kine itur ad. astra ( SAUSIO
universitas
20 d.
vilnensis k___
Nemokamai
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
J
Nr. 1 (1556)
Pirmajai lietuviškai knygai Martyno Mažvydo katekizmui - 450 metų Pirmoji lietuviška knyga saugoma Universitete
Iškilmės VU bibliotekoje. O. JARUTIENĖS nuotr.
Lietuvoje M. Mažvydo katekizmo 450 metų minėjimas prasidėjo senųjų spaudinių parodos atidarymu Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje. Čia po daugelio metų iš fondų išimtas ir kelias dienas eksponuo jamas M. Mažvydo katekizmo originalas. Į parodos atidarymą atvyko LR prezidentas A. Brazauskas, Seimo pirmi ninkas V. Landsbergis, premjeras G. Vagnorius, švietimo ministras Z. Zinkevičius. A. Brazauskas pranešė, kad yra naujai leidžiamas M. Mažvydo katekizmas dabartine lietuvių kalba. Premjeras G. Vagnorius pabrėžė, kad kultūrą ir jos darbuotojus reikia prisiminti ne tik per šventes, bet ir svarstant metų biudžetą, o Z. Zinkevičius pasakojo, kad M. Mažvydo katekizmą jis studijavo apie 50 metų ir yra, ko gero, geriau sias jo žinovas. V. Landsbergis Lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos premiją įteikė VU do centei daktarei R. Koženiauskienei. Kultūros ministerija įsteigė M. Mažvydo premiją studentams, parengusiems reikšmingus darbus kalbotyros srityje. Ją pelnė VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės specialybės ma gistrante Jurgita Baltrokaitė. "U. V." inform.
1997.01.20
Universitas Vilnensis
2
Bibliotekos spindesys ir skurdas tuvoje. Pasaulyje yra tik du išlikę eg zemplioriai, kitas yra saugomas To ninėje. Mes tik kelioms dienoms iš saugyklų išėmėme šios knygos origi nalą, šiaip jis yra saugomas tikrai sau gioje vietoje. - Kiek dar ten guli spaudinių?
- Šimtas aštuoniasdešimt tūkstan čių. Mes juos karkart eksponuojame Smuglevičiaus salėje veikiančioje pa rodoje. Šios knygos atspindi mūsų tau tos ir valstybės istoriją. Kviesčiau stu dentus dažniau užeiti jų pasižiūrėti. - Minėjote per Lietuvą keliaujan čią senųjų knygų parodą.
Bibliotekos direktorė B. Butkevičienė prie pirmosios lietuviškos knygos. Onos JARUTIENĖS nuort. Sausio mėnesį Lietuvoje minimas pir mosios lietuviškos knygos 450 metų jubi liejus. Vienintelis Lietuvoje M. Mažvydo katekizmo egzempliorius saugomas Uni versiteto bibliotekoje. Apie jį ir bibliote ką kalbamės su Universiteto bibliotekos direktore Birute BUTKEVIČIENE. - Tbrbūt mūsų biblioteka minint pir mosios knygos jubiliejų vaidina gana svar bų vaidmenį?
- Pagrindinį. Mūsų bibliotekoje yra M. Mažvydo katekizmas, vienintelis Lie
- Mūsų biblioteka parengė septy niasdešimties knygų parodą. Joje nėra labai senų knygų, vežamos XIX am žiaus knygos (Daukantas, pirmasis lie tuviškas kalendorius, pirmasis Mairo nio leidimas). Mūsų tikslas buvo paro dyti lietuviškos knygos evoliuciją. Žmo nėms tai daro be galo didelį įspūdį, jiems šios knygos atrodo labai senos.
kruopštus, vieną rankraštinę knygą tenka restauruoti šešerius metus. Tai, ką jie padaro, yra tikras stebuklas. - Gal biblioteka sulaukė kokios nors paramos?
- Mūsų biblioteką aplanko labai daug svečių. Vienas iš jų buvo UNESCO direktorius E Mayoras. Jis labai susidomėjo mūsų senaisiais spaudiniais ir pasirūpino, kad UNESCO skirtų pinigų išleisti kompiuterinį kompaktinį diską apie Uni versiteto biblioteką. Jis mano, kad apie ją turėtų žinoti visas pasaulis, to dėl šis diskas bus platinamas per UNESCO kanalus. - Kokių turite sunkumų?
