Tarybinis Studentas, 1988 m. sausio 8 d. Nr. 1 (1420)

Si

LEIDŽIAMAS NUO 1950

visą saLią PRovecauai/vieny uiresi

METŲ

W

L 1 < it _.

11 _I I_ I I P » ' i’-» « i ■ I I ’ž f rt*li i j i

BALANDŽIO 15 D.

*

Nr. 1 (1420) 1988 M. SAUSIO 8 D. PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO 4 UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS

KAINA 2 KAP.

illillllllliiiiiiilllllllllllillllliiuIiiIIIIIIIIllllllllllluiiiiiliuiiIlimIIiiIiuiii^Hliin^tlllllIiiiiiiIiIiJlIiIIIUIniiiiiiiIllllllllHllllIlllilIiIiiIIiiilllmIIIliiiiiiiIIIIIllllliIIIIIIIIIIIIIIllilllll iliiilliillillllilllillllli

Klausimas: Kas naujo atsirado, kas pasikeitė jūsų MAK-uose nuo persitvarkymo politikos pra­ džios, kokios idėjos iškilo dabar, paskutiniuoju metu?

Atsako: Vlesturas KOZIOLAS, Latvijos valstybinio universiteto studentų profsąjungos komiteto pirmininkas, LVU komjaunimo kondteto sekretoriaus pavaduo­ tojas mokymo ir auklėjimo klausimams: — Matote, aš šiose pareigose tik dveji metai. Ir vis dėlto, pa­ kitimų yra: suaktyvėjo studentų dalyvavimas universiteto valdy­ me, pradėjome vertinti dėstyto­ jų darbų — tai mes jvedėme kaip eksperimentą dar prieš me­ tus, pirmieji Tarybų Sąjungoje.

Eksperimentas pavyko, ir mus palaikė kitos šalies aukštosios mokyklos. Studentai taip pat da­ lyvauja sudarant paskaitų, semi­ narų ir sesijų tvarkaraščius. Tai naujovė, įvesta tik šiemet.

Toliau — mes norime surengti konkursą tarp fakultetų. Verti­ nama bus pagal mokymosi . rezul­ tatus. Bus imamas fakulteto stu­ dentų pažangumo vidurkis. Ge­ riausią fakultetą apdovanosime premija' (studentų profsąjungos sąskaita), tarkime — 1000 rub­ lių. Antrąją vietą užėmęs fa­ kultetas gautų kokius 500 rub­ lių, trečiąją vietą — 400 rub­ lių. Na, o tuos pinigus jie jau patys pasidalins, panaudos. Tiki­ mės, kad taip bus skatinamas studentų suinteresuotumas mo­ kytis. Tiesa, susumuodami ba­ lus, atsižvelgsime ir į fakultetų studentų visuomeninę veiklą, sportininkų rezultatus. * Olegas IVANOVAS, Mask­ vos valstybinio universiteto komjaunimo komiteto sekreto­ riaus pavaduotojas organizaci­ niam darbui:

* MOKYMAS, AUKLĖJIMAS: PROBLEMOS

„APSIEISIME BE MOKYMO IR AUKLĖJIMO KOMISIJOS“ "S

M

c: > Ue o. •§ M s Z3 C c/) O Q- > 5 ca 1

-.X. 03 "c O •o =3 C?

* „pakitimų yra..." — sako Vlesturas (kairėje)

— Mokymo ir auklėjimo ko­ misija mūsų universitete buvo įkurta 1973 metais. O štai da­ bar jos nebėra, mes ją, papras­ čiausiai, išformavome.

Kodėl?

Daugumos studentų nuomone MAK-as tapo baudžiamuoju or­ ganu. Niekas nesigilindavo, ko­ dėl tas ar anas studentas kažkuo prasikalto. Buvo daromos rimtos klaidos. Taigi, MAK-ą išforma­ vus, buvo įkurta taip vadinama studentiška komisija, kurios pa­ grindinės funkcijos: stipendijų paskirstymas, dalyvavimas suda­ rant mokymo planus ir paskaitų

KOZIOLAS

tvarkaraščius. * Andrejus RUSAKOVlClUS, Baltarusijos valstybinio univer­ siteto komjaunimo komiteto sek­ retoriaus pavaduotojas mokslo reikalams: — Mokymo proceso pertvar­ kymui pritarė ir dėstytojai, ir studentai. Tuo vadovaudamiesi, mes nusprendėme siekti geres­ nio pažangumo, įdiegiant savi­ valdos principus į mokymosi procesą. Mes surengėme ekspe­ rimentą viename iš fakultetų, kuriame didelę įtaką turėjo kom­ jaunimo organizacija, dekana­

Ar mes galėtumėm studijuoti Leidene? * Olandijoje, Leideno valstybiniame universitete, stažavosi fizi­ kos fakulteto astronomijos ir kvantinės elektronikos kat^^ros vy­ resnysis mokslinis bendradarbis Romualdas Danielius. Paprašėme |j atsakyti j keletą klausimų.

— Mus domina Olandijos stu­ dentų gyvenimas. Ar panašūs jie j mūsiškius!

R. D. Leideno universitete su studentais aš bendravau palygin­ ti mažai. Daugiausia buvau užsi­ ėmęs moksliniu darbu.

Manau, kad viso pasaulio studentai, kaip ir visi jaunuoliai yra panašūs.

Juos jaudina tos pačios proble­ mos. Mane žavėjo Leideno stu­ dentų socialinis aktyvumas. Ten nėra organizacijų, renginių j ku­ riuos studentai būtų varu varomi.

Jeigu organizuoja ką, tai iš visos širdies. Dažnai universiteto val­ gykloje matydavau skelbimus, kviečiančius studentus ir dėstyto­ jus j demonstracijas. Pavyzdžiui, prieš lėšų sumažinimą švietimui.

— Kaip ten organizuotas mo­ kymo procesas!

R. D. Valstybiniuose universi­ tetuose mokymas organizuojamas panašiai kaip pas mus. Gal tik mažesnis paskaitų skaičius. Ten mokoma to, kas būtinai reikalin­ ga vienai ar kitai specialybei.

Kolegos iš Leideno universi+efo nustebo, kad pas mus fizikams dėstoma TSKP istorija. Istorija, sakė jie, 'istorikų reikalas, kam ji fizikui?

Jie irgi rašo kontrolinius, kursi nius, dalyvauja seminaruose.

Olandijos studentai daug dau­

giau dirba savarankiškai. Diplo­ minius darbus jie rašo metus lai­ ko. Per tuos metus gerai įvaldo laboratorinę techniką, atlieka daug praktinių darbų.

Manau, dėl to jų diplominiai — gan rimti moksliniai darbai.

— Pas mus nepažangų studen­ tą kas tik neauklėja, nesvarsto...

R. D. Leideno universitete nie­ ko panašaus neteko pastebėti.

Studentas pats atsako už savo darbą. Blogai mokytis nenaudin­ ga. Jeigu tu esi blogas studen­ tas — būsi blogas specialistas.

Norint įsidarbinti reikia daugy­ bės rekomendacijų, visų pirma, universiteto dėstytojų. Kas r^šis rekomenduoti nepažangų studen­ tą? ..

Mano manymu, olandų studen­ tai daug atsakingiau žvelgia į gyvenimą. Jie savarankiškesni už mūsiškius. Netgi tame pačiame mieste studijuodami, retai kas gy­ vena kartu su tėvais.

— Ar Leideno universiteto stu­ dentai siunčiami mokytis Į užsie­ ni!

R. D. Taip. Nemažai jų studi­ juoja Vakarų Europos aukštosio­ se mokyklose, tačiau į Jumgtines Amerikos Valstijas išvyksta tik nedaugelis.

Ten važiuojama, jeigu universitetas j kurį siunčia mokytis, moka stipendiją.

— Jūs daug laiko praleidote su aspirantais, moksliniais dar­ buotojais. Su kokiomis problemo­ mis susiduria aspirantai!

R. D. j aspirantūrą patenka tik nedaugelis studentų. Visų pirma dėl darbo problemos. Po uni­ versiteto baigimo jauni specia­ listai dirbti priimami iki jiems su­ kanka trisdešimt metų. Vyresni jau neperspektyvūs.

Manoma, kad jaunasis specialistas pirmus darbo metus tik mokosi dirbti.

Aspirantūrą baigi būdamas maž­ daug 28—29 metų. Jeigu tavęs nepalieka dirbti universitete, tai per tuos iki trisdešimties liku­ sius metus sunku rasti gerą darbą.

— O kaip studentai leidžia savo laisvalaikį!

R. D. Universitete veikia teat­ ras, panašus j mūsiškį Kiemo te­ atrą, daug kitokių kolektyvų. Ta­ čiau, sunku įsivaizduoti ■ olandų studentą, kaip ir visus olandus, be dviračio ir nemokantį valdyti burlentės. Jie daug laiko pralei­ džia keliaudami. Netgi, į užsienį, studentai daugiausia vyksta dvi­ račiu ir vežasi palapinę. Tai pi­ giausias turizmo būdas. Jų dvi­ račiai nuklijuoti etiketėm su įvairiausių Europos sostinių var­ dais. ..

— Jūsų nuomone, ar mūsų uni­ versiteto studentai sugebėtų stu­ dijuoti Leideno universitete!

R. D. Aš manau, kad didžioji dalis sugebėtų.

Audrius SIAURUSEVICIUS

tas irgi rėmė šią iniciatyvą. Re­ zultatai buvo svarstomi specialiai sušauktame plenume, skirtame studentų savivaldos klausimams.

Eksperimentą įvertino teigiamai, ir tuo pačiu metu išėjo TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymas dėl platesnio studentų įtraukimo į atkištosios mokyklos valdymo procesą. Taigi, šio ddkumento pagrindu ir dirba mūsų MAK-as.

Rengiame dėstytojų anketavimus. Rezultatus susumuoja spe­ ciali komisija, kurioje daugumą sudaro studentai. Toliau medžia­ ga keliauja į metodinę komisi­ ją. Anketavimo rezultatai gali turėti įtakos dėstytojų perrinki­ mui, bet dažniausiai su jais tik susipažįstama.

Daugelyje fakultetų yra sti­ pendijų skirstymo komisijos, taip pat sudarytos tik iš studen­ tų. Tai patenkina kolektyvą. * Romualdas MAClULAITIS, Kauno medicinos instituto kom­ jaunimo komiteto MAK-o pirmi­ ninkas: — Jeigu pradėsim nuo išva­ dos, tai galima pasakyti, kad praktiškai per tuos dvejus metus mm dar kartą įsitikinome mūsų „ribotu pajėgumu", arba, saky­ čiau, bejėgiškumu...

Klausimas: Ar jūsų universite­ te vyksta šeštadieniais paskai­ tos, seminarai?

Atsako Vlesturas KOZIOLAS (LVU): — Taip, vyksta. Pirmuose kur­ suose. Deja, tai priklauso ne tik nuo gerų norų, bet ir nuo konk­ rečių mokymosi sąlygų. Pavyz­ džiui, mūsų universitete trūksta patalpų. Patys dėstytojai mielu noru atsisakytų šeštadienio va­ landų, perkeltų jas į kitas savai­ tės dienas, bet, kartoju, nėra auditorijų. Deficitas. O štai nuo antro kurso antrojo semestro mūsų studentai turi po dvi išei­ gines dienas 'per savaitę: šešta­ dienį ir sekmadienį. Tiesa, kai kuriuose fakultetuose šeštadie­ niais paskaitos vyksta ir penk­ takursiams, bet tokių mažuma.

Klausimas: Ar jūsų universi­ tetas siunčia savo studentus j užsienio aukštąsias mokyklas?

Atsako Olegas IVANOVAS (MVU): — Maždaug prieš 2—3 metus mes dar nesiuntėme savo stu­ dentų į užsienį. Dabar turime studentų grupę, kuri mokosi JAV, Jeilio universitete. Dalis studentų išvykusi mokytis į socialistinių šalių aukštąsias mo­ kyklas. Kas įdomu — užsienio pasas forminamas taip pat mūsų universitete, o tai smarkiai su­ trumpina išvažiavimo laiką, ma­ žiau lakstymo, popierizmo. * Vlesturas KOZIOLAS (LVU): — Taip. Pavyzdžiui, , priešdiplominei praktikai. Esame pasira­ šę sutartis su Prahos, Budapešto aukštosiomis mokyklomis. Dabar sudarėme sutartis su De­ lio ir Stokholmo univensitietais. Na, o ypač gerai besimo­ kančius studentus siunčiame mo­ kytis ir ilgesniam laikui, bet kol kas tik į socialistines šalis.

Kalbėjosi Ri^'vydas PALECKIS, Džiugas PARSONIS

■Ą KOMJAUNIMO TRIBONA 1987 m. gruodžio 18—20 die­ nomis Universiteto rūmuose su­ sirinko kaip reta daug komjau­ nimo aktyvistų. [ VU komjauni­ mo komiteto kvietimą aptarti komjaunimo darbo problemas atsiliepė ir atvyko dalyvauti pa­ sitarime Maskvos, Baltarusijos, Latvijos valstybinių universite­ tų, KPI, KKI, LVA, KMI aktyvis­ tai. Deja, kažkodėl nepanoro pa­ sidalinti savo mintimis VISI ir VVPI atstovai.

Trumpai apie pati darbą. Ii pradžių manėme diskutuoti pa­ gal darbo profili bet, paskui nu­ sprendėme: bus geriau kalbėti visiems kartu. Taigi, po pasitari­ mo atidarymo ir svečiams su­ rengtos ekskursijos po Unlversi-

lalkytl normaliu tokio reiškinio, kad daugelis respublikos aukš­ tųjų mokyklų komjaunimo ko­ mitetų sekretorių pavaduotojų susipažino tik šiame pasitarime, nors dirba ir senokai.

Lankydamasis Rygoje, Latvi­ jos valstybiniame universitete, ne be pavydo stebėjau, kaip tarpusavyje bendrauia Latvijos aukštųjų moyklų komjaunimo darbuoto­ jai. Kiekvienas Iš Jų, atėjęs ar j universiteto, ar j Rygos poli­ technikos instituto, ar j kitos aukštosios mokyklos komjauni­ mo komitetą, jaučiasi lyg na­ muose. Visi pažįsta vienas kitą, žino vieni kitų problemas, kartu jas sprendžia. O, kad drauge ga-

Norėtumėm, kad taptų tradiciia... tetą bei miestą, kibome ( darbą.

Nebuvo Jokių pranešimų, ruoštų iš anksto ir pan , o, kad prob­ lemų komjaunuoliškoje veikloje iš -tiesų daug, parodė Ir darbų eiga. Aišku, per pusantros die­ nos, skirtas grynai diskusijoms, daugelio problemų aptarti nesu­ gebėjome. Todėl palietėme tik studentų mokslinio darbo, lais­ valaikio organizavimo, studentų būrių problemas. Manau, tai bu­ vo teisingas sprendimas; juk „geriau mažiau, bet Išsamiau“, (domu buvo Išgirsti apie Mask­ vos. Baltarusijos universitetų pa­ tirt) organizuojant SMD veiklą, Latvijos universiteto ir KPI — organizuojant studentų laisvalai­ ki. Daugeli ne be pagrindo jau­ dina SMD Ir studentų mokymo proceso organizavimo proble­ mos. Kad čia dar daug ką gali­ ma nuveikti parodė ir diskusi­ jos. Tačiau pagrindinis mūsų tikslas — ne rasti kelius vi­ soms problemoms Išspręsti, o pasidalinti darbo patirtimi, už­ megzti draugiškus ryšius, susi­ draugauti. Juk iš tiesų, negalima

įima pasiekti daug ką, ko vie­ nas nepajėgtum — sena tiesa.

Ir mintyse įkyriai sukosi viena mintis — kaip Ir ką reikėtų da­ ryti, kad ir mes taip glaudžiai bendrautume? Man atrodo, tam reikia visai nedaug — visų no­ ro ir entuziazmo.

Grįžkime prie mūsų organi­ zuoto renginio. Aišku, tos die­ nos buvo ne vien tik diskusijos.

Buvo organizuotas ir poilsio va­ karas kavinėje „Gaudeamus“, ir susitikimas su „Ratilio“.

Neno­ riu sakyti, kad viskas buvo gra­ žu ir gerai organizuota. Apie tai geriau tegu sprendžia patys svečiai. Jei kas nepatiko, tai manome, kad pykti labai už tai nereikėtų. Juk tai buvo pirmas toks bandymas. Taigi, norėčiau dar kartą palinkėti: daugiau bendraukime, draugaukime, kad kiekvienas iš mūsų kiekvienos aukštosios mokyklos komjauni­ mo komitete būtų ne svečias, o geras ir laukiamas draugas.

Gintas MANIUSIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotoms

2 Tarybinis studentas

1000 knygų

ir viena naktis Ką tai galėtų reikšti, paklaus neišmanėlis.

O supratingesnis, matau, šypsosi. Taip, taip, jūs absoliučiai teisus — ' tai sesija. Žinoma, bepigu tamstai šypsotis — nei jums „du", nei jus „pa­ varė". O šimtai, tūkstančiai gal ir daugiau (sako, šalyje 5,3 mi­ lijonų studentų!) kančios ir rū­ pesčių paženklintais veidais, su dideliu nerimu širdyje žvelgia j katedros duris. O už jų?! Už jų kiekvienas savo Sizifo akmenį

★ SĖKMINGOS SESIJOS, KOLEGOS! ridinėja, dievus šaukiasi pagal­ bon, bet gerai būna ir elemen­ tari „špargalkė"... Pasidairykit, tamsta, po aukštųjų mokyklų mūrus: gražaus ir sveikai nuau­ gusio jaunimėlio lyg uodų — spiečiais ' dūzgia prie katedrų ir dekanatų, ‘laborca.orijų ir audito­ rijų, koridoriuose sienas ramsto, ir ant laiptų, ir po laiptais... k . vis su knygomis, vis su kon­ spektais, kad ir ne savais, kad ir skolintais. Stebiesi ir atsiste­ bėti negali: kokia nenugalima trauka mokslo šviesai! (Tiesa, per semestrą ta trauka, nors ir palaikoma dekanato, vos vos ru­ senai. Sukniubę ant popierių, nosis sumerkę, šiurena juos lyg po minutės jų lauktų paskutinis teismas.

Pažvelk, tamsta, antai j tą pasišiaušėlj, taip, taip, tą, kur koloną ramsto: pakelia galvą, neregėmis akimis j erdves pasižiūri, lūpas keistai, lyg ką užkeikdamas, .pakrutina ir — vėl j popierius.

Visas paradoksas tas, kad prieš egzaminus galva tuščia, o niekas į ją nelenda.

Kramtai na­ gus, ar nekramtai! Ir dar vienas sesijos paradoksas: jeigu moks­ las šviesa, tai kodėl vargšui stu­ dentui akyse tamsu darosi nuo knygų? Kalta, matyt, baimė. Ma­ nau, tamsta mane suprasite, kad parašyto dvejeto bijo vienas, o neparašyto — šimtai. Deja, to­ kia žiauri gyvenimo tikrovė.

Taigi, sesija. Talpioje studen­ tiškos tautosakos skrynelėje ra­ sime ir daugiau puikių patarlių, priežodžių ir šiaip jau taiklių pastebėjimų apie šį reikšmingą, o retsykiais — ir lemtingą stu­

dentų gyvenimo tarpsnį. Ir kū­ rė juos, beje, patys studentai greičiausiai atliekamu nuo stu­ dijų laiku. Antai, vienoje sen­ tencijoje teigiama, kad sesija — tai įdomus žaidimas, kai vieni viską žino ir tyli, o kiti nieko nežino ir kalba. Kitas štukorius kažkada pastebėjo, esą, sesija studentui — šventė. Pažiūrėčiau, tamsta, kaip jūs švęstumėte, kai „galo sudurti su galu negali,

nors kali, dieną naktį k!l.. ."

O štai kita iš amžių glūdumų mus pasiekusi studentiška iš­ mintis tikina, kad sesija raita atjoja, o pėsčia išeina. Čia, ma­ tyt, reikėtų suprasti, kad kiek­ viena sesija ateina per greitai, ir studentui, kaip taisyklė, pri­ trūksta laiko ne tik egzaminams pasiruošti, bet ir kursinius para­ šyti, laboratorinius ir kitokius darbus atlikti.

Todėl ir lieka tas 1000 neperskaitytų knygų, pami­ nėtas straiipsiio ■•pav^imi me, ir, deja, tik viena na­ ktis. Ir kas įdomiausia, panaši istorija kartojasi nuo neatmena­ mų laikų iki šiol, tik kiekviena studentų karta įneša tam tikrų

šio dėsnio modifikacijų ir va­ riacijų.

O jeigu pažiūrėsim į proble­ mą plačiau, visuotinės žmonijos istorijos fone, tai nesunkiai pa­ aiškės, tamsta, kad visa žmoni­ jos istorija — tai nesibaigianti gėrio ir blogio kova, t. y. Stu­ dento ir Profesoriaus nesibai­ giantis dialogas, įgaunantis vis naujas formas. Nuo neatmenamų laikų šaunusis studentas nely­ giose grumtynėse su Profesoriu­ mi rodo išradingumo ir išminties stebuklus. Ir šioje kovoje gėris, t. y. studentas vis tik laimi, gėris triumfuoja. O kaip kitaip: stu­ dentas tam ir studentas, kad bū­ tinai ką nors sugalvotų, rodosi, pačioje beviltiškiausioje padė­ tyje. Dalykas tas, kad žodis „stu­ dentas" įkilęs iš lotyniško žo­ džio „studentės", tai reiškia „uoliai dirbantis". O uoliai dir­ bdamas visada ką nors sugalvo­ si.

Enciklopedijos teigia, kad studentai — inteligentijos dalis, savita socialinė demografinė grupė. Todėl ir jų jumoras — savitas ir subtilus, satyra — taikli, inteligentiška, savikritiška.

Studentas su giliu vidiniu įsiti­ kinimu ir ekspresija gali paaiš­ kinti, kad varškę, pavyzdžiui, daro iš varškėčių, kad profeso­ rius — tai studentas, išlaikęs vi­ sus egzaminus. Tai dar kartą pa­ tvirtina Hėgelio mintį, kad žmogus su jumoru — dvasiškai turtingas.

Rašinys nebus pil­ nas, jei nepacituosiu ir Edisono kuris teigia, kad kiekvienas iš­ radimas turi būti reikalingas, būtinas.

Tai tinka ir studentų tautosakai: ji sudėtinė ir neats­

kiriama slėpiningo studento fe­ nomeno būties dalis. Taigi, sesijos ateina ir praeina, o studentas lieka. Ne absoliučiai, aišku. Se­ sijų metu labai kenksminga ir nepatartina per daug mokytis. „Nuo mokslų dar niekas nemi­ rė" — tvirtina kažkoks sausuo­ lis docentas ar profesorius chro­ niškai nesimokančiam studentui. „Taip tai taip, bet geriau nerizi­ kuoti" — atsidūsta pastarasis.

Taigi persistengti nereikia, nes po to — poliklinika, gydytojai ir t. t.

— Nežinau, daktare, sako studentas, kas čia su manim da­ rosi: kasnakt sapnuoju sesiją.

Po to pasirodo dekanas su ange­ lo sparnais ir nusineša stipendi­ ją.. . O diagnozė aiškiausia — persimokymas.

Taigi, sveikatą reikia tausoti. Ir turiu pasakyti, tūkstantį kartų buvo teisus stu­ dentas, kuris j tėvo klausimą, kaip sekėsi sesijos metu, atsakė: „visais atvejais — svarbiausia sveikata".

Anzelmas KATKUS Gintaro KUDABOS nuotr.

KOKIA JOSŲ NUOMONĖ!

Nedrąsus

pasiūlymas Sutikite, labai bjauru, kai kas nors kišasi i tavo reikalus. Ir esu tikras, kad atsirastų žmonių, ku­ rie grupės sekretoriui pasiūlytų rublį, kad tik šis atstotų su savo susirinkimais ir panašiai.

Kas bjauriausia, kad visi, fak­ tiškai — vienminčiai, visi kom­ jaunuoliai. Visi 100% studentų — vienminčiai — komjaunuoliai!

Gal kas nors sutiks su tokiu parašymu! Neretas iš mūsų nuo 14 iki 28 praeina neakivaizdinę netiesos mokyklą. Netiesa, kad visi nariai gerbia savo organiza­ ciją, netiesa, kad visi naršai tiki savo organizacija. Tokių netiesų galima vardinti daug...

O gal kas nors sutiks su tokiu stereotipu! Vadinamieji „aktyvis­ tai" sukruta: „darom, darom, jau­ nime!" Dalis atsako: „Na, da­ rom. ..", bet juk yra dalis, kuri sako: „Keisti kažkokke..."

Ir t • kas labai teisinga. Gerai šiai daliai ir be to „darom, jaunime, darom..." Galima suprasti ir vienus, ir kitus. Bet visi — vie­ nos organizacijos nariai, išpažįs­ tantys vienus įstatus. Štai čia tai jau bėda. ir tamposi visi po viena ke­ pure. Žiūrėk, ir pykčio atsiranda: „durnius tas jūsų sekretorius..." O ir sekretorių užjausti reikia: žmo­ gus iš idėjos.. „ atsakomybę jau­ čia už savo organizacijos narius.

Man keistai atrodo įsitikinimas, kad, jei išstosi iš komjaunimo, tai jau viskia .. Sugadintas gyve­ nimas, gėda giminėms į akis žiū­ rėti ir t. t. ir kažin ar kas nors dabar ryšis neišleisti žmogaus į užsienį vien dėl to, kad šis — ne komjaunuolis.

Dirbau kažkada gamyboje, bet nepastebėjau, kad kam nors tik­ rai labai rūpėtų komjaunuolis tu ar ne, svarbu — žmogus geras.

Gaila tik, kad labai daug ener­ gijos išeikvojama besitampant visiems po viena kepure.

Esu tikras, kad komjaunimas tikrai su­ stiprėtų, netekęs 20—30% balas­ to, j kurį priverstas orientuotis, ir tada nepalyginamai efektyviau atliktų savo auklėjamąją funkci­ ją Nieko naujo aš čia nepasakiau.

Tik kam, ko ir kiek laukti! Kam trukdyti vieni kitiems!

Arvydas GRIGAS PEF studentas

SNO BIBLIOTEKA UNIVERSITETE. AR ŽINOTE ■ TAI? Daug kuo galime čia pasidžiaugti: naujų, aktualių SNO, JUNESKO, Pasaulinės sveikatos apsaugos dokumentų gausumu, tvarkingais katalogais, aprašais, r^ dyklėmis. Rūpestingai čia kiekvieną lankytoją pasitinka bibliotekos vedėja V. Turonienė padeda susirasti reikiamą medžiagą, visada stengiasi atsakyti j rūpimus klausimus.

Truputis istorijos. Profesoriaus L. Vladimirovo, tuo metu SNO Dago Hameršeldo bibliotekos Niujorke direktoriaus iniciatyva, 1'964 m įkuriamas JUNESKO depozitąras. 1965 m. V VU mokslinė biblioteka tampa D. Hameršeldo, o 1967 m.. Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos depozitaru. Nuo to laiko bibliotekoje komplektuojami visi ten išleidžiami dokumentai, SNO Generalinės asamblėjos konferencijų, simpoziumų medžiaga, nutarimai. Ypač daug informacijos sukaupta žmogaus teisių gynimo, gamtosaugos, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir mokslo klausimais. Kitaip sakant, patys aktualiausi klausimai, pačios realiausios nūdienos problemos laukia ir mažai sulaukia skaitytojų. Tik keletą dėstytojų dažniau galima čia pamatyti. Tarp jų tarptautinės teisės specialistas, TF doc.

V. Vadapalas, IF SMD tarptautinių santykių būrelio vadovas, doc.

A. Vaitkūnas, GF doc. V. Dvareckas, IF dėst.

B. Mockienė.

Studentų kol kas retai tesimato „Kodėl taip yra?" — klausiu doc.

A. Vaitkūno. „•jaučiamas didelis abejingumas darbui. Ypač tarp studentų. Ir šis SNO leidinių skaityklos pa­ vyzdys — akivaizdus faktas. Su­ prantu, kai kurių specialybių stu­ dentams gal būt ir nebūtina čia sukaupta medžiaga, bet juk isto­ rikai, teisininkai, gamtininkai, me­ dikai. . . Kur jie? Juk ne kokia nors nesuprantama kalba viskas surašyta. Visi pagrindiniai doku­ mentai sukaupti rusiškai. Tad kaip paaiškinti šitą problemą — t'ik abejingumu. Abejingumu viskam, kas vyksta aplink, viskam, kas aktualiausia".

O gal paprasčiausiai, tū­ las ir nežino nieko apie SNO depozitarą, kukliai prisi­ glaudusį šalia Universiteto moks-

linės bibliotekos bendrosios skaityklos. Bet tai juk praktiškai neįmanoma, nes kas mėnesį bibliotekos vedėja organizuoja naujai . gautų leidinių parodas, sudaro naujų leidinių rodyklę. Nuo 1980 metų, beveik visose fakultetų skaityklose yra kortelės, kuriose nurodyta medžiaga, esanti SNO leidinių skaitykloje.

Abejingumas, gali brangiai kainuoti. Negana to, kad veltui dulka sukaupti turtai — I gali , būti s^nažmtas, .ar net vi-1 siškai nutrauktas bibli°tekos fina^av^as. Dvasm^ nuostolių luomet niekas negalės ^erAntl Apie tai kalbėjo ir docentas V. V'adapalas-. „Labai kad >škill° tokia grėsmė. Aš vieną — du kartus per savaitę batom užsuku į btobote^, ū b^og neįsivaizduo^ju, _ kur dar gaučiau rastir pav,yzdž‘ui' . Tarptautmės teisės komisijos, kuri rengia torptautinių koove^ųų pr^ektos, medžiagą. Depozito™* sukauptois fudais manau- _ galėtų naud°tis kiekvienas, tikrai surastų sau naudngos bte^toros. Gaito, matyt, ne kiekvienas to nori. Savo studentams aš visada įrodau SN° bibliotekoje/ km-iuc* jie galėtų_ naudot'i, kaip PaPild°mą medžiagą.

Tač,iau retas tuo susidomi'.

Nepraeikime . pro šal*' pasidom^kime, kas gi už durų, . su užrašu „SNO leidinių skaifykla .

Darius TARASEVIČIUS

Ne taip seniai teko išgirsti tokį pokalbį: — Kaip patiko tavo draugams vengrams mūsų Alma Mater?

— Žinai, nekaip. Nuvedžiau juos i Sarbievijaus kiemą, pastačieu.— žūrėkiSi.. Iš kur man, fizikui, žinoti, kada čia tie pas­ tatai iškilo, kokių čia architek­

Irena-Birutė SARKINIENĖ Gruodžio 21 d. staiga ml- gogų rengimo programą. Sklepyrė botanikos ir genetikos kated- dama konkrečias mokslo žinias, ros docentė, gamtos fakulteto metodinį meistriškumą visą lalprodekanė Irena-Birutė Sarklnie- ką ugdė jaunų specialistų gilų nė. gamtos pažinimą, poreikį ją sauVelionė gimė 1920 m. balan- goti, meilę tėviškei ir Tėvynei. džlo 25 d. Alytaus rajone, Vara- Ypač didelis doc. I. Sarklnienės nausko kaime. 1939 m. baigusi Indėlis j studentijos auklėjimą, Alytaus gimnaziją įstojo | Pane- specialistų ruošimą nuo 1965 m. vėžio mokytojų institutą, kurj iki gyvenimo pabaigos — dirbaigė jau Vilniuje (buvo perkel- bant fakulteto prodekane. tas) 1941 m. Iš pradžių pagal paBiologijos mokslų srityje doc. skyrimą dirbo tame pačiame ins- I. Sarklnienė yra žinoma aukštitute laborante, okupacijos me- tesniųjų augalų tyrinėtoja, vantais institutą uždarius, mokytoja- dens makrofltų žinovė. 1964 m. vo Vilniuje, Alytuje. Pasibaigus jai už disertacinį darbą „Rytų karui, 1045 m. I. Sarldnlenė grį- ir Pietų Lietuvos ežerų ir makžo į Vilnių, tęsė gamtos mokslų rofitų analizė" suteiktas blologlstudijas, kartu dirbo Universlte- jos mokslų kandidatės laipsnis, te laborante. 1946 m. baigė Vii- o 1969 m. pripažintas docentės niaus pedagoginį institutą, o 1947 vardas. m. Universitetą. Abi aukštąsias Doc. I. Sarklnienė 1961 m. prlmokyklas baigė su pagyrimu, imta į TSKP narius, ne kartą įgydama biologo ir mokytojo renkama fakulteto partinio biuro kvalifikaciją. Tais pačiais, 1947 nare, sekretore. Buvo profsąjunm., I. Sarklnienė priimta Aukštes- gos, „Žinijos", botanikos drauglniųjų augalų sistematikos kated- jų veikėja, studentų mokslinės ros dėstytoja, kur (katedros pa- draugijos veiklos organizatorė ir vadinimui kelis kartus pasikeltus) rėmėja. Už nuopelnus aukštajai dirbo iki mirties, daugiau nei 40 mokyklai doc. I. Sarklnienė apmetų. dovanota medaliu „Už šaunų darDoc. I. Sarldnlenė buvo žymi bą", LTSR aukštojo ir spedallobotanlkė ir pedagogė. Ji dėstė jo vidurinio mokslo ministerijos aukštesniųjų augalų floristikos garbės raštais. ir geobotanikos kursus, vedė Gamtos fakulteto kopratybas ir lauko praktikas, va- lektyvas netikėtai neteko ilgamedovavo kursiniams ir diplomi- tės prodekanės, nepailstamos pe­ niams darbams. Didelis velionės dagogės, uolaus, kuklaus ir neindėlis į gamtininkų pedagogų paprastai doro žmogaus. paruošimą tiek skaitant metodl- GAMTOS FAKULTETO MOKSLO nius kursus, tiek vadovaujant TARYBA t praktikoms mokykloje, tiek apsVISUOMENINES kritai fakultete kuruojant pėdaORGANIZACIJOS

tūros stilių samplaika? Na, pažiopsojom, pasidairėm, ir viskas.

Turbūt draugas fizikas • nežino­ jo, kad mūsų Universiteto interklube egzistuoja gidų sektorius, kurio nariai renka medžiagą tiek apie Universitetą, tiek apie Vilniaus senamiesčio istoriją, rengia įvairioms turistų grupė­ ms ir tiems, kurie paprašo, ek­ skursijas. Daug surinkta istori­ nės medžiagos, bet ar gausios žinios duoda apčiuopiamos nau­ dos? Tai pabandžiau išsiaiškinti su gidų sektoriaus vadove Nida Kaladyte: — įžangos vietoje — kaip jūs, dirbate?

— Pradėsiu nuo pradžios.

Kiekvienais metais rugsėjo mė­ nesį . vyksta rinkimai. Testų pa-

0 jei jkurtume galba išrenkame gabiausias (gi­ dų sektorių renkasi daugiausia merginos), kuries ne tik turi pui­ kiai žinoti Lietuvos istoriją, bet ir nepriekaištingai kalbėti rusiš­ kai. Pageidautina, kad busimoji gidė galėtų bendrauti kuria norš užsienio kalba.

Toks atrankos būdas labiausiai parankus istori­ kėms ir užsienio kalbų specialy­ bės studentėms — kitų specialy­ bių merginos turi nemažai pa dirbėti. Galiu pasidžiaugti šiais metais įvesta naujovė: visi gi­ dai paruošia referatus apie kon­ krečius istorinius paminklus, ir per kiekvieną susitikimą pasi-

3 Tarybinis studentas

DĖMESIO!

ir DARBUOTOJŲ KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOJE

TRUMPAI VIENU OPIU KEAUSIMU Neapsiriksime tvirtindami, kad gyvenamojo ploto problema — skaudus klausimas ne vienam jau­ nam Universiteto darbuotojui.

Ypač kai šiuo klausimu kartais stinga aiškumo ir viešumo. ■ Todėl VU darbuotojų profsąjungos ko­ miteto posėdyje, vykusiame gruo­ džio 18 d. pateikėme keletą konkrečių pasiūlymų dėl bendra­ bučių skirstymo.

Vietas bendrabučiuose skirsto jaunųjų specialistų apgyvendini­ mo komisija, su kurios nutarimais galima susipažinti skelbimų len­ toje prie darbuotojų profsąjun­ gos komiteto. Tačiau, mūsų nuo­

mone, nepakanka vien tik nuro­ dyti, kam skirta vieta. Kitas da­ lykas, jei kartu būtų nurodyti ir kiti kandidatai į tą vietą: taip žmonės lengviau susigaudytų su­ dėtingoje situacijoje.

Ko gero, komisijos darbą ap­ sunkina begalinis eilių perstatinėjimas ir pan. Todėl darbuoto­ jų komjaunimo organizacija pasi­ ryžusi padėti automatizuoti do­ kumentacijos tvarkymo darbus, susijusius su komisijos veikla.

Reikėtų prisiminti, kad komisija kol kas vadovaujasi tipiniais nuostatais. Laiukiame, kad ruošia­ mi nauji bendrabučių skirstymo

nuostatai būtų pateikti visuoti­ niam svarstymui. Į kitus mūsų pasiūlymus jau atsižvelgta. Kaip informavo VU darbuotojų prof­ sąjungos komitete, bendra­ butyje Nr. 6 vienas aukš­ tas bus skirtas viengun­ giams. Be to, rektoratas infor­ muotas, kad tikslinga papildyti komisiją darbuotojų komjaunimo oiganizacijos atstovu. Manome, kad tai palengvintų komisijos darbą ir pakeltų komjaunimo prestižą.

VU darbuotojų komjaunimo komitetas

>CZ5

Sausio 15 d. Didžiojoje auloje (Čiurlionio 21) Įvyks VU PIRMI­ NES PARTINES ORGANIZACI­ JOS KONFERENCIJA. Darbotvarkėje:

1. Partinio komiteto ataskaita

Ullllllllllllllllllllllllllllilllllllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliuilllllllillllillllllilllillllli'

Į Romuva Įvairiatautė Vilniaus kultūra Universiteto kraštotyrininkų ramuva Vilniuje vykusių kūrybi­ nio Jaunimo dienų metu Meno darbuotojų rūmuose surengė va­ karą „Įvairiatautė Viiniaus kul­ tūra“. Jame Įvairių Viiniaus ir Viniaus krašto etninių mažumų atstovai bandė nusakyti Vil­ niaus vaidmenį, jo įtaką savo tautos kultūrai. Skaitytojų dė­ mesiui siūlome įdomesnes . svar­ besnes nuotrupas iš šio vakaru.

Renginio pradžioje buvo paziaryta istorinė apžvalga. Jos Pa­ grindu paruoštas pirmasis ciklo straipsnis. Medžiaga šifruota iš magnetofono Įuostos.

Istorinė apžvalga: istorijos m. k . E. Gudavičius (Iki XVI a.).

CO

Trečioji 1988-ųjų diena... Nau­ jametinė nuotaika dar neišblėsusi.

Universiteto kiemuose — ro­ dyklės su užrašais „Pas Senelį Saltj". Jos veda į „Žaltvykslę" ir menę po ja. Kad čia vyks VVU darbuotojų ir jų vaikučių naujametinė šventė, žinojau dar seniau, iš Universiteto lentose kabančių kvietimų. Norėjau ją pa­ matyti, juolab, kad tai pirmasis renginys, ruošiamas neseniai įkurto VVU darbuotojų komjaunimo komiteto. jeinu j „Žaltvylkdę". Prie sta­ lų jau susėdę tėčiai, mamos ir jų mažieji. Viena kita šeimyna dar vėluoja. Kažko lyg ir trūks­ ta. Gal naujametinės eglutės? O gal Senio Šalčio? Bet nusivilti paskubėjau.

Kai atėjo dvylika, ir kai niekas nebevėlavo, visos šeimos buvo

pakviestos į menę. O čia — sto­ vi išdabinta naujametinė eglutė, vaikučių džiaugsmui atėjo ir Senelis Saltrs su Snieguo­ le. Kalbus Senelis Šaltis tuojau suskdbo bendrauti su vaikais: mažieji, pradžioje tokie nedrą­ sūs, deklamavo ir dainavo, šoko ir ■ žaidė, minė mįsles ir patys jas uždavinėjo. Aktyviausiems Senis Šaltis padovanojo po kuklų sal­ dainiuką. Seniui Šalčiui ir Snie­ guolei padėjo Konservatorijos folklorinio ansamblio dainininkai, mokę vaikus žaisti ir dainuoti.

Pakalbinau mažųjų tėvelius — daugelis patenkinti švente, nes joje netrūksta gyvo bendravimo: puiku, kad vaikai mokomi gražių ir paprastų lietuvių liaudies dai­ nų, žaidimų. Kad vaikams smagu, buvo matyti iš jų spindinčių aku­ čių, aktyvumo. Viena mama pasi­ džiaugė: „Nė vieno nereikia lai-

kyti ant rankų". Štai ir jos dvejų metukų Petriukas nesėdėjo mamai ant kelių, o ėjo kartu su visais j ratelį, buvo Jurgeliu Meistre­ liu... Siurprizas vaikams — susi­ tikimas su Berniuku Žirniuku, ku­ ris pristatė mėgstamų pasakų herojus. Šias malonias akimirkas suteikė Respublikinės bibliotekos lėlių teatras.

Tėveliai taip pat buvo įtraukti j šokį, žaidimus, deklamavimo konkursą, kuriame galėjo laimėti prizą savo sūnui ar dukrai.

Kai naujametinė šventė pasi­ baigė, pakalbinau vieną iš jos organizatorių, darbuotojų komjaunimo komiteto sekretorių Ro­ mą Jackevičių, Sekretorius pir­ muoju renginiu nenusivylęs ir ne­ siruošia nuleisti rankų organizuo­ jant naujus kultūrinius renginius.

Loreta PODĖNAITĖ Gintaro KUDABOS nuotr.

> į SAVE Iš ŠALIES Ar labai didelė Šventė Nau­ jieji studentams? Sunku katego­ riškai atsakyti. Daugeliui didelė.

Nors dienai kitai gali užmiršti geliančias skolas, atsipalaiduoti nuo artėjančio jaudulio prieš eg­ zaminus. Dabar tai jau tik prisi­ minimai. Norėčiau ir aš sugrįžti Į gruodžio pabaigą.

Jau vėlai vakare traukiau link šešiolikaaukščių.

Prieš mane linksmai gūžėjo keletas porelių.

Labai negražu klausytis svetimų kalbų, bet vata ausų neužsikimšl.

Viena iš kompanijos paprašė draugužio: — Romka, kokie Naujieji be eglutės šakos? Būk toks šaunus...

Romka, Mažylis ir dar vienas vardu nepavadintas, lyg briedžiai šoko į pušynėlj. Treškėjo lau­ žomos šakos. „Damoms" ne vi­ sos nulaužtos šakos patiko.

Viena pasirodė gerokai nušiuru­ si, antra didoka, trečia netiko

kooperatyvą? keisdami juos skaito. Pernai aš skaitydavau, o „mokinės" kons­ pektuodavo ir metų gale atneš­ davo savo referatus, šiemet — viskas atvirkščiai. Tokia „savi­ valda" gidų sektoriuje, mano nuomone, duoda geresnius rezul­ tatus — jau iš pat pradžių susi­ domima istorine medžiaga.

Ir dar viena naujovė. Šiais metais gidų gretas papildė ketu­ ri rimti vaikinai!

— O kokia gidų praktinė veikla?

— Merginoms darbo tikrai ne­ trūksta. Nežinau, ką be mūsų darytų VU komjaunimo komite­

prie modernios vazos. Vaikinai metė šakas tiesiai ant takelio ir „operaciją" pakartojo.

Gerbiamas skaitytojas pagal­ vos sau — o kur buvo šias ei­ lutes rašantis, kur jo pilietinė pozicija? Tikrai, kaltas Jaučiuosi, bet mano replikos aniems at-

O patys... rodė daugiau nei juokingos.

Neturiu ir gamtos apsaugos in­ spektoriaus pažymėjjmo...

Kiek studentų, gyvenančių Sau­ lėtekio alėjoje pirko eglutes, ar bent jų šakas?

Mažai tokių, galbūt ir išvis tokių nėra. Ūkiš­ kai galvojant, gėda pirkti, kai po langais šlama eglės Ir pušys.

Dabar prisiminkime parašų rinkimo vajus. Medžius iškirto

tas. Kiek svečių, delegacijų at­ važiuoja, ir praktiškai visas jas vedžioja mūsų gidėsl Karščiau­ sios dienos būna „Draugystės savaitės" metu. Tada kiekviena gidė „gauna" po vieną studentų delegaciją ir rūpinasi septynias dienas jos nariais, kaip savo vaikais: valgydina, vedžioja, guldo. . .

Ir šiaip dažną dieną Universiteto kiemeliuose gali sutikti mūsų merginas, bepasakojančias svečiams lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, vokiškai. Aiš­ ku, malonu, kada mus giria.

Kitų šalies universitetų interklubai retai kuris turi gidų sekto­ rių; svečiui, turistui keblu, — dažnai bukletų neužtenka.

— Ką daryti tiems, kurie ap­ lankė mūsų Universitetą ne su

Čiurlionio gatvėje — parašai, prieš naftos gavybą prie Nerin­ gos — parašai. Mielai už viską pasirašėme. Nuraminame save — štai ir aš prisidėjau prie gra­ žios gamtos Išsaugojimo. Neabe­ joju, tas pats kovotojas už mū­ sų miškus, švarias upes ir mė­ lyną Jūrą, vakare eina | pušy­ nėli su pelUu... Gerai, kad ne su kirviu ar pjūklu. Pavasari alkčiojame, stebimės: kas taip eglutes Ir pušaites aplaužė? Ne, tik ne mes — iš miesto atvažia­ vo, svetimi. Dar burnojam prieš gamtos apsaugos darbuotojus — kur jie žiūri?

Prisipažinkime sau būslmleji inteligentai — elgiamės kiauliš­ kai. Net nepagalvojame, kad po metų, kitų mokysime kitus kul­ tūros, gero elgesio, dirbsime at­ sakingus darbus.

O patys...

Valdas VILŪNAS

delegacija ar pateko | panašią situaciją kaip minėtasis fizikas?

— Šiuo klausimu vertėtų pa­ diskutuoti su pačiais gidais. Ne­ aišku, kiek norinčių atsirastų, bet pabandyti įkurti kooperaty­ vą, nors ir simbolišką, galima.

Paskelbti viešai mūsų adresą, telefoną, paraiškų priėmimo lai­ ką — ir gyvuok, kooperatyve!

Aišku, čia dar tik svajonės. Bet ar nesusigundytų gidai tokiu pasiūlymu? Turiu galvoje ir šio­ kį tokį mokestį už ekskursijas.

Manau, kad materialinis suinte­ resuotumas taip pat ugdytų gido atsakomybę už savo darbą, ska­ tintų dar labiau domėtis istori­ ja. Visai neblogai būtų toks ko­ operatyvas.

Violeta KLIMAITE

apie vadovavimo persitvarkymui darbą.

2. Naujų partinio komiteto na­ rių rinkimai.

Pradžia — 16 vai.

Delegatų registracija nuo 15.30 vai.

Jau nuo seniausių laikų prasi­ dėjo Viiniaus daugiatautiškumas. Tautu pasiskirstymo nega­ lėsim suprasti be kelių sąvokų, pvz.. kas yra viduramžių mies­ tas. Tai — amatų, prekybos, ir administracinis centras. Jis su­ prantamas kaip intuityviai už­ statytas ir Įtvirtintas plotas. Jis skirstomas į dvi dalis — Pili ir miestą. Viduramžių žmonėms pi­ lis ir miestas atrodė kaip dvi priešingybės. Miestas gimsta kaip pilies papiils, kaip gyven­ vietė prie pilies. Formavimosi procesas negali vykti be pilies, be aptarnavimo sferos kuri ne­ trukus išsiplečia iki miesto (naujo istorinio reiškinio). Dar vienas etapas, kai miestas ..pa­ junta pats save“, gauna savival­ dą. Viduramžiu miestas, net Ir takiose šalyse . kurios etniniu požiūriu vienalytės, pvz. Vokie­ tijoje. Prancūzijoje, nėra etniš­ kai vienalytis. Sis bruožas bū­ dingas Vilniui, kaip ir daugeliui Eurooos miestu.

Viena iš etninių grupių Vil­ niuje buvo lietuviai. Paradoksa­ lų bet šaltinių apie iu gyveni­ mą miesto struktūroje beveik nėra. Lieka remtis tik logika.

1387 m. Viiniaus magdeburgUs Ir los pakartojimai vėlesniuose dokumentuose leidžia šį tą spręsti. 1387 m. Jogailos prlvlle gija apie tautybes Vilniuje dar nieko nesako, o jau 1432 m. Žy­ gimanto Kęstučio privilegija — užsimena. Joje panaikinama lenkų. lietuvių ir rusų teisė, Įvedama vokiečių. Vadinasi tuo metu šie etnosai Vliniuje iau gyvena.

1387 m. Il-oji Jogatlas privile­ gija steigia vyskupo valdas Vil­ niaus teritorijoje — vyskupo juzdiką. 1519 m. buvo Įformin­ tos pranciškonų . karmelitų sta­ čiatikių. metropolitų lurzdikos — atskiri administraciniai poli­ tiniai vienetai.

Klek lietuviu Viiniaus magdeburgl|oje? Šaltiniai negali tiks­ liai atsakyti į šį klausimą, nes ne visada galime spręsti apie užrašytu vardų, pavardžių lie­ tuviškumą. 1552 m. nutarimas sako, kad dokumentai turi būti skelbiami lenkiškai, baltarusiš­ kai ir lietuviškai, o 1556 m. ran­ dame užrašytą lietuvišką pavar­ de — Mikalojus Pilkis. Vadinasi galime teigti, kad lietuviai gau­ siai atstovaujami Vilniaus magdeburgllole.

Rusai. Nuo kada galime apie iuos kalbėti? XIV a. jie neabelotinal gyvena Vilniuje. Vtea (re­ liginė) Viiniaus valdžia skirsto­ ma 1 katalikų ir stačiatikių. Yra ir stačiatikių lurzdikos kaip ir katalikiškos, gyvuojančios kaip atskiri organizmai. Aptinkame ir stačiatikių vardų.

Vokiečiai pirmąkart minimi Gedimino laikais. Skolų knyga rašo apie vokietį Jokūbą, kuris esąs Gedimino asmeninis auksa­ kalys ir bankininkas. Jis gyve­ na Vliniuje ir finansuota diplo­ matines Priemones. 1323 m. su­ tartyje su Livonija kalbama apie Lydos teisiu sutelkimą at­ vykstantiems Ir išvykstantiems . t. y Rygos miestiečiu statuso suteikimą. Pirkliai gali prekiau­ ti be muito. .

Vystantis prekybai (vokie­ čiams! atsiranda sąlygos apsigy­ venti (Vliniuje) ilgiau, kurti faktorilas likti visam laikui.

Tai rodo auksakalio • Jokūbo ir Habelo Jogailos patikėtinio pavyz­ džiai. Vokiečiai dažniausiai mi­ nimi kaip pirkliai, amatininkai.

Lenkai. Jų buvimą rodo 1432 m. (Žygimanto) privilegija, naiki­ nanti lenkų teisę. Kaip atsirado lenkai Vilniuje? Kaita santykiai su Ryga pagrindė vokiečiu ko­ loniją taip santykiai su lenkų miestais ypač su Krokuva . at­ vėrė kelia į Vinių (lenkams).

Vardų ir pavardžių užrašymai XV a. kalba apie |ų egzistavimą (Vliniuje). Vyskupo jurzdikole lenku skaičius vyrauiantis. Žydai. Šaltiniai apie juos ne­ aiškiai užsimena. Žydų etnosas plito bendruomenėmis. Jos buvo Gardine. Minske. Klieve Pinske.

