VISŲ SALIŲ PROLETARAI. V1ENYK1TES!
Siame
UcMlVBlI )IS
suuDencas VILNIAUS
KURATORIAUS TRIBŪNA
NAUJĄ /^e5rX„.APIE d SPECIAL YBĘ
h
SMD
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1982 m. sausio 8 diena,
Nr. 1 (1180)
penktadienis
SĖSLU • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA
Leksikos egzaminas III k. anglistams; MF laboratoriioie. R. Guigos nuotr.
Dabar pats sunkiausias metas mums visiems. Bet ne todėl, kad už langų neriinastauja žiema, siau čia pūgos ir trūksta vita
minų. Prasidėjo sesija — mūsų žinių patikrinimas. Kartais net nėra laiko pa kelti akių nuo knygos — rytoj egzaminas. Aišku,
„Laikyti gyvulininkys tę spartuolišku frontu kai me. Toliau didinti šios <a kos produkcijos gamybą". Iš TSKP XXVI mo nutarimų.
NUMERYJE
sunkiausia tiems, kurie manė suskubsią pačią pa skutinę dieną. Jiems sesi ja turbūt virto prarasto laiko ieškojimu... Kaip ten bebūtų, iizikai ir an glistai, chemikai ir istori kai būriuojasi prie audito rijų, laukdami kada teks įeiti, pasisveikinti su dės tytoju ir ištraukti lemtin gąjį bilietą. O tada jau bus aišku, ko išmokai ir ką be reikalo nustūmei į šalį, manydamas, jog ne svarbu. „Neprivalgei — neprilaižysi" — taip skel bia liaudies išmintis, ir todėl, jei liko minutėlė laiko iki egzamino, sten giesi peržvelgti tą žinių gaušybę, sukauptą vado vėliuose, godžiai „ryji" dar neskaitytas knygas,
DEVINTOJI SAVAITĖ:
suvažiavi
Gyvulininkystės specia listus respublikos liaudies ūkiui ruošia Kauno veterina rijos akademija. Aukštoji mokykla turi pui kią mokymo bazę, erdvias au ditorijas. Veterinarijos aka demijos klinikos yra stam biausia veterinarijos įstaiga ir mokymosi baiė respubli koje, tarp savo profilio šalies ūkių pirmauja akademijos mokomasis bandymų ūkis. Akademijoje trys fakulte tai: veterinarijos, zooinžinerijos ir neakivaizdinis. Juose studijuoja busimieji veterina rijos gydytojai, zooinžinie riai. Kad duona būtų skani, rei kia geros šeimininkės. Ši tai
GYVULININKYSTĖS
DARBUOTOJAMS
syklė galioja visur. Koks jis, busimasis gyvulininkystės spe cialistas, kokios jo min'ys, svajonės? Šiandien spausdina me mokslo pirmūnės, zooniiinerijos fakulteto trečiakursės Danutės Petraitytės pasakoji mą. Galbūt, todėl, kad žmogus visą gyvenimą labiausiai at simena gimtuosius namus, kur lis pradėjo ilgą susipažinimo su pasauliu kelią, tai nuo jų ir pradėsiu savo pasakojimą. Gimiau Radviliškio rajone,
Užuožerių kaime. Kaimas kaip kaimas — lokių daug mūsų respublikoje, bet man jis pats mieliausias. 'Mokiausi Radviliškyje V. Valsiūr.ienes vidurinėje mokykloje. Mokslas sekėsi neblogai, todėl sto dama į LVA, eksperimento tvarka laikiau tik biologijos ir chemijos egzaminus. Pasi sekė — abiejų egzaminų ži nias dėstytojai įvertino pen ketais. 1975 metais, mokydamasi vidurinėje mokykloje, įstojau
KOMJAUNIMO MUZIEJUJE Dvejus metus vyko paren giamasis darbas. 1978 m. va sarą buvo sudaryta 10 stu dentų grupė. — Liepos mėnesi pervertėme visus laikraščius, žur nalus, pradedant 1940 me* tais. Surašėme straipsnių, ku riuose minimas VU, santrau kas, — pasakoja dėstytojas V. Mačiekus. — Vėliau grupavome pagal temas. 150 lemu — nei daug, net ma žai. Laiko buvo nedaug, o padarėme nemaža . Bibliote kos darbuotojai buvo nuste binti. Pasirodo, norint — viskas įmanoma, reikia tik nepatin gėti, dirbti taip, kad justum pasitenkinimą. O gal svar biausia atsidavimas pamėg tam užsiėmimui? O už mažy
čių durelių komjaunimo mu ziejaus viduje sudėta visa šūsnis segtuvų. Vieno vasa ros mėnesio darbas nenuė’o veltui: dalis atrinktos medžia gos panaudota stendams, da lis ateity, plečiantis komjau nimo muziejui, bus tikras lobis. Muziejuje — 9 pagrindi niai stendai. Reikėjo ne lik kaupti medžiagą, bet ir at rinkti, palikti pačią vertin giausią. Kraštotyrininkų klu bo narės Daina Gapšytė Ir Dalia Jankauskaitė parengė stendą apie komjaunimo organizaciją Universitete len kų okupacijos metais, dabar tinis Universiteto komjauni mo sekretoriaus pavaduoto jas A. Morkūnas — apie Kauno universitetą, H. Ra
monas parengė du stendus apie tarybinį laikotarpi, dės tytojas V. Mačiekus — tris paskutiniuosius stendus. O visa tai, kas papildo VU istoriją šiuo metu, nelieka nuošaly Muziejaus viduryje — nauji stendai. Jie pareng ti buvusios komjaunimo sek retoriaus pavaduotojos Z. Besasparytės, ir kiekvienais metais yra papildomi. Rusvi akmens gabaliukai — relik vijos iš Mažosios žemės. Po stiklu — 1950 m. balandžio 15 d. pageltęs pirmasis „Ta rybinio studento" numeris, virš jo nuotrauka — šypsosi redaktorė E. Boreikaitė. .. Baigia studentas Universi tetą ir išsineša savo pasaulį, kurio neįstengė atskleisti per penkerius metus. Buvo
SPORTAS
Kaina 2 kap.
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUME Už ilgametę mokslinę pedagoginę veiklą ir akty vų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime devy niasdešimtųjų gimimo metinių proga Vilniaus vals tybinio V. Kapsuko universiteto docentas, Lietuvos TSR nusipelnęs kultūros veikėjas Vladimiras KOSTELNICKIS apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausio sios Tary bos Prezidiumo garbės raštu.
kad paskui, atsakinėjant, netektų raudonuoti. Todėl sesija — ne vien tik baimė ir nuovargis, tai ir džiaugsmas, kai gali sau pasakyti — išmokau ir žinau. Renata PAJĖDAlTĖ
į komjaunimą. O po kur.o laiko klasės draugai išrinko mane komjaunimo organizaci jos sekretore. LVA pirmaja me kurse grupiokai vėl pati kėjo šias atsakingas pareigas. ■Tą dieną ir džiaugiausi, ir nerimavau: ar sugebėsiu? Šiandien galiu pasakyti — būtų sunku, jei nepadėtų gru pės draugai. O kai dirbame visi kartu, tai ir nesunku, ir įdomu. Ir šiaip komjaunimo darbas man patinka. Supran tama, jis reikalauja nemažai jėgų ir laiko, tačiau nors ir pavargsti, bet šis nuovargis — malonus. Komjaunimo dar bas tikriausiai labiausiai pa trauklus tuo, kad tai darbas ne „vienatvėje", o su draugais, tai savotiškas paty rimo kaupimas ateičiai, sa vo busimajam gamybiniam darbui. Juk gyvulininkys.ės fermoje reikės ne tik daug žinių ir patyrimo, bet ir suge bėjimo dirbti su žmonėmis, kolektyvu.
