y—
lM.,
Jkraščiu skaitykla Į
hinc itur ad astra
universitas
vilnensis
Balandis
1993 m. KAINA SUTARTINĖ
Vilniaus universiteto laikraštis 17IAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
/ '? ,?.
Nr’1 <1517'
_______________ _ __________ _—vk.'L/y-----------------
KVIEČIAME Į VILNIAUS UNIĖERSITETĄ
Universitas Vilnensis
1993 bal
Filosofijos fakultetas
Ką domina būties problemos Visus, ką domina būties ir pažinimo problemos, visuomenės ir žmogaus, kaip didžiausios vertybės, problemos - kviečiame studi juoti viename seniausių ir tuo pačiu viename jau niausių Universiteto fakultetų. Seniausias, nes įkurtas 1579 m., o jauniausias-nes atkurtas 1989 m. Bendra fakulteto orientacija - humanitarinis išsi lavinimas. Idealas - laisvai, kritiškai, originaliai mąs tantis savos srities profesionalas.
Fakultete galite įsigyti tris specialybes: filoso psichologiją ir sociologiją. Yra dvi studijų pakop bakalauro bei magistro. Įgiję magistro kvalifikai galite toliau tęsti studijas doktorantūroje. Studijų trukmė: filosofija ir sociologija - 5 me! psichologija - 6 metai. Studijų programos: priori tas fundamentalioms filosofijos, psichologijos, soči; logijos problemoms, bet didžiulis dėmesys skiriam, ir praktiniam darbui pasirinktoje profesijoje.
Doc. Birutė Pocių.
Istorijos fakultetas
NAUJA SPECIALYBĖ - ARCHEOLOGIJA Mokymosi laikas Istori jos fakultete suskirstytas į dvi pakopas. Pirmoji bendrojo pobūdžio bakalaurinė pakopa - 4 metai. Šiose studijose sutelktas dė mesys į privalomas funda mentalias Visuotinės ir Lietuvos istorijos studijas. Šalia jų, nemaža laiko ski riama ir archeologijai, so cialinei antropologijai bei etnologijai, pagalbiniams is torijos mokslams, užsienio kalboms ir kt. Busimieji ba kalaurai atlieka archeologi nę, etnografinę, archyvinę ir muziejinę praktikas. Platus ir pasirenkamųjų disciplinų diapazonas: filo sofija, sociologija, meno ir architektūros istorija, kal bos kultūra ir t.t. Išlaikę visus nustatytus egzaminus ir įskaitas, atlikę mokymo plane numatytas praktikas bei apgynę kursi nį darbą, studentai gauna specialybės, t.y. istorijos arba archeologijos, baka lauro - aukštojo mokslo diplomus.
Baigę bakalaurines stu dijas, absolventai gali tobu lintis antroje studijų pakopoje - dviejų metų ma gistratūroje. Čia pagrindi nis dėmesys skiriamas diferencijuotam ir individu alizuotam profesiniam pasi rengimui. Bakalaurai gali pasirinkti mediavistikos (vi duriniųjų amžių), naujųjų amžių ir naujausių laikų specializacijas. Lygiagrečiai rengiama ir istorijos dėsty tojo profesijai. Kiti gali pa sirinkti archyvarų, muziejininkų, gidų, pa minklosaugininkų profesi jas. Magistrinėse studijose pagal pasirinktas profesijas atliekama ilgalaikė speciali zuota praktika, klausomi specialieji kursai, organi zuojamos įvairios diskusijos bei konsultacijos ir rašomas magistrinis darbas. Magist rinėse studijose studentas gali įsigyti ir kelias iš jau iš vardintų profesijų. Valsty binėje komisijoje apgynęs savarankiškai parengtą, ori ginalų, mokslinę vertę tu
rintį darbą studentas gauna istorijos arba archeologijos mokslų magistro diplomą. Vilniaus Universitete sėkmingoms istorijos ir ar cheologijos studijoms sąly gos yra geros - unikali Vilniaus Universiteto bib lioteka, nesunkiai prieina mi valstybinių ir žynybinių archyvų bei turtingų Lietu vos sostinės muziejų fondai, aukštos kvalifikacijos mūsų respublikos ir atvykę iš už sienio specialistai. Šiais metais priimsime į naują specialybę - archeo logiją. Tų, kurie pasirinks šią mūsų respublikai labai reikalingą specialybę, lau kia gili pažintis su mūsų pro tėvių akmens, žalvario ir geležies amžiaus materiali ne ir dvasine kultūra, jos tyrimo metodais, muziejuose saugomais radiniais, įdomios ar cheologinės ekspedici jos Lietuvoje, o kai kuriems ir užsienio šaly se. Kartu romantikus norisi perspėti, archeo logija - tai ne tik įdo
