canvBinis scuDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
b
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1974 m. sausio 8 d.
Nr. 1 (860)
TSKP CENTRO KOMITETAS REIŠKIA ĮSITIKINIMĄ, KAD MŪSŲ PUIKUSIS JAUNIMAS ŠUNAUJA JĖGA PATVIRTINS SAVO IŠTIKIMYBĘ LENINO PRIESAKAMS, KOMUNISTŲ PARTIJOS REIKALUI, PAŽYMĖS KETVIRTUOSIUS PENKMEČIO METUS SPARTUOLIŠKU
DARBU IR LABAI GERU MOKYMUSI. TĖVYNĖ TIKI JAUNĄJA KARTA, JOS DARBŠTUMU, ATKAKLUMU IR PASIAUKOJIMU. IŠ TSKP CENTRO KOMITETO KREIPIMOSI Į PARTIJĄ, Į TARYBINĘ LIAUDĮ
TEISININKŲ IR GEOLOGŲ PENKETAI
— Teisininkai tikrai ge rai išstudijavę TSKP is toriją, — sako vyr. dėst. L. Kapočius (nuotrauka kairėje viršuje). Teisės fakulteto pirmo kurso pir ma grupė atsakinėjo tik geriems ir labai geriems pažymiams! Didžiojoje fizikos audi torijoje Gamtos fakulteto antro kurso geologai rodė fizikos kurso supratimą docentui J. Slavėnui. — Egzaminuoju jau tre čia valanda, — sako do centas, — o nė vienu stu dentu nenusivyliau. Šis kursas laiko geriau, negu pernykštis.
Kokių tik nuomonių ir teorijų nėra apie egzami nus! Vieni tvirtina fatališ kumą, kiti — mokėjimą, treti ir tą ir aną... Šio fotoreportažo autorius būtų laimingiausias stu dentas, jei jam sektųsi laikyti egzaminus, kaip ir nufotografuotiems kole goms. Jis fotografavo pir mus pasitaikiusius studen tus, kurie atsakinėjo, jam įsibrovus į auditoriją ir sutrikdžius egzamino rim tį.
VLKJS CENTRO KOMITE TAS NUTARĖ 1974 M. SAU SIO 8—12 DIENOMIS SU ŠAUKTI SĄJUNGINĮ KOM JAUNIMO SUSIRINKIMĄ „SPARTUOLIŠKU DARBU IR PUIKIU MOKYMUSI PAŽY MĖSIME SPRENDŽIAMUO SIUS PENKMEČIO METUS“.
Mes kreipėmės į Universi teto sąjunginio susirinkimo štabo viršininką komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotoją Justiną PečkaitĮ ir paprašėme papasakoti, kaip susirinkimas vyksta Universi tete.
— Mūsų komjaunuoliai la bai pakiliai sutiko TSKP CK 1973 m. gruodžio Plenumo, TSRS Aukščiausiosios Tary bas VII sesijos dokumentus, TSKP CK Kreipimąsi į parti ją, į tarybinę liaudį. Jau pir mieji egzaminų sesijos pažy miai rodo, kad Universiteto
GERA KIBERNETIKIŲ NUOTAIKA, GERI IR PAŽYMIAI Atsakinėjantysis V. Strumskys ir besiruošiąs A. Balčiūnaitis gavo pen ketus (nuotrauka kairėje apačioje). Be jų, dar ket vertas studentų įvertinti labai gerai. Septyni gavo ketvertus ir tik vienas — dvejetą... .. .Finansų ir apskaitos fakulteto ekonominės ki bernetikos specialybės II kurso 2 grupėje — mer ginų hegemonija: fotoko respondentas nuotraukai nerado nė vieno vyro. Auditorijoje žvalios stu dentės ruošiasi matemati nės analizės egzaminui. J. Kazėnaitė (nuotrauka vir šuje dešinėje) ir R. Vana gaitė (nuotrauka apačioje dešinėje) šypsosi pro neži nomybę artėjančiam „ge rai". .. Vyr. dėstytojas H. Markšaitis šių 28 asmenų grupę įvertino dešimčia „labai gerai", dešimčia — „gerai", septyniais — „pa tenkinamai" ir vienu — „blogai". .. .Egzaminų sesijos — dar ne pabaiga... A. UŽUNEVEZIS
studentai į įkvepiantį parti jos žodį atsako labai geru mokymusi. Mūsų komjauni mo organiacija pasiryžusi pa ženklinti ketvirtuosius penk mečio metus naujais laimėji mais, vykdant TSKP XXIV suvažiavimo nutarimus. Tai atsispindi ir dabar vykstan
čiame sąjunginiame komjau nimo susirinkime. LLKJS universiteto komi teto nutarimu, susirinkime turi būti apsvarstytas kom jaunimo organizacijų darbas mokymosi ir visuomeninės veiklos srityse, giliai išana lizuotas kiekvieno komjau
nuolio, vaikino ir merginos dalyvavimas visuomeninėj epolitinėje praktikoje. Susirin kime apsvarstomi konkretūs kiekvieno komjaunuolio įsi pareigojimai, pasitinkant VLKJS XVII suvažiavimą ir Lenino vardo suteikimo komjaunimui 50-metį.
Komjaunuoliška atsakomybė VI dienas truko aukš tųjų ir specialiųjų vi durinių mokyklų kom jaunimo aktyvo seminaras. Pranešimą apie komjauni mo organizacijos vaidmenį, sprendžiant akademinio, ide ologinio darbo klausimus, perskaitė LLKJS CK sekreto rius V. Baltrūnas. Aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų sekcijose seminaro dalyviai išsamiai,
D
dalykiškai apsvarstė kom jaunimo darbo principus aka deminėse grupėse, komjauni mo aktyvo vaidmenį, geri nant studentų ir moksleivių mokymosi pažangumą. Ypa tingas dėmesys čia buvo ski riamas individualiam dar bui su atsiliekančiais, pirmū nų tarybos pirmininkams, akademinėms mokymo, auk lėjimo komisijoms. Sekreto riai pasidalijo darbo patirti-
mi, numatė, kaip toliau stip rinti komjaunimo organizaci jos autoritetą. Seminaro dalyviai susitiko su LTSR Plano komisijos pirmi ninko pavaduotoju A. Bra zausku. Drg. A. Brazauskas papasakojo apie trečiųjų le miamų penkmečio metų liau dies ūkio pasiekimus ir to lesnes perspektyvas. VVU studentų kavinėje se minaro dalyvių laukė dar
vienas įdomus susitikimas su komjaunimo darbo veteranais, neseniai grįžusiais iš stažuo tės Australijoje ir Prancūzi joje. Universiteto Filosofijos katedros d?- J. Karosas pa sidalijo įspūdžiais apie Aust ralijos. jaunimą, jo tradicijas. Apie mokymosi sistemą Pran cūzijoje, apie pažangaus jau nimo judėjimą šioje šalyje papasakojo ekonomikos mokslų kandidatas, WU komjaunimo komiteto sekre torius S. Imbrasas.
