Vilniaus Vaisi Universitetas MOKSLINĖ biblioteka
Inv.
_
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
JPadaryta
1956-aisiais
oram VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO; KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 1 (240)
1957 m. sausio mėn. 1 d., antradienis > Kaina 20 kap.
DRAUGAI STUDENTAI!
PARODĖLĖ
Baigiame kupinus kūrybinio darbo ir didžių pastangų 1956 metus. Praėjusieji metai studentų gyvenimui būdingi tuo, kad pa kilo Jūsų kūrybinio mokymosi ir visuomeninis aktyvumas, sustip rėjo Jūsų savarankiškas studijavimas ir ryšiai su gamyba respubli koje ir už jos ribų. 1956 metais taip pat buvo žymia dalimi įgy vendinti Jūsų norai, gerinant gamybinę bei pedagoginę praktiką, racionalizuojant studijų procesą bei mažinant per didelį privalo mąjį savaitinį apkrovimą, geriau organizuojant kultūringą laiko praleidimą. Žengiant į Naujuosius 1957 metus, linkiu Jums, jaunieji draugai, pasisekimo studijų ir auklėjimosi darbe; linkiu Jums dar daugiau kūrybinės iniciatyvos ir savarankiškumo, siekiant įsisa vinti progresyvaus tarybinio mokslo žinias ir tapti vertingais sa 1956 metais pradėta universiteto vo pasirinktos srities specialistais, karštais savo brangios socia rūmų restauracija . Jau atnaujinta listinės T^vynį^.—Įud i Intais su pasiaukojimu dirbančiais liaudies Lelevelio salė (nuotr.) ir senoji ob servatorija. gerovei- /z. . < Rektorius J. Bulavas i' >
----------- ►-------------------
Šių metų gruodžio 13—21 d. d. grupės pirmininkė Ambraziejūtė VVU vyr. dėstytoja Mikėnaitė, Et Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko padarė trumpą pranešimą apie paro nografijos muziejaus atstovė Glem vardo Universiteto aktų salėje buvo dos tikslus ir organizavimą. Ji pažy žaitė ir LLKJS Lenino RK atstovė organizuota universiteto studenčių mėjo, kad parodoje eksponuojami Seselskytė, peržiurėjus! parodoje rankdarbių paroda. Tokia paroda darbai daugiausia naudojami bend esančius darbus, nutarė geriausiųjų universitete surengta pirmą kartą, rabučio sąlygomis, ir todėl kitos rū autorius apdovanoti vertingomis ir todėl ji neatsitiktinai susilaukė šies darbai į parodą nepateko. Dėl universiteto dovanomis ir Liaudies didelio susidomėjimo iš daugelio vietos trūkumo į parodą nepateko kūrybos namų Garbės raštais. Uni lankytojų. ir vyrų darbai. Mažai darbų su ryš versiteto dovanomis ir Liaudies kū Mintis organizuoti parodą kilo iš kiu nacionaliniu koloritu. Bet arti rybos namų Garbės raštais apdova Čiurlionio 1 bendrabučio merginų miausiu laiku universitete bus or notos J. Vidrinskaitė, V. Junčaitė. iniciatyvos. Pereitais mokslo metais ganizuojamas liaudies kūrybos bū A. Stankevičiūtė, M. Geržonaitė, S. Jų iniciatyva buvo suorganizuota relis, ir šis trūkumas bus ištaisytas. Vlngytė ir kt., — viso 8 merginos. rankdarbių parodėlė to bendrabučio Po to universiteto komjaunimo Universiteto dovanomis apdovanotos 11 merginų. Apdovanoti ir parodos mastu. Šiais mokslo metais vėl bu komiteto