f ♦
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TESI
Doc. V. Kostelnickiui—75 metai O
sausio mėn.
d
TUbENTAS
:xį:j>.į
į /!
1967 m.
o
T-’:
f
> ♦
11 d TREČIADIENIS Nr. 1 (587) Eina nuo 1950 m.
tD03> ft** tfh)
maus\ 7 £> e'Sitę'O VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, r >te » ! PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Kaina 2 kap.
g
2
I g 2
g g g
g
g
Sausio 5 d. vienam iš seniausių Vilniaus Valstybinio 5 V. Kapsuko v. universiteto dėstyto/ų — docentui V. Kostelnickiui sukako 75 melai. Doc. V. Kostelnickis iš tų žmonių tarpo, kurie nie kada nesensta, visuomet jauni, kupini energijos. Visą savo ilgą ir sudėtingą gyvenimą doc. V. Kosteln ckis dirbo ir dirba su jaunatviška ugnele, aktyviai dalyvau damas įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse. V. Kostelnickis gimė Krekenavoje (netoli Panevėžio), valstiečių šeimoje. 1909 m. baigė Kauno gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fa kultetą. Baigęs Universitetą, V. Kostelnickis 1915 m. buvo pašauktas į armiją. Kaip išsilavinęs, pažangus ir kareivių gerbiamas žmogus, 1917 m. jis buvo išrinktas 22-o šaulių pulko kareivių komiteto pirmininku. Pe 2 dagoginį darbą V. Kostelnickis pradėto dirbti tik pasi baigus pirmam pasauliniam karui. Nuo 1918 m. dėstė ru&Ą kalbą ir literatūrą Leningrado, o nuo 1920 m. Vo ronežo mokyklose. Tačiau ir dirbdamas pedagoginį dar bą. V. Kostelnickis visą laiką buvo kareivis, aktyvus visuomenininkas. 1919 m. vasarą jis dalyvavo mūšiuose su baltagvardiečiais, generolo Judeničio daliniais. 1921— 2 22 m. buvo Voronežo miesto tarybos deputatas ir akty viai gynė darbo žmonių interesus. ' Grįžęs į Lietuvą 1922 m., V. Kostelnickis mokytojavo Utenos, Sakių, Alytaus gimnazijose. Kaip pažangių pa-~ žiūrų žmogus, V. Kostelnickis buržuazinės santvarkos metais buvo persekiojamas* ir dažnai atleidžiamas iš darbo kaip „nepatikimas". Nežiūrint to, savo įsitikinimų ir idealų V. Kostelnickis niekada neatsisakė. Didžiojo Tėvynės karo metu V. Kostelnickis kovojo Tarybinės Armijos eilėse. Už kovinius nuopelnus apdo vanotas Didžiojo Tėvynės karo 2-ojo laipsnio ordinu. Nuo 1945 m. V. Kostelnickis dirba Vilniaus Valsty biniame universitete. Daug metų jis vadovavo Rusų kalbos katedrai. Doc. V. Kostelnickis skaito atsakingus teorinius kursus: kalbotyros įvadą, senąją slavų kalbą, į speckursus iš semasiologijos, lyginamosios slavų kalbų gramatikos ir kt. Apie doc. V. Kostelnickj — gerą pe dagogą ir auklėtoją — visada buriasi studentai. Kelios dešimtys studentų savo pirmuosius mokslinius darbus — kursinius ir diplominius — rašė vadovaujami doc. V. Kostelnickio. Daug jėgų ir laiko docentas skiria mokslo tiriamajam darbui, kurį pradėjo dar būdamas studentu. Jo moks liniais vadovais buvo pasaulinio garso mokslininkai proi. A. Šachmatovas ir prof. Boduenas de Kurtenė. Dar 20—30 metais V. Kostelnickis parengė spaudai istorinį i romanų kalbų žodyną ir darbą apie slavų kalbų skoli nius lietuvių kalboje, tačiau jų rankraščiai žuvo Didžio jo 1 evynės karo metu. Dirbdamas Universitete, doc. V. kostelnickis toliau tyrinėja rusų ir lietuvių kalbų santykius. Šio- darbo rezultatas — kandidatinė diserta cija, kurią apgynė 1954 m. 1946 m. parašė vadovėlį „kalbotyros įvadas". Daug metų doc. V. Kostelnickis intensyviai dirba, kaupdamas medžiagą lyginamajam slavų kalbų žodynui, tyrinėja rusų tarmes Lietuvos TSR. Jis vadovauja ir aspirantų moksliniam darbui. Vilniaus Pedagoginio instituto docentai A. Koneveckis ir V. Jo vaiša, Gorkio Universiteto docentas V. Nemčenko, Šiau lių Pedagoginio instituto vyr. dėstytojas J. Jurkėnas — tai vis doc. V. Kostelnickio mokiniai. 2 Doc. V. Kostelnickis — principingas komunistas, ak tyvus visuomenininkas: daug kartų buvo renkamas parti g nio biuro nariu, daugelį metų buvo agitpunkto vedėju, aktyviai dalyvavo Vilniaus atstatymo darbuose, yra „Ži nijos" draugijos narys ir t. t. Už nuopelnus liaudies švietimo srityje ir aktyvią visuomeninę veiklą doc. V. Kostelnickis LTSR 25-mečio proga apdovanotas Lie tuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu. Garbingo jubiliejaus — 75-ųjų gimimo metinių g proga jam suteiktas Lietuvos, TSR nusipelniusio kultūros veikėjo garbės vardas. Iš visos širdies linkime Jubiliatui geros sveikatos, džiaugsmo, didelių kūrybinių laimėjimų! , 1 uummuv
|
i
„Brangūs draugai! Aš no riu, kad jūs pajustumėte stip rų mano rankos paspaudimą ir mano širdies, atsidavusios jums, mano jaunieji draugai, plakimą... Aš ateinu į X komjaunimo suvažiavimą kaip kovotojas ir komjaunuolis. Šį garbingą, kilnų Lenino kom jaunimo nario vardą aš iš saugojau savo darbu kom jaunime ir komjaunimu!. Į mano partinį bilietą įdėtas mažas jo sūnelis — Lenino komjaunimo nario bilietas. Ir aš saugau jį, viso mano kom jaunimo gyvenimo liudinin ką. .." Šiuos žodžius, per sunktus gilaus atsakomybės dėl to, kad jis priklauso komjaunimui, jausmo, parašė VKP(b) narys, partijos bilieto Nr. 0285973, Nikolajus Ostrovskis. Visada ir visur komjaunuo lių kartoms gyvenimo matu buvo ir yra ištikimybė darbininkų-valstiečių valstybei, Komunistų partijai. Si mintis ryškiai pabrėžta TSKP CK sveikinime komjau nimo XV suvažiavimui. „Komjaunimui nėra svar besnio, garbingesnio uždavi nio, — sakoma jame, — kaip ugdyti jaunąją kartą derama Spalio, didžiojo Lenino, kovo tojų už komunizmo reikalą tęsėja". Per pastaruosius metus, ypač ruošiantis VLKJS XV suvažiavimui ir po to praktiš kai vykdant jo nutarimus, komjaunimas nemažai padarė, stiprindamas pirmines orga nizacijas, vystydamas eilinių komjaunuolių iniciatyvą. Kom jaunimo komitetų darbo sti liuje įsitvirtina kolektyvizmo, veiklumo, mokslinės pažiūros į komunistinio jaunimo auklė jimo uždavinių sprendimą principai. Komjaunimo XV suvažiavi mas savo nutarimuose išplė tė pirminių komjaunimo or ganizacijų teises ir veiklos sferą, siekdamas sudaryti ge resnes sąlygas praktiškai įgyvendinti devizą: pasiekti kiekvieną, padėti kiekvienam komjaunuoliui mūsų organi zacijų žaizdie politiškai ir praktiškai užgrūdinti jaunąjį leninietį. Dabar komjaunimas — nau jo, reikšmingo organizacinio politinio renginio, kurio tiks las stiprinti VLKJS gretas, didinti kiekvieno komjaunuo lio aktyvumą ir savarankiš kumą, verpete. Nuo 1967 me tų sausio 1 dienos komjauni mo XV suvažiavimo nutarimu pradėti keisti komjaunimo dokumentai. Greitai visi VLKJS nariai komjaunimo rajonų, miestų komitetuose gaus naujo pa vyzdžio komjaunimo bilietą. Jo viršelio spalva — tarytum purpurinės Didžiojo Spalio kovų vėliavų liepsnos atspin dys. Lenino siluetas jame — kaip komjaunuolio ištikimy bė Lenino reikalui ir priesa kams simbolis. Penki ordinai viduje — kaip 23 milijonų komjaunimo, Komunistų par tijos padėjėjo ir rezervo, nuopelnų pripažinimas.
