absolventais darbo biržoje, dažnai užima vadovaujančius postus įvairiose veiklos srityse. Mat fizikos studijos, šalia fizikos žinių, for muoja racionalų, kritinį mąstymo būdą. Nereikia pamiršti studentiško gyvenimo teikiamų įdomybių, kurios fizikos fakultete labai savitos. Studen tai aktyviai dalyvauja Universiteto meno ir sporto kolektyvuose, organizuoja įsimintinas Fizikų dienas, “krikštynas”, diskotekas. Doc. Gintaras DIKČIUS Fizikos fakulteto dekanas

1996.02

Universitas Vilnensis

Gamtos mokslų fakultetas Biologijos studijos Turbūt kiekvienoje, net ir pačioje nuošaliausioje Lietuvos mokykloje yra bent po keletą merginų ir vaikinų, kurie miškuose ar pievose jaučiasi geriau nei namuose, kurie gali valandų valandas uo dų kandžiojami ar lietaus merkiami sė dėti prie paukščių lizdaviečių ar palinkę prie mikroskopo ieškoti dar nepilnai at skleistų ląstelių ir jų organoidų sandaros ar funkcionavimo paslapčių. Visus tokius (o ir kitus) kviečiame studijuoti biologi ją senajame Vilniaus universitete. Kiekvienas, norintis studijuoti bio logiją, dar prieš stojamuosius egzaminus turės pasirinkti ekologinės biologijos ar molekulinės biologijos studijas. Ekologi nės biologijos studijas derėtų rinktis tiems abiturientams, kurie širdyje yra

gamtininkai plačiąja šio žodžio prasme. O molekulinės biologijos studijos reko menduotinos abiturientams, mėgstan tiems krapštytis laboratorijose bei ekspe rimentuoti. Molekulinės biologijos pro filio studijų plane, lyginant su ekologine biologija, daugiau laiko skiriama chemi jai, fizikai ir matematikai, atitinkamai mažiau laiko lieka botanikos bei zoolo gijos studijoms. Ekologinės biologijos profilio studentai gali rinktis detalesnes botanikos, ekologijos bei zoologijos stu dijas. Molekulinės biologijos studentai specializuojasi augalų fiziologijos, biofi zikos, genetikos ir mikrobiologijos srity se. Specializacijos pasirinkimas daugiau sia priklauso nuo studento noro. Pagrindinės, bakalaurinės visų bio logų studijos trunka 4 metus. Per šiuos me tus studentai išklauso daugybę paskaitų, atlieka šimtus laboratorinių darbų, iš

moksta pažinti augalus bei gyvūnus, susi pažįsta su pagrindiniais biologinių tyrimų bei eksperimentų principais ir metodais. Savo stebėjimus, tyrimų bei eksperimen tų rezultatus studentai apibendrina kursi niuose bei bakalauriniuose darbuose ir gauna biologijos bakalauro diplomą. Šis diplomas suteikia teisę siekti dar dides nių mokslo aukštumų mūsų fakultete ar kitose aukštosiose mokyklose. Magistrantūros studijos trunka dvejus metus. Jų me tu biologai specializuojasi aukščiau išvar dintose srityse. Magistro diplomas sutei kia teisę studijuoti doktorantūroje. Po bakalauro studijų visi norintys dar vienus metus gali studijuoti pedago gines disciplinas ir po to gauti mokytojo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Doc. J. NAUJALIS Gamtos mokslų fakulteto dekanas

Geologijos studijos

Geografijos studijos

Daugumai Lietuvos gyventojų geologija yra paslaptin ga, mažai žinoma, bet kartu ir labai įdomi mokslo bei prakti kos sritis. Tbo labiau, kad vidurinėje mokykloje nėra geologi jos pagrindų kurso. Mūsų dabartinėse vidurinėse mokyklose apie pusę geografijos disciplinų kurso sudaro geologijos moks lų pradmenys. Tai iš dalies klaidina daugumą abiturientų pasi renkant specialybę, nes jie mieliau renkasi geografiją, apie ku rią jau žino, o ne geologiją. Deja, ne visi įsivaizduoja geologi jos reikšmę krašto ūkiui. Pakanka paminėti, kad net 27 proc. Lietuvos nacionalinio turto sudaro gelmių ištekliai. Geologijos mokslo tyrimo objektas apima didelę Lietu vos gamtinės aplinkos dalį - tai žemės gelmės, arba viskas, kas yra po dirvožemiu. Niekas be Lietuvos geologų neištirs ir ne įvertins mūsų krašto žemės gelmių išteklių. Geologiniai tyri mai yra ne mažiau svarbūs, kaip ir mūsų tautos istorijos, ar cheologijos, kultūros ir kalbos tyrimai. Žemės gelmės mūsų visuomenei, kaip ir bet kurios kitos šalies visuomenei, yra mi neralinių žaliavų, gėlo požeminio vandens ir energijos išteklių šaltinis. Tačiau žmogaus santykių su gamta harmonizavimas reikalauja pažvelgti į žemės gelmes ne tik kaip į žaliavą ūkiui, bet ir kaip į mūsų gyvenamosios aplinkos komponentą, būtiną žmogaus egzistencijai, kaip į gamtos kūną, labai jautrų bet ko kiam neatsargiam žmonijos poveikiui. Pastarųjų metų geolo giniai tyrimai rodo, kad dėl žmogaus veiklos padaroma vis di desnė žala geologinei mūsų aplinkai - didėja požeminių van denų tarša, o tai suaktyvina karsto procesus, geologams vis didesnį rūpestį kelia neracionalus gelmių panaudojimas, ne teisingai pasirinktos statybų vietos ir 1.1. Jau daugiau kaip 50 metų dvi Gamtos mokslų fakulteto geologijos katedros (Geologijos ir mineralogijos bei Hidro geologijos ir inžinerinės geologijos) rengia geologus. Pirmuosius dvejus metus studijuojami bendri gamtos ir žemės mokslų dalykai. Baigus antrąjį kursą sudaroma galimy bė rinktis vieną iš dviejų specialybių: geologinės nuotraukos ir naudingųjų iškasenų telkinių paieškų arba hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos. Likusieji dveji bakalauro studijų metai skirti pasirinktai specialybei įgyti. Sėkmingai baigus 4 metų studijas įteikiamas geologijos specialybių bakalauro diplomas. Gabūs ir norintys toliau mokytis gali dar dvejus metus studi juoti magistrantūroje.

Geografija, nuo seno tirianti medžiagų ir energijos mig raciją įvairiuose kraštovaizdžiuose, kokybinius ir kiekybinius ryšius, siejančius gamtos kompleksų elementus, yra bene dau giausiai ekologizuota mokslo šaka, sėkmingai integruojanti ir kitų mokslo sričių žinias. Kita vertus, geografijos mokslo objektas yra daugialypis, šakotas, todėl išties naujų ir reikš mingų rezultatų galima pasiekti tik palyginti siauroje srityje. Šios dvi šiuolaikinės tendencijos - mokslo žinių integracija ir specializacija - atsispindi Bendrosios geografijos katedros veikloje. Ji savo auklėtinius bakalaurus orientuoja (nuo an tro kurso) į tris kryptis (ekogeografiją, visuomenės geografi ją ir kartografiją), turinčias dar ir papildomas specializaci jas. Štai keletas iš jų: geomorfologija (mokslas apie žemės paviršiaus sąrangą), kraštotvarka, demografija, politinė ge ografija, kartografija, ekonominė ir socialinė geografija. Ab solventų laukia darbas žemėtvarkos, projektavimo, gamtos apsaugos, o gabiausiųjų - ir mokslo įstaigose. Į Bendrosios geografijos katedrą priimama 15 studentų. Visi norintys gali studijuoti pedagogines disciplinas ir įgyti pedagogo kvalifi kaciją, kuri suteikia teisę dirbti geografijos mokytoju ar dės tytoju. Pagal susiklosčiusią fakultete tradiciją geografų studi jose dalyvauja Hidrologijos ir klimatologijos katedra, kuri da lį studentų (apie 10) specializuoja hidrologijoje ir meteorolo gijoje. Šie nepaprastai plačias, kaičias ir svarbias žemės sferas tyrinėjantys mokslai susiję ir su geografija, ir su ekologija, ir su daugeliu praktinės veiidos sričių. Potvynių ir orų progno zės, klimato tyrimai, hidrotechninių projektų hidrologinis pa grindimas, vandens ir oro kokybės studijos, informacijos kau pimas nuolat veikiančiose stotyse ir lauko ekspedicijose, gam tosauga - tai dar ne visi hidrologo ir meteorologo laukiantys darbai. Katedros darbuotojai tyrinėja upes, ežerus, jūras, kli mato svyravimus, tad studentai turi galimybę pasirinkti siau resnę hidrologijos, meteorologijos ar klimatologijos sritį. Baigę studijas gabiausi ir ištvermingiausi bakalaurai gali stoti į dviejų metų magistrantūrą: Bendrosios geografijos kated roje - į bendrosios geografijos ir kraštotvarkos, o Hidrologijos ir klimatologijos katedroje - į hidrologijos ir meteorologijos.

