1
Baigiasi antra 1977ųjų metų savaitė. Pra dėti nauji darbai, gims ta sumanymai Ir planai, kurie Irgi bus įgyven dinti. Toks jau mūsų tarybinis gyvenimas — padaryti tai, ką užslbrėžėm, šiandien dirbti geriau negu vakar. Šie metai — didelio jubiliejaus metai: Tary bų valstybė švęs savo šešiasdešimtąjį gimta dienį. Gražiausia dova na šiam jubiliejui — kiekvieno mūsų, darbi ninko ar studento, mo kytojo ar mokslininko — darbo pasiekimai. Darbas — musų garbė ir mūsų turtas. Jaunajai kartai, žen giančiai į gyvenimą, aktualiausias uždavinys lieka Lenino priesakas „Mokytis, mokytis, mo kytis". Žinoma, žinios kaupiamos ne dėl žinių. Tik įsisavinę tai, ko moko aukštoji mokyk la ir ko pareikalaus mūsų būsimoji veikla, tik visa tai gerai žino dami ir mokėdami tai kūrybiškai taikyti, ga lėsime sėkmingai dar buotis komunizmo kū rimo baruose. Mokytis — tai reiškia mokytis komunizmo.
V/SŲ SAL/Ų PROLETARAI, VIENYKITĖS!
canvBiras VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nuotraukose:
PIRMOJI SESIJA.
PIRMASIS PENKETAS
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas
viršuje — dabar reikia pa sikliauti tik savo galva, vado vėlio po ranka nėra; įdėmiai klausosi studentų atsakinėjimo doc. J. Balfėnienė; Sigitos Paulauskaitės žinios įvertintos ketvertu (nuotrauka apačioje dešinėje).
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas
1977 m. sausio 14 d. Nr. 1 (985)
Kaži, ar yra Universitete bent vienas studentas, kuris neatsimintų savo pirmojo eg zamino aukštojoje mokykloje. Vienas dalykas abitūros eg zaminai ar stojamieji, ir visai kitas — sesija. Argi pamirši tą jaudulį, kuris apima žen giant prie egzaminatoriaus stalo, imant bilietą. Net ir at sakinėjant balsas truputį dre ba, išduodamas studento su sijaudinimą. Pirmas egzaminas — visada šventė. Jam ruošia masi ilgai ir skrupulingai. Pas kui jau, kai sesija tampa įprastu dalyku, tas jaudinima sis po truputį išblėsta. O pir mąjį vis dar prisimenam... Finansų ir kredito specialy bės pirmakursiai jo sulaukė sausio šeštąją. Docentė J. Baltėnienė egzaminavo juos iš Pagrindinių pramonės šakų technologijos kurso. Trys bi lietai — trys klausimai. Susi kaupei, atsakei — ir viskas. Studijų knygelėje pirmasis pažymys. Iškart toks pasidi džiavimas užlieja širdį — iš laikiau! — Nelengva buvo man eg zaminuoti šitą grupę. Dėstyti neteko. Dabar pavadavau iš vykusį dėstytoją, todėl apie studentų viso semestro pa stangas sunku ką nors kalbė ti. Bet atsakinėjo jie gana gerai. Žinoma, ir jiems nelengviau laikyti egzaminą pas nepažįstamą dėstytoją. Tuo labiau pirmąjį. Jaučiau, kad visos merginos jaudinasi. Bet,
matyt, be reikalo. Išlaikė vi sos penkiolika. Egzaminų la pe šeši penketai — A. Celuiy.ei, I. Daraškaitei, R. 5aKėnaitei, R. Telyčenaitei, L. Kalakauskairei, D. Kargy.ei. 'i pač patiko pastarosios atsa kinėjimas: orieniuojasi visame kurse, nesileidžia j smulkme nas, dėsto tik pačią esmę. Painiausiais klausimais jos ne suklaidinsi. Ko negalima pa sakyti apie aklai iškalusius (buvo ir tokių). Gal čia dar nuo mokyklos laikų likęs įpro tis, ir su laiku išblės? Per eg zaminą sunku vertinli tokį mokėjimą. Blogo pažymio irgi nerašysi — juk moka. Moka tik tai, ką įsikalė į galvą iki menkiausių smulkmenų. Vie nas klausimėlis į šalį — ir stop. — Tiesą pasakius, kursas ir gi nelengvas, — kalba toliau docentė. — Reikėjo žinoti maisto, chemijos ir lengvosios pramonės gaminių technologi ją, gamybos procesus. Many čiau, ir ketvertas (jų buvo trys), ir trejetas (6) nesugadi no merginoms nuotaikos, įveiktas pirmas barjeras. Po jo didesnis ūpas šturmuoti kitus. Jei atsakinės taip pat, kaip šiandien, tai neabejoju, kad įveiks ir juos. Taigi, dėstytoja patenkinta pirmakursių žiniomis. Linkime jiems ir daugiau tokių atsilie pimų. L. KLI5AUSKAS
LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsakas
Dėl LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO MENO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO Z. ZINKEVIČIUI VEIKĖJO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO V. AREŠKAI
DĖL LIETUVOS TSR NUSIPELNIUSIO TEISININKO GARBĖS VARDO SUTEIKIMO S. VANSEVlClUI
Už ilgametį ir vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Valstybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universi teto Lietuvių įkalbos katedros vedėjui profesoriui Zigmui Zinkevičiui Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1977 m. sausio 3 d.
Už ilgametį vaisingą mokslinį pedagoginį darbą ir akty vią visuomeninę veiklą suteikti Vilniaus Valstybinio Dar bo raudonosios vėliavos ordino V Kapsuko universiteto Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjui, profesoriui Stasiui Vansevičiui Lietuvos TSR nusipelniusio teisininko garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1977 m. sausio 5 d.
Už -didelius nuopelnus ugdant lietuvių tarybinę litera tūrą ir meną bei aktyvią visuomeninę veiklą suteikti Vil niaus Valstybinio Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto Lietuvių literatūros katedros ve dėjui Vitui Areškai Lietuvos TSR nusipelniusio meno vei. kėjo garbės vardą. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas A. BARKAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS Vilnius, 1977 m. sausio 5 d.
Pirmoji aukštuma aukštojoj----------------
MŪS LYDI JAUNYSTE SAUSIO 5 d. Lietuvos laipsnio ordinu. Nuo 1945 m. V. KostelTSR nusipelniusiam kultū ros veikėjui Rusų kalbos nickio gyvenimas ir veik katedros docentui Vladi la glaudžiai susijusi su universitetu. mirui Kostelnickiui suka Vilniaus Daugelį metų jis vadova ko 85 metai. Atrodo, šis žmogus, vo Rusų kalbos katedrai, niekada nesensta, visuo buvo Istorijos ir filologi met lieka jaunas, kupinas jos fakulteto dekanu. Daug jėgų ir laiko do energijos. Visą savo ilgą ir nelengvą gyvenimą V. centas skiria mokslo tiria Kostelnickis dirbo (ir te majam darbui, kurį pra bedirba) su jaunatviška dėjo dar būdamas stu ugnele, aktyviai dalyvau dentu. Tuomet jo moksli ja įvairiose visuomeni niais vadovais buvo žy nės veiklos srityse. Ir mūs mokslininkai: proi. šiandien, jau personalinis A. Sachmatovas ir Bodupensininkas, V. Kostelnic enas de Kurtenė. V. Kos kis nenuilstamai tęsia pe telnickis paruošė spaudai istorinį romanų kalbų žo dagoginį darbą. dyną ir darbą apie slavų V. Kostelnickis gimė kalbų skolinius lietuvių 1892 m. Krekenavoje, kalboje, tačiau jų rank valstiečių šeimoje. 1909 raščiai žuvo per Didįjį m. baigė Kauno gimnaziją Tėvynės karą. Dirbdamas ir įstojo į Peterburgo uni Universitete, doc. V. Kos versiteto Istorijos ir filo telnickis toliau tyrinėja logijos fakultetą. Jį bai rusų ir lietuvių kalbų san gęs, V. Kostelnickis 1915 tykius. Šio darbo rezulta m. buvo pašauktas į ar tas — kandidatinė diser miją. Kareiviai gerbė šį tacija. 1946 m. parašė va išsilavinusį, pažangų žmo dovėlį „Kalbotyros įva gų, 1917 m. išrinko jį das". Jau daug metų doc. 22-o šaulių pulko kareivių V. Kostelnickis intensy komiteto pirmininku. viai renka medžiagą ly Praūžė I pasaulinis ka ginamajam slavų kalbų ras. V. Kostelnickis pra žodynui, tyrinėja rusų tar dėjo dirbti pedagoginį mes Lietuvos TSR. Jis va darbą. Nuo 1918 m. dėstė dovauja ir aspirantų rusų kalbą ir literatūrą moksliniam darbui. Leningrado, nuo 1920 m. Docentas V. Kostelnic Voronežo mokyklose. Ir kis — principingas komu mokytojo žodžiu, ir gink nistas, aktyvus visuome lu jis kovojo už Tarybų nininkas: dalyvavo Vil valdžios pergalę. 1919 m. niaus atstatymo darbuose, vasarą V. Kostelnickis da daug kartų buvo renka lyvavo mūšiuose su balta mas partinio biuro nariu, gvardiečiais, generolo Ju- agitpunkto vedėju, yra deničo daliniais. 1921— „Žinijos“ draugijos narys. 22 m. buvo Voronežo Už nuopelnus liaudies miesto tarybos deputatu, švietimo srityje ir akty aktyviai gynė darbo žmo vių visuomeninę veiklą nių interesus. doc. V. Kostelnickis ap 1922 m. V. Kostelnickis dovanotas LTSR Aukš grįžo į Lietuvą. Mokyto čiausiosios Tarybos Prezi javo Utenos, Sakių, Aly diumo Garbės raštais. 75taus gimnazijose. Už pa ųjų gimimo metinių pro žangias pažiūras buržua ga jam suteiktas LTSR kultūro: zinės santvarkos metais nusipelniusio buvo persekiojamas ir veikėjo garbės vardas. dažnai kaip „nepatikimas" Šio jubiliejaus proga ger atleidžiamas iš darbo. biamas docentas apdova Kaip bebuvo sunku, savo notas respublikos Aukšto įsitikinimų ir idealų V. jo ir specialiojo viduri Kostelnickis niekuomet nio mokslo ministerijos Garbės raštu. neatsisakė. Nuoširdžiai linkime Ju Didžiojo Tėvynės karo metais V. Kostelnickis ko biliatui geros sveikatos, vojo Tarybinės Armijos ilgu gyvenimo metų ir ne eilėse. Už kovinius nuo; išsenkamos energijos. pelnus apdovanotas Di Doc. L. SUDAVlClENĖ džiojo Tėvynės karo 2-ojo „Tarybinio studento" redakcija prisijungia prie daugelio linkėjimų, kurie 85-mečio proga tarti gerbiamam docentui Vladimirui Kostelnickiui, be kita ko, prieš dvidešimt metų redagavusiam ir mūsų laikraštį.
Užpernai Ukmergė šventė 750 metų sukaktį. Vilnius — 98 metais jaunesnis. Senelis universitetas, palyginus su jais, visai jaunas būtų.. . Kiekvienais metais jis suvilioja ne vieną abiturientą iš miesto ant Šventosios krantų. 1976-ųjų rugsėjį Universitete sutiko dvidešimt du ukmer giečiai. Keletas į anglų kalbą įstojo, nes miesto I vidurinę mokyklą baigė pirma laida su sustiprintu anglų kalbos dės tymu, kiti pasirinko rusų kalbą ir literatūrą, žurnalistiką, istoriją, kibernetiką, matematiką. Zofiją Staskevičiūtę gimtajam mieste daug kas žinojo, „mūsų Zosyte" ir dabar vadina. Nedidukės smagios mer gaičiukės užteko visur: ir dramos, ir ateistų, ir chemikų, ir šokių būreliuose. Nuo penktos iki septintos klasės drau govės tarybos pirmininkė. Vasarą prieš aštuntą klasę be veik mėnesį viešėjo Anglijoje. Iš respublikos vienintelė, o ir iš visos Tarybų Sąjungos tik dešimt gavo tokią dova ną. Aštuntokė — didelės A. Gudaičio-Guzevičiaus vidu rinės mokyklos komjaunimo organizacijos sekretorė. Iki vienuoliktos klasės. . . „Nemėgstu, kai mano nuopelnus skaičiuoja", — sako Zosytė. Vis dėlto paminėsiu paskutinius: vidurinę baigė 4,5 vidurkiu. Per stojamuosius už fiziką gavo 4, chemiją — 5. įstojol Susigundė galutinai chemijos mokslu praeitą pavasarį per atvirų durų dieną. . . Manau ir respublikinės chemikų olimpiados prisidėjo. . . Jau spėjo į Studentų mokslinės draugijos veiklą įsijung ti. Organinės chemijos katedros vedėjas Vytautas Daukšas j vaistų sintezės sekciją pasiūlė. Kol kas tik diplomantams ji padeda. . . Jei ir toliau tie dideli norai neišblės, rimtes nių ir sudėtingesnių darbų atsiras. Tiesa, užtenka rimtų ir dabar. Grupėj 25 skirtingi, dar prieš keletą mėnesių buvę net nepažįstami draugai. Ji — seniūnė. Ir į komjaunimo fa kulteto biurą išrinkta. Už organizacinio sektoriaus darbą
• SESIJA •
Knyga prisikelia ateinančioms kartoms
rimtai ir
su Šypsena.
UNIVERSITETAS 1579—1979
UNIVERSITETAS 1579—1979
Universitetas laukia savo šventės — 400 metų jubilie jaus. Po truputį keičia išvaizdą, vėl atjaunėja senieji jo rūmai — vyksta restauracija. Akivaizdu tai ir praeiviui. Ne-kiekvienas, net ir dažniau apsilankantis Universite te, žino, jog esama čia ir kitokios restauracijos: gyventi prikeliamas bene didžiausias Universiteto turtas — Moks linės bibliotekos fonduose sukauptas. Įvairus čia saugoja mų spausdinių, rankraščių amžius: vieniems metų tiek, kiek ir pačiam Universitetui, kitų gyvavimas dar tik die nomis skaičiuojamas. Sunku ir įsivaizduoti, kiek negandų, įvairiausių stichinių nelaimių patirti teko keleto šimtme čių senumo istoriją saugantiems unikumams. Laikas, tas didysis visų vertybių patikrintojas ir diagnostikas, tebe daro savo. Vadinasi tai, ką šiandien dar vadiname kny ga (tegul ji „suskaityta", sudūlėjusi, apdegusi — bet dar knyga), po šimto metų bebus tik dulkių krūvelė? Kaip iš saugoti ateinančioms kartoms tai, kas sugebėjo išlikti iki mūsų dienų? Dėl to susimąstyta n,e šiandien ir ne vakar. Tik ‘žmonių, galinčių ir mokančių „gydyti" knygas, atsirado ne iš kar to. Ji, Antanina Juraitė, 1966 metais tapo pirmąja Univer siteto Mokslinės ‘bibliotekos restauracijos skyriaus darbuo toja. Respublikoje restauratorių niekas neruošė (neruošia jų nė dabar), tad mokytis teko LTSR Dailės muziejaus grafikos darbų restauravimo skyriuje, stažuotis Tartu uni versiteto, Maskvos, Leningrado restauracinėse dirbtuvėse. Po to — ir kitus mokyti. Šiuo metu skyriuje, kuriam vadovauja D. Vainoraitė, jau 33 žmonės, iš jų 6 — knygiryšiai-restauratoriai. Pradžia visiems būna panaši: elementariausi restauratoriaus darbo įgūdžiai ir būtiniausios žinios įgyjamos čia, skyriuje. Vė liau — stažuotė, o po to kvalifikaciją keli pats, savo są žiningumo, kruopštumo dėka. Lengviau būtų, jeigu dirbti ateitų žmonės, turintys chemiko air biologo specialybę, — jų kaip tik ir trūksta. Aš neatsitiktinai pasakiau, jog restauracijos skyriuje knygos „gydomos". Ne tik dėvintys baltus chalatus dar buotojai primena gydytojus. Čia net konsiliumai būna, kai sueinama draugėn pasitarti, kaip, kokiom priemonėm geriau ir tikslingiau „gydyti" knygą, laikraštį ar senąjį rankraštį: juk leidiniai skiriasi amžiumi, popieriaus rūši mi, atlikimo technika, „sužeidimo" laipsniu. Restauravimo tinkamo būdo palinkimas — tik pusė sėkmės. Kitą pusę nulems rankų miklumas, įgudimas, nes restauratoriai vis tebedirba 'klasikiniu — rankiniu bud” Technika negali pavaduoti žmogaus rankų jautrumo ir 'kruopštumo. Tokia me darbe ir vertinimo kriterijus tegaili 'būti vienas — ta vo .paties sąžinė. .. .Užsukęs j kambarį, kiurį tikriausiai galima pavadinti „knygų operacine", pirmiausia pajunti Timtį ir susikau
atsakinga. Gal ne taip sunku būtų, jei ne tos nuolatinės krūvos protokolų, sąrašų. . . Prasidėjo pirmosios studentiškos sesijos egzaminai. „Oi, ta aukštoji matematikai" ...Atrodo, kad kiti ir „išnyko". Nei Reiks laikyti ir juos... Pirmasis egzaminas jų grupei buvo TSKP istorijos. Zofija gavo penketą. Gerai pradėta! Matyt, ir visos kitos Univer siteto aukštumos nebus labai sunkios. Ypač kai esi veikli ir energinga iš prigimties. Būna tokių, lyg ir gimusių po laiminga žvaigžde... O. LEIKAITĖ III k .žurnalistė
STIPENDIJA, MANO MEILĖ Greta rūsčių terminų „dekanatas", „papeikimas", „peregzaminavimas" studentų leksikone oaze švyti žodis „stipendija". Si sąvoka tokia pat sena, kaip ir paskaitų praleidinėjimas be pateisinamos priežasties. Gal net se nesnė. Nes žodis „stipendija" kilęs iš dviejų lotyniškų: steps — uždarbis, pendare — mokėti. Kadangi senojoje Romoje suko galvas ne apie tai, kaip pakelti akademinį pažangumą, o apie eilinį galų karą, tai ir žodis „stipen dija" reiškė mokestį. Jį kareiviai gaudavo už kiekvieną karo žygį. Tais senais laikais tikriausiai neatsirado žmo gaus, kuris būtų išaiškinęs romėnams jų klaidą. Taigi, stipendija taip ir tebebuvo mokama kareiviams. Nesusipratimas tęsėsi keletą tūkstančių semestrų. Tik Pet ras I, sumanus žmogus, padarė galą tai netvarkai. Jo lai kais iždas pradėjo mokėti stipendiją bajorų vaikams — tai buvo lyg apdovanojimas už jų studijas užsienyje. Tik viena sąlyga — jaunasis dvarininkas už tai privalėjo at eiti į ne mažiau kaip pusę paskaitų ir aplankyti ne dau giau kaip pusę studentiškų puotų. Grįžkime dar kartą pas senuosius romėnus. Juk ir šian dien studentams tenka kautis už stipendiją, ir jeigu tai sulygintume su karu, įskaitos — lyg vietinės reikšmės mūšiai, o egzaminai — įnirtingos kavos su gausesnėmis priešo jėgomis. Tegyvuoja nugalėtojai — stipendininkaiI Matome, kad stipendija — kategorija žila, bet nepai sant jos garbingo amžiaus, ji nepraranda savo žavesio, ją ištikimai ir karštai myli visi studentai.
pimą — kaip tikroj ligoninėj. Po to pamatai ties švie sos stalais palinkusias galvas, tiksliai skalpelius valdančias rankas. Taip, dirbama skalpeliais. Jais, stengiantis nesu gadinti teksto, išskutinėjama pažeista knygos ar rankraš čio vieta, po to „priauginamas" naujas, specialus popie rius. Kad neatrodytų svetimkūniu, jis kartais dažomas ar ba, kaip priimta sakyti, popierius „tonuojamas" Kokį ke lią turi nueiti pas restauratorius pakliuvęs „pacientas", tol jis patenka ant šviesos stalo! Restauravimui leidinius atrenka skyriaus, kurtame vieni ar kiti leidiniai saugoja mi, darbuotojai. Restauravimo skyriuje gautas leidinys de taliai aprašomas, valomas mechaniškai, išmontuojamas, plaunamas, dezinfekuojamas, perplaunmas, džiovinamas. Tik tada galima imtis atstatyti trūkstamas vietas, įtvirtinti -įplyšimus. Po to lapai vėl drėkinami, presuojami, džiovi nami. Tačiau ne visada leidinio „gydymo" eiga būna .to kia: viskas priklauso niuo „ligonio" -būklės. Yra tam tik ros kategorijos: nuo aštuntos iki pirmos. Pastarajai pri klauso labiausiai sudūlėję, apdegę, sutrupėję leidiniai. Taip dažniausiai atrodo senieji — „šilto ir šalto" mačiu sieji spausdintai -bei raštai. Jų autentiškumo išlaikymas dažnai būna labai svarbus tyrinėtojams, istorikams, kalbi ninkams. Todėl atstatymas reikalauja labai įgudusių ran kų ir geroko patirties bagažo. Patikimi šie ,,‘pacientai" labiausiai kvalifikuotiems „gydytojams". Jeigu restauracijos skyrius prasidėjo nuo Antaninos Jū. raitės, tai meninio įrišimo sektoriui, galima sakyti, pra džią davė Cezaris Poliakevičius, atėjęs į skyrių 1971-ųjų rugsėjyje. Ilgą laiką dirbo dviese su dabartiniu sekto riaus vedėju Jonu Daunoravičiumi. Patys gaminosi reika lingus darbo instrumentus, mokėsi pas labiau patyrusius kolegas Tartu universitete, mokė ir kitus. Knygryšių-restauratorių darbo paslaptys ne taip lengvai ir ne kiekvie. ■nam įkandamos. Reikia ne tik miklias rankas turėti, bet ir sugebėti dirbti taip, kaip dirbo XVI—XVII a. meistrai. Dėl to neužtenka būti vien knygiryšiu — tenka būti istori ku, pagaliau — būtina menininko siela. .. .Švelniai, atsargiai liečia knygiryšio rankos XVI a. leistos knygos viršelio lopinėlį. Liko tik tiek. Galima at kurti visą aplanką. Bus panašu. Bet ar reikalingas šitas į autentiškumą pretenduojantis falšas? Gal geriau relikviją -palikti takią, kokia ji yra, „priauginant" odos kraštus iki reikiamo dydžio? Daug tokių ir panašitį klausimų iškyla kny.gryšlamsrestauratoriams. Dėl to gera būna nuvažiuoti pas kolegas estus (nuo seno garsėja jų odininkai) — į konferencijas, stažuotis, šiaip pasitarti. Pasidalinti patyrimu naudinga ir popieriaus restaurato riams. Draugėn susiėjus, galima pasvarstyti, kur slypi po pieriaus senėjimo priežastis, 'kaip, pasitelkus į pagalbą sintetines medžiagas, prailginti jo egzistavimą. Ir pasigirti nuveiktais darbais tada galima. Pasigirti Vilniaus V. Kap suko universiteto Mokslinės bibliotekos restauracijos sky riaus darbuotojai tikrai turi kuo: restauruojami Lelevelio fondai, sudaryti daugiausia iš žemėlapių, siekiančių XVItąjį amžių; restauruota XVI a. biblija „Sacra", kurioje daug spalvintų akvarele, guašu, .paauksintų biiblijinio turi nio raižinių; baigiamas restauruoti Lietuvos Didžiosios ku nigaikštystės Statutas, išleistas Vilniuje 1588 m. Restau ruota nemaža laikraščių komplektų: „Severnaja pčela" (1834 m.),‘„Moskovskije vedamosti" (1842 m.) ir daug ki tų, didesnių ir mažesnių, senesnių ir visai naujų leidinių prikeliama gyventi. Jūratė GRABYTE III k. žurnalistė
Kad butų metai turiningi Komjaunimo organizaci jos gali sėkmingai įvyk dyti savo uždavinius tik tuomet, kai gerai organi zuojamas vidaus gyveni mas, kai darniai ir sklan džiai dirba visos grandys. Naujas Prekybos fakulteto komjaunimo biuras savo veikla ir siekia, kad jau nimo auklėjimo formos būtų lankstesnės, veiks mingesnės, efektyvesnės. Šiais mokslo metais pa stebimai pagerėjo moky mo- auklėjimo komisijos darbas. Kas savaitę ren giami šios komisijos posė džiai, kur studentai svars tomi ne tik už praleistas paskaitas, bet ir už neiš laikytus koliokviumus, blogai įvertintus kontroli nius darbus. Juk minėtų mokymo formų tikslas — kuo geriau paruošti stu dentą pagrindiniam jo ži nių įvertinimui — egzami nams. Sesijai turi būti pradedama ruoštis rudenį. Mokymo-auklėjimp komi sijos darbo šia linkme efektyvumas priklauso ne tik nuo tikrinimo reidų
„Jaunatis Finansų ir apskaitos fa kultetas negarsėjo sienine spauda. Kartais matyda vome fakulteto profsąjun gos biuro iniciatyva suor ganizuotas parodėles (foto grafijos, dailininkų darbų), bet jau komjaunimo biuro kontroliuojama red. kole gija labai gerai snaudė keletą metų. Kur šuo pa kastas? Kaipgi renkami fakulte tų red. kolegijų pirminin kai? Dažniausiai — atsitik tinai. Sis darbas reikalau ja ypatingų sugebėjimų. Ir suburti pirmininkui
skaičiaus, įvairių rezulta tų sumavimo. Mokymo auklėjimo komisijos darbo efektyvumas priklauso nuo savalaikio ir sistemingo darbo organizavimo, jos veiklos pastovumo, indivi dualių darbo formų tai kymo atskiroms studentų grupėms. Aktyviai akade miniu darbu rūpinasi fa kulteto dekanas doc. L. Butkevičius, partinio biu ro narys doc. B. Cereška, grupių, ypač I kurso, ku ratoriai. Todėl jaučiami ir šios darbo srities rezulta tai: mažiau praleidinėjama paskaitų, stropiau studen tai ruošiasi koliokviu mams, seminarams. Egza minų sesija parodys, ar teisinga linkme dirbome. Studijų metai — ne tik atkaklus darbas prie kny gų. Aukštoji mokykla, komjaunimas turi padėti jaunam žmogui įgauti vi suomeninio darbo įgū džius. Fakulteto komjauni mo biuras rūpinasi, kad visi studentai suprastų visuomeninės politinės praktikos esmę, jos užda
šypsosi veiklią redkolegiją — toks pat sunkus uždavi nys, kaip fakulteto kom jaunimo biurui numatyti pirmininką. Taigi, praeitą rudenį visi mūsų biuro na riai puolė ieškoti žmo gaus, kuris sugebėtų išju dinti sieninės spaudos rei kalus iš „mirties taško". — Ar moki piešti, ar sugebi parašyti straipsniu ką, ar norėtum dirbti, ar supranti atsakomybę? — tokiais ir panašiais klausi mais užpuolėme ekonomi nės informacijos specialy bės II k. 1 gr. studentą
vinius. Kontroliuojame, kaip grupėse vyksta VPP valandėlės. Kai kur jos nepasiekia savo tikslo, yra formalios, neįdomios Fakulteto komjaunimo biuras numato sustiprinti VPP valandėlių kontrolę, praktikos reikalavimus nagrinėti fakulteto aktyvo mokyme. Fakulteto komjaunimo organizacija jau antrus metus bendradarbiauja ir padeda Prekybos techni kumui, 33-iajai miesto proftechninei mokyklai. Atskiras šių mokyklų gru pes šefuoja mūsų fakulte to grupės, ruošiamės šefuotojus skirti sunkiai auklėjamiems paaugliams. Aktyviai pradėjo darbuo tis šefavimo sektorius, va dovaujamas A. Baltruko nytės, tačiau pro pirštus į savo pareigas žiūri grupės-šefuotojos. O juk nuo
jų priklauso visas šio darbo efektyvumas, tik grupės gali plačiau ir iš samiau susipažinti su še fuojamųjų mokyklų rū pesčiais ir'padėti. Suminėtos tik kelios mūsų veiklos kryptys, problemos. Gerai, kad pla čiame darbų sraute mums pataria ir padeda lakūneto partinis biuras, deka natas. Partines organizaci jos susinnKimuose buvo nagrinėjama laKuiteto obo veiKia, Komjaunimo biuro ideologinis, akademinis darbas partinio biuro na riai dalyvauja laKuiteto renginiuose, mūsų posė džiuose. Nuoširdus visų komjaunuolių darbas, vy resniųjų draugų parama, komunistiškai auklėjant studentiją, padarys metus, praleistus aukštojoje mo kykloje, įdomiais ir turi ningais.
D. BENDIKAITĖ PF komjaunimo biuro sekretorė
KOM3AUNUOUCI
Arvydą Baltrūną. Po kelių draugiškų po kalbių vaikinas sutiko, nors žinojo, kad „Jauna ties" lenta III aukšte ap žėlė voratinkliais (buvęs red. kolegijos pirmininkas „atsistatydino" prieš pusę metų, kitų narių irgi nė kvapo). Ir pradėjo viskas po truputį linkti į gera. Pirmakursiai veiklūs pasi taikė — varsto biuro du ris ir prašosi darbo. Be veik iš šių kruopščių fuksiukų pirmininkas ir su rinko redkolegiją. Sun kiame jos darbe pasižy mėjo ekonominės informa cijos spec. pirmakursės D. Sakalaitė, A. Limbaitė ir
kt. Nudžiugome — fakul teto sieninės spaudos len ta pilna: čia ir 60-ties spartaus darbo savaičių stendas, čia ir savo šven tes prisimename, apie komjaunimo biuro posė džius galime sužinoti. Vi sos penkios fakulteto spe cialybės kas dvi savaites eilės tvarka išleidžia savo sienlaikraščius. Fakulteto koridoriuose pasirodė ir redkolegijos iniciatyva su rengta paroda. Ledai pajudėjo.
A. MISIUKAITE FAF V k. studentė, „Tarybinio studento" redakcijos tarybos narė
SAVO JĖGOMIS - PASIKLI ALINAME Rodos, visai neseniai (p jau sakome — pernai) vyko ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai grupėse, XI fakulte to komjaunimo konferencija. Aktyvistų gretas papildė nauji žmonės, kuriuos entuziastais ir organizatoriais išug dė trečiasis semestras. Fakulteto komjaunimo biuras jau nas: du pirmakursiai, keturi antrakursiai; iš pernai dirbu sių biure bediko penketas. Pradžia buvo dvigubai sunki: reikėjo taisyti pirmtakų klaidas ir tuo pačiu itškoti savo darbo stiliaus bei formų. Sukruto ir formalizmo mėgėjai (o jų būta ir tebėra); nejaugi tikrai biuro nariai lankysis susirinkimuose, tikrins VPP valandėles? Pats pirmas mūsų didelis darbas — naujos VPP valan dėlių sistemos paruošimas. Patvirtinome I—V kursams šių valandėlių tematiką bei grafiką. I kurse įvyko VRP valan dėlė apie visuomeninių organizacijų veiklą ir vaidmenį aukštojoje mokykloje. Apie politinformacijos metodiką, poveikį, aktualumą buvo kalbamasi su antrakursiais. Leni ninės įskaitos komisija prie komjaunimo biuro viename iš posėdžių padarė ataskaitą apie VPP valandėlių eigą fa kultete. Nemažai šioje srityje yra sunkumų: nepakanka medžiagos bei metodinių nurodymų, prasti pranešimai, dar ne visi grupių sekretoriai supranta VPP svarbą, nelabai paiso biuro reikalavimų. Norėdami supažindinti pirmakursius su savo organiza cijos veikia, pagrindiniais uždaviniais, reikalavimais, su rengėme grupių komjaunimo aktyvo mokymą ,,MMF kom jaunimo organizacijoje". Visų kursų aktyvo mokyme do rovės klausimais dalyvavo Universiteto komjaunimo komi teto sekretorius H. Ramonas. Stengiamės, kad kuo mažiau formalizmo būtų socialisti niame lenktyniavime dėl teisės pasirašyti šalies komjau nuolių raportą partijai Didžiojo Spalio 60-mečio proga. Biuro posėdyje davėme konkrečius nurodymus red. kole gijai, soc. lenktynių organizavimo štabui paruošti naują stendą, geriau pagerbti nugalėtojus. Pagrindinis soc. lenktynių vertinimo kriterijus — moky masis. Mokytis mūsų fakultete tikrai nelengva, todėl ir akademiniam sektoriui darbo per akis. Nemažai rūpintasi pirmakursių adaptacija. Jų nuotaikas pademonstravo ir atsakymai į komjaunimo biuro išplatintą anketą: daugu ma pasimetę naujo gyvenimo, naujų problemų sraute, įpratę būti lyderiais mokykloje, niekaip negali susitaikyti su laikinomis nesėkmėmis ir pan. Pirmakursiams surengė me prof. .1, Statulevičiaus paskaitų ciklą „Kas yra mate matika?" Galbūt šių pokalbių metu dauguma atgavo pu siausvyrą, įgijo pasitikėjimo savo jėgomis ir sugebėji mais. Įdiegta nauja paskaitų lankymo ir pažangumo kontrolės sistema. Ką ji davė, parodys sesijos rezultatai. Džiugina suaktyvėjusi grupių veikla. Ilgam įsimena su sirinkimai pirmojo kurso grupių komjaunimo organizaci jose: kiek juose karšto pilietiškumo, savų požiūrių bei pozicijų gynimol Kaip tik šito trūko taikomosios matema tikos spec. II kurso 1 grupės politinformacijose, IV kurso grupių susirinkimuose. Kol kas — trumpas atoslūgis komjaunuoliškame gyveni me: sesija atsiima savo. Tikim, kad antrame pusmetyje dirbti jau bus lengviau. A. RAMANAUSKAS MMF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas
NAUJI VĖJAI BENDRABUTYJE Per penkerius studijų me kurio nepakeltų akordeono kulteto profbiuro pirmininkui tus teko gyventi bendrabuty garsai, teikiantys darbo die A. Federui, kultūros klubo je su įvairių fakultetų studen nai žvalią nuotaiką. Mankštos pirmininkei B. Nenartavičiū tais. istorikai, fizikai, mate banga kiek atslūgo, bet IV tei, kurie mielai mums tal matikai. lik prieš metus filo kurso lituanistų K. Urbos ir kininkauja. Malonu visada logai .gavo atskirą bendrabu J. Pabrėžos akordeono muzi kreiptis į studentų profkomiteto pirmininko pavaduotoją tį — ketvirtąjį. Laibai nemie ka teibeverčia iš lovų. la prisiminti, kad pernai neDažnai pakviečia skelbimai A. Tirumpulį: jis dalykiškai sugebejome sukurti jame jau į įvairius bendrabučio rengi pataria, padeda, neabejingas kios atmosferos. Daug karčių nius, kartais pas kaimynus — mūsų rūpesčiams. Vis pagalvoju: kaip ta žodžių fakulteto profsąjungos į tretįjį, šeštąjį. linksma, veikli mergaitė vi konferencijoje buvo pasakyta sur suspėja: studijos, dar mūsų bendrabučiui. Kas kal bas, visuomeninė veikla. Iš tas? kur ta energija? Gal viską Pernai nejautėme, kad yra kuria mokėjimas bendrauti bendrabučio taryba, gal ne su žmonėmis, organizaciniai visi žinojo, kas jos pirminin sugebėjimai darbo krūvį iš kė. Šiemet visikas kitaip. Kaip skirstyti taip, kad neliktų ta daug kas priklauso nuo pir ryboje žiūrovų. Janina reikli mininko: jo sugebėjimo su sau ir kitiems. Visada drau burti tarybos narius veiklai. giška, sąmojinga, atidi: į ją Pasirodo, ir šiame sename, ne gali kreiptis 'bet kokiu rei itin .patogiame bendrabutyje galima jaukiai įsikurti. Nuo Daug šiltų žodžių norisi kalu. Gal tai ir pelno mūsų pat rudens, kai naujai tary tarti apie tarybos pirmininkę pagarbą ir dėkingumą. Nenoriu teigti, kad mūsų bai ėmė vadovauti IV kurso Janiną Močiekutę. Susigavau lituanistė Janina Močiekutė, kartą ją fakultete, nors gy bendrabutis —* pavyzdys. Tik ėmė pūsti gaivūs vėjai bend venam tame pačiame bendra, norėjau papasakoti, kaip jis rabutyje. Vestibiulyje įrengti būtyje, pasišnekėjom... Pa atjaunėjo per tokį trumpą nauji teminiai stendai, skelbi siteiravau, ar patenkinta ta laiką. Viską apsprendžia ne gyvenimo sąlygos, bet žmo mų lenta perkelta į patogią, rybos 'nariais. visiems puikiai matomą vie — Geri, pareigingi žmonės. nės, kurie dirba organizacinį tą. Laiptinės ir vestibiulis pa. Esu .patenkinta A. Norvilai- darbą. puošti gėlėmis. Rūkoriai jau tės, S. Mikutaitės (redkolegi Man paskutiniai metai Uni nebepeša dūmo kur pakliu ja) darbu. Buitiniam sekto versitete. Malonu, kad vis vo: nurodytos rūkymo vie riui genai vadovauja A. Ma dėlto teko pajusti gerą tary tos. Pernai gyventojai net lakauskas. Pareigingos ir bos darbą. Pagaliau supratau, nežinojo, kad bendrabutyje reiklios aukštų seniūnės G. kaip turi dirbti bendrabučio yra televizorius, o šįmet Dručkutė, D. Rudzinskaitė, M. valdžia. Iš Universiteto išsi įrengtas jaukus kampelis (su Augulytė ir A. Bakervičiūtė. nešiu ne tik žinias, bet ir manus darbas daug ką gali), — Žinau, nuo pirmo kur gerą prisiminimą apie antrus kur galima pasižiūrėti televi so esi taryboj, darbas jau namus Vilniuje, apie gyve zijos laidų. Iš visų bendrabu pažįstamas. Tai gal ir neaiš nimą ketvirtajame bendrabu čių mes bene labiausiai bu kumų, sunkumų mažiau? tyje. Regina GUTAUSKAITfi vom įsukti į rytinę mankštą, — Būna įvairiausių klaus Fil. F V k. studentė nebuy~ nė vieno kambario, tukų. Esu labai dėkinga fa
KAI SESIJA ANT NO.SIES...
L. DANILOVOS nuotr.
„Momentum“ FIKSUOJA
STUDENTŲ
GYVENIMO AKIMIRKAS
Universiteto centriniuose rūmuose (prie Aulos) fotoklubas „Momentum" eksponuoja „Jubiliejinėje parodoje" sa vo darbus. Tai trumpa veiklos ataskaita už pirmuosius fotokluibo gyvavimo metus. Parodoje dalyvauja 6 autoriai, kurie daugiausia prisidėjo prie fotoklubo įsteigimo. Eksponuojamuose darbuose galima pastebėti dvi vyrau jančias kūrybines kryptis: tai portretinė ir tam tikru po žiūriu psichologinė fotografija. Portreto žanre neblogai dirba ir ieško E. Stumbrys (FF), V. Kaduševiėius (ChF), R. Kirsnys (MMF). Originalumu patraukia parodoje E. Stumbrio „Rimas" Gana įdomūs E. Butėno (GF), J. Kurmanavičia.us (MF) darbai, kuriuose jaučiamas siekimas gilintis i žmonių nuotaikas, pergyvenimus. Akį patraukia E. Butėno darbas „Kur Žemė baigiasi.. kuriame fototechnikos pagalba atskleista žmogaus ir gam tos harmonija. Tikėsimės, jog fotoklubas džiugins vis brandesniais darbais. M. JEREVA
.. .Vakar kalbėjau su draugu. Bijo, keistuolis, egzamino. Ir ko, nesupran tu. Visi tie kinkų virpė jimai prieš sesijų — tušti niekai. Dreba tik silpnie ji. Mums pirmas egzaminas — aukštoji matematika. Dalykas, aišku, sunkus, bet ne toks jau, kad neišmok tum. Sėdėjom vakar visų dienų, ruošėmės. Klausi mai žinomi, bendrom jė gom nagrinėjom, spren dėm uždavinius. Ir per se mestrų nesnaudėm... .. .Anksčiau ir mano de vizu buvo Sokrato žo džiai: kiek daug pasauly žinių, kurios man nereika lingos. Žinau, daug tokių studentų yra, kurie irgi mano: et, visko neaprėp si, ko čia plėšytis. Žinau, kiek dar yra „neįdomių dalykų". Lyg įdomiu ga lėtų tapti tai, kų suprasti tu visai nesistengi... .. .Sakai, kava, visa nak tis prie konspektų... Ro mantiška, bet naudos neperdaugiausia. Egzaminui ruošiuos nuo aštuonių ry to iki dienos penkių. Vi sada ištraukiu laimingų bilietų. ..
• SESIJA • SESIJA
• SESIJA • SESIJA
• SESIJA • SESIJA • SESIJA • SESIJA
E. BUTĖNO nuotr.
KOL SKUBĖDAVOME į pa skaitas ir dar greičiau — iš jų, nežinojome, kad vieną sykį iš auditorijos nenorėsi me išeiti. Ta paskaita buvo .paskuti nė. V k. ichtiologams ją skai tė, kaip visada, doc. A. Mačionis.
RIMAS
E. STUMBRYS
!---------------------- .....
. ■
.
----------
PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. stud. A. Stanke vičius ir J. Valeckas, Finansų ir apskaitos fakulteto I k. stud. B. Rastenytė, III k. stud. D. Krotaitė, Fizikos fakulteto I k. stud. S. Labrencaitė, Filologijos fakulteto I k. stud. N. Golovinskaja.
Už elgesį, nesuderinamų su elementariausios etikos rei kalavimais, iš Parengiamojo skyriaus pašalintos šios klausy tojos: R. Virbickaitė, A. Kupstytė, B. Strazdauskaitė, V. Gedrimaitė, R. Navikaitė, J. Razulevičiūtė, L. Valintėlytė, G. Nitaitė, I. Masiulytė. Stodamos jos pateikė fiktyvius do kumentus apie darbo stažų.
Gera grupė. Nuoširdi, pa prasta, draugiška. Tiesa, išsi skirdami draugai tampa bran. gesniais, ir šiandien sugrįžta tiktai geri prisiminimai. Tai ne todėl, kad gyvenom idea lūs taip idealių; gal todėl, kad vieni kitus stengėmės su prasti. Noriu, kad tai išsau gotume visam gyvenimui. Bus lengviau gyventi, jei iš kiekvieno žmogaus tikėsimės tik gero, jei išgirsime didį prašymą: „Norėdamas teisti mane, būk manyje, bet ne šalia manęs". Tegu visi grupės draugai bus laimingi. Tai .nesunku: reikia stengtis matyti gyve nime daugiau gėrio ir gro žio, daugiau šviesių * spal vų. ..
Kiekvieną mintį rašom pa žodžiui — tegu išlieka vis kas taip, kaip kalbėjo tą pa skaitą mūsų gerbiamas doc. A. Maoionis. ,,.. .Ta biologija — tarsi senovės Egipto ženklai. .. Bet kai .tik pradėjo juos suprasti — kiek įdomybių! Ir kuo to liau, tuo daugiau...“ Ačiū, docente, kad vedžio jote po planetą: aiškinote nuostabaus gyvojo pasaulio paslaptis, mokėte mus pačius jų ieškoti ir kitiems jas aiš kinti.
Susėda prie vieno stalo studentai ir dėstytojai. Džiu gu, liūdna ir keista. Ir gera. Didelė šventė — visi kartu. Fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas palinki mums jau natviško veržlumo ir ener gingumo. „.. .Tie studentiški metai — patys gražiausi. Dirbti — visai kas kita. ..“
sidabro žuvį. Skersai ir išil gai išvaikščiojo dėstytojas Lietuvos žemę. Sakysime, ve džioja tave Molėtų miškais. Stebiesi: jam žinomas kiek vienas takelis, pažįstamas kiekvienas medis, kiekvienas paukštis. Mes nesakydavom: pavar gom. Mes prašydavom: pail sėkime — pats dėstytojas nie kada nepavargsta.
Kaip keista, kad kitiems paliekam spręsti — Kuo buvom ir kuo galėjom būti.
VISAM GYVENIMUI Fakulteto prodekanė doc. I. Sarktnienė su jai būdingu nuoširdumu linki kūrybinių darbų troškulio. Ji sako, kad savų .gerų dambų džiaugsmas yra labai didelis... Motinišku gerumu gaubia jinai studentus. Prodekanė kiekvieną išklausys, patars, padės. Labai atidi studentams — jų džiaugsmais ir rūpes čiais gyvena.
— Niekada taip gerai ne pažinsi studentų, 'kaip ,per praktikas, — sako dėst. A. Levickas. Pats dėstytojas turbūt ne suskaičiuotų, kelis šimtus stu dentų mokė iš balso pažinti paukštį ir tikru vardu .va dinti dar tinkle spurdančią
kos organų ligomis — į Drus — 111.31, IV.30 kininkus (1.31 — 11.23, IV,24 VI. 30 — VII.23), — V.17),
—
Užgniaužę kvapą, žavėdavomės Jo skaidrėmis — tais nesibaigiančiais gamtos raš tais. O 'kiek brangaus laiko pa skirta įamžinti mūsų, studen tų, gyvenimo akimirkas! Ačiū Jums, dėstytojau, už dalykiškas paskaitas, už tuos fotografijos patarimus, kurių neradom knygose. — Man būdavo neramu, ■kai jie išplaukdavo, — prisi mena dėst. A. Levickas. — Paskui galvodavau: žmonės suaugę, jiems detaliai išaiški nau visas taisykles — gal nieko .neatsitiks... Mes plaukdavom toli — at rodė, išnykdavo stovyklos pakrantė. Žiūri: rausva varsa jau spindi. Paskui į šalį, iria si į tą raudoną vandenį, o jis vis tolsta. .. Vis į vaka
Kitas „Tarybinio studento" sergantiems judėjimo orga numeris bus skirtas tiems, kas sergantiems judėjimo orga nų ligomis — į Druskininkus ruošiasi stoti į aukštąją mo nų ir periferinės nervų siste (V.22 — VI. 14, V.4 — V.27, kyklą. sergantiems virškinimo or. mos ligomis — į Birštoną IV.21 — V. 14), VIJO — ganų ligomis — į Druskinin (1.31 — 11.23, LLKJS Universiteto ko kam reikalingas ambulato kus (11.9 — III.4, III.9 — VII.23), į Likėnus (I1I.31 — mitetas qiliai užjaučia Vo rinis gydymas — į Krymą IV.l, VI.15 — VII.8, VIJO — IV.23, VI.9 — VH.2),
KUNASKAV.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1050 METŲ
REDAKCIJOS ADRESAS:
(VI.7 — VIJO), į Kisdovodską (V. 19 — VI. 11), į Druski ninkus (VI.22 — VII.15), į Birštoną (V.28 — VI. 20). Studentų profkomitetas
— Malonu dažnai matyti diplomantus laboratorijoje prie savo surinktos medžia gos, — pagiria kai kuriuos studentus doc. A. Kublickas. Jis dar nė karto mūsų ne pabarė. Docentą visi mes la bai gerbiame. Kiekvienas pa sakys: supranta jis studentus. Kaip įdomiai skaito paskai tas! „Tiesiog pailsi, klausyda mas tokio gyvo, išraiškingo pasakojimo", — džiaugdavo si daugelis mūsų. Per tas pa skaitas jau daug ką įsimeni. Gal todėl ir nepasitaikė, kad kas būtų neišmokęs ar ne pasiruošęs.
Ačiū Jums, Dėstytojai, už Jūsų kantrybę, už išugdytą meilę knygai, darbui ir gro žiui. Kas įdirbs mokykloje, dailins tą meilę savo moki niams. Grupės vardu linkiu Jums, gerbiami Dėstytojai, visą gy venimą išlikti jaunais ir at einančias kaitas pasitikti to kia pat šilta ir nuoširdžia šypsena, kuria sutikdavot kiekvieną rytą mus. O. ALIŠAUSKAITĖ
*♦*
V.23,
Studentų profsąjungos ko mitete yra šių kelialapių:
VII.23, VI.25 — VII. 18), į sergantiems kraujo apyta Birštoną (1.14 — II.6, IV.26 kos organų ir centrinės ner — V. 19, V.22 — VI. 14), vų sistemos ligomis — į Pa sergantiems kraujo apyta langą (III.31 — IV. 23, UI.8
rus, j vakarus. Ir užmirštam, kad ne ta kryptim iriamės, kad vakarienė jau garuoja, kad vadovams neramu... — Na, tai kaip sekėsi, ką veikėte? — su šypsena pasi tikdavo sugrįžusius doc. A. Kuiblickas ir dėst. A. Levic kas. — Iš pačių giliausių ežero gelmių traukėme bentosą. Iš įvairiausių Baltųjų Lakajų pa krantės įlankėlių rinkome moliuskus.. .
kiečių kalbos katedros dėstytoją, buvusią kom jaunimo aktyvistė Laimą ANDRIKYTĘ ir TF V k. studentą Rimą ANDRIK| dėl tėvelio mirties.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Reiškiame qilią užuojau tą Prekybos fakulteto ma terialinio-techninio aprū pinimo spec. I k. studen tei Leonorai VALINAVICIOTEI dėl tėvelio mir ties. i
...m
Nuoširdžiai užjaučiame savo kuratorę dėst. D. VAŠKELYTĘ dėl tėvelio mirties. FAF statistikos spec. V kurso studentai.
I LKP CK leidyklos spaustuvė I I LV 02130 Užs. Nr. 180
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA