Universitas Vilnensis, 2010 m. vasaris Nr. 1 (1699)

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

-V -1579-

&

vilnensis 2010 m. vasaris

Nr. 1 (1699)

PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

Prognozė: 2010 metai bus įtempti, bet be didesnių staigmenų Skaitykite p. 3

Naujas studijų direktoriusdr. Linas Bukauskas Skaitykite p. 7

Bursų kiemas Skaitykite p. 8-9

Pokalbiai rektorato koridoriuose Skaitykite p. 12

Primirštas paveikslas vėl pristatytas visuomenei Skaitykite p. 15

http://www.viinensis.vu.lt

Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji vilčių ir pareigos dienos Dokt. Vilma BUKAITE,

Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedra 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt vyrų Vilniuje, dabar 26-uoju numeriu pažymėtame Pilies gatvės name, pasirašė vieną iš pamatinių Lietuvos modernaus valstybingumo istorijos dokumentų. Istorijos vadovėliuose kruopščiai išvardijamos visų Nepri­ klausomybės akto signatarų pavar­ dės: Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazimieras Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Stepo­ nas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanis­ lovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stul­ ginskis, Jurgis ir Kazimieras Šauliai, Jokūbas Šernas, Jonas Vailokaitis ir Jonas Vileišis. Šios pavardės ne kartą kartojamos, kalbant apie 19181940 m. Lietuvos Respubliką: tarp signatarų buvo dujos prezidentai, du ministrai pirmininkai,devyni ministrai ir devyni seimų nariai, vyskupas, ke­ turi diplomatai, universiteto rektorius, Kauno burmistras, būrelis mokslinį ir akademinį darbą dirbusių žmonių.

J. Basanavičius jau prieš tapdamas Lietuvos Tarybos nariu spaudoje buvo tituluojamas Tautos patriarchu.

Mažiau žinomi Lietuvos Tarybos narių biografiniai faktai, nesusiję su politine ir profesine veikla. Dauguma Lietuvos Tarybos narių buvo kilę iš vidutinių ir pasiturinčių valstiečių šeimų, keturi - bajoriškos kilmės.

Didžiuma signatarų tėvų, apie kuriuos turima duomenų - prasilavinę žmo­

nės, rasdavę laiko atsiversti knygą.

Aštuoni signatarai vaikystėje neteko bent vieno iš tėvų, net šešis iš jų į mokslus išleido ūkio valdymą perė­ musios našlės motinos. Kone visi devyniolika iš dvidešimties - baigė aukštąsias mokyklas. Visi šešiolika, ne­ priklausę dvasininkų luomui, sukūrė šeimas. J. Šaulio antroji žmona buvo italų kilmės žymi operos dainininkė Mafalda Salvatini. S. Narutavičiaus žmona Joana Bilevičiūtė buvo viena pirmųjų Lietuvos moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą Vakaruose - ji studijavo filosofiją Šveicarijoje. Šiandienos kartai Vasario 16-oji siejasi su trispalvėmis vėliavomis, džiūgaujan­ čia minia, dėmesiu Lietuvos valstybin­ gumo istorijai. 1918 m. lietuviams tai buvo eilinė šalta žiemos diena. Daugiau nei dvejus metusVokietijos užimto, jau spėjusio patirti Pirmojo pasaulinio karo mūšių siaubą krašto gyventojai kentėjo nuo okupantų savivalės. Lietuvos žmo­ nes vargino gausybė draudimų, apri­ bojimų, nemenki mokesčiai. Dalis jų artinantis vokiečiams buvo pasitraukę į Rusijos gilumą, o tėvynėje likti pasiry­ žusiųjų gretas išretino maisto stygius ir epidemijos. Žinią apie Nepriklausomybės pa­ skelbimą signatarai galėjo paskleisti tik per patikimus žmones - okupacinė valdžia ją draudė skelbti viešumoje.

Pasirašytasis Nepriklausomybės akto tekstas sklido nelegaliai išspaus­ dintas uždraustame „Lietuvos aido" numeryje, atsišaukimų lapeliuose, perpasakojamas politinių bendra­ minčių. Sudėtingą politinį žaidimą su okupacine valstybe, šiai pralaimėjus karą, Lietuvos Taryba laimėjo, kai

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių minėjimo renginiai Vilniaus universitete Kovo 8 d. 10 vai. - Paskaita-konferencija„Kovo 11-osios istorinė ir teisinė reikšmė" (VU Teisės fakultetas, K. Jablonskio auditorija) Kovo 9 d. programa (VU centriniuose rūmuose) 14.30 vai. - VU 430-mečio jubiliejinių leidinių sutiktuvės P. Smuglevičiaus salėje Keliautojo alpinisto, fotomenininko Vlado Vitkausko fotografijų paroda „Aukščiau pasaulio viršukalnių" Rektorato koridoriuje 15.00 vai. - Iškilmingas VU Tarybos ir Senato posėdis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui, Teatro salėje: Rektoriaus sveikinimas Doc. Algirdo Jakubčionio pranešimas „Kovo 11-oji Lietuvos istorijoje" VU meno kolektyvų koncertas

Maloniai kviečiame dalyvauti

Laisvės varpas VU architektūriniame ansamblyje. V. Naujiko nuotr.

1918 m. lapkričio 11 d. buvo sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė. Daugiau nei pusę metų kone vien popieriuje egzistavusią valstybingumo dekla­ raciją padėjo įkūnyti tik visuomenės susitelkimas: savanorių ryžtas Nepri­ klausomybę apgynusioje kariuome­ nėje, likusiųjų materialinė parama kariams, pastangos suformuoti vietos valdžią ir įkurti tautines mokyklas.

Kovojant dėl Lietuvos valstybingumo išsaugojimo, nebuvo laiko paminėti pirmąją valstybingumo paskelbimo sukaktį -r 1919 m. vasario viduryje reikėjo pagerbti pirmąsias Nepriklau­ somybės kovų aukas. Džiugiai, visoje Lietuvos teritorijoje, Vasario 16-oji buvo atšvęsta tik 1920 m.

Pirmasis XX a. valstybingumo laikotarpis po penkiasdešimtmečio nutylėjimų ir iškraipymų tapo viena svarbiausių ikonų Lietuvai kons­ truojant naują laisvo žmogaus ir laisvos visuomenės tapatybę amžiaus pabaigoje. Antrąjį kartą atkurdama valstybingumą, 1988-1991 m.

Lietuvos visuomenė patyrė didžiulį

bendrystės jausmą. Kylančios tris­ palvės, mitinguose kalbančiuosius apie okupacijos skriaudas ir ateities lūkesčius palaikančios minios, gy­ ventojų daugumos išrinktas Atkuria­ masis Seimas, politinių įvykių seką nagrinėjanti spauda sukūrė atmos­ ferą, leidusią kiekvienam pasijusti valstybingumo atkūrimo proceso dalyviu. Kovo 11 -ąją turbūt dauguma Lietuvos gyventojų buvo prigludę prie televizorių - stebėjo tiesioginę parlamento posėdžio transliaciją. Šimtas dvidešimt keturi antrojo Nepriklausomybės akto signatarai, pasirašydami dokumentą, tiesiogiai, net fiziškai juto išskirtinį visuome­ nės palaikymą, kurio taip stokojo jų pirmtakai. O 1991-ųjų sausio įvykiai tarsi pakartojo 1918-1920 m. Ne­ priklausomybės kovas, ir tuometinė santalka patvirtino Lietuvos žmonių ryžtą gyventi laisvoje šalyje.

Nukelta į 12 psl.

universitas

2

2010 m. vasaris

vilnensis

f f f aktualijos__________________________________________________

Tarp Kultūros ministerijos premijų laureatų - ir VU darbuotojai 2009 m. gruodžio 22 d. Kultūros ministerijoje 14 kultūros atstovų ir Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui įteiktos 2009 m. ministerijos premijos.

Tarp apdovanotųjų - ir VU darbuotojai.

Martyno Mažvydo premiją už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui pelnė Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vyriausiasis bibliotekininkas Petras Vidas Račius.

Vilniaus universiteto bibliotekos Restauravimo skyriaus restauratoriui knyg­ rišiui Jonui Daunoravičiui įteikta premija už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus ir praktinę veiklą.

Fotografijos, televizijos ir kino kritikui Skirmantui Valiuliui skirta premija už publicistinius kūrinius.

Paskirtos 2009 m. Lietuvos mokslo premijos Lietuvos mokslo premijų komisija vasario 9 d. paskyrė 2009 m. Lietuvos mokslo premijas. Tarp šių premijų laureatų - ir VU mokslininkai.

Iš viso premijuoti nuspręsta 7 fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje įvertinimo sulaukė VU Filosofijos fakulteto prof. Zenono Norkaus darbų ciklas „Istoriniai-sociologiniai tyrimai (1996-2008 m.)".

Fizinių mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros mokslininkams prof. Algirdui Matuliui ir doc. dr.

Egidijui Anisimovui už darbų ciklą „Kvantinių nanodarinių modeliavimas (1994-2008 m.)".

Pasirašyta sutartis dėl Mokslinės komunikacijos centro statybų T Vasario 17 d. Vilniaus universiteto rektorius akad.

Benediktas Juodka pasirašė Nacionalinio atviros pri­ eigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos darbų sutartį.

AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius rektoriui B. Juodkai įteikė simbolinę dovaną - statybininko šalmą. V. Naujiko nuotr.

Sutartis buvo sudaryta su AB „YIT Kausta", kuriai pasirašymo ceremoni­ joje atstovavo generalinis direktorius DariusVilkas.Tai tapo dar vienu žings­ niu įgyvendinant Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro, dažniausiai dar vadinamo Mokslinės komunikacijos centru arba tiesiog naująja VU biblio­ teka, projektą.

Pasirašęs sutartį VU rektorius B. Juod­ ka pažymėjo, kad šis projektas Vilniaus universitetui yra labai svarbus. „Mūsų dėmesys pirmiausia bus skiriamas jo įgyvendinimo terminams ir kokybei", pa b rėžė jis.

D. Vilkas patikino, kad „YIT Kausta" supranta priimamo iššūkio svarbą

ir yra pasirengusi dirbti su Vilniaus universitetu kaip su artimiausiu part­ neriu. Generalinis direktorius įteikė rektoriui simbolinę dovaną - apsau­ ginį statybininko šalmą.

Mokslinės komunikacijos centro projektas pradėtas vykdyti praėjusių metų pavasarį, jo įgyvendinimui skir­ ta 100 mln. litų - 85 mln. iš Europos regioninės plėtros fondo ir 15 mln. iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Nau­ joji VU biblioteka taps „Saulėtekio" mokslo slėnio sudedamąja dalimi.

Mokslinės komunikacijos centre planuojama įgyvendinti modernios bibliotekos su laisva prieiga prie in­ formacijos šaltinių koncepciją. „U. V." inform.

Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro kūrimui skirta ES parama Vasario 5 d. buvo ženg tas dar vienas žingsnis

kuriant integruotą moks­

lo, studijų ir verslo slėnį __

„Saulėtekis“.

Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris pasirašė projekto„Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro kūri­ mas" finansavimo ir administravimo sutartį. Šiam projektui įgyvendinti iš Euro­ pos Sąjungos fondų ir Lietuvos vals­ tybės biudžeto skiriama 200,3 mln. litų. Projekto lėšos bus panaudotos naujam centrui Vilniaus universiteto teritorijoje suprojektuoti ir pastatyti, taip pat mokslinei įrangai įsigyti. Šį projektą VU įgyvendina kartu su par­ tneriais -Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Chemijos, Fizikos ir Pus­ laidininkių fizikos institutais. Švietimo ir mokslo ministras pabrė­ žė, kad šios sutarties pasirašymas neeilinis įvykis. „Šiandien yra pasira­ šyta didžiausioji „Saulėtekio" slėnio projekto sutartis. Tai jau devintoji iš keturiolikos sutarčių, kurias planuo­ jama pasirašyti įgyvendinant penkių integruotų mokslo, studijų ir verslo slėnių programas Lietuvoje", - pasakė G. Steponavičius. Jis pažymėjo, kad valstybė stengiasi sutelkti finansus tose srityse, kur dirba mokslininkai, turintys tarptautinį pripažinimą.„Šios sritys - puslaidininkių fizika, lazerinės

Sutartį pasirašo (iš kairės) Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas M. Kaizeris, VU rektorius akad. B. Juodka ir švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius. V. Naujiko nuotr.

ir nanotechnologijos",- sakė ministras.

Jis išreiškė viltį, kad realiais projekto įgyvendinimo rezultatais bus galima pasidžiaugti jau po kelerių metų.

Vilniaus universiteto rektorius pri­ tarė ministrui ir taip pat pažymėjo, kad pasirašyta sutartis - labai svarbi. „Šiandien yra reikšminga diena mūsų akademiniam pasauliui", - pasakė B. Juodka. Jis pasidžiaugė, kad atlik­ tas didelis darbas buvo vainikuotas sutarties pasirašymu, ir priminė, jog ne mažiau svarbūs darbai laukia šią sutartį įgyvendinant.„Viskas praside­ da nuo idėjos. Norint ką nors pasiekti moksle reikia sutelkti žmogiškuosius ir materialinius resursus. Slėnių idėja rodo, kad judame labai teisinga linkme. Mes šiandien pasirašėme su­ tartį, kuri leis sukoncentruoti vienoje

vietoje Lietuvos chemijos ir fizikos elitą", - pabrėžė B. Juodka.

Projekto metu Saulėtekio ai. Vilniu­ je bus sukurtas Nacionaiinisfizinių ir technologijos mokslų centras, kuris į vieną mokslo branduolį sujungs Fizikos, Chemijos ir Puslaidininkių fi­ zikos institutus, VU Chemijos, Fizikos fakultetų mokslines laboratorijas, VU Taikomųjų mokslų irTeorinės fizikos ir astronomijos institutus bei VGTU mokslines laboratorijas. Šis centras jungtinė fizinių ir technologijos mokslų infrastruktūra, skirta aktyviau plėtoti lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir susijusius mokslinių tyrimų ir ekspe­ rimentinės plėtros darbus. „U.V." inform.

Lietuvos mokslininkams - Europos ekspertų patirtis Vasario 4 d. VU rektorius prof. Benediktas Juodka ir dr. Robertas Wagenaaras, asociacijos „Tuning Educational Structures in Europe“ projekto vadovas, Rektoriaus auloje pasirašė mentoriavimo paslaugų teikimo sutartį dėl projekto „Eu­ ropos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasieki­ mais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, fi­ nansuojamo ES sociali­ nio fondo lėšomis.

Kadangi ECTS nacionalinė koncep­ cija bus kuriama remiantis Europos studijų struktūrų harmonizavimo (Tuning) projekto metodika, Lietuvos ekspertams sutiko padėti ir patirtimi pasidalyti patyrę harmonizavimo

Pasirašoma mentoriavimo paslaugų teikimo sutartis. V. Naujiko nuotr.

ekspertai. Harmonizavimo metodika buvo kuriama europiniu lygiu, sten­ giantis išsaugoti Bolonijos proceso nuostatas ir ieškant bendrų europi­ nių sąlyčio taškų aukštajame moksle.

Nors metodika gali būti taikoma bet kurioje šalyje ir bet kokioje aukštojo mokslo sistemoje, būtina atsižvelgti į tradicijas ir aukštojo mokslo po­ reikius. Ši metodika remiasi visiškai skirtingais studijų programų kūrimo principais, kurie reikalauja atsižvelgti

į pačios programos poreikį, profilį, pritaikomumą ir ugdomas studentų kompetencijas.Toks požiūris į studijų programų kūrimą dar neįsitvirtinęs Lietuvoje, todėl mokymų tikslas yra padėti pagrindus akademinio mąstymo kaitai, užtikrinti, kad ECTS nacionalinės koncepcijos parengi­ mas Lietuvoje vyktų kokybiškai ir siūloma metodika atitiktų europinius principus. „U. V."inform.

universitas

2010 m. vasaris

3

vilnensis

aktualijosi f f

Vilniaus universiteto rekto­ rius akad. Benediktas Juodka: „Privalome vadovautis tokiu įstatymu, kokį turime" f Vykstanti aukštojo mokslo refor­ ma, nesiliaujanti finansinė krizė, pokyčiai, kurie laukia Vilniaus universiteto artimiausioje ateity­ je. Prasidėjus 2010 metams šios temos nepraranda aktualumo, verčia mąstyti apie jas ir ieškoti atsakymų į klausimus.

Apie nūdienos aktualijas ir atei­ ties prognozes „U. V.“ kalbina Vilniaus universiteto rektorių akad. Benediktą Juodką.

Gerbiamas rektoriau, norėtųsi išgirsti Jūsų prognozę - kokie 2010 metai bus Vilniaus universitetui?

Kokie darbai mūsų laukia? Kam šiais metais bus teikiami prioritetai?

Kadangi universitetas yra univer­ sitetas - tai pagrindiniai darbai yra tie patys. Mūsų strateginiame plane įrašyta misija, kuri nuosekliai įgyven­ dinama. Svarbiausias darbų baras studijos ir mokslinė veikla. Šiandien mes įžengiame į svarbų naują etapą, kai studijas ir mokslą siekiama labiau suartinti su inovacijomis. Tai bus įgyvendinama per mokslinių slėnių, kuriuos kuriant dalyvauja Vilniaus universitetas, potencialą.

Prioritetas teikiamas ir studijų kokybės gerinimui. Vilniaus universi­

tete buvo įsteigtas specialus Kokybės vadybos centras, kuris yra užtai atsa­ kingas. Dabar kiekvienas dėstytojas, išdėstęs savo kursą, privalo išdalyti studentams anketas, kuriose studen­ tai įvertina dėstytojo darbo kokybę.

Mano manymu, tai yra labai svarbu.

Be to, kokybė priklauso ne tik nuo dėstytojų, bet ir nuo mūsų studentų, jų uolumo. Kaip jūs žinote, praėjusiais metais buvo priimtas naujas Studijų ir mokslo įstatymas, kuris įvedė studijų finansavimą, pagrįstą krepšelių prin­ cipu. Tai buvo didelis iššūkis, tačiau krepšelių sistema pasirodė mums palanki. Kalbu apie tai kokybės kon­ tekste ir noriu pabrėžti, kad vidurines mokyklas ir gimnazijas baigę abitu­ rientai maksimaliai galėjo surinkti

VU leidyklai - apdovanojimas už vadovėlį Vasario 18 d. Vil­ niaus knygų mu­ gėje vyko forumas „Kokio vadovėlio reikia studentui?“, kurio metu įteikti apdovanojimai už geriausius per pastaruosius kele­ Iš kairės: A. Uzielaitė, prof. habil. dr. J. R. Nauja­ rius metus išleis­ lis, V. Vaidakavičienė, G. Indrišiūnienė ir tus vadovėlius. N. Bukantienė. V. Denisenko nuotr.

Apdovanojimai įsteigti Lietuvos akademinių leidyklų asociacijos inicia­ tyva. Šiemet vadovėlius vertino dvi komisijos - dizainerių komisija, kuriai vadovavo Vilniaus dailės akademijos rektorius prof. dr. Adomas Butrimas, ir kalbininkų komisija, vadovaujama Vilniaus universiteto profesoriaus habil. dr. Bonifaco Stundžios. Šių dviejų komisijų teismui buvo pateikti 33 vadovėliai. Komisijos ypač išskyrė trijų leidyklų darbus, tarp jų ir Vilniaus universiteto leidyklos išleistą vadovėlį „Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai" (http://www.vilnensis.vu.lt/ mokslas/45-mokslas/1249-nauji vadoveliai-gamtos-mokslu-fakultete).

Leidinį parengė VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos kate­ dros mokslininkai Edita Meškauskaitė, Sigitas Juzėnas, Audronė Meldžiukienė, vadovaujami prof. habil. dr.

Jono Remigijaus Naujalio. Už šį darbą

leidykla gavo apdovanojimą. Atskirai diplomai ir atminimo dovanos buvo įteiktos Vilniaus universiteto leidyklos darbuotojoms - Gražinai Indrišiūnienei už minėto vadovėlio redagavimo darbus, Nijolei Bukantienei už leidinio maketą ir Audronei Uzielaitei už vado­ vėliui sukurtą viršelį.

Forume taip pat apdovanotos Vil­ niaus dailės akademijos leidykla ir Vil­ niaus Gedimino technikos universiteto leidykla„Technika". Jų išleisti vadovėliai irgi pripažinti vieni geriausių.

Pasak prof. B. Stundžios, galima stebėti, kaip Lietuvoje leidžiami va­ dovėliai tampa vis profesionalesni, keičiasi jų dizainas, daugiau dėmesio skiriama korektūros darbams. „Jeigu palygintume vadovėlius, išleistus prieš dešimt metų, ir šiuos, kuriems skiriame apdovanojimus, tai pama­ tytume, kad vadovėliai tikrai pasidarė gražesni, dažną iš jų malonu paimti į rankas", - pažymėjo jis. „U. V/inform.

20 balų, dar kelis papildomus balus gaudavo įvairių tarptautinių ir Lietu­ vos olimpiadų laimėtojai.Tad galiu tik pasidžiaugti, kad į mūsų universiteto valstybės finansuojamas vietas įstoju­ sių abiturientų vidurkis buvo 18 balų.

Tai parodo, jog mums pavyko surinkti motyvuotus studentus, o tai prielaida kokybiniam šuoliui.

Jūs dažnai pabrėžiate dalyvavimo Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose svarbą. Ką Vilniaus uni­ versitetui jau pavyko pasiekti šioje srityje ir į ką mes orientuojamės?

Dabar mes gyvename 2007-2013 metų europinių fondų paramos laikotarpiu. Galimybe gauti pinigų iš Europos stengiamės pasinaudoti tiek studijų, tiek mokslo srityje. Sakyčiau,

kad mes sėkmingai veikiame šiuo atžvilgiu. Pavyzdžiui, 2009 metais Lietuvos aukštosios mokyklos paren­ gė 134 projektus lėšoms iš Europos struktūrinių fondų gauti. Iš jų 35 pro­ jektus parengė Vilniaus universitetas.

Finansavimas buvo skirtas 18 įvairių aukštųjų mokyklų projektų, iš kurių net 7 - Vilniaus universiteto. Bendra visiems projektams skirta suma -171 mln. litų, iš jų mums atiteko didžioji dalis - 127 mln. litų. Kitaip sakant, į 2010 metus mes įžengiame turėda­ mi septynis patvirtintus projektus už minėtą sumą. Žinoma, projektų įgyvendinimas yra nelengvas darbas, tačiau tai - papildomi pinigai. Iš tos minėtos sumos net 100 mln. litų yra skirta Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro Saulėtekyje sta­ tybai. Dabar vyksta konkursas - mes ieškome rangovų. Šio centro, o faktiš­ kai - naujos VU bibliotekos, statyba turi būti pradėta jau šiemet.