mūs tyrinėjimai, unika radiniai, bet ir didelis fizi. bei dvasinių jėgų, pašiau! jimo reikalaujantis dari Juk archeologiniai tyrin' mai vyksta ir tolimiausiu* užkampiuose, miškuc net ežerų dugne... Ter daug prakaito išlieti, prisikasi prie kultūri, sluoksnių... Tačiau netik* atradimų džiaugsmas ke) riopai kompensuoja sunl mus. Archeologijos mi myli tik kantrius, pasi?' tusius, atkaklius, stiprio lios ir geros sveika tyrinėtojus. Tokių mes laukiame.
Doc. Pran; Šabasevičit
^93 balandis
Uni versitas Vilnensis
3
komunikacijos fakultetas Prieš porą metų Vilniaus Iiiversitete įkurtas Komucacijos fakultetas. Čia DŠiami bibliotekininkai, malistai, informologai.
Mūsų dienomis daugelį uomenės informacinių reikių tenkina bibliotes. Nors naujos techninės ėmonės ir griauna amis nusistovėjusias biblioi ūkininko - tarpininko tarp į Inygos ir skaitytojo - funk cijas, ateities technika turė■' pakelti šios profesijos prestižą į kokybiškai naują kgmenį. Bibliotekininkas japs informacijos valdymo Ipecialistu, gerai išmanan čia ne tik bibliotekininkysK, bet ir kitus informacijos mokslus. Jis galės būti duo1* ->1 bazių ir bankų kon■A mtu, tarpininku tarp ■Su žurnalistų darbo re mokslininkų ir specialistų, zultatais susiduriate kiek ■jmpiuterizuoto informacliio aptarnavimo sistemų,į vieną dieną. Kasmet Lietuvos televizijos, socialinėsradijo, informacijos masyv į ir srautų laikraščių bei žurnalų organizato re- riumi. ialdcijas įsilieja nemažas Jūrys mūsų fakulteto auklėinių. Jų veiklos sfera ypač šsiplėtė pastaraisiais meai: didėjant viešosios inor lacijos priemonių i. Atitinkamai auga ir
INFORMACIJOS SPECIALISTŲ PERSPEKTYVOS poreikis šios srities profe ne tik Lietuvos, bet ir pa sionalams. Žurnalistika - saulio aukštojo mokslo sis Šios srities kūrybinė specialybė, kurios temoje. atstovams keliami itin dideli specialistai galės taikyti reikalavimai, tačiau norin savo žinias bet kur - nuo čiųjų įsigyti netrūksta. specializuotos informaci Informologija - naujau nės veiklos (informacinio sia specialybė fakultete. Ją aprūpinimo) iki strateginio baigusiems suteikiama in menedžmento, užtikrinan formacijos menedžerio kva čio ekonominių, politinių, lifikacija. Tai nėra in kultūros ir kitų uždavinių informaciniu formatika, paprastai su sprendimą prantama kaip informaci požiūriu. Informacijos menedže nės technikos gamyba, panaudojimas bei progra riai Lietuvai itin reikalingi minis aprūpinimas. Infor šiuo metu, kai viena svar mologija nagrinėja infor biausių valstybės formavi maciją bei informacijos pro mo ir politinio potencialo cesus visuomenėje plačiąja vertinimo kriterijumi tampa prasme: specialiųjų ir masi informacija, telekomunika nių komunikacijų sistemo cinių tinklų kiekis ir pajėgu se, kultūroje, politikoje, mas. Jie galėtų veiksmingai komercijoje, gamyboje ir prisidėti, kuriant Lietuvos pan. Informologija taip pat informacinę infrastruktūrą, tiria įvairius informacijos formuojant jos informacinę resursų ir procesų aspek politiką. Informacijos me tus - filosofinius, sociali nedžeriai gali dirbti įmonė nius, ekonominius, teisi se, firmose, mokslo ir nius, valdymo, psichologi valdymo įstaigose. Perspek nius, pedagoginius, techni tyvus ir privačių informaci nius. jos firmų, teikiančių Informacijos menedže mokamas informacines pa rių rengimas - nauja kryptis slaugas, steigimas.