- Vienas jų - patalpų trūkumas. Centrinių rūmų bibliotekoje visai ne liko vietos, todėl visą naujausią litera tūrą kaupiame fakultetų bibliotekose. Kita bėda - nenoras dalytis knygo mis. Įvairios katedros gauna knygų labdaras, tačiau šios knygos niekur nė - Tiirbūt bibliotekoje dirba ir res ra registruojamos. Jos saugomos ka tauratoriai? tedrose ir yra prieinamos labai mažam - Kai saugojami tokie seni reti lei skaitytojų ratui. Biblioteka nenori pa diniai, be restauratorių neįmanoma iš siimti tų knygų, bet jos galėtų būti už siversti. Mūsų biblioteka pirmoji Lie registruotos mūsų kataloguose. Tada tuvoje pradėjo restauravimo darbus. ir kitų sričių specialistai žinotų, kad Šį darbą dirba trisdešimt septyni žmo Lietuvoje jau yra tokių knygų, ir gal nės, skyrius įkurtas 1968 metais. Tai būt paprašytų paskaityti. Mes nesame labai darbui pasiaukoję žmonės, ne- 't'labai ’ turtingi ir negalime visko nusi gailintys savo sveikatos. Pagrindinis jų pirkti, todėl reikėtų dalytis tuo, ką tu darbas susijęs su chemikalais. Mūsų rime. bibliotekai reikėtų tris kartus daugiau Kalbėjosi Romualda STONKUTĖ šių specialistų. Jų darbas yra labai
Profesoriai skaičiuoja pinigus Sausio pradžioje Universiteto klubo nariai susirinko pasi kalbėti tema “Mokslo ir studijų problemos”. Pagrindinis pra nešėjas buvo mokslo reikalų prorektorius B. Juodka. Susiklostė tokia situacija, kad iš mokslo pasitraukia nema žai mokslininkų. Dirbančių mokslininkų amžiaus vidurkio di dėjimas taip pat kelia nerimą. Iškyla mokslininkų produktyvu mo klausimas. Žiūrint kaimo mokyklos abituriento akimis, Uni versiteto mokslo lygis jam yra nepasiekiamas, tačiau Nobelio premijos teikimo komitetui atrodo, kad mokslo Lietuvoje tar si ir nėra. Panašiai gali manyti ir mokslininko žmona, pama čiusi vyro algą. Prorektorius aptarė Mokslo ir studijų įstatymą. Jo nuomone, mokslo ir studijų sistema Lietuvoje yra gana neblogai sukurta ir šis įstatymas nėra blogas, nes jis bent jau netrukdo dirbti. Kitas klausimas - studentų skaičius aukštosiose mokyklose. Šiandien Lietuvoje yra penkiolika aukštųjų mokyklų ir trys ku nigų seminarijos. Jose 1995 metais studijavo 52 tūkstančiai, 1996 metais - 54 tūkstančiai studentų. Nuo 1990 metų studen tų skaičius mažėjo, po 1994 metų jis pradėjo augti. Studentai
sudaro 1,5 procento Lietuvos gyventojų. B. Juodka mano, kad reikėtų didinti studen tų skaičių. Tai turėtų daroma ne steigiant naujas aukštąsias mokyklas, o į jau esančias priimant daugiau abiturientų. Prorektoriaus nuomone, valstybė aukštosioms mokykloms turėtų pateikti užsakymą, kiek ir kokių sričių specialistų jai rei kia, tačiau jų studijoms reikėtų skirti tiek pinigų, kiek jos iš tikrųjų kainuoja. Be to, buvo siūloma skirstyti aukštąsias mo kyklas pagal jų lygį (juk skiriasi Universitete ir Policijos akade mijoje gaunamos žinios). Suskirstytos pagal lygius aukštosios mokyklos ir finansuojamos turėtų būti skirtingai. Mokslo padėtis dabar tikrai nepavydėtina. Mokslihinkams tenka rūpintis ne savo srities moksliniais, o finansiniais klausi mais. Tai atspindi ir Universiteto klubo pokalbiai: tema vis ki ta, tačiau kaskart tenka grįžti prie pinigų klausimo, nors ir iš kitos pusės. Rima ŠLIŽYTĖ
3
Universitas Vilnensis
1997.01.20
Konferencijose
Studentų mugė Švedijoje
Lapkričio 17-18 d. Stokholmo Pa saulio prekybos centre vyko “Studijų užsienyje dienos” Švedijos mokslei viams ir studentams, ketinantiems studijuoti užsienyje. Renginį organi zavo Švedijos Profesinio mokymo centras (SACO), o Baltijos šalių uni versitetų dalyvavimą finansiškai pa rėmė Švedijos institutas. Tarp 54 pa rodoje dalyvavusių organizacijų pir mą kartą buvo ir dvi Lietuvos aukš tosios mokyklos: Vilniaus universite tas ir Kauno technologijos universi tetas. Vilniaus universiteto ekspozi &
cijos plotą apmokėjo Geteborgo uni versitetas. Pastaruoju metu švedai aktyviai skatinami studijuoti užsienyje, pasi semti naujos patirties, išmokti kalbų. Vis daugiau jų mielai renkasi tokią galimybę, tikėdamiesi lengviau susi rasti darbą. Studentų mugė Stokholme buvo surengta sekmadienį ir pirmadienį, tad kartu su moksleiviais galėjo atei ti ir jų tėvai, jie padėjo pasirinkti ir patarė. Tarp apsilankiusiųjų parodo je buvo ir Lietuvos respublikos am
& • ■•‘U
basadorius R. Kalonaitis su dukra. Neretai vaikus atlydėdavo mokytojai. Organizatorių nuomone, mugę ap lankė 2-3 tūkst. žmonių. Švedai domėjosi ir Vilniaus uni versiteto stendu. Ypač lankytojų akis traukė senųjų Universiteto rūmų nuotraukos. Dažnai sustoję prie sten do klausdavo: “Vilnius? Kur tai?” Tekdavo aiškinti, kad tai ne Rumuni joje. Susidomėjimas Baltijos šalių universitetais nebuvo toks didelis kaip JAV, Kanados ar Australijos aukštosiomis mokyklomis. Dažniau siai studentai domėjosi labai konkre čia studijų sritimi, teiraudavosi apie kainas už mokslą, buvo besidomin čiųjų lituanistinėmis studijomis. Sun ku buvo konkuruoti su JAV koledžais ir universitetais. Pamažu ir mes turėtume rasti vie tą tarp kitų pasaulio universitetų, juo labiau kad Lietuvoje mokytis gerokai pigiau, atostogoms visada galima su grįžti namo, o ir Švedijos vyriausybė skatina ryšius su Baltijos šalimis. Nijolė BULOTAITĖ,
Prie Vilniaus universiteto ekspozicijos. Autorės nuotr.
