visą
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ BALANDŽIO 15 D.
{
rn «i 1 • [••ii ■ • • • 1
4 i t t t 4 *4
ĮlĮI t
*4 4 4
Nr. 1(1340)
X
1986 M. SAUSIO 14 D. ANTRADIENIS
ilniaus darbo raudonosios vėliavos ir tautų draugystės ordinų valstybinio v. kapsuko UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
L
UGDOME KŪRYBINGĄ STUDENTĄ TSKP XXVII SUVAŽIAVIMĄ PASITINKANT
Paskutiniuosiuose partijos doen'tuose ir partinėje spauoje aštriai keliamas būtinu mas padidinti tiksliųjų mckslų, i lierinių profesijų prestižą, taip pavyzdį galima pacituoti instituto aviacijos llcškvos Ircfesorių Malyševo, Myšitno ir „Aukštoji straipsnio L OVO į <ykla — gamybai1 eilutes:'*.. Įigšiol specialistų paruošimas nėra laikomas visuomenės socia liniu užsakymu aukštajai mo kyklai. .. Nepaisant institutų kairiausių organizacinių meto dinių pastangų, blogėja studenlų pažangumas, inžinierių par imo lygis. .. Inžinieriaus kūrybinio darbo organizacijos ir jpmokėjimo tobulinimas — ga lingas ir svarbiausias svertas, Intensyvinant šiuolaikinę gamy bą ir tuo pačiu — tai aukšto sios mokyklos kokybinio atnau jinimo kelias". I Kokius 'konkrečius uždavi nius' kelia ir sprendžia chemi jos fakulteto partinė organiza cija šioje srityje? Visų pirma, Ūkiama, kad partiniuose susi rinkimuose būtų priimami aiš kūs ir konkretūs nutarimai ir jie būtų vykdomi. Pavyzdžiui, studijų kokybė neatsiejama nuo studentų dalyvavimo tiriamaja me darbe, t. y. SMD veikloje, fakulteto partinės organizacijos Į imtuose nutarimuose pabrė žiama, jog vadovavimas SMD veiklai — rimtas partinis įpa reigojimas, SMD būrelių vado vų siekiama neapkrauti antraei lėmis visuomeninėmis pareigo mis. Viena iš organizacinių prie monių, gerinant specialistų pauošimą — studijų diferencia:ijė. Vangu ar tikslinga leisti į
visus be išimties studentus dirbti tiriamąjį darbą paskutiniajame: studijų etape. Dalis studentų dėl daugelio aplinky bių nėra pakankamai gerai jam pasiruošę. Paskutinysis studijų etapas — diplominis darbas, į jį turėtų įsijungti studentai, praėję tam tikrą konkursą. Tuo met galima kelti didesnius rei kalavimus, sukurti kūrybinges nę atmosferą. Aukštoji mokykla pradeda naują vystymosi etapą. Studen tų mokymo procesas vis glau džiau siejamas su inžinieriaus, mokslinio darbuotojo kūrybiniu darbu. Chemijos fakultetas, jo partinė, komjaunimo organiza cijos į tai orientuoja studentų mokymą ir auklėjimą. Viena iš būdingesnių proble mų, su kuriomis tenka susidurti — adaptacija. Kartais beveik viską į ją suvedame. Studentas blogai studijuoja — vadinasi, blogai adaptavosi. Mokome jį dirbti su knyga, racionaliai planuoti darbo dieną ir t. t. Tai reikalingi dalykai, bet jie kabo ore, jei studentas pats nedirba. Darbštus studentas suge bės adaptuotis. Kita problema — ne visiems studentams žinių troškimas yra pakankamas stimulas studijuoti. Kokie dar galėtų būti stimulai? Tai įdomus darbas, baigus Universitetą, geras atlyginimas už gerai atliktą darbą. Ne pa slaptis, kad dažnoje įmonėje, įstaigoje jaunas specialistas už siima popierėlių tvarkymu, jų perkilnojimu. Neretai rimtas darbas neskatinamas materia liai. Šiuolaikinis studentas pa kankamai gerai informuotas, ži no šias problemas. Neretai jos
ir apsprendžia studentų pasy vumą. Studentų aktyvumas priklauso nuo jo mokslinio vadovo auto riteto. Šiuo aspektu susilieja studentų mokymo procesas ir dėstytojų mokslinis darbas. Nors fakultete beveik visi dės tytojai turi mokslinius laips nius, tačiau aukščiausios kvali fikacijos dėstytojų — mokslų daktarų, profesorių aiškiai per mažai. Prieš keletą metų dau guma dėstytojų įsipareigojo ap ginti daktarines disertacijas, pateikė terminus. Visi terminai praėjo — poslinkiai nežymūs. Tai buvo akcentuota chemijos fakulteto partinės organizacijos ataskaitiniame rinkiminiame su sirinkime. Priimtas nutarimas, jog dėstytojai komunistai nevykdę įsipareigojimų, turės atsi skaityti partiniuose susirinki muose, o fakulteto tarybai re komenduota atsižvelgti į tai, kaip peratestuojami dėstytojai įvykdė savo įsipareigojimus. Baigdamas noriu pažymėti, jog paliesta tik nedidelė che mijos fakulteto komunistų at liekamo darbo dalis. Ne ma žiau svarbios temos — ideolo ginio darbo klausimai fakulte te, liaudies kontrolės grupės veikla, komunistų veikla kom jaunimo bei profsąjungos dar be ir kt. Komunistai sudaro ketvirtį fakulteto darbuotojų, tačiau jie atlieka daugiau, nei pusę vi suomeninio darbo, siekia dera mai pasitikti partijos XXVII suvažiavimą.
Vytautas DAUJOTIS ChF partinio biuro sekretorius
Viešnagė Tartu universitete Į Grupė teisės fakulteto studen tė interklubiečių svečiavosi Tar ifu universitete vykusiose studen tų dienose. Į Šventės programa plati, rengi nių daug, visur nesuspėsi, visko [nepamatysi. Aplankėme Univer siteto Antikos muziejų, kuriame Hsponuojama per 200 įžymių Ripsinių skulptūrų kopijų. Susi pažinome su šiuo metu moder niausia tarp TSRS aukštųjų mo kyklų Tartu universiteto moks line biblioteka, pastatyta 1982 ■n- loję vienu metu gali dirbti [per 10 000 skaitytojų, kurių žinio je yra 41 milijono knygų fon das. Vien durų bibliotekoje yra Per 500 šimtus, o jų raktų ryšu lys sveria per 16 kg.! Buvome sužavėti estų kinema tografininkų sukurtų multifilmų Peržiūra. Susitikome su Tartu universi-
teto teisės fakulteto dekanu. Buvo labai įdomu padiskutuoti tiek studentus, tiek dėstytojus dominančiais klausimais, pasvar styti studentų gyvenimo aktuali jas. Ha, ir aišku, kokia studentiška šventė be studentiškų diskote kų. O kad šventė taptų tikra švente, ją turime kurti patys.
