Universitas Vilnensis, 2012 m. vasaris Nr. 1 (1710)

^ikMŠČilĮ

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

% &

vilnensis http://naujienos.vu.lt

Nr. 1 (1710)

2012 m. vasaris

PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje

Su Vasario 16-ąja - Lietuvos valstybės atkūrimo diena

Stipri mąstanti visuomenė-geriau­ sias valstybės pagrindas Skaitykite p. 3

Mielieji Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, A

Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai mūsų visų šventė, primenanti, kokia didžiulė dovana yra gyventi savo valstybėje, kurios idėja paremta laisvės idealais.

Pasveikinkime vieni kitus su mūsų valstybės švente. Tegul tai bus tikros vienybės ir susitelkimo diena. Būkime stiprūs, ryžtingi, išmintingi ir atsakingi. Kartu darykime gerus darbus ir didžiuokimės Lietuva. Juk šiandien kaip niekad reikia mūsų susitelkimo ir vilties kurti tokią valstybę, kurioje norėtų urti te gyventi būsimos kartos.

A.

Bendrasis univer­ sitetinis lavinimasiššūkis visiems fakultetams

Vilniaus universiteto rektorius profesorius BENEDIKTAS JUODKA

\

Skaitykite p. 4

Lietuvos mokslo premijomis įvertinti VU mokslininkai

4

Skaitykite p. 5 r

VUTSPMI-2ūmetų Skaitykite p. 8

Dauguma būsimų medikų nepritaria siūlomai gydytojų rengimo tvarkai Skaitykite p. 11

Franko namas Vilniuje Skaitykite p. 15

f

1 \ v

universitas

1

2012 m. vasaris

vilnensis

f f f aktualijos______________________________________________

2012 metai - be didesnių finansinių netikėtumų Viktoras DENISENKO

Universiteto biudžetas didesnis nei pernai Vilniaus universiteto šių metų biudžeto pla­ navimo darbai prasidėjo gana anksti. Pirmasis biudžeto projektas VU Senato komisijai buvo pateiktas dar praėjusių metų lapkričio 3 d.Tačiau išankstinius planus pakoregavo valstybės biu­ džeto mažėjimas.„Mums irgi teko mažinti savo biudžeto asignavimus - tarp jų ir investicinę programą - kiek daugiau negu 3 proc. Tačiau vėliau mes nusprendėme palikti investicinei programai tas lėšas, kurias ir buvome suplanavę, tad teko sumažinti visus kitus asignavimus dar 0,06 proc" - pažymi A. Pikturna. Pasak jo, nors buvo planuojama, kad VU 2012 m. biudžetas bus maždaug 5 proc. didesnis už pernykštį biudžetą, bet po visų sumažinimų jo augimas, palyginti su 2011 m., buvo tik 1,1 proc. (apie 1,5 mln. litų).„Augimas nėra didelis, tačiau pra­ ėjusius metus mes pragyvenome gana stabiliai, todėl manau, kad ir 2012-ieji neturėtų atnešti kokių nors didesnių finansinių siurprizų", - yra įsitikinęs A. Pikturna.

Apie biudžeto didėjimą kalbėjo ir G. Binkaus­ kas. Jis irgi pažymėjo, kad ir po lėšų apkarpymo Vilniaus universitetui pavyko suformuoti didesnį biudžetą negu pasibaigusiais metais. „Tai rodo, kad finansavimo sistema, paremta studijų krepšelių principu, yra mums ypač palanki", konstatavo G. Binkauskas. Jis pasidžiaugė, kad, nepaisant lėšų apkarpymo, pavyko išlaikyti uni­ versiteto biudžeto augimo tendenciją.„Taip, mes negausim tiek lėšų, kiek tikėjomės.Tai sukėlė tam tikrų sunkumų, nes teko galvoti, kaip pergrupuo­ ti numanomą lėšų panaudojimą.Tačiau kai lėšos nubraukiamos nuo didesnės sumos, tai nėra taip baisu, kaip būtų tuo atveju, jei mūsų biudžetas būtų suplanuotas mažesnis nei 2011 m., o pas­ kui dar būtų ir apkarpytas. Tada tikrai atsirastų problema", - pažymi G. Binkauskas.

Lėšų atneša studentai VU biudžeto didėjimą lemia keli veiksniai. Šie­

met Vilniaus universitete vėl planuojamas lėšų, gaunamų studijoms, augimas. Išlaikyti šį augimą VU padeda tai, kad kiekvienais metais didėja skaičius studentų, studijuojančių pagal naująją tvarką, ir natūraliai mažėja procentas studentų, įstojusių į universitetą dar iki krepšelių sistemos įdiegimo. Paskutiniai studentai, įstoję pagal senąją tvarką, turėtų baigti studijas Vilniaus uni­ versitete 2013 m. A. Pikturna prognozuoja, kad tada studijoms gaunamos lėšos stabilizuosis.„Po

Vilniaus universitetas yra ne tik didžiausia, bet ir turtingiausia Lietuvos aukštoji mokykla. Tačiau tai nereiškia, kad VU nesusi­

duria su biudžeto subalansavimo ir optimizavimo klausimais.

Vilniaus universiteto, kaip ir kitų aukštųjų mokyklų, finansinę

padėtį lemia valstybiniai asignavimai, stojimo rezultatai (kiek

abiturientų renkasi studijas universitete ir kiek vadinamųjų studijų krepšelių jie atneša), investicijų pritraukimas, dalyvavi­ mas Europos Sąjungos remiamuose projektuose ir pan. Apie

tai, kokie šie - 2012-ieji - metai finansiniu požiūriu bus Vilniaus

universitetui, „U. V.“ kalbėjosi su VU administracijos reikalų prorektoriumi dr. Aleksu Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktoriumi Gintaru Binkausku. metų turėsime pradėti galvoti, kaip gyventi su tais daugiau mažiau stabiliais asignavimais ir iš kur gauti lėšų papildomai", - pažymi adminis­ tracijos reikalų prorektorius.

VU Finansų ir ekonomikos direkcijos vadovas G. Binkauskas teigia, kad planuojamas ir Mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo, arba vadina­ mosios specialiosios, programos augimas. Ji, palyginti su praėjusiais metais, turėtų padidėti apie 6 mln. litų - iki 59 mln. litų. Vilniaus univer­ sitetas šias lėšas užsidirba pats - tai pajamos iš mokslinių tyrimų, konsultacijų, studentų, studijuojančių savo lėšomis, įmokų, įvairių kitų paslaugų teikimo ir mokesčių už bendra­ bučius. Pasak G. Binkausko, nors surenkamos

įmokos už studijas kasmet mažėja, planuojamą specialiosios programos augimą lemia tai, kad Vilniaus universitetas vėl pats administruoja savo bendrabučius (anksčiau tai darė specialiai tam tikslui sukurta viešoji įstaiga). Bendrabučių sugrįžimas į Vilniaus universiteto balansą turėtų papildyti specialiąją programą maždaug 10 mln. litų. Tačiau su bendrabučiais yra susiję ir kiti fi­ nansiniai reikalai.„Mes tikimės gauti iš Europos investicinio banko keliasdešimties milijonų litų paskolą bendrabučiams renovuoti - apšiltinti, energetinei sistemai sutvarkyti", - sako G. Bin­ kauskas. Anot jo, paskola neturėtų lemti kainos už gyvenimą bendrabutyje augimo.

Tačiau specialiosios programos dydžiui grės­ mę kelia kita tendencija. Pasak administracijos reikalų prorektoriaus A. Pikturnos, pastebimas studentų, studijuojančių už savo lėšas, skaičiaus mažėjimas. „Ypač šis mažėjimas jaučiamas tiks­ liųjų mokslų, kur kainos už studijas yra dides­ nės, o ir pačios studijos yra sunkesnės, srityje. Čia mes tikrai matome problemą", - pripažino

A. Pikturna.

Struktūriniai pokyčiai Studijų direkcijoje Vilniaus universiteto Studijų direkcijoje įvyk­ dyti struktūriniai pokyčiai.

Nuo vasario mėnesio Studijų direkcijai vado­ vaus Jekaterina Bortkevič, buvusi Akademinių reikalų koordinavimo skyriaus vedėja. Ji pakeitė šias pareigas porą metų ėjusį dr. Liną Bukauską. Į Studijų direkciją perkelti Akademinių reikalų koordinavimo skyriaus darbuotojai, o pats šis skyrius panaikintas. Naują direkcijos struktūrą

dabar sudaro trys padaliniai - Studijų progra­ mų skyrius, Studijų planavimo ir koordinavimo skyrius ir Studijų komunikacijos ir informacijos skyrius. Kaip ir anksčiau, Saulėtekyje dirbs Studijų komunikacijos ir informacijos skyriaus bei Studijų planavimo ir koordinavimo sky­ riaus darbuotojai. Studijų programų skyriaus darbuotojai dirbs centriniuose universiteto rūmuose.

Papildomos išlaidos naujam bibliotekos pastatui Papildomos ir neplanuotos išlaidos 2012 m. yra susijusios su Vilniaus universiteto bibliotekos funkcionavimu. Nuo kovo mėnesio VU turėtų būti perduotas naujas bibliotekos pastatas Sau­ lėtekyje. Jame įsikurs Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Pasak A. Pikturnos, valstybė atsisakė papildomai skirti asignavimų, kurie padėtų padengti numatomas pastato eksploatavimo išlaidas. „Vilniaus universitetas turės perimti pastatą ir pradėti jį šildyti. Kol jame neįsikursime, tai galbūt galima būtų da­ ryti minimaliai. Tačiau reikia palaikyti ir įvairias sudėtingas sistemas - vėdinimo, temperatūros režimo, drėgmės kontrolės", - sakė A. Pikturna.

Jo teigimu, buvo apskaičiuota, kad 9 mėnesiams (nuo kovo iki metų pabaigos) MKIC eksploatavi­ mui prireiks papildomų 3 mln. litų. Dar280tūkst. litų numatyta papildomiems centro darbuotojų etatams.„Turime vilties, kad galbūt iki 2013 m. pavyks įrodyti, kad universitetas MKIC funkcio­ navimo užtikrinimui iš valstybės biudžeto turėtų gauti papildomų lėšų. Kitaip mūsų laukia labai didelė finansinė našta. Vargu ar centras pats už savo paslaugas sugebės užsidirbti kokius nors didesnius pinigus", - svarstė A. Pikturna.

Vilniaus universitetui teko ieškoti nenumatytų lėšų ir duomenų bazių prenumeratai. Anksčiau duomenų bazių prenumerata - ne tik VU, bet ir kitoms aukštųjų mokyklų bibliotekoms - buvo finansuojama centralizuotai, pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Nuo šių metų sumą, skiriamą duomenų bazių prenumeratai, numatyta mažinti keliais milijo­ nais. Pasak A. Pikturnos, atsižvelgiant į tai, kad Vil­ niaus universiteto mokslininkai ir studentai gana aktyviai naudojasi šia paslauga, buvo nuspręsta

kolegialiai rezervuoti po 0,71 proc. kiekvieno aka­ deminio padalinio asignavimų duomenų bazių prenumeratai.„Dabar šiam tikslui sukaupta apie 600 tūkst. litų suma, kuri bus panaudota, jeigu nepavyks įtikinti nemažinti struktūrinių fondų paramos", - pažymėjo A. Pikturna.

VU Finansų ir ekonomikos direkcijos vadovas G. Binkauskas yra linkęs matyti situacijoje su duomenų bazių prenumerata ir teigiamų dalykų. „Numatomas lėšų mažėjimas duomenų bazių prenumeratai privertė susimąstyti, kiek ir kokių duomenų bazių mums iš tikrųjų reikia. Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė sakė, kad buvo įvertintas skirtingų duomenų bazių populiarumas bei naudin­ gumas ir nuspręsta, kurių iš jų prenumeratos atsisakymas nebūtų skausmingas", - pasakojo G. Binkauskas.

Iššūkis - sutvarkyti motyva­ vimo sistemą VU Finansų ir ekonomikos direkcijos vado­ vo teigimu, didžiausias šių metų iššūkis būtų sutvarkyti motyvavimo ir mokėjimo už darbą sistemą. „Situacija yra tokia, kad nors esame pats didžiausias universitetas, nors pritraukia­ me daugiausia studentų, nors daugiau už kitus uždirbame iš krepšelių, bet mūsų mokami atly­ ginimai nėra didžiausi tarp aukštųjų mokyklų.

Reikia išsiaiškinti, kokia to priežastis - ar mes turime pernelyg daug plotų, ar neracionaliai juos naudojame, ar už kažką permokame?" sakė G. Binkauskas.

Finansų ir ekonomikos direkcijos vadovas išreiškė optimizmą, susijusį ir su verslo ir mokslo bendradarbiavimo tendencija. Pasak jo, šioje srityje pastaruoju metu pastebima teigiamų požymių. „Ilgą laiką būdavo taip, kad atskiras mokslininkas pažinojo atskirą verslininką. Jis pateikdavo verslininkui paslaugas, o univer­ sitetas dažniausiai tiesiog likdavo nuošalyje, nebuvo žinoma, kad tokia partnerystė yra, kad kažkas vyksta“, - įvardijo problemą G. Bin­ kauskas. Šiandien, pasak jo, viskas keičiasi, nes

vyksta tiesioginis institucinis verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimas. G. Binkauskas pažymėjo, kad toks bendradarbiavimas dabar dažnai matomas konkursinio finansavimo srity­ je, kai norintis gauti pinigų iš fondų verslas pagal finansavimo suteikimo sąlygas priverstas ieškoti partnerių tarp mokslo institucijų, o akademinės ir mokslinės institucijos - tarp verslo įmonių. „Tokia partnerystė su verslu padeda užsidirbti ir universitetui, ir atskiriems-fakultetams, ir tai labai svarbu dėl ateities perspektyvų - užmez­ gamas ir stiprinamas bendradarbiavimas tarp universiteto ir partnerių", - teigia G. Binkauskas.

Vilniaus universitetas jau viešoji įstaiga Nuo šių metų sausio 3 d. Vilniaus universitetas, kaip to reikalauja Mokslo ir studijų įstatymas, pakeitė savo statusą ir tapo viešąja įstaiga.

Studijų proceso klausimais konsultuoja Rasa Matonienė (ei. p. rasa.matoniene@cr.vu.lt, tel. 219 3233, Saulėtekio ai. 9,1 rūmai, 109A kab.).

Studijų programų klausimais konsultuoja įneša Šeškauskienė (ei. p. inesa.seskauskiene@flf.vu.lt, tel. 219 3240, Universiteto g. 3, centriniai rūmai, 235 kab.).

Dėl mugių, renginių, vizitų į gimnazijas, Vaikų universiteto prašome kreiptis į Eglę Saikauskienę (ei. p. egle.saikauskiene@cr.vu.lt, tel. 219 3145, Saulėtekio ai. 9,1 rūmai, 110 kab.).

Pagrindiniai pokyčiai, kurie laukia universiteto, yra susiję su turto disponavimu.

Universitetas įgijo daugiau teisių ir galimybių organizuoti savo ūkinę veiklą. Ta­ čiau didėja ir jo atskaitomybė visuomenei - nuo šiol VU kiekvienais metais turės

viešai skelbti savo pajamų ir išlaidų sąmatą ateinantiems metams ir praėjusių

metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą.

Priėmimo klausimais galima kreiptis į Aloyzą Antaną Pažėrą (ei. p. aloyzas.pazera@ff.vu.lt, tel. 236 6250, Saulėtekio ai. 9,1 rūmai, 101 kab.).

U. V." inform.

„U. V." inform.

universitas

2012 m. vasaris

3

vilnensis

_______________________________________________ žvilgsnis kkk

Stipri mąstanti visuomenė - geriausias valstybės pagrindas Viktoras DENISENKO

Tarpukario ir šios dienos iššūkiai - panašūs VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros lektorius dr. Valdemaras Klumbys mano, kad iš esmės dauguma iššūkių, su kuriais susiduria Lietuva šiandien, yra panašūs į tuos iššūkius, su kuriais susidurdavo ir tarpukario respublika. Žinoma, šie iššūkiai nėra visiškai

identiški. „Tarpukariu Lietuva irgi buvo susi­ dūrusi su emigracijos problema. Šio iššūkio mastai, ko gero, buvo ne menkesni nei dabar.

Tada, tiesa, žmonės važiavo ne į Europą, o į Pietų Ameriką. Ir nemažai išvažiavusiųjų vis dėlto grįždavo. Kitas skirtumas, kad tuo metu tai buvo darbo rankų nutekėjimas, o dabar dar ir protų", - sako V. Klumbys.

Kitas panašus iššūkis - nusivylimo jausmas. „Tarpukario Lietuvoje žmonės irgi jautė didelį nusivylimą. Tačiau šis jausmas buvo labiau susijęs ne su valstybingumu, o su Antano Sme­ tonos režimu. Iš esmės nusivilta buvo valdžia. Šiandien yra blogiau, nes nusivylimas valdžia yra susimaišęs su nusivylimu valstybe",-svarsto V. Klumbys.

V"

Žiūrėdamas [jau­ nąją kartą, į tuos, kurie dabar ateina į universi­ tetą, kurie jau gimė po nepriklausomybės atkū­ rimo, stebiuosi, kodėl jie dar tokie nelaisvi?

Jiems pritrūksta pyk­ čio - pozityvaus pykčio, kuris verčia veikti. a

1918 m. vasario 16-oji tapo modernios Lietuvos Respublikos gimimo diena, tačiau pirmas jaunos valstybės nepriklauso­ mybės ir suverenumo laikotarpis nebuvo ilgas. Po 22 metų Lietuva buvo „praryta“ Sovietų Sąjungos. Šiais metais taip pat

sukanka 22 metai nuo tos dienos, kai mūsų šalis atkūrė savo nepriklausomybę. Žinoma, lyginti Lietuvos padėtį prieš Antrąjį pasaulinį karą su šia diena būtų nekorektiška. Šiandien mes

esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, o ir esminės grėsmės

per pastarąjį pusšimtį metų gerokai pasikeitė. Tačiau pokalbis apie suverenumą, valstybingumą ir visuomenės būklę šiandien yra ne mažiau aktualus nei anksčiau. Valstybingumo šventės

išvakarėse trys jauni Vilniaus universiteto mokslininkai dalijasi su „Universitas Vilnensis“ skaitytojais savo įžvalgomis.

dalykų, kurie yra jai svarbūs, kurie ją jungia ir per kuriuos galima veikti. Taip pat reikia tikro lyderio, tačiau dirbtinai jo nesukonstruosi. Jis turi būti toks iš prigimties. Dabartinėje politi­ nėje scenoje aš tokio lyderio nematau", - sako V. Klumbys.

Kai stiprybės tampa silpny­ bėmis VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Tarptautinių santykių katedros mokslo darbuotojas dr. Nerijus Maliukevičius mano, kad, kalbant apie valstybingumą, rimtai vertinti reikia visas, net ir neakivaizdžias grėsmes.„Visada egzistuoja grėsmių, ir kai jos neadekvačiai vertinamos, tai dažnai nulemia gana tragiškus padarinius", - teigia jis. Pasak N. Maliukevičiaus, svarbų vaidmenį formuojant valstybės atspa­ rumą grėsmei atlieka visuomenės būklė. Jeigu visuomenės„imunitetas"yra nusilpęs, tai nežada nieko gero ir valstybei.

N. Maliukevičiaus manymu, Lietuvos visuo­ menė iki šiol negali visiškai atsigauti po vadina­ mosios „sovietinės traumos". „Reikia pripažinti,

VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros lektorius dr. Valdemaras Klumbys

NATO. Mūsų silpnybės, kai mes dar nebuvome šių susivienijimų nariais, vertė ir pilietines par­ tijas, ir visuomenę mobilizuotis, vertė atrasti strateginius partnerius šalies viduje ir užsienyje, kurie siektų to paties. Tačiau kai tikslas buvo pasiektas, tai tapo savotiška mūsų silpnybe, nes nebėra tolesnės vizijos, ko mes norime ir siekia­ me", - aiškina N. Maliukevičius. Pasakjo, tokioje situacijoje visos kitos grėsmės - ekonominės, informacinės-tampa pavojingesnės, nei buvo. „Daug lengviau skaldyti visuomenę, kuri neturi bendro buvimo kartu vizijos, neturi vizijos, kur link jai reikia eiti. Mūsų silpnybė - konsolidaci­ jos ir visuomenės vizijos stoka", - konstatuoja N. Maliukevičius.

Yra ir dalykų, kurių šiandieninė Lietuvos Res­ publika stokoja, palyginti su tarpukario valstybe.„Šiandien mūsų šalis neturi aiškaus tikslo. Kol buvom neįstoję, tikslas buvo Europos Sąjunga ir NATO. Dabar mes bandome gana beviltiškai konstruoti kažkokį naują tikslą arba viziją", - pa­ žymi V. Klumbys. Pasakjo, tarpukario respublika turėjo labai tikslią savo viziją. „A. Smetonos vizijoje Lietuva buvo rami pasiturinčių ūkininkų šalis, niekur nesikišanti, niekur nelendanti. Kitas dalykas, kad ta vizija nesutapo su jaunimo lū­ kesčiais. Rami ir lėta politika jaunimo netenkino ir buvo jam nepriimtina", - teigia V. Klumbys. Šiandienos Lietuvos situacija irgi netenkina

Paviršutiniška žiniasklaida formuoja paviršutinišką visuomenę

jaunimo, tačiau, anot pašnekovo, net jauni žmonės yra ydingai perėmę vyresnės kartos fatalizmą. „Žiūrėdamas į jaunąją kartą, į tuos,

kurie dabar ateina į universitetą, kurie jau gimė po nepriklausomybės atkūrimo, stebiuosi, kodėl jie dar tokie nelaisvi? Jiems pritrūksta pykčio pozityvaus pykčio, kuris verčia veikti", - sako V. Klumbys. Pasakjo, atsakymo į tai, kodėl net jauna karta yra gana pasyvi ir nelaisva, galima ieškoti analizuojanttas sąlygas, kuriomisjiaugo. „Ši karta gimė politinės laisvės sąlygomis, bet tėvai, kurie gana ilgai gyveno autoritarinėje sis­ temoje, perdavė ir vaikams nelaisvės pojūtį. Ši

karta išaugo jausdama įtampą, matydama, kad šalyje yra demokratinė laisvė, bet visuomenė iš esmės yra nelaisva", - pažymi V. Klumbys. Jis svarsto, kad galbūt šios - jaunos kartos - vaikai jau bus daug laisvesni ir sugebės suformuoti tikrą laisvą visuomenę.