Trakuose. Apie XVI a. galime priskaičiuoti apie 8—10 tūkstan­ čiu žydu. Vinių (e renkami mo­ kesčiai Iš lų. bet Viiniaus kaha.

las neminimas.

Reikia manyti, kad žydai Vliniuje atsirado XV a.

Karaimai ir totoriai. Nors Iu neabejotinai buvo, bet žinios apie bendruomenę labai miglo­ tos . kadangi sunitu istoriniuose šaltiniuose skirti žydus nuo ka­ raimų. XVI a. totoriai gyveno priemiesčiuose, todėl neaišku, ar įėjo į Viniaus magdeburgl.ją. Jų „viršūnė" — bajorai; negalėju­ sieji atlikti karo prievolės, ver­ tėsi kailių dirbimu, vežlkavimu.

Istorijos m. k. I. Lukšaitė — apžvalqa nuo XVI a.

Kiekvienos tautos kultūra api­ brėžiama daugeliu parametrų.

Pirmiausia sužinoma jos tollmiausioji kilmė, su .|a ateina ir istorinė atmintis. Ne tik ta. ku­ ri sąmoningai suvokiama, per­ duodama kitoms kartoms, kaip apibrėž-ti, suvokti dalykai, bet ir ta. kuri gyvena daiktuose, žmonių elgsenoje; 'ių psichologi­ nėje struktūroje. Tauta turi teritorilą. savo kalbą, kurioje gyve­ na atmintis, atėlusi iš tolimos praeities . Kaba — nuolatinis prisiderinimas prie nau|ų daly­ kų. nes ji yra realaus gyvenimo atspindys Tauta turi savo socia­ lines gyvenimo formas, t. y. bendruomeninę ar valstybinę. Šių reiškinių visuma gali padėti suvokti kas . yra Vlinius kiek vienos tautos kultūroje.

Vilnius su lietuvių kultūra su­ augęs savo tolima praeitimi, gy­ venimu . teritorija, kurioje for­ mavosi lietuvių tauta. Kultūrinė ir istorinė atmintis gyvuoja jau daug tūlAtarnmečių. Viinius yna didelės valstybės politinis cent . ras . Tai ir stiprioji. Ir siipno.ll miesto pusė, nes LDK ilgainiui turėjo modifikuotis, bet to ne­ padarė. Tai atsiliepė Viiniaus vaidmeniui lietuvių kultūroje.

Vilnius . kaip intelektualinis cent­ ras yra svarbus ir tautos kon­ solidacijos procesuose.

Pats Viiniaus buvimas inspi­ ravo inteligentijos formavimąsi, nes jis buvo pavyzdys kad ga­ lima gyventi iš protinio darbo.

Aukštoji mokykla formavo demokratinės minties brendimą Lietuvoje. Iš Viiniaus krašto ki­ lęs Mykolas Lietuvis, kiti žmonės formavę Lietuvos istorilos daly­ vavimą to meto istorinėje kultū­ roje. Apibendrinant 3—4 šimt­ mečius galime sakyti, kad Vil­ nius buvo vienas, bet ne vienin­ telis iš kultūriniu centrų.

Teritorinis, politinis atskiru­ mas procesai. vykę tik LDK dėjo antspaudą atskirų etninių grupių kultūrinei raidai. Lenkų kultūra ėjo keliais kanalais. Tai ir XIV o. kunigaikščio dvaras, lurzdlkos. dvasininkija. Tačiau Ir Po Liublino unijos nebuvo ben­ dros pilietybės su Lenkijos ka­ ralyste. Dvaro pirkimo keliu (lenkai) negalėlo įsigyti, nes tam reikėjo gauti pilietybę . ' Dėl šių priežasčių masiško (lenkų) plū­ dimo 1 Lietuvą nebuvo. Pirma žmonių ėjo kalba. Lenkų kalba patogesnė nei kitos, nes no Liublino unilos ia didesnėle (Žečpospolitos) teritorijole su­ pranta.1576 m. (Viiniuje) pasiro­ do pirmasis lenkiškas leidinys.

Per XVI — XVII o. jų skaičius neprašoko lotyniškųjų. įsivyrau­ ti iie pradeda XVIII a. trečiaja­ me dešimtmetyje. XVI—XVII a (lenku kalba) įgauna rašytin) statusą kaip lotynų, senoji sla­ vu kalba.

Per kelis šimtmečius (j!) į bui­ tį Įeina kaip antroji šnekamoji kalba. Bet ar už to ėjo suprati­ mas anie bendrą praeiti, konso . lidaciią kiekvienu atveju reikia žiūrėti atskirai.

1536 m . privilegila skelbiama, kad pusė burmistru ir tarėlu turi būti stačiatikiai, kiti katali­ kai Jie atstovavo ne Viniaus miesto gyventoiams o tik patri­ cijams. Tarp pirklių buvo labai daug stačiatikių — didžiarusiu, baltarusių ukrainiečių.

Juos nuo kitų gyventojų skyrė gyve. namoil terltorila ir religija. Vil­ nius XVI o. gana teigiamai vei­ kė stačiatikiu kultūrą.

1596 m . orlmta Brastos unija, norint atskirti stačiatikiu bažny­ čią nuo besiformuojančio centro — Maskvos metropolito, kuri pajungė la popiežiaus valdžiai anei vyną paliko toki, koks bu vo. Tai sukėlė prieštaravimus tarp katalikų ir pravosiavu-stačiatlkių.

Pravoslavų-stačiatikiu viršūnės priėmė unlla nes tai garantavo vietas senate, žemu­ tiniai sluoksniai su uniia nesu ■ tiko. įvyko skilimas . kova tarp grupių i kurią buvo Įtrauktos Intelektualinės iėgos. Susikuria stačiatikiu brolijos mokykla, iš­ leidžiama keletas leidinių ku • rfuose Ivedinėlama šnekamosios kalbos įbaltarusių) leksika. Li­ teratūroje atsiranda filosofinė eretiška mintis . nesutinkanti su dogmomis . Viinius kaip inteiek (nukelta i 4 psl.)

4 Tarybinis studentas

TRADICINIS—TRADICIŠKAI

Sportas VVU dadbuotojų profkomitetas Naujųjų metų išvakarėse kas­ met organizuoja Universiteto darbuotojų šachmatų „žaibo" tur­ nyrą. .. Šių metų turnyre, įvyku­ siame gruodžio 17 d. medicinos fakulteto patalpose, dalyvavo 11 žaidėjų iš -vairių Universiteto pa-

dalinių... Gaila, bet tradiciškai nedalyvavo pajėgūs filologijos fakulteto šachmatininkai.

Varžybų puošmena buvo tarp­ tautinio meistro (susirašinėjant) V. Gefeno (FF) dalyvavimas. Jis neapvylė sirgalių lūkesčių ir jau trečią kartą iš eilės pelnė šio turnyro nugalėtojo laurus. Kaip ir praėjusiais metais, antrąją vie-

Gruodžio mėnesį SMD istorijos fakidleto TSRS—LTSR istorijos būrelis, tęsdamas tradiciją pažymėti žymesnes istorinių įvykių su­ kaktis, istorinių asmenybių jubiliejus, organizavo vakarą, skirtą poeto, visuomenės veikėjo A. Vištelio 150 gimimo metinėms.

Pagrindinį pranešimą, apžvelgdama A. Vištelio gyvenimą pers­ kaitė istorijos fakulteto TV kurso studentė J. TriHkauskaitė (jį spausdiname sutrumpintą). A. Vištelio gimtinės lokalizavimo ir asmenybės įamžinimo problemas trumpai aptarė būrelio narys V. Almonaitis. Studentų pranešimus papildė profesorius V. Žukas — vienas iš nedaugelio A. Vištelio asmenybės tyrinėtojų. Renginį pagyvino filologijos fakulteto studento K. Saladžiūno skaityta A. Vištelio poezija, skaidrės iš poeto gimtųjų apylinkių.

Pasirašinėjęs A.J.W. Lietuvis

A. Viltelis gimė 1837 metais dab. Kauno rajone, mylia nuo Aleksoto, buvusiame Karališkių kaime. Jo tėvai, bežemiai kara­ liškieji valstiečiai, turėjo gausią šeimą ir vertėsi gana sunkiai.

Todėl vasarą Andriui tekdavo elqetauti. kartais ir toli nuo na­ mų. įvairių Lietuvos vietų įdo­ mybės, nuo vaikystės žavėję Nemuno - slėniai, sena paslaptin­ ga Zapyškio bažnytėlė žadino jaunuolio vaizduotę ir smalsu­ mą. žiemą Andrius lankė Zapyš­ kio mokyklą ir, matyt, gerai mokėsi, nes Zapyškio dekanas S. MockeviCius nutarė padėti jam įstoti j kunigų seminariją.

Tačiau kunigu A. Vištelis taip ir netapo. Kurį laiką Jis tikriau­ siai dirbo kaimo mokytoju, o po to pateko I 1863-ųjų metų suki­ limo sukuri. Vedamas romantiš­ kų vilčių sulaukti „naujos ga­ dynės“. kupinas jėgų ir pakiliai nusiteikęs, A. Vištelis narsiai kaunasi dalglninkų gretose. Už sumanumą ir drąsą jis netgi pakeliamas į sukilėlių karinin­ kus. Be to. prieš nekenčiamus engėjus pakyla ir kitas“ A. Viš­ telio ginklas — poeto plunksna.

Jau nuo septyniolikos metų pra­ dėjęs kurti eiles, dabar jis vi­ siems suprantamais, nuoširdžiais žodžiais apdainuoja sukilimo da­ lyvių išgyvenimus bei kovas.

Po keleto mėnesių A. Vištelis Lenkijoje, prie Lomžos, buvo sunkiai sužeistas ir pateko J ne­ laisvę. Pats sakėsi turėjęs 33 žaizdas. Po šito sužeidimo jis taip ir neatgavo buvusių jėgų bei optimizmo — visam gyveni­ mui liko pašlijusi sveikata. Ta­ čiau kartuvių A. Vištelis išven­ gė. pabėgdamas l užsienį.

Dar ne visai - Išgijęs po sužei­ dimo, neturintis jokios specialy­ bės. buvęs sukilėlių karininkas čia atsiduria visai nepavydėti­ noje padėtyje. Todėl netrukus Italijoje jis įsijungia į kovą „po Garibaldžio laisvės vėliava“- ku­ ri. matyt, poetui artimai siejosi su kovomis dėl laisvas jo tė­ vynėje. Čia formuojasi interna­ cionalinės A. Vištelio pažiūros.

Vėliau, kad ir kaip aukštinda­ mas lietuvių kalbą bei savo tė­ vynę, A. Vištelis netapo nacio­ nalistu. Jis norėjo, kad visos tautos gyventų talkoje ir vieny-

bėję, išlaikydamos kiekviena sa­ vo kalbą ir autonomiją.

1870 metais A. Vištelis apsigy­ veno Prūsijos valdomoje Poznanės kunigaikštystėje.

Po septynerių metų, jau eidamas keturiasdešimtuosius, Jis apsigy­ vena Orlinece. arba, kaip jis pats vadino Erelnyčioje, ir ve­ dė lenkaitę mokytoją. Tuomet A. Višteliui, kuris visada didžia­ vosi esąs lietuvis, teko pasidirb­ ti bajoro Andriaus Jono Vištelevskio dokumentus.

Gyvendamas Poznanės kuni­ gaikštystėje, A. Vištelis palaikė artimus ryšius su J. Mikšu, M. Jankumi, J. Basanavičium, J. Zauerveinu. I. Kraševskiu. Pas­ tarojo lituanistinė veikla ypač ža­ vėjo A. Vištelį. Artėjant I. Kra­ ševskio literatūrinio darbo 50mečiui. vieną jo poemą „Vitollo rauda“ — A. Vištelis imasi versti į lietuvių kalbą.

Tačiau vertėjo norai, kad ši poema pla­ čiai skambėtų visoje Lietuvoje, neišsipildė. Vertimą A. Vištelis savo lėšomis išleido Poznanėje, todėl Lietuvos gyventojams šį leidinį reikėjo Išsirašyti Iš Vo­ kietijos.

Poemos vertimas buvo gana nesklandus, painus, pilnas polo­ nizmų. Beje, netgi toks lietuvių kalbos mylėtojas, kaip A. Vište­ lis, tuo metu lenkų kalbą mokė­ jo geriau, nei lietuvių. Gyven­ damas Poznanėje ir neturėda­ mas su kuo lietuviškai pasikal­ bėti. A. Vištelis jautė lietuvių kalbos žinių stygių, todėl ranka persirašinėdavo lietuviškus žo­ džius iš K. Sirvydo ir kitų se­ nųjų žodynų.

Jis puikiai suprato, kad gim­ tosios kalbos tvarkymas ir tyri­ nėjimas tuo metu buvo nepa­ prastai reikšmingas.

Lietuvių kalbą A. Vištelis aukštino ne tik eilėse (eilėraštis „Lietuviškoji

STUDENTISKOS nuotrupos SPEKTAKLIS Vakar vakare teatro salėje Įvyko ataskaitinis spektaklis „Kaip reikalai, egzaminatoriau". Žiūrovai vėl susitiko su savo mėgstamais herojais: protingu ir išradingu Studentu ir nevykėliu Profesoriumi.

Kitas spektaklis — po žiemos sesijos.

IŠMINTIES

PASAULYJE

Nuo genialaus Iki juokingo — vienas egzaminas.

SKELBIMAS

Keičiu dieną po egzamino naktį prieš egzaminą.

j

VU KULTŪROS KLUBAS pri­ mena, kad pailsėti po egzaminų, galima „Gaudeamus" kavinėje (dirba trečiadieniais — sekma­ dieniais nuo 20 vai.) ir „Amlcus" diskotekoje (šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 20 vai.).

SAVĘS PAŽINIMO PASLAPTYS

— Aš jūsų dalyką, docente, dabar žinau kaip pats save, — pasakė studentas A. K., atėjęs į psichologijos egzaminą šeštą kar­ tą.

— Kaip tik save mes mažiau­ siai pažįstame, — atsakė docen­ tas ir parašė studentui „nepat".

Parinko Anzelmas KATKUS

* VU komjaunimo komiteto intersektorius kviečia norinčius žiemos atostogų metu išvažiuoti j Maskvą, Leningradą, Kišiniovą.

Kreiptis į VU komjaunimo ko­ mitetą.

Vilniaus siuvimo gamybiniam susivienijimui „Lelija" reikalin­

tą iškovojo doc. R. Kudžma, o trečiąją vietą — jo bendradarbis — dėst. V. Kazakevičius. Tradi­ ciškai pertraukos metu dalyviai vaišinosi arbata ir sausainiais, o pirmąsias 6 vietas užėmę daly­ viai buvo apdovanoti šachmatų literatūra.

Vincas LAPINSKAS

kalba“), bet ir „moksliškai“ Ją tyrinėdamas. Norėdamas kuo įti­ kinamiau įrodyti lietuvių kal­ bos turtingumą ir senumą, jis sakėsi priėjęs išvados, kad iš jos yra kilusios visos Indoeuro­ piečių kalbos; be to, Adomas ir Ieva rojuje taip pat lietuviškai kalbėję. Dabar šie naivūs išve­ džiojimai mums atrodo juokingi, tačiau XIX-o amžiaus pabaigoje jie skatino susidomėjimą musų kalba, kaip mokslinio tyrinėji­ mo objektu.

Rašė A. Vištelis ir apie tai, kad kuo -skubiau reikia išleisti tokią lietuvių kalbos gramatiką, kad visomis tarmėmis kalbantys lietuviai galėtų. Ja naudodamie­ si. vienodai rašyti; apie tai, kad būtinai reikia lietuviškų mokyk­ lų, kad reikia įkurti literatūri­ nę draugiją, rinkti Ir saugoti tautos kultūros paminklus.

Netrukus J. Mikšas, J. Basa­ navičius ir A, Vištelis Imasi re­ alizuoti lietuviško laikraščio idė­ ją. Jis, pavadintas „Aušra“, iš­ eina t883 metais Prūsijoje. Pir­ muose Jo numeriuose spausdi­ nami A. Vištelio eilėraščiai „Lie­ tuviškoji kalba", „Regėjimas“ ir kiti. Pastarasis, vėliau netgi ta­ pęs liaudies daina, pelnė jo au­ toriui tikro poeto vardą.

Ilgą laiką tebuvo žinoma tik penketas „Aušroje“ Išspausdin­ tų A. Vištelio eilėraščių.

Vė­ liau, bene šeštajame dešimtme­ tyje, Vilniaus universiteto moks­ linėje bibliotekoje buvo aptik­ tas paties poeto ranka surašytų jo eilėraščių, kitų autorių seiki­ mų bei vertimų rinkinėlis. Suži­ nota ir apie Lenkijoje esančius A. Vištelio rankraščius, A. Vištelis „Aušros“ leidimą parėmė ne vien raštais, bet ir pinigais. Jis, sunkiai pelnydavęsis pinigus Iš nedidelio savo ūkelio, šiam reikalui jų pasky­ rė daugiau, negu daktaras J. Basanavičius.

Tuo tarpu „lietuviškoji“ A. Vištelio veikla jau seniai kėlė Prūsijos valdžios įtarimą. 1886 m. jis gavo įsakymą nedelsiant išvykti iš šalies. Teko paskubo­ mis pusvelčiui parduoti ūkį ir Išvykti į užsienį.

Kaip buvęs 1863 m. sukilimo dalyvis, Lietu­ von A. Vištelis grįžti negalėjo.

Nujausdamas, kad mylimos tė­ vynės gali daugiau nebepamaty­ ti pasiėmęs saujelę žemės, bro­ lio atsiųstos iš gimtinės. Jis su šeima išvyksta į Lisaboną, po to į Braziilią.., Čia vienas po ki­ to miršta du vaikai, tirpte Iš­ tirpsta pinigai, kamuoja ligos, nesutarimai su žmona. Dėl to, Iškilus realiam būtinumui, o gal tik „pasistengus“ žmon ai, A. Vištelis Argentinoje uždaromas į Buenos Aires beprotnamj. Lietu­ voje Jį visi jau laiko mirusiu.

Vėliau, sužinojus apie jo liki­ mą, jam nusiunčiama Iš Lietu­ vos menkutė pašalpa.

Nusipir­ kęs už ją plunksną ir popie­ riaus, A. Vištelis pagaliau vėl imasi rašyti. Jis mirė ir palai­ dotas -tolimojoje Pietų Ameriko­ je.

Įvairiatautė Vilniaus kultūra (atkelta Iš 3 psl.)

Parengė V. MACIONYTE

ANKETA Gerbiami kolegos, 10. Ar Jums turi reikšmės rasi- > nuoširdžiai dėkojame už atsa­ nio apimtis? Kokios apimties kymus j „T. S.“ anketą. Tiesa, publikacijų norėtumėte daugiau kol kas negalime pasidžiaugti jų matyti? gausumu, tačiau nenukabiname 11. Kaip manote, aT gali publi­ nosies Ir esame tvirtai Įsitikinę, kacija laikraštyje ką nors pa­ kad kalti Naujieji Metai — jums keisti? pakako rūpesčių ir be anketos, 12. Ar Jums turi reikšmės pub­ likacijų pavadinimas? Įvertinki­ paštas užverstas sveikinimais ir pan. Tad kartojame klausimus ir te „T. S." publikacijų pavadini­ mus 5 .balų sistema. Gal pateitikimės, kad atsakymų j Juos pa­ gausės. Savo ruožtu pažadame ktumėt patikusį pavadinimą. parengti jų apžvalgą ir, kas Ir 14. Ar sužinote informacijos taip savaime aišku, dėmesingai perskaitę laikraštį? išnagrinėję, vadovautis leidžiant 15. Kaip vertinate naujienų švie­ laikraštį. žumą: 1. Ar dažnai skaitote „T. S."? a) šviežios a) kiekvieną numerį b) pasenusios b) atsitiktinai 16. Kokiomis temomis norėtumėr c) neskaitote te išvysti kritinių publikacijų?

2. Nuo kurio puslapio pradedate 17. Kaip vertinate nuotraukų ko­ skaityti? Kurių puslaipių neskair kybę (5 balų sistema)? tote?

18. Ar patenkina nuotraukų for­ 3. Kaip skaitote publikacijas: matas? Kokio formąti? jos turėtų a) nuodugniai būti? b) tik peržiūrite 19. Ar Jums patinta laikraščio c) tai priklauso nuo temos pavadinimas? Kokį pasiūlytumėt? d) 20. Įvertinkite (5 įšalų sistema) 4. Ką pirmiausiai skaitote laik­ teminius puslapius: raštyje? a) „Akiratį“ 5. Ko visai neskaitote? Kodėl? b) „Prologą" 6. Kokiomis temomis laikraštis rašo per mažai arba visai nera­ c) ,,SMD žinias" šo?

Kas juos nepatenkina Jūsų?

7. Kokioms temoms skiria per 21. Kokius skyrelius, rubrikas, daug dėmesio? teminius puslapius siūlytumėt 8. Ar jus patenkina publikacijų įvesti?

22. Ar Jus patenkina laikraščio ' kokybė? Kas jose nepatenkina: a) per mažai įsigilinta ) pro­ išvaizda, apipavidalinimas?

Ką reikėtų keisti? blemas b) nėra aiškios autoriaus pozi­ 23. Ar visada gaunate „T. S."?

24. Jūsų fakultetas, specialybė, cijos c) nepatinka stilius, tonas kursas (pageidautina). d) Dar kartą dėkojame atsakiu­ Ko dar trūksta publikacijams? siems!

9. Kokias publikacijas ir kokius Mūsų adresas: 232734, Vil­ autorius įsiminėte? Kurių rašy­ nius, Universiteto 3, „Tarybinis mo maniera, stilius Jums priim­ studentas". Telefonas 61-11-79. tiniausi?

gos siuvėjos — motoristės, ly­ dentei Ramunei VANAGAITEI, gintojai, sukirpėjai, elektrikai ir laikyti negaliojančiu. kitų specialybių darbininkai.

Dingusį studento pažymėjimą Kviečiame įsidarbinti studen­ Nr. 8611146, išduotą MaF stu­ tus sutrumpintai darbo dienai 4 dentei levai RŪDAITEI, laikyti valandoms, po paskaitų. negaliojančiu.

Apmokėjimas vykdomas už Dingusį studento pažymėjimą faktiškai atliktą darbą, taikant 30 Nr. 831190, išduotą PF studentui procentų priedą.

Romualdui KARVELIUI, laikyti Įmonėje dirbantiems darbinin­ negaliojančiu. „ kams atpigintas maitinimas, vei­ Dingusj studento pažymėjimą kia medpunktas, batų taisykla, parduotuvė, sveikatingumo komp­ Nr. 840461, išduotą PF studentei Daivai JAKAITEI, laikyti negalio­ leksas.

Kreiptis: 232600 Vilnius, Pane­ jančiu.

Dingusj studento pažymėji­ rių 43, VSGS „Lelija", tel. mą Nr. 8611637, išduotą ChF stu­ 63-04-41, 63-06-51. dentei Almirai ŽILINSKAITEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831442, •išduotą EKFF studen­ tei Daivai DAUJOTYTEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830520, išduotą MF studenr tei Aušrai RAMONAITEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851173, išduotą IF studentui Vytui VAICEKAUSKUI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710917, išduotą ChF stu­

Tie bajorai buvo miestelėnų rykštė nes galėjo eiti l bet ku­ rį namą, prašyti arkliui avižų, gero kambario ir t. t. Žydų gat­ vės nuo jų buvo apsaugotos, nes priklausė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio jurisdikcijai. (žy­ dai) nebuvo teisiami nė magis­ trato teisme.

Jau XVII a. pirmojoje pusėje prasideda įvairūs religi­ nės ir tautinės netolerancijos reiškiniai. Prasideda religiniai sąmyšiai, pvz. 1610 m. tarp uni­ tų ir stačiatikių, tarp akademi­ jos ir kitų Vlinluje gyvenančių protestantų. 1611 m. sudegintas protestantų archyvas, 1639 m.

— maldos namai. Smurto grie­ biamasi ir prieš žydus. Patys didžiausi neramumai prasidėjo XVII a. vidury, kai karų metu paaiškėjo kad politinė situacija LDK yra labai komplikuota ir nieko gero nežadanti.

tuaiinls centras, buvo gera ap­ linka sterotipama laužyti, nau­ jiems dalykams atsirasti.

Geriausią poziciją išsikovojo vokiečiai, nes bevelk iš karto perėmė liuteronlzmą. 1640 m. (jie) gauna privilegiją Išpažinti savo religiją bevelk nekliudo­ mai . nuo kitų tautybių atsi­ riboja. Turėjo kompaktišką gat­ vę. kultūrinis gyvenimas vyko uždarame rate, palaikė ryšius su Prūsijos valstybe. Iš XVI a. keliautojų užrašų galime spėti buvus menę.

1633 (?) Vlinlaus žydai gauna teisę prekiauti visomis prekė­ mis be Jokių apribojimų, gyven­ ti trijose gatvėse. Vėliau, 300 metų laikotarpyje, šios trys gat­ vės išaugs l ištisus getus. Pa­ našiai kaip žydai, gatvėmis gy­ veno ir kitos tautybės. Tai nau­ dinga. nes atvykstantys 1 seimą bajorai čia negaudavo apsistoti.

Ekonominės Istorijos ir ge­ ografijos katedra nuoširdžiai užjaučia prof. dr. Česlovą KUDABĄ, mirus tėvui.

Gamtos fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos, darbuotojai ir studentai nuo­ širdžiai užjaučia prof. Česlo­ vą KUDABĄ, mirus myli­ mam tėveliui.

Medicinos fakulteto kolek­ tyvas nuoširdžiai užjaučia II chirurgijos katedros docentą P. ČERNIAUSKĄ žmonai mi­ rus.

Medicinos fakulteto kolek­ tyvas nuoširdžiai užjaučia fi­ ziologijos ir biochemijos ka­ tedros docentę Z. RUČINS­ KIENĘ mamai mirus.

Nuoširdžiai užjaučiame spaudos žurnalistikos katedros vedėją doc. Bronių RAGUO­ TĮ broliui mirus.

Spaudos ir RTV žurnalistikos katedrų darbuotojai Ir studentai

Gamtos fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizaci­ jos, darbuotojai ir studentai dėl gamtos fakulteto prodekanės, docentės Irenos SARKINIENEs mirties nuoširdžiai užjaučia šeimą bet artimuo­ sius.

Astronomijos Ir kvantinės elektronikos katedros kolek­ tyvas nuoširdžiai užjaučia Ze­ noną VAŠKELĮ mirus mamy­ tei.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 7 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 80.

Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-70.

MCoseTcraH ciy'AeBTa — opran napnc^oMa, perTopaTS, noMUTBTa KOMCOMOAa, npotĮmoua opAenon T^^A^is^ro ^arcnoTo asarnea ■ ĄpyrKBu ■apoAos BnAHnoccKoro ymsBepcHTeTa im B. Kancykaca. Bnurnoc.

PėAascrop A. Annurrac. Ha ahtobckom S3kme.

Redaktorius A. LIPSTAS

t

LHDŽIAMAS NUO 1950

METŲ BALANDŽIO 15 D.

*

Nr. 2 (1421) 1988 M. SAUSIO 15 D.

PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

KAINA 2 KAP.

iiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiii ii ii ii ii ii iiii ii ii ii linini n iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii ii iiii ii ii iiii ii ii ii iiiiii iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii i i iiiiiiiiiii ii iii i i ii ii i i iiiiiiiiii iiiiiiiiiiiiii ii iiiiiiiiiiii ii iini ii i ii i i

---------------------------------- $esjja ——- ---------------------------Vieno filmo vaikams herojus bijojo to, kuris gyvena upelyje... Tą pabaisą jis įveikė tik šypse­ nos pagalba.

Tad, jei bijai dėstytojo, nes nemoji klausimų — nusišypsok jam!

Gintaro KUDABOS nuotr.

Sesija

KAIP SEKASI, KOLEGA? Pabandėme surinkti šokią to­ kią informaciją apie tai, kaip lai­ komi egzaminai. Duomenis patei­ kė fizikos, pramonės ekonomikos, filologijos ir gamtos fakultetai.

Nesiismsime lyginti rezultatų — paprasčiausiai paskelbsime tuos duomenis, kuriuos mums davė dekanatai.

Fizikos fakultete kritiškiausioje padėtyje kol kas yra pirmo kur­ so grupė, kurioje dėstoma rusų kalba. Geriausiai laiko egzami­ nus trečio ir ketvirto kursų radiofizikos specialybės studentai.

Filologai galėtų pasidžiaugti mokslinio ateizmo egzamino re­ zultatais. Si disciplina fakultete laikoma geriausiai.

Dekanato nuomone pagyrimo verti penkta­ kursiai. Tikrai blogai išlaikė TSKP istorijos egzaminą lituanistų pir­ mojo kurso antros graupės ir ra­

sistų pirmojo kurso antros gru­ pės studentai.

Gamtos fakultete negalima bu­ vo išskirti vienos ar kitos grupės, disciplinos. Mums pranešta, kad visi egzaminai laikomi gerai ir labai gerai.

Kiek platesnę informaciją su­ teikė pramonės ekonomikos fa­ kulteto dekanatas. Iš pateiktų duomenų matome, kad prasčiau­ si aukštosios matematikos egza­ minų rezultatai. Būna ir po de­ šimt dvejetų grupėje. Gana daug dvejetų gauta laikant lošimų teo­ rijos egzaminą. Kol kas geriau­ siai .sesiją laiko ketvirtojo kurso pramonės planavimo specialybės antra grupė.

Tokia yra „ekspres-informaciia" iš fakultetų.

Parengė Džiugas PARSOTiS

„Jeigu nebūtų lengvatų, būčiau daugiau mokęsis“ — sako TF pirmakursis R. Norkus

STUDENTIŠKOS NUOTRUPOS Naudingi patarimai Jei tavo silpni nervai, ( kon­ sultaciją geriau neik, nes per ją paaiškės, kad: a) tavo draugai jau viską išmoko; b) knygoje „nieko nėra", c) gauti kur nors konspektus neįmanoma.

Atėjęs laikyti egzamino, ne­ drebėk už durų: kas lemta, to neišvengsi.

Jei niekada nesinaudojai „špargalkomis", geriau to ir ne­ daryk: tai subtilus dalykas, rei­ kalaujantis ne vienerių metų pa­ tirties ir (gūdžių.

Atsakinėti per egzaminus rei­ kia garsiai ir užtikrintai, o svar­ biausia — nesustojant; kai rei­ kės — tave sustabdys.

Visų didžiausias meistrišku­ mas laikant egzaminą — sudary­ ti dėstytojui iliuziją, kad: a) jo dalykas — tai tavo mėgstamiau­ sias dalykas; b) jo žodžiai — iš dalies ir tavo žodžiai; c) svar­ biausia tau — mokslas, o pažy­ mys — nesvarbu!..

...nesulaikomu srautu plūdo įnašai Universiteto taikos fondo pir­ mininko pavaduotojas Algirdas SKR1PĖTA pasakoja apie Tary­ binio taikos fondo įkūrimo prie­ žastis, mūsų įnašus į jį.

Tarybinio Taikos fondo lėšos Savanoriškus Įnašus j Tarybi­ skiriamos taikos akcijoms finan­ ni talkos fondą kasmet (moka suoti, padėti nukertėjusiems nuo daugiau kaip 90 milijonų žmoimperializmo agresijos, genoci­ do, stichinių nelaimių. (nukelta į 2 psl.į

Kaip sekasi tiems, kurie dar prieš keletą mėnesių vilkėjo ka­ reiviškom milinėm, bet mintimis jau buvo Universitete. Beveik vi­ si VVK fakultetai pasipildė bu­ vusiais kariais. Taigi, pirmoji sesi­ ja, pirmieji egzaminai po dviejų metų pertraukos. Kaip žinia, stu­ dentams grįžusiems iš Tarybinės Armijos, teikiamos tam tikros lengvatos.

Klausimus „kokios mintys prieš pirmąjį egzaminą?' ir „kaip ver­ tinate savo žinias?" pateikiau teisės fakulteto pirmakursiams.

Visi jie ką tik grįžo tęsti studi­ jų.

Klausimai pasirodė nelaiku pa­ teikti (likus valandai iki egzami­ no) ir. nors visus gerai pažįstu, bet pradžioje teko išgirsti kele­ tą šiurkštesnių sak'inukų: Darius Čaplikas: „Tešneku aš su tavim..."

Auris Kūris: „Ta, ko tu iš ma­ nęs nori?l Atstok, paskui pasi­ šnekėsimi"

Vis dėlto vyrai prašneko: Darius Čaplikas: „Savo žinias vertinu trejetu, nors dar neaišku, kaip čia bus. Na ir viskas. ..

Kažkaip atitrūkęs esu nuo- viso to, atpratęs galvoti, mąstyti. Bet po truputį įeinu į vėžes. O jei dabar neišlaikysiu, tai perlaiky­ siu. Kad ir pavasarį, luk turime tokią teisę."

Auris Kūris: „Prieš egzaminą jaučiuosi ne geriausiai. Smegenys „atrofavęsi", sunku adaptuotis naujoj aplinkoj. Ta, bet stengia­ mės, ir draugai padeda."

Renatas Norkus: „Jeigu nebūtų buvę lengvatų, būčiau daugiau mokęsis. Žinias savo vertinu pa­ tenkinamai, jeigu pasiseks. Dau­ giau ir nenoriu, tiksliau pasakius — nesitikiu". • Saulius Švedas: „Prieš egzami­ ną, aš manau, įvertinti savo ži­ nių neįmanoma, nes nėra tokio vertinimo kriterijaus. Žinai, kad gali gauti teigiamą arba neigia­ mą pažymį, bet tai priklauso iš dalies nuo to, kokį bilietą iš­ trauksi. O tai jau laimės daly­ kas".

Rytis Martikonis: „Mes patys savo žinių vertinti negalime, nes toks vertinimas bus subjektyvus.

Aš, asmeniškai, visuomet sutin­ ku su dėstytoju, nes jis visada teisus..."

Egzaminas oasibaigė. ir tik vie­ nas kitas nusikėlė jį į pavasarį.

Matyt, vyrai kuklinosi, vertinda­ mi savo žinias.

Pagirtina, kad žmonės po dviejų metų pertraukos vėl su­ grįžo į Universitetą, nori moky­ tis. Tik kad nepritrūktų kartais paramos, supratimo iš dėstytojų pusės.

Rimvydas PALECKIS Autoriaus nuotr.

2 Tarybinis studentas

KOKS POŽIŪRIS— TOKIA TVARKA

...nesulaikomu

srautu plūdo įnašai (atkelta iš 1 psl.) nių, praktiškai kiekviena tarybi­ nė šeima. Tai masinis sąjūdis.

Rustus karo prisiminmai iki šiol neišdilo žmonių atmintyje. Po­ kario metais į (vairias valstybi­ nes (staigus, Tarybinį taikos gy­ nimo komitetą tūkstančiai žmo­ nių, laisvanoriškai, niekieno ne­ raginami, ėmė siųsti pinigus, brangenybes, šeimų relikvijas „taikos reikalui“. Iškilo būtinybė (kurti specialų fondą. Tarybinis taiaos gynimo komitetas ir kitos visuomeninės organizacijos įstei­ gė Tarybinį taikos fondą. Tary­ binio taikos fondo gimimo istori­ ja pati savaime paneigiu prasi­ manymus apie tai, jog TSRS taikos šalininkų judėjimas „orga­ nizuojamas iš viršaus". Juk ne todėl, kad buvo (kurtas fondas milijonai žmonių atidavė savo santaupas jam, atvirkščiai — jis atsirado todėl, kad nesulaiko­ mu srautu plūdo laisvanoriški įnašai.

Gražias Taikos fondo rėmimo tradicijas turi ir Universitetas.

Kiekvienais metais Universiteto darbuotojai Įneša ( Taikos fondą daugiau, nei 1000 rublių. Akty­ viau Tarybinį talkos fondą galė­ tų paremti ir studentai. Univer­ sitete organizuojami mitingai, koncertai, suslttkimai su karo veteranais ir kiti renginiai talkai remti. Dalis už mokamus rengi­ nius surinktų lėšų galėtų papil­ dyti ir Taikos fondą. Fondo rė­ mimo pavyzdžių toli ieškoti ne­ reikia. Šiai 1986 m. filologijos fa­ kulteto dėstytojai dalį savo pre­ mijų už gerus visasąjunginio so­ cialistinio lenktyniavimo rezulta­ tus pervedė Taikos fondui, dalį savo atlyginimo fondui paskyrė fizikos fakulteto radiofizlkos ka­ tedros docentas Rimantas Ra­ kauskas, pernai savo premiją už mokslo tiriamuosius darbus jam pervedė istorijos fakulteto mo­ kslinės informacijos katedros profesorius Levas Vladlmlrovas.

Tokių pavyzdžių Universitete yra ir daugiau, tai nenuostabu, kadangi kiekvienas žmogus, re­ miantis Tarybinį taikos fondą, jaučia prisidedantis prie talkos Žemėje išsaugojimo.

Visus norinčius paremti Ta­ rybinį taikos fondą, prašom kreiptis į Universiteto taikos fondo pirmininko pavaduotoją planų-finansų skyriaus viršinin­ ką Algirdą Skripėtą. Darbo tele­ fonas 61-15-94.

Lėšos skirtos Taikos fondui pervedamos j atsiskaitomąją Valstybinio banko sąskaitą Nr. 1700608.

PAPIRKTI GALĖS TIK... ŽAVESYS Jau antra savaitė po Universi­ tetą klaidžioja gandas — bus renkama gražiausia Vilniaus miesto dailiosios lyties atstovė.

Tad štai pagaliau pateikiame taip visų studenčių trokštamą informaciją.

Konkursoo pavadinimas — „Gražioji vilnietė“.

Dalyvauti gali merginos ir moterys. Vie­ nintelis apribojimas — amžius: nuo septyniolikos iki dvidešimt šešerių metų imtinai. Visas no­ rinčias dalyvauti šiame unikalia­ me renginyje Sporto rūmų ad­ ministracija kviečia registruotis sausio 20 — 21 ir 27 — 28 dieno­ mis nuo 15 iki 19 valandos Spor­ to rūmų 8 kambaryje. Pirmasis konkurso etapas uždaras — mer­ ginomis grožėsis tik reikli, ne­ paperkama vien vyriškos sudė­ ties komisija, šis etapas vyks gimtojo Universiteto Didžiojoje auloje vasario 8 — 9 dienomis.

Merginos ir moterys turi atvyk­ ti apsivilkusios suknelėmis ir šiaip jau išsigraž'nusios. Kelio­ lika atrinktų kandidačių turės mėnesi laiko visokeriopai tobu­ lintis: mokytis šokti valsą, lavin­ tis kalbėti per mikrofoną — šito prireiks kovo 8 dieną Sporto rū­ muose, kur vyks pagrindinis konkursas. Minėtoms kandida­ tėms bus nemokamai pasiūtos suknelės ir bikini, vėliau ati­ teksiantys atminimui. Nugalėto­ jai — nemokama kelionė j už­ sienį, kino, teatro, televizijos, spaudos ir visų vyrų dėmesys, visoms baigiamojo turo daly­ vėms — įvairios dovanos.

Universiteto merqinos ir mote­ rys! Kiekviena iš jūsų qali tap­ ti „Gražiąja vilniete“. Laukiame jūsų! Linkime sėkmės ORGANIZATORIAI

Gintaro KUDABOS nuotraukoje — pastabos autorius su TSKP is torijos katedros vedėjo doc. V. Pšibilsklo trofėjumi.

Ilgas kelias studentui iki gero pažymio egzamino metu. Nere­ tai šauna į galvą mintis pasinaudoti daugiau ar mažiau efekty­ viomis, tačiau nelegaliomis priemonėmis. Visokių tipų ir formų jų galima surasti po egzamino auditorijcse. O akylus dėstytojai kartais ir nemažas kolekcijas įdomesnių surenka. Beje, nuotrau­ koje matomo „šedevro" autorė (tokiems dalytcams kantrybės turi tik merginos) antrąkart egzaminą išlaikė gerai. Berašydama iš­ moko. ..

Džiugas PARSONIS

KONKURSAI

DĖMESIO! REZULTATAI! Praėjusių metų pabaigoje Mokslinės-techninės kūrybos draugijos Universiteto pirminė organizacija pakvietė Studentus ir jaunus darbuotojus dalyvauti konkurse „Geriausias ESM taiky­ mas". Toks konkursas buvo or­ ganizuotas pirmą kartą.

Reikia pasakyti, kad konkur­ sas pasisekė. Mes, jo organiza­ toriai, truputį bijojome, kad stu­ dentai ir darbuotojai, nors ir daugelyje darbo ir mokslo sričių naudojantys kompiuterius, nebus labai aktyvūs. Laimei, apsiriko­ me. Konkursui buvo pateikta ne­ maža ir, — kas labai malonu, — gerų darbų. Mums teko gerokai padirbėti, norint atrinkti premija­ vimui geriausius darbus.

Darbus pateikė, matematikos ir fizikos fakultetų studentai bei skaičiavimo centro darbuotojai.

Sutinkamai su konkurso nuosta­ tais, žiuri irgi buvo sudaryta iš šių padalinių atstovų. j ją įėjo SC darbuotojas S. Dapkūnas, FF vyr. dėstytojas R. Pranaitis ir šių eilučių autorius. Žiuri vadovavo­ si tokiais kriterijais (išdėstytais pagal jų svarbą): 1) konkretus tai­ komasis uždavinys ir ESM vaid­ muo jį sprendžiant 2) platesnės sukurtų programų taikymo gali­ mybės; 3) sprendimo originalu­ mas ir savarankiškumas 4) pro­ gramavimo kokybė. Kiekvienas žiuri narys detaliai išnagrinėjo po kelis darbus, apie juos refe­ ravo kitiems nariams, o po to balsavimu buvo atrinkti geriausi darbai. Konkurso nugalėtojais tapo: 1- oji vieta ir 90 rub. premija paskiria SC darbuotojai D. Keraitei už darbą „Paprastas tekstų redaktorius mikro—ESM Elektro­ nika BK-0010.

2- oji vieta ir 60 rub. premija paskirta SC darbuotojams E. Galvydytei ir V. Masalui už darbą „Operacinės sistemos RAFOS SAV ir LDA tipo pakrovimo mo­ dulių reasermberis"; 3- oji vieta ir trys premijos po 30 rub. paskirtos MaF studentui V, Butkevičiui už darbą „Žuvin­ to rezervato duomenų masyvų apdorojimas", FF studentui S. Šalnai už darbą „Testinės pro­ gramos automatizuotam spektro­ metrui MDK-23", MaF studentui J. Atkočiūnui už darbą „Taiko­ mosios programos racionalios mi­

tybos tyrimų duomenims apdo­ roti ".

Be to, nuspręsta atžymėti FF studento A. Versecko darbą „Spektrinių kontūrų apdorojimas mIkro-ESM" ir skirti jam paskati­ namąją premiją (20 rub.) už efektyvų problemos sprendimą.

Sveikiname nugalėtojus. Tiki­ me, kad jų pavyzdys įkvėps ki­ tus ir šių metų konkursui, apie kuri bus paskelbta vėliau, bus pristatyti ne mažiau stiprūs dar­ bai (ir jų bus daug).

Algimantas JUOZAPAVIČIUS MaF vyr. dėstytojas

BALTARUSIŲ VARDU KALBĖJO DAILININKE K. BALACH0V1C

Nuo XIV a. Didžiosios Lietu­ vos kunigaikštystės sostinė |e taikiai gyveno slavai Ir baltai.

Laikui bėgant Vilniaus miesto gyventojais tapo ir kitų tauty­ bių žmonės, kurie įnešė savo Indėlį | kultūros formavimąsi.

Be Vilniaus negalima stebėti mūsų praeities. Didžiojoje Lietu­ vos kunigaikštystėje, senoji bal tarusių kalba buvo valstybinė, tai sudarė sąlygas plėtotis lite­ ratūrinei baltarusių kalbai. XVI a. pradžioje P. Skorina atspaus dina pirmąją savo knyga Vii niuje baltarusių kalba.

XVI— XVII a. baltarusių kalba jau žy mlal skiriasi nuo Maskvos kuni galkštystės kalbos.

Istoriškai susiklostęs lietuvių Ir baltarusių gyvenimas kartu stimuliavo ir jų bendrą paslprlešlnimą carinei priespaudai.

Vi­ siems žinomas 1863 m. sukilimo didvyris K. Kalinauskas. Jis ki­ lęs iš Gardino, gyveno Vllniule.

K. Kalinauskas leido laikraštį „Mužickaja pravdą“ baltarusių kalba, pasirašinėdavo kaip Jaska Gospodas.

1905 m. kartu su Lietuvos so­ cialdemokratais kovojo A. Poškevič-Ciotka. Jos propagandiniai eilėraščiai plito Vilniuje lietu­ vių ir lenkų kalbomis.

VilniuĮe leisti baltarusių laik­ raščiai „Naša doka“. „Naša ni­ va“. Vilniuje gyveno Ir dirbo J. Kupala. M. Vareckls.

1913 m. laikraštyje „Naša ni­ va“ pirmąjj savo eilėraštį at­ spausdina Zoska Veras (šiemet lai sukanka 95 metai).

Tai se­ niausia baltarusių rašytoja ir dabar gyvenanti Vilniuje.

Tuo metu Vilniuje buvo žinoma M. Kuktos spaustuvė, kuri spauslino baltarusiškus laikraščius ir knygas.

1915 m. Vilniuje atsidaro pirPradžia Nr. 1

Kiekvienų metų pabaigoje su nerimu ir viltimi stengiamės įžvelgti ir atspėti, kokia bus žie­ ma. Natūralu, kad jai ruošiamės.

Stengiamės mažiau elektros, ši­ luminės energijos sunaudoti. Šei­ mininkiškas {požiūris — viskam pasiruošti iš anksto.

Todėl Universiteto Centrinės liaudies kontrolės grupės komi­ sija rudens pabaigoje organiza­ vo patikrinimą, kaip fakultetai pasiruošę žiemos sezonui.

Vadovaujant ūkinės veiklos sektoriaus vadovui doc. P. Brūz­ guliui, per devynias dienas bu­ vo patikrinta trylika padalinių: visi fakultetai, fizinio auklėjimo katedra, centrinių rūmų adminis­ tracinės patalpos.

Vyraujantis požiūris su kuriuo susidūrėme tikrinimo metu buvo teks: „O kam čia ruoštis, jei ne­ šalta?". Jau įpratome, tik pas­ paus šaltukas — imsimės langus kamšyti, juos stiklinti, duris tai­ syti ir panašiai. O dabar kam rūpi supuvę langų rėmai, iškry­ pusius durys, sutrūkinėję langų stiklai? Kodėl, pavyzdžiui, iki šiol Universiteto _ korpusų Saulė­ tekio alėjoje langų rėmai iškry­ pę, ištrūniję? Daugelis jų neda­ žyti iš lauko pusės, pasak moko­ mųjų korpusų komendantų, dar nuo pastatų eksploatacijos pra­ džios. Nedažomi jie ir dabar, at­ liekant remontus. Trūksta langų rankenų. Nesandarios antrojo ir trečiojo korpusų paradinių įėji­ mų durys. Kaip aiškino komen­ dantai, paraiškos darbams atlik­ ti ūkio daliai pateikiamos kas­ met, tačiau paraiškų kopijų ko­ misijos nariams parodyti negalė­ jo. Tiesą pavyzdžiui, fizikos fa­ kultetas 1986 m. birželio 18 d. paraišką Nr. 1200—270 dėl re­ monto darbų susijusių su pasi­ ruošimu žiemai, pateikė VU prord'etoriui A. Milakniui. Deja, pa­ grindiniai darbai neatlikti.

Buvusios šaltos žiemos prime­ na, kad šalta mokomųjų korpu­ sų pirmuose ir cokoliniuose auk­ štuose, kuriuos ajpšildyti nepa­ kanka esamų konvektorių. Sal­ ta pirmojo mokomojo korpuso 405—408, 511 kabinetuose...

Juose nėra papildomų radiato­ rių. Dalis ventiliacijos sistemų su kaloriferiais neveikia. Ypač bloga jų būklė fizikos fakulte­ te.

Tai tik nedidelė dalis 'rastų bė­ dų. Rūpinasi komendantai, de­ kanatai, bet ar jiems visada pa­ dedama? Suprantama, kad visų

mos penkios pradinės baltarusių mokyklos ir mokytojų kursai.

1918 m. buvo išleista pirmoji baltarusių gramatika, kurios au­ torius B. Taraškevičius.

1916 m. sukurta mokslinė bal­ tarusių draugija. 1919 m. atida­ ryta pirmoji baltarusių gimnažila (ji veikė 25 metus) . Visa tai vyko, gyvuojant Litbelo (Lietu-

ĮVAIRIATAUTE VILNIAUS KULTŪRA vos—Baltarusijos) respublikai, kuriai vadovavo V. Kapsukas, Jos sostinė buvo Vilnius.

Tarpukario laikotarpiu Vil­ niuje buvo sukoncentruotas va­ karų baltarusių kultūrinis gy­ venimas. Vilniuje veikė Vakarų Baltarusijos KP centras, taip pat Darbininkų ir valstiečių gromada. Taip pat buvo organizuotas baltarusių liaudies choras, ku­ ris davė pradžią baltarusių vai styblnel akademinei kapelai.

1921 m. atidarytas baltarusių istorijos-etnografijos muziejus.

1930 m. buvo atspausdintos pirmos keturios baltarusių liau­ dies poeto M . Tanko knygos.

Baltarusių ir lietuvių Inteligen­ tija palaikė gliaudžius ryšius — J. Biliūnas su poete Ciotka, L. Gira su J. Kupala. dr. J. Ba­ sanavičius su archeologu U. Luchevlčiumi kompozitorius K. Kaveckas su R. Širma, skulpto­ rius R- Jakimavičius su dailinin­ ku P. Sergijevičiumi.

Dar 1920 m. V. Zyka yra pa-

užsakymų iš karto ūkio skyrius negali įvykdyti. Yra ir kitų kas­ dienių darbų. Tačiau būtina žiū­ rėti i ateitį. 1979 metais remon­ tuojant centrinius rūmus, reikėjo pagadvoti ir apie kitus pastatus.

Nedžiugina štai: toks ■p^tiikrinimo protokolas, paeitų metų spa­ lio pirmąją surašytas medicinos fakulteto liaudies kontrolės gru­ pės nario B. Tilindžio: „Siekiant radikaliai sutvarkyti fakulteto langų sandarumą, reikėtų pa­ keisti daugumą langų rėmų, nes esjanieėi prieškariniai jau apipu­ vę, persikreipę, sunkiai užsidaro ar visai neužsidaro. Langų stiklai iki šiol durstomi iš gabalų, todėl nesandarūs ir dažnai išdūžta. Ta­ čiau vilčių, kad padėtis pagerės bent jau artimiausiame penkme­ tyje nėra".

Prorektorius A. Milaknis susi­ pažinęs su protokolu komisijos vadovui doc. P. Brūzguliui paaiš­ kino, kad stiklo yra, langai bus įstiklinti. Tačiau ar norint tai sutvarkyti reikėjo kištis komisi­ jai?

Sena „langų problema" chemi­ jos fakultete. 1981 metais vyku­ sio analogiško Liaudies kontro­ lės patikrinimo rezultatai nesis­ kiria nuo dabartinių.

Metai iš metų istorijos fakul­ teto Liaudies kontrolės grupės pirmininkas A. Kulakauskas kar­ toja, jog nesandariai (dėl net­ varkingų ar sulūžusių užraktų) užsidaro daugumos pagrindinių fakulteto auditorijų langai. Lieka dideli plyšiai. Dažniausiai lan­ gai užkalami, bet tai -ne išeitis — reikia vėdinti patalpas, ku­ riose kitokios ventiliacijos nėra.

