U
’nv‘ 1 ‘
T/i'i-'
visų
Talių “proletarai,
vienykitės)
O
XXII TSKP suvažiavimas spalio 17 dieną
llnlaus ’ra!st Universitetas .0KFL1NĖ BlELlOTLKf
i
■V. N
Apie TSKP eilinio XX Ii suvažiavimo sušaukimą
v-
I TSKP CK Plenumo nutarimas, priimtas VILNIAUS VALSTYBINIO V KAPSUKO \[aRDO l ’NIvrRSITETO REKTORATO. 1961 m. sausio 10 d. RTINIO KOMITETO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITET Ų ORGANAS I. TSKP eilinį XXII suvažiavimą sušauk ti 1961 m. spalio 17 d. Kaina 2 kp. 1 (380) II. Patvirtinti tdkią suvažiavimo dieno 1961 m. sausio mėn. 18 < tvarkę: 1) TSKP Centro Komiteto ataskaitinis pra nešimas — pranešėjas TSKP CK Pirmasis sekretorius drg. N. Chruščiovas. 2) TSKP Centrinės revizijos komisijos ataskaitinis pranešimas — pranešėjas revi zijos komisijos pirmininkas drg. A. Gorkinas. 3) TSKP Programos projektas — pranešė jas drg. N. Chruščiovas. grup/ė- Labai gerai — gavo 4) Apie Įstatų pakeitimus — pranešėjas stiuaentai H. Valukonis, Al. TSKP CK sekretorius drg. F. Kozlovas. Tr’imonis 3unelytė ir kiti. 5) Centrinių partijos organų rinkimai. Jau startavo ir pirmakursiai, Mokytis be trejetų. . . „Ne- įrodė GMF ketvirto kurs TSKP Programos projektą ir TSKP Įstatų rys pirmakursiai i tai įmanoma?“ — suabejos tanikai. Jie šią sesiją už projektą paskelbti spaudoje. . suspėjo sužvejoti III. Nustatyti šias atstovavimo TSKP XXII eptikas. Į tai galima atša be trejetų. Iš visos g li teigiamai: ,Taip, įmanoma ketvertus gavo tik du si't-' n f:o trejetą. ) tai rodo, kad ta suvažiavime normas: vienas delegatas su ni . e f: kultete ir tai jau sprendžiamuoju balsu nuo 2000 partijos na būtina!“ ? tai. Kitų visų žinios •jvertin v .s .tempimas. Pirma- rių ir vienas delegatas su patariamuoju bal Kad galima mokytis be tre- tos tik: labai gpn'tfl • kur • reikėtų lygiuotis į su nuo 2000 kandidatų į partijos narius. tų ir ne tik vienam studenBe trejetu,- baigė sesiją ir t. ■ i . lūs draugus. IV. Delegatai i TSKP XXII suvažiavimą I. o ir visai grupei — šitą GMF ketvir to kurso geologų „T. S.“ Informacija renkami pagal partijos Įstatus uždaru (slaptu) balsavimu eilinėse sričių, kraštų partinėse konferencijose bei sąjunginių respublikų
KARŠTOS SESIJOS DIENOS Mokytis be trejetu
Pirmakursių pradžia Atmintina diena liks I k. hMF chemijos specialybės nebloga udentams sausio 12-ji. Tai rmasis Jų egzaminas Univer-
kompartijų suvažiavimuose. Delegatai į TSKP suvažiavimą nuo Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano ir Kazachstano kompartijų ren kami sričių (krašto) partinėse konferencijose arba kompartijų suvažiavimuose — šių res publikų kompartijų CK nuožiūra. Komunistai, kurie priklauso Tarybinės Ar mijos, Jūrų Laivyno, vidaus bei konvojinės apsaugos ir pasienio dalių partinėms organi zacijoms, delegatus Į TSKP XXII suvažiavi mą renka kartu su kitomis partinėmis orga nizacijomis sričių bei kraštų partinėse kon ferencijose arba sąjunginių respublikų kom partijų suvažiavimuose. Komunistai, kurie priklauso užsienyje esančių Tarybinės Armijos ir Karinio Jūrų Laivyno dalių partinėms organizacijoms, de legatus į Partijos XXII suvažiavimą renka atatinkamų kariuomenės junginių partinėse konferencijose. V. Sričių bei kraštų partines konferencijas ir sąjunginių respublikų kompartijų suva žiavimus sušaukti 1961 metų rugsėjo mė nesį. Greta vadovaujančių partinių organų ataskaitų ir rinkimų bei delegatų į TSKP XXII suvažiavimą rinkimų, juose taip pat apsvarstyti TSKP Programos projektą ir TSKP Įstatų projektą.
Informacinis pranešimas apie Tarybą Sąįunyos Komunistą partitos Centro Komiteto I* te n amą
10— lininkystės produktų gamy 1960 metų sausio TSKP CK Plenume pasa kiti, Penkiollkos studentų 17 d. d. Maskvoje vyko bos ir pardavimo valstybei kė kalbą TSKP CK Pirmasis nios buvo įvertintos gerat TSKP CK Plenumas, Buvo plano ir socialistinių įsiparei labai gerai. svarstomas antras dienotvar- gojimų įvykdymą 1960 m. ir sekretorius, TSRS Ministrų Dauguma studentų sistemin-I kės klausimas — apie vals- apie priemones žemės ūkiui Tarybos Pirmininkas drg. N. gal dirbo, ruošėsi praktikos,*, tybinlo žemdirbystės ir gyvu- toliau vystyti. Chruščiovas. darbams, troško žinių, todėl ♦ lllllllllllllllliuiliuilllllllllllllllllliuilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllliuilllllllllllllllllllinilliuillllllllllllllllllllllllllllllllllltllllllllllllllllir pirmasis egzaminas negalėjo,*, atnešti jokių netikėtumų. Ta- ♦ kad gramatikos mokėjimas yra člau ne visi chemikai rimtai.} ir kiekvieno studento bendrojo ruošėsi egzaminams. Tenka* išsilavinimo rodiklis, jo mokė nusivilti Daubaraltės, Budry-,} jimo abstrakčiai galvoti, dary tės, Gendrolytės žiniomis. ♦ Nors žiema, pasniq>o, tačiau „Gramatika—neįdomu, nuo suderintas su gimtosios kalbos ti reikiamas išvadas — rodikŠiems studentams pirmoji sesi *}cchemijos fakulteto diploman- bodu! Juk kalbame ir rašome sistema, iš tikro tik formaliz lis. ja, manau, ne labai maloni ir ♦tams’ karštos dienos.'^Jie Tai- lietuviškai, visai negalvodami mas. O kad J. Vytulls ir dar Kita priežastis, kuri, šaky vos neteko laikyti egzamino,}ko paskutinės sesijos egzaminus apie gramatiką!“ „Reikalauti vienas kitas jo draugų ir drau čiau yra individualaus pobū pakartotinai. Dėl to šie studentačiau vienas gramatikos mokėjimo yra tik gių (V. Rimša, J. Jankauskai džio — menkas darbas mokslo tai turi kaltinti tik save, nes.Juž . „ ‘ ^TunTesnis.' ___ :____ :_. Be? Alina ras formalizmas,“ — pareiškė tė ir kt.) nė nesistengė mokslo metų eigoje. Dažnai vienas ki TMF sausio pradžioje prasi per keletą dienų ar savaitę ♦januševiėiūtė moka planuoti II kurso studentas J. Vytulls, metais pažinti praktiškai gim tas formaliai ir išsėdi paskai aukštosios matematikos išmokti*Jlai,<ą: h ,ir mokosi gerai, ir akėjo egzaminų sesija. I, III ir nncrnlima Tam rpikla nuospk- ♦t*vi saviveiklininkė. Nors egza- atsakęs per lietuvių kalbos eg tosios kalbos dėsnių, parodė jų toje skirtąsias dvi valandas, nega ima. tam reiKia nuoseK ,minams pasiruošti nedaug lai zaminą vos-ne-vos patenkina egzamino rezultatai. bet, pažiūrėjus į jo veidą, i I kursų studentai laiko egza- kai ir atydžiai padirbėti —*—»-**■ se-*,<|< ™ Oj Alina ... .................... nepraleidžia nė vle- mai. Kokias priežastis galima bū akis, matai, kad jo mintys viįnos choro repeticijos. inus normaliai. Tačiau II kur- mestro bėgyje. Žinoma, visai sutinkame su tų trumpai surasti? .sai ne auditorijoje. ,♦< A. Ručio nuotraukoje matoJ. Vytulio nuomone, kad gra Viena tokių priežasčių: per ■ padėtis kelia nerimą: Pir Sakysim,' buvo aiškinamas r'Tt>r»'»iiTC *me A. Januševičiutę beslruoDėst. matikos terminų iškalimas, ne- mažas domėjimasis kitomis U1KUZ1US *šianėią egzaminui. —'■ veiksmažodžio laikų ir nuosa as egzaminas iš Tarybinės kalbomis. Tie, kurie laisvai kų vartojimas, o auditorijoje... alstybinės Teisės atnešė net naudojosi rusų kalba, kurie grupė studenčių, užmiršusių enkis (iš 30 studentų) nepa atidžiai dar studijuoja sveti- viską aplinkui — ir auditori menamus pažymius. Po antro mas (ir ne vieną, o kelias) ar ją, jr dėstytoją, ir patį daly bent kaimynines kalbas — tie ką, dalinasi savo patirtais die gzamino iš Tarybinės Žemės niekada nesutaps su J. Vytulio nos įspūdžiais. O kokie rezul 'eisės — du nepatenkinamus Kiškį nušausi tik tada, kai anksčiau vadintas kiškiu, jau išlaikius Lietuvos istorijos eg nuomone, tiems ir gramatikos tatai? Paklauskite egzamino ažymius. Studentas Jocys ma- is arti' — galvoja neprityręs visai panosėje. O kuris norės zaminą, paskatinti pirmo pasi dalykas nebuvo tik terminų metu apie gramatikos formų sekimo, lituanistai ruošiasi „prašauti pro šalį". Tai čia ir medžiotojas. Bet ar taip galvoomai visai nepasiruošęs egzanei Pigagaitė kalimas, bet bus kalbos normų vartojimą, a vien tik medžiotojai. Ne bus to pagyvėjimo akstinas. paskutiniam šios seijos — pažinimas, kuriuo vadovauda (šiaip jau sumani studentė), įinų sesijai, net iš pirmųjų į Taip antikinės literatūros egzami galvoja ir studentai: mū Bet kodėl tik dabar?! Kodėl? masis, derindamas gimtosios nei Želvytė, nei Janulevičiūiviejų egzaminų turi du nepa- sų antro kurso lituanistai. Se Juk visi studentai taip daro, nui. kalbos dėsnius, naudosis ir ki tė ir kt. pan. nieko negalėjo snkinamus pažymius. Kurso sija jau visiškai arti, o tie o sulaužyti seną nusistovėjusią J. LEVICKAS tų kalbų pateiktaisiais lob'ais. paaiškinti. „neprityrę medžiotojai “ dar tradiciją būtų nusikaltimas. Ir lomjaunimo organizacija, kol II k. lituanistas Todėl drąsiai galima tvirtinti, Ne kartą pačių studentų bu šautuvus“. „O kada gi štai mes šturmuojame pirmąją lar nevėlu, turėtų susirūpinti .taiso vo kelta, kad teorinės paskai šausi?“ — paklaus ne vienas tvirtovę. Bet, vargu, ar kas tos būtų daugiau derinamos su >adėtimi ir tuoj pat kurse ap- smalsuolis. sutiktų ir, gal būt, ne vienas v • pačių studentų praktika, kad varstyti sesijos eigą, mobili — Ale tu nebijok, — su že nusijuoktų iš mūsų pasakymo: būtų sudaromos sąlygos nagri matydamas zuojant studentus geriau pa maitišku atkaklumu paaiškins „šturmuojame" nėti patiems teorijos klausi „virpančias kinkas". Bet vis Irena. — Mes ne tiek nušovė siruošti egzaminams. Egzami mus. Puikus pasiūlymas! Bet dėlto mes šturmuojame. tegul patys studentai pasako, nai — svarbus visos grupės, me. . . „Kada įvykdyta valakų re ką daryti dėstytojui, jeigu Ir iš tikrųjų, beliko vos ke ae vieno asmens patikrinimas. forma?“ kažkas paklausia su praktiškai tedirba tiktai dalis lios dienos. O mūsiškių tarpe I tai ypač komjaunimo orga jaučiamas didelis „psgyvėji- spaudęs rankoj studijų knyge Baigiasi žiemos sesija, artėja atostogos. Jau dabar grupės, o kiti tik stengiasi at nizacija turi atkreipti dėmesį. mas“: ir į skaityklą, ir į kabi lę ir slenka pro duris. ,,Jel tik kiekvienas studentas galvoja kaip įdomiau ir turini ngau sikratyti darbu, arba ir visai netus, ir į katedrą, ir į aboni- tiek nežino, tai gerai“,—paaiš jas praleisti. Komjaunimo Komitetas, apsvarstęs šį klau neatlieka jokio darbo — „su J. ŽĖRUOLIS mentą. Tai aiškiai matosi, kad kinęs reformą priduria drau simą, numatė eilę priemonių, kad studentai organizuotai serga"? Gal tokių nepaisyti? ir planingai praleistų atostogas. Daugelis mūsų studentų Taip. Tik mokslo metais ir TMF Dekanas (pirmasis mūsų egzaminas, gas. Žinoma, jei tik tiek? . . — darbininkų ir kolūkiečių valkai — išsskirstys po klausant, ir atliekant tam tik bet/. . Sį didelį įtempimą nutrau gimtuosius kolūkius ir miestelius. Todėl Komjaunimo rus uždavinius, galima bus su Komitetas beveik penkiems šimtams komjaunuolių išda-. prasti, kam reikalinga grama kia Jonas Laurinavičius. Jis vė nukreipimus visuomeniniams darbaus savo gimtinėse. tika ne vien tik specialistui. pirmas atsakinėjo. O išėjus Paskaitininkai atostogaudami skaitys paskaitas ateizmo, Tai įrodė ir patys gerieji stu tuoj užplūdo klausimai: „Kiek gavai?“, „Kaip dėstytoja?", mokslo populiarinimo, tarptautinės padėties ir kitais dentai, sąmoningai atsakinėda „Ką klausė?“, o Jonas šypso klausimais. Kita dalis — dirbs visuomeninį darbą pagal mi egzaminų metu. Nuo pat damasis atsako: „Keturis“. rajonų Komjaunimo Komitetų nurodymus: padės orga pirmųjų dienų ne tik teoriškai, bet ir praktiškai dirbo, rinko Vadinasi, pirmajam pavyko, o nizuoti sportines varžybas ir pan. pavyzdžius, domėjosi dėsto dabar belieka kaip L. Tolsto Metai iš metų stiprėja draugiški mūsų Universiteto muoju dalyku ir Spaičiūtė, ir jui prie savo jėgos pridėti įkvėpimą ir pergalė mūsų pu studentų ryšiai su broliškų respublikų aukštųjų mokyk Keturakytė, ir Lujytė, ir Ma Universiteto Medicinos tema: ,,Branduo”nės meteoro tėje. Išeina ir Irena, neapvy- lų studentais. Atostogos — puiki proga draugams susi tulytė ir kt., todėl ir egzami mokslų fakulteto docentė Kun- logijos klausimai“. lusi savo garantijų, nei atsili tikti, aplankyti vieni kitus. Apie aštuoniasdešimt mūsų nuose parodė puikius rezulta kusi nuo Jono, nei jį pralen komjaunimo aktyvistų svečiuosis pas Maskvos, Kišiniovo, tus. cevič Dina, apgynė disertaci 1960 m. gruodžio 30 d. kusi. O paskui ir Antanas, vi Minsko, Rygos, Tartu ir Lvovo studentus. Ten susipažins Kad galėtų sąmoningai mo ją Medicinos mokslų daktaro Instituto sas išraudęs, lyg būtų penkis su šių aukštųjų mokyklų studentų gyvenimu, komjaunimo, kėti grupės visi 100% studen Kauno laipsniui gauti. Mokslininkė doc. St. Medicinos profsąjungos organizacijų, S'JM, liaudies draugovių or Mastauskiui — Že- kilometrus bėgte bėgęs. Ir „vėl tų, o ne viena kuri dalis, turė daug metų skiria moksliniam mės Ūkio Akademijos fitopa- tas pats klausimas: „Kiek?“ O ganizavimo patyrimu, su naujomis darbo formomis orga tų ir sąmoningieji studentai nizuojant studentų laisvalaiki, studentijos auklėjimą inter taip pat veikti atsiliekančius ^darbui, ypač rentgenologijos talogijos-zoologijos katedros Antanas gana šaltai atsako: sėkmingai apgy- „Penki". Nes jam tai nenuo nacionalizmo ir komunistinės pažiūros į darbą dvasia. moksle savo draugus. Šie pri •įsrity. Jos mokslinis darbas: vedėjas Grįžę po atostogų, komfaunuoliai sukauptų patyrimu valo suprasti, jog jie rinkti nors nenuostabu ir tiems, „Storųjų žarnų vėžio kliniko- dlsertaciją biologijos mokslų stabu, daktaro laipsniui įgyti. Di kurie ne kartą gėrėjosi Anta pasidalins komjaunimo aktyvo mokykloje. Tie draugai, niai, turi progos stud'juoti uni rentgenologinial stebėjimai“. sertacijos tema — „Bestubu no Rybelio darbštumu, kurie kurie negalės išvykti pasisvečiuoti kitur, galės susitikti versitete. Nemaža dalis gabaus broliškų respublikų studentais Vilniuje, kurie Kom jaunimo • negalėjo dėl vietos rių žemės ūkio kenkėjų fauna naudojosi jo švariais, pavyz su '*** dingais konspektais ir užrašais. jaunimo Komiteto kvietimu svečiuosis pas mus vasario stokos pas mus pakliūti! Tad Artimoje ateityje Gamtos Lietuvos TSR". Tai didelis Nuo Antano neatsiliko ir C. pirmomis dienomis. Čiurlionio Aktų salėje įvyksiantis ar bereikia ką toliau sakyti: iš mokslų fakulteto docentas apie 1000 mašinraščio pusla Kalenda, L. Ciurlytė, M. vakaras šiam susitikimui bus egra proga. vados savaime peršasi. Grupė je privalu apie tai pakalbėti Styka Bąlys gins mokslinę di pių veikalas — autoriaus ke- Strakšytė, R. Tėvelytė ir kt. V. CESNAVICIUS labai rimtai sertaciją mokslų daktaro turiasdeimties metų moksli- Tai taikliausi mūsų šios „pir J VVU Kom'aunimo Komiteto narys J. ŽUKAUSKAITE laipsniui gauti. Disertacijos nio-tiriamojo darbo rezultatas. mos medžioklės“ šauliai. Gerai tete — aukštoji matematika, lems studentams, kurie sužl ugai lankė paskaitas ir sėmi mus, dirbo semestro bėgyje, s buvo nei kiek nebaisus. Gežinojimą parodė GolšteinaiSirvytė, Valiulis, Krutas ir
Kai žiūr ima pro pirštus
Teisininkai alėtų geriau-
Pirmasis šiemet
pašautas taikliai
Ginamos daktarato disertaciios
f L
\
o R ooS
♦
A. ALSEIKA
EPIGRAMOS
FIZMATAI DIRBA BLOGAI
MUMS RAŠO