— nebuvo, lyg ir tas pats. Ko. deja, negalima pasakyti apie vaikinuką, tuomet studi javusį Fizikos fakultete. Vi si baldai, pagaminti muziejui — jo rankų darbas. Atidary mo diena artėjo, o darbo ne mažėjo. Ištisą parą triūsė šaunusis studenčiokas. Pail so, bet suspėjo... .. .Prisėdu prie medinio staliuko ir atverčiu ruda odi nę knygą. Ji —komjaunimo muziejaus egzistavimo veid rodis. Daug šiltų atsiliepimų, skaitinimų, padėkos žodžių. . Už ką? Už visą triūsą, įdė tą kuriant muziejų, už. didelį norą nors kruopelytę savo darbo palikti Universitete. Tad susiraskite mūsų Uni versiteto komjaunimo mu ziejų ir įsitikinsite, jog |o eksponatai — gyva Istorija, verta pagarbos ir apmąsty mų. Loreta KUŠLYTE
svečiai Antradienį Universitete lankėsi TSRS lakūnas kos monautas, Tarybų Sąjun gos Didvyris Jurijus GLAZKOVAS, dalyvaujan tis Vilniuje vykstančiose Sąjungos mokslo techni kos ir gamybos savaitės renginiuose. J. Glazkovą, jį lydėjusią VLKJS CK sekretorę L. Ševcovą, LLKJS CK pirmąjį sekre torių V .Baltrūną priėmė VU prorektorius pro! A. Bikelis, partijos komi teto sekretorius doc. V. Gobis, komjaunimo komi teto sekretorius A Kum ža. Svečiai apžiūrėjo Uni versiteto architektūros ati samblį, Mokslinę bibliote ką. Prekybos fakultete sve čiai susitiko su Universi teto komjaunimo aktyvis tais. Fakulteto dekanas doc. B. Cereška papasako jo, apie fakulteto tradici jas, .mokymo proceso eigą studentų visuomenines or ganizacijas. „Tarybinio studento" skaitytojų vardu svečiui uždavėme kelis klausimusDabar mūsų Univer siteto studentams sunkus metas — vyksta sesija. Gerbiamasis kosmonaute, kiek jūs laikėte sesijų ir kaip pavykdavo jas jvei-
kti? — Besimokydamas Su voroviečių mokykloje, paskui Charkovo aukšto sios inžinierinės aviacijos mokykloje teko įveikti ai bę sesijų. Ir negaliu pasi girti, jog mokiausi vien penketais — gaudavau ketvertų, net trejetų pasi taikė. — Tad kosmonautais tampa ne vien pirmūnai. O kokios savybes Jums padėjo tapti kosmoso „ke leiviu"? — Valia, stipri sveikata, žinios. — Turbūt ir dabar Jūs daug mokotės? — Esu pradėjęs ruošti daktaro disertaciją. Tik kad reikalai su ja juda la bai jau lėtai — tiesiog! nis darbas, susitikimai, ke lionės daro savo. Šiandien ir mes, kosmo nautai, laikome sesijas Įsivaizduokit, kaip jūs jaustumėtės per įskaitas kai tave egzaminuoja maždaug 120 specialistų komisija! — Ar nežada Žvaigždių miestelis komjaunimo ak tyvui organizuoti ekskur siją visaton? — Kol kas ne. Kosmo san žmonės dabar vyksta rimtai dirbti...
t,
1 (J
« —
j? &
jcer
r9
O
KURATORIUS ar SEKRETORIUS?.. Koks turėtų būti kurato rius* Kokios jo pareigos! Kas jis grupei! Šiuos klausi mus atvirame partiniame su sirinkime svarstė Pramonės ekonomikos fakulteto komu nistai. Žiupsnelis minčių... Ateina j Universitetą pir makursis, Įsilieja j naują ko lektyvą — akademinę grupę. Kad naujokas galėtų lengvai pritapti, kad pirmieji žings niai aukštojoje nebūtų sun kūs, kad pirmakursių grupė taptų parama jos nariui . . Kuratoriaus vaidmuo, kuriai t grupės kolektyvą, didžiulis. — Svarstėme kuratoriaus problemas senokai, — kalbė jo pranešime doc. T. Chomentauskas. — Kuratoriais darbas — didelis ir svarbus. Nes kuratorius turi padėti spręsti busimojo speciali ;to formavimo uždavinius, rūpin tis jo auklėjimu ir kultūra. Gruodžio mėnesį Pramo nės ekonomikos fakultete buvo surengta studentų an ketinė apklausa, jos rezulta tai apsvarstyti susirinkime. { daugelį jdomių klausimų atsakė studentai. O ar daly
vauja kuratorius grupės ren giniuose buvo atsakyta lab« i (vairiai: 92,3% vienos gru pės studentų tvirtina, kad dažnai, kitos grupės nariai atsakė, kad vadovas rengi niuose nedalyvauja.
Ar geriau vyksta renginys, kai jame dalyvauja ku a*orius? Dauguma tvirtino Kid geriau, bet net 18% vienos grupės studentų atsakė prie šingai. Susirinkime plačiai buvo kalbėta apie kuratoriaus vaidmenį visuomeninėje-politinėje praktikoje. — VPP se vyksta miai, — Truska. — nesugeba
valandėlės grupė formaliai, neįdo kalbėjo doc. L. Kartais studentai joms pasiruošti. . .
— Valandėlių „prasėjc.jimas" nieko neduoda, jei jos rengiamos neįdomiai, — tai fakulteto komjaunimo sekretoriaus R. Sivio mintys.
Sudaromi VPP planai, juos ruošiant, parenkant temas, turi dalyvauti kuratorius. Čia jo patarimas visada pravers tų. Anketos rezultatai paro dė, kad dabartinis VPP or
ganizavimas studentų norų nepatenkina. Suprantama, yra kai kinios atsakymų tikslumo paklai dos, bet anketa parodė Ku ratoriaus darbo rezultatu' — Kuratorius turi Įausti grupės pulsą, — kalbėjo doc. T. Chomentauskas, — būti jos vadovu, o ne varovu. Čia — vadovo meistrišku mo paslaptis. Kuratorius turi pažinti kiekvieną savo gru pės studentą, o tam vien renginių neužtenka. — Reikia bent vieno kito asmeniško pokalbio, — doc. T. Chomentausko mintys. Net 37,5% vienos grupes narių atsakė, kad kuratores su jais asmeniškai nesikalbė jo. Susirinkime buvo pasaKyta viena įdomi mintis: kurjtoriai reikalingi tik pirmo ir antro kurso studentams. (Ki tose aukštosiose mokyklose taip daroma). — Taip mes išspręstume dar vieną problemą — ku ratorių trūkumą, — kalbėjo vyr. kuratorė Z. Dubauskaitė. Kad kuratorius turi būti
asmenybė, pavyzdys, tvirti no visi kalbėjusieji. — Katedros perdaug for maliai žiūri į darbą su kura toriais, paskiriami jie ia'p pat formaliai, — teigė doc. A. šalčius. — Reikėtų atsižvelgti į žmogaus savybes ar sugeba jis dirbti, — kalbėjo doc. L. Truska. — Kuratorius turėtų būti asmenybė, sugebanti bend rauti su studenfais, — R. Valio žodžiai. Trūksta metodinės literatū ros, nurodymų. Bet ar gali ma duoti instrukciją, kuri pa dėtų vadovauti skirtingų jaunų žmonių kolek tyvui? O juk atsitinka ir to kių paradoksų: kai vienos grupės studentus paklausė, kas jiems reikalingesnis — kuratorius ar komjaunimo sekretorė, svarstyklės pasvi ro jos pusėn. Atrodo, kad ši grupė niekada neturėjo gero kuratoriaus, kuris jiems būtų buvęs tikruoju vyresniuoju draugu.