LINKIME ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJĄ
DRAUGIJOS
MOKSLINIUOSE BŪRELIUOSE
IŠLAIKYTI
Baigiantis seniesiems metams, įvyko bio fizikos būrelio susirinkimas. Jame dalyvavo Zoologijos-parazitologijos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė G. Vaitkevičienė. Ji įdomiai papasako jo apie instituto biofizikų grupės darbus, tyrinėjant vabzdžių elgseną. Studentai sužinojo apie vabzdžių išskiriamas chemines medžiagas — feromonus, kurių dėka vabzdžiai suranda vienas kitą, sužino apie maisto šaltinius (skruzdės feromonais nužymi visą kelią iki maisto šaltinių). Bitės skleidžia apie 30 skir tingų feromonų. Svarbų feromoną išskiria bičių mo tinėlė: jis reguliuoja akelių st itybą, neleidžia atsi rasti kitai motinėlei. Kai kurie feromonai jau yra susintetinti. Pranešėja pabrėžė, jog iš biofizikų daug reikalau jama. Norima, kad jie gerai išmanytų ne tik zoolo giją ar botaniką, bet ir elektroniką bei chemiją. Vieš nia patarė daug dėmesio skirti šių disciplinų studi javimui. 2. BIZIULEVICIUTĖ II k. biologė
* * *
Ekonominės geografijos sekcija Pramonės ekono_ nuo 1971 metų. Šiuo me ______________ mikos fakultete gyvuoja tu sekcijai priklauso 28 nariai. Sekcijos mokslinis vadovas yra doc. V. Lastas. Mūsų sekcijoje studen tai turi galimybę plačiau susipažinti su TSRS ir už sienio šalių ekonomine geografija, patys rašo moks linius darbus, kurie yra skaitomi sekcijos susirinki muose, SMD konferencijose. Praėjusiais metais įvyko devyni musų susirinki mai, kuriuose perskaitėme 12 mokslinių pranešimų. Sekcijos nariai aktyviai dalyvavo VVU XXV stu dentų mokslinėje konferencijoje. Joje perskaitėme 6 mokslinius pranešimus, iš kurių 3 premijuoti, 2 darbai buvo pasiųsti visasąjunginei apžiūrai. Akty viai sekcijos darbe dalyvauja trečiakursė N. Jasinskaitė, antrakursis J. Niedvaras ir kiti. Į sekcijos susirinkimus kviečiame studentus ir dės tytojus, kurie yra keliavę po TSRS ir užsienio šalis. Neperseniausiai kelionės įspūdžius apie Leningradą pasakojo PEF III kurso studentė P. Večerskytė, doc. V. Lastas — apie Egiptą, doc. V. Brazauskas — apie kelionę po Dunojaus šalis. E. ORLOVAS sekcijos pirmininkas
TRUMPAI Susirenka jaunimas į vakarones ne tik kitų pa žiūrėti, bet ir savęs paro dyti. Taip buvo ir vieną gruodžio sekmadienį: Pra monės ekonomikos ir Pre kybos fakultetų studentai suruošė vakarą, kuriame buvo galima ne tik pasi šokti, bet ir loterijoje lai mėti naudingų dalykų, iš girsti šmaikštaus studen tiško jumoro, linksmai pa sijuokti. .. Niekam nebuvo liūdna, ir niekas neliko užmirštas tam šokių vakare.
PEF profbiuro narė Z. JAKUBAUSKAITĖ
***l Studentų profkomitetas ir Istorijos fakulteto Požemio teatras pirmą kartą surengė studentų vaikams Naujametinę eg lutę. Vaikučiai su mamy tėmis ir tėveliais buvo su tikti jaukiose Senelio Šal čio menėse. Mažuosius linksmino Snieguolė, Ge roji Pingvine, Senasis Pingvinas, Meška muzi kantė. „Jurgelį meistrelį" aplink eglutę su dukrytė mis ir sūneliais nedrąsiai trepsėjo ir mamytės. Vai kučiai gavo dovanėlių ir patenkinti, pilni įspūdžių grįžo namo. A. KALASAUSKAITĖ Studentų profkomiteto pirmininko pavaduotoja kultūros reikalams
KUO GERIAUSIAI!
SIENLAIKRAŠČIŲ ORBITOJE
Musų pirmoji Prieš akis — pirmoji sesi ja, žinių, studentų darbo pa tikrinimas. Ji nebaugi tam, kas visą semestrą gerai stu dijavo: bendravo su knygo mis, stropiai lankė paskaitas, aktyviai dalyvavo semina ruose. Tokių studentų mūsų kurse tikrai nemaža: A. Sa kalauskas, R. Suminąs, K. Virkėtis. Šiais studentais pa tenkinti dėstytojai, o ir jiems patiems nesunku išlaikyti eg zaminus. Dar mokslo metų pradžioje dėstytojai ir vyresnieji drau gai mums patarė, jog ruoštis paskaitoms reikia kiekvieną dieną, kad reikia dirbti, nes žinios pačios neateis. Ne taip lengva priversti save dirbti, kai tavęs niekas neverčia. Mokykloje buvo kitaip: ten už neišmoktą pamoką gauda vai blogą pažymį. Universi tete reikalingas sąmoningu mas, sąžinė, valia.
Sesija. Iki šiol mes tik gir dėjom apie ją, o dabar jai ruošiamės patys. Be abejo, sesijos metu neįmanoma iš mokti visą išeitą kursą. Tą reikėjo daryti anksčiau. Lai ko užteks tik pakartoti. Se sija — tai ne (eilinisl įvykis' ji dar vienas išbandymas. Labai norėtume, kad sesija praeitų gerai, kad nė vienam iš mūsų nereikėtų palikti Universiteto. Juk mes jau spėjom susigyventi ir sunku būtų netekti draugų. Bet tai priklauso vien nuo mūsų pačių. Gal būt, tam, kas ma žai dirbo, ši sesija bus pamoka ateičiai, o tam, kas dirbo nuosekliai, — džiaugsmas pažymi, įgijus. gavus gerą daugiau žinių.