Jau antri jnetai VVU Kom- Partiniam Komitetui Įsikišus, vėliau visiškai nusišalino nuo jaunimo Komitetas organizuo šie draugai buvo grąžinti į šio darbo. Kad yra toks Darbi ja gražią priemonę — padėti darbą. Po šio įvykio fakulteto ninkų fakultetas ir kad jame įmonėse ir įstaigose dirban komjaunimo biuras kalbėjosi dirba fizikos-matematikos stu „Tarybinio studento“ 24 dediktavęs, po to medallkėi Moksle nėra tiesaus kelelio, čiam jaunimui pasiruošti įsto su atskirais studentais — dės dentai, žino ir partinės organi ! numeryje pasirodęs V, Dėno atsitiktinai prasimėtęs nuo tr Nėra turėklų nei stulpų... jamiesiems egzaminams į aukš zacijos sekretorius drg. Stan straipsnis „Dievo dulkės" su člo (ar antro!) iki penkto kun tytojais ir darbas pagerėjo. mokyklas — Darbininkų kus bei fakulteto dekanas. De kėlė mūsų tarpe ne tik disku kambaryje. Ar ne per ilgai t; Gal būt dėl to, mieli brole tąsias fakultetą. Šiais metais į šį fa Nusiskundimų kurį (laiką nebu ja, minėtu Reikalu neslri sijas, bet ir tam tikrą susirūpi „suvenyras“ nesaugomas pr liai, kultetą pareiškimus buvo pa vo. Tačiau taip tęsėsi neilgai. Kartu reikia ; aky*' J ■ nimą. gulėjo A. Šidlausko kambar davę virš penketo šimtų žmo Prasidėjus įskaitoms, studen Straipsnyje be kita ko pami je? Kodėl jis jo neišmetė, ni Dažnai egzaminuos klumpu. ir Ųniversit Iv K .i u i.ni nių. Be abejo, Šiandien jų nėtas ir lituanistas — diplo kam nepadovanojo anksčiai tiek nesimoko, nes ne visiems tai — dėstytojai dirbo nesąži Komitetas mantas A. Šidlauskas, „nekal- Gal ranka nepakilo ir tai užteko valios ir noro mokytis. ningai, o prieš Naujus Metus mūsų darb' >*ovėrm al“ padovanojęs nepažįstamai Šidlauskas atsitiktinai paėm Šiuo metu visose specialybėse ir visai nutrūko užsiėmimai. (merginai. . . medalikėlį. Nors jį į traukinį ir čia atsitlktln skiria reikiamo dėmesio, dar Geriau jau šokti klumpakojį, apytikriai' mokėsi apie tris Tiesa, čia ne vien studentai — tai ir nesudėtingas epizodas, padovanojęs nepažįstamai me Paklodėm prakaltą vis braukti, šimtus žmonių. Dėsto šiame dėstytojai kalti: dauguma dar bą paliko savieigai. Nevyko tačiau jis, atrodo, pakankamai ginai. O pastaroji, gavusi to fakultete mūsų studentai. Jei Jokios kontrolės. NeVykdan- (aiškiai byloja apie A. Sldlaus- nelauktą „suvenyrą“, tikria Negu egzaminuose, broli, gu Istorijos-filologijos ir taip bininkų prieš šventes neatėjo tlems visuomeninių įsipareigo , ko įsitikinimus. Čia štai man šiai neatsitiktinai išmetė i Paskendus: „Gelbėkite!“ — pat Chemijos fakulteto studen į užsiėmimus ir tai supranta jimų studentams, taip i,...t atsi- į ir iškilo klausimas: kaip uni- kaip niekam nereikalingą dai šaukti. tai Iš pat pirmųjų dienų sąži ma. To ir tereikėjo studentams rlems fakultetų kom jaaunlmų , versitete „išsilaiko“ tokie tą. Šidlauskas sakosi tuo n ningai pažiūrėjo į šį kilnų — dėstytojams, kurie „nuj .žmonės futliare“? Argi jų norėjęs „įteigti minėtos me biurų nariams, išv! i darbą, visuomeninį įsipareigo nuolat galvosenos nepaveikia nei stu- ginos sielon „aukščiausiosii jimą, ir visumoje dirba gerai, sprendė“ *po Naujų Metų irgl džlauja. įdljos. nei draugai, nei dėstyto- palaimos „šviesą“. . . Ko j tai- to negailima pasakyti apie neateiti, nors klausytojai jau Ilgiau taip tęsti inegali. į lai nei komjaunimas, kurio siekęs taip ir lieka nealšk Ant sprando užsikėlęs koją, fizikos-matematikos fakulteto lankė užsiėmimus. Taigi, fak- Žmonės pas mus -į u v rsit -tą .'retoms, beje, priklauso ir A. Manau, nepakanka vien p studentus. 11 Si'■'a>uskas. Į šluos klausimus, prasčiausio paneigimo, kuilį Jis visą rudenį miegojo, Pačiomis pirmosiomis die tiškai daugiau kaip pusę mė- atėjo ne tam, kad Juos apgau' de'.i, nėra lengva atsakyti, ir vargu kas patikės. Pravlrtęs per egzaminą, nomis, dar organizuojant Dar nėšio fizikos-matematikos spe- dinėtų flzikos-mal..matikes fa todėl, pasirodžius „TaryblniaDar. viena aplinkybė veri . bininkų fakultetą, sunku buvo cialybėse Darbininkų fakulte kulteto studentai Apkaltino jis katiną, ii.-st;:*!>- ji ’ -tudente" atsakomajam Sid- suabejoti A. Šidlausko parel iš karto surasti studentų, ku tas nedirba. Apie nenormalią Kad kelią jam pastojo. jlausko straipsniui, manau kai kimo nuoširdumu. .Jis sai rie dėstytų darbininkams fizi padėtį fakultete dar prieš jai, bet nori Išmokti, pakarto i ą išsiaiškinti. Deja,- nesukly- laiške teigia, kad apie Jo įsll ti, fizikos ir matematikos kui . i i pasakydamas, kad autoriui kinlmus galį paliudyti draug ką bei matematiką. Prasidėjus pirmiesiems '.užsiėmimams, stu Naujus Metus buvo asmeniškai są, kad sėkmingai įstotų Į j -pavyko Įrodyti savo .nekal- bendrakursiai. O iš Jo draus dentai Maldutis ir Bakanas, su pranešta fakulteto komjaunimo aukštąsias respublikos mokyk t’.m.-u“. As tikiu Šidlausku, nė vienas nlč nieko iki ši (Laužikaitei) žinoję, kad šis darbas nėra ap biuro nariui C. Radvilavičiui, j kuom®: jis, rašydamas 6avo taip ir nepasakė. Komjaunitr mokamas, savavališkai ,,parin-i kiek vėliau — VVU Komjau las. gyvenime,-> istoriją, nurodo są- grupė, matyt, skaito, k; Mylėjau aš specialybę, Reikia tikėtis, kad fizikos-!! lygas, riVs-, skiepijo Jame re jiems jau neverta draugo pot ko“ į savo vietas kitus studen Tik vieną anglų., bemylėjau, tus, o patys pasitraukė. Be nimo Komiteto nariui drg. matematikos fakulteto komjau-; liginį je.ismą ir uas. kurios jį gio pasvarstyti ir duoti atat! Kitų dalykų — nežiūrėjau... abejo, toks jų ,,manevras“ bu Bogdanskui. Su fakulteto kom nimo organizacija supras, kad griovė. Juk visų nhįsų panašus karną įvertinimą. Ką gi. j vo teisingai suprastas ir, VVU jaunimo sekretoriumi Rakaus Aš nenoriu pnteštarauti jau diplomantai. . . Su VVU štai išsiskyriau... studentų darbas Darbininkų!; kelias. straipsnio autoriui, teigiam Mūsų kurse irgi yra vieta ku šiuo reikalu buvo kalbėta falkultete yra labai atsakingas !i įj arn . kad vidurinė- mokykla . „ ... Kittfeti tikintis ž’m’.u.r: Mi , žymiai anksčiau. IV reikalingas, VZii 1/01 i to rrn o Hlnna iv universitetas, moksle irrtdnn to kilnus vio.iinrnn visuomet ir įgytos stengiamės juos paveikti, steif j Kyla teisėtas klausimas, kas ninis įsipareigojimas ir antrą žinios, sugriauna žmoguje reli- giamės sužadinti jų širdys: ■ turi domėtis fakulteto studen- mokslo metų pusę dirbtų ge ginius Įsitikinimus. Tačiau kai bent abejonę tuo, kuo Jie tik! ,„prisidėjęs Jaunam, Ieškančiam žmogui tr «,j. ! tų — dėstytojų darbu Darbi- rai. Padėti darbo žmonėms mo drg. Šidlauskas, ranką prie širdies'i“ tvirtina, ___ _____ „_____ būna,_pradžia jo naujojo gyvi I ninku fakultete? kytis. lavintis, tapti tikrai kul kad tai padėję ir jam, kad jis nimo kelio, į kui į veda taryh Visų pirma fizikos-matema „galingesnis už tuos sta nio gyvenimo tikrovė, mok • • • * tikos fakulteto komjaunimo tūringais žmonėmis, tokiais, esąs bus, kuriuos dar garbina mūsų las, auklėjimas, blaivus žnn kokių relkaJauja šiandieninis senosios žmonės, man gaus protas. Tuo labiau kelsi Prie auditorijos durų susi ~~ ši tą nugirsti, šį tą pama biuras. Čia dėstytojas Norkū mūsų gyvenimas, tai ne vien kažkodėl kartos nebesinori Juo tikėti. matyti dar neatsikračluslus n jaudinusių studentų būrys. tai. Ramiai sėdi suole ir ruo nas — komjaunimo biuro na atskirų studentų — dėstytojų Perdaug jau kontrastiškai at Ilginių prietarų žmones tarp Įprasta laukimo aplinka. Ne šiasi tavo bendrakursiai, atsa rys yra atsakingas už akademi rodo nelemtasis „suvenyrinio ramios, degančios akys, išvar kinėja draugas, čiurlena jo nį sektorių. Be to, ir diplo reikalas, tai visos mūsų Uni medalikėdio“ epizodas. Beje, jį diplomantų, besiruošiančių ii versiteto Komjaunimo organi Šidlauskas labai lengvai „pa eiti į gyvenimą ir auklėti mi gę veidai. Tai diplomantų žur šneka, netyli, o dėstytojas šyp nalistų grupė laiko filosofijos sosi - viskas gerai. Širdis mantas Afrimovlč, kuris nema zacijos uždavinys. neigia!