Susirinkimuose ir posė džiuose visų uždavinių neiš spręsi. Bet kai j juos nežiū rima abejingai kasdieniniame darbe, galima ir rezultatų gerų pasiekti.
Vaiva MILEIKAITĖ
Olimpiada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga“ Sunku buvo sutikti kuiį nors iš penktojo kurso teisi ninku, dalyvavusių Sveidlovske vykusioje sąjunginėje olimpiadoje „Studentas ir mokslo bei technikos pažan ga". Turbūt ir A. Grinevič, B. Sudavičiui, B. Cinkai, V. Mikelinskui prisiminimai iš kelionės jau nebebuvo lok.e gyvi, kaip ką tik grižus — užsimiršo nerimo ir susikau pimo minutės. Pečius užgulė nauji rūpesčiai, nauji reika lai, juk čia pat ir valstybi niai egzaminai. Teisės fakulteto studenų mokslinės draugijos moks linis vadovas docentas A. Girtautas pasakoja: — Į olimpiadą atvyko ke turiolika komandų iš įvairių šalies kampelių. Universite to teisininkai atstovavo Lie tuvai. Tokiame renginyje mūsų studentai dalyvavo pir mą kartą. Buvo pateiktos užduotys raštu iš penkių tei sės disciplinų: kriminalisti kos, baudžiamosios teisės, civilinės teisės ir kt. Visiems teko paprakaituoti. Žinios buvo vertinamos dešimties balų sistema, ir mums, sa
kyčiau, visai neblogai pasi sekė, net pralenkėme studen tus iš Maskvos. Daugiakovė je mūsų ketveriukė iškovoio penktąją vietą. O B. Sudavičius už gilias teisines žaras buvo apdovanotas asmeiruiu diplomu. Ant priziniu laip teliu Pirmoji stojo PTFSR komanda, po to Ukrainos TSR atstovai, laimėję antrąją vietą, trečioji vieta at teko Leningrado grupei. Maloniai nuteikė Sverdlovsko teisės instituto, vienos didžiausių TSRS teisinių mokyklų, šei mininkų svetingumas. Kiek vienam olimpiados dalyviui buvo prisegti šventės ženkle liai. Pabuvojome ekskuciiioje po miestą, buvo sureng ta diskoteka. Ne vienas ne nuobodžiavo. Docentas A. Cirtautas trumpai papasakojo įsiminti nas olimpiados akimirkas, pateikė tikslius rezultatus. Bet.. . noriu pridurti, kad iki sąjunginės olimpiados, kaip ir kitose respublikose, taip ir mūsų, buvo žengtas sunkus juodo darbo žings nis. Ar ne kantraus darbo, nuoširdaus domėjimosi teises
mokslu, daugybės valandų, praleistu prie knygų dėka įgytas studentų giliu žimu klodas. Sąjunginė olimpiada — olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažan ga" trečiasis turas. Prieš tai įveikti dar du: pacio,e aukštojoje mokykloje ir tarp respublikoje esančiu teises mokymo ištaigu. — Puikūs renginiai ’okios olimpiados. — lyg reziumuo
Po „Anuškos" sparnais per visą Ukrainos žemę driekia si didingas, ledais sukausty tas Dniepras. Skrendame į Kišinjovą, į šalies biologų olimpiadą „Studentas ir mokslo bei technikos pažan ga". Kai lėktuvo ratai pasie kia aerodromo asfaltą, suži nome, jog atsidūrėme Ode soje ir čia, dėl blogo oro, praleisime naktį... Kitą dieną šiaip taip nu vykstame į Kišiniovo univer sitetą, kur pailsėjusi koman da (Auksė Taraškaitė, Arū nas Pranaitis, Rimvydas Juš-
kaitis ir Vytautas Oškinis) kartu su vienuolikos sąjun ginių respublikų. Maskvos ir Leningrado universitetų ko mandų nariais sėda spręsti užduočių Greitai prabėga keturios įtempto darbo valandos Iš aštuonių pateiktu užduočių kiekvienas dalyvis i voką „supakuoja" po penkis atsa kymus ir nekantriai laukia rezultatu. Kol žiūri įvertina atsaky mus, studentai spėia susipa žinti su Kišiniovo įžymybė mis, aplanko universiteto
gamtos muziejų, laborato.ijas, svečiuojasi pas prorek torių mokslo reikalams, va kare grožisi universiteio me no kolektyvu koncertu. Iššifravus darbus paaiškėja, kad mūsų respublikos bio logu komanda, po Ukrainos TSR, RTFSR, Maskvos ir Moldavijos TSR komandų, užima penktą vietą, taigi, tarp respublikų komandų — ketvirti! Pirmosios vietos p«gal atskirus genetikos, zoo logijos klausimus tenka mu su respublikos olimpiečiams. Aistros, pergaliu ir nusivyli
mu nuotaikos aprimsta tik vėlai vakare, draugystės va karonėje. Sąjunginė biologu olimpia da „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" Kišinio vo universitete vyks kasmet iki 1985 metų. 1982 metais planuojama ją pravesti rug sėjo—spalio mėnesiais, to dėl jau dabar reikia pradėti jai rengtis. Balandžio mėnesį įvyks pirmieji turai, kuriuo se, tikime, išaiškės preten dentai i Kišiniovą. doc. Romualdas ŠIMKŪNAS Vytautas OSKINlS
nama atsižvelgiant į: 1. švarą ir tvarką. 2. Estetinį kambario apipavidalinimą. 3. Gyventojų naudoja mo inventoriaus stovį. 4. Kambario gyventoji! visuomeninę veiklą, pa žangumą, elgesį bendra butyje ir už jo ribų.
barių gyventojams bus suteikta teise gyventi bendrabutyje kitais moks lo metais ne eilės tvarka. Pirmą vietą užėmusio kambario gyventojams bus Įteikta gairelė „Ge riausias kambarys" ir per einamasis prizas — tele vizorius.