2. ŽEMGULAITE TF I k. studentė („Iusticia")
Kaip pelnoma pagarba pirantai — šiandien mokslų kandidatai, docentai. Ir todėl sunku patikėti, kad •šis visada žvalus ir energin gas žmogus švenčia savo 70-metį — respublikos teisi nė visuomenė pažymi Uni versiteto Teisės fakulteto docento, teisės mokslų kan didato, LTSR nusipelniusio teisininko Kęstučio Domaše vičiaus šį garbingą jubiliejų. Jubiliatas išvarė gilią ir plačią vagą mūsų respubli kos ir senosios Alma Mater gyvenime. Dar buržuazijos valdymo metais, studijuoda mas Kauno universitete, K. Domaševičius aktyviai įsijun gia į visuomeninę ir politinę veiklą: 1924—1925 m. dirba Ne metais matuojamas lai „Adatos" pogrindinėje prof agitatorius kas, kai jis kupinas prasmin sąjungoje, kaip go darbo. Nenuilstamos kū dalyvauja darbininkų susirinrybos dešimtmečiai, įprasmin kimuose ir mitinguose. Isto ti moksliniuose darbuose, riniais Lietuvai 1940 metais rūpestis ir meilė, žinios ir K. Domaševičius aktyviai da patirtis, atiduotos savo mo lyvauja atkuriant Tarybų kiniams — tai yra nueito valdžią respublikoje, buvo Seimo rinkimų kelio kontūrai ir gairės toles liaudies nių kelių kryžkelėse. Taip, Vyriausiosios rinkiminės ko laikas nestovi vietoje: vaka misijos pirmininko pavaduo rykščiai jo studentai šiandien toju, vėliau dirba Teisingumo jau patys dirba atsakinguo liaudies komisaro pavaduo se postuose, vakarykščiai as- toju, 1944 metais — Teisin-
Būti geru aukštosios mo kyklos dėstytoju — jaunimo auklėtoju toli gražu neužten ka vien to, ko formaliai rei kalaujama. Be reikiamos sa vo specialybės kvalifikacijos, pedagoginės nuovokos, būti na dar turėti ir pedagogo gyslelę, gerbti ir mylėti aka deminį jaunimą. Toks dėstytojas, kuriame puikiai derinasi ne tik iš knygų, bet ir iš gyvenimo sukauptos žinios su neeili niais gabumais, yra Finansų ir kredito katedros docentas Antanas Daukša, kurio 70mečio jubiliejų visų pirma dėkingai mini jo auklėtiniai ir bendradarbiai. Matyt, ne kas kita, o pedagogo pašaukimas ir atvedė 1944 metų rudenį šį jau dide lį praktinio darbo stažą turin tį ekonomistą (beje, ir buvu sį mokytoją) į Vilniaus uni versitetą. Prisiminimai nejučiomis nu kelia į pirmuosius po okupa cijos atgaivinto mūsų univer siteto nelengvus mokslo me tus, kada visko trūko, bet užtat noro dirbti ir mokytis tiek ant pirštų suskaičiuoja-
mam Ekonomikos fakulteto personalui, tiek ir negausiam studentų būriui užteko. Prie tos bendros darbo nuo taikas daug prisidėjo mū sų gerbiamas docentas, išne šęs keliolika metų ant savo pečių nelengvą prodekano darbo naštą.
gumo liaudies komisaru. Tais pačiais metais K. Domaševi čius savo likimą susieja su šlovingąja Komunistų partija. Daug jėgų ir energijos ju biliatas atidavė naujų teisi ninkų kadrų ruošimui ir ug dymui, moksliniam darbui. Gilios teorinės žinios, didelė praktinio darbo patirtis, pe dagoginis taktas ir meilė pamėgtam darbui leido pa siekti akivaizdžių rezultatų. 1945 m. pradėjęs dirbti Tei sės fakultete, jau 1948 m. renkamas fakulteto dekanu, taip pat dirba (1950—1960) Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėju. Rodos, nesenstantį, visada žvalų ir energingą doc. K. Domaševičių dažnai sutiksi draugiškai besišnekučiuojan’tį studentų būrelyje, kažką jiems beaiškinantį ar atidžiai besiklausantį. Jubiliatas bu vo ir yra pareigingumo ir sąžiningumo, principingumo ir darbštumo pavyzdys tiek studentams, tiek ir savo ko legoms dėstytojams. Jo pata rimai ir konsultacijos naudin gos tiek nedrąsiam pirmakur siui, tiek aspirantui ar praktiniam darbuotojui. Gerbiamo
Būdamas reiklus ir pareigingas dėstytojas, docentas A. Daukša moka pareikalauti iš savo studentų ir žinių, ir taisyklingos kalbos, ir tvar kingumo. Gerai suprasdamas studentų poreikius, jis inten syviai ruošia mokymo prie mones, parašo „TSRS valsty binio biudžeto" vadovėlį. Docentas, kaip tikras peda gogas, rūpinasi savo auklėti niais pradedant studijomis ir baigiant jų buitinėmis gyve nimo sąlygomis. Į jį, savo kuratorių, drąsiai kreipiasi studentai ir atvirai pasišneka, susigyvena. Tai geras pavyz dys jauniesiems kuratoriams, neretai sunkiai suvokian tiems, kuo ir kaip gyvena jų auklėtiniai. Neužmiršta docentas A. Daukša ir buvusių savo auk lėtinių — atidžiai seka jų pirmuosius savarankiško dar bo žingsnius, džiaugiasi jų sėkme, pergyvena, jei ku riam sunkiau sekasi. Ne vel tui jis yra gerbiamas ir myli mas tiek esamų, tiek ir buvusių savo auklėtinių. Docentas A. Daukša, plačios erudicijos ir didelę gy-
docento plunksnai priklauscr gana didokas pluoštas moks linių straipsnių, skelbtų net gi visasąjunginiuose leidi niuose, kelios monografijos valstybės ir teisės teorijos, tarybinės demokratijos, Lietu vos tarybinio valstybingumo vystymosi klausimais. Doc. K. Domaševičius randa laiko dalyvauti ir visuomeniniame Universiteto, miesto ir res publikos gyvenime. Partija ir vyriausybė aukš tai įvertino K. Domaševičiaus mokslinę-pedagoginę veiklą, jo nuopelnus respublikai — jis apdovanotas dviem „Gar bės ženklo" ordinais, meda liu „Už šaunų darbą Didžiojo Tėvynės karo metais", dau geliu Garbės raštų. 70-jų gimimo metinių pro ga Teisės fakulteto dekana tas, visuomeninės OTganizacijos, dėstytojų ir studentų ko lektyvas nuoširdžiai sveikina jubiliatą, linki jam geros sveikatos, toliau su tokia pat neišsenkama energija ir už krečiančiu entuziazmu išvary ti dar ne vieną plačią ir gi lią vagą, ugdant tarybinius teisininkus, vystant tarybinį teisės mokslą.