Doc. dr. P. MUSTEIKIS Doc. dr. K. DUNDULIS

Prof. K. KILKUS Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Doc A. ČESNULEVIČIUS Bendrosios geografijos katedros vedėjas

Universitas Vilnensis

1996.02

Kauno humanitarinis fakultetas Tai vienintelis kitame mieste esantis VUpadalinys, įsikū ręs gerai ir skoningai įrengtuose rūmuose Kauno senamiestyje, savo architektūra, istorija ir dvasia artimuose senajam Vilniaus universitetui. Studijos fakultete yra dviejų pakopų (bakalauro ir ma gistro) ir dviejų krypčių (filologinės ir ekonominės). Dieninia me skyriuje studentai studijuoja lietuvių, anglų ir vokiečių filo logiją. Ekonomistai renkasi verslo administravimą ir vadybą. Čia yra nemaža specializacijų, pasirenkamų po dviejų metų ben drų studijų. Yra fakultete ir artima ekonomikai informacinio verslo specialybė. Vakariniame skyriuje mokoma referavimo ir vertimo iš vokiečių bei rusų kalbų, taip pat verslo organizavimo ir valdymo. Dieniniame ir vakariniame fakulteto skyriuje mokosi dau giau kaip 1000 studentų, astuoniose katedrose dirba 65 etati

niai dėstytojai ir nemažas būrys talkininkų iš kitų mokslo įstai gų bei gamybos. Gerai besimokantys gauna 1,32 MGL dydžio stipendiją. Studentai, kurių pažymių vidurkis ne mažesnis kaip 7,5 balo, gauna 1 MGL dydžio stipendiją. Taip pat pažangiems studentams yra skiriamos socialinės stipendijos nuo 0,33 iki 0,83 MGL dydžio. Studentų laisvalaikiu rūpinasi Studentų atstovybė. Fakul teto kiemeliuose ir rūsiuose rengiamos studentų tradicinės šven tės. Organizuojamos pirmakursių krikštynos, Užgavėnės, spor to varžybos, diskotekos ir t.t. Taip pat fakultete yra garsėjantis savo veikla folklorinis ansamblis “ Uosinta". Gerai besimokan tys studentai mokslus gali tęsti užsienyje.

Verslo organizavimo specializacija

Informacijos verslas

Verslo organizavimo specializacija ruošia plataus profilio praktinės veiklos ekonomistus, sugebėsiančius dirbti įmonėse, kur gamyba, finansai ir komercija yra neatskiriamai susieti. Žinomi pasaulyje specialistai JAV mokslininkai R.Chuzričas ir M.Pitersas, atsakydami į klausimą kas yra verslas, tei gia, kad tai ne vien veiklos rūšis, gyvenimo būdas, mokslas ir menas kartu paėmus. Tai dar ir poezija, ir kūrybinis polėkis, ir didelės rizikos sfera, ir vos ne profesionalus sportas. Verslas, anot šių garbių vyrų, aprėpia savus rašytinius ir nerašytinius dėsnius, principus, tarpusavio bendravimo etiką, slėpingus po veikio mechanizmus, keri ir pavergia savaip pulsuojančia aukš tąja matematika ir drauge savo elementaria abėcėle. Versli ninku negimstama, juo tampama. Kaip? Tai ir sužinosite įsto ję į verslo administravimo ir vadybos specialybę ir pasirinkę verslo administravimo ir vadybos studijų krypties verslo orga nizavimo specializaciją. Ją studijuoti galima fakulteto dieni niame ir vakariniame skyriuose. Pirmuosius du metus mokomasi bendrų, fundamenta lių dalykų, trečiame kurse yra pasirenkamos specializacijos. Pirmosios pakopos studijos trunka 4 metus. Jas baigus išduo damas verslo administravimo ir vadybos bakalauro diplomas. Norintys toliau mokytis, galės tęsti specializuotas magistrantūros studijas dar du metus. Jas baigus bus išduotas atitinka mos specializacijos magistro diplomas. Dalis magistrų galbūt pratęs studijas ir doktorantūroje. Be to,gabiausi šios specialy bės studentai siunčiami tobulintis į Vakarų universitetus. Taip yra mokomasi stacionare. Bet šią specialybę galima studijuoti ir vakariniame skyriuje. Čia bendrųjų dalykų yra mokomasi trejus metus, o specializacijos yra pasirenkamos ketvirtame kurse. Bakalaurinės studijos čia trunka penkis metus. Gabiau sieji toliau gali studijuoti stacionare.

Šios specialybės poreikį Lietuvoje lemia objekty vios sąlygos: trūksta žaliavų, bet yra pakankamas inte lektinis potencialas.Lietuvoje perspektyvios intelektini produktą kuriančios firmos. Be to, informacija reikalin ga komercinėms ir kitoms verslo firmoms. Norėdamos išsilaikyti rinkoje, jos suinteresuotos turėti visą reikalin gą mokslinę, techninę ir ekonominę informaciją, susiju sią su giminingos firmos veikla. Informacinės paslaugos reikalingos nedidelėms firmoms, stambioms korporaci joms ir valstybinėms įmonėms. Specialybės mokymo planas apima informacijos teorijos, kompiuterių ir ekonomikos mokslų studijas. Pui kus kompiuterinių tinklų ir tarptautinių duomenų bazių išmanymas leis mūsų absolventams nuolat jausti pasau lio informacijos pulsą.Suprantama, be anglų kalbos tarp tautiniuose kompiuterių tinkluose nėra ką veikti, todėl šios specialybės studentams numatytas sustiprintas an glų kalbos mokymo kursas. Taikomoji studijų plano da lis nėra orientuota į kažkokią vieną informacijos rūšį, todėl absolventai galės įsilieti ir į kitos verslo, mokslo ar mokymo firmos veiklą arba steigti privačią informacijos paslaugų firmą. Informacijos verslo bakalaurai galės tęsti studijas magistrantūroje, kuri leis jiems specializuotis pa sirinktoje veiklos srityje. Vaikinai ir merginos, linkę į kruopštų ir dinamišką darbą, mėgstantys kompiuterius, gebantys lengvai ben drauti su žmonėmis - tai jūsų specialybė. Ateitis priklau so tiems, kas valdo informaciją.

Doc. R. STAČIOKAS Verslo vadybos katedros vedėjas

Verslo informacijos sistemos Laikraščių reklamose mirga firmų skelbimai, kur ieško ma specialistų, mokančių apskaitą, užsienio kalbą ir puikiai dir bančių su kompiuteriais. Jos ieško mūsų specializacijos specia listų. Šių studijų mokymo planas pagrįstas ekonomikos ir kom piuterių mokslų sinteze. Ekonominės studijos orientuotos į ver slo sritis, reikalaujančias daugiau skaičiavimų ir tyrimų (apskaita, finansai, marketingas). Studijuojant kompiuterius, akcentuoja ma taikomoji pusė. Mūsų absolventai įvaldo pagrindines infor macijos apdorojimo technologijas ir išmoksta projektuoti, pro gramuoti bei diegti informacijos sistemas verslo firmose. Stu dijų metu mokymo planas pagal besimokančiųjų pageidavimą

Doc. R. PAREIGIS KHF prodekanas

Doc. d r. P. ŽVINYS Informatikos katedros vedėjas gali būti orientuojamas finansų, apskaitos arba marketingo in formacijos sistemų kryptimi. Vakarų pasaulyje kiekvienas ver slininkas, o ką jau bekalbėti apie firmų vadovus, naudojasi as meniniu kompiuteriu. Anglų kalba - tai ir kompiuterio kalba todėl pasirinkę šią specializaciją galėsite geriau išmokti anglu kalbą arba pradėti jos mokytis nuo pradžios, jeigu vidurinėje mokykloje mokėtės kitą kalbą. Studijuojant šią specializaciją, kompiuteris tampa patogiausiu ir būtiniausiu verslininko dar bo instrumentu. Įsigijęs šią specializaciją, verslininkas lengvai susikalbės su savo kolegomis iš užsienio, nes kompiuterio kalba jau tapo pasauline verslo kalba. Doc. dr. P. ŽVINYS Informatikos katedros vedėjas