“. Tai, esą, buvęs nees sų jaunąją kartą. istorijos egzaminą. Marytė Ra- ramesnė ir tau. žai padirbėjo organizuodamas J. VIDUNAS minis, atsitiktinis dalykas, SidSt. VENSKEVICIU maškaitė, kaip ir visada aima — Ir štai išeina pro duris patį Darbininkų fakultetą, bet Darbįnlnkų fakulteto dekanas (lauskul jį kažkas atsitiktinai III k. lituanistas nuoja: pats paskutinis, išlaikęs pasku — Jeigu filosofija mane tini semestrinį egzaminą. Tai i pavarys, einu ir nusišaunu. Robertas Krapas. Stovi prie Dabartiniams aukštųjų mo nius darbus, jis ne tik nebe laisvi ir galėtų visiškai pasi lengviau išspręsti — Gana tau mus gąsdinti, durų ir šypsosi. Atsitoki ir su mokym kyklų mokymo planams būdin žino, ką darė praėjusį kartą švęsti moksliniam darbui. To patalpų klausimą. —- bara draugę Ieva Jakuba- šunka: vičiūtė. žvelgdama baukščio— Gyvenam! Tegyvuoja vi giausi yra du dalykai: egza bet kartais išsigina visai ne kiu būdu pedagoginiams kad Sudarant tvarkaraštį reiki mis, plačiai atvertomis akimis. si mokslai! O dabar — išsi minų sesijos ir vienu metu matęs kurios nors procedūros, rams žymiai pagerėtų moksli Prie lango Zenona Garunkš- miegot ir. . . dėstomų dalykų gausumas. kuria jis pats savo rankomis nio darbo sąlygos, nes dides tų atsižvelgti Į tai, kad dls tytė „šviečia“ Regimantą Ku Mes tiek esame prie šios sis atliko prieš kokias porą sa nę metų dalį kiekvienas ga ciplinos sudarytų racionali; — Į kiną! — šūkteli Tadas temos dirką, atskubėjusį tiesiog iš Juknevičus. pripratę, kad retas kas vaičių. lėtų ramiai, nieko netrukdo pedagoginiu atžvilgiu eilę, t — Viskas baigta, pagalvoja apie kitokias gali darbo. Povilas Šalna tik žiūri visi rūpesčiai nuplaukė. .. Ar įmanoma pagerinti šią mas, dirbti mokslinį darbą iš padilbų ir klauso, rodos ramybes, nors, tur būt, kiekvie padėtį? Taip. Ir tam nereikia išvykti į mokslines ko y. kad pirmiau būtų praeina — Jums bepigu džiaugtis, o nas studentas ir dėstytojas imtis liberalinės buržuazinių arba ginte ragintų: „Pasakok. rjasAmos tos disciplinos, be kurlt mandiruotes. kok ir aš šį tą įsidėmėsiu. . .“ aš negaliu. . . Rūpi diplominis, jaučia, kad dabartinė sistema universitetų sistemos, kur Jei kuriam dėstytojui būtų sunku būtų suprasti vėliai — pasiguodžia Marina GavėNeramūs stovi ir kiti penk anaiptol netobula. studentas laiko egzaminus, ka sunku susidoroti su tokiu in dėstomąsias. Be to, svarba takursiai žurnalistai. Egzami naitė. Už išorinio sesijinės egza da nori ir tiek kartų, kiek tensyviu dėstymo tempu arba kad atskirų disciplinų dėsty nas — ne šposas. Visuomet — Rūpi ir mums, — atsi minų sistemos tvarkingumo i studentui taip būna: tūkstantis liepia Giedrė Urmonaitė, paim slepiasi didelė netvarka. Se mas užsibaigtų ne vienu me knygų ir viena naktis. Kad dama draugę už parankės. mestro pradžioje dauguma tu, kitaip sakant, kad egzami taip dar nors vieną dieną tie nai būtų laikomi kiek galim; Penktakursiams dabar beli studentų “nedirba arba dirba egzaminai būtų vėliau. Ir kal apsiribodami ko diplominiai ir valstybiniai labai menkai, toliau vienas nuo kito. Vieni ba tarp savęs, kad susipainio tik automatišku būtinų užsi jo visos „D": Dekartas-Didro- egzaminai. Žurnalistai jau už ėmimų lankymu. Sesijos me dalyko egzaminui, kaip ir da baigė devintąjį semestrą. Tie Dobrolitibovas. .. bar, reikia skirti po keletį sa, ne visi. Kai kas nutrupėjo?1 tu jie dirba 3—4 savaites — Jeigu būtų tik tai tie' išbuvo arba buvo nurašytas,' dienomis ir naktimis ir išlai dienų (pvz., po 6 darbo die-i trys, ko tada bereikėtų, —- at deja, ir ne be to. . . Puspenk ko po 2—5 egzaminus. Eg nas), kurių metu kitų dviejų sidūsta Lina Zalėnaitė, išrau tų metų — ne viena diena. zaminų skaičius ne visuomet dalykų dėstymas taip pat su dusi it Išsirpus avietė, — Man Viena draugių susirgo, ligoni derinamas su jiems išlaikyti susirinko pavardžių visa virtl- nėje, du draugai — paėmę skirtu laiku: būna ir tokių stabdomas. Įvedus laisvą eg \nė, lyg pakelės medžiai. Juo akademines atostogas. Vytas sesijų, kai per 3 savaites iš panori profesorius ar dėsty zaminų dienos pasirinkimą, daugiau į juos žiūriu, juo la Opulskis irgi dar nepagijęs laikomi 5 egzaminai. Galima tojas. Nereikia daug įrodinė Jei kurios disciplnos pobūdis dalis studentų „veržtųsi“ į reikalautų Ilgesnio kalendori biau įvairesni. Skaitai, skaitai Saulė Meškauskaitė išbuvo iš būtų, žinoma, tik pasidžiaug ti, kad tokia sistema mums nio dėstymo laiko, galima pirmąsias dienas, kad tuo bū — filosofai galvoje pintis pra antrojo kurso, Stepą Navar- ti tokiu mūsų jaunimo ištver nepriimtina. įvesti dar ir ketvirtojo daly dų sudarytų sau keletą dienų deda. . . dauską Įsiskolinimai pririšo mingumu ir gabumu, jei ga Mokymo sistemą reikėtų ko dėstymą, skiriant jam ati atostogų. Kiti studentai, prie Staiga atsiveria durys. Lyg prie ketvirtakurslų suolo. . . lėtume užmerkti akis prieš re šratas išsirita Zigmas Ambra Prisiminė draugai ir Lionių alią tokių egzaminų vertę, reformuoti, nes dabartinė sis tinkamai mažiau laiko. šingai, norėtų turėti laisvų zaitis, aukštai iškelia studijų Lunskį, išplukdytą iš grupės, prieš jaunimo sveikatos ardy tema nebeatitinka gyvenimo Šiaip ar taip, didelį peda reikalavimų. Reformos kryp goginį krūvį, kad ir trumpa dienų pasiruošti egzaminui ir mą. Greitomis Iškaltos žinios knygelę ir sušunka: kad per daug plaukiojo balta — Liaudis, valio! Paskutinę kėje. Geras žodis, deja, jam ilabai nepatvarios ir dažniausiai tis — mažinti vienu metu laikį, negalima laikyti girti „veržtųsi“ į paskutines die dalykų skaičių, nu dalyku. Todėl ir šiuo at mešką pargrioviau! užmirštamos tuojau po egza dėstomų studentai nepadėjo. . . trumpinti atskirų disciplinų žvilgiu reikia ieškoti tobu nas. Tokiu būdu — Ką parašė? —- apspinta minų. Tai fiziologinis būtinu savanoriškai pasiskirstytų eg Diplominiai. .. Iš dvidešimt dėstymo kalendorinį laiką ir žingeidūs veidai. organizacijos. diplominių — šešiolika mas, nes sekančią arba net tuojau, baigus kurio dalyko lesnės darbo — Visus, ot! — rodo nykštį dviejų tą pačią dieną reikia kalti Šia prasme rimčiausio dėme zaminų dienomis.' bus kūrybinių, apie mūsų da Zigmas, Stengdamasis ištrūkti bartį, apie praktiką. Likusieji jau kitą dalyką. Tokiomis są dėstymą bei pratybas, laiky sio verti pasiūlymai įtraukti Kai kurie dabartinės ine ; iš merginų rato, bet jį apvei riją ir kitais klausimais. O po lygomis studentui neįmanoma ti egzaminą. į pedagoginį darbą mokslinių kymo sistemos šalininkai tei Norint, kad studentai per institutų darbuotojus (žr. Tar kia, atima studijų knygelę, ap to — du valstybiniai egzami- 1susikaupti išstudijuoti vieną daug neišsiblaškytų tarp dau tu universiteto rektoriaus F. gia, kad bet kuri disciplina žiūri pažymį ir tada jau palei nai. . . Tai dar trys labai stam- discipliną nuodugniau, tikra ' gelio disciplinų, vienu metu Klemento straipsnį 1960. VI. tuo geriau įsisavinama, kuo džia. to žodžio prasme, susidaryti bios „meškos", laukiančios ' — Ar labai purto? bent tolesnėms studijoms bū reikėtų dėstyti ne daugiau 6 d. „Pravdoje“ ir TSRS MA ilgiau ji studijuojama. Tai iš penktakursių žurnalistų. Rei1 — Klausimų užduoda? tos disciplinos žinių at kaip tris dalykus. Esant kur viceprezidento M. Lavrentje- esmės teisinga, bet neteisiu kia ruoštis imtynėms ne juo- tiną ' — Ką buvai išsitraukęs? sargą. Vėliau dėstomų dalykų se po 6—8 akademines gru vo straipsnį to paties laikraš ga dabartinės mokymo slste kais, kad „meškas “ pargrlau! Zigmas vis dar įgyvena eg tum, ir išeitum nugalėtoju dar dėstytojai stebisi, kad studen pes, trijų dalykų sistemą, ga 1 zamino nuotaika, žestikuliuoja 'tris kartus. Tada jau laimės !tai nežino elementarių anks lima įvesti net ir ten, kur čio 196O.X.18 d. numeryje). mos sąlygomis. Vargu ar kas yra Daug čia galėtų padėti įsta imsis įsodinėti, kad dalyko rakomis ir pasakoja, kaip atsa kelio. . .. 