VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 1 (511)
Eina nuo 1950 m.
1965 m. sausio mėn. 14 d. KETVIRTADIENIS
j Kaina 4 kap.
Egzaminai ir grynas oras Tūlas, šiandien patekęs į universitetą, nu stebtų. Kur dingo iš auditorijų ir koridorių jaunatviškas juokas? Kodėl pritilo judrus studentiško gyvenimo pulsas? Mums tai vi siškai suprantama: po universiteto auditori jas, bibliotekas, skaityklas, koridorius vaikšto triukšmo nemėgstanti Egzaminų sesija. Jau išlaikyti pirmieji egzaminai. Per veidą kai kuriems nubėga pasitenkinimo šypsena, kai kam — nepasitenkinimo šešėlis, o kai kas ir apie nuovargi pradėjo kalbėti. Pastarasis ir paskatino mus pasidalinti su jumis keletu minčių. Egzaminai dažnai nebūna sunkūs tiems, kurie pradeda jiems ruoštis kartu su pirmo siomis semestro paskaitomis. Tačiau Įtempto darbo palydovas — nuovargis — vis tiek ap lanko visus. Tik vienus anksčiau, kitus vėliau. Todėl netenka stebėtis, kad jau po poros eg zaminų kai kas sako: „nelenda į galvą tos formulės“, „nesimiega“, „žinojau, bet pa miršau“. Galvos skausmai, blogas miegas, ne galėjimas susikaupti, atminties susilpnėjimas ir yra pirmieji nuovargio požymiai. Šie sig nalai turi priversti kiekvieną peržiūrėti s avo darbo sistemą ir ypač poil sio valandas bei pertraukas. Mes neturime pamiršti, kad egzaminų sėkmė priklauso ne tik nuo mokymosi semestro bė gyje bei laiko, kurį sugaištame, ruošdamie si atskiram egzaminui, bet ir nuo to, kaip mes ruošiamės. Nuovargis per anksti mus aplanko dažniausiai todėl, kad mes ne duodame organizmui reikiamo poilsio. Kiekvienas studentas, norėdamas optima liausiais pažymiais išlaikyti egzaminus, priva lo gerai numatyti ne tik ruošimosi atskiriems egzaminams vietas, aplinką, laiką, bet ir p oilslo formas. Kaip turistas, leisdamasis j ilgą kelionę, iš anksto užplanuoja poilsio dienas, o dienos žygyje — poilsio valandas, taip lygiai ir ruošiantis egzaminams, reikia numatyti ištisas poilsio dienas ir poilsio va landėles darbo metu. Kokias dienas turėtume skirti poilsiui? Pats tinkamiausias laikas ilsėtis yra sekanti diena po egzamino. Ją turėtume pašvęsti a ktyviam poilsiui. Aišku, dauguma studentų taip ir daro. Tačiau ar visi mes su gebame pasirinkti pačią efektyviausią poil sio formą? Štai kaip kartais praleidžiama po ilsio diena. Miegama iki 10—11 vai. Po to
i Filologo sukaktis 'Sausio 19 d. vienam iš seniausių mūsų Almae Matris darbuotojų, icinės filologijos katedros prof. M. Račkauskui sukanka 80 metų. kerbiamasis •jubiliatas, .kilęs iš Žemaičių krašto, gimęs valstiečių šciiš mažens pasižymėjo gabumais ir darbštumu: versdamasis priva liu pamokomis bei kitokiais atsitiktiniais darbais, 1904 m. baigė Šiaulių kinę gimnaziją ir išvyko į Peterburgo universitetą studijuoti teisės, čia teisės disciplinos jaunojo studento i^esužavėjo. Ilgėdamasis mėgiafilologijos, jis klausydavo žymiųjų Peterburgo filologų, pasaulinio 1 mokslininkų (T. Zielinskio, J. Bodueno de Kurtene ir kt.) paskaitų, us sveikatai šiauriniame klimate, gydytojų patartas, 1906 m. išsikėlė /sijos pietus ir įstojo į Odesos universitetą. Bet čia jau studijavo ne Į o dar Leningrade pamėgtąją klasikinę filologiją. Rūpestingai dirb os, prof. M. Račkauskas per ketvertą metų gerai baigė universitetą ir fėjo mokytojauti: dėstė Belgrado ir Chersono gimnazijose klasikines tz.s. Išdirbęs čia daugiau kaip vienuoliką metų, 1921 m. sugrįžo į Lieį kur besikuriančiose mokyklose kaip tik stigo gerų, kvalifikuotų U tojų. Mūsų jubiliatas tuojau pat įsijungė į darbą: dėstė Panevėžio aklose įvairiausius dalykus, organizavo Mažeikių gimnaziją, o nuo m. pradėjo važinėti į besikuriantį Kauno universitetą, kur, kaip antraiukas, dėstė senąsias kalbas. <927 m. persikėlęs į Kauną, apie 13 metų dirbo Švietimo ministerijoje, įgrečiai dėstydamas įvairius klasikinės filologijos dalykus universitete. -1941 tarybiniais metais buvo Kauno I Il-sios vidurinės mokyklos tetarius. Karo metais, vokiečių okupantų pašalintas iš šios mokyklos, tokai vertėsi, turėdamas keliolika pamokų suaugusiųjų gimnazijoje. Išvadavus kraštą iš fašistų okupantų, gerbiamasis jubiliatas vėl sugrįžo mno universitetą ir įsijungė į darbą. Jam buvo suteiktas profesoriaus los. 1949 m. kartu su visu fakultetu persikėlė į Vilnių, kur iki šiol, ir sulaukęs garbingo amžiaus, sėkmingai tebedirba. Matome, kad jubiliato ilgametė veikla susijusi su viduriniąja ir aukštąja ykla: kaip pats profesorius mėgsta pažymėti, jį „jau 55 metus skams kviečia į darbą'1. Per tų laiką tūkstančiai jo mokinių yra pasklidę jisą Lietuvą (o gal ir už Lietuvos ribų) ir sėkmingai dirba mokytoju, nerių, gydytojų ir kitokį darbą. Ir mūsų Istorijos ir filologijos fakulsėkmingai dėsto filologijos disciplinas buvę jo klausytojai, kaip doc. •tironas, doc. V. Mažiulis, dėst. J. Mažiulienė ir kt. Nemažas jo kiau tų būrys dirba Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institute tose įstaigose. 'rof. M Račkauskas — geras antikinių kalbų žinovas, puikus ir reiklus 'ogas, nuolatos skatinąs savo klausytojus siekti gilių ir tvirtų žinių, sakyti, kad jis laikosi seniai metodistų patikrinto ir pripažinto pėda nio principo- ,,Non muitą, sėd multum“ — ,,Ne daug, bet giliai ir i1“ Jubiliatas — žymus pedagoginės literatūros rašytojas, per ilgą savo >o laiką išleidęs apie 20 lotynų kalbos vadovėlių, komentuotų romėnų rių tekstų ir kitokios pagalbinės literatūros. Lietuvių mokyklose jo mėliais naudojosi beveik dvidešimtį metų. Iš jo knygų mokiniai ir entai betarpiškai susipažindavo su garsiaisiais antikinės literatūros niais; tos knygos atverdavo mokiniams nuostabų antikos pasaulį, rody> Senovės didžiųjų veikalų meniškumą, senovės rašytojų minties gilumą ingrumą, pavaizduotųjų herojų užmojų didingumą, poezijos grožį ir škos priemonių saikingumą. Prof. M. Račkauskas —• žymus