hinc iturad. astra k* K l B U w WŪfII ĮĮįyii i
U
vilnensis
o; m. <9<S.9
Sausio 15 d.
Penktadienis
Nr. 1
VILNIAUS UNIVERSITETO SAVAITRAŠTIS
Vilniaus — Universiteto Statutas (svarstymas) Pastabos dėl projekto Manyčiau, kad paskelbtasis projektas dar daugeliu požiūriu taisytinas. Pirma, šiame projekte, lygi nant su dabartiniais Universite to nuostatais, yra nemaža nau jų nedemokratiškų, stiprinančių centralizaciją Universiteto vidu je pasiūlymų. Antra, projekte yra pasiūly mų, mažinančių fakulteto ir ypač dekano savarankiškumą, jo kompetenciją. Trečia, mano nuomone, pai niojami terminai „sprendimas" ir „nutarimas". „Sprendimas" vartotinas kaip atskiro pareigū no išvada, o „nutarimas" — kaip kolektyvinis sprendimas. Tokiu atveju rektorius ir deka nas skelbtų sprendimus, o įvai rios tarybos priimtų nutarimus. Nepriimtinas ir antidemokra tiškas siūlymas, kad kas nors tvirtintų rinkimų rezultatus. Rinkimų rezultatus reikėtų tik paskelbti, o juos atmesti galima būtų tik tarybai pažeidus balsa vimo ir kt. rinkimų nuostatus. Dėl „Bendrųjų nuostatų". Ma nyčiau, kad čia be reikalo tei sinamasi, kodėl Universitetas vadinamas taip ar kitaip. Ka žin ar reikalingi tokie savigyros pasižadėjimai, kaip „rengia aukštos kvalifikacijos specialis tus", „rengia aukštos humanisti nės kultūros specialistus" ir pan. Apie Universiteto humanisti nius uždavinius reikėtų atskirai vieną kartą pasakyti. Pagaliau, tai ir pasakyta pirmoje pastrai poje. Manyčiau, kad stažuotė yra vie na iš kvalifikacijos kėlimo formų ir neišskirtina į atskirą funkciją. Suredaguotina kalbiniu požiūriu šeštoji pastraipa. Dėl Universiteto valdymo. Čia siūlyčiau daugiausia pataisų. Kam reikalinga ta Universiteto taryba? Kuo didesnė taryba, tuo mažesnė jos narių kompetenci ja. Ypač prieštaraučiau teigi niui, kad tik pusę tarybos su darytų pedagoginis personalas, tikrieji Universiteto darbinin kai. Kita pusė — bent esamo mis sąlygomis, trumpalaikiai Universiteto nariai, ir jų nuomo nė turėtų būti ne lemiamoji. Ypač juokinga tai, kad nuo da lyvavimo, sprendžiant funda mentalius Universiteto reikalus, nušalinti fakultetų dekanai, ku rie geriausiai žino fakultetų už davinius ir tikslus. Šios tarybos viešas balsavimas būtų sąlygi nis demokratijos požiūriu. Rinkti Universiteto vadovybę ir nagrinėti pagrindinius klau simus turi Senatas, gal šiek tiek platesnės sudėties, negu siūlo masis. Ar ne geriau nei taryba Universiteto vadovybę galėtų išrinkti profsąjungos konferen cija, ji gali atstovauti ir atsto vauja kolektyvui, kam čia dar kurti naują organizaciją. Demo kratiškumo principą juk užtikri na trumpa kadencija — 3 me tai.
Dabartinis Senato variantas neturėtų ką veikti, šitie „lordų rūmai" — tik laiko gaišinimas. Fakulteto dekaną turėtų rink ti fakulteto taryba, o rinkimų rezultatus skelbti (o ne tvirtin ti) rektorius. Fakulteto prodekaną turėtų skirti rektorius de kano teikimu. *Prodekanas yra artimiausias dekano padėjėjas, tarp jų negali būti atsitiktinio priešiškumo, ir dekano reikalas, su kuo jam dirbti (panašiai ir su prorektoriais). Prieštaringi yra 11 ir 12 pa ragrafai, kur sakoma, kad ka tedras steigia ir naikina fakul teto taryba, o personalo narius atleisti jau reikia pristatyti rek toriui. Nereikalingas 14 para grafas (apie teisę sudaryti komi sijas). Manyčiau, kad be reikalo ta rybai suteikiama teisė panaikin ti dekano įsakymus, tuo sunki nant jo darbą. Iki šiol buvo at virkščiai — fakulteto tarybos nutarimas įgaudavo galią, jį pat virtinus dekanui. Taip turėtų ir likti. Dėl IV skyriaus. Įtrauktinas į mokslo personalo sąrašą vyr. asistentas, privatdocentas, gal ir ekstroordinalinis profesorius. Nebūtų naudingas Statute (!) nurodymas apie pedagoginio krūvio „valandinius" rėmus. Rei kėtų palikti šį reikalą kated roms. Dėl V skyriaus. Universiteto studentus gražiausiai atstovautų „Studentų atstovybė", aukš čiausias jų savivaldos organas. Abejotinas, Universiteto veik lą suvaržantis, yra 38 punktas, ten, kur kalbama apie nemo kamą ar mokamą mokymą. Šias abejotinas tezes vertėtų pašalinti 40 p. Fakulteto taryba sudaro mokymo planą (o trukmė — viena plano charakteristikų). 56 p. Fakulteto taryba nes kirstė specialistų ir neskirstys. 47 p. Neaiškus, pagal esamą siūlymą, absolventų statusas. Kokią bendruomenę gali suda ryti dešimtys tūkstančių specia listų? Verčiau jie sudarytų Uni versiteto rėmimo tarybas. Dėl VI skyriaus. 50 p. — Laipsniams teikti sudaromos mokslo laipsnio teikimo tarybos. Jų sudėtį turėtų tvirtinti Univer siteto Senatas. Žodis „speciali zuotos" nieko nekeičia. Statute nenumatyta mokslo vardų gavimo tvarka. Ką gali išmanyti taryba, kurioje neda lyvauja dekanas? Dar sykį iracionalumą išryš kina paskutinė pastraipa. Rekto rius „renka" tarybą, taryba ren ka rektorių. Taigi visas Statuto projektas dar tobulintinas.
„Vilniaus Universiteto" pava dinimo abu žodžiai visada pra dėtini didžiąja raide. Prof. Salezljus PAVILONIS
Musų laikraštis Atsisveikinome su „Tarybiniu studentu", ir štai laikome rankose pirmąjį „Universitas Vilnen sis" numerį. Vilniaus Universiteto savaitraštį! Tai Įvykis visiems, laukusiems ir prisidėjuslems prie šių permainų.
Ar keisis dar kas nors? Taip. Norime ir sieksime, kad „Universitas Vilnensis" taptų tikrai mū sų — visų, kuriuos ilgam ar trumpam priglaudė Vilniaus Universitetas — laikraščiu. Per praėjusius keletą mėnesių jau šiek tiek pažengėme šiuo keliu. Žengsime ir toliau. Rašysime apie tai, kas mus neramina ar skaudina, liūdina ar džiugina. Neapsiribosime tik Uni versitetu. Jis — Lietuvos ir pasaulio dalelė. Nepretenduojame į galutinio tiesos reiškėjo vaidmenį. Kiekvieno straipsnio autorius turi savo nuomonę ir reiškia ją laikraščio puslapiuose. Bandysime kartu ieškoti tiesos. Tik neįžęidinėklme vieni kitų. „Universitas Vilnensis" turi gerai išmokti būti mūsų laikraščiu. Mums visiems išmoks.
padedant
jis
Tai skambink, Varpe...