Tada neateisi į poilsio vakarą be kaklaraiščio ar su džinsais, o merginos nešoks, apsiavusios žieminiais batais. Išvykoje daug pamatyta, daug pasimokyta. Liko draugų būrys. viešnagę primins Tartu universiteto atvaizdas gairelėse, skaidrė se. Kęstutis MAŽIULIS
„Studijų metai patys gražiau si mano gyvenime. Jie lyg koks šviesus prisiminimas" — galima išgirsti kalbant ne vie ną jau pagyvenus) žmogų, kažkada taip pat trynusį audi torijų suolus. O mes? Ar galėsim su pasi didžiavimu pasakyt tą patj? Man rodos — ne visi. Ko gero ne vienam studentui prisimini-
4
!
KAINA 2 KAP.
;4
4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 *4 4 4 4 4 A
tuodavom. Tik kažkodėl po tų kalbų nebežinai, ką pasakyti apie žmogų. O ir sakyt nieko nesinori. Argi jau nebemokam paliesti savęs taip, kad skaudėtų? Apsamanojom, toliau savo nosies nebematom... O mūsų studijos? Protingi dėstytojai skaito protingas pa skaitas, o studentai palaimingai
BŪTI AR
NEBŪTI SALIAMONU? mai apie Universiteto šventovę siesis su neįveikiamu snaudu liu per paskaitas, nemaloniu rankų drebėjimu egzaminų me tu, blyškiu grupės paveikslu. Buvo kažkas, kažkokie žmonės, vadinami draugais, kurių vei dai seniai ištirpo praeityje ir kurių nebeatskirsi. O juk rodos ir labas nepamiršdavom viena kitai pasakyti, kai susitikda vom, ir apie orą šnektelti... Pašnekėdavom ir apie tai, kas užduota, ką padariau, ko nepa dariau, ką dar reikėtų padaryti. Net apie matytą filmą padlsku-
A
SESIJA
A
SESIJA
gaudo jų mintis ir užsirašinėja į sąsiuvinėlius. Po to tas pačias grąžina dėstytojams. Taip ir protingėja, darosi Saliamonais. .. Tik kas iš jų, galvų, prikimštų auksinių minčių, kur nieko sa vo, kur pasitenkinama vien paviršutiniškumu... Taip lengviau? Galbūt. Bet lengvas kelias — silpnų jų kelias... Rasa SIMELYTE FilF II k. studentė
A
SESIJA
A
SESIJA
KUR MOKOMĖS? VVU studentų profkomiteto akademinė komisija patikrino visų fakultetų auditorijų, skai tyklų būklę. Blogiausia padėtis IF, TF ir PF auditorijose. IF daugumoje auditorijų kliba sta lai, kėdės, nėra šiukšlių dėžių, trūksta užuolaidų. Trisdešimtoje auditorijoje krinta nuo lubų užsidarinėja tinkas, sunkiai durys, langai. TF kai kuriose auditorijose nesutvarkyti langai žiemai, yra sulaužytų kėdžių, trūksta užuo laidų. Jungiamojo korpuso au loje nesandarūs lubų langai. TF prodekanas pažadėjo paša linti trūkumus. PF auditorijose daugelio lan gų rėmai susidėvėję, juos rei kia keisti. Jungiamajame kor puse šalta, penktoje auditorijo je negali vykti užsiėmimai. Bū tina taisyti korpuso stogą — pro jį teka vanduo. FilF kai kuriose auditorijose blogai užsidaro langai, 92 au ditorijos būklė — avarinė. Būtinas remontas ir GF II geografijos auditorijoje. Pavasa rį buvo rašytas pareiškimas ūkio skyriui, bet auditorija taip ir liko nesutvarkyta. Blogiausiai įrengta IF skai-
tykla. Sulūžusios kelios kėdės, dauguma stalų kliba, nėra už uolaidų, prastas meninis apipa vidalinimas. MF skaitykla šiais metais perkelta j ketvirtąjį bendraibutį. Šiuo metu baigiama suitvarkyti.
PEF bendtabučio skaityklos ne visada atidarytos. Trūksta stalinių lempų, nejauku. MaF 16 bendrabutyje įrengtos dvi skaityklos, bet studentams se sijos metu trūksta vietos, be to ten šalta. Pažadėta įrengti dar 2 skaityklas.
VVU profkomiteto prezidiu mo posėdyje buvo nutarta per ūkio skyrių suteikti reikiamą pagalbą, šalinant trūkumus IF, PF, GF skaityklose bei audito rijose, kontroliuoti, kad būtų kuo greičiau pašalinti trūkumai visų fakultetų auditorijose ir bendrabučių skaityklose. Odilija JONUŠAITE Akademinės komisijos pirmininkė
Publlkaciją apie bendrabu čių skaityklas skaitykite ant rame puslapyje.
2 Tarybinis studentas
A
SESIJA
A
Leiskite dar kartą prabilti atpie bendrabučius. Prabilti to kiu tonu, kokį padiktavo skai tyklų tikrinimas. Jau nemažai metų egzistuoja bendrabučio skaityklų proble ma. Ypač aktuali ji tampa artė jant sesijai. Užgriūna koliokviu mai, kontroliniai, kursiniai dar bai, — kur dėtis, jei kambary je vienas stalas, o dar pas draugę atėjo draugas. Turi eiti į skaityklą. Draugų gi nevary si ten pasikalbėti. O skaityklo je per trumpesnį laiką susikau psi, greičiau atliksi visas už duotis. Ir darbas padarytas ir
SESIJA
A
SESIJA
A
SESIJA
skyriaus. Tai kur jie dingo? — Komendantas nežino, kur dingo kėdės. Sako, kad bend rabučio taryba pernai jas pra dangino. Buvęs pirmininkas materialiai už jas neatsako. O štai ką sako komendantas: — Išsinešiojo studentai po kambarius ir kėdes, ir stalus. Kiek kartų sakiau bendrabučio tarybos pirmininkui, kad parei kalautų grąžinti baldus.. . O dabar žvilgterėkime į pirmąjį korpusą. Skaitykloje yra ir kėdžių, ir stalų, nors pa sigėrėjimo jie nekelia: subrai žyti, išklypę. Mokytis čia per
ir miela... Tryliktojo bendrabučio skai tykla. Sąlygos mokytis joje ge ros, tik. . . kartojasi senos bė dos. Budintis rakto neturi. La kstyk po visą bendrabutį ieško damas tarybos pirmininko. Per praėjusią sesiją ne vienas toks atvejis buvo. Bendrabučio tary bos pirmininko nėra, studentė, kuri turi raktą irgi išėjusi, j komendantę nedrįsta kreiptis, o budintis pečiais trauko. Taigi ir pasimokyk, kai rytoj egza minas, o laimingi kaimynai iš laikytą egzaminą švenčia. Ką daryti penkioliktame
lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllltllllllllllllllllllllllllllllllllltlllllliuilllllllliulll
Ar reikalinga skaitykla? UllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllmillllllllllllllllllllHllllllll||l||||||||lllll>
laikas sutaupytas. Naudinga. Bet kaip iš tikrųjų atrodo kai kurių bendrabučių skaityklos? Kas dar šiais mokslo metais nesilankė dvyliktojo bendrabu čio antrame korpuse, dabar užėjęs jo nepažins. Gražiai su tvarkytas vestibiulis kviečia ir toliau pasižvalgyti. Bendrabuty je švaru, tvarkingai paruošti ir pakabinti stendai, šūkiai. Tai naujos tarybos nuopelnai. —• Ar pas jus skaitykla su tvarkyta? Studentai ja naudo jasi, ar ji reikalinga? — klau siu tarybos pirmininką Vytautą Lukšį. — Taip, skaitykla reikalinga. Studentai nori mokytis, bet. .. Tik keletas stalų joje belikę, o kėdės nei vienos nėra, — Praėjusiais metais tuo pa čiu metu lankantis jūsų bend rabučio skaitykloje buvo nauji stalai ir kėdės. Komendantas buvo jas parsivežęs iš ūkio
1985 metų gruodžio 30 d. su kako 125 metai nuo įžymaus lietuvių rašomosios kalbos kū rėjo, jos normintojo, nenuilstan čio kalbos taisytojo ir liaudies švietėjo, vadovėlių autoriaus Jono Jablonskio gimimo. Jonas Jablonskis gimė 1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėliuose (Šakių raj.). Baigęs Naumiesčio pradžios mokyklą, nuo 1872 m. mokėsi Marijampolės gimnazi joje. 1881 m. ją baigia aukso medaliu ir įstoja į Maskvos universitetą studijuoti klasikinės filologijos. {žymių rusų kalbi ninkų — akad. F. Fortunatovo, akad. A. Šachmatovo, prof. T. Koršo ir kitų savo mokytojų paskatintas, J. Jablonskis susi