APDOVANOJIMAI Trijų geriausiųjų kam
VU Studentų profsąjungos komitetas
DĖMESIO: Konkursas! KONKURSO „GERIAU SIAS VU STUDENTŲ BENDRABUČIŲ KAMBA RYS“
antrąjį konkurso „Už pa vyzdingą tvarką bendra bučiuose" etapą. Bendra bučių tarybų pirmininkai iki balandžio 10 d. pri NUOSTATAI stato į studentų piofsąGeriausio studentų jungos komitetą trijų ge bendrabučio kambario iš riausių savo bendrabučio aiškinimas atliekamas per kambarių sąrašus. Verti
ja visų mūsų pokalbi doc. A. Cirtautas. Be abejo ten nieko nepra randama, tik labai daug !ivjama: nors nedidelis oet reikšmingas žingsnis link jaunojo specialisto, su geiU teoriniu pasiruošimu, savęs išbandymas mokslo tiriama jame darbe, pažintinio aki račio praplėtimas. D. ŽUKAUSKAI f£
POILSIO KALVA Sesija. Ypač neramiai žvalgosi pirmakursiai. Jiems ji — pirmoji, pir masis nusivylimas, o gal ir pergalė. Atitrūk, pirma kursi, valandėlei nuo kon spektų ir knygų. Pagalvok apie save, tą bėgantį ir nesuspėjantį, kuriam rei kia ne tik naujos infor macijos, bei ir valandėlės poilsio, kartais — vyres nio žmogaus patarimo. Šiandien tau pataria Medi cinos fakulteto Higienos katedros asistentė dėst. G. Šukienė; — Kaip padėti tokiam, kuris bėga ir ne suspėja? Kaip jam per vieną mėnesį sutalpinti vi są trijų mėnesių medžia gą? Pirmiausia reikia la bai gerai sutvarktyi die nos režimą, jo svarbiau sius elementus — sava rankišką darbą, aktyvų poilsį, mitybą, miegą. Aišku, svarbiausias dar bas — paskaitų metu. Reikia stengtis kuo dau giau išmokti per pratybas. Dirbant savarankiškai, bū tina kas 60—45 minutes daryti 15 minučių pertrau ką, leisti pailsėti akims. — Kaip vertinat aktyvų poilsį su knyga rankoje? — Jei studentui knyga — geriausias poilsis, labai gerai. Per sesiją neskaity kite pašalinių dalykų, iš skyrus periodinę spauda. Geriausia studentui — pa bėgioti gryname ore arba užsiimti namų ruošos dar bais. Miegas. Sanča Panča sa kė; „Tegyvuoja tas, kas išrado miegą". Jo negali pakeisti jokia kita poilsio forma. Miego norma suau gusiam žmogui — 7—8 vai. Jeigu studentas per savaitę kasnakt neprtmie ga t—2 valandas, ilgai niui jis liks nedarbingu. Sesijos metu miegą reikė tų prailginti 1—1,5 vai. Miegoti reikia prie atviros orlaidės, tai ypač svarbu
bendrabutyje, kur viena me kambaryje miega 3—4 žmonės. Naktiniai rūbai turi būti laisvi, nevaržyti kūno. — įsivaizduokite tokią situaciją: studentas prieš egzaminą nemiegojo, bet perskaitė jūsų rekomen duotą knygą. Kitą dieną jis atsakinėja penketui. Kaip Jūs tai vertinate iš gydytojos ir iš dėstytojos pozicijų? — Kaip gydytoja — lie pčiau būtinai išsimiegoti. Iš dėstytojos — na, para šyčiau 5, nors ši informa cija labai trumpalaikė. Il giausiai išlieka žinios, ku rias studentas kaupia lė tai, per ilgą laiką. — O ką daryti, jei stu dentui nepavyko išlaikyti egzamino, žiūrėk, jau ir ki tas. .. Namai toli, o čia — vos ne streso būsena... — Pirmiausia reikia nu siraminti ir labai gerai apgalvoti savo padėtį: „ką aš dar galėčiau iš mokti, ką aš praleidau?" Būtina susidaryti planą ilginti darbo laiką tik ne miego sąskaita! Pra vartu pakalbėti su dės tytoju — juk jis irgi bu vęs studentas. Be to, dės tytojas geriau nurodys spragas. Tiek pirmakur siui, liek diplomantui vi suomet gerą žodį ras ku ratorius. Na, o svarbiau šia? Svarbiausia — pažin ti save.
Pažinti save. Išmokti ne tik konspektuoti paskai tas, bet ir branginti trum pas poilsio minutes. Tai gal atrodo smulkmena, bet juk ir „mažas kalnas dide lį vežimą verčia", anot lietuvių liaudies patarlės. Laisvė Sliožytė I kurso žurnalistė
MF VI kurso studenčių D. Baškauskaitės ir R. Kvictkauakaitės pranešimas „Stu Jau dvylikti metai Medici dentų medikų, gyvenančių nos fakulteto studentai ir bendrabutyje, žalingi įpro svečiai renkasi į savo tradi čiai" (vadovas doc. B Simcinę konferenciją „Studentų kūnienė) ir KMI IV kurso sveikata". Tarp svečių Kau studenčių D. Vėbraitės, L. no medicinos instituto ir Žukauskaitės ir A. Puodžju Šiaulių pedagoginio instituto ka itytė s pranešimas „Kauno studentai, atvykę su išsa miesto aukštųjų mokyklų jau miais ir įdomiais praneši nesniųjų kursų studentų už mais. Konferencijoje aktyviai siėmimų tvarkaraščių higie dalyvavo ir Medicinos fakul ninis įvertinimas" (vadovas teto studentai. vyr. dėst. A. Lukauskasj. Po Perskaityta 17 pranešimų. pranešimų vyko įdomios dis Nagrinėjami aktualūs klausi kusijos. mai: kova su rūkymu, alko Konferencijos darbą api holizmu, keliamos studentų bendrino prof. J. Serapinas mitybos, darbingumo, poil ir prof. V. Kviklys. sio problemos. Geriausiais V. LASfAS pranešimais pripažinti VU MF IV kurso stud
Trumpai
Sveikinimas Sveikiname LTSR 1981 m. (XVI) komandinių tu rizmo pirmenybių nugalė toją — Universiteto turis tų klubą. Pirmenybių pe reinamąją kolektyvinę taurę UTK iškovojo pir mąkart — šešioliktasis kartas nemelavo! Turizmo pirmenybėse dalyvavo 12 UTK koman dų — grupių. Respublikos aukso medalius „B" klasė je pelnė Lietuvoje kelia vusios dviratininkų (vado vas V. Kairelis) ir slidi ninkų (vadovas T. Šidiš kis) grupės. įskaitinius
taškus pelne ir slidinin kai, keliavę Pietų Urale (vadovas A. Striuka), Ko loje (vadovas E. Stumb rys), pėstieji (vadovas S. Deveikis), keliavę Lietu vos ir Baltarusijos pari biais. Universiteto dviratinin kų grupė, keliavusi Kalnų Altajuje, pelnė Vilniaus miesto turizmo pirmeny bių „A" klasės aukso me dalius. Linkime visiems sėk mės, gražių sportinių ke lionių ir ateityje.
VIETOJ VIZITINES KORTE LĖS Antanas Dundi ila — Čika gos universiteto profesorius, puikus programavimo specia listas. Atvyko trims mene siams dirbti į Lietuvę pagal TSRS ir JAV mokslinių dar buotojų keitimosi sutartį.
ESM - dailininkė. Realybė ar fantastika?