Tačiau, V. Klumbio manymu, yra pavojus, kad šalis ir visuomenė taip ir nesugebės išeiti iš šio ydingo rato. „Patys mes galime ir nesubręsti.

Reikia pasistengti ir pačioje visuomenėje surasti

kad mūsų visuomenę dar veikia posovietinis palikimas. Gana akivaizdus, bet sunkiai pagy­ domas visuomenės nusilpimas. Tai atspindi ir požiūris į valdžią, ir tai, kaip žmonės žiūri vieni į kitus. Manau, kad netgi per tuos kiek daugiau nei dvidešimt metų, praėjusių po nepriklauso­ mybės atkūrimo, mes nesugebėjome tapti savo valstybės savininkais", - sako jis.

Visuomenė sustiprėtų, jei perprastų žodžio „respublika" (išvertus iš lotynų kalbos - „ben­ dras reikalas") prasmę, tačiau, N. Maliukevičiaus teigimu, Lietuvoje dar trūksta tokio požiūrio. „Mums, Lietuvos gyventojams, valstybė vis dar yra tolima vizija - vieniems rožinė, o kitiems galbūt net neigiamas vaizdinys", - teigia N. Ma­ liukevičius. Pasakjo, visuomenei būtina mokytis sveiko požiūrio į savo šalį: „Reikėtų diegti tam tikrus elgesio modelius - bandyti įpratinti jauną žmogų elgtis su viešais reikalais kaip su savo reikalais, kaip su tuo, kas rūpi."

Mokslininko manymu, tam tikrą visuomenės nusilpimą, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, lėmė ir Lietuvos įstojimas į ES ir NATO. „Reikia suvokti, kad kartais tavo silpnybė gali tapti tavo stiprybe, nes tada mobilizuojiesi ir bandai spręsti reikalus labai konstruktyviai, tačiau lygiai taip pat tavo stiprybė gali pavirsti silpnybe. Šitaip galima vertinti Lietuvos įstojimą į ES ir

VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos

V. Denisenko nuotr.

f • Reikėtų diegti tam tikrus elgesio mode­ lius - bandyti įpratinti jauną žmogų elgtis su viešais reikalais kaip su savo reikalais, kaip su tuo, kas rūpi, ii VU TSPMI Tarptautinių santykių katedros mokslo darbuotojas dr. Nerijus Maliukevičius

instituto docentas dr. Mantas Martišius mano, kad nemažai Lietuvos problemų šiandien yra susijusios su informacijos kokybe.„Problema, su kuria dabar susiduriame, yra ta, kad Lietuvos au­ ditorija priprato prie labai prasto„žiniasklaidos maisto". Mūsų medijų lauke vyrauja pramogos, o rimtesniems dalykams beveik neskiriama dėmesio. Kai visuomenei tenka spręsti rimtus klausimus, labai dažnai mes pasirengę spręsti juos taip, kaip tai daroma pramogų pasaulyje",teigia M. Martišius.

Pasak pašnekovo, dėmesys žiniasklaidai ir jos vaidmeniui, kalbant apie valstybingumą, nėra atsitiktinis. „Yra tam tikrų reiškinių, įvykių ir institucijų, kurie sujungia ir subendrina tautą.

Pavyzdžiui, mokykla, kariuomenė ir pan. Vienas iš tų dalykų - medijos, kurios pateikia bendrą kontekstinę informaciją. Jeigu tautos gaunama bendra kontekstinė informacija labai žemo lygio, tauta pradeda priiminėti neteisingus sprendimus", - sako M. Martišius.Tai yra susiję ir

V. Naujiko nuotr.

Problema, su kuria dabar susiduriame, yra ta, kad Lietuvos audi­ torija priprato prie la­ bai prasto „žiniasklaidos maisto “. Kai vi­ suomenei tenka spręsti rimtus klausimus, labai dažnai mes pasirengę spręsti juos taip, kaip tai daroma pramogų pasaulyje, ii VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas dr. Mantas Martišius su sprendimais, priimamais individualiai.„Žinau

žmonių, kurie dabar bando važiuoti užsidirbti į Ispaniją, kur nedarbas yra didesnis negu Lie­ tuvoje. Kadangi jie negauna tos informacijos iš vietinės žiniasklaidos ar tiesiog neieško - jie važiuoja. Kitaip sakant, jie priima neteisingus sprendimus", - pažymi M. Martišius. Jo teigimu, žiniasklaida prisideda prie pilietinės visuomenės formavimo, todėl jeigu žiniasklaida yra paviršu­ tiniška, paviršutiniška tampa ir visuomenė.

Lietuvos informacinė rinka yra maža, tačiau šiandien žmogus turi daug daugiau galimybių negu anksčiau naudotis globalia informacine erdve. Kaip vieną iš esminių visuomenės ydų M. Martišius įvardija apatiją. „Problema ta, kad

jeigu nieko nesiklausysi, sėdėsi užsidaręs vidinė­ je informacinėje erdvėje, tai atrodys, kad tikrai, kaip sakoma, „blogiau negu Lietuvoje niekur nėra". Tada ir atsiranda nusivylimas savo šalimi, nes norėdamas palyginti ją su kita valstybe turi pirmiausia sužinoti informaciją. Jeigu tos informacijos negauni, labai lengva teigti, kad pas mus viskas yra blogai, nors iš tikrųjų tai iliuzija", - pažymi M. Martišius.

Tačiau tai, kad Lietuva yra maža valstybė, nereiškia, kad jos likimasyra nulemtas. M. Marti­

šiaus teigimu, jeigu visos visuomenės ir valdžios grandys sugebės dirbti atsakingai ir sklandžiai (taip pat ir vadinamoji „ketvirtoji valdžia"), šalis tikrai bus pajėgi atsispirti visiems moderniems iššūkiams.„Danija, pavyzdžiui, irgi yra maža vals­ tybė, bet niekam nekyla klausimų, ar ji galėtų atsispirti įtakai ir pavojams iš išorės. Lietuva irgi gali", - įsitikinęs M. Martišius.

universitas

ą

2012 m. vasaris

vilnensis

ą

<

f f f studijos______________________

Studentai pasinaudojo galimybe gauti valstybės kompensaciją už studijų įmoką Valstybinis studijų fondas išmokėjo daugiau nei 11,6 mln. litų kompensacijų geriausiai valstybės

nefinansuojamose vietose studijavusiems studen­

tams. Jas gavo ir 138 Vilniaus universiteto studen­

tai, daugiausia iš Ekonomikos, Kauno humanitari­ nio, Teisės, Komunikacijos ir Medicinos fakultetų.

Liana BINKAUSKIENĖ „Valstybiniam studijųfondui pateikus aukštajai mokyklai nustatytą skaičių as­ menų, kuriems gali būti kompensuoja­ mos įmokos už sumokėtą studijų kainą ar jos dalį, aukštoji mokykla, remdamasi geriausių studentų eilės duomenimis, sudaro asmenų, galinčių pretenduoti į kompensaciją, sąrašą. Sąrašas su­ daromas atsižvelgiant į Valstybinio

studijų fondo nustatytą asmenų skaičių kiekvienai studijų krypčiai, jį tikrina ir tvirtina Valstybinis studijų fondas", apie tvarką, kaip Vilniaus universitete buvo atrinkti kandidatai, pasakojo Studijų direkcijos Studijų planavimo ir koordinavimo skyriaus vyriausioji spe­ cialistė Rasa Matonienė. Studentams buvo kompensuota faktiškai sumokėta studijų kaina ar jos dalis, bet ne didesnė kaip norminė studijų kaina.

Valstybinis studijų fondas už studijas sumokėtą kainą siūlė kompensuoti 152 VU valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantiems studentams.

Valstybės nefinansuojamų studentų, kuriems galėjo būti kompensuojama už studijas sumokėta kaina, VU buvo 155 (daugiausia ekonomikos bei va­ dybos ir verslo administravimo studijų krypties). Vilniaus universitetas pateikė 146 valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių studentų, pre­ tenduojančių į už studijas sumokėtos kainos kompensavimą, sąrašą. Kai kurių studijų krypčių studentų, atitinkančių kriterijus, pagal kuriuos VSF galėjo kompensuoti už studijas sumokėtą kainą, Vilniaus universitete nebuvo.

Didžiausia kompensuota už studijas sumokėta kaina - 15 844 litai (GMF).

Mažiausia kompensuota už studijas sumokėta kaina - 1984 litai (GMF).

Ar ateityje irgi bus tokia galimybė, kur studentams ieškoti informa­ cijos? Kaip patikino R. Matonienė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1504„Dėl Už studijas su­ mokėtos kainos kompensavimo tvar­ kos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2009,

Nr. 54-2140), kiekvienais einamaisiais metais aukštoji mokykla Valstybiniam studijų fondui pateiks duomenis apie valstybės finansuojamose vietose ir valstybės nefinansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį baigusių asmenų skaičių.

Pagal juos Valstybinis studijų fon­ das konkrečiai aukštajai mokyklai ir jos studijų kryptims nustatys didžiau­ sią galimą skaičių asmenų, galinčių pretenduoti j už studijas sumokė­ tos kainos kompensavimą. Apie tai aukštoji mokykla informuojama iki lapkričio 2 d.

Pagal pateiktus duomenis aukš­ toji mokykla sudarys pretendentų sąrašą.

Valstybinis studijų fondas apie studentui skirtą už studijas sumo­

kėtos kainos kompensaciją praneša studento nurodytu elektroninio pašto adresu. Kompensacijos gavė­ jas privalo Valstybinio studijų fondo tinklalapyje užpildyti ir pateikti Vals­ tybiniam studijų fondui nustatytos formos prašymą išmokėti už studijas sumokėtos kainos kompensaciją.

Teisę į už studijas sumokėtos kai­ nos ar jos dalies kompensavimą turi asmenys, kurie studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje, baigė atitinkamą studijų laikotarpį (pirmus dvejus studijų metus (ištęstinių stu­ dijų - pirmą pusę studijų programos dalį) ir (arba) nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vien­ tisųjų studijų pabaigos (ištęstinių stu­ dijų - antrąją pusę studijų programos dalies)), aukštajai mokyklai sudarant siūlomų kompensuoti už studijas sumokėjusių asmenų sąrašą metu neturi akademinių skolų ir jei jų stu­ dijų rezultatų vidurkis yra ne mažesnis už atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkį, išskyrus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 72 straipsnio 1 da­ lyje nurodytus asmenis.

Bendrasis universitetinis lavinimas - iššūkis visiems fakultetams dalykų dėstytojų kvalifikacija. „Kas dėstys? Tokių žmonių, kurie funda­ mentaliai, globaliai, plačiai matytų problemą, yra vienetai. Jei norime gauti pavyzdinį BUL kursą - reikia didinti fakultetų suinteresuotumą.

Lygiai taip pat turi būti suinteresuoti ir BUL dalykus dėstantys žmonės",-sakė A. Bumblauskas.

M. P. Šaulauskas pažymėjo, kad,

Bendrojo universitetinio lavinimo (BUL) koncepciją Vilniaus universiteto Senato komisija patvirtino dar praėjusių metų pavasarį, tačiau

ginčai, koks turėtų būti BUL modulių turinys, vis

netyla. Apie tai konferencijos, skirtos bendrojo universitetinio lavinimo problematikai aptarti,

atidaryme VU Tarptautinio verslo mokykloje sau­ sio pabaigoje kalbėjo akademinių reikalų prorek­

kalbant apie potencialius BUL dės­ tytojus, „sunku rasti tinkamo lygio ir noro žmonių". Šią mintį iš dalies atkar­

torius dr. Juozas Galginaitis. Jis pažymėjo, kad nors BUL koncepcija jau įgyvendinama, tačiau galima ir reikia diskutuoti apie tai, kaip ji turėtų

keistis. Padiskutuoti šia tema buvo pakviesti ir „fizikai“ (tiksliųjų mokslų atstovai), ir „lyrikai“

Bendrojo universitetinio lavinimo klausimas sulaukė didelio akademinės bendruomenės dėmesio. V. Naujiko nuotr.

(humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai).

Viktoras DENISENKO

BUL - apsisprendimo reikalas Bendrasis universitetinis lavinimas turėtų tapti grandimi, jungiančia visus Vilniaus universiteto studentus.

Jis yra susijęs su esminiais universi­ teto mokslo ir mokymosi principais, pasireiškiančiais per siekį ugdyti kūrybingą ir nuolat tobulėjančią asmenybę. VU Senato komisijos pa­ tvirtintoje koncepcijoje nurodoma: „Bendrasis universitetinis lavinimas tai pasaulėžiūros formavimas ir ben­ dros erudicijos ugdymas aukštojo lavinimo dalykais ar moduliais visose Vilniaus universiteto pagrindinių studijų programose." Tačiau konfe­ rencija parodė, kad BUL klausimas yra ne tik praktinio, bet ir filosofinio pobūdžio.

Konferencijoje savo požiūrį į BUL problematiką išsakė VU Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logi­ kos katedros vedėjas prof. dr. Marius Povilas Šaulauskas. „Kai svarstome,

kokie turi būti universitetinio lavini­ mo pricipai, vis vien kalbame apie apsisprendimą. Mes negalime rimtai svarstyti, kas turi būti BUL modulyje, kol neatsakom į pagrindinį klausimą koks turi būti BUL turinys ir kokiais principais jis turi būti formuojamas", yra įsitikinęs M. P. Šaulauskas. Būtent

bendrojo universitetinio lavinimo principai tapo konferencijos diskusijų ašimi.

VU Istorijos fakulteto prodekano prof. dr. Alfredo Bumblausko ma­ nymu, BUL principus atitinkantys dalykai turi būti platesnio pobūdžio, tačiau susieti su realiais problemi­ niais aspektais. „Universitetas negali gyventi šalia visuomenės. Dabar, kai vyksta svarstymai dėl BUL, susidaro įspūdis, kad universitetas gyvena sau, o visuomenė - sau", - apgailestavo A. Bumblauskas. Jis įvardijo ir pagrin­ dines pageidautinas galimų BUL daly­ kų savybes.„)vairovė, dialogiškumas, visuomeniškumas. BUL įsivaizduoju kaip problemų nagrinėjimo, o ne kaip senų mokslo tiesų kartojimo mode­ lį", - sakė A. Bumblauskas.

Vieta tiksliesiems mokslams VU Chemijos fakulteto dekanas prof. dr. Aivaras Kareiva užsiminė apie vieną iš universitete susifor­ mavusių tendencijų. „Situacija yra tokia, kad humanitarinių ir socialinių mokslų studentai mieliau renkasi savo krypties dalykus, o tiksliųjų mokslų studentai yra verčiami rinktis humanitarinių ir socialinių mokslų krypties dalykus", - sakė A. Kareiva, kalbėdamas apie BUL problemą. Jis pateikė pavyzdžių, kaip į bendrojo universitetinio lavinimo modulius galėtų įsikomponuoti tikslieji moks­ lai. Pasak A. Kareivos, humanitarinės pakraipos studentų akiratį sėkmingai galėtų praplėsti populiarioji fizika ar žinios apie branduolinę energetiką.

tojo ir VU Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros Istorijos katedros docentas dr. Nerijus Šepetys. Jis siūlė

papildomai finansiškai motyvuoti dėstytojus, kurių bendrojo univer­ sitetinio lavinimo dalykus studentai rinksis aktyviausiai. N. Šepečio teigi­ mu, būtent dalyko populiarumas tarp studentų galėtų aiškiausiai byloti apie dėstytojo kvalifikaciją ir jo dėstomo dalyko patrauklumą.

BUL - universiteto ateitis

Profesoriai A. Bumblauskas ir M. P. Šaulauskas pateikė savo samprotavi­

mus apie bendrojo universitetinio lavinimo principus. V. Naujiko nuotr.

Lygiai taip pat savo vietą šiuose moduliuose galėtų atrasti chemijos disciplinos.

Vieną iš BUL modulių galėtų su­ daryti ir su medicina susiję dalykai.

Pasak A. Kareivos, studentams neabe­ jotinai praverstų žinios apie žmogaus sveikatą. Šią mintį savo pasisakyme

pradmenys. Matematiką mes galime vertinti ir kaip humanitarinį moks­ lą. Norėčiau priminti, kad Vilniaus universitete istoriškai Matematikos katedra buvo įkurta būtent Filosofijos

plėtojo irVU Sveikatos ir sporto centro direktorė dr. Ramunė Žilinskienė. Jos

fakultete", - kalbėjo A. Kareiva.

Apie tiksliųjų ir humanitarinių bei socialinių mokslų atskirties sąlygiš­ kumą savo pranešime užsiminė ir M. P. Šaulauskas. „Kai chemikas, ma­

manymu, į bendrąjį universitetinį la­ vinimą turėtų įeiti ir asmens sveikatos ugdymas.„Mes matome, kad studen­ tai iš mokyklos atsineša mažai žinių apie sveikatą. Galbūt reikėtų suteikti jiems tų žinių universitete", - kalbėjo R. Žilinskienė.

tematikas, biologas, genetikas - bet kuris tiksliųjų ir ne visai tiksliųjų moks­ lų žmogus - pasiekia aukščiausią lygį savo profesijoje, jis išlipa iš siaurųjų savo mokslo rėmų, jis tampa metafizi­ ku, filosofu - žmogumi, kuris griauna matymo paradigmas", - sakė jis.

Riba - sąlyginė

Dėstytojai turi būti motyvuoti

A. Kareiva pabrėžė, kad tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų iš tikrųjų nėra neįveikiamos prarajos. „Į BUL galėtų būti įtraukti aukštosios matematikos

Konferencijoje nemažai buvo kal­ bama apie tai, kokia turėtų būti BUL

Klausimas dėl bendrojo universi­ tetinio lavinimo neatsitiktinai kelia tiek daug ginčų.„BULformavimo pro­ cedūra turi nepaprastą svarbą visai mūsų universiteto ateičiai.Tai yra ašis, kuri turėtų daryti mūsų universitetą universitetu", - pažymėjo VU Taiko­ mųjų mokslų instituto direktorius prof. dr. Artūras Žukauskas. Panašią

mintį kiek šmaikštaudamas išsakė ir M. P. Šaulauskas:„Jau šiandien mūsų universitetas panašėja į konfederaciją.

Būtent BUL galėtų jungti universite­ tą į visumą, nes kitaip mes galime subyrėti į atskirus feodus. Mes jau ir dabaresameviduramžiųfeodai.Mūsų fakultetai yra labai savarankiški, bet jie yra ir labai skirtingi."

Kalbėdami apie BUL, dauguma konferencijos dalyvių pabrėžė, kad studentams turi būti palikta bendrojo universitetinio lavinimo modulių pa­ sirinkimo laisvė (A. Kareivos siūlymas, kad BUL modulius studentai galėtų rinktis tik iš kitos, nei yra jų, studijų krypties, nesulaukė platesnio palai­ kymo). Konferencijos dalyviai sutarė ir dėl to, kad bendrajame universiteto lavinime turi dalyvauti visi Vilniaus universiteto fakultetai, nes kiekvienas iš jų turi tų žinių, kurios galėtų sudo­ minti ir kitų fakultetų studentus.

universitas

2012 m. vasaris

r

vilnensis

_________________________ mokslas/ t i

Lietuvos mokslo premijomis Universiteto įvertinti VU mokslininkai mokslininkai tobulins meno kūrinių apšvietimą

Lietuvos mokslų akademija paskelbė septynis 2011 m. mokslo premijų laure­

atus humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų

srityse. Keturios premijos atiteko Vilniaus universiteto mokslininkams.

Humanitarinių mokslų srityje mokslo premija skirta prof. habil. dr. Mykolui Michelbertui už darbų ciklą„Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai".

Mokslo premija už darbų ciklą„Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms" skirta VU prof. dr. Ričardui Makuškai ir Algirdui Žemaitaičiui.

Naujos kartos šviesos šaltiniai - puslaidinin­

Biomedicinos mokslų srityje geriausiais pripažinti prof. habil. dr. Zitos Aušrelės Kučinskienės darbų ciklas„Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas" ir prof. dr. Osvaldo Rukšėno ir doc. dr. Aido Alaburdos darbų ciklas „Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas".

Sveikiname Vilniaus universiteto mokslininkus. Lietuvos mokslo premijos bus teikiamos kovo pradžioje Lietuvos mokslų akademijoje. „U. V." inform.

kiniai šviesos diodai (šviestukai) atveria

didžiules galimybes įvairiose apšvietimo

srityse, net tokiose kaip

Doc. dr. A.Germanavičius su bendraautoriais dukart įvertintas už geriausius mokslinius straipsnius

meno kūrinių ekspo­

navimas. Meno kūrinių

apšvietimo problemos

ir inovatyvūs jų sprendi­

Vilniaus universiteto Medicinos fa­ kulteto Psichiatrijos klinikos docentas dr. Arūnas Germanavičius 2011 m. pabaigoje gavo du tarptautinius ap­ dovanojimus už geriausius mokslinius straipsnius, kuriuos jis parašė kartu su bendraautoriais.