šalta. — Radiatoriai karšti. Reikia tik langus užkamšyti. O kuo? Prašiau komendanto kokių nors skudurų, jei vatos neturi. Bet prašymai ir liko prašymais, — kalbėjo bendrabučio tarybos pirmininkė Janina Gurskytė. Užkalbinom keletą šio bend rabučio gyventojų. „Reikia skaityklos" — atsakymas toks. Dešimto bendrabučio prekybi ninkų gyvenamame korpuse se na dainelė dainuojama toliau. „Parketas iškeltas, reikia keisti, taisyti"... Antrame korpuse — pramo nės ekonomikos fakulteto stu dentai. Beveik kiekvieną vaka rą dega šviesa skaitykloje. Už kalbinom besimokantį joje stu dentą. Skaitykloje jis mokosi dažnai. Čia galima geriau su sikaupti. Teisininkų trečiojo korpuso skaitykloje kaip visada jauku
domi gimtąja lietuvių kalba, imasi ją tirti. 1885 m. baigęs Maskvos uni versitetą ir negavęs Lietuvoje mokytojo vietos, J. Jablonskis privačiai moko turtingųjų vai kus, sekretoriauja Marijampolės teismo raštinėje, verčiasi kitais atsitiktiniais darbais. 1888 m. jam šiaip taip pavyksta gauti lotynų ir graikų kalbų mokyto jo vietą Mintaujos gimnazijoje. Mintaujoje Jablonskių namai tampa vietos inteligentų lietu vių susitikimų vieta, už ką ca ro valdžia 1896 m. Jablonskį iš kelia į Taliną. Tarpininkaujant F. Fortunatovui ir A. Šachmatovui, Rusijos Mokslų Akademija paveda J. Jablonskiui redaguoti
bendrabutyje gyvenantiems fi lologams? Aukštų vestibiuliai užrakinti nuo praėjusių metų. Studentai išmušė langą, todėl komendantas duris .užrakino. „Kol stiklo neįdėsit, tol neat rakinsiu". 'Bando drausminti, bet kiek tai gali tęstis? Ar bendrabučio tarybai tai visai nerūpi? Nors šešiolikaaukščių bendrabučių projekte nebuvo numatytos skaityklos, tačiau norint galima išsiversti, įren giant jas vestibiuliuose. Sesija atėjo. Mokytis visiems reikia. Kiek išmoksim ir kaip išlaikysim egzaminus didele da limi priklausys ir nuo to, kur mokysimės. Lolita ANDZIULEVIČIŪTE NUO REDAKCIJOS. Kol pub likacija buvo ruošiama spaudai, sužinojome, kad Į dvyliktojo bendrabučio pirmojo korjųiso skaityklą pristatytas popierius langams užklijuoti.
A. Juškos žodyną. 1901 m. jis parašo pirmąją „Lietuviškos kal bos gramatiką", išspausdintą P. Kriaušaičio slapyvardžiu. Neten ka J. Jablonskiui ilgiau pagy venti Taline. Į caro žandarų rankas atsitiktinai patenka V. Mickevičiui—Kapsukui rašytas laiškas, kuriame minima, kad lietuviškų knygų Taline galima gauti pas J. Jablonskį. Jis ne tenka darbo, priverstas išsikelti iš Talino, 1904 m. persikelia gy venti į Vilnių, čia redaguoja pirmojo lietuviškojo dienraščio „Vilniaus žinios", vėliau „Lietu vos ūkininko" kalbą. 1906 m. J. Jablonskiui pavyksta gauti lie tuvių kalbos mokytojo vietą Panevėžio mokytojų seminarijo je. Tačiau ir Panevėžyje, jis il gesniam laikui neįsikuria — 1909 m. iškeliamas į Brestą, vė liau — į Gardiną, Veližą, Voro nežą. 1918 m. vasarą J. Jablonskis pagaliau grįžta į Lietuvą, apsi gyvena Vilniuje, su didele ener gija imasi taisyti raštų kalbą, ruošti vadovėlius. 1919 m. jo paruošta ,.Lietuvių kalbos gra matika" ilgą laiką buvo vienin telis ir geriausias lietuvių kal bos vadovėlis mokykloms. Ta rybų valdžia sudaro kalbininkui kuo palankiausias sąlygas dirbti svarbų liaudies švietimo Ir kal bos kultūros darbą, pakiria ne tik didelę vienkartinę pašalpą, bet ir nuolatinį atlyginimą. De ja, neilgai tenka džiaugtis su darytomis darbo sąlygomis. Ta rybų valdžia Lietuvoje užgniaužiama, ir gyvenimas vėl negai lestingai mėto ir vėto įžymųjį mokslininką. Kad ir labai sun-
Tarėsi bibliotekų darbuotojai Praėjusių metų gruodžio 28 d. VU mokslinėje bibliotekoje buvo organizuotas respublikos aukštųjų mokyklų bibliotekų dar buoiojų seminaras • pasitarimas tema „Standartų komplektavi mo ir diegimo bibliotekose pro blemos". Įžanginiu žodžiu se minarą pradėjo VU mokslinės bibliotekos direktorė B. Butke vičienė. Bibliotekinio informacinio darbo standartizavimas yra dės ningas procesas. Keliant skaity tojų aptarnavimo efektyvumą ir kokybę, siekiant racionaliai nau doti bibliotekų fondus, kelti darbo našumą bei tobulinti bib liotekų valdymą atsirado būti nybė unifikuoti bibliotekinius procesus, tobulinti jų technolo giją. Šiuo metu jau yra išleista SO SIBID sistemos standartų, kurie apima mokslinės-techninės informacijos, bibliotekininkystės bei leidybinės veiklos sritis. Standartų įdiegimas biblioteko se sudėtingas, daug triūso rei kalaujantis darbas. Tenka keisti nusistovėjusią darbo praktiką, išmokyti bibliotekų darbuotojus teisingai pritaikyti standartus, atsakingai žiūrėti į jų įdiegi mą. Seminaro pasitarimo metu bu vo aptarti aktualūs standartų komplektavimo, diegimo meto dikos klausimai. Respublikos mokslinės techninės bibliotekos Standartų skyriaus vedėja M. Andriulienė supažindino aukš tųjų mokyklų bibliotekų darbuo tojus su standartų komplektavi mo tvarka. Mūsų respublikos bibliotekos standartus gauna iš Rygos standartų knygyno — dažniausia po vieną egzemp liorių. Tenka šiuos leidinius ti ražuoti, tai sudaro nemažai pro blemų. LTSR Valstybinės respubliki nės bibliotekos sektoriaus vedė-
A. Pučinskaitė apžveli ia SIBID sistemos standartus. Leningrado technologinio j Leningrado technologinio ig titulo bibliotekos direktorių pavaduotoja T. Baryševa sag pranešime daug dėmesio sky standartų diegimo biblioteką metodikai bei problem Standartų įdiegimo klausima aukštojoje mokykloje turėl rūpintis jos studentų skyrių Prie jo sudaryta komisija, į ki rios sudėtį įeitų ir bibliotekc atstovai turėtų ruošti standart diegimo planus, tikrinti jų vyl dymą, rašyti standartų įdieg mo aktus... Ufos aviacijos instituto bil liotekos skyriaus vedėja S. Ra chlina papasakojo apie standų tų įdiegimo komisijos bibl.oh koje darbo patirtį. VU mokslinės bibliotekos nu todinio skyriaus vedėja O. Snu liukienė apžvelgė respublika aukštųjų bibliotekų darbą standartais. Ne visos aukštųjų mokyki bibliotekos dar yra gavusio naujausius standartus, kurių gi liojimo laikas prasideda nui 1986 m. sausio 1 d. Todėl bū tina jais apsirūpinti per Res publikinės mokslinės techninė bibliotekos standartų skyrių Kai kuriose bibliotekose dar nė ra standartų nuolat dirbanti standartų įdiegimo komisiją Daug problemų diegiant ap skaitos dokumentacijos standartą, kadangi ne visi jame nuru dyti dokumentai atitinka aukl tosios mokyklos bibliotekoj darbo specifiką, o ir gauti jt nėra kur, nes respublikoj) centralizuotai aprūpinamos Iii masinės bibliotekos.