venimo patirtį turintis ekono mistas mokslininkas ir peda gogas, daug padeda savo jaunesniems kolegoms: nuo vokiai ir principingai recen zuoja jų mokslinius darbus, draugiškai pataria, kaip ge riau dėstyti. Jis gyvai domi si šalies ir užsienio aukštų jų mokyklų gyvenimu, pabu vojo Lenkijos, Vokietijos Demokratinės “Respublikos universitetuose. Docentas A. Daukša yra pavyzdingas visuomenininkas. Kokios pareigos jam tenka — ar rajono DŽDT deputato, ar Universiteto vie tos komiteto pirmininko, ar Lietuvos sodininkų draugijos revizijos komisijos pirminin ko, ar pagaliau akademinės 1 grupės kuratoriaus — visas jas atlieka rūpestingai ir pa kiliai. Tad linkime mūsų gerbia mam Jubiliatui, Garbės ženk- I lo ordino kavalieriui, dide liam jaunimo draugui kuo geriausios kloties ir išvesti į gyvenimo kelią dar ne vie ną tarybinių finansininkų būrį. Prof. A. ŽILĖNAS
Prie rankraštyno stalų 1579 m. įkūrus Vilniaus akademiją, prasidėjo ir jos rankraštyno istorija. Tuo me tu spausdintų knygų dar bu vo nedaug, ir vyravo rank raščiai (Plačiau apie tai gali ma pasiskaityti I. Petrauskie nės straipsnyje „Rankrašty nas", Kultūrų kryžkelėje, V., 1970). Taigi, keturi amžiai. Aš tenoriu papasakoti apie darbą šių dienų rankraštyne, apie rankraštininko profesiją. Ne paslaptis, daugelis studi juojančių istorikų galvoja, jog darbas rankraštyne ne įdomus, neteikiantis morali nio pasitenkinimo. Kuklios WU rankraščių skyriaus patalpos, kuklus ir jose triūsiantis kolektyvas. Dirbti metai po metų kitiems lyg ir nepastebimą darbą, stengtis, kad visuomenei bū tų prieinama įvairaus pobū džio rankraštinė medžiaga. Darbas didelis, o pats lieki lyg ir šešėlyje. Tačiau... Rankraščių skyriaus vedė jas, V. Bogušis, 1960 m. įgi jęs istoriko specialybę: — Kai įpranti dirbti, da rosi įdomu. Juk susiduriame su dokumentais, pirminiais šaltiniais: čia yra ir karališ kų privilegijų, miestų ma gistrų ir žemių pilių teismų aktų, dalis Lietuvos Didžio sios kunigaikštystės diploma tinio susirašinėjimo. Be to, pas mus yra pagrindiniai švietimo dokumentai nuo XVI a. iki šių dienų; beveik 90% jų netyrinėta ir nepub likuota. Visi žinome gyveni mišką tiesą, jog, įsigilinus į bet kokį darbą, jis tampa įdo mus. Tada jis teikia didžiu lę naudą ir tau, ir visuome nei. Dar vienas klausimas V. Bogušiui: — Kuo skiriasi rankrašti ninko darbas nuo biblioteki ninko ir archyvisto veiklos? — Darbo rankraščių sky riuje negalima sutapatinti nei su archyvu, nei su bibliote ka. Jis turi dviejų paminėtų profesijų elementų, bet ir žymiai skiriasi. Rankraščių skyriuje tenka aptarnauti skaitytojus, t. y. turėti in formatikos pagrindus. Be to, reikia skaityti įvairiu laiku, skirtingomis kalbomis ranka rašyta medžiagą. Patiems ten
MEILĖ DAINAI
ka rūpintis ir naujų vertin gų rankraščių įsigijimu. Rankraštyne seniausiai dir ba, bet amžiumi jauniausia yra F. Pilipavičiūtė, studi juojanti neakivaizdiniu būdu ekonomiką. Kaip tai pavyks ta suderinti? — Nei studijos, nei dar bas nenukenčia, nes esant geriems norams, visur galima spėti. Darbas rankraštyne pa tinka. Kartu dirba įdomūs žmonės. Susiduriu su įvai raus pobūdžio medžiaga — lyg su kokia didele paslap tim. . . Neseniai, vos prieš trejus metus, baigė Universitetą ir istorikas J. Lukoševičius. Ar užtenka, Jonai, studijų metu įgytų žinių? — Geriausia mokykla — gyvenimas. Nors ir idealiau sia būtų aukštojo mokslo sis tema, vis tiek absolventai su siduria su konkrečia realybe, kuri priverčia į kai ką pažiū rėti kitaip. Reikėjo vėl pri sėsti prie kalbų, įsigilinti į vieną ar kitą istorinę pro blemą. Manau ,jog jau studi jų metu reikia istorikus la biau ruošti praktinei veiklai, didesnį dėmesį skirti užsienio kalboms, Lietuvos TSR istori jai, paleografijai, filosofijai. Yra rankraštyne ir filologų. T. Puriuškienė — lietuvių kalbos ir literatūros specia
listė. Rankraščių skyriuje — treti metai, greta pagrindi nio darbo domisi poeto A. Vienažindžio gyvenimu ir veikla. — Vis sužinau kažką nau jo. . . Esu darbštaus, jauno kolektyvo narė. Tai irgi tei giamai veikia darbo atmos ferą. D. Kazlauskienė studijavo rusų kalbą. — Tvarkau rankraščius senuoju slavų raštu. Aiš ku, man, filologei, trūksta istorijos žinių. Todėl jų ba gažą tenka vis pildyti. O kokios istoriko perspek tyvos rankraštyne? — paklau siau vedėją V. Bogušį. — Sunku į tokį klausimą atsakyti. Viskas priklauso nuo žmogaus, jo savybių. Be to, šiame darbe reikia pasi šventimo. Kaip pavyzdį galiu paminėti istoriko — rankraš tininko K. Jablonskio pavar dę. O kiek yra padaręs rank raščių studijų srityje mūsų profesorius A. Antonovičius. Rankraštyne reikalingi istori kai, jų kruopštumas. Pripa žinimas ateina, aišku. Bet laukia ilgametis darbas. Taigi, istorikai ir panašių specialybių studentai, jū sų laukia įdomi profesinė veikla. Rankraštyne irgi rei kalingos darbščios rankos ir šviesūs protai.