Australijos ir Azijos proto sutri­

mo būdai buvo apžvelg­ ti sausio 25 d. įvykusia­ me Optoelektronikos

seminare, kuriame

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų insti­ tuto direktorius prof. Ar­ tūras Žukauskas skaitė

kimų draugijos apdovanojimą už geriausią 2011 m. žurnalo „Journal

paskaitą „Tausojantis ir

išmanusis meno kūrinių apšvietimas“. Šviestukų taikymas meno kūrinių

apšvietimui yra patrauklus keliais as­ pektais. Pirma, šie šviesos šaltiniai turi griežtai apibrėžtą spektrinės galios skirstinį, kuris leidžia smarkiai suma­ žinti žalingą šviesos poveikį meno kūriniams. Žinoma, kad, nepaisant visų apribojimų ir atsargumo priemo­ nių, tokį žalingą poveikį meno kūriniai nuolat vienaip ar kitaip patiria, t. y. juos eksponuojant tenka balansuoti tarp kūrinio išvaizdumo ir patiriamos žalos. Kietakūnė technologija leidžia visiškai eliminuoti žalingiausią - ul­ travioletinę - šviesos spektro kompo­ nentę ir atsisakyti kitos nematomos (infraraudonosios) komponentės, kuri tik papildomai didina spinduli­ nę apšvietą. Bet to, ši technologija leidžia parinkti ir regimosios šviesos spektrinę sudėtį taip, kad spindulinė apšvieta būtų mažiausia, o vizualusis efektas - didžiausias.

Kita vertus, naujosios technologijos lankstumas šviesos spektrinės sudėties atžvilgiu leidžia atlikti meno kūrinių spalvinę korekciją - imituoti apšvie­ timo sąlygas, kuriomis meno kūrinys buvo kuriamas (pavyzdžiui, ryškią die­ nos šviesą, prieblandą, dirbtinę šviesą), kompensuoti dėl senėjimo išblukusių spalvų ir pageltusio lako efektus. Ir tai dar ne viskas. Kadangi šviestukai yra žemos įtampos prietaisai, juos lengva susieti su kompiuterinėmis valdymo priemonėmis. O tai leidžia sukurti dinamiškai valdomus išmaniuosius šaltinius, kurių šviesos spektrinę su­ dėtį lengva keisti ir suderinti atskirai kiekvienam meno kūriniui.

Seminare prof. A. Žukauskas kartu

su dr. Pranciškumi Vitta, doktorantu ArūnuTuziku ir magistrantu Andriumi Petruliu demonstravo savo išradimą -

kompiuteriu valdomą spalvų atgavos mašiną. Šio šviesos šaltinio veikimo principas remiasi mūsų universiteto Informatikos katedros vedėjo doc. dr. Rimanto Vaicekausko pasiūlyta

Kompiuteriu valdoma spalvų

atgavos mašina. Nuotr. iš VU TM1 archyvo

idėja maišyti raudono-žalio-mėlyno ir gintarinio-žalio-mėlyno šviestukų telkinių skleidžiamą šviesą, derinant jų tarpusavio proporcijas.Taip gaunamas derinamasis keturspalvis (raudonasgintarinis-žalias-mėlynas) mišinys gali perteikti apšviečiamų objektų spalvas įvairiais būdais: padidindamas ar su­ mažindamas jų sodrį ir imituodamas natūralią šviesą. Be to, toks šaltinis leidžia lengvai balansuoti tarp„šilto" ir „šalto" apšvietimo. Seminaro dalyviai turėjo galimybę stebėti, kaip prof.

Edmundo Kuokščio akvarelė keičia spalvas, tolygiai keičiant imituojamas apšvietimo sąlygas nuo žvakių lieps­ nos iki saulės spindulių, sukeliant blukinantį ir sodrinantį efektą.

Po savaitės VU fizikų„desantas" išsi­ laipino Kaune.Ten paskaitos klausėsi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai. Šį kartą spal­ vų atgavos mašina buvo nukreipta į mūsų dailės klasiko paveikslus. Šių

šedevrų bėda yra ta, kad, laikui bė­ gant, pro ploną pastelės sluoksnį vis labiau smelkiasi senstančio kartono rudumas. Universiteto mokslininkai pademonstravo, kad paveikslų spal­ vinę išraišką galima gerinti, pasiūlė naujų idėjų. Numatoma plėtoti ty­ rimus, tobulinti technologiją, plėsti bendradarbiavimą su šiuo ir kitais Lietuvos muziejais.

Tuo tarpu dar vienas spalvų atgavos mašinos išradėjų - Rensselaerio poli­ technikos instituto (JAV) profesorius dr. Michaelas Shuras jau derasi su Sterlingo ir Francine Clarkų meno institutu, kuriame eksponuojama didžiausia P. A. Renoiro tapybos kolek­ cija. Numatoma Vilniaus universitete sukurtą tausojančią ir išmaniąją meno kūrinių apšvietimo technologiją netrukus demonstruoti apšviečiant žymiausio prancūzų impresionisto paveikslus.

VU Taikomųjų mokslų instituto inform.

of Intellectual and Developmental Disability" mokslinį straipsnį docen­ tas dr. Arūnas Germanavičius gavo su bendraautoriais iš 15 Europos Sąjungos šalių.

Kitas doc. dr. A. Germanavičiaus ir bendraautorių iš POMONA-2 projekto straipsnis 2011 m. rugpjūčio mėnesį Ispanijos socialinės medicinos asoci­ acijos apdovanotas Francisco Garces Roca premija - 6000 eurų kaip ge­ riausias mokslinis straipsnis. Pinigus mokslininkai paskyrė tolesniems tyrimams ir publikacijoms.

Įvertinti straipsniai parašyti remian­ tis POMONA-2 tyrimo rezultatais.

Mokslinėse publikacijose pateikiami duomenys apie suaugusių proto negalios asmenų sveikatos ir aplinkos (apgyvendinimo) rodiklius.

Lietuvoje tyrimai buvo vykdyti VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos kli­ nikos mokslininkų (Dovilė RajunčiūtėVervečkienė, kt.), vadovaujant doc. dr.

A. Germanavičiui, kartu su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių bendrija „Viltis". Tyrėjų grupei talkino vaikų psichiatrijos specialistai docentai Dai­ nius Pūras ir Sigita Lesinskienė.

Česlovo Milošo premija mūsų mokslininkams Česlovo Milošo metų premija pa­ skirta monografiją„Lietuviškieji Česlo­

vo Milošo kontekstai" parengusiems Viktorijai Daujotytei ir Mindaugui Kvietkauskui.

Lietuviai didžiuojasi, kad lenkiškai rašęs Č. Milošas nuolat rodė dėmesį gimtajai Lietuvai, o atsiimdamas Nobelio premiją 1980 m. pabrėžė gimtinės svarbą kūrybai.

Lenkijos institutas, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga konkursą paskelbė minint Nobelio premijos laureato Č. Milošo šimtąsias gimimo me­ tines.

Įvertintas VU Kartografijos centre parengtas žemėlapis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Kartografijos cen­ tre parengtą Europos XXI a. konf­ liktų žemėlapį tarptautinio mokslo žurnalo„Journal of Maps" ekspertai išrinko geriausiu 2011 m. žurnale

publikuotu žemėlapiu. Angliška žemėlapio versija bus išleista Didžio­ joje Britanijoje. Šis žemėlapis yra tęstinis Karto­ grafijos centro vykdomas projektas, kuriame dalyvauja kartografijos magistrantūros studentai (vadovė doc.

G. Beconytė). Žemėlapyje vaizdžiai pateikiama apibendrinta informacija apie skirtingų tipų konfliktus ir tero­ rizmą Europoje nuo 2000 m. sausio iki 2010 m. gegužės. Yra parengtas lietuviškas ir angliškas variantai.

Į Lietuvą grįžo brolių Biržiškų dokumentinis palikimas Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje vasario 10 d. atidaryta paroda „Tėvynėje liko širdis“. Parodoje eksponuojami naujai gauti trijų iškilių

Lietuvos asmenybių - Mykolo, Vaclovo ir Viktoro Biržiškų dokumentai:

svarbiausių veikalų, straipsnių, kalbų, pranešimų rankraščių fragmentai, korespondencija, Mykolo Biržiškos, Lietuvos nepriklausomybės akto

signataro, kalbos ir pranešimai, skirti Vasario 16 dienai paminėti.

Nijolė ŠULGIENĖ, VUB Mokslo, kultūros ir paveldo centro Rankraščių skyriaus vedėja Vilniaus universiteto bibliotekai neseniai perduotas Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) ir Vilniaus universi­ tetų profesorių Biržiškų dokumentinis palikimas - rankraščiai ir knygos.

Buvusio VU rektoriaus Mykolo Bir­ žiškos vaikaičiai Vytautas Barauskas, Venta Leon ir Danutė Mažeikienė šią medžiagą perdavė saugojimui, studijoms, moksliniams tyrimams bei eksponavimui.

Mykolas Biržiška (1882-1962) - iš­ skirtinė asmenybė, lietuvių mokslo, kultūros ir politikos veikėjas, Vasario 16-osios akto signataras ir Lietuvos Tarybos narys, Vilniaus lietuvių Vy­ tauto Didžiojo gimnazijos direktorius, VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir Vytautas Barauskas

pasirašo dokumentų perdavimo sutartį (2011 m.). Autorės nuotr.

Nukelta į 15 psl.

vilnensis

6

k k/sveikiname

2012 m. vasaris

____________________________________________

Doc. L. Jasinskas mini 90-metį

Profesoriui Stanislovui Algimantui Martišiui - 75 Mokslininkas,

pedagogas, publi­ cistas - tai ne visi

žodžiai, apibūdinantys šią iškilią asmenybę.

Stanislovas Algiman­ tas Martišius - kuklus

ir labai organizuotas žmogus. Vilniaus uni­ versiteto Ekonomikos fakulteto bendruomenė

vasario 4 d. sveikino

buvusį dekaną 75-mečio proga.

Gimęs dūnininkų krašte ir iš savo

tėvų paveldėjęs begalinį darbštumą ir užsispyrimą, būsimasis mokslinin­ kas 1954 m. baigė Eržvilko vidurinę mokyklą ir tęsė ilgą kelią į pažinimą.

Vilniaus universiteto Ekonomikos

fakultetą baigė 1959 m. Perprato

ekonominę mintį, domėjosi istorija.

Skatino jaunimą domėtis Lietuvą

garsinusiais ekonomistais, statistikais, politikais. Tolerantiškas, visada

sutardavo su kitaip mąstančiais.

Darbštumu, stropumu, žiniomis, gilia

konferencijose, straipsniuose, susiti­

Ne vien prof. S. A. Martišiaus, kaip

Ekonomikos fakulteto bendruomenė sveikina bu­

įžvalga, analitiškumu ir loginiu mąs­

kimuose su studentais ir kolegomis

buvusio Statistikos katedros vedėjo ir

jo išsakytos mintys ne vieną sužavėjo

vusį dekaną ir dėstytoją docentą Leoną Jasinską,

tymu jis pasižymėjo nuo pat studijų

Ekonomikos fakulteto dekano, Lietu­

pradžios ir šias savybes puoselėja

plačia profesoriška erudicija, įžval­

vos mokslo tarybos nario, pareigos,

iki dabar. Šios savybės ir nenumal­

gumu, mąstymo platumu. Dažnai

bet labiau mokslininko žmogiškosios

jų. Pamiršti Lietuvos ekonomistų ugdytojo neį­

domas noras gilinti savo profesines

profesorius pateikdavo savo kritinį

savybės verčia jį prabilti apie nūdie­

manoma -jis beveik pusę šimtmečio (1952-1995)

žinias, pažvelgti„pro geležinę uždan­

požiūrį į susiformavusias ekono­

nos ekonomikos mokslą ir ekono­

praleido Ekonomikos fakultete.

gą", tiek metų jaustą Lietuvoje, leido

minės teorijos kryptis ir specialistų

mistų rengimą, skatina atsigręžti į

jam tapti puikiu mokslininku ir talen­

rengimą. Paskaitose iš studentų

tarpukario Lietuvos mokslinį paliki­

tingu, studentų laukiamu pedagogu.

reikalaudavo kūrybinio mąstymo,

mą, kurį jis vienas iš pirmųjų išsamiai

Vilniaus universitete pradėjo dėstyti

gebėjimo bendrauti, primindamas,

ėmėsi nagrinėti. Už mokslo darbų

1968 m. Gilaus sovietinio sąstingio

kad vien racionalus žvilgsnis į tikrovę

ciklą „Akademiko Albino Rimkos ir

laikotarpiu studentams jis buvo tarsi

nėra pakankamas būdas formuoti

jo mokinių mokslinis palikimas ir

tiltas, jungiantis ekonominę mintį

teisingą ekonominę mintį.

ekonominių tyrimų statistinė meto­

su tarpukario nepriklausoma Lietu­

Daug profesoriaus mokinių yra

dologija" Lietuvos mokslų akademija

va, skatinantis šio tęstinumo išlai­

jam dėkingi ne tik už suteiktas žinias,

1996 m. jam suteikė Albino Rimkos

kymą.

bet ir už nevaržomą tiesos ieškojimą,

premijos laureato vardą.

Daug metų jis produktyviai dirbo

doktorantai - už dalijimąsi mokslinė­

Prof. S. A. Martišius - nepaprasto

mokslinį darbą Lietuvos mokslų

mis idėjomis, dalykišką vadovavimą.

darbštumo ir pareigingumo pavyz­

akademijos Ekonomikos institute.

Jis visada pasisakydavo už Tėvynės

dys. Jo publikacijų skaičius artėja

Mokslo kelią pradėjęs nuo jaunes­

meilę, jos objektyvios istorijos paži­

prie 150, neskaitant straipsnių,

niojo mokslo darbuotojo išaugo iki

nimą, demokratinių idealų skleidimą,

skelbtų dienraščiuose ir kitoje po­

skyriaus vadovo. Dėmesingas ir jau­

sąžiningą ir teisingą požiūrį į gyveni­

puliariojoje literatūroje. Jo plunksnai

trus darbuotojams ir jų asmeninėms

mą. Profesorius daug dėmesio skyrė

priklauso kelios monografijos, vado­

problemoms, niekada neatsisaky­

studentų problemoms, nuoširdžiai

vėliai, studijų vadovai, mokomosios

davo jiems padėti, pagelbėti. Kartu

su jais bendradarbiavo. Dar būda­

knygos. Nuotolinių studijų būdu

su savo bendraminčiais tyrinėjo ir

mas Statistikos katedros vedėjas,

studijuojantiems studentams jis

plėtojo gamybos kiekybinės analizės,

stengėsi, kad būtų įprasminta sta­

kartu su savo kolega doc. Vytautu

ūkio statistikos teorijos ir praktikos

tistikos kaip metodologinio taiko­

Kėdaičiu parengė taikomosios sta­

klausimus. Jo mokslines paieškas ap­

mojo mokslo paskirtis ir vaidmuo,

tistikos kursą. Profesorius ilgą laiką

vainikavo 1981 m. Maskvos liaudies

rengiant kvalifikuotus ekonomikos

buvo statistikos žurnalo „Lietuvos

ūkio institute apginta habilituoto

ir verslo specialistus. Kartu su savo

statistikos darbai" vyriausiasis redak­

daktaro disertacija.

kolegomis doc. Jonu Markelevičiumi

torius, aktyvus Vilniaus universiteto

Jausdamas, kad Lietuva ir ypač

ir doc. Jonu Martinavičiumi parašė

mokslo darbų žurnalo „Ekonomika"

jos jaunimas laisviau gali reikšti savo

vadovėlį „Statistika" (1994), kuriame

bendradarbis, buvo Lietuvos statis­

mintis, 1987 m. jis sugrįžo į Vilniaus

statistikos kursas pirmą kartą buvo

tikų sąjungos valdybos pirmininkas,

universitetą, Ekonomikos fakulteto

pateiktas Vakarų statistinės meto­

Vilniaus universiteto tarybos, Senato

Statistikos katedrą. 1989 m. jam

dologijos dvasia. 1995 m. kartu su

narys, Ekonomikos fakulteto tarybos

buvo suteiktas profesoriaus vardas.

katedros kolegomis parengė „Ūkio

narys. Už nuveiktus darbus mokslo ir

Naujasis Statistikos katedros vedė­

statistiką (Teorijos ir praktikos apy­

mokymo srityje 2007 m. profesoriui

jas, turėdamas tvirtą pasaulėžiūrą

braižas)", kuri iki šiol lieka baziniu šal­

Stanislovui Algimantui Martišiui

ir nuostatas praeities ir dabarties

tiniu studentams, studijuojantiems

suteiktas emerito vardas.

įvykių atžvilgiu, įgijo ne tik savo

šį dalyką. Kartu su doc. V. Kėdaičiu

katedros kolegų, bet ir viso fakulteto

parašė originalų dviejų dalių statis­

darbuotojų palankumą. Mokslinėse

tikos kurso vadovėlį.

Ekonomikos fakulteto

bendruomenė

vasario 20 d. minėsiantį garbingą 90 metų jubilie­

Doc. L. Jasinskas 1948 m. baigė VU EF, o 1952 m. vienas iš pirmųjų Lietu­ voje apsigynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją ir pradėjo mokslinę veiklą EF. Vos įpusėjus septintajam dešimtme­

rikos. Docento indėlis į ekonomistų bendruomenės ugdymą labai svar­ bus. Antrasis pasaulinis karas, sunkūs pokario metai privertė daugybę mokslininkų palikt) Lietuvą. Gerbia­ mas jubiliatas priklauso tai Lietuvos

čiui fakultetas taip išaugo, kad teko imtis priemoniųjam suvaldyti. 1967 m. bandytąjį skaidyti pagal mokymo for­ mas į Ekonomikos fakultetą (jo dekanu 1967-1969 m. dirbo doc. L. Jasinskas), kuriame veikė dieninis skyrius, irVakarinį ekononomikos fakultetą, kuriame buvo vakarinis ir neakivaizdinis skyriai.

Tačiau naujoji struktūra nepasiteisi­ no - fakultetai buvo reorganizuoti į tris savarankiškus fakultetus: Finansų ir apskaitos, Prekybos ir Pramonės ekonomikos, kurio pirmuoju dekanu 1969 m. tapo doc. L. Jasinskas ir ėjo šias pareigas iki 1976 m. 1968-1976 m. docentas taip pat dirbo Ekonomikos

ekonomistų kartai, kurie „audros išlaužtus ąžuolus" turėjo pakeisti. Doc. L. Jasinskas skaitydamas paskaitas niekada nepamiršo LDK, tarpukario

istorijos ir geografijos katedros vedėju.

Doc. L. Jasinskas nagrinėjo daugiausia ekonomikos ir ūkio istorijos klausimus.

Paskelbė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių.

Docentą gerai prisimena ir dabarti­

nė EF dekanė prof. dr. Birutė Galinienė: „Būtent iš jo rankų 1972 m. gavau savo aukštojo mokslo diplomą. Man tuome­ tinis fakulteto dekanas įsiminė kaip griežtas, reiklus, bet labai teisingas."

Daug prisiminimų apie doc. L. Ja­ sinską turi buvę kolegos ir bičiuliai.

Habil. dr. prof. Stanislovas Martišius pasakojo: „Jis buvo konkretus, daly­ kiškas, bet tolerantiškas. Studentiją visuomet lenkė prie „lietuviško juo­ džemio", iš visų reikalavo apgalvotų pasiūlymų, idėjų, o ne tuščios reto­

Lietuvos ekonominės raidos, ūkio politikos klausimų. Docentas mokėjo **’

dėstyti įtaigiai, argumentuotai, nors ir turėjo vartoti ezopinę kalbą..."

Kolegoms įsiminusi ne tik darbinė docento veikla, bet ir laisvalaikis.

Doc. dr. Bronislovas Čereška (1980-

1990 m. Prekybos fakulteto dekanas) ir doc. Jonas Kunčiną (kuriam drauge su jubiliatu teko dirbti petys į petį 1970-1976 m., kai doc. J. Kunčiną buvo Pramonės ekonomikos fakulteto prodekanas) kolegą gerai prisimena kaip aistringą medžiotoją: „Beveik kiekvieną savaitgalį docentas vykdavo j medžioklę. Gal todėl ir dabar jis gali ne tik pasigirti įspūdingais trofėjais, pasidalyti įdomiomis medžioklės isto­ rijomis, bet ir džiaugtis stipria sveikata bei ilgaamžiškumu?! Studentai doc.

L. Jasinską apibūdindavo kaip pastabų, daug savarankiško darbo duodantį dėstytoją, pro kurio akis nepraslysdavo joks prastas baigiamasis darbas, nes labai vertino pažangumą. Drauge jis buvo itin rūpestingas dekanas - nau­ dodamasis gerais ryšiais su tuometiniu rektoriumi prof. Jonu Kubiliumi, labai daug iškovodavo studentams."

Ekonomikos fakulteto bendruomenė

•?

universitas

2012 m. vasaris

7

vilnensis

_______________________________________________________________ ____

fff

Informacinės technologijos: formuojasi nauji bendruomenės poreikiai Ką siekėte išsiaiškinti šia ap­ klausa?

Norėjome sužinoti, ką universiteto darbuotojai ir studentai žino apie ITTC teikiamas elektronines pas­

yra mažiau aktuali, kadangi jie gali gauti pagalbą iš savo fakultetų IT

Vilniaus universiteto In­

antivirusinėmis programomis, kurias

formacinių technologijų

universitetas įsigyja centralizuotai visiems darbuotojams. Čia aktyviau

taikymo centras (ITTC)

turi veikti padalinių lokalių tinklų

problemą padedame sukūrę „Info" belaidį tinklą, taip pat teikiame

personalo. Studentams spręsti šią

atliko apklausą apie

ir licencijų administratoriai, kurie

laugas, kuriomis iš jų ir kaip dažnai naudojasi. Buvo svarbu išsiaiškinti,

savo teikiamų IT pas­

geriausiai žino padalinio darbuotojų poreikius ir kuriems yra pateikiama

į ITTC. Antrajai problemai spręsti

kokia yra esamų paslaugų kokybė

laugų kokybę. 2011 m.

ir ar pakanka apie jas informacijos.

Taip pat siekėme gauti pastabų apie

gruodžio antrojoje

visa informacija apie kompiuterių programas su universitetinėmis

reikalingos bendros ITTC ir padalinių pastangos. Pradiniame „Eduroam"

pusėje buvo apklausti

licencijomis ir sudaryta galimybė gauti šių programų diegimo CD ko­

etape ITTC įdiegė nedidelį skaičių „Eduroam" prieigos taškų, atsižvelg­

1056 VU studentai ir 304 darbuotojai. Šios

pijas ir/ar reikiamus raktus.

Manytume, kad informacijos apie

damas į esamas galimybes ir poreikį.

esamas paslaugas ir išsiaiškinti, kokių naujovių naudotojai tikisi.

Kokios šios apklausos išvados, rezultatai?

Vis dar yra nusiskundimų dėl IS programų suderinamumo su įvai­ riomis interneto naršyklėmis. Reikia pažymėti, kad Studento elektroninė

apklausos rezultatus

komentuoja ITTC direk­

darbo vietos programa gerai veikia

visose naršyklėse. Kitos IS progra­ mos, skirtos darbuotojams, pagal

galimybes yra atnaujinamos ir pritai­ komos įvairioms naršyklėms. Reikia neužmiršti, kad VU informacinės

sistemos programos buvo pradėtos kurti daugiau nei prieš dešimt metų.

Per tą laiką sukurta dešimtys įvai­

rių programų, kai kurių jų autoriai nebedirba ITTC, todėl atnaujinimo procesas yra gana skausmingas ir lėtas. Būtų galima pagalvoti apie

vietose ir darbuotojų asmeniniuose kompiuteriuose.

Dalis VU ei. pašto naudotojų skun­ džiasi nepakankamais VU ei. pašto serveryje skiriamais resursais (250 MB studentams ir 300 MB darbuo­ tojams). Problemų galėtų kilti tiems, kurie naudojasi tikžiniatinklio paštu

ir kaupia didelius archyvus. Tokiu

atveju siūlytume naudotis klientinė­ mis elektroninio pašto programomis (Mozilla Thunderbird, MS Outlook ir

visai naujos Studijų IS versijos su­ kūrimą arba įsigijimą, bet tam reikia

kt.) ir archyvuoti laiškus savo kom­ piuteryje, nesaugant jų ilgą laiką ei.

daug finansinių resursų, kurių nėra taip lengva gauti. Kita vertus, visi

pašto serveryje.

Nedaug VU bendruomenės narių žino apie automatines studentų ir darbuotojų ei. pašto konferencijas. Šiuo metu darbuotojų ei. pašto kon­

VU darbuotojai gali naudotis IF., kadangi universitetas turi „Micro­

soft" programinės įrangos licencijų paketo prenumeratos sutartį, pagal kurią MS Windows, Office ir kitomis pakete esančiomis programomis

galima naudotis visose universitete įrengtose kompiuterinėse darbo

ferencijos gali būti kuriamos pagal pačius įvairiausius duomenų bazės požymius: padalinį, personalo grupę, pareigybę ir 1.1.0 studentų ei. pašto konferencijos gali būti kuriamos pa­

teikiamas elektronines paslaugas pa­

Stabiliam tinklo darbui užtikrinti viso universiteto teritorijoje reikalingi

kanka, tiesiog dėl informacijos gau­ sos joje sunku tinkamai orientuotis.

projektai, suderinti su padaliniais, ir atitinkamas finansavimas.

Tai yra ir visuotinis informacijos per­ tekliaus ir nesugebėjimo ją tinkamai

torius Marijus Jurgutis.

gal studijų formą, rūšį, kursą, grupę ar kitus požymius.Tokių konferencijų

administratoriui nereikia tvarkyti dalyvių sąrašo - trūkstami dalyviai pridedami, o nereikalingi pašalina­

mi automatiškai. EI. pašto konfe­ rencijos užtikrina operatyvesnį VU darbuotojų, VU studentų tarpusavio

bendravimą, studentų bendravimą su dėstytojais bei dekanatų darbuo­ tojais, užtikrina galimybę operatyviai siųsti svarbią informaciją.

Norėtųsi pabrėžti, kad „Eduroam"

filtruoti padarinys. Savo ruožtu ban­ dysime informaciją pateikti glausčiau

darbuotojais ir vietoje papasakoti

darbuotojų netgi daugėja. Džiugina,

apie ITTC teikiamas elektronines paslaugas.

kad yra daug geranoriškų pastabų,

Ar labai skiriasi studentų ir dar­ buotojų poreikiai, naudojimosi ITTC paslaugomis ypatumai?

Gal matote naujas paslaugomis besinaudojančios bendruome­ nės tendencijas?

Apklausos rezultatai rodo, kad es­ minio skirtumo nėra. Studentai kiek

čius naujus bendruomenės porei­

kius: teikiamų paslaugų sujungimo ir suderinimo tarpusavyje, vienos terpės, iš kurios būtų galima pasiekti

belaidis tinklas padaliniuose yra

pašto. Tiesa, didesnis skirtumas yra vertinant belaidžio tinklo„Eduroam"

belaidžio tinklo autentifikavimo pas­ laugas, padeda parengti belaidžio

kokybę: studentai jo kokybę vertina

pats padalinys.

Ne visi universiteto darbuotojai žino, kad yra galimybė naudotis

Pradžiugino gana gausus dalyvavi­ mas apklausoje - apklausa vykdoma treti metai, o dalyvių nemažėja,

kuriamas bendra padalinio ir ITTC iniciatyva. ITTC teikia prieigos prie

ir diegiant įrangą, tačiau įrangos įsigijimą turi inicijuoti ir finansuoti

Ar kokie nors gauti apklausos duomenys Jus nustebino, nuliū­ dino arba pradžiugino?

ir labiau struktūrizuotai. Planuojame sukurti trumpą reklaminį filmuką, organizuoti susitikimus su padalinių

geriau vertina informacinės sistemos kokybę, darbuotojai - elektroninio

tinklo projektą, konsultuoja įsigyjant

konsultacijas ei. paštu ir atvykus

daug blogiau nei darbuotojai.

Galima įvardyti dvi pagrindines

pasiūlymų ir pageidavimų ateičiai.

Dabar matyčiau besiformuojan­

visas teikiamas paslaugas, „Google docs" alternatyvos, socialinės plat­ formos. Iš tikrųjų tai yra gana rimti iššūkiai. Galimi įvairūs sprendimo

su „Eduroam" tinklu susijusias pro­ blemas: kai kurių įrenginių konfigūravimo sudėtingumą ir skirtingą ryšio kokybę padaliniuose. Pirmoji

būdai. Tarp jų ir naudojimasis išorinių paslaugų teikėjų paslaugomis, tuo

problema darbuotojams tikriausiai

Parengė Liana Binkauskienė

pačiu metu kuriant irVU„debesį".

Socialinės politikos magistrams įteikti diplomai Lietuvos žiniasklaida kasdien springsta pranešimais apie socialines proble­ mas ir socialinės politikos sprendimus: skaičiuojami ir perskaičiuojami emi­ grantai, Konstitucinis Teismas pateisina pensijų sumažinimą krizės metu, bet

pasmerkia dalį studijų reformos nuostatų, savivaldybės krečia pašaipininkus, Prezidentė ragina Vyriausybę imtis jaunimo nedarbo problemos, valdančioji partija kviečia žmones piketuoti prie savivaldybės dėl brangios šilumos, poli­ tikos mokslų profesorius primena, kad politika prasideda už buto durų...

Prof. Romas LAZUTKA, FsF Socialinio darbo katedra Tuo požiūriu Lietuva nėra unikali.

Nors gali būti, kad kitose šalyse šian­ dien visuomenę daugiau jaudina ne emigracija, bet imigracija, ne studijų,

bet sveikatos apsaugos kokybė, ne šildymo kainos, bet senelių vienišu­ mas, tačiau daugumoje šiuolaikinių visuomenių socialinė politika yra

studijavo socialinės gerovės tyrimų

ir socialinės politikos analizės me­ todus, socialinių institucijų vadybą, susipažino su tarptautinių organiza­

cijų veikla socialinės plėtros srityje,

praktikavosi įstaigose ir organiza­ cijose, kuriose rengiami, priimami

ir įgyvendinami socialinės politikos

sprendimai. Baigę studijas jie pajė­ gūs rengti ir įgyvendinti socialinius

projektus, vadovauti juos vykdan­

čioms institucijoms.

Išaugusi socialinės politikos reikš­

tapusi ta didžiąja politika, dėl kurios

mė visuomenėje traukia jaunimo

žilsta premjerai, žlunga ir kuriamos

dėmesį, vilioja smalsius žmones

naujos koalicijos parlamentuose,

socialinių problemų sudėtingumu,

piliečiai maištauja gatvėse. Viena

įvairove, iššūkiais ir galimybėmis

vertus, per dosni socialinė politika

išbandyti save labai praktiškose

vardijama tarp euro krizės priežas­

veiklose. Nenuostabu, kad vos

čių, kita vertus, į ją kėsintis streikais

prieš trejus metus įsteigta studijų

neleidžia mokytojai, pensininkai ar

programa labai populiari tarp socia­

stiuardesės.

linius mokslus baigusių bakalaurų.

Į tokį socialinių problemų, disku­

Magistro diplomai buvo įteikti ir VU

sijų, protestų, nerimo ir pasimeti­

Filosofijos fakulteto informacijos

mo sūkurį VU Filosofijos fakultetas

visuomenės studijų magistrams.

išleidžia antrąją socialinės politikos

Iškilmingoje ceremonijoje rankas

magistrų laidą.Tikėkime, kad naujieji

absolventams spaudė ir sėkmės

magistrai ne tik ras kelią sau, bet ir

linkėjo prorektorius doc. Rimantas

sėkmingai prisidės prie geresnės

Vaitkus, Filosofijos fakulteto dekanas

visuomenės kūrimo. Absolventai

doc. Kęstutis Dubnikas.

universitas

8

2012 m. vasaris

vilnensis

'______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui - 20 metų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir

politikos mokslų institutas (VU TSPMI) vasario 6-10 d. šventė 20 metų jubiliejų.

Žymante TRAKELYTĖ Pradėjęs savo veiklą jau nepriklau­ somoje Lietuvoje, VU TSPMI per dvi­

dešimt metų išaugo į vieną ryškiausių politinės minties centrų Rytų Vidurio Europoje ir Baltijos regione, rengiantį

būsimus Lietuvos lyderius. Instituto mokslininkai ir ekspertai vykdo ak­ tualius ir inovatyvius tyrimus, nuolat viešojoje erdvėje komentuoja svar­

biausius šalies ir užsienio įvykius.

Jubiliejaus proga kalbiname ins­ tituto direktorių prof. Ramūną Vilpi-

šauską.

Drauge su VU TSPMI nuėjote ilgą kelią: studijavote jame nuo pat įkūrimo 1992 m. (pirmojoje dvejų metų trukmės tarptautinių santy­ kių programoje) ir štai dabar esate jo profesorius ir direktorius. Kaip institutas brendo per visą 20 metų laikotarpį? Kaip pakito studijų koky­ bė, mokomosios programos?

Institutas iš tiesų keitėsi ir toliau keičiasi. Ir ši kaita yra normali organi­ zacijos kaita. Pavyzdžiui, iš pat pradžių TSPMI daugiausia dėstė kitų disci­ plinų - teisės, istorijos, ekonomikos, filosofijos - mokslininkai. Tai atspin­ dėjo situaciją po nepriklausomybės atkūrimo - tuo metu politikos mokslų tradicijos Lietuvoje nebuvo. Laikui bėgant daugėjo baigusiųjų politikos mokslus - tiek Lietuvoje, tiek Vakarų universitetuose. Keitėsi ir instituto inf­ rastruktūra - tuo klausimu ypač daug dirbo ankstesni instituto vadovai prof. Egidijus Kūris ir prof. Raimundas Lopata. Šiuo metu galime džiaugtis

instituto patalpomis ir kitais dalykais, kurie daug kam atrodo lyg ir savaime suprantami, tačiau juos įgyvendinti reikėjo daug laiko ir pastangų.

Kodėl institutas buvo įkurtas?

Kokia jo misija buvo iš pradžių ir kokia ji dabar?

Kiek žinau, pirmoji instituto misija buvo rengti būsimus diplomatus. Ji

VU TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas

sėkmingai įgyvendinama iki šiol Lietuvos diplomatinėje tarnyboje dirba daug instituto absolventų.

Tačiau einant laikui ši misija tapo gerokai platesnė - dabar instituto absolventais džiaugiasi ir Krašto ap­ saugos, Finansų bei kitos ministerijos, daug jų dirba Prezidento, Ministro Pirmininko ar Seimo narių patarėjais.

Vis daugiau instituto absolventų dir­ ba nevyriausybinėse organizacijose, verslo ir konsultacinėse įmonėse. Ak­ centuojame tarpdisciplininį išsilavini­ mą ir gebėjimų analizuoti ir vertinti visuomeninius reiškinius ugdymą.

Be to, institutas išsiskiria ir tuo, kad jame šalia nuolatinio studijų proceso intensyviai organizuojamos ir viešos paskaitos bei diskusijos su Lietuvos ir užsienio politikais, diplomatais, tarptautinių organizacijų vadovais, žinomų kitų šalių mokslininkų paskai­ tos, pristatomi instituto tyrėjų darbai ir vykdomi projektai. Visa tai irgi nau­ dinga studijuojantiems institute.

Ar politikos mokslai Lietuvoje evo­ liucionavo ir kokius laimėjimus būtų galima išskirti? Kiek prie šių mokslų raidos prisidėjo TSPMI?

Istorinė VU TSPMI įkūrimo akimirka 1992 m.

Politikos mokslai keitėsi ir vienas iš šios kaitos bruožų - didesnė ana­ lizuojamų temų ir analizės metodų įvairovė, dažnesnės diskusijos tarp

Įkurtas 1992 m. vasario 7 d. Vilniaus universiteto tarybos sprendimu ir rektoriaus įsakymu, Tarptautinių santykių institutas tų pačių metų rugsėjo 2 d. pradėjo pirmąją dvejų metų trukmės tarptautinių santykių programą.

Tų pačių metų pabaigoje institutas persivadino Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu. 1993 m. rugsėjį buvo pradėta vykdyti politikos mokslų bakalauro programa, o 2003 m. vasarį iš Didlaukio g. 47 TSPMI persikėlė į naujas patalpas Vokiečių g. 10, kuriose yra įsikūręs ir dabar.

politikos mokslų atstovų tiek konkre­ čių problemų vertinimo, tiek tinkamų metodų ar požiūrių klausimais. Insti­ tutas stiprus ir tuo, kad jame dirba skirtingiems teoriniams požiūriams atstovaujantys mokslininkai, tad studentai turi galimybę išgirsti skir­ tingas nuomones ir įvertinti jas. Tuo institutas skiriasi nuo vadinamųjų „smegenų centrų" (angį, think-tanks), kurių veikla grindžiama konkrečia pasaulėžiūra ar ideologija.

Kaip manote, kokia ateitis laukia instituto? Kokį scenarijų galėtumėte prognozuoti?

Ateitis daugiausia priklausys nuo pačios instituto bendruomenės dėstytojų, studentų, administracijos.

Džiaugiuosi, kad institute dirba daug jo veikloje prasmę matančių žmonių. Žinoma, aplinka keičiasi sparčiai - tiek

Lietuvoje, tiek Europoje. Jaučiame konkurenciją su kitų ES šalių aukšto­ siomis mokyklomis ir tai mus skatina ieškoti būdų, kaip stiprinti institutą, daryti jį dar patrauklesnį tiek studi­ juojantiems, tiek ir dirbantiems jame.

Bet turime ir svarų įdirbį bei galimybių išnaudoti instituto stiprybes - ge­ riausius savo disciplinų mokslininkus bei motyvuotus, aktyvius ir gabius studentus.

Kokie instituto nuopelnai Lietu­ vai? Ar jį baigę asmenys prisidėjo prie valstybės formavimo?

Užtenka pasižiūrėti į instituto inter­ neto svetainės skiltį„Sėkmės istorijos" ir galima nesunkiai susidaryti vaizdą apie jo indėlį į šalies reikalus. Kaip minėjau, daug instituto absolventų dirba Lietuvos diplomatinėje tarny­ boje ir kitose valstybės institucijose.

Aiškiai matomas ir jų dalyvavimas viešose diskusijose Lietuvai aktualiais klausimais. Manau, intelektinis indėlis ir kritiška mintis yra labai svarbūs stiprinant Lietuvos valstybę ir jos institucijas. Viena rimčiausių Lietuvos politikos problemų yra atotrūkis tarp žodžių ir darbų, veiklos imitavimas.

Manau, kad institutas ir jo bendruo­ menė reikšmingai prisideda prie to, kad tokio imitavimo Lietuvoje būtų mažiau.

Ko institutas tikisi iš savo stu­ dentų?

Gebėjimo analizuoti, argumentuoti savo nuomonę, domėjimosi tuo, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, ir, žino­ ma, veiklumo.

Studentų piketas dėl Kongreso rūmų suteikimo 1998 m.

Dabartiniai instituto studentai - motyvuoti, aktyvus ir gabus

Dėkojame už pokalbį.

Pirmoji NOHA pavasario mokykla - Vilniaus universitete Balandžio 16-20 d. Vilniaus universitete pirmą kartą vyks tarptautinės universite­ tų asociacijos NOHA (Netvvork on Humanitarian Assistance) pavasario mokykla „NOHA Spring School on Humanitarian Action“, skirta valstybės tarnautojams, vietinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, akademikams ir visiems besidomintiems šia sritimi.

Mokykloje seminarus anglų kalba ves geriausi humanitarinės veiklos

tai gilinsis į su humanitarine veikla susijusias sritis: tarptautinius santykius,

specialistai iš visos Europos. Siekiant kuo didesnio efektyvumo mokyklos klausytojų grupė formuojama iš 10-15 įvairių šalių specialistų.

NOHA pavasario mokyklos studen­

konfliktų geopolitiką ir užsienio politi­ ką, tarptautinę humanitarinę teisę, me­ diciną humanitarinėje veikloje, huma­ nitarinės veiklos valdymą ir logistiką,

ryšių technologijų panaudojimą, etiką

humanitarinėje veikloje. Mokykloje taip pat bus aptartos taikos palaikymo ir integruotos operacijos, veiksmų su kariuomene koordinavimas, parengtis nelaimių atveju ir kitos temos.

NOHA - tai Europos universitetų

tinklas, kurio tikslas - plėtoti švietimą

humanitarinės veiklos srityje. Pirmiau­ sia siekiama didinti profesionalumą ir humanitarinių paslaugų teikimo kokybę, formuoti vienodą praktiką.

Pagrindinė NOHA veiklos sritis - ma­ gistro studijos, intensyviai kuriama doktorantūros studijų programa.

Taip pat plėtojama NOHA akademijos sritis, apimanti įvairius profesinio ren­ gimo, tobulinimosi kursus, ir NOHA tyrimų sritis, sudaranti galimybes jauniems ir jau praktikuojantiems mokslininkams atlikti gilesnę hu­ manitarinės veiklos analizę. Vilniaus

universitetas, dalyvaudamas asocia­ cijoje, jau surengė vasaros mokyklą tarptautinės humanitarinės teisės tema, humanitarinės veiklos aktuali­ joms skirtą konferenciją, atliko keletą tyrimų, nuolat siunčia dėstytojus ir studentus dalyvauti įvairiausiuose tarptautiniuose renginiuose.

Daugiau informacijos:

Renata Vaišvilienė NOHA programos direktorė EI. paštas: renata.vaisviliene@tf.vu.lt renata.vaisviliene@gmail.com TF inform.

universitas

2012 m. vasaris

9

vilnensis

_________________________________________________

kronika 11

Vilniaus universitetas dalyvavo studijų mugėje Vasario 2-4 d. moksleiviai ir studentai sugužėjo į parodų centrą „Litexpo“. Čia

vyko kasmetinė studijų mugė „Mokymasis. Studijos. Karjera. 2012“. Daugiau

nei 120 mokymo įstaigų iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių pristatė savo veiklą.

Studijų mugėje dalyvavo ir Vilniaus universitetas. VU stende buvo galima su­ žinoti apie siūlomas studijų programas, pasikalbėti su įvairių fakultetų dėsty­

tojais, taip pat apsilankyti VU organizuojamose paskaitose.

Agnė PAKĖNAITĖ, KF, žurnalistikos I k.

Aukštasis mokslas įskiepija vertybes Pirmoji VU paskaita„VU - protingas pasirinkimas" turėjo padėti mokslei­ viams suprasti, kodėl jie turėtų pa­ sirinkti būtent šią aukštąją mokyklą.

Paskaitos metu moksleiviai galėjo susipažinti su VU Filologijos fakulteto dekanu Antanu Smetona ir Fizikos fakulteto docentu Miku Vengriu.

A. Smetona pabrėžė, kad univer­ sitetinėse studijose išmokstama ne tik amato, čia ugdomos ir žmogaus vertybės. Skirtingi universitetai gali perteikti tas pačias mokslo žinias, ta­ čiau neabejotinai įskiepys skirtingas vertybes. Pasak A. Smetonos, būtent dėl to skiriasi įvairių universitetų diplo­ mų vertė. O moksleiviams, kurie nori išmokti tik amato ir įgyti tik konkrečiai profesijai reikalingų žinių, dekanas pa­

siūlė rinktis koleginį išsilavinimą.

A. Smetona išskyrė 5 išsilavinimo kryptis, kuriomis galės pasukti kiekvie­ nas moksleivis, pasirinkęs Vilniaus uni­ versitetą. Tai humanitariniai, socialiniai, fiziniai, technologiniai irbiomedicinos mokslai. Tačiau dekanas tikino, kad

VU studentai, pasipuošę studentiškomis kepuraitėmis, nuoširdžiai pasakojo

apie savo fakultetus

Vilniaus universiteto stendą atidarymo metu aplankė abu mūsų universiteto

absolventai - ir premjeras Andrius Kubilius, ir švietimo ir mokslo minis­ tras Gintaras Steponavičius

ribos tarp mokslo krypčių nyksta, o į tai atsižvelgia ir VU. Šiandien universitete

Karjera - mūsų pačių rankose

galima laisvai pasirinkti ir mokytis skir­

Kitą mugės dieną VU pasiūlė moks­ leiviams ir studentams padiskutuoti apie jų karjeros galimybes. Viešą paskaitą skaitė VU Karjeros centro konsultantė Aida Akudovičiūtė.

Konsultantė pirmiausia kreipėsi į moksleivius, norėdama paaiškinti, kaip reikėtų pasirinkti studijas. Ne­ užtenka perskaityti siūlomų studijų programų aprašą, daug naudingiau yra atsigręžti į dabartinį darbo pasaulį, jo tendencijas. Konsultantė pabrėžė, kad studijos ir profesija nėra tapa­ tūs dalykai. Nereikėtų manyti, kad pasirinktos studijos apribos būsimą profesijos pasirinkimą.

A. Akudovičiūtė visiems paskaitos dalyviams siūlė pirmiausia pažinti save, tuomet nebijoti rinktis to, ko jie iš tikrųjų nori. O svarbiausia, būti

tingų mokslo krypčių dalykus.

Antroje paskaitos dalyje moksleiviai daugiau sužinojo apie Fizikos fakultetą.

Apie savo dėstomą dalyką - fiziką ir

fizikos studijų perspektyvas kalbėjo

M. Vengris.

Patarimų negailėjo ir dėstytojai

kūrybiškiems ir patiems kurti savo karjeros kelią.

jų programų pasirinkimo, kokybiškų

studijų. Daugelis mugėje dalyvavusių moksleivių kaip vieną iš svarbiausių

Moksleiviai renkasi VU

priežasčių įvardijo universiteto istoriją,

Per visas tris mugės dienas prie Vilniaus universiteto stendo rikiavosi minios moksleivių. Labai didelio moksleivių susidomėjimo šiemet su­ laukė biomedicinos ir fizinių mokslo sričių studijų programos.

Moksleiviai, kurie jau yra tikrai apsi­ sprendę rinktis studijas VU, dažniausiai sako taip nusprendę dėl plataus studi­

jo ilgaamžiškumą ir sukauptą patirtį. „Noriu studijuoti kūrybinę komu­ nikaciją Komunikacijos fakultete. Tai visiškai nauja studijų programa. Šiek

tiek rizikuoju, tačiau žinau, kad Vilniaus universitetas suteiks plačias studijų ga­ limybes, kad ir ką pasirinksiu", - kalbėjo

dvyliktoke Gabrielė iš Vilniaus.

IX Naujiko nuotr.

Rektoriui prof. B. Juodkai - Petro Vileišio nominacijos apdovanojimas 2011 m. gruodžio 16 d. Lietu­ vos nacionalinėje filharmoni­ joje Lietuvos pramonininkų konfederacija pagerbė šalies

verslui ir valstybei nusipel­ niusius žmones ir įteikė „Petro Vileišio vardo“, „Inova­

cijų prizo“, „Sėkmingai dir­ bančios įmonės“ nominacijų

apdovanojimus.

Vardinė P. Vileišio nominacija suteikta ir P. Vi­

leišio skulptūrinio portreto bei jo Aukso medalio apdovanojimas įteiktas ir Vilniaus universiteto rektoriui, Lietuvos mokslų akademijos tikra­

jam nariui, dviejų Lietuvos valstybinių mokslo premijų laureatui, kelių Europos akademijų ir universitetų garbės nariui prof. Benediktui Juod­ kai. Šia nominacija rektorius buvo įvertintas už

nuopelnus Lietuvos mokslui, Vilniaus universite­

to vardo garsinimą, už studijų, mokslo ir verslo

Vilniaus universiteto stendas mugėje - pačiame parodos centre, jame prisistatė visi fakultetai

integracijos skatinimą, sėkmingą mokslinę ir pedagoginę veiklą, aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.

Prof. B. Juodka dėkojo už nominaciją ir apdovanojimą priėmė kaip skirtą universitetui.

universitas

10

2012 m. vasaris

vilnensis

f f* alumnai________________________________________________

Dvidešimties skirtingų kartų studentus gali suvienyti... ir daina Gintarė LAZDINYTĖ, VU KHF studentų atstovybės prezidentė Susitikime netrūko juoko ir įdomių

pasakojimų. Organizatoriai trumpai pristatė savo idėjas ir siekius kuriant veteranų klubą, parodė specialiai šia proga sukurtą filmuką iš šių dienų fakulteto ir studentų atstovybės gy­ venimo. Žiūrėdami senas nuotraukas,

daugelis galėjo prisiminti savo studijų metus. Jaunajai kartai buvo sunku patikėti, kad prieš 20 ar 15 metų viskas vyko kitaip. Viename iš fakulteto rūsių

buvo organizuojami šokiai, pasak vie­ no iš buvusių VU KHF SA prezidentų

Lauryno Mitkaus, „patys geriausi ir

žinomiausi visame Kaune, o žmonės vos tilpdavo į nedideles patalpas..."

Sužinojome, kad studentai mėgo ne tik šokius, bet ir dainas. Tai įrodo

„Dainuškų knygelė", išleista 1996 m., o šiame susitikime perduota kaip dovana-palikimas dabar studijuojantiems VU Kauno humanitariniame fakultete.

Nors prabėgo nemažai metų, stu­ dentiško muzikavimo tradicijos išliko.

Jau minėtas Laurynas nepatingėjo į

VU Kauno humanitarinio fakulteto absolventai buriasi į Alumni judėjimą. Fakulteto studentų

atstovybė praėjusių metų pabaigoje surengė

veteranų susitikimą ir siekia atgaivinti ryšius su absolventais, sukurti vieningą bendruomenę,

apimančią visas čia studijavusiųjų kartas. susitikimą atsivežti gitarą ir kartu su savo kartos studentais prisiminė kelias jų laikų dainas.

Visus susitikimo dalyvius labiau­ siai domino ir daugiausia diskusijų sukėlė studentų atstovybės himnas.

Vieningai sutarta tik dėl to, kad jis gimtadienio proga buvo padovano­ tas Mindaugo Mickevičiaus, dabar geriau žinomo dainininko Mino pseudonimu. Melodija - pagal Billy Idolo dainą „Rebel Yell". Dėl kitos su himnu susijusios informacijos buvo diskutuojama. Vieni teigė, kad ši dovana gauta šeštojo, kiti - kad dešimtojo gimtadienio proga. Eilės tvarka sudėlioti posmus taip pat buvo sunku, tačiau priedainį visos kartos traukė vieningai: „Vidury nakties - VU KHF SA, Vidury dienos - VU KHF SA,

Kauno vidury - VU KHF SA, Mano širdy-VU KHFSA, Visada visada visada!" „Svarbiausia, kad ties žodžiais„mano širdy" visi pridėtų ranką prie širdies", mokė jaunesnius veteranai. Iš akių buvo matyti, kad ši tradicija jiems atrodė ne mažiau svarbi nei atsistoti dainuojant Lietuvos himną. Neįtikėti­ na, kaip viena daina gali suvienyti net dvidešimt skirtingų kartų studentų!

Daugelio veteranų laimėjimai galėtų būti puikus pavyzdys stu­ dentams, stimulas stengtis ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Susitikime dalyvavę VU KHF absolventai buvo kuklūs ir nesistengė girtis sėkminga karjera. Tačiau kai kurių pasiekimai labai iškalbingi. Pirmoji VU KHF SA prezidentė Renata, 1996 m. pradėjusi studijas, šiuo metu dirba vienoje iš

Dainuojančios akimirkos iš VU KHF SA veteranų susitikimo. J. Žilnio

nuotr.

Europos Sąjungos komisijų. Laurynas Mitkus, 1999 m. baigęs studijas fakul­ tete, šiuo metu vadovauja LHM (Log House Masters) kompanijai, kuri yra viena iš pirmaujančių medinių namų statybos bendrovių Lietuvoje.Tomas Palšis, pirmasis Studentų atstovybės prezidentas (1991 m.), įkūrė ne tik šią organizaciją. Jis dar studijuodamas pradėjo verslą, kuris išsiplėtojo į puikiai ne tik Lietuvoje žinomą kom­

paniją ACME. Kitoms ACME grupės įmonėms taip pat vadovauja VU KHF absolventai. Tarp dalyvavusiųjų susitikime buvo ir politikos veikėjų, ir dėstytojų, ir kitų įmonių vadovų...

Visi veteranai sutiko palaikyti glau­ džius ryšius, kurių pagrindu būtų įgy­ vendinamas šis socialinis projektas, leidžiantis drauge generuoti idėjas ir kolegiškai jomis dalytis, puoselėti aka­ deminio bendruomeniškumo jausmą.

Jeigu esate baigę VU Kauno humanitarinį fakultetą ir norėtumėte prisijungti prie Alumni bendrijos, kviečiame rašyti mums: pirmininkas@khfsa.lt arba rasma.freitakiene@gmail.com.

Laukiame Jūsų, mieli VU KHF absolventai!

uipristatymai_____________________________________________

Pristatytos naujos VU KHF mokslininkų knygos Pokalbiai apie tradiciją

kultūrinė ar religinė tradicija, universi­

liuojama - motyvaciją elgtis būtent

teto tradicija, fakulteto, šeimos, vietos,

taip, o ne tik elgesio požymius. Skir­ tingų tradicijų supratimas yra reali galimybė gyventi vieniems šalia kitų.

Pasiteiravus apie tradicijos mecha­ nizmą, J. Jonutytė teigė, kad pirmiau­

kaimo, miesto tradicija, tai, kas tuo pat metu keičiasi ir tęsiasi. Kalbama

Prof. dr. Gabija BANKAUSKAITĖSEREIKIENĖ, VU KHF Sociokultūrinių tyrimų centro direktorė Gruodžio 13 d. VU KHF Sociokul­ tūrinių tyrimų centro mokslo dar­ buotoja dr. Jurga Jonutytė pristatė savo pirmąją knygą - monografiją „Tradicijos sąvokos kaita".

Kiekvienas, skaitydamas šią knygą, pirmiausia pradės savęs klausti, kas

yra tradicija, kaip mes į ją reaguojame, ar mes joje dar gyvename, ar tai yra daiktas, ar tai yra buvimas, veikmė,

apie tradiciją kaip apie buvusio laiko

patirtį. Kelias į tokį tradicijos suvoki­ mo lygmenį nebuvo trumpas, dirbta daugiau nei dešimtmetį. Mokslininkę sudomino laiko patirties aspektas, kai

dar mokytasi meninio audimo, teks­ tilės ir važinėta į ekspedicijas piešti senų audinių. Pirmieji impulsai gauti iš senų namų ir sodybų, kurios skatino keistą supratimą, kad jos formavosi ne

tik su konkretaus žmogaus gyvenimu,

bet dar nuo seniau. Nepamiršti temos skatino ir filosofijos studijos, dėstyto­

jai Tomas Sodeika, Arūnas Gelūnas, toliau ją reflektuoti - ir disertacijos vadovas Leonidas Donskis. Daktaro

disertacijoje buvo analizuojama

sia tai perdavimas. Bet perduodami ne tik patys dalykai su jų gamybos būdais, bet visą laiką kartu perduo­ dama ir gaminimo prasmė - dėl ko vis dar matome prasmę, ką mes la­

biausiai perimame.Tai galima vadinti turiniu.Turinys kaip motyvas užsiimti kokia nors veikla yra aptinkamas labai sunkiai, tiktai kartu su forma. O forma, norint išlaikyti turinį, visą laiką turi truputį kisti. Nes antraip (pavyzdžiui, liaudies dainų dainavimas) ilgainiui dingsta motyvacija tai daryti.

Monografijos autorė planuoja tęsti tradicijos tyrimus sociopolitiniu požiūriu - aiškintis, kaip galėtų būti

kartote. Filosofinė knyga pasiekia tikslą: klausimų kyla daug.

fenomenologijos ir naratologijos

Knygoje kalbama apie tradiciją pačia plačiausia prasme - tai gali būti

sankirta kaip atskira metodologija, o

suprantami, moderuojami tradicijų susidūrimai, kaip galima būtų išvengti

tradicija pasitelkta kaip būdas paro­

supratimo šablonų.

dyti, kokiems klausimams analizuoti ši metodologija tinka labiausiai. O nuo 2008 m. po truputį, rašant straipsnius,

dėliojosi ir vientisas knygos tekstas.

Tyrimo reikalingumą autorė argu­ mentavo šabloniška tradicijos sam­

prata visuomenėje - kad tai kažkas labai pastovaus. Dėl to dažnai atsitin­

ka, kad tradicijos sąvoka pradedama žaisti, ją pradeda savintis radikalai.

Bet kai ji sustingdoma, ji nužudoma.

Prof. Aleksandro Krasnovo mono­ grafija „Atgimimo proza. XX a. de­ vintojo dešimtme­ čio lietuvių prozos ir kritikos studija“

Tik tradicijos sąvoką tyrinėjant, lygi­

nant su gyvo pasakojimo perdavimo

būdais, paaiškėja, kad tradicija yra ir išlaikymas, ir labai draugiškas modi­ fikavimas. Ji sugeba ir įimti, ir priimti

Lėkt. Virginijus NORVAIŠA, VU KHF Lietuvių filologijos katedra

įvairius naujus dalykus, ir pratęsti - ne

vien tik grynas paviršiaus formas, bet labiau perduoti tai, kas sunkiai artiku­

Lietuvių filologijos katedros prof. dr. Aleksandro Krasnovo knyga„Atgi­

mimo proza. XX a. devintojo dešim­ tmečio lietuvių prozos ir kritikos studija" (2011) yra daugiausia devin­ tojo dešimtmečio literatūros kritikos

straipsnių rinkinys, dėl toji pirmiau­ sia svarbi kaip lietuvių literatūros kritikos istorijos analizės objektas.

Kita vertus, veikalas reikšmingas ir lietuvių literatūros mokslui, nes su­ teikia galimybę išsamiau apsvarstyti, kokiais analitiniais/metodologiniais principais remiantis šiandien pras­ mingiausia kalbėti apie tarybinių metų lietuvių literatūrą. Kadangi šiuolaikinėje lietuvių literatūrologijoje trūksta platesnių šios srities tyrimų, studijoje pasirinktas analizės kelias vertas atidesnės peržvalgos.

Lietuvių filologijos katedros lėkt.

E. Klimaitė-Keturakienė teigė, kad A. Krasnovo studija grindžiama bachtiniškąja polifoninio teksto samprata. Knygos daugiabalsis pa­ sakojimas apima ir sovietinės prozos analizę, ir anuometinio literatūrinio gyvenimo proceso aiškinimą, ir literatūros kritikos problemas. Šia knyga netiesiogiai keliamas ir Lie­ tuvos literatūros kanono klausimas, estetiniu požiūriu analizuojami

ambivalentiški asmens ir sociumo, socialinio lauko ryšiai. Tarptekstinis dialogas plėtojamas ieškant ir se­

mantinių paralelių su pasaulinės lite­

ratūros klasika (VViIliamo Faulknerio, George'o Orvvello, Milano Kunderos, magiškojo realizmo proza).

A. Krasnovas polemizuoja su

absoliučiai tikros teksto prasmės konvencija, kuriąpalaiko literatūros kūrinių skaitymo psichologija. Jis aiškina, kad devintojo dešimtmečio literatūros kritikai priekaištauta dėl

interpretacijos subjektyvumo. Ne vienas to meto skaitytojas ir rašyto­ jas įsivaizdavo, jog kritiko santykis su

meno kūriniu gali būti tapatinamas su mechaniškai suvokiamu subjekto ir objekto santykiu. Kritikas privalo

nešališkai įvertinti, kas tekste yra pirminė duotybė ir kojis objektyviai vertas. A. Krasnovo manymu, kūrinio

prasmė konkretinama tik subjekty­ viai išgyvenant kūrinį. Pats suge­ bėjimas konkretinti yra istoriškai determinuotas socialinis reiškinys.

Autoriaus teigimu, knygon atrink­ ta tik dalis tarybiniais metais ir vėliau

jo parašytų straipsnių, kuriuos vienija analizės kryptis - dvasinio, ideologi­ nio, socialinio atgimimo apraiškos

devintojo dešimtmečio lietuvių lite­ ratūroje ir jų refleksija to meto kriti­ koje. Atskiri straipsniai buvo grupuo­ jami į stambesnius skyrius. Jie buvo iš dalies koreguoti - siekiant temos

ir minties vientisumo. Kartu siekta, kad tekste išliktų gyva poleminė devintojo dešimtmečio atmosfera,

kurią tarsi iš vidaus galėtų pajusti ir įvertinti šių dienų skaitytojas.

Knygos autorius pabrėžė, kad nepritaria niekinančiam žvilgsniui į legaliąją okupacinio meto kultūrą.

Legalioje kultūroje vyko grumty­ nės tarp oficialiosios ideologijos ir tautinės, humanistinės kultūros.

Veiksmingiausias dvasinių, ideolo­ ginių, socialinių atgimimo procesų variklis - opoziciškai sistemos atžvil­

giu nusiteikusi legaliosios kultūros dalis.Tai buvo bene vienintelis tautos

egzistencijos bei tapatybės išsaugo­ jimo būdas.

universitas

2012 m. vasaris

11

vilnensis

mes - studentais e e

„Jaunimėlio" smagūs žingsniai

Dauguma būsimų medikų nepritaria siūlomai gydytojų rengimo tvarkai Daugiau kaip trys ke­ tvirtadaliai busimųjų medikų, kurie šiuo

metu studijuoja Vil­ niaus universitete, me­ dicinos studijų baigia­

muosiuose kursuose,

teigia, kad įsigaliojus

Šaltos dienos ir speigas - ne kliū­

siūlomai gydytojų

tis VU liaudiškos muzikos kapelai „Jaunimėlis" rengtis koncertams ir energingai koncertuoti.

Kolektyvas koncertuos vasario 16 d.

Lietuvos valstybės atkūrimo proga Rusų dramos teatre vyksiančiame koncerte.

Vasario 18 d. „Jaunimėlis" jau dar­ dės į šių metų kultūros sostinę Anykš­ čius - čia vyks tradicinė kapelų šventė „Gaida".

Kovo mėnesio pradžioje dalyvaus „Kaziuko mugės" renginiuose, o ko­

rengimo tvarkai pasi­ rinktų studijas užsie­ nyje. Jeigu tvarka liktų tokia, kokia yra dabar, daugiau kaip 90 proc.

apklaustųjų liktų studi­ juoti Lietuvoje. Į klausimą „Kur ketinate stoti į rezidentūrą, pabaigę šiais metais 6 medicinos studijų kursus?", 92 proc. apklaustų medicinos studentų atsakė, kad studijuotų Lietuvoje, o 8 proc. rinktųsi užsienio aukštąją mokyklą.

Jeigu įsigaliotų siūloma naujoji tvar­ ka, pagal kurią dalis asmenų, baigusių rezidentūrą, būtų privalomai įdarbi­ nami Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskirtose vietose, net 76 proc. studentų pasirinktų studijas užsieny­ je, 20 proc. liktų Lietuvoje ir 4 proc. nestotų niekur. Siūlomam nutarimo projektui nepritaria 95 proc. studentų, pritaria 5 proc. Apklausoje dalyvavo 186 VU medicinos studijų 5-6 kurso studentai. „Atlikus trumpą apklausą, paaiškėjo, kad statistika daugiau nei grėsminga.

Siūloma tvarka paskatintų absoliučią daugumą būsimųjų medikų išvažiuoti

iš Lietuvos. Tarptautinėje praktikoje rezidentas laikomas dirbančiu gy­ dytoju, o Lietuvoje po rezidentūros jis privalomai dar būtų „pririšamas" trejiems metams prie vienos ar kitos institucijos", - situaciją komentavo Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės (VU SA) viceprezidentas Vainius Rakauskas. Sausio mėnesį VU SA kreipėsi į LR Ministrą Pirmininką, sveikatos apsaugos, švietimo ir moks­ lo ministrus, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką atkreipdama dėmesį į siūlomą tvarkos pakeitimą. „Sutinkame, jog dabartinė Sveika­ tos apsaugos sistema turi problemų, viena jų - kvalifikuotų gydytojų pri­ traukimas į gydymo įstaigas, veikian­ čias ne didžiuosiuose Lietuvos mies­ tuose, tačiau manome, jog dabartinis projekto variantas šią problemą gali dar labiau paaštrinti", - rašoma VU

VU SA aktyviai dalyvavo svarstant MSĮ pataisas

SA kreipimesi. Atkreipiamas dėme­ sys į tai, kad nutarimo projekte nėra nurodyta, jog SAM dar prieš stojant į rezidentūros studijas su studentu su­ derina būsimą darbo vietą, nėra atsi­ žvelgiama į tai, jog medicinos studijų sistema yra specifinė ir į rezidentūrą stoja jau suaugę žmonės, daugeliu atvejų turintys šeimas ir mažų vaikų, o nesutinkant su tokiomis sąlygomis, stojančiajam lieka vienintelė galimy­ bė - mokėti už rezidentūros studijas apytiksliai 100 tūkst. litų. „Norisi pabrėžti, kad šis pakeitimo projektas nebuvo pristatytas nei studentams, nei gydytojams rezidentams, todėl, įžvelgdami galimą grėsmę šalies sveikatos apsaugos sistemai, prašome pradėti konstruktyvų dialogą svars­ tant ateities perspektyvas", - kalbėjo V. Rakauskas.

VU SA inform.

Universiteto maitinimo įstaigos raginamos pašalinti nustatytus pažeidimus VU Studentų atstovybė raštu kreipė­ si į VU veikiančias maitinimo įstaigas, kuriose po Valstybinės maisto ir vete­ rinarijos tarnybos atlikto patikrinimo rasta didesnių arba mažesnių pažei­ dimų. Kreipimesi klausiama, ar įstaigos buvo supažindintos su patikrinimo išvadomis ir ar imtasi kokių nors prie­ monių nustatytiems pažeidimams pa­ šalinti. Dažniausi yra maisto produktų ir savikontrolės ženklinimo pažeidimai.