Daugelis rankų kėlė varpą, suskambusį vėjuotą paskutinę senųjų metų dieną Sarbievijaus kie me. Apie žmones, jį dirbdinusius, padovanojusius, įkurdinusius ten, kur jis dabar yra, pasis tengsime papasakoti viename iš artimiausių numerių. Vjdo NAUJIKO nuotr.
Dėl VU administracijos rinkimų bei dirbančiųjų amžiaus cenz0 Man 63 metai, esu gydyto jas, mokslinio tyrimo laborato rijos vadovas. Dėl paminėtų ap linkybių laikau turįs moralinę teisę pasisakyti dėl Universiteto statuto projekto (toliau visur „Projektas") kiek tai liečia dar bo Universitete amžiaus cen zą (vertinant tai ir medicininiu požiūriu), mokslo personalo sta tusą bei administracijos rinkimų procedūrą. DĖL REKTORIAUS Projekto 12-me straipsnyje numatyta, kad „Universiteto ta ryba slaptu balsavimu papras ta balsų dauguma iš profesorių, turinčių organizacinio darbo patirtį, renka ir 2/3 balsų dau guma atšaukia Universiteto Rėk. torių". Projekte neapibrėžtas kandidatų į rektoriaus pareigas skaičius, nors ir numatyta pro cedūros tvarka tuo atveju, jei į šį postą balotiruotųsi keli kan didatai Iš daugiamečio patyrimo žinant, ką reiškia rinkimai ren kant „vieną iš vieno", siūlau Projekte įrašyti kaip būtiną są lygą, kad rektorius turi būti ren kamas mažiausiai iš dviejų kan didatų. Kelia abejonių siūloma pro cedūra: lengva būti išrinktu rektoriumi (50 proc. + 1 balsas) ir sunku būti atšauktam iš šių pareigų (2/3 balsų dauguma). O gal būtų teisingiau, kad duo
Vilniaus Universiteto Statutas (svarstymas) Universiteto Statutas nustatys Universiteto struktūrą, jo santy kius su išore ir vidaus tvarką. Sis dokumentas turėtų būti ilga laikis, todėl siūlau įj ruošti iš dviejų dalių: pagrindinės, nusa kančios esminius momentus ir priedo, kuris apibrėžtų detales, galinčias keistis priklausomai nuo kitų juridinių aktų priima mų mūsų respublikoje. Manyčiau, kad reikia šiek tiek patikslinti straipsnius nusa kančius mokymo, mokslo ir ki tų padalinių vietą Universitete. Pirmame straipsnyje siūlau tokius pataisymus: „Universitetas yra aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos spe cialistų rengimo ir mokslo įstai ga- • ■" Universitete turi būti sudary tos sąlygos studijoms, todėl „mokymas" turėtų būti būdin gas tik pirmuose kursuose. Tuo pačiu pabrėžtume (ir turėtume siekti), kad universitetinis išsi lavinimas yra gilesnis negu įgy tas kitose aukštosiose mokyklo se. Šeštą straipsnį siūlyčiau sure daguoti taip: „Svarbiausia sudėtinė Universi teto dalis yra katedra. Mokymo ir specialistų kvalifikacijos kė limo organizavimui katedros jungiamos į fakultetus, kuriems šiuo Statutu suteikiama tam tik ra veiklos autonomija. Prie ka tedrų gali būti kuriamos jų mo kymo ir mokslinės bazės — la boratorijos, reikalui esant kate dros su kitomis organizacijomis sudaro sutartis, apibrėžiančias mokymo ir mokslinio (bei klini kinio) darbo sąlygas. Jose gali būti kuriami katedrų filialai. Fa kultetuose gali būti bendros mokomosios laboratorijos, o taip pat kuriamos mokslinės la boratorijos, esančios kelių ka tedrų baze. Universitete gali bū ti ir nepriklausančių kuriam nors fakultetui katedrų, moksli nių laboratorijų ir centrų, vyk dančių platesnes funkcijas. Be to, Universitete mokymo ir mokslo reikalams yra bibliote ka, botanikos sodas, skaičiavi mo centras, muziejai, mokymo, mokslo ir ūkinės veiklos orga nizavimo skyriai ir kitokie pa daliniai". Ankstesnėje redakcijoje for muluotė „iš katedrų ir laboratojų..." parodo mokymo ir mok tarpusavio slinių padalinių o kanepriklausomumą, pastatų dangi Universiteto projektai ir plotai priklau so nuo studentų skaičiaus, todėl ne mokymui ir specialistų ren gimui skirti padaliniai nepriim tini. Aišku, galima būtų api brėžti, pavyzdžiui, kad „prie Universiteto gali būti įsteigtos laboratorijos, institutai, klinikos ir pan., grindžiantys savo veik-
lą bendradarbiavimu su fakulte tais ir katedromis, kuriems ga mybiniai plotai ir lėšos skiria mi atskira tvarka". Tokio tipo apibrėžimas parodytų, kad Uni versitetas yra ir bendro pobū džio mokslo įstaiga, kaip kad dabar esantys akademiniai insti tutai. Tačiau vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad specialistų rengi mas yra svarbiausias Universi teto tikslas, kuriam siekti yra būtina stipri materialinė bazė. 9. 1. Straipsnyje vertėtų iš „ir kt.“ išskirti atskirai įrašant „ir lėšos gautos konkurso tvarka iš centralizuotų šaltinių", nes šiuo metu nusistovi naujas moksli nių tyrimų finansavimo būdas, bus skelbiami sąjunginiai ir res publikiniai konkursai tam tik ros tematikos geriausioms moks linių tyrimų temoms išaiškinti. Moksliniai darbai turėtų būti atliekami tiek individualia tvar ka, tiek ir sudarant mokslinių tyrimų grupes, tiek ir minėto se mokslinėse laboratorijose, nu statant, kad studentų ir aspiran tų dalyvavimas atliekant moks linius tyrimus yra savaime su prantamas. Vertėtų ir artimiausiu metu reikėtų priimti tam tikrus mok slinių tyrimų grupių ir laboratorijų veiklą ir ryšius su katedromis reglamentuojančius nuostatus, tiekiant geriau įprasminti laboratorijų indėlį fakultetų gy venime, katedrų organizuojama me mokymo procese. Taip pat reikėtų rasti tiesioginį ryšį tarp vykdomų mokslinių tyrimų gra fikų ir mokslinių darbuotojų atestacijos. Visa tai turėtų atspindėti 24 ir 48 straipsniai. Pirmajame iš jų reikėtų išskirti laboratorijų personalą tokiu būdu: jei labo ratorijai ir moksliniu, ir admi nistraciniu požiūriu vadovauja vienas asmuo, tai jis ir užima laboratorijos vadovo pareigas. Jeigu laboratorijoje yra moks linių darbuotojų, kurie vado vauja grupėms, sektoriams, tai laboratorijai administraciniu po žiūriu vadovauja laboratorijos vedėjas. Analogiškai reikėtų žiūrėti ir į sektoriaus vadovo ar vedėjo poziciją. 48 straipsnyje (ar jo Statuto priede) galėtų būti tokia formu luotė: „Katedrų pedagoginis ir pagalbinis personalas mokslinį,