Iš europinių pinigų taip pat gavo­ me per 4 mln. litų Lazerių centro at­ naujinimui. Daugiau negu 5 mln. litų skirta superkompiuterio projektui. Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų per Ūkio ministerijos turizmo programą pradėjome Šv. Jonų baž­ nyčios varpinės renovavimą. Galbūt ne visi žino, kad tai yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas. Po renovacijos varpinėje per du aukštus turi įsikurti Vilniaus universiteto mu­ ziejus, viršuje bus apžvalgos aikštelė.

Varpinės renovavimui gauta daugiau negu 7 mln. litų. Tačiau tai nėra mūsų galimybių riba. Mes ruošiamės teikti dar daugiau paraiškų ir projektų.

Tikiuosi, kad 2007-2013 metų Euro­ pos finansinės paramos laikotarpiu mums pavyks pasinaudoti taip pat sėkmingai, kaip mes tai padarėme 2004-2006 metais.

Ar tai reiškia, kad finansiškai šie metai universitetui bus gana sėk­ mingi?

Kaip jūs tikriausiai žinote, valsty­ bės biudžetas šiemet yra mažesnis negu pernai. Mažėja ir valstybės asignavimai universitetams, todėl dabar viskas vėl priklausys nuo to, kaip mums pasiseks surinkti studijų krepšelius.Tai paaiškės po priėmimo.

Jeigu pakartosime sėkmingą praė­ jusių metų rezultatą - tai bus labai gerai. Tačiau yra ir nerimą keliančių dalykų. Asignavimai studentams, stu­ dijuojantiems pagal seną sistemą -1, y. dabar besimokantiems antrame, trečiame, ketvirtame kurse - mažėja. Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad pirmo kurso studentų finansavimo vidurkis yra apie 6 tūkst. litų, o vy­ resnių kursų studentų - tik 2 tūkst. litų. Akivaizdu, kad visa finansinė situacija šiemet bus gan įtempta dėl tų ekonominių sunkumų, kuriuos patiria valstybė.

Pagal vykdomą aukštojo mokslo reformą universiteto valdymas turi būti pertvarkytas. Kada ir kokie po­ kyčiai prasidės Vilniaus universi­ tete?

Pagal reformą pirma reikia parengti naują universiteto statutą. Prieš tris mėnesius esu tam sudaręs specialią darbo grupę, kuriai vadovauja Stra­ teginės plėtros reikalų prorektorius prof. habil. dr. Juozas Rimantas La­ zutka. Statute, be kita ko, turi būti numatyta, kiek narių bus universiteto taryboje - 9 ar 11. Kai turėsime naują statutą, galėsime formuoti tarybą. Iki įstatyme nurodyto termino turime pasiūlyti į ją savo kandidatus. Tai reikia padaryti iki gegužės mėnesio.

Tad nė kiek nevėluojame ir laikomės įstatymo principų.

Nukelta į 13 psl.

Prognozė: 2010 metai bus įtempti, bet be didesnių staigmenų Naujieji metai ir vėl verčia spėlioti, kaip gyven­ sime artimiausius dvylika mėnesių. Pasak VU administracijos reikalų prorektoriaus dr. Alekso Pikturnos, 2010 m. turėtų būti gana įtempti, tačiau nežadantys kokių nors išskirtinių sunkumų.

Viktoras DENISENKO „Atsižvelgdamas į bendrą šių metų valstybės biudžeto asignavimų ma­ žinimą ir į tai, kiek sumažėjo univer­ siteto darbuotojų darbo užmokestis pernai, numanau, kad tarnybinių atlyginimų daugiau nemažinsime.Tik gali tekti kai kuriems kamieniniams padaliniams ir centrinės administraci­ jos skyriams bei direkcijoms peržiūrėti priedų, kurie buvo mokami 2009 m., dydžius - jie gali mažėti keliais pro­ centais", - prognozuoja A. Pikturna.

Praėjusiais metais pirmą kartą pri­ taikytas krepšelių principu paremtas studijų finansavimas pasirodė esąs gana palankus Vilniaus universitetui.

A. Pikturnos teigimu, pernai sėkmin­ gai surinkti studijų krepšeliai padėjo VU kompensuoti 8,5 proc. valstybės biudžeto finansavimo mažinimą. Pa­ sak administracijos reikalų prorekto­ riaus, šiais metais lėšų dalis, kuri pagal krepšelių metodiką surinkta pirmam kursui, yra didesnė, negu gavo visi

kiti kursai kartu sudėjus. A. Pikturna prognozuoja, kad jeigu Vilniaus uni­ versitetui ir šiais metais pavyks taip pat sėkmingai pritraukti gabiausius abiturientus ir vėl surinkti pirmam kursui tiek pat krepšelių, kiek ir per­ nai, tai jau vien dviejų kursų, kuriems taikoma nauja valstybės finansavimo metodika, asignavimai bus didesni negu šiemet visiems kursams gautas finansavimas.

Tačiau, kaip pažymi prorektorius, naujoje metodikoje yra savų niuansų. „Perskirstant krepšelių lėšas iškilo klausimas - ar turime jas skirstyti rem­ damiesi vien ta metodika, pagal kurią lėšas gavome iš Švietimo ir mokslo ministerijos, ar turime galvoti apie kito­ kius būdus? Atlikę įvairius skaičiavimus ir analizes, nustatėme, kad skirstant lėšas pagal ministerijos metodiką tarp kamieninių padalinių atsirastų didelė disproporcija - daugiausia stu­ dentų į pirmą kursą priėmę fakultetai gautų tiek pat lėšų, kaip ir pernai, o prasčiau su krepšelių pritraukimo už-

Administracijos reikalų prorektorius dr. A. Pikturna ragina VU bendruomenę sunkmečiu susitelkti, taupyti ir neišlaidauti.

V. Naujiko nuotr.

duotimi susitvarkiusiems fakultetams asignavimai gali mažėti iki 26 proc., palyginti su praėjusiais metais. Todėl, pasitarę su dekanais, nusprendėme, kad skirstant asignavimus 2010 m. į studijų krepšelių normines kainas tik atsižvelgsime, o realiai lėšas skirstysimi pagal 2008 m. VU nustatytą tvarką", teigia A. Pikturna.

Nukelta į 13 psl.

universitas

4

2010 m. vasaris

vilnensis

f f f fakultetuose_________________________________________

Užsienio kalbų institutas vykdo ypatingą misiją

Viena didžiausių pa­ saulyje Didžiosios Britanijos finansų grupė „Barclays“ Vilniaus universiteto Matematikos ir infor­ matikos fakultete (MIF) atnaujino keturias kompiuterių laboratorijas.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus universiteto Užsienio kalbų institutas atšventė 10 metų sukaktį. Taip sutapo, kad į naują savo darbo dešimtmetį institutas įžengė su nauja vadove doc. dr. Danute Balšaityte (nuotr.).

Nuo 1979 m. doc. dr. Danutė Balšaitytė dirbo VU Kauno humanitarinia­ me fakultete, vadovavo KHF Užsienio kalbų katedrai. Docentė sukūrė ne vienerius metus KHF sėkmingai vykdomą anglų ir rusų kalbų studijų programą. Nuo 2009 m. VU Užsienio kalbų institutas, irgi pradėjęs vyk­ dyti šią programą, pakvietė doc. dr.

D. Balšaitytę, kaip programos kūrėją ir ilgametę vykdytoją, dirbti Vilniuje.

Pasak naujos instituto direktorės, šio posto ji specialiai nesiekė. „Taip susiklostė aplinkybės, kad po trijų darbo mėnesių institute man buvo pasiūlyta eiti šias pareigas kaip žmo­ gui, turinčiam vadovavimo panašiam padaliniui patirties. Aš sutikau", - sako doc. D. Balšaityte. Anot direktorės, vadovauti tokiam padaliniui kaip Už­ sienio kalbų institutas jai yra didžiulė garbė.

Naujoji direktorė aukštai vertina savo vadovaujamo padalinio dėstytojų kvalifikaciją. „Mes turime labai gerų specialistų ne tik universiteto, bet, sakyčiau, ir Lietuvos mastu. Jie yra pui­ kūs patyrę dalykinės užsienio kalbos žinovai, besispecializuojantys įvairiose srityse. Šių dėstytojų patirtis turi būti išsaugota ir tinkamai naudojama, nes instituto galimybės yra labai didelės", pabrėžia doc. D. Balšaityte.

Direktorė tvirtina, kad turėti tokius atskirus padalinius kaip Užsienio kalbų institutas - paplitusi daugelio universitetų praktika.„Mūsų instituto atsiradimo laikas daugiau mažiau sutampa su tokių pačių padalinių atsiradimu ir atsiskyrimu nuo Filolo­ gijos fakultetų kituose užsienio uni­ versitetuose. Pagrindinė šio proceso

„Barclays" VU Matematikos ir informatikos fakultete £ atnaujino keturias laboratorijas

MIF kompiuterių laboratorijoms „Barclays" padovanojo 32 naujus priežastis, mano galva, yra ypatinga kompiuterius, 3 serverius, atmintinės tokių padalinių misija - užsienio kalbų įtaisąirC/sco kelvedį.Vilniuje neseniai mokymas visame universitete. Mūsų veiklą pradėjusio „Barclays" informa­ pagrindinė misija yra tokia pati", pabrėžia doc. D. Balšaityte. Direktorė cinių technologijų centro darbuotojai priminė, jog Vilniaus universitetas studentams padėjo prijungti kompiu­ atkakliai siekia, kad jo absolventai terius ir įdiegti reikalingą programinę mokėtų nors vieną, o geriausiai - dvi įrangą. užsienio kalbas nepriklausomai nuo Laboratorijų atidaryme, kuris vyko to, kokias studijas jie yra baigę. sausio pradžioje, dalyvavo VU mokslo Tačiau VU Užsienio kalbų institutas reikalų prorektorius prof. habil. dr. ne tik moko užsienio kalbų dau­ Jūras Banys, MIF prodekanas doc. dr. gumą universiteto studentų, bet ir vykdo savo studijų programas. Doc. Algimantas Juozapavičius, „Barclays" D. Balšaityte pasakoja, kad ilgą laiką informacinių technologijų centro tai buvo programos, susijusios dau­ Vilniuje vadovas Giedrius Dzekunskas, giausia su anglų kalba ir jos mokymu. „Barclays Technology" strateginės Dabar vis labiau populiarėja studijos, plėtros skyriaus vadovas Adrianas kurios apima ne vieną, o kelias už­ Hallas ir projekto vadovė Agnia Ba­ sienio kalbas.„Kaip jau minėjau, nuo ranauskaitė.

2009 m. pas mus vykdoma anglų ir „Tikime, kad šis bendradarbiavimas rusų kalbų programa. Ji yra paklausi.

Priėmėme į ją 30 studentų - tiek, kiek bus naudingas informatiką studijuo­ ir planavome. Pati dėstau šios progra­ jantiems studentams ir paskatins juos mos studentams ir galiu pasakyti, kad siekti karjeros„Barclays" informacinių studentai yra labai stiprūs, matau, jog technologijų centre Vilniuje ir kitose jie bus geri specialistai", - pasakoja firmose. Aukšta kvalifikacija inžinedoc. D. Balšaityte. Instituto direktorės | rijos ir informatikos srityje yra labai teigimu, šiuo metu yra recenzuojama panašaus modelio anglų ir ispanų i svarbi Lietuvai, ir tikimės, kad ateityje šis sektorius dar labiau klestės", - teigė kalbų programa, kurią tikimasi vyk­ G. Dzekunskas. dyti jau nuo šių metų rugsėjo. Taip pat parengta ir jungtinė tarptautinė Prorektorius J. Banys pabrėžė, kad antrosios pakopos studijų programa, studijų ir verslo sąveikoje neturėtų skirta būsimiesiems užsienio kalbų būti pamirštas ir trečias svarbus ele­ mokytojams. „Bus rengiami Europos mentas - mokslas. Šioje srityje jis irgi Sąjungos standartus atitinkantys tikisi „Barclays" bendradarbiavimo, mokytojai. Kuriant šią programą daly­ nes, kaip buvo pažymėta, mokslo vavo aštuonios šalys, taip pat ir mūsų lygis VU MIF nuo seno yra labai aukš­ instituto specialistai, atstovavę Lietu­ tas. Prorektoriaus manymu, sujungus vai", - pabrėžia doc. D. Balšaityte. fakulteto mokslinį potencialą su „U. V."inform.

MIF prodekanas doc. dr. A. Juozapavičius, „Barclays Technology“ strateginės plėtros skyriaus vadovas Adrianas Hallas ir „Barclays“ informacinių technologijų centro Vilniuje vadovas Giedrius Dzekunskas džiaugiasi abipusiu bendradarbiavimu

verslo interesu ir parama, galima pasiekti labai gerų rezultatų.

Prodekanas A. Juozapa­ vičius taip pat džiaugėsi „Barclays" bendradarbiavi­ mu ir jų iniciatyva paremti MIF. „Džiugu, kad turime tokį partnerį kaip „Barcla­ ys". Tarpusavio draugystė naudinga ir akademiniam, ir praktiniam mūsų studen­ tų mokymui, siekiant juos kuo geriau parengti dirbti informacinių technologijų srityje. Tai padeda išplėsti informacinių technologijų disciplinų apimtį MIF, įtrau­ kiant naujas technologijas, pvz., virtualizacijos, saugoji­ mo technologijas", - kalbėjo doc. dr. A. Juozapavičius. „Barclays“ dovanoti serveriai ir duomenų sau­ Prodekanas ypač pabrėžė, gykla, instaliuoti VU MIF superkompiuteryje kad „Barclays" padovanojo fakultetui ne tik kompiuteri­ tikos. Planuojama, kad studentai nės technikos, bet ir knygų, kurios ati­ tinka dėstytojų ir studentų poreikį. galės praktikuotis ne tik Lietuvoje, 2010 m. rugsėjį „Barclays" grupė bet ir „Barclays" atstovybėse kitose („Barclays Globai Infrastructure and pasaulio šalyse.

Service Delivery") ketina pakviesti V. Denisenko nuotr. penkis VU MIF studentus atlikti prak­ „U. V." inform.

VU TSPMI 18-ojo gimtadienio proga - knygos Mažeikių rajono savivaldybės bibliotekai Vasario 9 d. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) šventė savo 18-ąjį gimtadienį. Šiemet svarbiau­ sias renginio akcentas buvo labdaringa knygų mugė. Užjoję surinktas lėšas įsigyti leidiniai ir /renginio svečių suaukotos knygos bus skirtos ■LMažeikių rajono savivaldybės bibliotekai.

f

VUTSPMI gimtadienio proga svei­ kino J. E. Lietuvos Respublikos Prezi­ dentė Dalia Grybauskaitė, LR Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, šalies premjeras Andrius Kubilius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Stepo­

navičius, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, universiteto padalinių vadovai, kiti garbūs svečiai, instituto studentai, alumnai ir globė­ jai. Renginyje grojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų džiazo

trio ir VU TSPMI studentų gyvos mu­ zikos grupė, vyko instituto studentų teatro trupės pasirodymas, žiūrovams buvo pristatytas tradicinis instituto administracijos filmas. Renginį vedė VU TSPMI dėstytojai doc. dr. Egdūnas Račius ir doc. dr. Mindaugas Jurkynas.

Mugėje buvo parduodamos VU TSPMI studentų, dėstytojų, alumnų ir renginio svečių specialiai šiai inicia­ tyvai dovanotos knygos. Už vakaro metu surinktas lėšas - daugiau kaip 1000 litų - bus įsigyta naujų leidinių, kuriuos kartu su kitais paaukotais lei­ diniais instituto bendruomenė pado­ vanos Mažeikių rajono savivaldybės

VU TSPMI direktorius doc. dr.

R. Vilpišauskas pjausto instituto gimtadienio tortą. L. Komžos nuotr. bibliotekai. Pagal įvairius statistinius rodiklius - tai viena skurdžiausių Lietuvos savivaldybių bibliotekų.

Labdaros akciją parėmė leidyklos „Alma littera" ir „Eugrimas", kelis šimtus knygų padovanojo Vilniaus universiteto biblioteka.

„Šių metų gimtadieniu stengėmės sau ir kitiems priminti, kad švietimas bene svarbiausia sąlyga visuomenės politiniam, socialiniam bei pilietiniam aktyvumui ir bendruomeniškumui kurti. Suprasdami, kaip svarbu turėti kuo daugiau galimybių šviestis, ir tikėdami mokymosi visą gyvenimą idėja, savo iniciatyva siekėme tokias galimybes padidinti atokaus Lietuvos rajono gyventojams", - renginio idėją komentavo doc. dr. R. Vilpišauskas.

1992 m. įkurtas Vilniaus universi­ teto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas pradėjo politikos mokslų raidą nepriklausomoje Lietu­ voje. Šiandien VU TSPMI yra svarbiau­ sia politikos mokslų ir tarptautinių santykių specialistus rengianti ir politikos mokslų tyrimus atliekanti šalies aukštojo mokslo įstaiga. Nuo VU TSPMI įkūrimo institutą yra baigę daugiau kaip 1000 bakalaurų ir 600 magistrų, apginta daugiau kaip 30 disertacijų.

TSPMI inform.

universitas

2010 m. vasaris

5

vilnensis

_____________ fakultetuose/11

Komunikacijos fakultete - nauji leidiniai Fakulteto mokslininkai išleido antrąją kolektyvinę monografiją p

Monografijos autoriai doc. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė, doc. dr. Erika Janiūnienė, doc. dr. Renata Matkevi­ čienė, doc. dr. Regimantas Pranaitis ir doc. dr. Marija Stonkienė teigia, kad šiandieninė verslo organizacijų veikimo aplinka rodo būtinybę per­ žiūrėti ir keisti tradicines valdymo ir vadybos sistemas, integruoti j jas informacijos ir žinių vadybos princi­ pus, ypač tinkamus nematerialiems verslo organizacijos ištekliams valdyti.

Knygoje mokslininkai daugiausia dė­ mesio skiria žinių vadybos teoriniam ir praktiniam taikymui. Per knygos pristatymą Lietuvos mokslų akade­ mijoje monografijos recenzentas prof. habil. dr. Narimantas Paliulis taip pat atkreipė dėmesį, kad tai pirmas tokio pobūdžio leidinys, sistemingai nagri­ nėjantis žinių vadybos problematiką Lietuvoje.

KF Informacijos ir komunikacijos katedros docentai argumentuotai pateikia naujovišką, žinių ekonomi-

Monografijos autoriai (iš kairės): doc. dr. R. Pranaitis, doc. dr. (HP) Z. Atkočiūnienė, doc. dr. M. Stonkienė, doc. dr. E. Janiūnienė ir doc. dr.

R. Matkevičienė

Zenona Atkočiūnienė trika Jantūntenė Renata Matkevtčienė Regimantas Pranaitis Marija Stonkiene

Informacijos ir žinių vadyba verslo organizacijoje

kos poreikius atitinkantį, dinamiš­ ką požiūrį į informacijos vadybą, integruojančią ir žinių vadybą. Šis požiūris konstruojamas remiantis žinių vadybos praktiniu taikomojo pobūdžio tyrimu, kuris atliktas Lietu­ vos ir Olandijos verslo organizacijose.

Autoriai taip pat pristato informacijos

Pasirodė pirmasis „Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas“ Komunikacijos fakulteto mokslininkai parengė pirmąjį Lietuvoje „Bibliotekininkystės ir in­ formacijos studijų vadovą“ (Vilniaus universiteto leidykla).

Vienoje knygoje pateiktas platus bibliotekininkystės ir informacijos mokslų dalykų spektras, siekiant supažindinti studentus su šių dalykų pagrindais, parodyti jų ryšiai, sąsajos.

Knygos autoriai stengėsi suderinti tradicinius bibliotekininkystės ir informacijos mokslų postulatus su be­ sikeičiančiomis socialinėmis, mokslo ir studijų paradigmomis. „Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas" yra daugiau kaip dvejų metų bendro darbo rezultatas.

Išleista kolektyvinė monografija „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ Monografijoje apibendrinami Du­ bingių piliavietės bažnyčios 20032007 m. tarpdisciplininių tyrimų re­ zultatai. Vienas monografijos autorių yra Komunikacijos fakulteto dėstyto­ jas doc. dr. Rimvydas Laužikas.

Prof. Vladui Gronskui 70 metų — Vasario 10 d. VU KHF bendruomenė Tarybos posėdyje sveikino ilgametį fakulteto bendradarbį prof.

Vladą Gronską su garbingu 70-uoju jubiliejumi.

Ką tik atšventęs studijos apie autorių teises mokslo komunikacijoje sutiktuves, Komunikacijos fakulte­ tas jau pasitiko ir antrąją kolektyvinę monografiją „Informacijos ir žinių vady­ ba verslo organizacijoje“.

Adomas TARAŠKEVIČIUS

L Sveikiname

Jis savotiškai pratęsia ankstesnių lietuviškų bibliotekininkystės vado­ vėlių - 1937 m. Vinco Ruzgo „Biblio­ tekoms vadovėlio", 1990 m.„Teorinių bibliotekininkystės pagrindų", kurių antras pataisytas ir papildytas doc. dr.

Genovaitės Raguotienės redaguotas leidimas pasirodė 1995 m. - tradiciją.

Leidinys visų pirma skiriamas studen­ tams, tačiau gali būti naudingas ir praktikams.

Atskirus skyrius ir jų dalis rašė ne tik VU Komunikacijos fakulteto Biblio­

Dubingių piliavietė pastaraisiais metais sulaukė didelio visuomenės ir mokslininkų dėmesio.Tyrimų metu buvo atrasti, identifikuoti ir perlaidoti kunigaikščių Radvilų palaikai.

Dubingių piliavietę tyrusių moks­ lininkų komanda buvo apdovanota 2009 m. Nacionaline mokslo pažangos premija.

Parengta pagal www.kf.vu.lt

poreikių kontekstą, informacijos ieš­ kos elgseną, informacijos naudojimo verslo organizacijoje teorines įžval­ gas, Lietuvos teisės normų sisteminės analizės pagrindu tiriamos informaci­ jos nuosavybės teisinės apsaugos ga­ limybes verslo organizacijoje.Taip pat įvertinamas inovatyvių informacijos ir komunikacijos technologijų poveikis verslo organizavimui.