Vienoje įstaigoje nustatytas galimas

i Studente, i ar žinai, kad : studijų kokybė - i i ir tavo rankose? i

Praėjusių metų pabaigoje Konstituciniam Teismui pripažinus, kad ne visos Mokslo ir studijų įstatymo (MSĮ) nuostatos Tu gali prisidėti prie studijų kokybės neprieštarauja Konstitucijai, jau sausio mėnesį prasidėjo • anonimiškai išsakydamas savo nuoaktyvūs debatai Seime ir kitose institucijose. Buvo surengta : monę apie rudens semestro studijas ir ir neeilinė Seimo sesija, kurioje taip pat svarstyti būtiniausi • konkrečius studijuotus dalykus. Kad tai MSĮ pakeitimai. Vilniaus universiteto Studentų atstovybė ne­ : galėtum padaryti, tereikia prisijungti ; prie savo informacinės sistemos, ir liko nuošalyje ir aktyviai reiškė nuomonę šiais klausimais.

Per šį laikotarpį įvyko net 3 VU SA parlamento posėdžiai, kuriuose buvo priimtos pozicijos dėl MSĮ pakeitimų, VU SA atstovai dalyvavo Seimo Švie­

timo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžiuose, kur taip pat išreiškė nuomonę. VU SA iniciatyva buvo surengtas VU SA, Lietuvos studentų sąjungos (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) vadovų susitikimas, kuriame buvo susitarta dėl vieningos pozicijos svarstant MSĮ pakeitimus.

Studentų atstovai ragino neskubėti karštligiškai svarstyti įstatymo pataisų ir pakviesti visas suinteresuotas puses į konstruktyvų dialogą ieškant geriau­ sio sprendimo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie pakeitimai buvo svarstomi, siūlyta iš esmės nekeisti galiojančios studijų finansavimo tvarkos, nenusigręžti nuo studenti­ jos ir šiek tiek pagerinti sąlygas šiuo

: skiltyje„Apklausos" rasi anketas.

Kodėl verta tai daryti? Ištrauka iš metu savo lėšomis studijuojantiems studentams - daugiau lėšų skirti • 2011 m. vienu geriausių universiteto ; dėstytojų pripažinto doc. dr. Algio Kastudijų kainai kompensuoti. Taip pat ■ valiausko interviu:„Norėčiau pakviesVU SA pasisakė už tai, kad studijų : ti studentus dar aktyviau dalyvauti finansavimas būtų peržiūrimas kas Į anoniminėje apklausoje, Įvertinti metus, o gerai besimokančiu būtų i visus dėstytojus, nepamirštant ir tų, laikomas toks studentas, kuris peržiū­ ; kurie veda nedidelius kursus, tik prarint finansavimą neturi akademinių : tybas arba laboratorinius darbus.Tam skolų ir patenka į valstybės užsakymo : skirtas jūsų laikas veltui neišnyksta. kvotas. : Kiekvienas dėstytojas informacinėje „Rezultatai iš tiesų džiuginantys - į ; sistemoje gali matyti savo įvertinimą dalį pasiūlymų atsižvelgta, aukščiau­ Į šioje apklausoje. Tai skatina tobulėti. siu lygmeniu esame pripažinti kaip : Ši apklausa yra svarbi universiteto savarankiškai VU studentams atsto­ Į vidinės demokratijos ir dėstymo kovaujanti organizacija, o svarbiausia, : kybės dalis" (visą interviu su dėstytoju kad ir toliau aktyviai dalyvaujame ; skaitykite http://naujienos.vu.lt).

Iš anksto dėkojame už nuoširsvarstymuose, nes VU SA atstovas įtrauktas į tarpinstitucinę darbo ; džius atsakymus!

Jei kilo nesklandumų ar klausimų, grupę dėl MSĮ pataisų. Taigi tikimės geriausių studentams rezultatų", - i visada galima kreiptis į Kokybės vasakė VU SA prezidentas Arminas ; dybos centrą, tel. (8 5) 268 7196, ei. p. ; kokybesvadyba@cr.vu.lt, interneto Varanauskas.

VU SA inform. ■’ svetainė www.kvc.cr.vu.lt.

vo 31 d. visus kviečia į šio kolektyvo 40 metų jubiliejų ir III respublikinę liaudiškų kapelų ir ansamblių šven­ tę - festivalį „Universitas Vilnensis", į kurį suvažiuos šalies universitetų ir kolegijų liaudiškos muzikos kapelos ir ansambliai.

Balandžio mėn. kolektyvas bus apdovanotas „Aukso paukšte" ge­ riausios liaudiškos muzikos kapelos ir vadovo (vadovas Bronislovas Glo­ vackis, choreografė Violeta Likšienė) nominacijose. „Jaunimėlio" inform.

: ; : ; : ; ; : : ■ : Į : ; i ; Į : ; : ; : :

: i ; į :

;

• ............................................................... :

kryžminės taršos pavojus, uždrausta parduoti produktus, kurių tinkamumo vartoti terminai yra pasibaigę. „Kol kas atsiliepė viena maitini­ mo įstaiga. Ji pranešė, kad viskas sutvarkyta, tad tikimės, kad ir kitos įstaigos netruks pašalinti pažeidimus.

Pažeidimai nėra labai dideli ir juos šalinant neturėtų kilti didesnių sun­ kumų", - vylėsi VU SA socialinės srities koordinatorė Eglė Gražėnaitė.

VU SA inform.

VILNIAUS UNIVERSITETO FILOSOFIJOS FAKULTETO

SIMPOZIUMAS

AD FONTES KLASIKINĖS FILOSOFUOS IR ŠIUOLAIKINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS PROBLEMOS Kviečiame dalyvauti. Daugiau informacijos ir dalyvio anketą rasite svetainėje WWW.FSF.VU.LT

ORGANIZATORIAI:

universitas

12

2012 m. vasaris

vilnensis

iiimes - studentai

Prezidentiniai stipendininkai išnaudoja visas galimybes, pasitaikančias kelyje Kristina CIPARYTĖ, KF, žurnalistikos I k.

Du 2011 metų Prezidento Antano Smetonos stipendininkus - rusų filolo­ gijos antro kurso magistrantę Ingą Mitunevičiūtę ir lietuviųfilologijos bakalauro studijų ketvirtakursįTomąTaškauską sie­ ja netikstudijos tame pačiame fakultete ar garbingas įvertinimas. Inga ir Tomas buvo pasirinkę kitas specialybes, tačiau metė mokslus ir įstojo ten, kur labiau traukė širdis. Pasirinkę studijuoti kalbas abu atrado dominančias sritis, atskleidė savo kūrybinius sugebėjimus ir ieško savęs toliau augdami bei tobulėdami.

Kalbamės su jais apie stipendiją, mokslo veiklą, įdomius užsiėmimus ir ateities perspektyvas.

rašytojų kūryboje, jų elgesyje, kokių kyla problemų, nesusipratimų ir pan. Ši tema apima ne vien filologijos mokslą, čia gana daug psichologinių niuansų.

Ar sunkiai dirbi, kad pasiektum aukštų rezultatų?

Taip, visiems, kurie stengiasi mokytis, yra sunku. Bet tai natūralu - sunku turi būti, kitaip nebus jokio stimulo augti ir tobulėti. Mane sunkumas skatina dirbti ir gilintis daugiau - jei ko nors nesuprantu, galiu skaityti dešimt kartų, kol suvoksiu. Tai yra iššūkis, azartas, įrodymas sau, kad aš galiu.

Tai sutinki, kad geriausias gali būti tik tada, kai atrandi sritį, kuri domi­ na, traukia ir yra sava?

Taip, būtent. Galiu papasakoti savo karčią studijų patirtį. Po mokyklos bu-

INGA MITUNEVIČIŪTĖ: „Jeigu esi savo vietoje, tuomet tikrai gali daug pasiekti"

Kg planuoji veikti baigusi magistrantūrą?

Dar gerai nežinau, bet jei viskas sek­ sis, galbūt mokysiuosi toliau - sieksiu daktaro laipsnio. Universitetas man jau tapo antraisiais namais, keista būtų nustoti mokytis. Tiesiog iš inercijos žengiu į priekį.

Kg manai apie prezidentinių stipen­ dijų idėją? Ar tai geras paskatini­ mas studentams?

pasirodė ir originalios kūrybos, ir ver­ timų, kadangi dar viena mano veiklos sritis - tai vertimai iš prancūzų kalbos.

2006 m. buvau apdovanotas VPU „Li­ teratūrinio pavasario" prizu. Eilėraščiai spausdinti 2008 m.„Poezijos pavasario" almanache. 2008 m. „Versus aureus" leidykla išleido mano pirmąjį„Debiutų" serijos poezijos rinkinį - „Audrapaukščio monologas". Taip pat dalyvauju įvairiuose literatūriniuose renginiuose.

Pernai vykusiame festivalyje „Poezijos pavasaris" patekau į ekipą su Viktorija Daujotyte. Kita sritis, kuria šiek tiek do­ miuosi,-žiniasklaida. Neseniai pradėjau dirbti internetinėje žiniasklaidoje-techniškai prižiūriu naujienų tinklalapį.

Esu paruošęs laidą apie Bronių Kri­ vicką radijo stočiai„Marijos radijas". Šiek tiek užsiimu renginių organizavimu

TOMAS TAŠKAUSKAS: „Kiekvie­ nas turi savą gero mokymosi receptą"

Tomai, kodėl nusprendei preten­ duoti į stipendiją?

Sužinojau apie stipendiją perskaitęs VU naujienų skiltį, pagalvojau, kad papildomi pinigai studentui nieka­ da nepakenks, be to, pamačiau, kad atitinku reikalavimus - mano studijų rezultatai geri ir esu šį tą nuveikęs laisvu nuo studijų metu.

Papasakok plačiau apie savo veiklą.

Inga Mitunevičiutė studijuoja rusų

filologiją

Mano veikla - kūrybinė. Dalyvauju jaunųjų literatų veikloje, mano kū­ ryba yra publikuojama. Daugiausia kuriu poeziją. Nuo 2007 m. mano publikacijos skelbiamos kultūrinė­ je spaudoje („Literatūra ir menas", „Šiaurės Atėnai", „Naujoji Romuva", „Kultūros barai", „Ateitis"). Leidiniuose

universitete. Taigi neapsiriboju vien menine veikla.

Koks tavo gero mokymosi ir sė­ kmingų rezultatų receptas?

Manau, kad receptas kiekvienam yra individualus. Visų pirma, aš užsiimu „nesąžininga" konkurencija, nes prieš tai trejus metus studijavau istoriją Vilniaus universitete. Taigi akademinis gyvenimas ir studijų sistema man gerai pažįstami, todėl daug kas yra lengviau.

Stoti tuomet į filologiją mane sustabdė mintis, kad būsiu užgožtas kaip menininkas, o istorijos studijos pagal mano prioritetų skalę buvo antroje vietoje.

Džiaugiuosi perstojęs, nes studijuoja­ moje programoje pasirinkau artimą dalyką - literatūros atšaką.

Tai turbūt nepasirinksi pedagogo kelio?

Kodėl ne? Kaip tik neseniai atlikau pedagoginę praktiką Pasvalyje. Nuo pat mokyklos baigimo mane yra apėmusi viena mintis - mokyti, mokyti, mokyti...

Dar turiu šiek tiek laiko apsispręsti, nenoriu priimti skubotų sprendimų, nes mokytojo darbas nėra lengvas, bet vis dėlto labai įdomus. Mano lietuvių kalbos mokytoja yra pasakiusi: „Pir­ mus penkerius metus mokaisi mokyti, vėliau taip pat mokaisi, bet nebe taip intensyviai."

Žinoma. Stipendija ne tik puikus sti­ mulas mokytis. Tai atsakas tiems, kurie skundžiasi, kad labai sunku gyventi.

Jeigu išbandei visas įmanomas galimy­ bes ir vis vien nesiseka, tada skųstis yra normalu.Tačiau daugelis piktinasi blogu gyvenimu, nors nesistengia nieko pa­ keisti. Reikia nebijoti naujovių ir drąsiai dalyvauti visur, kur tik įmanoma.

Inga, papasakok apie savo studijas, darbus ir veiklą, kuria domiesi.

Studijuoju rusų filologiją, domiuosi Lietuvos ir Rusijos ryšiais - ieškau tautų bendrumo bruožų kalbos, literatūros atžvilgiu. Manau, kad išsirinkau įdomią, bet probleminę sritį. Lietuvos ir Rusijos santykiai gana komplikuoti, todėl kul­ tūrinių ir literatūrinių ryšių ieškojimas gali panaikinti senus stereotipus, fobijas.

Kita sritis, kuria domiuosi, - tai verti­ mai. Bandžiau daryti tokį eksperimen­ tą - išverčiau lingvistinių pasakaičių ciklą. Tai yra pasakos, parašytos išgal­ vota kalba, kuri yra sudaryta kurios nors kalbos pagrindu. Čia man buvo iššūkis: nors šie rašmenys pagrįsti rusų kalba, tačiau iš esmės jie neegzistuoja realybėje, todėl manoma, kad jų išversti nėra galimybės. Susidomėjau šiuo dar­ bu, išnagrinėjau dėsnius, pagal kuriuos šita kalba sukurta, ir pabandžiau sukurti tokią pat netikrą, išgalvotą lietuvių kal­ bą. Taigi tokie eksperimentiniai kalbos žaidimai mane labai žavi, net straipsnį apie tai parašiau, jis buvo publikuotas.

Pastaruoju metu domiuosi vaikų lite­ ratūra, manau, kad užsiimsiu šia veikla rimčiau.Tyrinėju vaikiškumo sąvoką - ką reiškia vaikiškumas, kaip jis pasireiškia

vau įstojusi į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir ten mokiausi beveik metus, bet supratau, kad tai nėra mano dalykas irašten netinku.Todėl mečiau irįstojauį Filologijos fakultetą. Suvokiau, kad stu­ dijuodama sau netinkantį dalyką būsiu tik „varžtelis" sistemoje ir neišsiskirsiu iš kitų. O jeigu esi savo vietoje, tuomet tikrai gali daug pasiekti.

Tomo Taškausko gyvenime svarbią

vietą užima kūryba

Protingi, veiklūs ir įdomūs žmonės visada bus pastebėti, tačiau svarbiau­ sia, kad jie nestovi vietoje ir nelaukia, kol „kalnas ateis pas Mahometą". Toks veiklumas galėtų įkvėpti studentus ieš­ koti sau artimos srities, atradus - daug dirbti, o tada galbūt pretenduoti į jau aštuonioliktąją prezidentinę stipendiją šiais metais. Švietimo ir mokslo ministerijosįsteigtos trijų Lietuvos prezidentų - Antano Smetonos, Kazio Griniaus ir Aleksan­ dro Stulginskio - vardinės stipendijos įteikiamos studentams, daugiausia pasiekusiems humanitarinių, socialinių mokslų, menų studijų, biomedicinos ir fizinių bei technologijos mokslų srityse.

2011 m. Lietuvos Respublikos prezi­ dentų vardines stipendijas laimėjo 12 Vilniaus universiteto studentų.

Nuotr. iš asm. albumo

VU pirmakursis tapo dėstytoju Mažvydas LAURINAITIS, KF, žurnalistikos I k.

Papasakok, kaip ir kada susido­ mėjai programavimu.

Dešimtoje klasėje susidomėjau gal ne tiek programavimu, kiek kūrybišku problemų sprendimu. Per informati­ kos pamokas gaudavau programa­

vimo užduotis, kurių negalėdavau išspręsti. Jos buvo pirmasis postūmis j programavimą.

Turbūt jau gali pasigirti ir daly­ vavimu olimpiadose, kituose ren­ giniuose?

Pernai dalyvavau pasaulinės stu­ dentų programavimo olimpiados ketvirtfinalyje, taip pat pradėjau veiklą šeštadieninėje informatikos olimpiadininkų mokykloje, kur yra ugdomi talentingi jaunuoliai, turintys potraukį informatikai.

Kaip atsitiko, kad būdamas pir­ makursis jau tapai ir dėstytoju?

Programų sistemas Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete studijuojantis Žilvinas Rudžio-

nis (nuotr.) gali pasigirti neeiliniu laimėjimu - jau pirma­ me kurse jis įsiliejo į dėstytojų gretas. Šeštadieninėje informatikos olimpiadininkų mokykloje (ŠIOM) progra­ mavimo pradmenis dėstantis studentas sutiko pasikal­ bėti apie darbą, neįprastą patirtį ir savo siekius.

Viskas išsirutuliojo iš gana keblios situacijos, mat ŠIOM neteko dėstyto­

tikėjau, kad atsidursiu panašioje

jo Lino Petrausko - jį pakvietė dirbti

situacijoje.

„Google". Atsiradusią laisvą vietą

Taip, iš tiesų gana keista, nesi­

problemą išsprendė pats dėstytojas

Lengvai priėmei šį iššūkį ar teko gerai pamąstyti prieš tampant dėstytoju?

L. Petrauskas. Jis ir pasiūlė man pri­ sidėti prie ŠIOM kolektyvo.

anksčiau neturėjau darbo patirties,

reikėjo užpildyti, nes kitaip galėjo kilti grėsmė ŠIOM egzistavimui. Šią

Iš tiesų teko gerai pamąstyti, nes juo labiau kaip dėstytojas.

Ar darbas netrukdo studijoms ir mokslo rezultatams?

Na, iš esmės jis užima dalį laiko,

Tačiau dabar nesigaili?

Tikrai ne. Darbas labai glaudžiai su­

kurią galėčiau skirti geresniam pasi­

sijęs su mano pomėgiu programuoti,

ruošimui paskaitoms, tačiau kartu ir

o to aš ir mokau jaunąją kartą.

padeda, mat norėdamas dėstyti turi nuolat tobulėti ir geisti naujų žinių,

kurios praverčia per paskaitas.

Įsivaizduoji save dėstytoju ir atei­ tyje? Ar tai tebus trumpalaikis dar­ bas studijuojant?

Jeigu bus poreikis. Jeigu bus kas norėtų, kad aš dėstyčiau.

Turbūt prieš keletą metų net nesu­ simąstei, kad atsidursi „kitoje ba­ rikadų pusėje" - tarp dėstytojų?

Gal turi išsikėlęs artimiausius tikslus, ko norėtųsi pasiekti pro­ gramavime?

Taip. Norėčiau šiais metais pasauli­ nėje olimpiadoje pasiekti finalą.

Ko galėtum palinkėti kitiems VU pirmakursiams, dar tik bandan­ tiems atrasti save?

Nebijoti rizikuoti.Turėti tikslą prie­

šaky ir nebijoti mėginti jį įgyvendinti, kad ir koks nepasiekiamas jis atrodytų.

j.

universitas

2012 m. vasaris

13

vilnensis

*■

mes - studentai iii

Sužavėtos bendradarbiavimu su vokiečiais „Vokiečiai jau trečią sykį atliko tokį projektą užsienyje: 2009 m. tyrinėjo Gdanską, 2010 m. - Maltą. Smagu, kad jie ne tik išsivežė iš Lietuvos labai gerus įspūdžius, bet ir mus mini kaip labai profesionalius bei darbščius kolegas.

Anot jų, Kuršių nerijos tyrimas labiau­ siai vykęs, todėl jie svarsto galimybę ir šiemet tęsti bendradarbiavimą su Ekonomikos fakultetu tyrinėjant kitų Lietuvos vietovių turizmo galimy­ bes", - pasakojo neseniai iš Vokietijos Bremeno miesto sugrįžusi dėstytoja doc. dr. A. Mačerinskienė. Bremeno taikomųjų mokslų universiteto atstovai dar nenusprendė, ką šiemet norėtų ištirti: Druskininkus, Kernavę, Trakus, Vilnių... Rinktis yra iš ko.

Pernai jie pasirinko Kuršių neriją, nes tai viena gausiausiai vokiečių lankomų turistinių vietovių Lietuvoje, be to, Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO pa­ veldo sąrašą ir saugoma teritorija.Tyri­ mo tikslas buvo išsiaiškinti, ar darniai plėtojamas turizmas šioje vietovėje, ir pateikti siūlymus, kokių priemonių reiktų imtis siekiant darnaus turizmo plėtros, įtraukiant įvairias suintere­ suotas puses: valdžios institucijas, verslininkus, vietinę bendruomenę. „Svečių darbas buvo puikus ir teisingas. Netgi kiek per švelniai vokiečiai įvertino Lietuvos situaciją -

Rudenį Bremeno tai­

komųjų mokslų uni­ versiteto studentų ir

dėstytojų atliktą tyrimą

apie Kuršių nerijos dar­ naus turizmo galimybes

vainikavo išsami tyrimo ataskaita, prie kurios prisidėjo ir VU EF dėsty­ toja doc. dr. Aida Mače­ rinskienė bei dvi baka­ lauro vadybos ir verslo

administravimo studijų programos II kurso stu­

dentės Jūratė Mockutė ir Kristina Šiaudkulytė.

Kuršių nerijai suteikė darnaus turizmo vietovės statusą. Buvo malonu stebėti ir dalyvauti bendrame darbe, kur ini­ ciatyvas rodo studentai, vadovaujami puikių dėstytojų. Visą savaitę jie rinko duomenis, atliko tyrimus Lietuvoje.

Mes talkininkaudamos taip pat tu­ rėjome smarkiai suktis, kad sugrįžę į namus svečiai turėtų pakankamai realios informacijos savo tyrimams ir

analizei. Gaila, kad mūsų studentai neturi galimybių atlikti tokių įdomių praktinių tyrimų", - sakė dėstytoja.