1čiau dėstytos disciplinos duo atskiroms disciplinoms kinėjęs, ko jo paklausę, kaip tik po du arba net po vieną tymo apie liaudies švietimo įsisavinimas priklauso nuo jo menų. drebėjęs. .. Kita, mažesnė, dabartinio dėstytoją. Ten, kur dėstyto pertvarkymą numatytas kai dėstymo kalendorinio laiko, V. Klimas — Jeigu mane pavarys, ei mokymo plano yda — vienu jų skaičius didesnis, šią siste kurių mokslinių institutų su o ne nuo įdėto darbo jam iš nu ir nusikandinu, — vėl sako suprantama, metu dėstomų disciplinų gau mą pritaikyti, Marytė. lengviau. Studentai turėtų už jungimas su ankštosiomis mo mokti. sa. Pvz., medicinos studentui — O tu sakei: nusišausi, — Mahau, kad kiekvienam, vienu metu tenka „studijuo siėmimų kasdien po 6 va kyklomis, jei jis būtų įgyjuokiasi Lina. landas— kiekvienai disciplinai vendinamas kiek galima plati “ nuo šešių iki keturiolikos pakankamai susipažinusiam — Nenoriu tave išgąsdinti disciplinų, „studijuoti“ rašau po 2 vai.), o dėstytojams tuo tesniu mastu. su šiuo pasiūlymu, turėtų būt' šūviu, — atšauna Marytė. kabutėse, nes iš tikrųjų tai laiku, kai dėstomos Jų discip tvarkaraščio aiškios Po pirmenybės prie Vienas po kito išeina pro Užsiėmimų linos, savaitinis pedagoginis yra tik bėgiojimas nuo vieno duris studijų draugai, rodo padidėtų maždaug sudarymas pagal siūlomąją šiuo metu praktikuojamą sisį dėstytojo prie kito, tikras krūvis knygeles, rankų paspaudimu l>/2—2 kartus. Tačiau bend sistemą būtų šiek tiek kebles- temą. Todėl reikėtų ją visa’ blaškymasis. Su daugeliu da padrąsina įeinančiuosius ir vis ANSAMBLIO lykų studentai susiduria tik ras darbo krūvis nepadidėtų, nis, negu dabar, ta prasme, pusiškai išnagrinėti, apsvars dalinasi savo laime ir nesėk KONCERTAS kartą per savaitę, o su kai nes programos lieka tos pa kad reikia tiksliai apskaičiuo mėmis. Ir Marytė, vos išėjusi tyti, pritaikyti kiek galima kuriais — dar rečiau, Tuo čios. Tiktai tą darbą, kurį pro duris, šaukia patenkinta. Nežiūrint žiemos sesijos, tarpu jo galvoje susideda dėstytojai ligi šiol atlikdavo ti atskiroms disciplinoms ski geriau prie vietinių sąlygų ir Ko nešauks, jeigu šią sesiją mūsų ansambliečiai koncertuo sluoksnis įvairiausių discipli per metus—pusantrų, dabar riamą kalendorinį laiką. Ta išmėginti praktiškai. jau trečias penketas. ja. Praėjusį šeštadienį Čiur atliktų vidutiniškai per 4—5 Rakto_ skylutė.. . Ak, jeigu lionio Aktų salėje įvyko mū nų nuobirų. Todėl nenuosta mėnesius. O visą likusį laiką, čiau jis žymiai lengvesnis Med. m kand. jos nebūtų, tikrai prie aklinų sų ansamblio koncertas-peržiū- bu, kad atėjęs į vienos ar ligi ateis kito kurso eilė, nuo tuo, kad vienu metu dėstoma A. Vaitilavičiu? durų labiau drebėtum. O dabar ra. kitos disciplinos laboratori- pedagoginio darbo jie būtų tik 3 — 4 dalykai ir dėl to
Ar tai atsitiktinumas?
PASKUTINIS
Dar kartą apie mokymo planus
Trečias paslydimas I
■rč sai i it ug illf
ŠI nin k; ?<x at! j
m
Jaunieji dailininkai.. . Šian dien jie pas mus svečiuose, Siame numeryje suteikiama vietos Valstybinio Dailės Instituto studentams — pradedantiesiems poetams. Jie kar tu atsiuntė ir savo piešinių.
(Jumoreska) Man tik dvidešimti. . . tik- studentas mokslų kandidatui... tai dvidešimti. Aš jau vyras Jis dantis parvalgė, vieną ir tvirtas, prakutęs, sumitęs. . . tą patį — studentėlius beAtletas galėčiau būti, net grauždamas, o man po kąsne čempionu, jeigu ne tie paslv lį visų mokslų ragauti tenka. i visvien nesužinosi. dimal. Visa bėda — triskart Visko paslydau. Pirmu sugriuvau šį Taip ir nenunuoginau šaknų... rudenį, išsitiesiau kiek ilgas Ginklo, sakau, neturiu, pliko ant šlapio' molio kolūkiniame mis rankomis, negi šaknį at- dirbti nenori. . . Užtat atėjo i laukęs pargriuvau visai mer kapstysi. . . Ir pavarė iš egza visų žygių finalas, visada to kia jau šios formulės šaknis: ginų miniai matant Iš gėdos mino. Prašau, kad leistų perlai pramogos — kvadrate, bal nors imk ir sudek. O molį su drėkino toks dėdė alučiu. Tos kyti — nedavė. Maldavau, takė — kvadrate ir lieki — šarkos patarškos mergiotės kad juodu ant balto nežymėtų kube. Paskęsti. tik tai kvatojasi, dantis rodo. į lapą neįrašytų, tegul, sakau, — Suklydau... Paslydau... Vos viena atbėgo, ranką pa būsiu „neatvykęs“. Irgi nepa Teisinkis, neslteisink — davė . Mano kursioke, lyg gailėjo. Tvojo dešine iš visų nepadeda. O nebėra merginų, ir simpatija. Gailutė vardu. . . mokslininko jėgų. Kur jau čia nėra gailestingųjų seserų, kad Antrąsyk pargriuvau, pra išsiturėsi — nepargriūsi stu bėdoje pagelbėtų... Nors man sidėjus šiai žiemai. Pargriovė dentas būdamas. tik dvidešimt, bet matote, Turbūt bus grupės aktyvas dabar ne dvidešimtas pavasa ne pirmasis ledukas, o biaurybė kamštis. Pradžioje aš' jį suliežuvavęs, neištylėjo. Dės- ris. . . O dvidešimtoji mano lšppšiau iš bonkos ir nu tytojas man ir užgiedojo i žiema. Gal dėl to ir slidu, mečiau žemėn. O jis nieka- akis: ir pargriuvau užttat. — Slidžiu keliu eini, vai dėjas — nuriedėjo po stalu. A. NAVISKIS Po to, aš pats užlipęs ant šito kine. Kamšatsi Unlverkoje, o kipšo išperos nusiritau net po tuo pačiu stalu. Kaltas begė dis kamštis. . . tiktai jis vie B. PITZINAS nas. Pasitaikydavo ir anks Į čiau kamštį numesti, bet jię nebuvo tokie pikti, kerštingi. Gerai, kad grupėje geros Užtvindė rūkas Pavenčius lyg pienu. ., merginos. Atėjo ir pakėlė Nuvargusi gamta nakčia užmigo. mane; pastatyti nepajėgė tai Kaip milžiniškas jonvabalis plieno Išrieda traktorius į naują žygĮ. vilkte į lovą nuvilko. Tiesa, ne visos, o tik dvi geros šir Miglų blakstienas praskleidė mėnulis. dys grupėje yra. Jos grupės Ir aš prie vairo pamačiau merginą Plačiai aplink arimai purūs guli. susirinkime apgynė mane nuo Lyg josios kasos Ilgos vagos pinas visų komjaunuolių antpuolio. Gynė vienu ginklu, tikriau Geologui N. (epigrama) — vienu sakiniu: — Kam iš jaunų šito ne Aplink pavasaris puikus. pasitaikė. . . Pasimokė. . . Už Skaičiuos jis smilteles per dieną. teks. Bet Jis nemato, jam vlsviena, — Už tai' nemoka pinigų. Laimė, kad jos nežinojo vi sos tiesos, kiek sykių per me tus kamštis gulėjo po mano Z RAMOCKEVICIUS stalu. Likau sveikas, nupešė susirinkimas tik tris plaukus: davė perspėjimą ir tiek, Gailutė pasistengė. O šį sykį griuvau ir dar Tu išėjai puikiam biržely, taip susitrenkiau, kritau, lyg žali javai laukuos bangavo. . . Tolyn vingiavo daug takelių. — nuo kryžiaus nupuoliau. Išvir Kuris iš jų šiandien bus tavo? tau iš klumpių specialybės egzaminuose. Prikibo toks ' gal vėjai vasariniai Barstys _ Tau kelią kvepiančiais žiedais. senas, plikas, 'klausimą po Skambučio dūžiai įprastiniai klausimo tik beria, tik pila, Pakvies prie knygų kaip kadais. lyg iš gausybės rago; jis dauO gal .per lietų, gilią pūgą glau šneka klausdamas, negu Sutikti eisi ateities.. . aš atsakydamas. Užsimanė, Gal tu paimsi pliką pi ilgą. kad aš atkasčlau šaknį. Girdi, Artojas ranką tau išties. . . jeigu tu dalyko šaknų nežinai, Širdies jaunos dalelę menką nesugebi nunuoginti, tai iš Priims gyvenimas karštai: tavęs šiaučius bus, o ne spe Reiklus Jis — to jam neužtenka. cialistas. Pamėgink, atsispirti Ką turi šiandien — pats matai.
Pavėnėi o mergaitė
Tu
1UI s
(
Joana KETURAKYTE
VACIUKAS
to ei
na uo iš
In teas ko Jo :o. iš n. .m
M
ir
APYBRAIŽA
Panerių girios Mano girios šaltos. Kaip ašaros. Kaip ašaros kapinynų rūsiuose. O kiek kapų, Saitų, kaip ašaros, karščiu sruvena
Alžyriečio laiškas generolui
akyse.