PROLOGAS
Gausiai susirinkę j užsiėmi mą Matematikos fakuhe*o SMD Programavimo būrelio nariai su nerimu laukė sve čio pasisakymo. Ar ne per mažai mokame, kad galėtu me klausytis profesoriaus pa skaitos? Ar netrukdys kalbos barjeras, juk profesorius tiek metų praleido užjūryje? Tačiau visas abejones išsklai dė, jau pirmosios paskaitos minutės: — Laba diena, gerbiamie ji. Prašau man labai atleisti, kad pavėlavau net keturi iika minučių. Niekaip neper prantu senamiesčio gatvelių labirinto, — be jokio „ame rikoniško" akcento pradėjo prof. A. Dūndzila. Paėmęs kreidą dai liai užrašė paskaitos temą: „Grafika ESM. Rastrų tech nika". O kas toliau? NUOSTABU, FANTASTIKA ARBA KAI TUŠČIA UŽRA ŠŲ BLOKNOTE Toje savo bloknoto vielo je, kur buvau pasiryžęs pasi rašyti trumpą paskaitos turi nį, įsimintiniausius epizodus, buvo tik du žodžiai: „nuos tabu, fantastika". Bet, mano manymu, jie puikiai nusakė, ką tądien išvydo (būtent, iš vydo!) susirinkusieji. Po trumpos įžangėlės au ditorijoje užgesinama šviesa ir diaprojektoriaus pagalba stebiu nuostabias spalvų ga mas, be galo natūralius na tiurmortus, peizažus, kosmi nės erdvės elementus. Na, kas čia tokio? — gali pa klausti kiekvienas skaityto jas. Taip, jei tai būtų patyru sio dailininko rankų darbas, mes, galbūt, ir neįžvelgtume kažko ypatingo. Bet kai visa
Praėjusių metų spalio 2 dienos „Tarybiniame stu dente" buvo publikuotas straipsnis „Nauja specia lybė“, kurio autorė I. Žiernytė nepakankamai tiks liai Informavo apie radlofizlkos specialybę Univer sitete bei ruošiamus KPI radlofizikos specialislus. Šiandien spausdiname Kauno A. Sniečkaus Poli technikos instituto t. m. dr., prof. R. ŽILINSKO straipsnį (sutrumpintai) apie Lietuvos radlofizikos tradicijas. Kasmetiniai respublikos mokslo ir pramonės įstai gų poreikiai radijo specia listams tenkinami tik apie 60 procentų. Todėl VU iniciatyva padidinti rad'.o-
tai „tapo" elektroninė skai čiavimo mašina. . . net neži nai kuo pirma stebėtis: ESM universalumu ar programuo tojo meistriškumu. Štai didingo kalno papė dėje „ramiai dieneles lei džia" gražus kurortinis mies telis. Kaip pasikeistų jj su panti aplinka, jei čia išaugtų galinga gamykla? Užtenka paspausti keletą displėjaus mygtukų, ir ekrane pasirodo to paties miestelio vaizdas po 10 metų. Apjuosęs kalno viršūnę stūkso rusvo smogo debesis. Skaidrus ir tyras kalnų oras persisunkęs švino dulkių aromato. Savo akinan tį žvilgesį praradęs kalnų
sniegas. Kas tai: ESM fanta zija, gamtos saugotojų triu kas? Deja, tai — tiesa. Tie sa, kuri taps realybe, je> ne bus paisoma mokslininko žo džio, paremto argumentais, matematiniais apskaičiavimais ir galingos šiandieninės tech nikos laimėjimais. Skaidrės keičia viena kitą. Čia ir inžinieriaus darbo ob jektas. Sudėtingos konstrukci jos tiltas, kuriam jau nebūti na daryti maketo. Skaičiavimo mašina pateikusi jo vaizdą displėjaus ekrane leidžia da ryti įvairiausius bandymus, eksperimentus, neatsitraukiant nuo pulto. ESM nurodys silp nąsias konstrukcijos vietas,
Ši kraštotyrininkų vakarone buvo skirta TSRS 60-mečii i paminėti, joje dalyvavo daug svečių: A. Poliakova —
KALBININKŲ ŠVENTĖ Neseniai Lietuvių kal bos ir baltų filologijos mokslo būrelis pakvietė visus lituanistus į tradici nį dialektologijos vaka rą. Nuskambėjus sveiki nimo dainai „Sveiki gy vi, sveteliai“, „Žaltvyks lėje" susirinko žymūs respublikes dialektologai; prof. Z. Zinkevičius, doc. A. Girdenis, doc. A. Rosinas, J. Kardelytė, fi lologijos kandidatai R. Garšva, R. Venckutė, ką tik puikų veikalą „Uni versitetas linguarum lituaiiice" išleidęs žinomas lituanistas R. Eigminas ir daugelis kitų mūsų sve čių bei studentų. Šiais metais antrakursiai lituanistai dialektoluginę praktiką atliko Kelmės, Pakruojo, Prienų, Akme nės, Vilkaviškio, Utenos rajonuose. Būrelio moksli nio vadovo doc. A. Gir denio žodžiais tariant, „ekspedicija buvo gana vykusi". Padirbėta iš pe ties ir padaryta nemaža: surinkta keliolika tūks tančių žodžių Lietuvių kalbos žodynui, šimtai vietovardžių, glaustai ap
tą vakarą juos iškilmin gai priėmėme į savo bū relį. Linksmoji dalis prasi dėjo būrelio mokslinio vadovo doc. A. Girdenio tradiciniu solo — iš Lat vijos kadaise atkeliavu sia „čigonų" daina „Dumkal" — mes vos pajėgė me pritarti. Šokiams, dai noms, žaidimams nebuvo abejingų, — visi linksmi nosi, kaip kas mokėjo. Pakartojome ir šiaurės panėvėžiškių grupės pro gramų, kurią kartu su vadove buvome rodę Pa kru » j o rajono Lygumų apylinkės žmonėms per ekspediciją. Pagaliau žiuri paskelbė šių metų Dialektologijos mergelės ir Dialektologi jos bernelio konkursą. Po didelių bandymų, nu galėtojais tapo IV kurso lituanistė Daiva Būdvytytė ir svečias iš Rygos Albertas Sarkanis (beje, jau gerai kalbantis lietu viškai). Daiva parodė pui kų piet valia rių žemaičių tarmės mokėjimą, o Al bertas atkūrė mums ne girdėtos latgaliečių tar
rašytos kelių tarmių sis temos. Į savo vakaronę pa kvietėme svečių iš Rygos universiteto Laivių kalbų ir dialektologijos moksli nio būrelio. Pažintis džiu gi ir mums, ir jiems: lat vių būrelio nariai studi juoja lietuvių kalbą, o mes — latvių. Tikimės, kad panašių susitikimų bus ir ateityje. Neužmiršome ir pačių jauniausiųjų kalbininkų:
mės garsus bei intonaci jas. Nuskambėjo paskutinė daina — „Oi eisiu eisiu, aš čia nebūsiu“. Tik var gu, ar nors vienas norė jo išeiti...