Mieste įsižiebia vakaro ži buriai. Žmonės baigia dienos darbus. O Aktų salėje prade da repeticiją Universiteto akademinio choro daininin kai. Daugiau kaip šimtas busi mųjų medikų, teisininkų, isto rikų, palikę auditorijas, labo ratorijas, atverstas knygas, susirenka į vieną būrį. Jie mėgsta šiuolaikinę muziką, tačiau už viską labiau myli lietuvišką dainą ir klasiką. Stebi repeticiją ir jauti sa lėje džiugią darbo nuotaiką. Viename būrelyje dainuoja ir pirmakursis, ir jau pražilęs dėstytojas, kurį dažnai pama tysi auditorijoje, skaitantį pa skaitą, ir tas, kuris su Alma Mater atsisveikino prieš de šimt ar penkiolika metų. — Išvaizda truputį ir ski riamės, bet tai netrukdo mums dainuoti drauge, vie name kolektyve — sako cho ro veteranė Vilniaus troleibu sų parko vyresnioji inžinierė V. Židonytė. Mergina atėjo į chorą prieš devynerius metus. Baigė Eko nomikos fakultetą, atsisveiki no su kurso draugais, dėsty tojais, tačiau su daina ir cho ru nesiskiria.
Pirmakursis teisininkas J. Jasaitis patenkintas, kad gali dainuoti Universiteto akade miniame chore: — Ketverius metus daina vau Kapsuko berniukų chore „Vyturėlis". Įstojau į univer sitetą ir jau pirmomis rugsė jo dienomis atėjau šičia. Pirmosios repeticijos aka deminiame chore neatbaidė vaikino, nes jis jau žinojo šį skonį, žinojo, kad reikės daug, labai daug dirbti. Kar tu su juo repeticijas lanko ir L. Tekorius, B. Želvys, V. Sinkevičius, buvę „Vyturėlio" dainininkai. Choro vadovas LTSR n. a. P. Sližys patenkintas tokiais dainininkais, kurie atėjo iš kitų chorų ar yra baigę mu zikos mokyklas. — Šiais metais į savo gre tas priėmėme didelį būrį pir makursių — net 80. Nežinia, ar daug jų pasiliks. Tik ži nau, kad, jeigu jau pradėjai dainuoti chore, sunku būna su juo skirtis... — pasakoja choro vadovas. WU akademinis choras šių metų pavasarį laimėjo pir mąją vietą Vilniaus miesto apžiūroje, o dabar prieš akis didelis darbas — reikia ruoš
tis Pabaltijo studentų šventei „Gaudeamus VI“, kuri vyks Tartu. Choristams, vadovui, chor meisteriui E. Mazeliauskui teks daug dirbti. Repeticijų metu išlietą prakaitą atperka koncertai, išvykos. (Per me tus choras koncertuoja apie 15 kartų.) Turi kolektyvas ir savas tradicijas: „naujokų" krikšty nos, diplomantų išleistuvės, nepamirštami pasveikinti cho ro veteranai, apsigynusieji disertacijas .jaunavedžiai. Ne atskiriama choro dalyvių dva sinio gyvenimo dalis — drau gystės jausmas. Draugauja choras su Maskvos, Leningra do, Kijevo, Rygos studentais, palaiko glaudžius ryšius su kitų respublikos aukštųjų mo kyklų chorais. Visur ir visa da dainininkus lydi tradicinė choro daina „Nuostabioji kar ta". Ją parašė P. Sližys, žo džius sukūrė buvęs choristas poetas J. Marcinkevičius. Chore gimusios tradicijos su artina jo narius, darniau skamba jų balsai ir bendroje dainoje.
Z. BESASPARYTfi I k. žurnalistė
S. BUCHAVECKAS
IS DARBŲ, PATEIKTŲ FOTOKONKURSUI
„UNIVERSITETIECIAI PRO OBJEKTYVĄ"
Jonas JAKIMAVIČIUS KONCERTAS
Nuotraukose:
Viršuje — rankraštyno ve dėjas V. Bogušis. Apačioje — Universiteto rankraštyno darbuotojai J. Lukoševičius ir T. Puriuškie nė.
O
— Nemokėti stipendi jos! — O jeigu jis jos ne gauna? — Tada paskirti jam stipendiją, ir po to mėne siui nutraukti jos mokėji mą.
pasą su pudelio nuotrau ka. Nė viename pasienyje jo nesulaikė. Sužinojęs apie tokį aplaidumą, mui tinės valdybos direktorius pasakė: „Nieko nuosta baus — kai dabar tokie plaukai ir barzdos, tokia klaida visiškai galima".
PAŠALINTI
NEPAŽANGUS STUDENTAI
loja taip: kiekvienas stu dentas, išsilaikęs Universi tete tris kursus, toliau juda tiesia linija ir toly giai — iš inercijos.
SPORTINĖMIS TEMOMIS
Kuo mūsų akademinė komisija primena Centri nės televizijos miniatiūrų INERCIJOS JĖGA — Kaip paveikti stu Vienas prancūzų stu teatrą „13 kėdžių"? dentą, nuolat praleidinė- dentas keliavo po Vakarų Vienas iš Niutono dės — Ten irgi lepina poną jantį paskaitas? Europos šalis, turėdamas nių studento atžvilgiu "by Sportininką.
MAŽA GUDRYBĖ
SU PUDELIO PASU
Matematikos ir mecha nikos fakulteto studentai V. Pocius iš II kurso ir T. Kuzmina iš III kurso, Medicinos fakulteto stu dentas G. Ričkovas iš I kurso,
Gamtos fakulteto stu dentas G. Rumšą iš II kur so, Filologijos fakulteto I kurso studentas P. Bučionis.
