hinc iturad astra 1990 m. Sausio 5 d.
Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 1 (1487)
LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!
ĮVYKIS PO ĮVYKIO Nepavyko Iškelti kandidato Į LTSR AT gruodžio 27 d. Saulė tekio ai, (vykusiame čia dirbančių Ir besimokančių dėstytojų ir studentų susirinkime: atėjo tik 50 žmonių. Manoma, Jog pavasa rio semestro pradžioje reikėtų Iškelti kandidatą studentą — ( Vilniaus m. tarybą. Gruodžio 27 d, įvyko VU Studentų sąjungos Parlamento po sėdis. Pirmininkavo Parlamento prezidentas N. Šyvis. Dalyvavo 15 parlamentarų. Buvo apsvarstyta Universiteto kultūros klubo veikla, sportinio laisvalaikio centro įstatų priėmimas, dviejų na rių išrinkimas į Lietuvos studentų koordinacinę tarybą; sekreto riato darbas, valstybinių visuomenės disciplinų egzaminų lai kymas; Universiteto merginų nepasitenkinimas medicinos seserų parengiamaisiais kursais, turistinių kelialapių skirstymas. Nuspręsta, kad Universiteto kultūros klubas privalo paruošti savo veiklos planą ir suderinti su Sekretoriatu; iš esmės pritar ti Sportinio laisvalaikio centro įstatams ir sudaryti grupę šių įstatų pakoregavimui; į Studentų koordinacinę tarybą išrinkti V. Ušacką ir K. Jaskutėlį (abu TF), atskirai rengti fakultetų sekre torių posėdžius, kad visų fakultetų studentai pateiktų Sekretoria tui savo pageidavimus dėl visuomeninių disciplinų valstybinių egzaminų laikymo; patikslinti studenčių nuomonę dėl medicinos seserų parengiamųjų kursų; skirti turistinius ke lialapius: į Taliną — TF šešis, IF septynis, MF devynis, MaF keturis, GF keturis; į Cėjų — ChF tris, FilF vieną, IF vieną; j Teberdą — Dombajų _ EKFF vieną, FsF du, FF du, PEF du PF du. MF vieną, GF du.
VU Studentų sąjungos Parlamento PAREIŠKIMAS 'Nuomonė
KUR TU, UNIVERSITETO VIZIJA? Vokiečių filosofas J. G. Fichtė (1762—1814) pabrėžė, kad studento veikla turi būti skatina ma tiktai meilės savo profesijai ir mokslui, o ne savos personos gražinimu, tuo sukeliant aplinki nių interesą. Kuo gyvename mes? Ir studentai, ir dėstytojai iru čiame, jog klimpstame j vis giles nę krizę, kuomet visuomeninė praktika reikalauja kokybiškai pakeisti darbo esmę, kelia kūry binio aktyvumo būtinybę. Tuo tarpu nėra galimybės tai tenkin ti kiekvieno individo atžvilgiu: mokymo sistema savo arsenale neranda reikiamų priemonių in dividualizuoti pažintinę veiklą kolektyvinio darbo su grupe są lygomis. Kaip pereiti nuo nudvasinto, beveidžio visuoti
nio
informacijos
būtina veikti bendraujant su tais, kurie yra to paties amžiaus, tų pačių pažiūrų, įsisąmoni nus, kad šalia yra pakankamai apsišvietusių mokslininkų, pa sišventusių ne tiktai mokslo ži nių ugdymui, bet ir jų skleidi mui. Turime prisipažinti kad šie
klasikiniai universitetiniai prin cipai yra gerokai primiršti — ar ne mes patys sumenkiname uni versitetinį mokymą, įvesdami čia tiek daug mokyklinių ele mentų, tuo devalvuodami jj iki koledžo lygio. Pavertę aukštąjį
(nukelta J 2 psl.)
Prieš dešimt melu------- —--------- r
nagrinėjimo
LIŪDNOJI Kalėdų kronika
prie jos visuotinio vartojimo! Naujojo mąstymo pagrinde tu rėtų būti galimybių ir tikslų vienybė, kuomet besimokantysis įstengia tapti savęs mokytoju, kaupdamas žinias tam tikram ti kslui pasiekti. V. Humboltas, išaukštindamas universitetinį mokymą, nurodo, kad individu, subrendusiu uni versitetui, yra tiktai tas, kuris iš kitų jau yra tiek dauq išmokęs, jog toliau gali mokytis sava rankiškai. Jis nurodo, kad dėsty tojas — tai asmuo, sugebantis pateikti žinias apie mokslą, kaip apie iki galo neišspręstą prob lemą: abu — ir dėstytojas, ir studentas tarnauja, ne vienas ki
tam, bet abu tarnauja
mokslui.
Studentas jau ne mokinys, bet savarankiškas tyrinėtojas, o profesorius vadovauja, palaiko savarankiškus žingsnius. Be to,
Laikraštyje .Jaunoji Lietuva" (Nr. 13) pasirodė Lietuvos Stu dentų koordinacinės tarybos nario Tomo Knyvos pareiškimas, kuriame jis teigia: „Dailės akademijos parlamentas pakeitė prof sąjungą, ketina nutraukti saitus su Respublikine Profesinių Są jungų Taryba. Taip prarasime algas profsąjungos vadovams, len gvatinius kelialapius į gydyklas ir pan. Tačiau tik visiškai ne priklausomas parlamentas gali ginti studento interesus. . . Uni versiteto parlamentas (Studentų sąjunga) nuėjo konformistiniu keliu. Jie visiškos nepriklausomybės nesiekia.11 Mes pasisakome prieš tokį kategorišką pareiškimą, kuris nus kambėjo kaip neginčijamas ir vienintelis teisingas. Manome, kad Koordinacinės tarybos narys gali informuoti visuomenę tik pa brėždamas informacijos subjektyvumą. Esame įsitikinę, kad nepriklausomybė nuo bet kokios institu cijos nėra savaiminis Studentų sąjungos dalykas. Nepriklauso mybė, savarankiškumas yra sąlygojami objektyvių veiksnių. De klaratyviais aktais, skelbiančiais visišką atsiribojimą nuo Res publikinės švietimo darbuotojų profsąjungos tarybos studentų materialinę ir buitinę padėtį galima būtų tik pabloginti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoj^ socialinius buitinius dirban čiųjų ir besimokančio jaunimo klausimus sprendžia ir finansuoja profesinės sąjungos, Universiteto Studentų sąjungos konferenci joje buvo nutarta nenutraukti ryšių su Respublikine švietimo darbuotojų profsąjungų taryba. Tai ne prisitaikėliaikas, o realią tikrovę atspindintis kelias, kurį, laikui bėgant bus galima ir bū tina keisti.
Pirmojo vizito Į Lietuvą metu. muziejuje.
M. Gorbačiovas VU mokslo Vido NAUJIKO nuotr.
Galbūt matėte Kūčių vakarą po miestą vaikštančius Senelius Šalčius, lydimus svitos. Jie bel dėsi ( duris tų namų, kur be globos Ir rūpybos inspektorių jokia gera dvasia seniai nebuvo užėjusi. Seneliai Šalčiai bei jų svita — Lietuvos humanistinės jaunimo sąjungos nariai. Pasis kirstę ( keturis būrius, jie ap lankė keletą vienišų senelių bei apie 200 valkų iš taip vadinamų asocialių ir amoralių šeimų. Liūdnoka mūsų, keturių Sene lių Šalčių, to vakaro vilčių ir į nevilties kronika. Susitikę nebejuokavom, kad gyvenam daugia
aukštėse jurtose, važinėjam maršrutiniais elniais, ant ragų užsikabinusiais maršruto nume rius. Pasakojom vienas kitam štai ką: . . .Ukmergės gatvėje penki vaikai (jaunia-siam vieneri me tukai) užrakinti namuose. Prie stiklo spaudėsi nosytės, o per orlaidę tiesėsi mažos rankutės. Senelis Šaltis korėsi į viršų ir traukė dovanėles. Nesivertė lie žuvis prašyti eilėraštuko ar dai nelės. . . .Į vieną Užupio urvų Sene lis atbildėjo nelaiku: du girti (nukelta j 2 psl.)