Ruošdamiesi Didžiojo Spa lio 50-mečiui, komjaunimo aktyvistai, propagandistai ir agitatoriai turi padaryti vis ką, kad kiekvienas komjau nuolis pasijustų asmeniškai dalyvaująs istoriniame mūsų partijos ir mūsų liaudies dar be, kad, gaudamas naują komjaunimo bilietą, kiekvie nas galėtų pasakyti, jog savo darbu, mokslu, visuomenine veikla jis nusipelnė teisę bū ti komjaunuoliu. Komjaunimo dokumentai, įvedus komjaunimo bilietą, keičiami antrą kartą. (Pasku tini kartą komjaunimo doku mentai buvo keičiami 1956 metais). To prireikė dėl ob jektyvių priežasčių. VLKJS XV suvažiavimas iškėlė „kaip svarbiausią kom jaunimo uždavinį toliau organizac niu politiniu atžvilgiu stiprinti kiekvieną pirminę komjaunimo organizaciją, už tikrinti naują VLKJS narių iniciatyvos ir aktyvumo pa kilimą". Komjaunimas išaugo. Lai kotarpiu tarp VLKJS XIV ir XV suvažiavimų j mūsų są jungą įstojo daugiau kaip 15 milijonų vaikinų ir merginų. Tai džiugus reiškinys, liudijantis, jog padidėjo VLKJS autoritetas. Bet toks spartus augimas reikalauja toliau to bulinti organizacinį komjau nimo darbą. Visasąjunginio patikrinimo rezultatai parodė, kad dalis komjaunuolių ne turi nuolatinių savo organi zacijos įpareigojimų, kad daž nai komjaunuolių atliktas vi suomeninis darbas niekur ne fiksuojamas ir neįvertinamas. Todėl atsirado reikalas ge riau kontroliuoti, kaip vykdo mi organizacijos įpareigoji mai. Naujuose komjaunimo do kumentuose yra speciali gra-
fa, kur bus žymimi visuomc niniai VLKJS nario Įpareigo jimai. Tai padės geriau api būdinti komjaunuolj, sustip rinti kiekvieno atsakomybę organizacijai. Toliau. Dėl didelio jaunimo judėjimo šalyje (šaukiamų į armiją, į sparčiąsias statybas, persikėlimo iš kaimo į miestą mokytis), dėl pasitaikiusių trūkumų komjaunimo įskai toje tam tikra VLKJS narių dalis pasitraukdavo iš kom jaunimo, neišsibraukus iš įskaitos, atsidurdavo už orga nizacijos ribų. Pagaliau, daugelyje sričių, miestų, rajonų pakeitus ad ministracinį padalinimą, pase no daugelis įrašų ir atžymų komjaunimo dokumentuose. „Siekiant toliau stiprinti drausmę ir organizuotumą komjaunime ir pašalinti trū-
kumus, esančius VLKJS narių įskaitoje", komjaunimo XV suvažiavimas ir nutarę pa keisti komjaunimo dokumen tus. Pasiruošimas komjaunimo dokumentų keitimui turi kaip veidrodyje atspindėti pirminių organizacijų ir gru pių veidą, paskatinti kiekvie ną kolektyvą kritiškai išanali zuoti savo darbą, pasižiūrėti, ar jis padėjo įtraukti į orga nizacijos vagą visus iki vieno komjaunuolius. Pas mus yra organizacijų, kurios, daryda mos ataskaitą, gali pasigirti nemažais laimėjimais: paminėti ir rezultatyvius „komjaunimo prožektoriaus" reidus, ir sporto pei galės, ir pagalbą šefuojamai mokyklai... O įsigilini į jų darbą. ir paaiškėja, kad tai tik pa (TĘSINYS 2 psl.)
Fakultetuose—egzaminų sesija Naujieji metai atnešė ne tik šventinį džiaugsmą, bet ir rūpesčių nemažą kalną. Į auditorijas vėl pasibeldė se sija. Sesija — tai dar vienas žingsnis diplomo link. Sesi ja — tavo žinių patikrinimas, tavo atlikto darbo įvertini mas. Sesija — tai pilnutėlės skaityklos ir baimė dėl būsi mos stiper čijos. Pasirodo, ne tik moraliniai, bet nemažiau ir materialiniai veiksniai ska tina busimuosius specialistus būti apsukriais prie egzami nų stalo. Sesija eina per fakultetus. Vienur atnešdama džiaugsmą, kitur vieno kito keikiama. Atrodo, sunkiai „aklimatizuojasl" pirmakursiai. Sllpno-
NAUJĄ KOMJAUNIMO BILIETĄ IV k. angliste! N. Selvestravičiūtel (teikia komjaunimo komiteto sekretorius P. Vaitkevičius. Foto J. GIRDVAINIO
kai TSKP istorijos egzaminą išlaikė GF I k. biologai. Ne ką geriau pirmieji egzaminai pasisekė ir kai kuriems Eko nomikos, Istorijos ir filologi jos, na, beveik visų fakultetų pirmakursiams. O štai FF I k. pirmoji gru pė verta pagyrimo: iš 30 stu dentų, laikiusių bendrąją fi ziką, net dvylika gavo pen ketus. Šio fakulteto pirma kursiams sesija ne iš leng vųjų — jų laukia dar trys egzaminai. Tikėkime, kad fi zikai taip pat sėkmingai „kausis" per visą sesiją. Maloniomis žiniomis gali nudžiuginti GF III k. hidro geologai (latvių gr.j, be tre jetų išlaikę istorinį materia lizmą, FF trečiakursiai, kurie be dvejetų išlaikė atominę fiziką; puikiai startavo chemikai: II k. biochemikai analizinę chemlją išlaikė tik labai gerais ir gerais pažymiais (neskaitant vos vieno patenkinamo pažymio), II k. technologai j savo studijų knygeles po pirmojo —me chanikos — egzamino įsirašė 12 penketų, 20 ketvertų ir tik tris trejetus. Palinkėkime antrakursiams V. Janaitytei, E. Pupelytei, S. Astrauskui. B. Barkauskaitei, V. Orentai tei ir dešimtims kitų, kurie sesiją pradėjo penketais, — visiems, visiems chemikams ir likusiuose egzaminuose „ne atleisti vadžių". Geromis žiniomis mus žada pradžiuginti ir matmechai, ir medikai, ir filologai, visi tie, kurie keturis mėnesius kruopščiai ruošėsi šiam iš bandymui, kurie dabar die nomis ir naktimis (palikime darbo higieną nuošaly) varto šimtus knygų, ne visada spė ja pamatyti naujausius kino filmus (o temporai), bet kurie drąsiai stoja į dvikovą su „kirviais". Netiukus sesija ateis ir Į likusias auditorijas. Lauksime naujų, džiugių žinių. A. JUODUPIS
;-Z-Zd
Kai ateina žiema
VĖL SNIEGU PASIPUOŠĖ GIMTOJI ŽEMĖ. IR LAUKUS, KALVELES IŠRAIŽĖ SLIDŽIŲ VĖŽĖS. UPES BAIGIA UŽSITRAUKTI MARŠKĄ. TIKRIAUSIAI IR TU, DRAUGE, MĖGSTI LAISVALAI KIU PASIGROŽĖTI APSNIGTU MIŠKU, PABOTI ŠAL TAME ŽIEMOS ORE. O GAL TAVE VILIOJA ŽIEMOS ŽYGIS SU SLIDĖMIS PO LIETUVĄ AR UŽ RESPUBLI KOS RIBŲ? JEIGU TAIP — ATEIK SAUSIO 13 D. 20 VAL. J TURISTŲ KLUBĄ (SPORTO KATEDROJE).
(IZID. IGNATAVIČIAUS „MEILĖS ESKIZAI“ UNIVERSITETO SCENOJE)
Teisingu keliu!