KF Informacijos ir komunikacijos katedros vedėja doc. dr. (HP) Z. At­ kočiūnienė džiaugiasi, kad katedroje formuojasi stiprios mokslininkų gru­ pės, kurios jau įrodė savo mokslinį potencialą.

Komunikacijos fakultetas savo strateginės raidos plane yra išsikėlęs tikslą plėtoti modernius tarpdis­ ciplininius ir tarptautinius mokslo tyrimus, išplečiant komunikacijos ir informacijos mokslų erdvę Lietuvos mokslo sistemoje.

1965-aisiais jaunas Vilniaus univer­ siteto Ekonomikos fakulteto absolven­ tas Vladas Gronskas buvo nukreiptas į tada besikuriantį Vilniaus universiteto Kauno fakultetą. Vyko tikėdamasis, kad po poros metų, atlikęs priva­ lomąją praktiką, grįš į Vilnių. Tačiau aplinkybės susiklostė taip, jog keturi dešimtmečiai ekonomikos studijų VU Kauno humanitariniame fakultete neatsiejamai susijo su profesoriaus, ha­ bilituoto ekonomikos mokslų daktaro V. Gronsko, kuris vasario 14 d. šventė gražų 70 metų jubiliejų, vardu.

Duodamas interviu VU Kauno hu­ manitarinio fakulteto 45-mečio proga, profesorius teigė, kad visą gyvenimą tobulėti jį skatino studentai.„Labiausiai įsiminė pirmieji fakulteto studentai.

Daugelis jų buvo už mane vyresni - kai kurie daugiau nei dvigubai. Patiko jų didelis noras įgyti žinių, tapti kvalifi­ kuotais specialistais", - prisiminimais dalijosi V. Gronskas. Tuo pačiu noru degė ir pats anuomet dar būsimasis profesorius. 1973-iaisiais apgynė

kandidato (dabar daktaro) disertaciją, 1977-aisiais jam suteiktas docento vardas. 1983 m. išrinktas Politinės eko­ nomijos katedros vedėju. Šias pareigas ėjo iki 1993-iųjų. 1985-aisiais apgynė daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją. 1986-aisiais V. Gronskui suteiktas profesoriaus vardas.

Daugiau kaip keturis dešimtmečius trukusią pedagoginę ir mokslinę pro­ fesoriaus veiklą žymi per 200 mokslinių straipsnių, keliasdešimt mokymo prie­ monių, ne viena išugdyta kvalifikuotų ekonomistų karta. Profesorius parašė nemažai monografijų ir knygų: „Ūkis­ kaitos mechanizmas" (1981), „Visuo­ menės reprodukcijos struktūra" (1983), „Verslo ekonomika" (1993), „Verslas, pseudoverslas ir antiverslas" (1995), „Prekinės verslininkystės rizika" (2001), „Ekonominė analizė" (2005) ir kt.

Visi, kuriems teko garbė bendrauti su profesoriumi Vladu Gronsku, jaučia jam didelę pagarbą dėl jo paprastu­ mo, kantrybės, pagarbos pašnekovui ir šviesios asmenybės.

Vasario 10 dieną VU Kauno huma­ nitarinio fakulteto bendruomenė, profesoriaus draugai ir kolegos iš­ kilmingai pasveikino Vladą Gronską artėjančio jubiliejaus proga. Dėko­ damas už sveikinimus, profesorius su auditorija pasidalijo savo įžvalgomis apie šiandieninę ekonomiką.

KHF inform.

Plačiau skaitykite vvivvv. vilnensis. vu. lt

tekininkystės ir informacijos mokslų instituto, Knygotyros ir dokumentotyros instituto ir Informacijos ir komu­ nikacijos katedros, bet ir Klaipėdos universiteto dėstytojai, skaitantys ar skaitę atitinkamus kursus biblio­ tekininkystės ir informacijos studijų programų studentams, taip pat doktorantai ir magistrantai, šiandien dirbantys įvairiose bibliotekose ir in­ formacijos centruose: doc. dr. Zenona Ona Atkočiūnienė, šviesaus atminimo prof. dr. Audronė Glosienė, doc. dr.

Erika Janiūnienė, prof. dr. Osvaldas Janonis, dr. Rasa Januševičienė, Irena Krivienė, Kristina Lymantaitė, prof. dr. Elena Macevičiūtė, Dovilė Marčinskaitė, dr. Zinaida Manžuch, doc. dr. Vita Mozūraitė, prof. dr. Arvydas Pacevičius, dr. Žibutė Petrauskie­ nė, Ramunė Petuchovaitė, doc. dr.

Marija Prokopčik, dr. Janina Pupelienė, doc. dr. Jurgita Rudžionienė, dr. Ugnė Rutkauskienė, doc. dr. Julija Zinkevičienė.

Parengta pagal www.kf.vu.lt

Profesorius Vladas Gronskas (centre) su kolegomis jubiliejaus šventėje. Šalia (antra iš kairės) profesoriaus žmona Valerija. Nuotr. iš KHF arch.

Pirmąkart lietuvių kalba išleisti reikšmingiausi Tomo Akviniečio filosofiniai traktatai 2009 m. Vilniaus univer­ siteto Filosofijos fakultetas įgyvendino projektą „Pasau­ lio filosofijos klasikų pavel­ do lituanizacija: vertimai į lietuvių kalbą“.

Projektą rėmė Lietuvos mokslo taryba pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programą.

Vykdant projektą buvo išversta ir išleista filosofijos klasiko Tomo Akvi­ niečio „Filosofijos traktatų rinktinė" ir išverstas I. Kanto veikalas „Antropo­ logija pragmatiniu požiūriu". Projekto iniciatorius ir pagrindinis kūrinių ver­ tėjas - ilgametis Vilniaus universiteto profesorius Romanas Plečkaitis, bene viso gyvenimo mokslinį darbą pasky­ ręs Lietuvos ir visuotinės viduramžių filosofijos istorijai, scholastinei ir mo­ derniajai logikai, tolerancijos teorijai.

Tomo Akviniečio„Filosofijos traktatų rinktinėje" pirmą kartą lietuvių kalba spausdinami viduramžių scholastinės

filosofijos klasiko svarbiausi filosofiniai traktatai:„Apie esinj ir esmę",,,Apie pa­ saulio amžinumą"„Apie valdžią",,,Apie ateities spėjimą", „Apie angelus, arba atskirtąsias substancijas“,„Apie pirkimą ir pardavimą kreditan" ir ištrauka iš „Teologijos santraukos".

Pradėtas versti ir leisti pasaulinės filo­ sofijos klasikų paveldas yra reikšmingas kiekvieno mokslo metodologijai, svar­ bus lietuviškos filosofinės terminijos kūrimui ir tobulinimui, be jos neįma­ noma produktyvi šiuolaikinio lietuviško filosofinio diskurso sklaida.

FilosF inform.

universitas

6

2010 m. vasaris

vilnensis

f f t studijos______________________________________ _____________

„Litexpo" studijų mugėje Vilniaus universiteto siekis - kokybė Šiemet parodų rūmuose „Litexpo“ vykusioje mugėje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“ dalyvavo 96 mokymo įstaigos iš 12 šalių: Lietuvos, Lat­ vijos, Estijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Kanados, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Šveicarijos, Vokietijos. Parodoje abiturientai galėjo susipažinti su universitetų stojimo reikalavimais ir siūlomomis studijomis. Studen­ tai galėjo rinkti informaciją apie aukštesnes studijų pakopas, daugiau sužinoti apie sėkmingo įsidarbinimo galimybes (ne veltui parodos akcentas - karjeros diena). Pirmą kartą parodoje visi Lietuvos universitetai išsamiai pristatė magistrantūros ir doktorantūros studijų programas. Ne išimtis buvo ir Vilniaus universitetas.

Aurimas ABIŠALA

Vilniaus universiteto stendas - tradicijos ir naujovės Apžiūrėjus visų parodoje dalyva­ vusių mokymo įstaigų stendus, buvo galima pastebėti, kad dažnai siekiama pritraukti studentus spalvinga, rėks­ minga išvaizda ir pigiais blizgučiais. Šiame kontekste Vilniaus universiteto stendas išsiskyrė iš kitų. Vietoj kaban­ čių balionų - vitrina su VU bibliotekos eksponatais: ne vieno lankytojo akį patraukusiomis senomis ir neįpras­ tomis knygomis, senoviniais masonų apeiginiais daiktais ir universiteto rektoriaus regalijomis. Vilniaus univer­ siteto biblioteka, švenčianti 440-ąsias įsteigimo metines, stende pristatė keletą eksponatų iš ypač vertingos savo kolekcijos. Lankytojai galėjo pasigrožėti mažiausia ir lengviausia Vilniaus universiteto bibliotekoje sau­ goma knyga „Lietuvos spaustuvėms 475", išleista Viliaus Užtupo leidykloje (Vi I n i u s, 1997,64 p., 1,1x1x0,5 c m). Dė­ mesį traukė „Biblia, das istdie gantze Heilige Schrift Alten und Neuen Testaments..." (Tūbingen, 1729). Tai vokiška Martino Lutherio versta Bibli­ ja su komentarais, skirta pastoriams naudoti bažnyčiose per pamaldas. Ši didžiulė knyga (46,2x30x15,3 cm) iš viso turi 2018 puslapių, sveria apie 14 kg. Viršelis medinis, aptrauktas balta kiaulės oda su ornamentiniais ruletės ir rėžtuko įspaudais.Tai vienas didžiausių ir pats sunkiausias iš senųjų leidinių (iki XIX a.), saugomų Vilniaus universiteto bibliotekoje. Dabartiniai busimieji studentai galėjo pasižiūrėti, kaip atrodė XVIII a. pabaigos uni­ versiteto diplomas (Vilniaus jėzuitų akademijos ir universiteto laisvųjų menų ir filosofijos magistro diplomas, išduotas Henrikui Leleveliu! (Henricus

Lelhefel), žymaus istoriko Joachimo Lelevelio seneliui, 1728 m.). Biblioteka visada buvo neatskiriama universiteto dalis, vienas pirmųjų ir svarbiausių žinių šaltinių tiek Lietuvoje, tiek visoje Rytų Europoje. Šiemet Vilniaus universiteto sten­ de ne tik pagerbtos tradicijos, bet ir įvesta naujovė - pirmą kartą studijos universitete buvo pristatomos ne visos kartu, o suskirstytos pagal sritis, kad abiturientas priėjęs iškart galėtų gauti informacijos apie stu­ dijų galimybes toje srityje, kuri jį domina: humanitarinėje, socialinėje arba gamtos mokslų. Parodos stendo organizatoriai nenuėjo lengviausiu keliu - vietoje daugumos aukštųjų Lietuvos mokyklų pamėgtų kabančių televizorių su reklama Vilniaus univer­ siteto stende buvo propaguojamas tiesioginis bendravimas tarp lanky­ tojų ir universiteto atstovų. Su abitu­ rientais bendravo studijų prodekanai, fakultetų atstovai studijų klausimais ir studentų atstovai. Tokį naują stendo išdėstymą komentuodamas studijų direktorius dr. Linas Bukauskas sakė, jog buvo stengtasi, kad studijų pro­ dekanai kuo dažniau keistųsi ir kuo daugiau jų būtų vienu metu, kad būtų profesionaliau komentuojami studijų Vilniaus universitete pasirinkimai.

Šiemet ypatingas dėmesys aukštesnės pakopos studijoms Vilniaus universitetas savo stendo lankytojams siūlė įvairias informaci­ nes skrajutes ir leidinius. Šiemet pasi­ rodė naujas leidinys„Magistrantūros studijos Vilniaus universitete", skirtas bakalaurams, kurie svarsto apie studi­ jų tęsimą baigus pirmosios pakopos studijas. Jis išsamiai supažindina su galimybe įgyti magistro kvalifikaciją, pristato antrosios universitetinių stu­

VU parodoje pristatė ne tik studijas, bet priminė ir savo istoriją

dijų pakopos programas. Akademinių reikalų prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis, paklaustas, kodėl šiemet Vilniaus universitetas pabrėžia aukš­ tesniųjų pakopų studijas, atsakė:„Tai sąmoningas žingsnis. Mes kryptingai daugiau dėmesio skiriame antrajai studijų pakopai, nes siekiame būti ne vien bakalaurus rengiantis universi­ tetas. Vis dėlto VU devizas -„Mokslu grindžiamos studijos". Antroji studijų pakopa - magistrantūra - yra ta pa­ kopa, kurioje studijos jau labiau grin­ džiamos mokslu. Dabartinis studentų pasiskirstymas bakalauro, magistro ir daktaro studijų pakopose neatspindi universiteto siekių. Mes nenorime tapti universitetu, kuris tik rengia bakalaurus užsienio universitetams.

Jei nerengsime gerų magistrų, tai mūsų universiteto laukia nekokia ateitis po keliolikos, keliasdešimt metų. Dabar galvojama, ar tikrai reikia priimti tiek daug pirmosios pakopos studentų, galbūt verta jų skaičių kai kur mažinti. Tegul kiti universitetai parengia bakalaurus, kurie vėliau įstotų į magistrantūrą VU." Prorektorius pritarė minčiai, kad šiemet Vilniaus universitetas orientuojasi ne j kiekybę, o į kokybę ir šį pasirinkimą pakomentavo taip: „Nors pagal valstybės suteikiamų krepšelių kiekį būtų galima priimti daugiau abiturientų į pirmosios pa kopos studijas, mes kaip tik jų skaičių mažiname, kad susidarytų mažesnės akademinės grupės, kad dėstytojas galėtų daugiau laiko skirti studentui.

Manau, nuo to laimėsime mes visi.

Bakalauro studentų skaičiusyra ribo­ jamas, siekiant aukštesnės kokybės.

Ne tik žodžiais, bet ir darbais."

Jam pritarė ir dr. L. Bukauskas, teigdamas, kad didžiausią intelektinio produkto dalį Lietuvoje sukuria bū­ tent aukštesniųjų pakopų studentai, ne bakalaurai.

Moksleiviams apie studijas buvo smalsu išgirsti iš studentų lūpų.

VU stendą aplankė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

Neformalus fakultetų vadovų bendravimas su mugės lankytojais.

MF prodekanas doc. dr. R. Stukas pasakoja apie medicinos studijas

Filosofijos fakulteto dekanas doc. dr. K. Dubnikas atsako į susidomėjusiųjų klausimus

Rektorius Benediktas Juodka irgi bendravo su moksleiviais Kadangi studijų mugėje savo uni­ versitetui atstovauja tiek studentai, tiek administracija, Vilniaus universite­ to stende buvo galima išvysti didžiąją dalį vadovaujančių asmenų. Rektorių akad. Benediktą Juodką užtikau aiškinantį priklydusiam abiturientui apie universiteto relikvijas. Pastebė­ jęs, kad vaikinas susidomėjo stende demonstruojamais eksponatais, rek­ torius priėjo priėjo ir pasiteiravo, ar šis domisi istorija. Abiturientui atsakius, kad jį traukia tikslieji mokslai, o par­ odą apžiūrinėjąs tiesiog iš smalsumo, B. Juodka jam trumpai papasakojo apie kai kuriuos eksponatus. Galbūt būtent dėl šitokio neformalaus po­ žiūrio į būsimus studentus prie VU stendo beveik visą laiką buvo sausa­ kimša. Paklaustas, ar stendas„Litexpo" parodų mugėje yra gera investicija universitetui, rektorius atsakė: „Mes tai darom nuo tada, kai vyksta tokios parodos, šiemet jau aštunti metai. Iš tiesų svarstėm, ar verta dalyvauti, nes tai kainuoja ir nežinia, ar atsiperka.

Tačiau įsivaizduokit - visi universitetai čia yra, o Vilniaus universiteto - nėra.

Tai atrodytų nesolidžiai. Be to, čia ap­ silanko daug jaunimo, kurie daug kuo domisi, taigi manau, kad investicija pasiteisina."

Studentų galvos skausmas - kaip derinti dalyvavimą parodoje ir prasidėjusias paskaitas Šiemet už studentų atstovavimą universitetui parodoje buvo atsakin­ gas Mantas Minsevičius, Vilniaus uni­ versiteto Medicinos fakulteto studen­ tas. Vaikinas pasidžiaugė, kad viskas vyko gana sklandžiai, nors tai pirmas kartas, kai jis padeda ruoštis studijų mugei. Pagrindinis šio studento dar­ bas buvo sukviesti studentus, kad jie papasakotų lankytojams, kaip vyksta studijos.„Buvo sunkoka, - prisipažįsta šis, - nes jau prasidėjo studijų laiko­ tarpis, reikėjo derinti, kad dalyvavi­ mas parodoje netrukdytų studijoms.

M. Minsevičius mano, kad ir šiemet VU išlieka populiarus, nes universitetas turi gerą statusą: tai - vienas geriausių universitetų Lietuvoje. „Yra nemažai žmonių, kurie gerai mokosi ir jau žino, kad ateitį norėtų sieti su šiuo universi­ tetu," - sako būsimasis medikas.

V. Naujiko nuotraukos

universitas

2010 m. vasaris

7

vilnensis

____________________________________________________ studijos IBI

Naujasis studijų direktorius dr. Linas Bukauskas: „Noriu matyti Studijų direkciją kaip stiprią vieningą kurnančią" Nuo vasario 2 d. Vilniaus universiteto Stu­ dijų direkcijai vadovauja dr. Linas Bukauskas (nuotr.). Studijų direkci­ ja iš centrinių rūmų per­ kelta į Saulėtekį (didžioji dauguma direkcijos darbuotojų dabar dirba moderniose patalpose VU Teisės fakulteto pir­ mame aukšte). Centri­ niuose rūmuose liko tik Studijų direkcijos Studi­ jų programų skyrius.

Viktoras DENISENKO „Esu kilęs iš Vilniaus", - pažymi dr.

L. Bukauskas, tačiau neslepia, kad dalį gyvenimo yra praleidęs užsienyje.

Naujasis studijų direktorius VU Ma­ tematikos ir informatikos fakultete (dar tais metais, kai jis vadinosi tiesiog Matematikos fakultetu) baigė baka­ lauro studijas ir pagal studijų mainų programą išvažiavo į Daniją. Ten studijavo magistrantūroje ir doktorantūroje.„Pabaigęs mokslus kelerius metus dirbau Aalborgo universitete Danijoje, bet galiausiai nusprendžiau, kad atėjo laikas grįžti į Lietuvą", - sako L. Bukauskas. Nuo 2006 m. jis dirbo VU MIF Kompiuterijos katedroje, o vėliau - fakulteto akademinių reikalų

prodekanu. L. Bukauskas pabrėžia, kad pagal mokslinį pašaukimą yra informatikas ir duomenų bazių spe­ cialistas. Savo profesines žinias ir gebėjimus jis planuoja pritaikyti ir organizuodamas Studijų direkcijos darbą.

Paklaustas apie vykstantį Studijų direkcijos persikėlimą į Saulėtekį di­ rektorius priminė, kad ir anksčiau šis padalinys buvo tarsi išskaidytas į dvi dalis, kurių viena buvo Saulėtekyje, o kita centriniuose rūmuose.„Galiausiai prieita prie paprastos išvados, kad protingiau ir efektyviau būtų sutelkti darbuotojus vienoje vietoje. Pasi­ rinktas Saulėtekio variantas, nes ten pakankamai erdvu. Fizinis atitrūkimas nuo centrinių rūmų dabartiniame

Pasirašyta Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto steigimo ir veiklos sutartis -f Vasario 10 d. Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka pasirašė sutartį, pagal kurią Vilniaus universitetas ir Konfucijaus instituto valdyba (Hanban) Pekine įsipareigoja steigti Konfucijaus institutą Vilniaus universitete, įgyvendinant sutartį dar šiais metais prie Oriental­ istikos centro duris atvers pirmasis Baltijos šalyse Konfucijaus institutas, vykdysiantis kinų kalbos ir kultūros neformalaus švietimo programą. Šio instituto steigimas atitinka Vilniaus universiteto strateginį tikslą skatinti studijų ir mokslo tarptautinius ryšius, pritrauk­ ti iš užsienio aukšto lygio mokslininkus ir motyvuotus studentus į universitetą.

Dėl Konfucijaus instituto VU steigi­ mo susitarta po kelerių metų derybų su Konfucijaus instituto valdyba ir pasirašius Vilniaus universiteto ir partnerio Kinijos Liaoningo univer­ siteto bendradarbiavimo sutartį.

Bendradarbiaujant su Liaoningo universitetu Orientalistikos centre

bus plečiamas kinų kalbos mokymas, plėtojamos kinų kultūros studijos ir akademiniai mainai, organizuojami akademiniai renginiai, rengiami kva­ lifikacijos kėlimo kursai kinų kalbos mokytojams, vykdomi kinų kalbos mokėjimo lygio nustatymo testai ir testai, nustatantys gebėjimą dėstyti

informacinių komunikacijų amžiuje nieko iš esmės nereiškia. Daugumą darbų galima*sėkmingai padaryti elek­ troniniu būdu", - teigia L. Bukauskas.

Centriniuose rūmuose liks tik Studijų direkcijos Studijų programų skyrius, kuris aktyviai sąveikauja su kitais cen­ triniuose rūmuose esančiais skyriais ir sulaukia nemažai lankytojų iš skirtingų Vilniaus universiteto padalinių.

Naujasis Studijų direkcijos vadovas taip pat dirbs Saulėtekyje, tačiau turės priėmimo valandas irVilniaus univer­ siteto centriniuose rūmuose. Čia jis bendraus su interesantais.

Pasak L. Bukausko, šiandien pagrin­ dinis Studijų direkcijos uždavinys kad dėl persikraustymo nenukentėtų darbų tęstinumas ir efektyvumas. „Noriu matyti Studijų direkciją kaip stiprią vieningą komandą, kurioje mes galėtume vieni kitais pasitikėti. Taip pat būtina, kad savo darbuose laikytumėmės terminų, kurie organizuojant studijų reikalus yra labai svarbūs", pabrėžia Studijų direkcijos vadovas.

Ypatingą dėmesį jis žada skirti nau­ jųjų technologijų diegimui gerinant direkcijos darbo efektyvumą.„Matau, kad reikėtų mažinti vadinamąjį „po­ pierinį susirašinėjimą", diegti daugiau elektroninio funkcionalumo. Tai taikytina ir studentų priėmimui - arti­ miausia vizija yra sukurti sąlygas, kad studentai, įstoję į VU, galėtų sudaryti su universitetu elektroninę sutartį", planuoja L. Bukauskas.

