Universitas Vilnensis, 2009 m. vasaris Nr. 1 (1693)

skaitykis.

hinc itur ad astra

universitas

> -1579-

O&

vilnensis Nr. 1 (1693)

2009 m. vasaris

PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Siame numeryje

ūr. Aleksas Pikturna: -Turiu vilties, kad drastiškai elgtis nereikės* Skaitykite p. 2

Studentų Apklausa-vardan studijų kokybės Skaitykite p. 5

.Ji visų atmintyje liks kaip Įkvėpėja *

Studentams - galimybė gauti tris stipendijas iš karto Vasario 5 d. Senato komisijoje buvo pristatyti ir priimti Laikinieji Vilniaus universiteto stipendijų nuostatai. Kaip pabrėžė nuostatas pristačiusi Studijų direkcijos vadovės pavaduo­ toja Jekaterina Bortkevič, priimtų nuostatų laiki­ numas yra susijęs su nežinomybe, atsirandančia dėl šiuo metu vykstančios aukštojo mokslo reformos. Iš esmės nuostatai yra pirmiausia skirti šiam - pavasario - semestrui.

Po pusmečio jie gali keistis.

Viktoras DENISENKO

Trys stipendijų rūšys

Skaity kite p. 6

Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kiemas

Priimtuose nuostatuose atsirado trys stipendijų rūšys: socialinė, ska­ tinamoji ir vienkartinė stipendija (anksčiau vartotos sąvokos: socialinė stipendija, stipendija už mokymosi rezultatus ir vienkartinė pašalpa).

Doktorantūros ir rezidentūros stipen­ dijų rūšys nepasikeitė.

Socialinė stipendija padidėjo nuo 1 bazinės socialinės išmokos (BSI) iki 3. BSI šiuo metu yra 130 litų. Tačiau sugriežtėjo socialinės stipendijos skyrimo tvarka. Ši stipendija gali

būti skirta, jeigu studentas atitinka vieną iš trijų kriterijų: 1) turi teisę

Skaitykite p. 8

Žiemos sesija studentus supažindino su „gerai besimokančio studento** statusu Skaitykite p. n

VU chorai-naujos TV laidos „Lietuvos balsai“ dalyviai Skaitykite p. 14

http://www.vilnensis.vu.lt

gauti piniginę socialinę paramą pa­ gal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, 2) auginą vaiką ar vaikus, 3) kilęs iš šeimos, auginan­ čios 3 ir daugiau vaikų, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose.

Pasak Studijų direkcijos Akademi­ nių paslaugų ir paramos studentams skyriaus vedėjos Rasos Matonienės, anksčiau socialines stipendijas skirti buvo lengviau. Ji pripažįsta, kad pagal naują tvarką, susijusią su Vyriausybės praėjusių metų spalio mėnesio nuta­ rimu, dalis studentų, kurie anksčiau galėjo pretenduoti į socialinę stipen­ diją, tokios galimybės neteko. R. Matonienė šiems studentams siūlytų siekti vienkartinės stipendijos. „Mes

Nuotr. iš „U.V.“ red. archyvo neribojame, kiek kartų studentas per semestrą gali kreiptis dėl vienkartinės stipendijos. Jeigu yra svari priežastis, komisija gali skirti jam tą stipendiją ir ne vieną kartą", - pažymi ji.

Vienkartinės stipendijos (anksčiau vienkartinė pašalpa) skyrimo tvarka nepasikeitė, toks pat išliko ir jos dydis nuo 4 iki 12 BSI. Ši stipendija gali būti skirta studentui, kurio socialinė padė­ tis dėl tam tikrų priežasčių tapo bloga.

Taip pat atsirado ir dar viena kategorija studentų, kurie gali pretenduoti į vien­ kartinės stipendijos išmoką. Ji gali būti skirta už išskirtinai gerus rezultatus

mokslinėje, kultūrinėje, sportinėje bei visuomeninėje veikloje. Prašymą vienkartinei stipendijai gauti studen­ tų atstovybės padaliniui fakultete galima pateikti bet kada.

Skatinamųjų stipendijų dydžiai išliko tokie patys, kaip ir anksčiau vadintų stipendijų už mokymosi rezultatus: standartinė - 1,5 BSI, padidinta - 2,5 BSI. Kaip pažymima nuostatuose, studentams skiriamos stipendijos dydis priklauso nuo vie­ tos konkursinėje eilėje ir nuo sesijos svertinio vidurkio.

Nukelta į 7 psl.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius - apie reformą ir aukštųjų mokyk ų ateitį 2009-ieji turi tapti vykdomos aukštojo mokslo reformos metais. Numatoma pertvarka kelia daug klausimų, nėra bendro sutarimo ir dėl jos efektyvumo bei racionalumo. Nemažai kritikos reformos projektas yra sulaukęs iš akademinės bendruomenės atstovų, tačiau nežinia, ar ši kritika bus išgirsta, nes sausio mėnesį, pristatydami reformą Vilniaus universiteto bendruomenei, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai prisipažino, kad sprendimas dėl reformos vykdymo pirmiausia yra politinis. „Universitas Vilnensis“ aktualiausiais šios srities klausimais kalbina vieną iš reformos iniciatorių, švietimo ir mokslo ministrą GINTARĄ STEPONAVIČIŲ.

Skaitykite 3 psl.

universitas

2

2009 m. vasaris

vilnensis

f * *kronika_____________________________________________

Dr. Aleksas Pikturna: „Turiu vilties, kad drastiškai elgtis nereikės" Vilniaus universiteto biudžetas perėjo jau beveik visus tvirtinimo etapus. Siaučiant finansi­ nei krizei, o kartu vykstant aukštojo mokslo refor­ mai, kuri siekia pritaikyti laisvosios rinkos dėsnius studijų srityje, pokalbis apie universiteto finansus tampa dar aktualesnis, negu buvo anksčiau. „Universitas Vilnensis“ kalbina VU administracijos reikalų prorektorių dr. Aleksą Pikturną.

Pokalbyje buvo aptartos šių metų finansinės universiteto perspektyvos.

Viktoras DENISENKO Kokiame etape yra biudžeto tvirtinimo procesas?

Liko paskutinis biudžeto sąmatos tvirtinimo etapas - VU Senate. Biu­ džeto sąmata jau patvirtinta Strate­ giniame komitete. Mokslo ir Studijų komitetuose ir Senato komisijoje.

Kitaip sakant, tvirtinimo maratonas artėja prie pabaigos.

Ar biudžetas yra deficitinis?

Taip-formaliai mūsų biudžetas yra deficitinis. Šiais metais deficitinė yra ir

valstybės biudžeto asignavimo dalis, ir specialiosios programos dalis. Apie 2,5 mln. litų eksploatavimo išlaidoms dengti mes esame palikę rudeniui, kai tikimės gauti asignavimus per į pirmą kursą priimtų studentų krepšelius.

Specialiosios programos bendrojo raidos fondo biudžetas yra deficitinis apie 300 tūkst. litų. Tai nedidelis defi­ citas, jis yra susijęs su tuo, kad labai sudėtinga įvertinti galimas pajamas.

Noriu pabrėžti, kad mūsų pajamos, palyginti su praėjusiais metais, realiai

Pripažinimas Filologijos fakulteto pro­ fesorė Regina Rudaitytė išrinkta Jungtinės Karalystės menų ir humanitarinių mokslų tyrimų tarybos Ekspertų kolegijos (AHRC Peer Review College) nare.

didėja trečdaliu.Tačiau labai didėja ir išlaidos. Be to, turime kelis ambicingus projektus, kuriuos tikrai norime šiais metais įgyvendinti. Pirmiausia tai Chemijos fakulteto dviejų mokomųjų laboratorijų remontas, kuris gali kai­ nuoti apie 200-300 tūkst. litų. Antras projektas - Saulėtekio mokomųjų rūmų liftų keitimas, nes jie visi yra avarinės būklės.Tai gali kainuoti apie 1,6-1,7 mln. litų. Trečiasis projektas yra Saulėtekio mokomųjų rūmų Mo­ kymo komplekso valgyklos kapitalinis remontas, kuris kainuos per 1 mln. litų.

Tų darbų nelabai galime atidėlioti, kadangi jie jau dvejus metus buvo planuojami. Dabar galvojame apie šaltinius, iš kurių galėtume šias išlaidas padengti.Tad apskritai mūsų biudže­ tas šiais metais yra gana sudėtingas.

Ar nežinomybė dėl studentų krepšelių įneša daug sumaišties į biudžeto formavimą?

Tikimės, kad Vilniaus universitetas vis dėlto tuos krepšelius susirinks ir didelės problemos dėl to nebus. Ta­ čiau dėl krepšelių sistemos įvedimo

f

jeigu pažiūrėtume sausio mėnesio suvestines, elektros energijos sąnau­ dos kilovatvalandėmis, palyginti su praėjusių metų sausiu, sumažėjo.

Tačiau dėl įkainių didėjimo mes vis tiek sumokėjome už praėjusio mė­ nesio elektros energijos suvartojimą 42 tūkst. litų daugiau negu pernai.Tai, be kita ko, susiję su Mokslinės biblio­ tekos saugyklų naujos apsaugos ir vė­ dinimo sistemos, kuri nepaprastai imli elektros energijai, įdiegimu. Taip pat tai susiję su naujos eksperimentinės

ir mokslinės aparatūros įsigijimu. Di­ dėjančios išlaidos yra neišvengiamos.

Tarkime, eksploatavimo išlaidas padi­

ir drastišką - daugiau nei 1,5 karto šildymo išlaidų padidėjimą.

Kaip jau minėjau, didžiausia mūsų rizika yra ta, kad pagal dabartinį biu­ džetą, kuris netrukus bus tvirtinamas Senate, beveik 2,5 mln. litų eksploa­ tavimo išlaidoms dengti palikta ru­ deniui. Šią sumą numatome padengti iš lėšų, kurias tik planuojame gauti.

Todėl būtų labai nepalanki situacija, jeigu valstybės biudžetas būtų peržiū­ rimas, o jo asignavimai mažinami. Tai taptų didžiuliu iššūkiu - tokiu atveju turėtume labai daug ko atsisakyti.

Senato komisijoje Jūs minėjote, kad šiais metais asignavimų naudo­ jimas yra sugriežtintas. Ar tai turės neigiamų padarinių VU biudžetui?

Seimas, tvirtindamas 2009 m. biu­ džetą, įstatymu įtvirtino nuostatas, kad pirmajame ketvirtyje asignavimo valdytojai gali išleisti ne daugiau kaip 17 proc., o antrajame ketvirtyje ne daugiau kaip 19 proc. visų biudžeto asignavimų. T. y. per pirmą pusmetį formaliai mes galime naudotis ne dau­ giau kaip 36 proc. valstybės biudžeto

asignavimų. Tačiau čia susiduriame su problema. Kadangi pedagoginis ir mokslinis personalas išeina atostogų liepos mėnesį, atostoginiai turėtų būti išmokami dar birželio pabaigoje. Dėl to mes formaliai negalime įgyvendinti to įstatymo nuostatų, nes mums pritrūks beveik 16 mln. litų. Dėl tos

priežasties surašėme specialų raštą Finansų ministerijai, bandydami įrody­ ti, kad šitokių procentų laikymasis yra neįgyvendinama svajonė. Žiūrėsime, kuo tai pasibaigs. Gali būti ir taip, kad teks mokėti atostoginius ne birželio mėnesį, bet liepos pradžioje - jau prasidėjus atostogoms.

Ką VU darytų, jeigu būtų peržiūri­ mas valstybės biudžeto įstatymas?

Kada tai galėtų įvykti?

Iš Vyriausybės vadovo lūpų jau keletą kartų nuskambėjo žodžiai, kad pirmieji valstybės biudžeto kontroli­ niai skaičiai bus peržiūrimi irtikrinami jau po pirmojo ketvirčio, balandžio vi­ duryje. Jeigu situacija bus bloga, biu­ džeto asignavimai gali būti mažinami.

Natūralu, tai paveiks ir universitetą.

Vienu atveju tai gali būti nevisai tiesio­ ginė įtaka. Mano nuomone, jeigu visai švietimo ir aukštojo mokslo sistemai reikės tam tikru procentu sumažinti asignavimus, gali būti mažinamas stu­ dentų krepšelių fondas. Aš numanau, kad gali atsitikti taip, kad su krepšeliais atėję pirmakursiai būtų finansuojami valstybės ne, kaip žadėta, 100 proc., o kaipdabar-42ar45 proc.Tai būtų dar ne pats prasčiausias variantas.

Jeigu biudžetas bus peržiūrimas po pusmečio ir bus matyti, kad padėtis yra bloga, asignavimai gali būti ma­ žinami ir nuo kiekvieno asignavimų valdytojo, taip pat ir nuo Vilniaus uni­ versiteto. Tai būtų labai skausmingas ir sudėtingas atvejis. Kol kas galiu tik pasakyti: pagyvensime ir pamatysime, kaip bus iš tikrųjų.

Kas būtų, jeigu nepavyktų suba­ lansuoti biudžeto? Ar VU tokiu atve­ ju mažintų darbuotojų skaičių?

Analizuodamas tai, kaip mes esame išdėlioję savo asignavimus per progra­ mas, ir tai, kaip mes esame paskirstę savo specialiosios programos lėšas, manyčiau, kad turėtume išvengti drastiškų priemonių. Turiu priežasčių taip teigti. Pirmiausia norėčiau pa­ brėžti, kad pedagoginio personalo mes turime net 300 žmonių mažiau, negu galėtumėme turėti pagal Vyriau­ sybės patvirtintą metodiką. Vien tai leidžia galvoti, kad atleidinėti žmonių nereikės.

Jeigu kalbėsime ne apie pedago­ ginį personalą, o apie administracijos darbuotojus, natūralu, kad yra dar galimybės apriboti išlaidas mažinant tarnybinių atlyginimų priedus ir prie­ mokas. Kitaip sakant - veržtis visiems diržus ir taip bandyti išgyventi. Šiandien taip pat yra svarstoma daugybė įvairių projektų - ieškoma galimybių, kaip universitetas galėtų užsidirbti papildomai, analizuojamos tam tikros nišos, per kurias galima būtų pritraukti papildomų lėšų irtaip palen­ gvinti sau gyvenimą. Noriu pakartoti, jog turiu vilties, kad drastiškai elgtis nereikės ir kad dirbdami visi kartu, bendrai diskutuodami ir aptardami iškilusias problemas vis dėlto turėtu­ mėm šių metų sunkumus įveikti.

bendradarbiavimas

VU delegacijos lanko Tarp VU partnerių gimnazijas partneres Ukmergės rajonas ir dar viena gimnazija Vilniaus universitetas, puoselėdamas užmegztus ryšius su 14 gimnazijų, su kuriomis pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, ir siekdamas vykdyti įsipareigojimą ne rečiau kaip kartą per metus pri­ statyti mokiniams universiteto studijų programas ir paaiškinti priėmimo į universitetą tvarką, šiemet per pusantro mėnesio aplankė net 5 gimnazijas partneres. Į kiekvieną gimnaziją vyko ne mažiau kaip 8 VU padalinių atstovai.

Eglė SAIKAUSKIENE

R. Rudaitytė yra Filologijos fakulte­ to mokslo reikalų prodekanė, Anglų filologijos katedros profesorė. Nuo 1990 m. ji tapo Lietuvos-Didžiosios Britanijos draugijos vicepirmininke.

Nuo 2000 m. - Lietuvos anglistikos studijų asociacijos prezidentė. Nuo 2001 m. profesorė atstovauja Lie­ tuvai Europos anglistikos studijų asociacijoje ir yra šios asociacijos valdybos narė.

iš mūsų buvo atimta 6,4 mln. litų. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios mes neturėjome galimybės nuo sausio 1 d. padidinti atlyginimų pedagoginiam moksliniam personalui.Tad laukiame tų krepšelių netiktam, kad galėtume subalansuoti savo infrastruktūros išlaidas, bet ir tam, kad galėtume pa­ didinti pedagoginio personalo darbo užmokestį. Būtų tikrai labai gerai, jeigu iš krepšelių gautume ne mažiau kaip tuos 6,4 mln. litų.Tokiu atveju, jei ne­ būtų kokių netikėtumų ar papildomų kliūčių dėl valstybės biudžeto peržiū­ rėjimo, galėtume tikėtis įgyvendinti visus savo sumanymus.

Kokie yra pagrindiniai pavojai VU finansams?

Natūralu, kad tų pavojų yra ne vienas. Pirmiausia tai jau minėtos infrastruktūros išlaidos. Mes nuolatos diskutuojame su kamieninių pada­ linių vadovais ir su visa universiteto bendruomene - siūlome įvairias priemones infrastruktūros išlaidoms mažinti. Yra irtinkamas atgarsis. Šiaip,

dino ir Botanikos sodo infrastruktūros išsiplėtimas. Čia pat galima paminėti

Sausio 14 d. įvairių VU padalinių atstovų delegacija vyko pristatyti studijų į universiteto partnerę Druskininkų„Ryto" gimnaziją, sausio 23 d. į Kauno „Santaros" gimnaziją, sausio 29 d. - į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, vasario 3 d. - į Klaipėdos „Ąžuolyno" gimnaziją, o vasario 10 d. - į Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją. Šiuose susitikimuose mokiniai iš

pirmų lūpų sužinojo apie Vilniaus universitetą ir studijų galimybes, bendravo su dėstytojais ir studentais, galėjo klausti ir išgirsti išsamius atsa­

kymus, vertingus patarimus, sužinoti aktualiausią informaciją, išsklaidyti abejones dėl tinkamų studijų pasirin­ kimo. Tikimasi, kad toks bendravimas

padės abiturientams apsispręsti, kokias studijas rinktis, ir paskatins gabiausius mokinius tęsti mokslus Vilniaus universitete, o ne užsienyje.

Vilniaus universitetui šie vizitai naudingi, nes kuriame glaudesnius ryšius su gimnazijomis: susitikus gimsta naujos idėjos, projektai ir planai. Be to, artimesni tampame ir tarpusavyje: susipažįstame, paben­ draujame, pamatome vieni kitus kitame amplua, kartu siekiame ben­ drų tikslų.

Sausio 8 d. Vilniaus universitetas, atstovaujamas rek­ toriaus akad. Benedikto Juodkos, pasirašė dvi ben­ dradarbiavimo sutartis - su Ukmergės Jono Basana­ vičiaus gimnazija ir Ukmergės rajono savivaldybe.

Ukmergės J. Basana­ vičiaus gimnazija tapo keturioliktąja gimnazi­ ja, su kuria VU pasirašęs bendradarbiavimo su­ tartis. Žurnalo „Veidas" duomenimis, Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazija 2007 m. tarp geriausių Lietuvos mokyklų buvo 105 vietoje. Per 20062008 m. laikotarpį į Vil­ Sutarties pasirašymo akimirka. V. Naujiko nuotr. niaus universitetą įstojo 90 šią gimnaziją baigusių moksleivių. kėlimą irtęstinį mokymą, o universite­ Sutartis su Ukmergės miesto sa­ to studentams bus sudarytos sąlygos vivaldybe numato savivaldybės ir atlikti šiame mieste praktiką. Pasirašius VU bendradarbiavimą abipusiškai sutartį tikimasi spręsti Ukmergės reikšmingoje veikloje. Nuo šiol pla­ miestui aktualius kultūrinio, pilietinio, nuojama de: .nant universiteto studijų socialinio, ekonominio bei techninio programas atsižvelgti ir į Ukmergės pobūdžio klausimus, panaudojant darbo rinkos poreikį ir interesus.

VU akademinį ir techninį potencialą, VU taip pat rems Ukmergės miesto plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą. specialistų profesinės kvalifikacijos „U. V." inform.

3

universitas

2009 m. vasaris

vilnensis

_ reformai i a

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius - apie reformą ir aukštųjų mokyklų ateitį Pradžia 1 psl.

Viktoras DENISENKO Kada realiai bus pradėta vykdyti reforma?

Vyriausybės tikslas - kad reforma, kuri buvo rengiama apie dvejus me­

tus, startuotų jau šiais metais. Mes norėtumėme, kad nuo rugsėjo 1 d. pradėtų veikti bent jau finansavimo mechanizmas, susijęs su studento krepšelio koncepcijos įgyvendini­ mu. Kitos reformos dalys taip pat bus laipsniškai vykdomos. Krepšelio įvedimas paveiks tik busimuosius pirmakursius. Gavusieji krepšelį abi­ turientai studijuos universitetuose ir kolegijose nemokamai, o visiems kitiems teks patiems susimokėti už studijas. Kaip ir sakiau, reforma star­ tuos šiais metais, bet lemiamą žodį dėl jos dar turi tarti Seimas.

Ar stojant į aukštąsias mokyklas abiturientai nesusidurs su papildo­ momis problemomis?

Stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka smarkiai nesikeis. Keičiasi tik finansavimo principai. Aš manau, kad tai yra unikalus šansas, kada patys būsimieji studentai, apsispręsdami, į kurią aukštąją mokyklą stoti, galės

tapti tam tikrais paslaugos užsakovais.

Nuo jų pasirinktos mokyklos, jeigu tai yra gerai besimokantys studentai, kurie gavo krepšelį, priklausys, kiek konkretus universitetas ar kolegija

surinks lėšų. Todėl, mano supratimu, ši naujovė kaip tik leidžia sustiprinti būsimojo studento įtaką. Manau, kad jeigu per artimiausius porą mėne­ sių įstatymas bus priimtas, ši nauja tvarka neturėtų neigiamai atsiliepti būsimiems studentams. Kaip tik bus daugiau pliusų - atsiras labai aiškūs ir skaidrūs finansavimo principai.

Kas yra studento krepšelis?

Pagal mūsų siūlomą modelį stu­ dento krepšelis turėtų padengti

gerai besimokančiam studentui stu­ dijų išlaidas. Krepšeliai, atsižvelgiant į studijų specifiką, bus nevienodo dydžio. Juos yra siūloma suskirstyti į šešias sritis, nes priešingu atveju yra rizikos, kad geriausi studentai „išneš" visus krepšelius vien į populiariausias specialybes, tokias kaip vadyba ar teisė. Mūsų tikslas, žvelgiant į valsty­ bės perspektyvą, matyti tam tikrus

visuomenės poreikius. Atsižvelgdami į tai, išskiriame šešias sritis, pagal kurias bus paskirstyti krepšeliai - tai huma­ nitarinė sritis, socialinė sritis, tiksliųjų mokslų sritis, technologinė sritis, biomedicinos sritis, meno sritis. Tad Vilniaus universitetas, ko gero, galės konkuruoti dėl studento krepšelių su kitais universitetais penkiose srityse.

Suprantama, kad šie krepšeliai bus skirtingi, nes biomedicinos stu­ dijų kaina yra didesnė negu, tarkim, vadybos. Kartu valstybės rūpestis yra pagalvoti ir apie tuos studentus, kuriems studento krepšelis neatiteks.

Kuosiamasi įdiegti vadinamąją vals­ tybės remiamų paskolų sistemą, kuri leis užtikrinti aukštojo mokslo priei­ namumą - studentai galės skolintis pinigus mokslui su valstybės garantija, daliniu palūkanų dengimu ir palankiu paskolos grąžinimo terminu.

Ar jau yra sukurta studento krepšelio apskaičiavimo metodika įvairioms studijų programoms? Šiuo metu ji yra rengiama. Pirmomis šių metų dienomis mano pavedimu

yra menų, taip pat - medicinos, odon­ tologijos. Tačiau ir grąža baigus ten yra gana didelė.Tiksliųjų mokslų studijos irgi yra brangios. Bet kuriuo atveju egzistuoja metodikos, kurios nusta­ to, kaip apskaičiuoti studijų kainas, tad jos bus ne „paimtos nuo lubų", o remsis objektyviais kriterijais.

Daug kalbama apie galimą kai kurių aukštųjų mokyklų sujungimą.