Mano paukščiai pilki. Kaip debesys, Kaip debesys girių sutemose. O kiek kapų, Pilkų, kaip debesys, dega paparčių gyslose. Mano dainos gilios. Kaip naktys, Kaip naktys pievų prūduose. O klek kapų. Gilių, kaip naktys, ųalsro liepsnomis Mano žingsniai ramūs, Kaip laikas, Kaip laikas sustojęs girioje, O kiek kapų, Ramių, kaip laikas, neišvengiamam
ūžiančių.
kerštui
Supūt qyvam — ne tie laikai, generole. Velniop mirtis — palauks kapai, generole. Kol ant pečių sveika gaiva — Liepsnos palaiminta kova, generole, Aš ateitim kasdien mintu, qenerole. Numarinsite badu, generole. Sušalt neduosite, išties, generole. Gaisrų ugnis gaivins ir švies, generole. Išplėškit širdį kvaituly — Kovos dar pabaiga toli, generole.
Drauguži Berželiai, atobusiai, daugtaškiai, lakštutė. Plius vaivorykštė vaizdinių įmantriausių. Bičiuli! Užteks Jausmelių rašalinėje pūti — po berželiu, žiūrėk, ir galą gausi. Ar tave dvidešimtas amžius neugdė? Galaktikos ežeruose rimtą pagirdyk! Poemų posmais nusiieisk į bedugnę Giliausią pasaulyje — į žmonių širdĮ. Neslampinėk poezijos patvoriais — kolumbai ne panosėje Ameriką atrado. Tegul milijonai į priekį greičiau praeis — klok eilėmis gyvenamo autostradą.
išėjai
*:*»**********»**.,***;**,<$,»«*:*♦•**•**.{.**.{**»«$»•*«{•»**;*«*«{•** ****«*j»***j»**«{*»**j>*»<$»***j>*.«{•»****.*«
Žiūrėjome filmą „Baladė apie kareivį". Jaučiau, kaip krūpčioja mama, paslapčiomis braukdama ašaras, kaip Aliošos mama virto tik mano ma ma, o tik jos ašaros virto džiaugsmo ašaromis, nes ji laukė sūnaus, grįžtančio iš Ta rybinės Armijos. Bet kur rasti žmogų, su ty ra Allošos širdimi, su tokia karšta ir neramia siela, žmo gų, kuris visose gyvenimo vingrybėse liktų nepamainomu draugu. Paslapčiomis stebėjau drau gus. Kiekvieną vakarą ir vis labiau pradėjo persekioti min tis, kad Allošos mūsų tarpe nerasti, kad jis tik režisie riaus Ciuchrajaus kūrinys. Bėgo dienos. Pradėjau pa miršti kareivį, kaip pamiršta ma viskas, kas nesusiję su tavo gyvenimu. Sį rudenį su kurso draugais išvykome į kolūkį nuimti der liaus. Kolūkis vadinamas skambiu „Tulplaklemio“ varkiu. Gal todėl mes žvalgėmės, tikėdamiesi pamatyti tulpių, pamiršę, kad jos seniai nužydė jo- Tik jurginai, savo galvomis Įprlslglaudę prie trobų, laukė b udenio šalnų. Čia mes sutikome Aliošą. Jį fradino švelniu Vaciuko vardu. JTrumpi plaukai, nukritę ant °<aktos, neramios ir viską pa stebinčios akys, giliai ispausos į kaktą, ir gerumu spindin tis veidas. 'Visa tai laikėme apgaule, sės jo draugai Alfredas, Joj.ias, Anatolijus buvo šiurkštūs, grubiai ir dviprasmiškai kaijbėdavo su mumis, sveikinda vosi skaudžiai spausdami ran kas, rodydami savo jėgą. Gai
V. MACIUIKA
L. GUTAUSKAS
dinėti. Skriedavo laukais lai mingas, atlapa krūtine, o pas todėl nepasitikėdami ir šaltai kui kalbėdavo, kad vien tik sutikome Vaciuką, neėmėme Jo gimtinės vėjas ir motina moka atneštų riestainių, kuriuos iš taip švelniai glostyti ir sutel kia džiaugsmą. tiesė mums. Bet pasirodė, kad jis nuo Dar labiau pradėjome gerb stabiausias ir puikiausias drau ti Vaciuką, kai jis padėjo iš gelbėti kolūkiečio Belevlčlaus gas. Kai po kūlimo darbų, ar gyvybę. Buvo taip. mirkę lietuje prie barkūno visi Petro Brllio plaunamoji sulysdavo miegoti, Vaciukas, klimpo į dirvą. Dalgis už išsitraukęs iš guolio dar mie springdavo mišiniu. Stoviniavo guistą Zigmą, ateidavo pas ir neklausė arkliai. Kai senu mus. Skaitydavome ir dekla kas Belevičlus, visą laiką kal muodavome eilėraščius. O, bėjęs: „Mergaitės, saugokitės kaip jis moka skaityti eilėraš dalgio!“ priėjo užkirsti ark čius! Klausai ir jo lūpose eilė liams, mes netikėjome, kad jis raščių posmai atgyja ir žodžiai suklupo.. . Iš kojos tekėjo virsta laukais, begaliniu kraujas. Perslgandome, blaš džiaugsmu, ežerais, meile, ku kėmės, nerasdamos rankšluos-( rios negali užgošti smulkme čio, lentelių, peilio. O Vaciu nos. Neprailgdavo vakarai ir ilgai nepamiršdavome posmų. kas, prigludęs prie arklio, šuo Pietų pertraukos metu jis liavo iškviesti Greitosios pa suspėdavo atnešti laikraščius galbos. ir laiškus iš kolūkio raštinės, Visi nustebo, kai jis, kol kuri buvo už 1,5 km. Kiekvie ūkio kontoroje basas, purvinas ną popietę laukdavome jo, bėgdavome pasitikti, o jis šyp- puolė prie telefono, pranešdasodavosi Ir nedubdavo laiškų, mas apie nelaimę. • • ~ paskui■ O kol nepašokdavome ar nepa vėl skriste skrido atgal prie dainuodavome. Mes visos buvome dėkingos nelaimingo draugo. Po to kelias savaites Va už Jautrumą ir draugiškumą, kiekviena dalindavomės su juo ciukas nesėdo ant arklio. džiaugsmais ir nesėkmėmis. Vaikščiojo keistai dėdamas Vaciukas išklausydavo mūsų kojas, perkrypęs. Vaikinai tik ir, patardavo, pasakydamas vi sai nelauktą, netikėtą mintį. šaipėsi, o Vaciukas dirbdavo Jis niekada neįžeisdavo, nepa be skundų, o kiekvieną perpie šiepdavo žmogaus, jei būdavo tę skubėdavo pasikalbėti tele kalbama rimtai. Brigada dirbo fonu su |igonine. be poilsio. Nuovargis mus ret Dabar mes sėdime auditori karčiais įstumdavo į apatiją, bet Vaciukas ir tada ateidavo jose ir klausome dėstytojų kal pas mus. o atnešti saldainiai — bų apie gyvenimą, kartu lai ledinukai pavirsdavo dangiš kome egzaminus, šalia mūsų kuoju patiekalu. Pratars žode lį kitą, pąguos, pašposlns ir sėdi Vaciukas, draugas, su ku mes pamiršdavome nuovargį. riuo lengva nugalėti sunkumus Vaciukas labai mėgdavo jo ir nuoširdžiai juoktis.
Mano vaikystė Ne
padžiauti
auksiniai
tinklai
ir
ne
auksinės žuvys. šonus.
Ne pieno pasakiškas šokis po kibiro Ne vakarienės svaiginantis kvapas. Ne! Nei Nei
Tik meno ir nusižeminimo kilpų tinklai Ar lavonai lavonai. Tik prostitutės saulės šokis ant kryžiaus auksinių kaulų Tik parako tirštas svaikinantis kvapas. Tik — tu! Eil Driskiau! Visi tie, Kur prieš porą saulės laidų pagimdyti l Laisvės ir džiaugsmo kelią buvot atvesti. Supraskit: Jūsų aušra — Skaisčiausia Aušrai Jūsų pirmoji kančia — Maloniausia kančia! Jūsų pirmoji viltis — Laisviausia Viltis!
Užmigę veidai Užmigę vedai Kiek aš jūsų mačiau Ir nukankintų aistrų Ir užsnūdusių nuo nuobodulio Ir senų išvėpuslų. Ir gražių veidų Užmigę veidai. Kiek aš jūsų mačiau Nemačiau tik savo užmigusio
veido.
Tvirtai ant žemės stovėti Aš alkanas Ir ieškau duonos. O tu pasiūlei saują trupinių. Baltapirštę saują Saldžių trupinių. Atsitrauk! Tu nežinai dar Kaip duona kvepia. Nes plūgo svorio Dar nepajutai.
Aš alkanas ir trokštu duonos. Juodos kaip žemė. !r grynos, Kaip motinos pienas. Tik motinos pienas Išugdo Jėgas. Tik jis tvirtai Ant žemės pastato.
E. KATILIUS
Nejau tu negeidi? Klausyk, Nejau tu niekad Netrokšdavai pasiekti dangų?
Ir neslstlebdaval — Nors piršto galiuku Vos-vos Pateliuškent Toj spindinčioj žydrynėj. Tam kupole. Taip sklidinam nežinomybės? Klausyk, Nejau tu nenorėjai niekad Užėjus vakarui Tam bliksinčlam sode Nuslraškyt Nors vieną. Nors mažutę žvaigžde?
O juk būna šitaip O juk būna šitaip — Ateina kažkas. Paima tave savo didelėm rankom. Godžiai žiūri į tavo akis Priartinęs veidą. Prašo: MylėkJ Ir staiga pamatai — Juk po sniegu miega gėlės, Jos laukia, Jos tuoj pražys — Tau, Ir mėnuliai, ir darbas, ir svajos — Tau, viskas t?.u Kas geriausio pasauly, Kas buvo ir kas dar bus, Ką tau atneša gyvenimas Savo didelėm pūslėtom rankom, Godžiai žiūrėdamas į tave. Nenorėdamas nieko už tai. Jis tik prašo — Mylėk!