metodinį darbą vykdo katedro se pagrindiniu darbo laiku, o taip pat kaip antraeilininkai laboratorijoje ar grupėje uži mantys pusę etato, nustatyto atestacijos metu. Mokslinių ty rimų laboratorijose tiek pusę, tiek pilną etatą užimančių vi sos teisės (atestuojant laborato rijos vedėją, vadovaujant mokslinių darbų temoms ir pan.) yra lygios. Akivaizdu, kad dar reikia nagrinėti ir tikslinti 27 ir 49 straipsnius. Jie liečia mokslinio darbo sutarčių vykdytojų prie mimo ir atleidimo bei jų atly ginimo nustatymo tvarką. Šiuos klausimus būtina suderinti ir su dabar veikiančiais darbuoto jų priėmimo, atleidimo ir ates tacijos nuostatais. Aptariant Universiteto auto nomiją iškyla klausimas, kas yra aukščiausia mokslo instanci ja Lietuvoje. Si instancija tu rėtų rūpintis harmoningu (ati tinkančiu Lietuvos interesus, o tuo pačiu ir nustatyti juos) mokslo vystymu. Ji spręstų at skirų problemų finansavimo klausimus (tai galima daryti or ganizuojant konkursus), jai, o ne Universiteto tarybai (kaip tą numato 50 straipsnis), turėtų priklausyti ir teisė sudaryti spe cializuotas mokslo laipsnių tei kimo tarybas. Už mokslo vys tymą Lietuvoje atsakinga dar 1907 metais įsteigta Lietuvos mokslo draugija. Gal ir vertėtų ją atkurti, suteikiant ir dabarti nio laikmečio diktuojamas pa reigas. Be to, dabar, akademi niams mokslinių tyrimų institu tams įgavus savarankiškumą, gal būtų prasminga peržiūrėti Lietuvos Mokslų Akademijos statutą ir siekti, kad ji perim tų Lietuvos mokslo draugijos tradicijas (ir istoriją) ir taptų autoritetinga ir lygiaverčiai at stovaujančia visiems Lietuvos mokslo centrams organizacija. Lengviau yra kurti naujas kon kursines komisijas, ekspertų ta rybas prie Respublikos vado vaujančių organų, tačiau gal egzistuojančių organizacijų veiklos ir turinio pertvarkymas labiau atitinka laiko dvasią? prof. dr. J. VAITKUS VU prorektorius mokslo ' reikalams
tieji rektoriui įgaliojimai galė tų būti atšaukti tokia pačia bal sų dauguma, kokia buvo su teikti (50 proc. + 1)? Norėtųsi, kad Vilniaus Uni versiteto rektorius visuomet būtų renkamas tik iš šio Univer siteto profesorių. Todėl, maty ti, reikėtų patikslinti, kad rekto rius renkamas ne apskritai iš profesorių, o būtent iš „Vilniaus Universiteto profesorių". Tai leistų išvengti ateityje bet ko kių galimų netikėtumų. Visiems suprantama,- koks di delis fizinis, moralinis, emoci nis, ir kitoks krūvis tenka bet kokios didžiulės įstaigos, taip pat ir Universiteto, vadovui. To dėl toks vadovas be daugelio ki tų būtinų savybių turi turėti didelę fizinę ištvermę, tvirtą nervų sistemą, šviesų protą, greitą orientaciją, puikią atmin tį. didžiulę energiją ir daugelį kitų puikių savybių. Visas šias dideles vertybes su jų di džiausiu potencialu gali turėti tik jauno ar vidutinio amžiaus ir žydinčios sveikatos žmogus. Daugeliu medicininių publika cijų įtikinamai įrodyta, kad daug kas iš to, kas išvardinta (arba net viskas) didele dalimi prarandama artėjant prie 60 me tų. Todėl laikau būtinu Pro jekte numatyti, kad rektoriumi pirmajai kadencijai negali būti renkamas asmuo, vyresnis nei 60 metų amžiaus. Taigi išrinkus rektoriumi 59 m. amžiaus profesorių, jo, kaip rektoriaus įga-
Pastabos dėl VU Statuto projekto Pats faktas, kad „Tarybiniame studente" Nr. 35 pakelbtas VU Statuto projektas įtvirtina Uni versiteto autonomiją, verčia jį traktuoti kaip pažangų doku mentą, kaip dar vieną visuome nės žingsnį demokratijos ir su vereniteto link. Tačiau ar ga lime šį projektą priimti be išlvgų? Turbūt ne. Juk kaip tik todėl jis ir pateiktas svarstymui. Vienas projekto autorių, fi zikos fakulteto doc. S. Vengris, teigia kad jie savo darbe rė mėsi Vytauto Didžiojo Uni versiteto Statutu bei kitų ša lių mokymo sistemomis. Tvir tinama: „Autonomijos klausimu pažengėme toliau, negu ta au tonomija, kurią turėjo Vytauto Didžiojo Universitetas." Nors su pastaruoju dokumentu ne same susipažinę, kyla klausimas, ar, sakant „toliau pažengėme", neturima galvoje šios pro. jekto 12-ojo punkto eilutės: I Tarybą (Universiteto) pagal pareigas įeina Rektorius, pro rektoriai ir po vieną Universiteto partinės, profsąjungos, kom jaunimo organizacijų ir Lie tuvos persitvarkymo sąjūdžio atstovą." Dabar atverskime liūdnai pagarsėjusio įstatymo „Dėl TSRS liaudies deputatų rinkimų" pirmąjį straipsnį, ir čia perskaitysime: „Siekiant užtikrin visuomeninėms ti atstovavimą pagal šio organizacijoms įstatymo nustatytas normas vie nas trečdalis liaudies deputatų renkami nuo visuomeninių or ganizacijų..." Analogija aki vaizdi. Kyla klausimas, ko ta da verti tie 1,8 mln. parašų (tarp pasirašiusiųjų, greičiau siai, yra ir projekto autoriai) prieš antidemokratinius įstaty-
liojimai (po viei dviejų) lt turėtų b1' dirbti ei! nalo naf*' M 30), bet 1 riumi. Statut čiams, j1’ i' rios p3 i voje kA maryčiai* rektoriau! 3 visur ra%1 kaip kadį nint vis’’L galiau ty^ kalbos tuvių mat", - ”4?
S
būtų kad ... susijusiai džiosios džiui, ,A ' niaus iM,” kaip tai,™ studentą*! i dente" / Viskas I kiek veli' k pats linį ! kią vi* t ma pra! DĖL DU
-b
mus, jeii patys konstruojame sitverti. k> t t1 panašų modelį. pu UniLp Prieš 1LKJS atstovavimą Ta sis naujį? ryboje stojo keli filologai, ir jos, s4įS. jau kitame „Tarybinio stu- komjaūC1 dento" numeryje gavo „tvir- kas ats’j . tą" VU komjaunimo komiteto kiekvie* narių J. Aleksejevo ir R. Mar- rimu Kį. . Tolia£C1 tikonio atkirtį. — Teigiama: „1. Komjaunimo organizacija — Jos nepretenduoja j viso jaunimo pastebi^ vadovo vietą. 2. Komjaunimas menės J kol kas neturi savo atskiros partinė^ programos ir tikrieji veiklos labiau, k a principai tik pradeda ryškėti." ne garV* Leiskite paklausti, kokiu pagrin ma kitv 1 du į Tarybą brukamas atstovas MaskvA, organizacijos, kuri nepreten- jas išvį n duoja į hegemoniją ir kindariį E net neturi nei sąVo prog- Pasteb>it ramos, nei konkrečių veiklos po mel principų (jie dar tik „ryškėja", vietų T o tiksliau — plaukioja rūke)?! LPS e 1 Toliau metamas dar vienas „ko nintelė |į s ziris": „Universiteto komjauni minėwAi mo organizacijoje — daugiau, pagre’^ nei 7000 narių." įdomu, ar šis dis n>n skaičius užfiksuotas pavasarį, la vis»ab ar, pvz.. gruodžio mėnesį. Juk lui bei j 11 per tą laiką LKJS gretos šiek negražu p tiek aptirpo. Gerokai sumažėjo ir puliarUį jų papildymas moksleivių sąskai Taryba? c ta, o juk rytoj nevienas iš jų ganiza£i taps Universiteto studentu. Tai Vienį * gi, jei artimiausiu metu išsi Ii teigf ' laikys panašios tendencijos, tai siems. i ' Universiteto komjaunimo or siems, L, ProrfR' ganizacija netrukus savo skaitiingumu gali neprilygti ir „Var įeina po" korporacijai. tinka lk*a Matome, komjaunimo krizė išvengi?? akivaizdi. Ir čia, ko gero, ne ir vvKJ*l< padės nei bandymai savo kont- dubliai"/ rolėn paimti Studentų Sąjungos proreK^ e’ formavimosi procesą, nei dek teisės laruojama Lietuvos komjaunimo ^Retrfh autonomija (kiek žinoma, drg. Vi Macaičiui Maskvoje neleido nu- tais
Vilniaus universiteto Rektoriui „Universitas Vilnensis“ redakcijai Mes, žemiau pasirašę, klubo „Žygeivis" tarybos nariai, ma nome, kad: 1. Bet kokia monopolija žlug do iniciatyvą. 2. Komjaunimas yra regre suojanti organizacija, kadangi neturi konkurentų. 3. Tik atsiradus konkurencijai.