Universiteto Centrinės liaudies kontrolės grupės komisija tikri­ nimo metu šį fakultetą rado vi­ siškai žiemai nepasiruošusį, tas pats pasakytina apie centrinių rūmų patalpas.

Visi pasiruošimo darbai buvo užbaigti karinėje katedroje, gamtos fakultete. Žiema įpusėjo, o dar nešalta.

Gali kilti mintis: nežinia, kas buvo teisūs — pasiruoš luuer i jai ar ne? Tačiau tvarkos, šeiminin­ kiškos rankos daugumoje Uni­ versiteto padalinių trūksta.

Tad, gal nelaukime tikros žie­ mos, o tvarkykimės iš anksto.

Tikrinimų medžiagą apibendrino Universiteto Centrinės liaudies kontrolės grupės narė Lolita ANDZIULEVlClOTĖ

sakęs . kad Vilnius — baltarusiu Meka.

(Pabaigoje K. Balachovlč tarė keletą žodžių apie sunkiai besi­ kurianti Vilniaus baltarusių klu­ bą. „Minsko“ prekybos centrą — lame pasigendama užrašų baltarusių kaiba) Paruošė V. NOREIKAITE

KARAIMŲ VARDU KALBĖJO VISI DOCENTĖ H. ' KOBECKAITĖ Karaimai Lietuvoje visada bu­ vo savotiška egzotika. Šiandien jie sudaro tik nedidelę dalelę gyventojų. Jų Istorija visais lai­ kais buvo labai domimąsi.

Karaimai — nedidelė tiurkų tautelė. Lietuvoje jie atsirado XIV a. pabaigoje, kada Didysis kunigaikštis Vytautas atqabeno kelis šimtus jų šeimų ir apgy­ vendino Trakuose. Netrukus ka­ raimai apsigyveno ir Biržuose, Pasvalyje, Panevėžyje bei kai kuriose kitose Siaurės Lietuvos vietose. Šiandien ap e tai liudlia tik, deja, karaimų kapinės ir lai kur dar išlikę vietovardžiai.

Kai kurie karaimai ėjo karinę tarnybą Trakuose, saugojo pilį.

Vertėsi žemės darbais, daržinin­ kyste (yra išlikusi legenda apie Trakų karaimų. agurkus), smul­ kiaisiais amatais bei smulkiąja prekyba.

Karaimų kalba priklauso tiur­ kų kalbų klpčlakų grupei. Yra trys tos kalbos dialektai: Kry,mo karaimų. Ukrainos karaimų ir Lietuvos karaimų. Iš gyvų kalbu šiai artimiausios yra Siaurės ' Kaukazo tautelių — karačlajų-balkarg ir kumykų — kalbos. Tyrinėjama ši kalba la­ bai seniai. Švedų mokslininkas Perlngeris 1691 m. Leipcige iš­ spausdino pirmąjį straipsni apie karaimų kalbą.

Vėliau ją tyrė rusų, lenkų, karaimų kalbinin­ kai. Didžiausią studiją apie kal­ bą ir šiek tiek apie literatūrą išleido lenkų istorikas Tadeušas Kovalskis 1929 m. Jis lankėsi Trakuose, sukaupė daug me­ džiagos, pateikė tekstų. 1964 m. lenkų, karaimų bei tarybinių kalbininkų pastangomis buvo iš­ leistas „Karaimų-rusų-lenkų kal­ bų žodynas“. (nukelta j 4 psl.)

3 Tarybinis studentas

MUSŲ KOLEGOS, KAUNIEČIAI SVEČIUOSE — KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS

Ryžtingai pradedama aukštojo mokslo reforma. Tačiau čia susi­ duriama su nemaža sunkumų.

Oaiy|e studentų kolektyvų dar vis nėra rimto požiūrio 1 studi­ jas. didesnio potraukio mokytis, suinteresuotumo ir atsakomybės už savo darbo rezultatus.

Studentus ir moksleivius nei­ giamai veikla nemažas atotrūkis tarp teorijos ir praktikos, moks­ lo ir gamybos (ypač ekonomikos ir kai kuriose kitose praktinės veiklos srityse).

Sudėtinga studentų kontingen­ to komplektavimo problema.

Nesenlal buvo Išleistas TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro (sakymas, numa­ tantis, kad vakarinis mokymas turi būti, panaudotas kvalifikaci­ jai kelti, o ne naujiems specialis­ tams rengti, kad turi mokytis as­ menys. tik dirbantys pagal studi­ juojamą ar jai artimą specialy­ bę. Tiesa, teisė spręsti, ar dar­ bas atitinka pasirinktą profesi­ ją, ar studijų s^^^c^i^a susijusi su gamybos pobūdžiu, palikta aukštajai mokyklai.

Dėl tokių reikalavimų fakultetas gali susi­ durti su tam tikrais studentų kontingento komplektavimo sun­ kumais: priėmimą j vienas spe­ cialybes gali tekti sumažinti, o į kitas — atvirkščiai — padidin­ ti. Šiuo metu dar neaišku, kaip

KVF: persitvarkymo keliu Nors nemažai daroma tobulinant priėmimo tvarką ir taisykles, tačiau norimo efekto kol kas nė­ ra.

Daug sunkumų atsiranda kom­ plektuojant neprestižines spe­ cialybes. Jas paprastai renkasi atsitiktinai, nepastovių nuostatų jaunuoliai, neturintys reikiamų žinių rimtoms studijoms.

Neįmanoma rimtai pertvarky­ ti aukštojo mokslo, neišspren­ dus vidurinio mokslo problemų.

Taigi, problemų daug. Be šių galima paminėti ir aukštosios mokyklos bazės, jos kadrų ren­ gimo ir panaudojimo ir daugelį kitų.

Su daugeliu minėtų problemų susiduria Universiteto Kauno vakarinis fakultetas. Pagal gali­ mybes fakultete daug dėmesio skiriama studentų iniciatyvai, savarankiškumui, kūrybiškumui, atsakomybei už galutinius mo­ kymosi rezultatus ugdyti. Tobu­ linamas mokymo procesas, jo organizavimas.

Išgyvendinamas neprlncipingumas ir neobjekty­ vumas vertinant studentų ži­ nias. Keliami reikalavimai „pa­ tenkinamai“ vertinamoms ži­ nioms.

Apribotas daugkartinis skolų perlaikymas, visai atsisa­ kyta vadinamojo sąlygiško kėli­ mo iš kurso į kursą. Pereinama nuo masinio specialistų rengimo prie individualesnio.

Baigiama likviduoti ydinga dėstytojų skai­ čiaus priklausomybė nuo stu­ dentų pažangumo.

Daug dirbama kuriant ir stipprinant dar palyginti silpną fa­ kulteto materialinę bazę.

Kas­ met išleidžiama tūkstančiai rublių Senamiesčio pastatams pritaikytii mokymo proce­ sui ir restauracijos darbams.

Pradedama įvairiopa mokymo proceso kompiuterizacija. Kelia­ ma pedagoginio personalo kvali­ fikacija, susijusi su kompiutierinės mokymo technologijos paži­ nimu ir panaudojimu. fakultete plečiami moksliniai, ypač humanitarinių mokslų ty­ rimai.

bus pakeistos priėmimo l vaka­ rinius skyrius taisyklės. Tačiau didesnis aukštųjų m<M<yklų sa­ varankiškumas jau dabar lei­ džia numatyti kai kurių proble­ mų, susijusių su kontingento formavimu, sprendimo būdus.

Numatoma, kad Į fakulteto pir­ mąjį kursą bus priimami ne tik dirbantys pagal specialybę as­ menys, bet ir tie, kurie turės jmonės ar organizacijos siunti­ mus ar rekomendacijas, t. y. ku­ rių mokymusi bus tiesiogiai su­ interesuota darbovietė.

Išimti­ niais atvejais, matyt, bus priima­ mi ir dirbantys ne pagal spe­ cialybę, bet gamybos sferoje su­ sijusioje su profiline specialy­ be.

Rūpinantis pirmojo kurso stu­ dentų .komplektavimu jau da­ bar fakultete pradėtas profesi­ nio orientavimo darbas, naudoja, mos Ilgalaikės tokio orientavimo formos. Štai šių metų pirmąjį pusmetį fakultete vyks mokami paren­ giamieji kursai. Jie rems gamy­ bininkus ir ruoš stoti į aukštą­ sias mokyklas, pirmiausia į VVU Kauno vakarinį fakultetą. Pagal stojamųjų egzaminų programas kursuose bus dėstoma matema­ tika, lietuvių, rusų, užsienio kal­ bos, geografija ir istorija (konk­ rečiau informuojama telefonu — 200522 nuo 13 iki 20 vai). Bai­ gusieji kursus bus kaip reikiant pasirengę ir galės stoti į nori­ mą mokyklą, kur bus minėtų disciplinų egzaminai. Kursuose, be viso kito, yra nuodugniai pa­ karto lamos elementarios, tačiau gamybininkų gerokai primirštos mokslo tiesos. įgyvendinę proforlentavlmo kompleksą, tikimės, kad į fakul­ tetą pateks ne atsitiktiniai žmo­ nės. o subrendę rimtoms studi­ joms jauni gamybininkai, savo profesijos entuziastai, kurie bai­ gę studijas bus verti garbingo Universiteto diplomo.

Doc. Stasys GIRDZIJAUSKAS KVF prodekanas 3

Eglė SAVICKAITE I kurso lituanistė Esu iš tų žmonių, kurie mėg­ sta kontrastus: ryškią poeziją ir blyškią pozą žmonių veiduose.

Jeigu galėčiau profesionaliai

groti, eilėraščių. . . nerašyčiau __ jei manyčiau, kad gerai rašau, pakabinčiau ant vinies gitarą.. .

BAUSME

o žiema mums neatneša nieko ir verdenės akių neužšalę kraujo pėdsaku neužpustytu vėl nuves į lygiadienio salą... kantriai _ priimam speigą kaip bausmę už buvimą ne savo metuose baltos sniego paklodės pasąmonėj gels rakštim suvarytam į panages... šalčio žirklėmis apkerpa dieną gal už tai kad ne viską paliekam gildo lūpas sausra dar nuo vasaros o žiema mums neatneša nieko. . .

Saulius BARTAŠKA V kurso lituanistas

Mintys ir jausmai — kintan­ tys. nuotaika — nepastovi, ban­ guojanti, mat gimiau po Dvynių ženklu.

Liūd'na, kad žmonės atprato džiaugtis kitų sėkme ir vis dau­ giau sutinku Narcizo tipo žmo­ nių, kurie bendraudami mato

tik save, kalbėdami girdi tik sa­ vo balsą, ir tuo didžiuojasi bei puikuojasi prieš kitus. Apskritai žodinj autoportretą tapyti nėra lengva, nes itin sunku rasti ri­ bą. kur baigiasi tiesa ir praside­ da melas.

DVIKOVA

mano amžiau, baikštusis žvėrie, pamišęs vilkolaki, tūnantis tankmėje (tu girdi — vėl medžioklio žingsniai ataidi) — nuo ryto ligi vakaro tu laižai savo sielos negyjančių žaizdą ir lauki ateinant manęs. mano amžiau, krauju ir baime užnuodytas oras, kurį tu kvėpuoji taip atsargiai ir taip tyliai, jog tik aš tavo aimanų išgirstu naktimis, kai pavargęs į sapno slėnį grįžtu su šautuvu ant peties.

iki saulės patekėjimo — mes abudu esame lygūs, mes abudu esame lygūs, kol rūdija kulka nuo drėgmės.

Sunku patikėti, kad gruodyje buvo šalnos. Ir kaip tik tomis dienomis KVF lituanistai vado­ vaujami doc. A. Ružės išvyko į Ažytėnus — rinkti vietovardžių, Mikalojaus Katkaus takais pa­ vaikščioti.

Nors i tokius, kaip mes kraš­ totyrininkus Vaižgantas skeptiš­ kai žiūrėjo: „dabar yra siuntinė­ jami kaimo buities surašinėtojai.

Tai „kazioni" žmonės, jie tegali apgraibomis darbą padirbti, dva­ sios jie nenutvers", ir nors „dva­ sią nutvert" iš tiesų ne taip pa­ prasta, tačiau suvokti kaimo ap­ linką, žmegų, tokios išvykos tik­ rai padeda.

Mes nepelnytai mažai propa­ guojame Mikalojaus Katkaus 'knygą „Balanos gadynė". Juk tai pati tikriausia sodžiaus gyve­ nimo enciklopedija. Joje viskas kuo tiksliausiai pavaizduota: „varymas bandos į lauką", „mėš­ lavežis", „kiaulės ir šunles santykiai", „rekrūtų ėmimas", „mergavimas".

Norėčiau tikėti, kad minėta knyga, panašiai kaip vynas — su kiekvienais metais įgaus vis geresnį „skonį" ir gilesnę pras­ mę.

Taip jau esti, kad žmogus ne­ suvokia to, ką turi rankose. Štai, pavyzdžiui, susukta videojuosta apie M. Katkaus marčią E. Kat­ kuvienę, legendinės asmenybės amžininkę, po 30—50 metų tap­ tų neįkainojama. Betgi, mūsuo­ se priimta laukti mirties ir po to organizuoti ekspedicijas, graiby­ ti prisiminimų kruopelytes iš to­ limiausių giminaičių ar kaimy­ nų.

(D (D C

E oi 3

O

O ■

C

Katkaus kapo Ažytėnuose.

Beje, aplink Ažytėnų kapines, kur palaidotas pats „Balanos ga­ dynės" autorius, Ažytės upelio krantuose nemaža šiukšlynų. Jei užteks „parako", pavasarį org< •

V. M.

Kaune

“

jais remiantis „cenzūruota" jau­ nųjų kūryba?

Ats.: Manyčiau, jog jaunimą vertinti turėtų ne dėstytojai, o jie patys. Autoritetai, kad ir pri­ pažinti, neturėtų sSėgti jaunatviš­ kų pečių. Žinoma, nesiūlau 1968 m. Prancūzijos studentų maišto varianto. Tačiau savarankiškumo labai Stokojama — turiu galvoje 11—12 metų inkūbatorinę aplin­ ką mokykloje, kuri ir suformavo labai jau prislėgtą pradedančiųjų kūrėjų požiūrį j gyvenimą.

Kl.: Įsivaizduokite, kad turite pranašo mantiją. Ko pasigedote, ką galėtumėte pasiūlyti būsi­ miems literatūrinės duonos val­ gytoj ms?

Ats.: Liūdina dvasios akimir­ ksnio praregėjimo gausumai. Li­ tuanistikos, o ir kitų specialybių besimokantys kūrėjai per daug gerai žino, ko bijoti.

Neperšu politiškai užangažuo-

MARKEVIČIAUS

nizuosime aplinkos tvarkymo talką. Gal ir Vilniaus filologai prisijungtų? Siuivieniiju ir dar­ bas spėriau eina.

„Literatų dienos’87 Gruodžio pabaigoje Kauno vakarinio fakulteto salėje baigė­ si „Literatų dienos 87". Jose dalyvavo ne tik KVF stu­ dentai, bet ir literatų klubo bi­ čiuliai, svečiai iš Vilniaus. Patei­ kiame trumpą interviu su verti­ nimo komisijos nariu, dėstytoju Emanueliu Zingeriu.

Kl.: Kokiais vertinimo kriteri­

Sauliaus

nuotr.

tų eilėraščių, betgi gaivaus šimt­ mečių kultūros vėjo labai ' ' ' trūks' tau Juk dažnas mūsų merginų eilėraštis emocionaliai yra proginis, „ikivestuvinis".

Derėtų orientuotis j pasfovesnes literatūrines vertybes, neuž­ miršti gausaus amžių palikimo, kuriame rastume Bilbliją, Home­ rą, Dantę, Viduržemio tautų kū­ rinius. Pasigendu Europos kultū­ ros, kuri maitino ir įkvėpė Achmatovą, Cvetajevą, Pasternaką Radauską, Sruogą, tęstinumo. Tik dabar passrodė „vešai pasmerk­ ti" M. Bulgakovo ir B. Pasterna­ ko kūriniai. O savo laiku netgi M. Putinui teko juos pasmerkti.

Tad kyla klausimas, kokias ver­ tybes mums galėjo perduoti ankstesnė karta, jei ji buvo pri­ versta viešai veidmainiauti.

Kl.: Kaip galėtumėte paaiš­ kinti, kad proza vakaro metu tik kukliai mindžikavo prie slenks­ čio, lyg ir be kovos užleisdama vietą poezija?

Ats.: Toks vieno žanro vyravi­ mas tikriausiai simptomiškas: liu­ dija trumpesnį išgyvenimų pobū­ dį, mažiau atidumo reikalaujan­ čią saviveiklą, menkesnę kovą su tekstu. O proza reikalauja (panašiai kaip skulptūra) nuola­ tinių pratybų, epiškesnio tikro-

vės reiškinių transformavimo. Si­ tų visų dalykų reikia ir poezijo­ je, tačiau pastebėjau, kad moks­ lus baigę palieka ir poezijų. O prozininkai dažniausiai lieka kū­ rėjais. Žinoma, visų problemų nesu­ rašysi — jaučio odos pritrūks.

Bet viena mintis neramina. Ar mes taip toli, Kaunas nuo Vilniaus, Vilnius nuo Kauno! Kodėl mums nesusitikus savose literatūrinėse šventėse! Kažkoks išminčius pa­ sakė, jog vardan draugystės pa­ minti išdidumą visai ne gėda.

Gal literatų vadams derėtų la­ biau pasijudinti, o eiliniai visa­ da už kūrybinius kontaktus. Stu­ dentų vežimas paslankus, tik stumtelti reikia, ir pajudės pir­ myn! „Literatų dienų 87" laureatais tapo Rasa Gurskytė, Eglė Savic­ kaitė, Saulius Bartaška, Jaunius Cemolonskas. Žiūrovų laureatu išrinktas Viktoras Rudžianskas.

Beje, nurimus lyros garsams įvyko neįprasta premjera. Naujai sukurtas poezijos teatras, vado­ vaujamas pirmakursės lituanistės Jūratės Dainienės, parodė Remi­ gijaus Beišio pjesę „Siena".

Valentinas MARKEVIČIUS

Viktoras RUDŽIANSKAS

Jaunius CEMOLONSKAS

III kurso lituanistas

Vakaro svečias ir laureatas

... Ankstyvoje vaikystėje, kažkokioje knygelėje parašiau sa­ vo pirmą eilėraštį. Vėliau išaiš­ kėjo. kad ta knygelė — tėvo pasas. Nuo to laiko žinau, kad žodį, o ypač užrašytą — Skau­ da.

„Kalbi kol siūlas logikos nutrūksta pamačius žiedą vakaro ūksmingą

ak|s užme-ki, dega lūpos: sninga ir sminga sielon nemigos rakštis".

Nežinau ar laimingas esu kai teisybę kalbu Tau, mieloji Mano laimė kasdien vis toliau o teisybė pigi kai sustoju

XXX

žalčių procesija kažkur išėjo, galbūt ne eglę — dilgėlę jau karūnuoja?. . ir dūžta karūna, kraujo banga tave skandina. .. ar beišsvies i krantą? o jeigu medžiai vėl atvirs vaikais? ar jie be pasakų užaugs?

ir žvelgiu nusivylęs į tolius: nyksta kelias liūdnoj perspektyvoj o širdy — kaip ant žemės — ruduo krinta lapai pageltę. Sodyboj

kurioje apsistojom mes dviese viešpatauja ramybė, ir Tu nežinai, kad esi su manim. Tau atrodo. . . pagaliau nesvarbu, juk matai, kad aš mažas vaikelis žolėj pasiklydęs lengvabūdis ir rimtas kaip senis karste puolęs angelas, velnias ant kryžiaus link liepsnos aš einu, bet .. . ten nieko nėra link mirties aš einu... ar kankinsi mane.

4 Tarybinis studentas

įvairiatautė Vilniaus kultūra (atkelta iš 2 pcl.)

Administracines teises karai­ mai Įgijo XVI a. Jie su įdarė at­ skirą bendruomenę — Džlmat.

Administracinis ir dvasinis jos centras buvo Trakuose.

Pagal Didžiojo kunigaikščio Kazimiero 1441 m. duotą privilegiją karai­ mai turėjo savivaldą, t. y. Mag­ deburgo teises. Iki 1795 m. bu­ vo pavaldūs Trakų karaimų valtui.o vėliau — dvasinei ka­ raimų valdybai Lietuvoje ir Kryme.

Vilniuje nuo seno gyveno at­ skiros karaimų šeimos, tačiau bendruomenė susiformuoja tik XIX a. antroje pusėje.

Kultūri­ nis Vilniaus karaimų gyverfimas labiau pagyvėja XX a., ypač jo pradžioje ir tarpukario laikotar­ piu. 1913 —14 m. leistas jų žur­ nalas rusų kalba „Karaimskoje slovo“. 1918 m. pagal architekto Prozorovo projektą buvo pradė­ ti statyti maurltaniškojo stiliaus karaimų maldos namai — chlnesa. Kilus Pirmajam pasauli­ niam karui, statyba buvo nu­ traukta ir baigta tik 1923 m.

Pastatas išliko Iki šių dienų. Jis yra žvėryne (ten gyveno, dau­ giausia karaimų).

Dabartiniu metu — tai gyvenamasis na­ mas.

Apie 1920 m. brolių Juozo ir

Romualdo Lopakų pastangų ir finansavimo dėka prie chinesos buvo pastatytas karaimų ben­ druomenės švietimo tikslams skirtas namas. Čia rinkosi jauni­ mas. vyko vakarai, saviveiklos koncertai, buvo mokoma karai­ mų kalbos, skaitomos literatū­ ros ir istorijos paskaitos.

1932 m. Vilniuje įsteigiama „Karaimų istorijos ir literatūros mylėtojų“ draugija.

Daug Joje dirbo įžymus karaimų orienta­ listas Seraja Sapšalas. Tuo metu (1928 —1941) jis buvo religinės bendruomenės vyriausias dvasi­ ninkas. Jis daug tyrinėjo karai­ mų kalbą, buitį, parašė nema­ žai knygų apie Krymo karai­ mus. 1955 m. apsigynė daktaro disertaciją.

Pirmasis pasaulietinis leidinys karaimų kalba — 1904 m. Kry­ me Išleista liaudies poeto Slmano Kobeckio eilėraščių knyga — „Irlajr“. Ją sudaro 25 eilė raščiai. kuriuose poetas apdai­ nuoja Trakų grožį, gamtą.

Iki 1940 m. karaimų inteli­ gentija buvo labai negausi. Tai lėmė sunkios social|nės sąlygos, neteikusios Jiems galimybių sto­ ti | aukštąsias mokyklas. Todėl negalime pasigirti gausia nacio­ naline menine bei materialine kultūra, literatūra. Negausiai Iš­ likęs ir folkloras. Turime šiek

tiek buities apeigų, dainų, smul­ kiosios tautosakos. Iš buitinių apeigų gyviausios vestuvinės apeigos. Dar ir dabar dažnai dainuojamos vestuvinės dainos.

Plačiai žinomas ir visų mėgsta­ mas yra karaimų nacionalinis valgis kibinai. šiandien karaimai nesudaro atskiros bendrovės. Galima teig­ ti. jog visi Lietuvoj gyvenantys karaimai yra lietuvių kultūros Intakas, labai nedidelė dalelė.

Gyvena Vilniuje, Kaune, Trakuo­ se. Panevėžyje. Dabar karaimų inteligentijos šiek tiek daugiau.

Bevelk visi inteligentai baigę aukštąsias mokyklas, dirba mo­ kytojais, gydytojais.

Daugeliui žinomi LTSR nusipelnęs gydyto­ jas Leonas Maleckas, po karo buvęs pirmasis Universiteto kom­ jaunimo komiteto sekretorius, Istorikas Romualdas Firkovičius . žemės ūkio akademijoje dirbantis Simonas Pileckas.

Lietuvoje gyvenantys karai­ mai niekada nebuvo „atsitvėrę" nuo kitų tautų, todėl jų kultū­ ra nuolatos juto kaimynų įtaką.

Tai rodo skoliniai Iš lietuvių kal­ bos. Jaučiamas ir atvirkštinis ry­ šys. Pavyzdžiui, žodj „alga", ke­ lianti daug malonių emocijų, tu­ rim Iš karaimų kalbos.

Paruošė R. DAUGĖLAITĖ

UŽ SVEIKĄ GYVENIMO BODĄ

KELIAI Į NIEKUR KOORDINATĖS. Vilnius. Raudo­ nosios Armijos prospektas. Pilkš­ vas pastatas, pažymėtas 74 nu. meriu, įėjimas Iš kiemo pusės.

VIETA — Paauglių narkologinis dispanseris. KONKREČIAI — psi­ chologės Inos Savickienės kabi­ netas.

Prie lango — stalas ir dvi kė­ dės. jau įpratę prie išpažinčių.

Pasišiaušęs vaikėzas šlepteli ant kėdės, alkūne atsiremia Į stalą.

Matau it iš nugaros.

— Kaip sekasi? — klausia psichologė.

— Normaliai.

— Gyveni su tėvais?

— Pas senelę. Prie Pašilaičių Nusprendžiau kad reikia išva­ žiuoti Kaime ramiau.

— O tėvai ką dirbai?

— Mama — ■ gamykloje . Tėvas — nežinau — Nesikalbi su tėvu?

— Aš nebūnu namie, kai ils grįžta. Ir apskritai, nėra apie ką su luo kalbėti.

— O ką veikt kaime?

— Šokiai būna. Pasišokt už­ tenka laiko.. . mergaičių visokių būna. . .

— Kelintąkant patenki pas mus?

— Trečią. . .

Anatolijaus vietą užima Izol­ da. Vasario mėnesi lai sukaks 15 metų.

Su draugais šventė gimtadieni. Jos aiškinimu. Išgėrė Po 100 g degtinės . šampano ir kokteili. I butą atėjusi milicija ir visus „susėmusl". Dabar turi reikalų su Nepilnamečiu įskaita ir Narkologiniu dispanseriu.

— Kuo skundiesi?

— Nesinori mokytis Į viską tik nusispjaut, susipykau su vai­ kinu . prigėriau tazepamo. . . At­ sidūriau ligoninėje. Motina ma­ nęs nesupranta, likau viena. . .

— O draugai?

— Nesusltlnkam. Nesinori man Jų matyt, nenoriu jokių bičiulys­ čių. Geriau viena visur vaikš­ tau.

Bim-bam kampelis

— Santykiai su klase. . .

— Normalūs. Tikrų draugų ten neturiu.

— Kodėl susipykai su vaiki­ nu? Tau Jo gaila?

— Nežinau. Jis manęs klausy­ davo. Gaila .man jo. Labai smar­ kiai gerdavo. Jis pasakojo, kad pirmą kartą nusigėrė būdamas 2 metukų. Jis gydėsi Naujojoj Vilnioj, bet nieko nepadėjo. Su­ sitinkam. būdavo, pradeda verk­ ti. sako, gersiu ir 40 metų nu­ mirsiu. Jis Ir tabletes vartojo.

Bl|au. kad .Jau niekada nenustos gerti. Jo motina sulaikyta dėl spiritinių gėrimų perpardavi­ nėjimo. Pati geria, nuvirsta kur nors patvory ir miega. Jam irgi depresija. . . Nežinau, ką man da­ ryti? Jis toks ambicingas. Aš sa­ vim nepasltlklu. Tėvai man sa­ ko — nedraugauk, bus koks nors šlzofreniukas. . .

— ■ Ar norėtum už jo ištekėti?

— Taip. Jeigu negeetų. . .

Tokių išpažinčių daug. Čia atveda užgriuvusi neviltis, nepa­ sitikėjimas žmonėmis, nusivyli­ mas gyvenimu. Ir visas Jas rei­ kia išklausyti, bandyti padėt Narkologinį dispanseri pasiekia signalai iš Nepilnamečių reikalų skyriaus. Iš mokyklų. Paaugliai įrašomi Į profilaktinę gydymo įskaitą. „Kol kas mes netu­ rim specialios programos kovai prieš narkomaniją ir prieš alko­ holizmą. — sako I. Savickienė.

— Tenka dirbti Individualiai. Mū­ sų pacientams narkologinis dis­ panseris — tolygus milicijai. Ne­ žinia. ką .padarys. pasakys. . .

Kiek kartų tenka ledus pralauž­ ti. regis, pavyksta, o pasirodo, kad veltui buvo eikvojamas lai­ kas. Retai kuris pats susipran­ ta ateiti, nors tiek nedaug te­ reikia: kartą per mėnesį ateiti pas gydytoją . Kai nėra savikont­ rolės . tenka panaudoti prievar­ tą". žmogus turi turėti aiškią pozlclją gyvenime. Čia ateinantys nemoka atskirti problemų atsi­ rinkti, kas gera ir bloga. Geria todėl, kad liūdna, kas nors ne­ pasisekė. teisinasi aplinkybėmis.

Kiti sako — iš smalsumo. Smal­ sumą suplaka j krūvą su pro­ testais . „žiauriomis" gyvenimo i sąlygomis. Ir vis ieško savęs, I bėga nuo savęs arba niekaip savęs nesupranta. O tiesa pap­ rasta: suprasti, kodėl taip da­ rau pasmerkti Ir atsisakyti. 2i ■ nome. kad Išgėrusio žmogaus darbingumas kitą dieną būna 30% . mažesnis. žymiai dau glau teisėtvarkos pažeidimų Įvykdo išgėrę ir girti piliečiai: 90% chuliganizmo 85% sunkių kūno sužalojimų. ■> 75% nužudy mu ir kt. Narkomanlla Irgi plin­ ta. ..Senas" narkomanas sugun­ do nepilnamečius tapti Jo pa­ sekėjais. (bus daugiau) Jolanta

Skelbimai

ViJ kultūros KLUBAS in­ formuoja, kad sausio 15 d. (penk­ tadienį) kavinėje „Gaudeamus" — džiazo vakaras. Dalyvauja jaunieji Vilniaus džiazo atlikėjai.

Pradžia — 20 vai.

XXX iKi sausio 26 D. VU moksli­ nėje bibliotekoje, koridoriuje prie grafikos kabineto galima pamatyti Snaigės Šileikos (Toron­ tas) estampų parodą.

Kviečiame lankytis 9—18 vai.

XXX SAUSiO 20 D.. (trečiadienį) Didžiojoje auloje (Čiurlionio 21)

STUDENTIŠKOS NUOTRUPOS — Kodėl užsimerkęs mokaisi?

— 1$ susU^i^^ėjimo.

— Kokius du žodžius dažniaustai vartoja studentai?

— Aš nežinau.

— Ar jūs galite pateikti suk­ čiavimo pavyzdžių? — klausia profesorius.

I — Pavyzdžiui, jūs mane pavy­ site iš egzamino — tai bus suk­ čiavimas.

— Kodėl?

— Baudžiamajame kodekse parašyta, kad sukčiavimu kalti­ nami tie asmenys, kurie pasinau­ doja nežinojimu kito žmogaus, kad padarytų jam žalą.

Linksmas studentas išlekia iš auditorijos.

— Valio, išiaikiaul — Palaukit, — sako profeso­ rius. — Reikia pažymėti. . .

— Vakare pažymėsim, — pa­ sigirdo iš už durų.

MOKSLO NAUJIENOS

Jeigu tyliai prisėlinslm prie kėdėje miegančio žmogaus ir netikėtai surlaumoslm jam j au­ si „Trylika!!!", tai jis būtinai su­ drebės ir pašoks lyg paklaikęs.

Sis faktas įtikinamai įrodo skai­ čiaus „trylika" stebuklingumą.

TAUREI

LAIMĖTI

Susttlkimas „Stipendijos" tau­ rei laimėti (vyks artimiausiu me­ tu. Susttinka seni draugai ir var­ žovai: „Studentai" (mėgėjai) ir „Profesoriai" (profesionalai). Šypsenos jėga

Egzamino metu atsakinėjant studentui T. P. docentas nusišyp­ sojo. Kitą semestrą T. P. stipen­ dijos negavo.

Pa rinko doc. Anzelmas KATKUS

„nusišypsokim“ KVF studento

Edmundo UNGURAlClO pieš.

NARBUTYTE

įvyks susitikimas su Vilniaus m.

Liaudies deputatų tarybos vyk­ domojo komiteto vadovais ir miesto architektais.

Pradžia — 16 vai. Įėjimas su VU darbuotojų ir studentų pa­ žymėjimais.__________________

Dingusį studento pažymėjimą, Tr. 8710693, ■ išduotą NKFF stu­ dentei Jūratei ŠARkAiTNI, laiky­ ti negaliojančiu.

Dingusį ssudento pažymėjimą Tr. 8711168, išduotą MaF stu­ dentui Audriui ŠVENCIOTIUi, lai­ kyti negaliojančiu.

Dingusius studento pažymėjimą

ir ssudijų knygelę Tr. 8710535, išduotus MF ssudentei Vaidai GOŠTAUTAITEI, laikyti negalio­ jančiais.

Dingusį studento pažymėjimą Tr. 820282. išduotą FF studentui Linui BILIUKEVICIUI, laikyti ne­ galiojančiu.

Dingusį ssiudento pažymėjimą Tr. 830251, išduotą ChF studen­ tei Aušrai STOTKUTEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusią studijų knygelę Tr. 8610100, išduotą EKfF studen­ tei Elenai VASILIOTOK, laikyti negaliojančia.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Nr. 67 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vitaitis, Kosmonautų pr. 60.

Redakcijos adresa s; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79.

«CoBeTCKHii cTyAeHT» — opraH napTKOMa, peKTopa-ra, KOMUTeTa homcomoab, npotpKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacnoro ąHaMeHH u ApYkGh ■apoAOB BHAi.iuio:cKoro yBHBepcBTeTa hm. B. Kancykaca. Bhabhioc.

PeAaKTop A. Ajminnac. Ha ahtobckom H3uxe.

Filologijos fakultetas, vi­ suomeninės organizacijos Ir rusų literatūros katedra reiš­ kia nuoširdžią užuojautą prodekanui docentui Rimantui SIDERAVICIUI dėl brolio mirties.

Filologijos fakulteto dėsty­ tojai ir studentai nuoširdžiai užjaučia dekaną profesorių Aleksą GIRDE N'Į dėl motinos mirties.

Redaktorius

A. LIPSTAS

visą šaLiąPHovecauahvienyRires!

LEIDŽIAMAS NUO 1950

METŲ

carevoims

BALANDŽIO 15 D.

*

scii

nencas Nr. 4—5 (1423—1424) 1988 M. VASARIO 5 D.

PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYMNIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS

KAINA 4 KAP.

KVIEČIAME STUDIJUOTI

VILNIAUS UNIVERSITETE!

2 Tarybinis studentas

SIEKITE SAVOJO Midi abiturientai!

Sparčiai bėga padcutiniųjų metų mokyk­ loje dienos. Priešakyje - ■ - svar­ bus etapas, galbūt nutempiantis visa tolesnį Jūsų gyvenimą • rengimasis pasirinktai profesijai. Šio Vilniaus Universiteto savait­ raščio, kurį Jūs laikote rankose tikslas — papasakoti apie spe­ cialybes, kurias Jūs galite įsigy­ ti pas mus, jų reikšmę, trumpai apibūdinti mokymo proceso ypa­ tumus. absdventų veiklos sferas.

T 'kimės, kad šie pasakojimai padės apsispręsti dvejojantiems, sutvirtins nusprendusių studijuoti Universitete pasiryžimą.

Gerai ir tai, jei perskaitę šį laikraštį, nuspręsite mokytis ar studijuoti k tur: vadinasi, taip nusprendė­ te gavę daugiau informacijos, taigi, sumažėjo atsitiktinio pro­ fesijos pasirinkimo tikimybė.

Truputis žinių apie patį Uni­ versitetą. Kaip žinote, tai sė­ li -ausia veikianti aukštoji mokyk­ la Tarybų Sąjungos teritorijoje (Universitetas savo metus skai­ čiuoja nuo tūkstantis penki šim­ tai septyniasdešimt devintųjų).

Apdovanotas Darbo Raudonosios vėliavos ir Tautų Draugystės or­ dinais. Šiuo metu jame yra ke­ turiolika fakultetų: be tų, apie kuriuos bus pasakojama, dar Kauno vakarinis, gydytojų tobu­ linimosi ir sfpcialistų tCbul'nlmcsi. Kasmet išleidžiama apie du su puse tūkstančio specialistų.

Kas ketvirtas Lietuves gyvento­ jas, turintis aukštąjį, išsilavinimą, baigė Universitetą.

Universitetui tenka labai svar­ bus vaidmuo respublikos ir šalies metalo gyvenime — jis organiš­ kai sieja mokslo tiriamąjį ir pedagoginį mokomąjį darbą.

Mūsų aukštojoje mokykloje yra susikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių bei mckyklų, kuriems vadovauja prof. dr. J. Kubilius, prof. dr. A. Marcinke­ vičiuj ir kiti. Studentams paskai­ tas skaito žinomi mokslininkai.

Bendradarbiaujame su kitomis Tarybų Sąjungos aukštosiomis mokyklomis, Greifsvaldo (VDR) Krokuvos (LLR), Prahos (CsSR), Debreceno (VLR) universitetais, Erfurto (VDR) Medicinos akade­ mija ir kt. Keičiamės mokslo darbuotojais, prakt -kantais, stu­ dentu statybiniais būriais. Šiuo metu mes sprendžiame sudėtingą uždavinį — vadovau­ damiesi TSKP CK ir tarybinės vyriausybės dokumentais per­ tvarkome mokymo procesą, ki­ tas Universiteto veiklos sritis.

Pagrindinis pertvarkymo tikslas - paruošti gerą specialistą, sa­ vo srities žinovą. Tai nereiškia,

TIKSLO Universiteto prorektoriaus

prof. B. SUDAVIČIAUS žodis abiturientams kad iki šiol ruošėme blogus spe­ cialistus, anaiptol, tačiau reika­ lavimai vis auga, jie išplaukia iš šaliai iškilusių uždavinių. Turi­ me ugdyti iniciatyvius, kūrybiš­ kus, mąstančius, ieškančius, sa­ varankiškus darbuotojus. Šia kryptimi ir dirbama. Sumažin­ tas paskaitų skaičius, — iki 24— 28 valandų per savaitę, — kur kas daugiau dėmesio ir laiko s^ir.ama savarankiškam darbui, už kuri atsiskaitoma seminarų, koliokviumų metu. Būtent sava­ rankiškas darbas tampa moky­ mo proceso pagrindu. Atitinka­ mai keičiasi ir paskaitų turinys: Jose išdėstomi esminiai dalykai, pagrindinės problemos.

Taigi, nebeįmanoma tenkintis tuo, ką išgirdai per paskaitą iš dėstyto­ jo lūpų. Tenka labai daug pačiam dirbti, ieškoti atsakymų, kaupti žinias. Tai nelengva, tačiau to­ kios žinios tvirtesnės ir gilesnės, o jas kaupiant išmokstama moky­ tis, išsiugdoma vertinga savybė — aktyvumas. Reikia paminėti, kad padidėjo ir materialiniai sti­ mulai gerai mokytis: studentams, besimokantiems tik labai gerais pažymiais, st'pendija padidina­ ma penkiasdešimčia, o besimo­ kantiems labai gerais ir gerais pažymiais — dvidešimt penkiais procentais.

Kitas svarbus dalykas — mo­ kymo proceso susiejimas su praktika. Juk teorija be prakti­ kes — sausa šaka. Didžioji dau­ guma Universiteto absolventų bus praktikai. Jie turi iš anksto ■žnoti. su kokiu darbu susidurs, "lo iš jų bus reikalaujama, ko­ kių žinių ir savybių prireiks. Iš dalies būsmejo darbo „paragaujima" mekomųjų ir gamybinių praktikų metu. Tačiau to nepa­ kanka.

Siekiama ruošti stu­ dentą konkrečiai veiklos sri­ čiai, kartais konkrečiai įs­ taigai.

Tam tarnauja tiks­ lu is ruošimas, katedrų filialai ■menėse, susivienijimuose. Šių monių sprendžiamomis proble­ momis rašomi kursiniai, diplo­ miniai darbai, pranešimai stu­ dentu mokslinėje draugijoje. ragai sutartis su Įmonėmis kai kurias problemas sprendžia stu­ dentų moksllniai-gamybiniai bū­

riai (tokia „pirmoji kregždė" Universitete — fizikų „Magne­ tas").

Būtina paminėti dar vieną sfe­ rą, kurioje dirba Universiteto absolventai — matematikos, bio­ logijos, geografijos, fizikos, che­ mijas, istorijos specčalybių stu­ dentai ruošiami ne tik gamybi­ nio, bet ir pedagoginio profilio specialistais. Didžioji dalis filo­ logų, baigę Universitetą taip pat dirba mokytojais. Visi jie studi­ jų laikotarpiu atlieka pedagogi­ nę praktiką mokyklcse, pionierių stovyklose.

Norėtume tikėti, kad perskai­ tę anie tai, jog sumažėjo priva­ lomų paskaitų, daugiau laiko ski­ riama savarankiškam darbui, Jūs nepadarysite išvados, esą bus ga­ lima daugiau (kalbėkime atvirai) dyk'nėti. Tokia išvada būtų iš esmės neteisinga. Darbo nesuma­ žėjo - - greičiau priešingai. Ten­ ka griežčiau paskirstyti laiką, mokytis sistemingai nuolat dirbti.

Peržengus Universiteto slenkstį, nebe'svs■.duriani su nuolatine mo­ kytojų, o daugeliui ir tėvų glo­ ba, galį kilti „visiškos laisvės" ■spūdis. Deja, kartais už tai skau­ džiai sumekama jau pirmosios sesijos metu. Ypač dabar, kai panaikintas sąlyginis kėlimas i aukštesni kuisą, kai visi akade­ miniai įsiskolinimai turi būti lik­ viduoti iki pirmos naujo semest­ ro užsiėmimų dienos. Tad ruošk'tės pirmiausia darbui.

Keletą metų Universitetas už­ ims labai didelę vietą Jū3ų gyven ' me. Jūs ne t'k mokysitės Universiteto auditorijose, labora­ torijose, displėjų klasėse, skaity­ klose. bet ir naudositės Universi­ teto mokslinės biblietekos paslau­ gomis. dauguma gyvensite Univers'teto bendrabučiuose, - šoksite Universiteto diskotekose, galėsi­ te pailsėti, pasigydyti Universi­ teto sanatorijoje-profilaktoriume, galbūt taps'te Universiteto me­ no saviveiklos kolektyvų, klubų (internacionalinio, turistų, krašto­ tyros) bei aporto komandų na­ rais. Norėtume, jog per šiuos metus ne3ijausiumėie esą sve­ čiai, gyventumėte ir tvarkytumėtės taip, kaip dera šeiminin­ kams, j austumėte atsakomybę už tai. kas vyksta Universitete. Tai - būt'na sąlyga plėtojant stu­ dentų dalyvavimą aukštosios mo­ kyklos valdyme, tai būtina Ug­ dant savyje pilietį, tampant as­ menybe, žmogumi, turinčiu ne t'k gilias specialybės žinias, bet r pasryžusiu aktyviai dalyvauti persitvarkymo procese, visuome­ niniame gyvenime.

Siekite tikslo! Vilniaus univer­ sitetas atveria Jums savo duris.

Numeryje panaudotos V. NAUJIKO, A. -LEVICKO, G. BURBOS, M. PATAŠIAUS, L. JONUŠO, L. KARVELIO, V. VILŪNO, A. PILVELIO, A. SABALIAUSKO, J. MARKEUŪNAJTTS, T. JAZBUČIO, J. JAKIMAVIČIAUS, G. KU­ DABOS nuotr.

3 Tarybinis studentas

Chemijos fakultetas

TIEMS, KAS RENKASI CHEMIJĄ Senajame Vilniaus universi­ tete chemijos mokomasi jau tre­ čias šimtmetis, tiksliau nuo 1784 metų, t. y. dar nuo alchemijos epochos laikų. Pats žodis chemi­ ja, kaip manoma, kilęs iš egip­ tiečių „chemi" — juodas, gal to­ dėl ilgus šimtmečius ji buvo ap­ gaubta paslaptingumo, tamsos ir filosofinių teorijų skraiste. Šian­ dien chemija — tikslus mokslas apie medžiagas, jų savybes, san­ dara ir kitimus, tiriantis chemi­ nę materijos judėjimo formą, padedantis suvokti vykstančius procesus ir suteikti jiems pagei­ daujamą kryptį.

Chemija labai glaudžiai susiju­ si su kitais gamtos mokslais, tai liudija tokios disciplinos, kaip cheminė fizika, fizikinė chemija, biochemija, bioorganinė chemija, elektroanalizinė chemija, kvanti­ nė chemija ir t. t. Tokia chemir jos sąjunga atveria jai naujus kūrybinius horizontus, ir kartu reikalauja išsamaus ne tik che­ mijos bet ir su ja susijusių mokslų pažinimo.

Plataus profilio chemijos spe­ cialistus mūsų respublikoje ruo­ šia Universiteto chemijos fakul­ tetas, tur'ntis patenkinamą' mo­ kymo bei tiriamojo darbo bazę bei damų aukštos kvalifikacijos pedagogų ir mokslinių darbuoto­ jų kolektyvą. Tai vienintelis fa­ kultetas, kuriame visas pedago­ ginis personalas turi mokslinius laipsnius. Čia yra penkios kated­ ros: analizinės ir neorganinės chemijos, organinės chemijos, fizikinės chemijos, polimerų che­ mijos, bendrosios chemijos, taip pat probleminė vaistų sintezės iįboratorija ir trys mokslinio ty­ rimo laboratorijos: fizikinių che­ minių procesų, organinės sintezės r skystiOEristalinių medžiagų.

Atsižvelgiant j respublikos po­ reikius ir fakulteto realias gali­ mybes šiuo metu studentai gali pasirinkti vieną iš šių speciali­ zacijų: analizinės, organinės, elektrochemijos ar stambiamolekulių junginių chemijos. Bioorgan'nės chemijos specializacija pasirenkama jau po stojamųjų egzaminų, kitos — trečiame kur­ se. Mūsų fakultete grupė stu­ dentų (10 žmonių) ruošiama ir pedagoginiam darbui. Rusų kal­ ba studijuojanti chemikų grupė taip pat formuojama stojant i fakultetą.

Pirmuosius šešis semestrus chemikai studijuoja teorinius ir praktinius fundamentaliųjų mokslų pagrindus, be kurių neį­ manomos tolesnės studijos pasi­ rinktoje specializacijoje. Pirmus tris semestrus visi studijuoja aukštąją matematiką, tris semes­ trus fiziką, toliau — po sėmėsi* rą — medžiagų struktūrą, kvan­ tinę chemiją ir mechaniką, kristalochemiją ir kitus chemijos dalykus bei visuomenės mokslus.

Aišku, chemijos disciplinoms ten­ ka reliatyviai didžiausia dalis: nuo pirmo kurso studijuojama bendroji ir neorganinė chemija, antrame — analizinė, trečiame - organinė, toliau — fizikinė chemija, cheminė technologija ir procesų modeliavimas, koloidų chemija, stambiamciekulių jungi­ nių chemija ir kt. Nuo ketvirto kurso jau prasideda ir speciali­ zacijos dalykų paskaitos bei la­ boratoriniai darbai, kuriuos ve­ da atitinkamų katedrų dėstytojai.

Pasirinkusiems analizinės che­ mijos speci.aUzaciją tenka studi­ juoti šio mokslo teorinius pa­ grindus, fizikocheminius, elektrochem'nius, fctometrinius, chromotografinius ir kt. analizės me­ todus. Čia išmokstama labai tiks­ liai analizuoti metalus, retuosius elementus, mineralus; vandenis ir kt. Sprendžiant ekologinius klausimus aktualu tiksliai nusta­ tyti gamtinių vandenų ir oro užterštumo laipsnį ir pobūdį. Ne­ mažiau svarbios įvairių medžia­ gų gryninimo problemos, jų mikrckiekių koncentravimo metodi­ ka ir kt. Moderniausius analizės metodus įvaldę specialistai visa­ da laukiami įvairiose liaudies ūkio šakose bei mokslo-tyrimo įstaigose.

Pasirinkę organinės chemijos spieCatizaciją studentai mokosi sintetinti naujus junginius, pir­ miausia biologiškai arba fiziolo­ giškai aktyvius. Tekių junginių struktūrai nustatyti čia naudoja-

Apie bioorganinę chemiją IS stojančių i chemijos fakul­ tetą viena qrupė, «. y. 12 žmo­ nių, priimama j bloorganlnės chemijos specializaciją (BOCh); kur jau nuo pirmo kurso moko­ ma paqal atskirą proqramą.

BOCh spec’alizacljos studentams be chemijos ir kitų bendrų dis­ ciplinų. studijuojamų chemijos fakultete, dėstomi bloloqlnial kursai; bendroji bioloqija, mik­ robiologija, žmoqaus ir qyvu|ių fiziologija, genetika, biochemija, bl<otechnoloqlja. Nuo treč'o kur­ so pradedamos Skaityti specia­ lios d'scipllnos: nukleino rūgš­ čiu chemija, blomembranų stru­ ktūra ir savybės. Inžinerinė enzimoloqija. molekulinės geneti­ kos pagrindai, Izotopų taikymas chemijoje ir biologijoje; Imuno­ logija ir baltymų chemija. Dau­ geli d’scipllnų Skaito žymiausi specialistai lt LTSR MA ir mokslinio-gamybinlo susivienijimo ..Fermentas“. Taiqi, faktiškai, mes paruošiame biochemikus mūsų respublikos mokslo ir oamybos |stalqoms. Už biochemikų ruošimą atsakinga biochemijos ir biofizikos katedra, kuri yra Universiteto- gamtos mokslų fa­ kultete. Re'kla pažymėti, kad ii katedra biri filialą moksllnlame-qamybiniame susivienijime ..Fermentas“. ir biochemikai krypt’ngai ruotiaml šiam susi­ vienijimui. Tačiau dalis studen­ tų: baigiančių BOCh, paliekami Universitete arba nukre’p’aml dirbti | LTSR MA Institutus. Dau­

gelis studentų kursinius Ir- dip­ lominius darbus atlieka kated­ roje ir MGS „Fermentas“.

Stu­ dentai, turintys polinki moksli­ niam darb-’l, gali jsljunqti j studentų mokslinės draugijos veiklą. Biochemijos ir biofizikos katedroje yra moksllnėstlrla moslos labwatorijos: molekuli­ nės biologijos, fizikinės chemi­ nės biologijos, ir bloflz’kos-neurokibernetlkos. Pirmose dviejo­ se tiriamos bloorqanlnės chemi­ jos ir biochemijos problemos.

Molekulinės biologijos laborato­ rijoje cheminiais metodais mo­ deliuojami kovalentlnlal nuklei­ no rūgičlų ir baltymu komplek­ sai. aii^klln^am^asl nukleino rūgš­ čių ir baltymų tarpusavio atpa­ žinimo klausimai, vykdomi bio­ technologiniai tyrimai. Neseniai žloje laboratorijoje pradėti tirti fotodlnaminės onkoterapljos mo­ lekuliniai mechanizmai. Fiziki­ nės cheminės biologijos labora­ torijoje tiriami (vairių medžia­ gų. taip pat baltymų ir nuklei­ no rūgičlų transporto per bio­ logines membranas energet’kos klausimai. Biochemijos Ir biofi­ zikos katedra turi savo nedldcl'.

ESM centrą. JI aprūpinta unlkal’als prietaisais, gera materlal’nė specialistų ruošimo bazė .

Ruošiant biochemikus dalyvauja labai kvalifikuoti dėstytojai.

LTSR MA narys — koreso.. prof. B. JUODKA Biochemllos Ir biofizikos katedros vedėtas

mi naujausi fizikiniai ir chemi­ niai tyrimo metodai. Verta pa­ žymėti tai, kad katedros dispo­ zicijoje yra vaistų sintezės ir ty­ rimo probleminė laboratorija, kurios moksliniai bendradar­ biai darniai padeda kelti šios specializacijos mokslinį lygį. Tai sudaro prielaidas nagrinėti teo­ rines organinės chemijos prob­ lemas. Dalis katedros darbuoto­ jų, o kartu ir studentų sintetina ir tiria naujus škystakristalinius organinius junginius, turinčius ypač didelę techninę reikšmę.

