Universitas Vilnensis, 2006 m. vasario mėn. Nr. 1 (1666)

hinc itur ad astra

universitas

^•1579-% $

vilnensis 2006 m. vasario mėn.

Nr. 1 (1666)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

J

http://www. vilnensis. vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

VU mokslininkai Lietuvos mokslo premijų laureatai Lietuvos mokslų akademija paskelbė 2005 metų Lietuvos mokslo premijos laureatus. Bus apdovanota 13 mokslo darbų humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologi­ jos mokslų srityse. Vilniaus universiteto moksli­ ninkai premijomis bus įvertinti už penkių moks­ lo darbų autorystę ar bendraautorystę.

Fizinių mokslų sekcijoje premija skirta Vilijandui Bagdonavičiui ir Vydui Čekanavičiui už darbų ciklą „Sudėtinių ir išlikimo statistinių mo­

delių asimptotinė analizė ir taikymai patikimumo teorijoje", taip pat Eu­ genijui Gaubui, Vaidotui Kažukauskui, Jurui Požėlai, Karoliui Požėlai, Aldžiui Šilėnui, Juozui Vidmančiui Vaitkui už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai". Biomedicinos mokslų sekcijoje bus apdovanotas Vaidučio Kučinsko darbas „Genomo įvairo­ vė: lietuviai Europoje". Eksperimentinės plėtros srityje apdovanojimą gaus Alio Baublio, Loretos Ivaškevičienės, Gintaro Kalinausko, Eugeni­ jaus Kosinsko, Gedimino Norkūno, Roberto Samalavičiaus, Giedriaus Uždavinio, Arūno Valaikos, Jurgio Verižnikovo darbų ciklas „Išeminės širdies ligos ir dėl jos kilusių komplikacijų diagnostikos, intervencinio ir chirurginio gydymo įdiegimas ir tobulinimas Vilniaus universiteto Šir­ dies chirurgijos centre 1971-2004 metais“. Technologijos mokslų sek­ cijoje nuspręsta premijuoti mokslininką Adulfą Abrutj už darbų ciklą „Naujos funkcinių oksidinių sluoksnių ir daugiasluoksnių sandarų augi­ nimo iš garų fazės technologijos struktūros, savybių ir taikomieji tyri­ mai“.

Laureatus pagerbti planuojama Lietuvos mokslų akademijoje Ko­ vo 11-osios išvakarėse. „U. V.“ inform.

Gerbiami Vilniaus universiteto bendruomenės nariai,

Vasario 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga noriu visus nuoširdžiai pasveikinti.

Mūsų tauta ilgus metus kovojo dėl tėvynės laisvės. Ši svarbi data liudija ne tik tautos didybę, bet ir jos galią bei tvirtybę.

Tai žinia ateities kartoms, kad nepriklausomybė, tikėjimas, tradicijos yra vertybės, kurias reikia ypatingai puoselėti.

Džiaugiuosi matydamas, kad jaunoji Lietuvos karta auga atviroje visuomenėje, atgimusioje iš totalitarizmo pelenų.

Semkimės išminties ir stiprybės iš istorinių asmenybių, kurios prieš 88 metus atliko didžiulį darbą atkurdamos šalies valstybingumo pamatus.

Vieninga bendruomenė sunkaus kasdienio darbo dėka nugali visus sunkumus. Linkiu Universiteto bendruomenei ugdyti ir puoselėti tikrąsias vertybes.

Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka

S

Vilniaus universitetas dar plačiau atvers duris užsienio Kq ugdo VU elitq ar vidutinybes? studentams

J VU įstoja daug gabių jaunuolių, olimpiadų nugalėtojų. Kaip toliau jiems sekasi studijuoti?

Ar skiriamas ypatingas dėmesys, ar jie išski­ riami iš vidutinių studentų masės, ar sudaro­ mos individualios programos, ar su jais dirba­ ma kaip su ypač gabiais jaunuoliais? Pasiro­ do, šioje situacijoje ir studentai, ir dėstytojai įžvelgia didelių problemų. Pateikiame Univer­ siteto bendruomenės nuomones - ką apie esamą padėtį mano studentus ugdantys dėsty­ tojai, administracijos atstovai ir galiausiai patys studentai.

Vilnius tampa tikru akademiniu Europos did­ miesčiu. Mieste jau dabar mokosi daugybė studentų iš įvairių pasaulio šalių pagal įvai­ rias studentų mainų programas. Dauguma jų atvyksta pagal ERASMUS studentų mainų programą semestrui arba vieniems mokslo metams. Vilniaus universiteto ekonomikos fakultetas nuo šių metų vasario mėnesio siūlo užsienio studentams magistro laipsnio studi­ jas anglų kalba: „Tarptautinio verslo ekonomi­ ka ir vadyba“.

Plačiau skaitykite p. 5

Plačiau skaitykite p. 11

universitas

2

vilnensis

2006 vasaris

easikronika

Prancūzų apdovanojimai VU dėstytojams

Prancūzijos ambasados Lietuvoje Kultūros ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja, Prancūzų kultūros centro direktorė Sylvie Lemasson (centre) „Akademinės Palmės Šakelėmis“ apdovanojo Filologijos

fakulteto Klasikinės filologijos katedros asistentą Darių Alekną ir Teisės fakulteto prof. Vileną Vadapalą. V. Naujiko nuotr.

2006 m. sausio 5 d. VU Senato salėje per Senato posėdį Prancūzijos amba­ sados Lietuvoje Kultūros ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja, Prancūzų kultūros centro direktorė Sylvie Lemasson „Akademinės Palmės Šakelėmis“ apdo­ vanojo Teisės fakulteto prof.

Vileną Vadapalą ir Filologi­ jos fakulteto Klasikinės filologijos katedros asisten­ tą Darių Alekną.

VU rektorius akademikas Bene­ diktas Juodka per ceremoniją sa­ kė, kad profesorius V. Vadapalas nusipelnė šio ordino ne tik dėl to, kad profesoriavo Vilniaus univer­ sitete, nors dabar jis yra mūsų tik

per pusę. Prancūzų kultūros cen­ tro direktorė Sylvie Lemasson pa­ brėžė, jog profesoriaus intelektua­ liniai ir profesiniai įsipareigojimai tarnauja ne tik Europai - jo nuveikti darbai taip pat labai naudingi Lie­ tuvai. Nors nuo 2004 m. gegužės 12 d. prof.

V. Vadapalas paskirtas Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teis­ mo teisėjo pareigoms ir vis mažiau laiko praleidžia Lietuvoje, bet pri­ sipažino, kad j savąją Alma Mater jam visada malonu grįžti. „Palmes academiques“ apdo­ vanojimą įsteigė Napoleonas 1808 m., o 1955 m. Prancūzijos Vyriausybė jį pavertė ordinu. Jis skiriamas akademinės visuome­ nės nariams užsieniečiams už nuopelnus skleidžiant prancūzų kultūrą. „U. V.“ inform.

Singapūro valstybinis universite­ tas siūlo bendradarbiauti VU mokslininkams ir studentams Nuo 2005m. rugsėjo mėn. Vilniaus universitetas pasirašė dvišales sutartis su : • Mariboro (Slovėnija) universitetu (rugsėjo 15 d.), • Tbilisio (Gruzija) valstybiniu universitetu (gruodžio12 d.) ir • Singapūro (Singapūras) valstybiniu universitetu (gruodžio 14 d.).

Tarptautinių programų ir ryšių skyrius praneša, kad Singapūro valsty­ binis universitetas dvišalės sutarties pagrindu siūlo Vilniaus universi­ teto studentams ir mokslininkams dalyvauti jų programoje „Estern Europe Research Scientistd and Students (EERSS)". Dėl dalyvavimo šioje programoje, anketų ir išsamesnės informacijos prašome kreiptis į Tarp­ tautinių programų ir ryšių skyrių: CR 242 kab., Rima Masiulienė, tel.

2687156, ei. paštas: rima.masiuliene@cr.vu.lt.

TRS inform.

Susitiko vyskupai ir universitetų rektoriai Vasario 8 d. Kauno ar­ kivyskupijos kurijoje susi­ tiko Lietuvos vyskupai ir universitetų rektoriai. Susitikimo metu aukštųjų mokyklų ir Bažnyčios vadovai diskutavo apie akademinio jaunimo sie­ lovadą, būdus ir kelius ugdyti ne tik gerą specialistą, bet ir dvasingą asmenybę.

Artimiausiu metu ketinama pasirašyti memorandumą, kuriuo bus sie­ kiama gera valia ugdyti jaunimo pilietiškumą, dvasines vertybes bei tautinį identitetą. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos preziden­ tas prof. Vytautas Kaminskas teigia, kad vienas iš svarbiausių ir aukštų­ jų mokyklų, ir Bažnyčios tikslų - parengti dvasingus žmones, kurie kurs ir lems Lietuvos bei Europos ateitį.

LURK Viešųjų ryšių komiteto inform.

Buvusiam VU rektoriui Santarvės ordinas 2006 m. sausio 13 d.

Mažojoje auloje akademi­ kui, žymiam matematikui, ilgamečiam Vilniaus univer­ siteto rektoriui Jonui Kubiliui įteiktas Santarvės ordinas „Pro augenda concordia“.

Santarvėje gyvenantys žmonės visada gražūs savo dvasia ir dar­ bais. Apdovanojimo ceremonijos metu Santarvės ordino įkūrėjas J. Kazėnas sakė, jog šio Santar­ vės ordino kavalieriumi tampa žmogus, kuris, nesiekdamas as­ meninės naudos, skleidžia meilę ir santarvę. Žmogus, kuriam san­ tarvė ir meilė artimam - ne žodžiai, bet gyvenimo būdas. Žmogus, ku­ ris išaugino mus visus - išaugino daugiau nei 65 tūkstančius mūsų šalies inteligentų.

Profesorius, buvęs VU rektorius Jonas Kubilius prisipažino, jog jam be galo malonu gauti šį ordi­ ną, tačiau sakyti kalbą reiškia tą patį, kaip studentui nepasiruošu­ siam ateiti į egzaminą. Akademi­ kas J. Kubilius dėkojo savo kole­ goms, be kurių nebūtų galima skleisti santarvės idėjos ir pada­ ryti tiek gero: „Vienas lauke ne ka­ rys. Leiskite jums visiems dar sykį žemai nusilenkti ir padėkoti“.

Santarvės fondo pradininkas J. Kazėnas pasakojo, kad mintis steigti Santarvės fondą jam kilo stovint Baltijos kelyje. Kita vertus, norėjosi įprasminti filosofo Stanis­ lovo Šalkauskio puoselėtas san-

tarvės tarp tautų idė­ jas. Šį fondą J. Ka­

zėnas įsteigė gyven­ damas Panevėžyje, skyrė pinigų iš savo verslo. Pasak jo, ką rinkti Santarvės pre­ mijos laureatais, sprendė ir tebesprendžia fondo valdy­ ba. Tačiau pasikeitė jos sudėtis. Anks­ čiau valdybą suda­ rė Santarvės premi­ jos laureatai, bet po skandalo dėl pinigų plovimo jie pasitrau­ kė. Kas dabar suda­ ro Santarvės fondo valdybą, J. Kazėnas neatskleidė, tepasa­ kė, kad tai - garbūs žmonės.

Pirmoji Santarvės premija buvo skirta monsin­ jorui Kazimierui Va­ Buvęs VU rektorius J. Kubilius išaugino daugiau nei siliauskui, po to ją 65 tūkst. mūsų šalies inteligentų. L. Vaitkutės nuotr. gavo poetas Justi­ nas Marcinkevičius, literatūrologė Viktorija Daujotytėginti, pasak J. Kazėno, nuspręsta Pakerienė, prezidentas Algirdas vietoj premijos laureatams įteikti ordiną už santarvės puoselėjimą.

Brazauskas, kardinolas Vincentas Ordinus nukalė Lietuvos monetų Sladkevičius, aktorius Donatas Ba­ kalykla, kiekvieno iš jų vertė - dau­ nionis bei vienuolis Tėvas Stanis­ giau nei 4 tūkst. litų. Šie ordinai lovas. Drauge su pinigine premija visi minėtieji premijos laureatai ga­ skirti tuometiniam Lenkijos prezi­ dentui Aleksandrui Kwasnevskiui, vo Viktorijos Juškienės sukurtas Santarvės fondo statulėles - bal­ medicinos mokslų daktarui Anta­ tąjį angelą. Kai Santarvės fondo nui Vinkui, menotyrininkui Riman­ tui Budriui, Sankt Peterburgo mies­ premija buvo pagerbtas Tėvas Stanislovas ir nebežinota, kaip tui, žurnalistei Editai Mildažytei. jam, nepriėmusiam pinigų, atsily­ „U. V.“ inform.

„Mini Europos" parko lankytojai VU maketą išvys vėliau Jau buvo skelbta, jog Briuselyje esančiame parke „Mini Europa“, kur visos EŠ šalys pristato žymiausius architektū­

ros paminklus, Lietuvai atstovaus Vilniaus universiteto an­ samblis. Maketo gamyba užtruko, nes reikėjo nuspręsti, kurią ansamblio dalį eksponuoti. Visi 13 kiemelių tiesiog netilpo. Darbai užtruko ir dėl to, kad Universitetas išsidės­ tęs labai nelygioje vietoje, reikėjo papildomai atlikti mata­ vimus ir daryti nuotraukas, kad maketas būtų tikslus. Ne veltui įsikūrę Vilniuje jėzuitai ne kartą skundėsi šia vieta, kur nuolat rūsius užsemdavo liūčių vanduo, pastatai drėkdavo, ir jiems reikėdavo nuolatinio remonto.

Pagaliau pasirinkus schemą ir pradėjus gaminti maketą, kai Lietuva jau pradėjo ruoštis iškilmingam atidarymui, da­ lis maketo iš dirbtuvių buvo pavogta. Tikimasi dingusią da­ Taip atrodo VU maketas Briuselyje, parke „Mini Europa“ lį surasti, tačiau atidarymas atidėtas iki liepos 6 d.

Vasario mėnesį pasirodys ketvirtasis žurnalo „Spectrum" numeris Vasario pabaigoje pasirodys Vilniaus universiteto žurnalo „Spectrum“ ketvirtasis numeris. Jo galite teirautis Universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyriuje arba skaityti internete adresu: http://www. vu. It/lt/naujienos/spectrum/ lietoms Šiame numeryje žurnalo rengėjai nutarė atkreipti dėmesį j mažesnius. : takto-,3 airtąerafai Skaitytojams siūloma susipažinti su eksperimentais kuriant naujus prepara­ tus ar vaistus. Ne paslaptis, jog tokie tyrimai atliekami su laboratoriniais gy­ vūnais - jie aukojami mokslo labui, kad būtų sukurti vaistai nuo pavojingų r gabus musu ligų ar išbandyti gyvybę palaikantys aparatai. Pažvelgsite ir į mažiausių gyvų vaikosi Eksperimentai kūno dalelių - ląstelių - pasaulį. Pasirodo, jų senėjimo ir žūties procesai su gyvybe: Kepenų lemia daugelį ligų, tad mokslininkams aktualu juos pažinti ir išmokti valdyti. paminklas transplantacija nežinomai pelei Lietuvoje Organiniame pasaulyje irgi yra naujovių - pastaraisiais metais pastebė­ ta, jog molekulės sudaro stambius darinius, pavadintus supramolekulėmis. Sužinosite, kaip matuojamas vai- kų intelektas, ar Lietuvos mažieji protingesni už bendraamžius užsienyje?

O štai teisės mokslininkų dėmesys šįsyk nukrypo į Temidės tarnų pasaulį - ar teisėjai visada teisūs? Patyrinėsite VU Mokslo muziejuje saugomus Lietuvos valdovų autografus, pasidomėsite Lietuvos knygrišių gildijos tradicijo­ mis ir sužinosite, kaipgi VU garbės daktaro vardas buvo teikiamas XVII amžiuje.

Ekspertų gretas papildė kompiuterijos žinovas, kuris nuo šiol supažindins su IT erdvės naujovėmis.

IRVS inform.

universita§

3

vilnensis wkronika

_____________________________________________________________

Konferencijoje aptarti aktualus universitetų valdymo klausimai

Vilniaus universitetas prisistatė tarptautiniame forume Prancūzijoje

Sausio 20-21 dienomis Berlyne vyko Europos universitetų centrinės administracijos ir deka­ nų bendra konferencija „Universitetų valdymas santykiai tarp fakultetų ir centrinės administraci­ jos“. Vilniaus universite­ tui šioje konferencijoje atstovavo rektorius akad. B. Juodka ir Fizikos fakulteto deka­ nas prof. J. Banys.

Sausio 12-14 dienomis Prancūzijoje, Amjeno mieste, vyko tarptautinis forumas „Studijuoti ir dirbti Europoje“.

Vilniaus universitetas buvo pakviestas dalyvauti šiame renginyje kaip svečias ir forume turėjo nemokamą plotą savo stendui šalia kitų aukštojo mokslo institucijų ne tik iš Europos, bet ir JAV, Kanados bei Australijos.

Danijoje, kaip ir Lietuvoje, politikų pažadai prasilenkia su realiai vykdoma univer­ sitetų finansavimo ir auto­ nomijos politika. Nors buvo priimtas naujas autonomi­ jos įstatymas, Vyriausybė jokiu būdu nenori atleisti sa­ vo gniaužtų.

Airijoje ir Anglijoje vis daugiau dekanų - profesio­ nalūs vadybininkai, samdo­ mi fakultetų reikalams tvar­ kyti. Taip yra daroma dau­ giausia naujuosiuose uni­ versitetuose. Senieji univer­ sitetai - Oksfordo ir Kembridžo - neplanuoja keisti Prof. Juras BANYS, valdymo sistemos. Britų Fizikos fakulteto išvada tokia: valdymo siste­ dekanas mą lemia universiteto finan­ savimas - jei jis nepakan­ Konferencija vyko dviejų kamas, tenka universitetą Berlyno universitetų Šaritė paversti „firma“ ir verstis medicinos mokykloje, vieno­ kaip kas išmano. Tokiai fir­ je didžiausių Vokietijoje. Čia mai, žinoma, būtinas ir pro­ dirba 11 tūkst. darbuotojų, fesionalus vadybininkas.

Berlyne ši mokykla yra stam­ Kadangi Oksfordo ir Kembbiausias darbdavys po Vokie­ ridžo universitetai yra turtin­ tijos geležinkelių. Konferen­ gi, jiems nėra reikalo keisti cijoje buvo nagrinėjami labai valdymo sistemos. Kita bė­ įdomūs ir aktualūs universi­ da yra ta, kad universitetas tetų valdymo klausimai. Vie­ Rektorius akad. B. Juodka ir J. Banys Vokietijos tačiau nėra privati kompa­ nas svarbiausių - kokia yra Parlamente Reichstage nija ir turi gerokai mažiau rektoriaus ir dekano atsako­ laisvių negu bet kuri įmonė. mybė? dyba. Kaip rodo praktika, akade­ Taigi išvada tokia: lemia žmonės.

Daugelyje universitetų valdy­ minės visuomenės atstovai nela­ Netgi jei dekanas ir profesiona­ mas yra labai centralizuotas: visa bai domisi fakultetų vadyba. Fa­ lus vadybininkas, fakultetui gali administracinė atsakomybė tenka kultetuose vyksta mokslinis darbas baigtis ir nelabai gerai. rektoriui ir kancleriui arba direk­ ir mokymas. Kadangi mokslinis Kadangi Europoje universitetų toriui, kurie tiesiogiai atsiskaito mi­ darbas yra susijęs su mokymu, finansavimas paprastai nepakan­ nisterijai ar net Vyriausybei. Euro­ ypač dideliuose fakultetuose kyla kamas, daugelyje šalių pereina­ pos Sąjungos šalyse vyraujanti vadybos problema. Paprastai tai ma prie studijų įmokų. Anglijoje tendencija - vis didesnė nepri­ yra atsakomybė, kuri atitenka de­ yra planuojama, kad studijų įmo­ klausomybė nuo Vyriausybės ir mi­ kanui. Jeigu centrinė administra­ ka metams sieks 3000 svarų. nisterijų. Tuo pačiu universitetai cija perleidžia dali sprendimų ga­ Išklausius pranešimus susidarė lios fakultetams, dėl ko paprastai išsikovoja vis daugiau autonomi­ labai malonus įspūdis - mūsų gim­ jos. Taigi vis daugiau atsakomy­ universiteto valdymas tampa efek­ toji Alma Mater yra toli pažengusi tyvesnis, kyla klausimas: kiek ga­ bės perkeliama ant rektoriaus (ir/ moderniame universiteto valdyme, lių galima ir reikia perleisti fakul­ arba kanclerio) pečių. Tuomet iš ir daugelis dalykų, kurie buvo apta­ tetams? esmės keičiasi ir visos administ­ riami šioje konferencijoje, jau sėk­ racijos atsakomybės našta, Konferencijoje pasisakė įvairių mingai veikia mūsų Universitete. išryškėja ir dekanų atsakomybė. šalių aukštųjų mokyklų centrinės Po konferencijos buvo suorga­ Paprastai dekanai yra renkami iš administracijos ir fakultetų vado­ nizuota ekskursija į Reichstagą. akademinės visuomenės, tai dau­ vai: Vokietijos, Danijos, Portugali­ Teko aplankyti posėdžių salę, pa­ gelį metu dirbę mokslinį darbą jos, Airijos, Belgijos, Anglijos ir kt. matyti, kaip dirba Vokietijos Parla­ žmonės. Deja, padidėjus autono­ Labai įdomus buvo dekano iš Pietų mijai, tenka daugiau užsiimti ir va­ Danijos universiteto pranešimas: mentas.

Kaune vyko aukštųjų mokyklų studijų mugė Nepabūgę šalčiausio šiais metais savaitgalio Lietuvoje, sausio 21 d. būsimieji abiturientai ga­ na gausiai rinkosi į aukštųjų mokyklų studijų mu­ gę Kaune. Aukštosios mokyklos buvo pasiren­ gusios atsakyti į visus abiturientų ir jų tėvelių klau­ simus. Čia galima buvo susipažinti su studijų pro­ gramomis, aplinka, stojimo sąlygomis. ISM kiek­ vieną norintjjj mielai fotografavo prie savo sten­ do ir čia pat spausdino nuotraukas. Aukštosios mokyklos vaišino saldainiais, dalijo rašiklius, ka­ lendoriukus, suvenyrus. Vilniaus universitetas VU atstovai mugėje išdalijo apie pusantro tūkstančio dalijo leidinį „Kviečia Vilniaus universitetas“, ku­ leidinių „Kviečia Vilniau universitetas 2006“ rį abiturientai mielai sutiko parvežti ir j mugę neatvykusiems savo mokyklos draugams. Leidinių buvo išdalyta pusantro tūkstančio.

Aukštosios mokyklos viliojo abiturientus ir pasirodymais. VU atstovavo liaudies šokių ansamblis, VPU aerobikos šokių, KKA - sportinių šokių grupės ir kt. Pasirodymams buvo puikiai pasirengta, jie buvo verti dėmesio. Mugė prasidėjo 10 valandą ir truko iki pat 16 valandos, abiturientai darėsi vis drąsesni, domėjosi vis įvairesniais klausimais. Buvo ir tokių, kurie klausė, kur stoti į VU vien tam, kad įstotum, kitus domino konkrečios špecialybės, dar kitus - populiariausios. Domino abiturientus ir socialinės sąlygos Vilniuje, butų nuomos kainos.

Studijų direkcijos inform.

Rima MASIULIENĖ Forumas „Studijuoti ir dirbti Euro­ poje“ skirtas informuoti Prancūzijos Pikardijos regiono jaunimą apie įvai­ rias studijų galimybes tiek pačios Prancūzijos, tiek užsienio universi­ tetuose ir padėti jiems susiorientuoti ieškant geresnio profesinio pasirin­ kimo ir galimybių užsiimti mokslu, įsi­ darbinti ar kurti savo verslą tiek vieti­ nėje, tiek tarptautinėje rinkoje. „Jūs čia rasite ir kitų galimybių aiškiau pa­ žvelgti į savo ateitį“, - atidarydamas mugę Pikardijos jaunimui sakė Am­ jeno akademijos akademinių reika­ lų informacijos ir orientavimo depar­ tamento direktorius, šio renginio or­ ganizatorius Jeanas Mutzenhardtas.

Siame forume studentai galėjo gauti labai išsamios informacijos ne tik apie studijas, mokslą ir apie būsimo darbo galimybes, bet ir apie kitus rū­ pimus socialinius klausimus: apgy­ vendinimo, maitinimosi, transporto, sveikatos draudimo ir net seksuali­ nius.

Iš viso renginyje dalyvavo apie 300 institucijų, taip pat ir įvairių įmonių konsorciumai, asociacijos, tiek vals­ tybinės, tiek privačios įmonės bei ne-

Vilniaus universitetui atstovavo Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Rima Masiulienė

pelno siekiančios organizacijos. Fo­ rume apsilankė keli tūkstančiai stu­ dentų bei vidurinių mokyklų baigia­ mųjų klasių moksleivių. Sis renginys vyksta jau 18 kartą. Šiais metais Lie­ tuvai atstovauti pasirinktas Vilniaus universitetas, kaip vienas garsiau­ sių ir prestižiškiausių Rytų Europos universitetų. Taip mūsų Universitetą pristatė Pikardijos regiono žiniaskiaida.