Mokslo skyriaus vyr. referentė
Tradiciniai fakulteto renginiai "pašokdina" studentus Docento Vytauto Kindurio iniciaty va Ekonomikos fakultete verslo admi nistravimo ir vadybos specialybės I-ojo kurso studentai kasmet rengia konfe renciją “Verslo paslaptys ir vadybos vingrybės”. Tai jau tapo tradiciniu fa kulteto renginiu. Nors jis vyksta tik ket virtą kartą, neblogai kasmet “pašokdi na” pirmakursius. Konferencija - tai il go ir kruopštaus darbo reikalaujantis renginys. Vertinimo komisiją sudarė prof. Al girdas Sausanavičius (pirmininkas) doc. Vytautas Balkevičius, doc. Julija Narkūnienė ir doktorantas Bronius Duoba. Komisijos sprendimu, pirmąją vie tą laimėjo Marija Janulionytė, perskai čiusi pranešimą “Ar mūsų karta ves dvi gubą apskaitą?” (darbo vadovas - doc. Vytautas Kindurys). Antroji vieta paskirta Donatui Žvalioniui už jo pranešimną “Kabelinės te levizijos plėtojimo Lietuvoje proble
mos” (darbo vadovas - prof. Vytautas Vengrauskas). Trečiąją vietą pelnė net trijų prane šimų autoriai: Ramunė Kavalčiukaitė, Giedrė Navickaitė, Marius Ramanaus kas (“Ką pasirinksim - verslą ar vady bą?”; darbo vadovas - doc. Vytautas Kindurys); Laimis Kaminskas (“UAB “Pas Juozapą” pirkėjų apklausos rezulatų analizė”; darbo vadovas - doc. Liu das Butkevičius); Vita Šumskaitė, Giedrė Panavaitė (“AB “Pasidaryk pats” pirkėjų apklausos rezultatų apiubendrinimas”; darbo vadovas - doc. Liudas Butkevičius). Paskatinamaisiais prizais apdovanoti Diana Mušket (“Verslininke negimiau, bet nematau kliūčių ja tapti”; darbo vadovas - doc. Vytautas Kindurys) ir Loreta Šinkūnai tė (“Mokesčių politikos įgyvendinimo problemos Vilniaus mieste”; darbo va dovas - doc. Liudas Butkevičius). Šauniausio pranešimo autoriaus pri zą pelnė Pranas Kuisys, perskaitęs pra
nešimą “Kredito unijos kūrimo Vil niaus universitete galimybės” (darbo vadovas - doc. Liudas Butkevičius). Konferencijos dalyviai pranešėjams pateikė nemažai klausimų. Tiesa, po pirmojo pranešimo nesulaukta nė vie no klausimo, tačiau užteko konferen cijos vedėjui Dominykui Cibulskui pa skelbti, kad yra įsteigtas aktyviausio konferencijos dalyvio prizas, ir sekre torių stalą užplūdo lavina klausimų. Su sumavus visus klausimus paaiškėjo, kad nugalėtoju tapo Stanislovas Zablockis. Nedaug atsiliko ir Monika Jančoraitė. Organizatoriai dėkingi konferenci ją rėmusių įmonių vadovams: UAB “Ogmios Sistemos”, UAB “Blue Bridge”, UAB “Naujoji Rūta”, UAB “Verpstas”, BĮ “Sigma Americom”, UAB “Febrii”, Vilniaus verslo konsul tacinis centras, UAB “Ženklas”. Inga SARTAUSKAITĖ, Gintarė ŠČEPONAVIČIŪTĖ, Ekonomikos fakulteto I k. stud.