O. GARBENI i:NE Mokslinės bibliotekos sektoriaus vedėja
kiomis sąlygomis, ligos priraktin. Lig šiol nenustoja savo ver. tas prie ratukų, Jonas Jablons tės ir 1928 m. išleisti „Linksniai kis iki paskutinės savo gyveni ir prielinksniai", kur plačiai iš mo minutės tęsia pradėtąjį nagrinėtos lietuvių kalbos links kalbos norminimo nių ir prielinksnių reikšmės ir gimtosios darbą, rašo recenzijas, lietuvių vartosena. kaltos vadovėlius, vadovauja Gilią vagą J. Jablonskis yra lietuvių kalbos kursams, profe išvaręs lietuvių rašybos tvarky soriauja universitete. Nebegalė mo srityje. Reikšmingi jo strai damas pats rašyti, J. Jablonskis psniai, recenzijos lietuvių litera savo mintis diktuoja kitiems, tūrinės kalbos kultūros klausi dažniausiai savo studentams, pa mais. sekėjams. 1930 m. vasario 23 Negalima nepaminėti ir J. d. J. Jablonskis mirė. Jablonskio nuopelnų, ugdant {žymusis kalbininkas šeimai lietuvių rašytojus. Didžiąja da nepaliko jokio turto, tačiau jo limi jo rūpesčių dėka į lietuvių rašytinis palikimas neįkainoja literatūrą atėjo Žemaitė, kurios mas. Tiesiog nuostabu, kad taip kūrybą jis padarė prieinamą u gyvenimo nelepintas, kilnoda suprantamą visiems, J. Jablons masis. iš miesto į miestą, tremia kis daug prisidėjo redaguojant mas, persekiojamas, neturėjęs J. Biliūno, G. Petkevičaitės-Bi normafių darbo sąlygų, kovojęs tės ir kitų rašytojų raštus. už kiekvieną duonos kąsnį, sun Su meile ir pagarba šiandien kios ligos iškankintas žmogus mes minime mūsų literatūrinės šitiek nuveikė lietuvių literatū kalbos tėvo Jono Jablonskio rinei kalbai ir lietuvių tautos vardą. „Savo gyvenimu ir darbu kultūros istorijai. J. Jablonskis paliko mūsų mok Jau 1901 m. išleista jo „Lie slo darbuotojams, ypač filolo tuviškos kalbos gramatika" bu gams, ryškų pavyzdį, kaip reikia vo pirmoji gramatika teisingai pasišvęsti savajai specialybe: nušvietusi literatūrinės kalbos, su kokiu atsidėjimu, valingumu ir tarmių santykį, padėjusi tvir ir ryžtingumu reikia dirbti pasi tą pagrindą visam vėlesniam rinktąjį mokslo darbą... Seno lietuvių literatūrinės kalbos kū jo Jablonskio, — ligos priraki rimui. nto prie vežamos kėdės, su pat 1919 m. parašytos naujos „Lie riarchiška barzda ir kepurėle tuvių kalbos gramatikos" antro ant galvos, — įspūdingas vaiz jo leidimo (1922 m.) nustatyto das išlieka mums kaip giliai įsi ji rašyba vartojama ir mūsų menantis pasišventėlio kalbinin dienomis. ko, nenuilstančio mokslo dar 1911 m. J. Jablonskio „Lietu buotojo, tauraus pedagogo ir vių kalbos sintaksė" — pirmasis švietėjo paveikslas" (K. Korsa sintaksės vadovėlis, ilgą laiką kas). buvęs vieninteliu platesniu šalti Virginija BAGDONĄViClENE niu lietuvių kalbos sintaksinei WU mokslinės bibliotekos ran sandarai pažinti. kraščių sk. darbuotoja
3 Tarybinis studentas
1
II ei
<0į M 'C1 rH
■ M
lyi jq I
>ib| lai lai ils
m nu ko
klį iq 9» wo M 1! rii
čij
M ipl ari
'0 ki 01
STUDENTŲ SVEIKATA | Nemaža dalis pirmo—penkto | kurso medikių studenčių vartoIja alkoholį (anketiniai duome nys), 23,3 m. — tokio amžiaus medikai I (vidutinis) studentai I tuokiasi; vyresniuose kursuose studentų, daugiau nutukusių studentas miega vidutiniškai še rias valandas per parą, du trečdaliai Vilniaus aukštųjų mokyklų studenčių nepusryčiau ja; studentės vartoja per mažai baltymų; VVU studentai nepa vartoja vitaminų, kankamai kiekvienai trečiai studentei, nu sprendusiai atsikratyti žalingų Įpročių, tai padaryti pavyksta... Tai tik keletas faktų iš Medicinos fakultete vykusios SMD konferencijos „Studentų sveika ta" metu skaitytų pranešimų. — Sveikata reikia rūpintis nuo studijų laikų. Mūsų sveika ta septyniasdešimčia procentų priklauso nuo mūsų pačių ir tik trisdešimt procentų — me dicinos galioje, — kalbėjo hi gienos katedros vedėjas, doc. A. Bitė. — Mes privalome žinoti apie studentų problemas. Reikia visiems ieškoti išeities. Tokios konferencijos padeda suprasti tikrąją padėtį, — MF SMD vadovo prof. J. Serapino mintys. Medikai ’ kviečiasi svečius | savo konferencijas. Tai jau tra dicija.
Užkalbinu konferencijos vieš nias — WPI IV k. studentes V Galinauskaltę ir R. Vičiulytę. Jų pranešimo tema „Žalingi įpročiai Vilniaus pedagoginia me institute, padėtis ir perspek tyvos" (vad. doc. V. Žygelis). Stulbinantys faktai: tik 2 proc. būsimų pedagogių kategoriškai atsisako žalingų (pročlų — rū-
kymo, alkoholio... „Mes būslmosios mokytojos. Privalome kovoti su žalingais įpročiais. Medžiagą rinkome anketų būdu apklausdamos antrojo kurso studentes. Darbą tęsime, nes manome, jis reikalingas", sako merginos. „Studentiškų šeimų kūrimo pranešimą klausimai" — tokį I paruošė MF II kurso studentės G. Meldūnaitė,, S. šelechova (vad. doc. V. Gavelis). „Norėtu me plačiau panagrinėti šią te mą. Tyrėme tik pirmo—trečio kursų studentų šeimas. Ateity je norėtume apimti visą mūsų fakultetą". Būslmųjų medikų — studen tų iš Kauno karikatūrų tema „Mediko sapnai" (skaidrės ir komentarai) (rodė, jog ne vien mokslinius darbus medikai mo ka rašyt — gyva ir jumoro gys lelė. Įdomu buvo paklausyti pranešimo „Dailės kūrinio su vokimas", paruošto VDI stu dentų.
Kiekvienam pranešėjui — tik 7 minutės. Ir griežtai reikalauja ma nepažeisti reglamento, Po pranešimo klausimai (net tokio pobūdžio: „O pats, tamsta, ar rūkai?“). Apdovanojimai... Visiems svečiams (teikiami garbės raštai. I laipsnio diplomas (telkiamas MF III kurso studentėms R. Srlubaltel, E. Zarauskaitel (vad. doc. Šlmkūnlenė) už pranešimą „Studentės Ir alkoholis". Antro kurso MF studentės G. Meldū naitė ir S. Šelechova (vad. doc. V. Gavelis), paruošusios prane šimą „Studentiškų šeimų kūri mo klausimai", apdovanotos II laipsnio diplomu, už prane šimą „VVU studentų maisto ra ciono higieninis (vertinimas" (vad. e. doc. p. J. Maskeliū nas) MF VI kurso studentams D. Kirllovui, S. Zimuš, R. Stun džiai (teiktas III laipsnio diplo-
Anžela ŽEMGULYTĖ
Vido NAUJIKO nuotr.: Prezidiume sėdi (Iš kairės 1 dešinę) VVU MF dekanas doc. A. Svičlulls, prodekanas e. doc. p. J. Maskeliūnas, MF SMD mokslinis vadovas prof. J. Serapinas.
0! M
ir
ai s-
ir ra i-
a-
i-
n
■i
o u
a i, 11
e
r
Prisipažinsiu atvirai.: tos aki mirkos- bijojau lyg stojamų jų egzaminų komisijos nuo sprendžio. Ne vienas pirmakur sis istorikas vis dažniau laužė sau galvą, kaip čia nuo jos iš sisukus. Gal namo važiuoti? O gal pas draugą, kitame bendra butyje gyvenantį, smukti? Bet koks tu „fuksas" be „įrašymo" į tikruosius bendrabučio gyven tojus? Pati renginio pradžia nieko gero nežadėjo. Tie „budeliai" tvirtai surišo mums rankas ir buvome priversti nuolankiai pri sipažinti, kad lyginant su ben jau drabučio senbuviais tokie tokie niekam tikę, niekingi... Fukselio baimės didelės akys, anot kažkokio posakio, Sakysim, lipi vorele laiptais su vi sais kenčiančiais fuksais (esą supažindins mus su „bendrabutiečių" gyvenimu, papročiais ir kt.), kartas nuo karto žvalgaisi, tai aukštyn, tai vėi kur nore, ir drebi, kad kibiro vandens neužpiltų (kaip kad maudomi fuksai fizikų bendrabutyje), aT kas nors kojos nepakištų (taip kartais pasitaiko)... Kaip daugiau sužinosi apie bendrabučio gyventojų vargus, nemigo naktis prieš sesijas ir
Vieną iš paskutiniųjų praėju sių metų dienų į fizinio auklė jimo katedrą Saulėtekyje susi rinko geriausieji VVU sporti ninkai, įvairiose 1985 m. var žybose garsinę savo Alma Ma ter.
Vakaras prasidėjo sporto sateje, programą sportininkams Parodė Universiteto meninės gimnastikos mėgėjos, du nuo taikingus šokius sušoko ritmi nės gimnastikos grupė. Nemažą
t. t., jeigu ne iš vyresniųjų, kažkada buvusių fuksais, daug mačiusių ir daug negandų iš kentėjusių. Kiauradugnės lovos, kažkur dingusi patalynė — štai tokios aktualesnės problemos, kurios jaudino spektaklio, vyku-
▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼
Jau „teisėti gyventojai ■
šio visuose bendrabučio balko nuose, statytojus.
Nore mums, fuksarns, tokių problemų dar nekilo, tačiau spėjome patirti, ką reiškia an kstų rytmetį keturiomis lipti laiptais žemyn, nes visą naktį snūduriuojančią budinčiąją „šil džiusi“ šviesa prieš rytą imama taupyti. Arba kai apie dvylik-
tą valandą nakties išsimuilinęs fukselis atsisuka dušo kraną, o iš ten tik kapt, kapt... Ar bereikia ko nors baisesnio tam vargšeliui, ištrūkusiam iš namų komiorto? Turėjome iškęsti dar vieną procedūrą: mūsų vorelę užvarė ant aukšto „istorikų kalno". Žioruojančio laužo šviesoje ant aukšto stalo ir aukštos kėdės sėdėjo didžiai gerbiamas „burmistras" — bendrabučio tarybos pirmininkas Vytautas Luk šys, kuris mums įteikė leidimus į bendrabutį. Pasveikino ir va karonės rengėjai: istorijos fa kulteto kultūros klubo pirmi ninkas Vygantas KiuLkys ir klu bo narys Džiugas Vaičiūnas, Šmaikštus žodis, laužo dūmas, studentų himnas „Gaudeamus igitur..."