Bibliotekoje seniau ir dabar
„SPYGLYS"
Proferanso vergai
• lietai išvysi apšviestus 50 Tūlas Misevičius net gra kambario langus bendrabuty rial“ atsipeikės, pavartyki Kauno Universiteto biblio je Nr. 3. Kai aplink tviska me dokumentaciją. Nieko ne sinti ėmė: „Dar pakalbėsim teka buvo stambiausia ir svar elektra, verda nenuilstamas, pasakysi — stropiai vedama, kada nors.. .“ — sako biausia biblioteka buržuazinė veržlus studentų gyvenimas, geriau net negu kurso paskai draugovininkui Liužinui. je Lietuvoje. Deja, ir ši bib aidi juokas, ten — prieblan tų lankymo dienynas. Atski Taip, draugai, būtinai grafos — „proferansas“, kia pakalbėti ir ne vien lioteka neturėjo minimaliau da.. . Rūpestingai apsukta ros sių sąlygų darbui. Apie tai laikraščiu lemputė nušviečia „kingas“, „tūkstantis“, „ram- pakalbėti! Iš kur tokia rašo vienas studentas savo tik stalą, prie kurio šmėžno- sas“ — byloja apie draugi tvarka fizikos-matematikos straipsnyje „Universiteto bib ja neryškios susikūprinusios jos veiklos visapusiškumą, o fakultete? Ką veikia FMF protokolai su datomis — IX. komjaunimas, draugovė? Juk liotekos skaitykla“, išspaus figūros. dintame klerikaliniame dien . — Vist. . . vist ir aš... pa 13, 14, 16, 18. 22, 23.. t. t. jei ne atsitiktinai užklydęs raštyje „Rytas“ 1933 m. va suoju. . . —- įvairiais tonais — rodo, jog slaptasis sambū gamtininkų draugovės reldisario 3 d. Straipsnio autorius nuo kliūvančio šnabždesio iki ris toli prašoka aktyvumu pa ninkai, klubas būtų gyvavęs konstatuoja labai blogas dar kimaus gargaliavimo aidi vir čias veikliausias legalias uni ir toliam FMF visuomeninių bo sąlygas universiteto bib pą, nenatūralūs balsai. Tamso- versiteto organizacijas. Suloš organizacijų vadovai negalėjo liotekos skaitykloje: „Ir koks karšligiškai blizga akys, dre ta 14 proferansų, klngų dar nežinoti, kas dedasi po no ten gali būti darbas! Nematę bančios rankos sklaido kor daugiau. Čia pat atžymėtos sim. Prašosi išvada, jog klu negali net įsivaizduoti darbo tas, šlamančius banknotus... išlošimų sumos, parašai, ini bas, kuris sugebėjo egzistuo aplinkybių blogumo. Stalai -5 mėnesius, veikė su — Flešas... trys karaliai... cialai. Nors skaičius nepažy ti 4i —5 nedideli, o prie kiekvieno iš Mano!.. He-he-he... — trūk mėtas, tačiau iš netiesioginių vadovų žinia, o- gal net ir pri spręsti, tarimu. jų normaliai sėdi 8—10 stu čioja krūtine vienas lošikų. dokumentų galima Šiaip ar taip, svarstyti, dentų, o dažniausiai ir po — . .................. „„„j,.,-,,, Pirmininke, atžymėk žur- jog gana stambus. Taip, nieko aplinkybėms daugiau. Jei reikia rašyti, tai nalė — išlošta 35 rb. He-he- neprikiši, kaip sakoma, dar esant tokioms bas švarus. galima įvairiai. Todėl ar ne rankas nukorus. Ir sėdėk taip he... laimutė aplankė... Grįžkim prie „herojų“. Jie vertėtų FMF visuomeninėms nuo ryto 8 vai. ligi 10 vai. Virpantis tarp pirštų kote vakaro (V. Z.). Ant stalų taip lis svaido ilgą šokinėjantį še jau atsipeikėjo ir net.. įsižei organizacijoms rimčiau įsigi dė — kokia teise besiremiant linti į kurso gyvenimą i\ lai ankšta, kad ne visi gali rašy šėlį ant balto popieriaus... ti pasidėję knygas. O kelias Ne vienas iš skaitytojų, pertraukta jų nekalta pramo ku pašalinti vis dar atslrūgsknygas pasidėti tai nė negal žvelgdamas į šias eilutes, tur ga? Juk tai įsibrovimas! Kons tančias buržuazines atgyve vok. Tačiau tai vis tik laimin būt klausia save: „Kas tai? titucija garantuoja., buto ne nas, laiku apšviesti panašius gieji, nes gauna atsisėsti ir Šmeižtas ar tiesa? Nejaugi liečiamybę, teikia laisvę. . . „tamsius“ kambarius, kurių vis dar ir vis dar pasitaiko. knygą skaitant pasidėti ant tai mūsų universiteto studen elgtis, kaip kas nori. stalo. Daug studentų — šių tai, būsimiejl tarybiniai pedaR. SKEIVYS (čia vyrai visai nemano, o [ gogai, auklėtojai, mokslinin panelės turbūt nei nepreten kai?“ duoja, reikšti gražiajai lyčiai Deja, taip! Nuplėškime ypatingos pagarbos — užleis laikraštį nuo lemputės Tegul ti vietą atsisėsti) turi visą skaisti šviesa parodo ne mū laiką stati per dieną stovėti sų laikų, ne mūsų gyvenimo Sėdėjau bendroje skaitykloUž tuščio stalo dar ir knygą, kartais gana storą „didvyrius!“ Ką matome! — kelių kilogramų, laikyti Šviesos apžlibinti markstosi je. Priešais mane, užsigulęs šnibždėjo ir kikeno porelė... ( . - jx. . , rankose. Žinoma, koks ten išbalę, degą azartu, veidai. ant stalo, popieriuje kažką Pavardžių, bet i būna ir darbo produktingu- Tai FMF diplomantai: Gun- pieštuku braižė juodaplaukis Nežlnau mas. Jeigu norima iš skaito tulis, Misevičius, Talius, Be- Tik prie jo ir testovėjo tuš- arSi pavardės svarbu?! A. Kubilius mos knygos padaryti ištrauką nevlčius.. Čia pat tebeguli čia kėdė, į kurią įgriuvo žva( Kai mes atvykome į uniBaltasis „riteris“ parodė ar santrauką, tai negalima, žurnalas su įspūdinga antraš 11 mergina. — Girdėjai? — sušnibž-r ’ verslteto sporto katedrą ir su mums aukštą, tamsiaplaukį nes ar tai nėra vietos atsisės te „VVU kortų lošimo drau stojome ties vienos salės du jaunuolį, iki pusės apsitaisiuti, ar rašalo su plunksna. Stu gija“, pradėta 1960.IX.13.", dėjo į ausį vaikinui. — Ką? — pastatė ausis rimis, mūsų ausį pasiekė špa• sį baltai ir pasakė: dentai, daugumoje neturi kiekviename lape po aktu atnAutostopo gų žvangėjimas, vyriški bei — Tai geriausias mūsų „parkerių“, nešasi rašalo bon- spaudas lietuvių, rusų kalbo tas. moteriški šūksniai. — Šokiuose Zigmas paslyšpagistas S. Dubauskas. Jis, kutes iš namų. Bet negi skai mis „Draugijos Tarybos Pir kiaušiniu — Kas čia galėtų būti? — nugalėjęs visą eilę pajėgių do. . . vos kompanionės neaptytas vietas atsiminsi. Tuomet mininkas“. . . vertė. . . Chi, chi, chi. . . — 1 Respublikinė turizmo federa- susidomėjome. — Nejaugi fechtuotojų, įvykdė sporto tenka svarbesnes vietas pačio Kol GMF draugovininkų prunkštelėjo. je knygoje braukyti. Studen užklupti „pikų damos i clja neseniai nagrinėjo klausimą, kaunasi riteriai, prisikėlę Iš meistro normą. kaip padėti turistams. Ne vie- numirusiųjų? O moterys? Ro — Sporto meistro normą? tai taip ir daro. Todėl biblio Ir vėl iš pradžios, ir vėl 1 nam turistų susirinkime galima moterys neimdavo tuo Tai reiškia, narsiausias „rite tekos knygos, ypač dažniau tą patį. Jos rausvus veidukus išgirsti pasisakymus apie „au dos, laiku špagos į rankas? ris“, — pertraukiame jį. vartojamos, yra ištisai su nudažė tamsus raudonis, aku tostopą". Bet apie tai lig šiol Smalsumo apimti, praveria tik kalbama. — Taip! Tai daug žadantis braukytos, kartais net raidės tės blizgėjo, vis dažniau ieš buvo ši puiki priemonė me salės duris. Ką išvystame! sportininkas, —r atsako „bal ištrintos, braukymai ant brau kodamos tamsiaplaukio žvilgs jauLenkijoje seniai Įgyvendinta. Ten kiek Nagi, merginos kaunasi su tasis“ . kymų!“ nio. Užsimiršusi jau ne tik viena turistinė grupė, turinti Ana, viename salės — O tas „eželiu“ apsikir Šiandien Vilniaus universl garsiai šnibždėjo, bet ir ki atitinkamus bilietus ir kvalifi vyrais. kacijos pažymėjimus, turi teisę kampe mergaitė taip įnirtin pęs, kur taip stipriai teto mokslinės bibliotekos keno. Juoko pažadintas, nuo nemokamai važinėti visomis pa gai puola jaunuolį, kad šis į draugą? — rodome į duria kitą skaityklose yra apie 500 vie-, knygos atsitraukė akiniuotas kelėje sutiktomis mašinomis. net atsiginti neįsteigia. jaunuolį. tų, patogios sąlygos, daug LLKJS Centro komiteto iniStovime tarpduryje. Nesi vaikinas, sužiuro dar kelios ciatyva, autoinspekcijai ,___ — Jurgis Oleka, pirmaatknygų. Norėtųsi tik, kad tos pata- ryžtame žengti į vidų. Ne skyrininkas, rapyristas. poros akių. Jis vietos visuomet būtų užimtos riant. Lietuvoje šių metų pavasa juokai, kai užkabins špaga ir greit irgi taps sporto meist ir kad mūsų studentai lnten-j — Užteks! Į mus atkreipė ri galima tikėtis „autostopo" pervers kiaurai. . . ru, — atsako mums, šyviai ir sistemingai dirbtų Įgyvendinimo. Džiugu, kad Lie dėmesį! Vienas, baltai apsitaisęs — Reiškia, jis narsus? visus mokslo metus. tuvoje „autostopas“. gal būt. „riteris“ vis tiesia aštrią ge — Kas? Ar šitas? — mer— Taip. V. ŽUKAS pradės veikti anksčiau. negu ležį į „Jauniklį“, o paskui gina žvilgsniu parodė į aki-, Latvijoje ir Estijoje. Tai būtų Bibliotekininkystės — O kuri mergaitė narkažką jam aiškina. Mes nu- šiaušia? katedros vyr. dėstytojas} niuotąjį. — Matai — jis pats ( didelis mūsų turistų laimėjimas. sprendėme, kad šis ir bus se♦ — Gerų rezultatų yra pa šypsosi. . . | niausiąs. R. Matulis siekusi rapyristė M. Černiaus Turizmo instruktorius Ji vėl kažką ėmė pasakoti į Pasieniu prisėliname prie kaitė (MMF IV k. studentė). vyriausiojo ,,riterio", timpte- Ji — antro atskyrio sporti STORINIS TSKP CK Ge-| kaimynui į ausį, vėl kikeno.