Forumo metu vyko seminarai. Vie­ name jų Rima Masiulienė prancū­ ziškai pristatė Vilniaus universitetą ir galimybes jame studijuoti Prancūzi­ jos jaunimui. VU sulaukė didžiulio susidomėjimo, prancūzus (ir ne tik studentus) labai domino Lietuva nauja Europos Sąjungos šalis. Jie labai apsidžiaugdavo sužinoję, kad užsieniečiams yra siūlomi kursai užsienio kalbomis ir yra dvi magistrantūros programos anglų kalba.

Kasmetinės SMN stipendijos gabiausiems VU „Cisco akademijos" studentams UAB „Santa Monica Networks“ (SMN), bendradar­ biaudama su Vilniaus universiteto Fizikos fakultetu, kasmet skiria vardines stipendijas busimiesiems kompiuterių tinklų specialis­ tams, studijuojantiems pagal „Cisco akademijos“ programą. Šiemet stipendi­ jos buvo įteiktos vasario 3 d. per oficialius pietus.

Kandidatai stipendijoms gauti buvo renkami paskelbus kompiu­ terių tinklo užduočių sprendimo konkursą. Tai jau ketvirtasis „San­ ta Monica Networks“ stipendijų konkursas, pateiktus Fizikos bei Mematikos ir informatikos fakulte­ tų studentų darbus vertino SMN bei Universiteto atstovai.

Anot „Santa Monica Netvvorks“ generalinio direktoriaus Kęstučio Lipnicko, vardinės stipendijos ati­ teko trims geriausius darbus kon­ kursui pateikusiems akademijos studentams - Fizikos fakultete stu­ dijuojantiems Dainorai Sendrevičiūtei, Mindaugui Drazdauskui ir Donatui Dudzevičiui.

Studijuodami pagal „Cisco akademijos“ programą Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetų studentai teoriškai bei praktiškai susipažįsta su kompiu­ terinių tinklų įranga ir profesiona­ liu jos taikymu. Fizikos fakulteto

docento Felikso Kuliešiaus nuo­ mone, toks privačių įmonių ben­ dradarbiavimas su Universitetu yra abipusiai naudingas - daly­ vaudami konkurse ir spręsdami artimas realijoms problemas stu­ dentai gali geriau įvertinti savo pasirinkto kurso specifiką ir įgyti praktinių gebėjimų, o įmonės įgy­ ja galimybę susipažinti su būsi­ mais specialistais ir įvertinti jų jė­ gas.

Pabrėždama nuoseklaus ir nuo­ latinio mokymosi svarbą, „Santa Monica Netvvorks“ kasmet pen­ kiems geriausiems „Cisco akade­ mijos“ absolventams apmoka CCNA/CCDA (Cisco Certified Netvmrk/Design Associate) egza­ mino mokestį. Išlaikę jį studentai gauna oficialius sertifikatus, įro­ dančius jų gebėjimus naudoti kompanijos „Cisco Systems“ įran­ gą diegiant saugius duomenų perdavimo tinklus.

Apie „Santa Monica Networks" Nuo 1994-ųjų veikianti Lietuvo­ je, Latvijoje, Estijoje ir nuo 2003iųjų Suomijoje įmonių grupė „San­ ta Monica Netvvorks“ informacijos technologijų audito, projektavimo bei konsultavimo, duomenų per­ davimo tinklų ir informacijos ap­ saugos sprendimų bei kitas pa­ slaugas teikia stambiausioms ver­ slo ir valstybinėms organizaci­ joms.

universitas

4

2006 vasaris

vilnensis

gaasvečiai

Kvietimas į Kaliningradp

Armėnų delegacija domėjosi VU Vasario 9 dieną Armėnijos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Sergąs Jericianas lankėsi Vilniaus universitete. Susitikusi su VU rekto­ riumi akademiku Benediktu Juodka Armėnijos delegacija domėjosi mokslo padėtimi Lietuvoje ir Vilniaus universitete. Švietimo ministrui

aktualiausi buvo klausimai apie įstojusiuosius ir baigiančiuosius stu­ dijas Vilniaus universitete studentus. Svečius domino ir tai, kaip VU mokslininkai suderina mokslinį ir pedagoginį darbą.

Po susitikimo Sergąs Jericianas leidosi į ekskursiją po Vilniaus uni­ versitetą. „U. V inform. V Naujiko nuotr.

Armėnijos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Sergąs Jericianas

šunaujos patalpos----------------------------------------

Vasario 8 dieną Vilniaus uni­ versiteto rektorių aplankė Kali­ ningrado universiteto rektorius Andrejus Klemeševas su kolego­ mis. A. Klemeševas atvyko į VU su konkrečiu tikslu - asmeniškai pakviesti VU rektorių akademiką Benediktą Juodką į Kaliningradą, kur po kelių mėnesių vyks rekto­ rių ir švietimo atstovų suvažiavi­ mas. Kaliningrado universiteto

rektorius, primygtinai kviesdamas B. Juodką j svečius, jų krašte ža­ dėjo net galimybę turiningai pail­ sėti.

Kaliningrado universiteto rek­ torius Andrejus Klemeševas pas­ kutinį kartą Vilniaus universitete lankėsi dar tada, kai buvęs VU rek­ torius prof. R. Pavilionis buvo Fi­ losofijos katedros vedėjas. „U. V.“ inform.

Universitetas turi naują konferencijų salę Universiteto Centriniuose rūmuose įrengta nauja konferencijų salė. Buvusio Religijų studi­ jų centro patalpose nuo šiol konferencijas rengs VU bendruomenės nariai, salę galima bus išsi­ nuomoti.

Maždaug nuo 1977 metų šiose patalpose bu­ vo įsikūrusi Ūkio direkcija, vėliau Filosofijos fa­ kulteto dekanatas, dar vėliau - Religijų studijų centras, kuris dabar išsikėlė j naująjį Filosofijos fakultetą.

Naujajai salei baldus padovanojo UAB „Va­ karų medienos grupė“ valdybos pirmininkas, VU mecenatas Sigitas Paulauskas, o remonto dar­ bai atlikti ir techninė įranga įgyta VU Studijų fon­ do ir iš dalies Studijų direkcijos specialiosios programos lėšomis. Salės eksploatacija rūpin­ sis Studijų direkcija.

Naujoji konferencijų salė įrengta moderniai. „U. V.“ inform. V. Naujiko nuotr.

Kaliningrado universiteto rektorius A. Klemeševas mūsų rektoriui žadėjo turiningą viešnagę. J. Blaškevič nuotr.

a ujubiliejus

Darbštuolis filologas profesorius Arnoldas Piročkinas Prof. Vitas LABUTIS Gražesnės datos - patogios aukštumėlės, iš kurių ir pats jų su­ laukęs žmogus, ir jo kolegos gau­ na progą apžvelgti nueitąjį gyveni­ mo kelią ir pasverti tai, kas juo keliaujant kuriame bare nuveikta ir kur kokie darbai dar laukia. Nors metai kartais taikosi supančioti ran­ kas ir kojas, bet jeigu galva dar švie­ si, pasiryžimas didelis, išsiugdyti geri darbo įgūdžiai, žmogus gali nu­ veikti daugiau už keliomis dešimti­ mis metų jaunesnį kolegą. Toks kantrus ir ištvermingas darbštuolis yra Arnoldas Piročkinas, gimęs 1931 m. vasario mėnesio 25 d. Ver­ ta apie šį profesorių kalbininką ir platesnio masto filologą konkrečiau ir plačiau pakalbėti.

Baigęs 1955 m. Vilniaus univer­ sitetą, A. Piročkinas daugiau kaip 50 metų tebedirba lituanistikos ir nuo jos atsišakojusiuose keliuose lietuvių kultūros baruose.

Pirmiausia būsimajam profeso­ riui teko pakrimsti mokytojo ir mo­ kyklos direktoriaus tais laikais ga­ na sprangios duonos. Dirbta ir dzūkų krašte - Puvočių septynme­ tėje mokykloje (Varėnos rajone), ir Gaurėje, Tauragės rajone. Paskum (1960 m.) sugrįžta į Vilniaus univer­ sitetą tęsti studijų aspirantūroje. Ją baigęs, daugiau kaip 30 metų A. Piročkinas kruopščiai ir atsakin­ gai dirbo jau savu tapusiame Uni­ versitete pedagoginį, metodikos ir mokslinį darbą. Dėstė kur siunčia­ mas (daugiausia Lietuvių kalbos, o paskum - Lituanistinių studijų ka­ tedroje) ir dirbo ką liepiamas - va­ dovavo lituanistų seminarams, dės­ tė rusistams, teisininkams ir kt.

Tiesa, dar būta ir stažuotės tarpelio

(1970-1972) Čekijoje. Ir ten ne tik pramokta čekų kalbos, bet ir ieško­ ta lituanistikos pėdsakų. Kad toji stažuotė nenuleista veltui, rodo ir turbūt pirmasis lietuvių kalba kuk­ liai išleistas vadovėlis Čekų kalba (1973), taip pat 2004 m. pasirodęs Čekų-lietuvių ir lietuvių-čekų kalbų žodynas.

Kad A. Piročkinas visą pedago­ ginį darbą dirbo labai atsidėjęs ir atsakingai, matyti iš dešimčių jo pa­ rengtų metodikos leidinėlių J. Jablonskio seminaras (1970), Jaunajam lituanistui (1990), soli­ dus vadovėlis kitakalbiams (1995). Šių savo patirtimi, gera metodika pagrįstų knygelių šiandien su žibu­ riu reikėtų ieškoti mūsų knygynuo­ se, nors tos knygelės niekuo nenu­ sileidžia vėliau pasipylusiems šios srities leidiniams.

Pirmasis A. Piročkino mokslinio darbo baras - lietuvių kalbos sin­ taksė. Išspausdinta keletas straipsnių apie sujungiamuosius sakinius, iš šios srities apginta pir­ moji (1965 m., dabartiniu požiūriu daktaro) disertacija. Itin vertinga jo knygelė apie priduriamąsias kon­ strukcijas, apie kurias lig šiolei nie­ kieno lituanistų taip įžvalgiai ir sa­ vitai nepakalbėta.

Didžiausi A. Piročkino moksli­ niai nuopelnai - nuodugniai aptar­ tas ir visapusiškai įvertintas Jono Jablonskio gyvenimo kelias, jo nor­ minamoji ir šviečiamoji veikla. Dvie­ jose studijose (Prie bendrinės kal­ bos ištakų, 1977; J. Jablonskis bendrinės kalbos puoselėtojas, 1978) atskleisti Jablonskio nuopel­ nai lietuvių kultūrai ir pagrindiniai bendrinės kalbos norminimo prin­ cipai. Čia išryškėja ir blaivus jo tyri­ nėtojo požiūris į tai, kas šioje srityje

Profesorius Arnoldas Piročkinas energingai darbuojasi lituanistikos

baruose

vykę bemaž prieš šimtą metų ir kas aktualu ir dabar.

Be šių stambiųjų studijų, A. Pi­ ročkinas yra išleidęs ir keletą kitų knygelių, skirtų Jablonskio gyveni­ mui ir veiklai. Ypač svarbi suvesti­ nė knyga Jono Jablonskio kalbos taisymai (1986). Išliekamąją kultū­ rinę veiklą reikia pripažinti ir A. Pi­ ročkino parengtiems Jablonskio straipsniams ir laiškams (1991).

Visai pagrįstai 1987 m. A. Piroč­ kino studija Jono Jablonskio dar­ bų reikšmė bendrinei lietuvių kal­ bai apginta kaip habilitacinis darbas. Galima drąsiai teigti, kad profesorius A. Piročkinas yra šiuo metu žymiausias Jablonskio veik­ los ir nuveiktųjų darbų žinovas. Ne be reikalo už darbus apie Jablons­ kį jam 1979 m. buvo paskirta Vals­ tybinė premija.

Nemaža A. Piročkino įpilta ir į keletą kitų lietuvių kalbos kultūros ir praktikos aruodų. Čia priskirtini jo išleisti jau minėti Jablonskio tai­ symų leidiniai, be to, dar dirbdamas Universitete jis išspausdino du specifinius leidinius: Teisininkų kal­ bos kultūra (1980) ir Administraci­ nės kalbos kultūra (1990).

Susiklosčius nepalankioms ap­ linkybėms, A. Piročkinas palyginti anksti (1993) paliko Universitetą, tačiau neuždarė durų lituanistikai ir platesnei kultūrinei veiklai. Gerai pažindamas XIX a. situaciją 1995 m. jis išleidžia labai vertingą monog­ rafiją Devyni Adomo Mickevičiaus metai, kurioje aptariami poeto ryšiai su Lietuva.

Keletą metų darbštusis Profeso­ rius paaukojo monografijai apie sa­ vo gimtąjį kraštą. Daugiau kaip 400

puslapių studiją „Jurbarkas: Istori­ jos puslapiai“ (Vilnius: Pradai, 1996) rašė per 20 autorių, dirbo kelių žmo­ nių redakcinė ir atskira leidybinė ko­ misija, o darbą vairavo nenuilstan­ tis A. Piročkinas. Be to, jis ir savo ranka parašė penkis tos studijos skyrius. Ne vienas miestas gali pa­ vydėti taip išsamiai ir kvalifikuotai pa­ rašytų savo istorijos puslapių.

Tad prie A. Piročkino pavardės tinka ne tik plataus profilio filologo, bet ir kultūros istoriko vardai. Pa­ čiam jam tie vardai ir titulai mažiau­ siai rūpi, tačiau teisybės dėlei apie juos verta užsiminti.

Pastaraisiais metais A. Piročki­ nas labai energingai stojo ginti šiais laikais ypač opių kalbos prak­ tikos reikalų - nelietuviškų varda­ žodžių sulietuvintą rašybą, tokią, ku­ rią be vargo mokėtų įveikti ir tokių žodžių tekste neprivalėtų peršokti kiekvienas lietuvis. Ne viename lei­ dinyje ir ne vieną kartą A. Piročki­ nas kantriai aiškino ir kėlė sunkiai sugriaunamus argumentus, kad va­ dinamoji originalo svetimžodžių ra­ šybos lavina prieštaraujanti lietu­ vių kalbos sistemai, ardanti tarties ir rašybos vienovę, galinti prisidėti prie lietuvių kalbos tapatumo nyki­ mo. Jį parėmė keliolika aukščiau­ sios kvalifikacijos lituanistų ir de­ šimtys kitų inteligentų. Kadangi tų „originalininkų“ rankose buvo ir li­ ko kalbos praktikos valdymo sver­ tai, tai svetimųjų tikrinių vardų su­ maištis tebesitęsia iki šiolei. O kuklusis profesorius A. Piročkinas čia parodė nepaprastą principin­ gumą bei atkaklumą ir toliau stovi pirmosiose savitos lietuvių kalbos rašybos gynėjų gretose.

Belieka palinkėti gerbiamajam Profesoriui, mielam kolegai ištver­ mės ir stiprybės ir toliau darbuotis lituanistikos ir kituose bendresniuose mūsų filologijos baruose, o Vil­ niaus universitetui - išleisti Profe­ soriaus darbų bibliografijos rodyklę.

universitas

2006 vasaris

5

vilnensis

itižvilgsnis

Kq ugdo VU - elitą ar vidutinybes?

Liana BINKAUSKIENĖ, Ona MACKONYTĖ, Justina BLAŠKEVIČ Atkelta iš p. 1

Universitetui tenka didelė atsakomybė į VU ateina geriausi Lietuvos moksleiviai

juos pažįsta ir stengiasi nuo pir­ Universitetą atėjusiam gabiam ir mados keičiasi, ir pastaraisiais mo kurso įtraukti į įvairias grupes, į mokslinę veiklą linkstančiam jau­ metais gabieji dažniau renkasi kuriose atliekami šiuolaikiniai ty­ nuoliui sugeba nuo pirmųjų stu­ kompiuterinės fizikos ar teleko­ rimai. Šiems studentams suteikia­ dijų dienų suformuluoti tinkamo ly­ munikacijų fizikos ir elektronikos ma galimybė individualiai atsi­ gio, bet kartu ir prieinamą studijų programas. skaityti už pirmuose kursuose uždavinį, lei­ dėstomus dalykus, džiantį jam ne­ nors, deja, individua­ sustojant eiti pir­ „Sveikiname papildžius Darbas su ypač ga­ „Esu gabus lių programų nėra. eilinių studentų gretas“ myn. Tai nėra studentas“ biais studentais nėra Darbas su ypač ga­ lengva ne vien

įformintas, tačiau dės­ biais studentais nėra dėl to, kad Uni­ įformintas, tačiau dės­ versiteto dėsty­ tytojai bando dirbti su tytojai bando dirbti su tojai yra labai gabiaisiais individuliai, gabiaisiais individua­ užsiėmę - vien Studijų direktorius, akademinių parinkdami specialias liai, parinkdami spe­ dėstymo krūviai reikalų prorektorės pavaduotojas užduotis, laboratori­ cialias užduotis, labo ­ yra tikrai nema­ doc. dr. Gintaras Dikčius aiškino, nius darbus. ratorinius darbus. ži. Dar svarbiau kad pirmame kurse talentingais Didelę patirtį bendra­ yra tai, kad nors vadinami tie, kurie per valstybi­ darbiaujant su ga ­ olimpiadininkų nius egzaminus gavo du arba tris biais moksleiviais, o vėliau juos turimas žinių kiekis, lyginant su Kauno humanitariniame fakul­ geriausius įvertinimus, j VU paten­ pritraukiant studijuoti VU turi šio dėstytojų, ir nėra labai didelis, ta­ tete praėjusiais metais patrauk­ ka 80 proc. Lietuvos šimtukininfakulteto prodekanas doc.

Ri ­ čiau mąstymo greičiu ir informa­ liausia studijų programa buvo kul ­ kų, vėliau dauguma jų ir studijuo­ mantas Raudonis. Jis teigia, jog cijos įsisavinimo sparta tie vaka­ tūros vadyba, ją studijuoti pradėjo ja labai gerai. absoliuti dauguma mokinių, da­ rykščiai moksleiviai neretai neką daug gabių ir motyvuotų studen­ „2005 m. Lietuvoje bent vienu lyvavusių Chemijos fakulteto sto ­ tenusileidžia dėstytojams.“ tų.

Panašus kontingentas susirin ­ aukščiausiu įvertinimu išlaikiusių­ vyklose arba patekusių į nacio­ MIF įkurta darbo su gabiais ko į KHF ekonomikos ir teisės pro­ jų valstybinius bandos egzami­ nalinę olimpiadų komandą, vėliau gramas. Doc. Pranas Žvinys, VU matematikai moksleiviais grupė, nus buvo 775, iš jų į VU atėjo 544. pasirenka studijas šiame fakulte­ kuriai vadovauja doc. Ričardas KHF akademinių reikalų prodeka­ Pačių talentingiausių, kurie ga­ te. Tačiau prodekanas taip pat pri­ Kudžma. Be to, fakultetas jau nuo nas, teigia, jog gabius studentus vo po tris aukščiausius įvertini­ pažįsta, jog buvę olimpiadų ar ki­ 1999 metų remia, skatina, palai­ jis pastebi ir siūlo jiems specia­ mus, Lietuvoje buvo 32, iš jų 27 tokių konkursų dalyviai dirbtinai ko ir kartu su Mokslo ir studijų de­ lias užduotis, susiejamas su vyk­ įstojo į VU. Net 4 aukščiausius nėra išskiriami. Anot docento, jie partamentu finansiškai remia VU domais projektais. įvertinimus gavo 9 Lietuvos abi­ mokosi pagal bendrą studijų pro­ studentų matematikų komandos Matematikos ir informatikos turientai - pas mus atėjo 8, na, o gramą, tačiau papildomai įsitrau­ dalyvavimą tarptautinėse univer­ fakulteto Matematikos metodikos geriausias 2005 metų abiturien­ kia į kurios nors laboratorijos sitetų studentų matematikos olim­ katedros dr. Romualdas Kašuba jau tas, visus egzaminus išlaikęs ge­ mokslinę veiklą.

Dažnas jų dar piadose, kuriose mūsų fakulteto tris dešimtmečius „turi reikalų su riausiai, dabar studijuoja VU Me­ studijų metais tampa mokslinių studentai visada labai gražiai pa­ olimpiadomis“. Į VU MIF paskuti­ dicinos fakultete“, - statistinius straipsnių, publikuojamų recen­ sirodo, kiekvienais metais vis pa­ niaisiais metais stoja didžioji da­ duomenis apibendrino G. Dik­ zuojamuose užsienio žurnaluose, tvirtindami mums gerai žinomą lis pačių stipriausių Lietuvos jau ­ čius. bendraautoriais. R. Raudonis pri­ akivaizdžią tiesą, kad geriausių­ nųjų matematikų. Jis pastebėjo, pažįsta, jog biochemikų pasieki­ jų mūsų studentų lygis atitinka pa­ kad net ir Kauno technologijos Dirbti su gabiais stu­ mai aukštesni nei kitų specialy­ saulinius standartus. universiteto gimnazijos auklėtiniai dentais - iššūkis net ir bių studentų, tačiau ir kitose „Dirbti su olimpiadininkais yra dažniau renkasi būtent mūsų Uni­ studijų programose yra labai ga­ ir labai įdomu, ir gana sunku. Tai prityrusiems dėstyto­ versitetą. „Taip yra turbūt dėl to, bių studentų. Jis pastebėjo, jog kartais savotiškas iššūkis net ir pri­ kad VU Matematikos ir informati­ jams buvę olimpiadininkai nebūtinai tyrusiems dėstyto­ kos fakultetas renkasi biochemiją. Daliai jų „kla­ jams“, - tvirtina R. Studijas VU Chemijos fakulte­ yra didžiausias sikinė“ chemija yra patrauklesnė te pasirenka nemažai tarptautinių olimpiadininkų Dirbti su olimpiadinin- Kašuba. Jis teigia pa­ už biochemiją. stebėjęs ir dar vieną ir Lietuvos olimpiadų prizininkų ir traukos cen-' f................... r kais yra ir labai įdomu, ir dalyką - olimpiados la­ Fizikos fakulteto prodekanas nugalėtojų. Didžioji dalis pasta­ tras, nes daug doc. Jurgis Storasta yra pastebė­ gana sunku. Tai kartais biau išryškina tuos grei­ ruosius kelerius metus įstojusių į žymių šio fakul­ jęs, gabūs studentai išsiskiria se­ fakultetą olimpiadų prizininkų teto darbuotojų savotiškas iššūkis net ir tai mąstančius - tačiau sijos rezultatais. Tad jie jau po pir­ yra ir ne taip greitai, bet pasirinko biochemijos studijų pro­ patys buvo prityrusiems dėstyto­ mosios egzaminų sesijos irgi labai giliai mąstan­ gramą. Ją renkasi labai motyvuo­ olimpiadų pri­ jams. kviečiami j mokslines laboratori­ čių jaunuolių. Jie, nors ti mokiniai. Kaip teigė fakulteto Or­ zininkai ir nu­ jas. Individualios programos ne­ ir neskina laurų olim­ ganinės chemijos katedros prof. galėtojai. Už­ sudaromos, bet vyresniuose kur­ piadose, Universitete taip pat habil. dr. Eugenijus Butkus, ši gru­ tektų paminėti akademikus suose siūlomi individualus studijų išsiskiria ir labai gerai mokosi. pė išsiskiria iš kitų, ir dėstytojams Bronių Grigelionj, Vygantą Pau­ planai semestrui. „Jeigu buvęs olimpiadininkas nėra paprasta dirbti, nes daugu­ lauską, profesorius Vigirdą Mac­ Fizikos fakultete prieš „neužmiega ant laurų“, tai, žino­ ma paskaitų ir kitų užsiėmimų yra kevičių ar Artūrą Dubicką, - aiški­ maždaug penkerius metus ma, jis paprastai iš karto išsiski­ srautiniai. Anot prof. E. Butkaus, na dr. R. Kašuba. - Todėl dažniausiai stipriausieji rinkdavo­ ria, dėstytojas jį pastebi. Kita ver­ fakulteto dėstytojai rengia moks­ suprantama, kad mūsų fakultete si fizikos studijų programą. Tačiau tus, nors individualios programos leivius olimpiadoms, tad gerai yra ne vienas profesorius, kuris į jiems ir nėra sudaromos, tačiau gabieji studentai patys nueina pas 2005 metais įstojusių į universitetus geriausių Lietuvos moksleivių pasiskirstymas aukštosiose mokyklose dėstytojus, kurie gali pateikti pa­ („Šimtukininkai“ ~ už vieną ar daugiau valstybinių egzaminų gavę įvertinimą 100) trauklų ir įveikiamą uždavinį. To­ kie dėstytojai paprastai veda ir se­ Visos studijų formos minarus, todėl galima sakyti, kad Kjų Išjų lijf Aukštoji mokykla jie gabiesiems atstoja individua­ Iš viso turi 3 turit šimtuturi 1 turi 2 turi S pakviesta lią programą“, - teigia R. Kašuba. ]00-kus 100-kus tm-ką 100-kus 100-kus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Kauno medicinos universitetas Kauno technologijos universitetas Klaipėdos universitetas

Lietuvos kūno kultūros akademija Lietuvos muzikos ir teatro akademija Lietuvos veterinarijos akademija Lietuvos žemės ūkio universitetas Mykolo Remerio universitetas Šiaulių universitetas Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla (KM) Vilniaus dailės akademija Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vilniaus kolegija Vilniaus pedagoginis universitetas Vilniaus universitetas Vytauto Didžiojo universitetas

50

3

3

0

0

D

o

565 3919 1461 626 232 293 982 1210 1522

32 42 12 2

26 40 11 2

4

1 0

1 0

0 0 0

l 0 0 44 2

38 2

550

15

424 3341

3 46 6

2614 2161 4.384 1877 ■HHnl

6 544 17

2

.. . 1 . ., o .-■■9.......