Dabar galite duoti tradicinį klausimą: ar patiko? Nesiryžtu atsakyti visų vardu, bet nuojauta sako: taip, nes nereikėjo savaitę vaikščioti su pagražinta kakta — „Fux", nereikėjo ke letą parų džiovinti šlapią pata lynę ir miegoti kumštelį pa gal va pasikišus, neteko ir su ra mentais vaikščioti. . . Ilgai pri siminsiu šią studentišką šven tę — „fuksų" vakaronę... Aušra GERULAITYTE
Į vieną iš jaukiausių sostinės vietų, Jaunimo teatrą, susirin ko merginos ir vaikinai, kurie darbo semestrą praleido staty biniuose ir žemės ūkio būriuo se. Sąskrydis, skirtas darbų ap tarimui, socialistinio lenktynia vimo rezultatų susumavimui. Beveik pusantro tūkstančio stu dentų šią vasarą dirbo respub likoje, Stavropolio krašte, Ja kutijoje ir broliškose socializmo šalyse, Ir visur, kur bepasirodytų — statybos aikštelėse, kolūkių ir tarybinių ūkių laukuose, konservų fabrikuose
OO0OO0000000O000OOO00
DARBU GARSINf UNIVERSITETĄ ©00000000O000000O0000 visur VVU studentai buvo verti savosios Alma Mater vardo, tę sė gražias tradicijas. Jaunat viškas entuziazmas ir nuoširdus triūsas padėjo nudirbti didelius darbus. Statybos būriai atliko statybos ir montavimo darbų už milijoną šešis šimtus aštuorublįų. niasdešimt tūkstančių Žemdirbystės ir specializuotų būrių nariai uždirbo vidutiniškai po šimtą dešimt rublių per mėnesį. Kaip Visada aukštų gamybinių rodiklių pasiekė būriai, dirbę Jakutijoje, atlikę darbų daugiau, kaip už pusę milijono rublių. Už aukštus gamybinius nodilklius Universiteto studentų būriams paskirta trečioji vieta tarp respublikos aukštųjų mokykilų. Studentų būrys — tai ne tik laikinas studentų darbo kolek tyvas, bet ir pilietiškumo mo kykla, visuomenininkų, organi zatorių kalvė. Turbūt svarbiau sia tai, kad studentiška vasara
jų trenerius su 1985 m. perga lėmis, su malonumu pabrėžda mas, kad Universiteto sporti ninkai respublikos aukštųjų mo kyklų varžybose nusileido tik pajėgiai Kūno kultūros institu to komandai, palinkėjo visiems vienodos sėkmės ir sporte, Ir moksle. VVU komjaunimo ir profsąjungos komitetų vardu
gumose neužmirš darbščių ma tematikos fakulteto „Integralo" merginų. Joms vadovavo Vygindas Albrechtas ir komisarė Vir ginija Patalauskaitė. Tarp specializuotų būrių nie kam nepavyko pralenkti fi lologijos fakulteto „Sūduvos“ merginų, kurių vadė Rita Akavickaitė ir komisarė Rasa Rau galaitė pasižymėjo ką ip puikits darbo ir laisvalaikio orga nizatorės. Į sąskrydį pasveikinti studen tų su puikiais laimėjimais atvy ko Universiteto prorektorius prof. B. Suriavičius, respublikos studentų būrių štabo pirminin kas M. Michailą, Universiteto komjaunimo komiteto narys K. Baušys. Geriausiems vadams ir komisarams įteikti apdovanoji mai, palinkėta, kad ateinančią vasarą darbo Tezultatai būtų dar gražesni. Ingrida PIPIRAITE
Liūdnos pasekmės, griežta bausmė Ne kartą spaudos puslapiuo se, per televiziją ir radiją bu vo skelbiama apie alkoholio žalą, kviečiama į kovą prieš žmonijos rykštę. Visuose šalies, respublikos kampeliuose kuriasi ,kovos už blaivybę' draugijos, visuomenė auklėjama nepakan tumo girtavimui bei girtuok liams dvasia. Tačiau, vis dar pasitaiko, kad girtaujantys lie ka nepastebėti, kol nejvykdo viešosios tvarkos ar teisėtvarkos pažeidimų. Taip atsitiko ir PF ketvirto kurso studentui M. Vo lungevičiui bei penktakursiul R. Sadeckul. Naktį Iš lapkričio 25-osios j 26-ąją kartu su gru pe pažįstamų jie girtavo Saulė tekio alėjoje esančiame bend rabutyje (beje, bendrabučio gyventojų sąrašuose figūravo tlk R. Sadecko pavardė). Gal ir ba tų jų pagirios išgaravusios su vėjeliu, jei ne po langais stovėjusl draugo, V. Katino, maši na. Ką čia bemąstyti — greitis, komfortas) Apie vienuoliktą va landą ryto M. Volungevičius, R. Sadeckas, dar keli „pakelei-
UNIVERSITETO SPORTININKŲ VAKARAS susidomėjimą sukėlė VVU dziudo rinktinės atstovai, ypač merginos, kurios ėmėsi lygio mis su vaikinais. Oficialioji dalis įvyko jaukio je katedros kavinėje. Ten spor tininkų laukė nedidelės vaišės ir dovanos. Fizinio auklėjimo katedros vedėjas docentas V. Bimba pasveikino studentus ir
leido kiekvienam parodyti sa vo sugebėjimus, talentą, išra dingumą. Nevardinsime, kiek buvo surengta vakarų, išleista sienlaikraščių, perskaityta pa skaitų, organizuota varžybų. Kur tik pasisuko mūsų studen tų būriai, visur paliko dalelę jaunatviško veržlumo, entuziaz mo. Dar ilgai bus džiaugiamasi statybos darbais, kuriuos atliko fizikos fakulteto būrys „Kerna vė" (vadas Arvydas Buinevičius, komisaras Audrius Braz deikis), dar ilgai Suvalkijos ly
susirinkusius pasveikino kom jaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas E. Valiukevičius. Po to, nedažnai susitinkantys sportininkai, galėjo arčiau su sipažinti, ilgėliau pasišnekėti apie varžybas, treniruotes, artė jančią sesiją. Pasaulio studentų žaidynių čempionas krepšinin kas S. Marčiulionis papasakojo
vlai" išvyko Kauno kryptimi. Deja, netrukus kompanija ke lionę baigė, ir ne itin linksmai. Nesuvaldyta mašina trenkėsi | sunkvežimį, draugai atsidūrė Elektrėnų ligoninėje, Autoinspekcijos darbuotojai konstatavo — nukentėjusieji neblaivūs. Iš kelta byla, vyksta tyrimas. — Nepriklausomai nuo pasėkmių, laikau, jog šie studentai padarė nusikaltimą, — sako PF dekanas, docentas B. Cereška. — Jie turi būti nubausti aukš čiausia Universiteto studentams taikoma bausme — pašalinti Iš Alma Mater. Liūdnos pasekmės, griežta bausmė. 1985 metų gruodžio septynioliktos dienos Rektoriaus įsakymu R. Sadeckas ir M. Volungevičius išbraukti iš studentų sąrašų. Be to, M. Vo lungevičiui pareikštas griežtas VU komjaunimo komiteto pa peikimas su (rašymu ( (skaitos kortelę, o R. Sadeckas pašalin tas iš VLKJS gretų.
Gintarė GRIKŠTAITE
apie savo kelionę į tolimąją Japoniją, o irkluotojas S. Ku činskas pasidalijo įspūdžiais apie pasaulio čempionatą Belgijoje, iš kur jis grįžo su aukso me daliu. Skirstėmės su gera nuotaika, su viltimi dar ne kartą susitik ti ir pasiryžę praturtinti savo, o taip pat Universiteto sporto klubo apdovanojimų kolekciją ne vienos pergalės trofėjais. Aiškvtė BUZELYTE
4 Tarybinis studentas
Vos įžengus į parodos terito riją laukia 38 ESM terminalai. Paspaudę mygtuką gaunate bet kurią informaciją apie parodos eksponatus, jei. norite pavalgyti — apie restoranus, jų meniu ir kainas, jei pasimetėte su draugu ar vaiku — ESM padės surasti. Informacijos centrų displėjų ekranuose nuolat pateikiama in formacija apie parodos įvykius, kiekvieno paviljono lankytojų skaičių, artimiausių automagist ralių apkrovimą, orą ir 1.1. Mi nėtos NTT firmos paviljone yra „Ateities kabinetas", apsuptas įvairaus dydžio ekranų, kuria me ateities informacijos ir ryšių sistemų tinklas leidžia vadovams Tęsinys. Pradžia Nr. 37 (1985 m.)