Studentų profsąjungos komitete dar priimame Universiteto laikraščio prenumeratą šių metų va sario — birželio mėne siams. Kaina: vienam mėne siui — 8 kap., 5 mėne siams — 40 kap.
paskuti mės į fabrikų kaminus ir nio egzamino rezulta cerkvių kupolus, į ilgus gat to, parzyliojau namo vinius kaimus, girdami namų ir nirtulingai sušukau žmo puošybą. nai, kad aš taipogi jau. .. Už Kuibyševo priešais atsi Galvose buvo nusistovėjęs, suka vėjas, kvepiantis stepe. o žodžiais aptartas mūsų išsi- Po kiek laiko asfaltas dings trenkimo būdas ir planas, ku ta, ir starai kaišioja kalvas rį grūdino egzaminai, vienas iš savo olų. Važiuojame po kito vis stipriau. Su gru dulkių debesy, o marškiniai pe negalėjome išvykti: juk pradėjo lipti prie nugaros. ką tik buvome sukūrę dvina Vėl atsirado asfaltas ir šiaip rę sąjungą. O ir ankstyves taip pasiekėm Uralską, šiaip žmogau"! Iki Čiapajevo mies nių kelionių patirtis liudijo: taip atsisveikinom su vairuo telio šaukėm šiuos žodžius vienas bėga gazuoto van toju, kurį kol mirsim — at jau neužsikirsdami. dens .antras nori pasikelti siminsim: taip susigyveno Seniai buvom girdėję, kad „velnio ratu", trečias neno me. .. esą mažų plūktinių namelių ri nakvoti miške, ketvirtam ŽKIRTĘ bandėm tar miestai, bet mes dėl vaiz batas pūslę pritrynė, penktas tis su prekinių trauki duotės stokos netikėjom. ėmė ir pavargo. .. Dviese nių mašinistais, bet Kaip bloga, kur nėra miško. kur kas lengviau sutarti; ke ką ten susišnekėsi! Užsime- Pilko molio miestelis. Iš stelionė bus spartesnė, daugiau tėm kuprines ir patraukėm pės-pusdykumės sugrįžę kar pamatysime, nereikės išklau Gurjevo pusėn. Pirmasis ne vės skirstėsi po kiemus. Nė syti dešimties nuomonių bei stabdytas sustojo taksi. Pa- vienos žolytės, nė vieno me komentarų apie kalną ar na aiškinom, kad važiuojam į delio. Vaikai lakstė ir džiau mą. Taigi mūsų požiūris Gurjevą, o taksi mums per gėsi pienu, seniai sėdėjo pa ir mintys nebus žeidžiamos. brangus. Atidus vairuotojas šalėse ir tylėdami rūkė. Tolė Iš vakaro išsikaišiojam po persigando: liau gausybė kolūkiečių, su kuprines ir kišenes žmonos — Į Gurjevą! Tai sėskit, važiavusių „viliukais" bei padidintą stipendiją už vasa nors kiek pavešiu, nors pro sunkvežimiais, tvarkė reika rą bei mano algikę... autoinspekcijos postą, nes čia lus pas rajono valdžią, o po to — parduotuvėje. Pirmas įspūdingas nuoty vis tiek niekas nestos! Taksi sėdėti buvo gera, ir Antroji kelionės diena į kis atsitiko pakeliui į Riazanę, netoli Jesenino gimtinės. kvepėjo seni aplamdyti jo Gurjevą prasidėjo uždaroje Mus vežė iš prigimties mask šonai. Bandėm paaiškinti, kad geologų mašinoje. viškis vairuotojas, pasakojo, truputėlį daugiau iš įdomu — Ar žinote, ant ko sė kaip Gruzijoje su užvedimo mo, negu iš reikalo ignoruo- dėjote? rankena vertė asilą nuo ke jam autobusą. Nesuprato. Kai — Labai patogu ant šių lio; mes klausėm išsišiepę išlipome už miesto ribos, pa dėžių! plačiom specifiškom šypse linkėjo šaunuoliams, greitai — Ant sprogmenų sėdė nom, kol į kabiną neįskrido apsisuko ir dingo. Pėdinam. jot! .. Na, nieko, kapsulės — Kelias tuščias, net nejauku. išklerusi vapsva ir neįgėlė padė Praūžė sausakimšas autobu detonatoriai atskirai man j alkūnę. ti. .. sas: „Uralskas — Gurjevas", ir — Tada išbėgo besimojuo Tupim ant kelio. Jokio ramu. Prie horizonto pil janti moteriškė ir šaukė: „Ko vėl linksmesnio garso, jokios koj pusdykumėj dūlavo mur tau užkliuvo tas nekaltas gy zinų avių pulkai. Kaip mat mašinos. Lygi lygutėlė pus vulys, jis pats atsikels — pa pajutom, kad užlūžom. Plen dykumė iki horizonto... Sau gulės ir atsikels, būtinai at tas buvo nekoks, o didžiųjų lė abejingai kepina. Paėjom sikels! .. — Vairuotojas tu tranzitinių sunkvežimių — nė įpykę. Sumušėm pūsles ant rėjo ką pasakoti iki pat vienas nepravažiavo! Atkak padų. Eik neėjęs — prieš Uralsko! Tai buvo pats ge liai pažygiavome dar. Ten, penkis šimtus kilometrų ne riausias ir toliausiai vežęs pat, prie horizonto, lyg ir pasišakosi. vairuotojas. Jis visą kelią gyvenvietė, arčiau — musul Laukiam pusę dienos. Paga plačiai šypsojosi, dar pla moniškos kapinaitės su aukš liau atklegetuoja sunkveži čiau žegnojosi, kamantinėda tais kapais.. . mis su pieno bidonais. Įšokam mas dievą — ar pašokęs ak Lėkė, lėkė motociklas, o į kėbulą, kuriame sėdi du menukas nuo remontuojamo mes grįžčiojam kas trys seniai kailio kepurėm ir du kelio neišbels lango: ach, žingsniai. Prilėkė kazachas vaikai. Nors šie nešnekūs, ach!.. kriokiančia „emka" ir pame bet susidraugaujam. Jie pa Mūsų „žardas" — taip pra tėjo keturiasdešimt kilomet sakė, kad ožka kazachiš minėme tris vienas ant kito rų. Perpūtė vėjas. Sugrįžo kai — „liak", o kupranuga užristus sunkvežimius — buvo greičio ir veržimosi tolyn ris — „tiuė". Nuo to laiko, ne vienas. Gal kilometro il jausmai... kai tik susiginčyjam, žmonai gio įspūdinga virtinė trejetą Prisivijo kolūkiečiai ir pa taikau „liak". Kadangi aš dienų dūmė per visą Rusiją vežė septynis kilometrus. Iš nešiau sunkesnę kuprinę, iki Kazachijos. Asfaltas lin mokom kazachiškai „labas", man beliko antrasis var do ir lindo po ratais; dairė „ačiū" ir „sudie, gerasis das. upurtytas
S
žytėse stotelėse: tai pas geo logus, tai vėl kur. Traukinvs laukiamas — atveža duoną ir vandens gurkšnį, batų raište lius irgi! Išsiskalbėm savo drabužė lius ir džiovinam iškišę pro langą. Vagono palydovė su pyko: — Iš kur atsiradote mano vagone? — Gurjeve įlipom. — Aš jūsų nepažįstu! — Mes irgi. — Kas jus įleido? — Regis, kad tamsta. .. nu rodėte trečią kupė! Pasirodo, kad lėtenė Gur jevo kasininkė užrašė ne tą vagoną, o ekspresyvioji pa lydovė nepastebėjo, koks bi lietas. Naktį artėjome prie Urgenčo, ten ruošėmės išlipti, o rytą patraukti į Chivą, kuri pagal žemėlapį tik už dvi dešimt astuonių kilometrų. Į bendrąjį vagoną perėjo me kaip į kitą pasaulį — to kio margo svietelio dar neregėjom. Moterys, pagyvenu sios ir jaunos, su žaižaruo jančiom akim ir suknelėm; vyrai, seniai, berniokai su tiubeteikomis. apsivilkę keis tais, spalvingais drabužiais... Ėhe! Mes jau čia! Si žemė ir žmonės aplenkia mūsų vaizduotę ir sapnus! Traukinys sustojo mažytėle gyvenvietėje, ir į vagoną įplakė du seniokai. Vienas mažas, su kelių plaukų barzdike, o kitas aukštas, klyptelėjusiom kojom ir apdribu siom kelnėm. Ir kaip sykis vienas jų (tas su barzdike) — Abdulia. Šitaip jį pašaukė il gasis, ieškodamas kur sėstis, ir vis nenuspręsdamas. Paro dėm, kad priešais mus ne užimtas suolas. Seniai malo niai įsitaisė, nusiėmė sudėtin gas kepures ir vėl užsidėjo, parodę blizgančias plikes. Ne sinorėjo jų kalbinti — ir taip buvo gera bei viskas aišku. Ilgasis sugraibė kišenėje bu teliuką su pilkšvom žolytėm ir žiupsnioką šastelėjo po liežuviu. — Mūsuose „kaifuoja" tik seniai, jaunimas — ne! — ta rė mums atidus ir paslaugus berniokėlis.