Universiteto Estetinio lavi žino, kad saviaukla dviejų ir stipriu lakonišku dialogu, turi, režisieriaus ir scenogra nimo katedra ir studentų priešingų lyčių — jaunimo ir Šioje pjesėje kaip ir visi per- fo panaudota maksimaliausiai. Kultūros klubas daug dėmesio nė tik jaunimo, bet ir su sonažai, taip ir kiekvienas Tik norisi papriekaištauti dai skiria busimųjų inteligentų brendusiųjų santykiuose — žodis — būtini. Jų neišbrauk lininkui dėl didelių skydų, visapusiškam tobulinimuisi labai svarbi. Taip, taip, mei si. kuriuose jis gal kiek perdaug įvairiose meno srityse. Gaila lė turi būti puoselėjama!. . Žinoma, yra ir neaiškumų, susižavi savo tapybiniais tik, kad ši taip būtina katedra Ir štai tėvas, „įsibrovęs" į posakių, kuiie neprieinami sugebėjimais. betarpiškai it kūrybiškai ap- idealaus, besimylinčio jauni kitų fakultetų studentijai ar Skydų statymas užima la rėpia vos apie 10% visų stu- mo tarpą, deguto šaukštu ban kitam žiūrovui, kaip „šokti su bai daug laiko, ir dėl to su dentų. Kitiems lieka tik ga- do sugadinti medaus statinę. šarkiška eilute", „rezonuoti sidaro ilgos pertraukos tarp limybė stebėti kai kurių sa- Nors jis ir rašytojas, visuo tarp dviejų būsenų", „išsire- paveikslų, o tai jau neigiamai vo išrinktų draugų kūrybinius menės pašauktas auklėti skai zonuoti be vidinės pusiausvy veikia žiūrovą. Atetyje tokių rezultatus... scenovaizdžių reikėtų atsisa tytojų masę, tačiau šis „sielų ros", „santo finto" ir kt. Teatrinėje studijoje daly inžinierius" veidmainiauja Gal tektų kai kur ištaisy kyti, ir skydus pakeisti nedi vauja 60 studentų-aktorių. prieš savo auklėtinius — gy ti ir nusižengimus dabartinei deliais. tačiau taip pat ryš dekoracijų gabalais, Tai jau nemažas skaičius. Be venimo nuosėdų nepakąstą lietuvių kalbai. Pvz.: „pas kiais abejonių, iš jų tarpo kai kas jaunimą. .. Kalbėdamas apie mus nėra orkestro", „argi ne pritvirtinamais prie scenos Būtina gali tapti artistais profesiona šeimą, jis drįstą skelbti, kad simato", „jo dalykas", „nerei grindų grąžteliais. lais. Tik, aišku, nebūtina už „mokslininkas, kaip ir meni kia pergyventi" (prasme — prie durų nors užuolaidos pa leisti savo tiesioginę specialy ninkas, turi būti laisvas". De jaudintis). Kažin, ar reikalingi galba padaryti užkulisį. Kitaip bę. Juk yra mūsų šalyje pro ja, yra tokių mokslininkų, at tokie barbarizmai, kaip „ve- veikėjų vaikščiojimas ardo tikrovės iliuziją. fesionalių teatro aktorių, be rodo, net visapusiškai išsila selė", „dėkavoju"? .. to, dar dirbančių ir gydyto vinusiu, ir spaudoje, ir vie Atrodo, kad būtų dar įdo Labiausiai, žinoma, reikėtų jais, ir advokatais, ir istori šuose pokalbiuose labai akty vengti nelietuviškai skam- miau ir aktoriškai, ir gyveni kais. Na, o humanitariniai viai propaguojančių .(dažniau bančių vardų, kaip „Irka" miškai, jei veiksmas Aktų mokslai dar niekuomet nepa siai jaunimui) visapusišką mo (pasikartoja 13 sykių!..), salės vestibiulyje vyktų, pa kenkė aktyviam teatralui. ters ir vyro laisvę šių prie- „Nilka", „Bronka", “ net „sės- stačius laiptus scenos vidury Tačiau tegu 50 žmonių šingų lyčių intymiausiuose ka" (nuo žodžio — sesuo)... je, — daugumoje ant laiptų. Žiūrovai labai dėkingi pje diibs įvairiose savo tiesiogi santykiuose, nežiūrint nei Juk scena privalo auklėti nės profesijos srityse ir bus moralės, nei teisės ryšių, ku- žiūrovą ir gražia kalba. Ne sės realizuotojams už puikų aktyvūs visuomefiininkai — riais du žmones jungia šeima. lietuviškai sutrumpinti vardai apšvietimą!.. Na, o atlikėjai — jie labai teatrinės meno saviveiklos Taip šis tėvas auklėja ir gana paplitę ir studentijos vadovai, baigę Universitetą, savąjį sūnų — studentą Arū tarpe: Danutė-Danka, Živilė- malonūs ir įtikiną savo nuo širdumu. Ypač norisi išskirti paskyrimo vietose, — kokia ną. Tėvas moko „niekada ne Živka ir pan. ■ tai bus didelė nauda, puoselė vesti", tačiau pats vilioja ir Kaip dramaturgą, taip lygiai K. Jasiūną (Arūnas). Tai jant meną liaudyje!.. apgaudinėja vedybų pažadais ir režisierių, reikia nuošir aktorius — be priekaištų. O kad visa tai ne svajonė, jaunutę studentę. džiausiai pasveikinti už šios Kaip norėtųsi jį matyti profe bet realybė — gausus Aktų „Obuolys nuo obels netoli pjesės gimimą scenoje. Vyr. sionalioje scenoje, na, ir geru salės žiūrovas turėjo progos tepariedėjęs" bando eiti tėvo dėst. VI. Limanto nuopelnas gydytoju (pagal jo studijuo įsitikinti įdomiu, jaunatvišku pėdomis ir „užkariauti" stu — kad taip jaudinančiai per jamą profesiją Universitete)!.. kūrybingumu, kurį parodė dentę Ireną. Šis devyniolik teiktas studentų gyvenimo Koks įtikinąs tėvo vaidmeny minėta teatrinė studija Izid. metis girtauja ir pernelyg gabalas, kad sceninis veiks je teisininkas Cesl. Blažys, ko Ignatavičiaus trijų veiksmų senauja „gyvenimo patyri mas iškeltas į žiūrovų salę. kia pavyzdinga jo sceninė šešių paveikslų studentiškoje mu", priėjęs išvadą, kad Tai ne vien vietos ar sąlygų kalba! .. Tik gaila, kad per pjesėje „Meilės eskizai". „nėra šventų mergų". .. stokos išdava. Tai, tartum, jaunai atrodė. .. Kokia stipri V. Drungilaitė Jaunas dramaturgas (ir am Pats dramaturgas konkre verčia žiūrovą atsidurti tų — Nijolė!.. žiumi, ir kūryba) — Vilniaus čių receptų žiūrovui neduo veikėjų-studentų tarpe (juk ir O Petras Jankauskas — Skaičiavimo mašinų gamyklos da — kiekvienas tegu svars žiūrovų dauguma — studen kiek _ inžinierius-konstruktorius — to ir tęsia šį studentiško gy tai). Tai, pagaliau, ir labai Petras — jei pradžioje dar neseniai įsigijo mūsų venimo ir jo aplinkos gabalą novatoriška. Be abejonių, di schemiškas, tai skoningai per Universitete fiziko kvalifika savaip, savo- vaizduotėje ir džiausias režisieriaus nuopel teiktos „pasigėrusio scenos" nas — be išimties visų veikė jam galėtų pavydėti patyrę ciją. Studentų gyvenimas jam naminiuose dialoguose. profesionalūs aktoriai. labai gerai pažįstamas. Jam Dramaturgas įdomus nors jų aktorinio meistriškumo iš Kiek dirbtinokas pradžioje rūpi ir tvirtos tarybinės šei ir senomis, tačiau amžinomis ryškinimas. mos puoselėjimas. Labai puikiai perteikta kon savo smalsumu, aplinkos ste kultūringajam pasauliui „Meilės eskizais" dramatur meilės ir šeimos problemomis, certo scena. Ir jei veikalo bėjimu Bronius — 11d. Bakas, vėliau jau „dailiningas nesmaguriauja, o puikiai įdomus šviežia scenine forma pradžioje kiek trukdo 'atli-- raus kejų jaudinimasis, tai nuo ko padėty" sugeba reikiamai koncerto scenos iki pjesės patraukti žiūrovą. Norėtųsi pabaigos žiūrovas visiškai su tik jo kalbai tikslesnio litera tūrinio tarimo. sigyvena su veikėjų būtimi. Labai nuoširdus dailininkas Kadangi šis veikalas dar il ga: gyvens šioje studijoje — Maksas — Dima Kuniskis. jį būtina šiam kolektyvui Net sunku priekaištauti jam suvaidinti visose mūsų aukšto dėl lietuvių kalbos netikslu no padėti žmogui surasti savo paniją, kuri turi tapti kom siose mokyklose ir net Latvi mų. .. jaunimo gretų vienybės ir su joje (kalbos skirtumas nesu vietą jos darbuose. Didelį krūvį neša O. Na Komjaunimo gyvenimo sitelkimo demonstracija. darytų sunkumų) — norėtų vickaitė Irenos vaidmenyje. Tūkstančiai didvyrių sau praktika ne kartą patvirtino, Ji išlaiko idealios mergaitės si ir kai kurių pageidavimų. kad pokalbiai apie pasyvu gojo komjaunimo bilietus charakterį. Mes dar ne kar Pjesėje veikia trimitinin mą, balastą sklinda silpnose prie širdies, nes šis mūsų są tą pasidžiaugsime jos tobulė kas. Vaidinime, kad ir epizo organizacijose, nesugebančio jungos ženklas jiems buvo jančiu vaidmeniu kituose se dirbti ryškiai, jaunatviš kova, gilus, nepajudinamas de, jo nematome. O juk dar spektakliuose. mūsų reikalo truputį paaiškėtų bendrabutiekai, ten, kur klesti šablonas, įsitikinimas