antikinės literatūros populiarintojas: jis išvertęs ir paskelbęs nemažą pluoštą antikinių autorių veikalų. Būdamas s .stilistas, sugebėdamas įvertinti žodžio jėgą kiekviename kontekste, oirmasis supažindino lietuvį skaitytoją su garsiaisiais Platono dialogais bent penketą yra~ paskelbęs), su žymiąja Erazmo Roterdamiečio sa— „Pagiriamasis žodis kvailybei“, pagaliau 1964 m. pasirodė didžiojo vės materialisto Lukrecijaus poemos — „Apie daiktų prigimtį“ vertimas. > vertimuose profesorius, kiek galėdamas, stengiasi tiksliai perteikti inalo stilių, ritmikų ir kalbos puošmenas. Tie vertimai supažindina tUtpją su senovės kultūra, minties vystymusi. Pagaliau prof. M. Račkauskas nemažai pagelbsti ugdant mūsų respubs 'mokslinius kadrus: dalyvauja kandidatinių egzaminų komisijose, slinėse tarybose, kasmet recenzuoja, įvertina np keletą disertacijų. Kad ir garbingo amžiaus sulaukęs, profesorius tebėra judrus ir darbšrupestingas ir drausmingas dėstytojas, linksmo būdo, optimistinės taikos žmogus. SAikindami prof. M. Račkauską garbingos sukakties proga, linkime >s OĮveikatos, giedrios nuotaikos ir gero pasisekimo darbe. Pturimam salutem, omnia laeta atgue felicia optamus et ominamur, Tibi, spectatissime Professorl KLASIKINES FILOLOGIJOS KATEDROS KOLEKTYVAS
PO EGZAMINŲ — Į KELIONĘ! _ Jaunimo Tarptautinio turizmo „Sputnik ‘ biuras stu dentų žiemos atostogų metu organizuoja studentų gru’ių priėmimą Maskvoje, Leningrade, Kijeve, Rygo je, Volgograde ir Jerevane. Grupę turi sudaryti 25—30 žmonių. Ekskursantai aprūpinami pusryčiais ir vakariene (talonas — 1,40 rub.) Kelialapio kaina vienam žmogui 17 — 23 rub. Ekskursijos trukmė — 4—5 dienos. Smulkesnė informacija teikiama Universiteto Kom jaunimo komitete.
i
DU UŽMIRŠTI DRAUGAI.
DH-ooLj
— „Svarūs Įrodymai“, pietūs, ruošimasis į „Sevilijos kirpėją“, grĮžus — „Kaimas kryž kelėje“. Visa tai, žinoma, Labai reikalinga. Reikia nueiti ir Į kiną, ir teatrą, ir su nau jausia grožine literatūra susipažinti. Tačiau ar tikslinga tai daryti vykstant egzaminų se sijai? Šiuo Įtempto protinio bardo metu poil sio dieną būtinai reikėtų praleisti gryna me ore. Slidės, pačiūžos, linksmi pokal biai draugų būryje turėtų užpildyti beveik visą poilsio dieną. Žiemos peizažas, grynas, sniegu kvepiantis oras — pats tinkamiausias šio laikotarpio poilsis. Fiziniai pratimai žie mos ore yra ne tik nepakeičiama aktyvaus poilsio forma, bet ir patikimas sveikatos sar gybinis. Todėl egzaminų sesijos metu vi siems studentams turėtų būti plačiai atvertos slidžių bazės, sporto salės, čiuožyklos. Nesant galimybių poilsio dieną praleisti lauke, pa tartina pasimankštinti sporto salėje. Krepši nis, tinklinis ir kiti kolektyviniai žaidimai pa deda greit ir efektyviai atstatyti nervinės sis temos veiklą, pataisyti nuotaiką, sukaupti jė gų tolimesniam darbui. Poilsis būtinas ir tomis dienomis, kurio mis Įtemptai ruošiamasi egzaminui. Rytinė 5—10 minučių mankšta ore ar prie atviro lango, o taip pat 20—30 minučių pasivaikš čiojimas prieš einant gulti turi būti dienos alfa ir omega. Poilsio negalima pamiršti ir tiesioginio darbo su knyga metu. Šiomis dienomis daugelyje skaityklų sunku surasti laisvą kėdę. Visi skaito, skaito. Tačiau ar visi pastebime, kad oras, kuriuo kvėpuo jame yra Įkyriai kartus, kad jame daug amo niako, anglies dvideginio. Mokydamiesi skai tyklos sąlygomis, turėtume kas valandą, dvi valandas daryti pertraukas. Jų metu reikia išeiti Į orą arba bent prie atviro lango ir kelioliką kartų giliai Įkvėpti ir iškvėpti, pada ryti keletą pratimėlių, akcentuojant kūno iš tiesimą. Gilūs Įkvėpimai, išėjus Į gryną orą, turėtų būti praktikuojami ne tik egzaminų metu. Darbo ir poilsio režimo tinkamas organi zavimas padeda ilgai ir našiai dirbti. Egzami nų sesijos metu stenkimės daugiau būti gry name ore. Grynas oras ir fiziniai pratimai padės surinkti daugiau penketukų ir išlaiky ti žvalų, kūrybišką mąstymą iki paskutinio parašo studijų knygelėje. V. MATULAITIS
J. GIRDVAINIO nuotr.
AUDITORIJOS RIMTIS. Ateizmo egzaminui (dėst. J. Barzdaitis) ruošiasi ChF V kuiso chemikas Eug. Levickas ir technologės: I. Plungytė bei D. Ražanskaitė.
REALAUS KINTAMOJO FUNKCIJŲ TEORIJOS EGZAMINAS. FMF III k. matematikės Stasės Kalesinskaitės žinias įvertina Universiteto rektorius, matematikos mokslų datkaras, prof. J. Kubilius.
MATEMATIKOS EGZAMINAS. EF vyr. dėstytoja M. Daugvilienė egza minuoja K- Darenską... Kęstutis, atlikęs karinę tarnybą, pasirinko pramonės ekonomiką. Ir šį kartą Tarybinės armijos žymūno žinios buvo įvertintos penketu.
wJH VALSTYB1N1S-KEL1AMASIS NORMALIOSIOS ANATOMIJOS EGZAMINAS. MF H k. studentę Virginiją Jukonytę eg zaminuoja visa komisija: egzaminų komisijos pirmininkas vyr. dėst. A. Zygas (de šinėje), Medicinos fakulteto dekanas doc. S. Pavi‘on^^t.{. " asistentas J. Ūsaitis. Ruošiasi studentė Vida Petrašauskaitė. UIKDVAINIU fotoreportazas
APSAKYMAS
(
KĘSTUTIS MASALAS, KPI studentas
Stebuklingas akmuo Jūs manote, stebuklų nebūna? Neskubėkite — aš ne daugiau už jus pralei dau ateizmo paskaitų. Ir komjaunuolis taip pat. Ir į bažnyčią neinu. O vis dėlto žinau — jie yra. Ne, aš ne apie technikos naujovę ir ne apie eilinį kosmoso žygdarbį — juos jūs žinote ne blogiau už mane. Aš tik papasakosiu: apie paprastą akmenį. Paprastą. Ir gulintį ne kur nors už kalnų ir jū rų,^neįžengiamoje Tunguskos taigoje, o Ąžuoly ne ant tako, kuriuo mes, bendrabutiečiai, kas rytą traukiame į paskaitas. To akmens dabar tiesiog nepastebime. O jei. ir pastebime, tai jį, kaip seną pažįstamą, pamirštame, o prisiminę nežinome, kur paskutinį kartą buvome sutikę. C ai kaip tik todėl mes ir nepastebime, kad jis keliauja... Gal kada seniai, pavasarį, mus ir bu vo sudominusi jo paslaptis, tačiau tada ne tik jis — visa gamta buvo stebuklinga, o širdys pil nos kur kas svarbesnių paslapčių...