praneša darbo vietą (įmonę, organizaciją ir t. t.), pareigas, darbo užmokesčio dydį, ar su teikiamas gyvenamasis plotas. Komisija taip pat išklauso ir apsvarsto jaunojo specialisto asmeninius pageidavimus dėl busimojo darbo. Komisija turi teisę sava rankiškai spręsti visus klau simus, kylančius jaunųjų spe cialistų skirstymeJaunieji specialistai, be pateisinamų priežasčių neat vykę į komisijos posėdį, pa skirstomi, jiems nedalyvau jant. 7. Kokia tvarka priimami komisijos sprendimai? Sprendimus komisija pri ima atvirai balsuodama. Esant balsų po lygiai, komisijos pir mininko balsas yra spren džiamasis. Ministerijos arba žinybos, kurios žinion numa toma skirti jaunąjį specialis tą, atstovo visus prieštaravi-; mus komisija sprendžia neda-; lyvaujant jaunajam specialis-' tui. Komisijos narių priešta-1 ravimų motyvai fiksuojami i komisijos posėdžio protokole.! Jaunojo specialisto nesuti-1 kimas su komisijos sprendimu ; neatleidžia jo nuo pareigos; atvykti į darbą pagal pasky- j rimą. Komisijos sprendimas < jaunajam specialistui patei kiamas pasirašyti. j
Dėmesio S
STUDENTIŠKA M POVESTUVINĖ KELIONĖ
U
Vairuotojas išsuko iš ge rojo kelio ir spaudė takeliu. Čia dabar! Po pusvalandžio, daužydamiesi į bidonus, at sidūrėme aūle — vairuotojas užsuko pas gimines arbatos gurkštelėti. Persisvėrėm per bortą ir norim pažiūrėti į trobos vidų. Staiga atsida ro varteliai, ir mus apibara vairuotojas, barasi ilgai, pa galiau susigaudom, kad kvie čia arbatos. Kieme palikom savo batus, parietėm kojas; vos virdulio nenuspyriau. Tikriausiai, arbata skani ne tiki todėl, kad esame iš alkę. Vairuotojas prisipylė trisdešimt ketvirtą lėkštelę, o mums gerai ir iš puodukų. Ir sausainiai skanūs... ska nūs. Tą dieną tepasiekėm Kalmykovą, labai panašų į Čia pajevą. Samprotaudami visokerio pais klausimais, traukėm į ke lią nosies tiesumu. Miestelio pakraštyje šnekučiavosi bū rys bobučių — mezgė krū voje. Jos mus pasišaukė, api barė, ko praeinam, nieko nepaklausdami, kodėl nenakvojam viešbutyje; iškamantinėjo, iš kur esame. Palinkė jo labos nakties pusdykumė je, kurią čia vadina stepe — ne toks niūrus pavadinimas! Apgaulinga akiai: nuo miestelio pėdinam visą va landą, atsigręži — jis vis čia pat. Atsargiai prasilenkiam su grįžtančiu namo kup ranugariu. Paskui jis atsuko galvą, o mes sustojom — ir spoksom tylom, kol suradom vidinį ryšį. Po kokių trisde šimties žingsnių jis vėl atsi suko ir galingai subliovė. Mes irgi surėkėm, kiek galė dami. Daug kely sutikom kupranugarių, bet nebebuvo nė pusės to. O kartą vieną turistą iš Charkovo įpykęs kupranugaris vos neapspiovė kibiro tūrio buza.