Kaip tas procesas vyks? Kas tam procesui darys įtaką? Ar yra apskai­ čiuota, kiek universitetų Lietuvai reikia, kiek jų liktų po sujungimo?

Teko girdėti daug balsų, dalis jų iš Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės, kad prieš pradedant reformą reikia optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą. Tokie siūlymai man primena sovietinės planinės ekono­ mikos laikus, kai valdininkas, užsidaręs kabinete, nubraižydavo schemą - kas gyvuos, kam bus skirti pinigai ir kas yra geriausias. Lietuva yra laisva šalis.

Mūsų siūloma pertvarka yra paremta pamatinėmis Konstitucijos vertybė­ mis - laisvų žmonių pasirinkimu ir sąžininga konkurencija. Šitie principai,

tam buvo sudaryta speciali darbo grupė, kuri dabar intensyviai dirba.

Pasiūlymų iš šios grupės aš laukiu jau vasario mėnesį. Kiek žinau, darbas vyksta iš peties.

Numatoma, kad aukštosios mo­ kyklos pačios nustatys studijų kainą. Kas kontroliuos, ar aukštoji mokykla pagrįstai nustatė krep­ šelio dydį vienai ar kitai studijų

programai? Čia reikia patikslinti, kad aukštosios mokyklos nustatys studijų kainą tik tiems, kurie studijuos savo lėšomis.

Valstybės finansuojamų vietų, su­ teikiamų pagal krepšelio principą, maksimalios kainos bus nustatytos remiantis tam tikrais parametrais. Eg­ zistuoja objektyvūs studijų apskaičia­ vimo kriterijai. Grįžtant prie klausimo apie tai, kiek mokės studentai, kurie studijuos už savo pinigus, norėtųsi pabrėžti, kad kur kaina bus užkelta, ten ir stojančiųjų akivaizdžiai bus mažiau. Nereikia pamiršti, jog aukš­ tosios mokyklos turės konkuruoti dėl studentų. Suprantama, kad studentai nesirinks tų studijų programų, kurių kainos atrodys išpūstos. Pagaliau ir mes, Švietimo ir mokslo ministerija, rasime būdą išnagrinėti tokių kainų pagrįstumą - nesikišdami į aukštosios mokyklos gyvenimą, bet žiūrėdami į tam tikrus objektyvius kriterijus.

Artokiu atveju nėra grėsmės, kad aukštosios mokyklos gali bandyti

dempinguoti kainas?

Taip, žinoma, gali atsitikti, tačiau klausimas, ar ir dabar to nėra. Turime nemažai neakivaizdinių ir vakarinių studijų studentų, kurie moka už mokslą. Reformos kontekste mes planuojame veikti kitaip - pirmiau­ sia taikyti aukštosioms mokykloms griežtesnius kokybės reikalavimus, akredituojant atskiras studijų pro­ gramas. Apskritai nėra normalu, kada vienas ar kitas universitetas nesugeba užtikrinti minimalios kokybės, remiasi dėstytojais -„skrajojančiais olandais“, kurie važinėja per tris ar keturias aukš­ tąsias mokyklas ir nesugeba suteikti tinkamo dėmesio studijų procesui.

Tai yra praktika, kurios mes turėtume vengti. Puikiai suprantu, kad dėsty­ tojai ir profesoriai taip elgiasi ne iš lengvo gyvenimo, bet mūsų pertvarka numato galimybę dėstytojui uždirbti daugiau pinigų vienoje vietoje. Mes tiesiog norime pasakyti: koncentruo­ kitės į savo darbą ir jums už tai bus atlyginta.

Ar studentai dalyvaus krepšelių rotacijoje, ar krepšelis bus „pririš­

tas" prie studento? Jūs kalbėjote, kad 10 proc. studijų krepšelių negavusių ir mokamose vietose studijuojančių studentų, kurie se­ siją baigs pažangiais ir gerais rezul­ tatais, taip pat galės pretenduoti į visišką valstybės paramą. Kaip tai bus užtikrinta?

Pagal studento krepšelio koncep■ c'ją mes 100 proc. dengsime vienos valstybės finansuojamo studento stu­ dijų vietos kainą. Palyginti su praėjusių metų rugsėjo pirmąja, vienai tokiai vietai finansuoti mes esame sutelkę 30 proc. daugiau lėšų.Tai reiškia, kad vienas studentas bus finansuojamas didesne suma, bet valstybės finan­ suojamų vietų skaičius bus mažesnis.

Daugiausia mažės valstybės finansuo­ jamų vietų skaičius universitetuose, kolegijose tokių vietų net daugės.

Kadangi valstybės finansuojamų stu-

Nors sprendimą dėl reformos vykdymo dar turi priimti Seimas, tačiau švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikisi, kad reforma startuos jau šiais metais. Lianos Binkauskienės nuotr. dentų skaičius bus mažesnis, valstybė siekia sukoncentruoti lėšas į labiausiai motyvuotus studentus. Pagal mūsų siūlomą principą stodamas ir patekęs į valstybės finansuojamą vietą - ga­ vęs krepšelį - studentas visą studijų laikotarpį išlaiko šią poziciją. Žinoma,

šis principas nėra absoliutus. Jeigu studentas neatitiks studijų reikalavi­ mų ir bus pašalintas iš universiteto, jo krepšelis atiteks kitam, iki tol mokėju­ siam už mokslus, studentui.

Mes taip pat norime duoti labai aiškų signalą tiems, kas įstos į aukš­ tąsias mokyklas studijuoti savo lė­ šomis. Jeigu jie demonstruos gerus rezultatus, tai baigę studijas gali gauti iš valstybės kompensaciją, kuri padengs visas jų studijų įmokas. Į tai galės pretenduoti iki 10 proc. už studijas mokančių studentų. Esame paskaičiavę, kad tokioms kompen­ sacijoms per metus prireiktų apie 15 mln. litų. (Kai buvo daromas šis in­ terviu, dar nebuvo žinoma apie papildo­ mus studento krepšelio sistemos saugi­ klius. Vėliau paaiškėjo, kadplanuojama įvesti tvarką, pagal kurią po dvejų baka­ lauro studijų metų būtų peržiūrimi visų to kurso studentų mokymosi vidurkiai.

Numatoma, kad jeigu studijų krepšelį turinčio studento vidurkis bus dviem balais mažesnis už jo bendramokslių vidurkį, jis praras valstybės finansa­ vimą. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas mokės aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą. Taip pat planuojama atsisakyti nuostatos, kad iš universiteto Iškritus arba išėjus valstybės finansuojamam studentui jo krepšelis būtų perleidžiamas už studijas mokančiam studentui. Tačiau geriau­ siai studijuojančiųjų už savo lėšas eilė, kaip ir minėta, bus sudarinėjama jau po dvejų pirmųjų studijų metų, tam tikrai jų daliai bus kompensuojamos studijų išlaidos. Mokančiųjų už studijas rezultatai dar kartą bus peržiūrėti irjas baigus. - „U. V.'j Kaip reformos nuostatos sieja­ mos su dabar galiojančiu gerai besi­ mokančio studento apibrėžimu?

Mūsų siūlomoje pertvarkoje su­ siejimo su balu nebelieka. Dar kartą noriu pabrėžti, kad ši pertvarka - su krepšeliu ir nesiejant su balu - bus taikoma tik būsimiems studentams.

Mes negalime keisti žaidimo taisyklių jau dabar studijuojančių studentų atžvilgiu. Jiems galios dabartinė tvarka. Todėl vienas iš aktualiausių klausimų - tiksliųjų ir humanitarinių mokslų bendros vertinimo metodikos kriterijų suradimas. Mano pavedimu yra sudaryta darbo grupė - pirmiausia iš pačių universitetų ir studentų ben­ druomenės atstovų - kuri turi pateikti pasiūlymus, kaip išspręsti šią dilemą.

Tikiuosi, kad pavyks rasti tam tikrus sprendimus, kurie padės sumažinti dabar egzistuojančią vertinimo dis­

proporciją.

Studento krepšelio privalumus ir trūkumus patikrins gyvenimas, tačiau norėtųsi paklausti: kas Jums, kaip ministrui, stovinčiam šios re­ formos priešakyje, kelia daugiausia nerimo?

Dirbdamas su reforma pastebėjau vieną dalyką - kai akademinėje ben­ druomenėje aptarinėjama aukštojo mokslo reforma, susidaro situacija, kurią galima būtų apibūdinti taip: trys mokslininkai - penkios nuomonės.

Atrasti bendrus vardiklius tokioje situacijoje yra gana sunku. Nuomonių spektras labai platus, todėl aš ir mano komanda labai daug laiko skiriame bendravimui. Įstatymas dar nėra pri­ imtas, jis aktyviai svarstomas Seime. Iš diskusijų gimsta tam tikros racionalios idėjos, mes tikrai nesame užsispyrę ir „prisirišę" prie savo formuluočių. Bet man kelia nerimą tas pasąmoninis ir gana stiprus pasipriešinimas per­ mainoms, kuris jaučiamas iš dalies akademinės bendruomenės. Visi pritaria reformai, bet yra tokių, kurie nenori, kad ta reforma kaip nors juos paveiktų.

Ar Jūs žinote, kokios yra studijų kainų ribos? Kurios studijos Lietu­ voje yra pačios brangiausios? Kiek jos gali realiai kainuoti?

Kaip jau sakiau, aukštosios moky­ klos pačios nustatys studijų kainas tiems studentams, kurie mokysis už savo lėšas. Mes tikimės, kad, viena vertus, per konkurenciją ir, kita vertus, griežtesnį studijų kokybės vertinimą nebus nei išpūstų studijų kainų, nei

jų dempingo.

Kalbant apie studijų kainas, galėčiau teigti, jog pačios brangiausios studijos

žinoma - ne absoliučiai, gali padėti išaiškinti, kas yra geriausi ir kokybiš­ kiausi paslaugų teikėjai aukštajame moksle. Mūsų noras - kad aukštųjų mokyklų tinklas stambėtų. Supranta­ ma, jog dalis aukštųjų mokyklų gaus aiškų signalą, galės permąstyti situa­ ciją ir priimti atitinkamus sprendimus.

Diktato, kas ir su kuo turėtų jungtis, nebus, piršlio vaidmens ši Vyriausybė neatliks, bet mes remsime jungimosi procesą.Teko girdėti, kad horizontaliu lygiu tokie procesai jau prasidėjo, ir aš tai sveikinu.

Reforma numato ir pokyčius aukštųjų mokyklų valdymo sis­ temoje. Kokie tai bus pokyčiai?

Koks jų pranašumas? Ar numa­ toma Tarybų formavimo sistema neprieštarauja aukštųjų mokyklų

autonomijos principui?

Valdymo pertvarka yra svarbi visos mokslo ir studijų reformos dalis. Jos tikslas - paskatinti glaudesnį ryšį tarp universitetų ir visuomenės. Mes tie­ siog siekiame, kad universitetai taptų atviresni ir atskaitingesni žmonėms.

Prieš kelerius metus panašiu principu buvo pertvarkytas kolegijų valdymas, dabar mes turime teigiamos patirties.

Tokia valdymo pertvarka pasiteisino.

Tai yra puikus būdas atnešti nau­ jų idėjų į universitetus, tiesti tiltus tarp privataus sektoriaus ir aukštųjų mokyklų. Mes šio valdymo modelio neišradome. Pažiūrėjus į geriausių pasaulio universitetų šimtuką, galima konstatuoti, kad būtent esant tokiam valdymo modeliui, kai Tarybose dauguma - atstovai iš visuomenės, kurie ten dirba kartu su universiteto deleguotais žmonėmis, pasiekiami geriausi rezultatai. Tą patį galima pasakyti ir apie universiteto vadovo rinkimus, kai vadovas yra renkamas viešo konkurso būdu ir į šias pareigas gali pretenduoti žmonės ne tik iš universiteto bendruomenės, bet ir iš šalies. Tokia vadovų rinkimų tvarka yra vyraujanti geriausiuose pasaulio universitetuose ir neabejoju, kad tai leis pasiekti dar kokybiškesnių rezul­ tatų. Valdymo pertvarka yra susijusi ir su mūsų keliamais tikslais - suteikti universitetams visišką autonomiją.

Autonomiją ne tik akademinės laisvės, bet ir turto disponavimo atžvilgiu. Esu realistas ir manau, kad be valdymo pertvarkos patikėti esant dabartinei sistemai laisvą disponavimą turtu ne­ sutiks nei politikai, nei visuomenė.

universitas

4

2009 m. vasari^

vilnensis

; Konferencija „Vidurio Europos vietai 430 ir vaidmuo kontinento istorijoje" komunistinio lagerio valstybių, kad

Vilniaus universiteto Teatro salėje vasario 10-11 d. vyko Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus globojama tarptautinė mokslinė konferencija „Vidurio Europos vieta ir vaidmuo kontinento istorijoje“, kurią bendromis jėgomis organizavo Lenkų institutas Vilniuje ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

Dovilė KIEVAITĖ Ši konferencija yra Tarptautinio

kultūros kongreso „Rytų ir Centri­ nės Europos vaidmuo, formuojant bendrą Europos kultūrinę tapatybę" dalis, skirta paminėti Liublino unijos 440-ąsias metines ir komunizmo žlugimo Europoje 20-metį. Šie labai skirtingi įvykiai tartum simbolizuoja prieštaringą, bet ir tur­ tingą Vidurio Europos istoriją. Juk šio regiono praeitis ir išjos išplaukianti dabartis daug mįslingesnė ir paslap­ tingesnė nei gerai žinoma Vakarų Europos ar net Rytų šalių istorija.

Vidurio Europa ne visada sėkmingai priešinosi išorės ekspansijoms ir išo­ rės poveikiams, bet kartu šio regiono tautos skleidė reikšmingus vienijimo­ si impulsus, jose kilo pasiaukojantys išsivadavimo sąjūdžiai. Apie tai ir buvo diskutuojama konferencijoje.

Konferencijoje dalyvavo žymūs humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai ne tik iš Lietuvos ir Lenkijos, bet ir iš Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Ukrai­ nos. Pagrindinis šios konferencijos tikslas - įvertinti istorinius pokyčius ir dabar vykstančius procesus Euro­ poje. Be to, siekta ištirti galimybes ir sąlygas padidinti Vidurio Europos įnašą formuojant viso kontinento kultūrinę tapatybę.

Konferenciją pasveikinęs VU rekto­ rius akad. Benediktas Juodka palan­ kiai įvertino jos tikslus ir, be kita ko, stebėjosi, kaip galima per dvi dienas aptarti tokią plačią tyrimų sritį - nuo Europos civilizacijos šaknų iki dar didžiajai Vidurio Europos gyventojų daliai atmenamų įvykių vaduojantis iš komunizmo. Konferencijos dalyviai įrodė, kad galima!

pasidalytų tų laikų atsiminimais if

sukauptais tyrimais.

Skaitydamas pranešimą VilniaūSūr universiteto istorikas doc. Nerijus Še'Oč

petys iškėlė provokuojantį klausima^’’

ar Lietuva yra totalitarizmą praktikai vusiųjų, ar jį patyrusiųjų pusėje? Ne5tū

ji vienintelė iš valstybių, prieškariūyr buvusių tarp Vokietijos Reicho if SSRS, kurios likimas susiklostė kitaip'd;

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta senajai istorijai: ji prasidėjo nuo Liublino katalikų universiteto profesoriaus H. Kierešo Europos civilizacijos antikinės pradžios pri­ statymo ir prof. Edvardo Gudavi­ čiaus pranešimo, kuriame istori­ kas aptarė Lietuvos vardo pami­ nėjimo istoriniuose metraščiuose problemą. Daugiausia dėmesio buvo skirta bendrai Lenkijos ir Lietuvos Respublikos istorijai nuo Liublino unijos iki Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Šioje konferencijoje nepa­ mirštas ir mūsų Vilniaus universitetas, šiemet švenčiantis 430-ąsias įkūri­ mo metines. Universiteto istorijai skirtą pranešimą skaitė prof. Euge­ nija Ulčinaitė. s Istorikas doc. Rimvydas Petraus­ kas savo pranešime ragino nebijoti žodžio„unija", kuri„l ietuvių istorinėje savimonėje ir istoriografijoje turi labai aiškią konotaciją - tai priešta­ ringai vertinama Lenkijos ir Lietuvos unija“. Tuomet vienijosi valstybės. „Iš vienos Europos pusės į kitą kelia­ vo ne tik jaunikiai ir jaunosios, bet ir naujos idėjos", - sakė istorikas.

Jis pabrėžė, kad iš visų tų unijų ilgiausiai išsilaikė bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė, nors metams bėgant vis labiau skyrėsi lietuvių ir lenkų požiūris į ją. Šios unijos reikėjo

ir Lietuvai, nes jos didikai matė, kad vis stiprėjant Maskvos kunigaikštys­ tei nepavyks išlaikyti Vytauto laikų valstybės sienų.

Lietuvos istorijos instituto direkto­ rius dr. Rimantas Miknys pažymėjo, kad terminas Vidurio Rytų Europa turi labai įvairių apibrėžčių, iš jų plačiau­ siai paplitusi apima tą Europos dalį, kurią sudarė Abiejų Tautų Respubli­ ka ir istorinės Čekijos bei Vengrijos

nei buvo numatyta Molotovo-Ri'd<

bentropo slaptajame protokole pi

Pirma, ji buvo palikta Vokietijos intė'm resų sferai, antra, ji buvo numatytave „būti paversta" Lenkijos pasidalijimožc

bendrininke. Tai lėmė, kad Lietuvį buvo suvokiama pirmiausia ne kaip ir

„Baltijos", o kaip „Lenkijos" klausimo dalis. Kol Lenkijos klausimas buv^d, „neišspręstas", tol Lietuvos likimasst

buvo nenulemtas. ki Šio istoriko žodžiais tariant, „Euro- $(

pa turi pasimokyti iš Molotovo-Ri'd, bentropo pakto, nes jo metu paga'gj susitarimą iš Europos žemėlapi°te

dingo Europos valstybės - SSRS au-įr kos. Todėl dabar mes turime išmokti f. neleisti „tuštinti" žemėlapio." v Kalbėdami apie kovą su komuninę]

mu istorikai pripažino popiežiaus^ Jono Pauliaus II įtaką pokyčiam*S1

Europoje ir „Solidarumo" reikšm?u verčiant komunizmą. Lenkai ir lie- S1

Konferencijoje siekta įvertinti istorinius pokyčius ir dabar vykstančius procesus Europoje. V. Naujiko nuotr. karalystės. Dabartiniame Europos žemėlapyje ją sudaro Lenkija, Lie­ tuva, Baltarusija, Ukraina, Vengrija, Kroatija, Slovakija, Čekija. Pasak pra­ nešėjo, dažnai susiduriama su teze, kad Vidurio Rytų Europoje tautos kūrė valstybes, tuo tarpu Europos vakaruose valstybės kūrė tautas.

Lenkų instituto Vilniuje direkto­ rius Mariuszas Gasztolas teigė, kad „Žečpospolita - tarsi įvadas į Europos Sąjungą, savotiškas Europos projektas Rytuose. XVI a. Liublinas-tarsi 1992 m.

Mastrichtas, kuriame buvo pasirašyta ES įkūrimo sutartis." Prof. Alfredas Bumblauskas pabrėžė, kad šioje Abiejų Tautų Respublikoje buvo pasiektas aukštas tolerancijos (joje taikiai su-

gyveno skirtingos tautos ir skirtingos religijos), teisės (1791 m. gegužės 3 d. konstitucija) ir parlamentarizmo lygis, kurio galėjo pavydėti ne viena to meto Vakarų Europos valstybė.

Antroji konferencijos diena buvo skirta komunizmo žlugimo Euro­ poje analizei. Tai ne tik Lietuvos ir Lenkijos valstybių istorinė patirtis, bet ir bendra Pabaltijo valstybių ir Vidurio Europos patirtis - todėl buvo pakviesti pranešėjai iš buvusių

tuviai vienodai vertina Rusijos grės-^

mę ir stengiasi bendrai veikti Euro-^ pos Sąjungą, savo užsispyrimu^ kartais suerzindami Vakarų Euro-g pą ir tokiame kontekste prisimin­

dami praeityje vykusią bendrą kovą v su Rusijos imperija. Krokuvos Jogai­ t: los universiteto profesorius J. Cise-

S C jėgų pusiausvyra yra dabartinėje i; kas siūlė visiems pasvarstyti, kokia

Europoje, ir priminė, kad mažoms

valstybėms, jei jos nori būti politikos — subjektai, lemta bendradarbiauti

tarpusavyje.

Europarlamentaro parama - vienam iš VU studentų Skirtos 2008 m. Lietuvos

mokslo premijos 2008 m. Lietuvos mokslo premijos skirtos penkiolikai mokslininkų ir mokslinių kolektyvų. Tarp jų - šiems VU mokslininkams ir kolektyvams: Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje už fundamentinius ir taiko­ muosius mokslinių tyrimų darbus: VU emeritui Aleksui Stanislovui Girdeniui už darbų ciklą „Fonologi­ jos, dialektologijos ir kalbos istorijos tyrimai (1996-2003 m.)". Pateikė Lie­ tuvių kalbos instituto taryba.

Fizinių mokslų sekcijoje už funda­ mentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus: Fizikos fakulteto mokslininkui Sauliui Juršėnui, VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto dar­ buotojams Edmundui Kuokščiui, Gintautui Tamulaičiui ir jų kolegai

VU auklėtiniui Remigijui Gaškai už darbų ciklą „Trumpabangės optoelektronikos puslaidininkių ir jų kvantinių darinių optinė spektrosko­ pija (2001-2007 m.)". Pateikė Vilniaus universiteto Senatas.

Chemijos fakulteto mokslinin­ kams Audriui Padarauskui ir Vidai Vičkačkaitei už darbų ciklą „Chromatografiniai ir elektromigraciniai metodai: naujos derivatizacijos, koncentravimo ir atskyrimo sistemos (1993-2007 m.)". Pateikė Vilniaus universiteto Senatas.

Fizinių mokslų sekcijoje už taikomo­ sios mokslinės veiklos (eksperimentinės plėtros) darbus: Gamtos mokslų fakulteto moksli­ ninkei Meilutei Kabailienei už darbų ciklą „Naujų paleobotaninių tyrimo

metodų sukūrimas ir jų taikymas, atkuriant gamtinės aplinkos raidą

poledynmetyje Lietuvoje (1977— 2007 m.)". Pateikė Vilniaus univer­

siteto Senatas, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto darbuotojui Arūnui

Krotkui ir jo kolegoms Klemensui

Bertuliui, Ramūnui Adomavičiui, Vaidui Pačebutui, Andrejui Geižučiui

už darbų ciklą „Puslaidininkinių medžiagų ir darinių, skirtų terahercų

diapazono optoelektronikos prietai­ sams, tyrimai (1997-2007 m.)". Pa­ teikė Puslaidininkių fizikos instituto taryba, UAB„Ekspla".

Mokslo premijos bus teikiamos kovo pradžioje.

Vasario 6 d. Vilniaus universitete buvo pasirašyta paramos sutartis, pagal kurią Europos Parlamento narys prof. Aloyzas Sakalas skirs 5 tūkst. litų paramą vienam iš VU studentų. Kaip numatoma sutarty­ je, parama bus padalyta į 500 litų dydžio mėnesinę stipendiją aukštų akademinių rezultatų pasiekusiam dieninių studijų formos studentui iš nepasiturinčios šeimos. Ši sti­ pendija bus mokama 2008-2009 mokslo metų pavasario semestre ir 2009-2010 mokslo metų rudens semestre.

Kaip teigia Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis, jau yra gal­ vojama apie galimą pretendentą šiai stipendijai gauti. Taip pat neat­ metama galimybė, kad pavasario semestre šią stipendiją gaus vienas studentas, o rudens semestre ji bus paskirta kitam.

