visų
Salių
proletarai, vienykjtėsi
cans/Bos
Siame NUMERYJE: NAUJAS SKYRELIS — „SVEIKATA”
XXX KAIP GYVENI, KOLEGA? XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS IRIDŽIAM AS NUO 1950 METŲ
1984 m. sausio 6 d„
penktadienis
Nr. 1 (1260)
Kaina 2 kap.
Profesinės informacijos ir Dėmesio sutelkimui ir pa 1984 M. KOVO 4 D. — TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS j studentų konsultavimo kabi laikymui labai svarbu mūsų netas surinko iš Istorijos fa veiklos motyvai, t. y. kam RINKIMAI kulteto studentų klausimus mokomės. Todėl mokydamie
VAKAR Darbo raudono sios vėliavos ir Tautų drau gystės ordinų valstybiniame V. Kapsuko universitete Įvy ko profesorių, dėstytojų, stu dentų, darbininkų ir tarnau tojų kolektyvo rinkiminis susirinkimas. Universiteto prorektorius profesorius Algimantas Jonas Bikelis kandidatu į TSRS Auk ščiausiosios Tarybos Tautybių Tarybos deputatus pasiūlė
© SESIJA
Universiteto rektorių Socialls linlo Darbo Didvyri Joną Kubilių. Profesorius J. Ku bilius Jau dvidešimt šeštus metus vadovauja didžiausiai respublikos aukštajai mokyk lai, įneša didelį indėlį Į tolesnį mokslo plėtojimą. Pasiūlytą kandidatūrą vie ningai palaikė TSKP istori jos katedros profesorė Vanda Kašauskienė, Matematikos la ku, teto studentė Daiva Dul-
kytė, Universiteto komjauni mo organizacijos sekretorius Algirdas Kumža. Vieningai nutarta kandida tu j TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių Tarybos de putatus Vilniaus Lenino rin kiminėje apygardoje Nr. 225 iškelti Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rek torių Socialistinio Darbo Did vyrį akademiką Joną Kubilių. ELTA
1. Mano labai silpnas dė mesys. Nesugebu jo ilgesnįam laikui sukaupti, Gal yra kokių nors psichologinių rekomendacijų kaip pagerin ti dėmesį? Dėmesys — bet kurios veik los, t. y. ir mokymosi, būtina sąlyga. Jis atsiranda tik esant aktyvaus budrumo ly giui, kurio pagrindą sudaro nervų sistemos aktyvumas. Esant kraštutiniams budrumo lygiams, normali žmogaus ; veikla neįmanoma. Tai vi© SESIJA ® SESIJA © SESIJA siems aišku kai kalbama apie žemiausią budrumo lygį — miegą. Tačiau efektyvi veikla neįmanoma superjaudini/ mo būsenoje. Kaip laiduoti aktyvaus budrumo lygį ir dėmesio su telktumą ypač svarbiu eg zaminų laikotarpiu? Pirmiausia, reikia visais būdais stiprinti nervų siste sakymui. .. Vis dažniau skai nežino. . Tačiau kaip tą ži mą ir šalinti visa tai, kas ją tyklų ir bibliotekų darbuoto nojimą įpiršti — nelengvas sekina. Būtina normaliai iš jos skėsčioja rankomis gavu rebusas. simiegoti (8 vai.), praustis 1983/84 mokslo metų pra šaltu vandeniu, užsiiminėti sios knygas su išplėštais la pais, o ką kalbėti apie stu džioje Mokslinėje biblioteko fizine mankšta, laiku valgyti. dentų nemokšiškumą,, ele- je apsilankė 54 grupės pir Žodžiu, reikia laikytis die mentariausios elgesio kultū- makursių (maždaug 1051 stu nos rėžimo! ros stoką skaityklose ir i bib- dentas). Kiek piligrimų ir ’ Kiekvienas mokymasis, barbarų (nevenkim šito žo- kaip ir bet koks darbas pra liotekose? . . Kiekvienų mokslo metų džo) duos š‘s skaičius? sideda valingu dėmesio su Daugelį domina bibliotekų telkimu. Valingo dėmesio po pradžioje pirmakursiams ruo šiamos ekskursijos po Uni- ir skaityklų darbo laikas per žymiu yra tikslas. Visas sa versitetą Visi privalo pažin sesiją Galima pasakyti tiek, vo mintis reikia nukreipti į ti mokyklą, kurioje mokosi. ma, išskyrus tai, kad Moks mokymosi dalyką, stengtis Tarp lankytinų vietų ( — linė biblioteka sekmadieniais daugiau apie nieką negalvo Mokslinė biblioteka. Čia kad laiko keisti nenumato- ti ir iš karto imtis darbo. bibliotekos darbuotojos kant nedirbs. Kodėl? Į šį klausi Kartais teks valios pastan riai aiškina ,,naujokams", mą atsakė bibiliotekos di gomis susilaikyti nuo nereipavaduotoja B. kalingoaktyvumo arba pasy kaip reikia naudotis katalo rektoriaus gais, kaip sutaupyti laiko, Butkevičienė: vumo, t. y. paliepti sau at — Lig šiol trejus metus sisėsti prie darbo stalo ir nu ieškant reikalingos knygos. Keista, tačiau daugeliui to biblioteka dirbo ir sekma- rimti, arba atsikelti iš šilto kios kalbos — kaip vanduo būdavo 6—7, ir dėl jų pa Dėmesį palaikyti dirbant nuo žąsies. . . Vėliau gana dieniais. Tačiau lankytojų padeda klausimų kėlimas. dažnai tenka sutikti Centri valo budėti mūsų darbuoto- Jie reikalauja ieškoti atsakynių Universiteto rūmų kori jai. Didesnė dalis studentų į mo, aktyvina mąstymą. Kur doriuose klaidžiojanti „fuk- reikiamą literatūrą pasiima tik galima, mokymąsi paly są", kuris niekaip negali ras į namus, tad jiems nėra rei- dėkime praktiniais veiksmais. sėdėti Visos miėtos priemonės pa ti visuomeninių mokslų skai kalo sekmadieniais tyklos, Mokslinės bibliote skaitykloje ar užsakyti kny dės pereiti nuo valingo dė kos katalogų nors kartą ten gas abonemente. Truputis informacijos: se mesio prie savaiminio, kai jau buvo. sijos metu Mokslinė bibliote jau pats mokymasis tampa O jų elgesys bibliotekoje? dėmesį palaikančiu veiksniu. Nuolat prišiukšlinama, triuk ka dirbs nuo 9 vai. iki 22 Mokantis labai svarbu pa šmaujama. . Bibliotekos dar vai., šeštadieniais — nuo 9 šalinti visa, kas gali atit buotojos atisidūsta — ką pa iki 17 vai. raukti mus nuo pagrindinės Marius RINGAUDAS veiklos darysi, pirmakursis, nieko — mokymosi. Reikia kiek galima sutvarkyti visus neatidėliotinus reikalus, kad jie neblaškytų mūsų minčių. Reikia sutvarkyti aplinką, kad joje nebūtų nevalingą dėmesį patraukiančių daik tų. Aplinka turėtų būti to nurodymai ir užduotys. — V.: kia, prie kurios mes esame WU, 1983. — 153 p. pripratę. Visai naujai ją per Ūkinės veiklos analizė: tvarkius, mums įprastų daik vadovėlis aukštųjų mokyklų tų stygius irgibus dėmesį ekonomikos specialybės stu atitraukiančiu veiksniu. dentams. (Mackevičius J., Nevalingo dėmesio dėsnin Androšiūnienė N., Gaidienė Gruodžio 22 dieną Admi- gumus panaudokime moky Z. ir kt.) — V.: Mintis, nizacijos nariai susitiko su mosi tikslams: svarbesnes 1983. — 334 p., schemos. nistracijos komjaunimo orga- vietas užrašuose pabraukime, Vizbaras J. Medžiagų tau IF dėstytoju A. Bumblausku, pažymėkime sutartiniais žen pymas ir apyvartos lėšos. — kuris perskaitė paskaitą klais paraštėse. Pakartotinai V.: Mintis, 1983. — 72 p. Krikščionybės įvedimas Lie skaitant, pažymėtos vietos greičiau partauks mūsų dė tuvoje". „T. S." inf. mesį, nereikės jų ieškoti. Parengė I. PIPIRAITĖ
Apie aimanas ir piligrimus Kur ruoštis sesijai? Tebū nie tai klausimas, į kurį ga lima neatsakyti mokslo metų pradžioje Tačiau kai egzami nai ir įskaitos ima svilinti padus, minėtas klausimas pa sirodo besąs tapatus hamleliškajam „būti ar nebūti?1'. Visaip stengiamės rasti sau ramesnį kampą: užsibarika duoti bendrabučiuose, išva žiuojam j namus, užplūstam fakultetų skaityklas. Stop! Girdėti balsų, kad „būna dienų, kai skaitytojus aptarnauja tik viena darbuo toja. . ", „nepatogus skai tyklos darbo laikas.. „skaitykloje nuolat triukš maujama. . „negalima gau ti reikalingos literatūros., ir t. t. Taip, tokių dienų buvo Fi zikos, Pramonės ekonomikos, Istorijos fakultetuose, tačiau keletas skambučių telefonu į šių fakultetų skaitykias jrodė, kad panašūs laikini, o skunreiškiniai dai ir aimanos — nepagrįsti.. . Neramina kitkas. Kasmet fakultetų skelbimų lentos „pasipuošia" solidžiais skolininkų bibliotekoms są rašais, tyla skaitykloje — puiki tema fantastiniam ap-
NAUJI LEIDINIAI Radžiūnas L. Monometrų sintezė ir analizė: Metodiniai nurodymai. — V.: WU, 1983. — 95 p. Stamblamolekulinių jungi nių sintezė: Laboratoriniai darbai (Bajoras G., Čižiūnaitė E., Kudaba J. ir kt.) — V.: WU, 1983. — 164 p. Stungienė A. A manual for teaching English syntax. — V.: WU, 1983. — 119 p. Teksto struktūros ir anali zės klausimai. Metodiniai
apie asmenines problemas bei sesiją. Jie buvo suskirs tyti pagal temas. Atsakome Į kai kuriuos Jūsų klausi mus.
