visų
Salių
proletarai, vienykjtėsi
cans/Bos
Siame NUMERYJE: NAUJAS SKYRELIS — „SVEIKATA”
XXX KAIP GYVENI, KOLEGA? XXX VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS IRIDŽIAM AS NUO 1950 METŲ
1984 m. sausio 6 d„
penktadienis
Nr. 1 (1260)
Kaina 2 kap.
Profesinės informacijos ir Dėmesio sutelkimui ir pa 1984 M. KOVO 4 D. — TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS j studentų konsultavimo kabi laikymui labai svarbu mūsų netas surinko iš Istorijos fa veiklos motyvai, t. y. kam RINKIMAI kulteto studentų klausimus mokomės. Todėl mokydamie
VAKAR Darbo raudono sios vėliavos ir Tautų drau gystės ordinų valstybiniame V. Kapsuko universitete Įvy ko profesorių, dėstytojų, stu dentų, darbininkų ir tarnau tojų kolektyvo rinkiminis susirinkimas. Universiteto prorektorius profesorius Algimantas Jonas Bikelis kandidatu į TSRS Auk ščiausiosios Tarybos Tautybių Tarybos deputatus pasiūlė
© SESIJA
Universiteto rektorių Socialls linlo Darbo Didvyri Joną Kubilių. Profesorius J. Ku bilius Jau dvidešimt šeštus metus vadovauja didžiausiai respublikos aukštajai mokyk lai, įneša didelį indėlį Į tolesnį mokslo plėtojimą. Pasiūlytą kandidatūrą vie ningai palaikė TSKP istori jos katedros profesorė Vanda Kašauskienė, Matematikos la ku, teto studentė Daiva Dul-
kytė, Universiteto komjauni mo organizacijos sekretorius Algirdas Kumža. Vieningai nutarta kandida tu j TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių Tarybos de putatus Vilniaus Lenino rin kiminėje apygardoje Nr. 225 iškelti Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto rek torių Socialistinio Darbo Did vyrį akademiką Joną Kubilių. ELTA
1. Mano labai silpnas dė mesys. Nesugebu jo ilgesnįam laikui sukaupti, Gal yra kokių nors psichologinių rekomendacijų kaip pagerin ti dėmesį? Dėmesys — bet kurios veik los, t. y. ir mokymosi, būtina sąlyga. Jis atsiranda tik esant aktyvaus budrumo ly giui, kurio pagrindą sudaro nervų sistemos aktyvumas. Esant kraštutiniams budrumo lygiams, normali žmogaus ; veikla neįmanoma. Tai vi© SESIJA ® SESIJA © SESIJA siems aišku kai kalbama apie žemiausią budrumo lygį — miegą. Tačiau efektyvi veikla neįmanoma superjaudini/ mo būsenoje. Kaip laiduoti aktyvaus budrumo lygį ir dėmesio su telktumą ypač svarbiu eg zaminų laikotarpiu? Pirmiausia, reikia visais būdais stiprinti nervų siste sakymui. .. Vis dažniau skai nežino. . Tačiau kaip tą ži mą ir šalinti visa tai, kas ją tyklų ir bibliotekų darbuoto nojimą įpiršti — nelengvas sekina. Būtina normaliai iš jos skėsčioja rankomis gavu rebusas. simiegoti (8 vai.), praustis 1983/84 mokslo metų pra šaltu vandeniu, užsiiminėti sios knygas su išplėštais la pais, o ką kalbėti apie stu džioje Mokslinėje biblioteko fizine mankšta, laiku valgyti. dentų nemokšiškumą,, ele- je apsilankė 54 grupės pir Žodžiu, reikia laikytis die mentariausios elgesio kultū- makursių (maždaug 1051 stu nos rėžimo! ros stoką skaityklose ir i bib- dentas). Kiek piligrimų ir ’ Kiekvienas mokymasis, barbarų (nevenkim šito žo- kaip ir bet koks darbas pra liotekose? . . Kiekvienų mokslo metų džo) duos š‘s skaičius? sideda valingu dėmesio su Daugelį domina bibliotekų telkimu. Valingo dėmesio po pradžioje pirmakursiams ruo šiamos ekskursijos po Uni- ir skaityklų darbo laikas per žymiu yra tikslas. Visas sa versitetą Visi privalo pažin sesiją Galima pasakyti tiek, vo mintis reikia nukreipti į ti mokyklą, kurioje mokosi. ma, išskyrus tai, kad Moks mokymosi dalyką, stengtis Tarp lankytinų vietų ( — linė biblioteka sekmadieniais daugiau apie nieką negalvo Mokslinė biblioteka. Čia kad laiko keisti nenumato- ti ir iš karto imtis darbo. bibliotekos darbuotojos kant nedirbs. Kodėl? Į šį klausi Kartais teks valios pastan riai aiškina ,,naujokams", mą atsakė bibiliotekos di gomis susilaikyti nuo nereipavaduotoja B. kalingoaktyvumo arba pasy kaip reikia naudotis katalo rektoriaus gais, kaip sutaupyti laiko, Butkevičienė: vumo, t. y. paliepti sau at — Lig šiol trejus metus sisėsti prie darbo stalo ir nu ieškant reikalingos knygos. Keista, tačiau daugeliui to biblioteka dirbo ir sekma- rimti, arba atsikelti iš šilto kios kalbos — kaip vanduo būdavo 6—7, ir dėl jų pa Dėmesį palaikyti dirbant nuo žąsies. . . Vėliau gana dieniais. Tačiau lankytojų padeda klausimų kėlimas. dažnai tenka sutikti Centri valo budėti mūsų darbuoto- Jie reikalauja ieškoti atsakynių Universiteto rūmų kori jai. Didesnė dalis studentų į mo, aktyvina mąstymą. Kur doriuose klaidžiojanti „fuk- reikiamą literatūrą pasiima tik galima, mokymąsi paly są", kuris niekaip negali ras į namus, tad jiems nėra rei- dėkime praktiniais veiksmais. sėdėti Visos miėtos priemonės pa ti visuomeninių mokslų skai kalo sekmadieniais tyklos, Mokslinės bibliote skaitykloje ar užsakyti kny dės pereiti nuo valingo dė kos katalogų nors kartą ten gas abonemente. Truputis informacijos: se mesio prie savaiminio, kai jau buvo. sijos metu Mokslinė bibliote jau pats mokymasis tampa O jų elgesys bibliotekoje? dėmesį palaikančiu veiksniu. Nuolat prišiukšlinama, triuk ka dirbs nuo 9 vai. iki 22 Mokantis labai svarbu pa šmaujama. . Bibliotekos dar vai., šeštadieniais — nuo 9 šalinti visa, kas gali atit buotojos atisidūsta — ką pa iki 17 vai. raukti mus nuo pagrindinės Marius RINGAUDAS veiklos darysi, pirmakursis, nieko — mokymosi. Reikia kiek galima sutvarkyti visus neatidėliotinus reikalus, kad jie neblaškytų mūsų minčių. Reikia sutvarkyti aplinką, kad joje nebūtų nevalingą dėmesį patraukiančių daik tų. Aplinka turėtų būti to nurodymai ir užduotys. — V.: kia, prie kurios mes esame WU, 1983. — 153 p. pripratę. Visai naujai ją per Ūkinės veiklos analizė: tvarkius, mums įprastų daik vadovėlis aukštųjų mokyklų tų stygius irgibus dėmesį ekonomikos specialybės stu atitraukiančiu veiksniu. dentams. (Mackevičius J., Nevalingo dėmesio dėsnin Androšiūnienė N., Gaidienė Gruodžio 22 dieną Admi- gumus panaudokime moky Z. ir kt.) — V.: Mintis, nizacijos nariai susitiko su mosi tikslams: svarbesnes 1983. — 334 p., schemos. nistracijos komjaunimo orga- vietas užrašuose pabraukime, Vizbaras J. Medžiagų tau IF dėstytoju A. Bumblausku, pažymėkime sutartiniais žen pymas ir apyvartos lėšos. — kuris perskaitė paskaitą klais paraštėse. Pakartotinai V.: Mintis, 1983. — 72 p. Krikščionybės įvedimas Lie skaitant, pažymėtos vietos greičiau partauks mūsų dė tuvoje". „T. S." inf. mesį, nereikės jų ieškoti. Parengė I. PIPIRAITĖ
Apie aimanas ir piligrimus Kur ruoštis sesijai? Tebū nie tai klausimas, į kurį ga lima neatsakyti mokslo metų pradžioje Tačiau kai egzami nai ir įskaitos ima svilinti padus, minėtas klausimas pa sirodo besąs tapatus hamleliškajam „būti ar nebūti?1'. Visaip stengiamės rasti sau ramesnį kampą: užsibarika duoti bendrabučiuose, išva žiuojam j namus, užplūstam fakultetų skaityklas. Stop! Girdėti balsų, kad „būna dienų, kai skaitytojus aptarnauja tik viena darbuo toja. . ", „nepatogus skai tyklos darbo laikas.. „skaitykloje nuolat triukš maujama. . „negalima gau ti reikalingos literatūros., ir t. t. Taip, tokių dienų buvo Fi zikos, Pramonės ekonomikos, Istorijos fakultetuose, tačiau keletas skambučių telefonu į šių fakultetų skaitykias jrodė, kad panašūs laikini, o skunreiškiniai dai ir aimanos — nepagrįsti.. . Neramina kitkas. Kasmet fakultetų skelbimų lentos „pasipuošia" solidžiais skolininkų bibliotekoms są rašais, tyla skaitykloje — puiki tema fantastiniam ap-
NAUJI LEIDINIAI Radžiūnas L. Monometrų sintezė ir analizė: Metodiniai nurodymai. — V.: WU, 1983. — 95 p. Stamblamolekulinių jungi nių sintezė: Laboratoriniai darbai (Bajoras G., Čižiūnaitė E., Kudaba J. ir kt.) — V.: WU, 1983. — 164 p. Stungienė A. A manual for teaching English syntax. — V.: WU, 1983. — 119 p. Teksto struktūros ir anali zės klausimai. Metodiniai
apie asmenines problemas bei sesiją. Jie buvo suskirs tyti pagal temas. Atsakome Į kai kuriuos Jūsų klausi mus.
Trumpai
„PROLOGAS"
S įgauna tam tikrą schemą, struktūrą. Trečią kartą rei kia skaityti užbėgant į prie kį (anticipuojant), t. y. skai tant vieną eilutę, galvoti, kas yra po jos einančioje. Ši taip patikrini savo numaty mų teisingumą , ir įsiminimo kokybę. Pagaliau kontrolinis skaitymas, kai ypatingą dė mesį atkreipiame į sudėtin gesnes, sunkiau suprantamas vietas. Kartojimas, kai kiekvienas skaitymas turi savo tikslą, yra naudingas, padeda greičiau ir tvirčiau įsiminti dalyką.
si bet kurį dalyką, ieškoki me jo prasmės, aiškinkimės kam, kur ir kada mums pra vers tos žinios. Nenuleiskime rankų. jei nepavyks iš karto susikaupti prie darbo ir nusikratyti an kstesnių minčių Kai kurių tyrimų duomenimis, tik 50 asmenų lengvai perkelia sa vo dėmesį intelektinėje veik loje. Ypač tai svarbu egza minų metu. Ištraukęs bilietą pirmiausia nueik j suolą ir atsisėsk, nusiramink, susi kaupk ir tada perskaityk jo 3. Kaip elgtis, kad prieš klausimus (žiur. atsakymą į egzaminą nesinervuočiau? 3 klausimą). Emocinė įtampa, jaudini masis per sesiją yra labai natūralūs reiškiniai. Jaudinintis sustiprėja širdies dar bas, suintensyvėja smegenų kraujotaka. Taigi jaudinima sis nėra neigiamas reiškinys. Tačiau dažnai baimė, nesvinimasis egzaminų metu labai pakenkia. Negali susikaupti, sutelkti dėmesio. Žinodami, kad jaudinimasis yra normali mūsų organizmo reakcija į visą egzamino metu susiklos čiusią situaciją, galime patys sau padėti. Tuo labiau, kad šiai pagalbai tereikia poros minučių. „Aš visiškai ramus", — tokia yra trumpa ir papras <a ramybės būsenos formulė. Tačiau, kad ji veiktų, t. y. ramintų, reikia pasitelkti į pagalbi) savo vaizduotę. įsi 2, Gal galėtumėte duoti vaizduokime ramybę! Ar ga konkrečių patarimų kaip ge lite? Pabandykime prisiminti riau Įsiminti (ypač egzaminų bekraštės jūros, apsnigtų kal metu)? Norėčiau išgirsti tiek nų ir miškų sodus lietui ly fiziologinio, tiek psichologi jant vaizdus, kurie asocijuo nio pobūdžio patarimų. tųsi su ramybe. Arba, min Ilgalaikė atmintis, kuri tyse kartodami sakinį: „Aš saugo visą gyvenimui ir dar visiškai ramus", įsijauskime bui reikalingą informaciją, j jo skambesį ir pasiduokiyra semantinė. Todėl žinių me šiai ramybės nuotaikai. Jau pasiruošę atsakinėti, įsiminimas ir jų atgaminimas turi remtis aktyviu, žinias nepamirškime, kad labai įprasminančiu mąstymu Ty svarbus yra ir pats medžia rimai rodo, kad kai įsiminant gos pateikimo būdas. Turi medžiaga ne vien paprastai reikšmės ir mūsų sėdėjimo kartojama, o yra ieškoma poza, ir balso intonacija, ir prasminių ryšių, tai atminty veido raumenų įtempimas, ir je išlaikoma dvigubai dau- įvairūs netikslingi, anatomišgiauinformacijos. Mokantis ki judesiai. Štai kodėl svar visada reikia ieškoti pagrin bu prieš atsakinėjimą porą dinės minties, ryšių tarp at minučių skirti sau, apsira skirų dalių, bandyti tą me minti. džiagą planuoti ar kitaip Jeigu nepadeda koncent tvarkyti. Šitaip ją pergalvo ruota ramybės formulė, pa jus, savo mintyse sutvar bandykime trumpam įsivaiz kius, bus nesunku, prisimi duoti, kaip liečiant ranka nus vieną epizodą, atgaminti atrodytų mūsų užsivilkti dra ir visumą. bužiai: švelnūs ir šiurkštūs, O kaip kartojimas, kurį slidžiu ar puriu paviršiumi, vadiname mokymosi motina? su raštu ar be jo. Mechaniškas kartojimas yra Prieš jaudinimąsi galime bloga mokymosi motina. Ke kovoti ir tokiu pačiu ginklu letą kartų tuo pačiu nuosek- — jaudinimusi ir baime. lumu žodis į žodį kartodami Kaip? įsivaizduokime baimę! tekstą arba apibrėžimą gali Aš bijau. Smarkiai plaka šir me taip jį „įkalti" sau į gal dis, virpa pirštai, pradeda vą, kad ne tik jo neištrinsi- drebėti rankos, pakirto ko me iš atminties, bet, pakei jas, kurios taip pat jau trūk tus vieną žodį kitu, net ne čioja, akys išsiplečia, tiesiog atpažinsime. Informacija taps išvirsta iš akiduobių, aš šau nenaudinga. Tik įvairinamas kiu, pašoku iš vietos, prade kartojimas padeda įsimini du blaškytis po auditoriją, mui. Mokantis, reikia me laipioti stalais, kriokti.. . Be džiagą kartoti, keliant vis ki lieka dar įsivaizduoti, kaip tus tikslus. Pirmą kartą skai į mus pažiūrėtų kurso drau tyti reikia atidžiai, kreipiant gai, dėstytojas, ir su lengva dėmesį į visas detales. Antrą šypsenėle eiti atsakinėti. kartą skaitant, reikia sudary Doc. J. LAPE ti planą, tada visa medžiaga A. RAMANAUSKAITE
PSICHOLOGAS KONSULTUOJA