JAPONIJA 1985-ALSIAIS priimti ir perduoti bet kur bet kokią informaciją ir dirbti, neišeinant iš namų. Kitoje pa viljono salėje, šviesolaidžių tin klu ir per dirbtinį žemės paly dovą sujungtoje su dau geliu šalies vietovių, ekra ne keičiasi epizodai iš įvai rių šalies vietovių, ir prie žiūro vų kėdės prijungtų dvipusio ryšio priemonių dėka galite pats dalyvauti spektaklyje: pakalbėti su ekrane rodomais žmonėmis, paprašyti padainuoti mėgiamą dainą ir 1.1. Dvidešimt pirmasis amžius, anot japonų, bus kompiuterių ir ryšių (C and C) amžiumi.
NEC (Nippon Electric Company) firmos „C and C“ paviljonas rodo, kaip netolimoje ateityje kompiuteriai ir elektroninės ry šių priemonės pakeis mūsų gy venimą. Paviljono teatre šalia kėdės esančio personalinio kom piuterio dėka galima dalyvauti 6x24 m ekrane vykstančiame vaidinime arba, pavyzdžiui, kos miniu laivu pakeliauti po Visa tą tarp skraidančių meteoritų ir kitų dangaus kūnų. Jeigu blo gai valdysite laivą, meteoritai jį gali ir „sudaužyti". Čia demons truojamas ateities automobilis, kuriame elektroninės priemonės rodo trumpiausią atstumą ir ge
riausią maršruttą iki tikslo, iš kurio galite nuolat palaikyti ry šį su namų kompiuteriu, per duoti jam komandas ir priimti informaciją. Namų ūkį valdan čius kcmpiuterius teko matyti NEC firmoje dar 1980 metais. Expc-85 buvo pademonstruoti trimačio vaizdo televizijos įren giniai. Didžiausias televizijos ekranas 25x40 m yra Sony fir mos „Jumbotron". Jame vaizdą formuoja 150 tūkst. šviečiančių elementų. Santory firmos pavil jone yra didžiausias — 26X35 m vientisas ekranas, šalia kurio dainuoja 300 elektroninių pau kščių choras, o Matsušitos fir
ma demonstravo didžiausią pa.l šaulyje ploną plokščią ekranai kuriame vaizdą kuria skystieji] fluorescuojantys kristalai. Tokie] ekranai jau naudojami „sieni-Į niuose" televizoriuose. Japonai padarė didelę pažan. gą robotų technikoje. Sakoma, kad jie 10 metų pralenkė JAV ir kitas kapitalistines šalis, kuries dėl nedarbo problemos ir laisvų rankų pertekliaus buvo mažiau suinteresuotos kurti ro botus. Japonijoje gamyklos be žmonių, kuriose dirba tik roto, tai, jau ne naujiena. Parodos paviljonuose robotai kalbasi su lankytojais, šoka, dainuoja, groja, atlieka įvairiausias gamybi nes ir technologines operacijas.
Prof. dr. Jonas GRIGAS
.. .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
Gruodžio mėnesį Universiteto sveikatingumo grupė, kurią su daro medicinos ir gydytojų to bulinimosi fakultetų dėstytojai, šventė savo veiklos dešimtmetį. Šiuo metu grupė vienija daugiau kaip 20 žmonių. Tai profesoriai A. Imlus, J. Lelis, S. Pavilonis, J. Serapinas, A. Svlklius, P. Ši mulis, A. Venckauskas, docen tai J. Ašmenskas, A. Baubinas, A. Bitė, V. Gavelis (grupės se niūnas), V. Jakeievičius, V. Jo naitis (MF partbiuro sekretorius), I. Mališauskas, J. Maskeliūnas (MF prodekanas), E. Nekrašas, M. Sakalinskas, A. Svičiulis (MF dekanas), P. 2ebrauskas (MF profbiuro pirmininkas), A.
sportiniai žaidimai, ypač krepši nis (tai lėmė ano meto Vilniaus „Statybos" meistrų komandos ir ypač A. Pavilonio pasiekimai). Praėjus penkeriems užsiėmimų metams, grupė užmezgė sporti nius ryšius su WPI gamtosgeografijos fakulteto veteranų klubu, kasmet rengia draugiškas tarpusavio krepšinio varžybas. Užsiėmimai vyksta reguliariai, tris kartus per savaitę. Nebuvo ats ėjo, kad dėl kokios nors prie žasties užsiėmimas nejvyktų. Ne tikslu būtų sakyti, kad grupės sportinis sezonas prasideda rug pjūčio pabaigoje ir baigiasi lie pos pradžioje. Tiesiog užsiėmi mai šiuo laikotarpiu perkeliami
jos katedros vedėjas: — ... ir psichologinį „dušą". — Ar reguliarūs užsiėmimai sportu netrukdo Jūsų kaip chi rurgo darbui, — operuoti? Doc. M. Sakalinskas, ausų, nosies ir gerklės ligų kurso vedėj as: — Ne tik, kad netrukdo, bet palaiko reikiamą „chirurginę formą". Sutikite, kad išstovėti kelias valandas prie operacinio stalo nėra taip paprasta. Be abe jo, pradėjus sportuoti po ilges nės pertraukos, nedideli skaus mai raumenyse, kartais rankų drebėjimas — natūrali, nors ir trumpalaikė organizmo reakcija. Todėl stengiamės ir atostogų
00000000©00000©0©000000000000©0©
MENS
SANA IN
CORPORE SANO ©00000000©©00©©©©©00©00©0©00©©©0 Į sporto aikštynus Palangoje ir 2ygas ir kt. Grupės susikūrimo priešistori- kitur. Jubiliejaus išvakarėse šių ei ja maždaug tokia. Fizinio auk lėjimo katedros doc. J. Jankaus lučių autorius susitiko su gru kas, atsiskaitydamas už koman pės nariais ir paprašė atsakyti j diruotę Tartu universitete, užsi kelis klausimus. — Ką galima būtų pasakyti minė apie veteranų sporto klu bus, egzistuojančius Estijos au apie grupės narių dabartinį fizi kštosiose mokyklose. Šia idėja nį pasiruošimą lyginant su buvu susidomėjęs tuometinis MF de siu prieš 10 metų? Doc. J. Jankauskas, LTSR nu kanas prof. S. Pavilonis subūrė nedidelę entuziastų grupę, ku sipelnęs treneris: — Pažanga akivaizdi. Pradė rios užsiėmimams vadovauti ir jus užsiėmimus, teko konstatuoti, pakvietė doc. J. Jankauską. Pradžia buvo sunki. Dauguma kad kai kurie grupės nariai ne dėstytojų aktyviau sportavo tik tik kad negalėjo bėgti, bet ir tai jaunystėje, be to, ir grupės greičiau eiti. Teko pradėti nuo amžius buvo labai nevienodas elementarių kvėpavimo, gydo (prof. J. Lėliui šiemet suėjo 75mosios fizinės kultūros pratimų. eri, o „jaunieji" mokslų dakta Skyrėme individualius krūvius, medicininę kontrolę, rai A. Baubinas ir A. Imlus vykdėme vos „persirito" per 40). Taigi, Maždaug po 1,5 metų (vedėme teko pradėti beveik nuo „nulio". sportinius žaidimus, pradėjome Vis tik nežiūrint ironiškų jau užsiiminėti 2 kartus per savaitę. nesnių bendradarbių šypsenų ir Apie fizinio pasiruošimo, savi užuominų, pasitaikiusių traumų, jautos, darbingumo ir sveikatos darganoto oro, titulų ir visuo pagerėjimą geriausiai gali pasa meninių bei administracinių pa kyti patys dėstytojai. — Ką Jums duoda užsiėmi reigų krūvio (grupėje užsiiminė ja 2 LTSR nusipelnę mokslo mai fizine kultūra? veikėjai, respublikinių premijų Prof. P. Šimulis, gydytojų to laureatai, visa MF administraci bulinimosi fakulteto pediatrijos ja, 7 katedrų vedėjai), entuzias katedros vedėjas: tai nenuleido rankų. Palaipsniui — Sveikatą, teigiamas emoci kvėpavimo ir gydomosios fiz jas ir poilsį. kultūros pratimus pakeitė bend Prof. S. Pavilonis, MF anato rojo lavinimo pratimai, judresni mijos, histologijos ir embriologi-