Trumpai
„PROLOGAS"
S įgauna tam tikrą schemą, struktūrą. Trečią kartą rei kia skaityti užbėgant į prie kį (anticipuojant), t. y. skai tant vieną eilutę, galvoti, kas yra po jos einančioje. Ši taip patikrini savo numaty mų teisingumą , ir įsiminimo kokybę. Pagaliau kontrolinis skaitymas, kai ypatingą dė mesį atkreipiame į sudėtin gesnes, sunkiau suprantamas vietas. Kartojimas, kai kiekvienas skaitymas turi savo tikslą, yra naudingas, padeda greičiau ir tvirčiau įsiminti dalyką.
si bet kurį dalyką, ieškoki me jo prasmės, aiškinkimės kam, kur ir kada mums pra vers tos žinios. Nenuleiskime rankų. jei nepavyks iš karto susikaupti prie darbo ir nusikratyti an kstesnių minčių Kai kurių tyrimų duomenimis, tik 50 asmenų lengvai perkelia sa vo dėmesį intelektinėje veik loje. Ypač tai svarbu egza minų metu. Ištraukęs bilietą pirmiausia nueik j suolą ir atsisėsk, nusiramink, susi kaupk ir tada perskaityk jo 3. Kaip elgtis, kad prieš klausimus (žiur. atsakymą į egzaminą nesinervuočiau? 3 klausimą). Emocinė įtampa, jaudini masis per sesiją yra labai natūralūs reiškiniai. Jaudinintis sustiprėja širdies dar bas, suintensyvėja smegenų kraujotaka. Taigi jaudinima sis nėra neigiamas reiškinys. Tačiau dažnai baimė, nesvinimasis egzaminų metu labai pakenkia. Negali susikaupti, sutelkti dėmesio. Žinodami, kad jaudinimasis yra normali mūsų organizmo reakcija į visą egzamino metu susiklos čiusią situaciją, galime patys sau padėti. Tuo labiau, kad šiai pagalbai tereikia poros minučių. „Aš visiškai ramus", — tokia yra trumpa ir papras <a ramybės būsenos formulė. Tačiau, kad ji veiktų, t. y. ramintų, reikia pasitelkti į pagalbi) savo vaizduotę. įsi 2, Gal galėtumėte duoti vaizduokime ramybę! Ar ga konkrečių patarimų kaip ge lite? Pabandykime prisiminti riau Įsiminti (ypač egzaminų bekraštės jūros, apsnigtų kal metu)? Norėčiau išgirsti tiek nų ir miškų sodus lietui ly fiziologinio, tiek psichologi jant vaizdus, kurie asocijuo nio pobūdžio patarimų. tųsi su ramybe. Arba, min Ilgalaikė atmintis, kuri tyse kartodami sakinį: „Aš saugo visą gyvenimui ir dar visiškai ramus", įsijauskime bui reikalingą informaciją, j jo skambesį ir pasiduokiyra semantinė. Todėl žinių me šiai ramybės nuotaikai. Jau pasiruošę atsakinėti, įsiminimas ir jų atgaminimas turi remtis aktyviu, žinias nepamirškime, kad labai įprasminančiu mąstymu Ty svarbus yra ir pats medžia rimai rodo, kad kai įsiminant gos pateikimo būdas. Turi medžiaga ne vien paprastai reikšmės ir mūsų sėdėjimo kartojama, o yra ieškoma poza, ir balso intonacija, ir prasminių ryšių, tai atminty veido raumenų įtempimas, ir je išlaikoma dvigubai dau- įvairūs netikslingi, anatomišgiauinformacijos. Mokantis ki judesiai. Štai kodėl svar visada reikia ieškoti pagrin bu prieš atsakinėjimą porą dinės minties, ryšių tarp at minučių skirti sau, apsira skirų dalių, bandyti tą me minti. džiagą planuoti ar kitaip Jeigu nepadeda koncent tvarkyti. Šitaip ją pergalvo ruota ramybės formulė, pa jus, savo mintyse sutvar bandykime trumpam įsivaiz kius, bus nesunku, prisimi duoti, kaip liečiant ranka nus vieną epizodą, atgaminti atrodytų mūsų užsivilkti dra ir visumą. bužiai: švelnūs ir šiurkštūs, O kaip kartojimas, kurį slidžiu ar puriu paviršiumi, vadiname mokymosi motina? su raštu ar be jo. Mechaniškas kartojimas yra Prieš jaudinimąsi galime bloga mokymosi motina. Ke kovoti ir tokiu pačiu ginklu letą kartų tuo pačiu nuosek- — jaudinimusi ir baime. lumu žodis į žodį kartodami Kaip? įsivaizduokime baimę! tekstą arba apibrėžimą gali Aš bijau. Smarkiai plaka šir me taip jį „įkalti" sau į gal dis, virpa pirštai, pradeda vą, kad ne tik jo neištrinsi- drebėti rankos, pakirto ko me iš atminties, bet, pakei jas, kurios taip pat jau trūk tus vieną žodį kitu, net ne čioja, akys išsiplečia, tiesiog atpažinsime. Informacija taps išvirsta iš akiduobių, aš šau nenaudinga. Tik įvairinamas kiu, pašoku iš vietos, prade kartojimas padeda įsimini du blaškytis po auditoriją, mui. Mokantis, reikia me laipioti stalais, kriokti.. . Be džiagą kartoti, keliant vis ki lieka dar įsivaizduoti, kaip tus tikslus. Pirmą kartą skai į mus pažiūrėtų kurso drau tyti reikia atidžiai, kreipiant gai, dėstytojas, ir su lengva dėmesį į visas detales. Antrą šypsenėle eiti atsakinėti. kartą skaitant, reikia sudary Doc. J. LAPE ti planą, tada visa medžiaga A. RAMANAUSKAITE
PSICHOLOGAS KONSULTUOJA
. .
Sveikas, kolega! Respublikos aukštųjų mokyklų spaudos apžvalga Ant stalo — 1984-ųjų darbo kalendorius, maketai, straipsnlal, nuotraukos... Išeina pirmieji naujųjų metų numeriai. Siame straipsnyje dar kartą sugrįšime į senuosius Ir perversime respublikos aukštųjų mokyklų trijų pas. kutintų mėnesių spaudą, Būta nemažai (domių straipsnlų, kurie, manome, sūdomlns ir mūsų laikraščio skaitytojus.