narys drg. Sopauskas per iniciatoriai drg. drg. E. Ambrazie vo suorganizuota tokia paroda. Parodoje buvo išstatyta maždaug skaitė 1-oslos universiteto rankdar jūtė, E. Karvelytė, I. Raudytė ir kt. C75~ ekspertų ir labai įvairių tiek bių parodos žiuri komisijos proto Dovanas įteikė universiteto rektorius tavo pąs įdrtlmi tiek ir atlikimo for kolą. Si komisija, kurios sudėtyje drg. J. Bulavas. ma. Pai odoje buvo eksponuota pa buvo Respublikinių Liaudies kūry A. Šarkis galvėlės, staltiesės, kilimėliai, įvai- bos namų atstovė drg. Jacevičiūtė, ■ūs mezginiai, nėriniai, siuvinėti,-----------------------------------------------aveikslai. Aktų salės scenoje įreng us pavyzdingas kambarys. Tai ne blogas pavyzdys visiems (ypač vy rams) ir todėl ties juo sustodavo daugelis lankytojų. Sveikiname Vilniaus universiteto dėstytojus ir studentus su Lankytojų tarpe — ne tik univer Naujaisiais Metais, linkime sėkmės darbe. siteto studentai. Parodoje lankėsi LATVIJOS universiteto dauseptynmečių, vidurinių ir specialių giatiražinio laikraščio redakcija jų mokyklų ekskursijos, Pedagoginio Dailės institutų studentai, švenBrangūs draugai. Sveikiname visus ,,Tarybinio Studento" ionėllų medicinos mokykla ir mles> bei kaimo visuomenė. Savo įspū- skaitytojus su Naujaisiais 1957 metais — keturiasdešimtaisiais žius jie užrašė atsiliepimų knygoje, Tarybų valdžios metais. Linkime jums, brangūs draugai, iš visos ųk kitų užrašų čia randame ir to- širdies sėkmės darbe ir moksle. ylų: „Pageidautina, kad su medžio MINSKO medicinos instituto "’rba šiaip dailės darbais Išstotų ir daugiatiražinio laikraščio redak Orai”, „Parodos įspūdis geras, tacija jlau trūksta autorių kūrybiškumo, originalumo, nacionalinio kolorito” Jauniausio mūsų Tėvynės universiteto vardu karštai svei ir pan. Gruodžio mėn. 22 d. vakare įvy kiname Vilniaus universiteto kolektyvą ir llnklm sėkmingų 1957 kt iškilmingas parodos uždarymas, metų. i kurį gausiai susirinko studentai, JAKUTSKO universiteto dau [dėstytojai ir svečiai. Organizacinės giatiražinio laikraščio redakcija
SVEIKINIMO TELEGRAMOS
Draugės pažnai vakare gatvėje, kine, teat re galima sutikti keturias linksmas perginąs, kalbančias pakaitom čia lietuviškai, čia rusiškai, čia net len kiškai. Tai keturios Medicinos fakul teto studentės: Stasė Pu’.kytė, Nijo lė šipe’ytė, Danuta Cernis ir Jelerr Voloch. Nežiūrint amžiaus ir kursų skirtumo, Jos puikiai sugyvena. Tre čiakursė Stasė ir penktakursė Jelena kartu gyvena nuo Bernai. Danuta ir
Nijolė su jomis susipažino tik šlemet. Nijolė ir Danuta abi mokosi III kurse, bet ne vienoje grupėje. Da bar Danutai būtų tur būt vis tiek, kokia kalba klausytis paskaitų, bet prieš du metus, atvykusi iš Nemen činės, ji beveik nemokėjo lietuviš kai. Kiek sunkiau buvo išmokti lie tuvių kalbą penktakursei Lenai Vo loch. Ji atvyko studijuoti į Vilnių iš broliškosios Baltarusijos. Bet tai
Nuotraukoje: Iš kairės į dešinę N. Sipelytė °8rr“s
St. Paluikytė, E. Voloch A. Šarkio nuolr.
nieko nereiškia — jos puikiai su pranta viena kitą. Amžiumi kambaryje vyriausia Le na, bet tai visai nekliudo jai bend rauti su kambario draugėm; atvirkš čiai, jaunesnės merginos myli ir ger bia ją, dažnai klausia jos patarimo, kurį Lena noriai duoda. Nors nega lima pasakyti, kad studijuojant me diciną, ypač penktame kurse, būtų labai daug laisvo laiko, tačiau mer ginos visada jo suranda, kad kartu pasivaikščiotų, pažiūrėtų naują fil mą, nueitų į premjerą teatre, aplan kytų įdomią parodą Dailės muzie juje. Neseniai jos žiūrėjo lietuvišką baletą „Ant marių kranto”. Spektak lis ypač patiko Danutai, kuri ruoš damasi į teatrą bijojo, kad nieko ne supras. Naujus Metus šį kartą 55 kam barys sutinka ne kartu: Lena išva žiuoja pas vyrą (tarp kitko, taip pat mediką-chlrurgą) į Baltarusiją, Nijo lė 1957 metus sutinka su kurso draugais, Stasė pakviesta į svečius pas tetą, gyvenančią Vilniuje, o Da nutą galėsim pamatyti Clurliono Ak tų salėje. Bet jeigu jūs manot, kad draugės susipyko — labai klystat: jau pirmąją 1957 metų dieną mergi nos susitiks ir būtinai iškilmingai at žymės šį įvykį. Juk taip seniai jos matėsi — net peęnai! . R. Baltušytė
A. Šarkio nuotr.
NAUJI LEIDINIAI Šiais metais gražia tradicija tapo sumanymas leisti savo kūrybos žur nalus, almanachus. Pirmieji gilią vagą išvarė jumo ristinio žurnalo leidėjai antrakursiai žurnalistai. Gražiai studento Vosy liaus apipavidalintas „PLUNKSNOS SMAIGALYS” susilaukė karšto pri tarimo. Jis dažnai skaudžiai įdur davo tinginius, miegalius, veidmai nius, teršiančius, žeminančius tary binio studento vardą. Šių mokslo metų pradžioje ant bendrosios universiteto skaityklos durų pasirodė kuklus skelbimas" jog skaitykloje galima gauti pasiskaity ti III kurso žurnalistų almanachą ..VILNELE”. Ir tikrai, almanachas gana tuitingas įdomia medžiaga. Pasklaldę jo puslapius, surasime ne blogai pavykusius Z. Cėsnos apsa kymą „Smuko”, T. Ridlkaltės ap sakymą „Susimąstymas”, nuošir džius, gal kiek neišbaigtus V. Kaušylaitės eilėraščius, porą recenzijų, feljetoną ir kitus liteiaturlnius da lykėlius. Jaunieji autoriai drąsiai sprendžia nūdieninio gyvenimo prob lemas. Neseniai III kurso lietuvių kalbos ir literatūros specialybės pirminė komjaunimo organizacija išleido žur nalą „ATŽALYNAS”, kuriame savo kūrybą išspausdino nemažas būrys bandančių plunksną. Pirmiausia ten ka pažymėti Vyt. Kutkevičiaus ap sakymą „Šulinio svirtis” ir Ed. Krakausko apybraižą „Buvo ir toks at sitikimas”. Pastarosiomis dienomis studentai gavo dar vieną dovaną — pasirodė knyga apie Vilniaus universitetą, kuri yra pirma kregždė, bandant nušviesti seniausios Tarybų Sąjun
goję aukštosios mokyklos istoriją. Knygoje nušviečiama aukštosios mo kyklos Vilniuje įkūrimo sąlygos, nu rodoma, jog iki tarybinių laikų ji buvo vienas iš feodalinės reakcijos ramsčių. Bet šalia to autoriai nepa miršo pažymėti ir progresyvaus aka demijos vaidmens, kurį ji suvaidino propaguojant lietuvių kalbą ir raš tiją, Internacionalizmą „tautų kalė jime”, plečiant materialistinę pasau lėžiūra.
Su įdomumu skaitytojas perskai tys knygos skyrius, pasakojančius apie Vilniaus universiteto iškilimą į pirmaeilę, pasaulinio garso moks lo įstaigą XIX a. Gyvai ir patraukliai prirašyti pus lapiai, skirti universiteto atkūrimui tarybinės valdžios metais bei pasta rojo laikotarpo suklestėjimui paro dyti. Knyga gausiai Iliustruota nuo traukomis. Aplamai, knyga „VILNIAUS UNIVERSITETAS” yra graži nau Jametinė dovana ne tik unlversite to studentams, bet ir visai Lietuvos kultūra ir istorija besidominčiai vi suomenei. Gruodžiui įpusėjus, pasirodė dar vienas žurnaliukas — „ŽINGS NIAI”, kurį išleido pirmo kurso li tuanistai. Deja, ilgai nepasirodo literatūros ir kritikos būrelio žadėtas aimana chas. Tikimės, jog ateinančiais me tais Ir Ji galėsim paskaityti. V. Kaslnakas
Linkėjimai
SPORTAS AR PATYČIOS
i j * į
I ! i į I i i i
I I I I
f 1 I I r i i j i i I
i i i i i i i i i i J i i i i i i
L.
turientams buvo išleidžiami mūsų dauglatlražlnlo laikraš čio „Tarybinis studentas" spe cialūs sportiniai numeriai, iš kurių abiturientai sužinodavo apie universiteto sportininkų laimėjimus, sąlygas sportuoti. Būtina atgaivinti šią užmirštą tradiciją, o taip pat po stam besnių varžybų Išleisti atski rus leidinius — brošiūrėles ne tik apie mūsų pergales, bet Ir apie darbo trūkumus. O uni versiteto centriniuose rūmuose laikas įrengti sportinę vitriną, pakabinti' lengvosios atletikos rekordų lentą. Prie USK kabo pasenusi, visus klaidinanti re kordų lenta, kurią atnaujintą turi Išvystyti ne tik vadovai, bet ir studentija. Juk ne pa slaptis, kad per universiteto varžybas neretai Informatorius skelbia pasenusius rekordus, kurie iš tikrųjų jau pagerinti. Pačias varžybas reikėtų pra vesti organizuočiau Ir tinka mai paruoštame stadione, šį rudenį komjaunimo komiteto taurės lengvosios atletikos var žybos vyko neparuoštame jau nimo stadione, nors tuo metu gero stovio „Spartako" stadio nas buvo laisvas. Atskiri leng vaatlečiai apie tai šnekėjo, bet atsirado eilė keblumų Ir galų gale universiteto vadovy bė dėl finansinių sunkumų ne įstengė Išnuomoti geresnio sta diono dviem (I) dienoms. Pa galvokite tik: pora dešimtųjų sekundės dalių arba keli centi metrai šen ar ten — argi ne smulkmena? Tad nėra ko ir stebėtis, kai atskiriems lengva atlečiams trūksta „tik" poros dešimtųjų, kelių centimetrų iki užskaltlnės normos, ir kai mes užimame paskutines vie tas. Dažnai mūsų, sportiniai organi zatoriai šneka apie sunkias darbo sąlygas, pas kaimynus ja smato žymiai geresnes. Dėl tokių kalbų, „grandioziškų“ planų neretai užmirštamos pa prasčiausios priemonės, kurių neatlikus, negalima laukti jo kių rezultatų. Juk nepasėjęs valstietis niekada nesiruošia plauti Javų, o pas mus sporti niai vadovai nori turėti gerų lengvaatlečių, vien kalbėdami apie būtinumą padaryti per versmą universiteto lengvosios atletikos srityje. Perversmas tikrai reikalingas, tačiau vien kalbų apie jį maža. Reikia jį pradėti nuo taip vadinamų „smulkmenų" — įtemptų, bet nenuobodžiai pravedamų tre niruočių per ištisus metus, dažno dalyvavimo varžybose, o taip pat nuo platesnio leng vosios atletikos populiarinimo. Svarbu, kad lengvaatletis nuo lat matytų savo augančius re zultatus. Tada atsiranda noras dar atkakliau dirbti, kuris nie kada nebūva bevaisis, jei kruopščiai ir abipusiai dirba du geri draugai — treneris ir jo auklėtinis.
Su kokiais rezultatais baigė sezoną universiteto lengvaat lečiai? Turime plrmaskyrlnlnkus S. Gaudešiūtę, L. Zalklną, A. Ruslnovą, antraatskyrinlnkus O. Radžiūną. A. Vaupšta. V. Barkūną Ir dar kelis. Visi Jie respublikos rinktinės da lyviai. Deja, iš viso tokių spor tininkų, kurie stambesnio mas to varžybose gali Iškovoti uni versitetui užskaitlnlus taškus, turime vos.. . dešimt. Aišku, kad tokia „komanda" negali sėkmingai kovoti trisdešimtyje rungčių. Dėl to varžybose mūsų lengvatlečlų komandą pralenkė eilė respublikos aukštųjų mokyklų nors jos neturi geresnių darbo sąlygų, negu universitetas. Mūsų lengvaatlečius treni ruoja kvalifikuoti treneriai, ■ tačiau nė vienas jų jau kelinti metai neišpildo atskyrininkų paruošimo plano. Kai kurių tre nerių auklėtiniai nesitreniruoja ištisus metus, retai dalyvauja varžybose, užmiršdami, kad varžybos — puikiausia meist riškumo mokykla. Tas faktas, jog per universiteto varžybas stadione maža ne tik žiūrovų, bet ir pačių dalyvių, šneka apie tai, kad studentai nesldo ml lengvąja atletika, Taigi būtina rengti <daugiau varžy bų-susitlklmų ine tik su Lietu vos, bet ir su irespublikų aukš komandomis tųjų mokyklųi Stadionas tikrai nebūtų tuščias jei pas mus atvažiuotų latvių estų, baltarusių Ir kitų tauty blų studentai — lengvaatlečiai Trenerių uždavinys — padary tl viską, kad užsiėmimai nebūtų nuobodūs, o universiteto fizi nio auklėjimo katedra, USKlr lengvosios atletikos sekcijos biuras, pasikvietę į pagalbą rektoratą ir visuomenines or ganizacijas, turi daugiau popu liarinti studentų tarpe lengvą ją atletiką. Jei šios sporto ša kos entuziastų universitete yra, tik tik todėl, kai jiems dar vidurinėje mokykloje buvo įskiepyta meilė sportui, lengvaJal atletikai. Yra atsitikimų, kad vidurinėse mokyklose bu vę aktyvūs sportininkai univer sitete visai nutolsta nuo sporto. Ar tai nelludlja apie universi teto sportinių tradicijų silpnė jimą? Kai kas nors nesiseka, į pa galbą kviečiamos objektyvios priežastys. Taip Ir universiteto sportiniai vadovai savo nesėk mes, ruošiant aukštesnių atsky rių lengvaatlečius, neretai pa teisina objektyviomis priežasti mis :klekvlenals metais į uni versitetą stoja vis mažiau ge rų sportininkų. Juk pas mus yra daugybė specialybių, o Ir sportuoti neblogos sąlygos, tad kodėl geresnieji sportininkai pasirenka kitas aukštąsias mo kyklas? Taip dalinai yra todėl, kad mūsų sportiniai vadovai abiturientus atsimena tik sto jamųjų egzaminų į aukštąsias mokyklas metu. Prieš kelis metus kiekvieną pavasarį abi
V. Volungevičius
A*w AA<V AAA, A/W
*A~ A/W
»W .
Varnėno teismas Zvirbliūkštis, radęs inkilėlį, Vidun įrioglino ramus. Varnėnui grįžus į namus, Didžiausią varkalą pakėlė. — Rėksny, ne tavo šie namai! — Varnėnas porino trumpai, — — Išsidanginki kuo greičiau! — A, švilpius, daug tokių mačiau... Dabar šis lizdas mano bus, — Kalbėjo žvirblis išdidus. Piktu varnėnas su pačia Grobiką laukan išdangino, Bet žvirblis priešintis mėgina. Pakvietęs sėbru sau smegčia
— Mielieji šarka, vanagėli, Priteįskit man šį inkilėlį. Varnėnai lai paieško kito, Gyvent čia mano numatyta! — Plėšrūnams baisiai jau patiko, Veisėjais būt seniai jie tyko. Nors žvirblis, vanagas ir šarka '/arnėną puolė mirtinai, Bet paukščiai atskuba čionai, Agresorius visus sutvarko Skaitytojau, neteks priminti, Lengvai suprasti mano mintį, ’ikiu plėšriuosius grobikus epersunku atspėti bus. Dėnas
1
Visoms universiteto skelbimų lentoms, durims ir kitoms viešoms Vietoms, kur be didelių pastangų galima pakabinti skelbimą, linkime ir šiais — 1957 — metais garbin gai nešti sunkią skelbimų, nutari mų, papeikimų Ir pan. naštą. „Tarybinio Studento” redakcija dėkoja visiems asmenims ir organi zacijoms, padėjusiems mums palai kyti viltį, kad dar šiame penkme tyje gausime pereitame penkmetyje mums pažadėtą rašomąją mašinėlę. Draugui Vlad'imlrovul — sėkmin gai pravesti naujos universiteto bib liotekos statybos projektą. Bibliotekos kolektyvui — įsigyti praustuvus ir rapkšluosčlus, kad skaitytojų, o ypač svečių, nereikėtų siuntinėti kur nereikia (į gan tolo kai esančius sanitarinius taškus), kai šie pareiškia norą nusiplauti ran kas: — nukniaukti ar Išlošti loterijoj elektros laidus, kurių seniai trokšta elektros lempos, skirtos skaitykloms, o kol kas gulinčios saugiai dėžėje: — gauti specpletkinlnko etatą, kad nereikėtų gaišinti visų kitų dar buotojų pletkų rinkimo reikalais.
fronte
Visoms Ekonomikos fakulteto vi suomeninėms organizacijoms, taip gi dekanatui Ir atitinkamoms kated roms linkime Ir toliau chroniškai svarstyti gamybinės praktikos klau simus Ir priimti plačius, turiningus nutarimus. O jūs, studentėliai, nepa meskit vilties — lašas po lašo Ir akmenį pratašo. Baigsit universitetą — prlslpraktlkuoslt iki soties. SPYGLIO ŽINIOMIS BEVEIK NEPASITVIRTINO FAKTAI,
i
s > i
i I I i į i
kad kažkurio kurso lituanistai sudarė fondą šventinių žvakelių pir kimui' kad Medicinos fakulteto skelbimų lentoje prilipintus skelbimus gali skaityti tik studentai, pasiekę dviejų metrų ūgį. Pasirodo, tai padaryta norint pakelti studentų fizinio aukĮėjimo lygl; kad Istorijos-filologijos fakultete esančiame bufete valgomų dalykų asortimento mažėjimas lenktyniauja su arbatos temperatūros kritimu; kad Gamtos mokslų fakulteto stu dentai dar vis neatsisakė nuo nerei kalingo komforto—reikalauja mie gamųjų maišų ir palapinių gamybi nei praktikai; kad ketvirto kurso žurnalistai pa skelbė šventąjį karą ir jau įteikė per savo patikėtinį drg. Pažūsį ulti matumą „Tarybinio Studento” re dakcijai; kad praėjusiais metais nieko ne padaryta meteorologinės aikštelės atkūrimui, kuri sėkmingai gyvavo universitete apie 150 metų, o prieš porą metų (taip kalba žmonės) buvo vėjo nugriauta. Piūklai ir kirviai ten nedalyvavę.
SKELBIMAS (kurį, po ilgų svyravimų, spausdina me įrodymui, kad „SPYGLYS” kri tiškas ir savikritiškas)
Universiteto ūkio skyrius ieško akinių, kuriuos uždėjus, „TARYBI NIO STUDENTO” korespondentams viskas universitete atrodytų gražu, tvarkinga, šilta, švaru, patogu, jau ku ir 1.1, ir t. p. Projektus prista tyti tiesiog minėtam skyriui.
Praėjusieji metai atnešė daug naujovių į mūsų senąjį universtceu. Viena Iš jų — bugl-vuglstų sąjūdžio išplitimas, nustelbęs net esperan tininkų maištą. „SPYGLIO” spec. korespondentai praneša; Universiteto ūkio skyrius. Pagaliau, po ilgų derybų, bugl-vugi meistrų žinion perduota visa neplautų malkų atsarga. Kaip žinoma, plaunant malkas skersplūve ant specialaus ožio, plovėjai įsisavina pa grindinį bugl-vugl pa, lietuviškai vadinamą „ant ožio”. Kadangi malkų atsarga greitai senka, bugl-vugistų komitetas veda derybas su Vilniaus miesto kuro kontora. Istorijos-filologijos fakultetas. Nepaisant atkaklaus lituanistų — suk tinio, valso ir polkos šalininkų — pasipriešinimo, bugl-vugl įdiegimas vyksta sėkmingai. Perlmdaml Konservatorijos ir Dailės instituto stu dentų patyrimą, vis nauji ir nauji draugai stoja į bugl-vuglstų greta., keldami šio modernaus ir kultūringo šokio meistriškumą. Nusistebėjimą kelia kai kurių draugų, ypač merginų, konservatiškumas: dar pasitaiko atvejų, kai jos į meistro-partnerlo kvietimą eiti „ant ožio”, atsako „Ne”! Telšiai. Kaip ir kiekvienai naujienai, bugl-vugi aklai priešinau atkaklieji žemaičiai. Kaip praneša gerai informuoti sluoksniai, viena mūsų studentas, nuvykęs pas tėvus į kolūkį netoli Telšių, nustebino Ir nudžiugino čiabuvius nauja studentiška kepuraite. Pasinaudodamas ki lusiu susidomėjimu, jis ryžosi pademonstruoti bugl-vugi kolūkio klube skaitykloje. Neturėdamas partnerės, jis įkalbėjo eiti „ant ožio” vieną melžėją-pirmūnę. Smulkmenos dar nežinomos, tačiau jau aišku, kad klube buvęs melžėjos tėvas-kalvis pavartojo šaltą ginklą (išlaužtą kėdės koją) ir šokis nutrūko. Melžėja su išsukta ranka gydoma Telšių rajo no ligoninėje, studentas lanko Aukštųjų mokyklų polikliniką (įlenktas galvos kiaušas). Telšių apylinkėse kalbama, kad kalvis paduos studentu į teismą už dukters šlovės nuplėšimą ir išreikalaus rankos gydyme išlaidas. Ruošiamės sąskrydžiui. Ryšium su 1957 m. organizuojamu Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų naujų šokių įsisavinimo sąskrydžiu, įtemptai vyksta repeticijos universitete. Aktyviausi bugi-vuglstal (Gamtos fak.) sėkmingai įsisavina paskutinį Bugi technikos žodį — naują šokį „TAM TAM”, dar daugiau sustiprinsiantį lietuvių ir Vidurinės Afrikos negrų draugystę. Nerimą kelia elgesys studentų profkomo, kenkėjiškai kliu dančio įsigyti bambuko lazdas, reikalingas pagrindiniam naujo šokio pa — tvojimul per partnerio galvą šokio ekstazėje. Negerai, draugai! Gal būt, šiais metais susidarys galimybė padaryti Išvyką į Afrikos džiungles; o kaip mes pasirodysime? Reikia baigti su neteisinga Ir ža linga pažiūra į bambuko lazdų savalaikį įsigijimą. UŽUOJAUTA
Su giliu liūdesiu pranešame, kad po ištisus metus trukusios linksmos ligos laimingai pasimirė profsąjun gos ataskaitinis-rinkiminis susirinki mas, kitaip dar vadinamas konferen cija. Diagnozė: per didelis studentų ak tyvumas Ir užsprlngimas popieriais Iškilmingos pakasynos įvyks 1951 metais.
Redaktorius J. Bulota LV 14693
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g. 3, telef. 2-10-38 Spaude Laikraščių ir žurnalų leid. sp.
Užs. Nr. 01875