Simpatiškajai, nuoširdžiajai kur stengiamasi greičiau atsi teisumu, gyvybiniai žmogaus čių gyvenimas, apie kurį mi Onutei — I. Voverytei lin nima tekste. Išskyrus Univer kratyti kuo nors prasikaltusio principai. Tiems, kurie kovė kėtume atsisakyti vietomis žmogaus, kur nesistengiama si kartu su Nikolajumi Ost- siteto bendrabutiečius, niekas kad ir nedidelės isteriškumo nežino, kad trimitas, kaip atidžiai pažvelgti į jo likimą, rovskiu ir statė Magnitką, dozes. padirbėti su juo, padėti jam. kurie, nebodami švino uraga vykiose, kasdien žadina Labai įtikinančiai muzika dentus į darbą. Komjaunimas visada buvo no, kilo kartu su Matrosovu paįvairino pjesę A. Lapins Be reikalo atsisakyta ir ir klojo pirmąsias Bratsko ir liks masine ir visų pirma kas (Valst. konservatorijos auklėjamąja organizacija, o plytas, plieno ir Raudonosios Arūno scenos su rūbininke. stud.) su savo pagalbininkais. Tai dar labiau patirštintų „sū ne siaura „labiausiai vertų" vėliavos spalvos komjaunimo Tik nuoširdžiai dainuojančiai grupele. į jo gretas įsijungia bilietai buvo revoliucinis pa nelio" Arūno pasipūtėliškumą B. Skiikevičiūtei patartina lie jaunuoliai, norėdami mokytis sas, komunistinio tikėjimo, kasdieniniuose santykiuose su tuviškiau tarti vardą „Irena". visuomeninio ir politinio ak pasiruošimo nugalėti ir, jeigu žmonėmis, ypač moterimis, Norisi dar priminti teatri tyvumo. į komjaunimą žmo reikia, numirti už Tėvynę, kurių tėvas neišmokė gerbti... nės studijos vadovams Kiek ydingesnė studijos studentų scenines etikos gus stoja daugiausia tada, kai simbolis. dar formuojasi jo asmenybė, 90 milijonų tarybinių žmo darbo išdava kalbos kultūros bulinimą. Visų pirma — scekai apie brandumą kalbėti nių praėjo komunistinio auk atžvilgiu. Veikalo pradžioje ninio režimo būtinumas. ankstoka. Ir tai, kaip žmogus lėjimo ir idėjinio grūdinimo per tyliai kalba aktoriai, vė Sutinkame, kad nėra taps piliečiu, nemažai pri si mokyklą komjaunime Ir liau daug kur dingsta minė praėjimo iš užkulisio į tas įdomus pjesės tekstas, vie klauso nuo kolektyvo, kuria kaip brangiausią savo jau Tačiau nuolatinis vaikši me jis gyvena ir dirba. nystės relikviją kiekvienas tomis neaišku, apie ką kalba mas iš ten ir atgal prieš vai Komjaunimas mūsų laikais saugo komjaunimo bilietą — ma, kartais nukenčia ir lite dinimą ir pertraukų metu ne negali ir neturi apriboti sa atminimą apie savo organiza ratūrinės kalbos tarimas. . . teikia per daug pagarbos žiū vęs dirbtinėmis užtvaromis, cijos darbus ir aktyvumą, Režisieriui daug padėjo sce rovui. paversti save elitu. Komjau kaip didelės jauno komunis nografas P. Bielskis (šiuo me Taigi auklėjimas, aktorių ir nimas buvo ir lieka plačiau to pareigos Tėvynei liudijimą. tu besimokąs Dailės mokyk žiūrovų visapusiškas auklėji sių tarybinio jaunimo sluoks Paimdamas šį komjaunimo loje ir režisūrą — Valst. kon mas, turi tapti šios studijos nių auklėjamoji mokykla. bilietą jubiliejiniais Tarybų servatorijoje). Ypač labai ge devizu. Visame darbe, ruošiantis valdžios 50-mečio metais, rai išspręstas bendrabučio sce „Meilės eskizų" parodymas komjaunimo dokumentų kei kiekvienas mūsų turi dar kar novaizdis, o ir kiti paveiks tarybiniame universitete, mū timui, labai svarbu remtis tą giliai suvokti, kokia didelė lai, kurie teikia aktoriams sų nuomone, yra istorinis. partinių organizacijų, komu pilietinė atsakomybė ir dide tiek daug galimybių atsidur Linkime, kad taip įdomiai nistų patarimais, naudotis jų lė garbė vadintis komjaunuo- ti įvairiausiose mizanscenose. skambėtų visi vaidinimai! .. parama. Tai padės išvengti liu-kovotoju už partijos, ko Aišku, kad teatrinė studija klaidų, organizuotai užbaigti munizmo reikalą. neturtinga dekoratyviniais at Zg. SURVILA svarbią politinę VLKJS kamributais, tačiau viskas, ką ji („Komsomolskaja pravda") Teatrologas
TAVO KOMJAUNIMO BILIETAS (ATKELTA iš 1 psl.) nimo dokumentus, įskaitant lyginti siauros aktyvistų gru šio darbo technines puses, pelės pasiekimai, tuo tarpu dabar įgyja svarbią politinę ir daugumą sudaro pasyvas. Ko auklėjamąją reikšmę. Išaiškinti trūkumų priežas dėl taip yra? Ar atskiri lai mėjimai netampa gelbėjimosi tis, operatyviai likviduoti jas, širma, pridengiančia nesuge aktyviau stiprinti pirmines bėjimą dirbti su žmonėmis pa organizacijas ir grupes — to gal interesus, atsižvelgiant į kį uždavinį turi iškelti sau jų individualias galimybes, komjaunimo vadovai ir akty amžių, išsilavinimą, padėt) na vištai. VLKJS XV suvažiavimo muose ir darbe, nenorą terlio tis su naujokais? Ar jie neuž- nutarimuose parašyta: „Visų maskuoja to, kad organizaci komjaunimo organizacijų gy joje nėra darbų, vienijančių venimo įstatymas — rūpintis ir suburiančių visus komjau Lenino komjaunimo gretų ty nuolius, kad komitetas nesu rumu, kad kiekvienas VLKJS geba diąsiai kištis į aštriau narys deramai Ir garbingai sias, žmones jaudinančias gy pateisintų kilnų komjaunimo vardą, būtų jaunimui idėjinio venimo puses. są Keičiant komjaunimo doku įsitikinimo, kūrybingos, mentus, mes turime ypač moningos pažiūros į darbą daug rūpintis kiekvienu kom pavyzdžiu". Todėl natūralu, kad kom jaunuoliu. Būtina atidžiai ir neskubant peržiūrėti tuos at- jaunimo kolektyvo pokalbis vėjus, kada komjaunuolis pa- su kiekvienu savo nariu turi sitraukė iš organizacijos, ne- būti ir principingas, ir reik išsibraukęs iš įskaitos ar lai- lus. Komjaunimo susirinkimas, kinai neįsirašė įskaiton, turė damas rankose komjaunimo būdamas aukščiausias pirmi dokumentus. Kiekviena kor nės organizacijos organas, telė — tai žmogus. Reikia atidžiai išnagrinėjęs žmogaus stengtis sugrąžinti jį j rikiuo visuomeninį, moralinį veidą, tę, įjungti jį į tą komjaunimo gali neleisti atskiriems VLKJS kolektyvą, kur jis dabar nariams keisti komjaunimo dokumentų, jjašalinti is dirba ar mokosi. (vesti dokumentacijose VLKJS tuos, kurie savo nede griežtą tvarką, surasti tuos, ramu elgesiu teršia garbingą kurie laikinai prarado ryšį su komjaunuolio vardą. Tačiau organizacija, — tai ne forma tai gali būti padaryta tik vi lus reikalas, o gyvas darbas sapusiškai išnagrinėjus žmo gaus elgesį, paaiškėjus, jog su žmonėmis. Tvarka, darnumas, sistema, organizacija padarė viską, veiklumas, keičiant komjau- auklėdama jį, aktyviai mėgi-
igTblU 9TAX fflOBEAAA)
i3AiooHTb yx<e... ho1 •,IH ’” 6bIT 6biT □Taxe.
|» xy' ■ yAHUax riet ! ‘ ’ Hb cyryAKTCH. ĄbIBaiOT BpoyAKH,
SbiBaio
ryAKHH.
ipaBAy, c rpaAOM 3Be3AioShtb, a®K)6jlTb y>KC... 6bIAb t)M 3Ta>xe. rr<| >Ke nncbMa — e AHCTbl... Kirbi ČAH3KO, ĄaAeKo jbi. e k Tbi, rAe, ian, OT3OBHCb...) [AeTb. — AeTaiO BHH3.
!HbI HOCHT K Hen... , npoiny Te6$i... — iHceM HeT.
I IiaHHT, HeT... I i MeTeAb Bce Ta >k. — eMHOH N .11 MOH 3TaXC
I
■ yobIM
K IO IITMIĮ AK)6bIX... io6nTb.
ie pa3Aio6nTb.
■
.d TBOH Tb, He HarA^AerbCH... npMBblK
I
\HHHHTbf HH BepTeTbCSL I yŽAenib I a x., KpacHBaa. j o T AO^A^ |.i KOCbie... | 35l6KO, HyTb. iro jk, h nycTb. Lipiny, poxBaHycb. BipKHyA CIIHHKOM — nAen... LK OČblHHO uež.
!B3HaHaH, įBcepi»e3 čuot b nan IKH CAe3. i SoAbHen ibiOT ABeHaAųaTb. I mani MHe ipMCHHTCH. ■ d HeCAblUIHO Bjit Aenb. h — MaAbvnuiKa ■ryAeHT. ■ Ta >Ke oceHb, a Bce tot >Ke. — : J'raA cepbe3Hen, i<TaA h cTpoate. Bito-to KpoeTCH, ■aObTBaeTcsi. ■d KOAbLĮdMH BBaeTCH... ■ JKeCTKHH 6bIT ■ IHTOM STaace... V AIOČHTb, Mpd3AK)6MTb y>Ke.
HCbMO BflETCTBO P. TpocMan. j|\n j \h BbiAyMKa, *1 H CHOBa tot caMbin MaAbHHinKa ČOCOH... plepąs Ka>KAoe caobo,
llpaBAIO B AeTCTBO IIHCbMO. yC3 b IIOTOM - & »KAycb OTBeTa. .d 11 KTO ?K T3M HanHIIieT OTBeT. rtsniiy o caMOM 3aBeTH0M npiuy epe3 Tbicany aoafhx AeT. M|lOrAO AH H ČbITb TaKoe,
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS -*^**^»*/**/*/*/**?*^*/*/*^*z*/**/*'
sausio mėn. 11 d.