Daug vietos aukštųjų mo kyklų savaitraščių puslapi, uose skirta mokymosi problemoms. VPI savaitraščio „Tarybinis pedagogas" redakcijos kolektyvas suorganizavo komjaunimo ir profsąjungos aktyvistų pokalbį prie apskrito stalo. Instituto komjaunimo komiteto narys Arūnas Baina straipsnyje ,,Akademinė grupė. Studentas. Studijos“ įšsakė kai kurias mintis, kviesdamas į diskusiją. Autoiius siekė „pažvelgti j problemą
Bet „nejaugi neįdomios mūsų nelankomtimo priežastys?" — bando kitaip samprotauti straipsnio autorius, Toji priežastis — „mūsų pačių tingumas ir apsileidimas, gerbiami kolegos studentai", Karti išvada, bet kur ieškoti išeities? Štai ką siūlo Aiūnas: „būkime reiklūs (būti reikliems — nereiškia tik įsakinėti, gąsdinti, tai — laiku pastebėti mažiausią teigiamą poslinkį žmoguje, pagirti, paskatinti), išmokime moky tis žavėdamiesi, stenkimės prisiversti susidomėti sunkiu sau dalyku, sudarykime dėstytojams gerą darbo atmosferą auditorijose, sustiprinki
me dėmesį akademinei grupei. Juk disciplina — tai sudarymas tokios atmosferos, kurioje žmogui jo garbė ir atsakomybė prieš draugus neleistų vėluoti arba prale.dinėti paskaitas, nesimokyti. Ši publikacija susišaukia su diskusiniu doc. H. Koueckaitės straipsniu „Ar ilgai trunka vaikystė?" VISI savaitraštyje „Inžinerija". Iš pavadinimo galima spėt:: bus kalbama apie mūsų, stulentų, žingsnį nuo „vaikiškųvystyklų" iki mąstančių būtybių. Kada žengiamas šis žingsnis? „. . .Iškyla aktuali problema, — rašo doc. H. Kobeckaitė, — tenkinantis
jaunos kartos vaikystėje susiformavusiu suvokimo lygmeniu, praktiniu-vaizdiniu mąstymu ar stengtis jį praturtinti naujais sugebėjimais ir tuo sudaryti prielaidas išsiplėsti jauno specialisto veiklos sferoms?" Džiugu, kad diskusijon įsijungė ir kiti instituto dėstytojai — tai rodo, kad pokalbis reikalingas, Vertas dėmesio prof. A. Cižo straipsnis „Ką, kaip ir kada mąstyti mūsų studentui?'' „Nėra abejonių, kad mąstymo (kaip ir bet kokios kitos veiklos) įgūdžiai įgyjami tiktai per pratybas. Profesoiius nagrinėja, kaip studentui dieNukelta į 4 psl.
Rygoje vyko XXIII Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos TSR aukštųjų medicinos mo kyklų studentų mokslinė konferencija. Ji buvo orga nizuota Rygos medicinos in stituto bazėje ir sutapo su šios aukštosios mokyklos XXXIII SMD konferencija. Be Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos aukštųjų mo kyklų studentų dalyvavo svečiai ir iš Maskvos, Le ningrado, Jerevano, Tbilisio, Voronežo, Simferopolio, Ke merovo. Medicinos fakulteto studentų delegacija, viena iš gausiausių šioje konferenci joje, perskaitė 15 mokslinių pranešimų. Darbas vyko 17oje sekcijų. Žiuri labai griežtai vertino mokslinius darbus, atsižvelgdama Į jų aktualumą, problematiškumą, taip pat buvo kreipiamas dė mesys į darbo tikslą, atliki mo kokybę, reglamento lai kymąsi bei pranešėjo orato rinius sugebėjimus. Mūsų fakulteto studentai pasirodė neblogai ir pelnė 7 V. Naujiko nuotraukoje: apdovanojimus: I laipsnio kalba VU svečias F. Proko diplomu apdovanoti VI k. piukas. stud. B. Baverls ir A. Daroš-
ka už darbą „Apie kai kurių apekskardlogramos bangų ir dantelių genezę" (vadovas — aslst. V. Čobotas), V k. stu dentas G. Stankevičius už darbą „Arancijaus latako chirurginė anatomija" (va dovas — prof. J. Serapinas). II laipsnio diplomu — VI k. studentės J. Dimaitė ir B. Klanaltė už darbą „Letališkumas esant ūminiams apsi nuodijimams" (vadovas — doc. I. Misevičius.). III laipsnio diplomu — V k. studentės A. Juršėnaitė, L. Gumbaragytė, Z. Budritytė ir D. Eimutytė už darbą „(gimta hlpotroflja Vilniaus m. klinikinės ligoninės duo menimis" (vadovai — gyd. N. Drazdienė ir asist. L. Indrlejaitytė), V k. stud. E. Eringytė ir N. Stašiūnaitė už darbą „Gamagliutaminpeptidarės diagnostinė vertė, ser gant lėtinėmis kepenų ligo mis" (vadovai — doc. K. Žeruolienė ir doc. D. Speičlenė), VI k. studentai O. Lapinas, G. Vaitoška, V. Ratinlnkaltė ir V k. stud. Z. Pauliukevičius už darbą „Potocharakterologinių reakcijų ir patologinio asmenybės vystymosi ypatybės" (vado vas — doc. A. Dembinskas), IV k. stud. V. Tarutis, G. Vilkevičius, N. Rėza, V. Jancevlčiūtė, J. Chadeckaitė, R. Lunevlčius už darbą „I— II m. e. tūkstantmečio Lietu vos gyventojų fizinė charak
teristika (vadovas — doc. G. Česnys). Ateinanti XXIV Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos TSR studentų mokslinė kon ferencija numatoma 1984 m. Tartu universiteto medicinos fakulteto bazėje. XXX Šios naujametinės liau dies vakaronės nebūtų bu vę. . . jei praėjusių 1983-ųjų metų išvakarėse nebūtų su rengta panaši šventė, žadėju si tapti tradicine. . . .jei šauniosios liaudies dainininkės Mikalina Nyder:enė ir Stefanija Voznienė iš Kelmės, pabūgusios įsisiautėjusios žiemos vėjų ir šlap dribos. būtų paisiusios tolimo kelio ir savo amžiaus, o Kelmės vidurinės mokyklos folklorinis ansamblis, vado vaujamas V. Rutkūno, ne būtų išdrįsęs pasirodyti Uni versiteto teatro salėje. Šventė nebūtų įvykusi ir dar dėl vienos priežasties: iei VISI folklorinis ansamb lis (vadovas E. Vyčinas) ne būtų vykęs ekspedicijon į Žemaitiją, užrašęs dainų, iš mokės šokių, žaidimų, ir iš jų surengęs programos. , Bet laimei, visa tai buvo, todėl naujametinė vakaronė, skirta žemaičių liaudies me nui, įvyko. Su svei-.iais ir žiūrovais nuoširdžiai bendravo „Rati lio" ansamblio vadove Z. Kelmickaitė. Ugnė NARUSAITYTE
ir studento, ir dėstytojo akimis". „Lankomumas apsprendžia pažangumą. Tai aksioma", — teigia A. Baina. O paskaitos lankomos blogai. Kodėl? „Neįdomu, — sako studentas." Daugelis passaitų atkartoja vadovėlių tekstą, jose trūksta kūrybiškos atmosferos, probleminio temos pateikimo, (. . .) pagaliau dėstytojo žmogiškumo, linksmo ir gyvo bendravimo su auditorija." Baina daro išvadą: „dėstytojas turėtų atverti patį mąstymo, tiesos ieškojimo kelią, grandį po grandies traukti samprotavimų grandinę, kad paskaita virstų tikra mąstymo mokykla".