1997.01.20
Universitas Vilnensis
4
Sesija • Sesija •Sešija •Sesija •Sesija •Sesija *86303
Galvos skausmų ir nemigos mėnuo "Būti ar nebūti štai mįslė"
Štai ir prasidėjo toji..., toji..., toji... sesija. Vienam tai jau kasdienybė, o kitam - bauginanti nežinia. Kaip ten bus? Gal pavyks susitarti, o galbūt teks atsisveikinti: “Sudie, mano vie ninteli, mano universitete...” Viltis kvailių motina, tačiau viltį turi tas, ku ris nieko neturi. Atmintinė fuksams
Zkm™ egzaminų sesijos laikas sausio 2-25 d. Studentų žinios per eg zaminus vertinamos nuo 1 iki 10 ba lų. Neigiamas įvertinimas (1-4 balai) į studijų knygelę neįrašomas, egzami nų žiniaraštyje parašoma “blogai”. Akademines skolas (egzaminus, įskai tas) leidžiama likviduoti per pirmąjį prasidėjusio semestro mėnesį. Dieni nių studijų studentams, turintiems ne daugiau kaip dvi akademines skolas, praėjus vienam mėnesiui nuo semest ro pradžios, gali būti siūloma sudary ti studijų sutartį. Laisvieji klausytojai, turintys ne daugiau kaip dvi akade mines skolas, studijas gali tęsti iki se mestro pabaigos. Šios akademinės skolos gali būti panaikintos tik iš nau
jo pakartojus to dalyko kursą. Egza miną (įskaitą) galima laikyti du kar tus. Antrą kartą perlaikant sudaro ma katedros komisija, studento pa geidavimu ji gali būti sudaroma ir perlaikant pirmą kartą. Perlaikymo tvarką nustato fakultetų tarybos. Laisvieji klausytojai tampa studen tais, jeigu jų semestro egzaminų ir di ferencijuotų įskaitų pažymių vidurkis nėra mažesnis kaip 8 balai. Išskirtinis "priešsesijinis" interviu (žodis suteikiamas fuksams) crigAS,
istorija
Prieš sesiją jaučiuosi visiškai nor maliai. Abitūros egzaminų daug la biau bijojau, o čia - vieni niekai, juk galima perlaikyti ir dar ne vieną kar tą. Kol kas mano studijų knygelėje pui kuojasi tik viena įskaita - už kūno kul tūrą. Kiek baugina psichologijos eg zaminas - praėjusiais metais lik vie nam studentui pavyko gauti 9 balus. Šarūnas LEONAS, statistika (Matematikos fakultetas)
Bijau... Pirmoji sesija - kažkaip ne įprasta. Nors mokykloje matematiką puikiai mokėjau, tačiau su daugeliu te oremų teko susipažinti pirmą kartą.
Beveik kiekvienas dėstytojas reikalau ja, kad jo dalyką išmanytum puikiai Trūksta šiltų santykių kaip mokyklo je, dėstytojas ir studentas yra vienas kitam svetimi. Kai pagalvoju apie ma tematinės analizės egzaminą... KOTRYNA, filosofija
Kokia sesija be streso... Egzami nai - rimčiausias išbandymas, bet pa sitikiu savimi, nes jau išlaikiau 7 įskai tas iš 9. Džiaugiuosi, kad nenusivy liau mokslu. Įdomiausia disciplina psichologija. Manyčiau, kad egzami nų rezultatai priklauso nuo kiekvie no studento noro ir ryžto. Eugenija JUCHNEVIČ, rusų filo logija
Manęs laukia 5 egzaminai - bai su. Šiaip stengiuosi save įtikinti, jog visa tai - niekai. Kad tik gerai kalbo tyrą išlaikyčiau... O paskui bus gali ma pasvajoti ir apie atostogas Kar patų kalnuose. Būtų gerai, kad dės tytojai nepamirštų pasveikinti mūsų su Naujaisiais ir apdovanoti gci ai pa žymiais. Birutė PEČKYTĖ, Natalija ZVERKO, žurnalistikos spec. I k. stud
Studentų atstovybei skolos gali būti dovanotos Univeristeto reikalų valdytojas S. Sunelaitis papasa kojo, kad VU Studentų atstovybės skola Universitetui gali būti panaikinta. Rektoratas šiam jo siūlymui pritarė, dabar laukiama Senato sprendimo. 1994 metų lapkričio 30 dieną VUSA ir VU pasirašė sutartį dėl 39 kv. m. patalpų nuomos Saulėtekio ai. 51. VUSA buvo sumaniusi ten įrengti kirpyklą. Deja, suma nymo nepavyko įgyvendinti, S. Sunelaičio manymu, dėl patirties stokos ir pasikeitusių sąlygų, mat labai greitai šalia įsikūrė kita kirpykla, ten buvo pigiai ir kvalifikuotai kerpama. Remonto ir įrengimo darbai sustojo, pelno ne buvo, tačiau nuomos mokestį mokėti reikėjo. Beveik dve jus metus patalpos buvo tuščios, ir 1996 metų gruodžio 15 dieną nuomos sutartis buvo nutraukta. VUSA Uni versitetui liko skolinga 3993 litus ir 718 litų PVM mo kesčio, taigi iš viso 4711 litų. PVM mokestį valstybei Uni versitetas jau sumokėjo.