Oi
komjaunimas gali tapti autorite tinga organizacija. 4. Išskirtinio vaidmens sutei kimas komjaunimui. faktiškai lei džiant jam atstovauti visam VU jaunimui Universiteto Taryboje, taps papildomu veiksniu žlug dančiu komjaunimo autoritetą.
I
iaO1
;Mte į ją >s.
ras! :ad h ’ni’ 1 pa%ų to r»J"Ue-
65 metų — fakulteto tarybos kulteto tarybos kasmetiniu nu kasmetiniu nutarimu." Šiuo tarimu". Manau, kad ir ši taisyk straipsniu mokslo ir pedagogi lė turėtų vienodai galioti vi nis personalas (5 pareigybių) siems Universiteto darbuoto priešpastatomas mokslo persona jams, užimantiems pareigas rin lui (taip pat 5 pareigybių) bei kimų būdu, taigi ir mokslo dar Universiteto administracijos dar buotojams, ir administratoriamsbuotojams: , pedagogams vadovams. Tačiau, siekiant už darbas Universitete limi tikrinti maksimalų objektyvumą, tuojamas amžiumi (65 m.), tuo tarybos sprendimas leisti ar ne tarpu administracijos bei mokslo leisti 65 metų žmogui darbuotis darbuotojams darbo truk dar vienerius metus turėtų būti mė amžiumi neribojama — jų priimtas slaptu balsavimu pap biologinis senėjimas tarsi nei rasta balsų dauguma. Ir apskri giamas. Matyti, reikėtų vado tai, visi principiniai personali vautis bendra taisykle, kad fi niai kadrų klausimai visuomet ziologinis senėjimo procesas, turėtų būti sprendžiami tarybose pirmiausia kraujagyslių ateros tik slaptu balsavimu, ypač kai administratoriaus klerozė, su amžiumi visiems svarstomas intelektualams vystosi daugmaž personalinis klausimas. Taigi, Statuto projekto 30 vienodai sparčiai ir visiškai ne priklausomai nuo užimamų pa straipsnį siūlyčiau formuluoti reigų. Kai kurią išimtį gali su taip: „Universiteto vadovaujantys daryti nebent vadovaujantys ad ministracijos darbuotojai, kurie darbuotojai, mokslo ir peda dėl ypač didelio darbo krūvio goginio personalo nariai, moks (įskaitant antraeiles pareigas, lo personalas bei kiti asmenys, visuomeninį darbą) ir dažnų užėmę savo pareigas konkursine šias stresų turėtų „išsisemti" anksčiau, rinkimų tvarka, gali eiti nei kitų kategorijų Universiteto pareigas iki 65 metų. Juos iš darbuotojai. Todėl manyčiau, kad rinkusių tarybų kasmetiniu nu visiškai nepagrįsta administra tarimu (slaptu balsavimu, pap cijos ir mokslo darbuotojus, rasta balsų dauguma) darbas „kaip nesenstančius", priskirti Universitete gali būti pratęstas; privilegijuotų darbuotojų kate administracijos darbuotojams po gorijai, suteikiant jiems teisę 65 metų leistina tęsti darbą dirbti Universitete (be jokio pra Universitete tik mokslo ir peda tęsimo) neribotai ilgą laiką. goginio personalo ar mokslo Kaip minėta, sutinkamai su personalo pareigybėse." med. m. dr. L MOTIEJŪNAS str. 30 dirbti Universitete po 65 metų pedagogams leidžia MF gamtinių žldlninių Infekcijų ma tik išimties tvarka ir tik „fa m. t. laboratorijos vedėjas
kuojančią vietą palikti tik Rek toriui, kurį išrenka pati Taryba ir 12-ojo punkto minėtą dalį formuluoti taip: „Į Tarybą pa gal pareigas įeina Rektorius, užimdamas vieną iš pedagoginiam personalui skirtų vietų. LKP, profsąjungos, LKJS, LPS bei kitos organizacijos atstovauja mos per visuotiniuose susirin kimuose išrinktus narius." Tada ir pamatysime, kas ko vertas, priversime įvairias organiza cijas pakovoti dėl vietų Ta ryboje. Tuo tarpu vakansijos tik gimdys pasyvumą. Remdamiesi panašiais samp rotavimais, 15-to punkto pradžią siūlome formuluoti: „Senatą su daro Universiteto Rektorius, prorektoriai, vyr. buhalteris, fa kultetų dekanai, Universiteto darbuotojų bei studentų profsą jungų pirmininkai, Universiteto studentų tarybos pirmininkas." Atitinkamai 20-to punkto antrą pastraipą: „Į fakulteto tarybą kaip pedagoginio personalo na riai įeina dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai." Nepasitikėjimą kelia ir 20-to punkto 13-as skirsnis: „Fakulte to taryba šalina iš Universiteto nusižengusius vidaus tvarkai studentus." Prisiminkime netoli mą praeitį ir įvertinkime, ar vi sų, pašalintų už „elgesį, nesude rinamą su tarybinio studento var du," elgesys tikrai jau buvo toks nesuderinamas? Ar nepasitaiky davo susidorojimų asmeniniais bei politiniais sumetimais? Kaip ten bebūtų, nesame nuo to apsidraudę. Todėl siūlome tokį pa keitimą: „Fakulteto taryba ša lina iš Universiteto nusižengu sius vidaus tvarkai studentus tik
esant fakulteto studentų tarybos sutikimui." Statute deklaruojama stu dentų savivalda (27 punktas), ta čiau visiškai užmiršta, kad jai reikalingas finansavimas. To dėl siūlome papildymą: • „stu dentų taryba disponuoja griež tai apibrėžta Universitetui iš respublikos biudžeto skiriamų lėšų dalimi. kurią nustato ir tvirtina Universiteto Taryba. Dalį lėšų studentų taryba pa naudoja pati, o kitą dalį pa skirsto fakultetų studentų ta ryboms, proporcingai besimo kančiųjų skaičiui. Lėšos nau dojamos tarybų nuožiūra. Už jų panaudojimą fakulteto stu dentų taryba atsiskaito visuo tiniam fakulteto studentų susi rinkimui, o Universiteto stu dentų taryba — Senatui. Doc. S. Vengrio siūlymas stu dentų reikalus sukonkretinti atskirame Statute kol kas, ma nytume, nėra realus. Senasis, formaliais, biurokratiniais sai tais suvaržytas studentijos mo nolitas sutrupėjo, o naujajai, bendrais interesais pagristai konsolidacijai prireiks gal ne vienerių metų. Todėl savo Statuto kol kas negalime paruošti, ir mūsų reikalai turi būti kuo plačiau atspindėti Universiteto Statute. Fizikos fakulteto studentai: Laimonas JANUSEVlClUS, Al bertas PACEVICIUS, Mindaugas RUCYS, Vygandas MIZEIKIS, Juozas POCIUS, Artūras VAI LIONIS, Egidijus DYRA, Dailius VIERAITIS, Giedrius AUGUSTAI. TIS, Virginijus BARZDA, Zig mas DAMBRAUSKAS, Aidas VOZNIKAS, Vilius LUNEVICIUS, Vytautas VAKRINA.