Aa BeAb HaM Bcero no ceMHaAųarfc. 3to HeBaMno. A Ba>KHo Apyroe — To, HTO B AeTCTBe HeAb3H OCTdTBCH. Tbi nOMHHHib — My3biKa b aKTOBOM 3aAe, M Hac 3axpy>KHA KapHasaA, no3a6biAH Bce, hto CKa3aAH, He 3a6biAH cTapHHHbiii BaAbc. A 3to «e tok yx mbao, EcaII nOMHHTCH II rpyCTHTCH O AOJKAe, 6poAHBineM ycTaAO, O cHe, hto y»e ne npiicmiTca, O6o BceM, cto pa3 ce6e CKa3anHOM H He BbicKa3aHH0M Te6e, O nOTepHHHOM cpeAH MHororo pa3Horo, O HeHažAeHHOM HHTAe... Mecsrų aoakoh nonAbiA, CAOBHO OTTOAKHyACH OT 3Be3A BeCAOM... BbiBepaa KažKAOe CAOBO, OTnpaBAIO B AGTCTBO nncbMO. * • *
KpyacaTca HaA noe3AOM CTenHbie nTHUbi... K Te6e 6oh3ho K noACTynHTbcn. A yfiTH ot TeSa He CMory h noASBHo. B 3aropeAbix cTenax noe3A TBOH ASAbHHH. Te0H OH yBO3HT, A a BOT OCTaACH. HacTaHeT oceHb, ripncTaneT yeraAOCTb. KaHHerca yTOHKOll Mecaų rpycTHbiH. MHe 6yAeT nyTOHKy Ee3 Teša nycTo. A, MoaceT, He nyroaKy, A, Mo»eT, oneHb A 6yAY nyBCTBOBaTb XOAOA HOHH. K CTaHeT noAyuiKa AeacaHHM KaMHeM. Ho BOPOT AytUHblH PBaHy pysaMH, PBaHycb Ha yAnųy B yTpo cHHee Ot coAHųa acMypiiTbca H pyKaMH CHABHbIMH HoCHTb KHpnHH PI MeCHTb paCTBOp, AeA KBaca nHTb PI 3HaTb pOACTBO, KaK MHp, orpoMHOe H 3iiaMeHHT0e C TeMH, KTO rpOMKlie AeAaeT otkpmthh, H c TeMH, kto nonpocTy Ha 3eMAe pa6oTaeT, C paGonePt ropAOCTbio, C paSoneii 3a6oToio. Mne ot hhx 6oa3HO B CTopoHe ocTaTbca... HaA asabhhm noe3AOM n™ųbi KpyacaTca.
BECCOHHAfl nOSMA 1 H6aohh 3arAHAbiBaiOT b okho, H6aohh ycHyrb MHe He AaioT. IToa BeaepHeio pocoro MOKHeT Moh yioT, a, M0xeT, HeyiOT. B HeM He HOBbi cnopbi, OHCMAaHBH, H 6eccoHHųa b HeM He HOBa. Ho yraaM h SenieHo uiaraio, Pa3bICKHBaK> pa3Hbie CAOBa. Ctoa, Tpn CTyAa, HH3Kaa KpOBaTb, Okha — B ‘HHX įaAbHIHBble TAySHHbl. Ot BCero ryr xoieTCH ycTan>. ToAbKO CTeHbl ČACAHOroAy6bie. ToAbKO CTeHbl 3TH, CAOBHO ABiMKa HaA rpaHHųeii Mopa h 3eMAH. Ho Ha hhx y>K TKyTCa nayTMHKH. H 6yAHAbHHK BHOBb He npo3BeHHT. OTpaaceHHe AyHbi Ha 6AK>Ae, A AyHa TaKaa — Pa3 b roAy— Bce ocTaHeTca — MeHH He 6yAeT. Bce cocTapHTCa — H He npHAy.
2 Ha cTeHe noHomeHHaa
KapTa,
* * *
Hime
Uzzzzzzzzzzzzzzz
A Ha cryAe ropSHTca p>OK3aK... MHe He cnnTca. BecnoKOHHo KaK-TO. Hto-to a 3a6biA Te6e CKa3an>. TaK SbiBaeT — npocTO no3a6yAemb, A noTOM yac bto He npoiųaeTca. He 3arAaAHuib sto h 3ary6nmb — CaacTbe 3aMeHaeTca Ha caacjbHiia. HaAO BCnOMHHTb. dTO »e, HTO xe BCnOMHHTb? KaK TAaAeA CKBO3b Bbiory Ha Te6a, Kan pocnHOK rope™ noAHbie npOAHBaA H coGnpaA onaTb. KaK cAyąaHHo mah He CAyaaHHO rioBCTpe’iaA TeSa a Ha 3eMAe, Kax AepeBba 3a okhom KaaaAHCb riOA OCeHHHM BeTpOM Bce CHAbHeii... Mne HgAb3a HH CAOBOM nOKpHBHTb --Hto-to a 3a6biA Te6e CKa3an>. O CBoeM, HaBepHO, cepAPe, O ak>6bh, O TBOHX 60AbHIHX CMeiomnxcH rAa3ax.
3 A 3aBTpa He SyAeT
Ot ropoAa b 3HMe, HaineAinero noKoii B MeTeAbHOH KyTepbMe. H 6yAy ASAeKo, 3a TpHAeBaTb ,3eMeAb. MHe 6yAeT HeAerKO, Ho 6yAy 3Aeii. EeAe aanepeKop, B cyAbčy He Bepa... H HaA ayjKoii peKoii HaiiAy a BepGy. A 3a ee nopoiuaMii yBHacy ropoA, Mto HenpomeHHO Ctha TaK MHe Aopor. PI ynAbiByT A0Ma K lyMaHHbiM 6eperaM, KorAa npnAeT 3HMa U ynaAyT CHera.
nPEBPAIIIEHHfl CoAHųe BbiAbeTca, A a cTbiHy, A MHe BHAHTCa Chhhh HHeH. PlHeii THHeTca no HIOHIO... nniųy-CTpaHHHųy He AoroHro a. He AocTaHy — He AOTaHyTbca. OaeHb cTpaHHbie Bbiorn BbioTca. H3 ŲBeTOB, Pl3 ųBeTHCTBix GaGo’ieK, CHe»HBIX CHOB H pyManųeB a0AoaHbix.
H nAyTaio B HIOHbCKHX BbK>raX lAe-TO TaeT CoAHųe tora. MHe H COAbHO, H He ao CMexa MHe Orroro ah, Uto tm yexaAa, Ottoto AH, Mto chhhmh KOAbųaMH no cneacHOMy noAio BaCHAbKH XOpOBOABTCa.
Aoathx npoBoacaHHii. SI OCTaBAK) Ha CTOAe 3anHCKy, Hto, HaBepHoe, a HaAOAro ye3»aio, Hto He HaAo MeHH paSblCKHBaTb. He 6yAeT My3biKH h ahxhx peaeii, Kahtb o naMHTH a°atoh. ToAbKo cepAHy CTaHeT 3ABOPO>KEHHA5] BAPyr HOHb Topanefi, H 6yAeT HeMHOacesKO rpycTHO MeAbTeinaT HOHHbie ToAbKO. 6a6oHKH, H ycaAycb TaK, KaK CHeacHHKH, y 4>OHapeii. droS He BHAeTb neppOH, 51 naAbųbi, KpacKoii Hto6 He BHAeTb, HcnaaKaHHbie, Hto Te6a tom HeT. Bopoiny, CeMaįiop Annib htoSm corpeTb. IIOCMOTpHT MHe BAOTOH, A Ha yAHije thxo-thxo. II 3axoaeTcU BAaAb CHAbHeii. A no yAHiie 6poaht hohb. EycĮjepa, cMbiKaacb, O T3KOH no oaepeAH Aa3inyT. a He CAbIXHB3A CAbIXOM AbAa b TAa3ax H BHAOM He BHAbtBaA. Hhkto He oTorpeeT... Ho Ha CTOAe 3eAeHeeT Mto 3T0, KomaHbHM rA330M hto 3TO naAaeT Ooccįop KOMnaCHOH CTpeAKH. OTyMaHeHHO, KaK bo cne, Ha KpbiuiH aomob rop6aTbie... JleTHMe cthxh o Te6e, Aa 3to we npocTO CHer. O 3HMe, O JIIOČBH npocTO naAaA hk>abckhh CHer — 3aBTpa yrpoM ero He HaHTH. «BbimHHa, TAy0HHa. H hhkto ne noBepHT Mne. CHerosaa THinb. PI A3»e He noBepHnib Tbi. H Tbi MOAHHrnb...» A. BAOK. A MHe B Ty HOHb Bce KS3aAOCb APeBHHM, H BeTep BeKOB HaA H3MH KpyJKHA, Kotas npnAeT 3HMa H Tbi, --PI ynaAYT CHera, 3aBopo»eHHaa ųapeBHa, H CTaHeT BAPyr 3eMAa A a npnrneA CeAa, coBceM ceAa, Te6a otbopojkhtb H CyAy ASAeKO
h
Mapime.
B oOAaKa MaTOBbie H B 3epHbllHKH MaKOBbie, BeTpoM cyMacmeAUiHM pacceaHHbie no 3eMAe. H rporaio naAbųaMH CTpyHbl H KAaBHIHH B noncKax mbaoahh HeoGbIHHOH oahoh. MHe 6 HaHTH Ha CTpyHax IleCHH caMbie rAaBHbie... 51 b cboh AaA°HH 6epy / Tboio MaAeHbKyio AaAOHb.