Studijų direkcijos vadovas žada pa­ teikti ir daugiau panašių iniciatyvų. „U. V."inform.

kinų kaip užsienio kalbą, konsul­ tuojama Kinijos kultūros, švietimo ir kitais klausimais, organizuojami kinų kalbą ir kultūrą populiarinantys renginiai.

Gerinant prieigą prie kinų kalbos mokymosi medžiagos visuome­ nei, Konfucijaus institute bus įkurta akademinė kinų kalbos ir kultūros bi­ blioteka, kuri su Orientalistikos centro sinologinės mokslinės literatūros ir kinų kalbos mokymosi priemonių fondais sudarys didžiausią sinologinę kolekciją Baltijos šalyse.

Konfucijaus institutų tinklas visame pasaulyje siekia puoselėti kinų kalbos ir kultūros pažinimą, skatinti kultūrinę įvairovę globaliame pasaulyje, stiprinti bendradarbiavimą tarp Kinijos ir kitų pasaulio šalių. Remdamasi kitų šalių patirtimi skleidžiant nacionalines kalbas, 2004 m. pabaigoje Kinija įkūrė pirmąjį Konfucijaus institutą užsienyje.

Iki 2009 m. vidurio buvo įkurti 282 Konfucijaus institutai ir 272 Konfu­ cijaus auditorijos 83 pasaulio šalyse.

Vadovaujantis abipusės pagarbos, savitarpio sutarimo, lygiateisiškumo ir abipusės naudos principu Konfucijaus institutai skatina kinų kalbos dėstymą užsienyje, plėtoja akademinius ir kultūrinius mainus bei gilina abipusį supratimą tarp Kinijos ir kitų tautų.

OC inform.

įsteigtas VU Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras Vasario 1 d. įsteigtas Vilniaus universiteto Elektroninių studijų ir egzaminavimo centras (ESEC). Tai naujas studi­ jų raidos etapas Vilniaus universitete. Šio centro direktore paskirta dr. Marija Stonkienė (nuotr.).

Gintarė PETKEVIČIŪTĖ Informacinės ir komunikacinės technologijos šiandien - būtinas kas­ dienybės dalykas. Nieko nestebina tai, kad šios technologijos pasitelkia­ mos verslui, pramogai. Nebestebina ir platesnis jų naudojimas studijų srityje, formuojantis nuotolinio, arba distancinio, elektroninio, mišraus mokymo ir mokymosi sampratas, skatinantis virtualių universitetų (pvz.. Britų atvirojo universiteto, Danijos atvirojo universiteto, FernUniversity Vokietijoje ar UNED Ispanijoje) radimąsi.

E. mokymo(si) sistema Lietuvoje pradėta kurti 1998 m., įgyvendinant PHARE projektą„Daugiašalis bendra­ darbiavimas nuotolinio švietimo sri­ tyje". Šio projekto rezultatas - įsteigti du nuotolinių studijų centrai - Kauno technologijų universitete ir Vilniaus universitete.

Vilniaus universitete veikęs Vilniaus nuotolinių studijų centras (VNSC) rūpinosi nuotolinio mokymo, vaizdo konferencijų organizavimu, teikė e. mokymo(si) kursų kūrimo, adminis­ travimo paslaugas. VNSC darbuotojai sudarydavo galimybes universiteto dėstytojų parengtą mokymosi me­ džiagą, kursus pateikti virtualiose mokymosi aplinkose - specifinėse informacinėse sistemose (Blacboard Vista WebCT, vėliau Moodle), leidžian­ čiose dėstytojams kurti ir naudoti įvai­ rius mokymo scenarijus ir metodus, egzaminuoti studijuojančius. VNSC vaizdo konferencijų studija ir vaizdo konferencijų klasė buvo naudojamos konferencijų, paskaitų įrašymui ir transliavimui.

Kitas labai svarbus e. studijų siste­ mos plėtros etapas - 2006-2008 m.

VU vykdytas projektas „Žinių ir spe­ cialiųjų kompetencijų vertinimo sistemos vystymas įkuriant Vilniaus universiteto egzaminavimo centrą" (projekto vadovas doc. dr. J. Galginaitis). Šio projekto rezultatas - įsteigtas VU egzaminavimo centras (EČ). EC darbuotojai užtikrino originalios kompiuterinio egzaminavimo siste­ mos (KĖS) funkcionavimą - padėdavo dėstytojams parengti kompiuterinius testus, rūpinosi tvarka e. egzaminų metu. Kompiuterinio egzaminavimo sistema leido dėstytojams formuoti jų dėstomų dalykų klausimų duomenų bazę, iš šių klausimų sistema automa­ tiškai sudarydavo skirtingus testus; studentai iš karto galėdavo sužinoti egzaminų rezultatus, peržiūrėti savo

atsakymus, iš karto sužinodavo, kur buvo suklysta. Dar viena EC veikla, svarbi studijų VU kokybės gerinimui studentų rašto darbų plagiato pati­ kros kompiuterinės sistemos (EPAS) veikimo priežiūra. Naudodamiesi šia sistema dėstytojai gali įvertinti stu­ dentų, kurių mokslo darbų rengimui jie vadovauja, darbų savarankiškumą, originalumą.

Naujausias e. studijų sistemos plėtros VU etapas siejamas su Vil­ niaus nuotolinių studijų centro ir VU Egzaminavimo centro teikia­ mų informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo studijoms modernizuoti, studijų kokybei kelti paslaugų koncentravimu viename savarankiškame padalinyje-Vilniaus universiteto Elektroninių studijų ir egzaminavimo centre (ESEC), įsteig­ tame 2010 m. vasario 1 d. ESEC leis efektyviau teikti informacinių ir ko­ munikacinių technologijų taikymo studijoms modernizuoti paslaugas VU dėstytojams, studentams. ESEC veiklos siekis yra inovatyvių, moder­ nių mokymo(si) (studijų), žinių ir ge­ bėjimų patikros metodų ir priemonių diegimas studijose. Artimiausiuose centro planuose - virtualios mo­ kymosi terpės Moodle pritaikymas VU strateginiame plane numatytai e. konspektų sistemai, kompleksi­ nių paslaugų VU dėstytojams teiki­ mas (konspektų ar mokymosi kursų publikavimas virtualioje terpėje, e. konspektų ir e. kursų naudojimo administravimas, kompiuterizuoto žinių ir kompetencijų patikrinimo, vertinimo organizavimas).

ESEC direktorės dr. M. Stonkienės teigimu, informacinių ir komunikaci­ nių technologijų taikymas studijose neturi iš dėstytojo reikalauti nepa­ matuoto papildomo laiko, itin gilių technologinių virtualių mokymosi terpių ar kompiuterinės egzami­ navimo sistemos žinių - e. studijų sistemoje svarbiausia išlieka dalyką dėstančio dėstytojo kompetencija, in­ dividualus dalyko turinio pateikimas, dėstytojo poreikius atitinkančios žinių ir kompetencijų vertinimo sistemos sukūrimas - ESEC darbuotojų veikla turi užtikrinti techninę, technologinę ir su informacinių ir komunikacinių technologijų taikymu susijusią me­ todinę paramą, nes ESEC turi teikti dėstytojų, fakultetų, Vilniaus universi­ teto poreikius atitinkančias paslaugas kuriant, palaikant ir tobulinant e. stu­ dijų sistemą VU.

universitas

8

2010 m. vasaris

vilnensis

ftK istorija

Bursų kiemas „U. V.“ tęsia straipsnių ciklą apie Vilniaus universiteto kiemelius.

Pristatome Bursų kiemą.

Nijolė BULOTAITĖ Bursų kieme yra įsikūręs Filosofijos fakultetas.

Kažkada šioje vietoje stovėjo Am­ braziejaus Beinarto ir Jono Mikalojaus Korsako bursos, skirtos neturtingiems studentams, o iki XIX a. pradžios - ir katedros muzikantų namai. Vieta XVI a. viduryje buvo užstatyta mediniais pastatais. Vakariniame korpuse buvo Beinarto bursa, o šiauriniame - Kor­ sako bursa.

1602 m. Vilniaus kapitulos kanaunin­ kas Ambraziejus Beinartas testamentu paskyrė 4000 kapų grašių, kad būtų įkurta bursa neturtingiems jaunuo­ liams gyventi ir mokytis. 1619 m.

Vaitiekus Beinartas pastatė medinį bursos namą Skapo ir Vyskupų gatvių kampe, vėliau kapitula pastatė mūrinį, kuris nukentėjo per 1655 m. karą. Šalia stovėjo vadinamieji kantorių namai, kur gyveno katedros muzikantai su šeimomis.

1618 m. Ašmenos teisėjas LDK raštininkas Jonas Mikalojus Korsa­ kas testamentu paskyrė dalį turto konviktui įkurti. Kapitulą įgaliojo nupirkti namą Skapo gatvėje, kur tu­ rėjo mokytisjaunuoliai -10 Korsako giminės jaunuolių ir lOjaunuolių iš lietuviškų šeimų. Pastatytas mūrinis

Bursų kiemelio vaizdas

namas nukentėjo nuo karų irgaisrų, 1798-1999 m. remontuotas. 1801 m. komisija nutarė sujungti abi bur­ sas. Beinarto bursa ir kantorių namai nugriauti ir pastatytas naujas trijų aukštų pastatas su uždaru kiemu ir įvažiavimu iš Vyskupų gatvės pu­ sės. Namuose apsigyveno prelatas Cyvinskis, o kiti butai buvo nuomo­ jami. Abi bursos sutalpintos Korsako bursoje, kuri praplėsta ir sujungta į bendrą pastatą. Universiteto valdžia XIX a. pradžioje bandė kištis į bursos reikalus, nes gyvenimo sąlygos ten buvo prastos, todėl po kiek laiko bursų turtas perėjo mokyklinei žinybai.

XIX a. pabaigoje visi namai buvo perstatyti, o XX a. pradžioje į pastatą įvestas vandentiekis ir kanalizacija.

Namuose buvo nuomojami butai.

Universitetui ketinant atsiimti pas­ tatus ilgai vyko parengiamieji darbai, reikėjo iškraustyti gyventojus, sutvar­ kyti ir išvalyti rūsius. Restauravimo darbai užtruko kelerius metus. Išsau­ gotas senasis interjeras, restauruoti išlikę lubų ir sienų lipdiniai, polich­ rominis klasicizmo laikotarpio lubų ir sienų dekoras. Patalpos pritaikytos žmonėms su negalia.

Po rekonstrukcijos 2005 m. pavasarį čia įsikūrė Filosofijos fakultetas.

Filosofijos fakultetas po rekonstrukcijos įsikūrė Bursų kiemelyje.

Nuotr. iš FilosF archyvo

Gražiame fakultete gerai jaučiasi ir studentai, ir dėstytojai Vasario 4 d. sukako penkeri metai, kai Filo­ sofijos fakultetas įsikūrė naujai restauruotuose ir puikiai įrengtuose pastatuose aplink Bursų kiemą, sugrįžo į senųjų rūmų ansamblį. Ta proga nutarėme pakalbinti šių rūmų šeimininką - fakulte­ to dekaną doc. dr. Kęstutį Dubniką (nuotr.).

Kaip jaučiatės šiuose rūmuose?

Esame čia jau penkerius metus.

Palikdami Baltupius praradome be­ veik pusę turėtos erdvės, turėjome susispausti. Bet kas iš tų koridorių ir erdvių, kuriose šalta. Čia mums labai gerai, tikrai jaučiamės universiteto dalimi, nors šis pastatas sugrąžintas neseniai. Jaučiamės taip, tarsi jau se­ niai čia būtume, nes viskas padaryta labai kokybiškai. Aš patenkintas tuo, kaip universitetas prižiūrėjo statybas, nors trūkumų yra. Prasta ventiliacijos sistema, kuri buvo suprojektuota prieš dešimt metų. Tuo metu trūko pinigų, rengė pagal seną projektą, todėl negalime maksimaliai panau­ doti rūsio patalpų.

Kaip čia jaučiasi studentai?

Na, reikėtų jų paklausti. Kiekžinau, jiems čia patinka, gražu ir jie didžiuo­

jasi fakultetu. Malonu, kad pavyko in­ terjeras, išlaikyta senoji dvasia ir kartu viskas labai estetiška.Tai ir architekto Audronio Vydžiaus nuopelnas.Tech­ ninio projekto vykdymą prižiūrėjo A. Švėgžda, o A. Vydžius buvo papil­ domai įtrauktas į projektą prižiūrėti bendrą estetinį vaizdą. Jo dėka turime tokias gražias grindis, estetišką sienų apdailą. Grindų grublėtumas turi ir funkcinę užduotį: neregiai taip len­ gviau randa kelią. Fakultetas puikiai pritaikytas neįgaliesiems nuo rūsio iki ketvirto aukšto. Rektorius sako, kad fakultetas gražiausias visame pasaulyje, tai kaip nesididžiuosi tokiu įvertinimu.

Mums labai pasisekė. Kai įrenginėjome fakultetą, buvo skiriama daug dėmesio neįgaliesiems, todėl pavyko daug padaryti. Dabar gal

dėl ekonominės krizės tam skiriama mažiau dėmesio. Biblioteką įrengiant labiau rūpinamasi paveldosauga, kad ko nors nepažeistume, nei pritaikymu neįgaliesiems. O fakultete pavyko suderinti KVAD reikalavimus ir neį­ galiųjų. Teko nemažai padirbėti, bet dabar visi patenkinti.

Biblioteka dabar keliasiį centrinius rūmus, tai gal bus daugiau patalpų?

Kai bus iškraustyti bibliotekos fondai, ten įrengsime archyvą. Mūsų patalpos nėra didelės, o popierių kaupiasi daug: vykdomi projektai, jų ataskaitos, bakalauro ir magistro darbai, kuriuos reikia saugoti. Kraustydamiesi iš Baltupių matėme, kad trūksta vietos, tad iš karto norėjome atsisakyti bibliotekos, nes jau tada buvo aišku, kad Saulėtekyje bus informacinis centras. Bet tuo metu manyta, kad fakultetas negali būti be savo bibliotekos. Dabar požiūris pasikeitė.

Ar fakultete formuojasi naujos tradicijos?

Filosofų dienos užgimė Baltu­ piuose, bet susiformavo jau šiuose rūmuose.Tai disputas, kuriame daly­ vauja studentai ir dėstytojai, muzikos vakaras. Disputui išleidžiamos tezės, aktyviai dalyvauja jauni dėstytojai, doktorantai. Klausytojų prisirenka pil­ na konferencijų salė.Teatro salėje ren­ giamas bardų festivalis -„bardakas".

Dar viena susiformavusi tradicija parodos. Trečiame aukšte rengiamos įvairios studentų parodos, o antrame

2004 m. spalio 26 d. naujame Filosofijos fakulteto kiemelyje FilosF deka­ nas doc. dr. Kęstutis Dubnikas ir VU rektorius akad. Benediktas Juodka pasodino buką. Medelis į VU atkeliavo iš Užupio sodo. Tipinis Centrinės ir Vidurio Europos plačialapių miškų medis bukas puikiai prigijo Filosofijos fakulteto kiemelyje. V. Naujiko nuotr.

aukšte - dėstytojų. Buvo surengtos prof. A. Šliogerio, prof. A. Dobrynino fotografijų parodos.

Kodėl kiemelyje pasodintas bu­ kas?

Tokio medžio universiteto kiemuo­ se dar nebuvo. Filologai turi berželį, istorikai - liepą, S. Daukanto kieme auga ąžuolas. Konsultavomės su Botanikos sodo specialistais, tarėmės, kas čia geriausiai tiktų. Įvertinę erdvę ir gruntą jie pasakė, kad ąžuolas čia neaugtų. O buko šaknims gruntas tinka. Bukas - karališkas medis.

Išsiaiškinome, kad Norvegijoje visi bukai priklauso karaliui, kad ir kur jie augtų. Bukas natūraliai nesisėja, todėl nėra taip išplitęs. Jo teritorija siekia Prūsiją.

Esu girdėjusi, kad norite kiemelyje įrengti fontaną?

Fontano versmė - išminties sim­

bolis. Vanduo - viso ko pradžia, o kita vertus - po mūsų pastatu teka požeminė upė - Kačerga.Tai tarsi mus gaivinantis požeminis šaltinis. Bet ji mums irtrukdo giliau kasti. Veikia du siurbliai, kurie nuolat pakaitomis siur­ bia vandenį. Jei yra daugiau vandens, veikia ir abu. Tai techniškai brangiau kainuoja. Buvo ir patvinę pavasarį, kai pradėjo visur tirpti sniegas, nes nebespėjamą išsiurbti.

Nutarėme, kad siurblys galėtų tą siurbiamą vandenį vamzdžiais tiekti fontanui.Taigi fontane cirkuliuotų po­ žeminės upės vanduo. Susikvietėme architektus, inžinierius, parengėme pirminį projektą ir pateikėme Ūkio direkcijai. Leidimai gauti, bet prasi­ dėjo krizė ir pritrūko pinigų. Tikimės pasitelkti rėmėjus ir įgyvendinti šį projektą. Yra ir maketas.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

universitas

2010 m. vasaris

9

vilnensis

istorijaiii

Jėzuitų kolegijų bursos Dr. Liudas JOVAIŠA,

Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedra Jėzuitai atsargiai žvelgė į bursų administravimą, suvokdami, kad tai reikalauja daug žmogiškų resursų, o naudos Jėzaus draugijos misijai atneša mažai. Todėl leisdami gera­ dariams steigti bursas prie Vilniaus universiteto, jėzuitai nevisada apsiim­ davo jas ir administruoti. Žinoma, kai kurios „tikslinės" auditorijos bursos paprastai būdavo vadovaujamos jėzuitų. Pirmiausia - tai busimųjų dvasininkų bendrabučiai, arba semi­ narijos; Vilniaus universiteto jėzuitai ilgą laiką (iki XVII a. vidurio) adminis­ travo Vilniaus vyskupijos seminariją (Universiteto g. 6) ir Vilniaus popie­ žiškąją seminariją, arba alumnatą (iki 1773 m.; Universiteto g. 4). Jose gyvenantys jaunuoliai, siekiantys ku­ nigystės, drauge su kitais studentais klausė paskaitų universitete.

Muzikų bursa „Tipiškai jėzuitiškos" bursos, veiku­ sios prie jėzuitų kolegijų ir prižiūrimos paties ordino narių, buvo muzikų, arba vargšų, bursos {bursa pauperum, bursa musicorum). Dauguma šiose bursose gyvenančių mokinių mainais už išlaikymą studijų metu mokydavosi muzikuoti ir tapdavo kolegijų kapelų nariais, giedančiais ir grojančiais kolegijų bažnyčiose per pamaldas. Būtent šios muzikų bursos, veikusios prie jėzuitų kolegijų, ir tapo vienu svarbiausių muzikinio švietimo židinių XVI—XVI11 a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Galima spėti, kad daugelis provincijos bažnyčių vargo­ nininkų ir kantorių savo„karjerą" bus

Bursomis paprastai vadinami nemokami mokinių ir studentų bendrabučiai, kitados veikę prie jėzuitų kolegijų. Bursose iš joms skirtų geradarių fundacijų tam tikras nepasiturinčių arba vargšų jaunuolių skaičius buvo aprūpinamas pastoge ir maitinimu. Bursų gyventojų kontingentas steigėjo galėjo būti apribotas tautybe (pvz., lietuviams skirta bursa), luomu (bajorų bursa) ar gimine (bursa Korsakų giminės nariams). Skirtingai nuo dabartinių bendrabučių, bursų gyventojai po paskaitų nebuvo paliekami likimo valiai: kiekvie­ na bursa turėjo savo vyresnybę, kuri prižiūrėjo, kaip laikomasi kasdienio gyvenimo taisyklių, ir rūpinosi bursos gyventojų auklėjimu bei ugdymu. pradėję būtent čia. Likimo ironija: Jėzaus draugija, kuri labai atsargiai žiūrėjo į muzikavimą savo bažnyčio­ se ir draudė savo nariams užsiimti muzikos pedagogika, vargšų bursų ir samdomų mokytojų dėka Lietuvoje tapo bene svarbiausia muzikinės kultūros steigėja.

Nuo pat universiteto veiklos pra­ džios muzikavimu užsiėmė įvairių bursų gyventojai, drauge įpareigoti ir groti bei giedoti per pamaldas Vilniaus katedroje. Jėzuitai nebuvo itin patenkinti tokiu bursistų įparei­ gojimu, ir 1644 m. jėzuitas Mikalojus Kopėcas paskyrė 10 tūkst. auksinų fundaciją atskiros akademijos muzikų bursos išlaikymui; ši fundacija leido gyvuoti muzikų bursai iki pat Jėzaus draugijos uždarymo 1773 m. Bursų prefektais buvo skiriami tėvai (t. y. kunigai) jėzuitai - šalia kitų einamų pareigų ir paprastai labai trumpam laikotarpiui. Pvz., 1644-1647 m. bur­ sos ir choro prefekto pareigas ėjo fi­ losofijos profesorius iržymus retorius

Mykolas Radau, 1674-1676 m. bursą administravo teisės prof. Pranciškus Kucevičius (vėliau - VU rektorius), 1689-1690 m. - spaustuvės prefektas Juozapas Rimgaila, 1710-1712 m. pamokslininkas Paulius Beraškevičius, 1722-1725 m. - teologijos prof. Alek­ sandras Bakanovskis ir 1.1. Kaip liudija vizitatorių nurodymai, bursistais ne visada buvo tinkamai rūpinamasi; kartais jų išlaikymui skirti pinigai būdavo panaudojami bendroms kole­ gijos reikmėms. 1680 m. provincijolas Mykolas Mazovieckis nurodė: „Tegu rektoriai kolegijos reikmėms neima bažnyčiai ar bursai priklausančių lėšų, [...j Nei praėjusiais, nei šiais metais zakristija ir bursa iš viso negavo joms skirtų lėšų. [...] Norėčiau, kad bursos gyventojai muzikai santūriau rengtųsi ir geriau bei prabangiau būtų maiti­ nami, kadangi kitados Poetas [atrodo, turimas omenyje Horacijus] panašiu atveju juokėsi:„Juokingas dalykas yra (sakė) gerai kvepėti ir alkanam būti."