Reikalų valdytojas siūlo tokią išeitį: VUSA grąžina Universitetui 718 litų, sumokėtų kaip PMV mokestis, o likusi skola yra likviduojama. Kitu atveju, pasak S. Sune laičio, tektų bylinėtis teisme. Kitas VUSA nuomojamas objektas yra “Kontoros” ka vinės patalpos. Už jų nuomą VUSA buvo skolinga 10145 litų. Šį klausimą visai neseniai pavyko išspręsti: vi sa kavinės įranga buvo parduota firmai “Kesma” ir iš gau tų pinigų neseniai pavyko grąžinti skolą. Taigi kavinė pri klauso nebe Studentų atstovybei, o “Kesmai”. Abiejų nuomos projektų sumanytojas buvo A. Maci jauskas, buvęs VUSA valdybos pirmininkas. S. Sunelaitis neatsisako toliau bendradarbiauti su stu dentais ir yra pasirengęs jiems padėti, remti naujus pro jektus. Romualda STONKUTĖ
5
Universitas Vilnensis
1997.01.20
Bendrabutyje neliksi vienišas Atvažiavus studijuoti į kitą miestą kiekvienam tenka ieškoti gyvenamo sios vietos. Yra trys pasirinkimo ga limybės: nuomotis butą ar kambarį, gyventi pas gimines ar draugus arba... kraustytis į bendrabutį. Ne visi turi giminių Vilniuje, o nuomotis - bran gu, todėl dauguma studentų gyvena bendrabučiuose. Gyvenimo sąlygos ne visai atitin ka penkių žvaigždučių viešbučio stan dartus. Saulėtekio bendrabučiuose daug ir kitokių gyventojų: virtuvėje pelės, dušuose - tarakonai, korido riuose - katės. Jei nori gražesnio kambario - remontuokis pats, baldus galima atsivežti iš namų ar pirkti iš bendrabučio senbuvių. Niekas per daug nesirūpina ir sudužusiais langais -jie užklijuojami lipnia juosta. Kam bariuose nėra labai šilta, todėl įjun giami visi iš namų atsivežti šildymo aparatai, o kadangi skaitliukas - ben dras, elektros energija per daug ne taupoma. Tiesa, viskas būna kruopš čiai išvalyta - valytoja dirba nuo Kui ankstyvo ryto. Studentai juokavo, kad kartais koridoriuje būna švariau nei jų pačių kambariuose. Baltupių bendrabučio gyventojai mažiau skundėsi. Jie sakė, kad patal pos čia neseniai remontuotos, kam bariuose gyvenama po du, o kai ku
rie net ir po vieną (Saulėtekio ben drabučiuose gyvena po tris ar net po keturis žmones viename kambaryje, dvivietį kambarį gauti sunku). Grįžti
į bendrabutį gyventojai privalo iki vi.dum»w*“> r“*«: kitaip įleisti bus tik šeštą valandą ryto. Ateinantys svečiai turi pateikti savo asmens dokumen tus ir nurodyti kambarį, į kurį eina. Komendantas bendrabučio gyvento jus pažįsta, todėl nepažįstamas žmo gus neprasmuks pro jo akis nepaste bėtas. Vieni tuo patenkinti, kitiems - apmaudu. Saulėtekio ir Čiurlionio
gatvės bendrabučiuose tokios griež tos kontrolės nėra. Išties nelengva mokytis studentų šeimoms, gyvenančioms šeimyninia me bendrabutyje. Gerai, jei vaikas jau paūgėjęs ir galima jį leisti į vaikų dar želį. Bet jei vaikas dar mažas, nuken čia studijos - juk nėra šalia močiu tės, kuri padėtų prižiūrėti mažylį. Stu dentai pasakojo, kad galima lankyti dalį paskaitų: “Kartais taip susitaria me - vieną dieną vienas prižiūri vai kus, o kiti eina į paskaitas”. Ypač sun ku per sesijas, nes dėl buitinių rūpes čių lieka mažai laiko mokslams. Kai kurie studentai sugeba dar ir įsidar binti, nes pragyventi vien iš stipendi jų ir pašalpų tikrai nelengva. Jau žodis “bendrabutis” sako, kad čia viskas (na, beveik viskas) yra ben dra: kambarys, virtuvė, dušas, šaldy tuvas. Bendros ir bėdos, ir džiaugs mai, ir šventės - juk kuo daugiau žmonių, tuo daugiau gimtadienių! Bendros bemiegės naktys prieš egza minus, bendros bemiegės naktys po egzaminų... Čia keičiamasi sąsiuvi niais, mintimis, drabužiais ar net bal dais. Čia niekada nebūsi vienišas, net jei to norėtum. Dainė JABLONSKYTĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.