Akmens paslaptį aš sužinojau visiškai atsi tiktinai. Buvo šeštadienio vakaras — o gal jau ir sekmadienio rytas — nuotaika buvo tokia, kad valandų neskaičiuoji. Po: kojomis linksmai šiugždėjo pirmieji auksiniai lapai. O lūpos dar jautė pabučiavimo šilumą, kai atsisveikinome jos mūrinio lizdelio vartuose. Virš galvos pro kiek praretėjusias tamsias:' ąžuolų šakas spindėjo ruįeniškai ryškios žvaigždės... Staiga toli priekyje juodos asfalto juostos fo te pamačiau kažkokią baltą pulsuojančią dėmę. Gal ten akmuo... pagalvojau. — Bet jis ne būtų toks baltas. Ir nejudėtų". Priėjęs arčiau, supratau, kad tai vyriškis. Jis buvo atsiraitojęs, baltų marškinių rankoves ir... ritino akmenį.. Tik visai priartėjęs, kiek,nuoša liau įžiūrėjau merginą. Ji laikė per petį persime tusi jo švarką ir šypsodamasi žiūrėjo į jo įtemp tus nuogų rankų raumenis. Didelėse tamsiose jos akyse atsispindėjo žvaigždės... Nenoromis prisiminiau, kad MANOSIOS aky se ,kai ji plonyčiu rieiloniniu nosinuku valė da žų pėdsakus nuo mano lupų, šokinėjo rausva mėsos parduotuvės, esančios kitoje gatvės pusė je, neoninės reklamos ugnelė... „Mano raumenys geriau išsivystę negu jo, — bandžiau nusiraminti, — rytoj atsivesiu čia sa vąją ir ne tik nuritinsiu" — nueidamas nuspren-
džiau. Lapai po kojomis jau buvo įgavę pigią vario spalvą...
— Kuo tu mane laikai? — į mano nesibaigiau-) čtus įkalbinėjimus kavinėje, šokant tvistą, kurio! ji mane mokė, atsakė klausimu. Ir, iš mano pyk-j čia pabalusio veido stiprinusi, kad nesulauks ai- į sakymo, sušvelnino: ; — Ąžuolyne padoriai merginai nėra kas1, veikti... . ( Tačiau aš jau nebesiklausiau ir, palikęs ją vi-l duryje salės, skubiais žingsniais patraukiau prie f staliuko... _ I Kol paskutinius grafino turinio lašus stove-) damas baigiau varvinti į savo stiklą, ji jau bu-į to čia ir prigludusi kažką sušnibždėjo į ausį.) Tačiau alkoholio garai dar tebebuvo ttžgiaužę'į kvapą, ir aš nesupratau. Išdidžiu, tačiau jau ne- \ be tokiu ryžtingu judesiu padėjęs ant stalo pas-\ kutintąją penkrublinę, likusią iš stipendijos, pa-\ sukau prie išėjimo. ( Tik gatvėje, padvelkus į veidą vėsiam vėjo) gūsiui, staiga supratau, ką ji man sušnibždėję): \ — Mamos nėra namuose, eikime pas mane. ( Buvo jau vėlu, ir aš' patraukiau į namų pusę.j Ėjau lėtai, koją už kojos statydamas, giliai į įkvėpdamas audra kvepiantį nakties orą. Nuo! jo galva dar labiau svaigo, bet akyse prašviesė-] jo. Ir nė nepajutau,-kaip įkalnėn pagal seną j įprotį ėmiau vos ne bėgti. j Ir tik priėjęs Ąžuolyną, prisiminiau, kad nie kur neskubu ir niekas manęs nelaukia. Sulėtinau! žingsnį. Priėjęs akmenį, sustojau... Keletą kartų: prigludęs, iš visų jėgų bandžiau jį atplėšti nuo< žemės. Ir tik tada, kai kakta nuo prakaito ir pra- j dėjusio dulksnoti lietaus sudrėko, o širdis tran-\ kėši stipriau už tolimą perkūniją, supratau, kadi akmenį laikanti jėga stipresnė už mane. N u-į ėjau, girtu ir beviltiškai atkakliu balsu beveik) be sąryšio murmėdamas: ) . —<■ Jeigu jūs nebesutiksite manęs kurį šešta-) dienį po stipendijos kavinėje, jeigu rytą rasite) akmenį Gagarino gatvės pakalnėje — nesistė-\ bėkite! Žinokite — aš suradau ją! Tą, su žvaigžA dėmis akyse... (
BUVO LAIKAS AKTORIAUS MENAS Aktorius ne vaidinti I sceną . ateina. Jis ateina gyventi ir mirt Kaip žmogus, Turįs didelį tikslą, Pasakyti žodžiu ir širdim: ..Kad gyvenam ne tam, Kad gvventumėm. . . Bet kad kurtume darbu Savo didelę laimę, — Ateitį šviesią“. . . A. POCEV1CIUS, Aukšt. Meno mokyklos studentas
Buvo laikas, kai traktorių vijomis, Lyg pasakų princą arimų vapom. Kaip daug mes tada, oi kaip daug Įsigijome, Su varnėnais kai sekėme dirvom lygiom.
Kai mieliausius kvapnius dūmus gaudėme traktoriaus. Lyg virtuvėj nuo skrundančių blynų rytais, Surūdijusi Šovini dirvoj suradome Ir paklausėme: „Ko l mūs žemę kritai?“ Įsmigai Į Jaunamartės tėviškės dirvą Ir manei, Joq toj žemėje Javas neaugs. Vyturys, išgirdai tu, padangėje vlrva, Supratai — pirmas grūdas sudygs po lietaus. J. JUREVIČIUS, ŽUA studentas
KAŽKAS SUKLUPO 4 '
BĖGU SAULĖS •
saulės kamuolį rūkas ištirpdė, 3et keliais dienos bėga pirmyn. ^auko pusnys... ?aiikdamas brydę, 3ėgu saulės | dieną grąžint.