Universiteto kapela, kurios pa-

grindą sudarė bursistai, buvo viena garsiausių Vilniuje. Iš 1773 m. jos instrumentų sąrašo matyti, kad buvo grojama smuikais, altais, kvartviolomis, skersinėmis fleitomis, obojais, trimitais, valtornomis ir trombo­ nais. Karštas ir jaunatviškas kraujas kartais įpainiodavo muzikantus ir į skandalus. 1722 m., norėdami padėti kolegoms iš jėzuitų Šv. Ka­ zimiero bažnyčios bursos atkeršyti miestiečiui Kazimierui Gembičiui, paveržusiam užsakymą groti vestu­ vėse, universiteto bursistai patykojo į Trinitorių bažnyčią Antakalnyje vyks­ tantį groti konkurentą ir primušė laz­ domis šalia Šv. Jono bažnyčios. Kilo didelis triukšmas, smurtautojams buvo liepta nekišti nosies iš bursos, priklausančios kolegijos jurisdikcijai ir nepasiekiamos pašaliečiams. Ilgai­ niui viskas, kaip ir pasakose, baigėsi geruoju...

Kitos Vilniaus universiteto bursos

lliustracijos (litografijos) iš K. Bachmatavičiaus knygos „Vilniaus prisiminimas“, 1837.

Pirmosios bursos, kaip ir pats Vil­ niaus universitetas, buvo aprūpintos fundatoriaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus. Dar 1575 m. jis įsteigė bursą (konviktą) pasiturintiems bajo­ raičiams. Šis jėzuitų administruojamas konviktas turėjo būti išlaikomas iš jo gyventojų tėvų lėšų, o pagrindinis jo tikslas buvo atriboti katalikišką jau­ nuomenę nuo kitatikių įtakos. 1579 m. vyskupas V. Protasevičius sklype Pilies ir Bernardinų g. kampe įsteigė ir „tikrąją" - neturtingų studentų bursą (vad. Valerijono bursą), kuriai išlaikyti paskyrė pajamas, gaunamas iš nekilnojamojo turto. 1635 m. čia gyveno 40 jaunuolių. Fundatorius nurodė bursistams keturis kartus per metus prie Šv. Kryžiaus altoriaus Vil­ niaus katedroje (ten buvo palaidotas vyskupas V. Protasevičius) giedoti ge­ dulines Mišias. Vėliau jėzuitų adminis­ truojamos Valerijono bursos įnamiai buvo įpareigoti dalyvauti ir Vilniaus kapitulos rengiamose iškilmėse; tai sukėlė nesutarimų tarp kapitulos ir jėzuitų. Dėl jų 1604 m. jėzuitai atsisa­ kė toliau vadovauti Valerijono bursai ir perleido jos priežiūrą kapitulai.

1631 m. šios bursos administravimas grįžo į jėzuitų rankas, tačiau nesklan­ dumų dažnai pasitaikydavo ir vėliau.

Vilniaus jėzuitų kolegiją vizitavę provincijolai ne kartą (1634, 1681, 1685 m.) pastebėjo, kad dalis Valeri­ jono bursos lėšų naudojama ne pagal paskirtį, t. y. iš jų išlaikomi muzikų bursos gyventojai. 1685 m. gegužę Jonas Berentas nurodė: „Valerijono bursos lėšos neturi būti skiriamos muzikams, bet vien tik neturtingiems studentams, kaip to norėjo fundato­ rius, ir pats akademijos rektorius turi žiūrėti, kad [fundatoriaus] valia būtų vykdoma."

Kitos bursos, skirtingai nei muzikų ar Valerijono, buvo administruojamos nebe jėzuitų, o Vilniaus kapitulos, vieną iš savo narių paprastai skirdavusios bursos provizoriumi (tvarky­ toju).Tokia buvo Ambraziejaus bursa, 1602 m. funduota Vilniaus kanaunin­ ko Ambraziejaus Beinarto, Korsako bursa, 1618 m. funduota Ašmenos žemės teisėjo Jono Mikalojaus Kor­ sako ir pradėjusi veikti 1621 m., taip pat 1651 m. Vilniaus prelato dekano Alberto Žabinskio funduota katedros muzikų bursa, skirta katedros giedo­ tojams. Apie pastarosios veiklą žinių nėra, tuo tarpu Valerijono konviktas ir bursa, Ambraziejaus ir Korsako bursos veikė per visą jėzuitiško universiteto gyvenimo laikotarpį. Apie tai, kad bursistų auklėjimas ir jų priežiūra buvo aktualus ir reikalingas dalykas, byloja įvairios užuominos apie kai kuriuos„popaskaitinius" užsiėmimus.

Antai 1629 m. keli miestiečiai skundė­ si Ambraziejaus bursos gyventojais, kurie užkabinėjo ir mušė žmones ga­ tvėje, timpomis laidė akmenis, daužė čerpes, kūlė langus ir 1.1. Tos pačios bursos įnamiai 1654 m. šaudydami iš lanko pataikė į praeivį. Ir patiems jėzuitams teko ginti nuo bursistų savo vienuoliško gyvenimo ramybę.

1697 m. provincijolas Pranciškus Kucevičius (prisiminkime - kitados muzikų bursos prefektas) nurodė: „Pagrindiniai vartai į kolegijos teri­ toriją tegu būna stropiai saugomi ir laikomi visada uždaryti. Nereikia leisti vaikščioti pro juos nei mūsiš­ kiams, nei eksternams, ypač bursos gyventojams, kurie įgijo blogą įprotį per kolegijos teritoriją eiti į mokyklą ir grįžti iš jos. Reikia ateityje griežtai uždrausti tokį vaikščiojimą, tegu kaip anksčiau eina į mokyklą ir iš mokyklos viešu keliu."

universitas

10

2010 m. vasaris

vilnensis

a t įmes - studentai

Studentų mokslinės idėjos raktas į Europos ateitį VU Fizikos fakulteto Studentų mokslinė draugija kovo 24-27 d. rengia 53-iąją Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų mokslinę konferenciją „Laisvieji skaitymai“ (tarptautinėje erdvėje pristatoma kaip „Open readings‘10“).

Viltė GIRDZIJAUSKAITĖ,

I kurso studentė, VU FF SMD Konferencijos tema - energetika, globaliniai klimato pokyčiai ir jau­ nųjų mokslininkų profesinė veikla, tikslas - ugdyti pilietišką, sąmonin­ gą, ambicingą ir iniciatyvų Europos mokslinį elitą, skatinti visuomenei atviras plataus masto, pažangų požiū­ rį formuojančias jaunųjų mokslininkų diskusijas Europos ateičiai svarbiomis temomis.

Energetika ir globalūs pokyčiai Laikraščių, žurnalų, internetinių svetainių antraštės, skelbiančios apie

spartų naftos ir gamtinių dujų išteklių mažėjimą, didėjantį anglies dioksido kiekį, ozono sluoksnio nykimą, tarsi įspėja apie artėjantį chaosą. Deja, kosmopolitiškas pasaulio pilietis daž­ niausiai nesiima jokių veiksmų, kol su problema nesusiduria tiesiogiai. Gy­ vendami vidutinėje klimato juostoje ekosistemos pakitimus pajusime ne iš karto, tačiau su energetikos krize su­ sidursime kur kas greičiau. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas,„Leo LT" likvidavimas - sprendimai, turė­ siantys įtakos Lietuvos energetikos ateičiai. Kaip tik šiuo laikotarpiu būtų naudinga atsinaujinančių energijos šaltinių sistema, galinti aprūpinti valstybę bent dalimi taip trūkstamos energijos. Todėl dabar kaip niekad svarbu populiarinti mokslinę mintį, užmezgant aktyvų dialogą ne tik su akademine, bet ir su plačiąja visuo­ mene, skatinti jaunųjų mokslininkų bendradarbiavimą Europos mastu siekiant spręsti kylančias (ir dar kil­ siančias) problemas.

Kodėl verta dalyvauti?

Studentų mokslinė konferencija „Laisvieji skaitymai'10" yra puiki terpė iniciatyviems Europos jauniesiems mokslininkams plėsti savo akiratį su­ siduriant su naujomis, kontroversiško­ mis idėjomis, diskutuoti neformalioje aplinkoje pagal „Cafe Scientifiųue" modelį ir gal netgi atrasti savo toles-

nių mokslinių tyrimų kryptį. Tokios konferencijos ar veikla studentų moksl inėse d ra ugijose ta po atspirtį mi žengiant į mokslo pasaulį ne vienam žymiausiam šiandienos Lietuvos mokslininkui. Dabartinis VU Fizikos fakulteto dekanas profesorius Vytau­ tas Balevičius, studijų metais ne kartą dalyvavęs šioje konferencijoje, teigė, kad „tokia veikla kiekvienam gamtos mokslų studentui turėtų būti natūrali", o jam pačiam netgi padėjusi rašant disertaciją. Fizinių mokslų daktaras Juozas Vaitkus, savo veiklą studentų mokslinėje draugijoje pradėjęs jau pirmame kurse, sakė, kad„drąsiausios idėjos gimsta tarp jaunų mokslininkų", ir pabrėžė globalinių pokyčių reikš­ mę visuomenei. Energetikos temos svarbą, pasak profesoriaus Liudviko Kimčio, puikiai įrodo neseniai Vilniaus universitete įsteigtas Energetikos fizikos centras.

Visus susidomėjusius gamtos mokslų studentus Lietuvoje ir užsie­ nyje (bakalauro, magistro, doktoran­ tūros) kviečiame dalyvauti studentų mokslinėje konferencijoje „Open Readings '10" ir pristatyti savo vyk­ domus pačios įvairiausios tematikos mokslinius tyrimus. Geriausių prane­ šimų autoriai bus apdovanoti.

Nuo sausio 1-osios pradėjo galioti naujoji socialinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams skyrimo ir ad­ ministravimo tvarka, pagal kurią nuo 2011 m. visą socialinių stipendijų administravimą perima reorganizuotas Valstybinis studijų fondas. 2010-aisiais, pereinamaisiais metais, aukštosioms mokykloms yra paliktas paraiškų dėl socialinių stipendijų surinkimas ir studentų, kuriems siūloma skirti socia­ lines stipendijas, sąrašų sudarymas.

lygi; • jei studentui iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba abu jo tėvai yra mirę.

Švietimo ir mokslo ministerija pabrėžia naujosios tvarkos pliusą socialines stipendijas dabar gali gauti visų, vadinasi, ir nevalstybinių, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, taip pat studentai, studijuojantys savo lėšomis, nepriklausomai nuo studijų formos. Tačiau nutylimi naujosios tvarkos minusai - kompensacijos, gaunamos iš valstybės už karštą, šaltą vandenį, kietą kurą bei dujas, ir parama maistu nebėra pakankama priežastis pretenduoti į socialinę stipendiją. Galimybės pretenduoti į socialinę stipendiją nebetenka ir studentai, turintys tik vieną iš tėvų ir turintys daugiau nei vieną akademinę skolą. Socialinės stipendijos nebebus mokamos ir laikinai sustabdžiusiems studijas arba išėjusiems akademinių atostogų.

Vasario 18 d. VU Teatro salėje įvyko VU Karjeros dienų atidarymas _ (plačiau apie renginį www. vilnensis. vu. lt).

Eiviltas PARAŠČIAKAS Šįmet VU KD'10 metu VU studentų laukia dar daug įdomių ir naudingų renginių. Vasario 23 - kovo 3 d. vyks ke­ turių dalių seminarų ciklas, kurio metu studentai galės išgirsti VU absolventų sėkmingos karjeros istorijas Sėkmės dienoje, susipažinti su savo srities speci­ alistų darbo realijomis Patirties dienoje, kilimo karjeros laiptais subtilybėmis Karjeros plius dienoje ir bendromis ekonomikos tendencijomis Ateities die­ noje. Studentai, kuriems labiau patinka ne klausytis paskaitų, o aktyviai veikti, kovo 8 d. galės dalyvauti orientacinėse varžybose „Pats sau bosas" arba kovo

16 d. išmėginti save tikrame darbo pokalbyje. O kovo 23-24 d. kiekvienas savo karjera besirūpinantis studentas privalo sudalyvauti bent vienoje iš gausybės kūrybinių dirbtuvių laiko planavimo, derybų meno, emocinio intelekto, viešojo kalbėjimo, finansų, draudimo, lyderystės, idėjos pardavimo ir kitomis temomis. Kovo 23 diena bus skirta asmeniniam studentų tobulė­ jimui, o kovo 24-ąją praktinius semi­ narus pristatys 12 sėkmingai Lietuvos rinkoje veikiančių įmonių: „Coca-Cola HBC Lietuva", „MARŠ Lietuva", „Citco", „Deloitte Lietuva", „Tele2" ir kitos. Taip pat viso projekto metu vyks ekskursi­ jos į įmones - studentai turės unikalią galimybę tiesiogiai pabendrauti su įmonių vadovais, atlikti interaktyvias užduotis, susipažinti su tam tikrų vers­ lo šakų specifika, o geidžiamiausiam darbdaviui gyvenimo aprašymą įteikti tiesiai į rankas.

Išsamią informaciją apie konferenciją ir preliminarią dienotvarkę rasite internete: http://www.smd. ff. vu. It/con ference

VU SA informuoja: naujosios socialinių stipendijų skyrimo tvarkos pliusai ir minusai [

Naujosios tvarkos apraše nustatyti trys kriterijai, leidžiantys pretenduoti į socialinę stipendiją: • jei studentas yra iš nepasiturinčios šeimos arba gyvena vienas ir turi teisę gauti arba gauna socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respubli­ kos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vie­ niems gyvenantiems asmenims įstatymą; • jei studentas turi teisės aktų nu­ statyta tvarka nustatytą 45 pro­ centų ar mažesnį darbingumo lygį arbasunkųarvidutinį neįgalumo

Karjeros dienose - ir patirtis, ir naujos galimybės

Pagal naująją tvarką nebesvarbu, kokios yra mėnesinės paties studento ir jo tėvų pajamos, nes reikalingas tik užpildytas naujos formos prašymas, paties studento asmens dokumento kopija ir dokumentai, įrodantys, kad studentas atitinka vieną iš trijų nuro­ dytų kriterijų.

Dar viena prasta žinia studentams, nuo šio semestro nebegalėsiantiems pretenduoti į socialinę stipendiją - dėl pasikeitusios stipendijų išmokėjimo tvarkos sausio mėnesio išmokos bus pervestos tik tiems studentams, ku­ riems socialinė stipendija bus paskirta pavasario semestrui. Šiuo metu Vilniaus universiteto Studentų atstovybė rengia kreipimąsi dėl, jos nuomone, nesąžiningų nau­ josios socialinių stipendijų skyrimo tvarkos nuostatų.

VU SA inform.

Gausus studentų būrys susirinko į Karjeros dienų atidarymą.

V. Naujiko nuotr.

Išrinkti geriausi Lietuvos 2009 m. ryšių su visuomene projektai { Sausio 21 d. Vilniaus miesto Rotušėje jau ketvirtus metus konkursą „Patir­ tis“ organizuojantis Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulte­ tas (KF) apdovanojo geriausius ryšių su visuomene (RsV) projektus.

Iš 73 konkursui „Patirtis 09" pa­ teiktų darbų nugalėtojais tapo 6: Ventos gimnazijos projektas „Virėm virėm košę" (moksleivių kategorija), VU KF pirmakursių studentų sukurta komunikacijos kampanija konkurso rėmėjo AB „Naujoji Ringuva" pro­ duktui (studentų kategorija), „Topo centro" projektas „Nemokamai at­ sikratyk senos buitinės technikos" (verslo organizacijų ir RsV agentūrų kategorija), TV projektas „Lietuva gali" (nevyriausybinių organizacijų kategorija), Vilniaus Gedimino tech­ nikos universiteto (VGTU) projektas interneto svetainė www.brendu.lt (valstybinių organizacijų kategorija).

Papildomas apdovanojimas įteiktas projektui „Tūkstantmečio Odisėja" už patriotiškumą ir gražią idėją suburti viso pasaulio lietuvių bendruomenes švęsti Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Renginio metu vyko ne tik geriau­ sių RsV projektų apdovanojimai, bet ir intriguojantis seminaras „SPIN Sunkmetis Priverčia Imtis Naujovių".

VU KomF geriausia studentų komanda - tarp „Patirtis 09“ konkurso nugalėtojų Seminare savo srities profesionalai („Tymo turgaus" idėjos įgyvendintojai, projekto„Eko Banga",„Užupio žinios" ir „Kūrybinės industrijos" atstovai Vytautas Ratkevičius ir Eglė Januške­ vičiūtė; vienas iš„Coffee Inn" įkūrėjų Nidas Kiuberis ir kino teatro „Pasaka" projektų vadovė Andrė Jarutytė) dali­ josi patirtimi, kaip sėkmingai„išsukti" verslą net ir sunkmečiu, pasitelkus ryšių su visuomene priemones. Šių metų konkursą„Patirtis 09. Ge­ riausi ryšių su visuomene projektai" organizavo VU Komunikacijos fakul­ teto ryšių su visuomene magistrantūros studijų antro kurso studentai, vadovaujami VU KF prodekanės dr.

Renatos Matkevičienės.

Visa su konkursu susijusi informacija skelbiama interneto svetainėje http://www.patirtis09.lt

universitas

2010 m. vasaris

11

vilnensis

_________________________________________________________________________ fff

TUNING ekspertai dalijosi patirtimi ir diskutavo su Lietuvos studentijos atstovais Lietuva viena paskutinių pereina prie bendros Euro­ pos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS).

Aušrinė JURGELIONYTĖ Įgyvendinant nacionalinės reikš­ mės projektą, nemažai diskusijų akademinėje bendruomenėje kelia studentų pasiekimų vertinimai, mat dažniausiai įvertinamas tik galutinis rezultatas ir visiškai neatsižvelgiama į įdėtas pastangas. Norėdami išsiaiškin­ ti studentų lūkesčius ir kuo labiau juos įtraukti į projekto įgyvendinimą, ECTS projekto Lietuvoje organizatoriai į atvirą diskusiją prie apskritojo stalo sukvietė Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atstovus.

Susitikime dalyvavę Europos studi­ jų struktūrų harmonizavimo projekto (TUNING) ekspertai susirinkusiems pasakojo apie skirtingus šalių, daly­ vaujančių projekte, požiūrius į aukš­ tąjį mokslą, diskutavo su studentijos atstovais apie esamą ir siekiamą studijų kokybę ir šiuolaikinės darbo rinkos diktuojamas sąlygas. VU Tarp­ tautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja Raimonda Markevičienė sako tikinti, kad Lietuvos studentai bus aktyvūs ir įsitrauks į projekto įgyvendinimą, teiks savo idėjas ir pasiūlymus. „Griauname iki šiol tu­ rėtą kredito suvokimą, - pasakoja R. Markevičienė, - tačiau esame įsitikinę, kad naująją sistemą turi tobulinti ne politikai ar ministerijų atstovai, o akademikai ir studentai."

Susitikime su ECTS projekto įgy­ vendinimo organizatoriais irTUNING ekspertais LSAS ir LSS atstovai do­ mėjosi įvyksiančioms permainomis studentų žinių vertinimo procese, diskutavo, kokiais būdais reiktų keisti konservatyvius dėstymo metodus ir kaip suartinti dėstytoją su studentu.

Studentai svečiams iš užsienio pa­ siguodė dažnai nejaučiantys jokio kontakto su savo dėstytojais, o vidi­ nės motyvacijos gilintis į pasirinktas studijas neturintys ne tik patys, bet ir nematantys jos iš dėstytojų pusės retas kuris siekia sudominti studentus savo mokomu dalyku. Dalyvavusiems

Studentų ir ekspertų diskusija. V. Naujiko nuotr. buvo įdomu sužinoti, kokia yra TU­ NING ekspertų nuomonė dėl baka­ lauro studijų sutrumpinimo iki trejų metų, ar užsienio šalių, kuriose galioja tokia tvarka, studentai patenkinti per trejus metus įgaunamomis kompe­ tencijomis ir ar verta Lietuvai peržiū­ rėti studijų trukmę. Svečių nuomone, studijų trukmė yra kiekvienos šalies reikalas ir tikrai ne kokybės rodiklis, todėl ECTS projekto tikslas - siekti, kad studentas kuo efektyviau panau­ dotų savo studijų laiką ir nešvaistytų jo nereikšmingoms profesinėms ži­ nioms įsisavinti. TUNING ekspertai visiškai sutiko su studentų nuomone dėl to, kad studijų programų aprašai neatitinka realios situacijos - dažnas stojantis j aukštąją mokyklą susižavi puikiai parengtais vienos ar kitos programos aprašais, tačiau greitai nusivilia, supratęs, kaip toli vienas nuo kito nutolę aprašai ir praktika.

Diskusijoje dalyvavę svečiai tvirtino, kad požiūrio į studijas, studentus ar gaunamus kreditus keitimas negali būti greitas procesas ir galbūt dabar į švietimo sistemą paleistas gerasis požiūrio keitimo „virusas" rezultatus duos tik dabartinių studentų vaikams, tačiau pradžia turi būti padaryta kuo greičiau.

Pasak Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentės Karinos Ufert, Lietu­ vos aukštajame moksle yra nemažai taisytinų spragų, ypač studijų koky­ bės požiūriu. „Studentų vaidmuo, tobulinant studijų programas, mūsų manymu, yra ypač svarbus, - kalbėjo K. Ufert, - visų pirma todėl, kad studen­ tas jau savaime yra ne tik paslaugos gavėjas, bet ir savo studijuojamo da­ lyko kokybės ekspertas, o kartu ir savo mokymosi proceso kūrėjas. Atvirų,

VU su Europos universitetais vienija jėgas SIRUS projekte Vilniaus universitetas pakviestas dalyvauti ben­ drame Europos universitetų projekte „Atvirų ir reaguojančių universitetų strategijų formavimas“ (Shaping Inclusive and sponsive University Strategies - SIRUS).

Iš 46 Europos universitetų, panoru­ sių dalyvauti SIRUS projekte, kvietimą gavo 29 universitetai. Suvieniję jėgas jie sieks bendro tikslo - tobulins ir Euro­ pos universitetams padės įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programas.

Tarptautinį projektą inicijavo Euro­ pos universitetų asociacija (European

Universities Association - EUA) kartu su Europos nuotolinio mokymo uni­ versitetų asociacija (European Univer­ sity Continuing Education Netvvork EUCEN), Europos universitetų tęstinio švietimo tinklu (The European Access Netvvork - EAN) ir Europos prieigos skatinimo tinklu (The European Access

diskusinių klausimų dar yra nemažai, bet nestinga ir studentų entuziazmo siekti, kad būtų diegiamas į studentą orientuotas studijų procesas." Anot K. Ufert, ECTS projekto įgyvendinimas gali tapti rimta paskata mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų pro­ gramų metodikos kūrimui ir diegimui.

