hinc iturad. astra k* K l B U w WŪfII ĮĮįyii i
U
vilnensis
o; m. <9<S.9
Sausio 15 d.
Penktadienis
Nr. 1
VILNIAUS UNIVERSITETO SAVAITRAŠTIS
Vilniaus — Universiteto Statutas (svarstymas) Pastabos dėl projekto Manyčiau, kad paskelbtasis projektas dar daugeliu požiūriu taisytinas. Pirma, šiame projekte, lygi nant su dabartiniais Universite to nuostatais, yra nemaža nau jų nedemokratiškų, stiprinančių centralizaciją Universiteto vidu je pasiūlymų. Antra, projekte yra pasiūly mų, mažinančių fakulteto ir ypač dekano savarankiškumą, jo kompetenciją. Trečia, mano nuomone, pai niojami terminai „sprendimas" ir „nutarimas". „Sprendimas" vartotinas kaip atskiro pareigū no išvada, o „nutarimas" — kaip kolektyvinis sprendimas. Tokiu atveju rektorius ir deka nas skelbtų sprendimus, o įvai rios tarybos priimtų nutarimus. Nepriimtinas ir antidemokra tiškas siūlymas, kad kas nors tvirtintų rinkimų rezultatus. Rinkimų rezultatus reikėtų tik paskelbti, o juos atmesti galima būtų tik tarybai pažeidus balsa vimo ir kt. rinkimų nuostatus. Dėl „Bendrųjų nuostatų". Ma nyčiau, kad čia be reikalo tei sinamasi, kodėl Universitetas vadinamas taip ar kitaip. Ka žin ar reikalingi tokie savigyros pasižadėjimai, kaip „rengia aukštos kvalifikacijos specialis tus", „rengia aukštos humanisti nės kultūros specialistus" ir pan. Apie Universiteto humanisti nius uždavinius reikėtų atskirai vieną kartą pasakyti. Pagaliau, tai ir pasakyta pirmoje pastrai poje. Manyčiau, kad stažuotė yra vie na iš kvalifikacijos kėlimo formų ir neišskirtina į atskirą funkciją. Suredaguotina kalbiniu požiūriu šeštoji pastraipa. Dėl Universiteto valdymo. Čia siūlyčiau daugiausia pataisų. Kam reikalinga ta Universiteto taryba? Kuo didesnė taryba, tuo mažesnė jos narių kompetenci ja. Ypač prieštaraučiau teigi niui, kad tik pusę tarybos su darytų pedagoginis personalas, tikrieji Universiteto darbinin kai. Kita pusė — bent esamo mis sąlygomis, trumpalaikiai Universiteto nariai, ir jų nuomo nė turėtų būti ne lemiamoji. Ypač juokinga tai, kad nuo da lyvavimo, sprendžiant funda mentalius Universiteto reikalus, nušalinti fakultetų dekanai, ku rie geriausiai žino fakultetų už davinius ir tikslus. Šios tarybos viešas balsavimas būtų sąlygi nis demokratijos požiūriu. Rinkti Universiteto vadovybę ir nagrinėti pagrindinius klau simus turi Senatas, gal šiek tiek platesnės sudėties, negu siūlo masis. Ar ne geriau nei taryba Universiteto vadovybę galėtų išrinkti profsąjungos konferen cija, ji gali atstovauti ir atsto vauja kolektyvui, kam čia dar kurti naują organizaciją. Demo kratiškumo principą juk užtikri na trumpa kadencija — 3 me tai.
