Universitas Vilnensis, 1997 m. sausio 20 Nr. 1 (1556)

Page 1

kine itur ad. astra ( SAUSIO

universitas

20 d.

vilnensis k___

Nemokamai

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

J

Nr. 1 (1556)

Pirmajai lietuviškai knygai Martyno Mažvydo katekizmui - 450 metų Pirmoji lietuviška knyga saugoma Universitete

Iškilmės VU bibliotekoje. O. JARUTIENĖS nuotr.

Lietuvoje M. Mažvydo katekizmo 450 metų minėjimas prasidėjo senųjų spaudinių parodos atidarymu Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. Čia po daugelio metų iš fondų išimtas ir kelias dienas eksponuo­ jamas M. Mažvydo katekizmo originalas. Į parodos atidarymą atvyko LR prezidentas A. Brazauskas, Seimo pirmi­ ninkas V. Landsbergis, premjeras G. Vagnorius, švietimo ministras Z. Zinkevičius. A. Brazauskas pranešė, kad yra naujai leidžiamas M. Mažvydo katekizmas dabartine lietuvių kalba. Premjeras G. Vagnorius pabrėžė, kad kultūrą ir jos darbuotojus reikia prisiminti ne tik per šventes, bet ir svarstant metų biudžetą, o Z. Zinkevičius pasakojo, kad M. Mažvydo katekizmą jis studijavo apie 50 metų ir yra, ko gero, geriau­ sias jo žinovas. V. Landsbergis Lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos premiją įteikė VU do­ centei daktarei R. Koženiauskienei. Kultūros ministerija įsteigė M. Mažvydo premiją studentams, parengusiems reikšmingus darbus kalbotyros srityje. Ją pelnė VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės specialybės ma­ gistrante Jurgita Baltrokaitė. "U. V." inform.


1997.01.20

Universitas Vilnensis

2

Bibliotekos spindesys ir skurdas tuvoje. Pasaulyje yra tik du išlikę eg­ zemplioriai, kitas yra saugomas To­ ninėje. Mes tik kelioms dienoms iš saugyklų išėmėme šios knygos origi­ nalą, šiaip jis yra saugomas tikrai sau­ gioje vietoje. - Kiek dar ten guli spaudinių?

- Šimtas aštuoniasdešimt tūkstan­ čių. Mes juos karkart eksponuojame Smuglevičiaus salėje veikiančioje pa­ rodoje. Šios knygos atspindi mūsų tau­ tos ir valstybės istoriją. Kviesčiau stu­ dentus dažniau užeiti jų pasižiūrėti. - Minėjote per Lietuvą keliaujan­ čią senųjų knygų parodą.

Bibliotekos direktorė B. Butkevičienė prie pirmosios lietuviškos knygos. Onos JARUTIENĖS nuort. Sausio mėnesį Lietuvoje minimas pir­ mosios lietuviškos knygos 450 metų jubi­ liejus. Vienintelis Lietuvoje M. Mažvydo katekizmo egzempliorius saugomas Uni­ versiteto bibliotekoje. Apie jį ir bibliote­ ką kalbamės su Universiteto bibliotekos direktore Birute BUTKEVIČIENE. - Tbrbūt mūsų biblioteka minint pir­ mosios knygos jubiliejų vaidina gana svar­ bų vaidmenį?

- Pagrindinį. Mūsų bibliotekoje yra M. Mažvydo katekizmas, vienintelis Lie­

- Mūsų biblioteka parengė septy­ niasdešimties knygų parodą. Joje nėra labai senų knygų, vežamos XIX am­ žiaus knygos (Daukantas, pirmasis lie­ tuviškas kalendorius, pirmasis Mairo­ nio leidimas). Mūsų tikslas buvo paro­ dyti lietuviškos knygos evoliuciją. Žmo­ nėms tai daro be galo didelį įspūdį, jiems šios knygos atrodo labai senos.

kruopštus, vieną rankraštinę knygą tenka restauruoti šešerius metus. Tai, ką jie padaro, yra tikras stebuklas. - Gal biblioteka sulaukė kokios nors paramos?

- Mūsų biblioteką aplanko labai daug svečių. Vienas iš jų buvo UNESCO direktorius E Mayoras. Jis labai susidomėjo mūsų senaisiais spaudiniais ir pasirūpino, kad UNESCO skirtų pinigų išleisti kompiuterinį kompaktinį diską apie Uni­ versiteto biblioteką. Jis mano, kad apie ją turėtų žinoti visas pasaulis, to dėl šis diskas bus platinamas per UNESCO kanalus. - Kokių turite sunkumų?