narių skaičiaus cenzą (pvz. 500). Jaunimo organizacijų atstovus į Universiteto Tarybą turi rinkti slaptu balsavimu tų organizacijų nariai, 4 Jaunimo organizacijoms, neturinčioms nustatyto skaičiaus narių, suteikti teisę deleguoti savo atstovą į Universiteto Tarybą
stebėtojo teisėmis su pataria muoju balsu. Paulius KOVAS, Jolanta URBELIONYTĖ, Kęstutis AMBRAZAS, Ignas ŠIMULIS, K. ČEPO NIS, H. NAMAVICIŪTĖ, Audra NIS, H. NAMAVICIŪTĖ, Loreta PUODĖNAITE, Laimutis MIKA LAUSKAS, Audronė REMEIKAITE, Vita JANKŪNAITE.
k ;si|. taOT' Kv iš3įjjtacį. r^thifll^ci1 (VVe’ y'los
Visuomenės mokslai: pavasario semestras Sausio 6 d. įvyko Universiteto visuomenės mokslų dėstymo pertvarkymo komisijos posėdis. Komisijos pirmininkas, filosofi jos istorijos ir logikos k. ved. prof. R. Pavilionis , informavo apie pasitarimo, įvykusio Nau jųjų Metų išvakarėse Maskvoje, TSKP CK, rezultatus (žr. plačiau š. m. sausio 7 d. „Tiesą" ir sau sio 11 d. „Tarybinį mokytoją"). Kaip matyti iš informacijos, ru denį pradėta visuomenės moks lų reforma žengia pirmyn. Uni versitete parengtas šių mokslų pertvarkymo projektas ne tik atlaikė „centro" spaudimą bei vietinių gandų skersvėjus, bet kaip varpas, nuskambėjęs nuo Vilniaus iki Irkutsko universite tų, tapo pamatu ir sąjunginiam projektui. O kol pastarasis bus toliau svarstomas ir tobulina mas iki galutinio jo aprobavi mo (reikia tikėtis, tie svarsty mai nelabai atsilieps jo „svei katai"), mūsiškis bus pradėtas įgyvendinti ateinantį semestrą. Tad, nuo ko pradedame? Prof. R. Pavilionis: — Pradedame nuo politologi jos — kaip sumanyta projekte ir patvirtinta mūsų komisijos. Šiuo mokslu apimsime dvi dis ciplinas — TSKP istoriją ir mokslinį komunizmą. Bendrąjį politologijos kursą sudarys dvi dalys — POLITINE ISTORIJA ir SOCIALINE POLITINE VI SUOMENES TEORIJA. Pirmojo je dabar numatoma dėstyti Lie tuvos ir TSRS politinę istoriją, dviejų semestrų 120 vai. kursą. Jis užims valandas, skirtas TSKP istorijos studijoms. Tuo būdu LKP ir TSKP istorija integruoja mos į bendrąją politinių sistemų, judėjimų, ideologijų ir instituci jų raidos istoriją, pradedant nuo
Lietuvos valstybingumo sukūri mo ir baigiant šių dienų politi nėmis aktualijomis. Netolimoje ateityje turėtų būti parengta dar viena būtina sudėtinė šio kurso dalis — Vakarų politinės minties, sistemų ir institucijų istorija. Ši taip Lietuvos politinė istorija ga liausiai bus įrašyta į bendrąją Vakarų ir Rytų politinę istoriją. Antroji — teorinė — politolo gijos dalis „socialinė politinė visuomenės teorija" laipsniškai užims mokslinio komunizmo vie tą (80 vai.). Šiame kurse numa toma nagrinėti bendresnes poli tinių sistemų, procesų ir santykių (tarp jų — tautinių ir tarptauti nių santykių) problemas, šiuo laikinę politinę teoriją ir prakti ką, vadinamąsias globalines pa saulio bendruomenės sugyveni mo, bendravimo ir bendradarbia vimo problemas. Tokio bendrojo politologijos kurso tikslas — ne tik suteikti žinias, būtinas civilizuotos vi suomenės nariui, bet ir ugdyti jo politinę kultūrą, parengti jį pilnaverčiam gyvenimui tokioje visuomenėje. Būtinai noriu pabrėžti — kal bame apie pereinamąjį laikotar pį ir mokymo turinio'ir dėstymo požiūriu. Laikotarpį, kai toliau bus intensyviai ruošiamos ir tobulinamos naujos mokymo pro gramos, rengiama ir kaupiama nauja mokymo medžiaga. Tam reikės laiko, didelių pastangų ir kūrybinio darbo. Todėl turime būti kantrūs, pakantūs ir išmin tingi: būtų naivu tikėtis revoliu cinio atsinaujinimo per vieną ar kelis mėnesius. Pagaliau, sie kiant naujo, neišvengiami ir ga limi nuostoliai bei klaidos. Jo kia komisija, jokios tobuliausios programos autoriai negali ga
rantuoti tokio pat tobulo jos įgyvendinimo. Bet galime garan tuoti, kad jos sieksime atkakliai ir kryptingai. Be privalomo politologijos ci klo, numatomi dar du visiems privalomi ciklai — ekonominis, o po jo — filosofinis. Pastarieji nebus skaidomi, "kaip iki šiol, dalimis: politinė ekonomija — į kapitalizmo ir socializmo poli tinę ekonomiją, o filosofija —į istorinį ir dialektinį materializ mą. Kiekvieną šių disciplinų numatoma dėstyti kaip vientisą probleminį kursą, apimantį ir de rinantį istorinį ir teorinį aspek tus. Projektas numato, kad dės tant šias disciplinas turi būti de ramai atsižvelgiama į fakultetų poreikius, specifiką ir interesus. Tai pasakytina apie visus vi suomenės mokslų dalykus. Atsisakyta „mokslinio ateiz mo", jį pakeis religijotyra (ar ba religijos istorija). Toliau pagal galiojančią tvarką kaip atskiros disciplinos bus dėstomos filoso fijos istorija, logika, etika, este tika. Komisijos nuomone, kokie nors pakeitimai šių, kaip ir kitų visuomenės mokslų dalykų aka deminiame statuse galimi tik juos apsvarsčius ir suderinus su Uni versiteto Visuomenės mokslų taryba ir su Universiteto Taryba. Tokią visuomenės mokslų no menklatūrą ir tokį jų statusą ko misija siūlys tvirtinil ateinančiam semestrui. Platesnė projekte numatyta visuomenės mokslų dės tymo reforma bus rengiama to liau. Ji orientuojama jau į kitų mokslo metų pradžią. Šiems mokslo metams pakaks pakeitimų ir darbų, kuriuose esame numa tę. Juos realizavę, būsime žen gę pirmą, (ir tikrai ne paskuti nį), labai svarbų žingsnį.