1996.02

Universitas Vilnensis

Kauno humanitarinis fakultetas Lietuvių filologijos studijos Lietuvių filologijos studijas sudaro dvi pakopos: baka lauro ir magistro. Bakalauro mokslas trunka ketverius metus. Busimieji lituanistai studijuoja filosofiją, politologiją, peda gogiką ir kitus bendruosius dalykus, tobulina užsienio kalbų Įgūdžius, mokosi senųjų kalbų, gilinasi į dabartinės lietuvių kalbos ir jos istorijos problemas, nuodugniai gvildena lietuvių ir užsienio literatūrų raidą, žymiausių dabarties rašytojų kūry bą, lietuvių tautosaką. Be privalomų dalykų gali savo noru rink tis klausyti įvairių kitų teorinių kursų. Nuo pat pirmo kurso studentai susipažįsta su mokslinio darbo pradmenimis: ren gia seminarinius bei kursinius darbus, vyksta į kalbines bei tautosakines ekspedicijas. Studijos baigiamos bakalauro dar bu, o klausytojui įteikiamas lietuvių filologijos bakalauro di plomas, kuris leidžia pradėt' dirbti įvairų lituanisto darbą. Magistrantūros trukmė - dveji metai. Pasirinkę lietuvių kalbos magistrantūrą klauso kalbos filosofijos, kalbotyros is torijos ir jos metodų, dabartinės lietuvių kalbos ir jos istorijos teorinių kursų, pasirenkamų dalykų. Literatai gilinasi į litera tūros teorijos, estetinės minties raidos, literatūros meistrišku mo ir kitus klausimus. Tiek kalbininkai, tiek literatai daugiau kaip pusę magistrantūros studijų laiko skiria moksliniam dar bui. Sėkmingai baigę studijas ir apgynę magistro darbą kalbi ninkai gauna lietuvių kalbos, o literatai - lietuvių literatūros magistro diplomą.

Doc. A. RUŽĖ Lietuvių filologijos katedros vedėjas

Marketingas ir prekybos vadyba Vykstant Respublikos ekonomikos pertvarkai, dažnai ne beužtenka verslo žmonėms vien tik noro, energijos, operaty vumo ir pirminio kapitalo. Padidėjusi konkurencija reikalauja žinių ir profesionalumo. Dirbantiems arba numatantiems dirbti komercijos sri tyje, rekomenduojame marketingo ir prekybos vadybos spe cializaciją. Pasirinkę šią specializaciją studijuos ne tik bendrą sias universitetines disciplinas, ekonomikos ir finansų teori jas, verslo vadybą ir pan., bet ir prekybos bei maitinimo įmo nių mokslus, marketingą, vadybą, turto ir veiklos draudimą, apskaitą, audito pagrindus, kontraktus ir daugelį kitų verslo praktikoje būtinų dalykų. Mes įsitikinę, kad išklausius šias disciplinas Jums bus lengviau išvengti rinkos negandų ir tapsite klestinčiais versli ninkais.

Germanų filologijos studijos Germanų filologijos katedra kuruoja dvi specialybes: anglų filologiją ir vokiečių filologiją. Kasmet į šias specialybes priimame po 16 studentų. Stojantieji privalo išlaikyti du kal bos egzaminus - raštu ir žodžiu. Bakalauro laipsnio studijos trunka ketverius metus. Fi lologinis išsilavinimas neapsiriboja vien kalbos išmokimu, mo kymo planas susideda iš keturių pagrindinių ciklų: visų kalbos aspektų pratybos,pasirinktos kalbos filologijos pagrindai, Va karų Europos literatūros istorija ir visuomenės mokslai. Kai kurie studentai įveikę pirmąją pakopą ir gavę baka lauro laipsnį galbūt pasirinks praktinį darbą ir toliau nestudi juos. O kitiems gal tai bus starto aikštelė studijoms kituose fakultetuose ar užsienyje. Nusprendę studijuoti dar dvejus me tus antroje pakopoje ir išlaikę stojamuosius egzaminus galės pasirinkti vieną iš VU siūlomų specializuotų programų. Visos šešerių metų filologijos studijos baigiasi antra pakopa (ma gistro diplomu). Tokia yra tipinė filologijos studijų programa. Tačiau manome, kad gabiausieji turės teisę studijuoti pagal individualų planą. Doc. V. PASVENSKIENĖ

Referentai-vertėjai Referentai-vertėj ai iš rusų ir vokiečių kalbų - tai dar nau ja specialybė VU ir Lietuvoje. Sparčiai plečiantis ryšiams su užsieniu kuriasi bendros įmonės, kuriose taikomos vis naujes nės darbo formos. Specialistas, mokantis dvi kalbas, sugebantis naudotis kompiuterine technika, nepasimetantis informacijos sraute, bus nepakeičiamas šiose naujose įmonėse. Beje, humanitari nėms studijoms reikia ne tik gerai pasirengti, bet ir toliau kruopščiai dirbti: teks išmokti kalbas, įsisavinti techninio ver timo specifiką, skaityti grožinę literatūrą, sužinoti profesinės etikos paslaptis, fakultatyvuose susipažinti su ekonomikos, re ligijos, Lietuvos istorijos pagrindais.

Doc. Z. LEČICKAJA

Municipalinė ir gamtosaugos vadyba

Verslo administravimo ir vadybos specialyeės studentai po dviejų kursų pasirinkę finansų, apskaitos ir bankininkystės specializaciją, gilina savo žinias apskaitos ir finansų srityje. Stu dentai išklauso valstybės finansų, įmonės finansų, mokesčių po litikos ir kitas finansines disciplinas, išmoksta valdyti įmonės finansus, analizuoti finansines ataskaitas ir priimti racionalius sprendimus. Be to, studentai įgyja pakankamai žinių iš įmonių apskaitos, susipažįsta su pirminiais dokumentais ir apskaitos vedimo sistemomis, pagrindiniais bankininkystės principais. Baigę studijas įgyja apskaitos ir finansų bakalauro kva lifikaciją. Bakalaurai gali toliau tęsti studijas komercijos ir fi nansų magistrantūroje.

Pirmuosius dvejus metus visi verslo administravimo ir vadybos specialybės studentai mokosi bendrų, daugiausia fun damentalių dalykų, o jau nuo trečio kurso yra pasirenkamos specializacijos. Municipalinė ir gamtosaugos vadyba - tai nau jo verslo administracinė ir vadybos specializacija VU ir Lietu voje, kurios atsiradimą nulėmė besiplečianti savivaldybių veikla. Studijuojant municipalinę ir gamtosaugos vadybą gali ma išmokti, kaip reikia organizuoti ekonominę veiklą savival dybių valdomoje teritorijoje, reguliuojant jos socialinę raidą, ekonominį augimą, ryšius su valstybės valdžios instancijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio firmomis. Savivaldybių specialistai turės mokėti spręsti aplinkos apsaugos bei racio nalaus gamtinių išteklių naudojimo ekonominius klausimus, reguliuoti savivaldybių teritorijoje esančių valstybinių, priva čių ir kt. įmonių ūkinę veiklą, nustatyti aplinkos naudojimo ir užterštumo normatyvus. Šios srities specialistai bus laukiami finansinėse bei ko mercinėse savivaldybių tarnybose, padės formuoti vietinį biu džetą, racionaliai naudoti investicijas bei gamtinius išteklius.

Doc. G. GIPIENĖ Finansų ir apskaitos katedros vedėja

Doc. R. PAREIGIS Verslo vadybos katedra

Doc. T. JAZBUTIS Komercijos katedra

Finansai, apskaita ir bankininkystė

Universitas Vilnensis

1996.02

Istoriko profesija universali ir prasminga Mums atsivėrė puikios galimybės atsigręžti į Lietuvos praeitį, naujai tyri nėti mūsų valstybės ir tautos istoriją ir tuo pačiu atsiverti šiuolaikiniam pasauliui. Mes viliamės, kad istorijos studi jos yra būtinos ne tik žymiai daliai prak' tiškų profesijų, kaip paminklosauga, muziejininkystė ar archyvistika, istorijos kul tūrinė vertė bei jos supratimas nenusa komas vien konkrečiomis profesijomis. Istorijos ir dabarties santykio apmąsty mas ir vertinimas turi sudaryti žymią in teligento erudicijos dalį. “Didžiųjų“ ir “mažųjų“ žmonių biografijos, tautų ir ci vilizacijų likimai, jų klestėjimai ir nuos mukiai istorijos akivaizdoje įgyja metafi zinę prasmę, todėl istoriko profesija - uni versali ir prasminga. Į istorijos specialybę priimama 40, į archeologiją -10 studentų. Be to, isto riją galima studijuoti ir neakivaizdžiai. Jau kelinti metai istorijos stojamo jo egzamino (raštu) pagrindą sudaro į

mokyklinę istorijos programą orientuoti testai. Antrasis egzaminas - žodžiu. Tai kūrybinis egzaminasJuo siekiama išsiaiš kinti busimojo studento erudiciją, jo pro fesinio pasiruošimo lygį. Studentai, baigę pagrindines ketu rių metų studijas, gauna bakalaurų diplomus.Šiuos 4 studijų metus sąlyginai gali ma suskaidyti į du etapus. I-II kursai įvadinės studijos (privalomi kursai). III IV kursuose atsiranda pirmosios specia lizacijos : viduriniai amžiai, naujoji isto rija, kultūros ir meno istorija, etnologija. Bakalaurinių seminarų metu ruošiami bakalauriniai darbai. Laisvai pasirenka mų kursų metu studentas gali surinkti pe dagoginių ir psichologinių kursų minimu mą, kuris suteiktų jam teisę dirbti mo kykloje. Be to, bakalauras galės dirbti muziejuose, archyvuose, paminklosaugos institucijose ir kt. Apie pusė bakalau rų,norinčių giliau studijuoti ir dirbti mokslinį darbą, tęsia dviejų metų studi