0 0 4

0

0 0

0 0

0 o

0 7

0 0

0

0

0

0

H

4

0

0

0

3

39 6 5 416

0 5 0 1 92

0 2

0 0 27

0 0 0 0

16

l

0

0 0 0 0 8 0

0 0

Gabių studentų studijos ne visada rožėmis klotos

0 0 0 0 0

l 0

.

j/

Gabių studentų studijos ne vi­ sada klostosi taip lengvai, kaip ga­ lima būtų manyti. Kai kurie dėsty­ tojai juos laiko išsišokėliais, mėgstančiais parodyti savo ži­ nias, o tai ne visiems priimtina. Ta­ čiau bet kokiu atveju gabiems stu­ dentams bent jau nekyla problemų studijuojant, jie prana­ šesni už daugumą kitų studentų. Štai Chemijos fakulteto prof. habil. dr. Eugenijus Butkus teigia pa­ stebėjęs, kad kartais gabiems

Vieni gabūs studentai dominuoja ir pasiekia

geriausių rezultatų, kiti pradeda dirbti pirmame antrame kurse ir, deja,

niveliuojasi.

studentams nelengva pasirinkti norimą specializaciją, nes jų in­ teresai labai platūs, ir kartais jie ilgokai ieško, kur save realizuoti.

Doc. Rimantas Raudonis tei­ gia, kad dažniausiai buvę olim­ piadininkai ir studijuodami išlie­ ka geriausiais, stipriausiais studentais. Tačiau jis mano, jog ne vien olimpiados „gimdo“ ga­ bius studentus. Studijų metais tik­ rai iškyla naujų gabių žmonių, ku­ rie išsiskiria darbu ir pasiekimais.

Fizikų pasaulyje daugelio ga­ bių studentų studijos klostosi sėkmingai - jie nesunkiai įstoja į doktorantūrą ir tampa mokslo daktarais.

KHF lektorė doktorantė Daiva Aliūkaitė pastebėjo dvi gabių stu­ dentų studijų tendencijas: pirma, gabūs studentai dominuoja ir pa­ siekia geriausių rezultatų, antra, pradeda dirbti pirmame antrame kurse ir, deja, niveliuojasi. Jai pri­ taria ir kolega doc. P. Žvinys. Jis

teigia, kad ne visi gabūs studen­ tai nori atlikti individualias užduo­ tis. Tokiu atveju pirmaisiais me­ tais jie būna pirmūnai nieko neveikdami, o po metų kitų atsi­ lieka ir nepasiveja vidutinių ga­ bumų studentų.

Matematikams tokių problemų nekyla. Jų gabiųjų studentų liki­ mai klostosi labai gražiai. R. Ka­ šuba galėtų vardinti ilgiausią są­ rašą buvusių moksleivių, įvairių olimpiadų prizininkų, vėliau tapu­ sių VU studentais ir pasiekusių didelių aukštumų savo srityje. Tai Pasaulinės matematikų olimpia­ dos sidabro medalininkas, dešim­ tukais besimokantis Vilniaus licė­ jaus auklėtinis Aivaras Novikas, dabar jau doktorantas, taip pat medalininkas Paulius Drungilas, penkiose Pasaulinėse olimpiado­ se dalyvavęs Paulius Šarka, Žymantas Darbėnas, pernai du

kartus vadovavęs Lietuvos moks­ leivių matematikų kelionėmis į Baltarusiją, kur su matematikai gabiais moksleiviais ir studentais dirbama aukščiausiu lygiu, ir dau­ gelis kitų.

Gabūs studentai tęsti studijų užsienyje nesi­ veržia?

Ar gabūs studentai skuba ieškotis magistrantūros studijų ki­ tų šalių universitetuose? Štai che­ mikai teigia, jog magistrantūros studijoms į kitas šalis išvyksta ne­ daug jų studentų, dažniau se­ mestrui ar dviem pagal įvairias ES ar kitas programas. Mat chemijos ir biochemijos magistrantūros stu­ dijos specifinės - didesnę jų dalį sudaro moksliniai tyrimai, todėl tik užmezgus bendradarbiavimo ryšius prasminga išvykti ilges­ niam ar trumpesniam į kitas šalis ir nuosekliai tęsti eksperimenti­ nius darbus. Yra atvejų, kai Che­ mijos fakulteto studentai dar ba-

Nukelta į p. 10

universitas

6

2006 vasaris

vilnensis

f ** ka istorija

__________________

Vasario 16-oji ir Vilniaus universitetas Doc. dr. Sigitas JEGELEVIČIUS XX amžiaus antrojo dešimtmečio pabaiga - ypatingas laikotarpis daugelio Europos tautų istorijoje.

Pirmasis pasaulinis karas ir jo pa­ baigoje kilusios revoliucijos Euro­

poje sugriovė Rusijos, Vokietijos bei Austrijos-Vengrijos imperijas, kurių teritorijoje buvo daug tautų, kitados netekusių ar apskritai neturėjusių valstybingumo. Dėl tų pačių prie­ žasčių sugriuvo ir Osmanų imperi­ ja, viena koja buvusi Europoje. Ka­ ro ir revoliucijų sukeltos politinės

suirutės sąlygomis susiklostė pa­ lankios aplinkybės atkurti ar sukur­ ti daugelį tautinių valstybių. Tai iš esmės pakeitė Europos politinį že­ mėlapį. Tai buvo tautinių valstybių kūrimosi metas, apskritai naciona­

lizmo sveikąja prasme, t. y. tautinio pasididžiavimo laikotarpis, kai šis jausmas buvo priešpastatomas im­ perinėms ambicijoms. Šita epocha

Europos tautoms buvo kur kas svar­ besnė nei Tautų pavasaris XIX a. viduryje. Tautų pavasaris pažadi­ no daugelį Europos pavergtų tau­ tų, bet jis neturėjo natūralios baig­ ties - tautos taip ir liko imperijų su­ dėtyje. Beje, politinės aplinkybės buvo tokios, kad po 1830-1831 m. sukilimo nukraujavusiai Lietuvai Tautų pavasaris praktiškai neturė­ jo jokios tiesioginės budinančios įtakos, nors apskritai palaikė vals­ tybės, tiesa, ne tautinės, atkūrimo viltį.

Jau minėtos politinės suirutės są­ lygomis susiklostė palankios aplin­ kybės atkurti ir Lietuvos valstybę.

Istorijos suteiktą unikalią progą iš­ naudojo Lietuvos Taryba, nors ne­ priklausomos Lietuvos valstybės idėja iškelta tik 1916 m., o iki tol nuo 1905 m. gruodžio tebuvo ke­ liamas tik Lietuvos autonomijos Ru­ sijos imperijos sudėtyje klausimas.

Gali kilti abejonių, ar Lietuvos Ta­ ryba galėjo imtis spręsti valstybės atkūrimo reikalus. Lietuvos Taryba 1917 m. rugsėjį buvo išrinkta lietu­

vių konferencijoje Vilniuje. Į tą kon­ ferenciją iš provincijos buvo dele­ guojami organizatorių pakviesti at­

giausių parlamentų ikikarinėje Lie­ tuvoje - tik vienas Tarybos narys neturėjo aukštojo išsimokslinimo).

Pasinaudodama palankiomis politinėmis aplinkybėmis bei JAV prezidento Vudro Vilsono ir Sovie­

tieji kursai kaip Universiteto atkūri­ mo praktinis garantas (nuo Aukš­ tųjų kursų vėliau Kaune prasidėjo antrasis Universiteto atkūrimo eta­ pas - Lietuvos universiteto, vėliau pavadinto Vytauto Didžiojo univer­ sitetu, kūrimas). Vis dėlto atkurti Universitetą vokiečių okupacinės administracijos priedangoje nepa­

tų Rusijos deklaruojama tautų ap­ sisprendimo teise, 1918 m. vasa­ rio 16 d. posėdyje Lietuvos Taryba vyko. Jau minėtas nacionalizmo paskelbė „atstatanti demokra­ suvešėjimas Europoje, vienodai gi­ tiniais pagrindais sutvarkytą Lietu­ liai palietęs tiek lietuvius, tiek len­ vos valstybę su sostine Vilniuje ir kus, turėjo įtakos Vilniaus univer­ tą valstybę atskirianti nuo visų vals­ siteto atkūrimui bei tolesnei jo rai­ tybinių ryšių, kurie yra buvę su ki­ dai. tomis tautomis". Atkurdama Lietu­ Lietuvos Valstybės Taryba nuo­ vos valstybę, šiuo Aktu Lietuvos sekliai rėmė visuomenės instituci­ Taryba pirmiausia atsiribojo nuo jų keliamą Vilniaus universiteto at­ Rusijos. Be to, lietuvių veikėjams kūrimo idėją. Tačiau tik 1918 m. ru­ buvo gerai žinomos atgimstančios denį, keičiantis Lenkijos valstybės Lietuvoje politinei politikų nuotaikos Vilniaus universiteto situacijai, griūvant bei požiūriai į politi­ statutas, kuriuo dekla­ vokiečių okupaci­ nę Lietuvos ateitį. ruotas Universiteto at­ nei administracijai Tad šiuo Aktu buvo kūrimas, buvo vienas ir kuriantis lietuviš­ atsiribota ir nuo pirmųjų Lietuvos valsty­ koms valdžios ins­ Lenkijos, t. y. buvu­ bės teisės aktų po Kon­ titucijoms, paga­ sios bendros su ja stitucijos pamatinių dės­ liau susiklostė pa­ valstybės - Abiejų nių priėmimo. lankios aplinkybės Tautų Respublikos. imtis švietimo rei­ Pagaliau buvo atsi­ kalų tvarkymo ap­ ribojama ir nuo Vokietijos, kurios skritai ir Universiteto atkūrimo kon­ okupacinėje „globoje" tuo metu krečiai. buvo Lietuva. Vokietija, naudoda­ 1918 m. spalį, aptarus Universi­ masi okupacijos aplinkybėmis, sa­ teto atkūrimo klausimą Lietuvių vo ruožtu brandino aneksinius su­ mokslo draugijos visuotiniame su­ manymus - jos užimtą Baltijos pa­ sirinkime, draugijos valdyba pasky­ kraščių teritoriją, t. y. ir Lietuvą, ko­ rė komisiją, turėjusią atlikti Univer­ kia nors forma susieti su Vokietija. siteto atkūrimo parengiamuosius Vasario 16-osios Aktas dėl Lie­ darbus. Komisijoje buvo žinomi to tuvos valstybės atkūrimo iki šiol te­ meto visuomenės bei mokslo vei­ bėra ypatingos valstybinės svarbos kėjai: Mykolas Biržiška, Augustinas dokumentas. Šis Aktas padėjo mo­ Janulaitis, Pranas Mašiotas, vėliau dernios Lietuvos valstybės pagrin­ prie jų prisijungė Vincas Čepins­ dus. Po to, kai 1940 m. vasarą Sokis. Šios inteligentų grupės darbo vietija okupavo ir aneksavo Lietu­

99

vos valstybę, ištisus penkis dešimt­ mečius įvairiomis kovos formomis bei priemonėmis buvo siekiama atstatyti nepriklausomybę būtent

Vasario 16-osios Aktu atkurtai Lie­ tuvos valstybei. Be 1918 m. Vasa­

rio 16-osios nebūtų buvę 1990 m.

Kovo 11-osios.

Su Lietuvos valstybės atkūrimu sietinas ir Vilniaus universiteto at­ kūrimas. Universiteto atkūrimo idė­ ja įvairiomis formomis egzistavo vi­ są XIX a. tarpsnį po Universiteto už­

ėmimas iš esmės buvo modernio­ sios Lietuvos įstatymų leidybos pra­

99

darymo. XX a. pradžioje Universi­ teto atkūrimo idėją ypač brandino tautinis atgimimas, lietuviškosios inteligentijos daugėjimas ir jos tau­ tinis brendimas. Idėja atkurti Uni­ versitetą buvo brandinama ir lietu­ viškoje, ir lenkiškoje Lietuvos inte­ ligentijoje. Šios idėjos sklaidą ypač

siančios vokiečių okupacijos sąly­ gomis Lietuvos Taryba tikrai buvo

mokslo draugijų kūrimasis bei veik­

vienintelė visuomenės institucija,

universiteto atkūrimas tiek Vilniaus

galinti kalbėti visos tautos vardu, nes iš esmės buvo išrinkta. Lietu­ vos Taryba tapo savotišku priešparlamenčiu, nes istorija jai lėmė ke­ letą mėnesių būti įstatymų leidybos institucija (tai buvo vienas raštin-

lietuvių inteligentijos, tiek Vilniaus lenkų inteligentijos jau buvo suvo­ kiamas kaip savaime suprantamas dalykas. Universiteto atkūrimo idė­ jos brandumą rodo 1915 m. pabai­

sausio 1 d. Jis yra mokslo ir moky­

goje Vilniuje pradėję veikti Aukš­

mo įstaiga ir 1832 m. uždaryto Vil­

la Vilniuje. 1917-1918 m. Vilniaus

kuriuo deklaruotas Universiteto at­ kūrimas, buvo vienas pirmųjų Lie­ tuvos valstybės teisės aktų po Kon­ stitucijos pamatinių dėsnių priėmi­ mo. Universiteto atkūrimo akto pri­

džia. Tai rodo, kad Lietuvos Valsty­ bės Taryba puikiai suvokė Univer­ siteto reikalingumą atsikuriančiai valstybei. Tuo metu buvo daugybė skubiai spręstinų reikalų, bet prie valstybės vairo stoję žmonės pir­ miausia ėmėsi spręsti Vilniaus uni­ versiteto atkūrimo klausimą.

Taigi teisiniam Universiteto at­ kūrimui pamatus padėjo būtent rezultatu tapo skubiai parengtas Vasario 16-osios Aktas. Ir valsty­ Vilniaus universiteto statuto projek­ bės atkūrimo Aktą, ir Universiteto tas, kuris buvo aptartas Lietuvos statutą priėmė ta pati Lietuvos Ta­ Valstybės Tarybos švietimo komi­ sijoje, besikuriančioje Švietimo mi­ ryba.

Su Vasario 16-osios Aktu esama nisterijoje, Ministrų kabinete ir lap­ tam tikrų sąsajų lietuviškojo Vil­ kričio 29 d. pradėtas svarstyti Lie­ niaus universiteto restitucijoje tuvos Valstybės Tarybos posė­ džiuose. Čia statuto projektą pri­ 1939 m. pabaigoje-1940 m. pra­ džioje. Tai tiesiogiai susiję su Va­ statė Jonas Yčas, pabrėžęs, kad sario 16-osios statuto projektas pa­ Akto signataru rengtas skubotai, bet Teisiniam Universite­ Mykolu Biržiška. reikia skubinti Universi­ to atkūrimui pamatus Tačiau ne vien teto atkūrimą, kad jau padėjo būtent Vasario su juo. nuo ateinančių metų 16-osios Aktas.

1939 m. spalį pradžios būtų galima atgavus dalį Rypradėti Universiteto tur­ tų grąžinimą. tų Lietuvos su Vilniumi, buvo sprendžiamas Stepono Batoro Statuto projektą svarstant antruo­ universiteto pertvarkymo klausi­ ju skaitymu, Mykolui Biržiškai at­ mas. Seimas gruodžio 13 d. pri­ kakliai siūlant į projektą buvo įra­ ėmė universitetų įstatymą, kuria­ šyta labai svarbi nuostata, kad at­ me buvo numatyti universitetai kuriamas Universitetas yra senojo Kaune ir Vilniuje. Vietoje pabrėž­ Vilniaus universiteto paveldėtojas. tinai lenkiškojo universiteto įsta­ Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. tymas Vilniuje atkūrė lietuviškąjį gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus uni­

stovai, jiems iš anksto nekeliant ko­ kių nors politinių sąlygų. Vokiečių okupacinė valdžia neleido surengti rinkimų. Organizatoriai kvietė jų pa­ stebėtus veiklesnius ir autoritetingesnius žmones. Nebuvo kreipia­ mas dėmesys į kviečiamų atstovų politinį ar partinį angažuotumą, luo­ mą ar socialinį sluoksnį. Tebesitę­

skatino tiek lietuvių, tiek ir lenkų

niaus universiteto turtų paveldėto­ jas". Taigi Universitetas Vilniuje bu­ vo ne naujai įsteigtas, bet atgaivin­ tas, t. y. atkurtas kaip senojo Uni­ versiteto tęsėjas. Atkurtasis Uni­ versitetas negalėjo pradėti darbo nuo 1919 m. pradžios dėl aplinky­ bių, nepriklausančių nuo jį atkūrusios Lietuvos valstybės. Šis Vilniaus universiteto statutas,

99

versiteto statutą, kurio pirmasis punktas skelbė: „Vilniaus univer­

sitetas atgaivinamas nuo 1919 m.

Universitetą. Pagal šį įstatymą lie­ tuviškojo Vilniaus universiteto veiklos pradžia - 1939 m. gruo­ džio 15 d. Nuo tos dienos vyriau­ sybė nutarė Vilniaus universitete

atidaryti Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetus. Tam turėjo būti iš Kauno į Vilnių perkeltas šių fa­ kultetų personalas bei studentai.

Fakultetų persikėlimas j Vilnių tu­ rėjo prasidėti po 1940 m. sausio 1 d., tad gruodžio 15-oji viso labo tebuvo tik formali lietuviškojo Uni­ versiteto Vilniuje veiklos pradžia.

Pirmasis lietuviškojo Vilniaus universiteto senato posėdis įvyko 1940 m. sausio 4 d. Fakultetai for­ maliai jau buvo perkelti, bet prak­ tiškai persikėlimas dar nebuvo pra­ sidėjęs. Sausio 15 d. pirmajame Universiteto tarybos posėdyje Va­ sario 16-osios Akto signataras prof.

Mykolas Biržiška buvo išrinktas Universiteto rektoriumi. Prezidentas išrinktąjį rektorių patvirtino sausio 18 d. aktu, o sausio 23 d. senato posėdyje laikinasis Vilniaus univer­ siteto valdytojas prof. Ignas Končius pirmininkavimą senate ir apskritai vadovavimą Universitetui perdavė išrinktajam rektoriui. Rektoriaus inauguracija ir iškilmingas valdyto­ jo pareigų perdavimas įvyko vasa­ rio 8 d. viešame Universiteto tary­ bos posėdyje. Tuo pasibaigė forma­ lus lietuviškojo Vilniaus universite­ to restitucijos įforminimas.

Realiai studijos čia turėjo prasi­ dėti valstybės šventės išvakarė­ se - 1940 m. vasario 15 d. Buvu­ sieji VDU studentai iš Kauno į Vil­ nių kėlėsi labai nenoriai. Pirmieji studentai įsimatrikuliavo tik sau­ sio 22 d. (dauguma studentų šia­ me semestre įsirašė vasario-ko­ vo mėnesiais). Vis dėlto paskai­ tos prasidėjo vasario 15d., nors dauguma studentų dar nebuvo jsimatrikuliavę. Vasario 16 d. Kau­ ne įvyko persikeliančių į Vilnių profesorių oficiali atsisveikinimo su VDU ceremonija. VDU studen­ tai nelabai norėjo keltis iš Kauno į Vilnių buitiniais ar dar kokiais su­ metimais, o buvę Stepono Batoro studentai nenorėjo įsimatrikuliuoti nei į Kauno, nei j Vilniaus universi­ tetus dėl politinių motyvų (jsimatrikuliavo tik apie 5 proc. šių studen­ tų, nors jiems buvo sudarytos pa­

lankios pradinės sąlygos studijuo­ ti lietuviškuose universitetuose).

univeisitas

2006 vasaris

Finansų ir ekonomikos direkcija informuoja

Pasinaudokite proga paremti VU ar savo padalinį Vilniaus universiteto darbuoto­ jai, vadovaujantis Lietuvos Res­ publikos gyventojų pajamų mo­ kesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 34 str. 3 dalies nuostata, gali nuo per mokestinį laikotarpį (kalendori­ nius metus) gautų pajamų išskai­ čiuota (mokėtina) pajamų mokes­ čio dalimi (iki 2 procentų) paremti pasirinktą ūkio subjektą, kuris pa­ gal Lietuvos Respublikos labda­ ros ir paramos įstatymą (toliau LPĮ) turi teisę gauti paramą (tokia teisė priklauso Vilniaus universi­ tetui).

Tai paramos teikimo būdas, ne­ reikalaujantis iš darbuotojo papil­ domų materialinių išlaidų. Univer­ siteto darbuotojas turi teisę Vals­ tybinei mokesčių inspekcijai (to­ liau-VMI ), kuri yra mokesčių ad­ ministratorius, nurodyti, kam per­ vesti pajamų mokesčio dalį ir to­ kiu būdu paremti, jo manymu, la­ biausiai remtiną visuomenei naudingą sritį.

Pervestina pajamų mokesčio suma bus apskaičiuojama nuo pajamų mokesčio sumos, kurią iš darbuotojo pajamų per mokesti­ nį laikotarpį išskaičiavo VU ar ku­ rią darbuotojas deklaravo meti­ nėje pajamų mokesčio deklara­ cijoje kaip mokėtiną.

Jei nusprendėte per pajamų mokestį suteikti paramą, turite: • apsispręsti, kam norite su­ teikti paramą ir • užpildyti bei pateikti VMI, ku­ rios veiklos teritorijoje nuo­ lat gyvenate, nustatytos FR0512 formos prašymą.

Tokius pagrindinius veiksmus darbuotojas turi atlikti pasibaigus kalendoriniams metams iki kitų metų gegužės 1 dienos. Toks yra prašymo pateikimo galutinis terminas (pvz., 2005 metų mokes­ tinio laikotarpio - iki 2006 m. ge­ gužės 1 d.).

Pagal LP) nuostatas šią para­ mą galima suteikti: LR įregistruo­ tiems labdaros ir paramos fon­ dams, biudžetinėms įstaigoms (tokį statusą turi Vilniaus univer­ sitetas), asociacijoms, visuome­ ninėms organizacijoms, viešo­ sioms įstaigoms, religinėms ben­ druomenėms, bendrijoms ir cen­ trams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padali­ niams), kitiems juridiniams asme­ nims, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veik­ los tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiria­ mas jų steigėjams, dalininkams ar nariams.

Prašymo blankus nemokamai išduoda VMI. Ranka užpildyti ga­ lima iš VMI gautus spaustuviniu būdu pagamintus Prašymo blan­ kus. VMI interneto svetainėje www.vmi.lt skelbiama Prašymo FR0512 forma, skirta pildyti kom­ piuteriniu būdu.

Prašyme darbuotojas turi nuro­ dyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, nuolatinę gyvenamąją vie­ tą (adresą) ir tokius duomenis apie paramos gavėją: • paramos gavėjo pavadinimą, buveinės adresą, teisės aktų

7

vilnensis

nustatyta tvarka suteiktą juri­ dinio asmens identifikacinį kodą, atsiskaitomosios są­ skaitos numerį, banko kodą (šie pagrindiniai Universite­ to duomenys yra nurodyti pri­ dedamoje formoje ).

• ataskaitinį mokestinį laikotar­ pį (pvz., 2005 m.) ir paramos gavėjui prašomą pervesti pa­ jamų mokesčio dalį procen­ tais (iki 2 procentų).

VMI privalo patikrinti, ar Pra­ šyme yra įrašyti visi reikalingi duomenys. Prašymai, kuriuose įrašyti ne visi privalomi duome­ nys, nenagrinėjami ir apie tai in­ formuojamas Prašymą pateikęs darbuotojas. Pastarasis turi teisę pateikti patikslintą (naujai pilnai užpildytą) Prašymą, tačiau tai jis turi padaryti ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 1 dienos.

Prašyme galima nurodyti tiek vieną, tiek kelis paramos gavė­ jus, svarbiausia, kad visa prašo­ ma pervesti pajamų mokesčio dalis nebūtų didesnė kaip 2 pro­ centai. Jei darbuotojas pasirinko tik vieną paramos gavėją, jam jis gali skirti tiek visus 2 proc., tiek mažiau. Jei norima paremti, pvz., du paramos gavėjus, tai kiekvie­ nam iš jų galima prašyti pervesti, pvz., po 1 proc., arba vienam 1,5 proc., o kitam - 0,5 proc. ir pan.