} liame už rankovės ir klausia- ninkė. Taip pat didelę pažan gūžės Plenumo (1958 m.) Staiga pamačiau, kad mano| nutarimas numatė tolimes- ■ gą daro trečiaatskyrlninkės kaimynas iš dešinės, solidaus nę cheminės pramonės, o ypa-■ G. Platovą, J. Michailova, amžiaus neakivaizdininkas, STUDENTŲ SPARTAKIADA tingai polimerinių medžiagų, j rapyristė Staičlūtė ir kt. susirinkęs knygas, persėdo gamybos išvystymą ir jų pa- < i — Kas narsiausias iš „jau Tarptautinė studentų sparta naudojimą visose liaudies ūkio Į prie kito stalo. Jo pavyzdžiu niklių?“ — klausiame. Šskose — Mūsų sekcijoje yra pasekė ir kiti. Tik akiniuo-1 kiada šiemet įvyks Bulgarijos Stambiamolekulinės me apie trisdešimt narių. Sunku tas studentas ir aš dar laikė Liaudies respublikos sostinėdžiagos arlia polimerai, tai pasakyti, kurie iš vyrukų yra mės. Ir tik tada, kai merginaį1, je Sofijoje. Spartakiadą pratokios medžiagos, kurių mo geriausieji. Tai parodys res dar kartą prunkštelėjo, neiš( vesti numatoma nuo rugpiūčlo lekulės yra labai didelės — publikos pirmenybės, kurioms Pirmuoju sniegu. . . tvėrę pakilome. 26 iki rugsėjo trečios dienos. milžinai, susidedančio iš tūks mes ruošiamės. Gerai treni tančių atomų. Gamtines stamruojasi K. Dundulis, R. Mo biamolekulines medžiagas tiejūnas, P. Dobrovolskis, žmonija vartoja nuo neatme sekcijos pirmininkas Sušyla ir namų laikų drabužiams ir kt. avalinei — linus, vilnas, kai — O iš vyresniųjų, ką jūs lius, odą ir kt. Pereito šimt galite paminėti? — klausinė mečio pabaigoje pradėta nau jame mes. doti dirbtines polimerines me — O gi universitetą nese Nėra tokios technikos, liau vartojimo prekės: kriauklės, Fluoroplastams priklauso džiagas pluoštui ir plastma dies ūkio ir kultūros srities, vonios, kibirai, bonkos, taniai baigė fechtuotojas spor ateitis. sėms — iš celiuliozės — vis- kur polimerinės to meistras V. Mundrys. Šiuo medžiagos šės, šukos ir kt. Polietilenas kozinis šilkas, celiulioidas, iš neturėtų plataus pritaikymo. vartojamas vandentiekio vamz metu treniruojasi sporto Didelės praktinės reikšmės baltymų — galalltas. Pirmo Be polimerų negalimas pro džių gamyboje, nes tokie turi suradimas polimerų pus- ( — Kas čia darosi? Kiek meistrai Abeltinis. Pajaujis. sužeistų ir užmuštų? Baltasis ji sintetinė plastmasė fenolo- gresas nei vienoje šiuolaiki vamzdžiai nerūdyja, ir užša šiandien, gaila, treniruo laidininkų, polimerų dažų, „riteris“ sustoja. Jo lūpomis Tik pastas — bakelitas pradėtas nės technikos srityje. Polime lus vandeniui nesprogsta. tėje jų nėra. polimerų fiziologiniai aktingų nuslysta šypsena. . . gaminti pramoniniu būdu rinės medžiagos: guma, plast — O kaip jūs susikausite Fluoroplastas nedega, Jo medžiagų, polimerų ilgo vei — Čia treniruojasi fechtuo su kitų draugijų klubų atsto 1907 m., pirmasis sintetinis masės, cheminiai pluoštai, nedrėkina Joks skystis. FluoO aš — jų treneris. kaučiukas — 1932 m.', o sin sintetiniai klijai, lakai, jonlvals, kai vyks tokios kauty l kimo trąšų, šviesai jautrių \ tojai. Ką tai reiškia?.. A! Dvide nės — varžybomis, rodos, va tetinis pluoštas — neilonas tinės dervos, Impregnuojan roplasto — 4 eksploatacijos temperatūra yra nuo — 269° polimerų ir kt. Jau pereitais šimto amžiaus riteriai vadina dinote? tik 1939 m. čios medžiagos ir kt. — tvir ' Per paskutinį dešimtmetį tai įėjo į techniką, buitį, sta iki 4-250°( jis termiškai sky metais pasaulinė cheminė pra mi fechtuotojais. Ir jie nežud — Manome, kad respubli 1 la tik virš 450° temperatū monė išleido virš 25 milijonų | vienas kito. P jų kovos vadi surasta labai daug naujų ir tybą, mediciną, žemės ūkį, ros). kos pirmenybėse užimsime Fluoroplastai pasižymi namos treniruotėmis. Nustebę prizinę vietą. svarbių polimerinių medžia kinomatografiją ir į kitas ypatingai geromis dialektrinė- tonų įvairių polimerų. klausomės, klausomės ir gal gų. Šiandien polimerų chemi mokslo ir gyvenimo sritis. — Na, ką gi, reikia palin-j mis savybėmis, nepriklauso Akademikas N. N. Šėmio-, vojame: „Kaip viskas keičia ja yra viena smarkiausiai be Tarybų Sąjungos liaudies mai nei nuo temperatūros nei kėti, kad mūsų baltieji „rite si — keičiasi laikai, keičiasivystančių chemijos mokšlo ūkyje panaudojama jau virš novas yra pasakęs — jei 191 riai “ sukovotų visų narsiau | nuo elektros srovės dažnumo. I si žmonės, keičiasi daiktų pa šakų. Polimerų mokslas jun dviejų tūkstančių įvairių šiai. O kai užsuksime kitai pati svarbiausia fluo- amžių dažnai vadina garo iri vadinimai. ..“ gia plačią sritį žinių iš vienos plastmasių rūšių, keturiasde Tačiau pasižūrėti kautynių, ras pusės besiribojančių su pra šimt rūšių sintetinių kaučiukų roplasto savybė yra jo visiš elektros amžiumi, tai 20-tas ( Pasirodo, kad baltasis „ri kartą tumėme ir narsiausius mone ir technika, iš kitos pu ir keliolika įvairių sintetinių kas cheminis atsparumas — amžius darosi amžiumi ato- ( teris“ — mokytojas. Jo pa meistrus. O užėjus į šią sale jo neveikia jokie reagentai. minės energijos ir polimeri-f vardė — J. Kalašaitis. Suži sės — neišaiškintais gyvybės pluoštų. Fluoroplastas yra tikra „Che po keletos metu, kad ir mer nome, kad jis ne vienas moko procesais. Polimerai pa Paimsim vienus iš naujau minė platina“. Greta plataus nių medžiagų. Polimerai che jaunuosius. Jam padeda — ginos nešiotų „narsiausių“ sižymi labai įvairiomis savy sių polimerų: polietileną ir fluoroplasto pritaikymo che mijos pramonės dėka ypatin M. Jasinevlčius. Anksčiau arba sporto meistrų, vardus. bėmis ir tuo pačiu jų panau minėje, maisto, eleketrotech- gai praturtins žmoniją, duos mokė dar vienas prityrę fech B. ORENTAITE dojimo galimybės yra neribo fluoropastą. Polietilenas gau nikoje kitose pramonės ša galimybę pasiekti įvairių1 pra tuotojas — Nuotr. RUGIO A. Timonovas, tos. Vieni polimerai yra kie namas iš etileno neturi kva kose, jįir galima panaudoti ir ti, kiti lankstūs, vieni po, nebrinksta vandenyje, ge branduolinėje technikoje monės reikmenų gausumo,) kuris šiuo metu kitoje salėje Redaktorius V. DENAS kaip kybojo ant žiedų, kažką ro tirpsta vandenyje, kiti ne- ras dielektrikas, elastiškas tirpsta vandenyje, kiti ne dargi žemoje temperatūroje izoliatorių. įdomūs rezultatai statant komunistinę visuome- Į dydamas jauniems studen gauti panaudojant fluoroplas- nę. | tams. Čia treniravosi gimnas tirpsta pačiose stipriausiose : . (—60°). Tarybų Sąjungoje tą chirurgijoje — iš jo pada Karlai Petrui, tai. rūgštyse, šarmuose, vieni žy per septynmetį polietileno ga ryti trachėjų protezai gerai tėvui mirus, užuojautų E. CIŽIŪNAITE Mes apstojome trenerį A. Jo miai sunkesni už vandenį, kiti myba išaugs 276 kartus. Iš priauga reiškia FMF IV kurso studen Chemijos mokslų Kalašaitį ir pradėjome Jo tai. šimtą kartų už jį lengvesnį. polietileno gaminamos plataus nizmo. prie žmogaus orga kandidatas klausinėti, kas čia kaunasi. L V 04637 Redakcijos adresas: Universiteto 3, Telefonas 7-79-17. Spa usdlno Laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvė. Užs. Nr. 106
IVarsus
Porelė skaitykloj
J
I
%
Polimerų amžius
enpe