Studijuojantieji susipa žins su informacijos indust rija, rinka, marketingu, teisiniais informacijos pa naudojimo aspektais. Jie iš moks formuoti ir naudoti duomenų bankus, analizuo ti ir apdoroti informacijos šaltinius, kurti ir taikyti in formacijos paieškos siste mas, organizuoti infor macijos masyvus bei srau tus, tirti ir tenkinti įvairio pus informacijos poreikius. Informologai studijuos vi suomenės informacinę in frastruktūrą, susipažins su jos organizavimo ir valdymo būdais, įvaldys informacijos analizės pagrindus. Kviečiame studijuoti ko munikacijos ir informacijos mokslus. Tai viena moder niausių ir perspektyviausių mokslo šakų, nes nėra žmo giškosios veiklos srities, kuri apsieitų be informaci jos.
Doc. R. Gudauskas Komunikacijos fakulteto dekanas
ologijos fakultetas
Mokėsi užsienio kalbas - neprapulsi Filologijos fakultetas, įsikūręs pa pe Vilniaus širdyje, senuosiuose (iversiteto rūmuose - vienas dipusių ir populiariausių Universitepadalinių. Filologija - tai kalbų ir :ratūrų studijos. Pasauliui atradus :tuvą, o Lietuvai pralaužus duris į [aulį, tokios studijos tapo dar pa tiklesnės - mūsų absolventai, gerai Įkantys keletą kalbų, dabar tiesiog Ibstyte graibstomi.
Šiemet stojantiesiems mes siūlome pasirinkti šias specialybes: lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių, prancūzų ir klasikinę filologiją. Jau ketvirti metai busimieji lituanistai gali rinktis skandinavistikos specializaciją ir šalia gimtosios kalbos studijuoti kurią nors Skandinavijos šalių kalbą. Turime stu dentų grupes, besimokančių švedų, norvegų, danų kalbų. Ateinančiais mokslo metais planuojame turėti is landų kalbos grupę.
Filologijos fakultetas, kaip ir visas Universitetas, gyvena neramų per mainų gyvenimą. Peržiūrimos ir refor muojamos mokymo programos, palaipsniui pereinama prie dviejų pa kopų studijų. Pirmuosius trejus su puse metų studijuojamos bendrosios humanitarinės disciplinos, pasirinkto sios kalbos ir literatūros pagrindai. Beje, nuo antrojo kurso pasirenkama dar viena, mokykloje nesimokyta, už sienio kalba (rinktis tikrai yra iš ko!). Nukelta į 8 psl.
1993 balanda
Universitas Vilnensis
4
1993 m. studentų priėmimo planas Ei lės Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Fakultetas, specialybė
Dieni nė Iš mo viso kymo forma
Neaki vaizdi nė mo kymo forma
Vaka rinė moky mo forma
Ei lės Nr.
8.
Matematikos
100
100
matematika informatika, matematikos taikymai rusųgr.
90
90
10
10
Fizikos
80
80
fizika, radiofizika rusų gr.
60
60
20
20
Chemijos
60
60
chemija biochemija
50 10
50 10
Gamtos
80
80
biologija geografija geologija
40 20 20
40 20 20
Medicinos
75
75
medicina
75
75
Filologijos
178
148
30
lietuvių filologija klasikinė filologija rusų filologija rusų gr. anglų filologija vokiečių filologija prancūzų filologija lenkų filologija
60 8 20 10 30 15 15 20
40 8 10 10 30 15 15 20
20
Filosofijos
60
60
filosofija sociologija psichologija
20 20 20
20 20 20
9.
10.
Iš viso
Istorijos
75
60
15
istorija archeologija
65 10
50 TO
15
Komunikacijos
75
60
15
žurnalistika bibliotekininkystė informologija
35 20 20
20 20 20
15
Ekonomikos
220
150
70
ekonomika
220
150
70
195
115
80
Fakultetas, specialybė
11. Teisės
12.
10
teisė VRM grupė
170 25
90 50-30* 25
Kauno huma nitarinis
150
74
15 12 12
15 12
lietuvių filologija anglų filologija vokiečių filologija referavimas-vertimas iš rusų ir vokiečių k. informacinis ap rūpinimas ekonomika
13.
Neaki vaizdi nė mo kymo forma
Dieni nė mo kymo forma
į
i
76
12 i
14
14 10 87
10 37
Tarptautinių santykių ir politikos m. institutas
20
20
politologija
20
20
1368
1082
Išviso
Vaka rinė moky mo forma
50
210
761
Pastaba. Galutinis priimamų studentų skaičių
bus tikslinamas, atsižvelgiant į baigiamųjų ir stojam^
jų egzaminų rezultatus. * - su aukštuoju išsilavinimu
Studįjų sk. vedėja I. Ragelie
<
balandis
Universitas Vilnensis
< * M *
OjtiaįĮjn s£yu.us fef. 6114 4&
6
U nivers i ta s Vilnensis
1993 balanoj
—1
Gamtos mokslų fakultetas
Fizikos fakultetas
Pakeisti požiūrį į gamtą
Fizikai reikalingi visur
Biologija, Geografija, katedros bei karto Geologija - tai mokslai, grafijos ir inžinerinės fotiesiogiai susiję su GAM togrametrijos laboratori TA, jos išoriniu ir gilumi jos. Baigę jūs dirbsite ap niu supratimu. Tai linkosaugos, geodezijos, mokslai, kurių dėmesio meteorologijos, geologi centras - Aplinka. nėse tarnybose. Aplinkos pažinimo ir Pasirinkusieji biologi supratimo svarba buvo ją - mokslą apie gyvąją akcentuota pernai, 1992- gamtą-dar turės spręsti, taisiais metais, Rio de kokią biologiją norėtų Ženeiro aukščiausio ly studijuoti: ar klasikinę, gio pasitarime. Jungtinių kuri daugiausia dėmesio Tautų Organizacija skiria tradiciniam išori (JTO) j Rio de Ženeirą niam augalų ir gyvūnų sukvietė 120 pasaulio pažinimui, ar naujesnę valstybių vadovus, kad jie eksperimentinę biologi atkreiptų dėmesį į kokią ją, kuri remdamasi baisią Žemės katastrofą chemijos, fizikos ir kiber veda besaikis pramonės netikos mokslais stengia vystymas, keliantis grės si suprasti giluminius mę GAMTAI, GYVY pasaulio mechanizmus. BEI, ŽMOGUI. Pasaulis Šiam reikalui tarnauja 4
buvo pakviestas pakeisti savo gyvenimo vertinimo kriterijus ir pasukti tau sojančio vystymosi kryp timi. Kaip sako filosofas E. Fromas, nuostatą tu rėti pakeisti nuostata būti.