’ušys mėl| snieguos nuskandino r nerimsta — .aukia vėjo skubaus. /ėl žiema... r žiema vis vadina ’usnlm sniego baltai apslslaust. Jėgų saulės, kad dieną grąžintų, <ad spindėtų pusny Saulių, sriautas šviesus. r jaučiu — virš pušų Saulė vėlei sušvinta '’isu savo žiemos skaistumu. A. UMBRAžONAS, VPI studentas
-
Kažkas kely suklupo šiandien Ir gal, pasukęs atgalios, Vėl ieško kelio, bet neranda. Kažkas, vadinas, pavėluos. .. O gal visai užmirš peronų spūstį, Išsiskyrimo ašaras ir šauksmą traukinių Ir palengva išmoks verkšlenti skųstis Ar teisintis savuoju likimu. Ir bus skaudu, bus liūdna, pikta, Kai atsisės žmogaus dalia šalia manęs, o reiks sutikti, Kad atsisėdo priekaištas šalia. Kažkas kely suklupo šiandien. „Kažkas“? O ne, sakykit tiesiai — kas! Sakykit, kelio kas nebeatranda, — Kol aš turiu, ištiest galiu rankas. A. ŠIMKUS, Aukšt. Partinės m-los ., klausytojas
A. CĖSNOS nuotr.
DARBO RITMAS.
R. GRAŽYS, VVU studentas
A Š AR A Gelsvi keliai.
Rugių trobelės. Ir jausmas, kad kažkas arti. Svaiginančiai mieguistas kaimas kelias. Spalvų naujų daugybę atrandi. I
Ir upės greitį, rodosi, sulėtina, Ramybės pilnos tyliai skamba. Gaidžiai raudoni lyg saulėtekis Dega už kiekvieno kampo. Ir gera, kas dar nemylėjo, Kas po skausmų ir vėl ramus, Greit'nleks laukų tylos nedrums. Jau miško žvėrys kvepia vėju.
Ir gera, kas dar nemylėjo. .*. *
Aukštos žolės. Ir vėjas vos vos Jas pajudina, nukrečia rasą. Aš žiūriu ir žiūriu. Ir šitoj spalvoj Mano veido tu bruožus atrasi. Aprasoję stiklai ežerų, Ir namai seni aprasoję. Ir kažkaip skausmingai skaidru. Ir kažkas skausmingai vilioja. Čia sustoja rasotas arklys, Ir galvą nulenkęs,^nupučia aidą. Lyg lašai du šilti, rodos, akys nuslys Per jo plaukus man tiesiai ant veido. Aš žiūriu ir žiūriu.
Ir namai taip toli, šuliniai ir keliai, kurie nepribėga. Ir skaudu — tik rasom apsiverkti gali Ir negali nušluostyti niekas. . . .Aukštos žolės. . Ir vėjas vos vos Jas pajudina. Nukrečia rasą. Aš žiūriu ir žiūriu. Ir šitoj spalvoj Mano veido tu bruožus atrasi. Alma KURPAITYTĖ, VVU studentė
PIRMASIS • SNIEGAS šiandien gatvės žiemos nėriniais išsipusčiusios, Šypsos, šviečia langai ir seni, ir nauji. Snaigės veidą bučiuoja. Ech, užtenka tų rūpesčių! Bėgu aš pas tave. Tu kažkur netoli. Kaip po kojom slidu! Sulaikyki, paslystu! Tau j glėb| krentu aš nuo snaigių balta. .. Sniegu pirmu išprausiu ir akim pasakysiu: „Nepaleiskl manęs niekada, niekada. . .*
JOANA KETURAKYTĖ. V k.
Gerai, kad nepavėlavai ateiti į mano gyvenimą
SENA EIGUVA Ten l palaukę vakarais ateina briedžiai, Ir šnjėkši ūkanoj šakoti Jų ragai. Ir mėlynuoja, Įsirėžę puriam sniege, Vedą | nuostabiausias pasakas, takai.
NOVELĖ Didelių, senam sode nuqrimzdusių, namų nuošaliausioj kertėj marinamas žmoqus. Metų metai marinamas. Lova iš skeltų egli nių lentų, sutrinti ruginiai šiaudai, į akmenį sušokus pagalvė, šėroklnė sulopyta paklodė Ir sulysęs, prakaltu nurasojęs veidas. Pro pusiau langine privertą langą — vyšnia; kartais JI būna balta, Ir, primerkus skaudančias akis, matyti, kaip auksiniais kamuolėliais pro tą baltumą krinta ir krinta bitės. Kartais vyš nia žalia, kartais — varinė... Vieną rudeni vyšnią nukirto. Gir dėjo, kaip už namo sienų trinksėjo kirvis, lėtai nušlameno ant žemės medelis. Lango kampe liko tuštuma, dar baisesnė tuštu ma liko marinamame žmoguje... Kartą vasarą Ji girdėjo dainą, Ji atsiminė vasaras miške: šešėlius, jauno alksnyno kvapą, žem uogių dvelkimą, vaikų ūkavimus, vėjo vartymąsi liepų viršūnė se, pienu kvepiančias karves. . . Jai atrodė, kad reikia panorėti Ir atsikelti, ir jau nieko nebeskaudės, ir viskas prasidės iš nau jo — tos buvę vasaros, tos saulėtos, medumi kvepiančios die nos..., tie žodžiai, kuriuos Ji išmoko mintinai Ir kuriuos kaip maldą kartoja kiekvieną rytą: — Matilda! Tavo laiškas puikus! O mane atbaido tas šaltas popieriūkštis, ant kurio rašau kelias eilutes Tau. Man taip norė tųsi, kad Jos čia Tau negulėtų mirę, kaip pašauti kareiviai. Kareiviuk!.. Atsimeni? Aš taip norėčiau, va, čia prieš tave matyti Tave gyvą, jausti Tave visą viĄ... Mane lyg glosto Tavo vėsi, virpanti ir drėgna ranka (kodėl žmogaus rankos būna drėgnos, o gerklėj sausa? — atsimeni, iš kur tie žodžiai ). Deja, aš matyt, menkai panašus ( filmų herojus, nors man gerklė Ir dažnai džiūs ta, bet ranka lyg nesikeičia. O gal aš nejaučiu? Tu geriau ži nai. .. Man taip noris pašėlti su Tavimi, Įkyri kartais būti liūdnai graudžiu ar ironiškai skeptišku. Už tai Tave labai myliu, kad Tu irgi nemėgsti visada būti nukabinusi nos|, mėgsti Jumorą. Ir aš taip pasiilgau Jau Tavęs, Tavo žvilgsnio, nedrąsaus šyps nlo. Man atrodė, kad tu manęs kažko bijai. Juk aš Tave Ir vadinau „bailiuke". Bailiukė!.. Man trūksta nachališkumo, to šiais laikais gyvenimiškiausio bruožo. Todėl būk tu drąsesnė.
Naktis, glūdėjusi eglynuose, atsėlina Pro dūzgiančias pušis Ištekines. Įstringa ąžuolo viršūnėj mėnuo, Išraizgęs girioje fantastiškas pynes.
Ir skamba šerkšnas, visą naktį skamba Nupoliruotu plonučiu stiklu. Ir pajunti, kad tokią nakt| tampa Ir gera Ir kažko graudu. Lengvai paliesi varveklius pastogės, (šaldžiusius saulėlydžių varsas. Atodrėkis, pakvipęs beržo tošim, Pro pamiškes, pro ūkanas blausias.