Laiškai
Brangus tėvynainiai, Lietuvos Kultūros fondo klu bas „Aukuras" kreipiasi į Jus, prašydamas prisidėti aukomis prie Vytauto Didžiojo paminklo Kaune atstatymo. Paminklą planuojama staty ti 1990 m. ir atidengti liepos 15 d., minint 580 ąsias Žalgirio mū šio sukaktuves bei pažymint Vytauto mirties 560-ąsias meti nes. Preliminarinė paminklo atstatymo darbų vertė — 500.000
rublių. Paminklas atstatomas už visuomenės lėšas, surinktas iš geranoriškų paaukojimų. Lie tuvos Kultūros fondo pavedimu bei Kauno m. LDT Vykdomojo komiteto 1988 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 307 atstatymo darbų užsakovu ir finansuotoju patvirtintas „Aukuro" klubas. Kviečiame Jūsų įmonės (įstai gos) kolektyvą aukoti Vytauto Didžiojo paminklo atstatymui. Aukų pažymėjimų vertės to
kios: 3; 5; 10; 25; 50; 100 rub lių. Pinigus galima pervesti į paminklo atstatymo sąskaitą Nr. 700130 Socialinio banko Kauno skyriuje. Dėkinga Jums už paramą ats tatant brangų lietuvių Tautai ir kiekvienam Lietuvos patriotui simbolį — Vytauto Didžiojo pa minklą Kaune —
„Aukuro" klubo taryba
Lietuvių kalba studijuojama ir Lenkijoje Jus iš Lenkijos sveikina Poz nanės Adomo Mickevičiaus uni versiteto lituanistikos pirmojo kurso studentai. Ši specialybė įkurta 1988 metais. Taigi, nuo šiol už Lietuvos ribų bus galima studijuoti lietuvių kalbą, ne tik Čikagos universitete, bet ir pas mus. Todėl mes norėtume kuo plačiau susipažinti su senovės ir dabartinių laikų Lietuvos is torija, jos buitimi, paročiais, tra dicijomis ir visa kultūra. Ypač mums būtų naudinga sužinoti, kaip rūpinamasi lietuvių kal bos kultūra, jūsų kalbininkais, svarbesniais šio mokslo veika lais. Šitai, mūsų supratimu, kaip tik galėtume padaryti per pa žintį su jumis, jūsų padedami apžiūrėti senąjį, tokias gražias tradicijas turintį Vilniaus Uni versitetą, kur jūs studijuojate.
Todėl norėtume iš arčiau pa žinti Lietuvos sostinę, jūsų aukštąją mokyklą ir jus pačius. Jūsų draugiškas žodis ir pri tarimas, jūsų pagalba leistų mums nuo pirmųjų lituanisti kos mokslo dienų geriau susipa žinti su pasirinktąja specialybe, jos grožiu ir niekad iki galo neatskleidžiamomis lietuvių kal bos paslaptimis. Poznanėje per metus, kitus, kuriuos čionai stu dijuosime, neįstengtume padaryti tiek, kiek galėtume sužinoti ir pažinti iš jūsų laiškų atsiųstų knygų. Kiek galėsime, mes taip pat ir jums padėsime. Todėl nuo širdžiai prašome rašyti mums, atvykti ir aplankyti mus Lenki joje, kad jūs galėtumėte susipa žinti su mūsų universitetu,
mūsų kultūros ir meno gyve nimu, su akademiniu jaunimu. Linkėdami visiems jums, Vil niaus Universiteto mieli stu dentai, kuo geriausios sėkmės ir prasmingų, darbščių Naujųjų Metų, tikimės sulaukti iš jūsų greito, draugiško žodžio, taip pat ir jūsų pačių, pasirodančių Poznanės padangėje.
Mūsų adresas: Institut Językoznawstwa UAM ui. Marchlewsklego 128 61-874 POZNAN POLSKA Rosanna RADLINSKA, Katarzyna KONORSKA, Beata GOLASZEWSKA, Vytautas BATVINSKAS, Petras BALYTA, Robertas DZEMIONAS, Petras UZDILA, Valdas ŽUKAUSKAS ir kiti.
4
1989.01.13
(Jniversitas Vilnensis
Buvusio Universiteto rektoriaus nepasibaigusi istorija Paprastai rašydami apie žy mius asmenis, pateikiame jau apdorotą informaciją iš kurios aišku, ar autorius giria ar smerkia aprašomą asmenį. To kie straipsniai lengvai skaitomi, nes nereikalauja pirminių šalti nių analizės ir yra skirti plačia jai visuomenei. Aš nukrypsiu nuo šio standarto ir kalbėsiu ne emocijų, o faktų ir dokumentų kalba, turėdamas aiškų pagrindą manyti, kad kvalifikuotas Uni versiteto darbuotojų ir studentų ratas sugebės pats padaryti iš vadas. Taigi, jam nebūtina auto riaus „suvirškinta" medžiaga. Po šios nedidelės pratarmės leis kite pradėti. „Bulavas Juozas (Ladas) vie nas iš mūsų geriausių studentų... Nors jaunas partijos narys, bet neblogas vyriokas, rūpinosi ge riau susipažinti su marksizmu leninizmu. Nors sunku kur pama tyti Lenino raštus, o pas jį be veik visi yra, teisingas ir atvi ras. Man rodos, jis tiks ten, kur rekomenduoja Andr. ir B.". Tai ištrauka iš K. Sprindžio 1932.1.21. rašytos charakteristi kos. Ir šiame straipsnyje bus kalbama apie J. Bulavo sūdė tingą gyvenimą, pasiremiant autentiškais dokumentais ir pa liudijimais. 1932 m. J. Bulavas baigė Kau no Vytauto Didžiojo Universite to Teisių fakultetą. 1932.1.28 LKP CK politinio biuro spren dimu jis pasiunčiamas į Berlyną, kur redąguoja 1933 m. laikraštį „Balsas". 1933 m. spa lio mėn. pakviestas į Maskvą, į specialius partinius kursus prie Komunistų Internacionalo, ku riuos 1934 m. baigė pirmuoju. Nuo 1934 m. vidurio dirbo par tinį nelegalų darbą Lietuvoje. 1936 m. — LKP CK sekretoriato narys, dirbo CK spaudos ir ryšių Komiteto sistemoje. J. Bulavas: „Redaguodamas „Balsą" atsisakiau spausdinti Z. Angariečio straipsnį, kuriame jis pažangius lietuvių inteligentijos atstovus (S. Nėrį, K. Korsaką, J. Paleckį ir kt.) išvadino negra žiais vardais". J. Bulavo požiūris į pažangią inteligentiją išdėstytas jo laiške „Balso" redakcijai (1932.12.12): „Suprantu, kad reikia būti at sargiems su prisijungusiais prie mūsų inteligentais iš buržuazinės stovyklos. Bet šitas atsargumas neturi prieiti prie tokios ribos, kada mums prijaučiantys inte ligentai be pakankamo pagrindo apšaukiami provokatoriais". J. Bulavo požiūrį į partijos taktiką ir į trisdešimtųjų metų represijas aprašo Z. Angarietis savo laiškuose jvisur kalba ne taisyta. — A. S.): „Kaltinimai prieš Ladą (Bula vą — A. S.) ... 4. Ladas nepatenkintas par tine taktika. 6. Ladas prieš darbininkus, nes jie nieko nesuprantą, jam norisi, kad vadovybė būtų inte ligentų, o ne darbininkų" (o dabar? — A. S.) (Iš Z. Angariečio 1932 m. VII. 20 laiško)". Kokią partinę taktiką turėjo galvoje Z. Angarietis, paaiškė ja iš jo 1937.XI.21 laiško: „kaltino Bulavą tuo, kad jis nepatenkintas partine taktika, ku ri didina areštus". Verta paminėti, kad J. Bula vas už antifašistinę veiklą bu vo nuolat persekiojamas, pas jį daromos kratos, areštuojamas, baudžiamas administracine tvar ka, kalėjimu bei ištrėmimu iš Kauno. Taip buvo tiek Voldemaro-Smetonos valdymo, tiek hitlerinės okupacijos metais. 1938 m. J. Bulavas, nepritar