UNIVERSITETO SDAALR ORGANIZACIJOJE 1983 m. gruodžio 21 d. VU SDAALR Ir komjaunimo ko miteto posėdyje buvo susu muoti VU SDAALR socialis tinių įsipareigojimų rezulta tai už 1983 metus. Posėdyje dalyvavo Vilniaus m. Leni no rajono SDAALR komiteto pirmininkas F. Prokopiukas, „Vakarinių naujienų" redak toriaus pavaduotojas F. Ivenkovas ir VU komjaunimo komiteto sekretorius A. Kumža. Vykdant partijos ir vy riausybės uždavinius, glau džiai bendradarbiaujant su komjaunimu, profsąjungos komitetu, karine katedra bu vo pasiekta neblogų rezulta tų kariniame — patriotinia
me ir gynybiniame — masi fak. — 74,4%. Tai rodo, jog niame darbe. Įvairesnės tapo organizacija dirba ne itin ge darbo formos ir metodai. No rai. Taip pat atsiliekančiose rėčiau paminėti organizaci organizacijose per 2—3 me jas, kurios per 1983 metus tus pasikeičia 2—3 pirminin dirbo ypač gerai: Prekybos kai, Vadinasi, tikro darbo fak. (pirmininkas V. šipaila), būti negali. Susumavus nuveiktus dar Gamtos fak. (pirmininkas A. Smilgevičius), Chemijos bo rezultatus už 1983 metus fak. (pirmininkas A. Žilins geriausių organizacijų treje kas), Mokslo tiriamoji dalis tukas atrodo taip: 1. Prekybos fak. (817 taš (pirmininkas K. Linkevičius). Tačiau kitos organizacijos kų). 2. Gamtos fak. (740 taškų), ne laiku (vyko savo įsiparei 3. Chemijos’ fak. (673 gojimus, ne laiku Išsprendžia finansinius klausimus. Tai taškų). pastebėta Medicinos, Istori Už gerą dalyvavimą masi jos, Teisės fakultetuose. Jei niame — gynybiniame, spor gu visuose fakultetuose tiniame, kariniame — patri SDAALR narių skaičius su otiniame darbe piniginėmis daro 97—99%, tai Medicinos premijomis buvo apdovanoti GFIV k. studentas A. Abro mavičius, EKKF III k. stu dentas A. Kundrotas, IF II k. studentas V. Lukšys, PF III k. studentas V. Katinas, ChF V k. studentas R. Dlburis, TF IV k. studentas V. Gerasičkinas, Garbės raštais K Daukšas (ChF), V. Gustai nis (GF), R. Vėbraitė (EKFF). Posėdyje buvo išrinktas naujas VU SDAALR komite tas. A.SAPOŽNIKOVAS VU SDAALR komiteto pirmi ninkas
RUOŠIANTIS EGZAMINAMS Prasidėjo egzaminai. Dėl čių kai kurie abiturientai, jų susirūpinę ne tik tie, ku vidurinę mokyklą baigę tik rie laiko, bet ir mokytojai, labai gerais pažymiais, silp dėstytojai, tėvai. nai laiko ar visai neišlaiko Suprantama, kad egzaminų tos pačios disciplinos kon sėkmė priklauso nuo to, kaip kursinių egzaminų, stodami buvo mokytasi ištisus moks į aukštąsias mokyklas. Tyrimai rodo, kad geriau lo metus. Atsitiktinumų labai reta. Tačiau derinti mokymą siai egzaminus laiko tie, ku si su poilsiu. Medikai, besidomintieji protinio darbo fiziologijos ir higienos problemomis, yra sukaupę nemažai patyrimo. Laikantiems egzaminus yra paruoštos higieninės reko mendacijos bei taisyklės. Jos atsispindi ir egzaminų nuos tatuose su kuriais laikantie ji egzaminus privalo būti su pažindinti. Anksčiau, kol eg zaminų metu nebuvo laido masi higieninių reikalavimų, pasitaikydavo, kad egzaminai pakenkdavo silpnesnės nervų sistemos moksleivių ir stu dentų sveikatai bei darbin gumui. Darbar tokių atvejų labai retai. Tačiau pasitaiko, rie, jiems ruošdamiesi, lai kad, ruošdamiesi egzami kėsi mokslo metais įprasto nams, silpnesnės sveikatos darbo ir poilsio režimo: to jaunuoliai pradeda skųstis mis pat valandomis rytais galvos skausmais, atminties kėlėsi ir vakarais ėjo miego valgė, susilpnėjimu, nemiga. Jie ne ti, nustatytu laiku tenka apetito, krinta svoris. sportavo, atlikinėjo protinį Pastebėta, kad net sveikiems procedūras (grynas oras, šal jaunuoliams po egzaminų tas vanduo, pakankamai jupadidėja kraujospūdis 15— dėta) Patariama sunkesnes dis 20 mm, o vienas kitas, nesi laikęs higieninio darbo ir ciplinas ruošti rytinėmis va poilsio režimo, protiškai landomis, kai geriausias pro pervargsta, nebegali nieko tinis darbingumas, ta pačia naujo atsiminti, greitai pa tvarka, kaip mokykloje : kas miršta tai, ką anksčiau gerai 45 minutes daryti trumpas mokėjo. Gal dėl tų priežas- pertraukėles, po 3 valandų
Tarybinis studentas 2
darbo ilgesnę — vienos va landos — pertrauką. Tuo metu siūloma suvalgyti prieš piečius, pavaikščioti gryna me ore Po to ta pačia tvar ka reikia dar trejetą valan dų padirbėti. Pietų pertrau kai skiriama 2—3 valandos. Laisvalaikį rekomenduojame panaudoti sportiniams žaidi mams gryname ore, fiziniam darbui, namų ruošai. Po pie tų pertraukos, jeigu reikia,
SVEIKATA Skyrelį tvarko medici nos mokslų daktaras Al girdas BAUBINAS.
dar galima porą valandų pa simokyti. Tik būtina palikti porą laisvų valandų prieš miegą Norisi pabrėžti, kad televizorius, sunkesni meni niai filmai, sportinės varžy bos besiruošiantiems egzami nams nerekomenduojami. Praktika rodo, kad prisi laikant šio režimo, gerai po 8 valandas išsimiegant, drą siai galima kasdien protiškai dirbti po 8—9 valandas. Ypač svarbu gerai išsimiego ti prieš egzaminą. Žinoma, negali būti vi siems vienodų normų. Todėl,
susidarius egzaminų laikotar piui darbotvarkę, dėl jos vi sada verta pasitarti su klasės vadovu, mokytoju, gydytoju Pirmiausia būtina susidaryti higieninio darbo aplinką na muose ir bendrabutyje, kur ruošiamasi egzaminams. Pa talpa turi būti visuomet išvė dinta ir gerai apšviesta, ap saugota nuo pašalinio triukš mo. Į tai turi atkreipti dėme sį tėvai. Egzaminų metų bū tina maitintis vitaminizuotu, turtingu baltymais, minerali nėmis medžiagomis maistu. Daugiau reikia vartoti mė sos, varškės, kiaušinių dar žovių, pieno. Egzaminų taisyklėse yra nurodyta, kad jie turi būti rengiami ramioje, darbingoje aplinkoje. Gąsdinimasis ir nuolatinis galvojimas — iš laikysiu ar neišlaikysiu, bai mė iš vienos pusės gali veik ti paskatinamai, bet dažniau — para’.ižuoja, gali stabdyti smegenų veiklą. Todėl būti na protingai pasitikėti savi mi, savo žiniomis ir jėgomis. Atsiminkite, kas daugiausia jus vargino, dirbant protinį darbą iki šiol: nesugebėji mas susitelkti, tingumas, greitas pavargimas, valios stoka. Ruošdamiesi egzami nams, pasistenkite tas kliūtis pašalinti Dar kartą prisimin kite, kad jūsų protinio dar bo rezultatai, kurie turi at sispindėti egzaminų pažy miuose, priklauso ne nuo to, kiek jūs laiko išsėdite prie knygų, o nuo to, kaip pro duktyviai tą laiką panaudoYra keletas atminčiai to-, bulinti dėsnių. Tačiau pasta rieji du laikomi pagrindiNukelta j 4 psl.