Chemikų — sintetikų ateities darbo baras labai platus — ne ti'k mokslo įstaigose, bet ir gar myboje.

Fizikinės chemijos katedroje specializuojamasi elektrochemi­ jos srityje. Gavusi pradžią su Veltos galvaninių elementų ir baterijų išradimu, ji taikoma to­ kiose mokslo šakose, kaip galva­ nostegija, galvanoplastika, e-lektroforezė ir kt. Studentai nagrinėja elektrocheminių pro­ cesų teoriją, dvigubą elektros sluoksnio struktūrą, atlieka eks­ perimentinius šių reiškinių tyri­ mus. Katedroje atliekami moks­ linai darbai svarbūs pradiniu požiūriu — ieškoma būdų ap­ saugoti metalus nuo korozijos. Čia sulkurtos perspektyvios tech­ nologijos galvaninių dangų, gau­ namų iš naujo tipo vandeninių sidabro druskų tirpalų, iš aliu­ minio junginių nevandeninių eiektrol 'tų. Šioje srityje dirbama kooperuojantis su LTSR MA Chemijos ir cheminės technolo­ gijos institutu, su kuriuo pasira­ šyta mokslinio bendradarbiavimo sutarti*. Studentai atlieka čia mekomąją ir gamybinę prakti­ kas. neretai įsidarbina dar studi­ jų metais, rašo kursinius ir dip­

lominius darbus, o dalis absol­ ventų nukreipiami ir tolesnei mokslinei veiklai.

Palyginti jauna chemijos moks­ lo sritis, susiformavusi maždaug prieš pusšimtį metų, yra stambiamoiekuiių junginių chemija (SMJ). Šiandien tai plati mokslo šaka, glaudžiai susijusi su kito­ mis mckslo ir technikos sritimis.

Ne'tgi dvidešimtas amžius, tarp kitų alegoriškų vardų, vadina­ mas polimerų amžiumi, ir di­ džioji dalis pasaulio chemikų dirba su jais. Polimerų chemijos katedroje, kur studentai įgyja SMJ *pecializaciją, užsiimama naujų vandenyje tirpių ir hidro­ filinių polimerų ir kopolimerų sinteze ir jų tyrimu. Tai techni­ niu ir ekcloginu aspektu svarbūs makromolekuliniai ■ junginiai, juo labiau, kad visi gamtiniai poli­ merai (jie irgi hidrofiliniai) ne­ kelia žmonijai ekologinių proble­ mų. Katedroje studentai susipa­ žįsta su teoriniais polimerizaci­ jos ir polikondensacijos reakcijų procesais, išklauso nemažai spe­ cialių kursų: polimerų chemija ir fizika, polimerų modifikavi­ mo ir jų kitimo reakcijos, poiieleki^i^i^litai, polimerinės dangos, polimerų tyrimo metodai, atlie­ ka atitinkamus laboratorinius darbus. Penktame kurse atlieka­ mi diplominiai darbai pagal ka­ tedros mokslo tiriamojo darbo prcfilį. SMJ absolventų reikia v sese liaudies ūkio šakose, kilatp tariant, nėra blogų si^č^Ivbių, reikia tik būti geru specia­ listu.

Sėkmės jums, jaunieji chemi­ jos entuziastai, busimieji kole­ gos!

Chem. m. dr. G. BAJORAS Chemijos fakulteto dekanas

Fizikos fakultetas — taip apibūdina radiofiziką žymus tarybinis radiofizikas TSRS MA narys korespondentas S. Ryiovas, palaikantis ryšius su mūsų Universitetu. Ji gimė fizi­ kos ir radiolektronikos sandūroje ir, kaip tai būna tokiais atvejais, nėra griežtai nustatytas radiofizikos objektas bei ribos, nėra vie­ nareikšmio apibūdinimo. DTE pa­ teikia tokį apibūdinimą: „Radiofizika — fizikos sritis, kurioje tiriami fizikiniai procesai, susiję su radiodiapazono elektromagr natiniais virpesiais ir bangomis, jų žadinimu, sklidimu, priėmimu, dažnio keitimu bei elektrinių ir magnetinių laukų sąveika su elektros krūviais vakuume ir medžiagoje“.

Radiofizika — palyginti jaunas mokslas. Lemiamą reikšmę jai at­ sirasti turėjo fundamentalūs M. Faradėjaus ir Dž. Klerko Maks­ velio darbai XIX a. viduryje. Be­ je, Faradėjaus genijus .fiziką pa­ vertė technikos pagrindu. Radlo. technikos epocha prasidėjo 1895 m. gegužės 7 d., kai S. Popovas demonstravo pirmąjį elektromag­ netinio spinduliavimo registrato­ rių — radijo imtuvą. Nuo to lai­ ko radioelektronika vystosi in­ tensyviai. Plečiamas radijo ban­ gų diapazonas, radioelektroniniai prietaisai pradėti taikyti ne tik signalams perduoti, bet ir technologijoje bei pramonėje.

Matyt, 30-sius mūsų amžiaus me­ tus reikia laikyti radiofizikos da­ bartine prasme pradžia. Paminė­ sime, kad pagrindinė iki šiol ra­ diofizikos tendencija — didinti dažnj arba trumpinti bangas.

Daugelio radijo sistemų galutinis • tikslas yra informacijos perdavi­ mas laisvąja erdve. Kvazinuo^ovieji lėtai kintantys elektriniai ir magnetiniai laukai čia netinka, nes laukų stiprumai atvirkščiai proporcingi atstumo kvadratui.

Tuo tarpu aukšto dažnio laukai atvirkščiai proporcingi pirmam atstumo laipsniui, vadinasi, jie ga­ li nu^lis^i žymiai toliau. Be to, laukai bangų forma sklinda grei­ čiu, artimu šviesos greičiui ir lengvai praeina pro tokias me­ džiagas, kaip oras, dujos. Paga­ liau gamta daugelį gyvų orga­ nizmų apdovanojo jutimo ir re­ gos organais, priimančiais opti­ nio dažnio bangas ir dėl to jie gauna pagrindinę informaciją apie supantį pasaulį.

Radiofizika sukūrė galingus metodus kosmoso ir mikropa­ saulio tyrimui — radioastronomi­ ja, rodiospektroskopijo tapo net savarankiškais mokslais. Pagaliau 60-siais metais surastas naujas optinio ir radijo diapazono mo­ nochromatinių ir koherenfinių bangų gavimo metodas, kuris leido sukurti kvantinius genera­ torius bei stiprintuvus — mazerius ir lazerius.; Apibendrinant galima sakyti, kad, kai tik radiofizikai kreipiasi į fizikos reiški­ nius ar procesus, gimsta naujos radioelektronikos sritys, o jos savo ruožtu praturtina pačią radiofiziką, teikia jai naujus stimu­ lus, naujas eksperimentines priemones.

Radiofizika apima daug sky­ rių, todėl mokymo planuose yra kursų, liečiančių tuos skyrius. Ra-

„FIZIKA-RADIJUI, RADIJAS-FIZIKAI“ diofizikai turi daug bendrųjų fi­ zikos ir matematikos kursų. Be to, jiems dėstoma nemažai ir bendrų techninių disciplinų: va­ kuumo ir kietojo kūno mikrobangė elektronika, virpesių ir banginių procesų teorija, kvanti­ nė radiofizika, Statistinė radiofi­ zika ir informacijos teorija, teo­ riniai radiotechnikos pagrindai.

Yra radiotechnika^s, radiofizikos, mikrobangės elektronikos, kvan­ tinės ir statistinės radiofizikos la­ boratorijos. Radiofizikai rengia­ mi pagal 3 specializacijas: mikrobangės radiofizikos, kietojo kū­ no elektronikos ir magnetinio įrašymo fizikos. Kiekviena spe­ cializacija turi speckursų ir speclaboraforinių darbų, visi duden­ tai atlieka 4 savaičių mokomąją praktiką skaičiavimo centruose vasaros atostogų metu, be to su šiuolaikine skaičiavimo technika ir teorija jiems tenka susidurti ir laboratorinių darbų metu, ren­ giant kursinius bei diplominius darbus. Neblogai susipažįstama ir su mikroprocesoriais. Šią specialybę rengia visos 6 fizikos fakulteto katedros bei mokslinės laboratorijos, o ku­ ruoja dvi: radiofizikos — mikrobangės radiofizikos ir magnetinio įrašymo fizikos ^^e^ializacjja^s ir kietojo kūno elektronikos katedra — to peties pavadinimo specializaciją, šiose katedrose atliekami ir moksliniai tyrimai,

susiję kaip tik su radiofizika ir elektronika. Radiofizikinius tyri­ mo metodus naudoja ir kitos ka­ tedros.

Radiofizikos katedroje vystomi medžiagų — segnetoelektrikų ir siuperjoninių junginių savybių tyrimai mikrobangiuose laukuose, ieškomi taškai, kuriuose ir apie kuriuos vyksta šuoliški savybių kitimai. Tie darbai yra vieni iš pagrindinių mūsų šalyje, plačiai žinomi ir vertinami pasaulyje.

Vystomi mikrobangės elektrodi­ namikos metodai, jie taikomi praktiniams uždaviniams spręsti.

Iš tos srities praėjusių metų pa­ baigoje katedros doc. V. Ivaška Leningrade apynė daktaro diser­ taciją. Vystoma elektrinių fliuk­ tuacijų triukšmų teorija ir taiko­ ma praktikos prietaisuose, tiria­ mi jmagnetėjimo vektoriaus vir­ pesiai, laukai magnetinėse galvu­ tėse, spartieji impulsiniai proce­ sai. Kietojo kūno elektronikos katedra sprendžia įvairius elektrografijos klausimus, ieško me­ džiagų, tinkančių užrašyti ir iš­ laikyti informaciją, sprendžia mi­ kroelektronikos klausimus. Visą tai leidžia studentams gerai pa sirengti būsimam darbui. Nere­ tai diplominius darbus studentai atlieka mokslo ir gamybos orga­ nizacijose, sprendžia aktualius mokslo ir gamybos klausimus, kartu kaupia ir darbo bei gyve­ nimo patirtį.

Fakultete dirba kvalifikuoti specialistai ir pedagogai, šios specialybės studijos nėra leng­ vos — dirbti tenka daug, neretai aukoti ir laisvalaikį, ■,jo lieka ma­ žai, bet užtat gyvenimas turinin­ gas, kūrybingas ir įdomus. Ne­ maža dalis studentų ir tiesiogiai dalyvauja mokslinėje veikioje, dirba pagal ūkiskaitos sutartis, gaudami inžinierių ir laborantų atlyginimus. Aktyviai radiofizikai dalyvauja studentų moksli­ nėse konferencijose, sącusginė-.je ir respublikinėse mokslinių darbų apžiūrose. Gal tai ir ne taisyk­ lė, bet pastaraisiais metais dau­ giausiai laureatų ir fsizininkų yra iš radiofizikų. Kai kurie stu­ dentai kartu su diplomu gauna išradimų autorinius pažymėjimus, yra mokslinių straipsnių autoriai.

Kai Rusijos turtuoliai kreipėsi j garsųjį fiziką P. Lebedevą pra­ šydami jų vaikus padaryti fizi­ kais, jis pasakė: „fizikais pada­ ryti aš negaliu, tačiau tiems, ku­ rie nori jais tapti, aš galiu pa­ dėti“. Tad ir Viniaus universite­ to fizikos fakulteto kolektyvas gali padėti tapti fizikais ar rediofizikais tiems, kurie to nori.

Laukiame naujų protų, naujų ran­ kų, naujų talentų, žmonių nebi­ jančių darbo.

prof. V. KYBARTAS Radiofizikos katedros vedėjas

TARYBINIS fc.O

psl.

Matematikos fakultetas

Kviečiame į matematikos fakultetą Kiekvieną pavasarį tūkstančiai respublikos vidurinių mokyklų abiturientų susiduria su proble­ ma — ką veikti toliau, kokią profesiją pasirinkti, kaip geriau suderinti savo gabumus ir pomė­ gius su įvairių specialybių kelia­ mais reikalavimais. Šio „Tarybi­ nio durderino“ numerio tikslas — bent truputį padėti abiturientui šioje svarbioje, o gal net ir svarbiausioje gyvenimo kryžke­ lėje. Na, o šio straipsnelio tiks­ las — pamėginti abiturientus su­ pažindinti su matematiko profe­ sija^ padėti abejojantiems apsis­ pręsti. Nors nenoriu, kad straips­ nis būtų laikomas agitaciniu, ka­ dangi giliu mano įsitikinimu ma­ tematikos specialybę turėtų stu­ dijuoti tik tie, kuriems šis moks­ las mokykloje patiko ir kuria jį suprato (o ne mintinai „kalia"), kurie pasižymi loginiu mąstymu, yra darbštūs ir valingi.

Apie matematiką, nežiūrint Jo, kad ji ir nėra tarp vadinama „prestižinė" specialybė, šiais lai­ kais supratimą turi visi. Visi ži­ no, kad matematika ir mokslų karalienė, ir mokslų tarnaitė, ir kad matematika — tai visų mokslų kalba, ir kad kuriame nors moksle yra tiek mokslo, kiek jame yra matematikos. Šią žymių žmonių garsių posakių virtinę būtų galima tęsti ir tam tikra prasme jie atspindi mate­ matikos esmę. Iš tikrųjų, mate­ matikos vaidmuo šiuolaikiniame gyvenime didžiulis, visuotinai pripažštama, kad yyksta visų mokslų, ir ne tik mokslų, bet ir daugelio mūsų gyvenimo sričių matematizacija. Matematika, pa­ dedant labai sparčiai tobulėjan­ čioms elektroninėms skaičiavimo mašinoms, užkariauja vis naujas matematinių metodų taikymo sri­

tis. Čia galima būtų pateikti pla­ čiai žinomus ir svarbius pavyzr džius, tokius, kaip skaitinis eks­ perimentas,, tačiau aš paminėsiu keletą konkrečių taikomųjų dar­ bų, kuriuos atlieka fakulteto ma­ tematikai. Prieš keletą metų Kau­ no Politechnikos instituto dar­ buotojai siągdvojo naują robotų veikimo principą (kuris, tarp kit­ ko, buvo užpatentuotas) ir jo pagrindu ėmė kurti robotus. Nuo pat pradžios su inžinieriais ben­ dradarbiavo fakulteto matemati­ kai — rolboto judesių aprašymo, judesių tikslumo nustatymo irsilę kitų uždavinių sprendė ir sprendžia matematikai. O štai ki­ tas pavyzdys. Visi susiduriame su magnetofonais, tačiau nedau­ gelis žino, kad magnetofonų kū­ rime dalyvauja ne tik fizikai ir inžinieriai, bet ir matematikai.

Matematikai sprendžia sudėtingas diferencialines lygtis (deja, šio termino nebuvo vidurinės mokyk­ los matematikos kurse), aprašan­ čias magnetinius laukus, padeda optimaliai parinkti magnetofono galvučių parametrus, sprendžia taip vadinamus elektronikos plokščių trasavimo uždavinius.

Tai tik nedidelė dalelė darbų, kuriuos atlieka fakulteto mate­ matikai.

Tiek daug vietos paskyrus pa­ čiam matematikos mokslui, kele­ tą žodžių reikia skirti matemati­ kos fakultetui, j kurį kviečiame būsimuosius studentus. Matemati­ kos fakultete yra dvi specialy­ bės — ma^-smailks ir taikomoji matematika. Kadangi apie pasta­ rąją specialybę šiame numeryje rašo m^o kolega doc. S. Nor­ gėla, tai apsiribosiu pagrindiniais duomenimis apie matematikos ^ecialybę. Matematikos specia­

lybės studentai skiriami į du pro­ filius — gamybinį ir pedagoginį, j pastarąjį profilį, kaip ir praė­ jusiais metais, bus priimama at­ skiru konkursu, šio profilio stu­ dentų ruošime įvesta daug nau­ jovių ->- gerokai padidintas va­ landų skaičius pedagoginėms praktikoms mokyklose, kurios da­ bar vyks nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos, numatyti infor­ matikos ir jos dėstymo metodi­ kos kursai, nemažai laiko stu­ dentai praleis mikro ESM ir dis­ plėjų klasėse.

Kinta ' ir gamybinio profilio studentų, kurie baigę galės dir­ bti skaičiavimo centruose, moks­ linio tyrimo institutuose bei įvai­ riuose konstravimo biuruose, ruošimo planai, Juose didesnis dėmesys skiriamas įvairioms pro­ gramavimo disciplinoms — ope­ racinėms sistemoms, programavir mo technologijai ir t. t. Verta pastebėti, kad, kaip ir visose gyvenimo srityse vykstantis per­ sitvarkymas, Universitete liečia ir matematikų ruošimą. Šiuo metu pertvarkytas mokymo procesas mažinant paskaitų krūvį ir kartu didinant studentų savarankiškam darbui skirtą laiką. Sunku nusa­ kyti visus persitvarkymo aspektus, galima tik vieną tvirtinti — ma­ tematikos vaidmuo mūsų gyve­ nime ir matematikų darbo reikš­ mė didės.

Vygantas PAULAUSKAS Matematinės analizės katedros vedėjas fiz.-mat. m. dr. profesorius

Studijuokime taikomąją matematiką šaliai reikalingas didelis kvar lifikuotų programuotojų būrys.

Jie ruošiami matematikos fakul­ tete. Tai taikomosios matemati­ kos specialistai.

Pirmuosius dvejus metus visų taikomosios matematikas speciali­ zacijų studentai išklauso tuos pa­ čius kursus. Pradedant trečiai­ siais Studijų metais studentai tu­ ri galimybę pasirinkti vieną iš šių specializacijų: ESM matema­ tinė įranga, projektavimo auto­ matizavimo sistemų matematinė įranga, automatizuotų valdymo sistemų matematinė įranga, ESM taikymai. Todėl nuo trečio kur­ so, dalis paskaitų klausoma iš pasirinktų s^^^ii^^:^:z^iijų. Trum­ pai apie jas.

ESM matematinės įrangos spe­ cializacija ruošia EŠM matemati­ nės įrangos specialistus, žinant čius šios srities .principus, meto­ dus, algoritmus, ESM programi­ nės įrangos naudojimo lygį, vei­ kimo principus, projektavimą.

Specialistas, turintis šią speciali­ zaciją, gali dirbti taikomojo ar sisteminio programavimo srity­ je, taip pat atlikti mokslinio ty­ rimo ar bandomuosius konstruk­ torinius darbus ESM matemati­ nės įrangos srityje. Dalis šios specializacijos studentų bus ruo­ šiami mikrokompiuterių progra­ minei įrangai kurti. Štai, ■ Šiau­ liuose gaminami mokykliniai kompiuteriai 001 OŠ, respublikos skaičiavimo centruose yra daug kitokių tipų mikrokompiuterių — jų programinės įrangos kūri­ mui labai trūksta aukštos kvali­ fikacijos programuotojų.

Matematikos fakultete yra or­ ganizuotas tikslinis specialistų

ruošimas „Sigmos“ gamybiniam susivienijimui. Kasmet 15 pro­ jektavimo automatizavimo siste­ mų matematinės įrangos specia­ lizacijos absolventų įsidarbins minėtame susivienijime.

Kiekvienai .ESM taikymų sri­ čiai reikalinga specializuota pro­ graminė įranga. Taikomojo ar probleminio programavimo spe­ cialistai užsiima specializuotos programinės įrangos kūrimu ar priežiūra. Matematikos fakultete studentai gali pasirinkti ESM taikymų specializacijas: Skaičia­ vimo metodų arba matematikos statistikos.

Automatizuotų valdymo siste­ mų matematinės įrangos specia­ lizacijos studentai susipažįsta su matematiniais metodais valdymo uždaviniams spręsti Ir su auto­ matinėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Šiuo metu matematikos fakul­ teto patalpose yra įrengta mo­ kyklinių kompiuterių BK 0010 klasė, mikrokompiuterių DVK klasė. Tolimojo ryšio stoties pa­ galba telefonų linijomis dvi fa­ kulteto displėjinės klasės pri­ jungtos prie didžiųjų mašinų, esančių kitame miesto gale (Uni­ versiteto Skaičiavimo centre).

Matematikos fakulteto Studen­ tai .(nepriklausomai nuo specia­ lybės) gauna ne mažesnes kaip 70 rb. Stipendijas.

Baigusieji taikomosios mate­ matikos specialybę dirba respub­ likos Skaičiavimo centruose, moksliniuose tyrimo institutuose.

Stasys NORGĖLA ESM matematinės įrangos katedros vedėjas

Fizikos fakultetas

Bj^^<og, noi šaka aibj yvkaip ypą juc R w mo foi.ią raidą ir ų ą sų planyg us reiškiu i y įsn mjjkrx>ga yv ir žmogai uit jas, tarpu ir Sius su ik ioi jos tikslas vy esmę, ia iišl sukurti ta gal organizmu t dingą kry Biokpą jus (mcky >an mokslų fa Kiekvet log specialybę udt (25 į gam 5 i dagogii: 50 į neac Tiek bkMain

tiek pėdas tuč tai išklu o 1 b filio biolo niką, zod lc; genetike, io« anatomų >kx miją, biofi čio kurso ■de Speciali,-c a.

Peda-og du išklaus. b em dėstyrn ■ ■ r nir technir ių i mybos ir p* rientav ■ .noBgit kursą, pas nę rą ir faui og profilio s| ve dirba bea ir i Oaliosiose kyi se.

Gamyba ide Specializik iol jos, biotini be I kos, mikr iol

joa-hid

FIZIKA—VISADA JAUNA Šiuolaikinė fizika — XX am­ žiaus pasididžiavimas. Nemaža dalis abiturientų žiūri į šį moks­ lą su baime, laiko sunkiai „įkan­ damu" net mokyklos fizikos kur­ są. Fizikai visomis išgalėmis ko­ voja su visuomenėje paplitusia nuomone, kad fizika yra sausas ir labai rimtas mokslas, o jos kūrėjai — vos ne „kvadratinė­ mis" galvomis. Iš tikrųjų fizika visada traukia darbščius abituri­ entus, pasižyminčius giliu logi­ niu mąstymu, mėgstančius eks­ perimentuoti. Juos ir kviečiame rinktis šią mokslo šaką, kuri taptų neatdkiriama jūsų gyveni­ mo dt-iimi.

Fizikos fakultetas rušia pla­ taus .profilio specialistus, kurie pasiskirsto į tris srautus: radiofizikus ir elėktronikus (apie tai skaitykite atskirai), bei įvairių Specnaizacijų fizikus-gamybininkus ir fizikus-pedagogus.

Darnus fakulteto pedagogų ir mokslinių darbuotojų kolekty­ vas skirią didžiulį dėmesį bu­ simųjų specialistų mokymui.

Mes - ■ puikiai suprantame, kad dabartiniai mūsų studentai bus ,brandžiais specialistais ir XXI ‘ amžiuje, jie turės su­ gebėti) gilinti savo žinias, neatsilikdai.ū nuo nuolatinio mokslo vystymosi. Todėl visame moky­ mo cikle stengiamasi mokyti fundamentalias žinias duodančių disciplinų: bendrosios fizikos, matematikos, teorinės fizikos ir kt. Daug naujų dalykų atsirado fizikų mokyme .pastaraisiais me­ tais. Visose eksperimentinės fi­ zikos šakose dabar jau neapsiei­ nama be lazerių, o audringos kompiuterizacijos procesas neat­ pažįstamai pakeitė fizikos darbų lygį ir pobūdį. Griežtesnė spe­ cializacija ^rteitoama tik studijų pabaigoje.

Fizikos fakulteto studentai nuo trečio kurso gali pasirinkti nori­ mą specializaciją. Jų nomenkla­ tūrą nulemia tiesioginiai respub­

likos poreikiai ir fakulteto rea­ lios galimybės.

Teorinės fizikos specialistai brandinami teorinės fizikos ka­ tedroje. Joje dirba 3 mokslų daKtaral-profesoriai. Specializaci­ jos ■ kursuose studentai giliai įsi­ savina atomų, molekulių, kieto­ jo kūno teorijas. Prie katedros veikia kvantinės molekulių teori­ jos mokslinio tyrimo laboratori­ ja (MTL), atomų ir molekulių spdktrosikopijos probleminė la­ boratorija. Yra teorinės fizikos specialybės aspirantūra bei spe­ cializuota taryba, kurioje gina­ mos šios specialybės kandidati­ nės disertacijos.

Puslaidininkių fizikos katedro­ je .dirba 4 mokslų daktarai-profesoriai. PusSaidininkių fizikos specialistai labai reikalingi tose įstaigose, kuriose tiriamos puslai­ dininkių savybės, vystoma mik­ roelektronika, optoelektronika, kvantinė elektronika ir t. t. Prie katedros veikia puslaidininkių fi­ zikos probleminė laboratorija ir visa eilė MTL. Veikia puslaidi­ ninkių fizikos aspirantūra ir yra specializuota taryba, kurioje gi­ namos mokslų daktarų ir kandi­ datų disertacijos.

Kvantinės elektronikos specia­ listus rengia astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra, kuri dabar yra didžiausia mūsų fakultete. Jos išaugimą nulėmė didžiulė lazerių fizikos svarba visose mokslo ir technikos srity­ se. Katedros mokslinis darbas nukreiptas labai trumpų spindu­ liavimo impulsų lazerių kūrimui, bei šių sistemų taikymui tiriant utrasparčius procesus atomuose, molekulėse, biologinėse medžia­ gose ir kt.

Gausias katedros mokslo darbuotojų gretas vieni­ ja Lazerių mokslinio tyrimo centras.

Astrofizikai rengiami astrono­ mijos ir kvantinės elektronikos katedroje. Jų profilis glaudžiai

siejamas su mokslo darbais, at­ liekamais respublikoje: žvaigž­ džių fotometrija, tarpžvaigždinės medžiagos tyrimai ir kt. { astro­ fiziką, atrodytų labai seną „ne­ pajudinamą" mokslo šaką, pasta­ ruoju metu giliai įsiskverbė to­ kie šiuolaikiniai dalykai, kaip kompiuterizacija ir elektronika. Šie darbai plačiu frontu vystami astronomijos observatorijoje.

Optikos ir spektroskopijos specializacijos specialistai ren­ giami bendrosios fizikos ir spek­ troskopijos katedroje.

Naujų šviesos šaltinių, ypač lazerių, su­ kūrimas ir ESM technika kardi­ naliai pakeitė spektroskopijos veidą. Šiuolaikiniame spektrinia­ me prietaise optinė dalis (lęšiai, prizmės, difrakcinės gaidelės ir t. t.) tapo tik nedideliu „priedu" prie sudėtingų elektroninių maz­ gų, dialoginių skaičiavimo kom­ pleksų. Sukurti nauji metodai, tokie kaip Furje ir Adamaro (matricinė) spektroskopija.

Tai leido atlikti eksperimentus ir gauti išvadas, apie kurias anks­ čiau fizikai galėjo tik svajoti.

Spektriniai tyrimai tvirtesnes po­ zicijas įgijo vęuose medžiagotyros klausimuose, Todėl šios sri­ ties specialistų poreikis nemažės ja. Katedra turi modernius opti­ nius bei spektrinius prietaisus (dauguma jų VDR gamybos), ku­ riais studentai atlieka kursinius bei diplominius darbus. Dalis studentų . spe^č.^izuojasi radiospėktroskopijos laboratorijoje.

Prie katedros dirba atomų ir mo­ lekulių spektroskopijos proble­ minės laboratorijos eksperimenti­ nė grupė. Yra optikos specčalybės aspirantūra.

Geri absolventai daugiau­ siai pasilieka dirbti Univer­ sitete, jų reikia visoms kate­ droms bei mokslinio tyrimo la­ boratorijoms, atviras kelias j as­ pirantūrą. Daug mūsų specialistų gauna paskyrimus į Mokslų Akademijos institutus: Fizikos,

,

srityse, ki ilu h joje būna •kivaizriniiojide ■ 7 Skirstoi, i logus.

Laboratorinis darbas spektroskopijos laboratorijoje.

Puslaiidininkių fizikos, Biochemi­ jos ir kt. Su šiais institutais fa­ kultetas palaiko glaudžius ryšius rengiant specialistus, todėl vy­ resnio kurso studentai neretai kursinius bei diplominius darbus ten ir atlieka. Daug mūsų ab­ solventų gauna paskyrimus į ga­ mybinio pobūdžio mokslinio tyri­ mo institutus. Aukštojo ir spe­ cialiojo vidurinio mokslo pert­ varkymo šalyje pagrindinėse kryptyse akcentuojama, kad aukštųjų mdkyklų moksliniai pe­ dagoginiai kolektyvai turi ypač rūpintis aukštos kvalifikacijcs mokytojų rengimu. Šiame svar­ baus darbo bare nemažais laimė­ jimais gali didžiuotis fizikos fa­ kultetas. Pedagoginio profilio studentų mokymo plane, greta šiuolaikiniam fizikos specialistui labai svarbių spariaHųjų kursų, numatytos ir pagrindinės peda­ goginės disciplinos. įrengtas ge­ ras fizikos mokymo metodikos kabinetas, veikia mokomoji kino laboratorija. Studentai mokosi spręsti uždavinius ESM, jiems jau sudaroma galimybė išmokti savarankiškai dirbti su mikro ESM technika. Nuolatinis fakul­ teto dėrtytojų dėmesys pedago­ ginio profilio studentams davė akivaizdžių rezultatų: nemaža dalis studentų noriai renkasi pe­ dagogo kelią. „

<Laūkiamo gabių jaunuoliui

Prof. dr. Liudvikas KIMTYS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas

Augalų tonikos na iii vybės rei i. j kiną auga sty si, daugin 4 organini ■ i mineralinė bos energijos ■ ieško priešes, Vivaldyti, kelti, deri [eri Todėl stu< net žai spe< ,a sus šių su auj Ab ventai dirt aig arba garny Biofizika cesus, k ui molokuJ<sO nėse sisi a nę jų priį materijos | rinę ir fu

KELIAS Į MEDI!

s I

lim io< the v« M rui zac

5 psl.

Gamtos fakultetas • Ag H

kekšių Įyvybę, Ijtidėji-

htiimę. k mūr Ls jos L^.ius, jyvūnų fur^k^c^č-

|ii rylla.■lagiLvvibės

[:ds, Įgalima

nauk .to-

E ' tos

ko’ijos udentų

ninku, įįudano probotaioj uogaus jiociher no treludrnltų a

idantai enujo6 t^ių ir tiųguprdfo-

hąfio><ogsnio ir spėttykio-

jendiitioiogiiogijoa

Nea-

zooai bo­ to gy!. Aišstymą4 ir ykaita. >os bei jcesus, žįstais

nfenasusijuAlas4aigoee pre-

ioisogi-

BIOLOGIJA Biofizikos specializacijos studen­ tai išklauso tokius specialius kur­ sus: ląstelių biofiziką, membranų biofiziką, molekulinę biofiziką, bickibemetiką, mikroeiektroninę techniką ir kt. Baigę absol­ ventai daugiausia dirba mokslotiriamąjį darbą.

Botanika tiria augalų sandarą ir formas, klasifikaciją, augalų bendrijų ryšius su dirvožemiu ir jų pasiiJurstymą planetoje bei įvairias augalų ligas. Botanikos specializacijos studentai išklauso algologijos ir hidrologijos, fitocenologijos, fitopatologijos, mikralogljo*, dekoratyvinės sodi­ ninkystės ir kitas disciplinas.

Absolventai daugiausia dirba mo­ kymo arba mokslinėse įstaigose.

Genetika — biologijos mokslų šaka, tirianti organizmų paveldi­ mumą ir kintamumą, jų dėsnin-

gurnus, genetinę organizmų determimaciją. Kuria metodus, ku­ riais būtų galima kryptingai val­ dyti žmogui naudingų organizmų formų paveldimumą ir .paveldimą kintamumą. Genetikos speciali­ zacijos studentai išklauso nema­ ža speciaUų genetinių ir selekci­ nių disciplinų: mikroorganizmų genetiką, citogenetiką, izofer­ mentų genetiką, populiacijų ir ekologinę genetiką, dekoratyvi nių augalų selekciją ir kt. Ab­ solventai, baigę genetikos spe­ cializaciją daugiausia dirba mokslo-tyrimo įstaigose.

nės veiklos procesus ir ryšius su abiotine aplinka. Zoologijos spe­ cializacijos studentams skaitomi specialūs kursai apie žinduolius, paukščius, roplius, varliagyvius, jų ekologiją, etiologiją Ir apsau­ gą. Absolventai baigę zoologijos speccalizaciją dirba įvairiose liaudies ūkio šakose.

1988 metais bus priimama į gamybinio profilio augalų fizio­ logijos, biofizikos, genetikos, lchtialogijos-hldrolagljas ir mik­ robiologijos specializacijas.

Doc. V. RASKAUSKAS

Mūsų planeta savo sandara nevienalytė. Ją sudaro daugybė gamtinių geosferų, kompleksų Ir ekosistemų, kurias Jungia labai jautrūs sąveikos ryšiai. Tuo pa­ čiu metu joje vyksta įvairūs procesai, kuriantys gamtos tur­ tus ir formuojantys jos groži.

Pažinti visa tai ir parengti mokslinius pagrindus raciona­ liam gamtos išteklių naudoji­ mui pavesta gamtininkams.

Gamtininkų uždavinys — rūpin­ tis, kad žmogaus ūklnės-lnžlnerinės veiklos padariniai nepa­ žeistų supančios gamtinės aplin­ kos gyvybės centrų, jos turtai būtų racionaliai naudojami Ir tarnautų liaudies gerovės kėli­ mui. Gamtininkai privalo užtik­ rinti. kad būsimosios žmonijos kartos taip pat galėtų džiaugtis nesužalotos gamtos grožiu, nau­ dotis los gėrybėmis.

Vilniaus universitetas turi se­ nas gamtos studijų tradicijas.

Jau 1579 m. įkurtame filosofijos fakultete buvo skaitomos gam­ tamokslinės disciplinos. Nuo' tų laikų iki šių dienų Universite­ tas sukaupė didžiulę gyvosios ir negyvosios gamtos studijų patirti ir sukūrė turtingą moky-

Geografija — senas ir amžinai jaunas mokslas šiandien daugiau­ siai sprendžia gamtinės aplinkos racionalaus naudojimo- ir apsau­ gos klausimus. Tai ir mūsų nera­ maus laikmečio „užsakymais", ir geografijos „pašaukimas": nuo seno tirianti medžiagų ir energi jos migraciją įvairiuose landšaf­ tuose, kokybinius ir kiekybinius ryšius, siejančius gamtinių komp­ leksų elementus, ji yra bene daugiausiai ekologizuota mokslo šaka, sėkmingai integruojanti ži­ nias ir iš kitų mokslo sričių, Kita vertus, geografijos tyrimų objek­ tas yra daugialypis, šakotas, ir išties naujų, reikšmingų rezulta­ tų galima pasiekti tik palyginti siauroje srityje, Šios dvi šiuolai­ kinės tendencijos — mokslo ži­

mo materialinę-techninę bazę.

Ypaė j| Išaugo Tarybų valdžios matais.

Gamtininkų kadrai liaudies ūkiui ruošiami gamtos mokšlų fakultete — tai aukštos kvalifi­ kacijos biologai, geologai ir geografai. Mokslas trunka 5 me­ tus, Fakultete dirba daug žymių mokslininkų gamtininkų, kurių mokslo darbai gerai žinomi mū­ sų šalyje ir užsienyje. Studen­ tams paskaitas skaito 17 profe­ sorių, per 50 docentų ir mokslo kandidatų Mokymo procese taip pat dalyvauja didelis bū­ rys mokslinių bendradarbių ir Inžinierių. Mokymo procesą or­ ganizuoja 8 katedros ir daugelis moksllnių-ttrlamųjų ir molhomų. jų laborat<o-ijų, kurios aprūpė­ tos modernia šiuolaikine apara­ tūra. Esamų laboratorijų įrengi­ mai (galina dėstytojus ir studen­ tus jslskvertatl j ląstelės Easlaptls, - žymėtųjų atomų pagala stebėti augaluose Ir kituose gyvuose objektuose vykstančių fiziologinių procesų eigą, re­ miantis geofiziniais metodais, fotografuoti Žemės plutos san­ darą Ir turtus, modeliuoti gam­ toje vykstančius procesus, relš-

Ichtlalogija-hldral<aglja — bio­ logijos mokslų šakos, tiriančios žuvų ir kitų vandens gyvūnų sandarą, vystymąsi, gyvenseną, sistematiką, paplitimą, ekologiją, evoliuciją, jų ryšį su aplinka, medžiagų ir energijos apytakos procesus, vykstančius tarp orga­ nizmų ir aplinkas, bei jų biolo­ ginį produktyvumą. Absolventai, baigę lchtlalogljas-hldrolagljas sp^^či^l^l^:z^<^iiją daugiausia 'dirba vininkystės įmonėse bei mokslo — tyrimo įstaigose.

Mikrobiologija tiria mikroor­ ganizmų morfologiją, fiziologiją, biochemiją, sistemaiką, geneti­ ką, ekologiją, paplitimą ir jų praktinę reikšmę. Tai labai .plati mokslų šaka, apimanti pramoni­ nę, sanitarinę, medicininę, bak­ teriologinę ir kitas mikroorga­ nizmų grupes. Baigę mikrobiolo­ gija* spedalizaciją abslventai dirba įvairiose liaudies ūkio ga­ mybinėse ir mokslinėse įstaigose.

Zoologija tiria gyvūnų siste­ matiką, sandarą ir formas, dau­ ginimąsi, augimą ir vystymąsi, pasiskirstymą Žemėje, gyvybi­

Jeigu norite studijuoti medici­ nų — kelias j jų atviras, tačiau sunkus. Medicinos studijos rei­ kalauja labai geros sveikatos, žinių, atminties, pasišventimo pabrinktai profe^sjai ir sugebėji­ mo užjausti sergantį. Mediko darbas sunkus ir atsakingas, nes gydytojo rankose brangiausias turtas — gyvybė. Vienintelė gy­ dytojo klaida gali nulemti žmo­ gaus gyvenimų. ( medikus nu­ kreiptas visuomenės dėmesys, to­ dėl mediko gyvenimas turi būti pavyzdys disciplinos ir sveiko judraus gyvenimo būdo. Rūkan­ tys ir mėgstantys taurelę, — me­ dicinoje nereikalingi.

Medicinos fakultete yra 3 spe­ cialybės, — tai gydomoji medi­ cina, pediatrija Ir su^li^turja-higlena-epldemlologij a.

Visose trijose specialybėse pir­ muose kursuose studijuojamos te­ orinės disciplinos: chemija, bio­ logija, fizika, fiziologija, bioche­ mija Ir t. t., t. y. disciplinos, be

Pirmakursiai geologai terminalų klasėje.

Geologija — mokslas apie žemę, jos kilmę, raidų, gelmių sandarų, vykstančius joje geolo_ ginius procesus, apie naudingų­ jų iškasenų susidarymų Ir pasis­ kirstymų gelmėse. Šiuo metu ge­ ologija jungia keletu savarankiš­ kų specialybių. Iš kurių paminėti­ nos hidrogeologija ir inžinerinė geologija, geonuofrauka ir nau­ dingųjų iškasenų paieškos ir žvalgyba. Šiuo metu Vilniaus universitete pagal respublikos liaudies ūkio

poreikius ruošiami dviejų spe­ cializacijų geologai: inžinerinės geologijos-hidrogeologijos ir geonuotraukos bei naudingų iška­ senų telkinių paieškų specialis­ tai.

Hidrogeologo darbas — tirti požeminius vandenis, jų dinami­ kų, vandeningų horizontų sussdarymų, jų pasiskirstymų žemės gelmėse, atsargas, rūpintis van­ dens kokybe Ir apsauga nuo už­ teršimo. Nuo požeminių vandenų pasiskirstymo priklauso pavir-

GEOGRAFIJA nių integracija ir specializacija atsispindi abiejų gamtos mokslų fakulteto geografinių katedrų (bendrosios geografijos ir karto­ grafijos bei hidrologijos ir kli­ matologijos) veikioje.

Nuo 1987-ųjų metų 25 studentų grupė skiriama į dvi dalis — pe­ dagoginę ir gamytbinę, o pasta­ roji dar specializuojama. Bend­ rosios geografijos ir kartografijos katedra specializuoja studentus gamtos išteklių racionalaus nau­ dojimo ir aplinkos apsaugos sri­ tyje, o hidrologijos ir klimatolo­ gijos katedra — hidrometeorolo-

kinius Ir kt. Daug eksperimentų vykdoma pasitelkiant kompiu­ terius ir ESM. Ruošiant specia­ listus, svarbų vaidmenį atlieka turtingi fakulteto katedrų pa­ leontologijos, mineralogijos, pet­ rografijos. zoologijos mokomie­ ji muziejai ir augalų he-bwru, pradėti rinkti dar prieš 200 me­ tųBaigusieji gamtos mokslų fa­ kultetą dirba (vairiose liaudies ūkio Lakose. Kryptingas ir spar­ tus pramonės, mokslo, kultūros Ir švietimo vystymasis tapo be­ velk neįmanomas be gilaus Ir visapusiško gamtos, supančios biosferos aplinkos pažinimo. To­ dėl gamtininkų kadrai labai rei­ kalingi liaudies ūkiui. jamtos maksiu Stojantieji j ga rtU stipfakultetą turi būti fiziškai " greitos rūs. aštraus proto ir orientacijos. Jiems tenka Ilgą laiką mokytis ir dirbti gamtoje, daug keliauti.

Abiturientus mylinčius gam­ tą, judrų darbą Ir pasiryžusius rūpintis jos apsauga, kviečiame studijuoti gamtos mokslų fakul­ tetą.

Gamtos fakulteto dekanas Doc. Rimvydas TARVYDAS

šiuolaUdnė burių neįmanoma sudėtlnmedldna besiremianti metodals. gals ligonių tyrimo Kas nemėgsta šių disciplinų, ar­ ba vengia kasdieninio sunkaus darbo, tam geriau rinktis kitų specialybę.

Vyresniuose kursuose studi­ juojantys gydomųjų medicinų ga­ li pasirinkti terapeuto, chirurgo, akušerio-ginekologo, okulisto, ausų-nosles ligų gydytojo bei gydytojo anestezlologo-reanlmatologo specialybę.

I pediatrijų kviečiame visus, kurie myli vaikus. Gydytojo pe­ diatro darbas dar sunkesnis, nes gydyti čia reikia ne tik sergan­ tį valkų, bet ir tėvus bei artf'kremtasi muoslus, kurie labal dėl susirgusio valko sveikatos, Kūdikio, valko, paauglio organlzmas labai skiriasi nuo suaugu-

šio, todėl ir būtinos atskiros stu­ dijos vaikų ligų gydytojui.

Sanltarij os-hlgienos-epldemiologljos ricyriuje ruošiami profi­ laktinės krypties arba visuome­ nės gydytojai, žymiai lengviau ligai užkirsti kelių, negu po to jų gydyti. Sitai ypač svarbu (gy­ vendinant mūsų šalyje komplek­ sinę programų „Sveikata - -- vlSems 2000-siais metals", kurtą_ realizuojant šios specialybės gy­ dytojai vaidina svarbų vaidmenį. Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas, vis didėjantis aplinkos užterštumas, kenksmingi fakto­ riai gamyboje ir buityje, mity­ bos pokyčiai tat problemos, ku­ rių studijavimui ir profilaktikai vyresniuose kursuose šios spe­ cialybės studentai skiria daug dėmesio.

Visose specialybėse mokslas

Doc. K. KILKUS Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas

šiaus landšafto grožis, o taip pat miestų, pramoninių objektų ir gyvenviečių aprūpinimas vande­ niu.

Inžinierius geologas dalyvauja visų inžinerinių statinių projekta­ vime ir statyboje. Jis tiria inži­ nerinius geologinius procesus, gruntų fizikines mechanines sa­ vybes, reljefų ir nustato sąlygas, kurių laikantis galima statyti ke­ lius, tiltus, namus ir kitus sudė­ tingus .statinius. Visa tai reika­ lauja gero Inžinerinio pasiruoši­ mo. Spręsti minėtus klausimus ruošiasi studentai, besimokantys hidrogeologijos Ir Inžinerinė* geologijos specializacijoje.

Geonuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų specialistai yra plataus profilio geologai. Jie ty­ rinėja išorinius Ir vidinius Žemės rutulio geologinius procesus, jų pasėkoje susidariusius mineralus ir uolienas, palaidotas žemės sluoksniuose geologinėje praei­ tyje, sausumoje ir jūrose gyvenu­ sios gyvūnijos Ir augalijos suak­ menėjusias liekanas, sluoksnių klostymosi dėsningumus, jų susi­ darymo sųlygas, amžių, žemės plutos dabartinius, naujausius ir geologinės praeities judesius, šių judesių poveikyje susidariusias

Medicinos fakultetas trunka 6 metus. Paskutiniame kurse pasirinkę specialybę stu­ dentai gilina savo žinias dirbda­ mi gydytojals-subordinatorlals.

Higienos spraciaybėje subordinatūra prasideda paskutinį mokslo metų semestrą. Stos specialybės studentai subordlnatūrą atlieka sanltarljos-epldemlologlįos sto­ tyse. Visų spedalybių sufeirdlnatoriams vadovauja prityrę profesoriai bei docentai.

Studijuojant medicinos fakul­ tete po pirmo kurso fakulteto studentai vyksta į darbą studen­ tų statybiniuose būriuose. O bai­ gus keturis kursus gamybinę praktiką geriausi fakulteto stu­ dentai atlieka Vokietijos Demok­ ratinės respublikos Erfurto medi­ cinos akadeirtjoje bei Čekoslo­ vakijos Socialistinės respublikos Prahos Karlo universiteto, Hra-

gijoje. Pedagoginio profilio stu­ dentai j specializacijas neskirsto­ mi, nes jie ir šiaip kryptingai ruošiami — pedagoginiam dar­ bui. Taip bus ir šįmet.

Studijų metais ir gamybinio, ir pedagoginio profilių geografai išklauso daug bendrų ir specia­ lių kursų, gilina savo žinias fa­ kulteto mokomosiose laboratori­ jose, lauko praktikose, gamybi­ nėse organizacijose. Visi jie turi galimybę dirbti mokslo tiriamąjį darbą, pasireikšti studentų mok­ slinėje draugijoje, geografinių katedrų organizuojamose ekspe­ dicijose.

Baigus studijas, geografų pe­ dagogų laukia darbas respubli­ kos mokyklose. Hidrologijos ir klimatologija* katedros speciali­ zuoti hidrometeorologai dirbs vandens ūkio, gamtos apsaugos, mokslo įstaigose, taip pat Lietu­ vos TSR hidrometeorologijos val­ dybos padaliniuose: orų biuruo­ se, hidrometeorologijos stotyse bei observatorijose, laivuose ir kt. Bendrosios geografijos ir kar­ tografijos katedros specializuoti geografai pasklis po žemėtvar­ kos, projektavimo, gamtos ap­ saugos, mokslo įstaigas.

Abi gamtos mokslų fakulteto geografinės katedros šiuo metu yra brandžios geografinių studir jų įstaigos, kuriose sukaupta ne­ maža patirtis, yra gera materia­ linė bazė, veikia kartografijos laboratorija, rengianti Lietuvos atlasą, ir inžinerinės fotogrametrijos laboratorija.

Prof. dr. C. KUDABA Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas

rtruktūrines forma*.. Šie specia­ listai aiškina regioninės geologi­ jos, tarp jų ir Pabaltijo bei Lie­ tuvos regiono geologinius klau­ simus, jų naudingųjų iškasenų *usidiuyrmą sudėtį, paplitimą slū­ gsojimą, atsargas Ir panaudojimą.

Studentai dirba gerai (rengto­ se laboratorijose, turtinguose mineralogijos ir paleontologijos muziejuose. Užsiėmimams vado­ vauja patyrę profesoriai ir dės­ tytojai, paskaitas papildo moko­ mosios ir gamybinės praktikos, Mbaltyjyjė, . kurios atliekamos ‘ Kryme, Karelijoje, Užbaikaiėje, mūsų kituose Urale, Altajuje " ' ' ir ' ‘ " šalies rajonuose.

Lietuvos geologija yra labai Įvairi Ir Įdomi, los žemės turtai gausūs. Tad mokykimės pažinti savo krašto geologines paslaptis, nes mūsų motina Žemė yra tarsi didžiulė knyga, jos sluoksniai yra nuostabūs puslapiai. Išžioki­ me skaityti šią vienintelę ir ne­ pakartojamą knygą, ji neliks sko­ linga — atskleis geologinių Įdo­ mybių pasaulį.

Prof., dr.

Juozas PA5KEVICIUS

E. prof. p., d r.

Algirdas JURGAITIS

dec-Kralovo fakultete.

Be to, medicinos fakulteto stu­ dentai gali dalyvauti Universite­ to centrinių kolektyvų bet fakul­ teto meno saviveiklos būreliuose arba užsiiminėti patinkančia spor­ to šaka.

Užbaigus šešerių metų studijas ir gavus diplomų gydomosios ir pedlarljos specialybės studentai dar vienerius metus dirba inter­ natūroje (pagal spedalybę) vie­ noje iš Internatūros bazių ir tik po to suteikiama teisė savaran­ kiškai gydyti ligonius.

Jeigu galutinai neapsisprendė­ te, ar pasirinkti mediciną, pata­ riu neskubėti. Padirbėkite po vi­ durinės mokyklos i—2 metus sa­ nitaru gydymo-profilaktikos įstaigose, jeigu po to liks pot­ raukis medicinai — medicinos fakultetas laukia Jūsų.

Medicinos fakulteto prodekanas e. doc. p.

Jeronimas MASKELIŪNAS

6 Tarybinis studentas

Istorijos fakultetas

9f

NORINTIEMS STUDIJUOTI ' ISTORIJĄ Šiandien visi domisi įvykių eiga tarptautinėje arenoje, nori suprasti jų priežastis Ir motyvus, (vairių valstybių politiką. Neat­ sitiktinai pastaraisiais metais daug kas veržiasi studijuoti is­ toriją, sekdami giliau išsiaiškin­ ti sudėtingus visuomenės vysty­ mosi procesus, mūsų šalies ir ki­ tų šalių praeitį Ir dabartinę vi­ daus bei užsienio politiką.

Iš anksto noriu (spėti, kad stu­ dijų Universitete metu studentai istorikai turi daug Ir atsidėję dirbti, daug perskaityti.

Nepa­ mirškime: baigusiems Universi­ tetą bus sutelkta Istoriko, istori­ jos ir visuomenės mokslų dėsty­ tojo kvalifikacija, daugeliui teks dirbti istorijos mokytojais.

Tie iš jūsų, kurie nepabūgs sunkaus darbo ir sėkmingai Iš­ laikys stojamuosius egzaminus j Istorijos specialybę, plačiau stu­ dijuos archeologijos ir etnogra­ fijos pagrindus, paleografiją, is­

PSICHOLOGIJA Žmogus — svarbiausias mū3ų visuomenės turtais, todėl sparti­ nant socialinį ir ekonominį ša­ lies vystymą, žengiant į nau­ ją tarybinės visuomenės vysty­ mesi pakopą, ypač didelė reikš­ mė teikiama žmogiškajam fakto­ riui. Tačiau, norint sėkmingai spręsti su šiuo faktoriumi susiju­ sias problemas, reikia gerai ži­ noti žmogaus psichikos dėsnin­ gumus ir fenomenus, mokėti orientuotis be galo sudėtingame žmogaus vidinio pasaulio „žemė­ lapyje", kuriame dar be galo daug „baltų dėmių". Visa tai ir dar daug ką kitą turi mokėti ir sugebėti psichologas. Todėl psichologijcs specialybė tampa vis re' kalingesnė ir aktualesnė.