Darbininkų sąjunga ar studentų atstovybė - pasirinkti jums Studentai ir profsąjunga. Ar tai turi ką nors bendra? Aišku, atsakysite neigiamai ir suklysite. Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmuose įsikūrė Vilniaus darbininkų sąjunga (VDS). Joje - darbininkai, gydytojai, mokytojai, artistai ir... studentai. Jaunimas susibūrė į VDS Jaunimo grupę. Apsilankęs jų būstinėje pakalbinau keletą jaunuolių. Nenorėję savęs įvardyti (“Dar paliuosuos iš universi teto”, -juokavo jie) Vilniaus universiteto studentai Ro mas ir Jurga papasakojo į VDS Jaunimo grupę įstoję prieš du metus, kai dar buvo moksleiviai. Pakviesti draugų jie atėjo vedami smalsumo. “Kai įsiliejome į sąjungos veik lą, mums patiko, tad pasilikome. Naudos neturime, bet galime linksmai ir neįprastai praleisti laisvalaikį”, - sakė studentai. “Taip, naudos kol kas mažai, - patvirtino VDS Jauni mo grupės pirmininko pavaduotoja Vaiva Petravičienė. Kol kas tesugebame organizuoti įvairius pramoginius ren ginius ir šiaip linksmai praleisti laiką. Tačiau ateityje, kai mūsų bus daugiau, galėsime nuveikti ir ką nors rimčiau.” Romas skundėsi, kad draugus prikalbinti tapti profsą jungos nariais yra labai sunku. Pasak jo, visi galvoja, kad
tai duobkasių ar krovėjų organizacija. “Svarbu ne tai, kad būsime profesinės sąjungos nariais, o tai, kad būsime kar tu. Tai reiškia, kad busime stiprūs”, - sakė studentas. Bet ar Studentų atstovybė nėra studentus vienijanti organizacija? Vilniaus universiteto Studentų atstovybės valdybos narys Paulius Grivickas patvirtino, kad ši orga nizacija - tai lyg ir studentų profsąjunga. “Yra ir kitų stu dentiškų organizacijų, - teigė Paulius Grivickas. - Mes daugiausiai rūpinamės studentų santykiais su Universi tetu. Kitos organizacijos rūpinasi kitkuo.” Jis papasako jo, kad visi dieninių skyrių studentai tik įstoję tampa šios organizacijos nariais. Skirtingai nuo profsąjungos, Stu dentų atstovybei nereikia mokėti nario mokesčių - ji gi na savo narių teises nemokamai. Paklausti apie Studentų atstovybę VDS Jaunimo gru pės nariai Romas ir Jurga sakė, kad apie ją žino labai nedaug. “Kiek įsivaizduoju, Jaunimo grupė ir Studentų atstovybė - tai visai skirtingos organizacijos ir jos viena kitai netrukdo”, - sakė Jurga. Martynas ŠAKALINIS,
žurnalistikos spec. I k. stud.
Universitas Vilnensis
6
KALĖDI rsll UJ RENGI INJ1 UJ ATGARSIAI
Kalėdinis koncertas Vilniaus universiteto kamerinės muzikos ansamblis gruodžio mėnesio pabaigoje Uni versiteto Teatro salėje surengė kalėdinį kon certą. Skambėjo Bacho, Mendelsono, Geršvino ir kitų kompozitorių kūriniai, atliekami įvairių specialybių (matematikos, medicinos, biologijos ir kt.) studentų. Beje, šiame kon certe grojo ir baigusieji Universitetą studen tai, tačiau niekaip negalintys mesti šio užsiė mimo, pradėto dar studijų metais. Pasak Gin taro Ručio, jau ketverius metus vadovaujan čio ansambliui, kalėdinis koncertas buvo su rengtas pirmą kartą, rūpinėtai annumblis kiekvieną pavasarį koncertuodavo Šv. Jonų baž nyčioje, tačiau galbūt atsiras ir kalėdinių kon certų tradicija. Karolina ŠTELMOKAITĖ,
žurnalistikos spec. I k. stud.
Kalėdinė dovana spektaklis Prieš pat Kalėdas Vilniaus Universiteto Teatro salėje vyko I-ojo kurso aktorių-filologų spektaklis, pastatytas pagal E. Heming vėjaus apsakymą “Senis ir jūra”. Spektaklis truko pusantros valandos. Paklausti, ar ne sirengia “pabėgti” į Vilnių, aktoriai atsakė, kad nenorės palikti Marijampolės. Jaunieji aktoriai rengiami Marijampolės teatrui. Universitete jie studijuoja neakivaizdžiai, o aktorinių pagrindų grįžta mokytis į Mari jampolę. Aktorių-filologų kursai VU nėra naujas reiškinys. Tai jau trečioji laida, bet kursai rengiami neperiodiškai ir vyksta Fi lologijos fakulteto dekano K. Urbos inicia tyva. Stanislavas L ĮKAS, žurnalistikos spec. I k. stud.
1997.01.20
Atvipai
Vilniaus Narkologijos centro duomenimis, vien sosti nėje oficialiai yra užregistruota 750 narkomanų. Pasak Narkologijos centro gydytojų, nėra užregistruotų besi mokančių studentų, tačiau yra tokių, kurie buvo studen tai, tačiau, atidavę narkotikams visą savo laiką ir pinigus, tapo narkomanais... Siūlome pokalbį su Vilniaus universiteto trečiojo kur so studente Lina, kuri, kaip ir daugelis kitų, “pabandė” vieną kartą ir nepabaigia jau dvejus metus... “Pirmą kartą nesuvokiau, ką padariau; visi leidosi, man taip pat buvo įdomu. Tada buvau aštuoniolikos, studija vau pirmame kurse. Kaip ir visi atvažiavusieji iš kitų mies tų, gyvenau bendrabutyje. Turėjau trečiakursį draugą, ku ris, kaip ir aš, buvo nevilnietis. Jis ir paragino išbandyti narkotikus. Žinojau, kad jo draugai “sėdę ant adatos”, bet tai manęs nė kiek negąsdino, net kažkuo traukė: jie buvo kitokie. Pažintas iš knygų ir filmų atsiskyrusių žmonių pa saulis man atrodė daug mielesnis ir labiau viliojantis. Sa vo vaikiška vaizduote viską ir suvokiau tarsi filmą, nesu prasdama, kad ten - meno kūrinys, čia - realybė. Tada dar negalvojau, kad pateksiu į tą savanoriškų kančių pasaulį. Mačiau, kad draugas badosi, bet jo sudrausti negalėjau, tai buvo lyg žaidimas, ar, kaip jis man aiškino, postūmis kūrybiniam Įkvėpimui... Draugu primygtiniai įkalbinėjimai vieną kartą pabandyti manęs nesuviliojo. Tais metais draugas mane paliko. Palaidojau visas sa vo svajones, neliko jokių sentimentų. Sutrypti jausmai ža dino neapykantą. Turėjau ištverti tai ir gyventi toliau. Užsisklendžiau ir norėjau pasilikti viena su savo nuoskau da, atkeršyti visiems, kurie mane myli, atkeršyti Jam... Mane suprato tik mano “draugai”. Bandydami prablaš kyti jie pasiūlė surūkyti žole kimštą “kaziaką”. Aš pajutau, kad nebejaučiu kūno, prarandu realybės suvokimą, esu be lytė, bejausmė, daiktai ir žmonės tampa abstraktūs... Kitą vakarą “užjaučiančiųjų” įkalbėta, susileidau kitaveino. Laukiau kažko nepaprasto, bet pajutau tik šir dies maudimą, pykinimą ir galvos svaigulį. Visą rytą vėmiau ir krečiama drebulio bandžiau suvokti, kodėl nepa jutau tos narkotikų romantikos, kodėl, kaip anksčiau man atrodė, tos protingos ir ne kiekvienam suprantamos drau gų kalbos vakar atrodė tokios tuščios ir banalios, vien apsvaigusių žmonių kliedesys... Po šio pirmojo karto buvo ir antras, ir trečias... Dabar pajusdavau “kaifą” keliom valandom, tačiau vėliau kiek vieną rytą mausdavo visą kūną, jausdavausi sunki ir pur vina, viskas atrodė šlykštu, beprasmiška. Nesupratau ma ne supančių žmonių, jiems aš taip pat tapau neįdomi. Tik “draugai” ir jų narkotikai man buvo tarsi stimulas gyven ti... Aš tapau jų belaisve... Ir tik dabar supratau, kad keršydama savo draugui aš_ atkeršijau sau...” Aistė STONYTĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.
1997.01.20
Universitas Vilnensis
7
Universiteto televizija — turtingos šalies privilegija Gruodžio mėnesį Nacionalinio radijo ir televizijos taryba išrinko naują NRTVgeneralinį direktorių. Prieš pat rinki mus savo kandidatūrą į direktoriaus postą atsiėmė Vilniaus universiteto dėstytojas, Žurnalistikos instituto direktorius Marius LUKOŠIŪNAS. Jis buvo laikomas bene realiausiu pretendentu į šią vietą. Tokį savo sprendimą M. Lukošiūnas motyvavo tuo, kad nenori dalyvauti “politiniuose žaidimuose”. Žurnalistikos instituto direktorius Vilniaus universitete dirba nuo 1990 metų, direktoriauja penktus metus. - Kodėl nusprendėte dalyvauti NRTV generalinio di rektoriaus rinkimuose?
