VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS
1968 m.
ŽMOGAUS VIETA
sausio mėn.
10 d.
TREČIADIENIS
Nr. 1 (624) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Ideologinio darbo fronte Komunistiškai auklėjant jaunimą, didelį darbą atlieka Medicinos fakulteto partinė organizacija. Pirmaisiais pokario metais, 1945—1950 m. m. Medicinos fakultete partijos narių buvo maža (Rulys, Kušneris, Micelmacheris, Levinas, Iljinas, Karaliova, Rodinas, Jurša, Stepo naitienė ir kt.). Partinės orga nizacijos susirinkimai buvo organizuojami tik Universite to mastu. Tačiau, nežiūrint nedidelio komunistų skai čiaus, partinis darbas fakulte te vyko sėkmingai. Pakanka priminti, kad kolūkių organi zavimas, dalyvavimas rinki minėse kampanijose, tarybi nės santvarkos idėjų ugdy mas plačiose visuomenės ma sėse pokario metais pareika lavo daug sumanumo ir jėgų iš pirmųjų mūsų fakulteto partijos narių. Naują veiklos etapą Medi cinos fakulteto partinė orga nizacija pradėjo, kai buvo or ganizuotas partinis biuras ir pradėti giliau nagrinėti fa kultetą liečiantys klausimai. Gana sparčiai augo partijos narių skaičius Šiuo metu fa kultete yra 53 TSKP nariai. Pirmuoju fakulteto partinio biuro sekretoriumi buvo drg. Kušneris. Vėliau šias parei' gas ėjo drg. Jurša, E. Nekra šas, L. Kraucevičius, L. Ste ponaitienė, P. Skruibis. Jų įdėtas darbas neužmirštamas. Pagrindini dėmesį visais pokario metais partinis biuras skyrė ideologiniam darbui darbuotojų ir studentų tarpe. Šiam darbui vystyti buvo tai komos įvairios formos: teori niai seminarai, politiniai ra teliai, vakarinio marksizmo-le. ninizmo universiteto lanky mas, atvirų partinių susirinki mų organizavimas, auklėjamo jo darbo svarstymas kursuose bei grupėse ir kita. Teoriniams-metodiniams semina
rams vadovavo drg. drg. Sudavičius, Repšys, Micelmacheris ir kiti. Seminarų tema tika atspindėjo einamojo laikotarpio partijos ir vyriau sybės iškeltus uždavinius. Pastaraisiais metais seminarų tematika glaudžiai siejosi su Didžiojo Spalio socialistinės revoliucijos penkiasdešimtme čiu. Buvo nagrinėjama įvairių medicinos specialybių pasie kimai Tarybinės valdžios me tais. Minėti seminarai vyko kartu su atitinkamų specialy bių Vilniaus miesto moksli nėmis draugijomis. Atsirado galimybė Medicinos fakulteto kolektyvui suartėti su gydytojais-praktikais ir kartu pa nagrinėti aktualias problemas. Seminarai būdavo turiningi, davė nemažą naudą, gilinant filosofines teorines žinias bei nušviečiant tarybinės medici nos laimėjimus. Nemažą ideo loginį darbą atliko ir labo rantų bei ūkio darbuotojų po litinio švietimo rateliai. Jiems vadovavo drg. drg. Keblas, Zygas, Dzenis ir kt. Svarbiu uždaviniu partinis biuras laikė studentų politinįauklėjamąjį darbą. Salia mokymo-auklėjamojo proceso, kuris yra pagrindinė studenti jos ideologinio auklėjimo sri tis, partinis biuras dėjo visas pastangas išmokyti studentus materialistiškai galvoti ir būti jautriais tarybiniais patriotais. Siame darbe pirmu partinio biuro pagalbininku buvo fa kulteto komjaunimo aktyvas, kursų ir grupių vadovai. Kur sų vadovai gerai dirba su stu dentija. Iš jų pažymėtini drg. drg. Pavilonis, Skruibis, Capkevičius, Petkevičius ir kiti. Jų atliktas darbas buvo ne kartą svarstytas fakulteto at skiruose partiniuose susirinki muose ir visuomet susilaukė teigiamo įvertinimo. Fakultete planuojama daug gražių renginių: išvykos į
istorines vietas respublikoje — Pirčiupį, Panerius, Istorijos-revoliucijos muziejų, Kau no IX fortą, Rygos Medicinos istorijos prof. Stradinio mu ziejų ir kt. Studentų gamybi nės praktikos metu yra orga nizuojamos mokslinės konfe rencijos rajoninėse ligoninė se. Šiose konferencijose moks linio, o taip pat ir ateistinio turinio pranešimus ruošia fa kulteto studentai, dėstytojai, vietos gydytojai, Kauno Me dicinos instituto studentai. Tai graži priemonė kūrybiškai ir ideologiškai suartinti gydytojus-praktikus su mūsų ruošia mais busimaisiais gydytojais. Sveikintina ir tai, kad jau eilė metų fakultete organi zuojamos geriausios studentų grupės fakultete ir kurse pa gal mokymąsi ir dalyvavimą visuomeniniame darbe kon kursas. Jubiliejiniais metais nugalėtojai — VI kurso VII grupė. Politiniame auklėjamajame darbe svarbią vietą užima ateistinis darbas. Svarbu, kad mūsų ruošiami busimieji gy dytojai būtų ne tik gerais ateistais bet ir mokėtų ko. oi. prieš pasitaikantį žmonių re liginį tamsumą. Šiam darbui fakultete vadovauja ideologi nės komisi jos narys drg. Mar kulis. Jo dėka buvo sudary tas platus mokslinės-ateistinės tematikos sąrašas ir išsiunti nėtas visoms katedroms, SMD, komjaunimo organizacijai. Tai palengvina pasirinkti ateisti nę temą, organizuojant konfe rencijas studentų gamybinės praktikos metu bei fakultete. Be to, ateistinė komisija jau eilė metų organizuoja mokslines-a teistines konferencijas, kuriose skaitomi ateistinio tu rinio pranešimai. Minėtose konferencijose dalyvauja ne tik Medicinos fakulteto, bet ir Vilniaus Pedagoginio insti tuto, Kauno Medicinos insti
tuto dėstytojai ir studentai. Toks trijų aukštųjų mo kyklų bendradarbiavimas, ruošiant mokslines-ateistines konferencijas, yra svei kintinas. Ateistiniai klausimai aptariami ir politinių valan dėlių metu, SMD būreliuose. Ateistinės mintys atsispindi ir dėstytojų paskaitose bei praktikos darbe. Nemažą reikšmę turi ir fakultete vei kianti žmogaus kilmės ekspo zicija, kurią dažnai aplanko net ir svečiai iš kitų aukštų jų bei vidurinių mokyklų. Pravedamas politinis ideo loginis darbas fakultete duo da savo rezultatus. Šiandieną fakultetas gali didžiuotis, kad paruošia ne tik gerą gydyto ją, turintį reikiamą žinių kie kį, bet ir plačiai išsilavinusį, mokantį materialistiškai pro tauti, taurų ir garbingą, ryž tingą, jautrų Tėvynės patrio tą ir gerą darbuotoją. Žinoma, pasitaiko fakultete vienas Ki tas studentas bei jį baigęs gy dytojas, kuris savo poelgiu nedaro garbės fakultetui. Kiekviena auklėjimo klaida, kiekvienas negražus poelgis buitjjv.. visuomeniniame gy venime mums labai skaudus. Gal būtų prasminga, kad studentai, baigę Medicinos fakultetą ir gavę diplomus, duotų iškilmingą Hipokrato priesaiką bendrame fakulteto vakare. Toks iškilmingas va karas liktų jaunam gydytojui ilgu prisiminimu apie fakulte tą ir jo paties padarytus iš kilmingus pažadus. Vakare turėtų dalyvauti visi fakulte to profesoriai ir dėstytojai. Medicinos fakulteto komu nistai yra pasiryžę pašalinti dar pasitaikančius trūkumus ir savo praktiniais darbais stengsis pateisinti jiems rodo mą kolektyvo pasitikėjimą. P. VISOCKAS Medicinos fakulteto partinio biuro sekretorius
fortūna labori raililIllllSlIlIlIlBOIIIIIIIBIIIIM
Prasidėjo egzaminų sesija Į mūsų kiemą vėl atėjo šventė — žiemos sesija. Jau išlaikytos paskutinės įskaitos, pirmieji egzaminai. Ką žada ..piimosios kregždės"? Gamtos fakultetas. Trečia kursiai biologai puikiai (be dvejetų!) išlaikė mikrobiolo giją ir virusologiją. I kurso biologus egzaminavo prof. K. Daukšas. Bendroji chemija „fuksams" atnešė ir džiaugs mo, ir nusivylimo (penki dve jetai). Nemalonu, kai šventiš ka pirmojo egzamino aukšto joje mokykloje nuotaika susi drumsčia. Bet ką jau padary si, jei fortūna nuo tavęs nusi suko (ar tu anksčiau nuo kny gų nusisukdavai). .. Tik nenu kabink nosies... Fizikos fakultetas. „Pirmo sios kregždės" žada gražias pabaigtuves: III kurso 3-ioji
M. KURAIČIO nuotr.
PRIEŠ EGZAMINĄ... grupė istorinį materializmą iš laikė be dvejetų, o mokslinį ateizmą — tik gerais ir labai gerais pažymiais. Sekime pir mūnų pavyzdžiu! Sekime tik kokybinę sėklą, arba. . . kaip norite. Medicinos fakultetas. Ant rakursių IX—XIII grupėms nuo pečių jau nusirito politi nės ekonomijos, trečiakursių IX—X grupėms — mokslinio ateizmo, ketvirtakursių I—II grupėms — akių ligų discip
linos egzaminai. Chemijos fakultetas. III kur so chemikai (33) laikė moks linį ateizmą: 12 penketų, 16 ketvertų, 3 trejetai, bioche mikai (24): 10 penketų, 13 ketvertų, 1 trejetas. Dviems I kurso chemikams matemati kos egzaminas užsirietę.. . dvejetukais. Pasaulis (ypač žiemą) — slidus! Matematikos-mechanikos fa kultetas. Egzaminas — moks linio ateizmo. „Kirvis" — vyr.
dėstytojas P. Pečiūra. „Atpir kimo ožiai" — trečiakursiai (121). Egzaminų lape — 36 penketai ir pan. Teisės fakultetas. „Fuksai" laikė TSKP istoriją. 14 pen ketų, du. . . dvejetai ir kt. Pirmosios kregždės prana šauja jiavasarį. O sėkmingai pradėta sesija? — tur būt, ir aiškinti nereikia. Gera pra džia — pusė darbo, sako žmo nės Tebūnie taip! A. JUODUPIS
OJE šeimoje buvo keturi vaikai: duktė, jaunes nieji — trys broliai. Jauniausią sūnų Mykoliuką tėvai paskyrė mokslui. Vyresniesiems nebuvo lemta pakilti iki aukštųjų mokslų. Andrioniškio miestelis. 20-ojo šimtmečio pradžia. Valstietis nieko šviesesnio nemato. Darbas, varginan tis ir sunkus. Nori sudurti galą su galu, šiaip taip prasiversti, bėgiok amžinai tą patį kelią nuo trobos iki tvarto ir atgal. Čia kiaulė, čia karvė, arklys, vištų pulkas. Taip ir plušo Mykoliuko motina nuo anksty vos aušros iki vėlyvo vakaro. — Ach, Mykoliukas! — atsidusdavo. — Kaip būtų gerai, jei jis pasiektų mokslus... Iki kunigėlio! Ko kia būtų paguoda! — gulvojo motina, užburta vilio jančios minties. Tą svajonę pradėjo įgyvendinti. Vienos klasės kursą sūnus šiaip taip išėjo prie na mų. Toliau — Vilniaus progimnazija, iš kurios po trejų metų galima bus į kunigų seminariją. Mykoliukas mokėsi, kaupė stebėjimus, analizavo Keturių klasių egzaminų laikyti reikėjo vykti į Mask vą. O toliau — lemiamas nesirinkimas. Kojos neju dėjo eiti laiminamu keliu, ranka nepakito rašyti pa reiškimą. Ir čia prisiminta vyriausiojo konsultanto — tėvo žodžiai, jog doras žmogus gali būti ir be semi narijos, o būti žmogumi — svarbiausia. Šią išvadą rėmė gyvenimo faktai. Reikėjo tik išmokti juos ana lizuoti. Ir Mukolas Marcinkevičius pasirinko sunkesnį gyvenimo kelią. Jis nuvyko į Kijevą. Čia pirmiausia įsigijo vaistininko padėjėjo teises. Dirbo vaistinėje, o vakarais mokėsi suaugusių gimnazijoje. Audringi Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metai. Aukštieji mokslo horizontai labai toli. Dar gim nazija nebaigta. 1919 metais Mykolus grįžta į tėvynę. Kaune baigia aštuntąją klasę. Aukštųjų kursų medi cinos skyrių. Kauno universitetą. Pagaliau medicinos gydytojo diplomas. Darbas Rokiškyje, Linkuvoje, Pa švitinyje, beveik 13 metų Panevėžyje. To laiko medicinos gydytojams buržuazinės Lietu vos r ručineijoje likdavo tik n'-nktika. Mokslo viršūnės stūksodavo toli, niekam repasiekiamos. Bet Mykolas Marcinkevičius kitoks. Jc. m gyvenimas ir mokslas yra neatskiriami dalykai. Toaėl i^o2—1933 metais jis vy ko pats pažiūrėti mokslo viršūnių Pragoję. Ir vėl Panevėžys... Bet nėra nei laboratorinių gyvulių ope racinės, nei laborantų, nieko. Ir be mokslinio darbo negalima. Tema? Prof. M. Btiinevičius nieko konkre taus nepatarė. Prof. V. Lašas iškėlė blužnies funkcijos tyrimo perspektyvą. Pats Mykolas Marcinkevičius įsitikino, kad ta problema aktuali. Betgi nėra jokių sąlygų! Ar gali būti tai kliūtimi? Nuspręsta dirbti esamose sąlygose. O tai nereiškia nebijoti nemalonaus darbo, savo lėšomis važinėti į Kauną iš Panevėžio, suorganizuoti savo bule operacinę, pačiam primokėti jaunuoliams už jų sutikimą būti ištirtiems ir stebi miems. Pats Mykolas Marcinkevičius sugalvojo kos minę blužnies problemą: blužnis, kaip kraujo rezer vuaras, tam tikrame laipsnyje — faktas. Pats daug kartų įsitikino. O kaip tas rezervuaras veikia aukštu mose? Ta ir daugelis kitų minčių nedavė ramybės mokslininkui. Surandama hermetiška kamera, suieškomas altimetras, siurbliai orui išsiurbti iki 2 ir iki 5 km aukštumų lygio. Kliūtys? Taip, jų buvo daug Neseniai minėjome Mykolo Marcinkevičiaus 75-mečio jubiliejų. Daugelį mokslinių darbų profesorius paskelbė. Dar daugiau neišspręstų klausimų iškyla, h negalima be mokslinio darbo gyventi, nors stokoja aparatūros, laboianlų. Pasak nrofesoriaus M. Marcin kevičiaus, mokslinį darbą reikia dirbti bet kokiose są lygose, nes visuomet galima susirasti sau tinkamą problemą ir metodikas. O juk niekas nereikalauja neįmanomų darbų. Tinimų lygis gali būti žemesnis, atradimai gali būti didesni. Reikia rasti sau tinkamų vietą. Doc. M. KRIKŠTO RAITIS
T
f; T•1 LLl11113 ?Jj . i
PASAKOJAME APIE MEDICINOS FAKULTETO ŽMONES IR JŲ VEIKLĄ
t
it I
1968 m. sausio mėn. 10 d.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
ŠIRDIES CHIRURGIJOS PASIEKIMAI
Fakulteto veteranas
Studentai, laikę egzaminą VIDES1MTAS amžius jų ar net trijų valandų. Šiais pas doc. P. Čibirą, pastebėjo, yra fizikos, chemijos, atvejais operacijos metu prie kad jis atleidžia jiems daug technikos, medicinos širdies prijungiamas sudėtin neišmoktų smulkmenų, tačiau ir kitų mokslo sričių didžiu gas dirbtinės kraujo apytakos griežtai reikalauja suprasti lių laimėjimų amžius. Šio lai aparatas, kuris, išjungus šir ligos esmę, patogenezę. O kotarpio genialūs žmonės sėk dį iš kraujotakos, atlieka tam būtina prisiminti kitų mingai išsprendė daug svar ligonio širdies ir plaučių dar disciplinų — anatomijos, fizio bių problemų, kurioss musų bą. Šiose operacijose daly logijos, neurologijos pagrin protėviams buvo tik <svajonė, vauja įvairių specialybių gy dus, juos logiškai sieti su in nerealus dalykas. dytojai, laborantai ir seserys jekcinių ligų klinika. Praktiš Širdies chirurgija yra jau — viso 23 asmenys: 4 chirur kuose užsiėmimuose doc. P. niausia chirurgijos mokslo gai, 2 gydytojai — anesteai ji_ ji pradėta «ziologai, tzic 3 specialistai, valdą Čibiras moko studentus ir gy sritis. Praktiškai apytakos dytojus suprasti ligonį kaip 1945 metais, 1kai “chirurgas dįtirbtinės kraujo žmogų, tirti jį visapusiškai, Beilis .Jungtinėse Amerikos, aparatą (gydytojas, jo pavamokėti pačiam atlikti būtinus Valstijose praplėtė suaugu- duoto jas ir inžinierius), 1 gy laboratorinius tyrimus. Rem sius mitralinius vožtuvus. dytojas hematologas, 2 gydy damasis savo didele patirti Nors ši ir kelios vėliau po jos tojai biochemikai, 1 farmaci mi ir moksline erudicija, P. sekusios operacijos buvo ne ninkas, 1 kardiologas tera Čibiras 1966 m. išleidžia pir št kmingos, tačiau jos paska- peutas, likusieji — laborantai mąjį infekcinių ligų vadovėlį 'ino širdies chirurgijos vys ir seserys. Operacijos metu tymąsi. Per trumpą 22 metų kas 3—5 minutės hematologimtąja kalba. Vadovaudamas fakultete širdies chirurgijos raidos lai gai ir biochemikai tiria krau santykio, SMD ir nuolat globodamas kotarpį pasaulyje padaryta jo šarmų-rūgščių Doc. P. ČIBIRAS infekcinių ligų būrelį, nevie tūkstančiai širdies operacijų, kraujo dujų sąstato pakiti ną studentą doc. P. Čibiras sukaupta didelė patirtis, pa mus ir koreguoja jų nukrypi nukreipė mokslinio darbo ke siūlyta it modifikuota daugy mus. Operacijos „sausoje šir bė širdies operacijų būdų. dyje" reikalauja viso kolekty edicinos fakulteto liu. Argi nenuostabu, kai pamėly vo darnaus darbo. Kilęs iš gausios šeimos, gy navęs, dūstąs ligonis po ope veteranų tarpe gcrbinVilniaus Valstybinio uni gą vietą užima Infek venime matęs ir šilto, ir šal racijos atgauna normalią iš versiteto Bendrosios chirurgi to, daug darbo įdėjęs savo vaizdą, arba mėnesiais bei jos klinika širdies operaci cinių tigli katedros vedėjas docentas P. Čibiras. Daugelis, siekimams įgyvendinti. 1931 metais buvęs prikaustytas joms pradėjo ruoštis 1956 pirmų kartą sutikę šį juod —1937 m m. Povilas studiiuo- prie lovos, po širdies opera metais. Paruošiamieji darbai ja Vilniaus universiteto Medi bruvų, garbanotą, iš pažiūros cijos tampa judriu darbingu prasidėjo eksperimentais su dar neseną vyriškį, gerokai cinos fakultete pas įžymius žmogumi. Šiandien chirurgai gyvuliais. Jiems buvo perri nustemba, sužinoję, kad Di profesorius — A. Jonuškevi- sėkmingai likviduoja įvairias šama užpakalinė tuščioji ve džiąją Spalio Socialistinę re čių, M. Rožę, Karafą-Kcrbutą širdies ydas, įgimtus jos de na, širdies vainikinės arteri voliuciją jis sutiko jau vai ir kitus. Vėliau dirba — asis fektus, pakeičia ligos pa jos, sumažinama jų kūno ku, o jos penkiasdešimtmetį tentu pas žinomus terapeu kenktus vožtuvus dirbtiniais. temperatūra iki 30°, išjungia — su 30 metų gydytojo ir tus V. Rudzinską, Goidzą, V. Operacijos metu pavyksta iš ma širdis iš kraujotakos, ku 25 metii infekcionisto-peda- Legeiką, A. Ceičį, vyr. dėsty taisyti vienu metu net 3—4 riami širdies vožtuvų nepa širdies ydas. Dauguma širdies kankamumo modeliai. Šiame gogo stažu. Susipažinus su toju pas prof. J. Kairiūkštį. šio žmogaus biografija, dar Okupacijos metais, uždarius operacijų atliekama „sausoje darbe be klinikas darbuoto bais ir asmeniu, kyla daug Universitetą, tenka palikti širdyje", išjungtoje iš krau jų didelį entuziazmą parodė minčių, kuriomis norisi pasi Vilnių, dirbti Trakuose, va jotakos. Ligonio organizmas buvusieji studentai medikai, dalinti su jaunimu, visų pir dovauti vidaus ligų ir infek atšaldomas ligi 30°, t. y. su kurie labai noriai talkininka ma studentais medikais. , ciniams skyriams, aptarnauti keliama jo hipotermija. To vo. Iš jų paminėtini: V. Sir Nereikės jums „suvalgyti 100 lovų šiltinės baraką, pa kioje būklėje ligonį operuo vydis, O. Barisaitė ir kiti. pūdą druskos“, kaip sako čiam atlikti daugelį laborato jant, jo širdį galima išjungti Klinikos darbuotojai, remda kraujotakos 5—7 minu- miesi eksperimentine patirti liaudis. — pakaks tik arčiau rinių tyrimų. Jam teko padir iš susipažinti su doc. P. Čibiru bėti ir neurologijos srityje, tems. Tuo metu visame kūne mi, 1958 m. gegužės 8 dieir jūs pajusite šiame žmogu būti narkotizatorium. Visa sustoja kraujo cirkuliacija, ną ligoniui, labai sunkiai sirje prityrusį pedagogą, gilų tai padėjo doc. P. Čibirui širdies ertmės ištuštėja — gūsiam užleista kombinuota specialybės žinovą, nuoseklų tapti plataus diapazono spe lieka be kraujo, Praplovus mitraline širdies yda, buvo populiari mokslininką, paprastą ir cialistu, pažinti praktinės me širdies sienelę, ištaisoma jos sėkmingai atlikta nuoširdų vyresnįjį draugą, dicinos poreikius. Užtat ir jo yda ir širdis vėl įjungiama į tuo metu paliatyvi širdies operacija — perrišta apatinė veikla pasižymi kraujotaką. kuklų, be didingų gestų me mokslinė Sudėtingoms širdies opera tuščioji vena. Tai pirmoji nuoseklumu. diką. Kiek jis išgelbėjo nuo praktiškumu, mirties sergančiu dėmėtąja, 1954 m. apgintoji medicinos cijoms reikia daug daugiau mūsų klinikoje operacija. Vė grįžtamąja, vidurių šiltine mokslų kandidato disertacija laiko — vienos, kartais dvie liau šių operacijų atlikta apie okupacijos metais ir po karo! apie vidurių šiltinę iki šiol Kiek nemigo naktų praleido, laikoma geriausia šios srities gelbėdamas vaikus, sergan studija respublikoje. Jis pir čius difterija, poliomielitu! mas plačiai išaiškina žarny pirmuonines invazijas Tie vaikai jau užaugo, lik ar no prisimena.... . respublikoje, išleidžia mono Vienas visų ligonių neišgy grafijas apie gripą, toksoplazdys!, infekcijų nelikviduosi. mozę. Dcrbuose svetimas ma ARGU ar rastume mū nazijos auklėtiniams. Su di Tą visuomet pabrėžia doc. P. dų vaikymasis moksle ir sen sų respublikoje gydyto dele pagarba jie mini lotynų Čibiras studentams ir gydy sacijos, bet koks „tempimas ją, kuris nebūtų girdė ir rusų kalbų mokytojų A. tojams, kurių šimtai ir tūks ant kurpalio" ar skubotos iš jęs apie Vilniaus Valstybinio Sokolovą, dailininką V. Kai tančiai iš jo mokėsi ketvirtį vados. To docentas P. Čibi V. Kapsuko universiteto Me riūkštį ir daugelį kitų. šimtmečio. Jis pats organi ras reikalauja ir iš savo mo dicinos fakulteto docentą SaS. Pavilonis pradeda stu zuoja kovą su epidemijomis kinių, kurių jau nemaža iš lezijų Pavilonį. dijas Kauno Vytauto Didžio leido į gyvenimą per 20 ka dar 1941 m., dirbdamas Svei Anais laikais kelias į moks jo universiteto Medicinos fa katos A psaugos komisariate tedros gyvavimo metų. lus valstiečio sūnui buvo ne kultete. Nuo antrojo kurso Būtų klaidinga, jei iš šio vyr. epidemiologu, metodiškai lengvas. Teko stropiai moky jam paskiriama valstybinė vadovavo respublikos gydyto aprašymo susidarytų įspūdis, stipendija, kurią pavykdavo jams. Ir dabar, būdamas ne jog docentas P. Čibiras išti tis, kad gimnazijoje būtų at gauti tik dviem iš kurso, ir etatiniu sveikatos apsaugos sai pasinėręs darbe. Ne ma leistas nuo mokesčio už kurią, mokslą baigus, reikė ministerijos vyr. infekcionis- žiau vertingas jo bruožas — mokslą, teko verstis pamoko davo grąžinti. tu. vadovauja Vilniaus mikro suspėti domėtis politika, da mis, kad palengvintų tėvų Baigęs Universitetą ir pra biologų. epidemiologų ir in- lyvauti visuomeniniame gyve pastangas. dėjęs chirurgo darbą, S. Po Baigęs Kupiškio progimna Įekcionistų mokslinei draugi nime, pažinti gamtą, muziką vilonis 1941 m. buvo išrink ziją, S. Povilonis mokslus tę tas Vilniaus universiteto Me jai, dalyvauja įvairiose komi ir sportą. Štai dėl ko docentą P. Či sė Panevėžio vyrų gimnazi dicinos fakulteto Anatomijos, sijose. Vyriausybė aukštai įvertino doc. P. Čibiro nuo birą taip vertina ir myli ka joje. Čia buvo stipri huma histologijos ir embriologijos pelnus sveikatos apsaugai ir tedros ir ligoninės bendra nizmo dvasia, dirbo daug katedros jaunesniuoju asis aukštos kultūros pedagogų, tentu. Nuo šiol jo likimas 1965 m. suteikė jam LTSR darbiai. J. ŪSAITIS kurie darė didelę įtaką gimnusipelniusio gydytojo vardą. surištas su mūsų Alma Mater. 1943 m., hitlerininkams užda rius Universitetą, mokslas lai kinai nutrūko. Vėliau studi Mozuriunas, V. Lyrika. jos buvo tęsiamos slaptai: Balionienė, Emilija. Palau Medžio graviūros V. Žibaus. 1943 m. rudenį į I kursą ne kių vasara. (Apsakymai). V., V., „Vaga", 1967. oficialiai susirinko apie 80 „Vaga", 1937. studentų. Karo audrai išblaš Bukontas, Alfonsas. Slen Svlrldovas, Georgijus. Rin kius katedros bendradarbius, kančios kopos. (Eilėraščiai) gas už spygliuotos vielos. BuS. Paviloniui vienam teko V., „Vaga", 1967. "henvaldo didvyriai. Roma skaityti paskaitas, vesti pra Glinskis, Juozas. Verdenės. nas. Vertė P. Keidošius. V., tybas, o po darbo, pasitelkus (Apsakymai). V., „Vaga", knyga. 1967" drauge su kito „Vaga", 1967. studentus, valyti patalpas, 1937. Ruso, Ž. Ž. Išpažintis. Ver mis 5-iomis knygomis. saugoti, kad katedra, muzie Gražys, Remigijus. Pievos Degutytė, Janina. Pilnatis. tė E. Viskanta ir V. Jurgaitis. jus ir biblioteka nebūtų grobs — žalios planetos. (Eilėraš Iliustr. R. Gibavičius. V., „Va V., „Vaga", 1967. tomi. čiai). V., „Vaga", 1967. ga", 1967. Kolinsas, V. Mėnulio ak Pokario metais išryškėjo S. Miku’ėnaitė, Ema. Ateis Mieželaitis, Eduardas. Era. muo. Vertė J. Stukas. V., Pavilonio organizaciniai ga lietus. (Apsakymai). V., „Va Dail. S Krasauskas. V., „Va „Vaga", 1937. bumai. 1947 m. jis jau Ana ga", 1967. katedros vede/as, Majakovskls, V. Gerai! tomijos Sargis Bruno. Kryptis. (Ei ga", 1967. Dovydaitis, J. Aerodromo Poema apie Spalį. Vertė T. 1948 m. — fakulteto prodelėraščiai). V., „Vaga“, 1937. kanas, o 1956 m. — dekanas. Išleista futliare „Pirmoji apysakos. V., „Vaga", 1967. Tilvytis. V., „Vaga“, 1967.
M
Operuoja profesorius A. MARCINKEVIČIUS 40. Nuo 1959 m. ligi 1962 m. susidarius nepalankioms są lygoms, Bendrosios chirurgi jos klinikoje kardiologinės operacijos nebuvo atliekamos, tačiau jos darbuotojai intensy viai bandė su gyvuliais. Di deliu stimulu širdies chirurgi jai vystyti buvo 1962 metai, kai Vilniaus universitete bu vo įkurta laboratorija širdieskraujagyslių problemai tirti. Laboratorija pradžioje turėjo tik 3 darbuotojus (ir tie patys buvo Medicinos fakulteto paskutinių kursų studentai). Šiandien jau turime 23 kvali
fikuotus darbuotojus. 1963 metais, perkėlus Bend rosios chirurgijos kliniką į Vilniaus m. III ligoninę, vėl atsivėrė geresnės perspekty vos vystyti praktinę širdies chirurgiją. Į Novosibirsko Eksperimentinės medicinos ir biologijos institutą, vadovau jamą [žymaus kardiologo chirurgo prof. E. Mešalkino, specializuotis kardiologijos srityje, buvo pasiųstos kelios mūsų klinikos ir laboratorijos darbuotojų grupės. Čia biivo įsigyta reikalingų žinių moderniam kardiologiniam
Reiklus ir nuoširdus pedagogas
V
Per 9 jo vadovavimo melus fakultetas labai išsiplėtė, su stiprėjo materialinė bazė, bu vo atkurta aspirantūra, įsteig ta klinikinė ordinatūra ir gy dytojų tobulinimosi fakulte tas, atidarytos naujos moks linės laboratorijos, sutelktas gausus jaunų, perspektyvių darbuotojų būrys. S. Pavilonio mokslinė veik la plati ir įvairi, tačiau la biausia jį domina antropo logija. Apgynęs kandidatinę disertciią veido morfologijos tema, jis rašo apie raumenų, danių, skeleto variacijas, vei do asimetriją, apie žmogaus kilmę. Docentas ruošia stam bų darbą apie lietuvių vaikų ir jaunimo augimą, brendimą ir konstituciją, apie tuos po slinkius, kurie pasireiškia fi zinės sandaros srityje, apie socialinės aplinkos įtaką žmo gaus organizmui, vadovauja keletui kandidatinių disertaci jų. Yra parašęs apie 50 moks lo darbų, iš kurių 40 išspaus dinti. Kartu su bendradar biais S. Pavilonis dalyvauja kuriant lietuvišką medicinos terminologiją, sukūrė arba parinko nemaža terminų, ku rie jau įaugo į kasdieninę praktiką. Visi medicinos mokslo darbų tomai yra re daguoti jam dalyvaujant. Pastaruoju metu S. Pavilonis vadovauja fakulteto studentų mokslinei draugijai. Daug laiko S. Pavilonis skiria visuomeniniam darbui. Pirmaisiais tarybiniais metais
Doc. S. PAVILONIS
-------- o
O-------
jis buvo Kauno universiteto sporto klubo pirmininku, vė liau, jau Vilniuje, eilę metų Universiteto vietos komiteto nariu ir Medicinos fakulteto profbiuro pirmininku, LTSR morfologų draugijos pirminin ku, daugelio Universiteto ir fakulteto komisijų nariu. Jo įdomių ir turiningų paskaitų klausosi „Žinijos" draugijos lektoriumo, Liaudies sveika tos universiteto lankytojai, radiio klausytojai. Mokslininkas. reiklus ir nuoširdus pedagogas, talen tingas organizatorius ir vi suomenininkas, visada jaunas ir energingas — toki žino ir gerbia doc. S. Pavilonį visi pokerio laidu Vilniaus uni versiteto Medicinos fakulteto absolventai. E. doc. p. V. GAVELIS Vyr. dėst. G. ČESNYS
■**^****^»*-»*** TARYBINIS STUDENTAS
1968 m. sausio mėn. 10 d.
VILNIAUS UNIVERSITETE darbui. Pirmoji radikali šir dies operacija klinikoje pada ryta 1963 metų rudenį ligonei, sirgusiai širdies mitralines an gos susiaurėjimu. Jai buvo atlikta komisuroromija, t. y. suaugusių širdies vožtuvų praskyrimas. Palaipsniui šios rūšies operuotų ligonių skai čius augo. Klinikos ir širdieskraujagyslių laboratorijos dar buotojai intensyviai ruošėsi sudėtingesniems darbams. 1964 metų gegužės mėnesį buvo padaryta labai sudėtin ga pirmoji operacija ligoniui, sirgusiam įgimta širdies yda: aortos koarktacija. Jam iš plauta susiaurėjusi aortos da lis ir įsiūtas reikiamo platu mo protezas. Taip pat įsisavinta širdies zondavimo metodika. Zonda vimo metu nustatomas krau jospūdis, kraujo dujų sudėtis širdies ertmėse, nustatomi šir dies pertvaros defektai ir pro juos pravedami zondai. Drauge su darbu klinikoje pastoviai buvo operuojami eksperimentiniai gyvuliai, ku riems operacijos metu suke liami širdies pertvaros defek tai ir jie likviduojami. Tinka mai pasiruošus, 1964 m. spa lio mėnesį vaikui su įgimtu prieširdžiu pertvaros defektu pirmą kartą mūsų respubliko je, atšaldžius jo kūną ledų vonioje iki 33°, t. y. sukėlus hipotermiją, buvo išjungta jo širdis iš kraujotakos 6 mi nutėms, „sausoje" širdyje sėk mingai užsiūtas defektas. Taip buvo pradėtas nau jas intrakardialinių operacijų etapas. Tą pat mėnesį pirmą kartą respublikoje buvo atlik ta sudėtinga operacija, pri jungus dirbtinės kraujo apy takos aparatą, kuris operaci jos metu pavadavo ligoniui išjungtą iš kraujotakos širdį. Šiai ligonei buvo užsiūtas šir dies pertvaros tarpskilvelinis defektas. Ir taip žingsnis po žingsnio įsisavinama vis nau ja operacijų metodika, kas kart atliekamos sunkesnės ir sudėtingesnės širdies operaci jos. Štai paskutiniaisiais me
tais operacijos metu sėkmin mokslo darbus, už kuriuos gai likviduojamos dvi, trys ar jiems suteikti medicinos net keturios širdies ydos. mokslų kandidato laipsniai. 1967 metų gegužės mėnesį li Disertacijas medicinos mokslų goniui sukalkejęs, deformuo kandidato laipsniui įgyti jau tas mitralinis vožtuvas buvo paruošė D. Kavoliūnas, E. A. pakeistas dirbtiniu. Penkiems Barkauskas, V. Žygelis, ligoniams, operacijos metu Baublys, E. Kelbauskas, J. apibėrus širdį smulkiais ledo Žemkauskaitė. Daktarines di gabaliukais, buvo sustabdytas sertacijas baigia ruošti doc. jos darbas ir atlikta aortos J. Rugienius, doc. J. DauLaboratorijos inži vožtuvų plastika. Tai pirmos derys. mūsų respublikoje tokios ope nierius V. Mitrikas už su kurtą elektroninį aparatą Vi racijos. Per šį, palyginti, trumpą sasąjunginėje Žemės ūkio lai laikotarpį atlikta įvairių su mėjimų parodoje apdovanotas dėtingų širdies operacijų apie diplomu ir medaliu. Med. m. 400, kraujagyslių — apie 600. kand. V. Triponis gavo auto Neseniai širdies-kraujagys rines teises už elektrorengelių probleminei laboratori nogeafijos pritaikymą krauja jai sukako 5 metai. Nors gyslių susirgimų diagnostikai. laboratorija ir visi jos dar Doc. J. Rugieniui patvirtintas buotojai yra labai jauni, ta racionalizatorinis pasiūlymas čiau jie savo entuziazmu ir už platinos — vandeninio kruopščiu darbu įnešė didelį būdo pritaikymą širdies ydų indėlį į Vilniaus, o taip pat diagnostikai. Bendrosios chirurgijos kli ir visos respublikos širdies ir bendradar kraujagyslių chirurgijos vys nika, glaudžiai tymą. Laboratorijoje atlikta biaudama su širdies-krauja daug svarbių eksperimentinių gyslių laboratorija, vystant darbų: sukurta daugybė šir širdies ir kraujagyslių chirur dies ydų, hipertonijos, krau giją atlieka svarbų ir didelį jagyslių nepraeinamumo ir kt. darbą visai respublikai. In modelių, atlikta įvairių arte tensyvus darbas ir pasišventi rijų ir venų rekonstrukcijų su mas sunkiausiai širdies chirur gyvuliais, juos atšaldant ir gijos problemai išugdė daug išjungiant širdį, prijungiant talentingų gydytojų: chirur dirbtinės kraujo apytakos gus V. Sirvydį, D. Kavoliūną, aparatą, naudojant įvairius V. Triponį, G. Uždavinį, A. kraujo pakaitalus. Visų eks Baublį, E. Barkauską, aneste perimentų metu kruopščiai ziologus G. Želdiną, G. Mar studijuoti elektrokardiografi tinkėną. V. Žygelį, V. Jakeleniai, kraujospūdžio, kraujo vičių, terapeutus — kardiolo krešumo, kraujo šarmų-rūgš- gus L. Pinigytę, A. Storpirš čių santykio, kraujo dujų pa tytę, J. Rugienių, hematologus J. Žemkauskaitę, Kemėšytę, kitimai ir kt. Laboratorijos ir klinikos biochemikus Montvilaitę, darbuotojai su savo moksli Juodžbaiienę, Dučinskaitę ir niais darbais dalyvavo dau gelyje konferencijų, suvažia daug kitų. Šie jauni specialis vimų: Maskvoje, Novosibirs tai, Vilniaus Valstybinio uni ke, Minske, Piatigorske, Tali versiteto auklėtiniai, atlieka ne, Rygoje, Kaune, Vilniuje. labai atsakingą darbą, vystant Visur mūsų darbuotojų pra nešimai buvo gerai įvertina širdies chiruigiją. mi. Daug mokslinių staipsnių paskelbta spaudoje. Palyginti Prof. A. MARCINKEVIČIUS per trumpą laiką pasiekta žy VVU Bendrosios chirurgijos mių laimėjimų moksliniame katedros ir širdieskraujagyslių laboratorijos tiriamajame darbe: V. Sirvy vedėjas dis ir V. Triponis parašė
katedros vedėjas TSR nusipelnęs gydy tojas, medicinos moks lu kandidatas, docentas K. Katilius vadovauja Fakultetinės chirurgijos katedrai nuo 1944 m. Jis yra vienas ši nedaugelio pačių pirmųjų katedrų vadovų, kurie Di džiojo Tėvynės karo ir po kario sąlygomis daug pi įsi dėjo, atkuriant Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko uni versiteto Medicinos fakultetą. Kaip pedagogas, doc. K. Katilius yra mėgstamas ir mylimas studentų bei gydyto jų. Jo paskaitos ir praveda mi praktiniai užsiėmimai yra aukšto mokslinio ir idėjinio lygio. Paskaitos pasižymi sistematiškumu ir yra lengvai suprantamos. Doc. K- Katilius yra ne tik puikus chirurgijos dėstytojas. Jis ilgametis studentų aka deminės grupės auklėtojas, o 1965-66 m m. — viso 1 U Kur so gydomosios specialybės auklėtojas. Doc. K. Katilius mokymo darbą puikiai derina su auklėjamuoju darbu. Pa skaitose bei prakitkos darbuo se studentams ir gydytojamskursantams jis iškelia tarybi nės medicinos pranašumus prieš kapitaiistinių šalių me diciną, gydųtojo darbe rei kalauja drausmingumo, punk tualumo ir meilės ligoniui. Būdamas fakulteto chirurgi nių katedrų mokymo-metodines komisijos pirmininku doc. K. Katilius rūpinasi pedago ginio bei auklėjamojo darbo pagerinimu. Doc. K- Katilius daug jėgų atiduoda, ruošdamas gydytojų-chirurgų kadrus. Hospitalinės chirurgijos katedros traumatologijos kurso vedė jas doc. L. Petkevičius, I Vilniaus Tarybinės klinikines ligoninės urologinio skyriaus vedėia S. Mičelytė, LTSR SAM vyriausias chirurgas P. Černiauskas — tai vis jo mokiniai. Doc. K- Katiliaus, gydytojo chirurgo ir pedagogo, stažas
L
— 34 metai. Docentas — vie nas iš aukščiausios kvalifika cijos chirurgų, žinomų ir už mūsų respublikos ribų. Jis yra vienas iš pirmųjų mūsų res publikos urologų, turi labai didelį patyrimą pilvo organų chirurgijoje, traumatologijoje ir kitose chirurgijos šakose. Docentas ypatingai daug dė mesio skiria skydliaukės pa tologijai. Šiuo klausimu yra parašęs ir 1955 m. sėkmingai apgynęs medicinos mokslų kandidato disertaciją tema „Tireotoksikozės chirurginis gydymas", atlikęs per 1000 strumos operacijų. Strumos operacijoms į doc. K. Kati liaus vadovaujamą kliniką li goniai atvyksta net iš kitų respublikų. Doc. K. Katilius yra para šęs mokslinius darbus. Šiuo metu rašo monografiją apie skydliaukės susirgimus ir jų chirurginį gydymą. Docentas vadovauia savo jaunesniųjų bendradarbių, pe riferijos ligoninių gydytojų ir studentų moksliniam darbui. Jam vadovaujant yra apgin tos 3 kandidatinės disertaci jos ir ruošiamos ginti dar 5. Doc. K- Katilius yra ne vien puikus chirurgas, peda gogas ir mokslininkas. Jis yra
gydytojas-humanistas, laikąs pagaibą ligoniui aukščiau už viską. O kaip žmogus, jis yra nuoširdus ir be galo kuk lus. Salia sunkaus ir reikalau jančio didelio pasišventimo chirurgo darbo doc. K. Kati lius ilgus metus dirbo admi nistratoriumi: buvo Klaipė dos, o vėliau Vilniaus Raudo nojo Kryžiaus ligoninės vyr. gydytojas. Būdamas Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoni nės vyr. gydytoju ant savo pečių išnešė visus karo meto ir pokario sunkumus. Doc. K- Katiliaus pastangų dėka Respublikinėje Kliniki nėje Vilniaus „Raudonojo Kryžiaus" ligoninėje be bend rosios ir pilvo erganų chirur gijos išsivystė urologija, traumatologija, ortopedija ir krūtinės organų chirurgija. Dabartiniu metu doc. K. Ka tilius daug prisideda, geri nant chirurgijos pagalbą. Jis eina chirurginio skyriaus ve dėjo pareigas visuomeniniais pagrindais, yra ligoninės gy dymo tarybos narys, daug jėgų atiduoda, rūpindamasis Vilniaus Klinikinės „Raudo nojo Kryžiaus" ligoninės re konstrukcijos reikalais. Be visų šių įvairių ir sun kių pareigų doc. Katilius dir <><x><xxxx><xxxxxx><xxxx> bo ir dirba didelį visuomeni nį darbą. 1948 m. buvo Vil niaus miesto DZDT deputatu, yra „Žinijos" narys, Vilniaus miesto ir zonos chirurgų mokslinės draugijos įsteigė jas ir ilgametis jos pirminin kas. Už didelius nuopelnus gy rr: 1968 metams išskirta dymo, pedagoginiame moksli butpin'gių 11.200 rublių, o niame ir visuomeniniame dar 1967 metais buvo išskirta tik be 1948 m.. 1951 m. ir 1964 6.600 rublių. m. apdovanotas LTSR Aukš Šiuo metu 6 bendrabu čiausiosios Tarybos Prezidiu čiuose gyvena daugiau kaip mo Garbės raštais, o 1957 m 2000 studentų. jam suteiktas nusipelniusio Šiais mokslo metais Uni LTSR gydytojo vardas. 1953 versitete mokosi 1327 vilnie m. apdovanotas Sveikatos čiai. apsaugos žymūno ženkleliu 2449 studentai nuomoja butą.
ĮŽYMUS
KLINICISTAS
eseniai atšventėme nai priklauso apie 40 moksli garbingą Spalio revo nių darbų nėštumo higienos, liucijos jubiliejų. Ta ūminių kraujavimų, medicinos proga Universitete buvoistorijos at ir kt. klausimais, žymėta eilė darbuotojų. Tar tame tarpe 5 monografijos. pe kitų pagyrimo ir padėkos Stambus mokslo veikalas nusipelnė Ilgametis Akušeri „Praktinė ginekologija" yra jos-ginekologijos katedros ve vadovėliu kiekvienam studen dėjas docentas Vytautas Ba tui medikui ir jaunam gydy tojui. V. Barono paskelbti ronas. Akušerijos ginekologijos moksliniai darbai viršija savo kursas visuomet užėmė svar leidybine apimtimi visų Lie bią vietą, ruošiant medikų tuvos akušerių-ginekologų at kadrus. Sį kursą Vilniaus spausdintus darbus, kartu pa universitete paeiliui skaitė ėmus. Tai reto mokslinio pro garsūs profespriai: Renje, duktyvumo pavyzdys. Doc. V. Baronas nuo savo Matusevičius, Mianovskis, Jakovickis, Kuncevičius. Vilniu veiklos Vilniuje pradžios išti je buvo įsteigta pirmoji Lie kimas Vilniaus akušerių-gi tuvoje akušerių mokykla, ati nekologų mokslinės draugi darytas pirmasis gimdymo jos narys, daugkartinis jos skyrius ir klinika, akušerijos- pirmininkas. Nuo 1960 m. iš ginekologijos katedra, tačiau rinktas jos garbės nariu. tik Tarybų valdžios metais, Žinomo Lietuvos pedagogo kada katedrai pradėjo vado ir leksikografo sūnus Vytau vauti V. Baronas, gimdymo tas Baronas su didele meile ir ginekologinė pagalba pa ir dėkingumu pasakoja apie siekė aukštesnį lygį. tėvą. „Kitaip aš jo ir nepa V. Baronas — nrof. P. Ma menu. kaip palinkusį ant ra žylio mokinys. Gabus vyres šomojo stalo prie žodyno niosios kartos klinicisias ati kortelių“ — sako jis. Sūnus duoda visas jėgas ir energiją laikė savo pareiga tęsti levo nauiosios gydytojų kartos au darbą šioje srityje. 1967 me ginimui. Daug matė ir per tais iš spaudos išėjo V. Ba gyveno V. Baronas per 38 rono 2 tomų rusų-lietuvių medicininio ir 37 pedagoginio kalbų žodynas. Jis iš tėvo darbo metus. Dar nenuaidė- paveldėjo meilę mokslui ir jus paskutiniams Didžiojo žmonėms. Be didelio moksli Tėvynės karo šūviams, vienas nio darbo ir darbo sveikatos pirmųjų stojo atkurti fašistų apsaugos srityje docentas V. sugriauto Vilniaus universi Baronas reiškiasi kaip akty teto. vus visuomenininkas. Būda V. Baronas gerai žinomas mas „Ziniios“ draugijos na mokslo pasaulyje. Jo plunks riu, garsėja ir kaip lektorius
N
paskaitininkas, sanitarinio švietimo skleidėjas. Kas pažįsta doc. V. Baroną arčiau, tą iš karto pavergia jo gili erudicija, vidinė kultū ra, kuklumas. Stebina įvairia pusis talentas. Pavyzdžiui, jis labai gerai piešia. Tai pa deda ir dėstyme — pasigėrė tinai atliekami piešiniai kieida (vienodai gerai abiem rankom). Teko matyti jo dar bus akvarele, portretus. V. Baronas ir aistringas biblio filas (turi surinkęs apie 2000 tomų labai vertingų knygų iš medicinos, biologijos ir mu zikos srities, poliglotas (kal ba šešiomis kalbomis), istori
A. SUCILA
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiĮiiiiniiiiiiiiiiiiiiiLijiiiiiiiiiiii'
kas (disertacija medicinos is torijos klausimu). Docentas Vytautas Baronas pačiame kūrybinių jėgų žydė jime. Dideli ir ateities planai: rašoma įdomi ir perspektyvi daktaro disertacija aktualia priešlaikinio gimdymo profi laktikos tema, ruošiama spau dai nauja knyga apie gineko loginių susirgimų diferencinę diagnostiką. Gausus V. Barono mokinių būrys: gydytojai, studentai, bendradarbiai žavisi savo mo kytoju ir didžiuojasi juo. A. VENCKAUSKAS
Doc. V. Baronas su grupe katedros darbuotojų auklėtinių.
Vilniuje
ir
jos
PROFESORIUS IENAS iš pasižymėjusių širdies-kraujagyslių chirurgų-mokslininkų, Bendrosios chirurgijos katedros veaėpis, medicinos mokslų daktaras prof. A. Marcinkevičius peržengė Didžiosios Spalio so cialistinės revoliucijos penkiasdešimtmečio slenkstį su žymiais laimėjimais mokslo ir praktikos darbe. Ypač našiai jis padirbėjo paskutinįjį dešimtmetį. 1963 m. jis paskiriamas vadovauti pirmajai Lietuvoje širdies-kraujagysiių eksperimentinės chirur gijos laboratorijai. Darbas laboratorijoje, aprūpintoje šiuolaikine modernia mokslinio tyrimo aparatūra, buvo nauja, aukštesnė, 1965 m. pradėtų eksperimentinių darbų, įsisavinant atviros širdies operacijas, pakopa. Šie eksperimentiniai prof. A. Marcinkevičiaus darbai — tai lyg priemonė, nurodanti chirurgui kelią į gyvo žmogaus širdį. Norint ją atidengti ir ištaisyti defektus, reikėjo begalinio atsiaavimo, triūso, pastangų įsisa vinti sunkius ir sudėtingus šio darbo metodus. Svar biausi iš jų: kūno atšaldymas-hipotermija ir širdiesplaučių veiklos pavadavimas specialiu aparatu — dubtine kraujo apytaka. 1964 metai — šių metodų p: ak tinio bendrosios chirurgijos klinikoie įgyvendinimo metai: panaudojus hipotermiją, ligoniui buvo užsiūtas tarpprieširdinės pertvaros ae^klas, o 1964 metais spa lio penkioliktą dieną, panaudojus dirbtinę kraujo apy taką, likviduotas tarpskilvelinės pertvaros defektas. Šios pirmosios operacijos buvo dide.is medicinos mokslo ir praktikos laimėjimas Lietuvoje. Prof. A. Marcinkevičius yra ne tik mokslininkas ir vienas iš pirmųjų širdies chirurgijos prionierių Lietu voje, bet ir plačios praktinės chirurginės pagalbos res publikos žmonėms, sergantiems širdies ydomis, orga nizatorius. Šimtai ligoniu konsultavosi pas prof. A Marcinkevičių, jo rankomis padaryta daugiau kaip 400 sudėtingų širdies operacijų. Prof. A. Marcinkevičiaus mokslinė, pedagoginė <r visuomeninė veikla yra gana plati, jo darbų aukštai įvertino vyriausybė. 1967 m. jis buvo apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu. Kiekviena darbo diena prof. A. Marcinkevičiui neša naujas mintis ir rūpesčius, kelia naujus klausimus. Asistentas u. KAVOLIŪNAS
V
MEDICINOS FAKULTETAS TARYBŲ VALDŽIOS METAIS
Tiesioginė pareiga
MERKELIS RAČKAUSKAS 1968 m. sausio 7 d. Kaune stai-
gerinimu vidurinėse ir aukštosiose
ga mirė Vilniaus Valstybinio V. mokyklose, ruošė joms vadovėlius, 1919 metų kovo mėn. 13 Doc. E. NEKRAŠAS Medicinos fakultetų) vaistų Kapsuko universiteto profesorius, parašė apie 25 lotynų ir graikų dieną Liaudies komisarų tary Medicinos fakulteto dekanas sintezės tyrimo laboratoriją, bos pirmininko Vinco KapsuLietuvos TSR nusipelnęs mokslo kalbų vadovėlius. C-------- pradėta naujų junginių sinte ko-Mickevičiaus pasirašytas -------- o zė ir tyrimas, aktyvių vaistin veikėjas Merkelis Račkauskas. Pi ofes<irius M. Račkauskas yra dekretas dėl Vilniaus univer vičius, vyr. dėst. J. Jurša, V. gųjų preparatų ieškojimas. La M. Račkauskas žinomas kaip an siteto atgaivinimo atvertė Gutauskas ir kt. boratorijoje susintetinta ir gimė 1885 m. tikinių autorių naują puslapį Medicinos fa Daugeliui fakulteto auklėti preliminariai ištirta daugiau sausio 6 d Mažei vertėjas į lietu kulteto istorijoje. nių patikėti vadovaujantys kaip 400 naujų, literatūroje kių apskrities vių kalbą. Jis su Tačiau nacionalistinė bur Sveikatos apsaugos organiza neaprašytų junginių. 'Šiaudinės kaime, žuazinė Lietuvos vyriausybė, cijos postai: drg J. Songaila pažindino lietuvių Kita stambi problema, vys tapusi 1939 metų spalio mėn. — LTSR Sveikatos apsaugos toma fakultete nuo pirmųjų valstiečių šeimaskaitytojus su Vilniaus miesto šeimininku, ministro pavaduotojas, drg. V.. pokario laikotarpio dienų, yra j e. 1904 metais Platono (paskuti uždarė Vilniaus universiteto Jogminas — LTSR Sveikatosi virškinamojo aparato fiziolobaigęs Šiaulių nis Platono dialo Medicinos fakultetą. Sis bur apsaugos ministerijos kadrų, gija ir patologija. Originalūs klasikinę gimnagų rinkinys bus žuazinės valdžios padarytas skyriaus viršininkas, drg. V. prof. P. Norkūno darbai, skir ziją, porą metų išleistas 1968 menuostolis lietuvių tautai, jos Narkus — Respublikinio me ti opinės ligos etiologijai, pastudijavo teisę tais), Erazmo Rokultūrai, respublikos sostinei dicinos darbuotojų profsąjun togenezei išaiškinti bei chirur buvo ištaisytas 1940 metų bir gos komiteto pirmininkas, kai giniam gydymui patobulinti, Peterburgo uniterdamiečio, kai želio mėn. 15 dieną, nuvertus kurie sėkmingai dirba ligoni sudaro rimtą Įnašą j mokslo versitete, paskui kuriais graikų ly buržuazijos viešpatavimą ir nių vyr. gydytojais (V. Žy- teoriją, duoda gerus prakti persikėlė į Ode rikų, žymaus an įsijungus Lietuvai į TSRS tau gas, S. Trepšys, L. Maleckas, nius rezultatus ir buvo 1965 tikos materialisto sos universitetą, tų šeimą. V. Baltaitis, L. Didžiulis ir ki m. įvertinti respublikine pre Lukrecijaus kūri kur studijavo Lietuvos Komunistų partija ti), respublikos vyr. specialis mija. klasikinę filolo niais. Būdamas ir Tarybinė vyriausybė antrą tais (Pr. Černiauskas, V. La Skrandžio, tulžies, pūslės, didelis klasikinės giją. Universitetą kartą atidarė Vilniaus univer pinskas, O. Siurplienė), res žarnyno susirgimus ir konser siteto Medicinos fakultetą, publikinių ligoninių vyr. spe vatyvios terapijos klausimus literatūros žino baigė 1910 me kuriame 1940—41 mokslo me cialistais (Gr. Katilienė, B. nagrinėja prof. M. Marcinke vas, M. Račkaus tais, gaudamas 1 tais mokėsi 174 studentai. Si Jaura), kiti vadovauja moks- vičiaus vadovaujamas kolek redagavo laipsnio diplomą. kas sėkminga Vilniaus univeisite- lo-tyrimo įstaigoms, kated tyvas. ,,DvyPo to vienuolika metų moky- daugeli vertimų: Plauto I to Medicinos fakulteto moks roms, kaip antai: drg. A. TeVystant kardiologiją Vil , .Didžiąją dito javo ivaiiiose Ukrainos gimnazi nius", Komenskio linė ir kultūrinė veikla 1941 lyčėnas, C. Vikšraitis, A. Svi- niuje, ypatingai didelį vaid de Kulanžo jose, dėstydamas senovės, pran daktiką", Fiustel m. nutrūko. Buvo sunaikin čiulis, S. Keblas, D. Mikalaus menį suvaidino širdies ir cūzų kalbas, filosofijos pradmenis „Senovės miestą" ir kt„ paruošė tos mokymo bazės, išgrobsty kaitė, H. Polukordas, A. Mar kraujagyslių chirurgijos prob tos mokymo priemonės, išžu cinkevičius, ir kitus dalykus. 1921 metais grįžęs jiems paaiškinimus, komentarus. H. Guobys, A. leminės laboratorijos įsteigi dyta ir išsklaidyta dauguma Matulis ir kiti. mas. Mokslininko, plačios erudicijos į Lietuvą, jis dirbo Panevėžio mo studentų bei dėstytojų. Iš 174 Daugelis mūsų fakulteto 85 fakulteto auklėtiniai ap kytojų seminarijoje ir gimnazijoje, žmogaus pavyzdys skatino klausy studentų, priimtų 1940 metais, dovanoti ordinais ir meda darbų skirti kvėpavimo siste vėliau Mažeikių gimnazijoje ir tojus studijuoti kalbotyrą, mylėti fakultetą baigė 1945 m. tik liais, LTSR Aukščiausiosios mos fiziologiiai ir patologijai Švietimo ministerijoje inspektoriu klasikinę literatūrą. 23. Jie ir sudarė pirmąją mū Tarybos Prezidiumo Garbės nagrinėti. Šios problemos Profesorius M. Račkauskas, apie mi. Susikūrus Kauno universite sų fakulteto tarybinę laidą raštais, vienam pripažintas nu puoselėtoju bei vadovu fakul tui, nuo 1923 metų jis buvo pa 45 metus dirbęs Universitete, pa(drg. drg. V. Gutauskas, H. sipelniusio racionalizatoriaus tete ir respublikoje buvo med. Polukordas, J. Jurša ir kt.). kviestas čia dėstyti senovės kalbų. ruošė gausu būrį kvalifikuotų spevardas (drg. A. Telyčėnui), m. dr. doc. J. Misiūra. Šį Seniausioji respublikos me penkiems — nusipelniusio gy klausimą nagrinėja fakultetiHitleiinės okupacijos metais M. cialistų, mokslo darbuotojų. dicinos aukštoji mokykla, ne dytojo vardai. nės terapijos, fakultetinės chi Partija ir vyriausybė aukštai Račkauskas buvo pašalintas iš Uni seniai atšventusi 186 savo Augindamas kadrus respub rurgijos ir vaikų ligų katedrų įvertino profesoriaus M. Račkaus versiteto ir grįžo į jį, išvadavus įsteigimo metines, tris kartus likos sveikatos apsaugos orga darbuotojai (doc. A. Sučila, Kauną, 1944—1949 metais dirbo ko nuopelnus mokslui, švietimui, buvo uždaryta ir kiekvieną nams, fakultetas ir pats auga, doc. L. Steponaitienė, doc. E. Klasikinės filologijos katedros ve suteikė jam Lietuvos TSR nusipel kartą Komunistų partijos ir kyla jo kadrų pedagoginė ir Nekrašas, doc. P. Baublys, dėju Kauno universitete, o vėliau niusio mokslo veikėjo garbės varTarybinės vyriausybės atgai mokslinė kvalifikacija, Per doc. A. Petrauskas, doc. A. Klasikinės filologijos katedros pro dą. vinta. Už tai gausi Tarybų pokarinį laikotarpį mokslinius Pronckus ir kt.). Lietuvos medikų šeima yra be laipsnius fakultete įgijo 75 Račkausko, Be šių klausimų fakultete fesoriumi Vilniaus universitete. Profesoriaus M. galo dėkinga. asmenys, Taigi, iš 100 fa- sprendžiami ir kiti didelės Profesorius M. Račkauskas dide darbštaus, pareigingo ir kuklaus Jau pirmaisiais pokario me kulteto dėstytojų 63 turi praktinės reikšmės klausilę savo gyvenimo dalį paskyrė pe mokslo darbuotojo, atminimas il tais Vilniaus universiteto mokslo laipsnius 10 medi- mai, tokie, kaip vaikų ir pa dagoginiam ir moksliniam darbui. gai neišblės jo bendradarbių, moki Medicinos fakultetas išvystė cinos mokslų daktaro ir 53 auglių fizinis vystymasis i(doc. Jis daug rūpinosi kalbų dėstymo nių. visu ii pažinojusių širdyse. intensyvią veiklą. Fakultetas kandidato laipsnius. 7 iš jų S. Pavilonis), mokyklų ir mo ėmė ruošti trijų specialybių suteiktas profesoriaus moksli kinių higienos, gyvenviečių VILNIAUS VALSTYBINIS V. KAPSUKO UNIVERSITETAS medikus — gydomosios medi nis vardas, 37 — docento, ir gamyklų sanitarijos klausi LIETUVOS TSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO cinos, stomatologijos ir far 14 — garbingas LTSR nusi mai (doc. V. Kviklys). VIDURINIO MOKSLO MINISTERIJA macijos. 1951 metais farma pelniusio gydytojo vardas. Tai tik nedidelė dalis fa LIETUVOS TSR KULTŪROS MINISTERIJA cijos ir stomatologijos spe Prof. P. Norkūnui, prof. L. kulteto atsiekimų, auklėjant LIETUVOS TSR RAŠYTOJŲ SĄJUNGA cialybės buvo perkeltos į Laucevičiui pripažintas nusi studentus, vystant medicinos Kauną. Jų vietoje 1959 metais pelniusio mokslo veikėjo var mokslą. Fakultetas atlieka di fakultetui pavedama ruošti das, 60 fakulteto darbuotojų džiulį gydomąjį darbą. Fakul vaikų ligų gydytojus, o nuo turi įvairius vyriausybinius teto klinikose atlikta antroji 1962 metų ir sanitarijos gy apdovanojimus. Tarybų Sąjungoje transpleuriKlasikinės filologijos dytojus. Šiuo metu fakultete Išaugus fakulteto moksli nė stemplės vėžio rezekcija, katedra oilial liūdi dėl prof. M. RAČKAUSKO mir veikia trys skyriai — gydo niam potencialui, išsiplėtė ir pirmosios plaučių ir kitos ties ir nuoširdžiai ūžian masis, sanitarijos ir higienos fakulteto mokslinės tarybos krūtinės ląstos organų opera čia velionio artimuosius. turnė po VDR Ne taip seniai I. Jucytė Ge- draugiškam bei pediatrijos (priimama 170 teisės. Šiandien Vilniaus uni cijos (prof. P. Norkūnas). nevlčienė sėkmingai saugojo ir Čekoslovakiją. žmonių). Per pokarinį laiko versiteto Medicinos fakulteto TSKP XXIII suvažiavimas, Tarybų Sąjungos moterų ran šiandien 21 vai. mūsų ran tarpį fakultetas paruošė 2000 mokslinei tarybai suteikta tei TSKP CK ir TSRS Ministrų kinio rinktinės vartus. Dabar kininkės Univers'teto sporto gydytojų, 216 gydytojų sto sė priimti ginti daktaro diser Tarybos 1966 m. rugsėjo mėn. ii — VVU Fz'nio auklėjimo salėje Nr. 1 susitiks su Vil Dėl prof. Merkelio RAČ KAUSKO mirties gilią matologų, 92 provizorius. nutarimai iškėlė aukštųjų mo katedros dėstytoja, treniruo niaus „Statyba" užimančia tacijas 13 specialybių. ja Universiteto moterų ran ketvirtą vietą. Tai bus labai užuojautą velionio tjimiMokymo procesas fakultete Originalūs fakulteto dar kyklų darbuotojams didelius kinio komandą. Įtemptas dar įdomios rungtynės, tad kvie nėms ir artimiesiems reiš tampriai susietas su auklėja buotojų atradimai ir pasiūly uždavinius ir numatė visą eilę bas užs ėmimuose, šeimos rū čiame visus sporto mėgėjus kia Universiteto rektoratas muoju darbu. Ypač didelį dė mai yra užregistruoti TSRS konkrečių priemonių specia pesčiai atima daug laiko, ta „pasirgti" už mūsų merginas. čiau Irena visur suspė'a. Ji ir visuomeninės orga J. VASILIAUSKAS mesį jaunosios kartos auklėji išradimų ir atradimų komite listų ruošimui pagerinti. Visa pati žaidžia, aiškina įvairias nizacijos mui skiria vyresniosios kar te, o jų autoriams prof. tai įkvepia mūsų fakulteto komb'nacijas, o kartais gina tos dėstytojai: prof. M. Mar J. Kairiūkščiui, prof. P. Nor dėtytojus, studentus naujiems ir ,.Mokslo“ rankininkių var tus. Gal todėl Ir Jaučiasi Uni cinkevičius, doc. S. Pavilonis, kūnui, L. Laucevičiui ir doc. uždaviniams. Mūsų tiesioginė versiteto Nuoširdžiai užiaučiame rankininkių padary Istoriios ir filologijos fa doc. V. Baronas, doc. P. M. Krikštopaičiui įteikti išra- pareiga pasiekti, kad mūsų tas šuolis. Praėjusiais metais Reiškiame gilią užuojau kulteto prodekaną Joną tą giminėms ir artimie Baublys, doc. V. fakulteto absolventai būtų respublikos pirmenybėje mū Kviklys, dejų diplomai. BALKEVIČIŲ, jo tėveliui siems. orof. Merkeliui sų merginos buvo autsaide prof. P. Norkūnas, doc. Š. Nuo 1960 m. organizavus gerai teoriškai ir praktiškai mirus. RAČKAUSKUI mirus. rėmis, o šįmet „mušasi“ į pri IFF DEKANATAS Markovičius, prof. L. Lauce- tarpfakultetinę (Chemijos ir paruošti. I FF Dekanatas ir zine vietą. Iš sužaistų šešių
Tik pergalės!
UNIVERSITETO
NAUJI METAI — TURISTIŠKAI Buvo paskutinis senu metų vakaras. Gūdžios Rūdninkų girios vidry, ten, kur prieš ketvirtį amžiaus kirtosi par tizanų takai, degė ugnis. Uni versiteto turistai susirinko prie paskutinio 1967-ųjų metų
laužo. Praeityje liko nužygiuoti kilometrai, išlietos prakaito upės, nuostabos va’zdal. Per metus suvalgyta š’mtai tūks tančių šaukštų košės, ’šgerta daug kibirų arbatos Kur tik nebuvo mūsų turistai per tuos dvylika mėnesių! Slidžių vėžėmis išra'žė Kolos pus:asal|, šturmavo Uralo viršū nes, maudėsi Juodojoj jūroj. Jų pėdos pasiliko Pamyre ir Altajuje, Kaukaze ir Karpa tuose. Neužmirštami susitiki mai su š:aurūs pūgomis ir karšta pietų saule, su snie guotomis viršūnėmis ir sma ragdiniais kalnų ežerais. Ir vis tik patys brang:ausi žygiai — po gimtąją Lietuvą. Čia artima širdž’ai kiekvie na lietuviška sodyba, kiek vienas dulkėto kelio vingis, čia žydriaus!a padangė ir kvapniausias šienas. . . Tą nakti ilgai skambėto dainos, putojo šampanas, de gė šaltos ugnys. Aplink iš puoštą eglutę sukosi rate liai. Smagu buvo pažaJsti ..Jurgelj-meistrelį“, sušokti letkį, pasivol!oti po m:nkštą baltą sniegą. Tik paryčiui nu tilo gitaros garsai ir links
rungtynių tiktai du pralaimė jimai (šių metų ..Sporto" tau rės laimėtojai „šviesai” 16:9 miniir „Nemuno“ rinktinei mas iuokas — turistai sumi maliu skirtumu 11:10), o ki go ant kietu partizaniškų tos rungtynės baigėsi įtiki. ‘ ' gultu. nančia mūsų rankinlnk’ų per Dangute m'rk«inčios žvaigž gale. šiuo metu Universiteto dės ir anšerkšniie eglių vir moterys pirmenybių lentelėje šūnės žadėio naulas keliones, — trečios. naujus rūpesčius ir džiaugs Sėkmingai pr’ešinlnkių var mus. tus atakuoja III k. gamtininV. KUČAS kė J. Dubauskaltė ir II k. ekonomistė B. Blinkevičiūtė, STUDFNTF, kurios pakviestos į Vilniaus jei nori, kad žiemos atos- miesto rinktinę. Jos ruošis tOCTOS praeitu linksmai ir turiningai, praleisk jas turisti ii niame žygyje! Cto Tavęs laukia skambios dainos, apšerkšniię miškai, kalvos ir upių slėniai, brie džiu takai, nepakartojami saulėtekiai ir saulėlydžiai. Ta Šeštadienį kolonų salėje vęs laukia baltos žiemos gro buvo iškiimingai paminėtos žis ir linksma nuotaika! Numatomi žygiai po žemai- V. Mykolaičio-Putino 75-osios tiią, Aukštaitiją. Karpatus, gimimo metinės. LiteratūriniaKolą, Uralą ir kitur. Smulkiau susižinoti ir už- me-muzikiniame vakare daly sirašyti galima kiekvieną pir- vavo Laimonas Noreika, Beat madieni ir penktadienį 20 ričė Grincevičiūtė, Margarita vai. Universiteto Turistų kluDvarionaitė, Sauliaus Sondec be (Sporto katedra). Sausio 13 —14 dienomis or- kio vadovaujamas kamerinis oanizuo’amas žyais po Ažvin- orkestras. čiu girią. Pasitarimas penk Vakarą suruošė Lietuvių li tadienį 20 vai. Turistų klube. UTK teratūros katedra.
TRUMPAI
„Taryb'nio sudento" redakcija
iu kurso lituanistai liū di kartu su nrodekanu J. BALKEVIČIUM dėl jo tėvo mirties.
Ansambliečiai nuošir džiai užjaučia ansamblio šokė'ą FF IV kurso stu dentą Kęstutį JARAŠIONĄ, mirus mylimam jo tėve liui.
Fizikos fakulteto IV kur so II grupės studentai už jaučia Kęstuti JARAŠIONĄ dėl tėvelio mirties.
Medicinos fakulteto II kurso studentę Ramutę JAKUTONYTĘ, ios mylimai mamytei traciškai žuvus, nuoširdžiai užjaučia kurso auklėtoja Ir draugai
r~ Giliai užjaučiame Medi cinos fakulteto II kurso V grupės studentę Ramu tę JAKUTONYTĘ, neteku sią brangios mamytės. Grupės draugai
REDAKCINE KOLEGIJA Istorijos ir filologijos fakulteto Rusu kalbos ir literatūros katedrų dėstytoiai giliai užjaučia V kurso studentą Jakovą SAUSĄ, dėl jo tėvelio, L. Sauso, žinomo žurnalisto ir mūsų respublikos vi suomenės veikėjo, mirties.
'nillllillllllllllllllllltltiiiiiliiiiiiiiiiniii
Redakcijos adresas: Vilnius. Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. L V 08217
Užs. Nr. 169