SMO BŪRELIUOSE
KNYGOTYRININKŲ IŠVYKA Šaltokas gruodžio rytas nesužlugdė Knygotyros būrelio narių išvykos į Kauną. P. Cvirkos muziejuje knygotyrininkai išklausė pasakojimą apie K. Vairą-Račkauską — šio mu ziejaus įkūrėją ir ilgame tį direktorių. Į sudėtingą ir įdomų Lietuvos grafikos pasaulį duris pravėrė dailininkas R. Carna. Peržiūrėjome piešinius — pirmąsias grafikos darbų užuomaz gas. Susipažinome su R. Carnos graviūromis. Iš dailininko R. Carnos dir
btuvės išsinešėme nuo širdų žodį, šiltą įspūdį. Bendravimą su daile pratęsėme Kauno J. Ži linsko paveikslų galeri joje. Dar kartą prisilietė me prie XVI—XVIII am žių italų ir niderlandų mokyklų tapytojų kūri nių. Už tai, kad praturtė jome įgydami naujų ži nių ir įspūdžių, esame dėkingi išvykos iniciato riui ir organizatoriui, mū sų būrelio vadovui D. Kaunui. V. NORKUTĖ, Knygotyros būrelio narė
3 Tarybinis studentas
Tikrumo s ilgesys
PROLOGAS Vf. 6 LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
mis tiesomis, ne žodžių tvir tovės, slepiančios autorės sielą. Tai nelinksma išpažin tis sau ir dabarties laikui, skaudūs tikrumos ieškojimai šaltoje erdvėje, iš naujo pri siliečiant prie žmonių ir daiktų, mėginant suvokti sa vo pradžių ir esamą vietą. Nelengvas atviro žodžio kelias. Tik ištvermės tenka palinkėti Neringai. Te Jos išgyventa tiesa neatslmuša abejingumo ir cinizmo sie non. D. KUOLYS
Jaunųjų poezija: keli pastebėjimai
Nelengva diagnozuoti da- konstrukcija nemėginame pri prilenkia skaitytojo žvilgsnį mttologiškumas dažnai lieka :bartinę jaunųjų poetų situa dengti dvasios kiaurymių? Ar prie dienoraščiu dvelkiančių tik išoriniu kūrybos apvalka Neringa PRANCKEVICIOcijų, suvokiant nuolatinį jos žodžių žaisman nepasineria- eilučių, kurių „mergiškumas", lu, nors ir gabiai neriamu TĖ — trečio kurso lituanis mobilumą. Ir vis dėlto, lygia ine iš sielos bejėgiškumo?" deja, gali būti įdomus tik ne .mitologiškumo" tinklu. Tu.ro, tė. Jos apsakymai — ne li greta norėtųsi lyg eskizą, pa „Dvasios kiaurymes", „sielos didelei bendraamžių grupelei. tuo pačiu universalaus mito teratūrinis eksperimentas, ne siūlyti keletą pastabų, kuiias bejėgiškumą” galima būtų su Kartais tokios išvados supo logiškumo dar nėra, tai kol žaidimas senomis atvėsusionėra reikalo suprasti kaip vokti kaip „kūrybinio, nepa nuoja mintį, jog nieku :-au kas vien menamas daiktas galutinį neapskundžiamą spren sitenkinimo", „skausmingo lo jau neįmanoma sukurti, jaunųjų poezijoje, arba, jei dimą. Tiesiog būtų gali meninio išgyvenimo" sinoni kad tas amžinasis senų, pato norite, gražios pastangos su ma tai įvertinti kaip dabar mus; čia tiktų A. Kamiu min gių modelių perkūrimas įau kurti tokio tipo poeziją, ko tinę autoriaus poziciją. Sub tis: „Svajojimai gimsta iš dide yra pasiekęs kulminacinį taš kios dar neturėjome. jektyvi nuomonė jau tapo ga lio nuovargio. Jie kalba apie ką. Taigi, naujam, savitam Jaunųjų poezijoje ryški na retu reiškiniu; dažniausiai mistiškosios dvasios troškimą meninės esamybės sukūrimui n^rvo vibracija, kurios pa rašantysis ar kalbėtojas pra rasti tai, į ką būtų galima reikia ne vien pastangų, in neša galutinę išvadą, ,,susu atkreipti savo dvasinę ener telekto postūmio, bet ir tiki o, galba mėginama nusikratyti V IV* • muoja rezultatus", pasikliau giją ir tikėjimą". Kurion pu skaudaus gyvenimo ir bud nemaloniais ar nuostabą su kėlusiais dalykais. Mėginama damas ganėtinai tobulu savo sėn kreipia savo žvilgsnį rios akies, be išlygų verti individualizuoti savo neoninę dalyko išmanymu. Pamiršta jauniej i? nančios savąją kūrybą. iškrovą ir suteikti jai meno ma, kad kalbėti apie poeziją — Išeik, — sakau Daivai, Universiteto literatai (turiu Universiteto literatai turi kūrinio statusą. Gražu, tur Ištrauka iš apysakos yra tiek nedėkinga, kiek ir galvoje Universiteto literatų sveiko įkarščio, moka ir nori su kuria gyvenu viename būt, kai jauti taisykles, regu komplikuota, ypač postui. nelei Ir traukiny gyveni, trauki kambaryje, — dėl dievo mei Galima pastebėti, kad geri būrelį) sąmoningai priešinda aiškinti savąją poeziją. Bet liuojančias kūrybą, erozijai, ar ne per dauig moka? Ne džiančias lai virsti pasklidu, ny tarp dviejų miestų, tas lės, išeik kur nors, aš noriu poetai beveik nekalba apie miesi niveliacijos neatpažįstamu ob traukinys išplėšia iš tamsos pabūti viena. poeziją, greičiau jų apmąsty palengva užimančiai vis di verta įsitraukti į tokius daly nerealiu, desnę mūsų poezijos dalį, kus, kuriuos galėtume apibū jektu. Ir vis dėlto tas siste ir t ją gražina, rėkdami iš Ji pakyla, suboluoja jos mus, samprotavimus sugeria neretai užsimiršta, ir nemaža dinti kaip formaliąją interp popierius, retsykiais tuo su teigiamų energijų, nukreiptų retacijos galimybę. Ar įmano miškumas, kuriuo jau neven nevilties juose priešaušry le naktiniai marškiniai. gia remtis dažnas literatas kia žmonės, rėkdami ir muš Kas visa tai yra — baltu keldamas ilgaamžiškumo iliu prieš žodžio devalvaciją, ma žinoti, apie ką rašai ai nėra taip pageidautinas, kaip dami delnais į juodą lango paklodės nuometu, užuolaidos ziją. Popierius teikia galimy išsilieja nedėkingon dir- parašei su tokiu tikslumu, apnuogintos vidinio gyveni stiklą, nes nežino, kur jie suknia, jopierine gėle rankoj bę atsipalaiduoti nuo dauge von, j>ėlsa- tarsi tai būtų koks matei ja mo mutacijos, kurios papras yra, dar čia ar jau ten, kaip — ak, moterie. lio nereikalingų, neesminių kų. Kąnepalikdamos galima tarti apie lus objektas, pavyzdžiui, ką tai esti tikro poeto eilėse. ir nežino, kas bėra tas „čia", dalykų, kai tuo tarpu bet poeziją, jei nejunti jos kaip tik paties rankomis surink Tas intelektualumas, nemaža o kas „ten", ir tabaluodamas — Taigi Ancius, — Įgriū kokio „suinteresuoto" kalbėji vertybės, nesuvoki tos staklės? Ar įmanoma pre dalimi palaikantis XXa. dva kojomis vaikas dainuoja: na ryte šeimininkė, anądien mo metu lieka nemaža publi estetinės jos kaip tobulo instrumento paruoti poeziją į temas ir sią ir teikiantis jai kryptį, „niekas nenori būti čigonais kiša man popierių: mokėk, cistinio balasto. sako, štrafą, gatvę ne ten prieš literatūrinio bejėgišku pan.? Menas traukiasi nuo tačiau ne visada priimtinas nenori nenooori. . ." R. M. Rilkė trečiajame laiš mo perėjau, dešimt rublių, aha. metastazes, nebepajėgi vertinimų, nes pasak M. Hai- fr perkeltinas mūsų, drįstu Bet nėra tokių traukinių, ke Austro—Vengrijos kari įeiti į jos pasaulio gemalą dęgerio meno kūrinys turi tai iškoliojau ir daviau. Va tarti, nacionalinėje dirvoje. nebūna, nelekia jie per juo ninkui F. K. Kapusui rašė: arba ji, aplenkdama tave, te būti betarpiškai suprastas, Viską lemia proporcijos. Jas, kar iis man vėl, mokėk, sa duojantį už langų laiką, ne ..... skaitykite kuo mažiau sugeba palikti vien informa t. y. suprastas, o ne įvertin manymu, bene gražiau trinksi, negaudžia plieniniai ko, štrafą. Aš išlekiu laukan, meno kritikos dalykų, — tai cinio triukšmo sąmyšį? Jaunų tas. Tuo tarpu mes, susidūrę mano siai iki šiol išlaiko V. Gasi- jų bėgiai, žmonės miega, o ten stovi kaimynas, tasai yra arba partiniai požiūriai, jų poezijos percepcija apskri su poetiniu tekstu, pirmiausia iiūnas, kurio kūrybos meni slysdami nuo atlošų, ir tune milicininkas, ir Anciaus lau sustingę ir tapę bereikšm,ais tai yra gana komplikuotas da jį įvertiname ir tuo pačiu jis kia — susitarė bestijos tie nė polisemija patraukli ir liuose įvedamos šviesos. savo negyvoj rutinoj, arba lykas: klausytojas ar skaityto nuo mūsų nutolsta, tampa girtuokliai, perpus dalinas.. . akiai, ir ausiai, ir širdžiai. Tik neviltis, užgriūnanti vikrus žodžių žaismas, ku jas turi pats ieškoti aktyvaus nepavaldžiu mūsų supratimui. Tenka vien apgailestauti, kad O mano plaukuos įstrigo vidurdienio vėjais, išnešioja riame šiandien vyrauja viena su poezija, ne M. Haidegeris teigė, kad me greta D. Dubickaitės, V. Gar mane, išpusto, ir atrodo, sėsi apsnūdęs rudenio vabalas ir nuomonė, o rytoj — visai kontaktavimo pasilikdamas, kaip dažnai at no kūrinio tikslas yra atverti siliūno, V. Daškevičiaus, I. ant suoliuko katedros aikš burzgia, negalėdamas išsi priešinga. Meno kūriniuose sitinka, vien jjasyviu pasi būties tiesą, j>arodyti pasaulį. Baliukaitės tarsi neįveikirma tėj, sėsi ir sėdėsi visą gyve narplioti, jei galėčiau tave be galo daug vienatvės, ir jie linksminimo ar išsiblaškymo O kaip tik tos tiesos, to pa epidemija dar vieši mūsuose nimą — debesys, debesa. taip sulaikyti, sakau Vaidui niekam nėra taip nepasiekia i aną miestą, auginčiau plau parodymo akivaizdžiai ta „nulakuotoji" — lietaus, debesynai mano... mi kaip kritikai. Tik meilė trokštančiu — dalyviu. Sių- saulio poezijos skaitytojas pasigendame jaunųjų kūrybo meilėkančių, išdavysčių, lau — Tu patiktum mano bro kris ir turėčiau gyvenimo pajėgia juos apimti ir sulai dienės bent apytikriai galėtų žinoti, je. Nėra abejonės, daugeliui kimų. sugrįžimų, šiurpių ir, liui, — sako vakare kavinėj tikslą. kyti, ir būti jiems teisinga." ko jis ieškos tekste, ir tą rašančiųjų pažįstamas tas be abejo, ašaringų vendetų, Arūnas. -— Aš negaliu taip gyventi! Kaip tik tokios meilės api aiš prašviesėjimo jausmas, kuo lapų kritimo poezija Galbūt nujausdamas atkakliau skver — Kelintoj jis klasėj? — — šaukiu Daivai, vartydama kų, regis, esama D. Kuolio btis į poetinį tekstą. met jau gali kalbėti apie mes neskaitom ne vien pa klausiu. Jos išmėtytus po visą kamba straipsnyje „Toks artimas, ir save, kuomet ne saulinės, bet nepažįstame net — Aštuntoj, — atsiliepia rį daiktus. — Man rankos Neretai, skaitydamas ar pasaulį toks tolimas pasaulis", bet ji, tikėtai suvoki pasaulio vie lietuviškosios poezijos? Gal -— O mano žmona turės ati nusvyra, įėjus į šitokį chao neretai prasiveržusi nesuval- klausydamas poezijos, jau iš nybę su savimi. To kūrybos tą literatūrinį infantilizmą, tikti aštuoniasdešimt septy są, kodėl tu kankini mane dyta patetika, ne visada pa kart gali atspėti jos struktūrą, Visuotinumo, užsimezgančio pseudomaksimalizmą, nekonkodėl verti gyventi tarp sa deda siekti savosios koncep pagrindinius eismo vingius, poeto sąlytyje su pasaulio cefrtualumą jau vadiname nis punktus. — Ir kiek gi atitinku aš? vo daiktų?! cijos. Pasitenkinama tuo, kad be ypatingų pastangų atsek paslaptimi ir labiausiai pasi . savuoju prigimties balsu"? — Tavo nenaudai minus — Panelės, aš dantis įsidė į tekstu priberiama citatų, ti autoriaus pasaulėžvalgos gendu. nes „daiktiškoji pusė Emocijų jėga ir sentimentų jau, — sako šeimininkė, — va, atitinkamus „tuščius" tarpus kryptį. Ypač tai pasakytina neatskleidžia tikrosios meno atsidūsėjimas visai nėra toly aštuoniasdešimt septyni. Aš nusijuokiau. — ir šast, išspjaudama delatskiedus tų citatų iliustravi apie „moteriškąją" poezijos kūrinio prasmės" (M. Haide gūs dalykai. kaip kai kam — Rūta, — sako jis, tekėk nan visą apatinį žandikaulį. mu „savais žodžiais." Negalė Irniją. Si poezija turi be ga geris). atrodo. Grožis grožiui — ne už manęs. — Tu baisiai atrodai, — čiau be išlygų sutikti su re lo menką veikimo spindulį, lygu. — Arūnai, Arūnai, — Da toriškais klausimais: ,,Ar ra kuris apnuogina vienapras Vienas labiausiai pabrėžia Nukelta j 4 psl. Julius KELERAS linguoju. cionalia poetinių vaizdų miškai, tegu ir gilų jausmą, mų jaunųjų poezijos bruožų-
Pelenais krintantys žodžiai
z
Liudvikas JAKIMAVIČIUS IV k. lituanistas
CREDO
Jei žiūriu l apsmukusią turgaus senę, esu kažkuo panašus i ją. Jei matau stiklinę pakepintų saulėgrąžų, esu, nors ir nedidele dalimi, bet esu joj. Jei vaikigaliui senė supila stiklinę saulėgrąžų į kiaurą kišenę, jei jos pabyra ant pilkšvo suplukto sniego, jei veltiniai įmina saulėgrąžas, įmina ir dalį manęs, kiek esu turgaus senė, kiek esu stiklinėj saulėgrąžų, kiek esu ant sniego, kiek esu. AŠARA O naktį — pateka tamsūs nuodėmingų vienuolių laivai
visai ne į krantą. Juos lydi raudona užkeikimo žvaigždė. Laivai vaiduokliai — amžina vėlių odisėja, amžinoji tremtis. Jų juodi siluetai — lietui sukabinti vėjo apsiaustai denyje po nulaužtu stiebu nuodėmingų vienuolių dangaus atsisakė, atstūmė žemė, nepriėmė jūra. O naktį nuo kranto tamsią laivų eskadrilę pamato jauna graži moteris, ji išgirsta bebalsę vienuolių dejonę, ji žiūri, o į akis plaukia ir plaukia laivai, vienuolių vėlės nurimsta, vienuoliai paskutinį sykį liūdnai pamoja, nes ir jiems juk truputį gaila savęs, o jų laivai tolsta į juodąją vyzdžių gelmę ir nuskęsta, kai sutviska ašara. Rytas.
AMARKORDAS Kai Italijoj skrenda pūkai nuo tuopų, jie apsninga šalikeles, ansivelia butaforinį kino karaliaus Felinio bato raišteli, Prisninga praplyšusį ubago akordeoną, Po penkto dublio apsninga kiauras ubago kišenes „Transfokatorių!" sušunka operatorius ir tyliai kartoja — taip juk nebūna, taip juk nebūna, jis drėgnu smėliu eina į tą vietą, nes akys prisikaupė ašarų.
XXX Per vasaros atostogas jis atsikelia, tekant saulei, iis spaudžia prie kameros veidą, kur sidabrinis pinigas vandeny, nužeria smėlį, ima šaltą pinigą
pilną keisčiausių nakties paslapčių ežere, tyliai atneša ir miegančiai moteriai deda jį ant kaktos, o ji bunda kartu su ežeru, o jis nesupranta, kodėl taip kas rytą? Ežeras nesupranta — kodėl tokios trumpos vasaros atostogos? XXX
Žirmūnuose buitinių paslaugų biure senas senas laikrodininkas pro didelę stiklo akį stebi visų Žirmūnų laiką. Sutaiso sugedusius laikrodžius, prisuka juos j kitą tūkstantmetį, po to nusiima stiklinę aki, ją deda į šalį ir ieško kišenėje nosinės.