Jaunųjų specialistų skirstymo tvarka 1. Kas laikomas jaunuoju specialistu? Jaunuoju specialistu laiko mas kiekvienas jaunuolis, ku ris baigia bet kurią šalies aukštąją arba specialiąją vi durinę mokyklą, atsitraukda mas nuo gamybos, t. y. minė tų mokyklų dieninius sky rius. 2. Kokiu būdu įdarbinami jaunieji specialistai? Jaunieji specialistai įdarbi nami paskirstant juos sutin kamai su tarpžinybinio ir tarprespublikinio jaunųjų specialistų personalinio skirs tymo į darbą planais. Darbo suteikimas jaunie siems specialistams planine tvarka — tai viena iš TSRS piliečių teisės į darbą garan tijų. Todėl darbas pagal pa skyrimą — kiekvieno jauno jo specialisto pilietinė parei ga. Atskirais atvejais (apie juos bus kalbama vėliau) jaunie siems specialistams suteikia ma teisė įsidarbinti savaran kiškai. Jaunųjų specialistų paskirs tymui vadovauja: šalies mas-
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
— sidabro blynas. Einame ir ei name. Į visas puses kosminės platumos, tik že mė juoduoja. Skubinamės, ne aiškios ėjimo nuotaikos pa gauti. Nuo kilometrus žy minčio stulpelio prie stulpe lio nuskuodėm trisdešimt ki lometrų. Pagaliau nustojom analizavę mūsų pirmąjį susi tikimą. Pamėginome snūsti, o čia ėmė ir išlindo saulės briauna. Palakstėm iki sušilimo, suvyniojom miegmaišį ir vėl. .. Daug laiko atimčiau, kol papasakočiau, kaip pasiekėm Gurjevo miestą, kuris naujai tvarkingai geležinkelio sto čiai yra priešingybė. Pasaky siu tiek, kad sutikome iš mi nėtojo Kalmykovo kilusį vai kiną, studijuojantį Kijeve fi losofiją, kuris labai sudėtin gai, moksliškai bei neaiš kiai įvertino mūsų kelionę, o kai autobusas gavo benzino, sėdo į jį ir paliko mus bal suoti. Gurjevo geležinkelio stoty je moteriškaitė bilietus atplėšinėjo šiaip jau neįmano mu lėtumu. Kiekvienas iš eilės jos klausė, kaip ją su gebėję surasti — tokią fleg mą. Keli atsiliko nuo trau kinio, o kasininkė nė kiek nesijaudino. Tokią šaltakrauję ir lėtūnę mačiau pirmąsyk. Pirkome pigiausius bilietus, bet patekome į kupė, kur ne paprasto ramumo turkmėnai grįžo iš Maskvos į Ašchabadą. Tikriausiai, kokie tar nautojai. Nesukę galvos, nė rėm ant viršutinių gultų; po penkiolikos valandų nubudom išpilti prakaito. Traukinys bumsėjo nepergreičiausiai, pro langą švietė smėlis, dū lino kupranugariai. Se — ir balsuotum dykumos vilksti nei! . . Turkmėnai siurbčiojo arbatą, pakvietė mus. Mie guisti kultūringai paabejojom ir ruošėmės lipti vaišintis. — Ką gi, — nenorit — ne reikia, — tarė vienas. .. Dykuma ir dykuma. Trauki nys tilindžiuoja. Per radijo tašką sklinda rytietiška mu zikėlė. Žiūrint į dykumą, ji taip patiko, kad vos neapsižliumbėm iš susijaudinimo. Liūdnai sunkėsi vilkstinės vadovo ilgesys, smėlio švil pa, saulės kaitra. Traukinys stoviniuoja ma
Spausdiname skaitytojų pageidavimu. Jus konsultuoja Teisės fakulteto dėstytojas Anzelmas KATKUS.
tu — TSRS Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo mi nisterija, o mūsų respublikoje — analogiška respublikos mi nisterija. Jaunieji specialistai skirs tomi vadovaujantis „Jaunųjų specialistų, baigiančių TSRS aukštąsias ir specialiąsias vi durines mokyklas, personali nio paskirstymo Nuostatais", kurie buvo patvirtinti TSRS Aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministro 1968 m. kovo 18 d. įsakymu. Skirstoma į darbą griežtai prisilaikant specialybės ir kvalifikacijos, kurią absolven tai įgijo mokymo įstaigoje. Minėtų nuostatų penktame punkte sakoma, kad ministe rijos, žinybos, aukštosios ir specialiosios vidurinės mo kyklos jaunuosius specialis tus turi paskirstyti ne vė liau, kaip keturi mėnesiai iki absolventai baigs mokymo įstaigą, o kai kurioms specia lybėms šis terminas numaty
KAINA 2 KAP.
tas atskiruose TSRS Ministrų Tarybos nutarimuose. 3. Kokie pagrindiniai užda viniai keliami jaunųjų spe cialistų personalinei skirsty mo komisijai aukštojoje mo kykloje? Ji privalo: suteikti darbą visiems ab solventams, sutinkamai su mokymo įstaigoje įgyta spe cialybe ir kvalifikacija, atsi žvelgiant į įgytą specializaci ją, akademinį pažangumą, šeimos padėtį, sveikatos būk lę, o taip pat ir į tai, kaip aktyviai absolventas dalyva vo mokslo tiriamajame darbe bei visuomeniniame gyveni me; atsižvelgti, kad jaunieji specialistai visų pirma būtų nukreipiami į tas įmones, statybas ir objektus, kur kvalifikuotų specialistų ypač stokoja. 4. Ar numatomos išimtys iš anksčiau minėtų sąlygų? Taip, numatomos. Atskirais
atvejais, kai ministerijų arba žinybų siūlomos darbo vietos neatitinka jaunųjų specialis tu įgytos specialybės arba kvalifikacijos, arba jeigu jaunieji specialistai neaprūpi nami gyvenamuoju plotu, ko misija, sutikus ministerijai ar žinybai (kurios žinioje yra duotoji mokymo įstaiga), ga li pasiųsti jaunuosius specia listus į kitas darbo vietas. 5. Kaip organizuojamas jaunųjų specialistų personali nio skirstymo komisijos dar bas? Komisija dirba posėdžiais ir kiekviename jų rašomas protokolas ir jaunųjų specia listų personalinio skirstymo žiniaraštis. Prieš pakviesdama jaunąjį specialistą į posė dį, komisija susipažįsta ir apsvarsto mokymo įstaigos rekomendaciją dėl tikslingiausio jo paskyrimo į dar bą. 6. Kaip vyksta skirstymas? Absolventas kviečiamas į komisijos posėdį, kur jam komisijos pirmininkas komi sijos vardu siūlo tą ar kitą darbo vietą. Kiekvienam jau najam specialistui komisija
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
enulis
A. STANEVIČIUS (Bus daugiau)
Studentai, vykstantieji su studentų profsąjungos ke lialapiais į Karpatus, renkasi sausio 22 dieną 18 vai. profkomitete. Studentai, vykstantiej i į Maskvą, renkasi sausio 22 dieną 17 vai. zSu savimi turėti studento pažymėjimą ir pinigų kelio nei. Studentų profkomitetas
Universiteto administ racija ir visuomeninės or ganizacijos reiškia gilią užuojautą mokymo sky riaus metodistei Stasei MASALSKIENEI dėl tėve lio mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame MF II kurso studentę Bi rutę JAKŠTAITĘ dėl jos mylimos mamytės mir ties. grupės vadovė, II k. gyd. spec. studentai
GF I kurso biologijos specialybės studentai nuo širdžiai užjaučia bendra kursę Sigitą VIČKAČKAI TĘ dėl mylimos mamytės mirties.
REDAKTORIUS
Užs. Nr. 126
LV 00034
ALGIS KUSTA