Po3OBMe KO3bI MHe npHCHHAHCb, XoTb KorAa-TO b ahtctbc nac npocTbix... Bot HAyT AAeHyuiKH Gocbie B p030ByiO yrpeHHIOIO CTblHb. Hy 3aaeM, 3aaeM ohh yxoA«T B Te Aeca c HenyraHbiMH KO3aMH, A noTOM 51 c bgtok cpbiBaio no CK0Ab3KHM MX3M 5IroAi>i ryGaMH, H XBOHM CMopoAHHbi aroAbi Bo3BpamaiOTca KpynHBie, KaAeHbie. EAeHaMH cepbe3HbiMH. 51 aepHHKy cpbiBaio — PI y»e ne noBTopaTca H Ha ry6ax roAySaa CKB3KH. ocTaerca KpacKa H AeBHOHKH BĄpyr nponAZr Tohkhmh KaeMKaMH. HeBecTaMH... -i BAbixaio 3anaxH Mbi y» nnių CMOABI COCHOBOii B 3OAeHbIH tĮBeT He KpaCHM, H xae6a pacaHoro HaM yx. oaeHb MHoroe c ropaaHMH CoKa.MH. H3BeCTH0. H Ka>KABIM yTpOM PI asbho 3a6biTbi 51 CHOBa H CHOBa nAiomeBBie 3aiiųbi. KpyrocBerabie 3anaxH ra3eT H yac peAKo Mbi GbiBaeM BAbixaio. yAHBAeHHbIMII... BeK HeceTca Ho p030BMe KO3bI B KocMoce, BAPyr HaM chhtch, BeK HeceTca H AeBHOHK.n b <})opMyAax. BO3BpamaioTca AAeHKaMii. Mto hh aohb Ha3BaHna HOBi.re necTpar.
EPOJlflT B0J1LUEEHHK.H OAyBaHHiiKH pa3Ayemb napamioTHKaMH... H oSMaHHHBo npocTyto Cxa3Ky c nryTKoio ah MHe paccKaaceuib, 3araAaemb. PI 3aBepTHTca y Mena b rAa3ax KąKaa-To OKOAesnųa. H nyiųy cTpeAy KyAa-To 3a ceMb 03ep, 3a 3eAeHbiii pacnaAOK H 3apnHų KocTep. B CTopoHe toh, rAe oHa B pa3H0TpaBbe AaaceT, AeBHOHKa oAHa He HAaaeT HaA npancen, He TOMHTca b TeMHHųe H npiniųa He »AeT. Eii CMeniHOe chhtch, Ha — He tot, A eCAH H TOT, TaK pa3Be nožMemb — OHa peab noBeAeT 3araAKaMH cnAonjb. 3a6AyAHAca a b 3araAKax. H KBMHa HeT, Toro, HTO X0Tb KpaTKHH Asą 6bi MHe OTBeT. HaAeBO ah, HanpaBO ah, npaMO HAb Ha3aA Mto SyAeT, KTO HBHTCH, XoTeA 6bl H 3HaTb. Ho K3MHH 3aMineAbIe B 3eMAe rAySoKo. Ho xHTpbie BOAHieOHHKH He yniAH Ha noKož. EpOAHT BOAIIieGHHKH — Ee3 6opOA AO imt... Mbi c to6oh niemeMca npo to xe onaTb. Eacycb ot pa3AyMHH, Koak>hhx, khk eac... OAyBaHHHKH pa3Ayemb H He co6epemb.
OAHH Ha 3T0 KOCHTCa, Apyrne C OTKpblTbHMH HOCHTCH, TeAenaTHH — nyBCTBO inecToe, roBopaT. H MLI, noaTbl, CKOAbKo numeM o ayBCTBax — C Ebbi h AAaMa Mbl HX OTKpbIBaeM. Ho KaK 6bl TO HH 6bIAO — nenaAbHO hah rpycTHO, Mbi aacTo B CBOeM HyBCTBe neperopaeM.
He xoAHTca no KOMHaTe, Kotas HeT TeOa b neit, H KapaHAsm AOMaeTca, Ha 6yKBax AA... xpycTHya... A C Ka»AbIM CTHX0M Oho Bce HenoHaTHeii, 3to HeAOBeKa ceAbMoe nyBCTBO. * * *
He BAKlSHIHbCa... TaHAOCb 3xo MeacAy KpbimaMH. A HOHb HaA HaMH, oneHb TAynblMH, CMeaAacb įioHapaMH pblHCHMH. Bot TaK h hiah. A BeTep HiaAblH To pB3A, TO 33THXaA Ha MHT. AioėoBbro Bce BOKpyr AbiniaAO, PI TOABKO He A^maAH Mbl.
Tbi roBopHAa,
hto
Tbi, HEPMC H n
Bot h enje OAHa peną BnaAaeT' b cyAb6y moks... He yMeio 6eA npeApeKaTb, A cboio 6eAy yTara. H BCAyniHBarocb, BCAyiHHBalOCb He yMeio neaaAb pa3AeAHTb hh c KeM, — B roAoca H3 nponiaoro, KaK h cepAUe, Honry c B roAoca BaepaniHero, COSoil. Hanparaacb Becb. 51 pncyio Te6a Ha penHOM H BOBce ne nrpyuie'iHaa necKe. C nyAeBOH nopoineio He cneniH paccTaBaTbca, CAbIHIHTCa BOHHa — nocToft... nonpoGyn TaacecTb ee B3Becb. Ho pexa noAKpaAacb h noACAymaAa, R Ao 6oah BCAyiiiHBaiocb H KanHyAa AerOHBKo boahoh. B roAoca H bot Te6a HeT, SyAymero — h Tbi, HenocAynniaa, KaKHMH ohh GyAyT, He noMOAHaAa co mhoh. noTOMKH MOH. He yMeio ao»ah PI CKOPOCTH, pa3AeAHTB hh c KeM, — MaTymneca Ta>KecTb CTpyn c coGoh Harnero nyiųe, yHomy. npHHOcaT ubctm Mapca, Hepnc pa3MbiBaeT tboh caba 3eMHbix He yTaHB. Ha necKe H BCMaTpHBaiOCb, noA naxyHHH cocHOBbiii niyM. BCMaTpHBaiOCb Bot h eme OAHa peKa B AHųa yiiieAmne, BnaAaeT b cyAb6y Moto... B AHiia, He yMeio 6eA npeApeKaTb, KOTopbie eiųe BCTpeTHTca MHe, A cboio 6eAy yTaio.
CeAbMoe MyBCTBo MejiOBeKa
Apžvelgus sieninę spaudą Varžybos, planai, vertinimai INTERVIU SU GERIAUSIAIS EKONOMIKOS FAKULTETO SPORTININKAIS Naujųjų Metų išvakarėse aplankėme ųeriausius ______ ______ Ekonomikos fakulteto sportininkus ir paprašėme jų atsakyti į sekančius klausimus: f. Kokios sportinės varžybos buvo įspūdingiausios 1966 m.? 2. Jūsų planai 1967 m.? 3. Kaip vertinate savo draugų - fakulteto sportininku ■ pasirodymus, kokie iš jų buvo žymiausi ir ko lin kite fakulteto sportininkams 1967 metais? Fakulteto sportininkę Nr. 1, kandidatę į sporto meistrus Zitą Vizbaraitę radome skai tykloje besiruošiančią egza minams. į mūsų pateiktus klausimus Zita asakė: 1. TSRS jaunimo pirmeny bės Rygoje ir TSRS asmeni nės komandinės pirmenybės Dniepropetrovske, kur pasie kiau LTSR rekordus 100 m ir 200 m bėgime. 2. Įvykdyti sporto meistro normą ir sėkmingai užbaigti II kursą. 3. T. Mitrofanovos ir V. Šefeldaitės pasiekimai, Visiems fakulteto sportininkams linkiu sėkmės sporte ir stu dijose. Europos jaunimo tinklinio čempionato komandos-nugalėtojos dalyvę, sporto meistrę T. Mitrofanovą sutikome sporto salėje. Iš tikrųjų, T. Mitrofanovos pasiekimai išgarsino ne ir tik mūsų fakulteto, bet Lietuvos sportą. Į pateiktus klausimus ji atsakė labai trumpai: 1. Europos jaunimo prmenybės Budapešte. Universiadą, 2. Nuvykti į " ’ ’--*‘ m. Tokijo kuri įvyks 1967 mieste. 3. Fakulteto sportininkų pergalė tarpfakultetinėse var žybose. Fakulteto sportinin kams linkiu pakartoti tai ir šiais metais. Naujųjų Metų proga noriu pasveikinti savo komandos drauges ir palin kėti joms sėkmingų kovų 1967 metais. TSRS sporto meistrės M. Berzinskaitės Universitete nesutikome. Ji dabar alieka praktiką Vilniaus Elektros suvirinimo įrengimų gamyk loje. Į mūsų pateiktus klausi mus Marytė atsakė telefonui 1. Leningrade paskutinis krepšinio turas dėl perėjimo į aukščiausiąją šalies lygą ir ypač paskutinės rungtynės su Leningrado „Trudu44. 2. Gerai sukovoti TSRS Tautų sparakiadoje ir sėk mingai baigti Universitetą. 3. Z. Vizbaraitės ir T. Mit rofanovos pasiekimai. Fakuh tetui iškovoti l-ąją vietąi Sėkmės studijose. „Mokslo44 futbolo komandos žaidėją V. Tamašauską suti kome prie auditorijos links mą, tik ką išlaikiusį įskaitą* t mūsų klausimus Vidas at-
sakinėjo linksmai, su Jumo ru: 1. įspūdingiausios varžy bos buvo su Vilniaus „Elfą“, kurias laimėjome 5:4. Tada pasiekiau 4 įvarčius. 2. Įsigyti futbolo batus, ku rie patys muštų įvarčius. Kad mūsų komanda pereitų į LTSR „A“ klasės II pogru pi3. Z. Vizbaraitės ir T. Mitrofanovos pasiekimai. Visiems fakulteto sportininkams lin kiu gerai išlaikyti sesiją. Nutarėme aplankyti ir fa kulteto sporto tarybos pir mininką A. Tamašauską. Jį radome bendrabutyje jau be siruošiantį Naujųjų Metų sutikimui. Pirmininkas, be abejo, patenkintas fakulteto sportininkų pasiekimais, to dėl su pakilimu atsakinėjo ii mūsų klausimus: 1. Mane džiugino visos fa kulteto sportininkų kovos. Bet iš visų, kurias aš mačiau, įspūdingiausias buvo mūsų krepšininkų susitikimas su Medicinos fakulteto sporti ninkais. Laimėjo mūsų vy rai. 2. Laimėti sportinį konkur są, paskelbtą „Tarybiniam studente“. 3. Z. Vizbaraitės startai, sėkmingi mūsų fakulteto sportininkių — LTSR tinkli nio ir krepšinio rinktinių na rių, — sėkmingi pasirody mai visasąjunginėse varžy bose. 1967 m. — naujų rekordų bėgimo lakuose, sėkmingų kovų sporto aikštelėse. Būti pirmaisiais ir sporte, ir studijose. Palinkėkime ir mes fa kulteto sportininkams sėk mės 1967 metais. Tegu planai tampa tikrove. V. LUBAUSKAS, V. BUTKUTE