Ir pasirodys — atidindi rogės... Kažką primins.*. . kažką labai brangaus. Klausysime tylėdami. Sypsoslmės, O pušys gaus, kaip jūra. Oš ir gaus. Melsvas mėnesienas sugers nutolę vėžės Palaukių kibirkščiuojančiu sniegu. Ir net sapne dūluos šerkšnoti briedžiai Su pilnatim tarp blizgančių ragų.
KRYMAS, MISCHORAS. Paminklas undinei.
UNDINĖS TYLA
Bet liūdna, vis tiek liūdesys šviesus. Nenukabink nosies mano didžioji optimistei Bet tu tikrai sėji baisų nerimą, balsesni qal negu Tereza Dekeiru (atsimeni, pasakojau?). Jaučiu begalinę vienatvę... Kadaise Erenburgas, rodos, sakė, kad pats laimingiausias žmogus tai vientulis. Laisvė? šiek tiek daugiau nei gyvenant dviese. Bet anarchija (poelgiuose), kosminio masto ilgesys... Sakai, vėl skambios frazės ir lozungai? Ir kasi Vis vien mes abu turime tiek neišsakyto, migloto, gero, Jaudi nančio, kas tegali turėti tik „laimės“ vardą. Tu nepaprastai gyvenimiška. Sakai išmokusi netekti bran I. giausio gyvenime... Bft tai neišlaisvina žmogaus nuo siekimo ja kažko brangaus lrx gero gyvenime. Antraip, kas išgelbės iš apa b< tijos. Mūsų laikai negaili mums smūgių. Tai tik padidina vidinį 2: maišau. O kai nebelieka gyvenime kažkokio perspektyvaus tikslo, vi liojančio žiburėlio, kai daugelis [sitikirtimų svyruoja it beždžio ni nių tiltas, tai ir meilė — skausminga Ir ’ dramatiška. Ji nebegali nuteikti kasdienos pakilimui, nes ir ji neturi tikslo. Tad auRšči.iu to či, galvą, mano drauge!
M. KARČIAUSKAS, IV k.
NAKTIS
Gr{žtančlų Iš jūros laukiu. Gero vėjo.! — su žuvėdrom šaukiu. Mano šauksmas — žemės alkis Gr|žtantlems — tikiu!
Tarp tūkstančių žvaigždžių Tik vienas šuolis. — Ir aš tenai. Ir gaudes! girdžiu Vėl tolių toliuos.
Mėnesienoj jūra tyli. Tyli žemė. Tyli žmonės ir dangus. Bangos nekužda. Nebylios — Poilsis brangus.
Ir tūkstančiai žvaigždžių Iš žemės žvelgia. Tarsi 1 nėrini raidžių — Akis primerkę.
Aš nenoriu! Mano šauksmas Tegu siutina apsnūdusias gelmes! Ir Neptūno vario gausmas Išpučia bures.
Ir tūkstančiai žvaigždžių Po vieną krenta; Jos dega, sudega. Ir aš degu — Taip man jau lemta.
Grįžtančių iš jūros laukiu. Juos šaukiu. Ir grįžta širdimi šaukti. Iš toli laivai atplaukia, Taip Ilgai laukti.
O tūkstančiai naujų Maitinas jų krauju.
da
Niekada Tu man anksčiau nerašei su tokiais prieštaravimai | Kas čia: rudens nostalgija ar pirmosios šalnos? šiap ar taip baisu tų trapių ir dūžtančių klausimų prisiliesti m; Tik vieną dar noriu Tau pasakyti iš širdies, Matilda. Tu man at M nešei kažką brandaus, kažką gyvenimiškai ąunkaus ir sudėtin qo, ir šviesaus. Aš tai jaučiu, nes myliu Tave. (Tebūnie ir tri kartus tai banalu!). Ir kad nėra lengva, Ir kad maža pigaus Jaus Iii mo, pigios šypsenos ar lengvų ašarų. Ir kad yra visada nors tr. :h pinėlis nerimo! Mane tai judina iš banalybės ir žadina visą es) ca bę! Ir matau šiandien, kad idiliškos meilės iliuzija man, ka žmogui, būtų pražūtis! Ji tik absoliutizuotų mano polinki | p: ' viršutiniškumą, abejingumą aplinkai, nejudrumą. Su tuo aš l« voju. Ir dėkingas tau, ners už daug ką, kaip tu pati prisipažjs padarei ir ne visai gera. O argi aš tau visada tik gera tedariau ..Jai atrodo, kad reikia tik panorėti. Ir ji atsikelia, atsir mia i vėsius sienojus drebančia ranka, žengia žingsni, krinta E Išgirdęs bilsmą, atbėga tėvas (ką tik pradėjo sukti medų, ai ūsų — korio nuotrupos),- pakelia besiblaškanti kūną, [velka I von. Tėvas nejaučia, kaip sudrėksta jo ranka, neqirdi, kaip. Mat dos akys rėkia: „Sugr|žk!“ Kertėj lieka tyla, blėsta neišklykus skausmo akys. Tyla, o už kraupios tylos — vakaras, besiru šiančių migti avilių dūzgenimas ir tolstanti jauna daina.
SONETAS
NIEKAS Niekas — abstrakti sąvoka Ir mažai ją dar moksle! viukai tyrinėjo, todėl Ji turi būti labai aktuali. Dauq rimtų galvų įro dinėjo, kad niekas — tuštuma, nulis, ne turinti Jokios teorinės Ir praktinės reikš mės. O aš esu kitos nuomonės. Teorinio apibendrinimo neduosiu, pasitenkindamas vien praktine klausimo sprendimo puse. Pavyzdžiui, susitinka du studentai. — Kaip gyveni, Jonai? — klausia Pet ras. — Nieko, — žiovaudamas atsako Jonas ------j „o“. Ir■ lūpomis ypatingai,-----pabrėžia raidę Pasirodo Pasirodo knygynuose knygynuose nauja nauja |domi Įdomi kny ga. — Puiki knygutė? — klausia mergina vaikiną, kuris Jau skaitė. — Nieko. Arba: — Girdėjau, kad tau stipendiją nuėmė už paskaitų praleidinėjimą? — Nieko, — numoja ranka nukentėju sysis. Nesiseka meilėje: — Nieko. Susikūrė nauja studentiška šeima. — Kaip gyvuoja žmonelė, — klausiu šeimos galvą, — kaip tu pats Jautiesi po vedybų. O Jis abejingai: — Nieko, — lyg iš tikrųjų nieko nebū tų atsitikę, lyg tų vedybų visai nebuvo. Paleistas naujas žemės palydovas: — Nieko. Susitinku savo seną pažįstamą. — Kaip, Pranuk, reikaliukai klojasi? Gal nieko? O Pranukui Jau trisdešimt stuktelėjo. Dabar Jis pats studentams paskaitas skai
!
to.
— Nieko, — kaltai šypsosi Jis. Dabar Jūs tikriausiai (tikinti, kad jūsų teiginys „Niekas yra niekas“ —_ tuščias muilo burbulas... Ant. VILKELIS, IV k.
Raimondui
Už lango snaigės Tau sonatą groja. Pavirsdamos balta balta žeme. — Per baltą žemę milžinai atjoja Ir vėjo rankom daužo langines.