Archeologija - karališka specialybė Retas moksleivis vaikystėje nesvajojo atrasti lobį, nekolekcionavo senoviškas monetas, negirdėjo apie Egip to faraonų kapus ar H. Šlymano atkastą Trojos miestą. Lietuva taip pat garsi savo Trojomis. Tai Kernavė, Senie ji Trakai, Vilniaus Žemutinė pilis, Užnemunės Troja - Sta naičiai. Dar nemažai paslapčių slepia Lietuvos piliakal niai, pilys, miestų kultūriniai sluoksniai, kapinynai, alka kalniai ir kiti archeologijos paminklai. Archeologų kom petencijoje labai ilgas laiko tarpas - net keli milijonai me tų. Lietuvos archeologai tyrinėja kiek mažesnį, “tik“ dau giau kaip 10 tūkstančių metų laikotarpį: nuo pirmųjų gy ventojų atėjimo į Pabaltijį iki viduramžių laikotarpio. Nedaug yra specialybių, kur galima pritaikyti tiek daug kitų mokslų pasiekimų kaip archeologijoje. Čia rei kia žinoti istorijos dėsnius, pažinti geografiją, gamtines sąlygas, išmanyti žmogaus anatomiją, nutuokti fizikoje ir chemijoje, suprasti statistikos metodus, įsisavinti kom piuterinę techniką, žinoti juvelyrikos paslaptis, įvairias gamybos technologijas. Archeologas turi būti labai kan trus, kruopštus ir tiesiog pedantiškas, ištvermingas ir stip rus. Nemažai archeologijoje gali pasiekti meniškos sie los žmogus, juk ne kiekvienas gali sugebėti perskaityti mūsų protėvių simboliuose paliktą informaciją, rekonst ruoti žmogaus dvasinį pasaulį. Tai turi būti kūrybinga, lakios fantazijos asmenybė. Didžioji dalis archeologinės literatūros parašyta užsienio kalbomis, todėl anglų, vo kiečių, lenkų ar rusų kalbos archeologui tiesiog būtinos. Kasmet Lietuvoje yra tyrinėjama iki 200 archeolo ginių objektų. Nemažai archeologų dirba muziejuose, pa

jas magistrantūroje.Pirmaisiais studijų metais vyksta specializuoti magistriniai seminarai, o antraisiais - mokslinės ir tai komosios praktikos pagal busimąją dar bo vietą. Studijos baigiamos magistriniu darbu, kurį apgynus suteikiamas magist ro laipsnis.Tai galimybė tęsti mokslus doktorantūroje. Atvykite. Jūsų laukia romantiškos archeologinės ekspedicijos prie Kernavės piliakalnių ir etnologinės kelionės po se nuosius Lietuvos kaimus. Tie, kurie no rės pažvelgti kas slypi anapus romanti kos šydo, galės susipažinti su sunkiu, bet nepaprastai reikalingu darbu archyvuo se ir rankraštynuose, muziejuose ir bib liotekose. Tie, kurie mąsto ir ieško, isto rijos studijose atras savo gyvenimo ir kū rybos prasmę. Doc.dr.A.BUMBLAUSKAS IF dekanas Dr. E. RAILA

minklosaugos ir paminklotvarkos institucijose, restauruo ja ar konservuoja archeologinius radinius, dirba moksli nį ar pedagoginį darbą. VU Istorijos fakultete Archeologijos katedra ir spe cialybė įkurta prieš trejetą metų. Todėl čia dirba gana daug jaunų dėstytojų. Keturi katedros nariai turi moksli nį daktaro laipsnį, o jiems vadovauja žymus archeologas prof. hab. dr. M. Michelbertas. Kasmet į archeologijos specialybę priimama po 10 studentų. Todėl konkursai yra nemaži. Nuo šių metų studentai galės pasirinkti dvi spe cializacijas: archeologų ir archeologinių radinių konser vavimo restauravimo. Pirmame ir antrame kurse dėsto mos bendrosios istorijos disciplinos bei Archeologijos stu dijų įvadas. Nuo pirmųjų metų dėstomas ir pagrindinis Lietuvos archeologijos kursas, kuris skaitomas iki pat IV kurso - bakalaurinių studijų pabaigos. Nuo III kurso dės tomos beveik vien archeologinės disciplinos ( Vakarų Eu ropos archeologija, Baltijos kraštų archeologija, Lietu vos numizmatika, antropologijos pagrindai ir kt.). Be to. dalį kursų studentai gali pasirinkti laisvai. Kiekvienais me tais studentai rašo kursinius darbus. Tai savarankiško mokslinio darbo pradžia. Vasarą studentai dalyvauja archeologinėse praktiko se, kurios vyksta įvairiose Lietuvos vietose. Vyresnių kur sų studentai neretai išvažiuoja kasinėti į užsienį. Sėkmin gai baigę bakalaurines studijas, studentai konkurso tvarka gali pasirinkti dvejų metų magistrines studijas, o vėliau iš tvermingiausi ir gabiausi galės studijuoti doktorantūroje. Dr. Valdemaras ŠIMĖNAS

1996.02

Universitas Vilnensis

Komunikacijos fakultetas - tai: ♦ JAUNIAUSIAS VU FAKULTETAS, ĮKURTAS 1991 METAIS ♦ VIENINTELĖ LIETUVOJE KOMUNIKACIJOS IR INFORMACIJOS SPECIALISTŲ RENGIMO AUKŠTOJO MOKSLO INSTITUCIJA ♦ RENGIA INFORMACIJOS MENEDŽERIUS, BIB LIOTEKININKUS IR ŽURNALISTUS ♦ MOKOSI 579 STUDENTAI: INFORMOLOGIJOS Tradiciškai komunikacija supranta ma kaip informacijos, žinių perdavimas (lot. communicatio - pranešimas, bendra vimas, keitimasis patyrimu, mintimis, iš gyvenimais). Komunikacijos mokslams priskiriamos disciplinos, informaciniu po žiūriu tiriančios socialinės komunikacijos procesus bei plėtojančios bendrąją komu nikacijos bei informacijos teoriją. Komu nikacijos fakultetas siekia ne tik atspin dėti, bet ir įtakoti visuomenėje vykstančią informacinę sąveiką, koncentruoti dėme sį į žinių vaidmenį visuomenėje, optima lius žinių organizavimo būdus, modeliuo ti informacijos vartotojų poreikius. Studijos KF yra trijų pakopų: ba kalauro studijos, magistrantūra ir dokto rantūra. Bakalauro studijų specialybės yra: žurnalistika, bibliotekininkystė ir informologija. KF ruošiamų specialistų veiklos spektras labai platus: televizija, radijas, spauda, ryšiai su visuomene, bib liotekos bei archyvai, mokslo, kultūros ir valdymo institucijos, informacijos verslo firmos, kompiuteriniai tinklai. Šiuo atve ju prisilaikoma UNESCO veikloje pripa žintos integruotos informacinės sąveikos sričių sampratos.

SPECIALYBĖS -175, BIBLIOTEKININKYSTĖS -157, ŽUR NALISTIKOS - 229, YRA 18 DOKTORANTŲ ♦ KASMET PRIIMA 120 NAUJŲ STUDENTŲ: 50 - Į BIBLIOTEKININKYSTĘ, 40 - Į INFORMOLOGUĄ, 30 - Į ŽURNALISTIKĄ ♦ YRA 70 DARBUOTOJŲ, TARP JŲ: 3 PROFESO RIAI IR 22 DOCENTAI, 4 HABILITUOTI MOKSLŲ DAK TARAI IR 31 MOKSLŲ DAKTARAS

Bibliotekininkystės studijos Vil niaus universitete turi senas tradicijas. Šiuo metu KF yra vienintelė institucija Lietuvoje, rengianti kvalifikuotus biblio tekų darbuotojus. Moderni bibliotekinin kystės samprata suponuoja požiūrį į bib lioteką kaip į visuomenės informacijos in frastruktūros dalį. Bibliotekininkas baka lauras, išmanantis ne tik tradicinę biblio tekininkystę, bet ir modernias informa cijos technologijas, galės pritaikyti savo žinias ir įgūdžius visų tipų bibliotekose bei informacijos tarnybose. Informologija tiria informacijos procesus visuomenėje plačiąja prasme: specialiųjų ir masinių komunikacijų sis temose, kultūroje, politikoje, gamyboje, komercijoje ir pan. bei įvairius informa cijos resursų ir procesų aspektus - socia linius, ekonominius, valdymo, techninius ir kt. Baigusiems šios specialybės baka lauro studijas suteikiama informacijos menedžerio kvalifikacija. Informacijos menedžmentu laikomas efektyvus infor macinių struktūrų formavimas ir palai kymas įstaigose bei organizacijose, infor macinių procesų planavimas, realizavi mas ir kontrolė. Informacijos menedže