metu neužmiršti fizinės kultūros ir sporto. — Kaip žiūri į užsiėmimus Jūsų žmona? Doc. M. Sakalinskas: — Teigiamai, nes šeimos gal vos gera nuotaika ir darbingu mas naudingi visai šeimai. — Kokia veteranų sveikatin gumo grupės įtaka sportiniam sąjūdžiui medicinos fakultete ir Universitete apskritai? Doc. J. Maskeliūnas, MF prodekanas: — Veteranų sveikatingumo grupės veikla davė stiprų impul są sportinio sąjūdžio plėtojimui mūsų fakultete. Per 10-ies metų grupės gyvavimo laikotarpį fa kulteto dėstytojai tris, o studen tai net keturis kartus iškovojo tarpfakultetinės spartakiados nugalė’ojų laurus, susigrąžino už leistas pozicijas. Svarbiausia, kad atsirado kvalifikuotas sekti nas pavyzdys kitiems Universi teto mokslo darbuotojams. Gaila tik, kad ši grupė iki šio laiko tebėra „unikali", neturi pilnaverčių pasekėjų kituose fa kultetuose. Devizas „Judėjimas — sveikata, našus darbas" ypač taikytinas ir mūsų moksliniampedagoginiam personalui.
v. m. b. V. LAPINSKAS Nuotr. A. Saikaus
LIETUVOS TSR MA MOKSLININKŲ RŪMAI
KVIEČIA 14 D. (ANTRADIENĮ) 15.00 VAL. MOKSLININKŲ RCMŲ GOBELENŲ SALĖJE Mokslinis seminaras tema „Asmenybės formavimas — pagrin dinė socialistinio gyvenimo problema". Pranešėjas — teisės mo kslų daktaras, prof. V. KOJALA. (Viešas renginys). 14 D. (ANTRADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ ROMŲ GO BELENŲ SALĖJE Diskusija tema: „Informatika ir valdymas". Pranešėjai — LTSR finansų ministerijos informacinio skaičiavimo centro di rektorius, techn. m. kand. A. DEMBAUSKAS, direktoriaus pav, tecbn. m. kand. B. VAIČIULIS, projekto vyr. inž., ekonomikos m. kand. V. STOSKUS. Koncertuos LTSR finansų m-jos informa cinio skaičiavimo centro folklorinis ansamblis. Vadovė — B, PANUMIENĖ. (Viešas renginys). 16 D. (KETVIRTADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ RCMŲ GOBELENŲ SALĖJE Vakaras, skirtas LTSR MA 45-mečiui. „Prisimenant LTSR Mo kslų Akademijos kūrimosi pradžią". Dalyvauja: TSRS MA narys korespondentas, LTSR MA Prezidiumo narys akad. J. MATULIS ir LTSR MA akad. J. JURGINIS. (Viešas renginys). 28 D. (ANTRADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ ROMŲ GO BELENŲ SALĖJE Vakaras, skirtas lietuvių rašytojo BALIO SRUOGOS 90-osioms gimimo metinėms. Kalbės: WU prof., filologijos m. dr. J. GIR DZIJAUSKAS (įžanginis žodis), LKLI vyr. m. bendr., filologijos m. kand. A. SAMULIONIS. Prisiminimais pasidalins: narys ko respondentas J. BULAVAS, akad. P. BRAZD2ICNAS, VVU prof. A. GUČAS, VVU doc. I. MEJKS1NAITĖ, rašytoja H. KORSA KIENĖ. Ištraukas iš B. Sruogos kūrybos skaitys aktorė G. URBONAI TE. (Lietuvių filologijos m. sekcijos viešas renginys). Įėjimas laisvas IMMHMiMNHMMItiMOHtUIIIHMMUiUUMUlUHHintIlllllllllllllllllllllllllllllliiiiiiiiniiiiifiin
Skelbimai Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840546, išduotą MaF stu dentei Marinai MAKOVEJ, lai kyti negaliojančiu.
tei Zitai MARKEVIČIŪTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811118, išduotą IF studentei Nijolei PRANAITYTEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 821571, išduotą EKFF stu dentui Arūnui VARIAKOJUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820113, išduotą MaF studen tei Dainai IVANAUSKAITEI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820426, išduotą FilF studen tei Liudvikai BARANOVSKAJAI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840546, išduotą MaF studen tei Marinai MAKOVEJ, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811080, išduotą IF studen tui Tautvydui ME5KONIUI, lai kyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 821302, išduotą PF studen tui Ričardui GARUOLIUI, laiky ti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850735, išduotą MF studen tei Vilmai BRASI5KYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810220, išduotą MaF stu dentei Daivai GRŪDYTEI, laiky ti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 810693, išduotą MF studen tei Daliai BUDREIKAITEI, laikyti negaliojančiu.
I Matematikos fakulteto ko lektyvas nuoširdžiai užjaučia dėstytoją Aleksą PIKTURNĄ dėl tėvo mirties. Matematikos iakulteto tai komosios matematikos specia lybės I kurso 1 grupės stu dentai ir kuratorius nuošir džiai užjaučia Rimą SAVIC KAITĘ, mirus tėveliui.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840250, išduotą FilF studen-
Redakcijos adresu: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. nr. 40. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1. LV 07155. ■kilioji spauda, spaudos lankas. Tiražu 4500. „Tarybinis studentu". Telefonai — 011170, penktadieniais spaustuvėje — 61*27-30 «CoBeratnū cryAenr» — opiau uapmoMa, penropaTa, noMHTeTa komcomoas, npotpnoMa opAenos TpyAOBoro Kpacsoro 3aaxeHH n Ąpyx0M napoAoa Bnanmoccnoro ynuneperren hm. B. Kancyrdca. Ha ahtobckom S3une. PsAanrop A. Amnrrac.
r3 Redaktorius A. LIPSTAS