Toks šis pasaulis: žemė, vėjas, rankos. Ir rūpesčių žiedai, tamsoj — laužai. Ir širdys neplaka krūtinėj — trankos! Nes žmogui savyje erdvės mažai. Tu greit užaugsi. Žemę pamatysi. Pajusi jėgą rankų Ir širdy.. . Visas žvaigždes ant pirštų suskaitysi — Lyg pėdsakus gimtam kely. Už lango bus Ir snaigės,. Ir žiedai. Putos upeliai. Kaustys juos ledai.
Vakaras Alūštoj
‘
■
Joana KETURAKYTĖ, V t
■x»x*x*x*x*x«x»v.*x»x«
Jūros etiudas Vakarais, saulytei krypstant Į marias saldžių sapnų, Albatrosų klyksmas nyksta Tarp nerimstančių bangų. Vien tik vėjas su daina Nenurimsta, ir gana. Ir tada, audroms kvatojant, Kai Neptūnas išdidus Savo karžygius rikiuoja, Skambina ginklų šarvus, — Sielvartuos banga dejuoja — Girdis verksmas jos graudus.
Už Kastelio saulė leidžias. Leidžias saulė, pasiklydus Babūgano miškuos. Ji nerimsta, blaškos, šaukia,
Burės ieško prieplaukos už Lokio kalno. Į paskutini reidą „Oleandrą" skuba. Alūšta žiburius uždega Ir atsilieps laivai jai Tolių toliuos Tarsi žvaigždės. Taip kas kartą Baigias darbo diena Ir prasideda darbo naktis, GrĮžtant kateriams iš jūros, Šviečiant žvaigždėms nuo Bosforo Gelmėse dangaus ir jūros.
(
Dovana gelmių dosnių Ašarėlė jos verksmų.
»ai
A. KATKUS, III P
Snaigės
pt • Ai Po kojų krenta lengvos snaiį 10 ir dūžta į mažas šukes. nti Sudužo... Kelią baigė, Bet snaigėm — negaila savęs ie as Nešu Snieguolę pirmąją ant d< Upelių ižą, pasakų namus; šerkšnotą mišką, žiburį ant kĮ kuri pamatęs pūgoje ran žinau, pavasariui atėjus, VCI paoarvų pakeiš a.lai o — Vėl Meilių baltą pasaką ■ II Ir žemė niekada nevys, žy Jut. Ir rožėmis, ir krentančia ttup ei V. STANEVIČIŪTĖ,
Bėga, skubinas krantan. Ten užuovėja jos laukia, Ten nurims ji pagaliau. Ir kaip dovaną už laimę Kad ją priglaudė krantai, Išbučiavo juos iš džiaugsmo, Glamonėdama meiliai. Po sekundės, kai pranyko Paskutiniai jos garsai, Mėnesienoje sušvito Vien tik gintaro spurgai:
nie eti ta >uc ut
1965 m sausio mėn. 14
KONFERENCIJA, ŽMONES, DARBAI IR PLANAI
Naujus metus pradėjus PASITIKUS SESIJĄ Neseniai įvykusiame gamybiniame susirinkime I kurso medikai apžvelgė savo darbo rezultatus. Taip pat dalyvavo kai kurie dėstytojai. Buvo aptartas per didelis paskaitų ir užsiėmimų pralei dinėjimas. Aišku, tai atsiliepė ir mokslui: kurse daug atsi liekančių studentų. Ir charakteringiausia tai, kad atsiliekan čių vardus vienodai minėjo visi dalyvaujantieji dėstytojai. Išryškėja dar viena priežastis, būtent: nemokėjimas paskirs tyti mokymosi laiko per semestrą, abejinga pažiūra į kas dien susidariusio krūvio realizavimą. Kai kurie tai pamiršo! Kyla klausimas, ką jie anksčiau galvojo! Šitokios klaidos neatleistinos, nedovanotinos. Mūsų kurse yra ir gerai besimokančių studentų, pvz.: Simokaltytė, Tarvydaitė, Survilaitė, Butkus, Jurkus ir kiti. Gerai atsiliepė Universiteto ansamblio vadovai apie šokė jus: Žukauską, Stranaltį, dainininkus Gedvilaitę, Krūtinį. Didžiuojamės Universiteto krepšinio rinktinės nario Rudžio, rankininkių Marcinkevičiūtės, Petrulytės, lengvaatlečio Bau bino pasiekimais. Noriu palinkėti kurso draugams sėkmės egzaminuose, o draugams, supratusiems savo klaidas, įdėti tiek darbo, tiek valios ir ryžto, kad užpildytų spragas moksle. P. DUBINSKAS, I kurso seniūnas
Chemikų laboratoriniai
i i
r o
o ai
li no
ian;
1IS
sti at tin iri us iru įai Pi k< ilsi au ii r ’a
lai įsi
ru
Neskubėkit gėdinti chemikų, jei užsukę rasite pustuštes laboratorijas. Daugelis darbus baigė prieš laiką, ypač II k. chemikai. „Bepigu jiems, kai dirba naujutėlėje, erdvioje, at remontuotoje laboratorijoje", — bando priekaištauti atsiliekantleji. Ne, draugai, reikalas ne tas. Juk II k. technologai ir biochemikai dirbo tokiomis pat sąlygomis, o užbaigė vė liau. Technologas A. Siaulys dirba dar ir dabar išsijuosęs, skuba, kai egzaminai „lipa“ ant nosies. Pats įsitikino, kad neatsiskaltymas už atliktus darbus, paviršutiniškas pasiruo šimas atsakinėjimui, spėliojimo metodai — prie gero nepri veda. Prie paskutiniųjų darbų susikaupė mūsų pirmakursiai: I. Antanavičiūtė, C. Dlndas, R. ir J. Jasinskaitės ir kiti. "De ja, neskuba I k. biochemikai. Ilgindami poilsio dieną, jie la boratoriją apleidžia 18 vai., kai tuo tarpu galima dirbti iki 21 vai. III k. chemikus vadina organikais, nes reta diena praei na be Organinės chemijos. Jei ne laboratorijoje, tai paskai tose jie gilinasi į jos keliamas problemas, teorijas. Kaip tre čiakursiai pasiruošė, parodys egzaminas, o eksperimentinę dalį baigė jau visi. Fizikinės chemijos semestrą baigė ketvirtakursiai. Pir maujančiųjų gretose žengia V. Mačlonytė, J. Kulšytė, R. Maniukaltė. Laboratorijose galima sutikti entuziastų, kurie, atlikę elinlus laboratorinius darbus, laisvalaikio metu tiria įdomias :hemines problemas. Tai jauni SMD nariai: Z. Kudžmauscaitė, L. Grinius ir kiti. Kiek išmokome, paaiškės sesijoje. O ji rimta. Tik nuoseklus, rimtas darbas duoda gerus vaisius. Z. POSKUTE fELJETONO VIETOJE
Nuraminkite vaiką!
Kiekvienais metais, Ir kaip nekeista, metų gale artėja vadinanieji Naujieji metai. Atėjo jie ir šiemet. Juos atvede j Universieto aktų salę senis šaltis — barzdotas, sukunpęs senis, atvedė mažylį, nuogutį vaikelį žydriom akim, su šypsena lūpose. • iš puoštoje salėje groja orkestras. Salė pilna studentų, pasiryžusių utikti Naujus metus. Gęsta šviesos. Naujametinė vakaro programa! Vos jai pasi baigus, salėje pasigirsta vaiko verksmas. Oqi pravirko Naujieji netai! II Su kokia* programa pasitiko Universitetas Naujus metus? Iš eptynių fakultetų dalyvavo tik trys. Gėda net kūdikiui pasakyti! Teko vaiką raminti. Studentai turėjo gerus norus. Susirinko ptarti Nau>us metus visu fakultetų saviveiklų atstovai: JUŠKĖn( AITE (FMF), GUTAUSKAITĖ (TF), ANKEVIČiOTĖ (ChF), SPIEIOTĖ (GF), A. RAČAS (IFF), MORKŪNAS (EF); DIRSĖ (MF); visi ntuziastingai pritarė: duoti programą Naujametiniam vakarui, kiekvienas fakultetas scenoje koncertuos 1o min. Medikų atslov as Dirsė pažadėjo „liuks“ programą ir tai patvirtino miminiu d< estu ne mažiau įspūdingai už Marse! Marso. Ekonomistas Mor šypsodamasis, užtikrino, kad programa „bus“. Entuziaska| finas nui nebuvo ribų. Prasidėjo darbas. Estetikos katedros paskirti šefai — dėstytoirtų al — lakstė ragindami studentus rinktis, repetuoti, kurti. Bet eikalai nejudėjo. Tuomet patys šefai pradėjo kurti. ali Dieną prieš Naujus metus Teisės fakulteto atsakingoji stud. vdl lUtauskaitė išvažiavo į namus, pavedusi studentui Stungiui, o jis ip pat išvažiavo, pavedęs .matyt, darbą tęsti angelų tarybai, ei Marsel Marso nei Morkūno šypsenos niekur nesimatė. Fikos ir matematikos fakulteto programą sugalvojo ir parašė iš tetikos katedros šefavusi dėstytoja, bet nei fizikai, nei maieatikai nenudžiugino dėstytojos savo pasirodymu repeticijose. Istorijos ir filologijos fakulteto programa buvo Naujųjų metų ogramoje geriausia, bet ji tik paskutinę dieną buvo sud*>rinir sutvarkyta. Ji būtų buvusi žymiai geresnė. jeigu būtų bilai, iš anksto paruošta. Gamtos fakulteto programos išpildyfai buvo atsitiktinai surasti, prigrasinti, stipendijom prižadėti, Jie vaidino, galvodami apie pažadus, kaio katė anie lašinius. Šitaip 1965 metų vaiką. Juoqėda labiau raminome, tuo 1 biau Jis raminome verkė. Męs suprantame, kad jaunam žmogui 1 srpėmis apaugti, atsakomybės. I, _____ dėjausti -------- ------------,------. Žadėjome sekančiais etais be auklės paruošti jaunatvišką linksma naujametinę pro?mą. žadė'ome pagerinti fakultetų saviveiklų darbą, bet Ir V u wj»ikas pažadais jau nebetiki, Jis verkė, verkė Ir dar vis tebe' srkla.
I
A1
4I
Fakultetų saviveikla!
Nuraminkite Jį!
Vyt. LABUTIS
Pradėjome naujus metus. Su naujais rūpes čiais. Bet norisi dar atsigrįžti ir į senuosius, pažiūrėti, kas buvo juose gero, konkrečiai, ką nuveikė Teisės fakulteto studentų mokslinė draugija. Tuo pačiu peržvelgti ir gaires šiems metams. Darbo rezultatai buvo susumuoti XVII kon ferencijoje. Ji buvo naudinga visiems stu dentams, nes Išnagrinėta viena kompleksinė tema: „Draugiškieji teismai Lietuvos TSR“. Konferencija parodė, jog ir ateityje reikia parinkti kompleksines temas. Konkrečiai, to kia tema jau patvirtinta. Tai: „Lietuvos TSR įkūrimo 25-metis.“ Už gerą darbą 5 Teisės fakulteto studentai buvo komandiruoti į Maskvoje vykusią 1964 m. lapkričio 25-28 dienomis Aukštųjų TSRS Mokyklų studentų mokslinę konferencija tei sės mokslų klausimais. Joje pasisakė įžymūs teisės mokslų specialistai, kaip prof. dakt. Denisovas, prof. dakt. Karevas ir kiti. Pra nešimus skaitė studental-praktikantal iš Le ningrado, Maskvos, Riazanės. Rygos, Kišiniovo ir kitų aukštųjų mokyklų. Dideli susidomėjimą sukėlė mūsų studen to Justino Aleksandravičiaus darbas, kuris pažymėtas Garbės raštu. Konferencija rodo, kad kitais metais mūsų universiteto Teisės fakultetas jau galės dalyvauti diskusi jose lygiomis teisėmis su kitų aukštųjų mo kyklų studentais. Šiuo metu savo teorinėmis žiniomis mes dar atsiliekame.
Universiteto SMD ataskaltinėje-rinklmlnėje konferencijoje buvo prieita prie teisingos iš vados: SMD veikla turi remtis visišku lais vanoriškumo principu. Narių skaičius neturi turėti reikšmės. Darbo sėkmę lemia studento iniciatyva ir kūrybingumas. Tiesa, dažnai su siduriame su paplitusia apatija ir abejingu mu. Gal čia ir kaltas tas „spaudimas iš vir šaus“ visuose studentų gyvenimo baruose, o tai paverčia studentą vaikščiojančia schema. Šiais mokslo metais organizavome keturis bū relius: „Teisminės kalbos“, „Civilinės teisės ir proceso“, „Baudžiamosios teisės ir proceso" bei „Tarptautinės teisės“. Greit pradės dirb ti ir penktasis „Valstybės ir teisės teorijos bei istorijos“ būrelis. Kiekvienas būrelis jungia 7—10 narių. Skaičiaus nesivaikome. Moksli niais vadovais dirba atsidavę mokslui žmo nės — vyr. dėst. A. Žiurlys, vyr. dėst. A. Klimka, vyr. dėst. K. Keina ir kiti. Būrelių pirmininkai — aktyvūs studentai. Apie rezul tatus kalbėti dar per lanksti, tačiau žmonės dirba. Bandoma į SMD veiklą įjungti vaka rinio ir neakivaizdinio skyrių studentus. Gal vojame įjungti studentus ir į dėstytojų mokslinį-tiriamąjį darbą. Išlaikę egzaminus, vėl atkakliai kibsime į moksllnį-tlriamąjį dar bą. M. LOSYS, Teisės fak. SMD pirmininkas, Dzeržinskio v. stipendiatas
• 5=5= =5==5=5==========S==^^
gyvenanti Istorijos ir filo logijos fakulteto II kurso studen tė S. Jonutaitė. Padėkojau mer ginai, bet ji, atrodo, net nesu prato, už ką dėkoju, — juk grą žinti rastus pinigus esanti jos pareiga. Kitaip pasielgti ji net nepagalvojo". Neabejojame, kad tokių stu dentų, kaip S. Jonutaitė, — dau guma. Sekti S. Jonutaitės pavyz džiu turi kiekvienas studentas, kad apie jį būtų galima visuo met pasakyti: „Sąžiningas, tvar kingas, nuoširdus“, — kaip su dėkingumu laiško autorė atsilie pia apie S. Jonutaitį. rg/e