STUDENTĖS EGZAMINUOJA MOKSLEIVES Du draugiškus tinklinio susitikimus žaidė Ekonomikos fakulteto merginų komanda. Vilniaus Politechnikumo sporto salėje ekonomistės su sitiko su Politechnikumo ir Kooperatinio technikumo tinklininkėmis. Susitikimus nesunkiai laimėjo Universi teto studentės, vienodais re zultatais 3:0 įveikusios tech nikumų moksleives. Ypač gerai ekonomisčių komando je žaidė II kurso studentė S. Brazinskaja. I. ŽILAITYTĖ
DEŠIMT GERIAUSIU Jau nuo 1963 m. Ekonomi-' kos fakultete kasmet renka-' mas geriausias fakulteto sportininkas. O kas geriausias bus 1966 m.? Sis klausimas jaudino ne vieną fakulteto sporto mėgė ją. Juk fakultete daug gerų sportininkų, nemaža sporto meistrų, ir geriausią sporti ninką nelengva išrinkti. Suvedus apklausos rezulta tus, pasirodė, kad daugiausia balų surinko kandidatė į sporto meistrus, LTSR rekor
dininkė, II kurso studentė Zita Vizbaraitė. Kartu buvo išaiškinta ir dešimt geriausių fakulteto sportininkų. Štai jie: 1. Z. Vizbaraitė, 2. T. Mitrofanova, 3 M. Beržinskaitė, 4. V. Sefeldaltė, 5. G. Celkonaitė, 6. B. Buteikytė, 7. I. Zatleckaitė, 8. S. Brazinskaja, 9. I. Žllaitytė, 10. V. Ciuladytė. Tiksliausiai dešimtuką at spėjo III kurso studentė Vida Butkutė. A. TAMASAUSKAS
Žiemos atostogos ant slidžių Jau savo grupes sufor mavo Konservatorijos stu dentai. Vilniaus Pedagogi nis irgi jau baigia. Mūsų Universiteto*turis tų klube jau užregistruo tos sekančios turistinės grupės: į Kolos pusiasalį (vadi J. čižauskaitė) ,— V sun kumo kategorijos, 2 grupės į Kolos pusia salį (vad. J. Valinevičiūtė H. Puodytd; — III sunkumo kategorijos, i Poliarinį Uralą (vad. E. Vaitukaitytė) — III sunkumo kategorijos.
2 grupės į Karpatus (vad. E. Guliakas, R. Krupickas) — II sunkumo ka tegorijos. Zarasų apylinkėmis (vad. L. Gajauskas) — II sunkumo kategorijos, po Žemaitiją (vad. T. Šidiškis) — II sunku mo kategorijos. Jei norite daugiau pa matyti ir įdomiau praleis ti atostogas, išsiruoškite po sesijos vargų į turisti nius žygius ant slidžių. L. GAJAUSKAS
Vis labiau studentų tarpe plinta nuomonė, kad sieninė spauda jau atgyveno ir ne atlieka savo vaidmens. Mes su tuo nesutinkame. Apie sie ninės spaudos nereikalingu mą galėtume kalbėti, jeigu kiekvienas fakultetas turėtų savo laikraštį. Dabar gi ,.Tarybinis studentas" leidžia mas visam Universitetui. Ka dangi jo formatas yra ribo tas, jis negali plačiai ir pilnai nušviesti visų fakultetų gyve nimo ir mokymosi problemų. Kaip tik vidinius fakulteto gyvenimo klausimus ir jame iškylančias problemas turi atspindėti sieninė spauda. NEUŽMIRŠKIME SIENLAIKRAŠČIO IŠVAIZDOS Chemijos fakulteto sienlaikraštis „Chemikas" gerai nušviečia fakulteto gyvenimą. Laikraštyje kalbama apie stu dentų mokymą ir auklėjimą. Didelis dėmesys skiriamas paskaitų lankomumui ir savarankiškam studijavimui. Iškeliami trūkumai, pasitai kantys mokymosi procese. Viktorina „Ar pažįsti fakul tetą?" supažindina studentus su fakulteto praeitimi. Jau nieji literatai spausdina savo literatūrinius bandymus. Sienlaikraštis iliustruotas nuo traukomis. Prie sienlaikraščio kabo klausimų ir atsakymų dėžutė. Studentų klausimai ir pageidavimai svarstomi redkolegijoje. Tačiau sienlaikraštis labai neišvaizdus. Medžiaga klijuojama ant vatmano lapo. Nei rėmelių, nėi kokio nors me ninio apiforminimo sienlaik raštis neturi. Atrodo, kad chemikai neturi ir gražiai ra šančių žmonių. Per keturis mėnesius išėjo vos du sien laikraščio numeriai. Toks pe riodiškumas niekada neužtik rins sienlaikraščiui pasiseki mo. Fakultete dar leidžiamas turizmo tarybos foto stendas bei „Komjaunimo prožekto rius". Tačiau ir šie laikraš čiai meniniu atžvilgiu ne ką geresni. Mažai dėmesio sie ninei spaudai skiria fakulteto visuomeninės organizacijos: sienlaikraštis visai neatspindi šių organizacijų darbo.
Apsilankę Fizikos fakultete, nustembame. Naujų rūmų erdvus koridorius pilnas nau jai padarytų stendų bei skel bimų lentų. Tačiau didesnė dalis šių stendų... tušti. Kurne-kur vėpso atplyšęs skelbi mas. Pačiame kampe randame fakulteto sienlaikraštį „Fiziko balsas". Fizikai pernai išleido penkis numerius. Tačiau laik raščio medžiaga (bent pasku tiniojo senųjų metų numerio) labai neįdomi ir nuobodi. NORS RETI PAUKŠČIAI, BET ĮDOMUS... „Kada šis sienlaikraštis iš leistas?" — spėliojome mes. skaitydami „Tarybinį gamti ninką". Kadangi datos nėra, bandėme ją atspėti iš panau dotos medžiagos. Matyt, ne sena, nes apie komjaunimo bilietų keitimą rašo, — po „tyrinėjimų" pagaliau nusta tėme. Gamtininkų sienlaikraš čio medžiaga įvairi. Informa cijoms paskirtas specialus laikraštėlis „Savaitės naujie nos", kurio išleidimo datos irgi neradome. Neblogai ir apipavidalintas sienlaikraštis, bet neįdomus. Kodėl? Tai vi siems sienlaikraščiams aktua lus ir kol kas tragiškas klau simas. Skaitėme teisininkų sienlaikraštį „Tarybinis teisininkas". Antrakursis A. Vaišvila straipsnelyje „Kur komįaunuoliška sąžinė?" pasakoįa apie neprincipingą biuro narės S. Bakšinskaitės pozici ją susirinkime, kuriame kom jaunuoliai svarstė R. Barusevičiaus elgesį. Ji bandė nu slėpti tai. kad R. Barusevičius girtuokliauja. Žurnalistinio meistriškumo požiūriu straipsnelis nėra to bulas, bet jame . keliamos svarbios, aktualios problemos:, kada ir kaip pasireiškia tik rasis draugiškumas, paprastas žmoniškumas, principingu mas. Aktualūs klausimai su laiko skaitytojo dėmesį, ver čia jį pagalvoti, pamąstyti. Pagirtina, kad sienlaikraštis ruošiasi minėti Spalio 50-metį. Tam tikslui jis įveda sky-; relį „Mūsų šlovingos praeities puslapiai". Blogai tik, kad teisininkai savo sienlaikraštį
prieš didžiąsias šventes teišleidžia. Taigi, reikalingi reguliariai pasirodantys sienlaikraščiai, gausūs įdomios, patrauklios, jaudinančios ir, svarbiausia, aktualios medžiagos. Tada jie atliks savo paskirtį. ATRADIMAS? Prisipažinsime, gamtininkai savotiškai nustebino — nesi tikėjome rasti tokių foto sten dų. Jau lipant laiptais, norom nenorom stabteli: akį patrau kia nemažas foto stendas. Di delio formato nuotraukos (autorius R. Lukšas) visų pir ma sudomina savo mįslingu mu. Štai lyg ir medžio ka mieno dalis (tai atspėji iš žie vės žymių), išraižyta taisyk lingų griovelių. Į akis visų pirma krinta būtent šios me džio žaizdos. Tai pušis, ku rią išraižė žmogus, sakų ieško damas. Sekančiose nuotrau kose matai ir nulaužtą mede lį, ir kurmio nameliais nusėtą lauką, ir išplaukiančius ledus. Jauti, kad lietuviško krašto grožį stebi jautri gamtininko akis. Pasisukiojęs pastebi naują stendą. Čia jau A. Levicko nuotraukos. Tikru meniškumu patraukia „Pavasario rytas" „Gamtininko romantika". Žiū ri į palapines gaubiantį rū ką, į sustingusius medžius ir pajunti ankstyvo ryto tylą, įamžintą nuotraukoje, pava dintoje „Stovykla dar miega". Kaip pavadinti gamtininkų fotografų darbą; stendu, foto laikraščiu, plakatu? Kyla min tis, kad gamtininkai tapo iš radėjais. Jie dalinai atsakė į klausimą, kaip šiandien turi arroclyti sieninė spauda. Pa matęs tokį foto laikraštį, ne numosi ranka. Jis iš tolo šau kia. Matyti, ir kitiems fakulte tams reikia pagalvoti apie panašius foto laikraščius. Ma nome, jog iš daugelio foto grafų atsiras sugebančių pa gauti būdingas vienos ar ki tos specialybės žmonių aki mirkas, iš kurių kristalizuo jasi gyvenimo kasdienybė ir nekasdienybė. A. BARANAUSKAITE V. JUODSNUKYTE P. JANKAUSKAS