Tai sudaro prielaidas ne tik lanksčiau organizuoti studijų procesą, bet ir per numatomą neformalaus/ankstesnio mokymosi pripažinimą siekti laipsnio platesnei auditorijai, tačiau itin svar­ bu, kad visos suinteresuotos grupės jaustų atsakomybę už vykstančius pokyčius.

Tikimasi, kad ECTS projektas pakeis dėstytojo ir studento vaidmenį pačia­ me mokymo ir mokymosi procese.

Studentai bus įtraukiami į studijų procesą kaip aktyvūs tiek mokymo, tiek mokymosi proceso dalyviai. ECTS sistema taip pat padės studentui susiorientuoti, kiek laiko jam reikia pasiekti nustatytus studijų tikslus, o potencialūs darbdaviai galės aiškiau apibrėžti tam tikrai pareigybei kelia­ mus reikalavimus priklausomai nuo įgyto išsilavinimo. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukš­ tojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą ir jungtinių studijų programų kūrimą. Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklo­ se kaip vienas iš studijų kokybės užti­ krinimo būdų, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams.

Netvvork - EAN). Kovo 19 d. Briuselyje (Belgija) vyks pirmasis dalyvių susi­ tikimas. Jame Vilniaus universitetui atstovaus tarptautinių reikalų pro­ rektorius Rimantas Vaitkus.„Dalyvauti šiame projekte - reikšmingas žingsnis Vilniaus universitetui, kuris siekia, kad mokymasis visą gyvenimą taptų svar­ bia universiteto strategijos dalimi. Tai unikali galimybė pasidalyti patirtimi", teigė R. Vaitkus.

Aukštosios mokyklos pagal pri­ oritetines kryptis jungsis į atskirus tinklus ir kartu dirbs, kurs ir tobulins mokymosi visą gyvenimą strategiją.

Iki projekto vykdymo pabaigos, kuri numatyta 2011 m. vasarą, bus surengti keturi susirinkimai. Projekto rezultatų pristatymas planuojamas rugsėjį vyksiančioje konferencijoje. „U. V."inform.

in memoria

ANTANAS SKAISTUTIS GLEMŽA Vasario 8 d. netekome ilgamečio Vilniaus universiteto dėstytojo pro­ fesoriaus Antano Glemžos, žymaus Lietuvos biochemiko, biotechnolo­ gijos pradininko Lietuvoje.

Antanas Skaistutis Glemža gimė 1938 m. birželio 21 d. Repeniškių kaime, Kupiškio krašte. Baigė Ku­ piškio vidurinę mokyklą, Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, biochemijos aspirantūrą Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo uni­ versitete. Jo fermentų tyrimo srities darbai apibendrinti 1982 m. SSRS mokslų akademijos A. Bacho bioche­ mijos institute apgintoje habilituoto mokslų daktaro disertacijoje. 1983 m.

A. Glemža tapo profesoriumi.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslųfakultete A. Glemža dėstė nuo 1965 m. su pertrauka. Jis svariai prisidėjo prie moderniosios biologijos kursų plėtotės, rūpinosi būtina mokslinių tyrimų baze, padėjo tvirtus pagrin­ dus biochemikų rengimui Lietuvoje.

Jis vadovavo Biochemijos, biofizikos ir genetikos bei Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedroms.

A. Glemža kartu su bendraminčiais pradėjo biotechnologijos mokslą ir pramonę Lietuvoje. 1971-1989 m. jis buvo Vilniaus mokslinio gamy­ binio susivienijimo „Fermentas" direktoriaus pavaduotojas moks­ lui, organizavo būtinus gamybai mokslinius tyrimus, sukvietė dirbti gabiausius ir perspektyviausius jaunuosius mokslininkus. Iš jo su­ burto kolektyvo išaugo dabartinis Biotechnologijos institutas.

A. Glemža paskelbė 250 straipsnių moksliniuose žurnaluose, apie 40 išradimų. Jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu.

Drauge su kitais parašė biochemijos vadovėlį, įvertintą LTSR valstybine premija, dvi monografijas. Išugdė 16 doktorantų, kurie gerbė jį už su­ teiktas žinias ir įdiegtus gebėjimus atskirti esminius dalykus, nenukrypti į smulkmenas. A. Glemža buvo Lie­ tuvos mokslų akademijos ir aukštųjų mokyklų žurnalo „Biologija" redak­ cinės kolegijos narys. Jo iniciatyva buvo įkurta Lietuvos biotechnologų draugija, jis buvo pirmasis jos pre­ zidentas.

Dėl netekties liūdime drauge su velionio žmona dr. Ina Glemžiene, dukterimis Jurga ir Laura bei vai­ kaičiais.

Vilniaus universiteto bendruomenė

KĘSTUTIS BREIVĖ 2009 m. gruodžio 28 d., eidamas 51 metus, po sunkios ligos mirė Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Pažangiųjųtechnologijų skyriaus mokslo darbuotojas daktaras Kęstutis Breivė.

K. Breivė gimė 1959 m. liepos 31 d. Vilniuje, tarnautojų šeimoje.

1977 m. baigė Vilniaus 40-ąją vidu­ rinę mokyklą, 1983 m. su pagyri­ mu - Vilniaus inžinerinio statybos instituto Automatizacijos fakultetą.

Dar studijuodamas institute 1979 m. pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Puslaidininkių fizikos laboratorijoje inžinieriumi, vėliau vyresniuoju inžinieriumi, mokslo darbuotoju.

Stažavo Mančesterio universitete.

2001 m. Vilniaus universitete eks­ ternu apgynė fizinių mokslų daktaro disertaciją „Tiesinis atpažįstamos spalvos modelis ir jo taikymas".

Darbas buvo skirtas spręsti proble­ moms, kurios iškyla susiejant dvi skirtingas informacines technolo­ gijas, kai objektyvią techninėmis priemonėmis gaunamą spalvinę informaciją reikia pateikti žmogui, o jis ją priima subjektyviai.

Vilniaus universitete K. Breivė da­ lyvavo daugelyje gamybinių ir moks­ linių projektų, skirtų informaciniams keitikliams kurti ir jų savybėms tirti.

Pastaraisiais metais jis aktyviai ir sėkmingai dirbo pažangiųjų tech­ nologijų plėtros programose, kurios skirtos modernioms kietakūnių pus­ laidininkių šviesos technologijoms kurti, tirti ir joms praktiškai taikyti.

Jam aktyviai dalyvaujant sukurta

daugelis įvairiaspalvių puslaidinin­ kinių apšvietimo sistemų, kurios sėkmingai naudojamos Lietuvos mokslo įstaigose, atliekant įvairių augalų fotofiziologinių savybių tyrimus, gerinant jų maistinę ir de­ koratyvinę kokybę, atliekant regos psichofizikinių ypatumų tyrimus.

K. Breivė yra paskelbęs per 30 mokslinių darbų, skaitė pranešimus tarptautinėse ir Lietuvos konferen­ cijose. Dėstė elektronikos pagrindų ir įtaisų kursus Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams.

Sėkmingai vadovavo abiejų univer­ sitetų studentų kursiniams ir baigia­ miesiems darbams. Šeima neteko rūpestingo, my­ linčio vyro ir tėvo, mes netekome kuklaus, darbštaus ir draugiško bendradarbio, talentingo ir parei­ gingo mokslininko. Kaip ištikimas ir nuoširdus žmogus Kęstutis Breivė išliks jį pažinojusiųjų atmintyje.

VU Taikomųjų mokslų instituto bendradarbiai

Nuoširdžiai užjaučiame VU Dainų ir šokių ansamblio šokėjų grupės vadovę Birutę Mažrimienę dėl Tėvelio mirties.

Kultūros centro kolektyvas

universitas

12 ff

2010 m. vasaris

vilnensis

/pokalbiai rektorato koridoriuose_______________________________

Nuo kovo mėnesio skaitykite VU naujienų portalą, kuriame pristatysime universiteto mokslininkus, dėstytojus, bendruomenės narius. Šiame „Universitas Vilnensis“ numeryje skelbiame pirmąjį pokalbį. Mūsų pašnekovas - Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedros doc. dr. Algirdas Brukštus.

Algirdas Brukštus: apie studentus, chemiją ir alchemiją Matyt, neatsitiktinai docentas išrinktas geriausiu dėstytoju. Jo interesų sritis neapsiriboja organine chemija. A. Brukštus dėsto alchemiją, domisi psichologija ir ne tik spausdina mokslinius organinės chemijos srities straipsnius, bet rašo ir apie žmogaus vidaus ir išorės vienovės atkūrimą, holizmą ir chaosą.

Esate išrinktas geriausiu fakulteto dėstytoju. Kaip pats vertinate savo darbą? Ar dėstymas Jums profesija, ar gyvenimo būdas?

Sunku pasakyti. Anksčiau nedės­ čiau, kurį laiką dirbau moksliniu bendradarbiu vaistų sintezės ir tyrimo laboratorijoje pas profesorių V. Daukšą. Ilgai kračiausi dėstymo, o dabar kuo toliau, tuo įdomiau, nes dėstymas - tai irgi eksperimentavi­

mas. Niekad nesustoji. Kiekvienais metais norisi kažko kito, nes pačiam neįdomu tą patį dėstyti. Be to, ir kiti

studentai kelia kitokius klausimus.

Išrinkimas geriausiu dėstytoju man buvo labai netikėtas.

Kokie dabar studentai? Ar jie kei­ čiasi, ar keičiasi jų interesai?

Studentai įvairūs, bet man patinka ir įdomu su jais dirbti. Pats daug

naujo iš jų sužinai. Gerai ir tai, kad

jie jauni, pilni energijos, kažko siekia.

Su jais dirbdamas ir pats pasikrauni ta energija. Bent dešimtadalis stu­ dentų tikrai atėjo studijuoti che­

mijos. Kadangi antram kursui vedu laboratorinius darbus, tai dažnai perorientuoju filologiją ar istoriją norėjusius studijuoti, kad pasirinktų tai, kas tikrai patinka. Tie studentai, kurie iš tavęs tiesiog siurbia žinias, kartais priverčia tave patį atrasti

naujus dalykus. Norisi, kad tokių būtų kuo daugiau.

Ar vis dar dėstote alchemiją?

Taip, jau vienuolikti metai. Na, tai buvo tarsi afera, nes, matyt, pirmą

kartą Europos istorijoje universitete dėstomas toks dalykas. Pradžioje kolegos stebėjosi, pirmais metais gal žiūrėjo kritiškai. Kai kas kalbėjo, kad tai ne mokslas ir universitetui netin­ kamas, o vėliau nuomonė pasikeitė.

Aš niekad per daug dėl to nesukau galvos. Iš pradžių turėjau kursą tik pavasario semestre, o dabar jau prodekanas paprašė dėstyti ir rudens semestre. Tai laisvai pasirenkamas dalykas.

Artas paskaitas lanko ir kitų fakul­ tetų studentai?

Man būtų įdomiau dėstyti, jei lankytų ir kitų fakultetų studentai, bet šiuo metu negalime kitų pri­ imti. Kadangi Chemijos fakultete daug norinčiųjų, turėjome apriboti klausytojų skaičių, juk vyksta ne tik paskaita, bet ir diskusijos. Pradžioje paskaitas lankydavo ir biologai. Tu­ riu tokią viziją, kad chemiją reikėtų dėstyti ir filosofams, istorikams, filologams. Reikalinga pusiausvyra: kiek pažengiame tyrinėdami išorę, tiek turėtume ir savo vidų tyrinėti.

Pusiausvyrai atkurti ir pradėjau Che­ mijos fakultete dėstyti alchemiją.Tai nepakenktų ir kitiems. Aišku, huma­ nitarams chemiją reikia dėstyti visai kitaip. Bet ir jiems pajusti molekulinę struktūrą būtų prasminga. Esu vedęs du alchemijos seminarus profesiona­ liems psichologams.Tai, kas savaime suprantama chemikams, jiems būna nežinoma, reikia daugiau paaiškinti.

Spragos likusios iš mokyklos.

Kaip tapote chemiku?

Baigiau Ignalinos vidurinę moky­ klą, kur turėjau labai gerą mokytoją.

Nuo mokytojo priklauso labai daug, ypač paskutiniais metais renkantis profesiją. Kai orientuojama pasirinkti humanitarinę ar tiksliąją kryptį nuo aštuntos klasės, mokinys dar pats gerai nežino, ko norės.Tai vėliau labai apriboja pasirinkimą.

Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji vilčių ir pareigos dienos Atkelta iš 1 psl.

Palyginus Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir Antrojo pasaulinio karo pradžios metų Lietuvos visuomenę, ypač krinta į akis miestų augimas, kai­ mo modernėjimas, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą įgijusiųj ų skaičiaus didėji­ mas, iškilus tautinės kultūros paveldas ir atsakomybės už savo valstybę jaus­ mas. Dabartinę savivoką tikrai stipriau

nei romantinis tarpukario vaizdinys paveikė sovietinės realijos. Atsiskirti nuo jų, keisti jau susiformavusią vi­ suomenę daug sunkiau, nei manyta 1990-aisiais. Tačiau 1918-1940 m.

Lietuvos Respublika susidūrė su tuo pačiu iššūkiu: būtinybe atsikratyti im­ perijos paribio gyventojo mentaliteto.

Atrodo, tuometinės pastangos buvo vaisingesnės nei šiandieninės. Gal­ būt taip įvyko todėl, kad, suvokiant

Prie Laisvės varpo 1998 m. gruodžio 12 d. V. Naujiko nuotr.

būtinybę daugelį kultūrinių vertybių perimti iš Vakarų valstybių, tarpu­ kario Lietuvos Respublikai pavyko įdiegti pagarbą tautinei tapatybei ir valstybingumo istorijai. Postmoderni šiandienos visuomenė atrodo labiau priklausoma nuo ekonominės ge­ rovės, socialinių garantijų ir viešųjų ryšių akcijų nei toji, kuri patyrė dvi­ dešimt dvejus metus valstybingumo.

O gal skubančioje minioje tiesiog

DOSJĖ

Organinės chemijos katedros docentas, paskelbęs per 100 mokslinių publikacijų.

Dėstomi kursai: heterociklinių junginių chemija; vaistų kūrimo principai; alchemija.

1981 m. baigė Vilniaus uni­ versiteto Chemijos fakultetą.

1985 m. jam suteiktas chemijos daktaro laipsnis.

2009 m. išrinktas geriausiu Chemijos fakulteto dėstytoju.

y y Sunku būti chemiku, nuvalančiu nuo pasaulio veido romantizmo apnašą. Įvar­ dydamas pasaulio fragmento moleku­ linę sudėtį, tu tarsi nudiri odą, o po ja atsivėrusi žaizda suardo ryto harmoniją, paversdama furfuriltioliu skrudintų pu­ pelių kvapą.

(A. Brukštus) http://www.baisas.lt/naujiena/269278/algirdas-brukstus-alchemija-zmogaus-vidausir-isores-vienoves-atstatymas

Ar chemija Lietuvoje turi ateitį?

Manau, turi. Mažose valstybėse tu­ rėtų būti perspektyvios sritys, kurios nereikalauja didelių gamyklų. Kuriant ar sintetinant vaistą kartais užtenka kelių kilogramų per metus, nes table­ tei skaičiuojamos miligramų dalys.

Reikia tik rankų ir geros galvos. Taigi chemiją studijuoti perspektyvu. Per daugelį metų esu pastebėjęs, kad ge­ ras studentas baigdamas studijas jau

būna gavęs kelis darbo pasiūlymus.

Nemažai studentų išvyksta į užsienį.

Nemažai tokių, kurie jau keliolika metų dirba užsienyje.

Kaip jaučiatės dirbdamas Vilniaus universitete?

Vilniaus universitete yra mąstymo laisvė. Gali daryti tai, ką nori, įgyvendin­ ti naujas idėjas. Kad ir alchemijos kurso įvedimas, kuris atrodė neįmanomas.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

trūksta laiko sustoti ir apsidairyti, kaip pasikeitė knygos bibliotekose, universitetų auditorijos, Lietuvos menas, mūsų butai, automobiliai, kelionių maršrutai nuo 1990-ųjų.

Negalime paklausti Vasario 16-osios akto signatarų, ar tokių visuomeninių, socialinių ir kultūrinių pokyčių jie troško. Kovo 11-osios signatarų dauguma pabrėžia, kad svajoja apie visuomenės giluminius pokyčius, kurių sulaukti dar nespėjome. Tačiau atsakingos vidinės laisvės brandą gali iš(si)ugdyti tik bendruomenė.

Tarpukariu viena iš svarbesnių socialinę ir kultūrinę atsakomybę, įžvalgumą, išmintingą santykį su modernybe ir tradicijomis ugdžiusių vietų buvo universitetas. Vilniaus universitetas tautinio bendrumo aurą gebėjo kurti net sovietmečiu - telkda­ mas studentus j folkloro ansamblį ir keliautojų klubus, švęsdamas keturių šimtų metų jubiliejų, prabildamas į akademinę bendruomenę iškal­ bingais jo erdves puošusiais meno darbais arba kai kurių dėstytojų talpiomis užuominomis. Istorinių įvykių raida padovanojo atviro, viešo, intensyvaus vidinės laisvės ir pilieti­ nės atsakomybės ugdymo galimybę, atverdama šiandienos aukštosioms mokykloms didžiulę tokio darbo erdvę. Abu pamatiniai XX a. Lietuvos valstybingumo dokumentai gimė iš diskusijų, taigi garbinga polemika, drąsa diskutuoti ir ieškoti sudėtingų visuomeninių bei socialinių klausimų sprendimų priartina kiekvieną valsty­ bės gyventoją prie Nepriklausomybės akto signatarų.

Nepriklausomybės stipendija VU Istorijos fakulteto doktorantei

j

Į Į

Vasario 11 dieną Valstybės Nepri­ klausomybės stipendijos skyrimo komisijos posėdyje 2010 m. Vals­ tybės Nepriklausomybės stipen­ dija paskirta Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios isto­ rijos katedros doktorantei Vilmai Bukaitei.

j

Į

į

Stipendijos laimėtoja yra baigusi istorijos studijas Vilniaus universitete.

Dirbo Lietuvos nacionaliniame muzie­ juje, Signatarų namuose. Nuo 2008 m. studijuoja Vilniaus universiteto Istori­ jos fakulteto doktorantūros studijose.

Vilma Bukaitė kryptingai tyrinėja 1918 metų Lietuvos Respublikos Nepriklau­ somybės akto signatarų, Seimų narių biografijas. Yra paskelbusi monografi­ ją, skirtą 1918 metų signatarui Vladui Mironui. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos konkurse Vilma Bukaitė pateikė tyri m ų projektą,, Lietu vos va Istybininko Petro Klimo politinė ir diplo­ matinė veikla 1918-1943 metais".

Valstybės Nepriklausomybės sti­ pendija mūsų doktorantei bus įteikta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio renginių metu Lietuvos Respublikos Seime.

Parengta pagal www.alfa.lt

universitas

2010 m. vasaris

13

vilnensis

_________________________________________________________________________ fff

Naujienos duomenų bazių ir elektroninių knygų vartotojams VU bibliotekos elektroninių informacijos išteklių vartotojų šiais metais laukia malonios naujienos bus prenumeruojama naujų duomenų bazių (DB), suteikiama prieiga prie kai kurių DB archyvų, taip pat galimybė naudotis daugiau nei 40 tūkstančių elektroninių knygų turinčia duomenų baze.

Julija NIAURAITĖ,

VUB Elektroninės infor­ macijos skyriaus vedėja

Pasirašytas projektas Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros ir Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos (LMBA) pasirašytas projektas„eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai" sudarė galimybę VU bibliotekai pre­ numeruoti per 40 duomenų bazių, t. y. tęsti jau anksčiau turėtų duome­

nų bazių prenumeratą ir užsisakyti 11 naujų: ACM Digital Library; Atla Religion database with Atla Šeriais; BMJ Clinical Evidence ir BMJ Journals; Cochrane Library; EconLit with FuII Text (per EBSCO Publishing sąsają); EDP Sciences; MD Consult; Project Muse; Science Ordine; SourceOECD ir Taylor & Francis.

Šis projektas leis Vilniaus uni­ versiteto bibliotekai toliau tęsti šių duomenų bazių prenumeratą: American Chemical Society; Globai Market Indicators Database; IEEE/IET Electronics Library; Lippincott Williams & Wilkins Custom; Oxford Journals

Online; PsycARTICLES; SAGE Journals; Science Direct, Springer LINK; American Institute of Physics/American Physical Society; Annual Reviews; Emerald Management eJournals Collection; Institute ofPhysics Publishing; JSTOR; Nature Publishing; Thomson Reuters (ĮSI); Wiley-Blackwell, taip pat duo­ menų bazes per EBSCO: Computers & Apllied Sciences Complete; Humanities International Complete; Literary Reference Center, SoclNDEX with full-text; Academic Search Complete; Business Search Complete ir kt.

Vilniaus universiteto bibliotekos vartotojams jau bus prieinami ir duo­ menų bazių Science Online, Annual Reviews, SpringerLINK, Institute ofPhysics Publishing ir Emerald archyvai.

Savo lėšomis Vilniaus universiteto biblioteka įsigijo duomenų bazę Cen­ trai &Eastern European Academic Source (EBSCO). Tai daugialypė ir daugia­ kalbė duomenų bazė, kurioje patei­ kiami Centrinės ir Rytų Europos šalių išleistų mokslinių žurnalų straipsniai.

Kolekcijoje, kurią sudaro daugiau nei 375 viso teksto periodiniai leidiniai, galima ieškoti informacijos verslo, ekonomikos, medicinos, politikos mokslų, teisės, bibliotekininkystės ir informacijos mokslų, literatūros, lingvistikos, istorijos, sociologijos te­ momis. Ji atnaujinama kas savaitę.

Elektroninės knygos Biblioteka taip pat džiaugiasi ga­ lėdama savo vartotojams pasiūlyti duomenų bazę Ebrary Academic Complete, kuri suteikia galimybę skaityti daugiau nei 43 tūkstančius elektroninių knygų. Joje informacijos ras įvairių sričių mokslininkai, nes čia kaupiamos visų mokslo krypčių knygos, suskirstytos į 16 temų: verslas ir ekonomika; kompiuteriai ir infor­ macinės technologijos; švietimas; inžinerija ir technologijos; istorija ir politiniai mokslai; humanitariniai mokslai; tarpdisciplininiai mokslai; kalba, literatūra ir kalbotyra; teisė, tarptautiniai santykiai ir viešoji po­ litika; gamtos mokslai; medicina; slaugymas ir sveikata; fiziniai mokslai; psichologija ir socialinis darbas; reli­ gija, filosofija ir klasika; sociologija ir antropologija.