Svarbu žinoti, kad jeigu Pra­ šyme procentais nurodyta paja­ mų mokesčio dalis apskaičiavus pervestiną sumą (ją apskaičiuos VMI) sudaro mažiau nei 10 Lt, tai tokia suma paramos gavėjams nepervedama.

Pavyzdys VU darbuotojas dir­ ba pagal darbo sutartį, jo mėne­ sio atlyginimas - 450 Lt, metinis atlyginimas (450 Lt x12 mėn.) 5400 Lt. Apskaičiuojame per metus su­ mokėtą pajamų mokesčio sumą - (5400-3480(12 NPD) x 33 proc.)

- 633,60 Lt. Darbuotojas prašo 2 proc. su­ mokėto pajamų mokesčio per­ vesti Universitetui (biudžetinei įstaigai), kurioje mokosi jo sūnus.

VMI apskaičiuoja pervestiną sumą (633,60 x 2 proc.) - 12,67 Lt. Vadinasi, 12,67 Lt bus perves­ ta Universitetui. Paremti kelis pa­ ramos gavėjus šis darbuotojas neturi galimybės, nes pervestina suma būtų mažesnė nei 10 Lt. Prašymą darbuotojas gali pa­ teikti tokiais būdais: tiesiogiai pri­ statyti į vietos VMI, atsiųsti paštu.

Tai jis galės padaryti tiek pats, tiek per įgaliotą asmenį.

Tais atvejais, kai pagal GPMj nuostatas darbuotojas privalo VMI pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraci­ ją, Prašymas nustatytu laiku turi būti pateikiamas kartu su ta deklaracija. Jeigu dar­ buotojas metinės pajamų mokes­ čio deklaracijos dėl kokių nors priežasčių nepateikia, tai darbuo­ tojo Prašymas nenagrinėjamas ir apie tai informuojamas jo patei­ kėjas.

Jeigu darbuotojas neprivalo teikti VMI metinės pajamų mokes­

čio deklaracijos, Prašymą nusta­ tytu laiku jis turi pateikti pats.

Pervestiną sumokėto paja­ mų mokesčio sumą VMI turi apskaičiuoti ir pervesti pa­ ramos gavėjui ne vėliau kaip iki Prašymo pateikimo kalen­ dorinių metų lapkričio 15 dienos, (pvz., 2005 metų mokes­ tinio laikotarpio - iki 2006 m. lap­ kričio 15 d.).

Atskaitymų sumos, surinktos bendroje Universiteto sąskaitoje, 2006 metų pabaigoje bus pa­ skirstytos tarp padalinių pagal Valstybinės mokesčių inspekci­ jos pateiktus sąrašus ir 2007 me­ tais galės būti naudojamos pada­ linių einamiesiems tikslams.

Siūlome pasinaudoti proga pa­ remti savo padalinius ar Univer­ sitetą bendrai.

Norėdami paremti padalinį, prašymo FR0512 11 laukely­ je po VU pavadinimo įrašyki­ te kablelį ir padalinio pava­ dinimą.

Jeigu paaiškėja, kad paramos gavėjui faktiškai pervesta suma yra didesnė, nei galėjo būti per­ vesta pagal GPM) nuostatas, per daug pervestos sumos bus išieš­ komos iš paramos gavėjo įstaty­ mų nustatyta tvarka. Nepagrįstai gavėjams pervestos sumos taip pat išieškomos įstatymų nustaty­ ta tvarka. Šios naujos tvarkos įgyvendini­

mo juridinė bazė: 1. Įgyvendinant minėtą įstaty­ mo nuostatą, Lietuvos Res­ publikos finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsaky­ mu Nr. 305 patvirtinta Iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos pervedimo Lietuvos vienetams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir pa­ ramos įstatymą turintiems tei­ sę gauti paramą, tvarka (Žin., 2002, Nr. 95-4151).

2. Valstybinės mokesčių ins­ pekcijos prie Lietuvos Res­ publikos Finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. V-45 „Dėl nuolatinio Lietuvos gyvento­ jo prašymo pervesti iki 2 pro­ centų pajamų mokesčio su­ mos Lietuvos vienetams, pa­ gal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti para­ mą, FR0512 formos ir jos už­ pildymo bei pateikimo taisyk­ lių patvirtinimo" (Žin., 2003,

Nr. 16-688). (papildomas la­ pas FR0512_p). Šiuos teisės aktus galima rasti VMI prie FM interneto svetainėje www.vmi.lt.

Primename, kad šios tvarkos ad­ ministravimą vykdo ne Vilniaus uni­ versitetas, o Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl iškilus klausi­ mams bei neaiškumams prašome kreiptis į Valstybinę mokesčių ins­ pekciją. Manome, kad ši nauja tvarka bei galimybės sudomins Vil­ niaus universiteto darbuotojus.

Finansų ir ekonomikos direktorius A. BARTAŠIŪNAS

» pro memoria

Adelė Laigonaitė 2005 metų gruodžio 11 d. iš gyvenimo išėjo lituanistė kal­ bininkė, ilgametė Vilniaus uni­ versiteto docentė ADELĖ

LAIGONAITĖ. Išėjo tyliai ir oriai - taip, kaip ir gyveno.

Adelė Laigonaitė gimė 1926

m. lapkričio 15 d. Marijampo­ lės apskrityje Česavos kaime.

Nuo 1945 m. studijavo litua­ nistiką Kauno universitete kar­ tu su lietuvių kalbos ir literatū­

ros milžinais Juozu Pikčilingiu

ir Vytautu Kubiliumi. Studijas baigė 1950 m. jau Vilniaus uni­

versitete, nes 1949 m. visi Kau­

no universiteto istorikai ir filo­ logai buvo perkelti į Vilnių. Nuo 1950-ųjų iki 1953-iųjų buvo Lietu­

vių kalbos katedros aspirantė, kruopščiai ir labai atsakingai rengė

disertaciją apie senuosius lietuvių kalbos vietininkus (apgynė

1956 m ). Dalis jos buvo paskelbta atskira knygele 1957 m.

Nuo 1953 m. iki pat išėjimo į pensiją 1982 m. A. Laigonaitė dirbo Lietuvių kalbos katedroje. 1961 m. jai buvo suteiktas mokslinis

docentės vardas, o 1979 m. - nusipelniusios dėstytojos garbės vardas. Per visą darbo Universitete laiką Docentė skaitė daugybę dabartinės lietuvių kalbos kursų lituanistams ir žurnalistams, bet

daugiausia dėmesio skyrė akcentologijos ir morfologijos dalykams.

Tai rodo ir jos probleminiai straipsniai „Kalbotyroje“, mokslo dar­

bų rinkiniuose, ir vadovėliai vidurinėms bei aukštosioms mokyk­ loms: kelis kartus leistas IX—XI klasėms skirtas vadovėlis „Lietuvių

kalba" (kartu su Juozu Pikčilingiu, Zigmu Zinkevičiumi ir kt.), „Lite­ ratūrinės lietuvių kalbos kirčiavimas“ (1959), „Lietuvių kalbos kir­ čiavimas“ (1970), mokomosios knygos studentams „Lietuvių kal­

bos akcentologija“ (1978; pataisytas leid. 2002), „Lietuvių kalbos morfologija" (kartu su Evalda Jakaitiene ir Aldona Paulauskiene) (1976), „Lietuvių kalbos leksikologijos ir morfologijos pratybos“

(kartu su Evalda Jakaitiene) (1980). Kalbininkė parašė didžiąją daiktavardžio skyriaus dalį akademinei „Lietuvių kalbos gramati­

kai“ (I t. - 1965) ir net keturių leidimų sulaukusiai

„Dabartinės

lietuvių kalbos gramatikai“. Jos mokslo darbai pasižymi tvirta, au­ tentiškais kalbos faktais pagrįsta argumentacija, aiškiu ir logišku minčių dėstymu. To ji mokė ir savo studentus, aspirantus, savo

filologes dukras Rūtą bei Mėtą.

Universiteto studentai gerbė savo Dėstytoją už pareigingumą,

principingą reiklumą ir teisingumą. Daugeliui studentų ypač sun­

kiai kremtamas riešutėlis buvo lietuvių kalbos kirčiavimas. Do­

centė A. Laigonaitė, paveldėjusi žavią kapsų tarmę ir jos pamatu grindusi mūsų bendrinės kalbos dėsnius, turėjusi puikią kalbinę

klausą, savo dėstomą kursą išmanė kaip niekas kitas. Reikli, bet

nuoširdžiai atsidavusi ji mokė studentus ir mokytojus suvokti kir­ čiavimo principus ir taisykles, buvo nenuolaidi tinginiams.

Gražios kūrybinės sėkmės Docentė yra patyrusi ir dar viename

darbų bare - grožinės literatūros kūrinių vertimas jai buvo ir kalbi­

nės nuojautos bei galios išraiška, ir dvasios atgaiva. Kartu su sa­ vo vyru Antanu Žuku rinkosi versti iš vokiečių kalbos tik aukso fondo literatūros kūrinius. Ji buvo viena iš gabiausių ir mylimiau­

sių profesoriaus Juozo Balčikonio, skiepijusio didžiulę pagarbą

gyvajai, iš tėvų paveldėtajai kalbai, mokinių. Tokia kalba iš jos vertimų į lietuvius prabyla Ernsto T. A. Hofmano „Aukso puodo ir kitų istorijų“, „Spragtuko ir pelių karaliaus“, Gustavo Švabo „Gra­ žiausių antikos sakmių“, Šeimos Lagerlof „Stebuklingų Nilso ke­

lionių“ ir kt. knygų herojai. Šiltai ir mielai Adelė Laigonaitė bendravo su kolegomis, dalijosi savo patirtimi, sušildydavo padrąsinančiu žodžiu, bet buvo nepa­

kanti melui, intrigoms, apgavystėms. Pasitraukusi iš aktyvaus dės­ tomojo darbo, saitų su Universiteto kolegomis nenutraukė, džiau­

gėsi ir didžiavosi jų naujais darbais, domėjosi Lietuvių kalbos ka­ tedros reikalais, rūpinosi lietuvių kalbos ateitimi. Labai daug skai­

tė. Mokėjo džiaugtis kasdienos smulkmenomis, tikėjo žodžio ir išminties galia.

Adelė Laigonaitė iš gyvenimo išėjo palikusi stiprios ir orios as­ menybės žavesį, pareigingumo, kilnumo ir tikėjimo tiesa pamo­

kas. Visų jos bičiulių ir kolegų širdyse liko didžiulė netekties gėla.

Ją prisimins ir minės ištisos lituanistų kartos.

Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra

universitas

8

vilnensis

2006 vasaris

fakultetuose________________________________________________________

Atviros Lietuvos fondo biblioteka perduota VU TSPMI Sausio pabaigoje VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute atidaryta Atviros Lietuvos fondo (ALF) biblioteka.

Praėjusiais metais TSPMI laimėjus viešq konkursą, ALF valdyba nusprendė perduoti biblioteką institu­ tui. Knygų lentynas papil­ dys daugiau nei 7 tūkst. naujausių leidinių iš sociali­ nių ir humanitarinių mokslų srities. Anksčiau Atviros Lietuvos fondo biblioteka buvo įsikūrusi fondo patal­ pose Didžiojoje gatvėje, Vilniuje, ir buvo labai populiari tarp humanitari­ nių ir socialinių mokslų studentų bei dėstytojų.

Nerijus PETRAUSKAS, VU TSPMI Atidarymo ceremonijoje bibliote­ kos perdavimo sutartis pasirašė ALF direktorė Diana Vilytė ir VU TSPMI di­ rektorius Raimundas Lopata. „Abi pusės, tiek dovanojančioji, tiek pri­ imančioji, jaučiasi pakiliai. Ši biblio­ teka - tai dovana, j kurią sudėjom dešimt fondo gyvavimo metų, - teigė fondo direktorė. - Savo verte biblio­ teka prilygsta nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos turiniui. Norė-

Languages on Your Screen: per šalį pažink kalbą!

Sausio 26 dieną VU Kauno humanitariniame fakultete vyko Socrates Programme Lingua 1 (Promotion of Language Learning) projekto Languages on Your Screen partnerių susitikimas.

Partnerių susitikime dalyvavo projekto koordinatorės - VU KHF Lietu­ vių filologijos katedros darbuotojos docentė Saulutė Juzelėnienė ir daktarė Rita Baranauskienė bei projekto partneriai - Davidas Catterickas (Dundee University Scotland), Mihkelis Pilvas (OU „Miksike“, Esti­ ja), Regina Navickienė (Turizmo informacijos centras „Mūsų Odisė­ ja“), Eglė Šleinotienė (Valstybės institucijų kalbų centras) ir projekto

ALF direktorė D. Vilytė perduoda ALF biblioteką VU TSPMI direkto­ riui R. Lopatai. N. Petrausko nuotr.

josi knygas perduoti į geras rankas, kur biblioteka augtų, pildytųsi ir būtų naudojama. Manau, išsirinkome ge­ riausius - VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą.“ Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorė doc. Birutė Pociūtė džiaugėsi, jog dabar ALF bibliote­ kos knygos pasieks daugiau skaity­ tojų - paprasta leidinių išdavimo tvar­ ka bei patogi vieta pačiame Vilniaus centre. „Dėkoju Atviros Lietuvos fon­ dui, jūsų pasirinkimas buvo labai taiklus, nes VU biblioteka, kurios da­ lis dabar bus ir ALF biblioteka, atvira visiems skaitytojams“, - teigė B. Po­ ciūtė.

Susirinkusiuosius į bibliotekos ati­ darymą domino naudojimosi leidi­

niais tvarka. Pasak VU TSPMI Studi­ jų skyriaus vedėjos Ingos Vinogradnaitės, administruojančios instituto bibliotekos fondus, ALF biblioteka iš­ laikys viešosios bibliotekos statusą ir bus prieinama visiems žmonėms. „Bibliotekos lankytojams, kurie nėra Vilniaus universiteto darbuotojai ar studentai, rekomenduojama įsigyti VU bibliotekos skaitytojo pažymėji­ mą, kuris išduodamas VU bibliote­ kos abonemente. Su šiuo pažymėji­ mu skaitytojas galės naudotis ne tik ALF ir VU TSPMI bibliotekos, bet ir kitų VU bibliotekos filialų leidiniais.

Universiteto studentai ir darbuotojai bibliotekos fondais galės naudotis pateikę studento ar darbuotojo pa­ žymėjimą“, - teigė I. Vinogradnaitė.

Bendradarbiaus Lietuvos ir Ukrainos teisininkai Vilniaus universiteto Teisės fakultetas ir Kijevo nacionali­ nio Taraso Ševčenkos universi­

teto Teisės fakultetas pasirašė bendradarbiavimo mokslo ir švietimo srityje sutartį. Jos pasirašymas - svarbiausias Ukrainos sostinės universiteto teisininkų delegacijos viešna­ gės Lietuvoje tikslas. „Kolegų iš Ukrainos vizitas ir pasi­ rašytas bendras dokumentas - tai dar vienas žingsnis, įtvirtinantis Lietuvos ir Ukrainos draugystę, mūsų šalies paramą tolimajai kaimynei kuriant modernią, europietišką stabilią vals­ tybę, siekiant užsibrėžtos narystės NATO ir ES bei plėtojant tarpfakultetinius ryšius“, - džiaugėsi svariu tarp­ tautiniu Teisės fakulteto indėliu jo de­ kanas prof. Vytautas Nekrošius.

Suvokdami būtinybę rengti aukš­ tos kvalifikacijos teisės specialistus ir pripažindami tarptautinio bendra­ darbiavimo svarbą švietimo ir moks­ lo srityje, bendradarbiavimo sutarti­ mi Vilniaus ir Kijevo Teisės fakultetai išreiškė siekį skatinti teisinę reformą

VU KHF dėstytojų koordinuo­ jamas tarptautinis projektas

prodiuseris Thomas VVilburas.

Susitikime buvo aptartas projekto kūrimo bei įgyvendinimo procesas.

Projekto idėja - per šalį pažink kalbą. Ketinama sukurti specialų vaizdinį ir garsinį kompaktinį diską, kuriame bus pristatytos Lietuva, Latvija ir Estija, supažindinta su šių.šalių kultūra, žmonėmis bei pateiktos pagrindinės lie­ tuvių, latvių, estų kalbų frazės įvairiomis temomis praktiškose situacijose.

Kompaktinė plokštelė bus skirta anglų, vokiečių, prancūzų, italų ir ispanų kalbomis kalbantiems žmonėms. Taigi užsienietis, įsigijęs šį kompaktinį diską, turės pagrindinę turistinę, pažintinę informaciją apie tris kaimynines Baltijos šalis bei gaus pamatinių kalbos žinių, specialių frazių, kurios bus naudingos lankantis šiuose kraštuose.

Parengė Jurgita KEDERYTĖ

VU KHF 2006-uosius pradėjo atvirų durų diena Sausio 4 dieną Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas sukvietė abiturientus į atvirų durų dieną.

Sveikindamas būsimuosius studentus fakulteto dekanas doc. S. Gir­ dzijauskas pasidžiaugė, kad VU KHF Lietuvos jaunimui, siekiančiam prestižinio ir kokybiško universitetinio išsilavinimo, gali pasiūlyti daug patrauklių ir perspektyvių studijų programų. Lietuvių filologijos kated­ ros vedėjas docentas A. Krasnovas pristatė šiuo metu itin populiarią lietuvių filologijos ir reklamos studijų programą, į kurią kasmet būna dideli konkursai. Dar vieną ypatingą VU KHF siūlomą studijų progra­ mą - anglų ir rusų kalbos, - kurios negali pasiūlyti nė vienas kitas Lietuvos universitetas, pristatė Užsienio kalbų katedra. Parodytas in­ formatyvus filmukas. Germanų filologijos katedros vedėja docentė V. Pasvenskienė papasakojo apie šiais deteritorizacijos ir globalizaci­ jos laikais labai perspektyvias anglų filologijos ir germanų filologijos bakalauro studijų programas. Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėja docentė J. Černevičiūtė pristatė intriguojančią kultūros vady­ bos studijų programą, jungiančią dvi prieštaringas disciplinas - kultū­ rą ir vadybą. VU KHF Verslo ekonomikos ir vadybos katedra abiturien­ tams pasiūlė visais laikais praktiškas ir patrauklias ekonomikos bei vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijų programas, kurių forma gali būti ne tik dieninė, bet ir vakarinė bei neakivaizdinė. Infor­ matikos katedros docentė D. Krikščiūnienė, pristatydama verslo infor­ matikos studijų programą, kurioje informacinės technologijos sėkmin­ gai derinamos su verslo dalykais, lygino ją su kitų universitetų siūlo­ momis panašiomis studijų programomis, išryškindama VU KHF siūlo­ mos verslo informatikos išskirtinumą.

Renginio pabaigoje apie stojimo tvarką, priėmimo sąlygas kalbėjo ir į abiturientų klausimus atsakinėjo VU KHF Priėmimo komisijos atsa­ kingasis sekretorius docentas R. Pareigis.

Kita atvirų durų diena VU KHF bus taip pat abiturientams patogiu metu - per pavasario atostogas, balandžio 12 dieną, 12 vai. Mui­ tinės g. 8 Parengė Jurgita KEDERYTĖ

Lietuvos ir Ukrainos teisininkai draugystę įtvirtino sutartimi

ir didinti teisės mokslo reikšmę abie­ jose šalyse. Taip pat susitarta keistis patirtimi ir informacija, organizuoti bendras konferencijas, susitikimus, vasaros mokyklas, įgyvendinti kitus bendrus kultūros, švietimo ir mokslo projektus.

Pirmą kartą bendradarbiavimas įtvirtintas jau pasirašant sutartį: Vil­ niaus universiteto Teisės fakultetas svečius oficialiai pakvietė dalyvauti III Europos teisės vasaros mokykloje.

Pirmą kartą Teisės fakultete besi­ lankanti Kijevo universiteto delega­ cija, vadovaujama dekano prof. habil. dr. Vlodimiro Andreicevo, šešių dienų vizito Lietuvoje metu, be Vil­ niaus universiteto, dar aplankys LR Prezidentūrą, Teisingumo ministeri­ ją, Apeliacinį teismą, pasižvalgys po Vilniaus senamiestį, pabuvos istori­ nėje Lietuvos sostinėje Trakuose, Druskininkų kurorte.

TF inform.

Verslininkai remia EF studentus UAB koncernas „MG Baltic" skyrė dvi vardines 1800 Lt stipendijas Ekonomikos fakulteto ekonomikos studijų programos ekonominės analizės atšakos IV kurso studentams Tadui GINTAUTUI ir Kasparui ZAJANKAUSKUI. Stipendiją studentai gaus nuo 2006 m. sausio iki akademinių metų pabaigos - birželio 30 dienos. Šios stipendijos skirtos įvertinus studentų pažangumo, mokslo ir visuomeninės veiklos rezultatus.

Fakultetas dėkoja „MG Baltic“ prezidentui p. Dariui Juozui Mockui už skatintiną iniciatyvą plėtojant verslo ir studijų ryšius.

Daugiau apie koncerną skaitykite www.mgbaltic.lt. pp inform

Apie Rembrandtq ir jautru­ mą - „Radijo paskaitoje" vasario 15 dieną VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kviečia į šeštąją „Radijo paskaitą“ - Leonido Donskio „Rembrandtas ir moderniojo jaut­ rumo formos“. Paskaita vyks vasario 15 d. (trečiadienį), 17.00 vai. Tarp­ tautinių santykių ir politikos mokslų institute (Vokiečių g. 10), Didžiojoje konferencijų salėje (402 aud.). Įrašyta paskaita ir diskusijos bus tran­ sliuojamos per Lietuvos nacionalinio radijo programą „Klasika“. Šia L. Donskio paskaita tęsiamas bendras VU TSPMI ir Lietuvos na­ cionalinio radijo programos „Klasika" projektas „Radijo paskaitos". Pa­ skaita „Rembrandtas ir moderniojo jautrumo formos" bus šeštasis „Ra­ dijo paskaitų“ ciklo renginys.

Paskaitų įrašas transliuojamas kiekvieno mėnesio paskutinį trečia­ dienį 14.05 vai. per Lietuvos nacionalinio radijo „Klasikos“ programą.

L. Donskio paskaita bus transliuojama vasario 22 dieną. Visų paskaitų įrašus galiam rasti Lietuvos nacionalinio radijo interneto tinklalapyje, skyrelyje „Radijo paskaitos“. Taip pat tinklalapyje galima užduoti klau­ simus lektoriams.

Informacija tel. 251 41 48, nuoroda: www.tspmi.vu.lt.

iversitas

2006 vasaris

9

nensis

mes - studentai

sios širdys Lmadingos Vėl šventas Valentinas... Tiems, kurie nebijo būti kūrybingi, spalvin­ gi, įspūdingi ir originalūs, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė kasmet organizuoja linksmų stu­ dentiškos mados šou. Šiemet

nuotaikingame margumyne siūlo­ ma švęsti ir visoms įsimylėjusioms širdims - vasario 13 dieną 20 valandą ateiti į „Fashion club“ ir

dalyvauti renginyje „Madingas Valentinas“.

„Madų šou - būdas Valentino dieną atšvęsti kiek kitaip, nei esa­ me įpratę. Ši šventė juk yra ne vien raudonų širdučių diena. Kasmet studentai įrodo, kad turi daugybę novatoriškų idėjų. Tad kodėl jų ne­ panaudojus Valentino vakarėlyje?"

- sako VU SA Laisvalaikio komiteto vadovė Inga Balžekaitė. Stu­ dentai savo atvirumą beprotiškiausioms idėjoms kasmet įrodo per įvairiausius renginius. Viena ge­ riausių progų tai padaryti - pasi­ naudoti visiška kūrybos laisve ir pateikti kolekciją VU SA madų šou komisijos vertinimui.

Studentų madų šou, kuriame gali pasirodyti visi Vilniaus universite­ to studentai, turintys linksmų bei originalių idėjų, VU SA organizuo-

ja jau ne pirmus metus. Daugelis prisimena 2003-iaisiais vykusią šventę ant „Akropolio" ledo, kai ori­ ginaliausieji turėjo atlikti ir papil­ domą užduotį - net pirmąkart sto­ ję ant pačiūžų išlaikyti orumą ir sa­ vo kūrybos kostiumus pristatyti vis dar tebesilaikydami ant kojų. Pirmą kartą organizuotame šou akį traukė merginos-kompiuteriai, pa­ slaptingi superherojai bei Tolimų­ jų Rytų šeichai, pasiruošę įrodyti nepralenkiamą savo fakulteto sti­ lingumą. 2004-aisiais žiūrovai bei studentiškos mados kūrėjai rinkosi smėlėtu paplūdimiu virtusiame klube „Intro". Madingų maudymo­ si kostiumų autoriai ir vėl stebino išradingumu - paplūdimiuose bu­ vo siūloma puoštis afrikietiškais plaušų sijonais, žavingomis žalio tinklo tunikomis ir net aksominė­ mis triušio kelnaitėmis.