Psichologui tenka spręsti įvai­ riausias žmogaus gyvenimo pro­ blemas: asmeniniai sunkumai,

nesutarimai šeimoje, profesijos pasirinkimas, adaptacija kolek­ tyve, darbo sąlygų gerinimas, vaiko asmenybės vystymasis, su­ trikusio asmenybės elgesio ko­ rekcija ir t. t.

Iš daugelio psichologijos mok­ slo šakų, mūsų Universiteto stu­ dentai gali pasirinkti socialinės, pedagoginės ir inžinerinės psi­ chologijos specializacijas.

Psi­ chologu gali tapti ne kiekvie­ nas. nes ši specialybė iškelia ne­ mažai reikalavimų asmenybei.

V.sų urmą psichologas turi pa­ žinti savo asmenybės trūkumus, gerbti kitus žmones; jo profesi­ niam bendravimui ypač svarbu mandagumas, tolerancija, huma­ nizmo principų laikymasis. Pa­ geidautina, kad žmogus, pasirin­ kęs psichologijos specialybę, ne­ turėtų didelių fizinių defektų,

BŪTI ŽURNALISTU Pokalbis su radijo ir televizi­ jos žurnalistikos katedros vedė­ ju docentu Laimonu TAPINU. KLAUSIMAS: Kokios charakte­ rio savybės ir sugebėjimai būtini žumalistuil ATSAKYMAS: Asmenybes ga­ li ugdyti tik asmenybės, tad ir žurnalistui, siekiančiam daryti skaitytojams poveikį, keliami di­ deli reikalavimai. Jis turi būti smalsus, domėtis daug kuo — ir politika, ir kultūra, ir liaudies ūkiu, ir atskiro žmogaus rūpes­ čiais. Jaunuolis, svajojantis apie žurnalistiką, turi būti apsiskaitęs gerokai daugiau už savo bendra­ amžius, jam būtų privalu mokėti analizuoti ir vertinti gyvenimo reiškinius. Žurnalistui reikia su­ gebėti lengvai bendrauti, suartė­ ti su nepažįstamais žmonėmis, na, ir žinoma, mokėti orginaliai reikšti savo mintis ant popie­ riaus. Tad prieš nešdami doku­ mentus j žurnalistiką, pagalvo­ kit ne tik apie tai, ar jums pa­ tinka žurnalistika, bet, pirmiau­ sia, ar jūs tinkate jai.

KLAUSIMAS: Nors kūrybinis konkursas vykdomas nebe pir­ mi metai, jis vis dar kelia abitu­ rientams didelį nerimą. Ne vieną gal net visai atbaido nuo šios specialybės. Kam reikalingas tas kūrybinis konkursas ir kaip jam ruoštis!

ATSAKYMAS; Žurnalistika yra kūrybinė profesija, tad čia stu­ dijuojant norėtume matyti žmo­ nes, ne tik sugebančius penketui išmokti mokyklos vadovėlius, bet, visų pirma, turinčius ryškių duomenų žurnalisto darbui. Juos išaiškinti ir padeda kūrybinis konkursas. Jis neturėtų nieko bauginti, nes šis, tik iš pirmo žvilgsnio grėsmingas barjeras, iš tiesų padeda gabiam jaunam žmogui lengviau įstoti į Univer­ sitetą. Kūrybinis konkursas susi­ deda iš trijų turų. Pirmojo- metu peržiūrimi abituriento darbai, iš­ spausdinti laikraščiuose ir žurna­ luose, transliuoti per radiją ir televiziją. Kiek jų turi būti? Kuo

daugiau... instrukcijos jų skai­ čiaus nenusako, tik pabrėžiama, kad jų turi būti bent „keli".

Antrojo turo metu rašomas rašto darbas, kuriam specialiai ruoštis, matyt, nereikia. Komisija laukia iš- abiturientų orginalaus mąsty­ mo, gražios kalbos.

Ir trečias turas — pokalbis apie gyveni! mą... Jis turi parodyti, ar abitu­ rientas yra apsiskaitęs, moka analizuoti, vertinti, ar turi savo nuomonę, Na, o plačiau apie kūrybinį konkursą turėtų paaiš­ kinti programa, kurią tikimės iš­ leisti iki stojamųjų egzaminų.

KLAUSIMAS; Ar sunku, įdomu studijuoti žurnalistiką!

ar

ATSAKYMAS: Manyčiau, kad ir viena, ir kitą... Daug dėme­ sio čia skiriama visuomenės mokslams, psichologijai, sociolo­ gijai, etikai, estetikai. Daug va­ landų numatyta kalbos ir litera­ tūros studijoms, nes humanitari­ nis paruošimas, mūsų nuomone, yra itin svarbus. Ir pagaliau — didžiąją dalį sudarys žurnalisti­ kos teorijos, praktikos, istorijos studijos, kurių metu teks ne tik klausyti paskaitas ar ruoštis se­ minarams, bet ir daug rašyti, rengti fotoparodas, radijo ir te­ levizijos laidas. Vasaros po pir­ mo, antro ir trečio kurso (taip pat penkto kurso ruduo) bus „parduotos" žurnalistiniam dar­ bui, atliekant praktikas redakci­ jose bei Televizijos ir radijo ko­ mitete.

KLAUSIMAS; Ar į pirmą kursą vėl priimsit su tiksliniais siunti­ mais!

ATSAKYMAS: Taip. Kaip ir pernai 10 vietų bus rezervuoja­ ma abiturientams su tiksliniais i nukreipimais, kuriems bus leng­ viau įstoti, bet kurie, baigę Uni­ versitetą, turės grįžti j juos pa­ siuntusias rajonų laikraščių re­ dakcijas, kurios su savo kandi­ datais supažindina „Periodikas" susivienijimo vadovybę, kadan­ gi galios tik šios organizacijos nukreipimai.

nes tai trukdo užmegzti kontak­ tą su interesantu.

P3ichclcgiioje naudojami me­ todai labai specifiniai, nes šio mokslo objektas yra tik iš da­ lies prieinamas betarpiškam ste­ bėjimui. Tyrimai atliekami tes­ tų. anketų, apklausos lapų pa­ galba, naudojami pokalbio, ste­ bėjimo rezultatai. Šiais tyrimo metodais gautų rezultatų tvarky­ mas reikalauja nemažai „juodo" darbo. Todėl psichologas turi bū­ ti tam pasiruošęs. tyrimų duome­ nims sutvarkyti naudojami įvai­ rūs matematiniai metodai, sudė|ringą elektroninė skaičiavimo technika. Tad psichologai moko­ si statistinių metodų, aukštosios matematikes, tikimybių teorijos, programavimo.

Būsimieji psichologai studijuo­ ja šias specialybės disciplinas: bendrąją psichologiją, pedagogi­ nę psichologiją, amžiaus tarpsnių psichologiją, soda-linę psicholo­ giją, patcl::sichcllcgiją ir t. t., be to, jiems išdėstomi platūs vi­ suomenės bei gamtos mokslų iursal. Studentai mokosi atlikti savarankiškus eksperimentus ir tyrimus, rinkti duomenis apie žmogaus psichikos procesus, bū­ senas, asmenybės savybes. Šių tyrimų rezultatus studentai api­ bendrina rašydami kursinius dar­ bus, ruošdami mokslinius prane­ šimus.

Psichologai dirba gamyklų ir Įmonių darbo mokslinio organi7a^mo skyriuose, mdkSo-tyrimo institutuose, prafes'nio orientavimo kabinetuose, medici­ nos įstaigose, šeimos konsultavi­ mo kabinetuose.

D. GĖGŽNIENE VU studentų konsultavimo ir profesinės informacijos kabineto vyr. laborantė

torinę geografiją, pirmykštės vi­ suomenės istoriją, senovės Ir vi­ durinių amžių Istoriją, TSRS is­ toriją, Azijos ir Afrikos šalių Istoriją, Europos ir Amerikos ša­ lių naujųjų ir naujauslųęų laikų istorijąBe to, teks studijuoti pedago­ giką, psichologiją, istorijos dės­ tymo metodiką, logiką, tarybinės teisės pagrindus, už^lieulo kalbas.

Kaip ir visiems Universiteto stu­ dentams, istorikams dėstomos taip pat visuomenės mokslų dis­ ciplinos.

Stojantieji j istorijos s^^i^l.^lybę Iš karto pareiškime pažymi, ar nori pedagoginio pryTUo (TSRS istorija, LTSR istorija, visuotinė Istorija), ar gamybinio profilio (muzlejlnlnkystė, archy­ vistika, ekskursijų vadovai) spe­ cializacijos. Jau pirmojo kurso pradžioje jie paskirstomi šiomis specializacijomis ir greta pagrin­ dinių disciplinų klauso taip pat

atitinkamus speckursus, rašo kur­ sinius darbus.

Nuo pat pirmojo kurso visi Istorijos specialybės studentai mokymo procese atlieka neper­ traukiamą mokomąją praktiką pa­ gal savo spedallzadią (pedagogi­ nio profilio studentai atlieka ją mokykloje). Visi studentai atlie­ ka taip pat archeologinę arba et­ nografinę mokomąją praktiką, archyvinę, muziejinę, pedagoginę ir kitas praktikas.

Baigę studijas, sėkmingai ap­ gynę diplominius darbus ir išlai­ kę valstybinius egzaminas, vieni istorijos specialybės studentai nukreipiami dirbti j bendrojo la­ vinimo mokyklas, kiti — ( ar­ chyvus, muziejus, turizmo Ir eks­ kursijų biurus, kitas Įstaigas bei žinybas.

Prof. Robertas ŽIUGŽDA Visuotinės istcrijcs katedros vedėjas

BIBLIOTEKININKYSTE IR BIBLIOGRAFIJA Mokslo Ir technikos revoliuci­ jos sąlygomis kiekvienais me­ tais išspausdinama per 700 tūks­ tančių mokslo ir tiriamųjų darbų ataskaitų, išleidžiama per 100 tūkstančių mokslinių žurnalų, pa­ rašoma 250 tūkstančių disertaci­ jų, mokslinių apžvalgų. Kas tris keturias minutes pasaulyje pada­ romas išradimas ar atradimas.

Bibliotekose gausėja leidinių.

Todėl milijonai knygų guli len­ tynose. jų nepaliečia žmogaus ranka. Jei tikėsim japonų prog nozėmis, tai ateinančiame amžiu­ je liks tik dvi problemos; gam­ tos apsaugos ir informacijos pa­ ieškos bei panaudojimo. Vadi­ nasi bibliotekininkystės ir inforą matikos specialistų poreikis di­ dės , nes jie tvarko visus gau­ sius informacijos fondus, padeda rasti ir pateikti reikalingą spren­ džiant įvairius klausimus medžia­ gą. Specialybė iš grynai humani­ tarinės palaipsniui taps humanitarine-technine. Tad jau šiandien būtina ruošti tokio profilio spe­ cialistus.

Aukštos kvalifikacijos bibliotekininkų-bibliografų ruošimo ’ pla­ nuose numatytos bendramoksli­ nės disciplinos, bibliotekininkyslėi-bibliografijcs ir informatikos kursai. Juose giliai analizuojami informaciniai fondai, bibliotekų darbo organizacija, ekonomika, valdymas; skaitymo problemos; bibliografinės veiklos organiza­ cija bei metodika; įvairios infor­ macijos paieškos sistemos.

Ypač didelę reikšmę dabarti­ niu persitvarkymo etapu turi in­ formacinės ir bibliotekinės veik­

los automatizavimo problemos, nes jų sprendimas leidžia žymiai padidinti protinės veiklos efek­ tyvumą. Todėl mokymo planuo :e nemažai dėmesio skiriama programavimui ir elektroninių skaičiavimo mašinų taikymui bib­ liotekų darbe, informacinių bib­ liotekinių procesų mechanizavimo ir automatizavimo klausi­ mams, sistemų projektavimui, te­ orinėms informatikos proble­ moms. Siekiama, kad baigęs Universitetą specialistas galėtų sukurti tokias automatizuotas in­ formacijos paieškos sistemas (AIPS), kurios leistų ne tik iš­ rinkti iš informacinės bazės me­ džiagą, apie kurią abonentas žinojo, bet ir rasti tokius duo­ menis, apie kuriuos specialistas nežinojo, bei pateikti jam įvai­ rias apibendrintas pažymas, ana­ lizes. Tokios sistemos kuriamos pasitelkiant skaičiavimo techni­ kos, televizijos, ryšių technikos priemones, taikant matematikos pasiekimus bei metodus.

Mokymosi laikotarpiu Studen­ tas gali specializuotis grožinės ir moksto- literatūros, vaikų ir jaunimo literatūros bei moksli­ nės techninės literatūros biblio­ tekininkystės ir bibliografijos sri­ tyje.

Baigę mūsų specialybę studen­ tai sėkmingai dirba bibliotekose, informacinėse jstaigose, mokyk­ lose.

Prof. Romualdas BRONIUKAITIS Mokslinės Informacijos katedros vedėjas

Filologijos fakultetas Mūsų fakultetas — vienas iš pačių jauniausių. Jis įsisteigė tik 1968 m., padalijus ankstesnį isto­ rijos ir filologijos fakultetą.

Svarbiausios fakulteto specia­ lybės ir katedros išslkrisiailzavo jau prieš 1968 metus. Tai lietu­ vių kalbos ir literatūros specia­ lybė, kuria tiesiogiai rūpinasi trys katedros: lietuvių kalbos (vedėjas — prof. dr. Z. Zinkevi­ čius], lietuvių literatūros (vedė­ jas — prof. dr. V. Areška), bal­ tų filologijos (vedėjas — akade­ mikas prof. dr. V. Mažiulis), ru­ sų kalbos ir literatūros specialy­ bė, globojama lusų kalbos (ve­ dėja — prof. L. Sudavičienė) ir rusų literatūros (vedėja — prof. dr. E. Cervinskienė) katedrų. Už­ sienio kalbų (arba romanų-ger­ manų filologijos) specialybė sky­ la j tris siauresnes: anglų kalbos ir literatūros, priklausančią anglų filologijos katedrai (vedėjas — prof. dr. A. Steponavičius), vo­ kiečių kalbos ir literatūros (va­ dinamųjų germanistų), susijusių su vokiečių filologijos katedra (vedėjas — doc. S. Lapinskas), pa­ galiau — prancūzų kalbos ir II-

leratūros (vedėja — doc. N. Telberienė). Dalis lietuvių kalbos ir literatūros studentų intensyviau specializuojasi klasikinės filologi­ jos srityje — sistemingai studi­ juoja lotynų ir senovės graikų kalbas, antikinę literatūrą. Šių studentų didžiausi kuratoriai — klasikinės filologijos katedros nariai (vedėja — doc. E. Ulčinai­ tė), dėstantys lotynų kalbą bei antikinę literatūrą ir kilų specia­ lybių studentams. Su visomis fa­ kulteto ir net Universiteto spe­ cialybėmis susijęs užsienio lite­ ratūros (vedėja — doc. G. Bau­ žytė), vokiečių kalbos (vedėjas — doc. J. Kilius) Ir dviejų anglų kalbos katedrų (vedėjai — doc.

O. Armalytė ir prof. dr. L. Va­ leika) darbas. Palyginti savaran­ kiški fakulteto padaliniai yra Eks­ perimentinės fonetikos laborato­ rija ir Audiovizualinis centras.

Didelio entuziasto vyr. dėst. A. Kentros vadovaujamas. Audiovi­ zualinis centras Išgarsėjo toli už respublikos ribų — susUaukė są­ junginio pripažinimo.

Iš viso filologijos fakultete da­ bar mokosi maždaug 1650 stu­

dentų; dieniniame skyriuje apie 1000, likusieji — neakivaizdinia­ me ir vakariniame.

Dieniniame skyriuje yra visos fakulteto spe­ cialybės, neakivaizdiniame — li­ tuanistų ir rusisių, vakariniame — tik germanistų.

Svarbiausias mūsų studentų darbas, kaip ir visur kitur, — studijos. Joms teks daugiausia atiduoti jėgų, valios ir susSkaupimo. Studijavimas — tai ne vien stropus mokymasis, bet pirmiau­ sia savarankiškas darbas. Profe­ soriai ir dėstytojai jums tik paro­ dys kelius į mokslo tiesą — ei­ ti jais turėsite patys. Nebus čia tokios mokykloje Įprastos kas­ dieninės globos, o ir daugelio tėvai bus likę toli... Taigi turė­ site įprasti dirbti patys — tikra to žodžio prasme rengtis gyven­ ti savarankiškų asmenybių gyve­ nimą. Žinoma, su tam tikra kont­ role susidursite ir čia: seminarai, pratybos, kontrolinės sesijos, eg­ zaminai, kursiniai darbai.. Ir akademine drausme (užsiėmimų lankymu) rūpinsis ne tik seniū­ nai, bet ir komjaunimo organiza­ cija, katedros, dekanatas. Ir už

7 Tarybinis studentas

Teisės fakultetas

TEISĖ-PERSITVARKYMO LAIKOTARPIU Persitvarkymas susijęs su vi­ somis visuomeninio gyvenimo sritimis. Jo svarbiausios kryp­ tys yra Šalies socialinio-ekono­ minio vystymo spartinimas, vie­ šumo ir demokratijos plėtoji­ mas. kūrybinio aktyvumo vysty­ mas, piliečių teisių Ir laisvių ap­ sauga. socialinio teisingumo igyvendinimas. Suprantama, kad tai neišvengiamai susiję su (vai­ rių susikaupusių negatyvių reiš­ kinių šalinimu. Visi šie procesai neatsiejami nuo socialinio teisė­ tumo ir teisėtvarkos stiprinimo, o tai galima pasiekti tik toliau tobulinant tarybinius Įstatymus bei Jų taikymo .praktiką.

Reikia pasakyti, kad tai pada­ ryti nėra paprasta. ' Savo laiku valdymas, kurio pagrindą suda­ rė administraciniai metodai, gimdė teisinių aktų leidimo la­ viną. Vien šiuo metu šalyje ga­ lioja per 30 tūkst. normatyvinių aktų, kuriuos yra priėmę TSRS aukščiausieji valdžias ir valdy­ mo organai, O kur dar norma­

tyviniai aktai, kuriuos .priėmė sąjunginės ministerijos, taip pat respublikų valdžios ir valdymo organai, įvairios žinybos. Nega­ lima pamiršti ir vietinių Liau­ dies deputatų tarybų bei |ų vykdomųjų komitetų priimtų normatyvinių aktų.

Todėl ben­ dras galiojančių normatyvinių aktų skaičius dabar skaičiuoja­ mas keliais šimtais tūkstančių.

Tenka pažymėti, kad didesnė jų dalis lietė liaudies ūkį. Naujos ūk'nlnkavlmo sąlygos aiškiai nebetelpa į senus teisinio regu­ liavimo rėmus. Todėl pradėtas darbas ir toliau bus aktyviai dirbamas naikinant aktus, kurie trukdo šiam procesui.

Tačiau naivu būtų manyti, kad apskri­ tai šiuolaikinė socialistinė val­ stybė gali tinkamai organizuoti ūkinę, kultūrinę, socialinę ir kt. veiklos sritis be reikiamos nor­ matyvinės bazės. Dabar kelia­ mas pagrindinis uždavinys — tobulinti teisės normų kokybę, Jų efektyvumą, mokslinį pagrįs­

tumą. priartinti Jas prie gyveni­ mo poreikių. Šiuo pagrindu tu­ ri būti sukurtas efektyvus normatyvinis-teislnis mechanizmas.

Viena Iš socialinio gyvenimo sričių, | kurią ypač gyvai rea­ guoja visuomenės nariai yra ių teisių ir laisvių užtikrinimas, kova su neretai pasitaikančiais teisės pažeidimais. Būtina pasa­ kyti. kad ir čia susiformavo tam tikri stereotipai, kurie truk­ do tinkamai spręsti kovos su antivisuomeniniais reiškiniais klausimus. Čia visų pirma aiš. klai reiškėsi pagrindinė tenden­ cija — reaguoti j moralinio kli­ mato blogėjimą, nusikalstamumo augimą didinant teisės normų represyvlnę gailą. Vlsuomeninėie nuomonėje susiformavo Isltlklnlmas . kad kova su nusikals­ tamumu priklauso tik nuo įsta­ tymų. Jų griežtumo. Kuo griež­ tesnis įstatymas tuo geriau vi­ suomenei, o griežto įstatymo Iš­ leidimas savaime sulaikys nuo nusikalstamų veiksmų.

Tokiu

būdu tarybiniai baudžlamle|l įstatymai tapo vieni Iš griež­ čiausių visame pasaulyje. Retų užsienio valstybių baudžiamieji įstatymai turi šiuo metu tiek nu­ matytų nusikaltimų, už kuriuos taikoma aukščiausia bausmė — mirties bausmė, klek pavyzdžiui Lietuvos TSR baudžiamas1! ko­ deksas. Laisvės atėmimo taiky­ mas už padarytus nusikaltimus dar neseniai buvo aukštesnis negu pirmuoju Tarybų valdžios gyvavimo dešimtmečiu. Tuo tar­ pu norimo efekto nebuvo. Nusi­ kalstamumas stagnacijos perio­ du augo. Tai verda visų pirma suvokti nusikalstamumo. kaip ypatingo sp^aUnio fenomeno vystymosi raidą nuosekliai pa­ gristi kovos su juo bei kitais antivisuomeniniais reiškiniais koncepciją, kurioje tinkamai būtų suderintos teisinės, ekono­ minės, socialinės, ideologinės ir kt. priemonės.

Priimti įstatymai — socialinės velk'os pagrindas.

Tačiau dau­

geli šios socialinės veiklos re­ zultatų galiausiai nulemia įsta­ tymų taikymo praktika. Kaip ži­ noma. čia dar daug kas apd<ritai nepadaryta arba padaryta netinkamai. Dar neretai Iki šiol pasitaikydavo, kad priimti įsta­ tymai nebuvo įgyvendinami ar­ ba Įgyvendinami iškreipti. Neiš­ vengta ir rimtų įstatymų pažei­ dimų teisės taikymo srityje.

Visi įstatymų netobulumai ir Jų taikymo praktikos netikslumai turi būti nuosekliai šalinami.

Viešumas ir dem<o<ratija turi bū­ ti ne skambūs lozungai, bet kon­ krečios darbo žmonių veiklos pagrindas. Ją visa savo gaila tu­ ri užtikrinti tarybinis įstatymas.

Taigi, didžiulis persitvarkymo darbas pradėtas.

Tačiau jam tęsti reikės daug Jaunų, karštų Ir svarbiausia taurių širdžių.

Išvardintas Ir daugeli kitų gerų savybių turinčius Jaunuolius Ir merginas tikimės sutikti tarp teisės fakulteto studentų.

Doc. V. PAVILONIS Baudžiamosios teisės katedros vedėlas

Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas EKFF rengia plataus profilio ekonomistus, kurie dirba įvairių šakų įmonėse, organizacijose bei centrinėse valdymo įstaigose. Tai didžiausias fakultetas ne tik tarp kitų ekonomikos fakultetų, bet ir visame Universitete.

Fakultete — 5 specialybės: Tad apie kiekvieną atsSiiai.--

EKONOMINĖ KIBERNETIKA Vykstant esminiams pasikeiti­ mams visuomenėje ir ekonomiko­ je, atvirumo ir demokratijos at­ mosferoje ypatingą reikšmę įgau­ na specialisto, vadovo, darbuo­ tojo kompetencija, jo sugebėji­ mas naudotis šiuolaikine skaičia­ vimo technika. Ūkinės reformos eigoje įmo­ nės pradeda vertinti metodus, leidžiančius siekti optimalių veiklos rezultatų, mažinti gamy­ bos sąnaudas, produkcijos savi­ kainą. Štai čia plati dirva pasireikšti ekonominės kibernetikos absol­ ventams. Žinios, gautos dt-udiiuo jant ekonominę kibernetiką, lei­ džia ne tik sumaniai ir efekty­ viai naudotis įvairiomis skaičiavi­ mo mašinomis (nuo mini ESM iki galingų ES serijos tipo maši­ nų), bet ir pritaikyti praktikoje įgytas ekonomines žinias, spe­ cialius metodus, leidžiančius eko­ nomines problemas pateikti ma­ šinoms suprantama kalba.

Studentas, baigęs ekonominės kibernetikos specialybę, sugebės spręsti sudėtingus ekonomikos klausimus, spręs juos operaty­ viai, atsakingai ir kvalifikuotai, naudodamas pačią sudėtingiausią ir moderniausią techniką.

BUHALTERINĖ APSKAITA IR ŪKINĖS VEIKLOS ANALIZĖ Mūsų respulblikoje kvalifikuotų buhalterių-ekonomistų dar nepa­ kanka, todėl vietų skaičius j šią

EKONOMIKA-SUDĖTINGAS DALYKAS specialybę yra didžiausias. Uni­ versitete šios specialybės stu­ dentai gali ssudijuoti lietuvių ir rusų kalbomis. Nėra nė vienos jmonės, įstaigos ar organizacijos, kuri apsieitų be buhalterio. Bu­ halterio darbas sudėtingas, įvai­ rus, nelengvas, bet įdomus.

Kiekvienoje jmonėje kasdien vyksta šimtai tūkstančių ūkinių operacijų, kurias buhalterija turi registruoti, apskaityti ir anali­ zuoti. Vyriausiasis buhalteris gre­ ta direktoriaus visiškai atsakin­ gas ir už finansines operacijas, atskaitomybę ir pan. Buhalteris iš operacijų registratoriaus vis daugiau virsta aktyviu ūkinių procesų reguliuotoju, kuris ak­ tyviai veikia visą ūkinių darbų eigą, iškelia darbo trūkumus, pa­ deda juos šalinti ir tuo gerina ūkinių organizacijų darbą. Val­ dymo pagrindas yra informacija.

Kaip tik jmonės valdymui dau­ giausia informacijos ir pateikia buhalterija. Dabar buhalteris vie­ toj „juodo“ techninio darbo analizuoja ūkinę veiklą, ieško būdų ir priemonių atskirų jmor nės grandžių darbui pagerinti.

Buhalteris tampa ne tik socialis­ tinės nuosavybės kontrolieriumi, bet ir vienu iš aktyvių jmonės vadovų.

Atsižvelgiant į tai, kad liau­ dies ūkiui buhalterių labai trūks­ ta, buvo nuspręsta jų ruošimo laiką sutrumpinti iki 4 metų. Sis terminas tebegalioja iki šiol. Bu­ halterinės apskaitos specialybės studentai studijuoja beveik visas disciplinas, kurias studijuoja kitų ekonomikos specialybių studentai. Šios specialybės stu­ dentai mokomi naudotis ESM,

ją pritaikyti buhalterinei aps­ kaitai ir siudėtingiems ekonomi­ nės analizės uždaviniams spręs­ ti. J fakultetą dažnai kreipiasi ir didelių įmonių bei susivienijimų vadovai, prašydami paruošti ge­ rą vyriausiąjį buhalterį. Aukštos kvalifikacijos buhalterinės aps­ kaitos specialistai dirba ne tik įvairių liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų, organizacijų bei susivie­ nijimų buhalteriais '(vyresniaisiais buhalteriais), bet jie taip pat yra skiriami minėtų organizacijų vyr. ekonomistais (direktoriaus pava­ duotojais), planuotojais ir pan.

Taigi, ekonomisto-buhalterio spe­ cialybė yra plataus pobūdžio ir viena pačių įdomiausių ekono­ mistų specialybių.

STATISTIKA Statistikas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiškas ekonomistas, plačiai įsisavinęs statistikos metodus, kurie taiko­ mi fizikoje, biologijoje, medici­ noje, teisėje ir, be abejo, ekono­ mikoje. Svarbus statistikos dar­ bo baras — apibendrinti surink­ tus duomenis, juos analizuoti ir išryškinti ekonominių reiškinių vystymosi dėsningumus. Tokie duomenys reikalingi partiniams, valstybiniams liaudies ūkio val­ dymo bei planavimo organams.

Ekonominė statistika — tai gana platus savarankiškas mokslas, nagrinėjantis s^cčialinius^'eko^ominius reiškinius ir procesus.

Liaudies ūkio valdymas neįma­ nomas be tikslios ir visapusiškos ekonominės informacijos. Todėl neatsitiktinai didinamas statisti­ kos įstaigų vaidmuo radikalios ekonominės reformos sąlygomis.

Duomenų apdorojimas vis dau­ giau perducdamas ESM, todėl statistiko dalbas labiau krypsta j analitinę pusę: Šios specialybės absolventai dirba LTSR statistikos komitete ir jo žemutinėse grandyse, Valsty­ biniame plano komitete; mokslotyrimo institutuose, susivieniiimuose ir kt.

FINANSAI IR KREDITAS Finansai ir kreditas išreiškia sudėtingus ir plačius ekonominius-piniginius santykius su -viso­ mis įmonėmis ir yra nepaprastai svarbūs. Finansininkai ir kreditininkai turi būti geri plataus pro­ filio ekonomistai ir giliai supras­ ti įmonių ir ūkinių organizacijų veiklą. Jie turi bendradarbiauti su kitų sričių specialistais: inži­ nieriais, teisininkais, ir kt. Šios S|::o>ciaiy.bės ekonomistai gerai žino šalies, respublikos, savo miesto ar rajono ūkio, kultūros ir gyventojų gerovės kėlimo perspektyvas. Finansų ir kredito sistemų darbuotojai paruošia Valstybinio biudžeto projektą, gyventojų piniginių pajamų ir iš­ laidų balansus, kasos planus, fi­ nansuoja bei kredituoja jmonės ir organizacijas. Nemažai šios Specialybės darbuotojų dirba re­ vizoriais tiek finansų, tiek bankų sistemose, taip pat atskirų mi­ nisterijų atitinkamose tarnybose.

Todėl ši specialybė pagal darbo pobūdį yra daugiau vyriška. Šios specialybės studentus pa­ skutiniame kurse siekiama spe­ cializuoti. Finansų specializacijos absolventai įdarbinami miestų ir rajonų finansų skyriuose, valsty­ binio draudimo inspekcijose ir

finansų mmiSteriioje.

Kreditų specialybės absolventai įdarbina­ mi bankuose ekonomistais ir vyr. ekonomistais. Kai kurie baigę šią specialybę absolventai dirba įmonių, susivienijimų ir ministeri­ jų finansų skyriuose, atlikdami atsakingas finansininkų-ekonomistų pareigas.

EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMAS Šiuolaikinėmis skaičiavimo ma­ šinomis galima apdoroti daug ekonominės informacijos, tačiau, prieš jas panaudojant, reikia atlik­ ti sudėtingus paruošiamuosius dar­ bus: atrinkti sprendžiamus ESM uždavinius, formalizuoti jų apra­ šymą, sutvarkyti dokumentų for­ mas, sudaryti įvairius sąlyginius pažymėjimus, kodus, paruošti in­ formacijos apdorojimo darbų technologinį procesą. Dar dau­ giau iškyla problemų, kuriant au­ tomatizuotas valdymo sistemas (AVS). Nors AVS dirba įvarūs Specialistai: inžinieriai, ekono­ mistai, matematikai, tačiau bene didžiausia darbo dalis tenka šios Specialybės darbuotojams, kurie faktiškai yra šios srities techno­ logai. Todėl, kai kas šią specia­ lybę vadina — ekonominės infor­ macijos ir AVS. Baigę šią spe­ cialybę gauna inžinieriaus-ekonomisto kvalifikaciją ir įdarbina­ mi ten, kur yra ESM, kur plėtoja­ mos AVS, mokslo-tyrimo in­ stitutuose. { šią specialybę kvie­ čiami Stoti visi, kurie domisi technika, matematika, ekonomi­ ka, kurie nori ne tiek kurti skai­ čiavimo techniką ar vystyti mate­ matikos mokslą, kiek pritaikyti visa tai skaičiavimams.

Tad Jūsų laukia EKFF. doc. J. VIZBARAS EKFF prodekanas

Filologijos fakultetas blogą drausmę niekas ir čia ne­ glostys. Bet vis dėlto čia ne mo­ kykla — ir daug kuo reikės rū­ pintis patiems.

Gražios fakulteto ir viso Uni­ versiteto literatūrinės kūrybos tradicijos, — turbūt ne veltui čia yra mokęsis didysis Adomas Mickevičius) Prieš kelis dešimt­ mečius čia brendo garsių tarybi­ nių lietuvių rašytojų ir poetų — Mykolo Slucklo, Judino Marcin­ kevičiaus, Alfonso Maldonio ta­ lentai, čia savo šviesų kelią pra­ dėjo Algimantas Baltakis, Judita Vaičiūnaitė, Onė Baliukonytė, Sigitas - Geda... Kiekvienas „Po­ ezijos pavasaris“ pradeda arba baigia Skrydį pas mus. Gražia, nors ir nesena tradicija virto „Fi­ lologijos ruduo" — kasmetinė kūrybinių fakulteto (ir ne tik fa­ kulteto) jėgų bei laimėjimų ap­ žiūra, talentingiausių ir kūrybin­ giausių pagerbimas. į šią šventę visada mielai atsilanko žymių svečių — buvusių Studentų.

Fakultete gimė folklorinis (da­ bar Zitos Kelmickaitės vadovau­ jamas) ansamblis, garsėjantis „Ratiilo" vardu. Turime profe­

ŠIS TAS APIE FILOLOGIJOS FAKULTETĄ sionalų lygio merginų chorą (va­ dovės — Loreta LevinskaHė ir Rasa Gelgotienė), išradingą kul­ tūros klubą — visų didesnių pramogų bei švenčių organiza­ torių (ypač garsios — imatriku­ liacija, paskutinė paskaita — ve­ dinamoji „Lectio uKimi^“, Mote­ rų dienos minėjimas).

Nemaža mūsiškių gražiai reiškiasi centri­ niuose meno saviveiklos kolek­ tyvuose.

Labai reikšminga Studentų mokslinės draugijos (SMD) veikla (jos mokslinis vadovas — jaunas išradingas docentas B. Stundžia).

SMD vienija mokslinius būrelius, įsteigtus prie kiekvienos kated­ ros. Seniausias ir žymiausias — Lietuvių kalbos ir baltų filologi­ jos būrelis atšventė įspūdingą sukaktį — kcturiasdcšimtmetįSunku net suminėti jo pasieki­ mus — užtenka pasakyti, kad beveik visi žymieji tarybiniai lie­ tuvių kalbininkai yra buvę šio būrelio nariai: Juozas Aleksan­

dravičius, Jonas Palionis, Zigmas Zinkevičius, Jonas Kazlauskas, Vladas Grinaveckis, Algirdas Sa­ baliauskas, Vincas Urbutis, Vy­ tautas Vitkauskas, Aleksandras Vanagas, Simas Karaliūnas, Aldo­ nas Pupkis, Albertas Rosinas, Evalda Jakaitienė — kur čia vi­ sus prisiminsi! Apskritai mūsų studentų mokslo darbai bevelk kasmet pelno žymius apdovano­ jimus — respublikinės Studentų darbų apžiūros medalius bei di­ plomus o lituanistėms R. Venc­ kutei (dabar — docentė), D. Ul­ činaitei ir rusiStui S. Temčlnui pavyko laimėti net sąjunginės apžiūros diplomus.

SMD būrelių nariai daug nu­ veikia ir vasarą — per dialektologines ir tautosakines ekspedi­ cijas. Didžiausi entuziastai rugp­ jūčio pradžioje važiuoja į komp­ leksinę Universiteto kraštotyri­ ninkų klubo ekspediciją, kur dirba bei prasmingai links­ minasi ne tik mūsų, bet ir

kitų mokslo įstaigų Studentai. Iš tų ekspedicijų studentai grįžta ne tik vežini dideliais liaudies kal­ bos, kultūros bei kūrybos lo­ biais. bet ir Išmcikę naujų liaudies dainų, pamėgę .jas, suvokę tikrąjį jų grožį.

Gal todėl ir šventėj, ir šiaip laisves­ nę valandėlę pas mus dažnokai skamba tikra mūsų tėvų ir sene­ lių daina, per daug anksti ir vi­ sai nepelnytai užmiršta net kai­ mo jaunuomenės.

Kūrybinis literatų būrelis pra­ dėjo vasarą telktis į kūrybinę stovyklą. Tai naujas, bet, atrodo, labai prasmingas renginys, gra­ žiai praturtinantis ir šiaip jau daugiabriaunę Universiteto lite­ ratų veiklą.

Apie Stojamuosius egzaminus nerašysiu nieko: tai jūs jau ži­ note arba netrukus sužinosite.

Baigiant norėtųsi dar pasakyti štai ką. Pas mus rengiami pir­ miausia filologinių dalykų moky­

tojai respublikos vidurinėms mo­ kykloms — ten nueina dirbti di­ džioji mūsų absolventų dalis.

Todėl, prieš veždami ar nešdami mums pareiškimus, gerai pagal­ vokite, ar turite potraukį peda­ gogo darbui. Apie tai, kad būsi­ mam mokytojui ir ypač filologui būtina patikima klausa, aiški dik­ cija ir gera atmintis (reikės ne tik studijuoti literatūrą, bet ir mokytis kalbų bei šiaip įvairių kalbotyros disciplinų!), gal ne­ verta kalbėti: tai savaime aiškus dalykas.

Laukiame Jūsų — jaunų, guvių, kūrybingų. Tikimės, kad pasirin­ kę mūsų fakultetą labai nenusi­ vilsite, — jeigu, žinoma, tikrai mėgstate kalbą, literatūrą, meną, o svarbiausia — darbą.

Aleksas GIRDENIS Filologijos fakulteto dekanas Lietuvių 'kalbos katedros profesorius filol. m. daktaras

■ Tarybinis studentas

Pramonės ekonomika fakultetas normavimas, sociologija, darbo kolektyvų valdymas.

Darbo ekonomikos ir sociolo­ gijos specialisto veiklos specifi­ ka reikalauja, kad jis būtų įžval­ gus, galėtų už skaičių matyti re­ alius socialinius ir ekonominius procesus, santykius, tendencijas, mokėtų bendrauti su žmonėmis.

Darbas iš jo reikalaus kūrybiš­ kai mąstyti, sugebėti analizuoti ir sintezuoti, būti objektyviu.

Būtina šio specialisto savybė — smalsumas, nuolatinis gilinimasis j profesijos paslaptis.

Darbo ekonomikos ir sacčiologijos specialybės absolventai nu­ kreipiami dirbti j įvairias respub­ likos pramonės, ryšių, transpor­ to, buitinio aptarnavimo įmones ir susivienijimus. Dalis jų nukrei­ piama j įvairias ministerijas, ži­ nybas ir institutus.

Tad laukiame darbščių, mąs­ tančių abiturientų. doc. Edmundas STANCIKAS Darbo ekonomikos ir organizavimo katedros vedėjas

SPECIALYBĖ— DARBO- EKONOMIKA IR SOCIOLOGIJA Žmogiškojo veiksnio visapu­ siškas atskleidimas ir vystymas, darbo kolektyvų formavimas ir efektyvus panaudojimas, darbo organizavimas ir vertinimas, dir­ bančiųjų kvalifikacijos kėlimo organizavimas, materialinio ska­ tinimo tobulinimo klausimai le­ mia darbo ekonomikos ir socio­ logijos ekonomistų ruošimo būti­ numu.

Mūsų visuomenė šiandien su­ interesuota tuo, kad kiekvienas jos narys prie staklių, rašomojo stalo, fermoje ar kitoje darbo vietoje dirbtų panaudodamas vi­ sus savo sugebėjimus, siektų ge­ resnių darbo rezultatų. Tam rei­ kalingos socialinės ir ekonomi­ nės sąlygos, visų pirma — ge­ rai organizuotas darbo procesas, pagrįstas materialinio skatinimo

organizavimas, geros darbo fi­ ziologinės, psichologinės ir so­ ciologinės sąlygos. Šias proble­ mas ir nagrinėja du savarankiški mokslai — darbo ekonomika ir s<ociologija.

Darbo ekonomika nagrinėju gamybinių santykių aspektą, ku­ ris sąlygoja darbo organizavimą ir darbo jėgos panaudojimo efektyvumą visuomeninėje ga­ myboje.

Sociologija — tai mokslas ty­ rinėjantis visuomenę ir atskirus kolektyvus, juose vykstančius vi­ suomeninius reiškinius, jų tarpu­ savio ryšius ir raidos dėsningu­ mus.

Metodologinius teorinius eko­ nomisto ruošimo pagrindus for­ muoja marksistinės filosofijos,

moksllnio komunizmo ir politinės ekonomijos mokslai.

Darbo ekonomistas — tai dar­ bo organizavimo specialistas, ieškantis darbo našumo didini­ mo galimybių, jo tikslas tobulin­ ti darbo mato ' rodiklius, kurių pagrindu organizuojamas darbuo­ tojų materialinis ir moralinis ska­ tinimas.

Pirmuosiuose kursuose darbo ekonomikos ir sociologijos spe­ cialybės studentai išklauso bend­ ras disciplinas: aukštosios mate­ matikos kursą, šalies ir užsienio ekonominę geografiją, ekonomi­ nės minties istoriją, TSKP istori­ ją, politinę ekonomiją, užsienio kalbą, susipažįsta su darbo fizio­ logijos ir psichologijos, apsaugos ir higienos pagrindais, pramonės šakų technologija.

Be šių disciplinų darbo eko­ nomikos ir sociologijos specialy­ bės dudentai studijuoja bendro ūkio planavimo, pramonės finan­ sų, buhalterinės apskaitos, darbo teisės kursus.

Ekonomistas turi mokėti dirbti su skaičiavimo technika. Todėl studentai studijuoja matematinės, bendrosios, ekonominės bei dar­ bo statistikos kursus, skaičiavi­ mo mašinų, programavimo, eko­ nominės informacijos mašininio apdorojimo disciplinas.

Darbo ekonomikos ir sociolo­ gijos specialistas — tai visų pir­ ma darbo organizatorius. Todėl gana plačiai ir giliai studijuoja­ mos disciplinos susijusios su darbu: darbo ekonomika, darbo mokslinis organizavimas, darbo

SOCIALINIS IR EKONOMINIS PLANAVIMAS Gamybos organizavimas, val­ dymas ir planavimas turi svarbią reikšmę, yra būtina komunistinės visuomenės kūrimo sąlyga.

Sėkmingai spręsti tokio pobū­ džio uždavinius gali tik aukštai kvalifikuoti specialistai. Mūsų absolventus galima sutikti res­ publikos Plano komitete, minis­ terijose, gamybiniuose susšvienijimuose, pramonės įmonėse, moksHnio tyrimo institutuose, projektavimo, konstravimo biu­ ruose, aukštosiose mokyklose, technikumuose. Jie taip pat dir­ ba net tokiose, atrodytų tolimo­ se nuo gamybos, organizacijose, kaip Valstybinis radijo ir televi­ zijos komitetas, kinostudija ir

pan. Tai dar kartą įrodo, kad fakultete paruošti plataus profi­ lio, gabūs ir energingi ekono­ mistai galintys dirbti atsMdngą vadovaujantį ekonominį, organi­ zacinį ar pedagoginį darbą įvai­ riose liaudies ūkio sferose.

Mūsų absolventai rengia įmo­ nių vystymosi perspektyvinius operatyvinius planus, skaičiuoja medžiagų, darbo ir kitų išteklių sąnaudų normas, techninių ir or­ ganizacinių naujovių ekonominį efektyvumą. Jų žinioje yra dar­ buotojų darbo užmokesčio ir ki­ tų materialinio skatinimo formų organizavimas, ūkiskaitos gilini­ mas įmonės padaliniuose, siste­ minga įmonės ir jos padalinių

ūkinės veiklos analizė bei kiti darbai.

Planuotojai turi turėti gi­ lų teorinį pasiruošimą, ku­ ris įgalintų kūrybiškai panaudoti ekonomikos mokslo teorinius tei­ ginius. Todėl jų mokymo pla­ nuose žymią vietą užima visuo­ menės bei bendro ekonominio profilio disciplinos: TSKP istori­ ja, politinė ekonomija, marksistinė-lenininė filosofija, ekonomi­ nė istorija, tikimybių teorija ir matematinė statistika, matemati­ nis programavimas ir kt. Plačiai studijuojamos specialybės discip­ linos, įgalinančios studentus pa­ žinti pramonėje pasireiškiančius socializmo ekonominius dėsnius.

planavimo metodologiją, būsimo darbo specifiką: pramonės eko­ nomika, įmonių veiklos organiza­ vimas, valdymas ir planavimas, ūkinės veiklos analizė, matema­ tiniai planavimo metodai ir mo­ deliai, liaudies ūkio planavimas, dafisfika ir kt.

Universitete paskaitų metu stu­ dentams perteikiamos žinios, pratybų, seminarų bei praktikų metu jie skatinami analizuoti, mąstyti, priimti sprendimus, kad sugebėtų savarankiškai atlikti jiems pavestą darbą.

Studentų sugebėjimams, savarankiškumui ugdyti skirta ir visuomeninė-politinė praktika visuose penkiuose kursuose.

Praktiniams įgūdžiams įgyti, teorinėms žinioms įtvirtinti stu­ dentai penkerių metų dudijų trukmės metu atlieka dvi prakti­ kas pramonės įmonėse. Mokslo tiriamojo darbo įgūdžius jie įgauna ruošdami kursinius dar­ bus, referatus, dalyvaudami ka­ tedros moksliniuose tyrimuose bei mokslinės draugijos darbe.

Studijų pabaigoje rašomas dip­ lominis darbas.

Norint tapti geru specialistu reikia nebijoti darbo, sunkumų, ryžtingai siekti savo tikslo. At­ kaklius, darbščius ir ryžtingus kviečiame stoti į mūsų spe^alybę. doc. Petras PRAKAPAS Fakulteto prodekanas, pramonės įmonių planavimo katedros vedėjas

Prekybos fakultetas

VIENIJA MERKURIJAUS ŽENKLAS Vienas populiariausių fakulte­ tų iki šiol buvo prekybos, kuria­ me studijuoja per 1,5 tūkst. stu­ dentų (iš jų 500 dieniniame skyriuje). Aukštojo mokslo per­ tvarkymas šalyje 'bene labiausiai paliečia mūsų fakultetą: keičiasi ne tik specialybių pavadinimai, bet ir jų turinys. Tik nesikeičia baigusių mūsų fakultetą darbo sritis. Jau daugelį metų norinčių studijuoti prekybos fakultete skaičius keletą kartų pranoksta priėmimo galimybes. Antai, pra­ ėjusiais metais paduotų pareiški­ mų vidutiniškai buvo 3,5 karto daugiau, nei yra planinių vietų.

Todėl stojamųjų egzaminų metu atrenkami abiturientai, turintys puikų vidurinės mokyklos žinių Isagažą, gerai besiorientuojantys matematikos, gimtosios kalbos ir kituose dalykuose, kurie įtrauk­ ti į stojamųjų egzaminų progra­ mą.

Prekybos fakultete yra preky­ bos ir visuomeninio maitinimo ekonomikos ir valdymo, nemaisto prekių mokslo ir maisto pre­ kių mokslo specialybės. Planuo­ jama atidaryti kainodaros specia­ lybę ' (apie tai informuosime .papil­ domai).

PREKYBOS IR VISUOMENINIO MAITINIMO EKONOMIKĄ IR VALDYMAS. Tai plati specialybė turinti ke­ letą spečalizacijų: liaudies var­ tojamų prekių prekybos, visuo­ meninio maitinimo ir gamybos priemonių didmeninės prekybos (materialinio aprūpinimo). Į kiekvieną specializaciją bus at­ skiras konkursas. Iki trečio kuli­ so mokymo disciplinos bus tos pačios. Specialiosios disciplinos prasidės . nuo trečio kurso.

Baigę liaudies vartojamų pre­ kių prekybos ekonomikos ir val­

dymo sp<ecializaciją bus skiria­ mi dirbti į didmeninės ir maž­ meninės prekybos įmones eko» nomistais, vyr. ekonomistais, par­ duotuvių, sekcijų vedėjais ar jų pavaduotojais, vartotojų koope­ ratyvų pirmininkų pavaduotojais ir t. t. Gabiausieji galės pasi­ rinkti mokslo tiriamąją ar peda­ goginį darbą. Prekybos ekonor mistui reikalingos žinios, kurios leistų dirbti ekonominį bei orga­ nizacinį darbą, savarankiškai analizuoti ir planuoti įmonių veiklą, tirti prekybos konjunktū­ rą, stiprinti ir tobulinti įmonių ūkiokoitą, moksliniais pagrindais tvarkyti įmonę. Kiekvienas pre­ kybas ekonomistas turi mokėti nustatyti įvairių organizacinių priemonių ekonominį efektyvu­ mą, apibendrinti ir įvertinti įmo nės ūkinės veiklos rezultatus.

Nuo prekybos darbuotojų darbo organizavimo, nuo jų iniciatyvos labai priklauso gyventojų aptar­ navimas: aprūpinimas prekėmis, prekybos tinklo išdėstymas, pa­ togiausių gyventojams aptarna­ vimo formų įdiegimas ir kt.

Prekybos ekonomikos ir val­ dymo specialistai turi sugebėti dirbti su žmonėmis, vadovauti kolektyvui, mokėti naudotis skaičiavimo technika. įdomiai organizuojamos mokomosios ir gamybinės praktikos, gamybinės ekskursijos, kurios pagilina teo­ rines žinias, pratina dirbti būsi­ mose darbo vietose. Gamybinė praktika atliekama įvairiose res­ publikos miestų ir rajonų preky­ bos organizacijose, ji derinama su būsimu darbu.

Visuomeninio maitinimo eko­ nomikos Ir valdymo specializaci­ ją baigę absolventai dirbs eko­ nomini ir organizacinį darbą miestų ir rajonų visuomeninio

maitinimo įmonių su^ii^iie^ii imuose. Tai svarbi, greit besivys­ tanti liaudies ūkio šaka, kurioje dirba beveik tiek .pat darbuoto­ jų, kiek ir prekyboje. Šios spe­ cializacijos studentai 'be visuo­ menės mokslų ir ekonominių disciplinų studijuos maisto pa­ ruošimo technologiją, lankytojų aptarnavimo ir racionalios mity­ bos organizavimo pagrindus bei kitas specifines šiai liaudies ūkio šakai disciplinas.

Mokamąją ir gamybinę prokt tiką atliks pažangiausiose respub­ likos visuomeninio maitinimo įmonėse.

Gamybos priemonių didmeni­ nės prekybos ekonomika ir val­ dymas (materialinis aprūpinimas) yna savarankiška, labai plataus diapazono specializacija.

Pasta­ raisiais metais visos materialinės vertybės, skirtos gamybai, pra­ moniniam perdirbimui ir vartoji­ mui yra ne tik paskirstomos centralizuotai atskiroms įmo­ nėms ir organizacijoms, bet laisvai perkamos ir parduoda­ mas, priklausomai nuo organi­ zacijos ar įmonės poreikių.

Nors didmeninė gamybos prie­ monių prekyba žengia tik pirr mucsius žingsnius, bet vystantis visų -laudies ūkio šakų ekono­ miniam ir juridiniam savarankiš­ kumui, gausėjant 'ir 'įvairėjant gamybos priemonių kiekiui ir pavadinimų skaičiui jas reikš­ mė didės. SiO3 srities specialis­ tai ruošiami dirbti tiekimo pla> nuotojais ir organizatoriais pra­ monės įmonių tiekimo ir reali­ zavimo skyriuose, respublikos liaudies ūkio materialinio-techni­ nio aprūpinimo organizacijų tier kimo įstaigose, ministerijo­ se ir žinybose.