Nevieta jiems musų tarpe Valė Rastenytė — EF III kurso pramonės planavimo specialybės studentė, Grupėje geras kolektyvas, Ji eilinis šio kolektyvo narys, Jame pasitikėjo vieni kitais, Juk pasitikėjimas — pirmas žingsnis Į draugystę. Tačiau Rastenytė kitoks žmogus, Ir pasitikėjimą vertina kitaip. Ji iš draugės rankinuko iš traukė piniginę. Pinigus pa ėmė, raktus Ir kita nevertin ga — išmetė. Panašūs j Rastenytę negalvoja nei apie didžiulę moralinę skriaudą visam kolektyvui, nei apie svetimus rublius, kartais pa ties studento, o kartais tėvo, motinos sunkiai uždirbtus. Ir nepasisakys, ir neprisipažins. Tačiau draugai sužinojo. Prispyrė kaltininkę. — Jūs ką?! Aš jums akis išplėšysiu! Dabar ji sėdi Universite to komjaunimo komitete. — Aš nesąmoningai... Ne žinau, kodėl taip padariau... Nebauskit... griežtai... Prašo, verkia. Gaila žmo gaus. Gal nebausti? Betgi daug gražaus buvo prikalbėta apie tuos kolektyvus, kurie įsipareigojo perauklėti. O už gražios širmos kai kas vo gė ir toliau... Verkia Rastenytė. Bet štai verkia ir kita mergaitė. Iš bendrabučio šiai pavogė pal tą Ir pinigus. Tėvas kolūkio nensininkas, mama — namų šeimininkė. Paltas — tik vie-
nas. Ir stipendija dar ne čia pat. — Ką daryti man dabar? Mūsų šeima didelė. Padės draugai. Tačiau ašaros ir skriauda — tos lieka. Rieda ašaros. Nevienodos ašaros. štai kitas, panašus į V. Rastenytę, studentas, tik gal „veikia kiek solidžiau". Felvelis Tokeris — II kurso žur nalistas. Metus mokėsi KPI. Po to bandė Išvykti į Maskvą studijuoti filosofiją, bet ne pavyko. Įstojo į mūsų Uni versitetą. O štai Jo draugas Vidmantas Lazarevičius. Bu vęs Medicinos fakulteto stu dentas, vėliau porą savaičių studijavęs Teisės fakultete ir galiausiai tapęs WU bib liotekos darbuotoju, Eleganapsirengęs. tiškas, puikiai Niekada (būtent — niekada) nesiskiriantis su didžiullu, geros odos portfeliu. Patyręs vagis. Paskutinį kar tą kartu su Tokeriu pavogė tris neiloninlus lietpalčius ir vieną neiloninę striukę iš Aktorių namų rūbinės. Ry tojaus dieną abudu buvo su imti. Pasirodo, Lazarevičiaus portfelyje „prisiglausdavo" įvairūs svetimi daiktai. Gal būt, ir iš mūsų bendrabučių. Lazarevičius atliks pelnytą bausmę. Gautas raštas iš milicijos — Tokeris dalyvavo vagystėje. Viskas pasitvirtino. Toke ris ir pats negali paneigti šių faktų. Ar vieta tokiems komjauni-
me? Ar gali tokie žmonės būti sąžiningi ekonomistai, teisininkai, žurnalistai? Matyt — ne. Ir labai teisingai, principin gai pasielgė EF III k. pra monės ekonomikos specialy bės komjaunuoliai, vienbal siai nutarę pašalinti V, Rastenytę iš komjaunimo. Tokerio grupės — II kurso žurnalistų — pirminės orga nizacijos komjaunuoliai ma no kitaip. Tik nuostabu, kad jie tą savo nuomonę grindžia tuo, kad Tokeris (jis taip tei gia) pradžioje abejojęs, ar Lazarevičius tuos lietpalčius Cerniapavogė ir tik (!) chovskio aikštėje tikrai tuo įsitikinęs. Bet ir įsitikinęs, vis dėlto susirado taksi, nuvežė lietpalčius į Lazarevlčiaus butą, ir abu grįžo į Aktorių namus, kur išbuvo iki vakaro pabaigos, kad jų ne įtartų. —_ Komiteto biuro posėdyje buvo kalbėta (ir tai girdėjo žurnalistų kurso pirminės or ganizacijos biuro narė), kad mes kartais tam tikra pras me turime paaukoti šių nusi kaltusių žmonių gerbūvį tam, kad ateityje užkirstume ke lią panašiems nusikaltimams, kad nešvari sąžinė ir tų žmo nių, kurie principingai ir griežtai nepasmerkė panašių mūsų visuomenės „šiukšlių" elgesio. A. SKRUPSKELIS WU komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas
. sausio 3 jaui sunkios ligos mirė Įu0 Universiteto Bendre Įgj, linio fakulteto docer ‘at)c Iena Lazarevna G rus va. jam Jelena Golubeva J.v 1921 m. rugpiūčiJ® Kremenčiugo miest jų bininkų šeimoje. 1$ su pagyrimu u-l Maskvos Valstybinio]®;: Lenino v. pedacji tuu instituto Rusų k aibe Ar] literatūros fakultetą, na Lazarevna prade V dagoginį darbą auksl0 mokykloje Ji dlrtc tai, divostoko ir Kalini® do pedagoginiuose ir® tuose, Taškento V®§ biniame V. I. Lenino|l|ų do universitete, komandiruota darbui aspirantais į KLR. 1®K 1963 m. Jelena Laz®€ na dirbo mūsų Unive®^ to Rusų kalbos kat|-J vyr. dėstytoja, o J 1966/67 m. m. pra®c buvo išrinkta Bei ’ljc mokslinio fakulteto d cente. 1953 m. b: $ TSRS Mokslų akade I* Kalbotyros institute rantūrą ir sėkmingai gynus disertaciją ■' disertaciją, buvo suteiktas f i to-1 jos mokslų kandi: i mokslinis laipsnis, o H m. — mokslinis docui vardas. Docentė J. Golubev; vo dėstytoja, turėjus delį pedagoginio d patyrimą, didelę mc ninkės erudiciją. Ji I dėstytojų ir studentų i biama darbuotoja, ji j lat ieškojo naujų, ve i gesnių darbo formų, kad nenurimo ties kas pasiekta, daug studentų am I skyrė ‘ Kartu Ji atliko I mui. mažą mokslinį darba i dalyvavo mo I tyviai konferencijose | nėse moksli skaitė Jose Docentė pranešimus. paskel Golubeva yra 17 mokslo darbų (iš j 20 spaudos lankų) į riuose moksliniuose ' naluose bei leidiniuos I parengusi nemažai m mo priemonių stu L tams. Jos paskelbti rn Ivi liniai darbai iš rusų ą bos istorinės gramatlk rusų kalbos dėstymo f tuviškose mokyklose todikos Ir kitų ka mokslo sričių yra ve gas įnašas į rusų ka tyrą. Be to, nemažai ll s< docentė skyrė visuorrti niam darbui, būda di mokslinių tarybų nare ty kitais atvejais. Universiteto profeso m dėstytojų personalas iš gausi studentija giliail di taip nelauktai Ir piL k< laiko netekę puikios j ly tytojos, be galo nutH jj daus ir kuklaus žmoc r ir c’raugo. s Sviesus docentės 4 nos Lazarevnos Golubą ą atminimas niekada r k blės ją pažinojusių ir ji dirbusių širdyse. REKTORATAS, BENT MOKSLINIO FAKULT1 PARTINĖ IR PROFSA GINĖ ORGANIZACIJOS LOLOGIJOS IRVISUOMl NIŲ-EKONOMINIŲ Mtl LŲ KATEDROS, IFF R ’ KALBOS KATEDRA.
lė
f>
NEĮTIKĖTINA, kad Gamtos fakulteto B, dos platintoja Regina Š/Wi VIČIOTĖ ne tik pamiršt I sam fakultetui paimti ' J' metinį numerį, bet ir i^Į:i numeruoti laikraštį 196 L tams. fak '' Manome, kad f iės ’m komjaunimas jai padės syti klaidą. T K. BALČIŪNAS Redakcijos buhalter
REDAKCINE KOLEGI Ik
Į I
Redakcijos adresas: Vi Universiteto g-vė Nr. 3 fonas 2-58-84. Spausdina p CK laikraščių ir žurnah n dyklos spaustuvė.
LV 01024
Uis. Nr
r
|<