damas partijos taktikai, prašosi atleidžiamas iš vadovaujančių pareigų, paliekant jį eiliniu par tijos nariu arba paskiriant prie techniško darbo. LKP CK su tuo nesutiko. Tų pat metų pabaigoje J. Bulavas pašalinamas iš parti jos. Iš J. Bulavo 1976.XI.17 paaiški nimo LKP istorijos instituto di rektoriui R. Šarmaičiui: „Mano pasitraukimas iš LKP 1938 m. pabaigoje įvyko dėl nesutarimų su LKP CK pirmuoju sekretoriu mi A. Sniečkumi kai kuriais LKP veikimo taktikos klausimais, pvz.: — dėl antifašistinio liaudies fronto sudarymo, — dėl stalininio režimo verti nimo, — dėl LKP veiklos savarankiš kumo" . 1952 m. J. Bulavas A. Snieč kui ir V. Niunkai reikalaujant antrą kartą įstoja į LKP. J. Bulavas: „Pokario metais,, trūkstant mokslinių darbuotojų, į Universitetą patekdavo nema žai nekvalifikuotų žmonių. Uni versiteto vadovybei prisibijant represijų ir nuolaidžiaujant, čia brovėsi įvairūs atvykėliai — iš Rusijos, net iš Kaukazo ir kitų tolimų respublikų, pareigūnų vaikai bei pažįstami... Lietuvių dėstytojų ir studentų buvo maždaug 60 proc. ... LKP CK atkreipė dėmesį, kad visuomenėj kilęs nepasitenkinimas Vilniaus Universitetu, jog jis nutautėjęs" („Gimtasis kraštas" Nr. 49, 1988). Siekiant sukurti Vilniaus, t. y. Lietuvos, Universiteto naciona linį veidą, buvo būtina iš es mės pagerinti Respublikai rei kalingų nacionalinių kadrų ren gimą, studentų mokymo koky bę ir personalo bei studentų mokslinį darbą. J. Bulavas: „1956 m. LKP su važiavimo metu mane iškvietė A. Sniečkus ir Sumausko, Niun kos, Sarkovo (LKP CK Tį sis se kretorius — A. S.) ir Liaudžio (saugumo darbuotojas — A. S.) akivaizdoje pasiūlė man būti VU rektoriumi. Prieštaravau, kad neturiu profesoriaus vardo. A. Sniečkus pažadėjo padėti. Tų pat metų rudenį A. Sniečkus man pasiūlė užimti CK sekretoriaus ideologiniam darbui vietą. At sisakiau, nes darbas Universite te man patiko, o be to nenorė jau nedraugiškai pasielgti tuo metinio CK sekretoriaus ideolo giniam darbui V. Niunkos atž vilgiu". Skaitytojui gali kilti klausi mas, kodėl buvo numatytas toks staigus posūkis. Čia vėl reikia kreiptis į istorinius šaltinius ir liudininkus. 1938 m. sausio 1 d. Kulautuvoje įvyko LKP CK plenumas. Pasak J. Bulavo, kelios dienos iki plenumo K. Didžiulis (Grosmanas) pasakė Bulavui, kad lietuviai norėtų išsirinkti jį sekretoriumi, nes tuometinis se kretorius A. Sniečkus yra Mask vos įtakoje, o kitos tinkamos kandidatūros po K. Požėlos nu žudymo nesą. Mes manome, tvirtino K. Didžiulis, kad LKP turi būti savarankiška ir ginti Lietuvos reikalus. J. Bulavas at sisakė nuo siūlomo posto. Ko dėl? J. Bulavas: „Mano išrinkimas būtų pavėluotas, nes Pozdniakovas (TSRS pasiuntinys Lietuvai A. S.) jau kontroliuoja LKP, tai gi aš būčiau tuoj nušalintas". Apie šį pasiūlymą J. Bula vui A. Sniečkus buvo vėliau in formuotas. 1956 m. LKP suvažiavime ren kant Centro komitetą A. Snieč kus gavo apie 70 balsų „prieš". Matyt, jis turėjo rimto pagrindo galvoti, kad J. Bulavas yra vie nas iš galimų pretendentų į pirmo
jo sekretoriaus postą ir natūra lu, kad tokiais atvejais poten cialų konkurentą geriau laikyti arčiau sekretoriaus, o ne įtakin game Vilniaus universiteto rek toriaus poste. J. Bulavo atsisakynias pereiti į CK galėjo sukelti A. Sniečkui papildomų įtarimų. Ši hipotezė paaiškina ir tolimes nį A. Sniečkaus nepasitikėjimą ir nepalankumą J. Bulavui (šitai hipotezei neprieštarauja ir pats J. Bulavas). Bet apie viską iš eilės. Tapęs rektoriumi J. Bu lavas iš esmės atlietuvino Uni versitetą ir jį apvalė nuo ne mokšų ir prisitaikėlių, kyšinin kų ir karjeristų (informa cija apie tai „Gimtajame kraš te" Nr. 49, 1988). Tai sukėlė daugelio jų nepasitenkinimą ir išdavoje skundus, ypač Partijos organams. Chruš čiovo laikų atšilimas baigėsi, o J. Bulavas šito neįvertino. Re zultatų ilgai laukti nereikėjo. 1958.VI.27 įvyko LKP CK biuro posėdis, svarstęs VU rektoriaus J. Bulavo klausimą. Iš posėdžio stenogramos: V. Niunka: "... studentų nacio nalinis išsišokimas Rasų kapi nėse 1956 m. (Vėlinių metu stu dentai pagerbė mirusius gimi nes, profesorius, padėjo žvaku čių ant kapų — A. S.). Drg. Bu lavas, užuot davęs šiam faktui tinkamą politinį įvertinimą ir mobilizavęs kolektyvą prieš na cionalistinius reiškinius... Drg. Bulavas orientavęs mokslines ta rybas į tai, kad tarybos nariai, balsuodami, privalo vadovautis tik savo sąžine ir nepasiduoti jokiai pašalinei įtakai... tai iš esmės raganimas nepaisyti par tinės organizacijos nuomonės... Drg. Bulavas... darosi vėliava buržuaziniams nacionalistiniams elementams". P. Mišutis (dabar — perso nalinis pensininkas — A. S.): „... jam (Bulavui — A. S.) trūk sta partiškumo. Tai pasireiškė tuo, kad po įvykių 1956 m. rei kėjo vesti didelę kovą, kad kai kurie studentai būtų pašaliu*i. kad pamokyti tuos, kurie pasilie ka su ne visai sveikomis nuo taikomis... stiprinant Universite tą žmonėmis, kurie atsidavę partijai ir moka (lietuvių — A. S.) kalbą. Bet čia gi mūsų parti jos nuopelnas, lenininės nacio nalinės politikos... o ne kažko kios Bulavo „politikos" nuopel nas". P. Griškevičius: ....... Universi tete, svarstant padėtį literatūros katedroje jis (Bulayas — A. S.) nepasisakė. Kada buvo demas kuota keletas nesveikų nuotai kų iniciatorių drg. Bulavas pareikalavo papildomos medžiagos, įrodančios, kad jie blogi". V. Kuzminskis: ,,... Bulavas turi sentimentą tokiems kad rams, ne visiškai saviems. Kai reikia Sezemaną (žymus moksli ninkas — A. S.) ar kitus pri imti, tai nepajunti, kaip išsis prendžia klausimas, bet kai rei kia nacionalistinį elementą iš mesti. ..." J. Bielinis: (dabar kultūros ministras — A. S.) „... dėl Ar džiūno, Tamakausko, Vaitkaus (1956 m. Rasų kapinių įvykių dalyvių — A. S.). Šie tipai ga vo po 6 metus" (kur jie dabar? — A.. S.). A. Sniečkus: „Esmė tokia, kad Universitete buvo paskelb ta kova komunizmui". M. Sumauskas: „Drg. Mišutis ir drg. Griškevičius iškėlė to kius baisius faktus. Argi tai iš partinių pozicijų buvo daro ma?". J. Petkevičius (personalinis pensininkas — A. S.): ...... jo kių pastangų nebuvo iš rekto