- Maniau, kad aš su savo žiniomis galiu būti naudin gas reformuojant buvusį valstybinį radiją ir televiziją. Ge rai žinau, kas yra šiuolaikinė televizija šiuolaikinėje vi suomenėje.
- Nesijaučiu aukojęsis. Paprasčiausiai nei vienoje, nei kitoje pusėje nebuvo demokratijos tėvų, tačiau jie daly vavo politiniuose žaidimuose prisidengdami kalbomis apie demokratiją. - Ar tapęs generaliniu direktoriumi dirbtumėte Vil niaus universitete?
- Ar jūsų negąsdino triukšmingas kolegos Laimono Tapino atsistatydinimas iš šių pareigų?
- Žinoma.
- Jam pasitraukiant buvo kitos sąlygos. Tada nebuvo apibrėžto įstatymo, nežinoma, kad bus kuriama naciona linė televizija. L.Tapinas paliko šį postą, nes buvo nepa tenkintas, jog Seimas neketino priimti palankių įstatymų kuriant visuomeninę RTV. Dabar viskas įstatymiškai su tvarkyta ir galima normaliai dirbti.
- Tai labai puiki sena idėja. Trūksta nedaug - pinigų.
- Kokią NRTV įsivaizduojate ateityje?
- Norėčiau įsivaizduoti tik tokią, kokia yra visuomeni nės televizijos ir radijo įstatyme. Ji turi atspindėti nacio nalinę ir pasaulio kultūrą, būti informatyvi, objektyvi.
- Ar nekilo idėjų kurti Universiteto televizijos?
- Kokią jūs įsivaizduojate Universiteto televizįją?
- Tai gali būti ne vien universiteto, o visų aukštųjų Lie tuvos mokyklų televizija. Tai turėtų būti poros valandų trukmės šviečiamojo, mokomojo pobūdžio transliacija, kur visuomeniniais klausimais galėtų padiskutuoti šalies intelektualai. Tokios televizijos jau senokai egzistuoja Eu ropoje, JAV. Tai turingos šalies privilegija, o Lietuva nė ra turtinga šalis.
- Kai kurie apžvalgininkai tokį jūsų sprendimą pava dino moraline auka, demokratijos gynimu.
Paulius TAMULIONIS, žurnalistikos spec. I k. stud.
VILNIAUS UNIVERSITETO SPORTO-TECHN1KOS KLUBO 1997 METŲ VAIRUOTOJŲ KURSŲ DARBO PLANAS - vasario mėn. 12 d. Pabaiga: - balandžio 18 d. - balandžio mėn. 14 d. - birželio 20 d. - rugsėjo mėn. 9 d. - lapkričio 18 d. - lapkričio mėn. 10 d. - 1998 m. sausio 23 Kainos: teorija - 85 Lt; vairavimas - 1 akademinė valanda (45 min.) - 13 Lt. 50 et. Kiekvienam moksleiviui skiriama apie 30 vai. Asmenys, turintys automobilio vairavimo įgūdžių, mokosi i Mokomosios mašinos: “Audi 80”. Užsiėmimai vyksta Čiurlionio g. 25,1 a. 4 aud. 2-3 kartus per savaitę. Užsiėmimų pradžia 17 vai. 30 min. Norintieji įsigyti “B” kategorijos vairuotojų teises gali pasirinkti sau tinkamą laiką ir iš anksto užsirašyti pas VU sporto-technikos klubo vedėją. Užsiėmimų pradžia:
VU S.T.K. adresas: Čiurlionio g. 25, IV studentų bendrabutis, I a., 5 kamb. Telefonai: darbo - 23 09 40, namų - 76 55 24. Pastaba. Į vairuotojų kursus priimami asmenys, sulaukę 18 metų. VU sporto-technikos klubo vedėjas Andrius SAPOŽN1KOVAS
8
Universitas Vilnensis
1997.01.20
vi žadi 7itiiaaa a**<~. fcpinyaa totu, žad- oyždta 7aoa
7a edc, imaeipy apie tai, žaa, žat ir -■ - aeyatitižti i 7a radičia ~ 46-aadiačntetaa 7čfat&i, 7idy iap čaižzadtype ''^/ntiezditaa Itižd 76ctietditiiy. ančiaote ^/atietdititi Caca^.ff ^tiitieadid", ^edžtū^ pa aidaa: č?eatiiaiaade žaaiačpe, tavapažadėti... "atiterad" žayyyne. Ttiiaenditita 7taa diač -
iačyacy. pei tire f^į, flti 7a tati tMOČilf, titipy, pa [■ftHUd- "Ttictie'tdipadažyti žetnežūtaižaip - žteipžt čaažiaate duečiy čr taj
teda&ifa. 'triada
%ady atžiedaa _ ■
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. 23. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
.
7etipa*ad
11Tčniae'iditad 7ičaeadid 'tedažeipaa žatižtyaOd