Arūnas MATELIS
Apie naują specialybę fizikų išleidimų visapusio kai sveikintina. Integrali nė kieto kūno technika, puslaidininkių fizika, plo nų plėvių technologijos vystymas, superlaidumo efektų taikymo problemos laukia nuodugnių radiofizikų tyrimų ir atveria jiems plačią dirvą respub likos radioelektronikos vystyme. Lietuvos f izikų darbai šioje srityje pla čiai žinomi ir tolesnis j°gų koncentravimas bus. žinoma, naudingas. Tarybų valdžios metais Lietuvoje sukurta galinga radioelektronikos pramo
nė. Šiuo metu naujas ru dioelektronines aparatūros kūrimo problemas spren džia daugelis mokslinio tyrimo organizacijų, ku riose subuiti galingi mokslo kolektyvai. Ra cįiotechninę produkciją kuri plačiai žinoma šaly je ir užsienyje, gamina naujausia technika ir tech nologija aprūpintos ga myklos. Ši stambi šiuolai kinė respublikos radio elektronikos bazė sukurta pirmiausia radijo inžinie rių, iš jų dauguma — KPI auklėtiniai (o per 30 me tų jų parengta virš trijų
KAI PRABYLA ARMONIKA
Daina sujungia ne tik žmo nių rankas, bet ir širdis, pa kviečia draugėn ir dingsta bet kokios atstumo ribos. Daina prasidėjo ir Universi teto Kraštotyrininkų klubo vakaronė. Būna dalykų, apie kuriuos galima kalbėti ofi cialiu tonu, būna susitikimų, kuriuose pasijunti pašaliniu, būna visko, bet... visi, ku rie tą vakarą atėjo į vakaro nę, buvo jos dalyviai.
duos rekomendacijų, patari mų. Gydytojui, kovojančiui už žmogaus sveikatą, De abejonės, būtina geriau pežinti žmogaus potencines ga limybes, smulkiau išaišc.nti atskirų jo organizmo funkci jų savybes. Bei juk žmogaus sąskaita nepaeksperimentuo si. Ir čia į pagalbą vėl gali ateiti „elektroninės smege nys". Ar ne nuostabu, kad šis mažytis ekranėlis, tarsi mostelėjus burtininko lazde le, gali tapti norima labora torija. Čia mokslus „be ava rijų" gali baigti lakūnas ir kosmonautas, fantastinių ar multiplikacinių filmų režisie rius negali nė svajoti apie geresnį savo padėjėją. Ne kartą tą dieną audito: ijoje nustebimo ir susižavėji mo akimirkas keitė nuoširdus studentiškas juokas. Malonu pridurti, jog paskaitoje vyra vo pakili draugiška nuolaika. Daug ką sužinojo būsimieji programuotojai iš patyrusio specialisto lūpų. Juo labiau, kad mūsų respublikoje ši oe galo perspektyvi malemaiikos kryptis žengia tik pirmuosius žingsnius. Ir šiandien gyve nime suriku rasti tokią prob lemą, kurios sprendimui j pa galbą negalėtume pasitelkti savo ištikimos padėjėjos — visažinės ESM. POST SCRIPTUM. Nenorėdamas „XXI amžiaus vergių" šeimininkų širdyse palikti nuoskaudos, grįžtu prie žodžių: „užtenka paspausti keletą displėjaus mygtukų ir. . ." Kas slypi po jais? Programavimo mokslą pazjstančiam tik iš populiarios li teratūros gali atrodyti, kad tai tas pats kas perjungti te levizijos kanalą ar išjungti kokį nors akordą pianino kla viatūroje. Deja. . . Tai vienas jų darbas ir jėgos, kūryba ir nemigo naktys skirtos kaip tik tam, kad ne vienas „eili nis" galėtų prisėdęs prie displėjaus ekrano „paspausti keletą mygtukų ir..."
TSKP XXVI ir LTSR IV Mo terų suvažiavimų delegate, Valstybinės premijos laurea tė, L. Vasiljeva — LTSR Pa minklų apsaugos ir kraštoty ros draugijos Vilniaus m. skyriaus pirmininko pavaduo toja, A. Berlinskienė — LTSR Aukštojo ir speciahojo mokslo ministerijos darouotoja, D. Vaigauskaitė — J. Tčllat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos pirminės kraštotyros organizac.jos pirmininkė, Vilniaus medici nos mokyklos atstovai. TSKP XXVI suvažiavimo delegatė A. Poliakova miniai pasidalijo įspūdžiais, minti mis apie šj svarbų mūsų ša lies įvykį. Kai visų veiduo.-e pamatai rimtį, susikaupimą, negali nesuvokti ryžto — mes. turime tiek daug pa daryti, kad pateisintume gar
bingą tarybinės studentijos vardą. Nemėgstame, kai mums moralizuoja, bet vi suomet įsimename žodžius, plaukiančius į širdį. Ir kai klubo tarybos pir mininkas EKFF vyr. dėstyto jas V. Mačiekus paklausė: „Gal bus klausimų" — mūsų raginti tikrai nereikėjo Ir pasakojo delegatė apie sa
ve, savo brigadą, tą nelengvą gyvenimo kelią, kuris
mums
žinomas tik iš istorijos vado
vėlių, pasikaitų.
L. pektu
Vasiljeva
platesniu
as
nušvietė kraštotyrinin
kų veiklą, Gražiai mus pa sveikino Medicinos mokyk los kraštotyrininkai.
Kai visi buvo pakviesti pasivaišinti, kažkas paklausė: „Kokiam Lietuvos kampely
tūkstančių) kūrybinių pa stangų ir vaisingo darbo dėka. Tarp jų dabar dirba virš keturių šimtų tech nikos ir fizikos-matemati kos kandidatų, devyni mokslų daktarai, vienas LTSR MA narys-korespondentas, dešimt Respub likinės premijos laureatų, gausus būrys nusipelniu sių inžinierių. Sukurta ne maža pripažintų mokslo krypčių, kurios sėkmingai vystomos. Vienintelė ša lyje radijo matavimų spe cializuota daktarinių diser tacijų gynimo taryba, pri pažįstant respublikos spe cialistų mokslinį autorite tą, sukurta prie Kauno A. Sniečkaus Politechnikos instituto.
tradicinis valgis — duona, sviestas ir svogūnai?" Suglu mome. O jūs ar žinote’ Kir tom sumuštinius, prisiekę iš narplioti jų atsiradimo pa slaptį. Ir mus pertraukia dai na— nešini kaimo duona, į salg įeina būrys narių. Jie ką tik grįžo iš Rumšiškių, ir atskubėjo pasidalyti ne tik šiuo skanėstu, bet ir įspū džiais. Rumšiškėms šįmet su kako 600 metų. Kas jau kas, o tik ne kraštotyrininkai abe jingi tokiai šventei! Kažin ar yra kitas toks kampelis Lietuvoje, j kurį užsukęs kai mo seklyčioje galėtum su trypti polką, pats vienas iš dainuoti senolių dainas, pa sigrožėti audimų raštų mar gumu. .. Kažko lauki. Tiki, tuoj iš klojimo išbėgs basa kojis baltaplaukis piemene-
lis ir pagros dūdele...
štai
taip ir pabuvojom Rumšiškė se,
tik
mūsų
svajones
Irena RUČINSKAITE, būrelio pirmininkė A. nuotr.
PECELlCNAITfS
Driskiaus armonika. Šokome visi! Daug šaunių tradicijų puo selėja klubo nariai: tai ir naujakurių vardynos, kurios vyksta Ignalinos rajone esan čiame Nacionaliniame par ke, ir Naujųjų metų sutiki mas, Tarptautinei moters die nai skirtas etnografinių val gių konkursas. O ar gali būti šaunesnės diplomantų palydos, negu kraštotyrinin kų būrelyje? Tie, kurie išei na, pasiima neapsakomai di delį gerumo, išradingumę ir žinių kraitį. Bet jie da. grįž ta į klubą. Tegul nors trum pam. . . Gal tai irgi tradicija? Ir neišmatuosi tos naudos, kurią gauna studentai, daly vaudami klubo veikloje.
O štai tokiose vakaronėse, kai pasigirsta daina ir praby
la armonika, visi suvokiam —
darbas nenuėjo veltui,
nu
traukė V kurso žurnalisto K.