A. Sakalas pažymėjo, kad nėra svarbu, kokios studijų krypties

V. Naujiko nuotr. studentui bus paskirta stipendija.

1

„Svarbu, kad tai būtų studentas < iš socialiai remtinos šeimos ir kad < jo balas būtų aukštas", - įvardijo I pagrindinius kriterijus Europos < Parlamento narys. Savo ruožtu VU I rektorius akad. B. Juodka pade- | kojo A. Sakalui už gražią ir kilnią , iniciatyvą. „U. V." inform.

5

universitas

vilnensis

2009 m. vasaris

....______________________________________ studijų kokybės s s

Skandinavų filologijos studijų tobulinimui daugiau nei du milijonai litų Simona PETRAITYTĖ Projektas „Norvegų ir kitų skan­ dinavų kalbų studijų plėtra Vilniaus universitete", inicijuotas VU Skandi-

navistikos centro, gavo 625 tūkstančių eurų paramą. Sis projektas turėtų Pagerinti studijų kokybę visoje Lie­ tuvoje, nes skandinavistikos studijos yfa unikalios.

įgyvendinant projektą bendra­ darbiaujama su Oslo universitetu dėl skandinavų filologijos studijų

Programų peržiūrėjimo ir tobulini-

tfo, rengiamas naujas didelis nor-

Vegų-lietuvių kalbų žodynas (40 000 žodžių), skandinavų kalbų (švedų,

danų, norvegų ir islandų) gramatikos lr Mokomieji žodynėliai.

Pasak Skandinavistikos centro ve'dėjos Erikos Sausverdės, dabartinės 'studijų programos yra labai per­ krautos ir nesuteikia laisvės patiems

studentams rinktis tam tikrų studijų Idalykų. Centro vizija - išlaikyti filolo­

ginių dalykų branduolį, bet kartu su­ teikti studentams galimybę pasirinkti .ir studijų blokus iš istorijos, kultūros,

Europos ekonominės erd­ vės ir Norvegijos finansi­ nio mechanizmo parama naujosioms Europos Są­ jungos narėms neaplenkia ir Lietuvos. 2004-2009 m. mūsų šaliai skirta 67,3 mili­ jono eurų, kurie naudojami individualiems projektams ir subsidijų schemoms įgyvendinti. Vilniaus uni­ versiteto Skandinavistikos centras yra viena iš Euro­ pos Sąjungos finansavimą gavusių institucijų Lietu­ voje. 625 tūkstančiai eurų skirta tobulinti skandinavų filologijos programoms ir gerinti akademinio darbo sąlygas.

tarptautinių santykių ar ekonomikos.

Vienas iš projekto tikslų - plėsti tarp-

kurios nėra visai tinkamos dėstytojų darbui. Įrengus erdvesnes, moder­

nias patalpas, pagerės ir dėstytojų

. tytas tikslas susijęs su magistrantūros

darbo sąlygos.

Vilniaus universiteto Skandina­ vistikos centras įkurtas 1991 m. Čia

, studijomis. Nors skandinavųfilologija užima pirmaujančias pozicijas pagal

filologai, taip pat studentams siūlomi

, discipliniškumą. Kitas projekte numa-

stojančiųjų į bakalauro pakopą skaičių, magistrantai stengiasi paraleliai

! įgyti kitą specialybę. „Tad kodėl ne­ aprėpus šių studijų plačiau?" - sako . P- Sausverde. i

Projekte taip pat numatyta reno-

rengiami danų, norvegų ir švedų islandų, suomių kalbų kursai. Anot universiteto rektoriaus akad. Bene­ dikto Juodkos,„skandinavų filologija

yra ypač moderni ir viena popu­ liariausių specialybių universitete.

Studijų programos čia yra aukštos

,°abar Skandinavistikos centras

kokybės, o Skandinavistikos centre lankosi Siaurės šalių karaliai ir karalie­ nės. Už tokį unikalumą galima dėkoti ir ryžtingai, atsidavusiai Skandinavis­

; įsikūręs keliose ankštose erdvėse,

tikos centro vedėjai."

, vuoti vieną Filologijos fakulteto pas­ tato dalį ir ją pritaikyti erdvesnėms i Skandinavistikos centro patalpoms.

Dabartinės Skandinavistikos centro patalpos

Ši palėpė po kelerių metų taps naujojo

centro

Studentų apklausa - vardan studijų kokybės Inga MILIŠIŪNAITĖ, Vaida DAGYTĖ,

Kokybės vadybos centras Preliminariais duomenimis, ap­ klausoje dalyvavo apie 21 procentą

Vilniaus universiteto Kokybės vadybos centras (KVC) vasario 2-23 d. atliko universiteto studentų apklausą, kurios tikslas - išsiaiškinti studentų nuomonę apie rudens semestro studijas ir nusta­ tyti studentų pasitenkinimą jomis.

biaujama ir su studentų atstovais.

Studentų atstovybės nariai aktyviai

klausos organizavimo, išryškėjo

tai buvo informuojami ei. paštu,

dentams labiausiai kelia nerimą

buvo išspausdinti ir fakultetuose platinami specialūs plakatai bei

apklausos anonimiškumo užtikrini­

skrajutės, informacija taip pat buvo

studijų programą, studijų pakopą,

skelbiama universiteto, fakultetų bei fakultetų studentų atstovybių

lytį, įvertinimų vidurkį studentai bus

tinklalapiuose, informaciniuose ekranuose, per universiteto radijo

teikti atsakymai jokiu atveju nebus

stotį „Start FM".

Preliminariais duomenimis, ap-.

pateikiami tik apibendrinti apklau­

yra naudojami lyginant atsakiusiųjų

teto veiklų kokybės gerinimui neturi,

nustatyti problemas ir inicijuoti tam

studijų formų studentų. Apibendrin­ tus apklausos rezultatus planuojama skelbti balandžio mėnesį.

jie tik gali atkreipti mūsų dėmesį į tam tikras problemas. Todėl, jei nesame patenkinti studentų nuomonės apie

tikrus pokyčius universitete. Šiuo metu universitete kuriama studijų, mokslo ir paslaugų kokybės

Visuomenėje netyla diskusijos apie aukštojo mokslo kokybę. Spaudoje

studijų kokybę tyrimų duomenimis, turime patys atlikti studentų apklau­ sas ir, remdamiesi gautais rezultatais,

stebėsenos sistema, kuri apima stu­ dentų ir dėstytojų apklausas. Tačiau visuotines studentų apklausas, ne visuose fakultetuose buvo sutikta

i "Veidas" jau dveji metai skelbia Lie­

gerinti studijų kokybę.

Iki šiol sistemingos studijų proce­ so dalyvių - tiek dėstytojų, tiek stu­

klausoje dalyvavo apie 21 procentą pirmosios ir antrosios pakopos visų studijų formų studentų. Aktyviausiai

tuvos universitetų reitingą, kuriame tarp keturiolikos vertintų aukštųjų

dentų - apklausos visuose Vilniaus universiteto padaliniuose nebuvo

entuziastingai - nuogąstaujama, kad ir taip didelis darbo krūvis fa­

apklausoje dalyvavo Fizikos, Mate­ matikos ir informatikos, Chemijos

kultetuose dar labiau padidės dėl

fakultetų studentai. Mažiausiai en­ tuziastingai savo nuomonę reiškė Ekonomikos, Teisės fakultetų bei

rnokyklųVilniaus universitetas užima Pirmąją vietą. Kartu paskelbiami ir studentų apklausos rezultatai, kurie įtraukiami kaip vienas iš reitingavimo kriterijų. Deja, šie rezultatai nėra džiu­

ginantys - Vilniaus universiteto stu­ dentai mažais balais vertina dėstymo kokybę, dėstytojo požiūrį į studentą,

saviraiškos galimybių suteikimą, vei­ klų administravimą, studijų sutarties laikymąsi, informacijos apie karjerą suteikimą ir kt.

Vis dėlto spaudoje skelbiami tyrimų J rezultatai tiesioginės įtakos universi-

atliekamos. Vilniaus universiteto Kokybės vadybos centrui žinoma, kad studentų apklausos organizuo­ jamos keleto fakultetų ir padalinių

administracijos ir atskirų dėstytojų iniciatyva.Tai, be abejonės, parodo, kad nors nėra bendro sisteminio studentų apklausų mechanizmo, universiteto bendruomenė nėra abejinga studentų nuomonei. Ta­ čiau tik sistemingas ir periodiškas

studentų nuomonių apie studijuo­

tus dalykus ir studijų realizavimo kokybę vertinimas sudaro galimybes

žinia apie tai, kad ketinama rengti

apklausų organizavimo, duomenų

suvedimo ir jų apdorojimo. Įvertinęs komentarus ir siekdamas veiksmingo studentų grįžtamojo

ryšio, KVC parengė bendrą elektro­

ninį klausimyną apie 2008-2009 mokslo metų rudens semestro studijas. Internetinė apklausa buvo

dvi pagrindinės problemos. Stu­

mas. Baiminamasi, kad nurodę savo

identifikuoti. KVC užtikrina, kad pa­

siejami su konkrečiu asmeniu, bus sos rezultatai. Visi minėti duomenys

pasiskirstymą pagal tam tikrus para­ metrus, taip pat bandant nustatyti

konkrečius priklausomybės ryšius tarp pasitenkinimo studijomis ir pakopos, lyties, pažymių vidurkio

ir pan. Antra, akademinė bendruo­ menė nerimauja dėl internetinės

Tarptautinių santykių ir politikos

apklausos metu gautų rezultatų pa­

mokslų instituto studentai. Lyginant atsakiusiųjų pasiskirstymą pagal stu­

tikimumo. Pagrindinis argumentas: „Tokią anketą gali pildyti visi." Šiuo

dijų pakopas, aktyviausi - pirmosios pakopos studentai. Jų dalis bendra­ jame respondentų skaičiuje sudaro

išsiaiškinti studentų nuomonę apie

73 proc. Apibendrintus apklausos rezultatus planuojama skelbti viešai

rudens semestro studijas ir nustatyti studentų pasitenkinimą jomis. Suda­

balandžio mėnesį.

Apibendrinus apklausos vykdymo

rant klausimyną, buvo bendradar-

laikotarpiu kai kurių studentų ir

vykdoma vasario 2-23 d. Jos tikslas -

komentarus bei siūlymus dėl ap­

prisidėjo platinant informaciją apie šią apklausą. Apie apklausą studen­

Pirmosios ir antrosios pakopos visų

Periodiškai pasirodo straipsnių apie atliktas įvairias studentų apklausas, ' Pateikiami jų rezultatai. Žurnalas

dėstytojų žodžiu ir raštu išsakytus

atveju kyla klausimas: kas tie„visi"?

Jei tai mūsų universiteto studentai tai puiku. Toks ir yra apklausos tiks­ las. O jei ne, tai būtų įdomu išgirsti, kas galėtų būti tie kiti „visi" ir kokių

Nukelta į p. 15

universitas

6

2009 m. vasaris

vilnensis

aaiin memoriam_____________________________________

„Ji visų atmintyje liks kaip Įkvėpėja“ (PROFESORĖS AUDRONĖS GLOSIENĖS ATMINIMUI) 2009 m. sausio 26 d. po sunkios ligos mirė Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė profesorė Audronė Glosienė.

2008 m. profesorės jubiliejui rengtas leidinys vadinosi „...darbai ir datos“.

Su daugtaškiu ir viltimi, kad dar bus tų darbų.

Bet buvo lemta įrašyti tik datą. Pasku­ tinį.

Visos kitos datos — jau baigtos knygos puslapiai:

Audronė Glosienė gimė 1958 m. spalio 4 d. Raseinių rajono Ariogalos mieste.

1975-1980 m. mokėsi Vilniaus universi­ tete ir įgijo bibliotekininkės ir bibliografės kvalifikaciją. 1980-1985 m. dirbo VU Informacijos problemų mokslinio tyrimo labo­ ratorijoje. 1985-1991 m. - studijos biblioteki­ ninkystės ir bibliografijos aspirantūroje. 1993 m. įgytas socialinių mokslų daktaro laipsnis, apgynus disertaciją „Knygų leidyba ir platinimas Lietuvoje 1918—1940 metais“.

1994—1998 m. — VU Komunikacijos fakulteto prodekanė ir dėstytoja. 1993— 2006 m. — VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto vedėja ir direktorė. Nuo 2006 m. — VU bibliotekos generalinė direktorė.

2003 m. jai skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už biblio­ tekininkystės, bibliografijos ir knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinį veiklą bibliotekose.

2006 m. — Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija socialinių mokslų srityje.

2008 m. — Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštojo mokslo vadovėlių rengėjų konkurso pirmoji premija už vadovėlį „Knygotyra “.

2008 m. — Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu suteiktas 2007 metų ge­ riausio bibliotekos vadovo vardas.

Ui Chronologijoje neįmanoma išvardyti visų Audronės nuveiktų darbų. Ji buvo daugelio tarptautinių projektų vadovė ir dalyvė, knygų ir straipsnių autorė, naujojo Moks­ linės komunikacijos ir informacijos centro sumanytoja. Visa tai yra kelias — nuoseklus ėjimas aukštyn, kaskart keliant sau vis nau­ ją, sudėtingesnį, ambicingesnį tikslą.

Datos tėra skaičiai. Fotografijos išsaugo nebylius pavidalus. Parašytuose tekstuose — jausmo ir minties judėjimo punktyras.

Bet esi tiek, kiek esi kituose. Jų atminty, žodžiuose ir tyloj. Ir liūdesy...

Tegu kalba.

OįJ

Žvilgsnis atgal -

Audronę prisimenant Šiandien dar sunku suvokti, kad jos netekome...

Atrodė, tokios stiprios asmenybės, pasitikinčios savimi, optimistės, mirtis neišdrįs paliesti...

Audronė buvo kitokia, jos negalėjai nepaste­ bėti. Nepaprastai imli ir kūrybinga asmenybė.

Turėjo daug ir daug davė kitiems. Davimas, skleidimas to, ką žinojo, buvo jos gyvenimo būdas. Ji mylėjo gyvenimą per darbą, ir tuo ji žavėjo ne tik mane, bet ir mus visus. Joje derėjo ir protas, ir išmintis, ir asmeninis žavesys. Ji buvo draugė, kuri turėjo savo nuomonę ir su kuria buvo ir įdomu, ir naudinga.

Mano mintyse ir prisiminimuose ji išliko ori ir stipri, tarsi sakydama, nors niekada apie tai nekalbėjo, kad gyvenimas ir mirtis yra viena, kai jos vilčių ir troškimų gelmėse glūdėjo tylus žinojimas apie Anapus...

Doc. Zenona Atkočiūnienė, VU Komunikacijos fakulteto Informacijos

ir komunikacijos katedros vedėja

Ji gebėjo įkvėpti Su Audrone susipažinau dirbdama Budapeš­ te, Atviros visuomenės institute. Mes ieškojome projektų, kurie galėjo daryti įtaką pokyčiams bibliotekose. Mus domino naujos paslaugos, bibliotekų vieta visuomenėje, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimas ir jų požiūris į vartotojų

aptarnavimą. Audronės pateikti projektai iš karto patraukė dėmesį ne tik savo originalumu, bet ir poveikiu visai visuomenei. Jos mąs­ tymas buvo globalus - jai rūpėjo ne tik jos vadovau­ jamo Bibliotekininkystės instituto reikalai, ji rūpinosi pakeisti bibliotekininkystę iš esmės. Ji niekada neat­ sisakydavo parengti mo­ kymo kursą ir vykti ten, kur labiausiai reikėdavo. Savo viešosios bibliotekos vizija ji sudomino ne vienos šalies bibliotekininkus, jų vadovus ir politikus - Rusijos, Ukrai­ nos, Moldovos, Kazachsta­ no, Kirgizijos, Mongolijos ir kitų šalių. Grįžusi į Lietuvą atostogų, paskambindavau Audronei ir mes susitikusios dalydavomės atsiminimais apie vieną ar kitą šalį. Žinia, kad netekome Audronės, nuliūdino labai daug žmonių pasaulyje.

Atsisveikinimo dieną aš iš Romos keliavau į Londoną ir Fiumičino oro uosto ko­ plyčioje uždegiau žvakutę, dar kartą prisiminiau mūsų kartu nuveiktus darbus. Nors jos nebėra, ji įkvė­ pė daug žmonių veiklai keisti bibliotekas.

Atmintyje vis iškyla epizodai: pietūs jos bute su draugais, blynai, kuriuos visada valgydavo­ me viešbučio restorane Vilniuje. Ilgi pokalbiai mano namų svetainėje ar sode. Kaip ji visada< pasitikdama mane oro uoste, atveždavo gėlių ' pakalnučių. Ir dar katės. Audronė turėjo dvi. If kaip egiptiečiai, ji gerbė kates...

Rima Kuprytė,

Hrafn Andrės Hardarson.

Kopavoguro viešosios bibliotekos direktorius, Islandija

eIFL.net direktorė, Roma, Italija

Brangi draugė Daugelis prisimins Audronę už jos skvarbų protą, veržlumą ir entuziazmą, gyvenimo džiaugsmą, energiją. Už ištikimybę šeimai ir draugams. Už paramą kolegoms. Aš daugiausia prisimenu jos humoro jausmą, kaip būdavo smagu drauge. Mes mėgavomės pokalbiais ir maistu, aptarinėjome perskaitytas knygas, straipsnius. Net tada, kai sirgo, galėdavo pra­ juokinti keisčiausiais svarstymais: kaip jaunos merginos nepraranda pusiausvyros su aukš­ takulniais, kaip mažytėse rankinėse sutalpina reikalingiausius daiktus?.. Kaip ji juokėsi, kai aš nusipirkau labai nepatogias smailianoses šlepetes. O dar mums patiko stebėti lieknutes nuotakas, vilkinčias milžiniškas sukneles. Prisi­ menu, kaip sningant važiavome į Druskininkus.

Kelias, atrodė, niekada nesibaigs, o mes vis kalbėjomės, sustodamos išgerti kavos ir užkąsti.

Audronė visada sugalvodavo įvairių pramogų.

Mes nusipirkome grybų. Žiemą.

Mums abiem patiko gražūs drabužiai, meno kūriniai. Mano namuose daug Audronės dovano­ tų paveikslų, stiklo ir keramikos dirbinių. Knygos mums irgi buvo menas. Daug jų kartu pirkome.

Dr. Lyn Robinson, Sičio universitetas, Londonas

„Tokia laiminga“ Pirmą kartą susitikome su Audra Švedijoje 1992 m. rugsėjį Šiaurės šalių ministrų tarybos seminare„Demokratija ir viešosios bibliotekos' Iš karto pajutome, kad esame labai artimi, susi­ draugavome ir nuo tada nuolat bendravome.

Audra visada šypsojosi, daug juokavo. Semina­ re kalbėjome apie bibliotekas, diskutavome apie knygas ir jų autorius. Diskusijos metu ji pasakojo apie autorius, kurių daugelis mūsų nežinojo.

Tada Audra, kaip ir kiti jos tėvynainiai, jautėsi „tokia laiminga", džiaugėsi laisve ir naujomis galimybėmis. Sunki liga užklupo tuomet, kai Audra buvo pasiekusi savo gyvenimo viršūnę, pripažinta mokslo pasaulyje, turėjo daugybę pianų ir idėjų. Apie vėžį ji kalbėjo kaip apie dalį savęs, kaip apie kažką, su kuo teks gyventi. Pri­ prasti. Ji buvo drąsi ir tuo pat metu taip bijojo.

Bijojo, bet sugebėjo juoktis. Nes jos gerumo ir humoro jausmo reikėjo šeimai, draugams. Ji buvo tokia jauna ir tokia gera mūsų draugė.

Pažintis su ja padarė mus geresnius. Dėkoja­ me jai už draugystę ir dosnumą.

Dzidra Smitą, Rygos centrinės miesto bibliotekos direktorė, Latvija

Žmogus. Žvaigždė Gamtos moksluose žinoma, kad sunkesni už vandenilį cheminiai elementai atsiranda žvaigždžių gelmėse vykstančių reakcijų metu, o žvaigždėms mirštant - pasklinda Visatoje.

Taip atsiranda naujas kokybinis Visatos lygmuo, kurio svarbiausias komponentas yra gyvybė.

Audronė buvo tokia žvaigždė mūsų mokslo ir studijų Visatoje. Dėl jos proto, darbo, pa­ stangų, žmogiškumo ir gebėjimo bendrauti daugelis pirminių idėjų, minčių virto mokslo straipsniais, teisiniais dokumentais, studijų programomis, tarptautiniais projektais, dokto­ rantų disertacijomis... Ji stengėsi atsakyti į visus klausimus, skleisti naujoves, kurti draugišką kolegoms aplinką, padėti visiems, kam reikėjo žinių ar patarimų. Komunikacijos ir informacijos moksluose bei studijose radosi naujas kokybinis lygmuo, įkvėpta gyvybė...

Ir likęs prisiminimas apie Žmogų, kokių šių laikų pasaulyje retai besutiksi...

Ačiū, Audrone...

Doc. Rimvydas Laužikas, VU Komu­ nikacijos fakulteto Bibliotekininkystės it informacijos mokslų instituto direktorius

Erudicija, pagavumas, interpretavimas, noras sužinoti, pamatyti, išmokti - nuostabiausi Audronės bruožai. Su neįtikėtina aistra kalbėdama apie Knygas ir Biblioteką, kaip ypatingą erdvę, galinčią virsti gyvenimo keliu ir įkvėpimu, Audronė visų atmintyje liks Įkvėpėja - vaduotis iš stereotipų, kurti, keisti savo pasaulį, mąstyti ir veikti kūrybiškai. r. Maiaiškos nuotr.

Į

universitas

2009 m. vasaris

7

vilnensis

studijose

Studentams - galimybė gauti tris stipendijas iš karto Atkelta iš 1 psl.

Geriausieji gaus Padidintą stipendiją automatiškai Numatoma, jog padidinta skati­ namoji stipendija bus automatiškai skiriama studentams, kurių sesijos svertinis vidurkis yra 2 balais aukš­ tesnis už vidutinį svertinį studijų Programos (šakos) to kurso studentų vidurkį (ši nuostata negalios, jeigu vidutinis svertinis studijų programos (šakos) to kurso studentų vidurkis yra aukštesnis nei 8 balai). Likusios skatinamosioms stipendijoms skirtos lėšos Studijų direkcijos teikimu bus Paskirstomos akademiniams kamieniniams padaliniams proporcingai šių padalinių valstybės finansuoja­ mose vietose studijuojančių pagrin­ dinių, vientisųjų ir antrosios pakopos studijų studentų skaičiui. Nurodoma, kad 2,5 BSI dydžio stipendijoms bus skiriama 30 proc. skatinamosioms stipendijoms likusių lėšų, 1,5 BSI dydžio stipendijoms - 70 proc. ska­ tinamosioms stipendijoms likusių lėšų.

Nuostatuose nurodoma, kad aka­ deminio padalinio vadovo sudarytos penkių narių komisijos, į kurią įeina du to padalinio studentų atstovybės nariai, sprendimu skatinamosios sti­ pendijos gali būti perskirstytos toje pačioje studijų pakopoje tarp progra­ mų - iki 20 proc. (anksčiau -10 proc.) kursui skirto stipendijųfondo.„Jeigu padalinio vadovas matys, kad vieno kurso studentas vienoje programoje su, tarkime, 6 balų vidurkiu gauna skatinamąją stipendiją, o to paties kurso kitoje programoje studentas su 7 balų vidurkiu tokios stipendijos negauna, tokiu atveju lėšos gali būti perskirstytos, kad stipendiją gautų studentas su aukštesniu vidurkiu", aiškina R. Matonienė.