riaus pusės, kad ištaisytų padė tį" (lietuvių literatūros kated roje — A. S.). K. Navickas (dabar VU pro fesorius — A. S.J: „Pas Palionį (Bulavo vadovavimo įtakoje — A. S.) yra mėginimų sumenkin ti marksizmo-leninizmo teorijos vaidmenį, jis ... siūlo su mažinti visuomeninių disciplinų valandų skaičių. Čia... Centro komiteto reikalas". J. Matulis: „... Jis (Bulavas — A. S.) ... pradėjo visur įgy vendinti savo individualią, o ne partijos liniją Si jo linija buvo nukreipta į nacionalinės speci fikos perdėtą iškėlimą". J. Žiugžda: „Atėjus į rektora tą J. Bulavui pradėjo reikštis ... labai aktyvus iš drg. Bulavo pu sės rėmimas lietuvių literatūros katedros ideologinės pozicijos. Tuoj mes išgirdome, kad kated rai pavedama organizuoti kon ferenciją XIX amž. pabaigos nacionalinio judėjimo klausi mu". J. Paleckis (apie 1956 m. Ra sų kapinių įvykius): .... tas gy vųjų lavonų vaikščiojimas kapi nėse buvo provokacinis reiški nys". Pateikiamas dokumentas, ad resuotas A. Sniečkui ir pasira šytas LTSR MA prezidento, J. Matulio, kuriame reiškiama nuo monė, kad prie G. Zimano neišrinkimo MA nariu-korespondentu, o J. Žiugždos — istorijos in stituto direktoriumi prisidėjo ir komunistas Bulavas. J. Bulavą gynė E. Meškaus kas (dabar VU profesorius — A. S.). Deja, to nepakako, kaip nepakako ir gausių J. Bulavo paaiškinimų. Ir šios „raganų medžioklės" I-ojo etapo rezul tatas — LKP CK biuro nutari mas: „1. Atleisti drg. J. Bulavą iš Vilniaus Valstybinio Universite to rektoriaus pareigų, kaip ne užtikrinančio partijos linijos pravedimo studentų komunisti nio auklėjimo bare. 2. Pavesti LKP CK partinei ko misijai papildomai ištirti drg. Bulavo, kaip komunisto, elgesį ir apie rezultatus pranešti LKP CK". Stalinas jau buvo keleri metai miręs. 1958 m. birželio 30 d. įvyko Universiteto partinės organizaci jos susirinkimas, kuriame V. Niunka paskelbė LKP CK biuro nutarimą „Dėl WU rektoriaus drg. Bulavo". Kalbėjo Kostelnickis, Palionis, (pastarasis gynė J. Bulavą — A. S.), Bendžius, Blieka, Kuzminskis. Susirinki mas vieningai pritarė nutari mui. 1959 m. liepos mėn. TSKP CK svarsto nacionalinį klausi mą. Liepos mėn. 28 d. įvyksta LKP CK biuro posėdis, kuriame įvertinamas J. Bulavo, kaip ko munisto elgesys. Skaitome: „.... papildomi tyrimai paro dė, kad J. Bulavas, dirbdamas Vilniaus Valstybinio V. Kapsu ko Universiteto rektoriumi, darė politines klaidas, kurios pasi reiškė lenininės nacionalinės politikos nepaisymu (ir tų laikų nacionalinė politika buvo leni ninė — A S), stojo į naciona listinį kelią ir išvydavo iš uni versiteto nelietuvius, iki minimu mo sumažino grupių skaičių su dėstoma rusų kalba. .. vilkosi atsilikusių nuotaikų uodegoje, tuo sukurdamas aplinką buržuazinių-nacionalistinių elementų aktyvacijai, mėginusių susilp ninti tautų draugystę.. . LKP CK biuras nutaria: už politines klaidas lenininėje na cionalinėje politikoje pašalinti J. Bulavą iš TSKP narių". Po šito skaudaus smūgio J.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 85 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, VJlnlus,. Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Unlversitas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79.
Bulavas, būdamas jau LTSR Mokslų Akademijoje, pasineria į mokslinį darbą. 1966 m. „Min ties" leidykla išleidžia jo mo nografiją „Buržuazinės valsty bės formos ir režimai", 1968 m. — kitą „Buržuazinių valstybių konstituciniai institutai". J. Bu lavas mėgina jų pagrindu ginti daktaro disertaciją. Jam atsako ma tuo pretekstu, kad minėtuo se leidiniuose trūksta istorinio aspekto, reikalingo Universiteto tarybos profiliui. J. Bulavas ne pasimeta ir 1969 m. išleidžia knygą su „istoriniu aspektu" — „Vokiškųjų fašistų okupacinis Lietuvos valdymas (1941—44 m.)", kurią pateikė LTSR MA Istorijos institutui, prašydamas rekomendacijos leisti ją ginti kaip daktaro disertaciją. Istorijos in stituto jungtinis istorikų ir tei sininkų skyriaus posėdis tokios rekomendacjos nedavė. Kodėl? J. Bulavas: „Svarstymo išva karėse man B. Baranauskas (ar chyvinių dokumentų skelbimo redakcijos vyr. redaktorius — A. S.) pranešė, kad A. Sniečkus davė nurodymą nerekomenduoti J. Bulavo monografijos gyni mui. H. Sadžius (pirmininkavęs ta da posėdžiui Istorijos institute): „Aš jokių išankstinių nurody mų negavau. Jungtiniame isto rikų ir teisininkų skyrių posė dyje, kuriame dalyvavo istori kai pagrindiniu oponentu buvo pats Baranauskas. Jo nuomone knyga turi daug faktinių klai dų, ji yra valstybinės teisės, bet ne istorinio profilio. Posė dyje, iš esmės pritarta Bara nausko nuomonei ir pažymėta, kad knyga yra vertinga, bet gali būti tik literatūros šaltiniu prie disertacijos istorijos moks lo daktaro laipsniui". Negaliu netikėti šiais žo džiais, kaip ir J. Bulavu. Atsa kymą galėtų duoti B. Baranauskas, bet jo .jau nebepaklausi... LLR MA istorijos m. dr„ prof. Losovskis išsamioje J. Bulavo monografijos recenzijoje ją įver tino labai teigiamai. Monogra fijos apie buržuazinių valstybių formas, režimus ir konstituci nius institutus iki šiol tebenau dojamos aspirantų ir studentų. Nepatvirtino ir profeso riaus vardo. Dar dirbant Uni versiteto rektoriumi, J. Bulavo dokumentai profesūrai gauti bu vo išsiųsti j atestacinę komisi ją. Kodėl gi atestacinė komisija iki šiol nepatvirtino Universite te suteikto profesoriaus vardo? J. Bulavas" „Ilgai nesulauk damas atsakymo iš komisijos, nuvykau į Maskvą. Ten atesta cinės komisijos sekretorė paro dė man bylą su tuometinio mi nistro (atestacinės komisijos pir mininko — A. S.) drg. Jeliutino rezoliucija: „LKP CK pir mam sekretoriui A. Sniečkui prašant sulaikyti patvirtinimą iki tolimesnių nurodytų". Tolimesnių nurodymų nebuvo ir nėra... iki šios dienos. Kaip nėra nurodymų ir dėl partinės reabilitacijos. Buvome nepersitvarkę. Saky davome susirinkimuose ne tą, ką galvodavome. Kai kurių čia minimų asmenų nebėra gyvųjų tarpe. Ir šio straipsnio paskirtis — ne ką nors kaltinti, o apra šyti tuometinę situaciją, atkrei pti dabartinių mūsų vadovų dė mesį į jų pirmtakų klaidas ir klaidų pasekmes. Ir atstatyti tai, ką dar galima atstatyti, nors su gadintos sveikatos jau atstatyti nebegalima. Teisybė būna viena. Aloyzas SAKALAS VU profesorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras
Redaktorius A. UPSTAS