- Vienas jų - patalpų trūkumas. Centrinių rūmų bibliotekoje visai ne­ liko vietos, todėl visą naujausią litera­ tūrą kaupiame fakultetų bibliotekose. Kita bėda - nenoras dalytis knygo­ mis. Įvairios katedros gauna knygų labdaras, tačiau šios knygos niekur nė­ - Tiirbūt bibliotekoje dirba ir res­ ra registruojamos. Jos saugomos ka­ tauratoriai? tedrose ir yra prieinamos labai mažam - Kai saugojami tokie seni reti lei­ skaitytojų ratui. Biblioteka nenori pa­ diniai, be restauratorių neįmanoma iš­ siimti tų knygų, bet jos galėtų būti už­ siversti. Mūsų biblioteka pirmoji Lie­ registruotos mūsų kataloguose. Tada tuvoje pradėjo restauravimo darbus. ir kitų sričių specialistai žinotų, kad Šį darbą dirba trisdešimt septyni žmo­ Lietuvoje jau yra tokių knygų, ir gal­ nės, skyrius įkurtas 1968 metais. Tai būt paprašytų paskaityti. Mes nesame labai darbui pasiaukoję žmonės, ne- 't'labai ’ turtingi ir negalime visko nusi­ gailintys savo sveikatos. Pagrindinis jų pirkti, todėl reikėtų dalytis tuo, ką tu­ darbas susijęs su chemikalais. Mūsų rime. bibliotekai reikėtų tris kartus daugiau Kalbėjosi Romualda STONKUTĖ šių specialistų. Jų darbas yra labai

Profesoriai skaičiuoja pinigus Sausio pradžioje Universiteto klubo nariai susirinko pasi­ kalbėti tema “Mokslo ir studijų problemos”. Pagrindinis pra­ nešėjas buvo mokslo reikalų prorektorius B. Juodka. Susiklostė tokia situacija, kad iš mokslo pasitraukia nema­ žai mokslininkų. Dirbančių mokslininkų amžiaus vidurkio di­ dėjimas taip pat kelia nerimą. Iškyla mokslininkų produktyvu­ mo klausimas. Žiūrint kaimo mokyklos abituriento akimis, Uni­ versiteto mokslo lygis jam yra nepasiekiamas, tačiau Nobelio premijos teikimo komitetui atrodo, kad mokslo Lietuvoje tar­ si ir nėra. Panašiai gali manyti ir mokslininko žmona, pama­ čiusi vyro algą. Prorektorius aptarė Mokslo ir studijų įstatymą. Jo nuomone, mokslo ir studijų sistema Lietuvoje yra gana neblogai sukurta ir šis įstatymas nėra blogas, nes jis bent jau netrukdo dirbti. Kitas klausimas - studentų skaičius aukštosiose mokyklose. Šiandien Lietuvoje yra penkiolika aukštųjų mokyklų ir trys ku­ nigų seminarijos. Jose 1995 metais studijavo 52 tūkstančiai, 1996 metais - 54 tūkstančiai studentų. Nuo 1990 metų studen­ tų skaičius mažėjo, po 1994 metų jis pradėjo augti. Studentai

sudaro 1,5 procento Lietuvos gyventojų. B. Juodka mano, kad reikėtų didinti studen­ tų skaičių. Tai turėtų daroma ne steigiant naujas aukštąsias mokyklas, o į jau esančias priimant daugiau abiturientų. Prorektoriaus nuomone, valstybė aukštosioms mokykloms turėtų pateikti užsakymą, kiek ir kokių sričių specialistų jai rei­ kia, tačiau jų studijoms reikėtų skirti tiek pinigų, kiek jos iš tikrųjų kainuoja. Be to, buvo siūloma skirstyti aukštąsias mo­ kyklas pagal jų lygį (juk skiriasi Universitete ir Policijos akade­ mijoje gaunamos žinios). Suskirstytos pagal lygius aukštosios mokyklos ir finansuojamos turėtų būti skirtingai. Mokslo padėtis dabar tikrai nepavydėtina. Mokslihinkams tenka rūpintis ne savo srities moksliniais, o finansiniais klausi­ mais. Tai atspindi ir Universiteto klubo pokalbiai: tema vis ki­ ta, tačiau kaskart tenka grįžti prie pinigų klausimo, nors ir iš kitos pusės. Rima ŠLIŽYTĖ


3

Universitas Vilnensis

1997.01.20

Konferencijose

Studentų mugė Švedijoje

Lapkričio 17-18 d. Stokholmo Pa­ saulio prekybos centre vyko “Studijų užsienyje dienos” Švedijos mokslei­ viams ir studentams, ketinantiems studijuoti užsienyje. Renginį organi­ zavo Švedijos Profesinio mokymo centras (SACO), o Baltijos šalių uni­ versitetų dalyvavimą finansiškai pa­ rėmė Švedijos institutas. Tarp 54 pa­ rodoje dalyvavusių organizacijų pir­ mą kartą buvo ir dvi Lietuvos aukš­ tosios mokyklos: Vilniaus universite­ tas ir Kauno technologijos universi­ tetas. Vilniaus universiteto ekspozi­ &

cijos plotą apmokėjo Geteborgo uni­ versitetas. Pastaruoju metu švedai aktyviai skatinami studijuoti užsienyje, pasi­ semti naujos patirties, išmokti kalbų. Vis daugiau jų mielai renkasi tokią galimybę, tikėdamiesi lengviau susi­ rasti darbą. Studentų mugė Stokholme buvo surengta sekmadienį ir pirmadienį, tad kartu su moksleiviais galėjo atei­ ti ir jų tėvai, jie padėjo pasirinkti ir patarė. Tarp apsilankiusiųjų parodo­ je buvo ir Lietuvos respublikos am­

& • ■•‘U

basadorius R. Kalonaitis su dukra. Neretai vaikus atlydėdavo mokytojai. Organizatorių nuomone, mugę ap­ lankė 2-3 tūkst. žmonių. Švedai domėjosi ir Vilniaus uni­ versiteto stendu. Ypač lankytojų akis traukė senųjų Universiteto rūmų nuotraukos. Dažnai sustoję prie sten­ do klausdavo: “Vilnius? Kur tai?” Tekdavo aiškinti, kad tai ne Rumuni­ joje. Susidomėjimas Baltijos šalių universitetais nebuvo toks didelis kaip JAV, Kanados ar Australijos aukštosiomis mokyklomis. Dažniau­ siai studentai domėjosi labai konkre­ čia studijų sritimi, teiraudavosi apie kainas už mokslą, buvo besidomin­ čiųjų lituanistinėmis studijomis. Sun­ ku buvo konkuruoti su JAV koledžais ir universitetais. Pamažu ir mes turėtume rasti vie­ tą tarp kitų pasaulio universitetų, juo labiau kad Lietuvoje mokytis gerokai pigiau, atostogoms visada galima su­ grįžti namo, o ir Švedijos vyriausybė skatina ryšius su Baltijos šalimis. Nijolė BULOTAITĖ,

Prie Vilniaus universiteto ekspozicijos. Autorės nuotr.

Mokslo skyriaus vyr. referentė

Tradiciniai fakulteto renginiai "pašokdina" studentus Docento Vytauto Kindurio iniciaty­ va Ekonomikos fakultete verslo admi­ nistravimo ir vadybos specialybės I-ojo kurso studentai kasmet rengia konfe­ renciją “Verslo paslaptys ir vadybos vingrybės”. Tai jau tapo tradiciniu fa­ kulteto renginiu. Nors jis vyksta tik ket­ virtą kartą, neblogai kasmet “pašokdi­ na” pirmakursius. Konferencija - tai il­ go ir kruopštaus darbo reikalaujantis renginys. Vertinimo komisiją sudarė prof. Al­ girdas Sausanavičius (pirmininkas) doc. Vytautas Balkevičius, doc. Julija Narkūnienė ir doktorantas Bronius Duoba. Komisijos sprendimu, pirmąją vie­ tą laimėjo Marija Janulionytė, perskai­ čiusi pranešimą “Ar mūsų karta ves dvi­ gubą apskaitą?” (darbo vadovas - doc. Vytautas Kindurys). Antroji vieta paskirta Donatui Žvalioniui už jo pranešimną “Kabelinės te­ levizijos plėtojimo Lietuvoje proble­

mos” (darbo vadovas - prof. Vytautas Vengrauskas). Trečiąją vietą pelnė net trijų prane­ šimų autoriai: Ramunė Kavalčiukaitė, Giedrė Navickaitė, Marius Ramanaus­ kas (“Ką pasirinksim - verslą ar vady­ bą?”; darbo vadovas - doc. Vytautas Kindurys); Laimis Kaminskas (“UAB “Pas Juozapą” pirkėjų apklausos rezulatų analizė”; darbo vadovas - doc. Liu­ das Butkevičius); Vita Šumskaitė, Giedrė Panavaitė (“AB “Pasidaryk pats” pirkėjų apklausos rezultatų apiubendrinimas”; darbo vadovas - doc. Liudas Butkevičius). Paskatinamaisiais prizais apdovanoti Diana Mušket (“Verslininke negimiau, bet nematau kliūčių ja tapti”; darbo vadovas - doc. Vytautas Kindurys) ir Loreta Šinkūnai­ tė (“Mokesčių politikos įgyvendinimo problemos Vilniaus mieste”; darbo va­ dovas - doc. Liudas Butkevičius). Šauniausio pranešimo autoriaus pri­ zą pelnė Pranas Kuisys, perskaitęs pra­

nešimą “Kredito unijos kūrimo Vil­ niaus universitete galimybės” (darbo vadovas - doc. Liudas Butkevičius). Konferencijos dalyviai pranešėjams pateikė nemažai klausimų. Tiesa, po pirmojo pranešimo nesulaukta nė vie­ no klausimo, tačiau užteko konferen­ cijos vedėjui Dominykui Cibulskui pa­ skelbti, kad yra įsteigtas aktyviausio konferencijos dalyvio prizas, ir sekre­ torių stalą užplūdo lavina klausimų. Su­ sumavus visus klausimus paaiškėjo, kad nugalėtoju tapo Stanislovas Zablockis. Nedaug atsiliko ir Monika Jančoraitė. Organizatoriai dėkingi konferenci­ ją rėmusių įmonių vadovams: UAB “Ogmios Sistemos”, UAB “Blue Bridge”, UAB “Naujoji Rūta”, UAB “Verpstas”, BĮ “Sigma Americom”, UAB “Febrii”, Vilniaus verslo konsul­ tacinis centras, UAB “Ženklas”. Inga SARTAUSKAITĖ, Gintarė ŠČEPONAVIČIŪTĖ, Ekonomikos fakulteto I k. stud.


1997.01.20

Universitas Vilnensis

4

Sesija • Sesija •Sešija •Sesija •Sesija •Sesija *86303

Galvos skausmų ir nemigos mėnuo "Būti ar nebūti štai mįslė"

Štai ir prasidėjo toji..., toji..., toji... sesija. Vienam tai jau kasdienybė, o kitam - bauginanti nežinia. Kaip ten bus? Gal pavyks susitarti, o galbūt teks atsisveikinti: “Sudie, mano vie­ ninteli, mano universitete...” Viltis kvailių motina, tačiau viltį turi tas, ku­ ris nieko neturi. Atmintinė fuksams

Zkm™ egzaminų sesijos laikas sausio 2-25 d. Studentų žinios per eg­ zaminus vertinamos nuo 1 iki 10 ba­ lų. Neigiamas įvertinimas (1-4 balai) į studijų knygelę neįrašomas, egzami­ nų žiniaraštyje parašoma “blogai”. Akademines skolas (egzaminus, įskai­ tas) leidžiama likviduoti per pirmąjį prasidėjusio semestro mėnesį. Dieni­ nių studijų studentams, turintiems ne daugiau kaip dvi akademines skolas, praėjus vienam mėnesiui nuo semest­ ro pradžios, gali būti siūloma sudary­ ti studijų sutartį. Laisvieji klausytojai, turintys ne daugiau kaip dvi akade­ mines skolas, studijas gali tęsti iki se­ mestro pabaigos. Šios akademinės skolos gali būti panaikintos tik iš nau­

jo pakartojus to dalyko kursą. Egza­ miną (įskaitą) galima laikyti du kar­ tus. Antrą kartą perlaikant sudaro­ ma katedros komisija, studento pa­ geidavimu ji gali būti sudaroma ir perlaikant pirmą kartą. Perlaikymo tvarką nustato fakultetų tarybos. Laisvieji klausytojai tampa studen­ tais, jeigu jų semestro egzaminų ir di­ ferencijuotų įskaitų pažymių vidurkis nėra mažesnis kaip 8 balai. Išskirtinis "priešsesijinis" interviu (žodis suteikiamas fuksams) crigAS,

istorija

Prieš sesiją jaučiuosi visiškai nor­ maliai. Abitūros egzaminų daug la­ biau bijojau, o čia - vieni niekai, juk galima perlaikyti ir dar ne vieną kar­ tą. Kol kas mano studijų knygelėje pui­ kuojasi tik viena įskaita - už kūno kul­ tūrą. Kiek baugina psichologijos eg­ zaminas - praėjusiais metais lik vie­ nam studentui pavyko gauti 9 balus. Šarūnas LEONAS, statistika (Matematikos fakultetas)

Bijau... Pirmoji sesija - kažkaip ne­ įprasta. Nors mokykloje matematiką puikiai mokėjau, tačiau su daugeliu te­ oremų teko susipažinti pirmą kartą.

Beveik kiekvienas dėstytojas reikalau­ ja, kad jo dalyką išmanytum puikiai Trūksta šiltų santykių kaip mokyklo­ je, dėstytojas ir studentas yra vienas kitam svetimi. Kai pagalvoju apie ma­ tematinės analizės egzaminą... KOTRYNA, filosofija

Kokia sesija be streso... Egzami­ nai - rimčiausias išbandymas, bet pa­ sitikiu savimi, nes jau išlaikiau 7 įskai­ tas iš 9. Džiaugiuosi, kad nenusivy­ liau mokslu. Įdomiausia disciplina psichologija. Manyčiau, kad egzami nų rezultatai priklauso nuo kiekvie­ no studento noro ir ryžto. Eugenija JUCHNEVIČ, rusų filo­ logija

Manęs laukia 5 egzaminai - bai­ su. Šiaip stengiuosi save įtikinti, jog visa tai - niekai. Kad tik gerai kalbo­ tyrą išlaikyčiau... O paskui bus gali­ ma pasvajoti ir apie atostogas Kar patų kalnuose. Būtų gerai, kad dės­ tytojai nepamirštų pasveikinti mūsų su Naujaisiais ir apdovanoti gci ai pa žymiais. Birutė PEČKYTĖ, Natalija ZVERKO, žurnalistikos spec. I k. stud

Studentų atstovybei skolos gali būti dovanotos Univeristeto reikalų valdytojas S. Sunelaitis papasa­ kojo, kad VU Studentų atstovybės skola Universitetui gali būti panaikinta. Rektoratas šiam jo siūlymui pritarė, dabar laukiama Senato sprendimo. 1994 metų lapkričio 30 dieną VUSA ir VU pasirašė sutartį dėl 39 kv. m. patalpų nuomos Saulėtekio ai. 51. VUSA buvo sumaniusi ten įrengti kirpyklą. Deja, suma­ nymo nepavyko įgyvendinti, S. Sunelaičio manymu, dėl patirties stokos ir pasikeitusių sąlygų, mat labai greitai šalia įsikūrė kita kirpykla, ten buvo pigiai ir kvalifikuotai kerpama. Remonto ir įrengimo darbai sustojo, pelno ne­ buvo, tačiau nuomos mokestį mokėti reikėjo. Beveik dve­ jus metus patalpos buvo tuščios, ir 1996 metų gruodžio 15 dieną nuomos sutartis buvo nutraukta. VUSA Uni­ versitetui liko skolinga 3993 litus ir 718 litų PVM mo­ kesčio, taigi iš viso 4711 litų. PVM mokestį valstybei Uni­ versitetas jau sumokėjo.

Reikalų valdytojas siūlo tokią išeitį: VUSA grąžina Universitetui 718 litų, sumokėtų kaip PMV mokestis, o likusi skola yra likviduojama. Kitu atveju, pasak S. Sune­ laičio, tektų bylinėtis teisme. Kitas VUSA nuomojamas objektas yra “Kontoros” ka­ vinės patalpos. Už jų nuomą VUSA buvo skolinga 10145 litų. Šį klausimą visai neseniai pavyko išspręsti: vi­ sa kavinės įranga buvo parduota firmai “Kesma” ir iš gau­ tų pinigų neseniai pavyko grąžinti skolą. Taigi kavinė pri­ klauso nebe Studentų atstovybei, o “Kesmai”. Abiejų nuomos projektų sumanytojas buvo A. Maci­ jauskas, buvęs VUSA valdybos pirmininkas. S. Sunelaitis neatsisako toliau bendradarbiauti su stu­ dentais ir yra pasirengęs jiems padėti, remti naujus pro­ jektus. Romualda STONKUTĖ


5

Universitas Vilnensis

1997.01.20

Bendrabutyje neliksi vienišas Atvažiavus studijuoti į kitą miestą kiekvienam tenka ieškoti gyvenamo­ sios vietos. Yra trys pasirinkimo ga­ limybės: nuomotis butą ar kambarį, gyventi pas gimines ar draugus arba... kraustytis į bendrabutį. Ne visi turi giminių Vilniuje, o nuomotis - bran­ gu, todėl dauguma studentų gyvena bendrabučiuose. Gyvenimo sąlygos ne visai atitin­ ka penkių žvaigždučių viešbučio stan­ dartus. Saulėtekio bendrabučiuose daug ir kitokių gyventojų: virtuvėje pelės, dušuose - tarakonai, korido­ riuose - katės. Jei nori gražesnio kambario - remontuokis pats, baldus galima atsivežti iš namų ar pirkti iš bendrabučio senbuvių. Niekas per daug nesirūpina ir sudužusiais langais -jie užklijuojami lipnia juosta. Kam­ bariuose nėra labai šilta, todėl įjun­ giami visi iš namų atsivežti šildymo aparatai, o kadangi skaitliukas - ben­ dras, elektros energija per daug ne­ taupoma. Tiesa, viskas būna kruopš­ čiai išvalyta - valytoja dirba nuo Kui ankstyvo ryto. Studentai juokavo, kad kartais koridoriuje būna švariau nei jų pačių kambariuose. Baltupių bendrabučio gyventojai mažiau skundėsi. Jie sakė, kad patal­ pos čia neseniai remontuotos, kam­ bariuose gyvenama po du, o kai ku­

rie net ir po vieną (Saulėtekio ben­ drabučiuose gyvena po tris ar net po keturis žmones viename kambaryje, dvivietį kambarį gauti sunku). Grįžti

į bendrabutį gyventojai privalo iki vi.dum»w*“> r“*«: kitaip įleisti bus tik šeštą valandą ryto. Ateinantys svečiai turi pateikti savo asmens dokumen­ tus ir nurodyti kambarį, į kurį eina. Komendantas bendrabučio gyvento­ jus pažįsta, todėl nepažįstamas žmo­ gus neprasmuks pro jo akis nepaste­ bėtas. Vieni tuo patenkinti, kitiems - apmaudu. Saulėtekio ir Čiurlionio

gatvės bendrabučiuose tokios griež­ tos kontrolės nėra. Išties nelengva mokytis studentų šeimoms, gyvenančioms šeimyninia­ me bendrabutyje. Gerai, jei vaikas jau paūgėjęs ir galima jį leisti į vaikų dar­ želį. Bet jei vaikas dar mažas, nuken­ čia studijos - juk nėra šalia močiu­ tės, kuri padėtų prižiūrėti mažylį. Stu­ dentai pasakojo, kad galima lankyti dalį paskaitų: “Kartais taip susitaria­ me - vieną dieną vienas prižiūri vai­ kus, o kiti eina į paskaitas”. Ypač sun­ ku per sesijas, nes dėl buitinių rūpes­ čių lieka mažai laiko mokslams. Kai kurie studentai sugeba dar ir įsidar­ binti, nes pragyventi vien iš stipendi­ jų ir pašalpų tikrai nelengva. Jau žodis “bendrabutis” sako, kad čia viskas (na, beveik viskas) yra ben­ dra: kambarys, virtuvė, dušas, šaldy­ tuvas. Bendros ir bėdos, ir džiaugs­ mai, ir šventės - juk kuo daugiau žmonių, tuo daugiau gimtadienių! Bendros bemiegės naktys prieš egza­ minus, bendros bemiegės naktys po egzaminų... Čia keičiamasi sąsiuvi­ niais, mintimis, drabužiais ar net bal­ dais. Čia niekada nebūsi vienišas, net jei to norėtum. Dainė JABLONSKYTĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.

Darbininkų sąjunga ar studentų atstovybė - pasirinkti jums Studentai ir profsąjunga. Ar tai turi ką nors bendra? Aišku, atsakysite neigiamai ir suklysite. Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmuose įsikūrė Vilniaus darbininkų sąjunga (VDS). Joje - darbininkai, gydytojai, mokytojai, artistai ir... studentai. Jaunimas susibūrė į VDS Jaunimo grupę. Apsilankęs jų būstinėje pakalbinau keletą jaunuolių. Nenorėję savęs įvardyti (“Dar paliuosuos iš universi­ teto”, -juokavo jie) Vilniaus universiteto studentai Ro­ mas ir Jurga papasakojo į VDS Jaunimo grupę įstoję prieš du metus, kai dar buvo moksleiviai. Pakviesti draugų jie atėjo vedami smalsumo. “Kai įsiliejome į sąjungos veik­ lą, mums patiko, tad pasilikome. Naudos neturime, bet galime linksmai ir neįprastai praleisti laisvalaikį”, - sakė studentai. “Taip, naudos kol kas mažai, - patvirtino VDS Jauni­ mo grupės pirmininko pavaduotoja Vaiva Petravičienė. Kol kas tesugebame organizuoti įvairius pramoginius ren­ ginius ir šiaip linksmai praleisti laiką. Tačiau ateityje, kai mūsų bus daugiau, galėsime nuveikti ir ką nors rimčiau.” Romas skundėsi, kad draugus prikalbinti tapti profsą­ jungos nariais yra labai sunku. Pasak jo, visi galvoja, kad

tai duobkasių ar krovėjų organizacija. “Svarbu ne tai, kad būsime profesinės sąjungos nariais, o tai, kad būsime kar­ tu. Tai reiškia, kad busime stiprūs”, - sakė studentas. Bet ar Studentų atstovybė nėra studentus vienijanti organizacija? Vilniaus universiteto Studentų atstovybės valdybos narys Paulius Grivickas patvirtino, kad ši orga­ nizacija - tai lyg ir studentų profsąjunga. “Yra ir kitų stu­ dentiškų organizacijų, - teigė Paulius Grivickas. - Mes daugiausiai rūpinamės studentų santykiais su Universi­ tetu. Kitos organizacijos rūpinasi kitkuo.” Jis papasako­ jo, kad visi dieninių skyrių studentai tik įstoję tampa šios organizacijos nariais. Skirtingai nuo profsąjungos, Stu­ dentų atstovybei nereikia mokėti nario mokesčių - ji gi­ na savo narių teises nemokamai. Paklausti apie Studentų atstovybę VDS Jaunimo gru­ pės nariai Romas ir Jurga sakė, kad apie ją žino labai nedaug. “Kiek įsivaizduoju, Jaunimo grupė ir Studentų atstovybė - tai visai skirtingos organizacijos ir jos viena kitai netrukdo”, - sakė Jurga. Martynas ŠAKALINIS,

žurnalistikos spec. I k. stud.


Universitas Vilnensis

6

KALĖDI rsll UJ RENGI INJ1 UJ ATGARSIAI

Kalėdinis koncertas Vilniaus universiteto kamerinės muzikos ansamblis gruodžio mėnesio pabaigoje Uni­ versiteto Teatro salėje surengė kalėdinį kon­ certą. Skambėjo Bacho, Mendelsono, Geršvino ir kitų kompozitorių kūriniai, atliekami įvairių specialybių (matematikos, medicinos, biologijos ir kt.) studentų. Beje, šiame kon­ certe grojo ir baigusieji Universitetą studen­ tai, tačiau niekaip negalintys mesti šio užsiė­ mimo, pradėto dar studijų metais. Pasak Gin­ taro Ručio, jau ketverius metus vadovaujan­ čio ansambliui, kalėdinis koncertas buvo su­ rengtas pirmą kartą, rūpinėtai annumblis kiekvieną pavasarį koncertuodavo Šv. Jonų baž­ nyčioje, tačiau galbūt atsiras ir kalėdinių kon­ certų tradicija. Karolina ŠTELMOKAITĖ,

žurnalistikos spec. I k. stud.

Kalėdinė dovana spektaklis Prieš pat Kalėdas Vilniaus Universiteto Teatro salėje vyko I-ojo kurso aktorių-filologų spektaklis, pastatytas pagal E. Heming­ vėjaus apsakymą “Senis ir jūra”. Spektaklis truko pusantros valandos. Paklausti, ar ne­ sirengia “pabėgti” į Vilnių, aktoriai atsakė, kad nenorės palikti Marijampolės. Jaunieji aktoriai rengiami Marijampolės teatrui. Universitete jie studijuoja neakivaizdžiai, o aktorinių pagrindų grįžta mokytis į Mari­ jampolę. Aktorių-filologų kursai VU nėra naujas reiškinys. Tai jau trečioji laida, bet kursai rengiami neperiodiškai ir vyksta Fi­ lologijos fakulteto dekano K. Urbos inicia­ tyva. Stanislavas L ĮKAS, žurnalistikos spec. I k. stud.

1997.01.20

Atvipai

Vilniaus Narkologijos centro duomenimis, vien sosti­ nėje oficialiai yra užregistruota 750 narkomanų. Pasak Narkologijos centro gydytojų, nėra užregistruotų besi­ mokančių studentų, tačiau yra tokių, kurie buvo studen­ tai, tačiau, atidavę narkotikams visą savo laiką ir pinigus, tapo narkomanais... Siūlome pokalbį su Vilniaus universiteto trečiojo kur­ so studente Lina, kuri, kaip ir daugelis kitų, “pabandė” vieną kartą ir nepabaigia jau dvejus metus... “Pirmą kartą nesuvokiau, ką padariau; visi leidosi, man taip pat buvo įdomu. Tada buvau aštuoniolikos, studija­ vau pirmame kurse. Kaip ir visi atvažiavusieji iš kitų mies­ tų, gyvenau bendrabutyje. Turėjau trečiakursį draugą, ku­ ris, kaip ir aš, buvo nevilnietis. Jis ir paragino išbandyti narkotikus. Žinojau, kad jo draugai “sėdę ant adatos”, bet tai manęs nė kiek negąsdino, net kažkuo traukė: jie buvo kitokie. Pažintas iš knygų ir filmų atsiskyrusių žmonių pa­ saulis man atrodė daug mielesnis ir labiau viliojantis. Sa­ vo vaikiška vaizduote viską ir suvokiau tarsi filmą, nesu­ prasdama, kad ten - meno kūrinys, čia - realybė. Tada dar negalvojau, kad pateksiu į tą savanoriškų kančių pasaulį. Mačiau, kad draugas badosi, bet jo sudrausti negalėjau, tai buvo lyg žaidimas, ar, kaip jis man aiškino, postūmis kūrybiniam Įkvėpimui... Draugu primygtiniai įkalbinėjimai vieną kartą pabandyti manęs nesuviliojo. Tais metais draugas mane paliko. Palaidojau visas sa­ vo svajones, neliko jokių sentimentų. Sutrypti jausmai ža­ dino neapykantą. Turėjau ištverti tai ir gyventi toliau. Užsisklendžiau ir norėjau pasilikti viena su savo nuoskau­ da, atkeršyti visiems, kurie mane myli, atkeršyti Jam... Mane suprato tik mano “draugai”. Bandydami prablaš­ kyti jie pasiūlė surūkyti žole kimštą “kaziaką”. Aš pajutau, kad nebejaučiu kūno, prarandu realybės suvokimą, esu be­ lytė, bejausmė, daiktai ir žmonės tampa abstraktūs... Kitą vakarą “užjaučiančiųjų” įkalbėta, susileidau kitaveino. Laukiau kažko nepaprasto, bet pajutau tik šir­ dies maudimą, pykinimą ir galvos svaigulį. Visą rytą vėmiau ir krečiama drebulio bandžiau suvokti, kodėl nepa­ jutau tos narkotikų romantikos, kodėl, kaip anksčiau man atrodė, tos protingos ir ne kiekvienam suprantamos drau­ gų kalbos vakar atrodė tokios tuščios ir banalios, vien apsvaigusių žmonių kliedesys... Po šio pirmojo karto buvo ir antras, ir trečias... Dabar pajusdavau “kaifą” keliom valandom, tačiau vėliau kiek­ vieną rytą mausdavo visą kūną, jausdavausi sunki ir pur­ vina, viskas atrodė šlykštu, beprasmiška. Nesupratau ma­ ne supančių žmonių, jiems aš taip pat tapau neįdomi. Tik “draugai” ir jų narkotikai man buvo tarsi stimulas gyven­ ti... Aš tapau jų belaisve... Ir tik dabar supratau, kad keršydama savo draugui aš_ atkeršijau sau...” Aistė STONYTĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.


1997.01.20

Universitas Vilnensis

7

Universiteto televizija — turtingos šalies privilegija Gruodžio mėnesį Nacionalinio radijo ir televizijos taryba išrinko naują NRTVgeneralinį direktorių. Prieš pat rinki­ mus savo kandidatūrą į direktoriaus postą atsiėmė Vilniaus universiteto dėstytojas, Žurnalistikos instituto direktorius Marius LUKOŠIŪNAS. Jis buvo laikomas bene realiausiu pretendentu į šią vietą. Tokį savo sprendimą M. Lukošiūnas motyvavo tuo, kad nenori dalyvauti “politiniuose žaidimuose”. Žurnalistikos instituto direktorius Vilniaus universitete dirba nuo 1990 metų, direktoriauja penktus metus. - Kodėl nusprendėte dalyvauti NRTV generalinio di­ rektoriaus rinkimuose?

- Maniau, kad aš su savo žiniomis galiu būti naudin­ gas reformuojant buvusį valstybinį radiją ir televiziją. Ge­ rai žinau, kas yra šiuolaikinė televizija šiuolaikinėje vi­ suomenėje.

- Nesijaučiu aukojęsis. Paprasčiausiai nei vienoje, nei kitoje pusėje nebuvo demokratijos tėvų, tačiau jie daly­ vavo politiniuose žaidimuose prisidengdami kalbomis apie demokratiją. - Ar tapęs generaliniu direktoriumi dirbtumėte Vil­ niaus universitete?

- Ar jūsų negąsdino triukšmingas kolegos Laimono Tapino atsistatydinimas iš šių pareigų?

- Žinoma.

- Jam pasitraukiant buvo kitos sąlygos. Tada nebuvo apibrėžto įstatymo, nežinoma, kad bus kuriama naciona­ linė televizija. L.Tapinas paliko šį postą, nes buvo nepa­ tenkintas, jog Seimas neketino priimti palankių įstatymų kuriant visuomeninę RTV. Dabar viskas įstatymiškai su­ tvarkyta ir galima normaliai dirbti.

- Tai labai puiki sena idėja. Trūksta nedaug - pinigų.

- Kokią NRTV įsivaizduojate ateityje?

- Norėčiau įsivaizduoti tik tokią, kokia yra visuomeni­ nės televizijos ir radijo įstatyme. Ji turi atspindėti nacio­ nalinę ir pasaulio kultūrą, būti informatyvi, objektyvi.

- Ar nekilo idėjų kurti Universiteto televizijos?

- Kokią jūs įsivaizduojate Universiteto televizįją?

- Tai gali būti ne vien universiteto, o visų aukštųjų Lie­ tuvos mokyklų televizija. Tai turėtų būti poros valandų trukmės šviečiamojo, mokomojo pobūdžio transliacija, kur visuomeniniais klausimais galėtų padiskutuoti šalies intelektualai. Tokios televizijos jau senokai egzistuoja Eu­ ropoje, JAV. Tai turingos šalies privilegija, o Lietuva nė­ ra turtinga šalis.

- Kai kurie apžvalgininkai tokį jūsų sprendimą pava­ dino moraline auka, demokratijos gynimu.

Paulius TAMULIONIS, žurnalistikos spec. I k. stud.

VILNIAUS UNIVERSITETO SPORTO-TECHN1KOS KLUBO 1997 METŲ VAIRUOTOJŲ KURSŲ DARBO PLANAS - vasario mėn. 12 d. Pabaiga: - balandžio 18 d. - balandžio mėn. 14 d. - birželio 20 d. - rugsėjo mėn. 9 d. - lapkričio 18 d. - lapkričio mėn. 10 d. - 1998 m. sausio 23 Kainos: teorija - 85 Lt; vairavimas - 1 akademinė valanda (45 min.) - 13 Lt. 50 et. Kiekvienam moksleiviui skiriama apie 30 vai. Asmenys, turintys automobilio vairavimo įgūdžių, mokosi i Mokomosios mašinos: “Audi 80”. Užsiėmimai vyksta Čiurlionio g. 25,1 a. 4 aud. 2-3 kartus per savaitę. Užsiėmimų pradžia 17 vai. 30 min. Norintieji įsigyti “B” kategorijos vairuotojų teises gali pasirinkti sau tinkamą laiką ir iš anksto užsirašyti pas VU sporto-technikos klubo vedėją. Užsiėmimų pradžia:

VU S.T.K. adresas: Čiurlionio g. 25, IV studentų bendrabutis, I a., 5 kamb. Telefonai: darbo - 23 09 40, namų - 76 55 24. Pastaba. Į vairuotojų kursus priimami asmenys, sulaukę 18 metų. VU sporto-technikos klubo vedėjas Andrius SAPOŽN1KOVAS


8

Universitas Vilnensis

1997.01.20

vi žadi 7itiiaaa a**<~. fcpinyaa totu, žad- oyždta 7aoa

7a edc, imaeipy apie tai, žaa, žat ir -■ - aeyatitižti i 7a radičia ~ 46-aadiačntetaa 7čfat&i, 7idy iap čaižzadtype ''^/ntiezditaa Itižd 76ctietditiiy. ančiaote ^/atietdititi Caca^.ff ^tiitieadid", ^edžtū^ pa aidaa: č?eatiiaiaade žaaiačpe, tavapažadėti... "atiterad" žayyyne. Ttiiaenditita 7taa diač -

iačyacy. pei tire f^į, flti 7a tati tMOČilf, titipy, pa [■ftHUd- "Ttictie'tdipadažyti žetnežūtaižaip - žteipžt čaažiaate duečiy čr taj

teda&ifa. 'triada

%ady atžiedaa _ ■

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 23. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ

.

7etipa*ad

11Tčniae'iditad 7ičaeadid 'tedažeipaa žatižtyaOd


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.