Prieš metus buvau priversta dėl sveikatos palikti studijas ir išvažiuoti į Vidurinį Aziją. Ma no grupės draugai, dabartiniai penkto kurso lituanistai, man daug padėjo. Šito aš niekuomet neužmiršiu. Linkiu jiems pačią geriausių Naujųjų metų. ... Sį vakarą man vėl prisime na sausakimšas traukinys, išly dančių draugų veidai Paskui vienodas ratų stuksenimas į ne žinią. .. Ne, aš negalvosiu apie tai. Būna minučių, kurias sunku prisiminti. Prisimena viskas nuo pat pir mo kurso, iki smulkmenų. Gal todėl taip viskas ir brangu, kad ten, tarp jūsų, liko ir mano da lis. Bet aš ne apie save noriu kal bėti. Apie jus, jau penktakur sius. Jeigu aš būčiau su jumis, gal ir paklausčiau, ką turiu da ryti, kaip turiu atsidėkoti už vis ką. Bet dabar noriu pasakyti, kad gera galvoti apie jus, apie kiekvieną atskirai ir apie visus kartu, savo buvusius bendrakur sius. Ir dar noriu pasakyti, kad linkiu jums visiems kuo gražiau sių Naujų metų ir geros kloties žiemos egzaminų sesijoje. Juk jūs jau penktakursiai... Paima CIALKAITE --------------------------x--------------------------
Gero vėjo... .. .Nusiavėme kareiviškus čebatus ir ėmėme rašyti laiškus, o aš jų laukiu kaip kokio išgany mo. .. Ačiū už linkėjimus... Tarnau ju kartu su savo kurso-~draugu R. Tamulių. Norime perduoti II kurso lituanistams karštus karei viškus sveikinimus. Pasakyki, kad laikomės kaip mūrai, tik viena bėda, kad Rimas nespėja barzdos skusti, o man — dar tik pradeda kaltis... Rašau pieštu ku, nes parkerį nušvilpė, kai perrenginėjo į kareivius: .. .Kai susieiname į būrį, skai čiuojame, kiek dar liko tarnau ti. .. žinau, dabar jūsų sielas su spaudė egzaminų sesija. Gero vėjo ir tik stiprių pažymių. Tarybinės armijos karys S. ŠALTENIS Kaliningradas kjd. 61863 „Y".
PRIEŠ EGZAMINĄ Linksmas studentas prieš egzaminą žaidė su telefonu. Staiga jam gimė originali mintis. Surinko dėstytojo, ku rie. rytoj egzaminuos, telefo no numerį. — Dėstytojas Kirvis? La bas vakaras. Taigi, gerbiama sis dėstytojau, jus iš vienos tokios įstaigos trukdo, kuri domisi jūsų veikla... Taigi... Sakote, kad staigmena? Aiš ku, jums bus nemaloni šla mena. Girdėjome, kad jūs ne objektyviai vertinate studen tų žinias... Taip? .. Kas aš toks? Sužinosite vėliau. . . Ma tyt, pagrindas buvo... Išsi aiškinti? Aišku, bandysime. Komisiją, gal būt, sudarysi me. .. Tik atsiminkite, dėsty tojau. viena: egzaminų re zultatai — jūsų darbo rezul tatai. .. Ir padėjo ragelį. Kitą dieną po egzamino studentai laužė galvas ir ste bėjosi, kodėl dėstytojas Kirvis neparašė nė vieno nepatenki namo pažymio. Ant. VARPAS
PROFESORIŲ JS: prieš pradedant egzaminą gal dar kas nors turite klausimą? STUDENTAS: O koks kurso, kurį jus skaitėte, pavadinimas?
; .
J < 1
¥ ¥ *
Profesorius, egzamino me tu žiūrėdamas į susijaudinusį studentą: — Kas jus jaudina? Gal klausimas nesuprantamąs? -r Ne, sere, — atsakė stu dentas. — Klausimas aiškus. Mane atsakymas jaudina.
...Nuoširdus ačiū Redakciia gavo laišką, kuria me O. Zičkienė rašo: „Ne paslap tis; kad mūsų studentų bendra bučiuose dar pasitaiko atvejų, kai iš kambarių dingsta įvairūs daiktai, pinigai. Retai į bendra bučius ateina svetimi žmonės, todėl šių gėdingų įvykių kalti ninkais dažniausiai būna patys studentai". Toliau autorė savo laiške ra šo: „Aš noriu papasakoti apie kitką. Ir tegul susimąsto tie, ku rių ranka išsitiesia paimti sve timą daiktą. .. .Pamečiau nemažą sumą pi nigų, visai nežinojau, kur, ir neturėjau vilties juos rasti. Tačiau po poros dienų bendrabu čio skelbimų lentoje išvydau popieriaus skiautelę: „Rasti pini gai. Pametusį prašau atsiimti.“ Mano pinigus rado 129 kamba-
Išlaikytas latvių kalbos egzaminas. III kurso lituanistė Danutė Mlselytė (kairėje) džiaugsmu dalinasi su grupės se niūne mokslo pirmūne Otilija Baliukaite (viduryje) ir Rima Umbrasaite. Vyt LESCINSKO nuotr.
Jau snaudžia putpelės ir kiškiai, Ir miškas miega po giliu sniegu. O komjaunimo aktyvistai Užmigo amžinu miegu.
Fizikos ir matematikos fa kulteto gruporgai RAČIŪNAI TE, IRTINAUSKYTE, DŪLE VICIŪTE ir LURJĖ apleido komjaunimo darbą grupėse. (Faktas)
Trečio bendrabučio 37 kamb. gyventojai — GF I kurso G. Sileris, S. Gedminas ir J. Mingėla — sesijos metu atšventė egza minų pradžią. Neįsileido komisijos. Vėliau, atrakinę duris, su vaidino šventuosius ir nieko nežinančius
PAGYRŪNAS MF profkomlteto pirminin ko pavaduotojas A. BALEVICIUS pažadėjo per Naujus metus 10 žmonių bufeto per kėlimui j Aktų salę, tačiau paskirtą valandą nė vieno žmogaus nebuvo.
PA Pi L OOAfx|
, C.
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS“ PĖDSAKAIS
L°Ty/vq
Tarybinio studento“ Nr. 40 (509) išspausdintą ..Komjaunimo prožektoriaus“ medžiagą, atsa kyta: 1. TF IV k. studentas A. BAN DŽIUKAS už girtuokliavimą ap svarstytas fakulteto komjaunime biuro posėdyje ir pašalincas iš komjaunimo. 2. MF II k. studentas A. UŽUO TAS apsvarstytas Universiteto komjaunimo biuro posėdyje. Da vė komjaunuolišką žodį pasitai syti. 3. EF (IV k. pram.l A. ŠAULYS — pašalintas iš Universiteto, V. ČEPONIS — rektoriaus įsakymu pabalintas iš bendr bučio, o Z. RAUBA — metė Universitetą.
ekomomij
T5KV
Už redaktorių J. GIRDVAINIS
MA
Šio numerio korektūra skaitė R. Siankaitytė ir V. Celutkaitė.
M. m m >» 4>VZ
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17. Rinko Ir spaudė LKP CK spaustuvė.
I STIKLO KALNĄ...
Jeronimo VEIZORIAUS pieš.
LV 05041
Užs. Nr. 281