Kita vertus, daugelis mūsų studentų į tokius įdomius projektinius iššūkius ir pasiūlymus žiūri atsainiai, jei jie nėra vertinami balais.„Galvojau, kad paskel­ bus apie galimybę dirbti bendrame projekte su atstovais iš Vokietijos no­ rinčiųjų netrūks ir reiks kone konkursą

rengti. Tačiau atsirado tik dvi drąsios studentės, kurioms praleistos paskai­ tos ir kalbos barjerai ar kitos priežastys nesutrukdė išvykti. Su gera nuotaika ir noru galima kalnus nuversti. Tikiu, kad jos nenusivylė. Taip, darbo buvo tikrai labai daug, tačiau įgyta patirtis, užmegzti draugiški santykiai, ryšiai, ga­ limybė lavinti anglų ir vokiečių kalbas ir smagiai drauge praleista savaitė viską

„Projektas IDĖJA - gera proga stu­

dentams išbandyti marketingo žinias praktiškai. Džiaugiamės netik bendru dėstytojų ir studentų darbu, bet ir aktyviai įsitraukiančiais verslininkais, kurie nuo projekto pradžios jau aštuo­ nerius metus kasmet savo patirtimi dalijasi paskaitose ir seminaruose, dalyvauja vertinimo komisijoje. Po renginio verslininkai kviečia studentų komandas stažuotis ar dirbti įmonėse.

Deja, statistikos, kiek studentų sugal­ votų idėjų yra įgyvendinta, neturime, nes projektas nekomercinis", - pasa­ kojo kasmetinis IDĖJOS vadovas doc.

Ekonomikos fakulteto bendruo­ menė liūdi netekusi Vytauto Sokolovo - paslaugų vadybos magistrantūros studijų programos studento.

Dėstytojai Vytautą prisimins kaip darbštų ir gabų studentą, o draugai kaip paslaugų ir dėmesingą bičiulį.

Vytautas, 2007 m. su pagyrimu baigęs Vilniaus Radvilų gimnaziją, pasirinko VU EF vadybos ir verslo administravimo krypties verslo or­ ganizavimo bakalauro atšaką. Baigęs bakalauro studijas ilgai nedvejojo ir tęsė studijas Ekonomikos fakultete, aktyviai dalyvavo universiteto ben­ druomenės gyvenime, tapo studentų atstovu paslaugų vadybos programos komitete. Kovo mėnesį jam būtų suė­ ję 24-eri, tačiau liga negailestinga...

Į kasmetinę geriau­ sių marketingo darbų

parodą „Idėja 2011“,

vykusią Vilniaus uni­ versiteto Ekonomikos

fakultete, susirinko studentai iš visos

Lietuvos. 40 geriausių

komandų buvo atrinkta

iš 127 paraiškų, parodą aplankė apie 500 žmonių.

dr. Algis Gaižutis. Šiemet geriausia marketingo idėja

buvo pripažintas komandos„ForgetTo-Lock-Not" pasiūlytas pakabukas, kuris primena žmogui, ar durys su paprasta mecnanine spyna yra už­ rakintos (degs žalia lemputė), ar ne (degs raudona lemputė).„Idėja buvo pats sudėtingiausias dalykas šiame konkurse. Bene svarbiausias aspek­ tas ją renkantis buvo problemos, su kuria susiduria kiekvienas iš mūsų, sprendimo pateikimas. Sunkumų sukėlė ir tai, kad patikrinę idėjas rasdavome, jog dalis produktų jau egzistuoja, nors dar ir nėra populia­ rūs", - pasakojo laimėjusi komanda.

Studentai džiaugėsi, kad juos aktyviai palaikė dėstytoja Monika Kavaliauske ir kurso draugai. „Gaila, bet kol kas dar neatsirado idėja susidomėjusių verslininkų. Galbūt trūksta reklamos?

Bet kokiu atveju tai nereiškia, jog mūsų komanda nuleidžia rankas.

Mes aktyviai galvojame, kaip būtų galima realizuoti produktą. Kas žino, gal po kelerių metų kiekvienas iš mūsų jau nešiosis „Forget-To-Lock-

Not" pakabuką", - vylėsi laimėtojai.

Jie prisipažino, kad ir kitų komandų pasiūlytos idėjos sužavėjo, o ypač patiko„Kastuvo" mintis, kuri jau realiai veikia: žmonės tin kla lapyje paskelbia, kokią paslaugą ar daiktą nori įsigyti, o pardavėjai teikia kuo patrauklesnius pasiūlymus.

Antroji vieta atiteko komandai „Exclusive". Šiemet debiutavusi Vil­

niaus Gedimino technikos univer­ siteto komanda pristatė vaikiškus baldus„Kūlverstukas", pagamintus iš perdirbto popieriaus, tarnaujančius 1-2 metus: ekologiški, nesunkiai pakeičiami, ir vaikai su jais gali daryti, ką nori.Trečiąją vietą užėmė komanda „Besikeičiantis labirintas", sukūrusi naują pramogą - lazerinį labirintą, veikiantį atviroje erdvėje ir koreguoja­ mą žaidimo metu. Parodos lankytojai savo simpatijas atidavė komandai „ReBOOKIution", pristačiusiai „pigią knygą", t. y. net 70 proc. pigesnę dėl komercinių, socialinių reklamos plotų viduje. Geriausios reklamos nomi-

Geriausia marketingo idėja pripažintas komandos „Forget-To-Lock-Not“ pakabukas. Nuotraukoje - komanda su savo idėja nugalėtoja

nacijoje laimėjo komanda „Quattro", kurios idėja -„Key Box" raktų dėžutė atlieka raktų piniginės funkciją ir dėl įmontuoto mechanizmo palengvina tinkamo rakto suradimą. Joje telpa ke­ turi raktai, atsilenkiantys paspaudus ant dėžutės esantį mygtuką. „Smagu, kad daugelis studentų no­ riai dalyvauja konkurse.Tai reikalauja daug daugiau pastangų nei šabloniš­ kas tradicinių paskaitų lankymas, tad paskutiniais metais pastebėjau ma­ žesnį marketingą kaip laisvąjį dalyką pasirenkančių ar už mokslą mokančių studentų aktyvumą. Tokiems tiesiog užtenka gauti teigiamą įvertinimą ir dalis jų nesistengia. Kita vertus, kad šis marketingo studijų būdas pasiteisina, rodo ir tai, jog metodą nusižiūri vis daugiau šalies aukštųjų mokyklų. Ir kitąmet marketingo dėstytojai tikrai

EF inform.

Liūdime netekę

, Projektas IDĖJA - geriausių marketingo idėjų kalvė Diana MIELIAUSKAITĖ

atpirko. Aš visuomet studentams reko­ menduoju žvelgti toliau nei paskaitos, nes yra daugybė puikių galimybių už­ megzti ryšius, įgyti patirties, praplėsti akiratį... Galbūt puiki Jūratės ir Kristinos patirtis ir kitus paskatins aktyviau do­ mėtis įvairiais projektais", - vylėsi doc. dr. A. Mačerinskienė. f

sudarys galimybes studentams kurti ir plėtoti savo idėjas, o baigiamasis renginys kaip ir visuomet priklausys nuo EF studentų organizuotumo", sakė doc. dr. A. Gaižutis.

IDĖJA - pirmasis ir vienintelis Lie­ tuvoje tokio didelio masto studentų tarpuniversitetinis marketingo darbų projektas, vykstantis VU EF studentų iniciatyva. IDĖJA gimė 2004 m. tuo­

metinės VU EF Marketingo katedros dėstytojos dr. Audros I. Mockaitis paskatintų studentų pastangomis.

Kasmet visą rudens semestrą vyks­ tančio projekto moto - „Dalyvavi­ mas - nemokamas, patirtis - neį­ kainojama". Per aštuonerius metus projekte dalyvavo daugiau nei 2100 studentų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų, parodose buvo pristatyta apie 400 originalių marketingo idėjų.

Apie Vytautą galėčiau pasakyti pačius gražiausius ir šilčiausius žodžius kaip apie studentą ir kaip apie šviesų žmogų. Dėsčiau bakalauro pakopoje, o ypač daug bendravome jam įstojus į paslaugų vadybos magistrantūrą - bu­ vau jo magistro darbo vadovė. Vytau­ tas išsiskyrė giliu mąstymu, analitiniais gebėjimais, tvarkingumu, mokėjimu inteligentiškai bendrauti ir kultūringai diskutuoti su grupės kolegomis. Per pusmetį jis spėjo įsigilinti į pasirinktą magistro darbo temą. Atrodė, kad lau­ kia pačios šviesiausios perspektyvos.

Deja... Mirtis turi savo logiką...

Dėstytoja doc. dr. Birutė Vengrienė

Dėstytojų ir bendramokslių at­ mintyje Vytautas išliks kaip sąžinin­ gas, darbštus studentas magistrantas, nuoširdus, draugiškas, noriai bendra­ vęs, negailėjęs patarimų draugams.

Mes, kurie pažinojome Vytautą, visuomet jį prisiminsime.

Verslo katedros vedėja prof. dr. Marija Ručinskienė Nuoširdi užuojauta tėvams, arti­ miesiems, draugams...

universitas

14

2012 m. vasaris

vilnensis

♦

iiiistorija

Vilniaus medicinos draugija sujungė medikus Kuo svarbus Vilniaus medicinos draugijos įkūrimas?

Tai buvo pirma visuomeninė medikų sąjunga visoje Rusijos imperijoje. Be to, ji sujungė visus medikus. Anksčiau jie tarpusavyje nebendravo profesiniais reikalais, buvo labai užsisklendę, rū­ pinosi tik savo privačia praktika. Sklandė kalbos, kad jei jaunas gydytojas skaito ir prenumeruoja užsieninius medicinos žurnalus, vadinasi, jis dar nepasirengęs praktiniam darbui, neturi pakan­ kamai patirties. Seni gydytojai palaikydavo tokią nuomonę nenorėdami prarasti savo pacientų.

Pasitaikydavo paradoksalių dalykų, kai jauni gydytojai užsiprenumeruodavo medicinos žur­ nalus kitu vardu, kad kolegos apie tai nežinotų.

J. Frankas matė tą konservatyvią aplinką ir yra pasakęs, kad reikia mesti akmenėlį norint išjudinti stovintį vandenį. Jis tai ir padarė nutaręs įkurti draugiją. Draugijos nariai buvo labai draugiški, išklausydavo vienas kitą, tardavosi - atmosfera buvo labai demokratiška. Įdomu tai, kad iki pat spaudos draudimo draugijoje jie kalbėjo įvairio­ mis kalbomis - lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų, ir visi suprasdavo ir tai toleruodavo. Jie nekreipė dėmesio įtautybę. Draugijos moto buvo„tarnauti mokslui ir krašto gerovei". Žymus medicinos istorikas Vladislavas Zagorskis, parašęs knygą apie Vilniaus medicinos draugiją, išleistą 1895 m., pabrėžė, kad čia visada buvo jaučiama pagarba vieno kitam.

Draugiją sudarė tikrieji nariai, nariai kores­ pondentai, garbės nariai ir mecenatai, globėjai.

Tikrieji nariai buvo vietiniai, jie gyveno Vilniuje ir Vilniaus krašte, pristatydavo savo atradimus ar netikėtus atvejus, kuriuos draugija aptardavo posėdžiuose. Nariai korespondentai buvo iš visos Rusijos imperijos. Jie siųsdavo draugijai savo straipsnius ir tie straipsniai irgi būdavo aptariami

Jozefo Franko iniciatyva 1805 m. buvo įkurta Vilniaus medi­ cinos draugija. Jo namuose (Pilies g.) susirinkę penkiolika žymiausių Vilniaus gydytojų ir vaistininkų parengė ir pasirašė

draugijos statutą. Draugijos tikslas buvo rinkti duomenis apie

ligų gydymo būdus, dalytis patirtimi, pranešinėti apie įdomius ir retus atvejus, pasitaikančius kasdieninėje gydytojo praktikoje.

Apie Vilniaus medicinos draugijos veiklą ir J. Franko vaidmenį

joje pasakoja Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos insti­ tuto docentė Vitalija Miežutavičiūtė. tarsi motina. Kiti stengėsi imti iš jos pavyzdį, o draugija netrukus įkūrė labai svarbius institutus.

Jau 1808 m. buvo įkurtas Vakcinacijos institutas, kuriame skiepijo nuo raupų. Vilniuje ir Lietuvoje nebuvo tokio baisaus pasipriešinimo kaip An­ glijoje, kai E. Jenneris išrado skiepus. Institutas sunkiai skyrėsi kelią, bet atliko labai svarbų darbą ir pradėjo gaminti labai kokybišką vakciną. Tą vakciną siųsdavo ir į kitus Rusijos imperijos mies­ tus. Dar po metų, 1809-aisiais, įkurtas Motinystės institutas. Jis pradėtas labai vertinti po to, kai apie tai sužinojo Napoleonas. Tada ir Prancūzija įkūrė panašią kliniką.Tai buvo gal ne visai klinika tradicine prasme. Tiesiog aukštuomenės damos norėjo prisidėti ir pasirinkdavo globoti neturtingą nėščiąją. Kai reikėdavo suteikti medicinos pagal­ bą, jos pasirūpindavo iškviesti gydytoją. Moterys buvo globojamos namuose. Pati draugija negalė­ jo nėščiosioms nupirkti maisto ar malkų, bet viską organizuodavo: susitardavo su malkų tiekėjais ar mėsininkais, kad jie už tam tikrą mokestį ar labdaringai pagelbėtų moterims. Labai svarbus buvo organizacinis darbas.

L. Kžyžanovskio darbo apie kaltūną titulinis puslapis, 1859.

J. Frankas buvo idėjų generatorius. Priešais pat jo namus Didžiojoje gatvėje buvojo tėvo Johano Peterio Franko įkurta terapijos klinika. Grįždamas iš teatro jis visada užsukdavo į kliniką pasižiūrėti, ką veikia studentai, ordinatoriai, kartu juos ir sudrausmindavo.

J. Frankas mylėjo studentus, bet buvo jiems labai griežtas. Jis mėgo pareigingus, mokslu besidominčius studentus. Du kartus per savaitę studentai galėdavo ateiti į jo namų biblioteką paskaityti, pasimokyti ir su juo pabendrauti. Jis stengėsi įtraukti gabius studentus į mokslinį darbą. J. Frankui vadovaujant apginta apie 100 disertacijų. Tais laikais jos, žinoma, buvo kelio­ likos puslapių, bet vis tiek reikėjo dirbti, dalytis žiniomis su kiekvienu. Sunku įsivaizduoti, kada jis viską spėdavo.

Kas dar didžiausią įtaką padarė Vilniaus medicinos draugijos veiklai?

Pirmuoju draugijos pirmininku tapo A. Snia­ deckis, nes J. Frankas atsisakė. Pats J. Frankas sakė, kad jo užduotis - įkurti draugiją, ir tapo

toliau statistikos komiteto ataskaitose būdavo rašoma, kad reikia išsiaiškinti, ar kaltūnuota moteris neužkrės savo gimsiančio vaiko, ar ne­ užkrės maitindama. Pagaliau kaltūnas buvo su džiaugsmu išbrauktas iš ligų sąrašo.

Kokia draugijos reikšmė tiriant Lietuvos gyventojų sveikatą?

Labai svarbu tai, kad J. Franko ir kitų draugijos narių iniciatyva XIX a. pradžioje buvo įkurta ne­ mokama ambulatorija, kurioje draugijos nariai pagal grafiką priimdavo neturtingus miesto gy­ ventojus, negalinčius kreiptis į privatų gydytoją.

Aišku, ten būdavo didelės eilės. Su gydytojo išra­ šytu receptu žmogus eidavo pas vaistininką, kuris taip pat buvo draugijos narys, ir gaudavo vaistus nemokamai. Kai tik artėdavo kokia epidemija, draugijos nariai rengdavo posėdžius ir padėda­ vo miesto valdžiai susitvarkyti. Kai 1812 m. liko daug prancūzų lavonų, siautė dizenterija, reikėjo laidoti kūnus, universiteto profesoriai įsitraukė į tvarkymą, net buvo paimti kelių draugijos narių arkliai lavonams vežti už miesto laidoti. Nuo 1848 m., po 1831 -ųjų pirmosios choleros pandemijos, draugija rekomendavo apsaugos priemo­ nes, virinti vandenį, nors choleros vibrionas dar nebuvo atrastas. Jie siūlė visose mokyklose turėti virinto vandens bakelius.

Tikslesnė ligų statistika taip pat atsiranda nuo J. Franko laikų. Profesorius su studentais sudarė specialią kortelę, kurią gydytojas, diagnozavęs užkrečiamąją ligą, turėdavo užpildyti ir nusiųsti Gydymo valdybai. Iki tol viskas priklausė nuo gy­ dytojo sąmoningumo ir noro informuoti oficialias institucijas apie plintančias infekcines ligas.

Kaip buvo vertinama draugijos veikla?

Antrasis draugijos periodas, po universiteto ir Medicinos-chirurgijos akademijos uždarymo, lai-

Kaltūno pavyzdžiai. Repr. iš W. Szumowski, Historia medycyny, Warszawa: Sanmedia, 1994

F. 26-4813, L I

»

posėdžiuose. Buvo tarp narių korespondentų ir užsieniečių. Garbės nariai buvo L. Pasteuras, R. Kochas, I. Mečnikovas. Mecenatai balso teisės neturėjo, jie tik galėdavo dalyvauti posėdžiuose ar kituose renginiuose. Draugija leido žinyną, kuriame spausdindavo straipsnius, posėdžių pro­ tokolus, įdomesnius įvykius. Užsiėmė ir labdara.

Jei kur nors Rusijos imperijoje mirdavo žinomas gydytojas, siųsdavo užuojautos laišką, rinkdavo pinigus. Kai prie Volgos kilo badas, draugija rinko lėšas paramai.Taip pat vyko akcijos kovojant su vidurių šiltine, dizenterija. Sudarydavo gydytojų komandą, kuri važinėdavo po kaimus, tikrindavo ligonius, skirdavo gydymą.

Ar Vilniaus medicinos draugija buvo nau­ jovė, palyginti su kitomis Europos šalimis?

Kai kuriose šalyse jau buvo įsikūrusios tokios draugijos, bet Rusijos imperijoje ji buvo pirmoji.

Kai paskui pradėjo steigtis draugijos įvairiuo­ se imperijos miestuose, labai dažnai būdavo rašoma, kad Vilniaus medicinos draugija joms

Vakcinacijos instituto veiklą dabar tęsia Hi­ gienos institutas. Panašios temos Dlėtojamos ir šiandien. Šiandieninis institutas taip pat užsiima

prevencija ir atlieka vakcinacijos instituto darbą.

Koks buvo J. Franko vaidmuo draugijoje?

J. Franko vaidmuo begalinis. Visų pirma tai buvo jo idėja. Jis pasikvietė 15 kolegų į savo namus, perskaitė visiems draugijos statutą, pa­ aiškino, kodėl nori ją įkurti, pabrėžė, kad draugija užsiims medicinos, farmacijos, chirurgijos reika­ lais, nesikiš į politiką. Visi entuziastingai sutiko. Žinome, kad J. Frankas buvo kviečiamas į Vokiečių sąjungą, bet jis visada išliko tikras mokslininkas, filantropas ir puikus pedagogas. Į draugijos posė­ džius jis kviesdavo ir vyresniųjų kursų studentus.

Vakcinacijos institute vyresniųjų kursų studentai išklausydavo vakcinacijos kursą. Patys mokėsi ir kitus mokė skiepyti. Iki tol neigiamą vaidmenį suvaidino barzdaskučiai, kurie norėjo išlaikyti savo pozicijas ir patys skiepydavo neturėdami jokių vakcinų. Ši draugija juos sudrausmino per valstybines institucijas.

sekretoriumi. Didelį vaidmenį draugijos veikloje suvaidino A. Adamovičius - jis dirbo išvykus J. Frankui, XIX a. antrojoje pusėje ilgą laiką buvo draugijos pirmininkas.VladislavasZagorskis buvo draugijos sekretorius ir išleido knygą, kurioje aprašė posėdžius, įvykius draugijoje iki 1895 m.

Dar galima būtų paminėti Stepono Batoro uni­ versiteto laikų draugijos narį pediatrą V. Jasinskį, kuris rūpinosi vaikų apsauga nuo tuberkuliozės, difterijos. Įdomus dalykas - draugijos posėdžiuose daž­ nai minėta liga kaltūnas (PlicaPolonica).}. Frankas, kaip ir daugelis to meto gydytojų, galvojo, kad tai liga, kuria galima užsikrėsti per kepurę, jei ją nešiojo sergantis žmogus. J. Frankui išvykus draugija net buvo paskelbusi konkursą šios ligos priežastims išaiškinti. Buvo gauta daug darbų, kol 1875 m. įvykusiame konkurse nugalėjo gydytojas H. Dobržickis, įrodęs, jog tai nėra liga. Apie tai kalbėta jau prieš 100 metų-Vilniaus universiteto profesorius Steponas Laurynas Bizis (1720-1790) dar 1772-1774 m. tvirtino, kad tai ne liga. Bet ir

komas net svarbesniu, nes draugijos nariai atliko didelį praktinį darbą kovodami su infekcinėmis ligomis ir keldami gyventojų sanitarinę kultūrą.

Pirmajame veiklos etape draugija dirbo daugiau mokslinį darbą, viskas buvo glaudžiai susipynę su universiteto veikla, net draugijos posėdžiai vykdavo Mažojoje auloje. XIX a. pabaigoje buvo įkurta sanitarinė sekcija, bakteriologinė laborato­ rija, kurioje galėjo dirbti draugijos nariai. Įsimintinas 1980 m. gruodžio 12 d. įvykęs iškil­ mingas Vilniaus medicinos draugijos 175 metų minėjimas Vilniaus universiteto Mažojoje auloje.

Posėdžiui pirmininkavo ilgametis draugijos pirmi­ ninkas profesorius Salezijus Pavilonis- buvęs ilga­ metis Medicinos fakulteto dekanas ir Anatomijos, histologijos ir embriologijos (dabar-Anatomijos, histologijos ir antropologijos) katedros vedėjas, žymus anatomas ir antropologas. Jį (kaip ir buvusį profesoriaus kolegą - profesorių G. Česnį) dažnai

mes prisimename savo kasdieniniame darbe.