Tarybinis studentas 4
mano, skaudi vėjuota mano meilė lyg vėliava plakasi vė jyje; užkliudydami mano viršugalvį krinta lapai, jie krinta į plaukus — kaip Atkelta iš 2 psl. tūros ir tarpusavio santykių plaukai Atkelta iš 3 psl. nu Vaidui, ir matau, kaip be įys, jame matausi ir aš, it greit atauga mano klubas. Instituto Psichologuos rudenio spalvom ligi pat ramiai sako man Daiva, — garso po langu pričiuožia jo baltos Monikos rankos; jos giami mąstymo įgūdžiai. •Pa- katedra siūlo naują psicholo automobilis, ir tyliai išeinu šukuoja mano plaukus. Su šaligatvio, rudenio rūbas lyg brėžiama, kad dėstytojų ten- ginių situacijų analizės meto baisiai. apie dencija ne sklandžiai, raiškiai dą: kviečiama analizuoti pub — Šalta, — sakau. pirmu čirkštelėjimu į kambarį nuometas, išskleistas Ir aš einu rudeniškai gel— Švintant visada šalta, įeina Vaidas, aš matau ji mano kojas; išskrendantys pasakoti, aiškinti, o diktuoti likuojamas situacijas ir pa tonu miestu, einu nežinia kur, ten, kur medžiai, daug — atsiliepia. — Sukam pas veidrodyje, jis sustoja >iž nu gandrai sparnais sukelia vė paskaitą atima iš studento teikti savas, kuriose atsispin garos. Mes žiūrim į veidrodį, ją, ir šlamėdamas skleidžiasi svarbią galimybę lavinti mąs dėtų busimųjų mokytojų lormedžių, nes kažkada paaug- Moniką. einant Monika yra jo teta, ir aš pamatau, kad mano mano rudenio rūbas, klevo tymą. „Ar ne per didelę stu mavimosi sunkumai. lystės metais šitaip lyg smūgis trenkė mintis: jei amžė vieniša moteris, plaukai pelenų spalvos ir jo, lapų suknia — rudenio mo dijų laiko dalį mūsų studen Peržvelgus respublikos rudenio — neprašau tai tyli? Ar nepamiršome to aukštųjų mokyklų spaudą, į po visko — likčiau — me mačiau keletą kartų dar ir net akys, ir akimirksniu teris, džiu — tada — nebijau. kai Vaidas vesdavosi mane į nutvilko suvokimas ką galvo nakties, neprašau dienos; sa kios aktyvaus mąstymo ugay- akis krinta disputų, įvairių Sutinku Julių, užsuikam į giminės pokylius; gal jis ir ja Monika, ji kerį<a mane lyg kyti nemyliu tavęs tai tas*' mo ir skatinimo sferos kaip pokalbių gausumas. VPI sa gatvėj lyg disputas?" ,.Pamąstykime apie vaitraštyje „Tarybinis peda aprūkusią priemiesčio užkan teisus, nebesivesdamas manęs kirptų po nakties, „vaikai, pats — staiga dinę, ir aš spaudžiu delnais ten, gal ir teisus dabar, va — saiko, — vaikai", lyg po griausmas: rėk, nieko nėra, mąstymą!“ — šiais žodžiais gogas" pradėta diskusija karštą kavos puodelį. žiuodamas pas Moniką, aš pirmosios, ir net graudu to nieko nėra, akinančiaiI tuš- savo straipsnį baigia prof. „Grupės seniūnas. Koks JIS?", pras— Sakyti myliu tave, tai nenoriu galvoti, ar patogu, ar jos naivumo; ir veidrody di čia, prasmek, kiaurai A. Čižas. KPI savaitraštyje „Už tarybi ] tas pats kaip sakyti tu nie galima — tegu galvoja jis, dėja mano veidas, užgožia mek — toks vienas, plynas, Perskaičius minėtus straips nį mokslą“ — pokalbių ciklas kada nemirsi. — Jis patyli. tegu jis būna teisus. juos abu, ir aš noriu pati baltas. Kodėl negali mylėti nius, supranti, kad pokalbiai „Vertybės, kurias pasirenka — Aš ne pats sugalvojau. Monika nei supyksta, nei kėti, kad su krintančiais manęs kaip myli mano arti neatsirado šiaip, dėl noro me". Pastarojo laikraščio, Skaičiau kažkur. nustemba, tik užsitempia šil- mergaitiškai ilgais mano plau mieji: apsiveja rudenio rū- padiskutuoti. Atėjo laikas puslapiuose kviečiama pasi bas, ir lyg aureolė virš gal — Tylėk, — prašau, — dėl tesnį drabužį ir užkaičia ka- kais. su krintančiais pelenų rimtai ir nevienpusiškai pa kalbėti ir dėl pirmkuisių dievo, bent tu patylėk. vą, Vaidas neaiškina ir neat- spalvos plaukais, pribarsty vos praeinančio vyro žvilgs nagrinėti mokymo ir auklė įtraukimo į SMD veiklą, šiai Atidunksėj usį šeštadien į siprašinėja, tyliu ir aš, gal tais kadagio uogų, ateina nis — juokis, apvainikuotoji, jimo proceso problemas, O veiklai plėtoti siūloma suda mes einam sveikinti senelio, jis ir teisus — aš tenoriu tyla. Toje tyloje išmaudytos ak juokis.. . Ir melskis rau tai įmanoma tik visiems drau ryti atskirą valdybą. „Kaip gražus ir atjaunėjęs švyti jis būti kišeninis žaisliukas, už sėdi lėlės, mes ne dvyniai, donai vakaro saulei, prašyk ge: dėstytojams, visuomeni padaryti, kad pirmakursių užstalėj, žiūrėdamas į visus kurį jis atsako. Monikos vir pamatau aš veidrodyje, mes kad muštų per veidą snie nių organizacijų atstovams, įsijungimas į mokslinę veiklą guotomis šuns letenomis mus; įraudę artimųjų veidai tuvėj kabo nedidelis paveiks net nepanašūs, paklydėliai, psichologams, studentams. Bū ir valdybos narių darbas ne ir „ilgiausių metų" vidurnak liukas: berniukas nepropor- pasaulio vaikai; tyloje krinta mokykliniais vadovėliais ap tų naudinga, kad pacituotos būtų formalus, kaip sujungti tį nėščia mano dėdės žmona, crnga galva, sudėjęs rankas, plaukai ant užrašų sienoje, mėtytų, ne gėlėmis pavasario mūsų kolegų mintys pažadin SMD veiklą su būsima jpešvelnūs jų pirmagimio skruos dėkoja viešpačiui už valgį, ant senelio gulbių, ant šali nors buvo ir jos. teapžeiia tų norą rimtam pokalbiui lialybe", — šie ir kiti klautai, šiltas kūdikio kvėpavi — Šitas paveikslas mane gatvio į kiemą tarp aukštų nuorūkom, tevolioja po pu’ Universiteto studentams ir simai turėtų tapti būsimosiosmas prie veido, „dar taip išduoda? — klausia motinos vinas mokyklos rūbinės grin dėstytojams. diskusijos šerdimi. ji ir mūrinių sienų, po dis, tetampo po cementini kojomis. visko norisi, — sako mano juokiasi. Kita sveikintina mūsų koXXX kiemą, testumia nuo laiptu — Viso, Aš nežinau, ką atsakyti. — sakau prie sasenelis — dar taip visko, juk legų inciatyva — VPI saApžvalgoje ne vienu žotetranko į raudoną plytų šie čia dar ne", — sako, spaus — Apkirpkit mane, — pa vo namų. ną — teužmuša atminti, teuž vaitraštyje „Tarybinis peda- džiu neužsiminėme apie ,.Ze— Viso, — girdžiu, damas širdį, ir sulapojusi jo prašau. gogas" atidarytas Elgesio kul- mės ūkio specialisto", „GvTrumpi Ji nustemba mano plaukai, muša, teužmuša.. aimana visus pribloškia; aš vulininkystės specialisto", Jėzusmarija. nereikia verk negaliu sustabdyti, aš nega — Kad aš labai seniai be žmogau, trumpi. „Tarybinio mediko" laikraš kažkas, nereikia, Ir suanglėjusi viltis rugsė ti, sako liu grąžinti, aš nieko nega dirbau, — sako. čių publikacijas. Tai padary gulėti atvirom verkti, žiaurūs ir negailestm-! — Apkirpkit, — paprašau, jo saulėj, liu, kadagio uogos.. . sime kitose apžvalgose. Lieku nakvoti pas senelius, Vaidas tylėdamas lieka vii- akim, užtraukus vidudienio gi mes esame tik savo mv)> I o aš sėdu į plačią užuolaidas, Academia Vilnen- miesjems. visi išsiskirsto, ir aš plaunu tuvėj, Raimonda RAVAITYTE indus, o paskui negaliu už kėdę priešais didžiulį veidro sis lyg kerštas, nebeplaukia Neringa PRANCKEV1CIUTEI „T. S" korespondentė F11F III k. lituanistė I migti ir priešaušriais skambi dį, jame matyti visas kamba- debesys, debesai, debesynai
kolega!