Darbas labai įvairus: tiek ekonominis, tiek or­

ganizacinis. Nepaprastai plati absolventų paskirstymo į darbą geografija. Visuose respublikos kampeliuose, visose liaudies ūkio šakose galima sutikti materiali­ nio aprūpinimo specialybės absolvemtų. Skirstomi jie daugiau nei j trisdešimt žinybų ir siste­ mų. Todėl kiekvienas studentas galės pasirinkti darbą ten, kur jam labiau patinka. Didesnė bai­ gusiųjų dalis dirba organizacinį darbą sandėliuose, bazėse, rūpi­ nasi, kad įvairios pramonės, statybos, žemės ūkio įmonės ir organizacijos būtų laiku aprūpi­ namos visomis reikiamomis ža­ liavomis ir medžiagomis, kad jos būtų gerai saugomos ir racionor liai panaudojamos, kad kuo trumpesniais terminais būtų rea­ lizuojama visa pagaminta pro­ dukcija. Materialinio aprūpinimo specialistai daug bendrauja su žmonėmis, būna komandiruotė­ se, dalyvauja sudarant sutartis. Šiam darbui tinka fiziškai sveiki, ramaus būdo ir stiprių nervu žmonės, sugebantys grei­ tai skaičiuoti, ūkiškai mąstyti, visiškai savarankiškai ir labai operatyviai dirbti.

NEMAISTO PREKIŲ MOKS­ LAS IR MAISTO PRIEKIŲ MOKS­ LAS ruošia aukštos kvalifikaci­ jos prekių žinovus darbui tiek prekybos, tiek pramonės įmonė­ se. Tai technologinio profilio specialybės, kurias studijuojant gaunama daug fizikos, chemijas, įvairių pramonės šakų technolo­ gijos, elektronikos ir 'kitų tiks­ liųjų mokslų žinių.

Studentai gauna ir daug prekių mokslo ži­ nių. Visos šios žinios būtinos, norint pažinti gausybės prekių vartojimo savybes. Studentai tu­ ri gerai išmokti tirti prekių pa­ siūlą ir paklausą, rinkos kon­

junktūrą, gerai orientuotis ma­ dos ir skonio kaitoje, progno­ zuoti vartojimo perspektyvą, ži­ noti ekonomikos reikalavimus.

Prekių žinovai turi mokėti atsto­ vauti prekybos įmonių ir pirkė­ jų interesams, mokėti paveikti prekių gamintojus, kad jie ga­ mintų tokio asortimento prekes, kurios tenkintų gyventojų po­ reikius. Prekybos darbuotojams yra suteiktos didžiulės teisės re­ guliuoti pramonės ir žemės ūkio įmonių veiklą, sudarant jų ga­ mybines programas. Ir čia di­ džiausias vaidmuo tenka prekių žinovams. Vartotojos tik tada gaus gerą, estetišką, madingą, gerų vartojimo savybių prekę, kai prekyboje dirbs aukštai kva­ lifikuoti prekių žinovai.

Prekių mokslo specialistai dir­ ba didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse prekių žino­ vais, didmeninių bazių ir konto­ rų vyr. prekių žinovais, skyrių viršininkais ir jų pavaduotojais.

Dalis absolventų dirba pramonės įmonėse prekių žinovais, gamy­ bos organizatoriais.

Visas prekybos fakulteto spe­ cialybes vienija mitologinis Merkurijaus ženklas — simboli­ nė jo lazda. Taigi prekybos fa­ kulteto specialybės yra „vyriš­ kos", ne3 absojventai dirba or­ ganizacinį, vadovaujantį darbą, susijusį su nenormuota darbo diena, sezoniškumu, komandiruo­ tėmis. Todėl kviečiame kuo dau­ giau vaikinų, ypač grįžusių iš Tarybinės Armijos, kuriem šios specialybės gana perspektyvios ir viliojančias. Prekybos fakulte­ tas laukia darbščių, išprususių abiturientų, norinčių ir sugeban­ čių dirbti ekonominį, organizaci­ nį darbą, mokančių bendrauti su žmonėmis, turinčių komersanto gyslelę.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 168.

Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 80.

Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas“. Telefonas: 61-11-79.

•CoBeTCKBH ery^emc* — opraH napTcoMa, peicropaTa, KOMarreTa komcomoa3, nporįiroMa opAenoa TpyAonoro Kpacnoro mom^hio ■ ĄpyntOu ■apoAoa BnAsmoccKioro ynBiepc^HTeTa hm. B. Kancyrcoca. Bbabhioc.

PeAaK^iop A. Ammrroc. Ho ahtobckom natae.

Doc. B. CERESKA Prekybos fakulteto dekanas

Redaktorius A. LIPSTAS

visu šabiąvRovecan.&hvienymzes!

LEIDŽIAMAS NUO 1950

caRj/Binis

METŲ

BALANDŽIO 15 D. *

stxi

nencas

Nr. 6 (1425)

1988 M. VASARIO 12 D .

PENKTADIENIS

.

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖDAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

KAINA 2 KAP.

iii ii i i iii i iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii i ii i i iiii i i iiiii ii ii nu ii m i iiiii iii iin iiiiiiiiiniiiiiiiiiiii i i ii ii i i i iii i i ii..... i ii n iiii iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii iiiiiiiii nu i i i ii i iii iii iii i iii i iin iiii i iii iii i i iii iiiiiiiiiiii i iiiiii i i i i i i i Ulini

Kokie buvo 1987-ieji?

ŠANSAS

SOCIALISTINIO LENKTYNIAVIMO REZULTATAI

pareikšti savo nuomonę bet kuriuo klausimu Susipažinti su mūsų .respub­ likos komjaunimo veikla sausio pabaigoje j Vilnių buvo atvyv kęs VLKJS . CK BTSR ir Pabal­ tijo respublikų sektoriaus ve­ dėjas Vasilijus Andrianovas.

Didelj įspūdį jam paliko ir Vil­ niaus universitetas. Progai pasi­ taikius, paprašiau svečių atsa­ kyti į keletu klausimų: — Štai jau kurį laikų jauni­ mas šneka apie greitai pasiro­ dysiantį „Jaunimo įstatymų".

Kų .galėtumėte apie tai pasaky­ ti?

— Kol kas dar ankstoka apie tai konkrečiai kalbėti. Mes (VLKJS CK darbuotojai) kol kas dar tik ruošiamės analizuo­ ti visus .turimus ir dar tebeplūstančius .jaunuolių pasiūlymus.

Apskritai, ši idėja kilo dar per XVIII VLKJS suvažiavimų. Jau tada mūsų komjaunimo lyde­ riai kalbėjo, kad reikia įstaty­ miškai įtvirtinti jaunimo teises.

Neseniai VLKJS CK sudaryta speciali darbinė grupė renka šalies komjaunimo organizacijų ir atskirų asmenų idėjas, pasiū­ lymus, mintis. Konkretus įsta­ tymo projektas bus pateiktas svarstyti per artėjantį VLKJS CK plenumų. Vėliau šis projekr

tas bus paskelbtas visuose kom­ jaunimo spaudos organuose vi­ suotiniam svarstymui. Kitaip ta­ riant, dabar jau 'kiekvienas jau­ nas žmogus, .perskaitęs projek­ tų, galės kreiptis į komjauni­ mo organizacijas su savo idėjo­ mis. Tad — realus šansas pa­ reikšti savo nuomonę bet kuriuo klausimu.

- - Šitas įstatymas bus tik kom­ jaunuoliams, ar visam šalies jaunimui?

— Be abejo, visam. Juk jis ir vadinasi „Jaunimo įstaty­ mas", o ne „Komjaunimo įsta­ tymas". Komjaunuoliai turi dirbti ne „patys su savim", o su jaunimu. Nors, kai kurie komjaunuoliai irgi reikalauja priežiūros, dėmesio.

— Tiksli „Jaunimo įstatymo" paskelbimo data?

- Metai — 1988. Vėliausiai lapkričio mėnesį mes turime pateikti įstatymo projektų TSRS Aukščiausiajai Tarybai.

— „Jaunimo įstatymo" reikš­ mė?

— Mes dabar turime tiek daug įvairiausių dokumentų, ku­ riuose figūruoja jaunimo, komr jaunimo teisės, kad net patys jų visų nežinome. Trumiau ta­

riant, galų gale konkrečiai ži­ nosime savo teises ir pareigas.

— Į mūsų Universitetų maž, daug prieš menesį buvo atvykę kai kurių šalies Universitetų komjaunimo komitetų sekreto­ riai ir jų pavaduotojai, tarp jų ir iš MVŪ. Buvo .pasidalinta pa­ tirtimi sprendžiant įvairiausius klausimus. Na, ir kai kam iš mūsiškių, taip pat ir man, susi­ darė toks įspūdis, kad mes dar smarkokai atsiliekame nuo kitų šalies aukštųjų mokyklų įgy­ vendinant, pavyzdžiui, studen­ tų savivaldų arba kad ir dėsty­ tojų anketavimų.

- Aš nekalbėčiau taip kate­ goriškai, kad, esu, jūsų Uni­ versitetas smarkiai atsilieka.

Bet, be abejo, atskiros proble­ mos iškyla ir pas jus, pvz., dar nepakankamai gerai sutvarky­ tas, sureguliuotas tarpusavio santykių mechanizmas — tarp jūsų komjaunimo komiteto ir rektorato, .partinės organizaci­ jos. Na, ir gal šiek tiek stoko­ jama iniciatyvos. O šiaip, aš kuo geriausios nuomonės ir apie jūsų Universitetų, ir apie žmones, čia dirbančius.

Kalbėjosi Rimvydas PALECKIS

Universiteto kolektyvas praė­ jusiais metais pasiekė ženklių laimėjimui Apginta 10 daktari­ nių ir 57 kandidatinės diserta­ cijos. (vykdytas dėstytojų kva­ lifikacijos kėlimo planas. ge­ riau palyginti sn 1986 m. bnvo vykdomas vidans žinybinės li­ teratūros leidimo planas. pas­ kelbti 537 moksliniai straips­ niai užsienio ir sąinnginėle spandole Ir 1022 — respubllkinėje spaudoje, patvirtintos 85 paraiškos autorinėms teisėms, įdiegti 57 racionalizaciniai pa­ siūlymai. 5 moksllninku kolek tyvams paskirtos respublikinės premijos. Sėkmingai Isljungla I mokslo tiriamąjį darbą mūsų studentai. Ataskaitiniais metais 17 studentų darbai paskelbti užsienio ir sąjunginėje spaudo­ je. o respublikinėje spaudole —- 50i SMD būreliuose Ir įvai­ riose konferencifose buvo per skaityti 1233 pranešimai Iš tų 43 pranešimai buvo išspausdin­ ti tezių forma: 12 darbu andovanota sąjunginiuose konkur­ suose 108 — respublikos Universiteto dėstytojai ir stu­ dentai — aktyvūs visuomenL ninkai Propaguojant mokslo ir technikos laimėjimus respubli­ kos visuomenei perskaityta dau­ giau kaip 3500 paskaitų . iš lų studentų — 1408. paskelbti 458 mokslo populiarinimo straipsniai 1140 studentų dir­ bo statybos būriuose.

Visi minėti laimėjimai susi­ deda iš atskirų Universiteto padalinių (fakultetų ir katedrų) darbo rezultatų. Vertinant Uni­ versiteto padalinių socialistinio lenktyniavimo rezultatus. buvo vadovautasi metodika, patvirtin­ ta šio penkmečio pradžlole. Pa minėsime kai kuriuos esminius metodikos momentus.

Daubas Fakultetas

AR ATSIRAS KONKURENTĖ?

Universiteto estetinio lavini­ mo katedros senbuvius neleng­ va nustebinti. Tačiau tai, kas čia vyko vasario 9-ųjų dienų, galėjo sugluminti kiekvienų ty­ čia ar atsitiktinai užklydusį as­ menį. Puikiausios suknios, šu­ kuosenos traukė akį, o kvepa­ lai ir dezodorantai vertė čiau­ dėti ir stipriausių nosj. Vyriš­ kos lyties atstovai, be beldimo pravėrę duris, ne sykį buvo su­ tikti darniu cypimu. Taigi, vy­ ko „Gražiosios vilnietės" kon­ kurso atrankinio turo antroji dalis. Didžiojoje Auloje — ne­ didelė, bet reikli žiuri, Į kurios sudėtj įeina įvairių meno šakų atstovai, Vilniaus miesto kultū­ ros darbuotojai. Už salės durų — vidun nepatekę grožio ger­ bėjai (šis turas — uždaras).

Scenoje — pretendentės j gra­ žiausios vilnietės karūnų. Oi, kokie nelengvi čia pasirodo be­ są paprasčiausi dalykai — grakščiai eiti, pasisukti, stabte­ lėti, sklandžiai kalbėti naudojantis mikrofonu, ma­ loniai šypsotis... Žiuri darbas irgi nelengvas — oho, kokia atsakomybė — atrinkti 14 gražiausių kandidačių bai­ giamajam konkursui Sporto rū­ muose. Tam prireikė net dviejų vakarų. O kas toliau? Tuo me­ tu, kai jūs skaitote šj tekstų, keturiolikai gražuolių jau siu­ vamos suknelės, renginiui Spor­

1.

2

3

4.

5.

6.

u. flj ZE

U. u.

u.

0

u. u

1 Atskirai sumuojami sodalistinlo lenktyniavimo rezulta­ tai 4 darbų grupėse: — mokymo metodiniame dar­ be (MMD); — mokslo tiriamajame darbe (MTD): — studentų mokslo tiriamaja­ me darbe (SMTD); vlsuomeniniame-polltinlame (VP)i 2. Vertinant rezultatus. atsi­ žvelgta į darbų svarumą. Pvz.. viena Lenino ir valstybinė pre mtja vertinama 1000 balų vle na darbuotojo apginta daktari­ nė disertacija — 500. dėstytojo ir studento perskaityta mokslo populiarinimo paskaita — 1 ba­ lu.

3. Sumuojant balus, atsiž­ velgta j padalinio darbuotolų ir studentų skaičių.

4. Skiriant padallniui galuti­ nę vietą sodalistiniame lenkty­ niavime atsižvelgta j padalinio pateiktus papildomus duomenis ir darbo drausmės pažeidimus Išplėstiniame Universiteto profsąjungos komiteto posėdyje (1987 m. gruodžio mėn.), kuria­ me dalyvavo padalinių profsąiungos komiteto gamybinio ma­ sinio sektoriaus vadovai, buvo iš naujo apsvarstyti Universite to sodallstinio lenktyniavimo nuostatai. Atsižvelgiant į laiko dvasia buvo siekiama. kad naujuose nuostatuose būtu pa likti tik patys svarbiausi, pa­ dalinių darbo rezultatus tiks­ liausiai atspindintys punktai.

Po svarstymo iš buvusių 79 pozlcllu liko 36.

Duomenis apie 1987 m . dar­ bo rezultatus pateikė 11 fakul­ tetu Ir 4 katedros. Pateikiame fakultetu ir katedrų 1987 m soccalistiniame lenktyniavime užimtų vietų lenteles.

u. u.

u.

S

4 3 5 11 10 9 4 2 9 1 3 7 2 4 10 1 6 5 2 1 5 8 10 11 1- -9 10 1 -9 11 1 — 9 1 -9 4 1 2 3 9 5

u.

u 0n

u. u. * UI

u.

0.

2 6 8 10 11 6 9 7 8 11 6 4 3 9 1-9 1 — 9 ' — 9 1-9 7—8 10 11 6 7

5

Darbas: 1 — MMD: p — MTD: 3 — SMTD; — Darbo drausmė: 6 - - Bend ra vieta.

4

U.

H

1 8 3 7 1—9 7-8

—VP; 5

Darbas Katedra

1i 2i 3i 4i

to rūmuose ruoštis padeda pa­ tyręs baletmeisteris, merginas konsultuoja Modelių namų at­ stovė. O dar šukuosenos, gri­

mas. .. Prieš akis, iki pat Ko­ vo 8-osios, — . pilnas malonių rūpesčių mėnuo.

Audrius VALOTKA

Mokymo metodinis Moksli tirlmasis Visuom. politinis Bendra vieta

Paminėsime kai kuriuos so­ cialistinio lenktyniavimo nuga­ lėtojų darbo rezultatus. Gamtos fakultete 1987 metais apgintos 4 kandidatinės dlsertacHos. vi­ siškai įvykdytas dėstytolų kvalifikacijos kėlimo planas.

GF darbuotojai paskelbė 136 mokslinius straipsnius ir 59 mokslinių pranešimų tezes, per­ skaitė įvairtose konferencUose 57 pranešimus.

13 fakulteto studentų darbų paskelbta spau­ doje. perskaityti 148 praneši mai 10 studentų darbu apdo­ vanoti diplomais respublikinėje apžiūroje. GF SMD užėmė 1-ą vietą universitete.

Gerinant darbuotojų darbo ir studentų mokymosi sąlygas atliktas pa­ talpų einamasis remontas 3-ose katedrose Ir 2 mokslinėse laboratorllose . įrengta skaičiavi­ mo technikos terminalų audito­ rija kuri telefono kanalu su­ jungta su VU skaičiavimo cent­ ru . Per metus fakultete atlikta ūkiskaitinių darbų už 880 tūkst. rublių: viena fakulteto moksli­ ninkų darbo licenzija par­ duota užsienyle; išduoti 4 iš radimu autoriniai -liudlllmai ir paduotos 3 paraiškos Fakulte­ to darbuotojai atlieka didelį vi­ suomeninį darbą.

Svarūs 1985 Ir 1986 m. soc. lenktyniavimo nugalėtolo — medicinos fakulteto darbo re­ zultatai - Fakultete apgintos 6 kandidatinės disertacijos. pas

kelbti ir deponuoti 574 moksli­ niai straipsniai, įvairtose konferencilose perskaityti 348 moksliniai pranešimai. Per me­ tus suorganizuoti 7 simpoziu­ mai ir konferencijos respubli­ kos specialistams. kuriose perskaityti 88 pranešimai. įdie­ gti i praktiką 39 pasiūlymai ir rekomendacijos. išspausdinti 48 populiarūs -straipsniai. iš­ leistos 4 metodinės priemonės.

21 kartą dalyvauta radijo ir TV laidose. Fakulteto darbuo­ tojai 1987 m. gavo 21 išradimo ir 14 rae. pasiūlymu pažvmėilmų - pateikė dar 19 Išradimu ir 14 rac pasiūlymų paraiškas.

Kaip visi žinome medicinos fakultcio prof.

A - Marclnkevlčiaus vadovaujamas kolektyvas atliko širdies persodinimo ope­ racija (trečią šalyje).

Palyginti su ankstesniaisiais metais pasitempė trečiosios vie­ tos lalmėtolas — matematikos fakultetas Per metus apginta 1 daktarinė ir 5 kandidatinės di­ sertacijos bendromis matemati­ kos ir chemijos fakultetu pas­ tangomis buvo įrengtas naujas 60 vietų bufetas. Fakulteto dar­ buotojui A - Račkauskui už - dar­ bu ciklą skirtą tikimybių te­ orijos ribinėms teoremoms, buvo paskirta 1987 m - sąlunglnė Lenino komjaunlino premila: sudarytas kontraktas su olan­ du firma „Raidei“ dėl prof. (nukelta l 2 psl.)

2

Tarybinis studentas

(atkelta Iš 1 psl.)

V. Paulausko ir A. Račkausko monografijos .,Aprokslmacl|os tikslumas centrinėje riblnėle teoremole Banacho erdvėse" pakartotino leidimo anglų kal­ ba.

Iš tarpfakuitetinlų katedrų 1987 m . socialistinio lenktynia­ vimo nugalėtoja tapo filosofijos lstori|os Ir logikos katedra Darnus katedros kolektyvas

skalčiuolant vienam žmogui su­ rinko daugiausiai balu visose keturiose darbų grupėse. Sva rils yra ir gydytojų tobulinimo­ si fakulteto darbo rezultatai.

Sveikiname 1987 m. stociails tlnio lenktyniavimo nugalėtoiusl f. — m. m. k. A. BASTYS doc. F. IVANAUSKAS Universiteto profsąjungos komiteto Gmybinlo-masin’o darbo komisijos nariai

Alfonsas GUČAS

Kokie bus 1988-ieji?

SOCIALISTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI ŠIEMS METAMS Pasitikdami TSKP XIX sąjun­ ginę konferenciją Universiteto darbuotojai yra pasiryžę akty­ viai dalyvauti persitvarkymo ir atsinaujinimo procese ir 1988 metais prisiima šiuos socliallstlnius įsipareigojimus: — tobulinant metodini darbą parengti Ir išleisti 10 vadovėlių ir 25 mokymo-metodlnes prie­ mones: — efektyviau naudotis .Indlvl dualiomis mokymo formomis. geriau organizuoti savarankišką studentų mokymąsi. plačiau tai. kyti aktyvias mokymo formas ir metodus. ugdyti kūrybinius būsimųjų spedalistų sugebėjjmus: — mokymo ir auklėjimo pro­ cese plačiau naudotis vaizdinė­ mis ir techninėmis priemonė­ mis. mokomaisiais kabinetais bei laboratorijomis: Įrengti ar­ ba techniškai atnau|lntl 9 ka binetus. laboratorijas ir audi­ torius: — sistemingai tobulinti spe­ cialųjį studentų rengimą. atnauUnti 75 spec. kursus. labo­ ratorinius darbus bei semina­ rus: — mokymo procese plačiau. efektyviau naudotis skaičiavi­ mo -technika: — siekiant didesnės moky­ mo. gamybos ir mokslo Inte gracijos tobuHnti mokomųjų. gamybinių pedagoginių. speclallzacilos praktikų ir absolventų stažuočių organizavimą ir ei­ gą: — gerinti ir plėsti profeslnj orientavimą. perskaityti res­ publikos vidurinėse mokyklose 120 paskaitų. aktyviai dalyvau­ ti organizuojant ir vedant res­ publikines .moksleivių olimpia­ das bei vasaros stovyklas.

2 . Ugdyti aukštos kvallflkaci|os moksllmus-pedagoglnlus kadrus, panaudojant daktarantUrą. aspirantūrą. kvaliflkacilos kėlimo fakultetus. stažuo­ tes bei kitas formas. taip pat didinant reikalavimus ir -tobuli­ nant peratestavlmą. Šiam tiks­ lui: — apginti 4 daktarines ir 42 kandidatines disertacllas: -- visiškai Įvykdyti aspiran­ tų priėmimo ir išleidimo pla­ nus: — siekti kad ne mažiau kaip 67<>/„ balj^i^u^ siųjų aspirantų lai­ ku apgintų arba patelktų gyni­ mui disertacllas: — garantuoti. kad ne ma­ žiau kaip 200/. viso Universite­ to mokslinlo-pedagoginlo per­ sonalo Įvairiomis formomis pa keltų kvaliflkacllą: 3. Didinti mokslinių tyrimų Ir darbų kryptingumą bei re­ zultatyvumą. stiprinti Universi­ teto ryšius su akademiniais In­ stitutais bei Įvairių šakų moks­ lu . Šiam tikslui: — visiškai įvykdyti mokslotirlamolo darbo planus iki gruodžio 25 d.: — parengti ir išleisti 15 mo­ nografijų bei 27 mokslinių

TOLYN *

' \

i *

»

KELIO PRADŽIA

Dabartiniu metu sociologai in­ tensyviai tyrinėja jaunimo pro­ blemas. Ne taip seniai, 1983 me­ tais apie 3,5 tuksiančio respub­ likos vidurinių mokymo įstai­ gų abiturientų užpildė anketą „Kelio pradžia". Šia anketa

straipsnių rinkinius. paskelbi spaudoje 950 straipsnių: — atlikti pagal ūkiskaitines sutartis mokslinių darbų už 7.5 milijonus rublių ir Įdiegus juos gauti ne mažiau kaip 3.0 milijonus rublių metinės eko­ nomijos: — Patelkti 60 paraiškų auto­ rinėms teisėms ir 35 autori­ niams liudijimams gauti: — surengti 7 .moksllnes-teorlnes tarptautines. sąjungines Ir respublikines konferencijas, perskaityti Įvairaus lygio konterencio^se 600 mokslinių pra­ nešimų. 4. Plėtoti studentų mokslo tiriamąlĮ darbą. Įtraukiant kuo daugiau studentų j SMD veiklą. i biudžetinius Ir ūkiskaitinius tyrimus. Šiam tikslui: — studentų mokslinės drau­ gijos organizuotose konferenci­ jose perskaityti 1200 praneši­ mų: — patelkti 135 mokslinius darbus respubllkinei apžiūrai. o 25 darbus — sąjunginiam konkursui: — siekti. kad apie 11 o/„ di­ plominių darbų VEK rekomen­ duotų publikuoti arba Įdiegti: 5. Suformuoti 35 studentų būrius kuNuose dirbtų 1100 studentų. Atlikti darbų už 1 mln. rublių.

6. Propaguoti mokslo Ir technikos laimėjimus: respubli­ kos visuomenei perskaityti 2000 populiarių paskaitų ir pa­ skelbti 270 mokslo popullarinimo straipsnių: studentų lėgomis — 400 paskaitų ir sureng’l 130 koncertų visuomenei.

7. Nuolat rūpintis darbo ir mokymosi drausmės stiprinimu visuose Universiteto padali­ niuose. siekti. kad kiekviename kolektyve būtų gera. -principin­ gumu ir reiklumu pasSž^mlnti darbo nuotaika, 8. Gerinti darbuotojų ir stu­ dentų darbo . buities ir poilsio sąlygas. Šiam -tikslui: — periodiškai tikrinti dar­ buotojų . dirbančiu kenksmingo­ mis sąlygomis. sveikatą: — siekti. kad visiškai būtų Įvykdytos darbo apsaugos prie­ monių metinės sutartys: — gerinti tvarką ir švarą Universiteto patalpose ir bendrabučluose: — geriau Ir Išradingiau api­ pavidalinti patalpas. tobulinti vaizdinę agitaciją: — fakultetu apžiūros rezultauus įtraukti Į soc. lenktynia­ vimo rodiklius.

9. Sttprinti sportini ir svei­ katingumo darba.

10. Tausoti visuomenini tur­ tą . geriau IĮ prižiūrėti ir ap­ saugoti. taupiai vartoti elektros energiją . statybines bei kitas medžiagas.

11. Dalyvauti sąjunginiame aukštųlų mokyklų soc . lenkty­ niavime: plėsti ir tobulinti soc. lenktyniavimą visuose Unnversiteto padaliniuose. didinti lo veiksmingumą bei propagandą.

prasidėjo ilgamečio sociologinio tyrimo pirmasis etapas, apėmęs 40 tūkstančių bendraamžių mūsų šalyje. Tyrimo tikslas — pasek­ ti gimusiųjų 1964—1966 metais gyvenimo kelią, sukurti šiuolai­ kinio jauno žmogaus portretą. Šiuo metu prasideda antras šio tyrimo etapas, kuriame siekia­ ma išsiaiškinti tų jaunuolių gyve­ nimo kelią baigus vidurinio mokymo įstaigą. Vieni jų jau pradėjo dirbti, kiti dar mokosi technikumuose ar aukštosiose mo­ kyklose. Dalis jų sukūrė šeimas.

Apklausos duomenys papildys sukauptas žinias apie jauną žmogų: kokie jo poreikiai, inte­ resai, ko jis siekia, kokius sun­ kumus sutinka gyvenime. Be to, leis palyginti kaimo ir miesto, įvairių šalies regionų jaunimo grupes. Ypač vertinga informa­ cija apie šios kartos politinėsekonominės ir socialinės brandos formavimąsi, kartos „išsisluoksnirvimą". Šios žinios atskleis visuo­ menės struktūros formavimosi tendencijas. Bus pateiktos kon­ krečios rekomendacijos, kaip to­ liau tobulinti švietimo, profesi­ nio orientavimo, aukštojo ir specialiojo vidurinio išsiiavinimo sistemą.

Visus dieninio skyriaus studentus, kurie 1983 m. pildė an­ ketą „Kelio pradžia“, labai prašome atslilepti ir dalyvauti an­ trame tyrimo etape. Jeigu galėsite, užeikite į YVU Soclologinių tyrimų laboratoriją. ĮVVU centriniai rūmai, Stuokos-Guce­ vičiaus kiemelis) arba skambinti telefonu 62-16-94 (nuo 9.00 iki 17.00).

S. m. sausio 28 d. Lietuvos psichologai neteko visiems la­ bai brangaus ir mylimo profe­ soriaus Alfonso Gučo. Ki^vienas mūsų respublikos psicho­ logas yra buvęs profesoriaus studentas ar aspirantas. ben­ dravęs su juo Įvairiose gyveni­ mo situacijose. Su A. Gučo var­ du buvo ir visada liks susiję penki Lietuvos psichologijos dešimtmečiai.

Jis buvo vienas iš tų kelių psichologų. baigusių studijas prieš II pasauUnį karą. kur'e dėjo psichologijos moks­ lo ir psichologinės praktikos pamatus mūsų respublikoje: kūrė Psichotechnikos kabinetą (1939) ir M<o<yklu mokslinio ty­ rimo institutą (1958). vadovavo psichologijos katedroms Univer­ sitete ir pedagoginiame institu-

te (1944—1975). rūpinosi psi­ chologijos specialybės atkūri­ mu Vilniaus universitete (1969). buvo vienas Sperai iosios psi­ chologijos laboratorijos prie VU (1973) steigimo iniciatorių. Šią daug laiko ir energijos reikalaujančią organizacinę ir vadovavimo veiklą A. Gučas su­ gebėjo derinti su ne mažiau intensyvia moksline ir pedago­ gine veikla. Jo moksliniai inte­ resai siekė ne vieną psicholo­ gijos sritį. Tačiau bene dau­ giausia mivelkaa rr pro­ fesoriaus dirbta vaiko ps-cholagijos srityje.

Pradėjęs dar 1935 m. paskelbtais vaikų mokyklinės sambrandos tyri­ mais. A. Gučas nuo vaiko psi­ chologijos -problemų nebenutolo iki pat paskutinių savo gyve­ nimo dienų — jis išėjo, palak­ damas jau įteiktą leidyklai knygą „Vaiko ir paauq.*.o psi­ chologija“. suspėjęs dar gruo­ džio mėnesj. paskelbti straipsnj „Atstumtieji: paauqltų emocijų ypatumai“ („Mokslas ir gyveni­ mas“. 1987. Nr. 12). Labai svar­ bią vietą A. Gučo moksliniuo­ se darbuose užėmė ir Lietuvos psichologinės minties istori­ jos tyrinėiimas. Jo monoqrafija „Psichologijos raida Lietuvo­ je“ (1968) — iki šiol vienintelis stambus darbas. kuriame kruopščiai ir išsamiai išanali­ zuota XIX a. pab. — XX a. pr. psichologinė problematika.

Ne­ mažai straipsnių. tezių A. 6u-

čas yra parašęs ir suvokimo klausimais. Suvokimo psicholo­ gija ilgą laiką buvo bendra Universiteto psichologijos ka­ tedros mokslinių tyrimų .kryp­ tis. kuriai vadovavo A. GučIs. Tiems. kam teko klausytis profesoriaus paskaitų. gilų įs­ pūdį paliko jo erudicija. mokė­ jimas istorinę medžiagą susieti su pačiais naujausiais tyrinėji­ mais ir labai paprastai. su­ prantamai visa tai perteikti au­ ditorijai. Įspūdingas buvo ne tik dalykinis paskaita turinys. bet ir bendra humanistinė jų dvasia. aiški etinė jų autoriaus pozicija.

Tačiau ne vien darbai ir ių rezultatai. kurių reikšmės mū­ sų nacionalinei kultūrai neįma­ noma pervertinti. lėmė tą ypa­ tingą ir visuotinę simpatiją ir pagarbą velioniui.

Išmintingas ir tolerantiškas. principingas ir atidus kiekvienam. jis žinojo mūsų ind’vidual'us rūpesčius ir bėdas, patarinėjo. gelbėjo. Net ir se nkant fizinėms jėgonis. iis buvo stipru? dvasia. artėjanti mirtis nepajėgė nuslopinti jo domėjimosi gyvenimu, žmonių kuriuos jis mylėjo. reikalais ir problemomis. .

Liekame su viltimi. kad ne viskas nueina j nebūtį. Tai. ką išgyvenome. patyrėme. supra­ tome bendraudami su profeso­ riumi. lieka mūsų mintyse, pa­ saulio suvokime. etikole.

PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Demokratijos institutas Sis straipsnis buvo paskel­ btas sausio 21 dienos „Komsomolskaja pravda" nutnery|e. Uis skirtas studentų daly­ vavimo aukštosios mokyklos valdyme problemoms; tad ma­ nome, turėtų būti aktua­ lus ir visiems mums. Jeigu j) perskaitę ir .apmąstę norėsite pasidalinti savo samprotavi­ mais, pasiūlymais — rašyki­ te, skambinkite.

Kas labiausiai suinteresuotas aukštosios mokyklos .pertvarky­ mu? Valstybė. Liaudies ūkis. Bet labiausiai - - patys studentai, praleidžiantys aukštojoje mo­ kykloje gražiausią, svarbiausią gyvenimo dalį. Aktyvi jų pozi­ cija turi sudaryti stiprų ir ne­ nutrūkstantį sipaudimą „iš apar žios", spartinti dėstytojų ir va­ dovų persitvarkymo procesą.

Mes suteikiame studentams to­ kio veikimo galimybę per da­ lyvavimą aukštosios mokyklos valdyme. Tačiau naudojamasi tuo kol kas nepakankamai.

Lapkričio mėnesį surengtos sociologinės apklausos duome­ nimis, tik trys procentai studen­ tų pažymėjo išaugusį komjauni­ mo komitetų aktyvumą ryšium su aukštosios mokyklos pertvaTkymu. Daugelyje aukštųjų mo­ kymo įstaigų studentų atstovų r'nkimai į institutų ir fakultetų tarybas buvo formalūs, o kai kur komjaunimo komitetai fak­ tiškai leido administracijai pa­ skirti tekius „atstovus" savo nuožiūra. Kas antras apklausta­ sis nežino, kokiu būdu studen­ tų -atstovai -pateko į tarybų su­ dėtį. Nenuostabu, kad studentai tarybų nariai neįgavo jokių sa­ vo kolektyvų nurodymų, o jų darbu taryboje niekas -nesidomi.

Užtat, kai kurie komjaunimo lyderiai negailėjo energijos ginčuose dėl stipendijos.

Jie pyko ant TSRS Aukš­ tojo ir specialiojo viduri­ nio -mokslo ministerijos už tai, kad 50 procentų priedas pirmū­ nams duodamas tik už gerą mo­ kymąsi. o visuomeninė veikla skatinama iš kito fondo. Visos piktos ir garsios, frazės šia te­ ma -reiškia tik tai, 'jog nesup­ rantama persitvarkymo esmė (persitvarkymą sąlygojo ne tiek „visuomenininkų", kiek tiesiog gerų specialistų, savo srities meistrų trūkumas).

Vidurinės Azijos -pedagogi­ nėse aukštosiose mokyklose bu­ simieji rusų kalbos mokytojai, paskutiniame kurse rašydami rusų kalbos diktantą, padaro daugiau, kaip dvi dešimtis klaidų, o busimieji mokyklos

Genadijus JAGODINAS

TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras matematikai prie vienos antro­ sios pridėję vieną trečiąją gau­ ną dvi penktąsias.

Tikrinant Ufos medicinos institutą, išaiš­ kėjo, jog iš penkių diplomantų keturi nustato neteisingą diagr nozę. Kas iš mūsų norėtų po metų patekti į priėmimą -pas to­ kį gydytoją? Nė minutei nega­ lima pamiršti ir to, kad mūsų šalyje darbo našumas žemės ūkyje 80 procentų mažesnis už amerikiečių, t. y. vieno ameri­ kiečio darbą atliktų penki mū­ siškiai! O tai — išskyrus stu­ dentus, į kuriuos Skaičiuojant darbo -našumą, neatsižvelgiama.

Sa-lies gerovė — tai darbo efek­ tyvumas ir kokybė. Reikia pa­ didinti „protingą" darbo dalį, tą dalį, -kurią lemia išsilavinimas.

Būtent tai turi tapti pagrindi­ niu aukštųjų mokyklų komjau­ nimo rūpesčiu.

Tiesa, sakoma, kad pirmūnai ne tie, kas gerai žino, o tie, kas moka laikyti egzaminus. Tačiau tam - - 'ir studentų dalyvavimas valdyme, ir jų įtraukimas į sti­ pendijų skirstymo komisijas bei leidimas dalyvauti egzaminuose.

Aukštojo ir specialiojo viduri­ nio mokslo ministerija sveikina naujų žinių kontrolės formų kū­ rimą, -tekių formų, kurios išaiš­ kintų ne tai, kiek įsiminta, o tai, kaip praktiškai įvaldyta me­ džiaga. O nuo vasario aukšto­ siose mokyklose prasidės įtemp­ tas darbas: bus sudaromos mo­ komųjų kursų programos, pil­ domi mokymo planai. Ai kom­ jaunimas pasiruošęs vertingais pasiūlymais apginti savo teisę dalyvauti ir šiame darbe?

Pagaliau, mes suteikiame stu­ dentams galimybę turėti įtakos dėstymo kokybei (anketa „Dės­ tytojas studento akimis"). Dės­ tytojai, žinoma, labai sudominti šios -priemonės rezultatais, paė­ mė ją i savo rankas. Jie siūlo ministerijai patobulinti anketą, rašo ' laikraščius, kad nedoro­ vinga suteikti studentui galimyi bę vertinti dėstytoją. Ar ne to­ dėl tiek daug kritikos, - kad toks vertinimas nepageidaujamas?

Tačiau anketa vadinasi „Dėsty­ tojas studento akimis", todėl paskutinis žodis renkantis vie­ ną ar kitą variantą turi priklau­ syti studentams. O ką studen­ tai? Tyli. Maždaug tas pats vyksta ir organizuojant darbus žemės ūkyje. Studentų atitrau­ kimo nuo mokslo, siunčiant

juos dirbti žemės ūkio ar kito­ kius darbus, mąstai auga, tai kelia rimtą studentų, dėstytojų, ministerijos susirūpinimą ža­ la specialistų paruošimo koky­ bei. O štai aukštųjų mokyklų komjaunimo komitetų -ir aukš­ tesnių komjaunimo instancijų įai nejaudina: ne mėnesį, o pu­ santro — nieko; -nėra tikro darbo — ne bėda; darbas 12— 14 valandų per parą — ištver­ sim; -dykinėtojai gauna pinigus už studentų atliktą darbą, va­ gys grobia produktus iš studenių katilo — iškęsim. -Rezultatas — jau minėtose Vidurinės Azi­ jos aukštosiose pedagoginėse mokyklose studentai mokosi ne 4, o 2,5 — 3 metus. Komjaunimui laikas imtis tokių darbų or­ ganizacijos. Vykdyti juos pagal sutartis su kolūkiais ir tarybi­ niais ūkiais, -griežtai reikalauti laikytis sutartyse numatytų įsi­ pareigojimų.

Aš neraginu atitverti studen­ tus nuo darbo gamyboje. Netgi manau, kad jų darbo -potencia­ las panaudojamas nepakanka­ mai. Tačiau aš už tai, kad jis būtų panaudojamas racionaliai, gerbiant studento asmenybę.

Daugelis vadovų dar laiko aukš­ tąją mokyklą šaltiniu nemoka­ mos nuolankios darbo jėgos, ku­ rią galima -panaudoti lopant „skyles".

Beje, parengtas dokumentas, leidžiantis studentams dirbti liaudies ūkyje visus mokslo me­ tus, nepriklausomai nuo -pail­ gumo, be jokių dekanato i»žymų. Po to, kai mes padidinome paties studento atsakomybę už mokymosi rezultatus — panai­ kinę sąlyginį perkėlimą ir su­ griežtinę reikalavimus egzami­ nų metu — visai nebūtina dik­ tuoti, kas jam galima, o ko ne­ galima: dirbti ar nedirbti, lan­ kyti paskaitas ar nelankyti. Jis suaugęs, savarankiškas žmogus, jis gali pats spręsti šiuos klausi­ mus. O komjaunimo komitetas turi -padėti jam rasti tinkamą darbą, organizuoti profesinius būrius, kad ir darbas duotų naudos mokymuisi. Tai -būtų iš liesų visuomeninė, socialiai naudinga veikla, priešinga sta­ tistų „tiekimui" mitingams ir iš­ kilmingiems susirinkimams.

Studentas turi pats atsisakyti statisto vaidmens. Aktyvi jo po­ zicija persitvarkyme ne tik svarbi. Ji būtina.

Stai kaip kartais atsitinka.

Rektoriai, gavę galimybę veik­ ti savarankiškai, skundžiasi ap­ ribojimais „iš aukščiau", bet ne­ nori, kad admrni^racija atsis­ kaitytų tarybai. Dėstytojai viso šito nori, tačiau nenori, kad bū-

(nukelta j 4 psl.)

3

Sukaktys

Profesoriui Pranui Norkūnui— aštuoniasdešimt I chirurgijos katedros pyofntoridi, Lietuvos chirurgų moks­ linės draugijos garbės pirminin­ kui, nusipelniusiam gydytojui ir mokslo veikėjui, žurnalo „Chi­ rurgija" redakcinės tarybos na­ riui, medicinos mokslų daktarui Pranui Norkūnui sukako 80 me­ tų. Praeityje — 54 chirurginės ir 46 pedagoginės veiklos metai.

P. Norkūnas pradeda gydytojo kelią 1934 metais baigęs Vil­ niaus universiteto medicinos fa­ kultetą. Nuo 1937 iki 1942 metų dirba chirurgu Baranovičių ir Vil­ niaus I tarybinėje ligoni­ nėje.

1945—1947 m. va­ saros atostogų metu to­ bulinosi Maskvoje pas žymiau­ sius to meto TSRS chirurgijos specialistus — profesorius S. Judiną, V. Vyšnevskį. 1953 me­ tais P. Norkūnui buvo suteiktas docento, o 1960 metais — pro­ fesoriaus vardas. Nuo 1956 iki 1984 metų jis — hospitalinės chirurgijos katedros vedėjas, o pasfaruoju metu atlieka konsul­ tanto pareigas.

Mokslinė Jubiliato veikla susi­ jusi su opinės ligos problemos tyrimu. 1949 metais apgynė kan­ didatinę disertaciją apie opinės ligos etiopatogeneze, 1958 me­ tais — daktarinę disertaciją „Skrandžio ir dvylikapirštės žar­ nos opinės ligos ntiopatognnnzė ir gydymas". Gydydamas opinę ligą, 1945 metais liepos mėn. 5 d. jis pirmasis pasaulyje atliko subdiafragminę kamieninę vagotomiją su Skrandžio ekono­ mine rezekcija ir mažosios krei­ vės devaskuliarizacija ir dener­ vacijai Šiuo metu atlikta virš 3000 tokių operacijų; gaunami geri rezultatai, praktiškai neste­ bima opų recidyvų.

1946 metais P. Norkūnas vie­ nas pirmųjų TSRS atliko transtorokalinę kardialinės s^i^.^^<džio dalies ir abdominalinės stemplės dalies rezekciją dėl skrandžio vėžio. Tais pačiais metais atliko stemplės plastiką, panaudojant plonąją žarną, o 1947 metais dėl plaučio vėžio pirmą kartą L'etuvoje — pulmonektomiją.

Profesoriui vadovaujant, spren­ džiami dorojo žarnyno patologi­ jos klausimai, sukuriama dolichosigmos klinika ir jos gydy­ mas, atlikta apie 500 operacijų.

Paskutiniu metu paskelbiama nauja apendicito ntioprtognnnzės teorija, pasisakoma jo gy­ dymo klausimu.

P. Norkūnas daug jėgų skyrė chirurginių ir mokslinių kadrų ruošimui: jam vadovaujant ap­ gintos 7 daktarinės ir 21 kandi­ datinė disertacija, tarp jo mc> kinų — 6 profesoriai. Jo pas­ kaitų klausė daugiau kaip 4000 studentų, apie 600 chirurgų. P. Norkūnas parašė 3 monografijas, atspausdino 87 darbus (vairiais chirurgijos klausimais.

Skaitė pranešimus I ir III visasąjungi­ niuose gastroenterologų suvažia­ vimuose, XXIX ir XXX visasą­

junginiuose chirurgų suvažiavi­ muose, Bulgarijos, Lenkijos, Vo­ kietijos Demokratinės Respubli­ kos chirurgų suvažiavimuose ir kt.

Profesorius — ir gabus orga­ nizatorius. Jo iniciatyva Vilniuje buvo organizuoti specializuoti skyriai: dygenainėt, torakalinės chirurgijos, tyadmrtologijot-oytopedijos, neurochirurgijos, anes­ teziologuos. Nuo 1964 metų bu­ vo chirurgų mokslinės draugijos pirmininkas.

Jam vadovaujant iki 1984 metų vyko visi respub­ likos chirurgų suvažiavimai ir konferencijos.

Nuo 1955 metų P. Norkūnas buvo renkamas vi­ sasąjunginės chirurgų draugijos valdybos nariu, tarptautinės chi­ rurgų asociacijos nariu, žurnalo „Chirurgija" redakcinės tarybos nariu Ilgus metus jis vadovavo medicinos fakulteto speciali­ zuotai disertacijų gynimo tary­ bai. .

Partija ir vyriausybė aukštai įvertino P. Norkūno darbą: 1950 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio gydytojo vardas; 1961 m. — nusipelniusio moks­ lo veikėjo; 1965 metais tapo respublikinės premijos laureatu.

Ilgametė mokslinė-pedagoginė ir visuomeninė veikla pažymėta „Garbės ženklo" ordinu, meda­ liais, garbės raštais.

P. Norkūnas savo ilgamečiu darbu pelnė visų Lietuvos chi­ rurgų pagarbą ir meilę. Kaip mokslininkas jis ssebina savo erudicija ir naujomis originalio­ mis idėjomis, kaip chirurgas ir specialistas — savo patarimais, kaip žmogus — sielos jautrumu, dėmesiu žmogui ir geraširdiš­ kumu. P. Norkūnas • visada noriai dalinasi savo patyrimu su jau­ nais gydytojais, džiaugiasi savo mokinių pasiekimais. Ruošiant chirurgų kadrus profesoriaus nuomone jauni gydytojai turėtų 5 metus tobulintis klinikose ir per tą laiką apginti kandidatinę disertaciją.

Jei tai pavyktų, tai dar 5 metus baigti čia rengti daktarinę disertaciją. Be to, kiek­ vienas jaunas chirurgas turėtų turėt’ savo mokytoją, padedantį „aui^ft", tobulėti. Tokiu būdu galėtume turėti puikių specialis­ tų, mokslininkų rezervų.

Savo 80-mečib jubiliejų prof.

P. Norkūnas sutinka tokiu metu, kai Lietuvos chirurgija pasiekė didelių laimėjimų. Daug jėgų ir energijos jai atidavė ir Jubilia­ tas. VVU medicinos fakultete I chirurgijos katedra ir jos stu­ dentai medikai širdingai sveiki­ na brangų Jubiliatą, linkėdami puikios sveikatos, žvalios nuo­ taikos, jėgų gydytojo bei peda­ gogo veikloje.

L. MACIŪNAS I chirurgijos katedros docentas

Konkursai

„EFEKTYVIAUSIO IŠRADIMO“ KONKURSO NUGALĖTOJAI 1987 m. gruodžio 24 d. įvyko „Efektyviausio išradimo" konkur­ so žiuri posėdis. Konkursui buvo pateikta 10 darbų. Žiuri pirminin­ kas, prorektoriaus mokslo rei­ kalams pavaduotojas R. Martinkus, susspažinęs su konkursui pristatytais darbais, pažymėjo, kad nė vienam išradimui nepa­ teikta pilnos dokumentacijos apie išradimo įdiegimo ir ekono­ minį efektyvumą, bei ekonomi­ nio efekto apskaičiavimo (nu­ rodant Universiteto padalinį), patvirtinto išradimus panaudoju­

sios organizacijos vadovo i? vyr. buhalterio parašais. Žiuri pirmininkas primygtinai prašo iš­ radėjų atkreipti dėmesį į tvar­ kingą išradimų panaudojimo do­ kumentacijos apiforminimą.

Tad šį kartą žiuri buvo pri­ versta remtis ne pateiktom „už­ uominom" apie išradimų eko­ nominį efektyvumą, o bandyti įvertinti jų mokslinę-techninę bei kūrybinę vertę, taip pat, žinoma, panaudojimo mąstą ar­ ba galimybes. Pateikti konkur-

Tarybinis studentas

< ---------------------------------------- TARYBŲ

VALDŽIOS

Socialistinė revoliucija Rusi(joje įvyko tebevykstant 1-ajam i pasauliniam karui. 1917 m. lap! kričio 8 d. Rusijoje buvo sudaj ryta Tarybinė vyriausybė, ku( riai vadovavo V. Leninas. Nauj ja revoliucinė valdžia savo ke­ lią į socializmą pradėjo istoriniu Dekreto dėl taikos paskelbimu j II-ame Tarybų suvažiavime. j Taika buvo būtina socialistinės ( revoliucijos iškovojimų įtvirti< nimui, pertvarkymų mieste ir į kaime įgyvendinimui. Kairo tęįsmas grėsė sužlugdyti revoliur j cijos laimėjimus. Nuo to laiko ir prasidėjo Tarybų šalies kova už visuotinę demokratinę taiką, 1 be aneksijų ir kontribucijų, už 1 karo nutraukimą ir taikių san­ tykių tarp socialistinės Rusijos ir kapitalistinių šalių nustaty­ mą.

Dekrete dėl taikos buvo siū­ loma sudaryti paliaubas ne ma­ žiau kaip trims mėnesiams, kad visos kariaujančios šalys galėt tų pasiruošti deryboms dėl tai­ kos. Nežiūrint j tai, jog Antan­ tės valstybės ir JAV sabotavo I taikias Tarybų šalies iniciaty­ vas, visų kariaujančių valstybių darbo žmonės karštai pritarė Tarybų Rusijos siūlymui kuo greičiau užbaigti karą ir suda­ ryti visuotinę demokratinę tai­ ! ką. j Tarybų respublikos iniciatyva j 1917 m. gruodžio 3 d. Brest-Lij tc.vske tarybinė delegacija pra­ dėjo derybas su kaizerine Vo­ kietija dėl paliaubų. Gruodžio 15 d. buvo pasirašytas susitari­ mas dėl paliaubų 28 dienoms ’ tarp Rusijos iš vienos pusės ir Vokietijos bei jos sąjungininkių į iš kitos pusės. i 1917 m. gruodžio 22 d. BrestĮ Litovske prasidėjo derybos dėl į taikos sudarymo. Jau pirmame į laikos konferencijos plenarinia1 me posėdyje Tarybų Rusijos deį legacija, vadovaujama A. Jcfės, 1 paskelbė pareiškimą, kurio pa( grindą sudarė svarbiausi DekreIto dėl taikos teiginiai. Sudarant demokratinę taiką, tarybinė de­ legacija pasiūlė derybose vado­ vautis šiais principais:

Bresto taikos derybos

1. Neleistini jokie prievarti­ niai karo metu užgrobtų terito­ rijų prijungimai. Okupavusi te­ ritorijas kariuomenė per trume . piaus ią laiką išvedama . Į 2. Virišaui u pdni^tntai tti kurti tų tauitų Tvo.li.tinj v^veram j kitkumą, ^iioa jo ketaku kaeo i :'tietu. į 2. Nacmaal rnėms mažumoms Į Iki karo kiūrėjusiems politinto Į aavaeųnkisaemo, gkateickiamc Į aąjieuųbė taisoa1 cv>rtatj Uatariį me dąl ktikikuuum ūmo omI rikli ka Mti valstymei, trim 1 s2ręsti kavo vėlntyeiu- savaraų( rafeuk2dsmo anUk uuiIj nu□junt sisieala ■gyveųtkjam2i j i. Nvaicnkllnių mamomų ieij 3e3 gins s^cialiis įstatymai,gaj rantuojantys kultūrinp-nacionatini tų tautų savarankiškumą. Į Dar 1917 m. lapkričio 15 d. į paskelbtoje „Rusijos tautų teil šių deklaracijoje" buvo išdėsrty} u ęagrinakciaiTarybn valktyt2is į aącipųuliaės pnlLtiųck princi paĖ Reci|cs tauie ty^teir a^t^ere; ilumas,2eisn tąntaTSu1aiuųųi apsfops^i is sudalyti utym^ankiaecj2tnbę, tautų lyūiateikiškkmai. taiųaaa asc-2k21|nia m^uD2 vystymam-s. Taigi, larybii, p2s de^vc ijos Brest-Pitosaee kųvs kž taiuku sudalkmą kar­ tu retekė kia^ už rfclųtybtų I tautų ršlnisvisimą.