Naujovė yra ir ta, kad studentai, išvažiavę studijuoti į užsienį pagal mainų programas, ir laisvai judan­ tys studentai gaus skatinamąsias stipendijas, jeigu jos jiems priklauso pagal ankstesnio semestro studijų rezultatą. Skatinamosios stipendijos mokėjimas nutraukiamas išbraukus studentą iš VU studentų registro, stu­ dentui sustabdžius studijas ar išėjus akademinių atostogų. Kartu socialinės stipendijos mokėjimas bus nutrauktas

tik pašalintiems ar išėjusiems iš univer­ siteto studentams. Sustabdžiusiems studijas ar pasiėmusiems akademines atostogas studentams socialinė sti­ pendija bus ir toliau mokama. Tokie studentai taip pat gali pretenduoti į vienkartinę stipendiją.

Svarbi naujovė yra ir ta, kad dabar VU studentas teoriškai gali preten­ duoti vienu metu gauti visas tris sti­ pendijas. Anksčiau buvo galima gauti tik arba socialinę, arba skatinamąją stipendiją.

Pasak R. Matonienės, labai sunku prognozuoti, kaip stipendijų skyrimo tvarka pasikeis rudenį, kai universitetą kartu su pirmakursiais turėtų pasiekti studentų krepšeliai. Bet kuriuo atveju, jos manymu, turėtų keistis tam tikri stipendijų skyrimo principai. „Nėra visiškai teisinga, kad universitetas skiria socialines stipendijas. Aš manau, kad jas turėtų skirti Socialinės rūpybos skyrius arba „Sodra". Universitetas pagal kompetenciją turėtų skirti tik skatinamąsias stipendijas", - teigia R. Matonienė. Pasak jos, apie tokių pokyčių stipendijų skyrimo sistemoje būtinumą kalbama jau nebe pirmus metus.

Socialinės stipendijos bus skiriamos studentams, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: • turi teisę gauti piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respu­ blikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą; • augina vaiką (vaikus); • kilęs iš šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, kurie mokosi ben­ drojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose.

Socialinės stipendijos dydis yra 3 BSI (390 Lt). Ji skiriama pusei metų.

Prašymą socialinei stipendijai gauti reikia pateikti studentų atstovy­ bės padaliniui fakultete iki vasario 25 d. Kartu būtina pridėti ir doku­ mentą, įrodantį, kad studentas atitinka bent vieną iš kriterijų: • Socialinės paramos centro pažymą apie gaunamą socialinę pašalpą (tai nėra pašalpa daugiavaikėms šeimoms, našlaičio stipendija) arba kompensacijas už šildymą šaltą ir karštą vandenį, kietą kurą ar dujas (tuomet antrame punkte išvardytų dokumentų pateikti nereikia); • vaiko (vaikų) gimimo liudijimus; • pažymas iš mokymo įstaigų, kurias lanko broliai ir/ar seserys.

Taip pat reikia pateikti dokumentus, nurodančius finansinę šeimos padėtį: • pažymą apie šeimos sudėtį (galima gauti Gyventojų registro tar­ nyboje arba seniūnijoje, kurioje studentas registruotas); • pažymas apie tėvų (globėjų) gaunamas pajamas (tik atlyginimą už darbą arba senatvės pensiją; pažymų apie pašalpas ir pan. nereikia) per mėnesį už trijų paskutinių mėnesių laikotarpį (jei tėvai/globėjai dirba) arba pažymas apie nedarbą (galima gauti darbovietėje, Darbo biržoje, „Sodroje“); • pažymą apie savo paskutinių 3 mėnesių pajamas ar nedarbą (tada pažymos apie per paskutinius 3 mėnesius gautas pajamas nereikia) (galima gauti darbovietėje, Darbo biržoje, „Sodroje“).

fakultetuose/ Atidaryta rekonstruota TSPMI biblioteka

Dovana studentams - teisinės literatūros lentyna

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VUTF) partneris ir rėmėjas advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous" naujų ir senų metų sandūroje fakultetui

padovanojo itin vertingą knygų ir periodinės literatūros lentyną.

Bendra dovanos suma - apie 18tūkst. litų.

Dovaną, be vertingų knygų, taip pat sudaro ir tokie užsienio bei Lietuvos Periodikos leidiniai kaip„The Economist", „The Lawyer“, „Versus" ir pan. Jie skirti akiratį plečiančiai, plačiau mąstančiai auditorijai.

Si advokatų kontoros„Raidla Lejins & Norcous" dovana - tai integruota

ilgalaikio švietimo projekto „Norcous Academia" dalis. Jo tikslas - padėti

studentams tobulėti ir gilinti savo teisines žinias neapsiribojant vien mini­ maliais standartais.

TF inform.

TF dekanas pro f. V. Nekrošius įteikė padėką advokatų kontorai „Raidla Lejins & Norcous“ už vertingą dovaną fakultetui

Orientalistikos centras su Indijos ambasada plečia Indijos studijų galimybes Sausio 28 d. Indijos Respublikos ambasaw dorius Lietuvai J. E. Čandra Mohanas Bhandari Orientalis­ tikos centre skaitė paskaitą „Indija po Mumbajaus išpuolių“, dalyvavo pirmojo lietu­ vių kalba išleisto hindi kalbos vadovėlio (aut Rasa Singh) pristatyme, padovanojo indologinių knygų Orientalistikos centro bibliotekai.

Paskaitoje pranešėjas apžvelgė 2008 m. lapkričio mėnesį Mumbajuje (Indija) vykusių teroristinių išpuolių priežastis, Pietų Azijos regiono saugu­ mo problemas, trumpai aptarė Indijos Ir Pakistano konflikto, paskatinusio šiuos išpuolius, istoriją.

Po paskaitos ambasadorius dalyva­ vo pirmojo lietuvių kalba išleisto hindi kalbos vadovėlio su hindi—lietuvių kalbų žodynėliu pristatyme. L. e. p.

Orientalistikos centro direktorius dr.

Valdas Jaskūnas padėkojo ambasa­ doriui už Indijos Vyriausybėsfinansinę Paramą, kuri leido šį vadovėlį parengti ir išleisti. Vadovėlis skirtas studijuoti hindi kalbą Vilniaus universitete ir kitose aukštosiose mokyklose, bet

naudingas ir savarankiškam kalbos mokymuisi. Vilniaus universiteto

OC pristatomas pirmasis lietuvių kalba išleistas hindi kalbos vadovėlis (antras iš kairės - Indijos Respublikos ambasadorius Lietuvai J. E. Čandra Mohanas Bhandari, šalia - VU tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. R.Vaitkus). V. Naujiko nuotr.

Orientalistikos centras šiuo metu yra vienintelė aukštojo mokslo instituciją Lietuvoje, kur dėstoma hindi kalba.

Jos gali mokytis ne tik bakalauro studijų indologijos specializacijos studentai, bet ir visi norintieji Rytų kalbų mokykloje.

VU tarptautinių reikalų prorekto­ rius dr. Rimantas Vaitkus pasidžiaugė naujomis VU ir Indijos universite­ tų bendradarbiavimo, studentų ir dėstytojų mobilumo galimybėmis.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus universitetas tapo„Erasmus Mundus External Cooperation Window" (EMECW) programos Europos Sąjungos ir Indijos universitetų konsorciumo (Lot 15) nariu. Si narystė suteikia visiškai naujas galimybes studentų, dokto­ rantų, jaunų mokslininkų ir dėstytojų

mobilumui ir bendradarbiavimui su aštuoniais geriausiais Indijos univer­ sitetais.

Susitikimo pabaigoje Indijosambasadorius padovanojo Orientalistikos centro bibliotekai apie 100 naujų indologinių knygų, skirtų šiuolaikinės ir tradicinės indų kultūros studijoms ir tyrimams.

Indijos ambasada jau ketvirtą kartą dovanoja knygų Orientalistikos cen­ trui. Šiuo metu Orientalistikos centro biblioteka turi didžiausią nuosekliai kaupiamą klasikinių ir šiuolaikinių Indijos ir Pietų Azijos studijų kolekciją Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Ją sudaro spaudiniai anglų, vokiečių, prancūzų, sanskrito, hindi ir kitomis šiuolaikinė­ mis Indijos kalbomis.

OC inform.

VU TSPMI bibliotekos atidaryme dalyvavo daug garbingų svečių.

V. Naujiko nuotr.

Justė NAVICKAITĖ Po 2006 m. prasidėjusios ir dvejus metus užsitęsusios rekonstrukcijos vasario 5 d. atidaryta Vilniaus univer­ siteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Atviros Lietuvos fondo biblioteka. Prie senųjų bibliotekos patalpų buvo pristatytas priestatas, kuriame įsikūrė Vilniaus miesto Merų skaitykla - pirmoji ir kol kas vienintelė vardinė bibliotekos skaitykla, skirta visiems miesto vado­ vams. Šią skaityklą puošia visų nuo Nepriklausomybės atgavimo pradžios Vilniaus miesto mero pareigas ėjusių žmonių nuotraukos.

2006 m. bibliotekos fondą papil­ džius Atviros Lietuvos fondo dovano­ tų knygų kolekcija, TSPMI biblioteka tapo viena didžiausių ir vertingiausių bibliotekų Šiaurės Europos regione.

Anot instituto direktoriaus prof. dr.

Raimundo Lopatos, ją sudaro dau­ giau nei 27 tūkst. humanitariniams ir socialiniams mokslams skirtų veikalų.

Direktorius taip pat pabrėžė, kad re­ novuotoje bibliotekoje studentai turi dideles galimybes mokytis: įrengta nemažai darbo vietų, visose patalpose veikia interneto ryšys.

Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Benediktas Juodka dė­ kojo Vilniaus miesto merams - rekons­ trukcijos pradžią inicijavusiam Artūrui Zuokui ir darbus užbaigusiam Juozui lmbrasui,taip pat tuometinei švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei.

Rektorius teigė esąs dėkingas už tai,

Rekonstruotos bibliotekos salė kad šie žmonės ne kalbėjo apie pro­ blemą, o ėmėsi konkrečių veiksmų.

Taip pat B. Juodka pabrėžė, kad vienas iš mokymosi kokybės parametrų yra mokymosi sąlygos, todėl šio Vilniaus universiteto rojaus kampelio atsiradi­ mas - svarbus įvykis visai universiteto bendruomenei. J. Imbrasas teigė, kad ši rekonstrukcija yra akivaizdus pa­ vyzdys, kaip vienos valdžios pradėtą darbą tęsia kita.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto biblioteka suteikia daugiau galimybių ne ti k Vilniaus uni­ versiteto akademinei bendruomenei, bet ir visai Vilniaus miesto bendruo­ menei, dalydamasi joje sukauptais veikalais ir taip prisidėdama prie pilietinės visuomenės ugdymo.

universitas

8

2009 m. vasari

vilnensis

siiuistorija ___________________________

M

3o

Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kiemas

„U.V.“ tęsia straipsnių ciklą apie Vilniaus universiteto kiemelius. Pristatome M. K. Sar­ bievijaus kiemą.

Taip atrodo M. K. Sarbievijaus kiemas dabar

M. K. Sarbievijaus kiemo vaizdai XX a. viduryje

Nijolė BULOTAITĖ

Manoma, kad seniausi yra pietiniai kiemo pastatai, išsaugoję XVII a. struktūrą ir primenan­

M. K. Sarbievijaus

kiemas

tys didelės bažnyčios šoninį fasadą. Rytiniame

kolegijos laikais buvo vadinamas šeimyniniu.

korpuse po 400 metų jubiliejaus rekonstrukcijos

Jame stovėjo ūkiniai pastatai, buvo arklidės

įsikūrė Lituanistikos centras ir knygynas „Litte-

ir bravoras. XIX a. pradžioje šiaurinis pastatas buvo perstatytas, įrengti butai profesoriams. Čia

ra". Akademijos laikais šio pastato pirmajame

gyveno architektas Mykolas Šulcas, kuris pats

aukšte buvo atviros arklidės. Šiuo metu M. K. Sarbievijaus kiemas - mėgs­

antikiniais orderiais dekoravo savo butą, vieną iš

tama studentų susibūrimo vieta. Čia jau daug

nedaugelio išlikusių Vilniaus gyvenamųjų namų

metų iškilmingai ir labai išradingai fontane

pamatyti R. Gibavičiaus, P. Repšio, V. Valiaus

Vilniaus universiteto profesorių ir auklėtiniu-

klasicizmo stiliaus interjerų. Šį butą Architektū­

krikštijami universiteto pirmakursiai filologai,

freskas, papildančias neišlikusį originalų seno­

mecenatų portretai, nutapyti remiantis is'

ros katedros profesorius naudojo kaip vaizdinę

vyksta daug linksmų studentiškų švenčių, Po­

sios Alma Mater pastatų interjerą.

priemonę studentams, aiškindamas architektū­

ezijos pavasario vakarai.

Nuotraukos iš VUB Rankraščių skyriaus fondų

Knygyną „Littera" puošia daili­

likusiais autentiškais dokumentais: Vilniaus jėzuitų kolegijos įkūrėjo vysk. V. ProtasevičiauS-

ros detalių subtilybes. Vėliau čia gyveno grafikas

Rengiantis švęsti Vilniaus universiteto 400

ninko Antano Kmieliausko tapyba. Pagrindinė

prof. J. Saundersas, architektas K. Podčašinskis. Šiuo metu restauruotame buvusiame profesorių

metų sukaktį, žymiausių lietuvių dailininkų

1978-1979 m. sukurtos freskos idėja - įamžinti

freskomis pasipuošė nemažai Filologijos fakul­

senojo Vilniaus universiteto mokslus ir menus.

P. Smuglevičiaus, istoriko J. Lelevelio, mediko

bute įsikūręs Filologijos fakulteto dekanatas.

tete įsikūrusių skaityklų ir vestibiulių: čia galima

Ant skliautus raminančių piliorių - žymiausių

J. Franko ir kitų.

astronomo rektoriaus M. Počobuto, dailininke

minimų. Jis primena Palemono mitą, romėnė

Kuo šiandien mums įdomus M. K. Sarbievijus

atvykimo į Lietuvą legendą. Taip keliamos

Lietuvos valstybingumo problemos. Kadangi rinkiniai buvo tokie populiarūs EuropojeM. K. Sarbievijus tarsi integravo šį kraštą j Vakarti intelektualinę erdvę, į Europos kultūrą. Jis buvo

vienas pirmųjų autorių, supažindinusių Vakarti

Motiejus Kazimieras Sarbievijus, kurio vardu pavadintas

Europą su Lietuvos istorijos faktais ir mitais-

kiemas, buvo Vilniaus akademijos auklėtinis, vėliau profeso­

vietovardžiais.

Pirmasis M. K. Sarbievijaus kūrinių vertimas

rius. Universiteto bibliotekoje galima pamatyti kadaise visoje

į lietuvių kalbą išėjo 1958 m., kai poetas Albi'

Europoje populiarios ir net penkiasdešimties skirtingų leidimų

nas Žukauskas išvertė rinkinį „Miškų žaidimai' Paskui ilgą laiką buvo verčiami tik pavieniai

sulaukusios garsiosios poezijos knygos leidimus, kurių vieną

eilėraščiai. Pilniausia poezijos rinktinė„Lemtie5

iliustravo pats P. P. Rubensas. Kuo šiandien mums įdomus

žaidimai / Ludi fortunae" išėjo 1995 m., kai šventėme 400-ąsias poeto gimimo metines-

M. K. Sarbievijus, ką turėtume apie jį žinoti, pasakoja

Tai vienas pilniausių M. K. Sarbievijaus kūrybos

Filologijos fakulteto profesorė Eugenija ULČINAITĖ.

leidimų netik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. Didelė jo poezijos dalis dar neišversta. Poeto kūrybos

Motiejus Kazimieras Sarbievijus M. K. Sarbievijus, kaip XVII a. Vilniaus univer­

šaltinis. M. K. Sarbievijus yra tarsi simbolis kultū­

siteto profesorius, visų pirma įkūnija krikščio­

ros, sujungusios antikinę ir krikščioniškąją kul­

Tai apibūdina M. K. Sarbievijaus kūrybą, nes jis,

tyrinėtojų ir vertėjų laukia dar daug darbų.

M. K. Sarbievijus garsėjo kaip oratorius it

pamokslininkas. Sakė pamokslus Šv. Jonų

niškosios lotyniškosios humanistinės kultūros

tūrą ir ieškojusios sąsajų su vietine kultūra. Visų

sekdamas antikine literatūra, stengėsi kūrybai

tipą. Kalbėti apie M. K. Sarbievijų šįmet, kai

pirma M. K. Sarbievijus išgarsėjo kaip lotyniškai

suteikti krikščionišką turinį. Tai buvo labai no­

bažnyčioje. Kai 1635 m. išvyko į Varšuvą ir tapo

švenčiame Vilniaus universiteto jubiliejų ir

rašęs poetas. Pirmasis jo eilėraščių rinkinys„Trys

vatoriška. Nors jis nebuvo pirmasis, jo rinkiniai

karaliaus Vladislovo IV pamokslininku, labai

Lietuvos tūkstantmetį, yra labai prasminga,

lyriko knygos", išleistas Kelne 1625 m., susilaukė didžiulio populiarumo. Šis rinkinys išleistas ir

davė pradžią naujo tipo poezijai. Europoje jo

ilgėjosi Lietuvos. Tai atsispindi jo laiškuose.

nes tūkstantmetis ir Brunono atvykimas at­

poezija buvo labai populiari, išėjo per 50 lei­

1636 m. liepos 5 d. Šv. Jonų bažnyčioje jam buvo

nešė krikščioniškąją kultūrą ir lotynų kalbą.

Vilniuje, išėjo bent trys leidimai Antverpene,

dimų, vertimų į nacionalines kalbas: vokiečių,

suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Išliko tų

lenkų, prancūzų.

Senasis Vilniaus universitetas tą tradiciją LDK

garsiojoje Mureto Plantenų spaustuvėje, kai

žemėse ypač įtvirtino per mokymo programas,

kurie su P. P. Rubenso iliustracijomis.Tuo metu

vadovėlius, literatūrinę kūrybą. Biblija ir lotynų

jis buvo žymiausias Europoje lotyniškai rašęs

M. K. Sarbievijus gerai žinojo Lietuvos istoriją ir

kalba sudarė senosios universitetetinės kultūros

poetas. Jis buvo vadinamas sarmatų arba šiau­

su Lietuva susijusius įvykius. Jo poezijoje galima

pagrindus, buvo mokslo, mokymo ir kūrybos

rės Horacijumi ir krikščioniškuoju Horacijumi.

rasti labai įdomių Lietuvos istorijos faktų įpras­

Išgyvenęs Lietuvoje daugiau kaip 20 metų,

iškilmių aprašymas. Iškilmės vyko toje pačioje akademinėje aplinkoje, kur ir šiandien teikiami garbės daktaro vardai.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

9

universitas

vilnensis

2009 m. vasaris

___________ istorija ui

Triratuku po universitetą

Buvęs VU rektorius, akad.

Jonas Kubilius: „Gyvenome ankštai, bet labai draugiškai

VU Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos

katedros profesorius Gintautas VALIULIS atpažino save, važiuojantį triratuku, Bibliotekos

Buvęs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, Mokslų akademijos tikrasis narys Jonas KUBILIUS studijų metais gyveno Sarbievijaus kieme.

Tiesa, kaip patikslina pats profeso­ rius, jis gyveno ne Sarbievijaus kieme - į šį kiemą žvelgė profeso­ riaus buto langai. Tad profesorius, kaip tikrasis Sarbievijaus kiemo gyventojas, maloniai sutiko pasida­ lyti savo jaunystės prisiminimais.

Kada teko gyventi Sarbievijaus kieme?

tis 1 buvo per menkas, studentų gerokai

Pradėjau studijuoti 1940 m.

1943-iaisiais vokiečių okupacinė

|padaugėjo. Į didįjį kambarį pusbrolis

valdžia universitetą uždarė. Mėginau

priėmė gyventi savo

pasilikti ir tęsti studijas savarankiškai, bet vyrus gaudė į kariuomenę arba į

pažįstamo gydytojo

darbus Vokietijoje, tad pasitraukiau į

asmenų šeimą. Po

tėviškę netoli Eržvilko. 1944 m.fron­

kurio laiko šiai susi­

tas stumdėsi tarp Dubysos ir Rasei­ nių. Kai 1944 m. rudenį universitetas

atnaujino darbą, aš dar negalėjau grįžti, nes nuo Vilniaus skyrė fronto linija. Pradėjau mokytojauti Eržvilko

kiemo nuotraukoje, išspausdintoje „Universitas Vilnensis“ gruodžio mėnesio numeryje.

ir

Markevičiaus trijų

Akad. Jonas Kubilius šiltai prisimena gyvenimą uni­ radus geresnį butą, versiteto senuosiuose rūmuose. V. Naujiko nuotr. vietoj jų priėmė gy­ venti mirusio Šiaulių

Gintauto Valiulio vaikystė prabėgo Sarbievijaus kieme.

Nuotraukoje - G. Valiulis su tėvais 1967 m. G. Valiulis, bū­ damas 4 metų, su tuo dvi­

farmacininko Kazlausko šeimą: jo

buvo šalia dabartinio Mūzų vesti­

žmoną, dvi dukras ir sūnų. Bute

biulio. Pats vestibiulis atrodė kitaip.

gimnazijoje. Tęsti studijų grįžau tik

buvo didelė bendra virtuvė, tualetas

Vietoj jo buvo du maži kambarėliai,

po metų, 1945-ųjų rudenį.

Mano pusbrolis veterinaras Bro­

su vonia. Už sienos kieme dar buvo

kuriuose tilpo dvi tada buvusios

viešasis tualetas.

Netrukus į mūsų porą kambarių

matematikos katedros. Laipteliais

palipus - biblioteka ir didelis prieš­

vijaus kieme prabėgusią

atsikėlė dar pusbrolio uošviai Vaitiekaičiai. Tačiau už pusmečio išsikėlė

kambaris, kurį esant reikalui galima

vaikystę ir redakcijai davė

buvo naudoti kaip auditoriją. O dar

keletą šeimos nuotraukų.

gyventi kitur. Gyvenome ankštai, bet

palypėjus laiptais - auditorija, taip

G. Valiulio senelis buvo

nius Kubilius, kiek anksčiau atsikėlęs

į Vilnių, buvo apsigyvenęs Šv. Jonų

bažnyčios klebonijos name. Vėliau tas namas buvo nacionalizuotas.

Apsigyventi padėjo jo žmonos dėdė

ratuku dalyvavo dviračių

lenktynėse Katedros aikš­

tėje. Profesorius maloniai sutiko prisiminti Sarbie­

pat su dideliu prieškambariu. Dar

kunigas A. Vaitiekaitis, buvęs tada

labai draugiškai.

Mūsų buto langai išėjo į Sarbievi­

universiteto ūkio reikalų

turėjome vieną didelį kambarį, kur

tos bažnyčios vikaru. Nuo 1932 iki

jaus kiemą. Vienu metu iš Sarbievi­

dabar berods Kanados kambarys.

sekretorius. Profesoriaus tėvas ir mama dirbo Že­

1948 m., kada bažnyčia buvo užda­

jaus kiemo pusės ties mūsų langais

Dalis paskaitų vykdavo Naugarduko

mės ūkio ministerijoje, o

ryta, klebonavo Tadas Makarevičius (g. 1872 m.). Jis buvo gana palankus lietuviams. Kai Vilnius 1939 m. grįžo

ant sienos kabėjo architekto Laury-

gatvėje.

dėdė buvo universiteto

no-Stuokos Gucevičiaus (1753-1798)

Jums buvo labai patogu dirbti prie pat namų?

kaimo kapelos „Jaunimė­ lis" vadovas. Šeima atsikėlė

Lietuvai, leido savo kuruojamoje

čia gyveno. Vėliau, kai pradėjome

Gyventi ten buvo gerai, tik buvo

čia iš Kauno, nes senelis

bažnyčioje laikyti pamaldas ir sakyti

tvarkyti universiteto rūmus prieš 400 metų jubiliejų, paaiškėjo, kad

vienas didelis nepatogumas. įėjimas į Sirvydo kiemą buvo iš Didžiojo

gavo darbą Vilniuje. Nuo

jis gyveno kitur, ir ta lenta buvo

kiemo, o vartai į jį iš gatvės vakarais

o išėjo į pensiją maždaug

ateidavo į tas pamaldas Šv. Jonų baž­

perkelta.

būdavo užrakinami. Jei grįždavai

tuo metu, kai prof. J. Kubi­

nyčioje. Iš kunigų lietuvių žymiausias buvo Alfonsas Lipniūnas-Lipnickas

Kiek laiko Jūs ten gyvenote? Ko­ kio dydžio buvo Jūsų butas?

vėliau, negalėdavai įeiti. Tada sargas gyveno ten, kur dabar yra kavinė.Tai

lius tapo rektoriumi.

kad universiteto rūmuose

pamokslus lietuvių kalba. Lietuvių Vilniuje tada buvo mažai. Daugelis

memorialinė lenta. Manyta, kad jis

1941 m. senelis dirbo VU,

G. Valiulis prisiminė,

(1905-1945). Jo brolis man gimna­

Aš ten gyvenau gan ilgai. Pusbrolio

į langą belsdavom prašydami, kad

zijoje dėstė istoriją. Kunigas buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Jo pa­

šeima keitė darbą, ir aš paveldėjau

malonėtų mus įleisti. Kartais ir vieną

buvo daug gyventojų. Jo

tą butą. Gyvenau jame nuo 1945 iki

mokslai sutraukdavo į bažnyčią daug

1956 m. Dar 1948-aisiais mūsų bute

kitą rublį tekdavo duoti.

O ar buvo daugiau butų

donas tvirtino, kad jo tėvai

žmonių, ypač vokiečių okupacijos

prisiglaudė du studentai - mano

niuose rūmuose?

metais. Drįsdavo pasakyti kritiškų

broliai Bronius ir Vytautas. 1950 m.

Visur buvo daug butų ir daug gy­

pasakojo, jog per karą,

žodžių ir okupantų adresu. Todėl

ventojų. Universiteto patalpose gy­

norėdamas išsaugoti turtą,

1943 m. kartu su kitais lietuviais

vedžiau, tai ir žmona apsigyveno.

Atsirado pora vaikų. O 1956 m. iš

universitetas daug įvai­

inteligentais pateko į Štuthofą.

Sibiro grįžo mama ir du broliai. Vienu

veno daug buvusio lenkiškojo Stepo­ no Batoro universiteto darbuotojų.

Namas stovėjo įkalnėje tarp Sar­

metu gyvenome penki suaugusieji ir

Dalis jų išvyko, o dalis liko. Į Vilnių po

žmonėms, jie slėpė, kas kur

bievijaus ir Sirvydo kiemų. Buvo trijų

du vaikai. O kambariai buvo 16-17

karo atsikėlė daug Kauno profesūros.

sugalvojo. Prof. Horodni-

aukštų. į pirmąjį aukštą buvo galima patekti tik iš Sarbievijaus kiemo, o į

kv. metrų. Tačiau tais metais gavau

Dalis jų buvo apgyvendinta centri­ niuose rūmuose, ypač iš Šv. Jono

kitus du - iš Sirvydo.

Klebonas užėmė trečiąjį aukštą.

gana erdvų butą, nors ir avariniame name, Odminių gatvėje. Mūsų du

kambariai atiteko Kazlauskams.

bendradarbis Roaldas Ga­

centri­

gatvės pusės. Čia gyveno ir Balys Sruoga (1896-1947). Universiteto

Mūsų gyvenamoji patalpa buvo antrajame aukšte. Per visą antrąjį

tatą perėmė universitetas. Antrasis

aukštą ėjo gana didelis koridorius.

ir trečiasis aukštai buvo atiduoti

g. 1 buvo ir bendrabutis. Tiesa, po karo Vilniuje atsirado nemažai laisvų butų, bet atplūdo daug gyventojų iš

Prie pat durų gyveno zakristijonas Glinskis, kalbėjęs tik lenkiškai, bet

lituanistams. O buvusiam koridoriuje

rytų. Tiksliai nebegalėčiau pasakyti, bet, rengiantis VU 400 metų jubiliejui

jo žmona buvo Vilniaus krašto lietu­

ir virtuvėje, panaikinus pertvaras, at­ sirado erdvus vestibiulis, kurį išpuošė

vė, kalbėjusi gražia Vilniaus tarme.

Toliau bute buvo dar vienas didelis>

P. Repšio freskos. Vieno iš mūsų dvie-

ir remontuojant centrinius rūmus, iš jų iškėlėme apie 300 žmonių. Kai

jų kambarių neliko - atsirado gražūs

reikėjo tas patalpas universitetui

kambarys ir du mažesni. Pusbrolis;

ir patogūs laiptai iš pirmojo į antrąją

mažesniuosiuose kambariuose apsi­ gyveno su žmona ir dviem vaikais. Ir

ir trečiąjį aukštus.

perimti, kai kuriuose butuose atsiras­ davo po keletą šeimų. Viename bute

mane priėmė gyventi. Man tai buvo išgelbėjimas, nes gauti bendrabutį nebuvo jokių vilčių.Tauro bendrabu-

Po poros dešimčių metų visą pas­

Kur tuo metu dirbote, kai ten gyvenote?

Dėsčiau universitete matematiką.

Pagrindinės matematikų patalpos

jų susirinko net penkios, ir reikėjo

duoti penkis butus.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ Į

irgi čia gyveno. Senelis jam

rių daiktų buvo išdalijęs

čius, dėstęs jam bendrąją

fiziką, pasakojo, kad Lietu­ va buvo nusipirkusi vieną gramą radžio. Per karą radį

įdėjo į švininį konteinerį ir užkasė kažkuriame univer­ siteto kieme. Kadangi radis

radioaktyvus, per 1600 metų du kartus sumažėja.

Po karo iškasė, suskaičiavo,

Nuotr. iš asmeninio prof. Gintauto Valiulio archyvo

kiek sumažėjo, ir pridavė, nes, matyt, tai buvo labai brangi medžiaga.

Sarbievijaus kieme gyventojai laikydavo ir gyvulius, kiaules, vištas, bet ir

paskaitos vyko. Buvo švenčiamos ir filologų šventės, poezijos pavasariai. Dalį ten gyvenusių žmonių 1968-1969 m. iškėlė į Lazdynus, į vienus pirmųjų tame mikrorajone pastatytų namų.

Istoriją užrašė Nijolė BULOTAITĖ

universitas

10

2009 m. vasaris

vilnensis

mes - stl '

______________

Tarptautinis studentų verslumo konkursas sieks dar geresnės kokybės Tomas NAGELĖ

Novatoriškumas tikslinga kryptis Šiais metais ECV labai skirsis ne tik

nuo paties pirmojo JVK, bet ir nuo praėjusių metų konkurso. Naujais drabužiais aprengtas konkurso sim­ bolis suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, solidarumo ir skelbia, kad projektas vis auga ir tobulėja: nauja išvaizda - naujos galimybės.

Patobulinta ir registravimosi tvar­ ka. Motyvacinis laiškas pakeistas videomotyvacija, t. y. 1 minutės dalyvių prisistatymu, kurio metu dalyviai turės įtikinti komisiją, kad būtent jie turi būti atrinkti tarp 12 geriausių Europos komandų. Daly­ vių motyvacijas peržiūrės ir vertins renginiotelevizija - MTV, kuri taip pat deleguos vieną komandą į konkursą.

Atrankos etape esė pakeitė atvejo tyrimas.Tačiau vienas apribojimas vis tiek išliko - konkurse gali dalyvauti TIK ekonomikos ar vadybos sričių studentai. Šiemet tarp simuliacinio žaidimo ir atvejo tyrimo dalyviams bus pasiūlyta viena laisvesnė diena. Tai bus puiki proga pabendrauti su savo jaunaisiais kolegomis iš visos Europos.

Konkurso augimas Jau 5 metus šį konkursą organizuo­ ja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Studentų atstovybė (VU EF SA), kiekvienais metais ji įdeda vis daugiau jėgų, pastangų bei kūry­ bingumo. O viskas prasidėjo ne taip jau idealiai, kaip gali atrodyti šiuo metu. Pirmaisiais metais konkurso

Kovo 4-8 d. vyks „Entrepreneurship Competition Vilnius“ (ECV) - tarptautinis Europos studentų verslumo konkursas. Daugeliui jis žinomas kaip Jaunojo verslininko konkursas (JVK), tačiau siekiant didesnio tarptautinio pripažinimo buvo pasirinktas naujasis angliškas pavadinimas. Or­ ganizatoriai šiemet pateiks ne tik naują projekto vardą, bet ir daugybę naujovių bei pasikeitimų pačiame konkurse bei pasiruošimo etape. dalyviams teko apsigyventi bendra­ bučiuose. Antraisiais metais projektas pasiekė tarptautinį lygį, buvo pa­ kviestos dalyvauti komandos iš Balti­ jos regiono šalių. Komandų, norinčių varžytis su konkurentais, kasmet vis daugėjo ir 2008 m. buvo pasiektas rekordas - 40 komandų atsiuntė savo CV ir motyvacinius laiškus.

Praėjusių metų konkursas užkėlė gana aukštą kartelę šių metų orga­ nizatoriams: dalyviai buvo apgy­ vendinti ir visi projekto etapai vyko „Panoramos" viešbutyje. Komisiją sudarė tokie autoritetai kaip Jonas Čekuolis, Remigijus Šimašius. Pagrin­ dinis konkurso rėmėjas buvo„Danske bankas", jis pateikė dalyviams atvejo tyrimo užduotį.

2008 m. pirmąją vietą laimėjo VU Ekonomikos fakulteto komanda „Google me please" - jų pergalė nutraukė dvejus metus ECV konkurse pirmavusių latvių triumfą.

Dalyviai liko sužavėti 2008 m. konkurso dalyvis Marty­ nas Jočys džiaugiasi, kad konkursas buvo kitoks nei 2007-aisiais: „Verslo simuliacijos visada mums leidžia

VU Karjeros centro projektų vadovė Įsivaizduokite, kad esate prekybos centre. Šiandien jūs niekur nesku­

bate, galite ramiai apžiūrėti prekes, esančias lentynoje prieš jus - tos pačios prekės kaip ir vakar, tik kainos šiektiek pakilusios.Tada ateina laikas judėti ir jums, dar pasidairote po ki­ tas prekystalių eiles, paskutinį kartą nusišypsote kasininkei, kuri praėjusią savaitę išpakavo jus iš dėžės ir pastatė lempų šviesoje, o dabar nuskaito BAR kodą ir atiduoda į geras rankas.

Viliatės, kad jus suvartos prasmingai.

Taip - jūs esate prekė. Arba, tiksliau,

pasirenkate būti preke: leidžiate, kad jūsų nuomonę, nuostatas, net tai, ką jūs žinote, ką mokate ir sugebate, suformuotų kažkas, kas vėliau galės jus parduoti už padorią kainą ir pa­ naudoti savo tikslams. Ar kada nors susimąstėte, kodėl esate toks, koks esate? Ir iš viso - kas esate? Ką čia veikiate? Ko siekiate? Galvokit.

Atsibudote? Kaip gerai. Kažkam palengvėjo, kad atsirado dar vienas kritiškai mąstantis, pats sprendimus galintis priimti žmogus. Dar vienas, kuris visame šitame begaliniame informacijos sraute gali atsirinkti tai, kas iš tiesų svarbu. Žmogus, kuris

eina savo keliu (nebūtinai paskui minią), žino, kaip nori praleisti laiką čia, neatidėlioja, nelaukia, daro tai,

Tikslo siekėjai Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Studentų atstovybė vėl imasi šios atsakingos užduoties ir yra pasiryžusi nustebinti visus dalyvius.

Tai yra vienas iš didžiausių EF SA organizuojamų projektų, prie kurio noriai ir aktyviai prisideda didžioji dalis atstovybės narių.

Studentų atstovybei jau pavyko į organizatorių gretas įtraukti MTV, kuri šių metų konkursui padės kaip renginio televizija, ir informacinį rėmėją - Delfi.

Organizatoriai užtikrina 5 naudin­ gas, naujovių ir atradimų kupinas dienas, gerą laiko praleidimą, daug naujų pažinčių ir galingą žinių už­ taisą.

kas jam atrodo prasminga ir teikia džiaugsmo. Žmogus, kuris naują die­ ną pradeda su šypsena, nes tiek daug ką galima nuveikti, kad tobulėtum, kad kurtum tikrą naudą.

Dėmesio! Kai nuspręsite, jog atėjo laikas prisiimti atsakomybę už savo karjerą, t. y. gyvenimą, mes visada jūsų laukiame VU Karjeros centre. Mes galime jums pasiūlyti išmokti valdyti savo karjerą. Iš prekės tapti kūrėju ir susikurti gyvenimą, kurio norite JŪS. Galite užsukti j www.karjera. vu.lt ar Saulėtekio ai. 9, III rūmai, užsiregistruoti į karjeros valdymo mokymus ar ateiti konsultuotis karjeros valdymo klausimais.

KHF STUDENTŲ ATSTOVYBEI ĮTEIKTAS GERUMO KRISTALAS Ugnė Gromnickaitė,

Lietuvių filologijos ir reklamos II k. studentė Sausio 5 d. Kauno rotušėje vyku­ siame tradiciniame Padėkos vakare laikinosios sostinės meras Andrius Kupčinskas kauniečiams įteikė 25 Gerumo kristalus. „Už gerus darbus Kauno ben­ druomenei ir Lietuvai" - iškilmingo

vakaro metu ne kartą skambėjusi frazė. Už altruizmą, drąsą, atsidavimą, atjautą, meilę, visuomeniškumą, idėjas, tiesiog už gerumą. Tokiais ir panašiais žodžiais vakaro vedėjas dėkojo nominantams mero vardu, o šis savo ruožtu teikė kristalus ir su pagarba spaudė dešinę.

Gerumo kristalas buvo įteiktas ir Vilniaus universiteto Kauno huma­ nitarinio fakulteto Studentų atstovy­ bės (VU KHF SA) pirmininkui Algirdui

Debatininkas yra žmogus, kuris per 7 minutes gali argumentuotai įrodyti, kad juoda - tai balta.

Bet gali lygiai taip pat įtikinti, kad taip nėra, nie­ kad nebuvo ir negalėtų būti. Sausį paaiškėjo, kad geriausiai pasaulyje tai sugeba padaryti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) Debatų klubo narės Aistė Dumbrytė ir Eugenija Golubova.

jaustis taip, lyg dalyvaujame tikrame versle, priimame tikrus sprendimus.

Mes suprantame, ką reikia stebėti ir kokių padarinių galime tikėtis dėl savo priimto sprendimo." Martynas taip pat tikina, kad visos konkurso užduotys naudingos tiesiogiai ar netiesiogiai. „Šis konkursas yra tarsi olimpinės žaidynės - vien dalyvavi­ mas svarbus, nes įgauni daug nau­ dingos patirties", - savo įspūdžiais dalijasi ECV dalyvis.

Esi tas, kuo pasirenki būti Neringa ANTANAITYTĖ,

VU - geriausiai argumentuojantis universitetas pasaulyje

Kvikliui. „Kaip telefonu sakė maloni teta iš savivaldybės, už „Sielų upės" organizavimą. Gan keistas jausmas, nes ši akcija priklauso jums, o ne man, ir kristalą turėtų gauti visa VU KHF SA. Kad ir kaip ten būtų, manau, jog tai didelis įvertinimas mums, kaip organizacijai, ir pripažinimas visame Kauno mieste. Tampam žinomi, matomi ir vertinami. Ko daugiau bereikia", - sakė Algirdas savo komandai.

VU studenčių A. Dumbrytės ir E. Golubevos rankose - tarptautinio deba­ tų čempionato taurė VU SA Debatų klubas yra pasaulinio universitetinio debatų tinklo, kurio tiks­ las - ugdyti kritinį mąstymą, iškalbą ir atskleisti jaunų žmonių gabumus, dalis.

Kasmet organizuojama daugybė tur­ nyrų ir čempionatų, skirtų įgūdžiams lavinti ir išsiaiškinti regiono stipriau­ siuosius. Irtik vienintelį kartą per metus į tokį renginį susirenka geriausi pasau­ lio debatininkai, kad būtų nuspręsta, kurie iš jų yra patys geriausi. Į 2008 m. gruodžio 27 d. - 2009 m. sausio 4 d. Airijoje, Korko mieste, vy­ kusį 29-ąjį didžiausią ir prestižiškiausią kasmetinį tarptautinį čempionatą susirinko net 316 komandų iš viso pasaulio. Kategorijoje „anglų kaip užsienio kalba", kurioje varžosi deba­ tininkai, nevartojantys anglų kalbos savo įprastinėje aplinkoje, pirmąją vietą iškovojo VU SA Debatų klubo ko­ manda, kurią sudaro Aistė Dumbrytė ir Eugenija Golubova.

Tokio tipo čempionatuose yra pripa­ žįstama anglų kalbos vartojimo daž­ numo įtaka gebėjimui reikšti mintis, todėl debatininkai, perėję kvalifikacinį etapą, suskirstomi į tris kategorijas. „Atrankiniame etape tenka kautis su visais - nesvarbu, ar anglų jo pirmoji, ar antroji kalba, irtik patekus į ketvirtfinalį yra skirstoma pagal kategorijas", - tei­

gė E. Golubova. Pirmojoje kategorijoje varžosi anglakalbiai, antrojoje - anglų kaip antrosios kalbos - tie, kurie ją vartoja socialiniame gyvenime ir/arba mokosi angliškai, o trečiojoje - anglų kaip užsienio kalbos - tie debatininkai, kurie nevartoja anglų kalbos savo įprastinėje aplinkoje. į pastarąją kate­ goriją pateko ir Vilniaus universiteto studenčių komanda.

Po trijų dienų debatų tokiomis temomis kaip pajamų mokesčio sumažinimas moterims ar Kinijos ir Indijos vaidmens didinimas kovoje su klimato kaita lietuvių komanda,finale nugalėjusi Rumunijos ir dvi Kroatijos komandas, tapo geriausia pasaulyje.

Iškovotą taurę merginos ketina pa­ dovanoti Vilniaus universitetui, kuris rėmė komandos dalyvavimą šiame čempionate. Be to, Aistė ir Eugenija tarp geriausių kalbėtojų savo katego­ rijoje užėmė pirmąją ir antrąją vietas.

Tai pati didžiausia, bet ne pirmoji A. Dumbrytės ir E. Golubovos pergalė: jos taip pat yra laimėjusios Vilnius Open 2007 turnyrą, 2008 m. Helsin­ kyje Baltijos šalių debatų čempionate pateko į finalą, dalyvavo Stockholm School of Economics Rygoje (2008 m.) čempionato finale.

VU SA inform.

KVIEČIAME DALYVAUTI FOTOKONKURSE „VU - mano universitetas“ Iki š. m. spalio 1 d. visus VU bend­ ruomenės narius - studentus, alumnus, dėstytojus, administracijos dar­ buotojus - kviečiame siųsti nuotraukas su trumpu aprašymu, kuriose atsi­ spindėtų: V akademinis gyvenimas, V studentavimo patirtis, V įsimintinos asmenybės, V universiteto gyvenimo akimirkos.

Konkursui galima teikti tiek skait­ menines, tiek geros kokybės popieri­ nes nuotraukas (jas nuskenuosime).

Nuotraukas siųsti ei. paštu alumni@vu.lt arba Vilniaus universitetui, Informaci­ jos ir ryšių su visuomene skyriui, Alumni sekcijai, Universiteto g. 3, 221 kab., LT-01513, Vilnius.

Visos nuotraukos bus skelbiamos internetinėje fotogalerijoje www. alumni.vu.lt. Konkurso nugalėtojus lems galerijos lankytojų balsai.

Daugiausia simpatijų sulaukusių nuotraukų autoriai bus apdovanoti VU suvenyrais ir diplomais, knygomis „Vilniaus universitetas fotografijose".

O

Nugalėtojo lauks ypatingas pri­ zas - Mariaus Jovaišos fotografijų albumas „Neregėta Lietuva" su autoriaus autografu! <•> Konkursui pasibaigus bus surengta geriausių nuotraukų paroda.

Konkurso taisyklės ir platesnė infor­ macija: www.alumni.vu.lt <č>

universitas

2009 m. vasaris

11

vilnensis

mes-studentai g g Žiemos sesija studentus supažindino su „gerai besimokančio studento" statusu Indrė LEONAVIČIŪTĖ

Aštuonetas tapo reikšmingesnis Atliktos žurnalistinės apklausos, kurios metu buvo apklausti 57 Vilniaus universiteto studen­ tai (33 humanitarinių arba socialinių, 24 - tiks­ liųjų mokslų), duomenys parodė, jog daugumai

studentų aštuonetas tapo sunkiau pasiekiamu Pažymiu nei praėjusių sesijų metu (42 proc.). 28

Proc. manė, kad situacija liko nepakitusi, net 30 proc. negalėjo apsispręsti.Tačiau studentai dėl suprastėjusių įvertinimų nekaltina dėstytojų, viso labo 10 proc. sakė pastebėję griežtesnį pedagogų vertinimą. Šią nuostatą atspindėjo ir apeliacijų klausimo atsakymų rezultatai.Tik vie­ nas apklaustasis teigė rašęs apeliaciją, 82 proc. to neketino daryti, o 16 proc. studentų norėjo, tačiau neišdrįso užginčyti egzamino įvertinimo.

VU Studentų atstovybės duomenimis. Istorijos fakultete tik vienas studentas pateikė apeliaciją, kuri nebuvo patenkinta, Ekonomikos fakultete buvo pateikta net 18 apeliacijų, iš jų 4 buvo

Patenkintos. Daugiau informacijos nei VU SA, nei Studijų direkcija negalėjo pateikti. Paklausti, kaip vertina šios sesijos rezultatus, daugiau nei

Pusė (60 proc.) studentų buvo arba jais nepa­ tenkinti, arba patenkinti tik iš dalies, o lygindami įvertinimus su pastarąja sesija, dažniausiai sakė, jog mokėsi tiek pat, kiek ir anksčiau, tačiau

„Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „as­ tuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.“ Su šia Aukštojo mokslo įstatymo nuostata po šios žiemos sesijos buvo supažindinti studentai. Šįkart studentai

Nuostatą vertina dviprasmiškai Dabar galiojančią „gerai besimokančio studento" nuostatą studentai vertina ir kaip naudingą, jr kaip turinčią spragų. Ją teigiamai įvertino 19 proc. apklaustų studentų. Anot jų,

tokia sistema skatina studentą pasitempti ir

neleidžia atsipalaiduoti, nes finansavimo for­ ma priklauso nuo kiekvienos sesijos rezultatų.

Jie taip pat pridūrė, jog „aštuonetas" yra gana iengvai pasiekiamas pažymys. Tokia pozicija buvo būdinga daugumai humanitarinių moks­

lų studentų. Tuo tarpu net 33 proc. tiksliųjų

mokslų studentų nuostatą dėl „aštuoneto" vertino neigiamai, o kaip trūkumą įvardijo su­ kuriamą nelygybę tarp skirtingų mokslo šakų

tik akademinių skolų neturintis studentas gali pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą.

„Apmaudu, kad net ir puikiai kitus egzaminus išlaikęs studentas, paslydęs tik vieną kartą, jau

nebėra laikomas gerai besimokančiu ir moka už mokslą", - apgailestavo Komunikacijos fakulteto studentė. Šią poziciją palaikė ir VU

SA atstovai, teigdami, kad „gerai besimokantis studentas turėtų būti tas, kuris egzaminų sesiją

išlaiko be skolų".

Dėstytojai: braukti brūkšnį ties aštuonetuku - labai dirbtinis dalykas logijos ir antropologijos katedros vedėja, prof.

Janina Tutkuvienė nuostatai dėl„aštuoneto" per didelės reikšmės neteikia.„Jeigu reaguotume į kiekvieną reformą, tai nespėtume keisti tikrai patikrintų ir visame pasaulyje naudojamų ver­

tinimo kriterijų. Mes orientuojamės daugiausia į Kembridžo ir Vokietijos universitetų anatomijos studijų patirtį, pagal tai jau septynerius metus

informatikos fakulteto dėstytojas:„Tai gana di­ delis absurdas, nes fakultetų pažymių vidurkiai smarkiai skiriasi. Be to, tai skatina moksleivius pasirinkti tas specialybes, kuriose istoriškai rašo­ mi didesni pažymiai, o ne tas, kurių specialistų iš tikrųjų reikia valstybei." Kitu kampu į nuostatą dėl „aštuoneto" žvelgė taip pat anonimiška panorusi išlikti Filologijos fakulteto dėstytoja. „Ilgą laiką šalyje aukštajam mokslui buvo arba apskritai neskiriama, arba skiriama labai mažai dėmesio. Todėl į kiekvieną reformą turime žiū­ rėti tik kaip į teigiamą žingsnį į priekį", - teigė aukštojo mokslo pedagogė. Filosofijos fakulteto dėstytojas Kristupas Sabolius, paklaustas, ar Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos gali tu­ rėti įtakos dėstytojo vertinimui, teigė, kad šios sesijos metu jo vertinimas nepasikeitė, tačiau ateityje gali keistis: „Stengsiuosi, kai tai bus įmanoma, suteikti galimybę studentui gauti geresnį pažymį." Filosofas taip pat įžvelgia nuos­ tatos dėl „aštuoneto" spragą: „Tokia sistema pasiteisina humanitariniuose moksluose.Tačiau tiksliųjų disciplinų studentai dažnai sunkiau gauna gerus pažymius, todėl jų atžvilgiu tai yra neteisinga."

vertiname studentų anatomijos žinias", - teigė profesorė. Ji pridūrė, kad„objektyvus dėstytojas

Nuo rudens situacija keisis

neturėtų reaguoti į jokį „spaudimą" pritaikant pažymius pagal reformas".Tačiau J.Tutkuvienė taip pat pažymėjo Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos sukuriamą nelygybę:„Braukti brūkšnį

Nuo ateinančio rudens naujai įstoję studentai bus skirstomi į mokančius ir nemokančius už mokslą. Studento krepšeliai bus skiriami tik geriausiai abitūros egzaminus išlaikiusiems abiturientams, o likusiems bus sukurta lanksti paskolų sistema. Lygybei tarp humanitarinių ir tiksliųjų mokslų studijų krypčių palaikyti žadama atitinkamiems fakultetams pritaikyti atitinkamą studijų krepšelių kiekį. Tiesa, dėl studentų baimės įsiskolinti šie ketinimai jau dabar sulaukė nemažai kritikos.

ties aštuonetuku - labai dirbtinis dalykas: gal vieniems tai tinka, kitiems-tikrai ne. Pavyzdžiui,

garsiuose užsienio universitetuose anatomijos iš pirmo karto neišlaiko 30-40 proc. studentų

studentų. Net 48 proc. apklaustųjų nuostatą

ir niekas iš to jokios tragedijos nedaro. Aštuo­ netukas čia - labai geras pažymys." Panašiai

vertino dvejopai. Didžiausias trūkumas - kad

manė ir prisistatyti nenorėjęs Matematikos ir

Kaip studentai vertina šios sesijos rezultatus ir ką mano apie „gerai besimokančio studento“ nuostatą?

L/na, prancūzų filologija,

I kursas:

Ričardas, istorija, I kursas:

Sesijos rezultatus vertinu ge­

Įspūdžiai po sesi­

rai, nes esu gerai besimokanti studentė. Nemanau, kad, įve­ dus naują„gerai besimokančio

jos nekokie. Kadan­

studento" statusą, dėstytojų vertinimas tapo griežtesnis.

Tačiau manau, kad ši naujovė

Palankesnė humanitarinių

Mokslų studentams, o „tiks­ liukai" priešingai, - atsidūrė Prastesnėje padėtyje.

gi kitame fakultete

dar studijuoju nea­ kivaizdžiai, tai sudė­

tinga buvo dvi sesi­

jas išsilaikyti. Nesu labai patenkintas šia

naujove, nes turiu labai daug veiklos, dažnai nelieka laiko

geriems rezultatams pasiekti.

Karolis, žurnalistika, I kursas: Tikėjausi geresnių rezultatų, bet esu patenkintas ir tuo, ką

Pasiekiau, nes minimalus tikslas.1, y. turėti aštuonetą, buvo i9yvendintas. Dėl nuostatos ueturiu nuomonės - viena vertus, tai lyg įr gerai, kažkoks bandymas, bet kita vertus, dės­ tytojams atsiranda įvairių lais­

Giedrė RUTKAUSKAITĖ

www.tavokelias.lt Tikėsite tuo ar ne, tačiau Lietuvos įmonės net ir krizės akivaizdoje ieško darbuoto­ jų. O kaip rodo faktai, viena patraukliausių darbuotojų grupių yra studentai. Būtent tai tvirtina mūsų pašnekovai.

universiteto informacinėje sistemoje nebeieškojo lemtingojo brūkšnio, svarbiau buvo pamatyti laimę garantuojantį pažymįaštuonetą. „Universitas Vilnensis“ pabandė išsiaiškinti, kokių pokyčių studentams atnešė ši naujovė ir ką mano dėstytojai.

VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histo­

rezultatai suprastėjo.

Krizė geriausias laikas veikti studentui

Tačiau kita vertus, jeigu mokysies,

tai už mokslą ir nemokėsi, viskas labai paprasta. Todėl manau, kad ši naujovė yra labai dviprasmiška.

Lygybė tarp tiksliųjų ir humanitarių

mokslų studentų visiškai neegzis­ tuoja, bet man, kaip humanitarui, tai nėra aktualu. Nemanau, kad

„aštuonetas" tapo sunkiau pasie­ kiamu pažymiu, juk dėstytojas yra

vių tiesiog pamažinti studentui

dėstytojas, tie pinigai šiuo atveju

Pažymį. Viskas gali pasidaryti

jam nepatenka, taigi jis studentą

Pernelyg korumpuota.

vertina pagal šio gabumus.

Ieva ir Ingrida, prancūzų filologija, III kursas: Sesija iš tikrųjų nebuvo labai bloga, nors nepasisekė visko sėk­ mingai išlaikyti. Ši reforma nėra tinkama, nes nėra lygybės tarp humanitarų ir tiksliųjų mokslų studentų. Humanitarams kur kas lengviau mokytis nei kitiems, kuriems aštuonetą turėt iš tikrųjų yra sunkiau. Būtų logiška, jei gerai besimokantis studentas būtų tas, kuris neturi skolų, nes jei skolų neturi, vadinasi, tu mokaisi. Kiek­ vienas universitetas galėtų pagal savo lygį ir pakraipą susidaryti tam tikrą sistemą lygybei palaikyti.

Pasak Karelo, jau daugiau nei pusę metų su sėkmingiausiomis Lietuvos įmonėmis dirbančio jaunuolio iš Čekijos, Lietuvą, kaip ir kitas kaimy­

nines šalis bei visą Europą, apėmusi ekonominė krizė naudinga būtent studentams. „Žodis„krizė" daugeliui žmonių tapo keiksmažodžiu. Vis dėlto pastaruoju metu bendraudamas su Lie­ tuvos įmonių vadovais pastebiu du požiūrius.

Vienas - gana pesimistinis. Įmonių direktoriai kaip įmanydami stengiasi sumažinti savo išlai­ das, atleidžia ilgamečius darbuotojus, kad tik sugebėtų išlikti patys, ir organizuoja tik savo pa­ grindinę veiklą. Tačiau drąsesni vadovai skuba pasinaudoti krizės suteiktomis galimybėmis. Jie kaip tik plėsdami savo veiklą stengiasi išstumti kitus konkurentus ir galutinai įsitvirtinti rinkoje. Štai tokioms įmonėms reikia jaunimo."

Karelo žodžius patvirtina ir vienoje regioni­ nėje televizijoje reklamos vadybininke neseniai dirbanti Gabrielė:„Plačiau mąstančios ir žodžio „krizė" sukeltai psichozei nelinkusios pasiduoti įmonės noriai priima studentus. Jaunas žmogus jiems naudingas, nes turi didelį norą dirbti, yra maksimalistas ir kol kas dar neturi didelių reikalavimų. Štai ir mane priėmė kaip jauną ir perspektyvią studentę.Tiesa, dideliu atlyginimu kol kas pasigirti negaliu, tačiau man žadamos puikios karjeros galimybės reklamos srityje."

Studentai dalijasi darbo pasiūlymais Išeities ieškome visi. Štai kad ir tokios įmonės kaip „Bitė Lietuva", „Pricevvaterhouse Coopers",TELE2,„Mars Lietu­ va", Danske bankas,,,Ernst & Young Baltic", RIMI Lietuva, „CV-Online" ieško darbuotojų. Pasak visiems Lietuvos studentams skirto karjeros galimybių projekto „Tavo kelias'09" vadovės Gintarės Norvilaitės, būtent dabar studentai turėtų naudotis krizės jiems suteiktomis gali­ mybėmis. „Jokia krizė nesumažins specialistų poreikio.Taip sakydama remiuosi„Tavo kelio'08" patirtimi. Savo verslą plėtojančioms įmonėms jaunas ir išsilavinęs žmogus visada bus patrau­ klus ir laukiamas. Būtent todėl jau antrus metus mūsų organizuojamam renginiui neabejingi verslo grandai noriai bendrauja su studentais, o neretai ir siūlo tapti jų verslo dalimi."

• •

Karjeros galimybių renginys „Tavo kelias'09":

J • vyks kovo 5 d. „Karolinos" viešbučio • konferencijų centre (Sausio 13-osios g.

• 2, Vilnius); I • išsiskirs daugiau nei 10 sėkmingiausių • Lietuvos įmonių rengiamomis diskusi• jomis, seminarais, atviromis darbo gruI pėmis, kuriose dalyviai ne tik artimiau ; susipažins su pačia įmone, bet ir įgis daug • naudingų žinių apie šiuolaikinį verslą; I • visą dieną vyksiančiame renginyje stu; dentai bus kviečiami susipažinti ir ar• timiau pabendrauti su didžiausių ir sėI kmingiausiai dirbančių Lietuvos įmonių

• ’ * • * ; • 1 •

I ; • !

• atstovais; vėliau bus rengiama stendinė ' • diskusija ir darbinės sesijos; • I • šis karjeros galimybių renginys skirtas ’ magistrantams, III-IV kurso bakalauran- ’ • tams ir jauniems specialistams, ; • • renginio organizatoriai - tarptautinė • ; studentų organizacija AIESEC; I • • registracija internetu www.tavokelias.lt. '

universitas

12

2009 m. vasaris

vilnensis

f f t atmintis_____________________________________________

Prof. Eugenijus Meškauskas buvo vaikščiojanti universiteto dvasia Keli Prof. Česlovas KALENDA Savarankiška, racionalumu ir žmoniškumu grindžiama profe­ soriaus Eugenijaus Meškausko laikysena buvo tas veiksnys, kuris sovietmečiu lėmė nedogmatiško mąstymo proveržį Vilniaus univer­

siteto Filosofijos katedroje. Nors katedra dažnai sulaukdavo kritikos

už ideologinius „nukrypimus" ir nepakankamą - sovietiškai inter­

pretuojamą -„idėjiškumą", vis dėlto nebuvo viešai kvestionuojamas jos

vedėjo ir narių profesionalumas, dalyko išmanymas. Filosofijos ka­

tedroje buvo gerbiamos ir puo­ selėjamos senosios akademinės tradicijos. Šie profesiniai dalykai

štrichai

profesoriaus

portretui

Kovo 1 d. profesoriui Eugenijui Meškauskui būtų sukakę 100 metų.

1944 m. Vilniaus uni­ versitete jis pradėjo dėstyti filosofiją. 19471956 m. buvo Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, 19561959 m. - universiteto prorektorius, 19591987 m. - Filosofijos katedros vedėjas. Mirė 1997 m. spalio 9 d.

Kavolių jis pasakė: kada K. Marxas kaip ekonomistas tyrė socialinę struk­ tūrą, jis buvo mokslininkas, o kada naują (socialistinę) struktūrą ėmė kildinti iš klasių kovos, jis nuėjo nuo mokslinio pagrindo. V. Kavolis jam pritarė sakydamas, kad šiuo atveju klasių kova yra tas pat, kas antikinėje dramoje buvo Deus exmachina.

E. Meškauskas kalbėjo ir dėstė mintis, išoriškai žiūrint, labai papras­ tai, bet už paprastos formos slypėjo giliai permąstytas ir išjaustas turinys, kuriam perimti reikėjo intensyvaus paties klausytojo darbo. Profesorius visą gyvenimą liko ištikimas savo jaunystės dienų priesakui „Nekalbėk gražiai!", t. y. venk įmantrių žodžių ar frazių, o visada gilinkis į dalyko esmę. Ir kalboje, ir elgesyje, ir gyvenimo būde jis nemėgo puošnios formos, madų vaikymosi, buvo tikras nonkonfor­

šiek tiek atsverdavo dogmatikų

puolimus bei kaltinimus, ir katedra sunkiai, bet vis dėlto gyvavo pagal

savus moralinius dėsnius. Vedėjas, pasinaudodamas savo autoritetu ir, kas be ko, asmeniniais ryšiais su valdžią turinčiaisiais, gynė kolegas ir atremdavo puolimus.

Tapęs vedėju, jis pirmiausia nuo­ sekliai rūpinosi nacionalinių kadrų

filosofijos srityje ugdymu. Iki tol katedrai vadovavo ir toną filosofijos dėstymui diktavo iš Maskvos atsiųsti

darbuotojai, daugiausia besirūpinę stalininės marksizmo versijos apo­ logetika. E. Meškausko vadovavimui

įsibėgėjus katedrą jau beveik sudarė vietoje išaugę dėstytojai, kurių disertacijų vadovas dažniausiai buvo pats vedėjas arba jo mokiniai.

Negana to, ir kitose aukštosiose mo­

1955 m. E. Meškauskas buvo sertacijos. Iš karto naujokas gavo iš mokslinio vadovo prof. Aleksejaus Gagarino užduotį - recenzuoti gyni­ mui įteiktą disertaciją. Radęs darbe

grubaus nemokšiškumo apraiškų,

E. Meškauskas parašė triuškinamą

jos niekam nerodys. Bet vadovas,

„dar kažką pats pridėjęs", įteikė recenziją pagal adresą. Nors diser­ tacija buvo formaliai apginta, bet

Prof. E. Meškauskas (nuotr. iš knygos „Vilniaus universitetas fotografijose“)

netrukus tarybos sprendimas buvo anuliuotas. Ši patirtis suteikė E.

ugdymu. Filosofija turinti mokyti

sceninio žydėjimo periodu negir­

mąstymo aiškumo, apibrėžtumo, nuoseklumo, o ne pasklidumo, mi­ glotumo, sakydavo jis. Pats studijavo teisę ir kaip tik tada išmokęs mąsty­

dėjo jo kerinčio balso ir nematė jo iškilaus stoto. Tuo ilgu užsibuvimu jis pakenkęs savo nuostabiai reputa­ cijai - štai kokį verdiktą liūdnu balsu ištarė profesorius.

Prisiminiau šį epizodą dėl to, kad

Meškauskui pasitikėjimo savo jėgo­

mis. Per metus jis parašė ir sėkmin­ gai apgynė savarankiškai parengtą darbą iš pažinimo teorijos.

kyklose filosofiją dėstė ar katedroms

Filosofijoje E. Meškauskas reikš­ mingais laikė tokius darbus, kurie

analizuoja kokią nors teorinę pro­ blemą ir kuriuose galima panaudoti

kalbėti apie „Meškausko mokyklą".

bei įvertinti kitų mąstytojų indėlį ją

Ją išėję ar jos kritiško filosofavimo

sprendžiant. Atskirų personalijų na­

dvasios įkvėpti ir savarankiškais

grinėjimas jam nebuvo patrauklus, bet tolerantiškai pripažino, kad

nuėję asmenys vėliau tapo Lietuvos

ir tokie darbai mokslui reikalingi.

Vertingiausias filosofinio traktato

atgimimo sąjūdžio aktyviais daly­

bruožas, pasak E. Meškausko, yra

viais ir ryškiai prisidėjo prie krašto nepriklausomybės iškovojimo.

tai, kiek autorius sugebėjo įsigilinti

Atėjęs dirbti į universitetą E. Meš­ kauskas, be kitų dalykų, skaitė ir filosofijos istorijos kursą. Pradėjo nuo senovės graikų mąstytojų.

Prieš kiekvieną paskaitą dvi die­ nas jai ruošdavęsis, susidarydavęs aiškią loginę nagrinėjamos temos atskleidimo grandinėlę, kurios kal­

ją per savo patirties prizmę bei

bėdamas stengdavęsis laikytis, nors kartais dėl vienų ar kitų netikėtai kilusių minčių nuklysdavęs į šoną.

Kurso dėstymo metu taip įsitraukęs į senovės autorių veikalus, kad iki

ti laiko dvasios. Bet profesorius visada

recenziją, manydamas, kad vadovas

vadovavo taip pat daugiausia buvę E. Meškausko mokiniai bei aspiran­ tai. Šios aplinkybės sudarė pagrindą

tyrimų arba filosofijos klasikos veikalų vertimo ir leidybos keliais

mistas, neskubėjo pritarti naujovėms.

Man reikia pagalvot, aš negaliu „na ura", sakydavo. Nenuostabu, kad ne­ priklausomybės pradžioje, visuotinio socialinio ir dvasinio pakilimo metu, rami, mąsli ir skeptiška profesoriaus laikysena jaunimui atrodė neatitinkan­

komandiruotas į Maskvą rašyti di­

j pasirinktą problemą, kiek perleido

praturtino ir kokias naujas pagrįs­ tas išvadas savarankiškai padarė.

Kiek katedroje buvo svarstyta di­

sertacijų, neatsimenu nė vienos, kurios įvado (o jo paskirtis - aiškus

problemos formulavimas) ir išvadų nebūtų kritikavęs. Panašius kriteri­ jus taikė ir paskaitoms. Neigiamai vertino tuos lektorius, kurie vien tik perpasakodavo kitų pažiūras. Kartą

E. Meškausko paskaitos klausėsi tikrintojas iš Maskvos ir kritikavo

semestro pabaigos buvo likusios dvi

dėstytoją už tai, kad rankose turėjęs

savaitės, o dėstytojas dar aiškinęs antikinę filosofiją. Nuo tada profeso­ rius taip pamėgo šią filosofiją, kad,

tik mažą užrašų knygutę ir nepatei­

jo paties žodžiais tariant, visada, kada gyvenime iškildavę sunkumų

buvo nepaprastai išplitęs lyg kokia epidemija. E. Meškauskas tai laikė

ar nemalonumų, jis prisimindavęs, jog pasaulyje yra graikų filosofija,

nemaža blogybe,slėpimusi užauto-

ir pasidarydavę lengviau. Kaip tik tada susiklostė profesoriaus nuos­ tata žiūrėti į dėstymą kaip į mokslo tiriamąjį darbą. Šį požiūrį jis stengėsi

Tik labai retais atvejais, esant būti­ nam reikalui, jis tiksliai pacituodavo

perduoti ir jaunesniems kolegoms būdamas katedros vedėjas ir diser­

polemikos ar kritikos tikslais.

Filosofijos paskirtį E. Meškauskas

tacijų vadovas.

siejo su mokslinio mąstymo kultūros

kęs nė vienos citatos. Mat citavimas

tuo metu, vyraujant dogmatizmui,

ritetų ir savo nuomonės neturėjimu.

kokią nors svarbią vieno ar kito filosofo mintį, bet ir tai dažniausiai

mo griežtumo, o ko nors daugiau jam, kaip filosofui, jurisprudencijos studijos nedavusios. Moksliškumą E. Meškauskas apibrėžė kaip kelių lygmenų principų taikymą analizuo­ jant gamtos ir visuomenės reiškinius.

Filosofija formuluojanti bendriausius

metodologinius principus, nusakan­ čius, kaip reikėtų prieiti prie tiriamos problemos. Bet šių principų nepakan­ ka sprendžiant vieną ar kitą konkretų klausimą - dar reikalingi bendrieji teoriniai tam tikros žinojimo srities principai: gamtotyroje - determi­ nizmo, socialiniuose ir humanitari­ niuose moksluose - determinizmo ir teleologijos. Bet irto per maža - dar reikia specialiųjų konkrečios žinoji­ mo srities principų.

Metodologiniofilosofijos vaidmens pabrėžimas, galima sakyti, tuo metu buvo tam tikras skydas, kuris padėjo

totalitarinėje valstybėje šiek tiek ap­ saugoti filosofiją nuo perdėto politi­ zavimo, dogmatiškumo, nemokšiško profiliavimo ir pajungimo konjunktū­ riniams, nieko bendro su filosofija ne­ turintiems tikslams.Tokias apraiškas E. Meškauskas nuolat kritikuodavo, stengėsi apginti savarankišką filoso­ fijos statusą.

1968 m. pradžioje E. Meškauskas, kalbėdamas apie savo pažįstamą, tuo metu ką tik mirusį scenos gran­ dą Kiprą Petrauską, pasakė, kad velionis per ilgai „užsigyveno“, nes paskutinius 10-15 metų buvęs labai senas, todėl toks ir ištiksiąs atmintyje daugelio jaunesniųjų, kurie artisto I

panašus likimas ištiko ir patį profe­ sorių. Tiesa, iš jo paties lūpų tokių žodžių, kokius ištarė įžymaus solisto adresu, aš negirdėjau, bet juos pa­ liudijo kolega Krescencijus Stoškus: „Esu seniena. Per ilgai gyvenu.“ Paskutiniais profesoriaus darbo metais, jau atgavus nepriklauso­ mybę, vieno fakulteto prodekanas prasitarė, kad studentai apskundė profesorių, esą jis dėsto pasenusias tiesas, remiasi senais vadovėliais.

Nemanau, kad studentų kalti­ nimai buvo objektyviai pagrįsti.

Veikiau čia turime situaciją, panašią į tą, kurią aprašė prancūzų filosofas Alexandre'as Kojevas. 1968 m. Pran­ cūzijoje vyko vadinamoji studentų revoliucija. Studentai paklausė savo filosofijos profesoriaus, ką jiems dabar daryti, kokios veiklos imtis.

A. Kojevas atsakė:„Skaitykite Platoną!"

Toks atsakymas studentus nuvylė, ir profesorius liko nesuprastas. Jau­ nuoliai buvo užsidegę revoliuciniu entuziazmu, jiems imponavo nebent Karlas Marxas ir Herbertas Marcuse.

Tačiau visuomenės negalima pakeisti vien entuziazmu, nežinant filosofijos ir idėjų istorijos. Pats E. Meškauskas jaunystėje buvo

savarankiškai, niekieno neverčia­ mas susidomėjęs marksizmu ir visą gyvenimą gilinosi į K. Marxo teoriją, tikrino ją kaip vieną iš abstrakčių konstruktų. Jau nepriklausomybės metais pokalbyje su prof. Vytautu

buvo toks. Kada mokėsi gimnazijoje ir į Raseinius atvyko operos pažiba K. Petrauskas, visi puolė jo klau­ sytis, visi tik apie tai kalbėjo. „O aš nėjau - neleido charakteris", - sakė profesorius.

E. Meškausko demokratiškumas pasireiškė vienodai pagarbiu san­ tykiu su kiekvienu asmeniu - su­ augusiu ar mažu. Kalbėdamas apie bendravimo ir diskusijų kultūrą, jis dažnai prisimindavo kolegą prof.

Vosylių Sezemaną, kuris, pasak E. Meškausko, ir su pačiu kvailiausiu kalbėdavo kaip su Platonu. Ypač atgrasūs profesoriui buvo visokie iškilmingi minėjimai, sukakčių šven­ timai, apdovanojimų pabrėžimai.

Kartą, pakviestas į panašaus pobū­ džio renginį, atėjo be medalių, nors tuometinis etiketas to reikalavo.

Rengėjai ir kai kurie dalyviai ėmė priekaištauti. Teisinausi kaip paau­ glys pameluodamas, sakė filosofas: „Rytą išeidamas pamiršau raktą, o kai grįžau persirengti, žmona dar nebuvo parėjusi..."

Profesorius buvo ypač draugiškas studentams, laikė juos kolegomis. „Mūsų tuometinis dekanas filosofas E. Meškauskas buvo studentų šven­ čių siela“, - prisimena savo studijų metus rašytoja Marija Macijauskie­ nė. Studentai per Vėlines ar Vasario 16-ąją Rasų kapinėse uždegdavo žvakutes ant dr. Jono Basanavičiaus kapo. Valdžios organai už tai kriti­ kavo universiteto vadovybę, o KGB reiškė nepasitenkinimą, kad rektorių Juozą Bulavą ir prorektorių.Eugenijų Meškauską studentai laiko „savais žmonėmis". Dėl tokios laikysenos ir kitų„politinių klaidų" abu universite­ to vadovai buvo atleisti iš pareigų.

Permainingas laikas daug kartų bandė palenkti profesorių į savo pusę, bet jis visada buvo savimi.

Buvo vaikščiojanti universiteto dvasia.

Vasario 27 d. 15 vai. Filosofijos fakulteto Konferencijų salėje (201 aud.) vyks prof. Eugenijaus Meškausko 100-ųjų

I gimimo metinių pagerbimas. Tą pačią dieną VU bibliotekoje prie Profesorių skaityklos bus atidaryta paroda„Filosofui I _• Eugenijui Meškauskui-100".

•

13

universitas

vilnensis

2009 m. vasaris

atmintis m

Paminėtas buvusio VU rektoriaus Juozo Bulavo šimtmetis

*

v•

Snieguolė MISIŪNIENĖ J. Bulavas 1927 m. baigė Rokiškio

gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Bytauto Didžiojo universitetoTeisiųfakultetoTeisės skyrių, kurį baigė 1931 m.,

1932 m. - Ekonomikos skyrių, tačiau diplomą dėl dalyvavimo politinėje vei­ kloje gavo tik 1940 m. (1932-1938 m.

Sausio 12 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje tarptautiniu studentų himnu „Gaudeamus“, kurį atliko Vilniaus universiteto dainų ir šo­ kių ansamblio choras (dirigentė Dovilė Marčiukaitė, meno vadovas Eugeni­ jus Čiplys), buvo pradėtas Juozo Bulavo - Vilniaus universiteto rektoriaus, teisininko, pedagogo, valstybės ir visuomenės veikėjo, Lietuvos mokslų akademijos nario korespondento - 100 metų jubiliejaus minėjimas. Studen­ tų himnas skambėjo neatsitiktinai. J. Bulavo rektoriavimo metais universi...................kolektyvai ----- : jau :--- -1-: —^ «•*■■!,*■ Haiiriaamiis““. tėto saviveikliniai drįso atlikti ir „Gaudeamus

tuvos MA įsitraukė į Lietuvos atgimimo procesą. Jo iniciatyva pradėtas rengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos

projektas, kuris vėliau tapo Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo pamatu. 1989-1991 m. Lie­

tuvos rinkimų komisijos pirmininkas.

1992-1995 m. Seimo narys (priklausė LDDP frakcijai).

Už nuopelnus 1994 m. apdovanotas

Gedimino 5 laipsnio ordinu.

VU bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidaryta paroda „Mokslininkui,

buvo nelegalios antifašistinės spau­ dos bendradarbis ir redaktorius).

1932-1933 m. žinias gilino Berlyno

pedagogui, visuomenės veikėjui Juozui Bulavui - 100". Parodoje eks­

universitete. 1938-1940 m. dirbo eko­

nominėse organizacijose Žemės ūkio rūmuose ir Lietūkyje, juriskonsultu Teisingumo ministerijoje. 1940 m.

ponuojami dokumentai, nuotraukos, leidiniai, atspindintys J. Bulavo gyve­ nimą. Vilniaus universiteto biblioteka

rugsėjo mėnesį paskirtas Vilniaus

nuoširdžiai dėkoja J. Bulavo anūkui

universiteto Teisės mokslų fakulteto Darbo ir ūkio teisės katedros docentu,

p. V. Bulavui, p. Irenai Ragelienei, Lietuvos mokslų akademijos biblio­

o lapkričio mėnesį - Vilniaus universi­

tekai, Vilniaus universiteto archyvui

teto prorektoriumi mokslo ir studijų reikalams. 1941 m. pabaigoje jam

už paskolintus parodos eksponatus.

Paroda veiks iki vasario 28 d.

Susirinkusiems parodytos žurnalis­

suteiktas mokslų kandidato laipsnis ir

profesoriaus vardas. Skaitė valstybinės

tės Nijolės Baužytės 1989 m. sukurto

teisės kursą.

dokumentinio filmo apie J. Bulavą iš­

Vokiečių okupacijos metais J. Bu­ lavas su daugeliu kitų buvo pašalintas iš

traukos, kuriose profesorius prisiminė

padėtį universitete jam tapus rekto­

universiteto. 1942-1943 m. mokytojavo Utenos ir Rokiškio gimnazijose. 1944 m.

riumi, pasakojo apie mokslinį darbą,

apie rengiamą Lietuvos Respublikos

grįžo į Vilniaus universitetą. Buvo VU Teisės mokslų fakulteto docentas,

Konstituciją. J. Bulavo anūkas Viktoras Bulavas padėkojo susirinkusiesiems ir

Valstybinės teisės katedros vedėjas.

perskaitė negalėjusios atvykti dukros

Skaitė užsienio šalių valstybinės teisės kursą. 1948 m. apgynė istorijos mokslų

VU bibliotekos Baltojoje salėje buvo paminėtas buvusio VU rektoriaus Juozo Bulavo šimtmetis. R. Malaiškos

kandidato disertaciją „Buržuazinis tau­

nuotr.

tos atstovavimas Lietuvoje". 1956 m. jam

Mater rusinimui, išlaikė svarbiausioje šalies aukštojoje mokykloje lietuvišką dvasią, už tai buvo atleistas iš rekto­

tituto direktorius. Lietuvos MA narys ko­

narys. 1959 m. pašalintas iš partijos ir

respondentas (1953). 1958-1969 m. Eko­

riaus pareigų.Tai buvo skaudus smūgis

bendradarbis. 1969-1973 m. - Istorijos

Vilniaus universitetui, tačiau, anot Eugenijaus Meškausko, „universiteto

instituto teisės sektoriaus vadovas.

Nuo 1945 m. iki pat mirties (1995)

vadovaujančių pareigų.

Dalyvavo įkuriant Lietuvos persitvar­ kymo sąjūdį, 1988-1990 m.-jo dalyvis.

1988 m. birželio 3 d. buvo išrinktas

apvalymo darbas buvo atliktas ir mūsų akademinis atgimimas pradėtas".

Greta pedagoginio ir mokslinio darbo

dirbo Mokslų akademijoje: vadovavo aspirantų disertacijoms, parengė spaudai keletą stambių monografijų,

Teisės fakulteto Valstybinės teisės katedros vedėju. Būdamas rektorius,

1944-1945 m. J. Bulavas ėjo Lietuvos SSR Valstybinės plano komisijos pirmi­

mažesnių darbų. Iš jų reikšmingiausi:

jis suprato, jog norint, kad universitetas

ninko pavaduotojo pareigas. 1945 m. vasarį paskirtas į Lietuvos mokslų akade­ mijos organizacinį komitetą generaliniu

suteiktas profesoriaus vardas. 1948-

1957 m. Žinijos draugijos pirmininko pavaduotojas. 1950-1954 m. Aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos respublikinio komiteto pirmininkas.

1956-1958 m. J. Bulavas paskirtas Vilniaus universiteto rektoriumi ir

toliau plėstųsi ir būtų naudingas Lietu­

vai, reikia, kiek leidžia centralizuotas vadovavimas, atnaujinti jo veiklą,

.....

... I... . ...... ■■■m n

_______________________

nomikos instituto vyresnysis mokslinis

„Rinkimai ir tautos atstovavimas Lietuvoje" (1956), „Buržuazinių vals­ tybių konstituciniai institutai" (1968),

„Lietuvos teisingumo organizavimas

apvalyti nuo atsitiktinių, nekvalifikuotų žmonių. Jis gerokai sulietuvino univer­

sekretoriumi. Nuo 1946 m. iki 1952 m. buvo renkamas Mokslų akademijos

ir valdymas" (1967) ir kt.

J. Bulavas politinėje veikloje daly­

Teisės instituto direktoriumi, 1953-

siteto dėstytojų sudėtį, priešinosi Alma

1956 m. - Lietuvos MA Ekonomikos ins-

vavo dar tarpukario Lietuvoje. 1931— 1938 m. ir 1952-1959 m. buvo LKP

Ritos iš Kanados laišką.

Renginys buvo tęsiamas Senato

salėje. Įžanginį žodį tarė Vilniaus univer­ siteto rektorius prof. habil. dr. Benediktas Juodka. Pranešimus skaitė prof. habil.

dr. Jonas Kubilius („Juozas Bulavas - Vil­ niaus universiteto rektorius"), Česlovas

Iniciatyvinės grupės nariu, o pirma­ jame Sąjūdžio suvažiavime - Seimo

Juršėnas („Juozas Bulavas - žmogus konstitucionalistas ir politikas"), prof.

nariu. J. Bulavas kaip konstitucinės teisės specialistas rūpinosi įvairių Sąjūdžio teisinių dokumentų rengimu. Sąjūdžio

dr. Egidijus Šileikis („Juozas Bulavas ir

buvo deleguotas į Vyriausiąją rinkimų

komisiją, tapo jos pirmininku. 1990 m. kovo 10 d. J. Bulavas, kaip Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, pradėjo naujai išrinktos AukščiausiosiosTarybos

pirmąją sesiją, kuri kovo 11 d. paskelbė

dabartinė Lietuvos Respublikos konsti­

tucinė teisė"), prof. habil. dr. Mindaugas Maksimaitis („Juozas Bulavas - pe­ dagogas"). Pranešėjai, apibūdindami

J. Bulavo asmenybę, pabrėžė, kad jo būta stipraus charakterio žmogaus. Jis

buvo ne nendrelė vėjyje, o stiprus lietu­

Nepriklausomos valstybės atkūrimo

viškas ąžuolas, užgrūdintas ir nugyve­

aktą. Nemenkas jo nuopelnas, kad Lie-

nęs įdomų ir turiningą gyvenimą.

Tadą Zaleskį prisiminus Doc. V. ŠIAUDYTIS

perorganizavus į Finansų liaudies

mą, kuri gyveno Kaune ir represijų

komisariatą, paskirtas finansų liau­

nebuvo paliesta.

1967 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslo taryboje T. Zaleskis apgynė ekonomikos mokslų kandidato di­ sertaciją. Nuo 1968 m. rugsėjo 1 d.

dies komisaro pavaduotoju. Be to, dar Vilniaus universitete dėstė SSRS

Vienas iš žymių Lietuvos žmonių, kurių veiklą labai vienpusiškai nu­

finansų kursą.

Vėliau, išėjęs iš darbo komisaria­ te, T. Zaleskis toliau dirbo Vilniaus universitete, kur buvo paskirtas

švietė visos trys po karo išėjusios Lietuvos enciklopedijos, yra Tadas

Zaleskis, teisininkas, ekonomistas, vertėjas, aukštosios mokyklos docen­

Ekonomikos fakulteto docentu.

tas. Artėjant šio mokslininko gimimo 100-mečiui, skaitytojams siūlome

Vokiečių okupacijos metais jo par­ eigos buvo pažemintos: dirbo vyr.

Prisiminti šią neeilinę asmenybę.

asistentu.

Pasitraukus vokiečiams iš Lie­ tuvos ir pradėjus vėl funkcionuoti

T. Zaleskio gimimo data - 1911 m. ,aPkričio 28 d. senuoju stiliumi (nau­

tarybų valdžiai, T. Zaleskis Vilniaus universitete paskiriamas dirbti do­

juoju - gruodžio 11 d.). Gimė jis Rasei­

nių apskrities Betygalos miestelyje.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui,

centu - katedros vedėju. Tačiau

tėvai pasitraukė į Rusijos gilumą, Pasiimdami kartu ir mažąjį Tadą.

I Lietuvą Zaleskiai sugrįžo apie 1920 m., apsigyveno Kaune. Tėvas

įsidarbino Geležinkelių valdyboje, o sūnus baigė pradžios mokyklą,„Auš­

ros berniukų gimnaziją ir 1936 m. -

Kauno universiteto Teisės fakultetą.

Tačiau permainingi politikos vėjai sujaukė jaunojo juristo planus. SSRS iniciatyva Lietuvoje buvo sudaryta sovietinė vyriausybė. T. Zaleskis

pakviestas į Finansų ministeriją, kur iš pradžių dirbo generaliniu se­ kretoriumi, o vėliau, ministeriją

pokarinei valdžiai žmogus, mėgstąs samprotauti apie žmogaus teises, valstybės nepriklausomybę, pasirodė

įtartinas.Todėl skubiai buvo sukurpta byla, pasirėmus RSFSR baudžiamojo kodekso 58 straipsnio I a ir II dalimi, ir T. Zaleskis nuteisiamas 10 metų tremties. Iš tremties grįžo į savo šei­

prasidėjo brandžiausias mokslininko gyvenimo etapas: konkurso būdu jis tapo Vilniaus universiteto Kauno vakarinio fakulteto Finansų, kredito

ir buhalterinės apskaitos katedros vedėju, 1970 m. liepos 1 d. jam patvir­ tinamas docento mokslinis vardas, nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. jis katedros vedėju išrenkamas antrai penkerių metų kadencijai.

Vėliau, pablogėjus sveikatai (atsi­ liepė tremtis Sibire), T. Zaleskis kurį laiką gydosi ligoninėje ir, jau vyk­

dydamas savo tiesiogines pareigas, staiga miršta vidudienį pačiame Kauno centre - Laisvės alėjoje, taip ir nesulaukęs svajotos Lietuvos laisvės.

Tai įvyko 1982 m. gruodžio 23 d.

Dėstydamas finansų dalykus Vil­ niaus universiteto Kauno vakarinia­ me fakultete, jau būdamas docentas, T. Zaleskis susidūrė su ekonominės literatūros stygiumi lietuvių kalba.

Todėl gana greitai, kruopščiai paren­ gė vadovėlį aukštosioms mokykloms „TSRS finansai ir kreditas", kuris buvo išleistas 1972 m. Šis vadovėlis, rimta parama studentams, buvo naudotas

gana ilgą laiką.

Labiausiai įsimintini T. Zaleskio bruožai - nepaprastas jo atsidavimas darbui, pasirengimas dalytis savo turtinga patirtimi su kolegomis, pagarba jauniems bendradarbiams ir studentams.

Toks ir liko mūsų atmintyje Tadas

Zaleskis - doras ir labai talentingas aukštosios mokyklos pedagogas.

Norėčiau, kad Lietuvos akademinė visuomenė dar ilgai prisimintų šį kuklų žmogų, kuris labai mylėjo mūsų inteligentijos žiedą - studentiją ir atidavė jai gražiausius savo gyvenimo metus.

2 universitas

14

2009 m. vasaris

vilnensis

t k kultūra___________

VU chorai - naujos TV Kinetinė trupė pristato naują laidos„Lietuvos balsai" interaktyvaus teatro projektą dalyviai „Penktadienio menas" Šį pavasarį Lietuvos nacionalinės televizijos žiūro­

vai kviečiami žiūrėti naują - chorams skirtą laidą „Lietuvos balsai“.

Vasario 21 d. pasirodęs VU merginų choras „Virgo“ surinko daugiausia žiūrovų balsų ir pateko į kitą etapą. Vasario 28 d. pasirodys VU akademinis mišrusis choras, kovo 7 d. - VU choras „Pro musica“.

Vasario 13-ąją VU teatro kinetinė trupė pradėjo interaktyvaus teatro pro-ty jektą „Penktadienio menas“. Jis vyks kiekvieną penktadienį vasario, kovoer mėnesiais, o vėliau tai priklausys nuo žiūrovų-jei bus susidomėjimas/'

projekto rengėjai tęs jį toliausi Viktorija JONKUTĖ Siūlome pokalbį su šio spektalio režisieriumi, Vilniaus universiteto teatro kinetinės trupės vadovu An­ driumi Pulkauninku apie naująjį teatro sezoną, intriguojantį neseniai pradėtą interaktyvaus teatro projektą „Penktadienio menas" ir apskritai patį teatrą.

Kokie Jums ir Jūsų trupei buvo 2008-ųjų teatro sezono metai?

Ką žada šie metai?

VU choras „Pro musica“ per LTV pasirodys kovo 7 dieną

Rasa GELGOTIENĖ

Po „Triumfo arkos“ „Lietuvos balsai“ Lietuvos chorai varžysis keliais etapais. Pirmajame ture kiekvienoje laidoje pasirodys po keturis chorus, kurie padainuos po vieną laisvai pasirinktą dainą iš savo repertuaro ir po dvi dainas, skirtas laidos temoms.

Temų yra labai įvairių:„0pera"„,0peretė",„Miuziklas",„Muzika iš kino filmų" ir pan. Paskui scenoje pasirodys koks nors populiarus Lietuvos atlikėjas, ir chorai pakaitomis turės jam pritarti, dainuodami jo dainos priedainį.

VU chorai priėmė iššūkį Visi trys Vilniaus universiteto cho­ rai - VU akademinis mišrusis choras, VU merginų choras „Virgo" ir VU choras „Pro musica" sulaukė kvieti­ mo dalyvauti „Lietuvos balsuose".

Internetinėse chorų konferencijose tuoj pat užvirė karštos diskusijos:„Ar mes norime dalyvauti, ar ne?" Aš, chorų vadovė, iš karto pasakiau savo principinę nuostatą, kad choro meno populiarinimu per televiziją reikia džiaugtis ir kad palaikau šį projektą.

Jei choristai norės dalyvauti, aš juos ruošiu pasirodymams.

O pasiruošti nėra lengva. Reikia ne tik išmokti dainas, bet ir pagalvoti apie choreografinius elementus, įvai­

rias aprangos detales, skirtingą choro sustatymą skirtingoms dainoms. Juk pramoginisTVprojektas-tai neakademinės muzikos koncertas koncertų salėje arba bažnyčioje.

Internetinės chorų konferencijos kaito (irtebekaista!) nuo diskusijų:„Kas labiau tinka retro stiliaus dainai - skry­ bėlaitės, šukuosenos su„bangelėmis" ar pirštinaitės? Kaip pavaizduoti liūtu­ ką? Kas moka graikiško šokio sirtakio žingsnelį?" Rengtis TV laidai - tai lyg spręsti lygtį su daugybe nežinomųjų: nežinome, kaip bus paruošta scena, kur stovės mikrofonai, kiek jie leis mums dainuojant judėti, ar turėsime tarp kūrinių laiko aprangos detalėms pasikeisti ir 1.1. Juo labiau nežinome, kaip mes patys jausimės prieš kame­ ras - ar neužkims iš jaudulio balsai, ar nesustings šypsenos, ar sugebėsime laisvai ir ritmiškai judėti?

Gaila, kad projektas riboja choristų skaičių (viename chore jų turi būti 40). Visuose VU choruose dainininkų yra daug daugiau ir tikrai nėra lengva išbraukti dalį jų iš laidos dalyvių sąra­ šo. Sunku ne tik todėl, kad choristai norėtų dalyvauti TV projekte, bet labiausiai todėl, kad kiekvienas choro dalyvis nori būti kartu su choru per visą jo veiklą, visuose koncertuose ir pasirodymuose - kartu dirbti, kartu ištverti sunkumus, kartu laimėti.

Plačiai pasakodami apie šį projektą (www.vilnensis.vu.lt) norėtume įtrauk­ ti VU bendruomenę į mus palaikančių ir už mus balsuojančių TV žiūrovų būrį. Mes tikrai stengsimės, kad Vilniaus universitetas galėtų mumis didžiuotis.

2008-ieji buvo iš tiesų sėkmingi tiek kelionėmis (buvome Kolumbijo­ je, Čekijoje, Ispanijoje), tiek projektais už teatro ribų („Pasakos iš rūsio",,,Sata outside" „Mėnuo juodaragis",„Regeneratorius", „Baltijos garsas"). Uni­ versitete sėkmingai įgyvendinome edukacinį kontaktinės improvizacijos projektą. Mūsų spektaklis„Absurdiškasis G. Beresnevičiaus kvadratas" nominuotas keturiose kategorijose, spektaklis „Ginochondrija" - J. Jarbkovos apdovanojimui („Praha New Europa Festival") ir pripažintas metų atradimu Bogotoje (Kolumbija). Pats teatras yra „Pravdos" naujokų teatre kategorijos ir B. Dauguviečio premijos nominantas. Nors 2009-ieji finansiškai labai sudėtingi, bet pradedame ne­ mažai naujų projektų: vasario 13-ąją pradėjome ir dabar tęsiame interak­ tyvaus teatro projektą„Penktadienio menas", kovo mėnesį numatoma VU 430-mečiui skirto spektaklio „Pa­ žinimo vaisius" premjera, taip pat netradicinės menų sintezės festivalis „Atvira 4" balandžio mėnesį. Vasarą laukia teatro stovykla Kražiuose ir bendras projektas su Azerbaidžano menininkais.

Ar Jūs pats dalyvaujate nauja­ jame projekte „Penktadienio menas"?

Aš esu tik idėjos autorius, o pačius projekto renginius savo iniciatyva rengia studentai, aukodami savo laisvalaikį, kartu kurdami ir impro­ vizuodami, kviesdami pažįstamus menininkus ir muzikantus, vienaip ar kitaip prisidėdami prie šio projekto.

Tiesa, vasario 13-ąją vykusiame pir­ ma me„Pen ktadien io mene" žiūrovai galėjo pamatyti spektaklį„Ginochondrija", kuriame dalyvavau ir aš.

VU Kinetinė trupė vaidina Bogotoje (Kolumbijoje) kaip pripučiama lėlė - prisipučianti ir išsileidžianti nuo savo mačizmo.

Spektaklis atskleidžia vyrų ir moterų santykius, netikėtais aspektais pašie­ pia lietuvišką ksenofobiją ir ironiškai žvelgia į feminizmo klausimą.

amžius ir pažiūros čia nesvarbūs.

Svarbiausia, kad publika būtų atvira.

Svarbu, kad ji nebijotų įsitraukti, ne- ę bijotų nusiimti protingumo kaukių ii v kaip vaikai pažaistų paprastus teatro y žaidimus, gerai praleistų laiką, susi' *

grąžintų buvimo kartu džiaugsmą.

Kaip sekėsi jo premjera? Kaip jį priėmė Kolumbijos publika?

Premjera buvo ganėtinai sudėtin­ ga, nes Bogota yra 2 km virš jūros lygio, tad atskridus ir nepraėjus deramos aklimatizacijos buvo labai sunku šokti. Bet ją drąsiai galiu vadin­ ti sėkminga. Sulaukėme daug pagyrų, prizų. O vienas vaikinas, stebėjęs re­ peticiją, nors ir nesidomi šiuolaikiniu šokiu, pasakė, kad niekada nebuvo matęs ko nors taip šokant. Šio atsitik­

tinio žmogaus komplimentas mums buvo pats svarbiausias ir geriausias įvertinimas.

Kaip kilo idėja būtent dabar pro- < dėti „Penktadienio meną"? Kiek v laiko žiūrovai dar galės matyti šį projektą?

p

įdėjo kilo pastebėjus, kad profe- . sionali teatro scena, besivaikydama M lengvo pelno, nuvedė Lietuvos^ teatrinę kultūrą pigių juokelių, pa- jj taikavimo žemiausiems publikos skoniams link. Taip ji visiškai nutolo • nuo eksperimentinių formų, užsidarė savo neliečiamo akademizmo bokšte, $. bijodama netikeksperimentuoti, bet ir žengti nors vieną žingsnį nuo savo s< pačių nustatytų štampų ir kanonų. 0

Naujuoju projektu prisistatote kaip interaktyvus teatras. Koks teatras yra interaktyvus? Ar Jūsų ir apskritai Lietuvos teatras yra, siekia toks būti?

pradėjome šį projektą būtent dabai dėl perdėto dabartinio visuotinio ai- tj manavimo. Mano nuomone, reikėtų pradėti daryti kai ką visai priešinga g1 pradėti kurti, o ne aimanuoti tik

Interaktyvumas teatre yra tiesio­ ginis prisilietimas prie teatro me­

prasidėjus pirmiems sunkumams- g Juo labiau kad universitetas visada n.

chanizmo, žvilgsnis iš vidaus į sceną ir spontanišką kūrybos procesą, kol jis yra dar nepasiekęs žiūrovo. Deja, Lietuvoje jam kol kas nėra jokių analogų, tad tai eksperimentas su publika. „Penktadienio meno" inte­ raktyvumas pasireiškia teisioginiu kontaktu su žiūrovu - jį ne tik įtrau­ kiant į veiksmą, bet ir įvairiai provo­

turėtų išlikti kultūros šviesuliu, skatinančiu pasitempti visą Lietuvą. Reikia * pradėti gyventi net tada, kai kiti sako, a kad ši šventė - tik iliuzija. Juk teatras žmogui reikalingiausias tuomet, kai jam yra blogai.Tai rodo istorija - kad g.

Apie ką yra šis spektaklis, kokia jo atsiradimo istorija?

kuojant, vedant už rankos j nepatirtas erdeves, atliekant ritualus, kurie

Šio spektaklio premjera neatsi­

teatro žmonėms gerai žinomi, tačiau publika apie juos net nenutuokia.

tiktinai įvyko Bogotoje (Kolumbija).

Juk kalbama apie macho kultūrą, kuri ganėtinai įsišaknijusi ir Lietuvoje.

Antrasis šio spektaklio pavadinimas „Išsileidžiantis vyras" ironiškai pa­ brėžia, kad macho kultūroje vyras yra

Kokia publika daugiausia domisi „Penktadienio menu"? Įvairi. Aišku, daugiausia tai yra jauni žmonės. Bet noriu pridurti, kad

ir pokario metais atsiradę vaidinimai sugriautame Berlyne. Jie buvo vertingesni už humanitarinę pagalbąJie suteikė žmogui viltį gyventi toliau. Mūsų tikslas taip pat yra kurti naują viltį tuomet, kai taip veržiasi

v, Įę g, e| S(

neviltis. „Penktadienio menas" vyks kiekvieną penktadienį vasario, kovo mėnesiais, o vėliau tai priklausys nuo žiūrovų-jei bus susidomėjimas,

Sį g n d,

tęsime jį toliau.

le

Ačiū už pokalbį.

„Jaunimėlis“ - televizijos laidoje „Gero ūpo“

Repetuoja akademinis mišrusis choras

re

Kovo 13 dieną VU liaudiškos muzikos kapela „Jaunimėlis" pasirodys LTV laidoje „Gero ūpo". Tai jau trečiasis kapelos pasirodymas šioje laidoje. Kapelos dalyviai labai nori patekti į finalą ir tikisi viso universiteto bendruomenės palaikymo.

Vasario 22 dieną„Jaunimėlis" koncertavo Anykščiuose tradicinėje kapelų šventėje.

Ansamblio inform.

d.

15

universitas

vilnensis

2009 m. vasaris

5

------------------------------------------------ nauja knyga k k

Pristatyta prof. Danutės Gailienės knyga '

Aistė PLAIPAITĖ

Nuo vieno žmogaus iki visos tautos Psichologijos Jlęią laiką savižudybių problemas 'tyrusi ir psichologinių sunkumų bei ^emocinių sutrikimų turinčius žmones konsultavusi profesorė yra ir knygų ’„Aš myliu kiekvieną vaiką", „Jie ne­ turėjo mirti. Savižudybės Lietuvoje", „Savižudybių prevencijos idėjos", j „Sunkių traumų psichologija: politinių Impresijų padariniai", taip pat keleto

Psichologijos vadovėlių autorė ir ben­ draautorė. Jau nuo 1998 m. profesorė ėmė brandinti idėjas tirti ne tik atskiro žmogaus, o ir visos lietuvių tautos psi­ chologiją, siekiant įsitikinti ir įrodyti,

Vasario 10 d. Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro organizuotame seminare pristatyta naujausia VU Kli­ nikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėjos prof. Danutės Gailie­ nės knyga „Ką jie mums padarė. Lietu­ vos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“. Praėjusių metų gruodžio mėnesį pasirodžiusi knyga atskleidžia tai, apie ką, autorės manymu, visuo­ menė nelinkusi kalbėti ir analizuoti praėjusiame šimtmetyje lietuvių tautos patirtų traumų padarinius dabartinėje visuomenėje.

Ikad XX a. patirtų represijų padariniai Va ilgalaikiai ir jaučiami iki šiol. Pačiai autorei atrodo, kad tyrinėti ir bandyti | Perprasti tautos psichologiją sudėtin|9iau nei vieno konkretaus žmogaus lenką atsakingiau ir kruopščiau daryti įvadas, apibendrinti.

komunistinė ideologija, skirtingai nei nacistinė, vis dar nėra pasmerk­

Kaip gyvena tie žmonės?

I

„Lig šiol tyrimų apie sovietinio težimo traumas beveik nebuvo, nes

ir parašyti knygą.

autorei klausimų, pasidalijo savo pačių apmąstymais ir negailėjo pa­ dėkos žodžių. Jie sutiko su autorės nuomone, kad šia tema reikia kalbėti,

Padariniai jaučiami iki šiol

statymo pradžioje dalijosi knygos autorė. Noras iškelti šiuos klausimus ir aptarti ne vien su psichologais, bet

Naujojoje knygoje aprašyti tyri­

diskutuoti, o iki šiol tai buvo daroma per mažai.

Profesorės D. Gailienės knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyveni­ mas traumų psichologijos žvilgsniu"

mai patvirtino autorės nuostatas: sunkus ilgalaikis traumavimas suke­ lia sunkius ilgalaikius padarinius, ku­

pristatyta ir vasario 12-15 d. Vilniaus „Litexpo" parodų rūmuose vykusioje

rie jaučiami iki šiol.Tai masinio savęs

knygų mugėje.

VU Tarptautinio verslo mokyklai - kokybės sertifikatas

ę tikslų ar ketinimų vedami jie pildytų šią anketą? ’ Kita vertus, būtina pripažinti, kad ir

į internetinės apklausos metu respon, lentai jungdamiesi prie apklausos j sistemos gali būti prašomi pateikti 5 tokius jiems teisę dalyvauti apklauj soje suteikiančius duomenis kaip r studento pažymėjimo numeris ir pan. , Visa tai glaudžiai siejasi su apklausos

VU TVM tapo pirmąja univer­ sitetine aukštąja mokykla Lietu­ voje, sertifikuota pagal ISO EN 9001:2000 kokybės standartą, taikomą aukštųjų universiteti­

nių ir tęstinių studijų programų rengimui, studijų organizavimui ir vykdymui. Anot VU TVM direk­ toriaus Juliaus Niedvaro, kokybė švietimo srityje yra esminė vertybė.

Tik veiksminga ir sisteminga koky­

j tikslu. Jei, remiantis apklausos metu

bės užtikrinimo veikla gali laiduoti

gautais rezultatais, yra planuojama (atlikti studijų programų ar atskirų aukštojo mokslo institucijų reitin' gavimą (pvz., JK vykdoma Nacio­

esamų ir būsimų studentų, darbda­

nalinė studentų apklausa - National Students Survey),tada respondentai

kokybę mes žvelgtume ne tik kaip į formalizuotą veiklą, bet ir kaip

turi patvirtinti savo teisę dalyvauti ' apklausoje pateikdami minėto po’ būdžio asmeninę informaciją.Tačiau

į prasmingos kokybės kultūros stiprinimą visoje mūsų bendruo­ menėje. VU TVM vadovas pabrėžia, kad organizacijos kokybės politika

I bet kuriuo atveju respondentams yra

. garantuojamas anonimiškumas. Šiuo atveju tenka apgailestauti, kad ' vykdytos studentų apklausos metu KVC naudota apklausų sistema tokių galimybių neturi.Tam būtina sukurti elektroninę apklausų sistemą, susietą su universiteto vidine informacine

’ sistema. Taip pat ši sistema sudarytų ’ galimybę studentams pasakyti savo

’ nuomonę apie konkretaus studijų ' dalyko turinio ir dėstymo kokybę, pa­ lengvintų studijų programų komitetų darbą vykdant studentų apklausas jkiekvieno semestro pabaigoje,

f

Pristatyme dalyvavo profesorės kolegos, buvę studentai, taip pat žmonės, užaugę šeimose, kurios tiesiogiai patyrė sovietinio režimo baisumus. Seminaro dalyviai pažėrė

ir su kitų specialybių atstovais ir buvo akstinas autorei imtis tyrimo, o vėliau

holokausto aukų traumoms visame pasaulyje buvo ir yra skiriama daug dėmesio." Tokiomis mintimis pri­

fotografijos sukrečia beveik kiekvie­ ną. Tad kaip turėjo ir turi gyventi

3 Atkelta iš p. 5

: 1 1 1

Prof. D. Gailienė pristato knygą. V. Naujiko nuotr.

psichologiškai traumuotų žmonių ir tos traumos ilgalaikės. Kodėl dabar tai nėra įdomu specialistams? Juk

partizanų kūnų, numestų „atpažin­ ti" gyvenvietės aikštėje, ar kitokios

(STUDENTŲ APKLAUSA VARDAN (STUDIJŲ 'KOKYBĖS

Apie tai reikia kalbėti

vaizdus? Lietuvoje yra labai daug

politines represijas arba emigravo 1940-1953 m. laikotarpiu. Žuvusių

v_. .... žlugdymo paplitimas (alkoholizmas, savižudybės, smurtas), sveikatos su­ trikimai, psichologinės problemos -

bartinėje visuomenėje, mastą.

ir kurie užaugo matydami tokius

kad maždaug 33 proc. Lietuvos gyventojų buvo nužudyti, patyrė

-n

didelis pažeidžiamumas, jautrumas, moralinės traumos. Kaip dar vieną padarinį autorė įvardijo ir žmonių nenorą pasakoti, prisiminti. O kalbė­ ti, anot autorės, būtina, nes tik taip įmanoma sumažinti tų padarinių, kurie šitaip ryškiai matyti mūsų da­

žmonės, kurie tai matė savo akimis

ta tarptautinės bendruomenės ir nepripažinta nusikaltusi. Žinoma,

-

VU Informacinių technologijų taikymo centras (ITTC), bendradar­ biaudamas su KVC, šiuo metu rengia elektroninę apklausų sistemą. ITTC įvykdžius įsipareigojimus, studen­

tams taip pat būtų sudarytos sąlygos (išreikšti nuomonę apie kiekvieną konkretų išklausytą dalyką.

vių, socialinių partnerių ir visų kitų suinteresuotųjų pusių pasitikėjimą aukštuoju mokslu. Svarbu, kad į

pirmiausia prasideda nuo asmeni­ nio požiūrio. Svarbu atminti, kad kokybė yra tęstinis, nenutrūkstamas procesas. Jai plėtotis ir augti būtina asmeninė valia ir įsipareigojimas, ypač mokymosi visą gyvenimą kon­ tekste, kur kokybė yra prioritetinė vertybė ir kryptis.

Nors kokybės didinimas yra mo­ tyvuojantis uždavinys, tačiau jis kelia reikalavimų ir numatytų veiklų sistemiškumo aspektu. Anot vado­ vybės atstovės kokybei Kristinos Ma­

cevičiūtės, kokybės valdymo sistema ISO EN 9001:2000 įdiegta siekiant sistemingai laikytis kokybės standar­ tų, taikomų aukštųjų universitetinių ir

tęstinių studijų programų rengimui, studijų organizavimui ir vykdymui.

Sistema leidžia užtikrinti tokius vidi­

nius procesus kaip reguliari VU TVM

kokybės savianalizė, vidaus ir išorės auditas, studijų ir mokslo kokybės

Vilniaus universiteto •• Filosofijos fakulteto ; Psichologinių inovacijų ; ir eksperimentinių

;

;

TYRIMŲ MOKYMO CENTRO

;

I

Psichologinė

I

I

konsultacija

I

poveikį organizacijos konkurencin­ pasiūlyti švietimo paslaugų rinkai

kokybės tobulinimo priemonių nu­ statymas ir įgyvendinimas, vidinės administracinės tvarkos ir užduočių

naujas konkurencingas programas, šiandien, kaip niekada anksčiau,

vykdymo kontrolės sukūrimas. Be numatytų standarto svertų, kaip išlai­

savo vidinę, tiek išorinę aplinkas ir

kyti aukštą kokybės sistemos lygį ir jį tobulinti, labai svarbi yra vadovybės

organizacijai būtina suvokti tiek gebėti kuo operatyviau ir efektyviau jas valdyti, t. y. gebėti kurti darbo

rinkoje paklausias programas, išlai­

pozicija - nuolat tobulinti procesus. Šiuose procesuose taip pat itin

kyti šių programų kokybę ir konku­

svarbus kiekvieno darbuotojo suvo­ kimas, kad jo darbas ir efektyvumas

ieškoti naujų. Šiandien vien reklama

yra tarpinė grandis organizuojant kokybiškas studijas.

Pažymėtina, kad kokybės vadybos

standartas apima netikuniversitetinių

ir tęstinių studijų programų rengimą, bet ir studijų organizavimą bei vykdy­

mą. VU TVM Studijų skyriaus vedėjos

rencingumą, plėsti turimas rinkas ir

sotus nebūsi, kadangi klientai ieško

perspektyvių ir kokybiškų švietimo paslaugų. Įdiegta kokybės vadybos sistema leidžia sistemingai valdyti visą švietimo paslaugos ciklą - pro­

cesus nuo produkto poreikio rinkoje

nustatymo ir sukūrimo iki pristaty­

Dianos lliavičienės nuomone, struktūrizuoti veiklos procesai leidžia efek­

mo rinkai ir grįžtamojo ryšio. Įsipareigojimas dėl kokybės

tyviau organizuoti ir optimizuoti visą

sulaukė didelio atgarsio ir tarp stu­ dentų. VU TVM Studentų atstovybės

studijų procesą, daugiau dėmesio skirti grįžtamajam ryšiui, susijusiam su studijų kokybe. VU TVM direkto­

pirmininkas Vladas Marcinkevičius džiaugiasi, kad mokykla yra pripa­

riaus pavaduotojo mokslo reikalams

žinta kokybės pionierė universite­

ir mokyklos įkūrėjo doc. Jono Kunčinos teigimu, šiuo metu mokykla turi skirti kuo daugiau dėmesio tiek studijų organizavimui, tiek mokslo

tinių studijų programų rengimo ir

plėtrai, kuri yra pamatinė studijų

kokybės dalis.

Tikima, kad kokybės vadybos sistema smarkiai padidins teikia­

mų švietimo paslaugų konkuren­ cingumą. VU TVM Marketingo ir komunikacijos skyriaus vedėjos

Giedrės Brazdauskaitės teigimu, nauja kokybės sistema turėtų susti­ printi sistemingą procesinį požiūrį į vidaus vadybą, o tai turės tiesioginį

; ;

^Vilniaus universiteto; ; bendruomenei • • Vilniaus universiteto Filosofijos • fakulteto Psichologinių inovacijų I

gumo augimui. Siekiant sukurti ir

rodiklių nustatymas ir įvertinimas,

•

organizavimo srityje: „Tai itin svar­

bus indėlis į mūsų ateitį, karjeros perspektyvas ir mokyklos vardo žinomumą. Juk kokybė yra esminė švietimo vertybė ir pamatinė žinių

visuomenės kūrimo dalis. Tikime, kad kokybės kultūra bus ypač puo­

selėjama ir tarp studentų, kadangi kokybė - pirmiausia mūsų asmeninis

požiūris, valia ir įsipareigojimas."

Parengė Giedrė BRAZDAUSKAITĖ

ir eksperimentinių tyrimų moky- ; • mo centre (PTMC) dirba patyrę, • ; aukštos kvalifikacijos specia-1 ; listai. Teikiamos profesionalios ;

• psichologinės paslaugos: • • Psichologinės 1 konsultacijos

•

I

; • Individualios psichologinės kon-; • sultacijos, psichoterapija ; • Vaikų, porų ir šeimų psichologi-1 ; nis konsultavimas ; I • Savęs pažinimo ir socialinių . ; įgūdžių ugdymo grupės vaikams ; ir suaugusiesiems

•

; Psichologinis

;

;

• įvertinimas ; • Vaikų psichologinis įvertinimas I ; • Suaugusiųjų asmenybės ir pa-; . žintinių gebėjimų įvertinimas • • • Tarpininkavimas ! • Civilinėse globos bylose I ; • Sprendžiant darbuotojų ir darb-; • davių tarpusavio konfliktus • • • Visiems Vilniaus universiteto • I darbuotojams suteikiama 50 proc. I ; nuolaida, Vilniaus universiteto ; • studentams - 75 proc. nuolaida. • I Garantuojamas konfidencialu-1 •• ; • I

mas.

• Išsamesnė informacija apie PTMC ; teikiamas paslaugas, organizuo- • jamus seminarus, registracija į

Z juos: • EI. paštu: ptmc@fsf.vu.lt, I tel. 8-5 268 7254 • Adresu: Universiteto g. 9/1, I 16kab.

I EI. paštu ptmc@fsf.vu.lt galite • užsisakyti visas naujienas apie PTMC renkamas psichologines ; grupes, organizuojamus rengi• nius, viešus seminarus ir kitas ; naujas paslaugas.

16

universitas

vilnensis

2009 m. vasaris

f i k paskutinis puslapis __________________________________

l

Parodoje - gamta gamtininko akimis Vasario 19 d. VU Gamtos mokslų fakultete atidaryta Mindaugo Survilos gamtos fotografijų paroda. Parodos autorius - šio fakulteto alumnas, nenutraukęs ryšių su fakultetu ir po studi­ jų- Mindaugas yra aktyvus Studentų gamtininkų mokslinės draugijos (SGMD) narys, vienas iš jos įkūrėjų. Tai pirmoji Mindaugo Survilos autorinė paroda gimtajame fakultete.

Fotografija Mindaugas susidomėjo būdamas mokinys - penktoje klasėje. Dabar jis daugiausia fotografuoja paukščius ir gyvūnus.Tai sunkus ir sudėtingas darbas, reikalaujantis ne tik kantry­ bės, bet ir valios, atsidavimo ir sveikatos.„Svar­ bu neišgąsdinant prieiti prie fotografuojamo objekto ir kaip įmanoma geriau jį nufotogra­ fuoti. Negali labai paveikti nei kompozicijos, nei apšvietimo. Privalai bet kokiom sąlygom kuo geriau padaryt savo darbą", - dalijasi apie šios veiklos subtilybes fotografas.

Prie kiekvienos rūšies gyvūnų turi prieiti ki­ taip. „Jei nori nufotografuoti briedį, reikia sekti pėdomis. Radus vietas, kur jis maitinasi, pasida­ ryti palapinę ir laukti. Kartais sulauki, kartais ne...

Būna ir taip, kad sėdi 14 vai., o briedis (matyt, be nuotaikos) neateina... O būna, kad užtenka vos 6 valandų ir padarai puikiausių kadrų. Paprastai sėkmingų dienų santykis yra 1/10, tai yra - 9 dienas nesiseka, o vieną šypsosi sėkmė.

Kur kas sudėtingiau yra fotografuoti plėšriųjų paukščių gyvenimą lizde.Tada dar rudenį tenka į gretimą medį įsikelti specialią palapinę. Paukš­ tis grįžęs pavasarį įtariai žiūri į palapinę, tačiau greitai apsipranta ir nebekreipia į ją dėmesio.

Tačiau jeigu paukštis pastebėtų, kad aš už­ lipau j palapinę, tai ji greičiausiai asocijuotųsi su žmogumi ir paukštis gali net palikti lizdą. O fotografuojant svarbiausia saugumas. Pirmoje vietoje paukščio, antroje - paties fotografo.

Taigi, kad paukštis nepamatytų, į palapinę ten­ ka įlipti naktį ir iš jos išlipti jau kai sutemsta... Šiais metais prie jūrinių erelių lizdo „sėdėjau" per Rasų šventę. Nakties beveik nebuvo, tai medyje išsėdėjau 24,5 valandos (tik sulaukęs, kol debesys užtrauks dangų, ryžausi nusileis­ ti)", - pasakoja Mindaugas.

Lipti į medį per šakas (o kartais ir jų nebūna) visiškoj tamsoj būtų pražūtinga. Todėl tenka naudoti ir alpinistinę įrangą. O aukštis pasitaiko gana įvairus. Svyruoja nuo 27 metrų (panašiai kaip 9 aukštų namas) iki 15 metrų.

Kada būna sunkiausia? „Kai prasėdi kokias 17 valandų ir nepadarai nė vieno kadro... Tada puikiai supranti, kad reikės ant medinių grindų sėdėti dar mažiausiai 5 valandas ir kad grįši tuščiomis..." - tvirtina Mindaugas.

Toks užsiėmimas - ne tik pavojai, nusivylimas ir džiaugsmas, bet ir nuotykiai. Mindaugas iš savo fotografavimo praktikos prisimena įspū­ dingą fotografavimą per audrą.„Man jau seniai knietėjo sužinoti, kaip paukščiai jaučiasi ir ką jie daro siaučiant audrai. Aušo neapsakomo grožio nauja diena. Filmavimas vyko gana tradiciškai.

Apie pietus dangus pradėjo niaukstytis, išgir­ dau ne itin malonius garsus. Jie labai priminė perkūno trenksmą...Tuo metu Aukštaitijai buvo būdingos stiprios, bet gana lokalios liūtys.

Kilo vėjas. Medžio viršūnė, kurioje aš sėdėjau palapinėje, siūbavo tai į vieną, tai į kitą pusę po 2 metrus.

Audra vis dar stiprėjo. Kad neišvirsčiau iš palapinės, tvirtai įsikibau į „grindis". Jaučiausi kaip mažas lapelis, kybantis padebesiuose. Žaibai aplinkui trankėsi be perstojo ir prie pat.

Vienas plykstelėjo vos už kelių dešimčių metrų!

Pagalvojau, o kaip gi jaučiasi erelių šeima? Juk jie net elementariausio stogo virš galvos neturi! Žvilgtelėjau pro palapinės langelį ir išvydau

pritrenkiantį vaizdą: vėjo gūsiai smarkiai blaško lizdą, aplinkui trankosi žaibai, o mama spar­ nais apglėbusi jauniklius tupi ir nekruta. Nuo šio vaizdelio visos baimės kaipmat išgaravo: greitai griebiau kamerą, fotoaparatą ir užfiksavau bene geriausius kadrus savo gyvenime!

Pasibaigus audrai buvau laimingas ir dėl to, kad likau gyvas, ir dėl to, kad pamačiau, kaip jaučiasi žuvininkų šeima per audrą."

Paroda veiks iki kovo 12 d. VU GMF pirmajame aukšte (M. K. Čiurlionio g. 21).

Daugiau apie šią parodą ir gamtos fotografavimą/filmavimą galite rasti www.kinas. gamtoj.com. „U. V." inform.

Lūšies šypsena Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Šernai kopose. Nuotraukos iš M. Survilos parodos