Eugenija
VITKIENE
v
STUDENTŲ
FOTODARBAI
Net nesuskaičiuosi kiek dienų ir savaičių niekam per daug neįkyrėdama ir niekie no, atrodo, pernelyg „nemy lima” kabo Filologijos fakul tete prancūzų kalbos ir lite ratūros specialybės trečiakur sio Gintaro Valasevičiaus fo tografijos paroda. Daugai s tos parodos dar nematė, ti praėjo pro šalį, treti
Šimtas saulės atspindžių Bet kalbėsime apie Ginlero saules. Jų „prišaudyii" gal kiek per daug. Niekas nedrįstų teigti, kad be i?.i mo, ir kad „žiūrėjimo kc nrpas" — nejdomus, . . bet jau kažkur matyta. Fotosalonc, žurnale ar bendrakursio -’ibume, Nors įamžinti saulę ne taip paprasta. Vįsų saulės niuansų neįmanoma nufotografuoti ir gal geriau, jei būtų iškabinti tik keli darbai — „Žiema" (abi fotografijos), fotograt:-
ja be pavadinimo su smilga, „Vanduo" ir „Dangus", ku rie labiau prašosi kompo nuojami j diptichą. Vėl kiek įtartinas vaizdas: du žmonės žiūri j saulę — žvaigždę („Žmonės"). Komponuojant, manau, neapsieita be režisū ros ir rezultatas — štampas, jei tą saulę „įsegti" j plaukus, įsprausti tiems žmonėms į delnus? Gal būtų kiek įdomiau. Neblogai išspręsti motyvai „Kartos", „Įkvėpimas",
Sūpuoklėse peikė arba pagyrė. Teko girdėti įvairių nuomomų. Viena mergina apie parodą pareiškė: brokas, Na, bet kiekvienam iš mūsų yia ži noma, kad broko niekas ne afišuoja, o jei netyčia apsi rinka, tai greitai ir nukabi na.
J neetatinio korespondento Jurgio Pekarskio klausimus atsako IF spotio sekci|us pirmininkas Saulius Gudeiiauskas. — Jau U is mėnesius vadovaujate fakulteto sporto sekcijai. Kaip sekasi dirbti? ,-r- Nežinau, kaip sekėsi buvusiam šios sekcijos pn-mdntnkui (dabar lis absol ventas), bet man — rūpesčių iiūpestėlių kalnas. Dar vis
Ilona IKAMAITĖ
vakaras
jaučiuosi neįėjęs i savo žes: neturiu, tvirtų ryšių fakulteto sportininkais, pačių sportininkų savotiško pasyvumo palaikyti juos ne taip jau ir lengva. Tiesa, tam yra sporto taryba, no s deramos veiklos dar nema tyti. Reikia pasakvti, Kad ją sudaro gana aktyvūs sporto mėgėjai, kaip R. Mi■nevičius (atsakingas už krep šinį, plaukimą ir tinklini), A. Montvidas (atsakingas už lengvąją atletiką ir krosąj, P. Butkus (už.stalo tenisą ir futbolą), A. Baublvs (už šaudymą ir PDG daugiako ves), L Dulkytė (atsakinga už moterų plaukimą, krepši-
FOTOKRITIKA
dalies „Darbas". Beje, pa starajam pasirinkta papras čiausia išeities pozicija, kiek primenanti kinematografijos įvaizdį. Vaizdas iš priekio. . ir tamsoje boluojantis susi kaupęs mokslininko veidas. Darbas pogrindyje? Nuotrau koje „Ramybė", nors ir su laužius kadravimo taisykles, išlieka tūrio ir minties svo ris nepažeistas. Nukentėjo „Žuvėdros". Siebėfojui taip ir lieka neaišku, kam reika linga fa siena, nors galima numanyti, kad Gintaras foto grafavo ką kitą. Bet tik nu manyti. G. Valasevičiui neblogri sekasi „kalbėti" poetine, ly rine fotografijos kalba, yra ir keletas silpnesnių bų. būlų Jaunajam fotografui galima patarti daugiau pa eksperimentuodamas, G. Valčmatinj popierių, nes šiuo atveju galima paprieštarauti dėl dvigubo blizgesio. Visos šios klaidos labiau būdingos jauniesiems fotomėgėjams ir ištaisomos. Daug dirbdamas, eksperimentuodamas, Vaiasevičius galėtų išsiugdyti sa vo požiūrį į aplinką ir iš vengti seniai žinomų lie^ų kartojimo, Pasaulį reik a iair stebeli bai ilgai sfebėfi savaip. Sėkmės tolimesniuose Su rybos ieškojimuose!
nį ir tinklinį), V. Samochvalova (už turizmą). — Ar fakultete yra pajegiū sportininkų, kurie sugeba apginti 10 garbę? — Kituose fakultetuose padėtis yra liūdnesnė. Mūsų fakultetas dar „laikosi", bet. . . spragų lieka. Eūna tokių atvejų, kai į Univer siteto varžybas negalima su rinkti pi Inos komandoj ir tada gauname baudos taškų. Priežasčių — daug. Visų pirma — abejingumas Dau gelis paprasčiausiai tingi. Su tokiais, galinčiais, bet neno rinčiais ir panašiais, žadame kovoti griežčiau, — i pagal ba pasitelksime fakulteto
Dabar, kai tūkstančiai smulkmenų supa mus ir rei kalauja dėmėsio, dažnai kaž ką pametame, kažko nerau dame. Dingo — nėra, nerasi. Ne išimtis ir mūsų studento Laikraštyje pažymėjimas. jau nebetelpa skelbimai apie pamestus pažymėjimus. Gal ir negalima apkaltinti visų, kurie pradangino šį dokumen tą, užmaršumu. Būna kartais ir nenumatytų, netikėtų situa cijų. MaF II kurso studentė Dalia GUDlSALSKAITf va žiavo traukiniu, kai dingo jos rankinukas. Buvo ir pra žuvo. Dalia, aišku, labai nu siminė, bet po kelių dienų atėjo išganinga telegrama — rankinukas rastas. Deja, |ame nebebuvo pinigų ir. .. stu dento pažymėjimo. Bet istori ja šiuo faktu nesibaigė. Kitame traukinyje Ryga— Maskva palydovė, tikrindama keleivių bilietus, įtariai vartė jai pateiktą Universiteto stu dentės Dalios Gudišauskaitės pažymėjimą Nr. 800040. La bai jau nepanaši mergina,
vadovus. Universiteto varžy bose laimėjome penktą vie ta, nors praėjusį sezoną p.rmavome. . . Dabar palaikome ryšius su Rygos univeisitcto fstoriios fakulteto sportm nkais. Buvo numatyta sureng ti varžybas, bet dėl obiektyvių priežasčių jos neįvyko. Į pagalbą mums visada at eina Fizinio lavinimo kated ros dėstytoja O. Radžiukynienė, kuri šefuoja fstoriios fakulteto sportininkus. Turi me ir žymų šaulį A Pauliukoni. Sieksime visokeriopai aktyvinti fakultete spoito veiklą. Aišku, tai priklausys tik nuo mūsų visų. — Linkime sėkmės!