Mes turime gerai pa žinti aplinką, kuri mus supa, o taip pat ir save. Tuo tikslu Vilniaus Uni versiteto Gamtos mokslų fakultetas kviečia jauni mą studijuoti geografiją, geologiją ir biologiją. Pasirinkusiųjų studi juoti Žemės mokslus lau kia 4 katedros ir 2 mokslinės laboratorijos. Tai bendrosios geografi jos ir kartografijos, hidro logijos ir klimatologijos, geologijos ir mineralogi jos, hidrogeologijos ir in žinerinės geologijos
biologinės katedros, 5 mokslinės laboratorijos ir botanikos sodas. Tai augalų fiziologijos ir mik robiologijos, botanikos ir genetikos, biochemijos ir biofizikos, zoologijos ka tedros bei biotechnologi jos, genetikos, ekologi nės genetikos, molekuli nės biologijos ir biofizikos-neurokibemetikos laboratorijos. Baigę jūs dirbsite ap linkosaugos tarnybose, biologinėse stotyse bei moksliniuose institutuo se, biotechnologinėse la boratorijose, gamyklose. Taip pat mokysite Lietu vos žmones kitaip matyti ir tausoti gyvąją gamtą. Doc. Dobilas Kirvelis Gamtos mokslų fakulteto dekanas
Fizikos fakultete gali ma studijuoti fiziką, radiofiziką ir elektroniką. Tai pagrindinės fakulte to specialybės. Fizikos studijos savo ruožtu dar skiriamos į dvi dalis - pe dagoginę ir mokslo bei gamybos. Radiofizikos ir elektronikos studijos la biau orientuotos taiko mosios fizikos kryptimi. Atskirą ir ypatingą kryptį sudaro biofizikos studi jos, apimančios dalykus dėstomus ir Fizikos, ir Gamtos mokslų fakulte tuose, o dalį disciplinų tenka studijuoti ir Che mijos fakultete. Abiejų specialybių studentai per pirmuosius dvejis studijų metus įgyja bazinį fiziko išsilavinimą, o trečiaisiais studijų me tais pradeda specializuo tis pasirinktose srityse. Fizikos specialybės stu dentai gali rinktis teori nės fizikos, optikos ir spektroskopijos, puslai dininkių fizikos, kvanti nės elektronikos, astrofizikos, o taip pat fi zikinės ekologijos specia lizacijos studijas. Radio fizikos ir elektronikos specialybės studentai ga li rinktis kietojo kūno elektronikos, mikroelek tronikos, puslaidininki nių prietaisų, o taip pat mikrobangės fizikos spe cializuotas studijas. Po ketverių sėkmingų studijų metų fakulteto studentams suteikiamas Fizikos bakalauro aka deminis laipsnis, kuris kartu reiškia ir aukštojo mokslo įgijimą. Gabiausi
studentai gali toliau tęs i studijas, kurios vidutini i kai trunka dar pusantro metų. Per šiuos metin studentai toliau gilinasi 1 pasirinktos specializac! jos paslaptis ir, svarbiai | šia, vadovaujami geria.J šių Fizikos fakultet mokslininkų, dalyvauji moksliniuose tyrimuo.'jr Šios studijos baigiam ’ja
diplominiu darbu, o a® solventai įgyja Fiziko! magistro akadem .S laipsnį. Šis laipsnis šute® kia teisę siekti mok 3. daktaro vardo. fe | Nuo 1994/95 mok; i metų Fizikos fakultel :i studentai planuoja įs j ungti į Europos studen fizikų judėjimo progr: mą. Sėkmingai baigę pi muosius dvejis studijj metus studentai gali v pilj nerius mokslo metus sti l< dijuoti fiziką geriausiudfti se Europos universitpli t tuose.
Fizikos fakulteto alwr solventai dirba įvairi;iM siuose mokslo, mokyti®gamybos, verslo ir n® politikos srityse. fizikos ir matemati/feįh žinių pagrindas, mokėjlp mas naudotis šiuolaikin®
kompiuterine technilM1 griežta mąstymo logik«*s teoriniai ir eksperimen®1! niai įgūdžiai leidžia FizJ kos fakulteto absolveiT tams lengvai prisitaikė įvairiose mokslo ir tecb) nikos srityse, o taip pj| tapti ir gerais fizikos mi kytojais. Doc. S. Vengris* re
Fizikos fakultet! ;e Ii dekanas
Daianais Ų;,993 balandis
j---------- -----------------i Chemijos fakultetas
Universitas Vilnensis
Kviečiame į chemikų šeimą sfl Jei Jums nesvetimi tiks lieji mokslai ir mėgstate eksperimentuoti, stokite į Vilniaus Universiteto Che mijos fakultetą. Šiais metais i B riimsime į dvi specialybes: ąiemijos ir biochemijos. IPriėmimo tvarka į abi cialybes vienoda. Reilaikyti chemijos stojaiį egzaminą žodžiu, camino programa sutamsu vidurinės mokyklos mijos kurso programa, s gauto pažymio (10-ties ą sistema) pridėsime :jų mokyklos baigiamųalstybinių egzaminų paįius: gimtosios kalbos ir Ttūros bei matematiTaip susidės Jūsų įdras įvertinimas (maksius galimas - 30). Bend■ įvertinimo mažėjimo I irka ir bus sudarytas sto■ įčiųjų sąrašas į kiekvieną >u ecialybę. II fBe egzaminų į fakultetą liimsime visus mokslei4 is, kurie šių metų respub■ inėje Jaunųjų chemikų impiadoje laimės I, II, III ■ tas arba pagyrimo raštą. I ms užteks gauti mokykI baigimo atestatą ir galės I cyti save studentais. Taip I be egzaminų priimsime I matematikos bei fizikos 4 —blikinių olimpiadų I, I h vietų laimėtojus. I Pirmieji trys studijų I tai fakultete skirti bendII paruošimui. Teks mo| is vienuolika cheminių | :iplinų, daug dėmesio I ti matematikai ir fizikai, I eik pusę studijų laiko I leisti laboratorijose. I tvirtame kurse, paskutijis bendrųjų studijų meatsiras didelė brinkimo laisvė. Lygiai w mokymosi laiko užims ■renkamieji kursai. Be Jcetvirtame kurse reikės likti baigiamąjį darbą. Tai
nedidelės apimties savaran kiškas eksperimentinis tyriamasis darbas vienoje iš pasirinktų fakulteto kated rų. Biologijos specialybės studentai matematiką ir fi ziką mokosi kaip ir chemi kai. Bet cheminių disciplinų apimtis jiems šiek tiek su mažinta. Tai leidžia įvesti biologinių disciplinų: bend
Ekonomikos fakultetas
Ūkinio gyvenimo vairuotojai Ekonomikos fakultete yra dvi mokymo kryptys: ekonomikos ir vadybos mokslai. Nors pirmi du metai turi vienodus mo kymo planus, bet nuo tre čio kurso prasideda siauresnės specializacijos pasirinkimas. Pagrindi nės specialybės yra dvi:
Gintaro Kudabos nuotr.
rąją biologiją, anatomiją, fi ziologiją, mikrobiologiją, genetiką. Biologinius kur sus jie klausys bei baigiamąjį darbą atliks Biochemijos ir biofizikos katedroje. Doc. T. Jankauskas Chemijos fakulteto dekanas
ekonomistai ir menedže riai. Pirmųjų mokymas labiau akademinis. Jie iš klauso nemažai teorinių kursų. Antrieji - busimie ji įvairių verslo sričių va dovai. Jie besimokydami glaudžiai bendradar
biauja su ūkinės veiklos institucijomis, žymiomis firmomis.^Manome, svar biausia - kad klausytojai gautų ir gerus praktinio darbo įgūdžius. Prakti niai užsiėmimai derinami su stažuotėmis užsienio firmose.
Fakultetas - seniausia ūkinių studijų institucija Lietuvoje. Jame dirba žy miausi Lietuvos ekono mistai: teoretikai ir praktikai. Kas metai ple čiasi bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis ekonominėmis mokyklo mis. Ypač draugaujame su Skandinavijos šalių universitetais, komerci jos ir verslo vadybos mo kyklomis. Fakultetas turi neblo gą biblioteką, gerėja ap rūpinimas skaičiavimo technika, kita aparatūra. Atminkite, XXI a. eko nomistas turi mokėti naudotis kompiuteriais! Ypač svarbu išmokti Va karų šalių kalbas: anglų, vokiečių, prancūzų. Ge ras menedžeris neturi bi joti ir matematikos, in formatikos mokslų, mėg ti teisę, psichologiją. Jo dvasiai neturi būti sveti mas filosofinis mąstymas ir pragmatinis požiūris į sudėtingą ūkinę realybę. Ekonomistai - tai XXI amžiaus ūkinio gyvenimo vairuotojai.
S. Martišius Ekonomikos fakulteto dekanas
cmooų 1993 balandis
Universitas Vilnensis
8
KVIEČIAME Į ATVIRŲ DURŲ DIENĄ MATEMATIKOS fak. - balandžio 13 d., 10 vai. Nau garduko g. 24, tel.: 63 60 24. FIZIKOS fak. - balandžio 13 d., 14 vai. Saulėtekio ai. 9, III rūmai, tel.: 76 94 70.
Studijų proceso organizavimas
f
Universitete yra numatyta dviejų pakopi studijų sistema (bendrosios ir specializuotosiom studijos) su atitinkamais baigimo diplomais i bakalauro bei magistro kvalifikacinių laipsni, suteikimu gabiausiems. Šių pakopų studijų truk
mę nustato studijų planai (programos). I pakopos bendrųjų studijų trukmė - 4mj
CHEMIJOS fak. - balandžio 13 d., 11 vai. Naugardu
ko g. 24, II aukštas, tel.: 63 09 87. GAMTOS fak. - balandžio 16 d., 12 vai. Čiurlionio g.
21/27, Didžioji Aula, tel.: 63 52 39. MEDICINOS fak. - balandžio 16 d., 11 vai. Čiurlio
nio g. 21/27, Didžioji auditorija, III aukštas, tel.: 63 02 43. ISTORIJOS fak. - balandžio 14 d., 13 vai. Universiteto
g. 5, 32 aud., tel.: 61 27 72. FILOSOFIJOS fak.-balandžio 15 d., 12 vai. Didlaukio
g. 47, 103 aud., tel.: 76 15 81. FILOLOGUOS fak. - balandžio 17 d.:
11 vai. - lietuvių, rusų filologija;
12 vai. - lenkų filologija, klasikinė filologija; 13 vai. - anglų, vokiečių, prancūzų filologija. Universiteto g. 5, tel.: 61 82 86. KOMUNIKACUOS fak. - balandžio 14 d., 11 vai., Sau lėtekio ai., I rūmai, žurnalistikos spec. - Maironio g. 7, tėl.: 76 89 53.
(išskyrus Filologijos fakulteto specialybes 3,5 m., Komunikacijos fakulteto bibliotekinin kystės specialybę - 3 m.). II pakopos studijų trukmė - 2 m. (išskyrų Filologijos, Ekonomikos ir Fizikos fakulte.i specialybes - 1,5 m., Filosofijos fakulteto filoso fijos, sociologijos specialybes - 1 m.). Medicinos fakulteto studijų trukmė - 6 m Po 6 metų studijų konkurso tvarka galima gilini žinias nuo 2 iki 5 metų rezidentūroje. Teisės fakulteto teisės specialybės stv'jiji trukmė - 5 m. Komunikacijos fakulteto žurnalistikos sp cialybės studijų trukmė - 5 m.
Studijų skyrių
Mokėsi užsienio kalbas - neprapulsi Atkelta iš 3 psl.