Kalbino Nijolė Bulotaitė

*

universitas

2012 m. vasaris

15

vilnensis

__________________________________________________ istorija k k k

Franko namas Vilniuje Vilniečiai tikriausiai yra girdėję, kad namas Didžiojoje gatvė­ je, kur įsikūręs Prancūzų institutas Lietuvoje, knygynas ir

kavinė, dažnai vadinamas Franko namu.

Nijolė BULOTAITĖ, Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Tėvas J. P. Frankas, tapęs VU profe­

draugiją, Moti­

soriumi, įkūrė pirmąją terapijos klini­ ką. Savo pirmą viešą paskaitą skaitė

nystės, Vakcina­ cijos institutus,

naujai dekoruotoje universiteto aktų

ambulatoriją,

Jozefas Frankas, Pavijos universiteto

salėje - dabartinėje P. Smuglevičiaus.

užsiėmė labda­

Po metų J. P. Frankas išvyko į Sankt

ringa veikla. Jis

Peterburgą - caras jį pakvietė tapti

surengė Vilniuje

Medicinos chirurgijos akademijos rektoriumi.

kelis labdaringus koncertus, rėmė

Tik atvykę į Vilnių Frankai įsikūrė

Savo vaizdinguose atsiminimuose,

Bžostovskių rūmuose Dominikonų ga­

Vilniaus teatrą, buvo teatro gy­

kurių penktasis tomas išverstas ir į lie­

tvėje, bet jau 1805 m. persikėlėj namą

dytojas. Profe­

tuvių kalbą, J. Frankas rašo, kad pirma­

Didžiojoje gatvėje, kurį suremontavo

soriaus žmona - garsi vienos daininkė

J. Frankas ne tik dėstė Vilniaus

Tačiau, vos išėjęs, žmogus grįžta atgal

universitete, bet ir buvo puikus prak­

ir kreipiasi jiems įprastu posakiu:„Ne-

nebuvo labai geras. Pavargę atvykėliai

ir pritaikė profesorių butams univer­ siteto architektas Mykolas Šulcas. Šį

Kristina Gerhardi taip pat rėmė jo

labdaringą veiklą ir dalyvaudavo kon­

tikuojantis gydytojas. Vilniuje sklido

palaikykite už pikta, ponas daktare.

buvo pakviesti pietų pas rektorių.

namą jėzuitai įsigijo 1636 m. Vėliau

certuose. Mykolas Kleopas Oginskis jai

kalbos, kad jis gali diagnozuoti ligą

Kaip gerti miltelius: su šaltu ar šiltu

Maistas buvo užsakytas iš smuklės

dedikavo polonezą. 1809 m. vasario

net iš kvapo. Prisiminimuose buvę

vandeniu?" -„Su šaltu." -„Viso gero." -

ir svečiams nelabai patiko, nemaža

jį valdė įvairūs savininkai, o 1804 m. jis atiteko universitetui. M. Šulcas

17 ir 18 d. Vilniuje J. Franko iniciatyva

studentai pasakoja, kad vilniečiai, pa­

Ir vėl ant slenksčio:„Prieš ar po valgio

dalis kviestinių svečių nemokėjo

įrengė jame 10 butų. J. Frankas su

sikvietę J. Franką, susiburdavo prieš­

gerti miltelius?" -„Prieš." -„Viso gero."

prancūzų kalbos, todėl ir pokalbiai

žmona įsikūrė antrame namo aukšte.

buvo atlikta Josepho Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas". Šios oratorijos

kambaryje stengdamiesi pamatyti jo

Pagaliau:„Ar galiu miegoti su žmona,

nepataisė nuotaikos. Grįždami namo

Iš išlikusių to meto planų matyti, kad

Angelo Gabrielio ir Ievos partijos buvo

veido išraišką įėjus į ligonio namus,

kol vartosiu miltelius?" -„Eikit po vel­

gailėjosi paliktos Vienos ir vienas kitą

J. Frankui priklausė keli kambariai, vir­

sukurtos Kristinos Frank balsui, kai dar

o jau tada planuodavo tolimesnį gy­

nių!" Galų gale suvokiau, kad šitiems

ramino. Laimė, vėliau Vilniuje pritapo,

tuvės, prieškambariai pirmame aukšte

gyveno Vienoje. J. Frankas subūrė 100

venimą: ruoštis laidotuvėms ar laukti

žmonėms iš pat pradžių būtina kuo

rado daug veiklos, nors tėvas Vilniuje

ir keliolika įvairaus dydžio patalpų

žmonių orkestrą, į kurį įėjo ir į seimelį

palikimo.

neužsibuvo.

antrame aukšte. Kieme veikė profeso­

atvykusių bajorų kapelos, surinko 40

J. Frankas buvo labai išsilavinęs:

auklėtinis ir Vienoje karjerą pradėjęs medikas, kartu su tėvu Johanu Peteriu Franku, žymiu mediku, Getingeno, Pavijos, Vienos universitetų profeso­

riumi, atvyko į Vilnių 1804 m.

sis įspūdis apie Vilnių ir universitetą

riaus Izidoriaus Veiso grafikos studija,

dainininkų. Spektakliai vyko miesto

mokėjo lotynų, anglų, prancūzų, vo­

o pirmame aukšte - F. Moritzo kny­

rotušės salėje. 1809 m. pastatyta

kiečių ir italų kalbas. Atvykęs į Vilnių

J. Frankas išvyko iš Vilniaus 1823 m.,

gynas. Gretimuose butuose gyveno

N. A. Zingarelli opera„Romeo ir Džiul­

pradėjo mokytis ir lenkų kalbos, kad

kai rektoriumi tapo V. Pelikanas. Tiksli

universiteto profesoriai - skulptorius

jeta", jai dirigavo pats J. Frankas.

geriau suprastų ligonius. Jis labai do­

jo išvykimo priežastis nėra žinoma,

Kazimieras Jelskis, teisės profesorius

Universiteto bibliotekai J. Frankas

Aloyzas Liudvikas Kapelis, taikomosios

dovanojo autorinių darbų, knygų ir

matematikos profesorius Mykolas Po-

minimai apie Vilnių", p. 66)

mėjosi Lenkijos žydais, jų gyvenimo

bet profesorius skundėsi suprastėju­

tėvo rankraščius. Jis leisdavo studen­

būdu, papročiais, kalba, ligomis. Atsi­ minimuose pasakoja daug nutikimų

sią sveikata, ypač regėjimu. Su žmona

jis išvyko į Italiją, kur įsikūrė viloje prie

linskis. Atsiminimuose prof. J. Frankas

tams naudotis savo sukaupta biblio­

iš savo gydytojo praktikos, nes viską

Komo ežero. Ten išlikęs ir įspūdingas

rašo, kad 1811 m. name kilo gaisras,

teka bute Didžiojoje gatvėje.

fiksuodavo, stropiai užrašydavo:

pei kurį jo buteapsilankė prof. Kapelio

Medikas Jozefas Frankas

detaliausiai nupasakoti, kaip gerti vaistus, kokios dietos laikytis." („Atsi­

Profesorius puikiai išmanė žmonių

„Labai nusibosdavo nuolat kartoti

piramidės formos antkapis, kurį pats

sau suprojektavo.

žmona, vilkėdama tik naktiniais marš­

psichologiją, prietarus, todėl pradžio­

tai, kas anksčiau pasakyta. Kantriai

J. Frankas - labai spalvinga asme­

kiniais. Tai buvo jos pirmas vizitas pas

je į savo kliniką studentams liepė pri­

juos išklausydavau ir suprantamai pa­

nybė. Gyvendamas Vilniuje jis nuolat

priimdavo svečius, kviesdavosi atvy­

Frankus. Gaisro metu pas profesorių

imti tik tokius ligonius, kurie tikrai gali

aiškindavau, kas toliau darytina, bet

atvyko ligonis, kurį tas skubiai priėmė.

pasveikti. Kai per tris mėnesius niekas

susilaukdavau dar 3-4 vizitų dėl naujų

kėlius, teatro žmones. Jis pažinojo

Tik sužinojęs, kad ligonis jau 9 metus

nenumirė ir žmonės pradėjo juo pasi­

W. A. Mozartą, J. Haydną, L. van Be-

skundžiasi vidurių užkietėjimu, supy­

tikėti, ėmė rūpintis, kad studentai kuo

patikslinimų.Tarkim, aš paliepdavau: „Štai, drauguži, receptas; nuėjęs su juo

kęs liepė ateiti kitą kartą.

J. Frankas profesoriavo Vilniuje be-

daugiau pasimokytų iš ligų atvejų,

į vaistinę, gausite miltelių; gerkite juos

lankėsi jo viloje prie Komo.

parinkdavo įvairius ligonius, mokėsi

triskart per dieną: vieną - iš ryto, kitą -

J. Frankui išvykus jo bute 1823—

veik20 metų, įkūrė Vilniaus medicinos

skrosti lavonus.

po pietų, o trečiąjį - vakare." -„Gerai."

1838 m. gyveno Andrius Sniadeckis.

ethoveną, G. Rossini, F. Lisztą, kuris

Į Lietuvą grįžo brolių Biržiškų dokumentinis palikimas Atkelta iš 5 psl.

las irVaclovas Biržiškos 1949 m. rudenį

hiperkompleksinių ir algebrinių skai­

„Aleksandryno" paraštėse paliktos

Perduoti 1944-1964 m. dokumentai,

išvyko į Ameriką. 1949 m. rugsėjį savo

čių mokslas" rankraštį, kuris Lietuvos

pastabos: pirmąjį tomą spaudai

saugomi bibliotekos Rankraščių

Vytauto Didžiojo irVilniaus universite­

veiklą baigė ir Pabaltijo universitetas.

mokslų akademijos Leidinių komisijos

parengė Vaclovas, po jo mirties an­

skyriuje atskirame fonde (F314- My­

tų profesorius, rektorius, Vytauto Di­

Po vienerių metų iš Didžiosios Britani­

nutarimu turėjo būti kuo greičiau

trąjį tomą papildė ir redagavo brolis

kolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos),

džiojo ir Latvijos universitetų garbės

jos į Ameriką atvyko Viktoras Biržiška ir apsigyveno Čikagoje. Visi trys broliai

išleistas. Kilus karui, veikalas nebuvo

Mykolas, tačiau globoti jį ir pradėti

yra labai svarbūs ir vertingi, juose

išspausdintas, išsivežtas į Austriją,

trečiąjį teko Viktorui, o baigė jį ir

gausu Lietuvoje ne tik mažai žinomų

vėliau į JAV. Jo pratarmėje 1943 m.

išleido Mykolo dukra Marija.

Mykolo, Vaclovo ir Viktoro Biržiškų,

Biržiška (1884-1956) - teisininkas,

čia gyveno ir dirbo, kiek leido sąlygos ir galimybės, įsitraukė į įvairių draugijų

kovo 19 d. V. Biržiška įrašė: Habentsua

Perduota gausi ir plati Biržiškų ko­

Marijos ir Stasio Žymantų-Žakevičių

kultūros istorikas, žymus lietuvių

veiklą, visi trys keletą metų leido „Lie­

fata libelli - tad ir mano nuoširdus lin­

respondencija su dukrų - teisininkės,

(S. Žymantas - VU docentas), bet

bibliografas, daugelio mokslo sričių

tuviškąją enciklopediją".

kėjimas, kad knyga susilauktų skirto jai

ir daugelio kitų universiteto bei to

daktaras, nuo 1941 m. LSSR mokslų

akademijos akademikas. Vaclovas

žinovas, 1923-1944 m. Vytauto Di­

Biržiškų vaikaičių perduoti auten­

likimo - fatum - nedulkėti tarp užmirštų

menininkės, keramikės Marijos Biržiškaitės Žakevičienės-Žymantienės

džiojo, o 1940-1941 m. dar irVilniaus

tiški dokumentai liudija nelengvą trijų

skaitytojų knygų, bet būtų naudinga

ir pianistės Onos Biržiškaitės-Baraus-

universiteto bibliotekos direktorius.

Biržiškų gyvenimą perkeltųjų asmenų

moksline priemone matematiškosioms

kienės - šeimomis, draugų ir bičiulių,

Viktoras Biržiška (1886-1964) - mate­

stovyklose Vokietijoje, da rbą Pa ba Itijo

specialioms skaičių teorijos studijoms.

su kuriais jie pamiršdavo vienatvę ir

matikas, visuomenės ir politikos vei­

universitete, jų plačią mokslinę, kultū­

Tūkstančio lapų veikalas pildytas ir

patirtus nemalonumus, laiškai. Juose

kėjas, 1922-1939 m.Vytauto Didžiojo,

rinę ir visuomeninę veiklą, glaudžius

užbaigtas 1944 m. Į biblioteką grįžusį

jaudinantys, šiandien sunkiai įsivaiz­

1940-1944 m. Vilniaus universitetų

ryšius su artimaisiais, bendradarbiais

rankraštį pirmasis rengėsi skaityti

duojami daugybės lietuvių tremtinių

profesorius.

iš Lietuvos, patyrusiais tokią pat sunkią

profesorius Jonas Kubilius... Dabar

gyvenimai Vokietijos karo pabėgėlių

Istorinių pervartų sūkuryje broliai

emigrantų dalią.Talpiai irtaupiai įvairių

abi šio veikalo dalis galima pamatyti

stovyklose ir Amerikoje. Nepapras­

Biržiškos 1944 m. vasarą pasitraukė į

formatų pageltusiuose tūkstančiuose

parodoje. Joje taip pat eksponuojamas

ta Biržiškų dvasinė stiprybė leido

paties likimo žmonių gyvenimo ir veiklos išeivijoje faktų, kuriais bus galima patikslinti ir papildyti Lietuvos

mokslui, istorijai ir kultūrai skirtus lei­

dinius. Biržiškų vardai ir darbai grįžta į universitetą ir Lietuvą. 1988 m. Myko­ lui Biržiškai ir jo broliui Vaclovui buvo

grąžinti sovietmečiu atimti akademi­

kų vardai, 1989 m. minint VU įkūrimo 410-ąsias metines memorialinė lenta

Austriją, paskui į Vokietiją, įsiliedami

lapų pateikta gausi informacija: studi­

teisininko Povilo Lukošiūno laiškas,

jiems nepalūžti, iškęsti žeminimus,

į Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių

jų, atsiminimų, straipsnių, minėjimuo­

kuriame jis aprašo, kaip iš degančios

nepriteklius ir skurdą. Jie palaikė kitų

su rektoriaus prof. Mykolo Biržiškos

gretas. Mykolas Biržiška neabejojo,

se, susirinkimuose, per radiją pasakytų

Vienos ant pečių kuprinėje nešė Vaclo­

tremtinių dvasią, ragino veikti, kurti,

pavarde įmūryta Atminimo galerijoje

kad Lietuva išsivaduos ir pasitraukimas

kalbų tekstai, daugybė bibliografinių

vo Biržiškos rankraščius, svėrusius 25

kovoti visomis išgalėmis, žodžiu ar

Didžiajame kieme.Tik autentiški spe­

cialūs įrašai, išlikę kai kuriose Biržiškų

iš jos tėra laikinas. Austrijoje, Vokie­

nuorodų. Kai kurie dabar į universitetą

kilogramus. Prarado savo daiktus, bet

plunksna remti Lietuvos išlaisvinimo

tijoje patirdami skurdą ir nepriteklių,

sugrįžę dokumentai iš Lietuvos buvo

išsaugojo Vaclovo rankraščius.

darbą. Neslepiama nostalgija ir be­

knygose, liudija buvus jas specfondų

kilnodamiesi iš vienos stovyklos į kitą,

išsivežti pačių Biržiškų. Traukdamasis

galinis troškimas grįžti į Lietuvą. Laiš­

saugyklose. Biržiškų dokumentinio palikimo grįžimas į Lietuvą - tai sim­

Pažinojusieji Biržiškas tvirtindavo,

Biržiškos nesiliovė dirbti - rašė, tyrinė­

Vaclovas Biržiška lagaminus prisikrovė

kad visi trys broliai esą kaip vienas,

kuose juntama ir pagarba Biržiškoms,

jo, vertė, dėstė Pabaltijo universitete

savo dar nebaigtų ir neišleistų knygų

gyveną kits kito bėdomis. Tą brolių

vertinami jų darbai, pastangos nors

bolinis trijų brolių Biržiškų - Mykolo,

Hamburge ir Pineberge. Prasidėjus

rankraščių, Viktoras išsivežė veikalo

solidarumą ir paramą vienas kitam

kuo palengvinti gyvenimo smūgius,

Vaclovo, Viktoro - taip svajotas sugrį­

didžiajai tremtinių emigracijai, Myko­

„Sveikųjų, racionaliųjų, kompleksinių,

liudija Vaclovo Biržiškos parengto

vienas po kito užgriūnančius brolius.

žimas į laisvą Tėvynę.

1 z-

universitas

10

2012 m. vasaris

vilnensis

f f /paskutinis puslapis___________________________

Žiemos sesija - ir mažiesiems universiteto studentams Sausio 17 - vasario 14 d. Vilniaus universitete vyko Vaikų uni­ versiteto žiemos sesija 8-12 metų amžiaus mažiesiems stu­ dentams. Ši sesija - tai jau šeštasis paskaitų ciklas. Išradingi

dėstytojai ir toliau paskaitose vaizdžiai ir įdomiai pasakojo apie įvairiausias mokslo paslaptis.

Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros lektorė dr. Grita Skujienė mokė vaikus atpažinti įvairius gyvius, kurie žmonėms pridaro daug ne­ malonumų - apsigyvena plaukuose, viduriuose, palenda po oda ir pan. Apie tai ji pasakojo ir net gy­ vai su kai kuriais iš jų supažindino paskaitoje„Kaip išvengti gyvių, kuriems labai patinka mūsų kūnas?".

Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesoriaus Rimanto Jan­ kausko paskaita „Vilniaus Dominikonų bažnyčios mumijos" nukėlė vaikus į Šv. Dvasios (buv. Domi­ nikonų) bažnyčią. Profesorius apžvelgė mumijų ir jų tyrinėjimų istoriją, Vilniaus Dominikonų baž­

nyčios ir laidojimų joje istoriją, ankstesnių tyrimų duomenis ir šiuo metu vykdomo tyrimų projekto pirmuosius rezultatus. Mažieji studentai sustingę kėdėse sėdėjo, matydami, kad jiems, kaip tikriems suaugusiesiems, rodomos mumijos, požemiai irtai, ką mokslininkai daro su šiais radiniais.

Visi naudojasi klaviatūra ir pelyte valdydami kompiuterį, bet ar yra kitokių būdų bendrauti su kompiuteriu? Ar kompiuteris gali suprasti, kada mes pakeliame rankas ir kada mes šypsomės? Ar kompiuteris gali atpažinti, kada prie kompiuterio sėdžiu aš, o kada mano draugas? Atsakymo kartu su vaikais į šiuos klausimus ieškojo Matematikos ir

Doc. dr. Rimantas Vaitkus ne tik pasakojo, kaip kuriami fejerverkai, bet ir demonstravo eksperimentus

Dr. Grita Skujienė (GMF) į paskaitą atsinešė įvairių eksponatų, kuriuos vaikai galėjo apžiūrėti

Mažieji VU studentai - smalsūs ir atidūs

informatikos fakulteto prodekanas, Kompiuterijos katedros dėstytojas dr. Linas Būtėnas paskaitoje „Kaip mes bendraujame su kompiuteriais?". Per paskaitą vaikai galėjo įsivaizduoti, kokia kompiu­ terinė ateitis jų lauks, kai jie jau bus tikri studentai.

Iš arčiau susipažinti su fejerverkais pakvietė paskaita„Ugnies menas, arba Kaip kuriami fejerverkai".

Doc. dr. Rimantas Vaitkus, VU tarptautinių reikalų prorektorius, Chemijos fakulteto dėstytojas, ne tik pasakojo, kaip kuriami fejerverkai, kaip suvaldo­ ma ugnies stichija, kad nebūtų pavojinga ir keltų pasigėrėjimą, bet ir demonstravo eksperimentus, supažindinančius su fejerverkų gamyba, kurie salėje sukėlė tikras ovacijas ir visiškai nuginklavo mažuosius klausytojus. Vaikai suprato, kad fejer­ verkams kurti reikia daug žinių, chemijos mokslo išmanymo, kūrybiškumo ir atsargumo.

Ar žmonės ir gyvūnai bendrauja panašiai? Kaip žmonės mokosi kalbų? Kas ir kodėl niekada negali išmokti kalbos? Kaip ir kodėl gimsta ir miršta kal­

Vaikai į savo studijų knygeles uoliai renka dėstytojų parašus

bos? Kiek kalbų vartojame Lietuvos miestuose? Į šiuos ir kitus klausimus vaikai ieškojo atsakymų kartu su Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros profesore Meilute Ramoniene paskaitoje „Kodėl paukščiai čiulba, o žmonės kalba?".

Tėveliai, palydėję vaikus į paskaitas, neleido laiko veltui - jie irgi klausė naudingų VU dėstytojų paskaitų apie vaikų auklėjimą, mitybą, bendravimą, susipažino su restauratorių darbu, aplankė VU architektūrinį ansamblį.

Vilniaus universitetasį Vaikų universiteto pavasa­ rio sesiją planuoja pakviesti jau ne tik mažiausius, 8-12 metų amžiaus vaikus, bet ir 13-15 metų- kad užaugę mūsų mažiausieji klausytojai galėtų toliau plėsti akiratį ir patenkinti žinių troškimą. informacija ir registracija į paskaitas bus skel­ biama VU interneto tinklą'apyje (www.vu.lt), Vaikų universiteto skiltyje.

„U.V."inform.

V. Naujiko nuotr.

Visi studentai puolė gaudyti fejerverko „lietaus lašelius“

Redakcijos adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius,

VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321

Maketavo VU leidykla.

Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A,

LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentas

Viktoras Denisenko

Svarbu nepraleisti įdomių faktų

Gal pirmasis žvilgsnis pro mikroskopą paskatins vaikus

toliau gilintis į mokslo paslaptis?