Komunikacijos fakulteto žurnalistikos institutas 1996-uosius pasitinka su žurnalistikos bakalauro programa. Nuo šiol šioje pagrin dinėje VU Žurnalistikos instituto programoje žurnalistai mokysis ketverius metus. Būsimiems kolegoms bus sudarytos sąlygos išmokti dirbti su kompiuteriais, make tuoti, filmuoti videokamera etc. Kaip ir anksčiau, be profesijos dalykų bus dėstomi istorijos, lietuvių kalbos, filosofijos, literatūros istorijos etc. kursai. Kiekvienais me tais priimame 30 vidurinio mokslo atestatą turinčių busimųjų studentų. Nuo 1996-ųjų institutas siūlo ir žurnalistikos magistro kursą. Ši programa trunka keturis semestrus. Ji skirta tiems žurnalistikos instituto bakalaurams bei anksčiau baigusiems penkerių metų programą kolegoms,kurie nutars pagilinti ži nias politikos, ekonomikos, kultūros bei VIP tyrimo srityse. 70 proc. programos kursų siūloma pasirinkti iš kitų Vilniaus universiteto fakultetų dėstomų programų. Taigi, bakalauro programą baigęs studentas įgys bendrąsias tiek profesijos, tiek ir kai kurių humanitarinių bei socialinių mokslų žinias. Norintys specializuo tis galės pratęsti mokslą bei gilintis į savo sritį magistrantūroje. VU žurnalistikos institutas kartu su Lietuvos žurnalistikos centru, kuris užsiima žurnalistų kvalifikacijos kėlimu, 1996 metais pradeda profesinių studijų programą. Ši programa truks 10 mėnesių. Studijuoti bus priimama apie 20 kitas aukštojo mokslo specialybes baigusių arba baigiančiųjų žmonių. Programa suda rys galimybes, pvz., filologams, istorikams, teisininkams, fizikams persikvalifi kuoti ir įgyti žurnalisto profesijos įgūdžių. Profesinių studijų programa suteiks tik amato žinių. Baigus profesines stu dijas, bus išduodamas studijų baigimo pažymėjimas. Baigus bakalauro ar magist ro studijas, bus išduodamas aukštojo mokslo bakalauro ar magistro diplomas.

Doc. M. LUKOŠIŪNAS Žurnalistikos instituto direktorius

ris bakalauras galės dirbti mokslo, kul tūros ir valdymo institucijose, steigti pri vačias firmas, teikiančias mokamas infor macines paslaugas, taikyti savo žinias spe cializuotoje informacinėje veikloje (in formacijos brokeris, konsultantas). Magistrantūros studijų kryptys yra: informacijos vadyba, informacijos siste mų vadyba, informacijos mokslai, komu nikacijos mokslai, bibliotekų ir informa cijos centrų vadyba, knygotyra. Nuo 1996 m. prasidės žurnalistikos ir tarptautinės komunikacijos magistrantūros studijos. Magistrų veiklos sritis - strateginė infor macijos vadyba, leidžianti informaciniu požiūriu užtikrinti ekonomikos, politikos, kultūros ir kitų uždavinių sprendimą, jie galės dirbti bibliotekų, informacijos ir media centrų vadovais, ryšių su visuome ne specialistais, informacijos ekspertais, konsultantais, analitikais, informacijos sistemų projektuotojais. 1995 m. KF lai mėjo Europos Sąjungos TEMPUS pro jektą “Informacijos menedžmento pro grama Lietuvai”. Per trejus metus užsie nio aukštosiose mokyklose studijuos 18 fakulteto magistrantų, 24 dėstytojai ir darbuotojai stažuosis Vokietijoje, Angli joje, Olandijoje ir Švedijoje. Šių šalių ko legos organizuos intensyvius kursus Vil niuje, konsultuos modernių informacijos menedžmento mokymo planų ir progra mų sudarymo bei realizavimo klausimais. Fakultete bus sukurtas Integruotas infor macijos centras, kurį sudarys dvi kompiu terių laboratorijos, aprūpintos moder niausia įranga, reikalinga informacijos paieškai interaktyviame režime pasaulio informacijos tinkluose ir duomenų bazė se. TEMPUS projekto tikslas - naujos kartos informacijos menedžerių rengi mas; šie specialistai turės sugebėti įdieg ti, palaikyti, įvertinti ir valdyti orientuo tas į vartotoją informacijos sistemas ir pa slaugas, koordinuoti vidinius ir išorinius informacijos srautus siekiant organizacijų strateginės veiklos sėkmės. Naujo tipo specialistai turi integruoti dabartiniu me tu atsietas bibliotekos ir kompiuterių cen tro paslaugas. Rengdamas naujo tipo in formacijos ir komunikacijos specialistus Komunikacijos fakultetas turi perspek tyvą įtakoti informacijos industrijos, in formacijos politikos ir informacijos infra struktūros raidą.

Doc. Renaldas GUDAUSKAS Komunikacijos fakulteto dekanas

Universitas Vilnensis

1996.02

Matematikos fakultetas: mokytis įdomu, nors nėra lengva Moksleiviai, svajojantys apie ' matematiko profesionalo karjerą, tu ri gerą progą įsigyti aukščiausios kva lifikacijos matematinį išsilavinimą studijuodami VU Matematikos fa kultete. Tačiau kelias į mokslo aukš tumas yra labai ilgas. Reikia praeiti tris studijų etapus - bakalauro, ma gistro ir doktoranto. Pirmasis etapas - ketverių me tų bakalaurinės studijos. Matemati kos fakultete galima įsigyti informa tikos, statistikos, matematikos, mate matinių taikymų specialybę bei ma tematikos mokytojo kvalifikaciją. At skiri konkursai bus į informatikos, statistikos ir matematikos (matema tika, matematikos taikymai, matema tikos mokytojai) studijas. Stojantieji į Matematikos fakultetą galės rašyti prašymus į visas tris kryptis, nes jas vienija bendras stojamasis matema tikos (žodžiu) egzaminas. Iš pradžių visi rašys vienos valandos testą (1215 klausimų), o po to atsakinės žo džiu. Apie testą galima paskaityti 1994 m. žurnalo “Mokykla” 10-11 nu meriuose. Pats egzaminas nėra sun kus, tačiau jis atsijoja visiškai nepasi ruošusius abiturientus. Pernai buvo konkursas į informatikos specialybę, tačiau beveik visi išlaikiusieji egzami ną ir nepatekę į informatiką buvo pri imti į matematikos specialybę. 1995 metais išleidome pirmąją bakalaurų laidą. Žmogus su bakalau ro diplomu jau turi sugebėti dirbti, tačiau svarbiausia jo savybė - suge bėjimas ir noras toliau mokytis (magistrantūroje, doktorantūroje). Pa saulyje yra gana įprasta, kad matema tikos bakalauras, turintis fundamen talias matematikos ir informatikos ži nias, tęsia magistro studijas ekono mikos ar kokiame kitame fakultete. Praėjusiais metais dauguma mūsų fa kultete gerai ar labai gerai baigusių

bakalauro studijas studentų įstojo į matematikos fakulteto magistrantūrą ir toliau tęsia studijas įvairiose ma tematikos, informatikos bei statisti kos specializacijose. Po magistrantūros galima tęsti studijas doktorantūroje. Tai aukš čiausia studijų forma, kurią sėkmin gai užbaigus gaunamas mokslų dak taro laipsnis. Šiuo metu Matematikos fakultete yra 19 doktorantų. Keletas iš jų studijuoja užsienyje. Lietuvoje dabar populiari yra informatikos specialybė. Informati kos mokslas ir praktika labai inten syviai vystosi. Jos samprata labai plati ir į ją veda labai daug kelių. Mate matikos fakulteto informatikos spe cialybė labai susijusi su matematika. Anksčiau ši specialybė buvo vadina ma paprasčiausiai programavimu. Ta čiau prieš rašant programą pirmiau siai reikia sumodeliuoti, o po to su projektuoti sistemą. Kuo sistema su dėtingesnė, tuo projektavimo vertė didėja. Daug jaunų žmonių, truputį pramokę programuoti arba naudotis kokia nors programine įranga, galvo ja, kad jau viską moka ir daugiau mo kytis nėra ko. Kuo anksčiau žmogus supranta, kad toks požiūris riboja jo ateities galimybes, tuo geriau. Šiuo metu fakultete populiari matematikos taikymų kryptis finan sų bei draudimo sferose. Pasirodė, kad finansų reiškinius galima gana neblogai modeliuoti tikimybiniais metodais. Tam prireikia ir realių duo menų gilios statistinės analizės. Lie tuvos tikimybių teorijos ir statistikos mokykla yra tikrai pasaulinio lygio. Todėl mes tikimės, kad galėsime ne blogai paruošti šios krypties specia listus. Statistikos specialistų trūkumas privertė sukurti atskirą statistikos stu dijų kryptį su atskiru priėmimu. Ti

kimės, kad besidominčių šia perspek tyvia mokslo kryptimi netruks. Klasikinės matematikos kryptis, nuo kurios prasidėjo kompiuterių vystymasis, yra fizikinių, biologinių procesų modeliavimas diferencialinė mis lygtimis ir jų sprendimas artutiniais metodais. Mūsų fakulteto pro fesorius F. Ivanauskas kartu su ben draautoriais iš Matematikos ir infor matikos instituto už darbus šioje sri tyje gavo 1995 metų Lietuvos valsty binę premiją. Kitos matematikos šakos taip pat randa pritaikymą. Šiuo metu at sirado įdomių geometrijos taikymų. Dabar daug įvairių reiškinių, duome nų stengiamasi pavaizduoti kompiu terio ekrane, bet tam reikia gilių ge ometrijos žinių. Fakultete susibūrė keleto žmonių grupė, ruošianti geo metrinio dizaino specialistus. Antrojo pasaulinio karo metu JAV pasiekė esminį persilaužimą ka re, kai sugebėjo iššifruoti vieną japo nų radiogramą. Kodavimo ir dekodavimo problemos - tai kompiuterių mokslo kasdienybė. Ir visa tai - skai čių teorijos taikymas, nors ilgą laiką buvo manoma, kad skaičių teorija tai pats sunkiausias mokslas. Fakul teto profesorius A. Laurinčikas už darbus skaičių teorijos srityje apdo vanotas 1994 metų valstybine pre mija. Visą laiką Matematikos fakul tete ruošiami ir matematikos moky tojai. Fakulteto darbuotojai kuria naujas mokyklines matematikos pro gramas, rašo mokymo priemones, or ganizuoja įvairius konkursus. Matematikos fakultete mokytis įdomu, nors nėra lengva. Bet įgytas išsilavinimas - tikrai vertingas.

Doc. R. KUDŽMA Matematikos fakulteto dekanas

1996.02

Universitas Vilnensis

Medicinos fakultetas VU Medicinos fakultetas oficialiai įkurtas 1781 m. lap kričio 24 d. Taigi, pernai lapkričio mėnesį Medicinos fakulteto dėstytojai ir studentai šventė savo 214 metų jubiliejų. Vietoj po šešerių studijų metų buvusios internatūros 1990 m. įvesta specialybių ir subspecialybių rezidentūra. Jos trukmė (2-5 metai) prildauso nuo pasirinktos specialybės. 1990 m. vėl susiliejo Medicinos ir Gydytojų tobulinimo fakultetai. Nuo 1991 m. į Medicinos fakultetą pradėta priiminėti vienu srautu. Bet iškilus pediatrų ir higienistų poreikiui Lietuvos svei katos apsaugos ministerijos užsakymu nuo 1994 m. higienistai, o nuo 1995 m. ir pediatrai į Medicinos fakultetą priimami at skiru konkursu. 1996 m. į fakultetą bus priimami ir būsimi sto matologai bei slaugos specialistai (slaugytojai). Medicinos fakulteto struktūroje šiuo metu yra šeši sky riai: gydomosios medicinos, pediatrijos, higienos (visuomenės sveikatos), stomatologijos, slaugos (rūpybos) bei gydytojų to bulinimo. Gydomosios medicinos specialybėje studijos trunka 6 me tus, po to, sėkmingai išlaikius baigiamąjį valstybinį egzaminą, privaloma vienerių metų medicinos gydytojo rezidentūra. Ją pabaigus įgyjama teisė dirbti gydytoju asistentu. 60 proc. bai gusių medicinos gydytojo rezidentūrą priimami į specialybių (vidaus ligų, chirurgijos, akušerijos-ginekologijos, šeimos me dicinos ir kt.) rezidentūrą. Šios medicinos trukmė - 2-4 metai. Ją pabaigus įgyjama teisė dirbti minėtose specialybėse (terapeutais-internistais, bendroj o profilio chirurgais, akušeriais-ginekologais ir 1.1.). Dalis sėkmingiausiai baigusių specialybės rezidentūrą priimami į subspecialybių (kardiologijos, gastro enterologijos, neurologijos, kardiochirurgijos ir kt.) reziden tūrą, ją baigę gydytojai įgyja teisę dirbti minėtose “siaurose” specialybėse. Pediatrijos specialybėje studijos trunka 6 metus, po to, sėkmingai išlaikius valstybinį egzaminą, 60-70 proc. baigusiųjų priimami į specialybių (vaikų ligų, vaikų chirurgijos, vaikų psi chiatrijos) rezidentūrą. Likusiems suteikiama teisė dirbti pediatro darbą mokyklose, lopšeliuose-darželiuose, kūdikių ir vaikų na

Nauja specialybė slauga Nuo 1996 metų rugsėjo 1 dienos Vil niaus universiteto Medicinos fakultete prade dama dėstyti nauja slaugos specialybė pagal jau sudarytą bazinę 4 metų bakalaurato pro gramą. Iš pradžių į pirmą kursą numatoma priimti 20 studentų. Stojamieji egzaminai ir Įstojimo tvarka tokie patys kaip ir medicinos specialybėje. Baigus šias studijas, bus įgyjama slaugytojo su aukštuoju išsilavinimu specialy bė ir bakalauro išsimokslinimo laipsnis. Studijuojantiems slaugos specialybę pirmais metais bus dėstoma normalioji ana tomija ir fiziologija, biochemija, biologija ir genetika, filosofijos pagrindai, psichologija, sociologija, kompjuterių mokslas, užsienio kalbos, antraisiais mokslo metais - farmako logija, patofiziologija, mikrobiologija, peda gogika, etika, teisinių žinių pagrindai, slaugos mokslo teorija, vidaus ligomis sergančiųjų slauga, užsienio kalbos, trečiaisias mokslo me tais - chirurginių ligonių, vaikų, pagyvenusių žmonių, nėščiųjų slauga, ligonių reabilitacija, racionalios mitybos pagrindai ir sergančiųjų maitinimas, epidemiologija, sveikatos siste mos organizavimas, mokslinio ir tiriamojo darbo pagrindai, ketvirtaisiais mokslo metais visuomeninė slauga, psichiatrinė slauga, me nedžmentas ir vadyba, medicininė statistika, medicinos istorija, ekonomika ir politika, tarp tautinė integracija ir sveikata. Maždaug pusė

muose. Baigę 2 metų trukmes bendrąją pediatrijos rezidentūrą, gydytojai įgyja.teisę dirbti trijbse minėtose pediatrinėse specia lybėse. Apie pusė sėkmingai baigušių specialybės rezidentūrą priimama į pediatrinių subspecialybių (vaikų kardiologijos, neonatologijos, vaikų neurologijos, vaikų reanimacijos ir intensy viosios terapijos ir kt.) rezidentūrą, kurios trukmė -1-2 metai. Ją baigę gydytojai įgyja teisę dirbti minėtose “siaurose” pediat rinėse specialybėse. Pediatrijos specialybės studijų planai parengti visiškai naujai, maksimaliai išnaudojant Universiteto teikiamas galimybes (ypač humanitarinių, teisės mokslų), modifikuojant ją pagal reformuotą pirminę sveikatos apsaugos sistemos gran dį, kur įvesta šeimos gydytojo pareigybė. Pediatrų studijų pla nuose daug valandų skiriama genetikai, vaikų psichikos studi joms, teisiniams medicinos pagrindams, medicinos etikai. Pe diatrijos studijos vyks penkiose šiuolaikinėse pediatrinėse klini kose (Vaikų ligų, Vaikų chirurgijos, Neonatologijos, Pediatrijos centre, Vaikų psichinės sveikatos centre). Higienos (visuomenės sveikatos) skyriaus programa mo difikuota pagal daugiapakopę sistemą. Baigę 4 metų studijas studentai įgyja bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Likusieji tęsia studijas magistro kvalifikaciniam laipsniui gauti, po to studijos tęsiamos rezidentūroje. Stomatologijos studijų studentų programa taip pat bus modifikuota pagal daugiapakopę sistemą. Baigę 4 metų sto matologijos studijas įgyja bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir tei sę dirbti Lietuvos valstybei labai reikalingais burnos higienis tais. Likusieji tęsia dar dviejų metų studijas magistro laipsniui įgyti, po to studijos pratęsiamos rezidentūroje. Visų minėtų specialybių gydytojai, turintys polinkį moks liniam darbui, galės po rezidentūros (ar derindami su mokslu rezidentūroje) tęsti 4 metų studijas doktorantūroje. Ją baigę ir sėkmingai apgynę disertaciją, įgyja medicinos daktaro mokslo laipsnį.