Pirmosios pakopos studijos baigiamos diplom arba - surinkusiam nustatytą balų sumą - kva' EKONOMIKOS fak. - balandžio 14 d., 13 vai., Saulė fikaciniu bakalauro laipsniu. Bakalauro laipsr tekio ai. 9, II rūmai, tel.: 76 93 62. suteikia teisę tolesnėms pusantrų metų stui TEISĖS fak. - balandžio 14 d., 13 vai., Saulėtekio ai. 9, joms magistro laipsniui įsigyti pasirenkant vie I rūmai, 2 aud., tel.: 76 95 09. iš šešių programų: lingvistikos, literatūros rr to lo, mokytojų, vertėjų, leidybos-redagavimo, $ TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS tūros ir švietimo organizavimo. MOKSLŲ INSTITUTAS - balandžio 15 d., 11 vai., Did Fakultetas siūlo pagalbą nepelnytai populi laukio g. 47, VLIKo vardo aud., tel.: 76 26 72. rūmą praradusios rusų kalbos specialistan KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS - balan Visi rusistai, turintys aukštojo mokslo diplorr džio 13 d., 15 vai., Kaunas, Muitinės g. 8, tel.: 20 13 33. įstoję į neakivaizdinio skyriaus antrąjį kursą p dvejus-trejus metus pagal individualų plai galės įsigyti lituanisto kvalifikaciją. Taigi kviečiame į savo linksmą ir draugiš Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. būrį. Telefonas: 611687, VU CR 53 kab. Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. SL321.UŽS. Nr. Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė.
Redakcija: Paulius Korsakas, Linas Mickevičius, Jūratė Skėrytė
Gražina Karpuviei Filologijos fakulteto prodeka
hinc itur ad astra
Gegužė
universitas ■H ■
1993 m. KAINA SUTARTINE
Vilniaus universiteto laikraštis ..
.
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 2 (1518)
Studente, pakelk akis į viršų: ten senojo Vilniaus
stogų briaunos atsitrenkusios į barokinius debesis su
stingsta laike, ten iš viduramžiškų langų gilumos te bežvelgia šimtmečiais skaičiuojama istorija, o pro
nutrupėjusius dažus įžūliai tyčiojasi if laiko ir restau'acijos šešioliktasis amžius. Lietuvos, Lenkijos, Čekijos - Europos bajorų at žalos buvo tokie pat, kaip ir jūs šiandien, busimieji magistrai ir bakalaurai, "Alma academia et universi
tas Vilnensis societatis lesu" studentai - buvusieji ir esantieji - liudijantys, kad prieš 414 metų žengtas žingsnis buvo vienas iš tų, po kurių nebeįmanoma
grįžti ar būti grąžintiems, todėl per mūsų kasdienybės
kontrastus ir monotoniją, pro trupančius miesto namų fasadus ir dekoratyvines senovės imitacijas, su
slenkančiu Šv. Jonų bažnyčios varpinės bokšto šešėliu į Vilniaus universitetą visada ateina pavasaris.
Vilniaus universiteto Rektoriaus antspaudo projektas autorius Petras Repšys
Balandžio 4 dieną vyko dvidešimt penktoji FIDI - VU Fizikos fakul teto studentų profesinė šventė. "Be mūsų nebus jūsų", - skelbė fizikų šūkis. Anot jų, šiuo metu fakul teto absolventų galima sutikti visur: pradedant aukščiausios valstybinės valdžios institucijomis, baigiant privataus verslo
logijos fakulteto studen
Ir vėl FIDI
tės bei 'Trimito" orkest ras. Kiek patriukšmavę ir
sfera. Matyt, būtent tai padėjo FIDI organizato riams rasti sponsorių šventei. "Pinigų užteks pasamdyti valytojoms, kad šios sutvarkytų patal pas po mūsų vakarinės dalies", - teigė jie.
Kaip ir kasmet, FIDI neapsiribojo Saulėtekiu.
Žaliasis Dinas Zauras, ly
dimas "greitosios pagal bos" mašinos bei trejeto sunkvežimių
studentų,
atvyko pasveikinti Rek torato prie centrinių VU rūmų. Čia juos pasitiko
geros fizikų draugės Filo
išsakę viską , ką mano apie
Universiteto
val
džią, linksma ir spalvinga eisena studentai patrau kė Gedimino prospektu. Lukiškių aikštėje vyko
improvizuotas mitingas. Nukelta j 2 psl.