Vcidelųos aeregapij s. vadosui darbai buvo įvertinti ir prem ijuot taip ųaųji2m a a stats-eaore-arią-k už-

LIETUVOJE 70-MEClUI

) ) 1

)

Į

ir Lietuva Lietuvą. Vokietija, siekdama !nykekdikti savo grkblklškna tikales Lietuvos atžvilgiu, derybkse pakaedkjc 1917 m. rugsė­ jo mėn. jos sptiaimp andarvtka Lietuvos Tarybos 1917 m. gruo­ džio 11 d. kpt2rimą. Jame buvo skalpl2ųaa „neprlklauakmks Lietuvos atkūrimas", bet kartu p2alaakkma už amžiną Lietuvos ryšį su Vokietijos imperija karikėa kokvakcij'as, muitų ir k2liutoa bendrumo pagrindais. Šis dc^emantas lšpkpuliaėėjuaic tau­ tų aaiaėa apsisprendimo šūkio, kurj iškėlė Tarybų Rusijos vvrlauavPV, aulv,gkmia turėjo, okup2kta kukmkna, liudyti, kad aaizaėikV Vokietija 2ts1aaac Lietukoa akaaaljca, o .pati lietuvių t2et2 nori 2tsiaklėtl nuo Rpai1— kalatvPės ir jekgals prie Vokiatljka. Pažymėtina, kad Voaiatijca delegacija Bresto taikos derybkaa cpaėako Lietuvos Ta­ rybos gruodžio 11 d. .priimtos rezoliucijos pirmąja dalimi, o antroji (kpio aokvancijaa) Puvo nutylima.

Gruodžio 30 d. V. Kapsukas atvyko j Brestą ir dalyvavo deėvckae su kaizerine Vokietija kaip t2rvPikVa delegacijos kokaplt2kt2S- Jis parengė „Lietu­ vos reikalų komisariato 2taakko deklaraciją" .(1917 m. gruodžio 8 d. tarybinė kvriauavPė suda­ rė Lietuvos reikalų acmiaariatu.

Jo komisaru buvo paaalėt2a V. Kapsukas, o pak2dektkjp — Z. Aknariaais), kerikja gynė gyvybikiu- Lietuves ėaik2iua pa­ smerkdamas Vckiatij■oa imperia­ listų aiakimu prijungti Lietuvą prie kaizerinės Vcaiatljka. Si deklaracija buvo prijungta prie Taikos kkkfarokcijos pėktkkcla. „Lietuvos reikalų akmia2ėlaak atstovo deklaracija" p2t2lpina2 laldinyja; aurik nuotrauka illuatruk^2a šis atraąpskia.

Deklaracijoje puvo pažymėta, jog, Lietpvca Taryba, išrinkta kadaųckėa'tiškais panrikdaia su­ šauktos lietuvių kckferakcijcs, ketpri taisėa paaik2dikti kienikaaiiu teiaVtu liatpvia tapacs orn2ku Ir kpatatvai aanavklea su

Trys trečiosios vietos ir rb. premijos paskirtos:

100

sierdo ąsilkulapdl fon Kioramno, vieta emijaėiabu siI ąk ė ^irnu250 gelti rb. spatvg ko­te 1.

S^jy^t^l^r^isit^linių junginių citąs -sriFF iari-k s, Ič^ipkūno ^Ir lab. darbuotojams P. Adomė­ vĮoctopu paskirta ktetoio n|aktaonlkos katedros vedajui nui, O. Adomėnienei, D. GlrE. Mpntrimui. džlūnaltnl, J. Gurevičienei, R. Dvi antrosios vietos ir 150 rb. premijos skirtos: 1. FF puslaidininkių fizikos probleminės laboratorijos dar­ buotojams Z. Bliznikui, A. Meš­ kauskui ir J. Sinlul.

2. ChF polimerų chemijos ka­ tedros darbuotojams doc. G. Bajorui ir asist. R. Makuškai. už išradimų ciklą.

Paškonlenei, J. Petraičiui, L. Poloudinai, V. Vičienei ir E. Vo^^lienei.

2. FF Pud^iidininkių fizikos ka­ tedros darbuotojams Z. Januš­ kevičiui, A. S^l^ialui. S. Sa­ kalauskui ir A. Sodeikai.

3. Gamtos fakulteto biofizikos ir biochemijos katedros dar­

kaimyninėmis valstybėmis. „Liatpkoa darbininktĮ damckr2aąjks nukmcka, — rašoma dek­ laracijoje, — Lletekca likimo a^2Paimu aprakdži2mąjį žodį ga­ lės pasakyti ne kkaiačių val­ džios ar Rusijos ėaappblikca at­ stovai ir ne tos beržuazinVa gru­ pės, kurlks seniau prilaikė ca­ ro valdžią, o dabar ieško ryšių su kckiačia valdžia; sprendžiam2aia Paiaas prlai2esk ir ne Vil­ niaus llatekių kckfe.rakcijca ir .

Tarybos cėganizKtoriams bet Lietuvos, Po taptca akirtemk, damcaratikl2ms aluoksni2ma pirmiausia Lietpvks daėPikikkams ir karn^ngia.siams valatiačiams".

1918 .m. kovo 3 d. siekdama aust2pdvtl Vdl^iiatijcs puolimą, praaidVjuaį kaaarto 18 d. (pasi­ baigus paliaubų laikui), Tarybų Rusija sutiko pasir2švtl nėkPiklškais raiaai2vimaia p2ėaųtą taikos aetartįPo Broato taikos setartiaa pa­ sirašymo iš Tarybų Rusijos j niųtusi2a kie■taa sugrįžo šimtai 2k;vkia Spalio rakcliucijoa da^1^ p2airvžeaia pasiaukoja­ mai kkvktl už • jos .idėjų įgykekdikimą ir Li<atekkja.

V. Kapsuko ir Z. Akgariečik ėod2nukj2ml akmuklatlnlai lei­ diniai „Tioaa", „Kkmpniaaaa" ragikk kurti L^<atPkkja kkmukistikea krn2klzacijas, išplėsti kovą prieš caupaktpa. Šį darbą dirbo Lietuvoje gyvenę rakklluclknleriai maėkaiatal-iekąniačiai P. Eidpaakičipa, K. Kemokičius, S. Grybas, a E. Tiškus, I. Gaška ir grįžę iš ek2ae2cijca lietuviai aomuklatai K. Požėla, J. Dumša, A. Dr2p2klčiūtV ir kiti.

Ui^ltpk^je sparčiai kūrėsi akmukiatlkVa krnakizacijcs- Vis 2ktu2laakis darėsi uždakikva šias krgaklzacij2s autalktl j kiakikgu darbininkų aiaaėa partiją, aunabančiu v2dkkapti Lietuvos darbo žmonių išsivadavimo ko­ vai.

Raimondas VALKAUSKAS TSKP istorijos katedros asistentas

buotojams A. Daktariūnui, D. Kirveliui ir V. Vanagui.

Paskirtos dvi paskatinamosios premijos po 50 rb.:

1. FF darbuotojams K. Mo­ tiejūnui, S. Sakalauskui ir A. Dobrovolskiui.

2. FF yadiotizikos katedros impulsinių procesų ir triukšmų MTL darbuotojams F. Vaitiekū­ nui, J. Vyšniauskui ir G. Šimė­ nui.

O. ADOMĖNIENE VVU mokslinės-techninės kūrybos draugijos farybos narė

4

Tarybinis studentas

Demokratijos institutas

Praktika

PIRMOSIOS PAMOKOS

(atkelta Iš 2 psl.)

Istorijos fakulteto VI kurso itfoyikaHneakivaizdininkai jau ne pirmus metus pedagoginę praktiką atlieka bazinėje — Vi-lniaus miesto 39-je — mo­ kykloje. Si praktika — tai plrmiej i pedagogi nio darbo žings­ niai, pirmosios savarankiškos pamokos.

Pad dėjęs visuomenės susido­ mėjimas ist<o*ija (ypač Lietu­ vos) atsiliepė studen tų ir mo­ kytojų bei mokinių santykiams.

Mokytojai studentams kėlė di­ desnius reikalavimus tuo pačiu sudarydami sąlygas platesnei sa/a*ankiškai veiklai. Prakčikaotams nebeužteko gerai ži­ noti dėstomą medžiagą, daly­ kiškai išaiškinti ■pamoką.

Jie turėjo žinoti periodinę spaudą — komentuoti istorijos moky­ mo problemas nagrinėjančius straipsnius, mokėti pagristi vestos pamokos tipo reikalingu­ mą. praktikantai, stebėdami isto­ rijos mokytojų R. Mlkučionienės, J. Sakalauskienės, L. Paukštės pamokas, susipaišo su dėstymo įvairaus amžiaus mokiniams specifika, su skir­ tingais pamokų tipais. Išlaiky­ dami pagrindinius pamokos elementus, studentai ga'ėjo pasir’nkti reikalingiausią pamo­ kos tipą nagrinėjamai temai.

Tačiau, kol tai buvo pasiek­ ta praktikantai turėjo savyje užgniaužti baimės jausmą pir­ mąsyk atsistojus prieš klasę, įgyti pasitikėjimą savimi, nebi­ joti nuklyst nuo konspektų, , provokuojančių“ mokinių klausimų, sugebėti matyti ne t'k. ką atsakinėjantysis rodo že­ mėlapyje, bet ir ką daro sė­ dantys paskutiniuose suoluose.

Iš pradžių nelabai sekėsi mo­ kytojauti. Buvo ir nes<ė<mių, nesklandumų ir nusivy-Pmo. Be­ veik kiekvienam pradedančia­ jam pedagogui iškylančias pro­ blemas. mokytojų skatinami bei patariami, prakt'kantai gana greit įveikė * O tada galima bu­ vo įgyvendinti ir svarbiausią pamokos uždavinį — išvystyti aktyvų mokinių darbą, ir tuo pačiu pasiekti tvirtų nagrinėja­ mos temos žinių.

Pagrindinis mokytojų ir studentų-praMikantų darbo Ukslas — sudomin'mas dėstoma medž'aga ir gilios mokinių žinios — to ir buvo siekiama.

PrakVkos metu naeiiinids pe­ dagoginius sugebėjimus parodė diplomantai Dana Augullenė.

Daiva Grybaitė, Janina Bucevičiūtė. Eugenijus Manelis, Alb'nas Stankevičius. Galima pasi­ džiaugti, kad E. Mateliui pa­ siūlyta pasil kti mokykloje.

Ne tik apgalvotomis istorijos pamokomis pasižymėjo praktikantai. Istorines ž'njas jie sie­ kė gilinti ir užklasinėje veik­ loje. Vyresnių klasių moki­ niams buvo organizuotas „Isto* rin's“ LIK' as (E. Manelis A. Stankevičius). Aiškūs, konkre­ tūs . greiti mokinių atsakymai j Lietuvos istorijos klausimus parodė mok'nių orientaciją, ap­ siskaitymą, praturtino ..sirga­ lių“ žinias.

Mokyklos vadovybė ir moki­ niai dar ilgai minės nuotaikin­ gą etnografinę vakaronę su­ rengtą Daivos Grybaitės ir Danos Augulienės. Daivos muzika ir organizuot! lietuviški šokiai suvirpino ir ..met^e I * stų“ širdis.

Daugel’s galbūt pirmą kartą pabandė o paskui ir noriai šo­ ko liaudiškus šokius. .,Kaip mums reikėtų tokios sumanios ir energingos mokytojos“ — po š'o vakaro pasakė mokyklos direktorė J. Lukošienė, Glaudus studentų bendradar­ biavimas su pedagogais bei nuoširdus bendravimas su mo­ kiniais padėjo įvykdyti pedago­ ginei praktikai keliamus užda­ vinius ir pasUkti gražių rezul­ tatu.

Už visapusišką pagalbą or­ ganizuojant bei vedant pedago­ ginę praktiką esame dėkingi bazinės mokyklos direktorei J. Lukošienei, pavaduotojai J. Sa­ kalauskienei, mokytojams R. Mikučionienei ir L. Paukštei.

Aldona VASILIAUSKIENE LTSR istorijos katedros mokslinė bendradarbė. pedagoginės praktikos vadovė

Klubas tik kuriasi Naujų lietuviškų meninių ir dokumentinių filmų premjeros, susdikimai su filmų kūrėjais, dis­ kusijos . galimybė sąjunginio ir tarptautinio kino klubų tinklo pagalba pamatyti naujus retus filmus . dalyvauti vertinant juos — visa tai artimoje ir tolimes­ nėje ateityje siūlo besikuriantis

ių taryboje studentų, nenori anketavimo, nenorį atsisakyti eg­ zistuojančių studento asmeny­ bės slopinimo ir suvaržymo me­ chanizmų. Čia labai svarbu suprasti, kad demokratija arba yra, arba jos nėra. Demckratija išrinktie­ siems — tai ir yra autokratija.

Ir kuo siauresnis privilegijuota­ sis ratas, tuo ji griežtesnė.

Tavo asmens laisvė garan­ tuota tik tų, kas nuo 'tavęs pri­ klauso, teisių pripažinimu ir lai­ kymusi. Jeigu dėstytojas šaukia ant studento, įžeidinėja jį, jis pripažįsta katedras vedėjo ar kito viršininko teisę elgtis su juo analogiškai. Neteisingumas gimdo neteisingumą, o grubu­ mas — grubumą. Kitaip nebū­ na.

Rektoriaus teisės gali _ būti tuo platesnės, kuo daugiau dės­

Dėkojame už jau gautus atsa­ kymus ir tikimės jų dar sulauk­ ti, tad kartojame „T. S." anketą.

Galite mums ir paskambinti.

Mūsų adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis stu­ dentas". Telefonas 61-11-79.

1. Ar dažnai skaitote „T. S."? a) kiekvieną numerį b) atsitiktinai c- neskaitote 2. Nuo kurio puslapio prade­ date skaityti? Kurių puslapių ne­ skaitote?

3. Kaip skaitote publikacijas: a) nuodugniai b- tik peržiūrite c) tai priklauso nuo temos d) 4. Ką pirmiausiai skaitote laik­ raštyje?

5. Ko visai neskaitote? Kodėl?

6. Kokiomis temomis laikraštis rašo per mažai arba visai nera­ šo?

7. Kokioms temoms skiria per daug dėmesio?

8. Ar jus patenkina publika­ cijų kokybė? Kas jose nepaten­ kina: a) per mažai jsigilinta j pro­ blemas b) nėra aiškios autoriaus po­ zicijos c) nepatinka stilius, tonas d)

Ko dar trūksta publikacjjoms?

9. Kokias publikacijas ir ko­ kius autorius įsiminėte? Kurių rašymo maniera, stilius Jums pri imtiniausias?

10. Ar Jums turi reikšmės ra­ šinio apimtis? Kokios apimties publikacijų norėtumėte daugiau matyti?

11. Kaip manote, ar gali pub­ likacija laikraštyje ką nors pa­ keisti?

Be muzikos, kaip be kalnų...

Baigę B. Dvariono muzikos mokyklą jie Išsiskirstė po skir­ tingus Universiteto fakultetus, tačiau Ilgai „tyloje" neišbuvo.

Vėl susitikti su muzika jiems padėjo B. Dvariono muzikos mokyklos dėstytojas Paulius Koncė. Jam neužteko vien dirb­ ti muzikos srityje, jis norėjo jo­ je gyventi, gyvendamas ja ke­ liauti, keliaudamas grožėtis ir džiaugtis jo skambesių relje­ fais. . .

Tad suskambo šio, tuomet 1979-als dar jauno, kolektyvo atliekami šedevrai, naujai ir naujai sujaudindami klausytoją.

Ansamblio koncertuose d.ugiausia skamba baroko, puošni mu-

zika — S. Hendelio, H. Perselio, A. Vlvaldžlo kūriniai. Kon­ certų programas jie patys su­ darinėja, pasirenka tai, kas ar­ timiausia tai, kas gena mintį, neleidžia jai sustoti.

Nuo pirmojo pasirodymo Uni­ versiteto kamerinės muzikos an­ samblį jau skiria apie du šim­ tai koncertų ir devynerl metai nelengvo darbo. Su ansambliu, kad ir mėgėjišku, dabar neatsi­ sako kartu koncertuoti muzikai profesionalai. Gal vilioja juos skambios koncertų programos, gal pats draugiškas ir darnus kolektyvas. Tad geru žodžiu mini Universiteto muzikantai S. Trimakaitę, J. Leltaltę, D. Sadauską.

t I i |

tytojų ir studentų priima spren­ dimus ir kontroliuoja jų vyk­ dymą. Priešingu atveju, atsiran­ da pagrindas Valstybinės in­ spekcijos, Liaudies kontrolės ko­ miteto, Partijos kontrolės ko­ miteto ir galų gale prokuroro veiklai.

Todėl studentai taryboje —• ne mada, ne kampanija. Tai de­ mokratijos aukštojoje mokyk­ loje garantija. Tai mūsų sėk­ mės garantija persitvarkyme.

12. Ar Jums turi reikšmės pu­ blikacijų pavadinimas? Įvertin­ kite „T. S." publikacijų pavadi­ nimus 5 balų sistema. Gal pateiktumėt patikusj pavadinimą.

14. Ar sužinote informacijos perskaitę laikraštį?

15. Kaip vertinate naujienų šviežumą: a) šviežios b) pasenusios 16. Kokiomis temomis norėtu­ mėte išvysti kritinių publikaci­ jų?

17. Kaip vertinate nuotraukų kokybę (5 balų sistema)?

18. Ar patenkina nuotraukų formatas? Kokio formato jos tu­ rėtų būti?

19. Ar Jums patinka laikraš­ čio pavadirimnas? Kokį pasiūlytu­ mėt?

20. Įvertinkite (5 balų ūrfisma) teminius puslapius: a) „Akiratį" b) „Prologą" c) „SMD žinias" Kas juose nepatenkina Jūsų?

21. Kokius skyrelius, rubrikas, teminius puslapius siūlytumėt įvesti?

22. Ar Jus patenkina laikraš­ čio išvaizda, apipavidaiinimas?

Ką reikėtų keist?

23. Ar visada gaunate „T. S."?

24. Jūsų fakultetas, s^'^<c*alybė, kursas (pageidautina).

Naują kūrinį muzikantai iš­ mokstą per dvi, kartais per ke­ turias savaites, tačiau, pasak vadovo, tik po trejų, ketvertų metų kūrinys suskamba, paten­ kindamas žiūrovus ir muzikan­ tus.

Ansamblis Įvairus ne tik in­ strumentais; čia yra ir fleita, ir gitara, ir klavesinas, — ansam­ blis įvairus savo nariais. Tuoj paaiškinsiu. Antai Eugenijus Gefenas (smuikas) ir Dmitrijus Kirilovas (gitara) medikai, o Bi­ rutė Griklnytė (fleita) ir Birutė Jarmalaitė (altas) ekonomistės.

Galima būtų vardinti ir toliau, tačiau, manau, užteks paminė­ ti, kad tai labai skirtingų spe­ cialybių žmonės.

Universiteto kamerinės muzi­ kos ansamblis myli Vilnių ir no­ ri matyti dar gražesnį Jo senu­ lį veidą.

Jau nuo spalio kiekvieną mėnesį koncertai rengiami Mokslo muziejuje.

Jų metu surinkti pinigai skiria­ mi Žemutinės pilies atstatymui.

Kiekvienas paskutinis mėnesio sekmadienis — susitikimo su klausytojais diena. Draugiškas kolektyvas laukia jūsų. Jūs ne tik pasiklausysite muzikos, bet ir prisidėsite prie Žemutinės pilies atstatymo.

Tiktu: jums pasiseks gauti bilietą Mokslo muziejaus kaso|e. ' Gintaras KUDABA

D. SlRVYTES nuetr.

Universiteto kino mėgėjų klu­ bas, siekiantis sujungti tiek stu­ dentus, besidominčius kino menu, jo vystymusi, senesnėmis ir naujomis kino srovėmis, as­ menybėmis kine, tiek tuos, ku­ rie patys nori „prikišti pirštus" sukant filmus.

Klubas tik kuriasi, tad čia daug vietos naujoms idėjoms ir didelėms perspektyvoms.

Visus . studentus, besidomin­ čius kinu, kviečiame į klubo steigiamąją konferenciją, kuri įvyks vasario 17 d. (trečiadienį), 18 vai. Saulėtekio . ai., JK 1 au­ ditorijoje. Po neilgų, bet, ma­ nome, įdomių kalbų režisierius A. Puipa pristatys savo naują filmą „Amžinoji šviesa", kuris greitai iškeliaus į sąjunginį ki­ no festivalį Aima Atoje.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841188, išduotą EKFF stu­ dentei Daivai IVAŠKEVIČIŪTEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 870156, išduotą IF studentei Almai NORKONAITEI, laikyti ne­ galiojančiu Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710143, išduotą IF studen­ tei Birutei KAZĖNAITEI, laikyti negaliojančiu

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 292 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60.

Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79.

«CoBėTCKHH c-ryAeHT» — opraH napr-KOMa, percropaTa, KOMHTeTa komcomoas, npotpKOMa opAenoB TpvAOBoro Kpacnoro -jHaMeHM n ApyjnCu ■apoAOB BnASHioccKoro yHHBepCTTera hm. B. Kancyxaca. Bbabhioc.

PeAaicrop A. Anuurrac. Ha ahtobckom suUKe.

„Tarybinio

studento“ svečiai Žiemos atostogų metu „T. S." aplankė Tartu universiteto sa­ vaitraščio „TRU" redakcijos bei press-klubo . atstovai, kartu su redaktore Varje Sootak.

Sve­ čiams parodėme Universitetą, Vilniaus . senamiestį, buvome nuvežę į Kauną bei Trakus. Pa­ sišnekėjome apie darbą ir išgir­ dome nemažai įdomių dalykų.

Tikimės padaryti atsakomąjį vi­ zitą.

XXX Susilaukėme ir dar vieno sve­ čio, tiksliau viešnios — Kuibyševo universiteto savaitraščio redaktorės Ninos Okorkovos.

Susitarėme keistis laikraščiais.

Sportas

IR SPORTINĖ „SESIJA“PENKETAIS J. MACKEVlClUTĖ — ABSO­ LIUTI LTSR TENISO ČEMPIO­ NE

Studentų žiemos atostogų me­ tu Šiauliuose vyko LTSR žie­ mos teniso pirmenybės.

Jose sėkmė lydėjo pramonės ekono­ mikos fakulteto antro kurso stu­ dentę sporto meistrę Jūratę Mackevičiūtę. Ji tapo absoliu­ čia čempione. Vieneto varžybų pusfinalyje ji nugalėjo kaunie­ tę 2. Rekašiūtę (7:5, 6:3), o fi­ nale — savo jaunesniąją seserį Raminta (6:1, 6:3). Beje, abi se­ serys atkaklioje trijų setų ko­ voje nugalėjo sporto meistrę N. Krūminytę ir 2. Rekašiūtę.

Jūratė kartu su daugkartiniu respublikos čempionu G. Remeikiu finale lengvai nugalėjo LTSR jaunimo čempionus R. Mackevičiūtę ir G. Mažoną. Pa­ žymėtina, kad Jūratė išlaikė penketais abi sesijas — sporti­ nę ir studentišką.

J. LIAUKONIS

KVIEČIAME TRENIRUOTIS Norintys žaisti futbolą renka­ si ' kiekvieną pirmadienį 22.00 vai. Respublikiniame lengvosios atletikos manieže (Žemaitės 6) arba skambina telefonu 76-89-67 treneriui A. Žilinskui.

PASALINTI NEPAŽANGOS STUDENTAI MaF. Iš I k. — I. Lukšaitė, O. Močalova, J. Rimaš, I. Tichomirova, D. Keblikaitė. FF. Iš I k. — E. Nausėda, 2. Bliznikas, V. Varaciejūtė, A. švačko. ChF. Iš I k. — R. Levickaitė, iš II k.

— A. Bufrimaitė. GF. Iš I k. _ T. šugalskis, iš III k. — S. Pet­ kevičius. IF. Iš II k. — E. Sa­ muolytė, E. Pavilonytė, A. Galinskas, A. Mačėnas. FilF. Iš IV k. — L. Masiūnaifė, iš V k. — A. Leonavičiūtė. PF. Iš I k. — M. Snežko. EKFF. Iš I k. — D. Pukys, R. Bošej, S. Losickaja, G. Velickaitė; iš II k. — E. Ažukaitė, J. Jankauskaitė, iš III k — A. Aprub, I. Karsliūnaitė.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841697, išduotą EKFF sftudentei Alai GR1GOROVIČ, laikyti negaliojančiu.

■ Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850764, išduotą MF studen­ tei Intai MAKSEVICIOTEI, laiky­ ti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851200, išduotą FilF studen­ tei Larisai STOROŽENKO, laikyti negaliojančiu.

Redaktorius A. LIPSTAS

LEIDŽIAMAS NUO 1950

visą saLiąpRovecauai;vieny uires!

METŲ caRj/Binis

BALANDŽIO 15 D.

*

Nr. 1 (1420)

1988 M. SAUSIO 8 D. PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO 4 UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS lllillllllliIlllllllllllllllllilllllI!HI)IIIIIIIIIlllllllllllllllIlllliniiIliUIIIII!HliiHllll11UlllllIIIIIIIIIIIIIlIIIIIJIHIIIIIIlIllllllllllllllIlllllIIIIIIIIIIllllHIIIllIIIIIIIIIIIIlllll(IIIIIIIIIIIIIIllillllllliliilliillillllilllillllli

Klausimas: Kas naujo atsirado, kas pasikeitė jūsų MAK-uose nuo persitvarkymo politikos pra­ džios, kokios idėjos iškilo dabar, paskutiniuoju metu?

Atsako: Vlesturas KOZIOLAS, Latvijos valstybinio universiteto studentų profsąjungos komiteto pirmininkas, LVU komjaunimo kondteto sekretoriaus pavaduo­ tojas mokymo ir auklėjimo klausimams:

— Matote, aš šiose pareigose tik dveji meitai. Ir vis dėlto, pa­ kitimų yra: suaktyvėjo studentų dalyvavimas universiteto valdy­ me, pradėjome vertinti dėstytojų darbų — tai mes jvedėme kaip eksperimentą dar prieš me­ tus, pirmieji Tarybų Sąjungoje.

Eksperimentas pavyko, ir mus palaikė kitos šalies aukštosios mokyklos. Studentai taip pat da­ lyvauja sudarant paskaitų, semi­ narų ir sesijų tvarkaraščius. Tai naujovė, įvesta tik šiemet.

Toliau — mes norime surengti konkursą tarp fakultetų. Verti­ nama bus pagal mokymosi rezul­ tatus. Bus imamas fakulteto stu­ dentų pažangumo vidurkis. Ge­ riausią fakultetą apdovanosime premija' (studentų profsąjungos sąskaita), tarkime — 1000 rub­ lių. Antrąją vietą užėmęs fa­ kultetas gautų kokius 500 rub­ lių, trečiąją vietą — 400 rub­ lių. Na, o tuos pinigus jie jau patys pasidalins, panaudos. Tiki­ mės, kad taip bus skatinamas studentų suinteresuotumas mo­ kytis. Tiesa, susumuodami ba­ lus, atsižvelgsime ir į fakultetų studentų visuomeninę veiklą, sportininkų rezultatus. * Olegas IVANOVAS, Mask­ vos valstybinio universiteto komjaunimo komiteto sekreto­ riaus pavaduotojas organizaci­ niam darbui:

„APSIEISIME BE MOKYMO IR AUKLĖJIMO KOMISIJOS“

— Mokymo ir auklėjimo ko­ misija mūsų universitete buvo įkurta 1973 metais. O štai da­ bar jos nebėra, mes ją, paprasr ėiausiai, išformavome.

Kodėl?

Daugumos studentų nuomone MAK-as tapo baudžiamuoju or­ ganu. Niekas nesigilindavo, ko­ dėl tas ar anas studentas kažkuo prasikalto. Buvo daromos rimtos klaidos. Taigi, MAK-ą išforma­ vus, buvo įkurta taip vadinama studentiška komisija, kurios pa­ grindinės funkcijos: stipendijų paskirstymas, dalyvavimas suda­ rant mokymo planus ir paskaitų

tvarkaraščius. * Andrejus RUSAKOVlClUS Baltarusijos valstybinio univer­ siteto komjaunimo komiteto sek­ retoriaus pavaduotojas mokslo reikalams:

— Mokymo proceso pertvar­ kymui pritarė ir dėstytojai, ir studentai. Tuo vadovaudamiesi, mes nusprendėme siekti geres­ nio pažangumo, įdiegiant savi­ valdos principus į mokymosi procesą. Mes surengėme ekspe­ rimentą viename iš fakultetų, kuriame didelę įtaką turėjo kom­ jaunimo organizacija, dekana­

Ar mes galėtumėm studijuoti Leidene? * Olandijoje, Leideno valstybiniame universitete, stažavosi fizi­ kos fakulteto astronomijas ir kvantinės elektronikos katedros vy­ resnysis mokslinis bendradarbis Romualdas Danielius. Paprašėme jį atsakyti j keletą klausimų.

— Mus domina Olandijos stu­ dentų gyvenimas. Ar panašūs jie j mūsiškius!

R. D. Leideno universitete su studentais aš bendravau palygin­ ti mažai. Daugiausia buvau užsi­ ėmęs moksliniu darbu.

Manau, kad viso pasaulio studentai, kaip ir visi jaunuoliai yra panašūs.

Juos jaudina tos pačios probley mos. Mane žavėjo Leideno stu­ dentų socialinis aktyvumas. Ten nėra organizacijų, renginių j ku­ riuos studentai būtų varu varomi.

Jeigu organizuoja ką, tai iš visos širdies. Dažnai universiteto val­ gykloje matydavau skelbimus, kviečiančius studentus ir dėstyto­ jus j demonstracijas. Pavyzdžiui, prieš lėšų sumažinimą švietimui.

— Kaip ten organizuotas mo­ kymo procesas!

R. D. Valstybiniuose universi­ tetuose mokymas organizuojamas panašiai kaip pas mus. Gal tik mažesnis paskaitų skaičius. Ten mokoma to, kas būtinai reikalin­ ga vienai ar kitai specialybei.

Kolegos iš Leideno universiteto nustebo, kad pas mus fizikams dėstoma TSKP istorija. Istorija, sakė jie, 'istorikų reikalas, kam ji fizikui?

Jie irgi rašo kontrolinius, kursi nius, dalyvauja seminaruose.

Olandijos studentai daug dau­

Atsako Vlesturas (LVU):

* MOKYMAS, AUKLĖJIMAS: PROBLEMOS

giau dirba savarankiškai. Diplo­ minius darbus jie rašo metus lai­ ko. Per tuos metus gerai įvaldo laboratorinę techniką, atlieka daug praktinių darbų.

Manau, dėl to jų diplominiai — gan rimti moksliniai darbai.

— Pas mus nepažangų studen­ tą kas tik neauklėja, nesvarsto...

R. D. Leideno universitete nie­ ko panašaus neteko pastebėti.

Studentas pats atsako už savo darbą. Blogai mokytis nenaudin­ ga. Jeigu tu esi blogas studen­ tas — būsi blogas specialistas.

Norint įsidarbinti reikia daugy­ bės rekomendacijų, visų pirma, universiteto dėstytojų. Kas ryšis rekomenduoti nepažangų studen­ tą? ..

Mano manymu, olandų studen­ tai daug atsakingiau žvelgia į gyvenimą. Jie savarankiškesni už mūsiškius. Netgi tame pačiame mieste studijuodami, retai kas gy­ vena kartu su tėvais.

— Ar Leideno universiteto stu­ dentai siunčiami mokytis Į užsie­ ni* R. D. Taip. Nemažai jų studi­ juoja Vakarų Europos aukštosio­ se mokyklose, tačiau į Jungtines Amerikos Valstijas išvyksta tik nedaugelis.

Ten važiuojama, jeigu universitetas j kurį siunčia mokytis, moka stipendiją.

— Jūs daug laiko praleidote su aspirantais, moksliniais dar­ buotojais. Su kokiomis problemo­ mis susiduria aspirantai!

R. D. j aspirantūrą patenka tik nedaugelis studentų. Visų pirma dėl darbo problemos. Po uni­ versiteto baigimo jauni specia­ listai dirbti priimami iki jiems su­ kanka trisdešimt metų. Vyresni jau neperspektyvūs.

Manoma, kad jaunasis specialistas pirmus darbo metus tik mokosi dirbti.

Aspirantūrą baigi būdamas maž­ daug 28—29 metų. Jeigu tavęs nepalieka dirbti universitete, tai per tuos iki trisdešimties liku­ sius metus sunku rasti gerą darbą.

— O kaip studentai leidžia savo laisvalaikį!

R. D. Universitete veikia teat­ ras, panašus j mūsiškį Kiemo te­ atrą, daug kitokių kolektyvų. Ta­ čiau, sunku įsivaizduoti olandų studentą, kaip ir visus olandus, be dviračio ir nemokantį valdyti burlentės. Jie daug laiko pralei­ džia keliaudami. Netgi, į užsienį, studentai daugiausia vyksta dvi­ račiu ir vežasi palapinę. Tai pi­ giausias turizmo būdas. Jų dvi­ račiai nuklijuoti etiketėm su įvairiausių Europos sostinių var­ dais. ..

— Jūsų nuomone, ar mūsų uni­ versiteto studentai sugebėtų stu­ dijuoti Leideno universitete!

R. D. Aš manau, kad didžioji dalis sugebėtų.

Audrius SIAURUSEVICIUS

tas irgi rėmė šią iniciatyvą. Re­ zultatai buvo svarstomi specialiai sušauktame plenume, skirtame studentų savivaldos klausimams.

Eksperimentą įvertino teigiamai, ir tuo pačiu metu išėjo TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymas dėl platesnio studentų įtraukimo į atkištosios mokyklos valdymo procesą. Taigi, šio dokumento pagrindu ir dirba mūsų MAK-as.

Rengiame dėstytojų anketavimus. Rezultatus susumuoja spe­ ciali komisija, kurioje daugumą sudaro studentai. Toliau medžia­ ga keliauja į metodinę komisi­ ją. Anketavimo rezultatai gali turėti įtakos dėstytojų perrinki­ mui, bet dažniausiai su jais tik susipažįstama.

Daugelyje fakultetų yra sti­ pendijų Skirstymo komisijos, taip pat sudarytos tik iš studen­ tų. Tai patenkina kolektyvą. * Romualdas MAClULAITIS, Kauno medicinos instituto kom­ jaunimo komiteto MAK-o pirmi­ ninkas:

— Jeigu pradėsim nuo dos, tai galima pasakyti, praktiškai per tuos dvejus mes dar kartą įsitikinome „ribotu pajėgumu", arba, čiau, bejėgiškumu...

išva­ kad metus mūsų saky­

Klausimas: Ar jūsų universite­ te vyksta šeštadieniais paskai­ tos, seminarai?

KOZIOLAS

— Taip, vyksta. Pirmuose kur­ suose. Deja, tai priklauso ne tik nuo gerų norų, bet ir nuo konk­ rečių mokymosi sąlygų. Pavyz­ džiui, mūsų universitete trūksta patalpų. Patys dėstytojai mielu noru atsisakytų šeštadienio va­ landų, perkeltų jas į kitas savai­ tės dienas, bet, kartoju, nėra auditorijų. Deficitas. O štai nuo antro kurso antrojo semestro mūsų studentai turi po dvi išei­ gines dienas per savaitę: šešta­ dienį ir sekmadienį. Tiesa, kai kuriuose fakultetuose šeštadie­ niais paskaitos vyksta ir penk­ takursiams, bet tokių mažuma.

Klausimas: Ar jūsų universi­ tetas siunčia savo studentus j užsienio aukštąsias mokyklas?

Atsako Olegas IVANOVAS (MVU):

— Maždaug prieš 2—3 metus mes dar nesiuntėme savo stu­ dentų į užsienį. Dabar turime studentų grupę, kuri mokosi JAV, Jeilio universitete. Dalis studentų išvykusi mokytis į socialistinių šailių aukštąsias mo­ kyklas. Kas įdomu — užsienio pasas forminamas taip pat mūsų universitete, o tai smarkiai su­ trumpina išvažiavimo laiką, ma­ žiau lakstymo, popierizmo. * Vlesturas KOZIOLAS (LVU):

— Taip. Pavyzdžiui, priešdiplominei praktikai. Esame pasira­ šę sutartis su Prahos, Budapešto aukštosiomis mokyklomis. Dabar sudarėme sutartis su De­ lio ir Stokholmo universite­ tais. Na, o ypač gerai besimo­ kančius studentus siunčiame mo­ kytis ir ilgesniam laikui, bet kol kas tik į socialistines šalis.

Kalbėjosi Rimvydas PALECKIS, Džiugas PARSONIS

■Ą KOMJAUNIMO TRIBŪNA 1987 m. gruodžio 18—20 die­ nomis Universiteto rūmuose su­ sirinko kaip reta daug komjau­ nimo aktyvistų. [ VU komjauni­ mo komiteto kvietimą aptarti komjaunimo darbo problemas atsiliepė ir atvyko dalyvauti pa­ sitarime Maskvos, Baltarusijos, Latvijos valstybinių universite­ tų, KPI, KKI, LVA, KMI aktyvis­ tai. Deja, kažkodėl nepanoro pa­ sidalinti savo mintimis VISI ir VVPI atstovai.

Trumpai apie pati darbą. Iš pradžių manėme diskutuoti pa­ gal darbo profilj bet, paskui nu­ sprendėme: bus geriau kalbėti visiems kartu. Taigi, po pasitari­ mo atidarymo ir svečiams su­ rengtos ekskursijos po Unlversi-

lalkytl normaliu tokio reiškinio, kad daugelis respublikos aukš­ tųjų mokyklų komjaunimo ko­ mitetų sekretorių pavaduotojų susipažino tik šiame pasitarime, nors dirba ir senokai.

Lankydamasis Rygoje, Latvi­ jos valstybiniame universitete, ne be pavydo stebėjau, kaip tarpusavyje bendrauia Latvijos aukštųjų moyklų komjaunimo darbuoto­ jai. Kiekvienas Iš Jų, atėjęs ar j universiteto, ar j Rygos poli­ technikos instituto, ar j kitos aukštosios mokyklos komjauni­ mo komitetą, jaučiasi lyg na­ muose. Visi pažjsta vienas kitą, žino vieni kitų problemas, kartu jas sprendžia. O, kad drauge ga-

Norėtumėm, kad taptų tradicija... tetą bei miestą, kibome l darbą.

Nebuvo Jokių pranešimų, ruoštų iš anksto ir pan o, kad prob­ lemų komjaunuoliškoje veikloje iš tiesų daug, parodė Ir darbų eiga. Aišku, per pusantros die­ nos, skirtas grynai diskusijoms, daugelio problemų aptarti nesu­ gebėjome. Todėl palietėme tik studentų mokslinio darbo, lais­ valaikio organizavimo, studentų būrių problemas. Manau, tai bu­ vo teisingas sprendimas; juk „geriau mažiau, bet Išsamiau“, įdomu buvo Išgirsti apie Mask­ vos. Baltarusijos universitetų pa­ tirt) organizuojant SMD veiklą, Latvijos universiteto ir KPI — organizuojant studentų laisvalai­ ki. Dauqel[ ne be pagrindo jau­ dina SMD Ir studentų mokymo proceso organizavimo proble­ mos. Kad čia dar daug ką gali­ ma nuveikti parodė ir diskusi­ jos. Tačiau pagrindinis mūsų tikslas — ne rasti kelius vi­ soms problemoms Išspręsti, o pasidalint) darbo patirtimi, už­ megzti draugiškus ryšius, susi­ draugauti. Juk iš tiesų, negalima

įima pasiekti daug ką, ko vie­ nas nepajėgtum — sena tiesa.

Ir mintyse įkyriai sukosi viena mintis — kaip Ir ką reikėtų da­ ryti, kad ir mes taip glaudžiai bendrautume? Man atrodo, tam reikia visai nedaug — visų no­ ro ir entuziazmo.

Grįžkime prie musų organi­ zuoto renginio. Aišku, tos die­ nos buvo ne vien tik diskusijos* Buvo organizuotas ir poilsio va­ karas kavinėje „Gaudeamus“, ir susitikimas su „Ratilio“.

Neno­ riu sakyti, kad viskas buvo gra­ žu ir gerai organizuota. Apie tai geriau tegu sprendžia patys svečiai. Jei kas nepatiko, tai manome, kad pykti labai už tai nereikėtų. Juk tai buvo pirmas toks bandymas. Taigi, norėčiau dar kartą palinkėti: daugiau bendraukime, draugaukime, kad kiekvienas iš mūsų kiekvienos aukštosios mokyklos komjauni­ mo komitete būtų ne svečias, o geras ir laukiamas draugas.

Gintas MANIUSIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotojas

2 Tarybinis studentas

1000 knygų

ir viena naktis Ką tai galėtų reikšti, paklaus neišmanėlis.

O supratingesnis, matau, šypsosi. Taip, taip, jūs absoliučiai teisus — tai sesija. Žinoma, bepigu tamstai šypsotis — nei jums „du", nei jus „pa­ varė". O šimtai, tūkstančiai gal ir daugiau (sako, šalyje 5,3 mi­ lijonų studentų!) kančios ir rū­ pesčių paženklintais veidais, su dideliu nerimu širdyje žvelgia j katedros duris. O už jų?! Už jų kiekvienas savo Sizifo akmenį

★ SĖKMINGOS SESIJOS, KOLEGOS! ridinėja, dievus šaukiasi pagal­ bon, bet gerai būna ir elemen­ tari „špargalkė"... Pasidairykit, tamsta, po aukštųjų mokyklų mūrus: gražaus ir sveikai nuau­ gusio jaunimėlio lyg uodų — spiečiais dūzgia prie katedrų ir dekanatų, 'laboratorijų ir audito­ rijų, koridoriuose sienas ramsto, ir ant laiptų, ir po laiptais... k vis su knygomis, vis su kon­ spektais, kad ir ne savais, kad ir skolintais. Stebiesi ir atsiste­ bėti negali: kokia nenugalima trauka mokslo šviesai! (Tiesa, per semestrą ta trauka, nors ir palaikoma dekanato, vos vos ru­ sena). Sukniubę ant popierių, nosis sumerkę, šiurena juos lyg po minutės jų lauktų paskutinis teismas.

Pažvelk, tamsta, antai j tą pasišiaušėlj, taip, taip, tą, kur koloną ramsto: pakelia galvą, neregėmis akimis j erdves pasižiūri, lūpas keistai, lyg ką užkeikdamas, pakrutina ir — vėl j popierius.

Visas paradoksas tas, kad prieš egzaminus galva tuščia, o niekas į ją nelenda.

Kramtai na­ gus, ar nekramtai! Ir dar vienas sesijos paradoksas: jeigu moks­ las šviesa, tai kodėl vargšui stu­ dentui akyse tamsu darosi nuo knygų? Kalta, matyt, baimė. Ma­ nau, tamsta mane suprasite, kad parašyto dvejeto bijo vienas, o neparašyto — šimtai. Deja, to­ kia žiauri gyvenimo tikrovė.

Taigi, sesija. Talpioje studen­ tiškos tautosakos skrynelėje ra­ sime ir daugiau puikių patarlių, priežodžių ir šiaip jau taiklių pastebėjimų apie šį reikšmingą, o retsykiais — ir lemtingą stu­

dentų gyvenimo tarpsnį. Ir kū­ rė juos, beje, patys studentai greičiausiai atliekamu nuo stu­ dijų laiku. Antai, vienoje sen­ tencijoje teigiama, kad sesija — tai įdomus žaidimas, kai vieni viską žino ir tyli, o kiti nieko nežino ir kalba. Kitas štukorius kažkada pastebėjo, esą, sesija studentui — šventė. Pažiūrėčiau, tamsta, kaip jūs švęstumėte, kai „galo sudurti su galu negali,

nors kali, dieną naktį kali.. ."

O štai kita iš amžių glūdumų mus pasiekusi studentiška iš­ mintis tikina, kad sesija raita atjoja, o pėsčia išeina. Čia, ma­ tyt, reikėtų suprasti, kad kiek­ viena sesija ateina per greitai, ir studentui, kaip taisyklė, pri­ trūksta laiko ne tik egzaminams pasiruošti, bet ir kursinius para­ šyti, laboratorinius ir kitokius darbus atlikti.

Todėl ir lieka tas 1000 neperskaitytų knygų, pami­ nėtas straipsnio pavadini­ me, ir, deja, tik viena na­ ktis. Ir kas įdomiausia, panaši istorija kartojasi nuo neatmena­ mų laikų iki šiol, tik kiekviena studentų karta įneša tam tikrų

šio dėsnio modifikacijų ir va­ riacijų.

O jeigu pažiūrėsim į proble­ mą plačiau, visuotinės žmonijos istorijos fone, tai nesunkiai pa­ aiškės, tamsta, kad visa žmoni­ jos istorija — tai nesibaigianti gėrio ir blogio kova, t. y. Stu­ dento ir Profesoriaus nesibai­ giantis dialogas, įgaunantis vis naujas formas. Nuo neatmenamų laikų šaunusis studentas nely­ giose grumtynėse su Profesoriu­ mi rodo išradingumo ir išminties stebuklus. Ir šioje kovoje gėris, t. y. studentas vis tik laimi, gėris triumfuoja. O kaip kitaip: stu­ dentas tam ir studentas, kad bū­ tinai ką nors sugalvotų, rodosi, pačioje beviltiškiausioje padė­ tyje. Dalykas tas, kad žodis „stu­ dentas" įkilęs iš lotyniško žo­ džio „studentis", tai reiškia „uoliai dirbantis". O uoliai dir­ bdamas visada ką nors sugalvo­ si.

Enciklopedijos teigia, kad studentai — inteligentijos dalis, savita socialinė demografinė grupė. Todėl ir jų jumoras — savitas ir subtilus, satyra — taikli, inteligentiška, savikritiška.

Studentas su giliu vidiniu įsiti­ kinimu ir ekspresija gali paaiš­ kinti, kad varškę, pavyzdžiui, daro iš varškėčių, kad profeso­ rius — tai studentas, išlaikęs vi­ sus egzaminus. Tai dar kartą pa­ tvirtina Hėgelio mintį, kad žmogus su jumoru — dvasiškai turtingas.

Rašinys nebus pil­ nas, jei nepacituosiu ir Edisono kuris teigia, kad kiekvienas iš­ radimas turi būti reikalingas, būtinas.

Tai tinka ir studentų tautosakai: ji sudėtinė ir neats­

kiriama slėpiningo studento fe­ nomeno būties dalis. Taigi, sesijos ateina ir praeina, o studentas lieka. Ne absoliučiai, aišku. Se­ sijų metu labai kenksminga ir nepatartina per daug mokytis. „Nuo mokslų dar niekas nemi­ rė" — tvirtina kažkoks sausuo­ lis docentas ar profesorius chro­ niškai nesimokančiam studentui. „Taip tai taip, bet geriau nerizi­ kuoti" — atsidūsta pastarasis.

Taigi persistengti nereikia, nes po to — poliklinika, gydytojai ir t. t.

— Nežinau, daktare, sako studentas, kas čia su manim da­ rosi: kasnakt sapnuoju sesiją.

Po to pasirodo dekanas su ange­ lo sparnais ir nusineša stipendi­ ją.. . O diagnozė aiškiausia — persimokymas.

Taigi, sveikatą reikia tausoti. Ir turiu pasakyti, tūkstantį kartų buvo teisus stu­ dentas, kuris j tėvo klausimą, kaip sekėsi sesijos metu, atsakė: „visais atvejais — svarbiausia sveikata".

Anzelmas KATKUS

Gintaro KUDABOS nuotr.

KOKIA JOSŲ NUOMONĖ!

Nedrąsus pasiūlymas Sutikite, labai bjauru, kai kas nors kišasi i tavo reikalus. Ir esu tikras, kad atsirastų žmonių, ku­ rie grupės sekretoriui pasiūlytų rublį, kad tik šis atstotų su savo susirinkimais ir panašiai.

Kas bjauriausia, kad visi, fak­ tiškai — vienminčiai, visi kom­ jaunuoliai. Visi 100% studentų — vienminčiai — komjaunuoliai!

Gal kas nors sutiks su tokiu parašymu! Neretas iš mūsų nuo 14 iki 28 praeina neakivaizdinę netiesos mokyklą. Netiesa, kad visi nariai gerbia savo organiza­ ciją, netiesa, kad visi nariai tiki savo organizacija. Tokių netiesų galima vardinti daug...

O gal kas nors sutiks su tokiu stereotipu! Vadinamieji „aktyvis­ tai" sukruta: „darom, darom, jau­ nime!" Dalis atsako: „Na, da­ rom. ..", bet juk yra dalis, kuri sako: „Keisti kažkokie..."

Ir t kas labai teisinga. Gerai šiai daliai ir be to „darom, jaunime, darom..." Galima suprasti ir vienus, ir kitus. Bet visi — vie­ nos organizacijos nariai, išpažįs­ tantys vienus įstatus. Štai čia tai jau bėda. ir tamposi visi po viena ke­ pure. Žiūrėk, ir pykčio atsiranda: „durnius tas jūsų sekretorius..." O ir sekretorių užjausti reikia: žmo­ gus iš idėjos.. „ atsakomybę jau­ čia už savo organizacijos narius.

Man keistai atrodo įsitikinimas, kad, jei išstosi iš komjaunimo, tai jau viskas... Sugadintas gyve­ nimas, gėda giminėms į akis žiū­ rėti ir t. t. ir kažin ar kas nors dabar ryšis neišleisti žmogaus į užsienį vien dėl to, kad šis — ne komjaunuolis.

Dirbau kažkada gamyboje, bet nepastebėjau, kad kam nors tik­ rai labai rūpėtų komjaunuolis tu ar ne, svarbu — žmogus geras.

Gaila tik, kad labai daug ener­ gijos išeikvojama besitampant visiems po viena kepure.

Esu tikras, kad komjaunimas tikrai su­ stiprėtų, netekęs 20—30% balas­ to, j kurį priverstas orientuotis, ir tada nepalyginamai efektyviau atliktų savo auklėjamąją funkci­ ją Nieko naujo aš čia nepasakiau.

Tik kam, ko ir kiek laukti! Kam trukdyti vieni kitiems!

Arvydas GRIGAS PEF studentas

SNO BIBLIOTEKA UNIVERSITETE. AR ŽINOTE TAI? Daug kuo galime čia pasidžiaug­ ti: naujų, aktualių SNO, JUNESKO, Pasaulinės sveikatos apsau­ gos dokumentų gausumu, tvar­ kingais katalogais, aprašais, ro­ dyklėmis. Rūpestingai čia kiek­ vieną lankytoją pasitinka biblio­ tekos vedėja V. Turonienė pade­ da susirasti reikiamą medžiagą, visada stengiasi atsakyti j rūpi­ mus klausimus.

Truputis istorijos. Profesoriaus L. Vladimirovo, tuo metu SNO Dago Hameršeldo bibliotekos Niujorke direktoriaus iniciatyva, 1964 m. įkuriamas JUNESKO de­ pozitą/as. 1965 m. V VU moksli­ nė biblioteka tampa D. Hamer­ šeldo, o 1967 m.. Pasaulinės svei­ katos apsaugos organizacijos depozitaru. Nuo to laiko bibliote­ koje komplektuojami visi ten iš­ leidžiami dokumentai, SNO Ge­ neralinės asamblėjos konferenci­ jų, simpoziumų medžiaga, nutari­ mai. Ypač daug informacijos su­ kaupta žmogaus teisių gynimo, gamtosaugos, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir mokslo klau­ simais. Kitaip sakant, patys aktua­ liausi klausimai, pačios realiau­ sios nūdienos problemos laukia ir mažai sulaukia skaitytojų. Tik keletą dėstytojų dažniau galima čia pamatyti. Tarp jų tarptautinės teisės specialistas, TF doc.

V. Vadapalas, IF SMD tarptautinių santykių būrelio vadovas, doc.

A. Vaitkūnas, GF doc. V. Dva­ reckas, IF dėst.

B. Mockienė.

Studentų kol kas retai tesimato „Kodėl taip yra?" — klausiu doc.

A. Vaitkūno. „jaučiamas didelis abejingumas darbui. Ypač tarp studentų. Ir šis SNO leidinių skaityklos pa­ vyzdys — akivaizdus faktas. Su­ prantu, kai kurių specialybių stu­ dentams gal būt ir nebūtina čia sukaupta medžiaga, bet juk isto­ rikai, teisininkai, gamtininkai, me­ dikai. . . Kur jie? Juk ne kokia nors nesuprantama kalba viskas surašyta. Visi pagrindiniai doku­ mentai sukaupti rusiškai. Tad kaip paaiškinti šitą problemą — tik abejingumu. Abejingumu viskam, kas vyksta aplink, viskam, kas aktualiausia".

O gal paprasčiausiai, tū­ las ir nežino nieko apie SNO depozitarą, kukliai prisi­ glaudusį šalia Universiteto moks-

Irena-Birutė SARKINIENĖ Gruodžio 21 d. staiga mi­ rė botanikos ir genetikos kated­ ros docentė, gamtos fakulteto prodekanė Irena-Birutė Sarklnienė.

Velionė gimė 1920 m. balan­ džio 25 d. Alytaus rajone, Varanausko kaime. 1939 m. baigusi Alytaus gimnaziją įstojo | Pane­ vėžio mokytojų institutą, kurj baigė jau Vilniuje (buvo perkel­ tas) 1941 m. Iš pradžių pagal pa­ skyrimą dirbo tame pačiame ins­ titute laborante, okupacijos me­ tais institutą uždarius, mokytoja­ vo Vilniuje, Alytuje. Pasibaigus karui, 1045 m. I. Sarkinienė grį­ žo į Vilnių, tęsė gamtos mokslų studijas, kartu dirbo Universite­ te laborante. 1946 m. baigė Vil­ niaus pedagoginį institutą, o 1947 m. Universitetą. Abi aukštąsias mokyklas baigė su pagyrimu, įgydama biologo ir mokytojo kvalifikaciją. Tais pačiais, 1947 m., I. Sarkinienė priimta Aukštes­ niųjų augalų sistematikos kated­ ros dėstytoja, kur (katedros pa­ vadinimui kelis kartus pasikeltus) dirbo iki mirties, daugiau nei 40 metų.

Doc. I. Sarkinienė buvo žymi botanikė ir pedagogė. Ji dėstė aukštesniųjų augalų floristikos ir geobotanikos kursus, vedė pratybas ir lauko praktikas, va­ dovavo kursiniams ir diplomi­ niams darbams. Didelis velionės indėlis į gamtininkų pedagogų paruošimą tiek skaitant metodi­ nius kursus, tiek vadovaujant praktikoms mokykloje, tiek aps­ kritai fakultete kuruojant pėda-

gogų rengimo programą. Skiepy­ dama konkrečias mokslo žinias, metodinį meistriškumą visą lai­ ką ugdė jaunų specialistų gilų gamtos pažinimą, poreikį ją sau­ goti, meilę tėviškei ir Tėvynei.

Ypač didelis doc. I. šarklnienės Indėlis j studentijos auklėjimą, specialistų ruošimą nuo 1965 m. iki gyvenimo pabaigos — dir­ bant fakulteto prodekane.

Biologijos mokslų srityje doc.

I. Sarkinienė yra žinoma aukš­ tesniųjų augalų tyrinėtoja, van­ dens makrofltų žinovė. 1964 m. jai už disertacinį darbą „Rytų ir Pietų Lietuvos ežerų ir makrofitų analizė" suteiktas biologi­ jos mokslų kandidatės laipsnis, o 1969 m. pripažintas docentės vardas.

Doc. I. Sarkinienė 1961 m. pri­ imta J TSKP narius, ne kartą renkama fakulteto partinio biuro nare, sekretore. Buvo profsąjun­ gos, „Žinijos", botanikos draugi­ jų veikėja, studentų mokslinės draugijos veiklos organizatorė ir rėmėja. Už nuopelnus aukštajai mokyklai doc. I. Sarkinienė ap­ dovanota medaliu „Už šaunų dar­ bą", LTSR aukštojo ir specialio­ jo vidurinio mokslo ministerijos garbės raštais.

Gamtos fakulteto ko­ lektyvas netikėtai neteko ilgame­ tės prodekanės, nepailstamos pe­ dagogės, uolaus, kuklaus ir ne­ paprastai doro žmogaus.

GAMTOS FAKULTETO MOKSLO TARYBA VISUOMENINES ORGANIZACIJOS

tūros stilių samplaika? Na, pažiopsojom, pasidairėm, ir viskas.

Turbūt draugas fizikas • nežino­ jo, kad mūsų Universiteto interklube egzistuoja gidų sektorius, kurio nariai renka medžiagą tiek apie Universitetą, tiek apie Vilniaus senamiesčio istoriją, rengia įvairioms turistų grupė­ ms ir tiems, kurie paprašo, ek­ skursijas. Daug surinkta istori­ nės medžiagos, bet ar gausios Ne taip seniai teko išgirsti žinios duoda apčiuopiamos nau­ tokį pokalbį: dos? Tai pabandžiau išsiaiškinti — Kaip patiko tavo draugams su gidų sektoriaus vadove Nida Kaladyte: vengrams mūsų Alma Mater?

— įžangos vietoje — kaip jūs, — Žinai, nekaip. Nuvedžiau juos i Sarbievijaus kiemą, pas­ dirbate?

— Pradėsiu nuo pradžios. tačiau— žiūrėkit... Iš kur man, fizikui, žinoti, kada čia tie pas­ Kiekvienais metais rugsėjo mė­ tatai iškilo, kokių čia architek­ nesį vyksta rinkimai. Testų pa-

0 jei jkurtume

linės bibliotekos bendrosios skai­ tyklos. Bet tai juk praktiškai neį­ manoma., nes kas mėnesį biblio­ tekos vedėja organizuoja naujai gautų leidinių parodas, sudaro naujų leidinių rodyklę. Nuo 1980 metų, beveik visose fakultetų skaityklose yra kortelės, kuriose nurodyta medžiaga, esanti SNO leidinių skaitykloje.

Abejingumas, gali bran­ giai kainuoti. Negana to, kad veltui dulka sukaupti turtai — gali būti sumažintas, ar net vi­ siškai nutrauktas bibliotekos fi­ nansavimas. Dvasinių nuostolių tuomet niekas negalės įvertinti.

Apie tai kalbėjo ir docentas V. Vadapalas. „Labai nemalonu, kad iškilo tokia grėsmė. Aš vieną — du kartus per savaitę būtinai užsuku j biblioteką, ir tiesiog neįsivaizduoju, kur dar galėčiau rasti, pavyzdžiui, Tarptautinės teisės komisijos, kuri rengia tarp­ tautinių konvencijų projektus, medžiagą. Depozitare sukauptais turtais, manau, galėtų naudotis kiekvienas, tikrai surastų sau naudingos literatūros. Gaila, ma­ tyt, ne kiekvienas to nori. Savo studentams aš visada nurodau dokumentus, saugomus SNO bib­ liotekoje, kuriuos jie galėtų nau­ doti, kaip papildomą medžiagą.

Tačiau retas tuo susidomi".

Nepraeikime pro šalį, pasido­ mėkime, kas gi už durų, su už­ rašu „SNO leidinių skaitykla".

Darius TARASEVIČIUS

galba išrenkame gabiausias (gi­ dų sektorių renkasi daugiausia merginos), kuries ne tik turi pui­ kiai žinoti Lietuvos istoriją, bet ir nepriekaištingai kalbėti rusiš­ kai. Pageidautina, kad busimoji gidė galėtų bendrauti kuria norš užsienio kalba.

Toks atrankos būdas labiausiai parankus istori­ kėms ir užsienio kalbų specialy­ bės studentėms — kitų specialy­ bių merginos turi nemažai pa dirbėti. Galiu pasidžiaugti šiais metais įvesta naujovė: visi gi­ dai paruošia referatus apie kon­ krečius istorinius paminklus, ir per kiekvieną susitikimą pasi-

3 Tarybinis studentas

DĖMESIO!

ir DARBUOTOJŲ KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOJE

TRUMPAI VIENU OPIU KEAUSIMU Neapsiriksime tvirtindami, kad gyvenamojo ploto problema — skaudus klausimas ne vienam jau­ nam Universiteto darbuotojui.

Ypač kai šiuo klausimu kartais stinga aiškumo ir viešumo. Todėl VU darbuotojų profsąjungos ko­ miteto posėdyje, vykusiame gruo­ džio 18 d. pateikėme keletą konkrečių pasiūlymų dėl bendra­ bučių skirstymo.

Vietas bendrabučiuose skirsto jaunųjų specialistų apgyvendini­ mo komisija, su kurios nutarimais galima susipažinti skelbimų len­ toje prie darbuotojų profsąjun­ gos komiteto. Tačiau, mūsų nuo­

mone, nepakanka vien tik nuro­ dyti, kam skirta vieta. Kitas da­ lykas, jei kartu būtų nurodyti ir kiti kandidatai į tą vietą: taip žmonės lengviau susigaudytų su­ dėtingoje situacijoje.

Ko gero, komisijos darbą ap­ sunkina begalinis eilių perstatinėjimas ir pan. Todėl darbuoto­ jų komjaunimo organizacija pasi­ ryžusi padėti automatizuoti do­ kumentacijos tvarkymo darbus, susijusius su komisijos veikla.

Reikėtų prisiminti, kad komisija kol kas vadovaujasi tipiniais nuostatais. Laukiame, kad ruošia­ mi nauji bendrabučių skirstymo

nuostatai būtų pateikti visuoti­ niam svarstymui. Į kitus mūsų pasiūlymus jau atsižvelgta. Kaip informavo VU darbuotojų prof­ sąjungos komitete, bendra­ butyje Nr. 6 vienas aukš­ tas bus skirtas viengun­ giams. Be to, rektoratas infor­ muotas, kad tikslinga papildyti komisiją darbuotojų komjaunimo oiganizacijos atstovu. Manome, kad tai palengvintų komisijos darbą ir pakeltų komjaunimo prestižą.

Trečioji 1988-ųjų diena... Nau­ jametinė nuotaika dar neišblėsusi.

Universiteto kiemuose — ro­ dyklės su užrašais „Pas Senelį Saltj". Jos veda į „Žaltvykslę" ir menę po ja. Kad čia vyks VVU darbuotojų ir jų vaikučių naujametinė šventė, žinojau dar seniau, iš Universiteto lentose kabančių kvietimų. Norėjau ją pa­ matyti, juolab, kad tai pirmasis renginys, ruošiamas neseniai įkurto VVU darbuotojų komjau­ nimo komiteto. įeinu j „Žaltvykslę“. Prie sta­ lų jau susėdę tėčiai, mamos ir jų mažieji. Viena kita šeimyna dar vėluoja. Kažko lyg ir trūks­ ta. Gal naujametinės eglutės? O gal Senio Šalčio? Bet nusivilti paskubėjau.

Kai atėjo dvylika, ir kai niekas nebevėlavo, visos šeimos buvo

pakviestos į menę. O čia — sto­ vi išdabinta naujametinė eglutė, vaikučių džiaugsmui atėjo ir Senelis Saltrs su Snieguo­ le. Kalbus Senelis Šaltis tuojau suskubo bendrauti su vaikais: mažieji, pradžioje tokie nedrą­ sūs, deklamavo ir dainavo, šoko ir žaidė, minė mįsles ir patys jas uždavinėjo. Aktyviausiems Senis Šaltis padovanojo po kuklų sal­ dainiuką. Seniui Šalčiui ir Snie­ guolei padėjo Konservatorijos folklorinio ansamblio dainininkai, mokę vaikus žaisti ir dainuoti.

Pakalbinau mažųjų tėvelius — daugelis patenkinti švente, nes joje netrūksta gyvo bendravimo: puiku, kad vaikai mokomi gražių ir paprastų lietuvių liaudies dai­ nų, žaidimų. Kad vaikams smagu, buvo matyti iš jų spindinčių aku­ čių, aktyvumo. Viena mama pasi­ džiaugė: „Nė vieno nereikia lai­

kyti ant rankų". Štai ir jos dvejų metukų Petriukas nesėdėjo mamai ant kelių, o ėjo kartu su visais j ratelį, buvo Jurgeliu Meistre­ liu... Siurprizas vaikams — susi­ tikimas su Berniuku Žirniuku, ku­ ris pristatė mėgstamų pasakų herojus. Šias malonias akimirkas suteikė Respublikinės bibliotekos lėlių teatras.

Tėveliai taip pat buvo įtraukti j šokį, žaidimus, deklamavimo konkursą, kuriame galėjo laimėti prizą savo sūnui ar dukrai.

Kai naujametinė šventė pasi­ baigė, pakalbinau vieną iš jos organizatorių, darbuotojų kom­ jaunimo komiteto sekretorių Ro­ mą Jackevičių, Sekretorius pir­ muoju renginiu nenusivylęs ir ne­ siruošia nuleisti rankų organizuo­ jant naujus kultūrinius renginius.

VU darbuotojų komjaunimo komitetas

Loreta PODĖNAITĖ Gintaro KUDABOS nuotr.

> į SAVE Iš ŠALIES Ar labai didelė Šventė Nau­ jieji studentams? Sunku katego­ riškai atsakyti. Daugeliui didelė.

Nors dienai kitai gali užmiršti geliančias skolas, atsipalaiduoti nuo artėjančio jaudulio prieš eg­ zaminus. Dabar tai jau tik prisi­ minimai. Norėčiau ir aš sugrįžti Į gruodžio pabaigą.

Jau vėlai vakare traukiau link šešiolikaaukščių.

Prieš mane linksmai gūžėjo keletas porelių.

Labai negražu klausytis svetimų kalbų, bet vata ausų neužsikimšl.

Viena iš kompanijos paprašė draugužio: — Romka, kokie Naujieji be eglutės šakos? Būk toks šaunus...

Romka, Mažylis ir dar vienas vardu nepavadintas, lyg briedžiai šoko į pušynėlj. Treškėjo lau­ žomos šakos. „Damoms" ne vi­ sos nulaužtos šakos paliko.

Viena pasirodė gerokai nušiuru­ si, antra didoka, trečia netiko

kooperatyvą? keisdami juos skaito. Pernai aš skaitydavau, o „mokinės" kons­ pektuodavo ir metų gale atneš­ davo savo referatus, šiemet — viskas atvirkščiai. Tokia „savi­ valda" gidų sektoriuje, mano nuomone, duoda geresnius rezul­ tatus — jau iš pat pradžių susi­ domima istorine medžiaga.

Ir dar viena naujovė. Šiais metais gidų gretas papildė ketu­ ri rimti vaikinai!

— O veikla?

kokia

gidų

praktinė

prie modernios vazos. Vaikinai metė šakas tiesiai ant takelio ir „operaciją" pakartojo.

Gerbiamas skaitytojas pagal­ vos sau — o kur buvo šias ei­ lutes rašantis, kur jo pilietinė pozicija? Tikrai, kaltas Jaučiuosi, bet mano replikos aniems at-

O patys... rodė daugiau nei juokingos.

Neturiu ir gamtos apsaugos in­ spektoriaus pažymėjimo...

Klek studentų, gyvenančių Sau­ lėtekio alėjoje pirko eglutes, ar bent jų šakas?

Mažai tokių, galbūt ir išvis tokių nėra. Ūkiš­ kai galvojant, gėda pirkti, kai po langais šlama eglės Ir pušys.

Dabar prisiminkime parašų rinkimo vajus. Medžius iškirto

tas. Kiek svečių, delegacijų at­ važiuoja, ir praktiškai visas jas vedžioja mūsų gidėsl Karščiau­ sios dienos būna „Draugystės savaitės" metu. Tada kiekviena gidė „gauna" po vieną studentų delegaciją ir rūpinasi septynias dienas jos nariais, kaip savo vaikais: valgydina, vedžioja, guldo. . .

Ir šiaip dažną dieną Universiteto kiemeliuose gali sutikti mūsų merginas, bepasakojančias svečiams lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, vokiškai. Aiš­ ku, malonu, kada mus giria.

Kitų šalies universitetų interklubai retai kuris turi gidų sekto­ rių; svečiui, turistui keblu, — dažnai bukletų neužtenka.

Čiurlionio gatvėje — parašai, prieš naftos gavybą prie Nerin­ gos — parašai. Mielai už viską pasirašėme. Nuraminame save — štai ir aš prisidėjau prie gra­ žios gamtos Išsaugojimo. Neabe­ joju, tas pats kovotojas už mū­ sų miškus, švarias upes ir mė­ lyną Jūrą, vakare eina | pušy­ nėli su peiliu... Gerai, kad ne su kirviu ar pjūklu. Pavasari alkčiojame, stebimės: kas taip eglutes Ir pušaites aplaužė? Ne, tik ne mes — iš miesto atvažia­ vo, svetimi. Dar burnojam prieš gamtos apsaugos darbuotojus — kur jie žiūri?

Prisipažinkime sau būsimleji inteligentai — elgiamės kiauliš­ kai. Net nepagalvojame, kad po metų, kitų mokysime kitus kul­ tūros, gero elgesio, dirbsime at­ sakingus darbus.

O patys...

Valdas VILŪNAS

delegacija ar pateko | panašią situaciją kaip minėtasis fizikas?

— Šiuo klausimu vertėtų pa­ diskutuoti su pačiais gidais. Ne­ aišku, kiek norinčių atsirastų, bet pabandyti įkurti kooperaty­ vą, nors ir simbolišką, galima.

Paskelbti viešai mūsų adresą, telefoną, paraiškų priėmimo lai­ ką — ir gyvuok, kooperatyve!

Aišku, čia dar tik svajonės. Bet ar nesusigundytų gidai tokiu pasiūlymu? Turiu galvoje ir šio­ kį tokį mokestį už ekskursijas.

Manau, kad materialinis suinte­ resuotumas taip pat ugdytų gido atsakomybę už savo darbą, ska­ tintų dar labiau domėtis istori­ ja. Visai neblogai būtų toks ko­ — Ką daryti tiems, kurie ap­ operatyvas.

— Merginoms darbo tikrai ne­ trūksta. Nežinau, ką be mūsų darytų VU komjaunimo komite­ lankė mūsų Universitetą ne su

Violeta KLIMAITE

Sausio 15 d. Didžiojoje auloje (Čiurlionio 21) Įvyks VU PIRMI­ NES PARTINES ORGANIZACI­ JOS KONFERENCIJA. Darbotvarkėje: 1. Partinio komiteto ataskaita

apie vadovavimo persitvarkymui darbą.

2. Naujų partinio komiteto na­ rių rinkimai.

Pradžia — 16 vai.

Delegatų registracija nuo 15.30 vai.

Illllllllllllllllllllllllllllilllllllllilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliuilllllllillllillllllilllilllllir

Įvairiatautė Vilniaus kultūra Universiteto kraštotyrininkų ramuva Vilniuje vykusių kūrybi­ nio Jaunimo dienų metu Meno darbuotojų rūmuose surengė va­ karą „įvairiatautė Vilniaus kul­ tūra“. Jame įvairių Vilniaus ir Vilniaus krašto etninių mažumų atstovai bandė nusakyti Vil­ niaus vaidmenį, jo įtaką savo tautos kultūrai.

Skaitytojų dė­ mesiui siūlome įdomesnes svar­ besnes nuotrupas iš šio vakaru.

Renginio pradžioje buvo pada­ ryta istorinė apžvalga. Jos Pa­ grindu paruoštas pirmasis ciklo straipsnis. Medžiaga šifruota iš magnetofono Įuostos.

Istorinė apžvalga: istorijos m. k E. Gudavičius (Iki XVI a.).

Jau nuo seniausių laikų prasi­ dėjo Vilniaus daugiatautiškumas. Tautu pasiskirstymo nega­ lėsim suprasti be kelių sąvokų, pvz.. kas yra viduramžių mies­ tas. Tai — amatų, prekybos, ir administracinis centras. Jis su­ prantamas kaip intuityviai už­ statytas ir įtvirtintas plotas. Jis skirstomas Į dvi dalis — Pili ir miestą. Viduramžių žmonėms pi­ lis ir miestas atrodė kaip dvi priešingybės.

Miestas gimsta kaip pilies papiils, kaip gyven­ vietė prie pilies. Formavimosi procesas negali vykti be pilies, be aptarnavimo sferas kuri ne­ trukus išsiplečia iki miesto (naujo istorinio reiškinio).

Dar vienas etapas, kai miestas ..pa­ junta pats save“, gauna savival­ dą. Viduramžių miestas, net Ir takiose šalyse kurios etniniu požiūriu vienalytės, pvz. Vokie­ tijoje. Prancūzijoje, nėra etniš­ kai vienalytis. Sis bruožas bū­ dingas Vilniui, kaip ir daugeliui Europos miestu.

Viena iš etninių grupių Vil­ niuje buvo lietuviai. Paradoksa­ lų bet šaltinių apie ių gyveni­ mą miesto struktūroje beveik nėra. Lieka remtis tik logika.

1387 m. Vilniaus magdeburgiia Ir los pakartojimai vėlesniuose dokumentuose leidžia šį tą spręsti. 1387 m. Jogailos prlvlle gija apie tautybes Vilniuje dar nieko nesako, o jau 1432 m. Žy­ gimanto Kęstučio privilegija — užsimena. Joje panaikinama lenkų. lietuvių ir rusų teisė, Įvedama vokiečių. Vadinasi tuo metu šie etnosai Vilniuje jau gyvena.

1387 m. Il-oji Jogatlas privile­ gija steigia vyskupo valdas Vil­ niaus teritorijoje — vyskupo juzdiką. 1519 m. buvo įformin­ tos pranciškonų karmelitų sta­ čiatikių. metropolitų jurzdikos — atskiri administraciniai poli­ tiniai vienetai.

Klek lietuvių Vilniaus magdeburgl|oje? Šaltiniai negali tiks­ liai atsakyti į šį klausimą, nes ne visada galime spręsti apie užrašytu vardų, pavardžių lie­ tuviškumą.

1552 m. nutarimas sako, kad dokumentai turi būti skelbiami lenkiškai, baltarusiš­ kai ir lietuviškai, o 1556 m. ran­ dame užrašytą lietuvišką pavar­ de — Mikalojus Pilkis. Vadinasi galime teigti, kad lietuviai gau­ siai atstovaujami Vilniaus magdeburgllole.

Rusai. Nuo kada galime apie iuos kalbėti? XIV a. jie neabelotinal gyvena Vilniuje. Visa (re­ liginė) Vilniaus valdžia skirsto­ ma 1 katalikų ir stačiatikių. Yra ir stačiatikių jurzdikos kaip ir katalikiškos, gyvuojančios kaip atskiri organizmai. Aptinkame ir stačiatikių vardų.

Vokiečiai pirmąkart minimi Gedimino laikais.

Skolų knyga rašo apie vokietį Jokūbą, kuris esąs Gedimino asmeninis auksa­ kalys ir bankininkas. Jis gyve­ na Vilniuje ir finansuota diplo­ matines Priemones. 1323 m. su­ tartyje su Livonija kalbama apie Lydos teisiu sutelkimą at­ vykstantiems Ir išvykstantiems t. y Rygos miestiečiu statuso suteikimą. Pirkliai gali prekiau­ ti be muito.

Vystantis prekybai (vokie­ čiams) atsiranda sąlygos apsigy­ venti (Viiniuje) ilgiau, kurti faktoritas likti visam laikui.

Tai rodo auksakalio Jokūbo ir Habelo Jogailos patikėtinio pavyz­ džiai. Vokiečiai dažniausiai mi­ nimi kaip pirkliai, amatininkai.

Lenkai. Jų buvimą rodo 1432 m. (Žygimanto) privilegija, naiki­ nanti lenkų teisę. Kaip atsirado lenkai Vilniuje? Kaip santykiai su Ryga pagrindė vokiečiu ko­ loniją taip santykiai su lenkų miestais ypač su Krokuva at­ vėrė kelia į Vilnių (lenkams).

Vardų ir pavardžių užrašymai XV a. kalba apie |ų egzistavimą (Vilniuje). Vyskupo jurzdikoje lenku skaičius vyrauiantis. žydai. Šaltiniai apie juos ne­ aiškiai užsimena. Žydų etnosas plito bendruomenėmis. Jos buvo Gardine. Minske. Kiieve Pinske.

Trakuose.

Apie XVI a. galime priskaičiuoti apie 8—10 tūkstan­ čiu žydu. Vilnių (e renkami mo­ kesčiai Iš jų. bet Vilniaus kaha.

las neminimas.

Reikia manyti, kad žydai Vilniuje atsirado XV a.

Karaimai ir totoriai. Nors jų neabejotinai buvo, bet žinios apie bendruomenę labai miglo­ tos kadangi sunitu istoriniuose šaltiniuose skirti žydus nuo ka­ raimų. XVI a. totoriai gyveno priemiesčiuose, todėl neaišku, ar įėjo į Vilniaus magdeburglją. Jų „viršūnė" — bajorai; negalėju­ sieji atlikti karo prievolės, ver­ tėsi kailių dirbimu, vežlkavimu.

Istorijos m. k. I. Lukšaitė — apžvalqa nuo XVI a.

Kiekvienos tautos kultūra api­ brėžiama daugeliu parametrų.

Pirmiausia sužinoma jos tollmiausioji kilmė, su |a ateina ir istorinė atmintis. Ne tik ta. ku­ ri sąmoningai suvokiama, per­ duodama kitoms kartoms, kaip apibrėžti, suvokti dalykai, bet ir ta. kuri gyvena daiktuose, žmonių elgsenoje; ių psichologi­ nėje struktūroje. Tauta turi teri­ toriją. savo kalbą, kurioje gyve na atmintis, atėjusi iš tolimos praeities Kalba — nuolatinis prisiderinimas prie nau|ų daly­ kų. nes ji yra realaus gyvenimo atspindys Tauta turi savo socia­ lines gyvenimo formas, t. y. bendruomeninę ar valstybinę. Šių reiškinių visuma gali padėti suvokti kas yra Vilnius kiek vienos tautos kultūroje.

Vilnius su lietuvių kultūra su­ augęs savo tolima praeitimi, gy­ venimu teritorija, kurioje for­ mavosi lietuvių tauta. Kultūrinė ir istorinė atmintis gyvuoja jau daug tūlAtarnmečių. Vilnius yna didelės valstybės politinis cent ras Tai ir stiprioji.

Ir siipnoll miesto pusė, nes LDK ilgainiui turėjo modifikuotis, bet to ne­ padarė. Tai atsiliepė Vilniaus vaidmeniui lietuvių kultūroje.

Vilnius kaip intelektualinis cent­ ras yra svarbus ir tautos kon­ solidacijos procesuose.

Pats Vilniaus buvimas inspi­ ravo inteligentijos formavimąsi, nes jis buvo pavyzdys kad ga­ lima gyventi iš protinio darbo.

Aukštoji mokykla formavo demokratinės minties brendimą Lietuvoje. Iš Vilniaus krašto ki­ lęs Mykolas Lietuvis, kiti žmonės formavę Lietuvos istorijos daly­ vavimą to meto istorinėje kultū­ roje. Apibendrinant 3—4 šimt­ mečius galime sakyti, kad Vil­ nius buvo vienas, bet ne vienin­ telis iš kultūrinių centrų.

Teritorinis, politinis atskiru­ mas procesai. vykę tik LDK dėjo antspaudą atskirų etninių grupių kultūrinei raidai. Lenkų kultūra ėjo keliais kanalais. Tai ir XIV a. kunigaikščio dvaras, lurzdlkos. dvasininkija. Tačiau Ir Po Liublino unijos nebuvo ben­ dros pilietybės su Lenkijos ka­ ralyste. Dvaro pirkimo keliu (lenkai) negalėjo įsigyti, nes tam reikėjo gauti pilietybę Dėl šių priežasčių masiško (lenkų) plū­ dimo 1 Lietuvą nebuvo Pirma žmonių ėjo kalba. Lenkų kalba patogesnė nei kitos, nes po Liublino unilos ia didesnėje (Žečpospolitos) teritorijoje supranta.1576 m. (Vilniuje) pasiro­ do pirmasis lenkiškas leidinys.

Per XVI —XVII a. jų skaičius neprašoko lotyniškųjų. Įsivyrau­ ti iie pradeda XVIII a. trečiajame dešimtmetyje. XVI—XVII a (lenku kalba) įgauna rašytin) statusą kaip lotynų, senoji sla­ vu kalba.

Per kelis šimtmečius (ji) į bui­ tį Įeina kaip antroji šnekamoji kalba. Bet ar už to ėjo suprati­ mas anie bendrą praeiti, konso lidaciią kiekvienu atveju reikia žiūrėti atskirai 1536 m privilegija skelbiama, kad pusė burmistrų ir tarėjų turi būti stačiatikiai, kiti katali­ kai Jie atstovavo ne Vilniaus miesto gyventoiams o tik patri­ cijams. Tarp pirklių buvo labai daug stačiatikių — didžiarusiu, baltarusių ukrainiečių.

Juos nuo kitų gyventojų skyrė gyve namoil terltorila ir religija. Vil­ nius XVI a. gana teigiamai vei­ kė stačiatikiu kultūrą.

1596 m orlmta Brastos unija, norint atskirti stačiatikiu bažny­ čią nuo besiformuojančio centro — Maskvos metropolito, kuri pajungė la popiežiaus valdžiai a nei vyną paliko toki, koks bu vo. Tai sukėlė prieštaravimus tarp katalikų ir pravosiavu-stačiatlkių.

Pravoslavų-stačiatikiu viršūnės priėmė unlla nes tai garantavo vietas senate, žemu­ tiniai sluoksniai su uniia nesu tiko. įvyko skilimas kova tarp grupių i kurią buvo Įtrauktos Intelektualinės iėgos. Susikuria stačiatikiu brolijos mokykla, iš­ leidžiama keletas leidinių ku rfuose Ivedinėlama šnekamosios kalbos (baltarusių) leksika. Li­ teratūroje atsiranda filosofinė eretiška mintis nesutinkanti su dogmomis Vilnius kaip inteiek

(nukelta i 4 psl.)

4 Tarybinis studentas

TRADICINIS—TRADICIŠKAI

Sportas VVU darbuotojų profkomitetas Naujųjų metų išvakarėse kas­ met organizuoja Universiteto darbuotojų šachmatų „žaibo" tur­ nyrą. .. Šių metų turnyre, įvyku­ siame gruodžio 17 d. medicinos fakulteto patalpose, dalyvavo 11 žaidėjų iš -įvairių Universiteto pa-

dalinių... Gaila, bet tradiciškai nedalyvavo pajėgūs filologijos fakulteto šachmatininkai.

Varžybų puošmena buvo tarp­ tautinio meistro (susirašinėjantį V. Gefeno (FF) dalyvavimas. Jis neapvylė sirgalių lūkesčių ir jau trečią kartą iš eilės pelnė šio turnyro nugalėtojo laurus. Kaip ir praėjusiais metais, antrąją vie­

Gruodžio mėnesį SMD istorijos faikulteto TSRS—LTSR istorijos būrelis, tęsdamas tradiciją pažymėti žymesnes istorinių įvykių su­ kaktis, istorinių asmenybių jubiliejus, organizavo vakarą, skirtą poeto, visuomenės veikėjo A. Vištelio 150 gimimo metinėms.

Pagrindinį pranešimą, apžvelgdama A. Vištelio gyvenimą pers­ kaitė istorijos fakulteto IV kurso studentė J. Trilikauskaitė (jį spausdiname sutrumpintą). A. Vištelio gimtinės lokalizavimo ir asmenybės įamžinimo problemas trumpai aptarė būrelio narys V. Almonaitis. Studentų pranešimus papildė profesorius V. Žukas — vienas iš nedaugelio A. Vištelio asmenybės tyrinėtojų. Renginį pagyvino filologijos fakulteto studento K. Saladžiūno skaityta A. Vištelio poezija, skaidrės iš poeto gimtųjų apylinkių.

Pasirašinėjęs A.J.W. Lietuvis

A. Vištelis qimė 1837 metais dab. Kauno rajone, mylia nuo Aleksoto, buvusiame Karališkių kaime. Jo tėvai, bežemiai kara­ liškieji valstiečiai, turėjo gausią šeimą ir vertėsi gana sunkiai.

Todėl vasarą Andriui tekdavo elqetauti. kartais ir toli nuo na­ mų. įvairių Lietuvos vietų įdomybės, nuo vaikystės žavėję Nemuno slėniai, sena paslaptin­ ga Zapyškio bažnytėlė žadino jaunuolio vaizduotę ir smalsu­ mą. žiemą Andrius lankė Zapyš­ kio mokyklą ir, matyt, qerai mokėsi, nes Zapyškio dekanas S. Mockevičius nutarė padėti jam įstoti j kunigų seminariją.

Tačiau kunigu A. Vištelis taip ir netapo. Kurį laiką Jis tikriau­ siai dirbo kaimo mokytoju, o po to pateko I 1863-ųjų metų suki­ limo sukuri. Vedamas romantiš­ kų vilčių sulaukti „naujos ga­ dynės“. kupinas jėgų ir pakiliai nusiteikęs, A. Vištelis narsiai kaunasi dalglninkų gretose. Už sumanumą ir drąsą jis netqi pakeliamas į sukilėlių karinin­ kus. Be to. prieš nekenčiamus engėjus pakyla ir kitas“ A. Viš­ telio ginklas — poeto plunksna.

Jau nuo septyniolikos metų pra­ dėjęs kurti eiles, dabar jis vi­ siems suprantamais, nuoširdžiais žodžiais apdainuoja sukilimo da­ lyvių išgyvenimus bei kovas.

Po keleto mėnesių A. Vištelis Lenkijoje, prie Lomžos, buvo sunkiai sužeistas ir pateko J ne­ laisvę. Pats sakėsi turėjęs 33 žaizdas. Po šito sužeidimo jis taip ir neatgavo buvusių jėgų bei optimizmo — visam gyveni­ mui liko pašlijusi sveikata. Ta­ čiau kartuvių A. Vištelis išven­ gė. pabėgdamas 1 užsienį.

Dar ne visai Išgijęs po sužei­ dimo, neturintis jokios specialy­ bės. buvęs sukilėlių karininkas čia atsiduria visai nepavydėti­ noje padėtyje. Todėl netrukus Italijoje jis įsijungia į kovą „po Garibaldžio laisvės vėliava“ ku­ ri. matyt, poetui artimai siejosi su kovomis dėl laisvas jo tė­ vynėje. Čia formuojasi interna­ cionalinės A. Vištelio pažiūros.

Vėliau, kad ir kaip aukštinda­ mas lietuvių kalbą bei savo tė­ vynę, A. Vištelis netapo nacio­ nalistu. Jis norėjo, kad visos tautos gyventų talkoje ir vieny-

bėję, išlaikydamos kiekviena sa­ vo kalbą ir autonomiją.

1870 metais A. Vištelis apsigy­ veno Prūsijos valdomoje Poznanės kunigaikštystėje.

Po septynerių metų, jau eidamas keturiasdešimtuosius, Jis apsigy­ vena Orlinece. arba, kaip jis pats vadino Erelnyčioje, ir ve­ dė lenkaitę mokytoją. Tuomet A. Višteliui, kuris visada didžia­ vosi esąs lietuvis, teko pasidirb­ ti bajoro Andriaus Jono Vištelevskio dokumentus.

Gyvendamas Poznanės kuni­ gaikštystėje, A. Vištelis palaikė artimus ryšius su J. Mikšu, M. Jankumi, J. Basanavičium, J. Zauerveinu. I. Kraševskiu. Pas­ tarojo lituanistinė veikla ypač ža­ vėjo A. Vištelį. Artėjant I. Kraševskio literatūrinio darbo 50mečiui. vieną jo poemą „Vitollo rauda“ — A. Vištelis imasi versti į lietuvių kalbą.

Tačiau vertėjo norai, kad ši poema pla­ čiai skambėtų visoje Lietuvoje, neišsipildė. Vertimą A. Vištelis savo lėšomis išleido Poznanėje, todėl Lietuvos gyventojams šį leidinj reikėjo Išsirašyti Iš Vo­ kietijos.

Poemos vertimas buvo gana nesklandus, painus, pilnas polo­ nizmų. Beje, netgi toks lietuvių kalbos mylėtojas, kaip A. Vište­ lis, tuo metu lenkų kalbą mokė­ jo geriau, nei lietuvių. Gyven­ damas Poznanėje ir neturėda­ mas su kuo lietuviškai pasikal­ bėti. A. Vištelis jautė lietuvių kalbos žinių stygių, todėl ranka persirašinėdavo lietuviškus žo­ džius iš K. Sirvydo ir kitų se­ nųjų žodynų.

Jis puikiai suprato, kad gim­ tosios kalbos tvarkymas ir tyri­ nėjimas tuo metu buvo nepa­ prastai reikšmingas.

Lietuvių kalbą A. Vištelis aukštino ne tik eilėse (eilėraštis „Lietuviškoji

STUDENTISKOS NUOTRUPOS

PASAULYJE

Nuo genialaus Iki juokingo — vienas egzaminas.

SKELBIMAS

Keičiu dieną po egzamino naktį prieš egzaminą.

Į

Parinko Anzelmas KATKUS

Tie bajorai buvo miestelėnų rykštė nes galėjo eiti | bet ku­ rį namą, prašyti arkliui avižų, gero kambario ir t. t. Žydų gat­ vės nuo Jų buvo apsaugotos, nes priklausė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Jurisdikcijai. (žy­ dai) nebuvo teisiami nė magis­ trato teisme.

Jau XVII a. pirmojoje pusėje prasideda įvairūs religi­ nės ir tautinės netolerancijos reiškiniai. Prasideda religiniai sąmyšiai, pvz. 1610 m. tarp uni­ tų ir stačiatikių, tarp akademi­ jos ir kitų Vilniuje gyvenančių protestantų. 1611 m. sudegintas protestantų archyvas. 1639 m.

— maldos namai. Smurto grie­ biamasi ir prieš žydus. Patys didžiausi neramumai prasidėjo XVII a. vidury, kai karų metu paaiškėjo kad politinė situacija LDK yra labai komplikuota ir nieko gero nežadanti.

Parengė V. MACIONYTE

ANKETA Gerbiami kolegos, nuoširdžiai dėkojame už atsa­ kymus Į „T. S.“ anketą. Tiesa, kol kas negalime pasidžiaugti jų gausumu, tačiau nenukabiname nosies Ir esame tvirtai Įsitikinę, kad kalti Naujieji Metai — jums pakako rūpesčių ir be anketos, paštas užverstas sveikinimais ir pan. Tad kartojame klausimus ir tikimės, kad atsakymų Į Juos pa­ gausės. Savo ruožtu pažadame parengti jų apžvalgą ir, kas Ir taip savaime aišku, dėmesingai išnagrinėję, vadovautis leidžiant laikraštį.

10. Ar Jums turi reikšmės rasi- < nio apimtis? Kokios apimties publikacijų norėtumėte daugiau matyti?

11. Kaip manote, aT gali publi­ kacija laikraštyje ką nors pa­ keisti?

12. Ar Jums turi reikšmės pub­ likacijų pavadinimas? Įvertinki­ te „T. S." publikacijų pavadini­ mus 5 balų sistema. Gal pateiktumėt patikusį pavadinimą.

14. Ar sužinote informacijos perskaitę laikraštį?

15. Kaip vertinate naujienų švie­ žumą: a) šviežios b) pasenusios 16. Kokiomis temomis norėtumėr te išvysti kritinių publikacijų?

17. Kaip vertinate nuotraukų ko­ kybę (5 balų sistema)?

18. Ar patenkina nuotraukų for­ matas? Kokio formatu jos turėtų būti?

19. Ar Jums patinka laikraščio pavadinimas? Kokį pasiūlytumėt?

20. Įvertinkite (5 lialų sistema) teminius puslapius: a) „Akiratį“ b) „Prologą" c) ,3MD žinias" Kas juos nepatenkina Jūsų?

21. Kokius skyrelius, rubrikas, teminius puslapius siūlytumėt įvesti?

22. Ar Jus patenkina laikraščio ' išvaizda, apipavidalinimas?

Ką reikėtų keisti?

23. Ar visada gaunate „T. S."?

24. Jūsų fakultetas, specialybė, kursas (pageidautina).

1. Ar dažnai skaitote „T. S."? a) kiekvieną numerį b) atsitiktinai c) neskaitote 2. Nuo kurio puslapio pradedate skaityti? Kurių puslapių neskalr tote?

3. Kaip skaitote publikacijas: a) nuodugniai b) tik peržiūrite c) tai priklauso nuo temos d) 4. Ką pirmiausiai skaitote laik­ raštyje?

5. Ko visai neskaitote? Kodėl?

6. Kokiomis temomis laikraštis rašo per mažai arba visai nera­ šo?

7. Kokioms temoms skiria per daug dėmesio?

8. Ar jus patenkina publikacijų kokybė? Kas jose nepatenkina: a) per mažai įsigilinta į probleipas b) nėra aiškios autoriaus pozi­ cijos c) nepatinka stilius, tonas d) Ko dar trūksta publikacijoms?

9. Kokias publikacijas ir kokius autorius įsiminėte? Kurių rašy­ mo maniera, stilius Jums priim­ tiniausi? dentei Ramunei VANAGAITEI, laikyti negaliojančiu.

Dar kartą dėkojame atsakiu­ siems!

Mūsų adresas: 232734, Vil­ nius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas 61-11-79.

Įmonėje dirbantiems kams atpigintas maitinimas, vei­ kia medpunktas, baitų taisykla, parduotuvė, sveikatingumo komp­ leksas.

VU KULTŪROS KLUBAS pri­ Kreiptis: 232600 Vilnius, Pane­ mena, kad pailsėti po egzaminų, rių 43, VSGS „Lelija", tel. galima „Gaudeamus" kavinėje 63-04-41, 63-06-51. (dirba trečiadieniais — sekma­ dieniais nuo 20 vai.) ir „Amlcus" diskotekoje (šeštadieniais ir Dingusį studento pažymėjimą sekmadieniais nuo 20 vai.).

Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840461, išduotą PF studentei Daivai JAKAITEI, laikyti negalio­ jančiu.

Dingusj studento pažymėji­ mą Nr. 8611637, išduotą ChF stu­ dentei Almirai ŽILINSKAITEI, laikyti negaliojančiu.

Nuoširdžiai užjaučiame spaudos žurnalistikos katedros vedėją doc. Bronių RAGUO­ TĮ broliui mirus.

Spaudos ir RTV žurnalistikos katedrų darbuotojai Ir studentai

Ekonominės Istorijos ir ge­ ografijos katedra nuoširdžiai užjaučia prof. dr. Česlovą KUDABĄ, mirus tėvui.

Gamtos fakulteto dekanatas ir visuomeninės organizaci­ jos, darbuotojai ir studentai dėl gamtos fakulteto prodekanės, docentės Irenos SARKINIENES mirties nuoširdžiai užjaučia šeimą bet artimuo­ sius.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831190, išduotą PF studentui Romualdui KARVELIUI, laikyti darbinin­ negaliojančiu. „

SAVĘS PAŽINIMO PASLAPTYS — Aš jūsų dalyką, docente, dabar žinau kaip pats save, — pasakė studentas A. K., atėjęs į psichologijos egzaminą šeštą kar­ tų.

— Kaip tik save mes mažiau­ siai pažįstame, — atsakė docen­ tas ir parašė studentui „nepat".

kalba“), bet ir „moksliškai“ Ją tyrinėdamas. Norėdamas kuo įti­ kinamiau įrodyti lietuvių kal­ bos turtingumą ir senumą, jis sakėsi priėjęs išvados, kad iš jos yra kilusios visos Indoeuro­ piečių kalbos; be to, Adomas ir Ieva rojuje taip pat lietuviškai kalbėję. Dabar šie naivūs išve­ džiojimai mums atrodo juokingi, tačiau XIX-o amžiaus pabaigoje jie skatino susidomėjimą mūsų kalba, kaip mokslinio tyrinėsi­ mo objektu.

Rašė A. Vištelis ir apie tai, kad kuo skubiau reikia išleisti tokią lietuvių kalbos gramatiką, kad visomis tarmėmis kalbantys lietuviai galėtų. Ja naudodamie­ si. vienodai rašyti; apie tai, kad būtinai reikia lietuviškų mokyk­ lų, kad reikia įkurti literatūri­ nę draugiją, rinkti Ir saugoti tautos kultūros paminklus.

Netrukus J. Mikšas, J. Basa­ navičius ir A, Vištelis Imasi re­ alizuoti lietuviško laikraščio idė­ ją. Jis, pavadintas „Aušra“, iš­ eina 1883 metais Prūsijoje. Pir­ muose Jo numeriuose spausdi­ nami A. Vištelio eilėraščiai „Lie­ tuviškoji kalba", „Regėjimas“ ir kiti. Pastarasis, vėliau netgi ta­ pęs liaudies daina, pelnė jo au­ toriui tikro poeto vardą.

Ilgą laiką tebuvo žinoma tik penketas „Aušroje“ Išspausdin­ tų A. Vištelio eilėraščių.

Vė­ liau, bene šeštajame dešimtme­ tyje, Vilniaus universiteto moks­ linėje bibliotekoje buvo aptik­ tas paties poeto ranka surašytų jo eilėraščių, kitų autorių seki­ mų bei vertimų rinkinėlis. Suži­ nota ir apie Lenkijoje esančius A. Vištelio rankraščius.

A. Vištelis „Aušros“ leidimą parėmė ne vien raštais, bet ir pinigais. Jis, sunkiai pelnydavęsis pinigus Iš nedidelio savo ūkelio, šiam reikalui jų pasky­ rė daugiau, negu daktaras J. Basanavičius.

Tuo tarpu „lietuviškoji“ A. Vištelio veikla jau seniai kėlė Prūsijos valdžios (tarimą. 1886 m. jis qavo įsakymą nedelsiant išvykti iš šalies. Teko paskubo­ mis pusvelčiui parduoti ūkį ir Išvykti į užsienį.

Kaip buvęs 1863 m. sukilimo dalyvis, Lietu­ von A. Vištelis qrįžti negalėjo.

Nujausdamas, kad mylimos tė­ vynės gali daugiau nebepamaty­ ti pasiėmęs saujelę žemės, bro­ lio atsiųstos iš gimtinės. Jis su šeima išvyksta į Lisaboną, po to į Braziliją.., Čia vienas po ki­ to miršta du vaikai, tirpte Iš­ tirpsta pinigai, kamuoja ligos, nesutarimai su žmona. Dėl to, Iškilus realiam būtinumui, o gal tik „pasistengus“ žmon ai, A. Vištelis Argentinoje uždaromas į Buenos Aires beprotnamj. Lietu­ voje Jį visi jau laiko mirusiu.

Vėliau, sužinojus apie jo liki­ mą, jam nusiunčiama Iš Lietu­ vos menkutė pašalpa.

Nusipir­ kęs už ją plunksną ir popie­ riaus, A. Vištelis pagaliau vėl imasi rašyti. Jis mirė ir palai­ dotas tolimojoje Pietų Ameriko­ je.

(atkelta Iš 3 psl.)

tuaiinls centras, buvo gera ap­ linka sterotipama laužyti, nau­ jiems dalykams atsirasti.

Geriausią poziciją išsikovojo vokiečiai, nes bevelk iš karto perėmė liuteronlzmą. 1640 m.

(Jie) gauna privilegiją Išpažinti savo religiją bevelk nekliudo­ mai nuo kitų tautybių atsi­ riboja. Turėjo kompaktišką gat­ vę. kultūrinis gyvenimas vyko uždarame rate, palaikė ryšius su Prūsijos valstybe. Iš XVI a. keliautojų užrašų galime spėti buvus menę.

1633 (?) Vilniaus žydai gauna teisę prekiauti visomis prekė­ mis be jokių apribojimų, gyven­ ti trijose gatvėse. Vėliau. 300 metų laikotarpyje, šios trys gat­ vės išaugs i ištisus getus. Pa­ našiai kaip žydai, gatvėmis gy­ veno ir kitos tautybės. Tai nau­ dinga. nes atvykstantys 1 seimą bajorai čia negaudavo apsistoti.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611146, išduotą MaF stu­ dentei levai RŪDAITEI, laikyti negaliojančiu.

SPEKTAKLIS

IŠMINTIES

Vincas LAPINSKAS

Įvairiatautė Vilniaus kultūra

gos siuvėjos — motoristės, ly­ gintojai, sukirpėjai, elektrikai ir kitų specialybių darbininkai.

Kviečiame įsidarbinti studen­ tus sutrumpintai darbo dienai 4 valandoms, po paskaitų.

Apmokėjimas vykdomas už faktiškai atliktą darbą, taikant 30 procentų priedą.

Skelbimai ĮĮIM

Vakar vakare teatro salėje Įvyko ataskaitinis spektaklis „Kaip reikalai, egzaminatoriau". Žiūrovai vėl susitiko su savo mėgstamais herojais: protingu ir išradingu Studentu ir nevykėliu Profesoriumi.

Kitas spektaklis — po žiemos sesijos.

tą iškovojo doc. R. Kudžma, o trečiąją vietą — jo bendradarbis — dėst. V. Kazakevičius. Tradi­ ciškai pertraukos metu dalyviai vaišinosi arbata ir sausainiais, o pirmąsias 6 vietas užėmę daly­ viai buvo apdovanoti šachmatų literatūra.

* VU komjaunimo komiteto intersektorius kviečia norinčius

žiemos atostogų metu išvažiuoti j Maskvą, Leningradą, Kišiniovą.

Kreiptis į VU komjaunimo ko­ mitetą.

Vilniaus siuvimo gamybiniam susivienijimui „Lelija" reikalin­

Nr. 831442, išduotą EKFF studen­ tei Daivai DAUJOTYTEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830520, išduotą MF studenr tei Aušrai RAMONAITEI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851173, išduotą IF studentui Vytui VAICEKAUSKUI, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710917. išduotą ChF stu­

Gamtos fakulteto dekanatas, visuomeninės organizacijos, darbuotojai ir studentai nuo­ širdžiai užjaučia prof. Česlo­ vą KUDABĄ, mirus myli­ mam tėveliui.

Medicinos fakulteto kolek­ tyvas nuoširdžiai užjaučia II chirurgijos katedros docentą P. ČERNIAUSKĄ žmonai mi­ rus.

Medicinos fakulteto kolek­ tyvas nuoširdžiai užjaučia fi­ ziologijos ir biochemijos ka­ tedros docentę Z. RUČINS­ KIENĘ mamai mirus.

Astronomijos Ir kvantinės elektronikos katedros kolek­ tyvas nuoširdžiai užjaučia Ze­ noną VAŠKELĮ mirus mamy­ tei.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 7 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 80.

Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-70.

•ConeTCKHH cryACBT> — opran napncoMa, perropaTa, KOMBTeTa komcomoab, npotįmoua opAenos Tpyaoaoro Kpacnoro anaMenn ■ Ąpyx6u napoAos BnAunoccKoro ymiBepcHTeTa im. B. Kaucysaca. Bbasbioc.

PeAaicrop A. Annnrrac. Ha abtosckom S3kixe.

Redaktorius A. LIPSTAS