mokymosi valandų bus paskirta praktiniams užsiėmimams. Numatoma pasikviesti iš užsie nio slaugos dėstytojų paskaitoms ir semina rams. Pažangiausi studentai mainų būdu bus siunčiami mokytis į panašias užsienio šalių mokymo įstaigas. Bakalaurato programa parengs specia listus, galinčius dirbti pirminėje sveikatos ap saugos grandyje (poliklinikose, ambulatorijo se, medicinos punktuose ir pan.) su atskirais asmenimis, šeimomis, grupėmis, bendruome nėmis, gerinant jų sveikatą, taikant bendruo sius slaugos principus ir antrinėje grandyje (li goninėse, dispanseriuose, profilaktoriumuo se ir pan.), taikant specialiosios slaugos prin cipus. Pagal šią programą rengiami slaugyto jai turės bendrą slaugos žinių bazę ir sugebės efektyviai dirbti įvairiose sveikatos apsaugos sistemos tarnybose. Šie specialistai galės dirbti praktinį darbą, taip pat mokyti vadybos, me dicininės statistikos, tiriamojo darbo, dėstyti slaugos discipliną aukštosiose ir aukštesnio siose mokyklose. Tikimasi, kad jie sugebės for muoti naują visuomenės požiūrį į specialybę, kaip į šiuo metu neišvengiamai reikalingą Lie tuvai, ir kūrybingai įsijungti į būsimą sveika tos apsaugos reformą. Pagrindinė slaugos specialisto funkcija - tai sveikos visuomenės kūrimas. Jo veikla nu kreipta visapusiškų žmogiškųjų reikmių ten kinimui. pagrindinis jo tikslas padėti sergan čiam ar sveikam individui atlikti veiksmus, iš saugančius jo sveikatą arba ją grąžinančius taip, kad pacientas galėtų savarankiškai gyven ti ir apsitarnauti, stengtis, kad pacientas at

Prof. A. RAUGALE, Medicinos fakulteto prodekanas gautų visišką nepriklausomybę. Slaugytojas padeda pacientui atlikti gydytojo paskirtą gy dymo planą bei vykdyti bendrą programą, skir tą sveikatos gerinimui ir profilaktikai, reabili tacijai po ligos ir adaptacijai visuomenėje, pa ramai mirštančiajam. Slaugytojas padeda li goniui susitvarkyti savo gyvenimą ne tik kaip vegetacinį procesą, bet organizuoja individo įsijungimą į visuomenės gyvenimą, bendravi mą su kitais žmonėmis, mokymąsi, rekreaci nius ir kitus produktyvius užsiėmimus, pade da pacientui kurti ir palaikyti sveiką ir įdomų gyvenimo būdą. Slaugytojas savo veikloje ko operuojasi su kitais specialistais, dirbančiais su ligoniu (gydytojais, socialiniais darbuoto jais, ir kt.). Slaugytojas pirmiausia turėtų būti ge ru psichologu, pakankamai plačios erudicijos ir išsilavinimo, apsiskaičiusiu, tam tikrų būdo savybių žmogumi tam, kad galėtų įvertinti ne tik paciento fizinę bet ir dvasinę būklę, jo gy venimo aplinką, surasti su juo kontaktą, su prasti ko labiausiai ligoniui tuo momentu rei kia, mokėti prisitaikyti prie ligonio ir sugebė ti paveikti jį norima linkme. Slaugytojas dir ba ne tik su vienu pacientu, bet ir su žmonių grupėmis. Baigę bakalauro studijas slaugos skyriaus studentai galės tęsti mokslą magistrantūroje (1-2 metai).

Atsakinga už slaugos specialybę Medicinos fakultete habil. med. dr., doc. D. KALIBATIENĖ

Universitas Vilnensis

1996.02

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas VU Tarptautinių santykių ir po litikos mokslų institutas įkurtas 1992 m.vasario mėnesį. Nuo pat pirmųjų mokslo metų jis patraukė besidomin čiųjų politika, valdymu ir tarptautiniais ' santykiais dėmesį. Tai liudija ir pasta rųjų trejų metų stojamieji egzaminai norinčių studijuoti Institute skaičius kasmet auga; 1995 metais stojamuo sius egzaminus į politikos mokslų spe cialybę laikė beveik 300 pretendentų, j valstybės subsiduojamas vietas kon kursas siekė net 13-14 pretendentų į vieną vietą. 1994 metais į TSPMI po litikos mokslų (politologijos) specia lybės bakalauro programos pirmąjį kursą buvo priimta 21 studentas, ku rių studijas finansuoja valstybė, ir 23 studentai, mokantys už studijas VU Senato nustatytą mokestį. Tarptautinių santykių ir politi kos mokslų institutas - viena iš nedau gelio Lietuvos aukštojo mokslo insti tucijų, rengianti profesionalius poli tikos mokslų ir tarptautinių santykių specialistus. Instituto absolventai tu rės galimybę tapti politikais, politikos tyrinėtojais (apžvalgininkais ir moks lininkais), diplomatais, valstybės pa reigūnais. Jų žinios bus reikalingos ir organizacijoms (taip pat ir priva čioms), ypač palaikančioms sistemin gus ryšius su užsieniu. Studijos institute yra dviejų pa kopų - 4 metų bakalauro ir dvejų me tų magistro studijos. Pirmoji - baka lauro studijų - pakopa skirta įsisavinti bendruosius politikos mokslų daly kus. Mokymo struktūra grindžiama Vakarų Europoje pripažintu modu lių principu: visos dėstomos discipli nos sudaro vieningą ir nuoseklią sis temą. Pavyzdžiui, galima paminėti šiuos modulius: bendrosios politolo gijos disciplinos (politikos mokslo pa grindai ir politikos sociologija; poli tinių idėjų istorija; šiuolaikinės poli tinės doktrinos; geopolitika; politinė sociologija; politinė kultūra; demok ratijos teorijos irkt.); lyginamieji po litikos tyrimai (Latvijos ir Estijos; Ru

sijos ir NVS šalių; Vokietijos; Vaka rų Europos; Vidurio Europos; Siau rės šalių; JAV ir kitų šalių politikos studijos); viešoji administracija, arba valstybės valdymas (viešoji administ racija; politikos analizė ir kt.); Lietu vos politika (Lietuvos politinė siste ma; Lietuvos diplomatijos istorija; už sienio politika ir kt.); tarptautiniai santykiai (tarptautinių santykių isto rija; pasaulio politika; tarptautinė tei sė; tarptautinės organizacijos; tarp tautinis saugumas; Europos integra cija ir kt.). Siekiantys bakalauro laips nio taip pat studijuoja ekonomikos, vadybos ir viešosios teisės pagrindus, ryšius su visuomene (public relations) ir kitas disciplinas. Reikalaujama, kad baigusieji bakalauro studijas mokė tų dvi užsienio kalbas (viena iš jų anglų, kurią rekomenduojama mokė ti jau stojant į Institutą arba jos žinių pagrindus įgyti per pirmuosius studi jų metus). Politikos mokslų bakalauro pro gramos tikslas - suteikti bendruosius politikos mokslų įgūdžius, leidžian čius profesionaliai ir kvalifikuotai analizuoti Lietuvos ir pasaulio poli tinį gyvenimą, suvokti politikos dės ningumus ir objektyvius ryšius tarp iš pirmo žvilgsnio izoliuotų reiškinių. Tai, kad Lietuvos politine sistema ir joje vykstančiais procesais vis labiau nusivilia didelė visuomenės dalis, ga lima paaiškinti ir mūsų politikų pro fesionalumo bei kompetencijos sto ka, nesugebėjimu įvertinti savo gali mybių realizuojant kartais tikrai pui kius ketinimus. Todėl tuos, kurie pa sirinks šią profesiją, mes laikome ne tik savotiškais pionieriais, bet ir žmo nėmis, kurių pasiryžimas ir nuostatos turi didžiulę socialinę vertę. Tikime, kad kaip tik mūsų šiandieniniai stu dentai ir lems Lietuvos politinį gyve nimą ateityje. Politikos mokslų studijos Insti tute neapsiribos vien bakalauro pro grama. Politikos mokslų bakalaurai (pirmieji bus tik 1997 m.) turės gali

mybę gilinti savo žinias kurioje nors jų pasirinktoje politikos mokslų sri tyje, orientuodamiesi į savo būsimą veiklą. Planuojama, kad magistro stu dijos bus diferencijuojamos į kelias specializacijas: nuo 1997 m. Institute turės atsirasti politikos sociologijos, viešosios administracijos, tarptauti nių santykių, tarptautinės komunika cijos (bendra su VU Komunikacijos fakultetu) ir Europos studijų magist ro programos. Šių studijų tikslas - su formuoti gilius mokslinio ir profesi nio darbo įgūdžius, reikalingus būsi miems diplomatams, politikams ir politikos tyrinėtojams bei valstybės pareigūnams. Politika - rimta profe sija, todėl jai turi būti kruopščiai ren giamasi. Institutas - jauna mokykla. Daugelis jos dėstytojų - jauni savo darbo entuziastai. Čia dėsto taip pat ir kitų fakultetų bei aukštųjų mokyk lų dėstytojai, specialistai praktikai. Institute kai kuriuos kursus skaito dėstytojai iš užsienio. Institutas palaiko glaudžius ry šius su Vakarų Europos (Danijos, Švedijos, Anglijos, Belgijos, Olandi jos, Vokietijos, Prancūzijos, Suomi jos, Norvegijos ir kitų šalių) bei Ame rikos aukštosiomis mokyklomis. Ti kimės, kad, kaip ir ligi šiolei, geriau sieji mūsų studentai turės galimybę išvykti mokytis į užsienį. Šiuo metu beveik kas ketvirtas Instituto studen tas turėjo galimybę pasimokyti (vie ną ar du semestrus) užsienio univer sitetuose (Didžiojoje Britanijoje, Šve dijoje, Danijoje, Olandijoje, Vokieti joje, Norvegijoje). Trumpesnės insti tuto organizuotos studentų išvykos į užsienį (taip pat ir mokomosios) jau taip pat tampa tikrove. Nuo 1994 me tų Institute veikia moderni kompiu terių laboratorija. Stojantys turės laikyti pasirink tos užsienio kalbos testą. Taip pat tu ri reikšmės gimtosios kalbos, polito logijos, geografijos ir istorijos branNakelta į 14 psl.

1996.02

Universitas Vilnensis Atkelta iš 14 psl.

TSPMI pradės 40 studentų; pusės jų dos atestato pažymiai bei gimtosios studijas pirmaisiais mokslo metais fi ir užsienio kalbų brandos egzaminų nansuos valstybė, kiti turės mokėti už įvertinimai. Visi stojantieji laiko po studijas patys (jų galutinį skaičių nu litologijos testą, kurio pažymys ir bus statys VU priėmimo komisija). Pagal vienas iš svarbiausių kriterijų pri bendrąją Vilniaus universiteto tvar imant į TSPMI. Stojamojo testo pro ką, nuo antrųjų mokslo metų už stu gramą (su praėjusių metų politologi dijas mokėti turės tik tie studentai, jos stojamojo testo klausimų pavyz kurių sesijos pažymių vidurkis bus džiais) netrukus bus galima įsigyti mažesnis nei 8. Su kiekvienu įstoju VU Studijų skyriuje arba pačiame siuoju bus sudaroma sutartis, kurio je bus numatoma mokėjimo už moks Institute. Šiais metais politikos mokslų lą tvarka ir mokesčio dydis. Šiuo me specialybės bakalauro studijas tu studijos pirmajame kurse kainuo

15 ja 2000 litų, bet vėliau šis mokesčio dydis gali augti. Žinoma, šios lėšos at eityje atsipirks - šiais laikais, kaip sa kė Margareth Thatcher, “už dyką yra tik sūris pelėkautuose”. Kita vertus, studentai, mokantys už studijas, turi visišką moralinę teisę reikalauti iš dėstytojų aukštos studijų kokybės. Instituto adresas - Didlaukio 47, Vilnius 2057. Telefonas pasiteiravi mui - 762-672. Doc dr. Egidųus KŪRIS TSPMI direktorius

Teisės fakultetas VU Teisės fakultetas - respublikos juristų ruošimo centras. Absoliuti dauguma Lietuvos Respublikos Sei me, Vyriausybėje, teismuose, prokuratūroje ar advoka

tūroje dirbančiųjų teisininkų - šio fakulteto absolventai. Tai sąlygoją atitinkamą fakulteto prestižą, didelį konkur są stojamųjų egzaminų metu (1995 metais paduota virš 1500 pareiškimų). Saulėtekio alėjoje įsikūręs fakultetas - tai apie 670 dieninio skyriaus ir 560 neakivaizdinio skyriaus studen tų, 4 profesoriai, 27 docentai, 6 vyresnieji asistentai bei kiti dėstytojai, darbuotojai. 1995 metais studijas fakul teto dieniniame skyriuje pradėjo 165, neakivaizdiniame ■ 155 pirmakursiai. Tiek pat studentų į fakulteto gyveni mą turėtų įsilieti ir 1996 metais. Pažymėtina, kad į ne akivaizdinį skyrių bus priimami tik aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Studijos fakultete trunka penkerius metus. Busi mieji juristai I kurse studijuoja, be kita ko, logiką, vals tybės ir teisės teoriją, užsienio šalių valstybės ir teisės istoriją, lotynų kalbą, romėnų civilinę teisę, Lietuvos kon stitucinę teisę, teisėsaugos institucijas. Rudens ir pava sario semestrų pabaigoje pirmakursiai savo žinias įrodo išlaikydami 4 egzaminus ir gaudami 5 įskaitas. Pirmoji sesija - didelis išmėginimas: 1996 metų vasario 1 dieną 26 fakulteto pirmakursiai turėjo akademinių įsiskoli nimų.

II kurse pradedama susipažinti su tokiomis funda mentaliomis teisės šakomis, kaip administracinė teisė, civilinė teisė, baudžiamoji teisė (bendroji dalis), finansų teisė. Šiuo atveju paminėtinos ir tokios disciplinos, kaip Lietuvos politinės minties istorija, teisės sociologija, kal bos kultūra, politologijos įvadas. Rudens ir pavasario se mestrai baigiami 4 egzaminais ir 4 įskaitomis. III kurse gilinamasi, be kita ko, į darbo teisę, civili nį procesą, baudžiamosios teisės ypatingąją dalį, bau džiamąjį procesą, kriminalistiką, kriminologiją, sociali

nio aprūpinimo teisę. Rudens semestro pabaigoje rei kės išlaikyti 3 egzaminus bei gauti 6 įskaitas, pavasario semestro - 5 egzaminus ir 4 įskaitas. Studentų specializacija - kriminalistinė teisė, dar bo ir socialinė apsauga, valstybės valdymas, tarptautinė teisė, komercinė teisė, jurisdikcinė veikla pradedama III kurse, o iš esmės realizuojama IV kurse. Be visoms spe cializacijoms bendrų dalykų, pvz., ekologinės teisės, ko mercinės teisės, tarptautinės viešosios teisės, filosofijos įvado, studijuojamos ir kiekvieno studijų plano varianto specifiką atitinkančios disciplinos. Pvz., “kriminalistai”detaliai susipažįsta su nusikaltimų tyrimo metodika, įrodymais baudžiamajame procese, “tarptautininkai” tarptautinėmis organizacijomis, tarptautine jūrų teise, komercinės teisės specializacijos atstovai - bankininkys te, draudimo teisiniu reguliavimu ar intelektualine nu osavybe. Nepaisant specializacijos, studentas gali lais vai rinktis speckursus, pvz., tokius dalykus, kaip konsti tucinė priežiūra, notariatas, arbitražas, municipalinės sis temos, buhalterinės apskaitos pagrindai. V kursas - baigiamasis studijų etapas, kurio metu iš esmės rašomi ir ginami diplominiai darbai (laisvai pa sirinkta tematika) bei laikomi valstybiniai egzaminai. Sėkmingai baigusieji studijas diplomus paprastai gauna birželio mėnesį. Teisininko profesija reikalauja iš žmogaus plataus išsilavinimo, nuovokumo, kritinio mąstymo, etikos lai kymosi. Todėl fakultetas laukia asmenybių, sugebančių suvokti vykdomo teisingumo trūkumus, pasiryžusių siekti aukščiausio profesinio meistriškumo, kompetetingai, ati džiai ir kruopščiai realizuoti principą “justitia ėst fundamentum regnorum” (teisingumas - valstybės pamatas) ir savo elgesiu įkūnyti darbavimosi teisinės valstybės la bui idealą. E. ŠILEIKIS Teisės fakulteto prodekanas

16 Ugjversitas Vilnengic

W;''‘-•■'•-■? ■ •- 'k?.~

4 (tavai a* tfati ‘ti&tiaaa •aiiOčti aftyiayod ta**. 6a& *lfaą ittįfo&uaeifa apie tai, • -- 'U.,.

'l/čkce^M- K*"?

•J

i miituą' K“

#• ■

ivi’ftfe ■-

fladca&pfaf, pei tari - "'žtttū'e'tdita^

padalyti tet(tezutac...r ^/itneadid'' zedadcifa. Visada teariame / / ' ^aaaaaawafy j

-WWNWWg» Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 3500 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. Užs. Nr. 102. Rinko ir maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ

atėie&u.

"'Zioiae'iditaa fyi&t&tdid'

'tedačeifa Me^t^aa: