Si
LEIDŽIAMAS NUO 1950
visą saLią PRovecauai/vieny uiresi
METŲ
W
L 1 < it _. 11 _I I_ I I P » ' i’-» « i ■ I I ’ž f rt*li i j i
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 1 (1420) 1988 M. SAUSIO 8 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO 4 UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
KAINA 2 KAP.
illillllllliiiiiiilllllllllllillllliiuIiiIIIIIIIIllllllllllluiiiiiliuiiIlimIIiiIiuiii^Hliin^tlllllIiiiiiiIiIiJlIiIIIUIniiiiiiiIllllllllHllllIlllilIiIiiIIiiilllmIIIliiiiiiiIIIIIllllliIIIIIIIIIIIIIIllilllll iliiilliillillllilllillllli
Klausimas: Kas naujo atsirado, kas pasikeitė jūsų MAK-uose nuo persitvarkymo politikos pra džios, kokios idėjos iškilo dabar, paskutiniuoju metu? Atsako: Vlesturas KOZIOLAS, Latvijos valstybinio universiteto studentų profsąjungos komiteto pirmininkas, LVU komjaunimo kondteto sekretoriaus pavaduo tojas mokymo ir auklėjimo klausimams: — Matote, aš šiose pareigose tik dveji metai. Ir vis dėlto, pa kitimų yra: suaktyvėjo studentų dalyvavimas universiteto valdy me, pradėjome vertinti dėstyto jų darbų — tai mes jvedėme kaip eksperimentą dar prieš me tus, pirmieji Tarybų Sąjungoje. Eksperimentas pavyko, ir mus palaikė kitos šalies aukštosios mokyklos. Studentai taip pat da lyvauja sudarant paskaitų, semi narų ir sesijų tvarkaraščius. Tai naujovė, įvesta tik šiemet. Toliau — mes norime surengti konkursą tarp fakultetų. Verti nama bus pagal mokymosi . rezul tatus. Bus imamas fakulteto stu dentų pažangumo vidurkis. Ge riausią fakultetą apdovanosime premija' (studentų profsąjungos sąskaita), tarkime — 1000 rub lių. Antrąją vietą užėmęs fa kultetas gautų kokius 500 rub lių, trečiąją vietą — 400 rub lių. Na, o tuos pinigus jie jau patys pasidalins, panaudos. Tiki mės, kad taip bus skatinamas studentų suinteresuotumas mo kytis. Tiesa, susumuodami ba lus, atsižvelgsime ir į fakultetų studentų visuomeninę veiklą, sportininkų rezultatus. * Olegas IVANOVAS, Mask vos valstybinio universiteto komjaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas organizaci niam darbui:
* MOKYMAS, AUKLĖJIMAS: PROBLEMOS
„APSIEISIME BE MOKYMO IR AUKLĖJIMO KOMISIJOS“ "S
M
c: > Ue o. •§ M s Z3 C c/) O Q- > 5 ca 1
-.X. 03 "c O •o =3 C?
* „pakitimų yra..." — sako Vlesturas (kairėje)
— Mokymo ir auklėjimo ko misija mūsų universitete buvo įkurta 1973 metais. O štai da bar jos nebėra, mes ją, papras čiausiai, išformavome. Kodėl? Daugumos studentų nuomone MAK-as tapo baudžiamuoju or ganu. Niekas nesigilindavo, ko dėl tas ar anas studentas kažkuo prasikalto. Buvo daromos rimtos klaidos. Taigi, MAK-ą išforma vus, buvo įkurta taip vadinama studentiška komisija, kurios pa grindinės funkcijos: stipendijų paskirstymas, dalyvavimas suda rant mokymo planus ir paskaitų
KOZIOLAS
tvarkaraščius. * Andrejus RUSAKOVlClUS, Baltarusijos valstybinio univer siteto komjaunimo komiteto sek retoriaus pavaduotojas mokslo reikalams: — Mokymo proceso pertvar kymui pritarė ir dėstytojai, ir studentai. Tuo vadovaudamiesi, mes nusprendėme siekti geres nio pažangumo, įdiegiant savi valdos principus į mokymosi procesą. Mes surengėme ekspe rimentą viename iš fakultetų, kuriame didelę įtaką turėjo kom jaunimo organizacija, dekana
Ar mes galėtumėm studijuoti Leidene? * Olandijoje, Leideno valstybiniame universitete, stažavosi fizi kos fakulteto astronomijos ir kvantinės elektronikos kat^^ros vy resnysis mokslinis bendradarbis Romualdas Danielius. Paprašėme |j atsakyti j keletą klausimų.
— Mus domina Olandijos stu dentų gyvenimas. Ar panašūs jie j mūsiškius! R. D. Leideno universitete su studentais aš bendravau palygin ti mažai. Daugiausia buvau užsi ėmęs moksliniu darbu. Manau, kad viso pasaulio studentai, kaip ir visi jaunuoliai yra panašūs. Juos jaudina tos pačios proble mos. Mane žavėjo Leideno stu dentų socialinis aktyvumas. Ten nėra organizacijų, renginių j ku riuos studentai būtų varu varomi. Jeigu organizuoja ką, tai iš visos širdies. Dažnai universiteto val gykloje matydavau skelbimus, kviečiančius studentus ir dėstyto jus j demonstracijas. Pavyzdžiui, prieš lėšų sumažinimą švietimui. — Kaip ten organizuotas mo kymo procesas! R. D. Valstybiniuose universi tetuose mokymas organizuojamas panašiai kaip pas mus. Gal tik mažesnis paskaitų skaičius. Ten mokoma to, kas būtinai reikalin ga vienai ar kitai specialybei. Kolegos iš Leideno universi+efo nustebo, kad pas mus fizikams dėstoma TSKP istorija. Istorija, sakė jie, 'istorikų reikalas, kam ji fizikui? Jie irgi rašo kontrolinius, kursi nius, dalyvauja seminaruose. Olandijos studentai daug dau
giau dirba savarankiškai. Diplo minius darbus jie rašo metus lai ko. Per tuos metus gerai įvaldo laboratorinę techniką, atlieka daug praktinių darbų. Manau, dėl to jų diplominiai — gan rimti moksliniai darbai. — Pas mus nepažangų studen tą kas tik neauklėja, nesvarsto... R. D. Leideno universitete nie ko panašaus neteko pastebėti. Studentas pats atsako už savo darbą. Blogai mokytis nenaudin ga. Jeigu tu esi blogas studen tas — būsi blogas specialistas. Norint įsidarbinti reikia daugy bės rekomendacijų, visų pirma, universiteto dėstytojų. Kas r^šis rekomenduoti nepažangų studen tą? .. Mano manymu, olandų studen tai daug atsakingiau žvelgia į gyvenimą. Jie savarankiškesni už mūsiškius. Netgi tame pačiame mieste studijuodami, retai kas gy vena kartu su tėvais. — Ar Leideno universiteto stu dentai siunčiami mokytis Į užsie ni! R. D. Taip. Nemažai jų studi juoja Vakarų Europos aukštosio se mokyklose, tačiau į Jumgtines Amerikos Valstijas išvyksta tik nedaugelis. Ten važiuojama, jeigu universitetas j kurį siunčia mokytis, moka stipendiją.
— Jūs daug laiko praleidote su aspirantais, moksliniais dar buotojais. Su kokiomis problemo mis susiduria aspirantai! R. D. j aspirantūrą patenka tik nedaugelis studentų. Visų pirma dėl darbo problemos. Po uni versiteto baigimo jauni specia listai dirbti priimami iki jiems su kanka trisdešimt metų. Vyresni jau neperspektyvūs. Manoma, kad jaunasis specialistas pirmus darbo metus tik mokosi dirbti. Aspirantūrą baigi būdamas maž daug 28—29 metų. Jeigu tavęs nepalieka dirbti universitete, tai per tuos iki trisdešimties liku sius metus sunku rasti gerą darbą. — O kaip studentai leidžia savo laisvalaikį! R. D. Universitete veikia teat ras, panašus j mūsiškį Kiemo te atrą, daug kitokių kolektyvų. Ta čiau, sunku įsivaizduoti ■ olandų studentą, kaip ir visus olandus, be dviračio ir nemokantį valdyti burlentės. Jie daug laiko pralei džia keliaudami. Netgi, į užsienį, studentai daugiausia vyksta dvi račiu ir vežasi palapinę. Tai pi giausias turizmo būdas. Jų dvi račiai nuklijuoti etiketėm su įvairiausių Europos sostinių var dais. .. — Jūsų nuomone, ar mūsų uni versiteto studentai sugebėtų stu dijuoti Leideno universitete! R. D. Aš manau, kad didžioji dalis sugebėtų.
Audrius SIAURUSEVICIUS
tas irgi rėmė šią iniciatyvą. Re zultatai buvo svarstomi specialiai sušauktame plenume, skirtame studentų savivaldos klausimams. Eksperimentą įvertino teigiamai, ir tuo pačiu metu išėjo TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro įsakymas dėl platesnio studentų įtraukimo į atkištosios mokyklos valdymo procesą. Taigi, šio ddkumento pagrindu ir dirba mūsų MAK-as. Rengiame dėstytojų anketavimus. Rezultatus susumuoja spe ciali komisija, kurioje daugumą sudaro studentai. Toliau medžia ga keliauja į metodinę komisi ją. Anketavimo rezultatai gali turėti įtakos dėstytojų perrinki mui, bet dažniausiai su jais tik susipažįstama. Daugelyje fakultetų yra sti pendijų skirstymo komisijos, taip pat sudarytos tik iš studen tų. Tai patenkina kolektyvą. * Romualdas MAClULAITIS, Kauno medicinos instituto kom jaunimo komiteto MAK-o pirmi ninkas: — Jeigu pradėsim nuo išva dos, tai galima pasakyti, kad praktiškai per tuos dvejus metus mm dar kartą įsitikinome mūsų „ribotu pajėgumu", arba, saky čiau, bejėgiškumu... Klausimas: Ar jūsų universite te vyksta šeštadieniais paskai tos, seminarai?
Atsako Vlesturas KOZIOLAS (LVU): — Taip, vyksta. Pirmuose kur suose. Deja, tai priklauso ne tik nuo gerų norų, bet ir nuo konk rečių mokymosi sąlygų. Pavyz džiui, mūsų universitete trūksta patalpų. Patys dėstytojai mielu noru atsisakytų šeštadienio va landų, perkeltų jas į kitas savai tės dienas, bet, kartoju, nėra auditorijų. Deficitas. O štai nuo antro kurso antrojo semestro mūsų studentai turi po dvi išei gines dienas 'per savaitę: šešta dienį ir sekmadienį. Tiesa, kai kuriuose fakultetuose šeštadie niais paskaitos vyksta ir penk takursiams, bet tokių mažuma. Klausimas: Ar jūsų universi tetas siunčia savo studentus j užsienio aukštąsias mokyklas? Atsako Olegas IVANOVAS (MVU): — Maždaug prieš 2—3 metus mes dar nesiuntėme savo stu dentų į užsienį. Dabar turime studentų grupę, kuri mokosi JAV, Jeilio universitete. Dalis studentų išvykusi mokytis į socialistinių šalių aukštąsias mo kyklas. Kas įdomu — užsienio pasas forminamas taip pat mūsų universitete, o tai smarkiai su trumpina išvažiavimo laiką, ma žiau lakstymo, popierizmo. * Vlesturas KOZIOLAS (LVU): — Taip. Pavyzdžiui, , priešdiplominei praktikai. Esame pasira šę sutartis su Prahos, Budapešto aukštosiomis mokyklomis. Dabar sudarėme sutartis su De lio ir Stokholmo univensitietais. Na, o ypač gerai besimo kančius studentus siunčiame mo kytis ir ilgesniam laikui, bet kol kas tik į socialistines šalis. Kalbėjosi Ri^'vydas PALECKIS, Džiugas PARSONIS
■Ą KOMJAUNIMO TRIBONA 1987 m. gruodžio 18—20 die nomis Universiteto rūmuose su sirinko kaip reta daug komjau nimo aktyvistų. [ VU komjauni mo komiteto kvietimą aptarti komjaunimo darbo problemas atsiliepė ir atvyko dalyvauti pa sitarime Maskvos, Baltarusijos, Latvijos valstybinių universite tų, KPI, KKI, LVA, KMI aktyvis tai. Deja, kažkodėl nepanoro pa sidalinti savo mintimis VISI ir VVPI atstovai. Trumpai apie pati darbą. Ii pradžių manėme diskutuoti pa gal darbo profili bet, paskui nu sprendėme: bus geriau kalbėti visiems kartu. Taigi, po pasitari mo atidarymo ir svečiams su rengtos ekskursijos po Unlversi-
lalkytl normaliu tokio reiškinio, kad daugelis respublikos aukš tųjų mokyklų komjaunimo ko mitetų sekretorių pavaduotojų susipažino tik šiame pasitarime, nors dirba ir senokai. Lankydamasis Rygoje, Latvi jos valstybiniame universitete, ne be pavydo stebėjau, kaip tarpusavyje bendrauia Latvijos aukštųjų moyklų komjaunimo darbuoto jai. Kiekvienas Iš Jų, atėjęs ar j universiteto, ar j Rygos poli technikos instituto, ar j kitos aukštosios mokyklos komjauni mo komitetą, jaučiasi lyg na muose. Visi pažįsta vienas kitą, žino vieni kitų problemas, kartu jas sprendžia. O, kad drauge ga-
Norėtumėm, kad taptų tradiciia... tetą bei miestą, kibome ( darbą. Nebuvo Jokių pranešimų, ruoštų iš anksto ir pan , o, kad prob lemų komjaunuoliškoje veikloje iš -tiesų daug, parodė Ir darbų eiga. Aišku, per pusantros die nos, skirtas grynai diskusijoms, daugelio problemų aptarti nesu gebėjome. Todėl palietėme tik studentų mokslinio darbo, lais valaikio organizavimo, studentų būrių problemas. Manau, tai bu vo teisingas sprendimas; juk „geriau mažiau, bet Išsamiau“, (domu buvo Išgirsti apie Mask vos. Baltarusijos universitetų pa tirt) organizuojant SMD veiklą, Latvijos universiteto ir KPI — organizuojant studentų laisvalai ki. Daugeli ne be pagrindo jau dina SMD Ir studentų mokymo proceso organizavimo proble mos. Kad čia dar daug ką gali ma nuveikti parodė ir diskusi jos. Tačiau pagrindinis mūsų tikslas — ne rasti kelius vi soms problemoms Išspręsti, o pasidalinti darbo patirtimi, už megzti draugiškus ryšius, susi draugauti. Juk iš tiesų, negalima
įima pasiekti daug ką, ko vie nas nepajėgtum — sena tiesa. Ir mintyse įkyriai sukosi viena mintis — kaip Ir ką reikėtų da ryti, kad ir mes taip glaudžiai bendrautume? Man atrodo, tam reikia visai nedaug — visų no ro ir entuziazmo. Grįžkime prie mūsų organi zuoto renginio. Aišku, tos die nos buvo ne vien tik diskusijos. Buvo organizuotas ir poilsio va karas kavinėje „Gaudeamus“, ir susitikimas su „Ratilio“. Neno riu sakyti, kad viskas buvo gra žu ir gerai organizuota. Apie tai geriau tegu sprendžia patys svečiai. Jei kas nepatiko, tai manome, kad pykti labai už tai nereikėtų. Juk tai buvo pirmas toks bandymas. Taigi, norėčiau dar kartą palinkėti: daugiau bendraukime, draugaukime, kad kiekvienas iš mūsų kiekvienos aukštosios mokyklos komjauni mo komitete būtų ne svečias, o geras ir laukiamas draugas.
Gintas MANIUSIS LLKJS VU komiteto sekretoriaus pavaduotoms