Madų šou dalyvavęs Fizikos fa­ kulteto studentas Tadas sako, kad labiausiai jį linksmino tai, kaip iš­ radingai studentai stiliaus detales susiejo su studijuojamomis spe-

Nuo superherojų iki žalio tinklo tunikų...

Modeliams teko ne tik demon­ struoti kolekcijas, bet ir išsilaikyti ant kojų...

Tolimųjų Rytų šeichai (ekonomistai) kolekciją pristatė komerciškai

cialybėmis. Pavyzdžiui, komunikacininkai stebino iš kompaktinių plokštelių sukonstruotais skėčiais, o ekonomistai juokino komercine kolekcijos pristatymo potekste. Sa­ vybę meną lenkti į savo pusę tu­

rėtų dar geriau atskleisti šiųmeti­ nio vakarėlio tema - „Meilė profe­ sijai".

Valentiniško madų šou taisyklės nesudėtingos - dalyviai privalo studijuoti VU, suburti kūrybingai

Laisvasis klausytojas - ne studentas Vilniaus universite­ tas siūlo galimybę ne tik mokytis to, ko galbūt visada troškai, bet ir sužino­ ti daugiau pasirenkant atskirus Universitete dėsto­ mus dalykus. Tai padarę žmonės tampa laisvaisiais klausytojais, tačiau ką gi visa tai iš tikrųjų reiškia: neribojamą laisvę, o gal galimybę būti reikiamu laiku reikiamoje vietoje?

na paaiškindamas, jog Vilniaus universitete diplomai nėra parda­ vinėjami, ir laisvieji klausytojai, pasirinkę tik atskirus dėstomus dalykus, negali gauti bakalauro di­ plomo. Niekur neįstoję abiturien­ tai, Vilniaus ar kitų universitetų stu­ dentai, net ir pasirinkę išklausyti visus vienos specialybės dėsto­ mus dalykus kaip laisvieji klausy­ tojai, kurso pabaigoje gauna pa­ žymą, kad išklausė pasirinktų dėstomųjų dalykų kursą, nes no­ rint gauti diplomą) Universitetą rei­ kia įstoti.

Monika TICHONOVAITĖ

| Universitetą reikia įstoti

Kokias teises turi laisvieji klausytojai ir kaip jais tapti?

Vilniaus universiteto Statute tei­ giama, jog laisvieji klausytojai yra asmenys, studijuojantys atskirus čia dėstomus dalykus. Rudens semestrui VU sudarė 321 sutartį su laisvaisiais klausytojais. Anot Vilniaus universiteto studijų direk­ toriaus prof. Gintaro Dikčiaus, iš­ klausyti dėstomus dalykus gali pretenduoti bet kuris asmuo, net ir atėjęs „iš gatvės“. Taigi atrody­ tų: niekur nejstojai - ne proble­ ma, tampi laisvuoju klausytoju ir diplomas jau „ranka pasiekia­ mas“. Tačiau viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Studijų direktorius to­ kius „genialius“ planus sugriau­

Pirmiausia ir svarbiausia yra pa­ sirašyti laisvojo klausytojp sutartį su Universitetu, tačiau studijų di­ rektorius teigia, jog gali atsirasti net keletas priežasčių, neleidžian­ čių to padaryti. „Pirmiausia atsi­ žvelgiame į tai, ar žmogus pasi­ ruošęs išklausyti kursą, ar jam ne­ reikia išankstinio pasirengimo. Jei ne, sutrukdyti gali tik vietų audito­ rijoje trūkumas,“ - aiškina prof.

G. Dikčius, tačiau priduria, jog su­ tartį būtina pasirašyti iki semestro pradžios.

Paklaustas apie kiekvienam jau­ nam žmogui opią problemą - pi­

nigus, studijų direktorius šypteli ir primena, jog bakalauro studijos Vilniaus universiteto studentams yra nemokamos, tačiau laisvie­ siems klausytojams tenka susimo­ kėti už paskaitas, įskaitas ir egza­ minus. „Tai priklauso nuo to, kiek kainuoja norimo dalyko studijų programa ir kiek kreditų sudaro pasirenkamasis dalykas“, - teigia G. Dikčius. Taigi norėdami tiksliai suskaičiuoti, kaip stipriai reikės „susiveržti diržą“ investuojant pi­ nigus „į savo ateitį“, studijų kainą turite padalinti iš visų 40 kreditų, dauginti tai iš norimo pasirinkti da­ lyko kreditų skaičiaus ir gautą re­ zultatą padauginti dar iš dviejų, nes toks šiuo metu yra laisvųjų klausytojų studijų kainos koefi­ cientas. Matematika nesudėtinga, tačiau žinant, kad jauni žmonės taupo kiekvieną centą, reikėtų pri­ durti, jog, jei pasirašius sutartį mo­ komieji dalykai pasirodo ne tokie ir įdomūs, ne bėda. Praėjus ma­ žiau nei pusei semestro nuo lais­ vojo klausytojo sutarties pasirašy­ mo, ją dar galima nutraukti ir at­ gauti pusę sumokėtų pinigų.

Pereiti į kitq specialybę įmanoma, bet reikia įveikti kliūtis Kartais iš abiturientų tenka gir­ dėti: „Stosiu čia, bet paskui per­

eisiu ten“. Gali pasirodyti ne vi­ sai realu „pereiti“, jei jau kažkur pirmą kartą stojant patekti nepa­ sisekė. Tačiau, anot G. Dikčiaus, Vilniaus universitete yra ir tokia galimybė. Studentai gali pereiti į vieną ar kitą specialybę, pasira­ šę laisvųjų klausytojų sutartis ir išlaikę įskaitas ar egzaminus tų dalykų, kurių nesimokė anks­ čiau, taip panaikindami skirtu­ mus. Jei studentas yra baigęs bent vieną kursą ir perėjimo me­ tu turi ne daugiau nei du tokius skirtumus, galimybė patekti į no­ rimą specialybę tikrai didelė. Ta­ da jam tereikia kreiptis į norimos programos kuratorių, gauti aka­ deminę pažymą, kurioje nurody­ ta, kokius dalykus jis turi išlaiky­ ti, ir sėkmingai siekti trokštamo tikslo. „Nors perėjimas į kitą progra­ mą Vilniaus universitete nėra la­ bai populiarus, laisvųjų klausy­ tojų sutartis sudaro nemažai jau­ nuolių“, - teigia studijų direkto­ rius. Pavyzdžiu galėtų būti Magerta Paužaitė, pirmo kurso lie­ tuvių filologijos studentė. „Nors visada svajojau studijuoti žurna­ listiką, įstoti nepasisekė, todėl nusprendžiau šios specialybės paskaitose lankytis bent kaip lais­ voji klausytoja“, - pasakoja

nusiteikusią komandą, apie tai pranešti VU SA Laisvalaikio komi­ tetui ir jau vasario 13-ąją pasiro­ dyti „Fashion“ klube pritrenkiančiais kostiumais. Komandas ver­ tins autoritetingos komisijos, tad kolekcijos iš tiesų turi būti įspū­ dingos - juk įtikinti savo pergale turi užtekti vos dešimties minučių!

Renginyje bus išrinktas ne tik ma­ dingiausias Vilniaus universiteto fakultetas, bet ir taupiausi, labiau­ siai išdykę bei aistringiausi mode­ liai. Žinoma, savo nuomonę pa­ reikš ir žiūrovai - studentiška ma­ dų fiesta negalėtų apsieiti be „Pub­ likos numylėtinių“ apdovanojimo.

VU SA inform.

M. Paužaitė. „Per vieną dieną nusprendžiau, kad privalau pa­ sinaudoti šia galimybe ir pasira­ šiau laisvojo klausytojo sutar­ tį", - pasakoja studentė, tačiau pripažįsta, kad informacijos apie tai Universitete labai trūksta.

Mergina džiaugiasi, kad jai nuo­ širdžiai padėjo fakulteto studen­ tų atstovybės nariai, paaiškinę visas sąlygas ir nurodę, kur gali kreiptis, jei iškiltų klausimų.

Pasiteiravus, kaip sekasi derinti dviejų specialybių studijas, M. Paužaitė patikina, kad kol kas spėja atlikti visas užduotis laiku, tačiau pripažįsta, kad tenka pajus­ ti ir tikro studentiško gyvenimo „malonumus“ - bemieges naktis.

Vis dėlto studentė nelinkusi nusi­ leisti ir kitais metais tikisi pereiti į dienines arba neakivaizdines žur­ nalistikos studijas.

Taigi laisvaisiais klausytojais Vilniaus universitete gali tapti kiekvienas to norintis. Todėl jei jauti, kad tavo vieta ne ten, kur esi dabar arba jei tiesiog nori su­ žinoti daugiau, kreipkis) Vilniaus universiteto Studijų direkciją, sa­ vo fakulteto studentų atstovybę ar tiesiog į vyresnius draugus. Pra­ vartu žinoti, kad papildomus, pro­ gramoje nenumatytus dalykus studentai gali studijuoti ir nemo­ kamai - laisvai pasirenkamų da­ lykų (tokių visose studijų progra­ mose yra ne mažiau 5 proc.) są­ skaita.

universitas

10

2006 vasaris

vilnensis

t t g žvilgsnis---------------------------------------------------------------------------------------------------------

Kq ugdo VU - elitg ar vidutinybes?

Atkelta iš p. 5 Susidaro įspūdis, kad VU nėra sistemos, kuri

nuosekliai skatintų jau* nūs mokslininkus sieti

savo karjerą su Univer­ sitetu, nes lyg savaime

aukštas VU prestižas

garantuoja, kad bus pri­

traukiami geriausieji jaunieji mokslininkai. Ta­

čiau pastarųjų kelerių metų pavyzdžiai rodo, kad sugrjžusieji iš už­

sienio neretai lengviau randa vietą mokslo ins­

titutuose, irtai turėtų kelti nerimą...

5?

kalauro pakopoje nutraukia stu­ dijas VU, nes įstoja j užsienio uni­ versitetą. Yra studentų, kurie pra­ dėjo magistrantūros studijas užsienyje. Tačiau abu kalbinti dėstytojai pripažįsta, kad, ko ge­ ro, didesnė dalis gabių studentų vis dėlto nuosekliai studijuoja vi­ sose ChF pakopose, o į užsienio mokslo įstaigas išvyksta tik dali­ nėms studijoms arba atlikti kon­ krečių tyrimų.

Iš Fizikos fakulteto studijuoti į užsienio universitetus išvyksta po keletą iš šimto baigiančiųjų pa­ grindines studijas. Iš KHF - ne daugiau kaip 1 proc.

Iš iškiliųjų matematikų olimpiadininkų nemaža dalis šiuo metu mokosi užsienio universi­ tetų magistrantūroje. „Natūralu, kad patys stipriausieji studentai perima garsiausių universitetų patirtį“, - teigiamai šį procesą vertina R. Kašuba.

Kas pakeis vyresnigjg dėstytojų kartq?

Viena iš aktualiausių kiekvie­ nos akademinės institucijos pro­ blemų - personalo atjauninimas.

Paprastai akys krypsta į gabiau­ sius auklėtinius. Minėtame Che­ mijos fakultete geriausieji papras­ tai tęsia studijas doktorantūroje.

Deja, VU lieka nedidelė dalis bai­ gusiųjų doktorantūrą. Pagrindinė priežastis, anot prof. E. Butkaus, matyt, ta, kad katedrose tiesiog nėra vietų, o nedideli atlyginimai ne visada yra pagrindinė prie­ žastis. Be to, Lietuvoje vos ne vienintelėje iš ES šalių kol kas realiai nėra po doktorantūros vykstančių stažuočių (vadinamų post doc). Tiesa, gal šiais me­ tais šis klausimas bus pradėtas spręsti, nes teisinė bazė sukurta 2005 metais. „Manyčiau, kad reikėtų ieškoti ir kitų būdų suda­ ryti sąlygas geriausiems jau­ niems daktarams įsitvirtinti VU steigti naujas pareigybes, kviesti padirbėjusius užsienyje moksli­ ninkus dalyvauti konkursuose, sudaryti sąlygas dalyvauti kon­ kursuose įvairiems grantams gauti, kurie turėtų numatyti ir to­ kio jauno darbuotojo išlaikymą, taikyti finansines paskatos prie­ mones. Susidaro įspūdis, kad VU nėra sistemos, kuri nuosekliai skatintų jaunus mokslininkus sieti savo karjerą su Universite­ tu, nes lyg savaime aukštas VU

prestižas garantuoja, kad bus pri­ traukiami geriausieji jaunieji moks­ lininkai. Tačiau pastarųjų kelerių metų pavyzdžiai rodo, kad sugrįžusieji iš užsienio neretai lengviau randa vietą mokslo institutuose, ir tai turėtų kelti nerimą“, - toks ne­ teikiantis optimizmo prof. E. But­ kaus komentaras.

Fizikų gabiausieji studentai renkasi bendras VU FF ir Fizikos instituto, VU FF ir Teorinės fizikos ir Astronomijos instituto, VU FF ir Medžiagotyros ir Taikomųjų moks­ lų instituto bei Puslaidininkių fizi­ kos instituto doktorantūras. Apsigynusiųjų disertacijas VU lieka nedaug, nes didelė dalis laimi post doc poziciją užsienio institucijo­ se ir vyksta „pasidairyti“ po pasau­ lį ir truputėlį užsidirbti. Doc. Jur­ gis Storasta teigia, kad akivaizdu, jog aukščiausios kvalifikacijos jauniesiems ir gabiausiems moks­ lininkams negalime pasiūlyti adekvačių sąlygų bei galimybių, nors situacija VU FF ir gerėja. VU KHF daug gabių absolventų stoja j doktorantūrą. Pastaruoju metu šio fakulteto doktorantai apsigina disertacijas beveik 100 proc. „Doktorantūra Vilniaus univer­ sitete, nepaisant natūralių komer­ cinių ir kitokių pasiūlymų, vis tiek lieka patraukli bent jau moraline ir moksline prasme. VU daktaro laipsnis yra didžiulis ginklas gy­ venimo kovoje“, - optimistiškai nu­ siteikęs R. Kašuba.

Doktorantūra Vilniaus universitete, nepaisant komercinių ir kitokių pa­ siūlymų, vis tiek lieka pa­

traukli bent jau moraline

ir moksline prasme. VU daktaro laipsnis yra

didžiulis ginklas gyveni­

mo kovoje.

Matematikai rūpinasi vieni kitais Ekonometrinės analizės kated­ ros vedėjas profesorius Alfredas Račkauskas pats buvo vadina­ mas talentingu studentu. „Lygiai taip pat buvo ir mano laikais. Atsi­ menu, turėjome tokius mokslo gi­ gantus kaip prof. B. Grigelionis, prof. V. Statulevičius, prof. J. Kubi­ lius, kurie gabius studentus tie­ siog „pasidalindavo“. Nuo antro arba trečio kurso mes būdavome išdalinti, aš patekau pas prof. Pau­ lauską - buvau nuvestas, paso­ dintas, pasakyta, kad privalau tapti matematiku. Matematikai vieni ki­ tais rūpinasi.“ Profesorius A. Račkauskas pa­ žymi, kad talentinguosius pirma­ kursius dažniausiai dėstytojai jau pažįsta, žino jų lygį ir galimybes tai matematikos olimpiadų prizi­ ninkai. Jau pirmą ar antrą semest­ rą jiems priskiriamas kuratorius, kuris su studentu dirba individua­ liai. „Talentinguosius griebiam, įprasta, kad jiems sudaromos in­ dividualios studijų programos, pats kuruoju antro kurso studen­ tą. Štai jam sudarėme kitam se­ mestrui individualią programą jam su savo kursiokais tiesiog nė­ ra ką veikti“, - tikina profesorius.

Šį studentą katedros rūpesčiu įdarbino Matematikos institute, čia jis dirba jaunesniuoju moksli­ niu darbuotoju, profesorius sie­ kia, kad jo globotinis būtų nuolat užsiėmęs ir jaustų vyresniųjų rū­ pestį, negalvotų apie darbo pa­ ieškas, nes jam per lengva studi­ juoti. „Šis studentas ten neprivalo

popierių kilnoti, jo darbas šiuo me­ tu yra mokytis“, - patvirtindamas, kad studentas vis tiek turi turėti iš ko gyventi, sako A. Račkauskas.

Profesorius siūlo jauniesiems talentams žiūrėti plačiau ir savo gyvenimo ar karjeros perspekty­ vas vertinti realiai. „Yra daugybė pavyzdžių, kai gabūs studentai su­ siviliojo dideliu uždarbiu bankuo­ se, kur reikalingos „galvos" atlikti skaičiavimams. Bet juk suderinti aukšto lygio studijas su darbu tie­ siog neįmanoma! Studijuodamas gali pasiekti tą žinių ir įgūdžių lygį, kad po to gali pasiūlyti darbdaviui viską, ką turi, ir už tai reikalauti ati­ tinkamo atlygio. O jei tas lygis nie­ kada nebuvo pasiektas, žmogus turi tik gabumų, jo tobulėjimas bet kuriuo atveju sustos, po kiek laiko jis darbdaviui nebeturės ką duo­ ti“, - aiškino matematikas.

Formalumai kenkia talentams „Talentingiesiems nebūtinai reikia sudaryti šiltnamio sąlygas, bet skirti jiems didesnį dėmesį bū­ tina, juos reikia anksčiau įtraukti į mokslinę veik­ lą. Dėstytojai turėtų patys bū­ ti tuo suintere­ suoti, juk Uni­ versitetas šitaip suranda sau būsimus dar­ buotojus. Iš ki­ tos pusės ta­ lentas visada randa sau vie­ tą“, - svarsto Studijų direkci­ jos direktorius prof. G. Dikčius. Jis įsitikinęs, kad itin gabiems studentams turėtų būti sudaryta galimybė mokytis grei­ čiau. „Puikiai prisimenu unikalų studentą, olimpiadų laimėtoją, at­ ėjęs į Fizikos fakultetą mokėsi vien dešimtukais, įstojo į doktorantūrą Lundo universitete ne tik be ma­ gistrantūros, bet net nebaigęs ba­ kalauro studijų, likus 3 mėne­ siams iki baigiamųjų egzaminų.

Tai Egidijus Anisimovas, kuris jau grįžo j Lietuvą ir dirba Puslaidi­ ninkių fizikos institute. Yra keletas žmonių, kurie Švedijoje įstojo į

doktorantūrą nebaigę magistran­ tūros, gabūs studentai vos išva­ žiavę iškart pastebimi“, - Prof.

G.Dikčius apgailestavo, kad Lie­ tuvoje kitokia studijų tvarka: ne­ įmanoma peršokti pakopos, į doktorantūrą priimama tik po ma­ gistrantūros studijų. Profesorius mano, kad talentingiesiems stu­ dentams reikėtų daryti išimčių.

Anot G. Dikčiaus, Lietuvoje per ilgos ir bakalauro studijos, taip ne tik švaistomi valstybės pini­ gai, bet ir gabieji gaišta laiką, ku­ rį jau galėtų skirti moksliniam darbui. Juk studijos skirtos vidu­ tiniam studentui, gaila, kad net individualios studijų programos nepalengvina gyvenimo talentin­ giesiems, nes reikalavimas no-

...studijos skirtos vi­

dutiniam studentui, gai­

la, kad net individualios studijų programos nepa­ lengvina gyvenimo talen­

tingiesiems, nes reika­ lavimas norint gauti di­ plomą tik vienas - įvyk­

dyti programą. nusivylusi. Mergina dar prieš sto­ dama susipažino su studijų pro­ rint gauti diplomą tik vienas-įvyk­ grama, dalykais ir žinojo, ko tikė­ tis. „Ypatingas dėmesys mums, dyti programą. „Mano laikais studentai buvo kaip gabiems studentams, nėra rodomas, tačiau išklausoma nuo­ skatinami stipendijomis, padidin­ monė, leidžiama diskutuoti, siū­ tomis stipendijomis, galimybėmis lyti savo idėjas per paskaitas. Pa­ išvažiuoti į kitus universitetus. pildomai su mumis taip pat nėra Gabiausieji išvažiuodavo, paskui dirbama, nebent siūloma daly­ grįždavo, pavyzdžiui, mūsų rek­ vauti įvairiuose konkursuose, kur­ torius akademikas Benediktas suose“, - sakė Rimantė. Mokytis Juodka buvo vienas tų talentin­ ją skatina tik noras tapti puikia sa­ gųjų studentų, Maskvoje baigė vo srities specialiste. Anot mergi­ studijas, o grįžo čia jau susifor­ mavęs mokslininkas“, - prisime­ nos, problema yra ta, jog fakulte­ to bibliotekoje trūksta studijoms na G. Dikčius. reikalingų knygų. „Be to, būtų dar Primesti tobulėjimo kelio geriau, jei visi dėstytojai būtų šiuolaikiškesni, leistų studentams iš­ negalima, talentingieji sakyti savo nuomonę ir į ją atsi­ turi būti savarankiški žvelgtų“, -teigė mergina.

Telekomunikacijų fizikos ir Strateginės plėtros reikalų pro­ elektronikos trečiakursis Augus­ rektorius habil. dr. Juozas Riman­ tinas Stankevičius yra laimėjęs tas Lazutka mano, kad jei žmo­ UAB „Hermis capital“ stipendi­ gus yra talentingas, jis randa ją. Vaikinas papildomai domisi visokių kelių tobulėti. „Gabus stu­ elektronika - analogine ir skait­ dentas aiškiai supranta, kad dės­ menine, mikrokontrolerių progra­ tytojas geriausiai atlieka savo mavimu. Kaip pasakoja pats Au­ funkcijas tada, kai netrukdo talen­ gustinas, jis tikrai nesijaučia esąs tingajam tobulėti“, - aiškina pro­ kažkoks išskirtinis. „Esu tik vienas rektorius. iš geresnių studentų. Ypatingo dė­ Nors dabar jis pats yra dėsty­ mesio Universitete kaip ir nejau­ tojas, prisimindamas savo studi­ čiu. Bet nemanau, kad tai blogai, jas tvirtino, kad didesnį procentą veikiau atvirkščiai, tai padeda iš­ žinių sukaupė ne auditorijose, o laikyti draugišką atmosferą tarp dirbdamas mokslinėje laboratori­ pačių studentų. Išskirtinį dėmesį joje. Nuo II kurso pats kreipėsi į pajutau tik kartą, kai laimėjau var­ prof. Lekevičių, norėjo tyrinėti dinę stipendiją. Aišku, tai pama­ žmogaus genetiką, aplinkos tar­ lonino, bet nesijaučiu to labiau šą, kitus aktualius dalykus. Jam vertas už kai kuriuos kitus“, - atvi­ buvo sudarytos sąlygos dirbti, pra­ rai pasakojo vaikinas. Anot jo, Fi­ leisdavo labora­ zikos fakulteto lygis torijoje po 4-5 vai. yra neblogas % ką orientuojasi VU kasdien, aukoda­ „palyginti su kitais vo tam paskaitas. dėstytojai - sunku pasa­ universitetais, pvz., Ir nors gaudavo VGTU (ta pačia kyti, jei orientuotųsi Į ge­ dėl to pastabų, specialybe), kiek riausius, tai 2/3 studennesigaili, nes sa­ susidariau nuomo­ tų turėtų neišlaikyti egza­ varankiškai dir­ nę išklausęs drau­ bant, jo manymu, minų. gų ir ten besimo­ yra daugiau gali­ kančiųjų, mūsų mybių tobulėti, tai fakultetas yra ge­ naudingiausiai praleistas laikas. resnis. Žinoma, ir pas mus yra vi­ „Šiais laikais studijos tapo ma­ sokių - ir gerų studentų, ir tokių, sinės, todėl dėstytojams kyla klau­ kuriems svarbu tik išlaikyti simas, į ką orientuotis: į geriausius egzaminus ir gauti diplomą. Mo­ ar į prasčiausius. į ką orientuoja­ kytis tarp geresnių visada geriau, si VU dėstytojai - sunku pasakyti, nes ir patį tai skatina pasitempti.“ jei orientuotųsi į geriausius, tai Augustinas patikino, jog gabūs 2/3 studentų turėtų neišlaikyti eg­ studentai sulaukia pagalbos tuo­ zaminų. Bendras studentų skai­ met, kai tenka įsidarbinti ar išva­ čius nuolat auga, bet talentingų žiuoti j užsienį pagal mainų progra­ ne, tačiau ir nemažėja. Štai Gam­ mas - pirmiausia rekomenduojami tos mokslų fakultetą kasmet bai­ gerai besimokantys. O dėl papildo­ mo darbo su dėstytojais, anot vai­ gia 3-4 labai talentingi studentai, kino, viskas priklauso nuo paties per paskutinius 20 metų šis vidur­ studento aktyvumo. „Mūsų fakul­ kis nepakito“, - aiškino J. R. La­ tete nemažai studentų dirba labo­ zutka. ratorijose. Ten priima nebūtinai gerai besimokančius. Aš kol kas Studentai dėmesio nedirbu, bet tik dėl to, kad neno­ pasigenda, tačiau riu aukoti laisvo laiko. Nors mūsų fakultetas labiau orientuotas j stengiasi mokytis dėl mokslą, laboratorijose vykdomi stipendijos moksliniai tyrimai. Taigi galimybės Lietuvių filologiją ir reklamą studijuojanti antrakursė Rimantė Nukelta į p. 11 Kurkauskaitė teigia studijomis ne-

universitag

2006 vasaris

11

vilnensis

Kq ugdo VU - elitą ar vidutinybes?

Atkelta iš p. 10 tapti mokslininku yra. Klausimas tik toks: ar aš noriu juo tapti? Dar ne­ su tvirtai apsi­ sprendęs, bet kol kas manau, kad noriu tapti tiesiog geru savo srities specialistu. Spe­ cialybės dalykus, kurie patinka, mo­ kausi tik dėl sa­ vęs, iš smalsumo, trokšdamas ži­ nių. Kitus dalykus mokausi dėl stipendijos. Bet jau supratau, kad stipendija ir pažymiai nėra taip svarbu. Pasiseka per egzaminą - gerai, nepasiseka - nieko to­ kio. Svarbiau įgautos žinios“, aiškino būsimasis fizikas.

Kultūros vadybos (KHF) pirmo kurso studentės Giedrė Ambrazevičiūtė ir Deimantė Makarevičiūtė dar kol kas negali vertinti savo studijų. Anot merginų, jo­ kio papildomo dėmesio kaip ta­ lentingoms, gabioms studen­ tėms joms neskiriama. Tiek gabiems, tiek negabiems skiria­ ma vienodai dėmesio. Kol kas nepastebėjo pirmakursės ir jokių ypatingų sąlygų plėsti savo inte­ resų ratą konkrečioje mokslo sri­ tyje. „Tik su grupės draugėmis aptariam idėjas, mintis, kylančias nagrinėjant dominančią mokslo sritį“, - sakė studentės. Gerai mo­ kytis merginas skatina noras gauti stipendiją.

Antro kurso teisės (TF) studen­ tė Dina Lurje laisvu laiku domisi tarptautinėmis organizacijomis,

tarptautine teise, žmo­ gaus teisių problemo­ mis bei įgy­ vendinimu.

Anot mergi­ nos, nepai­ sant tikrai nenuvylusios studijų krypties, pati studijų programa yra ganėtini sausa ir, jos manymu, ne visai atitinka „univer­ sitetinio išsilavinimo“ apibrėžimą, nes turi apimti ir platesnio profilio dalykus: psichologiją, užsienio kalbas, retoriką ir kt. „Dėl didelio dieninio skyriaus studentų skaičiaus nė vienas nė­ ra ypatingai išskiriamas, o kartais nėra ir pastebimas per paskaitas ar seminarus. Išsiskyrę iš minios studentai nėra nei ypatingai skati­ nami, nei su jais atskirai dirbama.

Taip greičiausia yra dėl klaidingos fakulteto praktikos, kuomet semi­ narai labiau panašūs į iš mokyk­ los laikų žinomą „patikrinimą“, o ne skiriami kurso medžiagą įsisa­ vinti praktiškai. Tokiu būdu nesu­ teikiama galimybė labiau įsigilinti ar susidomėti dalyku. O juk susi­ domėjimas priklauso nuo niuan­ sų ir smulkmenų žinojimo“, svarstė būsimoji teisininkė. „Iš tie­ sų Universitete galimybės domė­ tis man patinkančiomis mokslo sri­ timis pastaruoju metu yra kiek ribotos, kadangi patys kompeten­ tingiausi šios srities dėstytojai yra išvykę į užsienį. Vis dėlto yra šiek

tiek literatūros ir dėstytojų, pasi­ ryžusių pagelbėti, pvz., ruošian­ tis tarptautiniams konkursams“, paaiškino Dina. Gerai mokytis merginą labiausiai skatina savimotyvacija. Anot studentės, nega­ lima nepaisyti ir tokių ganėtinai buitiškų motyvacijos elementų kaip savirealizacija ir stipendija, bet šiuo atveju svarbiau yra tai, kad jei jau įstoji į Universitetą, tai būtų bevertis dalykas mokytis blo­ gai - savo ir kitų laiko gaišinimas, nepagarba sau ir kitiems. Nors fa­ kulteto programa, merginos ma­ nymu, dažnai neatitinka lūkesčių,

vis dėlto gerai mokydamasis žmo­ gus įsisavina didesnę dalį infor­ macijos ir tokiu būdu gali vėliau lengviau ja operuoti.

Telekomunikacijų fiziką ir elek­ troniką (FF) antrus metus studijuo­ janti Agnė Sakalninkaitė pripažįs­ ta, kad fakultete nėra papildomo darbo, nebent pats kreipiesi į dės­ tytoją, klausinėj!. Kai kuriems ar­ ba kartais visiems norintiesiems dėstytojai pasiūlo ateiti į labora­ torijas, truputį padirbėti. Kiekvie­ nais metais būna fakulteto kated­ rų pristatymai, į juos gali ateiti visi norintys, pasižiūrėti, kaip ten dir­

bama, susipažinti su dėstytojais.

Būna, kad dėstytojai patys pa­ kviečia ateiti j laboratoriją, kurio­ je dirba. Pirmame kurse buvo tik vienas toks dėstytojas, vėliau at­ siranda daugiau siūlymų, be to, studentas daugiau orientuojasi, kas jį labiau domina. „Mokytis skatina noras išmokti, be to, man svarbu, kad gaunu stipendiją ir nemoku už mokslą. Labiausiai mokytis trukdo knygų trūkumas.

Laiku negauni reikiamos knygos, neišmoksti. Aišku, galima knygas kopijuoti, bet ne visada tam yra ir pinigų, ir laiko“.

Šiandieninė Lietuvos mokymo sistema orientuota į atsiliekantį studentę VU KHF dekanas Stasys Girdzijauskas: Šiandieninė Lietuvos mokymo sistema orientuota į atsiliekantį studentą. Net įstatymai jiems pritaikyti. Studentų organizacijos taip pat susirūpinusios, kaip apginti skolininką, o ne kaip sudaryti sąlygas geriems studentams (nekalbant apie pirmūnus).

Pastaruoju metu pamenu tik vieną akcija, naudingą pirmūnui. Tai VU SA vykdomas nusirašinėjimo prevencijos projektas. Ankstesnės triukšmingos akcijos - apeliacijų nagrinėjimo tvarka, skolų nemo­ kamas perlaikymas ir kitos į tas panašios mažai reikalingos pirmūnui. Čia kažkaip pamirštama, kad kuo daugiau išteklių skiriama atsiliekančiam, tuo jų mažiau lieka pirmūnui. Nes dauguma išteklių (dėstytojų darbo laiko, vietų laboratorijose, kompiuterių ar mokomosios literatūros ir kt.) yra riboti ir turi būti racionaliai skirstomi. Visuotinas nemokamas mokslas taip pat nenaudingas elitui: už dyką jie gauna vienodai prastą mokslą, kaip ir tie. kurie siekia diplomo, o ne mokslo. Mokamo mokslo atveju elitui vis tiek priklausytų studijų lengvatos, kaip visame pasaulyje, taip ir pas mus. Meškos paslaugą pirmūnams daro „geranoriški dėstytojai rašantys visiems vien tik gerus pažymius Tokiu atveju suvienodinami geri ir silpni studentai gerieji studentai praranda motyvaciją stengtis. Pirmūnus žlug­ do ir kai kuriose studijų programose epideminį mastą įgavęs referatų, kursinių ir diplominių darbų plagijavimas. Intemetinė prekyba studentų savarankiškais darbais tapo stambiu kai kurių vertelgų verslu ir be teisėsaugos institucijų įsikišimo, matyt, nebus sustabdyta. Pirmūnui, kad ir labai stengian­ tis. sunku konkuruoti su žymių mokslininkų ar kitų darbų plagiatais. Kita vertus, rūpestis atsiliekan­ čiais studentais yra suprantamas: gabus ir pats susitvarkys, o silpnesniam reikia padėti, juo labiau kad pastarieji dažnai moka šiokius tokius mokesčius ir taip „remia“ Universitetą. Be to. dauguma gabiųjų studentų, baigę studijas, išvažiuoja užsienin ir taip tarsi „atkeršija“ už jiems rodytą nepakan­ kamą dėmėsi“.

Vilniaus universitetas dar plačiau atvers duris užsienio studentams bendradarbiauti su užsienio uni­ versitetais, nes svarbiausia ben­ dradarbiavimo dalis - studentų mainai. Užmezgėme ryšius su Ai­ rijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Ny­ derlandų, JAV ir kitų šalių aukštojo mokslo įstaigomis. Tai itin svarbu siekiant įgyvendinti mūsų viziją paversti VU aktyviu tarptautinės studijų rinkos dalyviu. Norime ir ti­ kimės, kad VU bus dar labiau žino­ mas ir gerbiamas Europos akade­ minėje bendruomenėje.

Atkelta iš p. 1

Karolis VAITKEVIČIUS, Paulius PETRAVIČIUS,

KomF Žurnalistikos instituto I k. studentai Užsienio studentai, norintys studijuoti „Tarptautinio verslo eko­ nomikos ir vadybos“ programą, tu­ ri būti įgiję pirmosios pakopos aukštąjį išsilavinimą savo šalyje iš ekonomikos, vadybos ar verslo administravimo srities ir, žinoma, gerai mokėti anglų kalbą. „Norintieji studijuoti turėtų pra­ dėti domėtis iš anksto, likus maž­ daug devyniems mėnesiams iki studijų programos pradžios, nes tiek užtrunka reikalingų dokumen­ tų tvarkymas“, - teigė VU Tarptau­ tinių programų ir ryšių skyriaus vy­ resnioji specialistė Ingrida Kelpšaitė, atsakinga už užsienio studentų priėmimą į Vilniaus uni­ versitetą nuosekliosioms studi­ joms. Taip pat studentai neturėtų pamiršti, kad studijų programa yra mokama - už pusantrų metų stu­ dijas magistro laipsniui įgyti stu­ dentams iš Europos Sąjungos ir kitų šalių tektų mokėti 3700 eurų.

Apie projektą plačiau papa­ sakojo vienas iš jo iniciatorių, Vilniaus universiteto Ekonomi­ kos fakulteto magistrantūros stu-

Ekonomikos fakulteto magistran­ tūros studijų prodekanas doc. dr. A. Miškinis

dijų prodekanas doc. dr. Algirdas MIŠKINIS. Kaip gimė tokio projekto idėja?

Daugumos Europos ir pasaulio šalių akademinėje praktikoje studi­ jų programos užsieniečiams anglų kalba plačiai taikomos. Siekdami neatsilikti nuo kitų šalių, sugalvojo­ me tokią programą įdiegti ir VU Eko­ nomikos fakultete. Toks žingsnis su­ silaukė didelio užsienio šalių studentų dėmesio, nes įdiegus pro­ gramą būtų įmanoma dar glaudžiau

Kokios studijų programos siūlomos busimiesiems ma­ gistrantams?

Vasario mėnesį pasiūlėme ma­ gistrantūros studijas Vilniaus uni­ versiteto Ekonomikos fakultete, o nuo rudens semestro - ir VU Tarp­ tautinių santykių ir politikos mokslų institute. Manome, kad esame pa­ sirengę suteikti aukšto lygio išsi­ lavinimą studentams. To siekda­ mi kviečiame užsienio dėstytojus prisidėti prie mūsų kolektyvo. Ti­ kimės, kad rodydami tokią inicia­ tyvą paskatinsime ir kitus fakulte­ tus kurti tarptautines programas.

Kokie sunkumai sukliudė pradėti programą nuo mokslo metų pradžios?

Pagrindine kliūtimi tapo biuro­ kratizmas, įsigalėjęs mūsų vals­ tybėje. Vien parengti, derinti ir pa­ tvirtinti projektą atėmė metus

laiko. Taip pat ilgai trunka ir stu­ dentus atgraso ilga dokumentų tvarkymo procedūra. Žinoma, kal­ tinti Švietimo ministerijos negali­ me, nes ji elgiasi pagal įstatymus, tačiau realios pagalbos nesulau­ kėme. Ketiname kreiptis į Vyriau­ sybę dėl tvarkos supaprastinimo, kad ateityje studentams būtų pa­ prasčiau atvykti ir studijuoti VU. Ar nesibaiminama, kad aukštos kainos taip pat ga­ li sukliudyti sėkmingai vyk­ dyti programą?

Studijos, siekiant įgyti magistro laipsnį, daugelyje valstybių yra mo­ kamos, o mes manome, kad mūsų kaina yra labai konkurencinga. Pa­ vyzdžiui, amerikiečių studentui mū­ sų studijos gali atrodyti netgi pigios, todėl kaina neturėtų būti kliūtis. Šį pavasarį studijas pradės 9 studen­ tai, tarp kurių yra studentų iš Vokie­ tijos bei Kroatijos. Ateityje šios stu­ dijos, kaip ir kitos, bus pradedamos rugsėjo 1 d. Planuojame, kad ben­ dras programos studentų skaičius ilgainiui pasieks 25.

Ar užtenka Informacijos užsienio studentams? Kaip ji juos pasiekia?

Stengiamės platinti informaciją per mūsų partnerius užsienyje, pa­ sitelkiame į pagalbą ir ambasadas.

Taip pat informacija užsienio stu­ dentams pasiekiama ir internetu -

tereikia užsukti į Universiteto tinklalapį www.vu.lt/en.

Jei projektas pasiteisins, ar ateityje bus organizuoja­ mos studijų programos ba­ kalauro laipsniui įgyti?

Na, nenorėčiau prognozuoti taip toli į priekį. Pirmiausia reikia įgyvendinti tai, ką esame užsibrė­ žę. Be to, bakalauro studijos su­ keltų daug daugiau galvosūkių, kadangi neturime pakankamai dėstytojų, galinčių dėstyti viso kur­ so programą anglų kalba.

Abu projekto iniciatoriai, doc. dr. Algirdas Miškinis iš Ekonomikos fakulteto ir doc. dr. Aušra Rauličkytė iš Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų instituto, įdėję daug darbo ir pastangų, kad projektas būtų paruoštas, teigia, jog studijos bus pradėtos net esant minimaliam norinčių studijuoti užsieniečių skai­ čiui. TSPMI savo studijų programo­ je Master iri Eastern and Centrai European Studies kviečia studijuoti ir lietuvius, ne tik užsieniečius.

Savo ruožtu studentai, Lietuvo­ je studijuojantys pagal ERASMUS studijų mainų programą, teigia, kad perspektyvos tęsti mokslus Lietuvoje juos domintų, tačiau jie prasitarė, kad keblumai, ky­ lantys tvarkant reikalingus doku­ mentus, kartais išties verčia nu­ leisti rankas ir pagalvoti apie kitas galimybes...

universitas

12

2006 vasaris

vilnensis

C;

kultūra

Vasario 14-oji - puikios dienos receptas Kiemo teatre Vilniaus universiteto Kiemo teatras šiais mokslo metais toliau gaivina teatrinį gyvenimą Universitete.

Rudenį teatro režisierė Sandra Bernotaitė surinko naują grupę VU studentų, trokštančių mokytis scenos meno. O teatro senbuviai Andriaus Pulkauninko trupės studentai - spalio mėnesį dalyvavo Danijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje, skirtame Hanso Christiano Anderseno jubiliejui. Šiuo metu trupė

Taip, tai yra vienas iš žingsnių naujos teatro sampratos link. Te­ atro, kuris yra mobilus, projekti­ nis, pilnas improvizacijos, ryšio su žiūrovu ir žaidimo su juo. Pra­ ėjusių metų pavasarį mūsų Uni­ versitete vykusiame studentų te­ atrų forume rodydami spektaklį padarėme eksperimentą - vidury spektaklio surengėme loteriją ir į kitą spektaklio dalį pateko tik da­ lis žiūrovų - laimingieji, kurie tu­ rėjo loterijoje ištrauktų numerių' bilietėlius. Žiūrovai nebuvo pasi­

Angelas spektaklyje žais suaugusiųjų žaidimus

Naujausias teatro spek­ taklis bus pristatomas vasa­ rio 14 dieną. Kodėl premje­ rai parinkote būtent šią da­ tą? Šv. Valentino dieną pasirinko­

me neatsitiktinai. Visų pirma tai gera proga parodyti, jog net ir ko­ mercine tapusią šventę galima švęsti intelektualiai. Galų gale po spektaklio galima nueiti ir į klubą bei linksmai jame pasiausti. Kita vertus, toks datos pasirinkimas yra susijęs su pačia teatro politi­ kos kaita - teatrinį judėjimą sten­ giamės paversti integralesniu, bendruomeniškesniu. Daugelį metų Kiemo teatras negalėjo at­ sikratyti įgyto akademizmo ir eli­ tinės kultūros puoselėtojo vaid­ mens. Dabar situacija keičiasi, teatras tampa nebe senosios mo­ dernios kultūros propaguotoju, o postmoderniu, atviru iniciaty­ voms bendruomeniškumo šalti­ niu.

Grįžkime prie spektaklio. .Puikios dienos pradžia“ kas tai?

Tai ironiškas judesio spektak­ lis apie šiuolaikines aktualijas narkotikus, terorizmą. Veiksmas vyksta mažame provincijos mies­ telyje, kurio sotų snaudulį su­ drumsčia gyvenamajame kvarta­ le nukritęs lėktuvas. Vietoj rytinio laikraščio pro langą įskrenda an­ gelas, kuris pradeda virtinę su­ augusių žmonių žaidimų. Šie

žmonės vien nevykėliškai siekia išgarsėti, išsiveržti iš kasdienės aplinkos, geba tik ką nors garbinti ar patys tapti kulto objektais. Tai - išryškinta, perdėta ir persaldinta dabartis, toks iškreiptas jos vaizdas, kokį pateikia televizija.

Juk kartais užtenka tik iššūkio,

prasčiau - jis gali viltis, kad jei nėra pripažintas dabar, šlovės jo kūriniai gali sulaukti ateityje. Tuo tarpu teatre galioja tik dabartis.

Be to, šiuolaikiniam teatrui yra svarbus jo mobilumas ir galimy­ bė pritaikyti spektaklį bet kokiai erdvei. Tenka išsiversti be sudė­ tingų dekoracijų ar gausybės bu­ taforijos. Dažnai tai veda prie ne­ verbalinių išraiškos formų - šo­ kio, plastikos, daiktų, keičiančių metaforines prasmes, žaidimo.

Juk sunku žiūrėti spektaklį, kai nesupranti kalbos, o važiuojant į kitų šalių festivalius tai nutinka nuolat. Mes paprastiname šį už­ davinį ir nenaudojame teksto. Ki­ tas mobilumo aspektas yra pro­ jektai, juose koncentruotai pasi­ keičiama patirtimi ir per trumpą laiką sukuriamas bendras pro­ duktas.

Tai vienas iš naujų teatro sprendimų?

jau planuoja dar vienerias gastroles - šį kartą tai bus tarptautinis festivalis, vyk­ siantis Ispanijoje. Tačiau prieš tai trupė žada staig­ meną - naujo spektaklio „Puikios dienos pradžia“ premjerą. Spektaklis bus rodomas VU Teatro salėje (Universiteto g. 3) vasario 14, 15 bei 23, 24 d. 18 vai.

Plačiau apie tai sutiko papasakoti Vilniaus univer­ siteto Kiemo teatro kinetinės trupės režisierius A. Pulkau­ ninkas.

Laurynas PAPLIAUŠKA

neapibūdina spektaklio taip, kaip momentinis žiūrovo išgyvenimas ir abipusis jo ir vaidinančiųjų ry­ šys. Šiuo atveju dailininkui pa­

kad nukristų apsimetinėjimo de­ koracija ir atsiskleistų žmonių tik­ roji esatis, būtų sudrumstas taria­ mos gerovės nuobodulys, o snaudulys virstų košmaru. Juk ne viskas, kas krinta iš dangaus, yra angelai, byranti dangaus mana nebūtinai sukelia palaimą ir eu­ foriją, o seksas negali atstoti mei­ lės.

Ar tik už mažo provincijos miestelio metaforos nesisle­ pia Lietuva?

Galime interpretuoti ir taip. Aš ilgą laiką stebėjau Lietuvos sie­ kius virsti užkampiu - štai dabar mes jį turime. Čia pasaulio ban­

giniai atplaukia „atsisveikinimo" turams, o vietiniai labai didžiuo­ jasi, kad ir pas mus užklydo koks nors blėstančios kultūros atšvai­ tas. Savaime suprantama, kad mes, teatro žmonės, reaguodami į aplinkos pokyčius, juos šaržuo­ jame. Juk rimtai į tai žiūrėti yra per daug skaudu. Teatras - tai jautrių, gal net labai jautrių žmo­ nių sambūris. Žmonių, norinčių, kad dabartinė situacija pasikeis­ tų į gera.

Ar manote, kad teatras turi mokyti žiūrovą?

Jokiu būdu. Teatras yra tik at­ spindys, o ne mokymo priemonė.

Teatras kuriamas kritiškai mąs­ tantiems žmonėms, kurie nebūti­ nai turi tapatintis su personažais scenoje. Kita vertus, žmonėms, ieškantiems pramogų, jų reikia pateikti. Taigi spektaklis turi būti daugiasluoksnis, jame turi būti ir pramoga, ir ironija, ir erdvė ap­ mąstymams. Dažnai to nelieka net profesionalioje scenoje ma­ tome lėkštą žiūrovo juokinimui skirtą spektaklį. Arba dar blogiau - spektaklį, skirtą nežinia kam, spektaklį, į kurį žiūrovas eina tam, kad pasirodytų prieš kitus. Vyks­

ta tam tikras žaidimas - „nieko ne­ supratau, bet visi eina, tai kaip aš neisiu? Juk spektaklis toks popu­ liarus“. Dėl nuolatinio pinigų vai­ kymosi teatras praranda savo gy­ vumą, o šiais laikais ir ypač Lie­ tuvoje teatro mokyklos diplomas anaiptol negarantuoja geros vai­ dybos.

Tai koks tada skirtumas tarp profesionalaus ir neprofesio­ nalaus teatro?

Gal nevertėtų diskutuoti apie te­ atro profesionalumą ir mėgėjišku­ mą. Mano manymu, verčiau yra kalbėti apie gerą ir blogą spektaklį.

Dažniausiai profesionalams trūks­ ta entuziazmo, kurio mėgėjų teat­ re yra itin daug. Tačiau šiems sa­ vo ruožtu trūksta meistriškumo ir technikos. Pats skirstymas į pro­ fesionalus ir mėgėjus yra pasenęs ir palaikomas tik senosios kartos kritikų. Kaip tuomet reikėtų vadinti A. Mamontovo vaidmenį „Hamle­ te“? Kita problema, kad pas mus vyrauja nuostata, jog geras teat­ ras yra tas, kuris kuriamas Nacio­ naliniame dramos teatre, Jaunimo teatre ar Mažajame teatre. Tačiau tai juk tik salės, jos savaime ne­ garantuoja spektaklio gerumo. Pa­ sauliniame kontekste seniai vai­ dinama ir gamyklose, ir garažuo­ se, ir kitose specialiai tam neskir­ tose patalpose. Švedijoje teko vai­

dinti bažnyčioje, kuri jau 20 metų naudojama kaip scena. Berlyne vaidinome teatriuke, kuris yra ne tik skvotas (nelegaliai užimtas pa­ statas), bet ir klubas, ir koncertų salė... O padarytas iš garažo su priestatu.

Taigi salė nėra svarbi. Kas tokiu atveju svarbiausia te­ atre?

Svarbiausia yra vaidinantys žmonės ir jų kontaktas su žiūro­ vais. Nei kostiumai, nei muzika

rengę tokiam žaidimui ir dauge­ lis reagavo neigiamai. Tačiau tai

yra vienas iš būdų juos pažadin­ ti, priversti kritiškai įvertinti situa­ ciją, gyvai reaguoti, o ne tik pa­ syviai žiopsoti laukiant, kol kažkas ims juos linksminti. Teat­ ro socialumas ir provokatyvumas yra vienintelis gyvo proceso gin­ klas nuo palaimingo snaudulio, o būtent nepatogumas daugelį priverčia pabusti ir bent jau „per­ jungti kanalą“.

Tačiau Lietuvoje toks po­ žiūris nėra labai paplitęs.

Lietuva kol kas gyvena XX a. pradžioje kūrusio teatralo Kon­ stantino Stanislavskio laikais, o nori vadintis pasaulio piliečiais.

Iš viso reikėtų nebekalbėti apie atsiskyrimą nuo pasaulinio kon­ teksto - nebėra jokios lietuviškos kultūros. Yra pasaulinė kultūra, perdirbta ir adaptuota lietuviškai mąstysenai. Niekas nestato lie­ tuviškos dramaturgijos, net jeigu ji ir yra kuriama. O pagrindinė mū­ sų teatro scenos formulė lieka ta pati: Šekspyras, Čechovas ar kas nors iš klasikinių graikų tragikų.

Madas demonstruoja užsienis, ir mes jas perimame.

Man teko daug dalyvauti užsie­ nio festivaliuose ir pastebėjau, jog ten niekas nebetapatina sa­ vęs su konkrečios šalies kultūra.

Svarbiausia - bendravimas, kei­ timasis universaliais dalykais, ki­ tos kultūros toleravimas ir pritai­ kymas saviems poreikiams.

Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.

Daugiau apie VU teatro spektaklius www.vuteatras.tinkle.lt

Ar didžiausi Lietuvoje Šv. Jonų bažnyčios

vargonai taps Vilniaus universiteto pasididžiavimu?

Vargonai - didingas muzikos, dailės ir technikos meno kūrinys. Išrasti graiko Ktezibijaus III a. pr. Kr. Egipto Alek­

sandrijoje vandeniniai vargonai (hydrauliš) keitėsi, didėjo ir tobulėjo, kol tapo tokie kaip šiandien, tačiau pagrindinis jų elementas - vamzdis - iki šių dienų išliko beveik nepakitęs.

Eglė KORIENĖ Didžiausi ir vieni gražiausių Lietuvos vargonų stovi Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčio­ je. Reikšminga jų istorinė vertė. Šiuos vargonus statė ne vienas ir ne du meistrai. Šių vargonų sta­

tytojų pirmtakas yra Karaliau­ čiaus vargonų meistras Adamas Gotlobas Casparinis (17151788), pastatęs juos Polocko Jė­ zuitų bažnyčioje. Tai buvo vieno manualo, 22 registrų instrumen­

cijos. Casparinio giminė garsėjo kaip ypatingai kūrybingi bei išra­ dingi XVII—XVIII a. vargonų meist­ rai, dirbę Italijoje, Vokietijoje, Len­ kijoje ir Karaliaučiuje.

1837-1839 m. Kuršo meistras Theodoras Tiedemannas minė­ tuosius vargonus iš Polocko per­ vežė į Vilnių, pastatė Universite­ to Šv. Jonų bažnyčioje, padidin­

tas. A. G. Casparinis Lietuvoje, Lenkijoje ir Karaliaučiaus kraš­ te sumontavo apie 45 vargonus.

damas juos iki trijų manualų bei 40 registrų. XIX a. pabaigoje var­ gonus perstatė, praplėsdamas iki 47 registrų, lietuvis meistras Juo­ zapas Radavičius (18??—1909?).

Jis laikomas žymiausiu XIX a. pabaigos-XX a. pradžios Lietuvos vargonų meistru, pastačiusiu

Su juo į Lietuvą atkeliavo euro­ pinės vargonų meistrystės tradi-

Nukelta j p. 13

universitaę

2006 vasaris

13

vilnensis

VU Kamerinės muzikos ansamblis 2006-uosius skiria Mozartui Dvidešimt šešerius metus gyvuojantis Vilniaus univer­ siteto Kamerinės muzikos ansamblis kartu su visu pasauliu 2006 metais šven­ čia didžiojo muzikos geni­ jaus Wolfgango Amadejaus Mozarto 250-qjį gimtadienį.

Gintaras RADAUSKAS Šia proga 2004-ųjų pavasarį 25-metį Vilniaus rotušėje garbin­ gai paminėjęs Pauliaus Bernar­ do Koncės vadovaujamas an­ samblis rengia naują programą, kurios pagrindinis akcentas, be abejo, įvairiausi W. A. Mozarto kū­ riniai. Klausytojai puikiojo kompo­ zitoriaus muzika galės pasimė­ gauti net trijuose koncertuose, ku­ rie vyks muzikuojančių studentų pamėgtoje Universiteto Šv. Jonų

bažnyčioje.

Pirmasis pasirodymas - ko­ vo 11-ąją. Klausytojus turėtų su­ žavėti žaisminga VVolfgango tėvo Leopoldo Mozarto simfonija tokiu pat žaismingu pavadinimu - „Ke­ lionė rogėmis". Ir visų šešių sim­ fonijos dalių pavadinimuose, ir ypač jų muzikoje atsispindi seno­ vinė išvykos j žiemos pokylį nuo­ taika: 1. Įžanga; 2. „Kelionė rogė­ mis“; 3. „Damos dreba nuo šal­ čio“; 4. „Balius prasideda“; 5. „Balius baigėsi“; 6. „Kelionė ro­ gėmis atgal“.

Neatskiriama kamerinės muzi­ kos ansamblių dalis - mediniai pučiamieji instrumentai. Koncer­ te nepamiršti ir jie: W. A. Mozarto Andante in C fleitai ir orkestrui so­ lo gros kultūros istorijos ir antro­ pologijos specialybės absolven­ tas Rapolas Vedrickas. Jis muzi­ kantams padės atlikti ir dvi kvar­ teto D-dur fleitai ir styginiams da­ lis. Žinoma, W. A. Mozarto. Klar­ netininkas Justinas Linkevičius, studijuojantis Teisės fakultete, su ansambliu atliks Andante iš kon­ certo A-dur klarnetui ir orkestrui.

Desertui - „Mažoji nakties muzi­ ka", melodija, kurią atpažins dau­ gelis.

Antrąjį koncertą ansamblis surengs gegužės 6-ąją. Jame muzikantams padės maloniai su­ tikęs bendradarbiauti Nacionali­ nės premijos laureatas profeso­ rius Saulius Sondeckis. Profeso­ rius diriguos keturis W. A. Mozar­ to kūrinius - Zalcburgo (gimtojo kompozitoriaus miesto - aut. past.) simfoniją B-dur, pirmąją koncerto A-dur fortepijonui ir or­ kestrui dalį, kurios solo partiją at­ liks Medicinos fakulteto dėstytoja Rūta Kalėdytė-Lokominienė, pir­ mąją koncerto G-dur fleitai ir or­ kestrui dalį, kurią su ansambliu gros kinų kalbą studijuojanti Bar­ bora Drąsutytė, ir reto žanro kūri­ nį „Exuetate, jubilate". Tai mote­ tas - polifoninis bažnytinės muzi­ kos kūrinys.

Jau prasidėjus vasarai ir įpusė­

jus sesijai, finaliniame Universite­ to koncertų ciklo, skirto W. A. Mo­ zarto jubiliejui, pasirodyme an­ samblis su mišriuoju akademiniu choru atliks garsiąsias mišias C-dur, dar vadinamas „Karūnavi­ mo" mišiomis. Diriguos Rasa Gelgotienė.

Pastaraisiais metais daugiausia barokinius kūriniu grojantis an­ samblis užsiima itin aktyvia muzi­ kine veikla. „Per metus grojame maždaug 20-25 koncertų“, - tei­ gia ansamblio vadovas R B. Koncė. 2004-aisiais, kolektyvo 25-mečio ir Universiteto 425-mečio pro­ ga, buvo išleistas dviguba ansam­ blio kompaktinė plokštelė. Į pirmąjį diską sudėti kūriniai, kuriuos an­ samblis įrašė 1983-1990 metais, o antrajame - nauji, 2004-aisiais puikia akustika pasižyminčioje Mažojoje universiteto auloje įgroti įrašai.

Pernai ansamblis su vienu gar­ siausių Lietuvos dirigentų Modes­ tu Pitrėnu, solistais Raminta Vaice­ kauskaite, Ignu Misiūra bei Deivi­ du Norvilu, už Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ribų labiau ži­ nomu Deivio vardu, įrašė nežino­ mo autoriaus „Kavos kantatą“.

Pastaruosius įrašus dabar galima dažnai išgirsti Lietuvos radijo „Kla­ sikos" programos eteryje.

Kamerinės muzikos ansamblis Vilniaus universitete - vienas jau­ niausių kolektyvų. Jis buvo įkurtas 1979 m. Tada akademinės muzi­ kos kolektyvo įkūrimą lėmė klasi­

mu, leidžiančiu atlikti įvairų, ne tik romantinį repertuarą. Šiandien VU Šv. Jonų bažny­

čios didieji vargonai turi tris kla­ viatūras (manualus), skirtas groti rankomis, ir vieną pedalinę kla­ viatūrą, kuria grojama kojomis.

Vargonuose yra 64 registrai - tai skambesio spalvos, kurias deri­ nant vienas su kitomis galima iš­ gauti be galo plačią balsų ampli­ tudę: nuo tylaus ir švelnaus pia­ no iki griaudėjančio fortissimo. Šiuose vargonuose yra 3925

Atkelta iš p.13

daugiausia ir vertingiausių var­ gonų. Jo biografiniai faktai žino­ mi menkai. Apie 1860 m. J. Radavičius mokėsi vargonų meist­ rystės amato Liepojoje pas gar­ sų Latvijos vargonų meistrą C. Herrmanną, vėliau aštuone­ rius metus vertėsi šiuo amatu

Kurše. Apie 1870 m. persikėlė gy­ venti j Vilnių, mokėsi Vilniaus ben­ drosios amatų valdybos muzikos instrumentų ceche. Vieni pasku­ tinių J. Radavičiaus vargonų pa­ statyti 1905 m. Manoma, jog 1909 m. meistras buvo jau miręs.

J. Radavičiaus instrumentai išsi­ skiria aukšta atlikimo kokybe, dai­ laus rankų darbo medžio bei me­ talo vamzdžiais, raiškiu intonavi­

kinės muzikos poreikis bei aukš­ tas muzikinis studentų parengimo lygis muzikos mokyklose. Ansam­ blyje muzikuoja Universitete be­ simokantys ar senąją Alma Mater jau baigę studentai - filologai, in­ formatikai, medikai, net būsimieji politikai.

Anot R B. Koncės, ansamblis jau trečią dešimtmetį sėkmingai gy­ vuoja dėl to, kad talentingas in­ strumentalistas ne visada pasiren­ ka muziko kelią: „Sieloje studen­ tas vis tiek lieka su muzika, tiesiog reikia rasti būdą, kaip jam toliau gyventi kartu su mokslu ir menu.

Be to, nepaneigsi, jog Vilniaus uni­ versitetas visais laikais buvo Lie­ tuvos kultūros ir mokslo židinys“.

valyti bei derinti. Tai išties instru­ mentų karalius, reikalaujantis pa­ garbos ir deramo dėmesio.

Prie Vilniaus universiteto di­ džiųjų Šv. Jonų bažnyčios vargo­

nų atstatymo UAB „Vilniaus var­ gonų dirbtuvė“, vadovaujama Ri­ manto Gučo, darbuojasi nuo 1985 metų. Firma teigia, jog šian­ dien vargonai yra visiškai baigti ir tinkami eksploatacijai. Tačiau neįvertinęs instrumento būklės ir išbaigtumo Vilniaus universitetas negali jų laikyti baigtais bei nuo­ vamzdžiai: mediniai, metaliniai, lat prižiūrėti. O neprižiūrimi ir ne­ liežuvėliniai, išdėstyti trijuose naudojami vargonai genda. To­ aukštuose, į kurių kiekvieną gali­ dėl VU vadovybė sudarė komisi­ ma užlipti, atsiduriant pačiame ją, kurioje šiuo metu instrumento bažnyčios skliauto viršuje. Nuo ekspertizę atlieka trys nepriklau­ klavišo paspaudimo iki garso iš­ somi vargonų ekspertai, geriausi gavimo vamzdyje Lietuvos vargonų labai ilgas kelias: specialistai Bernar­ vargonuose pučiant elektriniam das Vasiliauskas, 3925 vamzdžiai: pūstuvui, klavišui Laimutis Pikutis ir Al­ mediniai, metaliniai, lie­ vydas Šeduikis. Atli­ medinės balanos žuvėliniai, išdėstyti tri­ pagalba atidarant kus šį aukštos profe­ juose aukštuose, į ku­ vožtuvą, oras pa­ sinės kompetenci­ rių kiekvieną galima už­ tenka į oro dėžę, ku­ jos reikalaujantį dar­ lipti, atsiduriant pačia­ rioje registro pagal­ bą paaiškės tikroji me bažnyčios skliauto ba atvertu keliu pa­ vargonų būklė, tuo­ viršuje. siekia vamzdžius. met liks tik pasirū­ Kad garsas būtų kokybiškas ir pinti didžiojo instru­ pasigirstų išsyk paspaudus klavi­ mentų karaliaus priežiūra. Euro­ šą, mechanika privalo veikti tobu­ pos šalyse net nedidelius mecha­ lai. Tačiau vargonai - tarsi gyvas, ninius vargonėlius prižiūri sudėtingas mechanizmas. Ka­ mažiausiai pora kvalifikuotų meistrų. VU Šv. Jonų bažnyčios dangi pagrindinės dalys yra pa­

gamintos iš medžio, jis reaguoja į menkiausią klimatinių oro sąlygų pasikeitimą: šilto ir šalto, drėgno ir sauso oro, sezonų ar metų lai­ kų kaitą, nekalbant apie natūralų jo dėvėjimąsi, augalinės ar gyvu­ linės kilmės kenkėjų poveikį, dul­ kes. Šis didingas ir kaprizingas in­ strumentas reikalauja nuolatinės priežiūros - juos reikia reguliuoti,

vargonai yra didžiausi, tad ir prie­ žiūros jie reikalauja didelės, juo­ lab kad tiems patiems meistrams tektų rūpintis ir nuolat naudoja­ mais Mažosios aulos vargonais, galbūt ir simpatiškaisiais Ogins­ kių koplyčios vargonėliais.

Artėjantis pavasaris primena apie naujai užplosiančius Vil­ niaus universitetą užsienio turis­

„Tai, ką mes darome, yra didelis džiaugsmas ir mums patiems, ir tiems, kurie mūsų klauso“, - tvirti­ na P. B. Koncė.

Vadovui linkusi pritarti ansambly­ je smuikuojanti būsimoji visuome­ nės sveikatos specialistė Giedrė Gefenaitė: „Žmonėms, kurie nuo vaikystės yra susiję su muzika, mo­ kėsi muzikos mokykloje, muzika­ vimas tampa neatsiejama kasdie­ nės veiklos dalimi, gyvenimo bū­ du. Nėra paprasta staiga atsisaky­ ti to, kuo užsiimi dešimt ar daugiau metų. Todėl džiaugiuosi, kad kelių muzikos mylėtojų dėka mūsų an­ samblis pradėjo gyvuoti ir kad tų mylėtojų gretos neretėja ir šiandien tokios pat entuziastingos“.

tus, kurie vos tik įžengę į Šv. Jonų

bažnyčią kelia galvas aukštyn ir su pasigėrėjimu žvelgia į didin­ gą instrumentą. Taip pat ir kasmetėms diplomų teikimo iškil­ mėms būtų jau laikas turėti vi­ siškai sutvarkytus, prižiūrimus ir puikiai veikiančius vargonus, ku­ rių harmoningas skambėjimas džiugintų klausytojo ausį, įpras­ mintų čia vyksiančias šventes bei atvertų galimybes vargonų muzikos koncertams ir įrašams.

Red. prierašas. Šv. Jonų uni­ versitetinės bažnyčios vargonus sausio pabaigoje išbandė šio in­ strumento žinovai iš Vokietijos Mar­ tinas Rostas ir Christoperis VVegscheideris. „Tai nuostabus instru­ mentas, man padarė didžiulį įspū­ dį, jis meistriškai padary­ tas“, - didžiausius vargonus Lietu­ voje gyrė Ch. VVegscheideris, var­ gonų restauravimo firmos „VVegscheider“ savininkas. Jam patikėta žymiausių istorinių vargonų Rytų Vokietijoje priežiūra. Vargonais griežė M. Rostas, daug šio instru­ mento muzikos įrašų išleidęs Štral-

burgo Marijos bažnyčios vargoni­ ninkas, Šiaurės Vokietijos vargonų paminklosaugos ekspertas. Šv. Jonų bažnyčioje rektorius

Benediktas Juodka išklausė vo­ kiečio vargonininko improvizaci­ jų ir domėjosi specialistų patari­ mais, kaip prižiūrėti istorinį instru­ mentą. Vokiečiai priminė, jog bū­ tina reguliariai tikrinti vargonus, jais groti. „Šį instrumentą galima palyginti su automobilio varikliu, kurį reikia periodiškai tikrinti, tai­ syti, sutepti, kitaip suges. Bent kas metai reikia vargonus iš pa­ grindų patikrinti, kontroliuoti“, aiškino vargonų restauratorius Ch. VVegscheideris.

universitas ,

14

2006 vasaris

vilnensis

f ktsportas------------------------------------------------Chemijos fakulteto pirmakursės susidomėjo dziudo ir sambo sportu Doc. Remigijus NAUŽEMYS Pirmąjį semestrą Chemijos fa­ kulteto pirmo kurso studentės per kūno kultūros pratybas panoro iš­ mokti dziudo ir sambo imtynių abė­ cėlės. Visą semestrą vieną kartą per savaitę jos entuziastingai mo­ kėsi dziudo ir sambo veiksmų. Pra­ tybos nenuėjo veltui - merginos ir antrajame semestre tęsia pradėtą kursą. Erika Borovikaitė, niekada anksčiau nesidomėjusi imtynėmis, per trumpą laiką sugebėjo pasi­ rengti net Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų sambo čempionatui. Ji savo svo­ rio kategorijoje iškovojo 5 vietą iš dešimties dalyvių ir komandai pel­ nė būtinus „sidabrinius" taškus jie padėjo VU komandai iškovoti II komandinę vietą tarp 11 aukštųjų mokyklų komandų.

Dovilė Račkauskaitė, Julė Kvašinskaitė ir Erika Borovikaitė sėkmin­ gai išlaikė VI KYU kvalifikacinius meistriškumo egzaminus ir įgijo tei­ sę juosėti baltąjį diržą.

Chemijos fakultete mokėsi ir mo­ kosi nemažai talentingų bei gabių

Lietuvos studentų futbolo čempionate (LSFČ) baigėsi pir­ masis 2005-2006 metų pirmenybių ratas. Vilniaus universi­ teto futbolo komanda užima ketvirtųjų vietų, o pirmauja pernai metų čempionai - Šiaulių universiteto futbolininkai.

Pasak VU rinktinės trenerio Rimanto Turskio, tai patenkina­ mas rezultatas. Treneris neslepia, kad jo auklėtiniai siekia tik didžiausių aukštumų, bet kelyje į viršūnę neretai kyla įvairių problemų.

Tadas MARKEVIČIUS

Už Universitetq žaidžia tik entuziastai

ChF pirmakursiai po kūno kultūros pratybų

imtynininkių: Vita Muraškaitė, Re­ nata Tekoriūtė, Edita Vaitechovič jos atstovavo Universitetui įvairaus rango varžybose, tapo daugkarti­ nėmis prizininkėmis. Pirmakursis Denisas Sokolas sėkmingai starta­ vo Lietuvos jaunimo dziudo čem­ pionate (II vieta), Lietuvos aukštųjų mokyklų sambo pirmenybėse (II

vieta) ir kitose varžybose bei čem­ pionatuose.

Nors pagal įsigaliojusią tvarką kū­ no kultūros pratybos yra neprivalo­ mos, džiugina tai, jog beveik visi Chemijos fakulteto pirmakursiai panoro lankyti kūno kultūros praty­ bas - ne tik imtynes, bet ir aerobiką, krepšinį, kitas sporto šakas.

Ekonomikos fakulteto futbolininkų pergalė Lektorius Rimantas TURSKIS,

vyr. varžybų teisėjas Baigėsi 2005 m. VU Rektoriaus taurės mažojo futbolo turnyras. Jau ne vienus metus turnyre dalyvauja visų 12 fakultetų komandos. Jos bur­ tų keliu skirstomos į 2 pogrupius. Pir­ mi varžybas pradėjo Istorijos ir Tei­ sės fakultetų futbolininkai. Įtempta kova baigėsi lygiosiomis 7:7. Toliau į kovą stojo turnyro favoritai Ekono­ mikos ir Medicinos fakultetų koman­ dos. Varžybas nesunkiai laimėjo Ekonomikos fakulteto futbolininkai rezultatu 15:4. Pogrupių nugalėto­ jai buvo aiškūs, o Ekonomikos bei Matematikos ir informatikos fakulte­ tų komandos kovojo dėl antrų vietų, dėl teisės kovoti pusfinalyje varžėsi net kelios komandos. Dėl antros vie­ tos A pogrupyje susikovė Filosofi­ jos ir Fizikos fakultetai. Stipresni bu­ vo būsimieji filosofai, tačiau labai gerą įspūdį paliko ir fizikai, kurie bu­ vo labai gerai organizuoti. B pogru­ pyje kiek nelauktai antrąją vietą iš­ kovojo būsimieji teisininkai.

Universiteto futbolininkai derina studijas ir sportą

Ekonomistai - vėl čempionai

Pirmajame pusfinalyje susitiko MIF ir FsF sportininkai. Rezultatu 8:3 laimėjo MIF futbolininkai. Kitame pusfinalyje rezultatu 10:2 Ekonomi­ kos fakulteto futbolininkai laimėjo prieš Teisės fakultetą. Dėl trečios ir ketvirtos vietos žaidė TF ir FsF. Įtemta kova baigėsi Teisės fakulteto fut­ bolininkų pergale. Jie pirmą kartą iškovojo bronzos medalius. Finale dėl pirmos ir antros vietų varžėsi

EFir MIF. MIF futbolininkai, palaiko­ mi savo vadovo R. Cijūnėlio, stip­ riai pasipriešino. Tačiau tą dieną stipresni buvo būsimieji ekonomis­ tai. Ir vėl čempionų vardai atiteko Ekonomikos fakulteto futbolinin­ kams.

Geriausi fakultetų futbolininkai dalyvaus VU rinktinės treniruotėse, kuri pavasarį pradės antro rato ko­ vas LSFL varžybose.

R. Turskis VU komandai vado­ vauja jau penktus metus. Su jo atėji­ mu siejamas Universiteto futbolo at­ gimimas, nes iki tol ši sporto šaka buvo pradėjusi merdėti. Tai, jog ko­ manda kryptingai juda j priekį, rodo rezultatai. Pastaruosius dvejus me­ tus VU futbolininkai buvo antri LSFČ pirmenybėse. Pernai tik paskutinia­ me mače su šiauliečiais apmau­ džiai prarasta galimybė tapti čem­ pionais. Atrodė, kad šiemet pavyks atsirevanšuoti. Tačiau treneris pri­ pažino, kad šis sezonas jo koman­ dai klostosi ne itin sėkmingai.

Anot R. Turskio, tam yra ne viena priežastis. Visų pirma - komandą pa­ liko keli vyresni žaidėjai. Tačiau be­ ne svarbiausia priežastis - kuo to­ liau, tuo sunkiau sekasi prikalbinti studentus ginti Universiteto garbę.

Treneris apgailestavo, kad jo auklė­ tiniai negauna jokių privilegijų, tad futbolą žaidžia tik entuziastai. Jis siū­ lė sekti Vakarų Europos ir JAV uni­ versitetų pavyzdžiu, kuriuose žaisti Universiteto komandoje yra didelė garbė. Ten studentams sudarytos puikios sąlygos sportuoti ir mokytis, o mūsų Universiteto futbolininkai tuo pasigirti negali. Žaidėjai yra privers­ ti praleisti treniruotes dėl mokslų, o ir sąlygos meistriškumui kelti yra toli gražu ne idealios. R. Turskis teigė suprantąs, jog VU yra prestižinis uni­ versitetas, čia ruošiami puikūs spe­ cialistai, tačiau jis Universiteto va­ dovams siūlo keisti požiūrį j sportuojančius studentus.

Treneris išreiškė viltį, jog antro ra­ to varžybose, kurios vyks pavasarį,

jo komanda pasirodys žymiai geriau. „Po darbo užsienyje grįžę futbolinin­ kai turėtų sėkmingai įsilieti į ekipos gretas. Žiemą intensyviai treniruosimės, dalyvausime salės futbolo tur­ nyruose. Pavasarį visada žaidžiame daug geriau, tad tikiuosi, kad rezul­ tatai pagerės“, - kalbėjo R. Turskis.

Futbolininkai ir mokosi, ir sportuoja VU futbolo rinktinės kapitonas ant­ rus metus iš eilės yra Saulius Vaiginas. Jis studijuoja socialinį darbą, šiemet turėtų gauti bakalauro diplo­ mą. Anot S. Vaigino, tereikia noro, ir įmanoma suderinti mokslus bei fut­ bolą. Kapitonas pasakojo, kad VU komanda yra labai draugiška, o eki­ pos nariai, kurių yra arti dvidešimt, puikiai sutaria.

Komandos lyderio Mindaugo Pankos situacija kitokia nei ekipos kapitono. Jis jau seniai išaugo VU rinktinės marškinėlius ir sėkmingai rungtyniauja Lietuvos futbolo čem­ pionate, atstovaudamas Vilniaus klubui „Vilnius". Tačiau kontraktas su profesionaliu klubu labai dažnai riboja studento galimybes rungty­ niauti LSFČ - „Vilniaus" vadovai nė­ ra patenkinti jauno ir perspektyvaus žaidėjo noru padėti Universitetui.

M. Panka yra trečiakursis ir studi­ juoja ekonomiką. Jis pritarė trene­ rio minčiai, jog Universiteto valdžia turėtų atkreipti dėmesį į sportininkų problemas. M. Panka, kandidatas į geriausių VU sportininkų dešimtu­ ką, apgailestavo dėl nesėkmingai susiklosčiusios sezono pradžios.

Tačiau jis negailėjo šiltų žodžių ko­ mandos draugams ir treneriui, ku­ rie ir nebūdami profesionalais žai­ džia bei myli futbolą.

Vilniaus universiteto sporto klubas „Medicina" atšventė 30 metų sukaktį Prof. habil. dr. Jonas JANKAUSKAS, klubo „Medicina“ viceprezidentas Klubas buvo įkurtas 1975 metais.

Tuomet Medicinos fakulteto deka­ nas prof. habil. dr. S. Pavilonis ir doc.

J. Jankauskas, aptardami kūno kul­ tūros ir sporto būklę fakultete, priėjo prie išvados, kad fakulteto žmonės, dirbdami ne tik mokslinį ir pedago­ ginį, bet ir klinikinį darbą, neberan­ da laiko savo sveikatai, aktyviam po­ ilsiui. Buvo nutarta susiburti į sveikatingumo grupę ir pradėti ak­ tyviau rūpintis savo sveikata. Beje, į naują klubą buvo kviečiami tik ne žemesnį nei daktaro (tuomet moks­ lų kandidato) mokslinį laipsnį turin­

tys darbuotojai. Klubą lankyti pra­ dėjo profesoriai S. Pavilonis, J. Lelis, J. Serapinas, V Lapinskas, A. Sučyla, R Šimulis, A. Sviklius, A. Venskauskas, K. Ambrazaitis, A. Pronckus, docentai M. Sakalinskas, A. Svičiulis, J. Jankaus­ kas, V. Gavelis, A. Bitė, S. Ruibys, A. Žygas, A. Adomaitis, vėliau į klubo veiklą įsitraukė nemažai kitų iškilių mokslo žmonių. Buvo ieškoma visiems tinkamų pratybų formų. Klubo nariai pradėjo žaisti krepšinį, futbolą, lankė pratybas plaukimo baseine. Į klubą trumpam įtraukiami ir j stažuotes ar ko­ mandiruotes atvykę užsienio specia­ listai. „Ilgainiui supratome, kad nėra ge­ resnio vaisto nuo protinio darbo, kaip, pamiršus solidų amžių, pabė­ gioti, pamiklinti raumenis ir kaulus.

Tai puikiausia fizinė ir dvasinė rea­

bilitacija... ir psichologinis „dušas", - sakydavo ilgametis klubo prezi­ dentas prof. S. Pavilonis.

Ir dabar klubo nariai pripažįsta, kad po pratybų grįžta namo lyg iš naujo gimę, išnyksta slegianti, blo­ ga nuotaika, fizinė ir psichinė savi­ jauta nepaprastai pagerėja. Be abe­ jonės, tai ir teigiamas poveikis sveikatai, ir bendravimas su įdo­ miais žmonėmis, ir džiaugsmas, ir menas. Pratybos klube visiems ta­ po maloniu įpročiu, tam tikru gyve­ nimo būdu, kurį sąmoningai ir sa­ vanoriškai pasirinkome.

Aktyvios gyvensenos pavyzdys, rodomas tokių garbingų ir nusipel­ niusių žmonių, yra ir puiki agitaci­ jos priemonė studentams, įrodanti, kad aktyviai ir kūrybingai gyventi ga­ lima ilgus metus.

Pavasarį VU futbolininkų rezultatai visada geri

Atvirame Vilniaus miesto dziudo turnyre sėkmė lydėjo VU sporti­ ninkus Tragiškiems Sausio 13-osios įvykiams atminti sausio 15 d. buvo surengtas atviras Vilniaus miesto dziudo turnyras, kurio iniciatoriai Vilniaus misto dziudo federacija ir Vilniaus miesto sporto skyrius. Tur­ nyre dalyvavo per 120 dziudo im­ tynininkų iš įvairių Lietuvos miestų.

Siame turnyre laimėjimais džiaugė­ si net aštuoni VU imtynininkai, tapę prizininkais. Denisas Sokolas (ChF,

Ik., 100 kg) iškovojo antrąją vietą, kiti 7 sportininkai - trečiąsias. Tai Irena Siniauskaitė (MF, III k., 48 kg), Rasuolė Baleišaitė (IF, I k., 52 kg), Dalia Erzelytė (IF, II k., 70 kg), Aida Pakatilevičiūtė (MF, Ik., +78 kg), Skirmantas Šermukšnis (FF, II k., 66 kg), Ignas Lėlys (MIF, III k., 90 kg), Jonas Kabelka (MIF, I k., +100 kg).

Parengė doc. R. Naužemys

universitas

2006 vasaris

15

vilnensis

JI

feljetonas

CINIVE.R5ITE.Tę> * 6E.NDRC1OME.NE.5 .X ■ * .AUKSINĖS MINTYS“ *

Apie tualetus Kaip banalu, pasakysite jūs. Bet šios temos mistiškas neišsemiamumas Alma Mater tiesiog feno­ menalus.

Brangieji kolegos, kas svarbiau­ sia rengiant tarptautinę konferen­ ciją? Rasti finansavimą? Rūpintis turiniu, pritraukti geriausius prane­ šėjus? Ne, mielieji mano, tą viską galima ne taip jau sunkiai padary­ ti, kad tik nepritrūktų įkvėpimo. Ta­ čiau pradėkime nuo pradžių. Šį kar­

tą konferencijai gavome nuosta­ biai įrengtą Senato salę, ir tuo be galo džiaugiamės. Prieš konferen­ ciją viską patikrinome - yra mikro­ fonai, galimybė naudotis „Power Point" programa, sutarta dėl kavos pertraukėlių, ir, kas puikiausia - vi­ sai šalia, už kampo, yra tualetai. Ko­ kia smulkmena, pasakysite! Bet kas organizuoja renginius, žino, kaip svarbu, kad kokia smulkmena nesugadintų pagrindinio reikalo.

Taigi, su kolege užėjome į tualetus - švaru, visur dideli rulonai tualeti­ nio popieriaus - vienu žodžiu, Eu­ ropa! Prieš pat konferenciją pati, bėgdama pro šalį, dar kartą užei­ nu - nieko netrūksta, net sunku pa­ tikėti! Prasideda renginys - atida­ rymas, posėdis ir pirmoji kavos per­ traukėlė. Ir aš (ne be vidinio pasi­ didžiavimo - ir pas mus viskas kaip pas žmones) sakau per mikrofoną - brangieji, tualetai dešinėje, už kampo. Nereikėjo laukti ir poros minučių - pas mane skuba vokie­ čių profesorius suapvalėjusiomis iš siaubo akimis: „Tualetai užrakin­ ti!“ Ne, vis dėlto dar ne Europa, vi­ duje atsidūstu. Kolegė energingai šaukia: „Vedame apačion, aš jau vieną nusiunčiau! Ten turi būti ati­ daryti, vyksta dar viena konferen­ cija!“ Perspektyva eiti ilgu korido­ riumi ir leistis į pirmą aukštą nela­ bai traukia, be to, pasąmonėje iš­ plaukia keletą kartų matytas vaiz­ das - aukštas VU pareigūnas stovi mindžikuodamas pirmame aukšte prie išsvajotųjų durų ir prašvinta pa­

matęs kita aukštą parei­ gūną su rak­ tu. Ne, jaus­ dama moti­ nišką atsako­ mybę už savo profesorius energingai imuosi rengti gelbėjimo operaciją lekiu į pirmą pasitaikiusį kabinetą ir klykiu nesavu balsu: „Raktas, tualetai, čia vyksta konferencija, profesoriai, jie negali laukti!“- „Bet pas mus tik moterų!"

Ne iš karto suprantu, kad čia gau­ siu raktą tik nuo moterų WC, bet vis tiek jau šis tas - bent moterys išgel­ bėtos, ir puolu toliau, į kitą kabine­ tą. Pakeliui visas būrys susijaudi­ nusių vyrų trypčioja ir skuba man aiškinti, kad jų durys užrakintos.

Kokie kvailiai - argi tai ne akivaiz­ du! Įbėgu j kitą kabinetą-man šyp­ sosi be galo simpatiška ponia ir sa­ ko: „Bet pas mus nėra vyrų“. O die­ ve! „Turime vieną vyrą pirmame aukšte, galiu jam paskambinti.“ Ži­ noma. Ji skambina, ir netrukus at­ eina gelbėtojas, norėčiau jį išbu­ čiuoti. Profesoriai išgelbėti. Vėliau ant tualetų atsiranda užrašai „Ne­ rakinti", ir pirma diena, atrodo, tę­ siasi ramiau. Per kitą kavos pertrau­ kėlę sutinku kitą vyrą, jam jau buvo skambinta. „Mielasis, - stengiuosi plačiai šypsotis, - kodėl tualetai už­ rakinti? Ar tai ne idiotizmas?“ - „Mes jums atrakinome.“ - „Bet jie buvo užrakinti.“ - „Mes atrakinome pir­ mame aukšte.“ - „O čia?“ - „Jūs neprašėte." - „Bet ar jie negali būti apskritai atrakinti?“ - stengiuosi at­ sargiai rinkti žodžius, po truputį su­ vokdama savo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą. - „Žinoma, ne.“

Ir išvystu kažką panašaus į pasi­ gailėjimą jo veide. Dienai baigian­

Pateikiame auksinių minčių iš VU studentų filosofų ir sociologų darbų. Skaitytojams paliekame teisę busi­ muosius mąstytojus vertinti, teisti ar tiesiog maloniai praleisti laikų žaidžiant žaidimų „kas tikra, o kas pra­ manyta“...

■ „Šiaurės Amerikoje galiausir XVIII a. vergovė panaikinta; Eu­ ropoje - kiek vėliau.“

Hmmm, įdomu, kada Lietuvoje vergovė baigėsi?..

tis sutinku savo fakulteto vadovą, bandau perpasakoti situacijos ab­ surdiškumą. „O taip, reikia papra­ šyti, kad atrakintų.“ Kokie mes vargšai! Jaučiu sa­ vo nevisavertiškumą, bet viskas juk baigėsi gerai. Prašau Centri­ nių rūmų darbuotoją pasirūpinti, kad mums atrakintų tualetus kitą dieną. „Viskas bus tvarkoje, - už­ tikrina jis, - tokiems atvejams mes turim paruoštas laminuotas len­ teles.“ Kitą dieną visų pirma puolu prie tualetų. Ant durų šį kartą jau iš pat ryto kabo užrašas „Nerakinti“, bet atrakintas tik moterų WC. Iškart puo­ lu pas savo simpatiškąją ponią - ji supratingai paduoda man jau pa­ ruoštą raktą. Aš nelabai drąsiai: „O jie negali būti atrakinti?“ - „Na ką jūs, ne!“ - „O kodėl?“ - idiotiškai klausiu, ji kažkodėl prislopina bal­ są: „Jei nerakinsime, žinote, KAS gali atsitikti?“ Aš irgi kažkodėl pri­ slopinu: „Kas?“ - „Svetimi gali už­ eiti.“ Priblokšta tyliu. Bet simpatiš­ kosios ponios veidas prašvinta: „Ži­

note ką - jūs sudarykite tvarkaraš­ tį“. - „Tvarkaraštį?" - nesuprantu. „Taip, kada jums reikia į tualetus, ir mes tuo metu atidarysime.“ O dievai! Plačiai nusišypsau, nes nežinau, ką dar daryti, einu, nuotaika kyla - gryna klasika.

E. S.

■ „NATO organizacijos pajėgos lygintis, tarkim, su Lietuvos kariuo­ menės resursais."

Na žinoma, kur ten NATO iki mūsų dvi­

ratininkų kariuomenės...

■ „Demokratija suformuluota Herodoto ir pir­ mąkart įgyvendinta Antikoje.“

■ „Radikalių liberalų nuomone, demokratija yra neteisėta ir neefektyvi sistema, priešta­ raujanti individo suverenitetui."

O kas individo suverenitetui tuomet neprieštarauja? Gal ver­ govė, kurią tik neseniai Europoje panaikino?..

■ „Pirmas demokratijos blyksnis - 1400 m. pr. Kr. Mozės nuo Linojaus (?) kalno parnešti įstatymai. Jis pasakė, jog jų laiky­ tis privalo visi.“ „Privalo laikytis visi" - kaip demokratiška...

■ „Šiais laikais demokratija nebėra laikoma tokia idealistine san­

tvarka kaip tai buvo anksčiau, bet tokioms valstybėms kaip Baltarusija ji vis dėlto būtina.“ Dievo užmirštiems kraštams bet kas gerai...

■ „Heymano (?) nuomone, svarbiausias demokratijos privalu­ mas toks, kad valdžia gali būti perduodama iš vienų rankų į

kitas. Tačiau toks požiūris nūdienoje ir tampa kritikuotinu, mat toks valdžių perdavinėjimas atveria kelią populistams, val­ džios nevertiems žmonėms, kyla politikos amoralumo grėsme.

O kas tas Heymanas?

■ „Nors Kantas sakė, kad moralumo nebūtinai reikia - „skaldyk ir valdyk“.“ ■ „Demokratiją kritikavo Dendrofas (?). Jam atrodė, kad vadi­

Prasidėjo 7-ojo tarptautinio studentų verslo konkurso „Peak Time 2006“ dalyvių atranka Vasario 17-kovo 17 dienomis studentai iš visos Europos yra kviečiami dalyvauti 7-ojo tarptautinio studentų verslo konkurso „Peak Time 2006“ atrankoje. Konkursas vyks balandžio 28-30 dienomis Stokholmo aukštojoje ekonomi­ kos mokykloje Rygoje. „Peak Time“ jau septintus metus or­ ganizuoja Stokholmo aukštosios eko­ nomikos mokyklos studentai, renginio tikslas—skatinti studentų verslumų bei suteikti galimybę studentams iš įvairių universitetų ir valstybių užmegzti pažintis bei pasidalinti patirtimi. „Peak Time“ suburia dalyvius iš visos Euro­ pos ir yra didžiausias toks renginys Bal­ tijos šalyse Šių metų konkurso siekis išryškinti verslumo svarbą, nes jis yra ypač reikalingas Baltijos valstybėms, ku­ riose SVĮ skaičius yra vis dar vienas že­ miausių Europoje.

Dėl vertingų prizų „Peak Time“ da­ lyviai varžosi dviejuose konkurso tu­ ruose. Pirmajame ture komandos mngtyniauja kompiuterinėje simuliacinė­ je verslo aplinkoje CĖSIM, kur kiek-

viena komanda atstovauja atskirai kom­ panijai. Esant tam tikriems ekonominiams apribojimams komandos varžosi dėl didesnės rinkos dalies ir akcijų kai­ nos, priimdamos finansinius, investici­ jų, tyrimų ir plėtros, gamybos sprendi­ mus. Antrajame ture komandos patei­ kia sprendimus tikroviškoms verslo si­ tuacijoms, sukurtoms akademikų bei konkurso rėmėjų. Šios dalies raktas į sėk­ mę yra kūrybingumas ir gebėjimas tai­ kyti praktikoje teorines žinias.

Be to, dalyviai turi galimybę išklausyti sėkmingi dirbančių Europos verslinin­ kų paskaitų, tarp kurių šiais metais yra Ola Ahlvarssonas - žymus Švedijos ver­ slininkas, įkūręs ne vieną IT įmonę, mi­ nėtas taip geriausių verslininkų žurna­ luose „Wall Street Joumal“, „Business

Week“ ir „Einančiai Time“. Taip pat šiais metais savo patirtimi su „Peak Ti­ me“ dalyviais pasidalins Ignas Staškevi­ čius, vienas iš „VP market“ įkūrėjų. „Peak Time 2006“ dalyviai bus įtraukti į įvairią socialinę ir kultūrinę veik­ lą, vyks „Peak Time“ vakarėlis, turas po Rygos barus.

Norintys dalyvauti konkurse „Peak Time“ studentai turi sudaryti koman­ dą iš keturių narių, parašyti esė, kurią kartu su visų komandos narių CV, trumpu motyvaciniu laišku, komandos aprašymu bei nuotrauka išsiųsti iŠ „Pe­ ak Tune“ intemetininio puslapio: http:/ /peaktime.sseriga.edu.lv. Puslapyje taip pat galima rasti esė temą bei detalų pri­ ėmimo aprašymą. Komandos, kviečia­ mos į konkursą, bus paskelbtos balan­

džio pradžioje.

Daugiau informacijos: „Peak Time 2006“ http://peaktime.sseriga.edu.lv; peak@sseriga.edu.lv

namieji laisvi ir demokratiniai rinkimai nebūtinai yra demokra­ tinio valdymo privalumas. Jis argumentavo, kad taip j val­ džią ateina jau minėti populistai, valdžios siekėjai, o tai de­ mokratijai žalinga."

O Dendrofas tai turbūt Heymano draugas?

■ „Vyrauja nuomonė, kad valstybė, valdžia yra žmonių reika­ las.“ O kieno reikalas ji dar galėtų būti?

■ „Žmogus, besidomintis politika, yra valstybės dalis.“

O tie, kurie nesidomi politika, kieno dalis?

■ „Pavaldiniai turi paklusti valdiniams, tautinė mažuma - tauti­ nei didumai, nukariautieji - užkariautojams.“

Hmmm, o kuo skiriasi pavaldinys ir valdinys?

16

universitas

2006 vasaris

---------------------------------------------------- vilnensis

statu paskutinis puslapis

Žygeiviai švenčia žiemą Beveik kiekvieną savaitgalį Vil­ niaus universiteto Žygeivių klu­ bas rengia žygius po visą Lietu­ vą pėsčiomis, dviračiais, baida­ rėmis, valtimis, slidėmis, net pa­ čiūžomis. Tikriausiai nė vienas kitas Lietuvos turistų klubas ne­ gali pasigirti tokia kelionių gau­ sa ir įvairove. Tačiau žygeiviai ne šiaip turistai. Žygeivystė - ne

tik kelionės ir sportas, tai ir įvairi kultūrinė veikla, ilgamečių klubo tradicijų, lietuvių tautos paveldo puoselėjimas. Gal todėl klubas pritraukia tiek daug talentingų grojančių, dainuojančių, šokan­ čių, fotografuojančių - žmonių, gal todėl kartu keliauja ne tik da­ bartiniai Vilniaus universiteto stu­ dentai, bet ir tie, kurie baigė jį prieš daugelį metų. Nuo seno Universiteto žygeiviai susiję su folkloro judėjimu, klubo nariai do­ misi liaudies kultūra, papročiais, krašto istorija. Kiekvienas žygis nėra tiesiog žygis. Visada turimas koks nors tikslas: pamatyti etno­ grafinį kaimą, įdomų akmenį ar medį, rasti piliakalnį. Tai klubo veteranų, ypač Tado Šidiškio, nuopelnas.

Vilniaus universiteto žygeivių klubas iš kitų Lietuvos turistų klu­ bų išsiskiria renginių gausa ir se­ nomis tradicijomis. Be žygių, tra­ dicinių klubo renginių - sąskry­ džio, krikštynų, varžybų - žygei­ viai susirenka ir per kalendorines šventes. Ypač svarbios jiems Ka­ lėdos. Kartu su savo šeimomis pasėdėję prie Kūčių stalo, jau pir­

mąją Kalėdų dieną dideliam savo tėvų pasipiktinimui dumia j kurio nors iš klubo narių sodybą. Ne vie­ nam Kalėdos namie yra papras­ čiausia proga pavalgyti, o klube stengiamasi apeigomis, dainomis, žaidimais sukurti ypatingą šventi­ nę nuotaiką, pajusti ryšį su gamta, su praeitimi, vieniems su kitais.

Naujuosius metus žygeiviai taip pat sutinka kartu. Jau kelerius me­ tus jie, kitaip nei daugelis, renkasi ne miesto šurmulį, fejerverkus, o girios glūdumą. Ir visai nesvarbu, koks oras - Naujieji metai pasitin­ kami prie laužo. O koks žygeiviškas laužas be gitarų, iki pat ryto netylančių dainų, žygių prisimini­ mų, „laukinės“ pirtelės iš polieti­ leno ir kitokių linksmybių. O po jų laukia nakvynė tūkstančio žvaigž­ dučių viešbutyje - palapinėje ar tiesiog lauke. Ir niekas nesijaudi­ na atsibudęs baloje ar apsnigtas iki ausų - juk žygeivių šūkis: „Kuo blogiau, tuo geriau!“ Taip sutikęs Naujuosius, gali būti tikras, kad vi­ sus ateinančius metus keliausi ir nuotykių netrūks.

Ne vieną vilnietį prieš Naujuo­ sius metus nustebino Nerimi pra­ plaukusi šviesomis papuošta bai­ darių vilkstinė. Net greitosios pa­ galbos automobilis atvažiavo - gal kam negerai. Bet ne, pasirodo, kad čia taip savotiškai linksmina­ si žygeiviai - išplukdo senuosius metus.

Jau kelerius metus Universiteto žygeiviai rengia ne tik itin daug dalyvių sulaukiantį pavasario, bet

ir žiemos sąskrydį, taip pat priviliojantį nemažai žiemos pramogų mėgėjų. Šiemet sausio 29-29 die­ nomis slidininkai, pėstieji, pačiūžininkai užplūdo Utenos kraštą gražų Kvoselių kaimą prie Vidinksto ežero. Po smagaus žygio vaiz­ dingomis apylinkėmis, po karštos pirtelės iki pat paryčių nesiliovė dainos ir šokiai. Sekmadienio rytą įvyko vieno gražiausių Aukštaiti­ jos kalnų, Pakalnių piliakalnio, šturmas, po kurio vargšas piliakal­ nis atrodė lyg pavasariui įpusėjus - ir taip jau negausus sniegas nuo

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į „Universitas Vilnensis“ būtina.

Svarbi informacija studentams Studentus, mokančius už nuo­ sekliąsias studijas, prašome įmokų kvitus spausdinti iš VU informacinės sistemos Stu­ dentų duomenų bazės (SDB).

Prie SDB gali prisijungti tik tie studentai, kurie turi elektro­ ninio pašto adresą, sukur­ tą Vilniaus universitete.

Norint gauti elektroninio pašto adresą VU ei. pašto serveryje, reikia registruotis internetu https:/Avebmail. vu.lt/registracija.

Visą informaciją apie VU elek­ troninį paštą galima rasti inter­ nete adresu : http://www. sc.vu.lt/ viskas_apie_pasta. htm.

šlaitų vietomis tarsi gremžte nugremžtas buvo. Kas slidėmis, kas rogutėmis, ant maišų, o kas ir nuo­ savo užpakalio negailėdamas čiuožė nuo gana stataus kalno.

Drąsiausieji slidininkai virtuozai didžiuliu greičiu leidosi mediniais laipteliais. Neapsieita be žygeivių mėgstamo žaidimo „Dramblio“ ir, žinoma, audringo sniego mūšio.

Už poros kilometrų žvejoję žvejai juokavo, kad žygeivių riksmai ir krykštavimas visas žuvis išbaidę.

Nors daugeliui žiema atrodo ny­ ki, visi apsnūdę ir stengiasi be bū­

tino reikalo nekišti nosies iš namų, įdomiausi žygeivių renginiai vyks­ ta būtent šaltuoju metų laiku. Ir ne tik slidėmis. Šiemet labai išpopu­

liarėjo pačiūžų žygiai. Pavasarė­ jant atkus ir dviratininkai - kelinti metai iš eilės organizuojami žygiai užšalusiais ežerais. Žodžiu, išra­ dingumo klubo nariams netrūksta.

O kaipgi kitaip - nerami žygeivių prigimtis neleidžia jiems ilgai mė­ gautis tingia namų šiluma. Jei sa­ vaitėlę kitą neišsprunka į mišką, jau ir ima padai niežėti.

VU Žygeivių klubas

Keisčiausi 2005 m. įvykiai pasaulyje Be tragedijų, karų ir gamtinių nelaimių, 2005 m. įvyko daugybė keistų, kartais stačiai kvailų įvykių. Naujienų agentūros BNS skelbtoje tokių įvykių suvestinėje kai kurių naujienų pagrindiniai veikėjai - akademinės bendruomenės nariai. Štai Australijos Naujojo Pietų Velso valstijos švietimo vadovybė paprieštaravo vals­ tijos studijų tarybai, kuri į vidurinės mokyklos baigimo atestatą tarp kitų disciplinų pasiūlė įtraukti plaukiojimą banglentėmis.

Japonijoje policijos pareigūnus taip sujaudino studentas, patekęs į autoavariją ir vėluojantis į svarbų egzaminą, kad jie nusprendė palydėti jį įsijungę policijos automo­ bilių švyturėlius. Policijos dėka studentas į universitetą atvyko iki egzamino likus dešimčiai minučių.

JAV Virdžinijos valstijos įstatymų leidėjai atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo siekiama uždrausti jaunimui nešioti kelnes pažemintu liemeniu. .Apatinis trikotažas ne veltui vadinamas apatiniu“, - teigė šią iniciatyvą rėmęs įstatymų leidėjas.

Parengta pagal BNS inform.

Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto kolegos skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučia VU bibliotekos direktorės pavaduotoją Ireną Krivienę dėl Tėvelio mirties.