Dabartinis Senato variantas neturėtų ką veikti, šitie „lordų rūmai" — tik laiko gaišinimas. Fakulteto dekaną turėtų rink ti fakulteto taryba, o rinkimų rezultatus skelbti (o ne tvirtin ti) rektorius. Fakulteto prodekaną turėtų skirti rektorius de kano teikimu. *Prodekanas yra artimiausias dekano padėjėjas, tarp jų negali būti atsitiktinio priešiškumo, ir dekano reikalas, su kuo jam dirbti (panašiai ir su prorektoriais). Prieštaringi yra 11 ir 12 pa ragrafai, kur sakoma, kad ka tedras steigia ir naikina fakul teto taryba, o personalo narius atleisti jau reikia pristatyti rek toriui. Nereikalingas 14 para grafas (apie teisę sudaryti komi sijas). Manyčiau, kad be reikalo ta rybai suteikiama teisė panaikin ti dekano įsakymus, tuo sunki nant jo darbą. Iki šiol buvo at virkščiai — fakulteto tarybos nutarimas įgaudavo galią, jį pat virtinus dekanui. Taip turėtų ir likti. Dėl IV skyriaus. Įtrauktinas į mokslo personalo sąrašą vyr. asistentas, privatdocentas, gal ir ekstroordinalinis profesorius. Nebūtų naudingas Statute (!) nurodymas apie pedagoginio krūvio „valandinius" rėmus. Rei kėtų palikti šį reikalą kated roms. Dėl V skyriaus. Universiteto studentus gražiausiai atstovautų „Studentų atstovybė", aukš čiausias jų savivaldos organas. Abejotinas, Universiteto veik lą suvaržantis, yra 38 punktas, ten, kur kalbama apie nemo kamą ar mokamą mokymą. Šias abejotinas tezes vertėtų pašalinti 40 p. Fakulteto taryba sudaro mokymo planą (o trukmė — viena plano charakteristikų). 56 p. Fakulteto taryba nes kirstė specialistų ir neskirstys. 47 p. Neaiškus, pagal esamą siūlymą, absolventų statusas. Kokią bendruomenę gali suda ryti dešimtys tūkstančių specia listų? Verčiau jie sudarytų Uni versiteto rėmimo tarybas. Dėl VI skyriaus. 50 p. — Laipsniams teikti sudaromos mokslo laipsnio teikimo tarybos. Jų sudėtį turėtų tvirtinti Univer siteto Senatas. Žodis „speciali zuotos" nieko nekeičia. Statute nenumatyta mokslo vardų gavimo tvarka. Ką gali išmanyti taryba, kurioje neda lyvauja dekanas? Dar sykį iracionalumą išryš kina paskutinė pastraipa. Rekto rius „renka" tarybą, taryba ren ka rektorių. Taigi visas Statuto projektas dar tobulintinas.
„Vilniaus Universiteto" pava dinimo abu žodžiai visada pra dėtini didžiąja raide. Prof. Salezljus PAVILONIS
Musų laikraštis Atsisveikinome su „Tarybiniu studentu", ir štai laikome rankose pirmąjį „Universitas Vilnen sis" numerį. Vilniaus Universiteto savaitraštį! Tai Įvykis visiems, laukusiems ir prisidėjuslems prie šių permainų.
Ar keisis dar kas nors? Taip. Norime ir sieksime, kad „Universitas Vilnensis" taptų tikrai mū sų — visų, kuriuos ilgam ar trumpam priglaudė Vilniaus Universitetas — laikraščiu. Per praėjusius keletą mėnesių jau šiek tiek pažengėme šiuo keliu. Žengsime ir toliau. Rašysime apie tai, kas mus neramina ar skaudina, liūdina ar džiugina. Neapsiribosime tik Uni versitetu. Jis — Lietuvos ir pasaulio dalelė. Nepretenduojame į galutinio tiesos reiškėjo vaidmenį. Kiekvieno straipsnio autorius turi savo nuomonę ir reiškia ją laikraščio puslapiuose. Bandysime kartu ieškoti tiesos. Tik neįžęidinėklme vieni kitų. „Universitas Vilnensis" turi gerai išmokti būti mūsų laikraščiu. Mums visiems išmoks.
padedant
jis
Tai skambink, Varpe...
Daugelis rankų kėlė varpą, suskambusį vėjuotą paskutinę senųjų metų dieną Sarbievijaus kie me. Apie žmones, jį dirbdinusius, padovanojusius, įkurdinusius ten, kur jis dabar yra, pasis tengsime papasakoti viename iš artimiausių numerių. Vjdo NAUJIKO nuotr.