Pelenais krintantys
RUOŠIANTIS EGZAMINAMS
Kviečia mokslininkų
lį ar užrašų sąsiuvinį. Ir taip kartoti sistemingai klausimą po klausimo, kol pajusite, kad visą medžiagą supratote, Atkelta Iš 2 psl. Aktyvus pakartojimo dės įsisavinote ir kiekvienu me tu, kaip sakoma, dieną ir nis. niais. Dažnai dar juos vadi Sis jau labai seniai peda naktį j jį galite atsakyti. name — pasiruošimu atsi gogikoje ir higienoje įtvir Sis kartojimo būdas vadi I minti (gotovnost pamiati). tintas dėsnis dažnas studi namas aktyviu dar ir dėl to, SAUSIS Ekskursija į Pažangiosios Tai suprantama turi ryšius juojamos medžiagos kartoji jog į šį mąstymo procesą 10 d. (antradienį) 18.30 vai mokslo minties muziejų. Ekssu asociacija, nes atminties mas, leidžia žmogui ilgiau įjungiama ne tik atmintis, Mokslininkų rūmų gobelenų pozicijos aplankymas. Regiskokybė, įsiminimo greitis la atmintyje išlaikyti žinias ir kaip tokia, bet ir valia, t. y. salėje truotis tel. 77-75-40 iki saubai priklauso nuo studijuo reikalui esant jomis pasinau siekimas prisiminti, jausmas, Pranešimas „Operatoriaus šio 12 d. (Viešas renginys), jamos medžiagos išsidėstymo doti. Tačiau pasirodo, kad t. y. išgyvenimas, kad pra funkcinės būsenos nustatymo 17 d. (antradienį) 15.30 vai. ir išdėstymo smegenų žievė kartojimas kartojimui nely džioje nepakankamai viską akupunktūros diagnostikos Mokslininkų rūmų gobelenų je, tuose proto sandėliuose gus. Galima kartojant atmin- prisiminėte. pagalba galimybės". Pranešė- salėje Protiniame darbe valan ja — Maskvos (jeigu esti ši medžiaga sut 'inai iškalti ir vėl greitai pa medienos Mokslinis seminaras tema: varkyta). miršti. Todėl produktyviau da valandai nelygu. Dažnai biologinių problemų insti’uto „Šiuolaikinės evoliucijos teoper vieną darbingą valandą Taigi, todėl studijavimą, siu pažįstamas šis me lab. vedėja, fizikos-matema- rijos pagrindinės kryptys", kaip ir mokymąsi reikia pla džiagas kartojimo metodas, galima padaryti tiek, kiek tikos m. kand. T. RIABOVA. Pranešėjas — LTSR MA Bonuoti, lygiai kaip ir medžia paremtas sąmoningu jau turi per tris mažai darbingas. (Biofizinių reiškinių tyrimo tanikos instituto vyr. m. gos kartojimą Pripažinta mų tuo klausimu žinių pa Ieškokite ir raskite tas dar visuomeninės sekcijos rengi- bendr., biolog. m. kan. E. LEįvairiais eksperimentiniais tikrinimu. Pavyzdžiui, norite bingas valandas. Nors buvo nys). KEVlClUS. (Botanikos instityrimais, kad daugumai tin pasitikrinti turimas žinias ku minėta, kad darbingiausios 12 d. (ketvirtadienį) 16.00 vai. tuto viešas renginys). kamiausias intervalas tarp riuo nors egzaminams ar ko valandos yra rytinės, tačiau Elektrėnų klinikos salėje 17 d. (antradienį) 18.30 vai. pirminio studijavimo ir kar liokviumams skiriamu klausi tai nėra aksioma. Tyrimų (Abromiškyje) Mokslininkų rūmų gobelenų tojimo yra 6—10 valandų. mu. Tik perskaitę klausimą, patvirtinta, kad mūsų kartos Susitikimas su akademiku salėje nemažai J. GAUDRIMU. Tarp kitko, pasirodo, kad dar nežiūrėdami į vadovėlį jaunuomenėje yra Pranešimo Vakaras skirtas žymaus lietokių, kuriems geriausiai se tema: „Tarybų Lietuvos mu- tuvių istoriko, profesoriaus daugeliui geriausiai tinka kasi mokytis po pietų (15— zikinė kultūra". Mokslininkų Igno JONYNO 100-osioms trumpas intervalas (6—8 19 vai.), o kartais net dar rūmų arfų trio koncertas, gimimo metinėms paminėti. vai), ypač jeigu jis skirtas Ir (201—23 vai.). Tokie Vadovė — doc. L. CHETA- Pranešėjai: istorijos m. dr., poilsiui, ypač miegui. šias valandas turėtų panau GUROVA. Suprantama, kad šis karto prof. M. JUČAS, istorijos m. doti sunkesniems dalykams 14 d. (šeštadienį) 12.00 vai. dr. jimo būdas įmanomas tik ta V. MERKYS, akad. J. mokytis. Sakau: mokytis, da, kai žmogus studijuoja nors ruošiantis egzaminams VU Mokslo muziejaus (Uni- JURGINIS. (Istorijos m. seksistemingai — diena iš die cijos viešas renginys). nesimokoma, o tik kartoja versiteto 3) nos, išskirdamas savarankiš ma tai, kas per mokslo me koms studijoms nors po 8—9 tus buvo išmokta. Tai proti valandas. Jeigu jis pradeda nio darbo fiziologijos ir hi „šturmuoti" tik egzaminų se mą Nr. 831411, išduotą gienos prasme didelis skirtu sijos metu, čia jokie metodai EKFF studtntei Dovilei MI mas. Čia tenka skirti, kas ir dėsniai nepadeda. KALAUSKAITEI, laikyti ne jau žinoma, nepamiršta ir Tik sistemingą, planinį, galiojančiu. Dingusį studento pažymėji taip pat nuoseklų naujos me ar užrašus pamėginkite prisi kartoti nėra reikalo, nuo to, Dingusį studento pažymėji išduotą mą džiagos įsisavinimą, lygiai minti ką tuo klausimu žinote kas pamiršta ar nebuvo kaip mą Nr. 801479, Nr. 831745, išduotą reikiant išmokta, suprasta. Ir, EKFF studentei Stasei ŠAKA(tyliai ar garsiai pamėginkite kaip mokslo tiriamajame MaF studentei Sonatai GAI pagaliau, kas bene svarbiau LINYTEI, laikyti negaliojan LIŪTEI, laikyti negaliojan darbe naujas mokslines pa atsakyti į tą klausimą ar jį ieškas, atradimus ir išradi konspektuoti, pažymėti rei sia protiniame darbe — ne čiu. čiu. pavardes, datas, skubėti. „Festina lente" — mus, galima pasiekti tik kalingas Dingusį studento pažymėji Dingusį studento pažymėji sakydavo mą Nr. 810506, išduotą PF įtemptai dirbant — etapas po skaičius, formules, teiginius skubėk pamažu, mą Nr. 790589, išduotą GF etapo, pagal studijų planą ir ir pan.)_ Jeigu visa tai iš senovės romėnai. Nė vienas studentei Danguolei KAIRY studentei Danutei TALACprogramas, nei vienos dis pirmo karto nesiseka atkurti, darbas taip nevargina, kaip TEI, laikyti negaliojančiu. KAITEI, laikyti negaliojan žiūrėti j tekstą, skubėjimas, nesuspėjant jo ciplinos nelaikant antraverte, neskubėti Dingusį studento pažymėji čiu. nereikšminga. Kitaip nesun bet prisiversti 3—5 minutes laiku baigti. Skubėjimas su mą Nr. 830279, išduotą ChF Dingusį studento pažymėji pagalvoti ir mėginti prisi gadina ir darbą, ir poilsį. studentei Jūratei LELEIKAIku suklupti. mą Nr. 792019, išduotą FilF Protinio darbo kultūra — minti to klausimo detales, Todėl būtina iš anksto susi TEI, laikyti negaliojančiu. studentei Lucijai PAVLOVICtai yra pirmiausia geras dar kada tai skaitėte ar klausėte planuoti visus darbus, kad BOBROVIC, laikyti negalio Dingusį studento pažymėji juos galima būtų atlikti ra paskaitoje, praktikos darbe, bo planavimas ir sistemingas mą Nr. 830323, išduotą ChF jančiu. jo vykdymas, siekiant išlai matėte užrašą rašomoje len miai, neskubant Dingusį studento pažymė Vladas KVIKLYS studentei Olgai MEILUTEI, kyti ir tobulinti gerą fizinę, toje, paveikslą vadovėlyje ir jimą Nr. 800695, išduotą protinę ir psichinę bei socia kt. Jeigu ir tas nepadeda — Profesorius, medicinos moks laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji MF studentei Laimai KOJAlų daktaras tik tada atsiverskite vadovė linę sveikatą.
rūmai
SKELBiiiAf
NAUJIEJI METAI SAULĖTEKYJE kaip ir visur, buvo lau kiami. Nors... gal vi sas Šventės džiugesys KAI KURIEMS Prekybos fa kulteto studentams, 11 bendrabučio gyventojams tesutilpo |... keturiolikos išdaužtų durų stiklų bei vieno virtuvės lango šu kes. Absurdiška — to kios šukės laimės neturė tų nešti. O kaip mano patys linksmintojai? Beje, tikrųjų kaltininkų kol kas neatsirado — nors aišku, kad bendrabutyje Nr. 11 Naujuosius sunki nėjo 45, 51 ir 67 kamba rių gyventojai. O vis dėl to kas dabar sutvarkys NAMUS, kuriuose ir po „šventės” reiks gyventi. Gal PF komjaunimo ir studentų profsąjungos or ganizacijos išaiškins šj ne tik žmogiškosios eti kos, bet ir tarybinės tei sėtvarkos pažeidimą. Apžvalgininkas LAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 800567, išduotą MF studentui Gediminui BALTAKIUI, laikyti negalio jančiu.
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Hospitalinės te rapijos katedros profeso rių Jurgį PLIUŠKI dėl motinos mirties.
PEF visuomeninės or ganizacijos nuoširdžiai užjaučia A. DANUSEVIciotę: dėl mylimo tėve lio mirties.
i
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas”. Telefonai—611170, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 09822. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas Užs. Nr. 39. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 «Co—suudl cryAenrs — opreu napncoMa, pampas*, komom* AKCM Amu,
is opAuns Tpy*onoro apnoioro summuu ■ Ąpyx0M napoAou
Redaktorė J. V ARAPNICK AITE