pateikusi pažymėjimą, j ja me priklijuotą fotonuotrauką. Mergina suprato: palydovė nejuokauja, tvirtindama, tai ne jos pažymėjimas, dėl „prisipažino" esanti lios Gudišauskaitės sesuo Ramutė, kuriai Dalia davė studento pažymėjimą nusipir kti bilietą su nuolaida. Aiš ku, merginai teko sumokėti baudą. Bet ir vėl istorija tuo nesibaigė. Geležinkelio daibuotojai atsiuntė pranešimą Universitetui apie ši netei sėtą asmens dokumentu per davimą. Teko niekuo nep asižengusiai Daliai Gudišauskaitei aiškinti, kad ji seu’ai prarado studento pažymėjimą ir todėl jo negalėjo kam nors duoti. Bet visos šios be veik detektyvinės istorijos galėjo ir nebūti, jei Dalia lai ku būtų pranešusi, kad pame tė studento pažymėjimą. O šios istorijos pamoky mas turbūt toks: jei pametė te studento pažymėjimą, pir miausia kreipkitės i Universi teto studentų proisąjungą, o po to i mūsų redakciją. Reda PETRULYTĖ
suteiktas mokslinis docento vardas. Nuo 1949 m. iki 1981 m. J. Galvydis Vilniaus V. Kapsuko universiteto Visuotinės istori jos katedroje; kartu 1950 — 1956 m. dirbo Vilniaus vais. tybiniame pedagoginiame in' -m pUVQ stitute. 1961 —1973 Universiteto Visuotinės istorijos katedros vedėjas. Pablogėjus sveikatai, nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. išėjo į pansi-
Sausio 3 d., eidamas tuosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė žinomas pedagogas ir mokslininkas Lietuvos TSR nusipelnęs mo kytojas, Lietuvos TSR Vals tybinės premijos laureatas, ilgametis Vilniaus V. Kapsu ko universiteto Visuotinės is torijos katedros vedėjas do centas Juozas Galvydis. J. Galvydis gimė 1896 m. lapkričio 16 d. Zarasų apskri ties Davainių kaime valstie čių šeimoje. Pradžios mokyk lą baigė Petrograde. Po Spa lio socialistines revoliucijas pergalės tarnavo Raudonojoje Armijoje. 1923 — 1931 m. J. Galvydis studijavo istoriją Kauno universitete. Trūkstant lėsų, 1925—1928 m. kartu mokyto javo Ukmergėje. Dėl mate rialistinių pažiūrų skleidimo 1928 m. sausio mėnesį buvo fašistinės valdžios pašalintas iš darbo valstybinėje gimna zijoje kaip tariamai netinka mas pedagoginiam darbui. 1928 — 1933 m. buvo Šiauliuo se leisto pažangaus „Kultū ros“ žurnalo oficialiu redak toriumi. 1930—1933 m dės tė istoriją Kaune veikusiose privačiose gimnazijose. 1938 m. rudenį jam buvo leista dirbti valstybinėse gimnazijose. Atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, J. Galvydis paskiria| mas Kauno 6-osios gimnazi. t jos direktoriumi. Nuo 1944 m. pabaigos jis dirbo Kauno universitete, 1946 — 1948 m. buvo TSRS ir Lietuvos TSR istorijos ________ katedros vedėju. 1946 m. J. Galvydžiui
Doc. J. Galvydis buvo plajs erudicijos, studentų mėgstamas pedagogas. Reik lus sau ir kitiems, jis nuolat ieškojo būdų studentų sava rankiškam darbui gerinti. Jo mokslin; darbą apvaiėkavo mokymo priemonė aukšto sioms mokykloms — . Žmo gaus ir pirmykštės visuome nės kilmė bei raida“, pažymė ta Lietuvos TSR Valstybire premija. Doc. J. Galvydis aktyviai dalyvavo visuomeninėje vei kloje. Jis buvo Istorijos fa kulteto Tarybos narys. Lietu viškosios tarybinės enciklo pedijos mokslinis konsultan tas, daug dirbo materialisti nės pasaulėžiūros propagavi mo srityje, buvo tikras dar bštumo ir pareigingumo pa vyzdys. Visą savo sąmoningą gy venimą doc. J. Galvydis pa skyrė jaunosios kartos moky mo ir auklėjimo darbu Per beveik keturias dešimtis dar bo aukštojoje mokykloje me tų jis įnešė svarų indėlį, išugdant gausius istorijos mokytojų ir dėstytojų. Kultū ros ir švietimo darbuotojų kadrus mūsų respubliKai. Už ilgameti vaisingą peda goginį darbą, už nuopelnus rengiant jaunų specialistų kadrus ir aktyvią visuomeni nę veiklą doc. J. Galvydžiui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokytojo gai bės vardas, jis buvo apdova notas medaliais, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo garbes raštais Universiteto istorikai nete ko patyrusio pedagogo akty vaus materialistinės pasaulė žiūros propaguotojo, šviesus jo atminimas visuomet liks gyvas mūsų širdyse.
Vilniaus V. Kansu^o universiteto rektoratas ir visuomeninės organizacijos
Daimanta Lapėnaitė
1982 m. sausio 2 dieną, e.dama 23-čius metus staiųa mi rė Fiiologijos fakulteto, rusų kalbos ir literatūros specia lybės IV kurso studente Dai manta Lapėnaitė.
VU Gamtos mokslų fa kulteto dekanatas, Auga lų ir gyvulių auqimo sti muliatorių mokslinio tyri mo probleminės laborato rijos bei Augalų fiziolo gijos ir mikrobiologijos katedros darbuotojai už jaučia bendradarbę Ire ną STUPELIENę dėl my limos motinos mirties.
1978 m. įstojusi į VVU, Fi lologijos fakuiteto I kursą. Daimanta aktyviai įsijungė Į visuomeninę veiklą: orqanizavo įvairius renginius fa kultete, 1979 m. buvo išrink ta kultūros klubo pirmir.in«e. komjaunimo komiteto r-ire. Daimanta aktyviai dalyvavo studentų statybos būrių ju dėjime: po pirmojo kurso dirbo SSB „Žaltvykslė“ Naujasodžiuose, 1980 m. vadova vo šiam būriui Antalieptėje, 1981 m. vasarą dirbo SS3 Vengrijos Liaudies Respubli koje. Visuomeninis darbas visuo met buvo derinamas su geru mokymusi. Daimantą pažinojome kaip nuoširdų ir jautrų žmogų, visuomet pasiruošusį padėti draugą, puikų organizatorių. Tokia ji visada išliks mūsų atmintyje.
Kurso draugai ir kuratorius
Mirus Lietuvos TSR nu sipelniusiam mokytojui, iigamečiui Universiteto Visuotinės istorijos kated ros vedėjui, docentui Juo zui GALVYDŽIUI. giliai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius. Istorijos katedrų kolek tyvai
Skelbimai SOS! Taip siu metų sausio 5 dieną atrodė Polimerų ka tedros patalpos. R. Guigos nuotr.
Dingusį studente pažymė jimą Nr. 790890, išduotą Fi lologijos fakulteto studentei
Redakcijos adresas- 232890 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis stud entas". Telefonai 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Įlinko ir iškiliuoju būdu .‘paudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «CoBeicKHM <"TyAeHr» — opiau nap-rKosia, peKTopaia, kūmui era AKCM Ahtbki, nporjiKOMa opAesos TpyAOBoro Kpacnoro 3BaMenn h Apy*6m HapoAOB BuALHKir rsoro yHMBepcBTeTa hm. B. Kancyxaca. Ha .vnroB ckom a3M*e. PeAaicrop H. BapanHinĮKairi e
LV 000 22 Užs. Nr. 62 l Tiražas 4500
Redaktorė J. VARAPNTCKATTĖ