Duomenų bazė siūlo itin patogius knygos skaitymo būdus, nesudė­ tingus teksto didinimo, mažinimo, žymėjimo, kopijavimo ir kitus nu­ statymus.

Techninių mokslų srities specia­ listams biblioteka rekomenduoja naują elektroninių knygų duomenų bazę - SPIE Digital Library. Joje VU bibliotekos vartotojai ras daugiau nei 120 pastaraisiais metais publikuotų ei. knygų astronomijos ir astronominės optikos, biomedicininės optikos, ko­ munikacijos ir informacinių techno­ logijų, apsaugos, elektros inžinerijos, mikrotechnologijų ir nanotechnologijų, optikos ir elektrooptikos bei kt. temomis.

Biblioteka primena, kad, norint duomenų bazėmis naudotis namuo­ se, reikia savo asmeninį kompiuterį prijungti prie VU tinklo (VPN). Dau­ giau informacijos: http://www.mb.vu.

It/vpn. Norint elektronines knygas ir žurnalus skaityti VU bibliotekoje, fa­ kultete ar bendrabutyje, jokių atskirų prisijungimų nereikia.

VUB prenumeruojamų duomenų bazių sąrašą galima rasti www.mb.vu.

It/db; apie elektronines knygas plačiau http://www.mb.vu.lt/e-knygos.

VU rektorius akad. Benediktas Juodka: „Privalome Prognozė: 2010 metai bus įtempti, bet be didesnių staigmenų vadovautis tokiu įstatymu, kokį turime" Atkelta iš 3 psl.

Tiesa, darbas prie statuto buvo šiek tiek sustojęs, kadangi grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar tam tikros Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos atitinka Konstituciją. Sau­ sio pradžioje, po teismo nutarties ir specialios darbo grupės, kurioje buvo ir mūsų ekspertų, išvados, kad įstaty­ me prieštaravimų nėra, darbas prie naujojo Vilniaus universiteto statuto buvo pratęstas.

Ar valdymo pokyčiai nepažeis uni­ versiteto autonomijos principo?

Mokslo ir studijų įstatymas yra toks, koks yra. Jeigu jo nuostatos kam nors prieštarauja - tai nėra mūsų kompe­ tencijos sritis. Kol kas gi mes privalome vadovautis tokiu įstatymu, kokį turime.

Kita vertus, kai buvo pristatytas Mokslo ir studijų įstatymo projektas, aš išreiš­ kiau savo poziciją, kad priėmus šį įsta­ tymą universiteto autonomija sumažės.

Mano manymu, jeigu nebus padaryta atitinkamų pakeitimų, taip ir nutiks.

Prasidėjo kai kurių mokslo institutų jungimosi prie VU procesas. Jau prisi­ jungė Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Kokie dar institutai turėtų prie mūsų prisijungti? Ką tai reiškia Vilniaus universitetui - ką prarasime ir ką atrasime?

Nuo pat Lietuvos nepriklausomy­ bės atkūrimo vyravo mintis suartinti mokslą ir studijas. Kaip vienas iš būdų tai padaryti buvo įvardijama galimybė suartinti kai kuriuos mokslo institutus su universitetais. Praėjo daug metų ir tas procesas, atsiradus naujai - moks­ lo, studijų ir inovacijų - ideologijai, pajudėjo. Šiame kontekste vyksta ir mokslinių slėnių kūrimo darbai.

Mano manymu, institutų įtraukimas į universiteto struktūrą yra labai pažan­ gus. Taip vyksta žmogiškųjų resursų koncentracija. Tam, kad pasiektume mokslo aukštumas, privalome turėti netikgerąfinansavimą.betirtamtikrą kritinę masę žmonių - mokslininkų.

Taigi vyriausybės sprendimu Teorinės fizikos ir astronomijos institutas buvo prijungtas prie Vilniaus universiteto.

Tai labai gerai, nes mes ir taip turė­ jome ir Teorinės fizikos katedrą, ir

Astronomijos observatoriją. Instituto prijungimas - tai jėgų koncentravi­ mas artimose mokslo srityse. Be to, vyriausybė yra nutarusi integruoti į Vilniaus universitetą dar tris institu­ tus - Biochemijos ir Biotechnologijos, kurie įsikurtų po vadinamojo Gyvybės mokslo centro„kepure", ir Matematikos ir informatikos institutą. Bet kol kas tas procesas yra šiek tiek sustojęs, nes dėl nežinomų priežasčių nutarta, kad sprendimą dėl institutų integracijos į VU turėtų svarstyti dar ir Seimas.

Minėtų institutų prijungimas reikštų ženklų kai kurių Vilniaus universiteto mokslo krypčių sustiprinimą. Aš pats esu biochemikas, mūsų Biochemijos ir biofizikos katedra yra labai didelė, bet Biochemijos ir Biotechnologijos institutų prijungimas dar labiau susti­ printų mūsų potencialą. Tai iš esmės reikštų biochemijos ir biotechnologi­ jos mokslininkų jėgų koncentravimą.

Noriu pabrėžti, kad daugelis geriau­ sių tų institutų mokslininkų ir dabar skaito paskaitas mūsų studentams, o institutų bendruomenės pasisako už prisijungimą prie VU. Kai tai įvyks, bus galima laukti naujo kokybinio šuolio mokslinės produkcijos irtyrimų srityje.

Numanau, kad mes galėsime pagerinti savo pozicijas ir tarptautiniame„Times Higher Education - QS" reitinge, kuriame antrus metus iš eilės paten­ kame į geriausių pasaulio universitetų šešišimtuką.

Ar vykstant jungimosi procesui ne­ bus mažinami darbuotojų etatai?

Taip, tokia problema iškilo, kai prie mūsų prisijungė Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Šis institutas buvo savarankiškas juridinis asmuo ir turėjo atskirą buhalteriją, atskirą personalo padalinį.Tačiau kadangi ins­ titutas nėra didelis, mes šią problemą išsprendėme paprastai - nuo šių metų vasario 1 dienos dauguma pagalbinių instituto darbuotojų tapo atitinkamų Vilniaus universiteto struktūrinių pa­ dalinių darbuotojais.

Arpaties Vilniaus universiteto laukia kokie nors struktūriniai pokyčiai? Šiandien yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia projektą, susijusį su valdymo optimizavimu. Vėlgi bandysime laimėti tam projektui europinių pinigų.Tuomet

galėsime atlikti analizę, kaip galima būtų optimizuoti ir universiteto viduje esančias struktūras. Taip pat tikimės iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti lėšų universiteto vidiniam valdy­ mui optimizuoti. Tačiau visa tai - dar neapibrėžtos ateities klausimas.

Ką manote apie galimus skirtingų aukštųjų mokyklų susijungimus?

Lietuvoje dabar yra 22 universitetai ir 28 kolegijos, iš viso - 50 aukštųjų mokyklų. Be to-35 valstybiniai moks­ lo institutai. Pertvarkyti gremėzdišką Lietuvos mokslo ir studijų sistemą tai vienas iš vykstančios reformos uždavinių. Tai buvo nuspręsta įgy­ vendinti įvedant krepšelių sistemą ir taip sukeliant aštresnę konkurencinę kovą tarp aukštųjų mokyklų. Noriu priminti, kad mano pozicija buvo kitokia - aš sakiau, kad dėl Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos reikia priimti politinį sprendimą, prieš tai išanalizavus visas vykdomas studijų programas, nutarus, ar valstybei reikia tiek vienos ar kitos srities specialistų, ar valstybė turi pakankamai resursų visas tas programas vykdyti. Tai buvo mano asmeninė nuomonė, tačiau šiandien pasirinktas kitas būdas. Gal šis būdas ir pasiteisins, nes jeigu koks nors universitetas kelerius metus iš eilės nesurinks krepšelių, tai jam nea­ bejotinai teks priimti sprendimą - arba užsidaryti, arba ieškoti kontaktų su kitais universitetais. Precedentas jau yra - Lietuvos veterinarijos akademija ruošiasi jungtis su Kauno medicinos universitetu.

Ar aukštųjų mokyklų susijungimo procesai paveiks ir Vilniaus univer­ sitetą?

Nežinau, čia sunku prognozuoti.

Vilniaus universitetas yra seniausias, didžiausias ir kol kas stipriausias universitetas Lietuvoje - tai yra faktas, tai rodo ir reitingų rezultatai.

Mūsų mokslininkų potencialas yra didelis. Nežinau, ar kas nors pano­ rės su mumis jungtis. Kol kas jokia aukštoji mokykla tokio noro dar nėra pareiškusi. Bet kuriuo atveju, jeigu į mus bus kreiptasi su tokiu prašymu, Vilniaus universiteto Senatas rimtai jį apsvarstys.

Kalbino Viktoras DENISENKO

Atkelta iš 3 psl.

Prognozuojama, kad pajamų, susi­ jusių su studijų krepšeliais, šiais me­ tais vis dėlto gali sumažėti. Tai lemia keli veiksniai. Pirmiausia, pastebima valstybės finansuojamų studentų skaičiaus mažėjimo tendencija. La­ biausiai ji kol kas būdinga magistrantūros studijoms, nes Švietimo ir mokslo ministerija pakeitė šių studijų finansavimo politiką ir smarkiai su­ mažino antrosios studijų pakopos valstybės finansuojamų vietų skaičių.

Tiesa, ŠMM planuoja 2010 metais priėmimo į antrąją pakopą nebemažinti. Šiuos finansinius praradimus, pasak A. Pikturnos, iš dalies padeda kompensuoti lėšos, gaunamos iš mokančių už mokslą studentų.

Mažėjant baziniam mėnesiniam atlyginimui apie 5 proc. mažės ir studijų krepšeliai. Tai yra vienas iš parametrų, kuriam keičiantis, keičia­ ma ir studijų kaina.„Viskas priklausys ir nuo to, kiek lėšų valstybė nuspręs skirti studijų krepšeliams. Tai lems valstybės finansuojamų vietų, kurias mes galėsime turėti, skaičių", - sako A. Pikturna.

Vykdoma aukštojo mokslo reforma nulėmė ir kitą - mokslinių institutų prisijungimo prie universiteto - pro­ cesą. Tiesa, kol kas prie VU prijungtas tik Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Pasak A. Pikturnos, fi­ nansiniu požiūriu tai didelės įtakos universiteto gyvenimui nepadarė. „Tiesiog pagal susitarimą lėšos, kurios Švietimo ir mokslo ministerijos numa­ tytos institutui, perduotos Vilniaus universitetui. Mes planuojame visas tas lėšas institutui ir skirti. Per arti­ miausius du mėnesius bus pabandyta padaryti kai kuriuos pertvarkymus, siekiant integruoti visą instituto ūkinę dalį ir eksploatavimo išlaidas į bendrą VU išlaidų sąmatą. Kurti tam reikalui atskirą eksploatavimo tarny­

bą būtų tiesiog neracionalu", - mano A. Pikturna.

Lėšos, kurias universitetas uždirba pats ir kurios atsispindi specialiojoje programoje, prorektoriaus progno­ zėmis, turėtų išlikti praėjusių metų lygio. „Tiesa, šiais metais mums vėl turėtų sugrįžti pinigai už vadinamą­ sias nuomos paslaugas. Praėjusiais metais vyriausybė buvo priėmusi specialų nutarimą, pagal kurį 50 proc. pajamų, kurias universitetas gaudavo už šias paslaugas, reikėdavo grąžinti į valstybės biudžetą. Šiemet pajamos už nuomojamas patalpas vėl yra ap­ skaitomos specialiojoje programoje, jos turėtų pasilikti universitete. Tai yra nemaži pinigai - iš nuomos uždirba­ me daugiau negu 1 mln. litų", - sako A. Pikturna.

Besitęsiančio ekonominio sunkme­ čio akivaizdoje prorektorius universi­ teto bendruomenę ragina nepamiršti ir taupymo principų. „Mes esame mokslo universitetas. Mūsų tiksliųjų mokslų laboratorijos sunaudoja labai daug energijos. Be to, kasmet iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei kitų projektų lėšų įsigyjame naujos aparatūros, kuri „valgo" daug elektros energijos. Praėjusiais metais įgyvendinome didelį taupymo pro­ jektą - visame universitete keitėme įprastas lemputes į taupiąsias. Tai leido sumažinti sunaudojamų elek­ tros kilovatvalandžių skaičių, tačiau šiemet, trečdaliu didėjant elektros energijos kainai, numanome, kad elektros išlaidos didės iki 40 procentų ir gali būti gerokai didesnės negu šildymo", - prognozuoja A. Pikturna.

Prorektorius pabrėžia, kad Vilniaus universiteto ūkio išlaikymas yra gana sudėtingas procesas ir brangiai kainuoja. Universitetas papildomai uždirba daug pinigų, tačiau, norint šiuo sunkmečiu ir toliau žengti į prie­ kį, būtina visiems susitelkti, taupyti ir neišlaidauti.

universitas

14

2010 m. vasaris

vilnensis

mkultūra

Svajonė apie universiteto muziejų Ramūnas Kondratas (nuotr.), di­ džiąją dalį savo gyvenimo praleidęs JAV, šiandien dirba Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslo ir kultūros paveldo centro vyresniuoju muziejininku. Čia jis tęsia savo profesinę bei mokslinę veiklą ir svajoja apie tai, kad jau artimiausiu metu universitete būtų pradėtas kurti muziejus, kuris ne tik atspindėtų garbingą univer­ siteto praeitį, bet ir padėtų kaupti šian­ dieninio Vilniaus universiteto gyvenimo liudijimus, ateityje galinčius turėti istorinę reikšmę. Pasak jo, tai, kad savo amžių šimtmečiais skaičiuojantys universitetai turi ir savo muziejus, šiandien pasaulyje nieko nebestebina.

Viktoras DENISENKO

VU - antroji Alma Mater Pirmą kartą R. Kondratas apsilankė Vilniaus universitete 1972 m. Kaip tik tuo metu jis baigė Harvardo koledžą, gavo bakalauro laipsnį ir ruošėsi siekti daktaro laipsnio Harvardo universi­ tete. Išgirdęs apie kvietimą užsienio studentams stažuotis Vilniaus uni­ versitete, susidomėjo šia galimybe, nes savo daktaro darbo tema buvo pasirinkęs Johano Peterio Franko ir jo sūnaus Jozefo klinikinę veiklą, kuri iš dalies susijusi ir su VU.„Sužinojau, kad universitete yra išlikę jų atsiminimai, apie kuriuos Vakaruose mažai kas žinojo. Supratau, kad tie atsiminimai bus man labai svarbūs, nes aš siekiau aprašyti jų veiklą, susijusią būtent su Vilniaus universitetu", - pasakoja R. Kondratas.

Nors ir užpildė visus reikiamus do­ kumentus, kvietimo atvykti į Vilniaus universitetą R. Kondratas tuomet taip

R. Malaiškos nuotr.

ir negavo. Tačiau vis vien atvažiavo į Lietuvą. Tai nebuvo taip paprasta. „Vienai iš mano žmonos giminaičių Lietuvoje pavyko „padaryti" mums kvietimą atvykti į Sovietų Sąjungą.

Atvažiavau su žmona ir vos metelių sūnumi ir praleidau čia šešis mėne­ sius. Universitetinius reikalus pasi­ sekė sutvarkyti vietoje", - pasakoja R. Kondratas. Svečiuodamasis Vilniuje 1972-1973 m. jis spėjo įsigilinti ir į Vilniaus universiteto istoriją.„Universitetą vertinu kaip savo antrąją Alma Mater", - prisipažįsta jis.

Muziejus stiprintų sąveiką su visuomene R. Kondratas puoselėja svajonę apie Vilniaus universiteto muziejų. „VU yra vienas seniausių Rytų Euro­ pos universitetų - jis turi garbingą ir turtingą praeitį. Manau, kad reikia tą praeitį - atminimą apie ją - išsaugoti.

Be to, universitetas vis dar gyvuoja ir yra pirmaujantis Lietuvoje, todėl

reikia rinkti nūdienos materialinę kultūrą, medžiagą apie universiteto dabartį", - teigia R. Kondratas. Pasak jo, surinkus medžiagą visada kyla klausimas - kur ją padėti, kaip ją sau­ goti? Būtent tokiu momentu išryškėja muziejaus, kurio esmė ir yra „kaupti, tinkamai saugoti ir tirti istorines ver­ tybes", svarba.

Dar viena universiteto muziejaus funkcija būtų VU ir visuomenės są­ veikos stiprinimas. „Muziejus galėtų paaiškinti žmonėms, kokį vaidmenį universitetas atliko šio miesto ir krašto istorijoje. Tikimės, kad tai sudomins jaunimą, pritrauks jį, motyvuos stu­ dijuoti būtent čia - universitete su sena ir garbinga istorija. Šiandien, kai konkurencija tarp aukštųjų mokyklų yra gana arši, universitetas suintere­ suotas būti žinomas ir matomas", mano R. Kondratas.

Planuojama, kad pirmas žingsnis kuriant universiteto muziejų būtų apžvalginės parodos parengimas ir pateikimas visuomenei. „Apžvalgi­ nėje ekspozicijoje galėtų būti trum­

pai pristatyta Vilniaus universiteto istorija. Dėmesys būtų skiriamas ne tik humanitariniams, bet ir kitiems mokslams", - svarsto R. Kondratas. Šios ekspozicijos pagrindą galėtų sudaryti šiuo metu prie VUB Mokslo ir kultūros paveldo centro veikiančio Mokslo muziejaus sukaupti ekspo­ natai.

Kol kas opiausias klausimas yra tas, kur apžvalginė ekspozicija galėtų būti įkurdinta. „Galvoju, kad laikinai tokią parodą galima būtų atidaryti bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. Ši salė pati yra kaip savotiškas mu­ ziejinis eksponatas, nes jos istorija siekia Jėzuitų kolegijos laikus. Taip pat galvojama ir apie Baltosios salės panaudojimą muziejaus reikalams, tačiau ji nėra pritaikyta neįgaliesiems, o ir vyresnio amžiaus žmonėms įkopti tenai yra sunku. Apžvalginė paroda turėtų būti prieinama visiems", - sako R. Kondratas.

Padalinių muziejams konsultavimas ir pagalba Vilniaus universitete jau veikia nemažai lokalių muziejų, įsteigtų įvairiuose fakultetuose. Dažniausiai tokių muziejų kūrimas ir priežiūra-tai savanoriškas entuziastų darbas. Pasak R. Kondrato, VU muziejus, kai jis bus įsteigtas, nepraris šių mažesnių mu­ ziejų, bet glaudžiai su jais sąveikaus. „Mes sieksime suteikti jiems metodi­ nę pagalbą, pagalbą, susijusią su jų muziejinių funkcijų koordinavimu, infrastruktūra", - pažymi R. Kondratas.

Pasak jo, fakultetų muziejai turėtų išlikti atitinkamų mokslo specialistų rankose. „Geologas geriau žino, kaip atrodo vienas ar kitas mineralas, o aš galėčiau tik patarti, kaip šį mineralą tinkamai saugoti, kaip jį kataloguoti ir eksponuoti", - aiškina R. Kondratas.

Ateityje dirbant su mažais fakultetų muziejais jis mato savo vaidmenį kaip tam tikro koordinatoriaus ir patarėjo,

padedančio šiems muziejams atrasti ir tarpusavio ryšius.„Šiuo metu jokios komunikacijos tarp fakultetų muziejų nevyksta. Kiekvienas dirba sau", - sako R. Kondratas.

Svarbus proveržis yra ir tai, kad jau nuspręsta, jog prie kiekvieno fakulteto muziejaus bus įsteigta pusė muziejininko etato.„Anksčiau būda­ vo taip, kad jeigu žmogus, prižiūrintis muziejų, išeidavo į pensiją ar mirdavo ir neatsirasdavo kito panašaus entu­ ziasto - muziejus iš esmės nustodavo veikęs", - sako R. Kondratas. Muzieji­ ninkų etatai prie padalinių muziejų leis išspręsti šią problemą.

Nuo svajonės iki realybės R. Kondratas planuoja bendradar­ biauti irsu kai kuriais VU akademiniais padaliniais. Jo manymu, universiteto muziejaus įsteigimas ir plėtojimas pa­ skatins tam tikrų specialistų poreikį. „Mes planuojame glaudžiai bendra­ darbiauti su Komunikacijos fakultetu, kuris rengia muziejininkus", - pasidali­ jo savo planais R. Kondratas.Taip pat, pasak jo, šiandien jaučiamas mokslo istorikų trūkumas. „Tiesiog nėra spe­ cialistų, kurie išmanytų, pavyzdžiui, medicinos mokslų istoriją ar pan.

Matyt, apie tokių specialistų rengimą reikėtų kalbėti su Istorijos fakulteto atstovais", - sako R. Kondratas.

Kol kas nėra žinoma, kada Vilniaus universiteto muziejus galėtų pradėti veikti. Šiandien tai labiau svajonė negu realybė. Nėra išspręstas nei mu­ ziejaus patalpų, nei finansavimo klau­ simas, tačiau R. Kondratui nestinga optimizmo. Pasakjo, universiteto mu­ ziejaus projektas bus įgyvendinamas laipsniškai, pagal turimas galimybes.

Svarbiausia, R. Kondrato manymu, tai, kad praėjusių metų gruodžio 12 d.

Senato komisija patvirtino Vilniaus universiteto muziejaus koncepciją ir pritarė jo steigimui, o jau šių metų sausio 7 d. pritarė ir Vilniaus univer­ siteto muziejaus nuostatams. Tai yra svarbus žingsnis į priekį.

| šiuometines „Ad Fontes" studijas kviečiami pasaulinio garso grigališkojo choralo meistrai Šių metų rugpjūtį Kražiuose planuojama devintoji Europos kultūros ir grigališkojo choralo studijų savaitė „Ad Fontes“. Ši žada išsiskirti pasauliniu mastu pripažintų grigališkojo choralo specialistų dalyvavimu, - jie studijų savaitės dalyviams ves , giedojimo meistriškumo kursus.

Paulius ŠTONIS,

„Ad Fontes“ projekto koordinatorius Į devintąją VU Filosofijos fakulteto organizuojamą studijų savaitę „Ad Fontes" šiais metais kviečiamas griga­ liškojo choralo profesorius iš Olandi­ jos Eugeenas Livenas dAbelardo. Jis ves grigališkojo choralo meistriškumo kursus vyrams. Moterų meistriškumo kursų grupę kuruos Graco (Austrija) muzikos universiteto grigališkojo

choralo dirigentė lietuvaitė Vilma Adrija Čepaitė. „Pagrindinis studijų savaitės Kra­ žiuose tikslas lieka tas pats - dvasinis žmonių, ypač jaunų, ugdymas per aukščiausio lygio Europos kultūros paveldo, teologijos, filosofijos ir gri­ gališkojo giedojimo studijas. Drąsiai teigiame: kai visuomenėje, ypač šiuo laikotarpiu, yra daug nevilties ir pasimetimo, tokio tipo edukaciniai projektai Lietuvoje ypač reikalingi.

Jais perteikiamos pamatinės dvasi­ nės vertybės, suteikiamas pagrindas

savarankiškam mąstymui ir paskata asmenybės ugdymui po truputį for­ muoja vertybiškai stiprią ir pilietišką bendruomenę. Ji savo ruožtu skatina užmirštos, bet mums savos LDK aris­ tokratinės kultūros bruožų atsigavimą ir plėtrą Lietuvoje. Todėl manau, kad atsigaivinti šių dvasinių šaltinių van­ deniu šiais metais atvyks daug dau­ giau dalyvių", - teigia studijų savaitės sumanytojas VU Filosofijos fakulteto lektorius Mindaugas Kubilius. „Ad Fontes" akademinio vadovo LMTA lektoriaus Jono Vilimo teigimu, organizatoriai atnaujino „Ad Fontes" studijų struktūrą - dalyviams bus siūlomos net penkios programos, atitinkančios giedotojų muzikinį pasirengimą.Tarp jų - pagrindinė, skirta nuolatiniams „Ad Fontes" dalyviams.

Jos tikslas - toliau ugdyti dalyvių teologinį supratimą ir giedojimo gebėjimus. Naujokų programa apims

Grigališkojo choralo repeticija Kražiuose

jų mokymą, kuris vyks dvi dienas iki pagrindinės studijų savaitės pra­ džios: nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 1 d. Studijų savaitės metu naujokai įsilies į„Ad Fontes" pagrindinį chorą ir atitinkamo giedojimo lygio ugdy­ mo kursą. Antrus metus iš eilės bus įgyvendinama ir vaikų studijų pro­ grama, paremta žymios grigališkojo giedojimo pedagogės Justin Ward metodu. „Ad Fontes" grigališkojo

giedojimo meistriškumo kursai bus skirti kelioms dešimtims giedojimui gabių vyrų ir moterų. Jiems vadovaus minėtieji pasaulinio garso giedojimo ekspertai. „Ad Fontes" studijų savaitės daly­ viams bus įteikti VU Filosofijos fakul­ teto sertifikatai. „Ad Fontes" kursas yra pripažintas LMTA Instrumentinės ir chorinės muzikos fakulteto ir LMTA studentams įvertinamas 2 kreditais.

universitas

2010 m. vasaris

15

vilnensis

___________________________________________________

Primirštas paveikslas vėl pristatytas visuomenei Vilniaus universiteto bi­ bliotekos (VUB) P. Smu­ glevičiaus salėje gruo­ džio pradžioje vykusios nacionalinės mokslinės konferencijos „Vaclovo Biržiškos skaitymai“ metu susirinkusiems dalyviams pristatytas dingusiu laikytas dai­ lininko Ivano Trutnevo paveikslas „Caro Alek­ sandro II apsilankymas Vilniaus viešojoje bibliotekoje“.

Valentina KARPOVĄ,

Vilniaus universiteto biblio­ tekos Rankraščių skyriaus vyr. bibliotekininkė

Netikėtai atpažino paveikslą Komunikacijos fakulteto prof. dr.

Arvydas Pacevičius konferencijoje skaitė pranešimą, kuriame paminėjo, kad didelė pagalba tiriant Vilniaus viešosios bibliotekos įkūrimo istoriją būtų dailininko I.Trutnevo paveikslas „Caro Aleksandro II apsilankymas Vil­ niaus viešojoje bibliotekoje". Visų susi­ rinkusiųjų nuostabai, VUB Rankraščių

Caro viešnagė atgimė paveiksle Pagrindinė paveikslo siužeto linija penkių asmenų grupė dabartinėje P. Smuglevičiaus salėje. VUB Rankraš­ čių skyriaus muzealijų fondo invento­ riuje išvardyti visi šio įvykio dalyviai.

Centrinė paveikslo figūra - caras Aleksandras II. Į kairę nuo jo stovi pirmasis Vilniaus viešosios bibliotekos vadovas A. P. Vladimirovas, jis pasako­ ja apie eksponatus. Į dešinę - Vilniaus generalgubernatorius E.T. Baranovas, už jo - Vilniaus švietimo apygardos globėjas I. P. Kornilovas. Atokiau stovi raštininkas I. M. Novaševskis.

Paveiksle užfiksuotas V. Griaznovo 1867 m. sukurtas salės interjeras, kuriame klasicistinė P. Smuglevičiaus salės tapyba pakeista pseudobizantinio stiliaus ornamentu.

Paveikslą dovanojo muziejui ir bibliotekai

1. Trutnevas. Caro Aleksandro II apsilankymas Vilniaus viešojoje bibliotekoje. 1867 m. skyriaus vedėja Nijolė Šulgienė iškart atpažino savo vadovaujamo skyriaus fonduose saugomą paveikslą. Jis buvo atneštas į P. Smuglevičiaus salę, kad visi susirinkusieji galėtų įsitikinti, jog tai ir yra tariamai dingęs dailininko darbas.

Daugelis menininko I.Trutnevo bio­ grafų mini paveikslą„Caro Aleksandro II apsilankymas Vilniaus senienų muziejuje". Tačiau VUB Rankraščių skyriuje saugomas paveikslas ir keturi jo eskizai vadinasi „Caro Aleksandro II apsilankymas Vilniaus viešojoje bibliotekoje". Nežymus pavadinimų nesutapimas buvo rimta kliūtis iden­ tifikuoti paveikslą.

Įpusėjęs studentų futbolo sezonas 2009-2010 mokslo metų sezoną Vilniaus universiteto futbolo rinktinė Lietuvos studentų futbolo lygos (LSFL) varžybose pradėjo daug tikėdamasi - praėjusiais metais į universitetą buvo priimta daug perspektyvių futbolininkų. Ypač džiugiai nuteikė sėkmingai sužaistos draugiškos varžybos su Vilniaus „Žalgirio“ komanda, kuriose po pirmojo kėlinio rinktinė pirmavo 2:0, bet antrajame kėlinyje žalgiriečiai sugebėjo rezultatą išlyginti (2:2).

Tačiau per trumpas pa­ siruošimas sezonui nedavė norimų rezultatų. Galima priekaištauti ne tik koman­ dos naujokams, bet ir ki­ tiems rinktinės žaidėjams.

Daug daugiau buvo tikėtasi iš A. Simakovo ir L. Juknio jie nesitreniruoja su rinktine, nes žaidžia kitose komando­ VU futbolo rinktinė ruošiasi 2010 m. žiemos se, o tai kenkia jų meistrišku­ futbolo turnyrui, kuris prasidės kovo mėnesį mui. Geru žodžiu norisi pa­ minėti komandos veteranus: Futbolo rinktinė jau pradėjo ruoštis kapitoną S. Vaiginą, R Stempkovskį, ir 2010 m. žiemos futbolo turnyrui, A. Izotovą - šie studentai savo atsida­ prasidėsiančiam kovo mėnesį. O vimu darbui rodo pavyzdį ir kitiems balandį startuos antrojo rato LSFL komandos nariams. varžybų turas. Visus norinčius atsto­ Po pirmojo varžybų rato VU futbolo vauti universitetui kviečiame ateiti į komanda surinko 12 taškų, nors dar treniruotes. liko nesužaistos vienerios varžybos su Norime padėkoti VU futbolo rink­ Šiaulių universitetu. Trenerio R. Turs­ tinės rėmėjams, kurie ir sunkiu laiko­ kio nuomone, keleto pralaimėtų var­ tarpiu nenusisuka nuo mūsų.„Nokia" žybų rezultatai galėjo būti ir geresni, generalinis direktorius S. Skupas, jei komanda būtų parodžiusi savo „Tele-2" prezidentas P. Masiulis, „Vilcharakterį. Gaila, komandoje nebėra mesta" direktorius V. Romanovskis jos ilgamečio lyderio M. Pankos, kuris šių bendrovių vadovai remia ne tik kiekvieną sezoną sugebėdavo įmušti rinktinę, bet ir kasmet universitete po 15 ir daugiau įvarčių. Po pirmojo organizuojamas tarpfakultetines Rek­ varžybų rato mūsų komanda užima toriaus taurės futbolo varžybas.

V vietą. Komandos treneris mano, Tad su nekantrumu laukiame an­ kad sunkiai dirbant antrajame rate trojo LSFL varžybų rato ir tikimės įmanoma pasiekti geresnių rezultatų geresnių rezultatų. nei pirmajame.

SSC inform.

Žinoma, kad Aleksandras II Vilniuje lankėsi kelis kartus. Pirmą kartą 1858 m. rugsėjo 6-7 d., antrą - 1867 m. birželio 13 d. Pirmosios caro vieš­ nagės metu buvo svarstomas Vilniaus archeologijos komisijos inicijuojamo Senienų muziejaus atidarymas. Antro­ jo vizito tikslu tapo Vilniaus viešosios bibliotekos lankymas. Šie faktai, taip pat paties dailininko pasirašyti eskizai liudija, kad daugelis tyrinėtojų netei­ singai nurodė paveikslo pavadinimą.

Caras Aleksandras II negalėjo lanky­ tis Senienų muziejuje, nes pirmojo apsilankymo metu jis dar nebuvo įkurtas.

LAF taurės varžybose VU sportininkai pelnė 5 medalius Sausio 30 d. Vilniuje vyko Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos, kuriose dalyvavo ir pajėgiausi Vilniaus universiteto lengvaa­ tlečiai. Čempionu tapo Valdas Valintėlis, Chemijos fakulteto II kurso studentas (nuotr.). Jis 60 m barjerinio bėgimo rungtyje pasiekė geriausią sezono rezul­ tatą- 8.31 s.

Antrąsias vietas iškovojo: Justina Abariūtė (EF I k.) 60 m barjerinio bėgimo rungtyje, rezultatas 8.79 s; Vaida Žūsinaitė (EF III k.) 3000 m bė­ gimo rungtyje, rezultatas 9.54,44 s; Arturas Kulnis (TSPMI IV k.) 400 m bėgimo rungtyje, rezultatas 50.16 s.

Trečiąją vietą užėmė Martas Skrabulis (EF II k.) 60 m bėgimo rungtyje, rezul­ tatas 6.90 s. Sveikiname nugalėtojus ir prizininkus, linkime sėkmingų startų Lietuvos čempionate.

Doc. dr. Jūratė Armonienė

Įdomu ir tai, kaip paveikslas pateko į Vilniaus universiteto bibliotekos fondus. Žinoma, kad dailininkas I.Tru­ tnevas Vilniuje gyveno nuo 1866 m. iki mirties 1912 m. Ant paveikslo nėra tikslios jo sukūrimo datos. Galima būtų manyti, kad paveikslas buvo nu­ tapytas netrukus po caro apsilankymo bibliotekoje.

Vilniaus viešosios bibliotekos ir muziejaus dovanų knygoje esantis įrašas skelbia, kad 1910 m. balandį Vilniaus piešimo mokyklos vedėjas akademikas I. Trutnevas muziejui ir bibliotekai perdavė savo tapybos paveikslą, kuriame pavaizduotas caro Aleksandro II apsilankymas Vil­ niaus viešojoje bibliotekoje 1867 m.

Anksčiau minėtame muzealijų fondo inventoriuje yra įrašyta, kad I.Trutne-

kultūra * * f vas šį paveikslą nutapė 1909 m. Nuo caro viešnagės iki paveikslo sukūrimo datos praėjo net keturiasdešimt dveji metai.

Dailininkas vadovavo dailės mokyklai 1866 m. gruodžio 6 d. uždarytame Vilniaus universitete, I gimnazijos rūmuose, buvo atidaryta Vilniaus pie­ šimo mokykla. Jai įkurti ir vadovauti Vilniaus švietimo apygardos globėjas Ivanas Kornilovas paskyrė dailininką I.Trutnevą, neseniai grįžusį iš užsienio ir dirbusį piešimo mokytoju Vitebsko gimnazijoje.

Vilniaus piešimo mokyklos auklė­ tiniai kūrybinio įkvėpimo sėmėsi iš aplinkos. Keliavo po Vilnių, stebėjo gamtą ir žmonių gyvenimą. Tai lėmė, kad Vilniaus piešimo mokyklos pe­ dagogų ir jaunų dailininkų kūryboje, kurią aukštai įvertino Peterburgo dailės akademijos profesūra, ėmė vy­ rauti tradiciniai XIX a. žanrai - buities vaizdai, peizažai, portretai. Šis žinomo dailininko I. Trutnevo darbas gali būti įdomus Vilniaus piešimo mokyklos, Vilniaus viešosios bibliotekos istorijos ir daugeliui kitų tyrinėtojų.

Straipsnyje naudoti šaltiniai ir literatūra: Vilniaus universiteto bibliotekos Ran­

kraščių skyriaus (toliau VUB RS) muzealijų fondas, VUB RS f. 78-617,618, f. 46-35.

Inwentarz tymczasowy zbioru muzea-

Ii6w (VUB RS).

Vilniaus meno mokykla ir jos tradicijos.

Paroda, skirta dailės katedrų įkūrimo Vilniaus universitete 200 metų irTorunės

Mikalojaus Koperniko universiteto Dailės fakulteto 50 metų jubiliejams, Vilnius, 1996.

_ sportasaaa

Studentų laimėjimai Vilniaus miesto jaunimo dziudo čempionate Vasario 7 d. žinomo imtynininko Algirdo Žulono sporto klubo „Pelėda“ speciali­ zuotame imtynių sporto komplekse vyko sostinės jaunųjų dziudo mėgėjų, gimusių 1990-1988 m., čempionatas, kuri­ ame varžėsi per 60 sportininkų iš įvairių sporto klubų, kolegijų ir aukštųjų mokyklų.

Varžybos vyko pagal Dziudo čempionato prizininkai: (iš kairės) neseniai Tarptautinės R. Aksionova, D. Jasas ir D. Olencevičiūtė. dziudo federacijos Nuotr. iš SSC archyvo naujai pakoreguotas dziudo varžybų taisykles, kurios daugeliui sportininkų, įpratusių varžytis pagal senus varžybų teisėjavimo reikalavimus, sudarė didelių ir netikėtų nepatogumų, nulėmusių ir sportinius rezultatus.

Džiugu, kad šiame renginyje sėkmingai pasirodė mūsų universiteto imtynininkai - net trys stipruoliai iškovojo įvairios spalvos medalius.

Viena iš geriausių 2009 m. VU spor­ tininkių, įvairių varžybų nugalėtoja, Lietuvos ir SELL dziudo varžybų čem­ pionė, Filosofijos fakulteto III kurso studentė Rūta Aksionova iškovojo I vietą ir buvo apdovanota aukso me­ daliu.Talentinga dziudo imtynininke, įvairių varžybų, turnyrų, čempionatų nugalėtoja ir prizininkė Dalia Olen­ cevičiūtė (MIF II k.) pelnė II vietą, o perspektyvus stipruolis sunkiasvoris Donatas Jasas (CHF II k.), iškovojęs vienodai pergalių su savo varžovais, bet tik ilgiau užtrukęs rungdamasis

vienoje ar kitoje dvikovoje, tenkinosi III vieta.

Po įtemptos sesijos dar ne visi VU dziudo ir sambo mėgėjai, šių imtynių rūšių rinktinių nariai spėjo aktyviai įsitraukti į treniruočių ritmą. Prašome ilgai nedelsti.Tikimės, kad artimiausiu laiku jūs tai padarysite ir toliau kel­ site savo sportinį meistriškumą ant imtynių kilimo bei dziudo tatamio ir įvairaus rango varžybose garsinsite VU vardą.

Mantas Daubaras

universitas

16

vilnensis

• f f paskutinis puslapis

2010 m. vasaris

_______________________________________

VU Vaikų universiteto studentai baigė žiemos sesiją Vilniaus univer­ sitete veikiančio Vaikų universiteto studentai išklausė žiemos paskaitų ciklą.

Ištikimiausi paskaitų lankytojai užpildė visus studijų knygelės įrašus ir su universitetu atsis­ veikino iki pavasario.

Milda LEVANDRAITYTĖ Jauniausi universiteto studentai, nepabūgę siaučiančių pūgų ir šal­ čio, kiekvieną sausio ir du vasario antradienius rinkosi į VU Teatro salę.

Vaikams buvo surengtos penkios pas­ kaitos. Smalsūs moksleiviai sužinojo daug naujovių ir mokslo paslapčių.

Pirmoje paskaitoje Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros lektorius Linas Būtėnas aiš­ kino, kaip veikia robotai. Visi esame matę robotus filmuose, tačiau ar jie egzistuoja tikrovėje? Vaikai įsitikino, kad robotai ne tik siurbia kambarius, vairuoja automobilį, bet ir gali operuoti žmones.

Antro susitikimo metu jaunieji studentai klausėsi Gamtos mokslų fakulteto Geologijos muziejaus ve­ dėjos Eugenijos Rudnickaitės. Moks­ lininkė vaikams atskleidė, kad mūsų Žemei yra 4,6 milijardo metų. Per šį laikotarpį ji pakeitė ne vieną „veidą". „Jaunystės nuotraukoje jūsų senelis neatrodo toks, kaip dabar, ir gali būti visai nepanašus į tokį, koks buvo dar anksčiau, prieš daugelį metų. Keičiasi žmogus, ir Žemė keičia savo „veidą", o tai, kaip kadaise atrodė planeta, tyri­ nėja geologai", - sakė lektorė.

Trečioji paskaita, kurią skaitė Ma­ tematikos ir informatikos fakulteto Matematikos ir informatikos metodi­ kos katedros docentas dr. Romualdas Kašuba, virto teatro scena, kurioje dėstytojas ir„kietūnės" bei„kietūnai" šėlo aritmetikos karalystėje.

Priešpaskutinėje paskaitoje Teisės fakulteto dekanas profesorius Vytau­ tas Nekrošius aiškino, kam reikalingi teisininkai. Kad būtų lengviau įsi­ savinti žinias apie teisę, vaikai kūrė savo - Vaikų universiteto valstybę, užsibrėžė elgesio taisykles, rinko savo prezidentę ir jiems atstovausiantį Seimą. Nors vaikai - nepilnamečiai ir mažai už ką atsakingi, tačiau jie taip pat turi pareigų. „Aš turiu klausyti mamos, tėtės, mokytis", - sakė ketvir­ tokas Paulius iš Vilniaus Petro Vileišio pagrindinės mokyklos.

Paskutinėje žiemos ciklo paskaitoje Istorijos fakulteto Senovės ir vidu­ ramžių istorijos katedros lektorius dr.

Eugenijus Saviščevas pasakojo, kada, kodėl ir kaip žmonės pradėjo keliauti.

Praėjusių epochų žmonės keliavo nedaug, kiekviena bendruomenė gyveno uždarą gyvenimą, o keliau­ jantys žmonės prilygo didvyriams. „Piligrimai buvo taikūs keliautojai, o prasidėjus Kryžiaus žygiams taikius

GMF Geologijos muziejaus vedėja E. Rudnickaitė vaikams stengėsi atskleis­ ti, kaip bėgant amžiams keičiasi žemės veidas. V. Naujiko nuotr.

ISSN 1822-1513 Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tek 2687089, mobii. tel. 8-687 49018, ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

M1F doc. dr. R. Kašuba surengė paskaitą-spektaklį. Po paskai­ tos vaikai su dėstytoju norėjo įsiamžinti. V. Naujiko nuotr.

piligrimų simbolius - lazdą ir skry­ bėlę pakeitė ginklai", - sakė lekto­ rius. Paplitus įvairioms susisiekimo priemonėms - laivams, karietoms, automobiliams, žmonių kelionės ta po daug populiaresnės.

Išklausę paskutinę paskaitą ir do­ vanų gavę po atšvaitą su Vaikų univer­ siteto logotipu moksleiviai iš įvairių Vilniaus miesto ir apylinkių mokyklų atsisveikino iki pavasario, kada juos vėl sukvies Vaikų universitetas. „Idėją įkurti universitetą vaikams ir sudo­ minti juos mokslu vertinu 10 balų.

Savo vienuolikmetę dukterį vedžiau į pavasario paskaitas, dabar - į žiemos.

Smagu, kad irtėveliai nelieka nuošaly­ je, jiems rengiamos paskaitos, kuriose sužinome nemažai svarbių dalykų", teigė dukrą į paskaitas atvedusi mama Audronė Semaškienė.

Kol vaikai klausėsi paskaitų, juos atlydėjusiems mokytojams, tėvams ir seneliams paskaitas skaitė VU mokslininkai. FilosF docentė Laima Bulotaitė skaitė paskaitą „Ką tėvai turėtų žinoti apie narkotikų vartoji­ mą". Ji pasakojo apie narkotikus, jų poveikį, aiškino, dėl ko kyla priklau­ somybė jiems, ir pateikė praktinių patarimų, ką daryti, kad vaikas net nepradėtų narkotikų vartoti. VU Šv.

Jonų bažnyčios vargonininko dr.

Vido Pinkevičiaus paskaitoje buvo demonstruojami bažnyčios vargonai ir pasakojama apie šį unikalų instru­ mentą- tituluotą muzikos instrumen­ tų karalių. FilosF profesorius Albinas Bagdonas pasakojo apie pozityviąją gimdytojystę ir pozityvų vaikų au­ klėjimo būdą, o Lyčių studijų centro doc. dr. Solveiga Daugirdaitė skaitė paskaitą apie šiuolaikinę literatūrą.

Atlydėjusieji vaikus taip pat turėjo galimybę dalyvauti ekskursijoje po senuosius VU architektūrinio ansam­ blio rūmus.

Vaikų universiteto paskaitas galima bus matyti ir klausyti adresu: http:// www.vu.lt/lt/naujienos/vaiku_universitetas/. Registracija į naują pavasario paskaitų ciklą prasidės balandžio pabaigoje.

Plačiau apie įvykusias paskaitas skaitykite www.vilnensis.vu.lt.

Po paskaitos apie robotus MIF lektoriui L. Būtėnui - daugybė smalsuolių klausinių. V. Naujiko nuotr.

IF lektorius dr. E. Saviščevas įdėmiai klauso mažojo studento klausimo.

V. Naujiko nuotr.

Vaikų klausimai privertė šypsotis ir ieškoti išradingų atsakymų TF dekaną prof. V. Nekrošių. R. Malaiškos nuotr.