VISŲ
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eina nuo 1950 metų jl>rBFl"iiir«m»tiT8anMBa«a
' Nr. 1 (411)
m. sausio 6 d.
Kaina 2 kap. 0
EGZAMINAI PRASIDĖJO
RA žmonių, kurie visuomet atrodo jau ni, žvalūs, kupini energijos, nežiūrint to, kad jau nueitas ilgas, sudėtingas ir nelengvas gyvenimo kelias. Toks visada jaunas yra doc. Vladimiras Kostelnickis, — Rusų kalbos katedros vedėjas, — kurio gar bingą 70-tles metų jubiliejų neseniai atšven tėme. Doc. V. Kostelnickis gimė Krekenavos miestelyje (Panevėžio apskr.), mokėsi Kauno Valstybinėje gimnazijoje, o 1915 m. baigė Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakulteto rusų ir slavų kalbų skyrius. Peda goginį darbą pradėjo dirbti 1918 m. Lenin grado, vėliau Voronežo vidurinėse mokyklo se, nes baigęs universitetą dalyvavo Pirma jame Pasauliniame ir pilietiniame karuose. 1922 m. grįžta į Lietuvą ir dirba mokytoju Utenos, Šakių, vėliau — Alytaus gimnazi jose, kur dėsto istoriją, matematiką ir kitus dalykus. Už revoliucinę veiklą ne kartą buvo atleistas iš mokytojo pareigų, kaip „neatitin kantis mokyklų dvasios“. Prasidėjus Didžia jam Tėvynės karui, drg. V. Kostelnickis su šeima pasitraukia į Tarybų Sąjungos gilu mą, kur iš pradžių dėsto rusų kalbą ir lite ratūrą Poltavkos vid. mokykloje (Celiabinsko sr.), o 1942 m. stoja į Tarybinės Armijos eiles ir iki karo pabaigos kovoja prieš vo kiškuosius grobikus. Už kovinius nuopelnus drg. V. Kostelnickis apdovanojamas „Tėvy nės karo“ II laipsnio ordinu. 1945 m. demo bilizuojąs! ir pradeda dirbti Vilniaus Valsty biniame V. Kapsuko v. universitete, dėstyda mas įvairius rusiškus ir slaviškus dalykus. Savarankišką mokslinį darbą lyginamosios kalbotyros srityje drg. V. Kostelnickis pra dėjo dar studijuodamas universitete, vado vaujant žymiesiems rusų kalbininkams akad A. Šachmatovui, prof. Boduenui de Kurtene ir kt. Yra paskelbęs keletą straipsnių Lenin grado ir Voronežo spaudoje 1918—1922 m. m. Bemokytojaudamas Lietuvoje, drg. V. Kostelnickis domisi slavų ir baltų kalbų ry šiais. Tačiau jo paruošti, bet dar neišspaus dinti, darbai „Slavų skoliniai lietuvių kalbo je“, „Istorinis romanų kalbų žodynas“ ir kt. žuvo karo metu. Dirbdamas Universitete, drg. Kostelnickis grįžta prie jį dominusių klausimų — rusų ir lietuvių kalbų ryšiai. Parašo šia tema disertaciją, kurią apgynė 1954 m. Dalis šio darbo yra paskelbta Uni versiteto „Mokslo darbuose“ (1955 m.). Pas taruoju metu renka medžiagą lyginamajam istoriniam slavų kalbų žodynui ir tyrinėja LTSR teritorijoje gyvenančių rusų tarmes. Vadovauja studentų moksliniam būreliui, aspirantams. Todėl jo nuopelnai, ugdant pe dagoginius ir mokslinius kadrus, yra dideli. Be mokslinio pedagoginio darbo doc. V. Kostelnickiui teko dirbti ir administracinį darbą, ypač pokario metais. Kurį laiką buvo Istorijos-filologijos fakulteto dekanu, Rusų kalbos katedros vedėju (1946—1948 m. m.), o nuo 1958 m. pabaigos vėl vadovauja mi nėtai katedrai. Neišsenkanti energija, gyvenimo pulso ju timas neleido drg. V. Kostelnickui apsiriboti vien tik moksliniu ir pedagoginiu darbu Uni versitete. Jis yra vienas aktyviausių visuo-
Y
VIENYKITĖS I
Į DERLINGĄ MOKSLO ARUODĄ
Auga mokslininkų eilės vi soje Tarybų šalyje, o taip pat ir Tarybų Lietuvoje. Di dėja mokslinius darbus apgy nusių dėstytojų skaičius ir mūsų Universitete. Paskuti nėmis praėjusių metų dienomis iš Aukštosios atestacinės ko misijos. (Maskvoje) gauti visi aštuoni mokslų kandidatų dip lomai. Jų tarpe du diplomai ir mūsų Universiteto dėstyto jams drg. drg. A. Antanavi čiui, Br. sudavičiui. Likę šeši diplomai kitų aukštųjų mokyk lų dėstytojams. 1961 m. gruodžio 2 die ną Universiteto Mokslinė Ta ryba patvirtino dešimt kandi datinių disertacijų, apgintų praėjusiais metais. Jų tarpe viena iš mūsų Universiteto. Viso labo pernai mokslų kan didatų disertacijas sėkmingai apgynė 16 Universiteto dėstydrg. drg. J. Barzdaitis, P. Vai tiekūnas. T. Širvaitis, V. Karvelis, V. Germanas, J. Rep šys, .E. Frolovas, A. Antana vičius, B. Sudavičlus, J. Kardelytė, V. Nemčenka, A. Veng’ rys. Kitose aukštose mokyk lose kandidatinės disertaci jas apgynė: drg. drg. E. Galnaltytė, S. Golokoščius, 3. Lempertas, ir N. Kameneckaltė. Nėra abejonės kad 1962 metai mokslo darbais bus dar derlingesni. S. Valšnys
Visada jaunas ir žvalus
Įskaitos surinktos.. . parašai nelemti dvejetai. Laikydami svej antra sugaudyti. . . Prasidėjo pati ru- timos kalbos egzaminą, kursiai ekonomistai V. Juodai giapiūtė — egzaminai. Prasi gru dėjo tos dienos, kada studentas tis ir K. Šinkūnaitė savo Tik turi parodyti kiek jis rimtai dir pėms parnešė po dvejetą. bo, ką jis sugeba. Egzaminų se riausiai, grupė jiems už tai ne ir jų pačių sąžinė sija — rimtas išmėginimas kiek padėkos. O Jeigu vie vienam studentui. Studentams neleis pasiteisinti. išlaikyti yra tarytum skolos gražinimas. nuolika draugų galėjo Anksčiau tik ėmei, o dabar pri egzaminą, galėjo tai padaryti ir minėti du dvejetukininkai. valai gražinti. .. Kai kas gali pamėginti pasi Kai kas jaunų draugų, eg meninkų fakultete ir už jo ribų. Tur būt nė kad šiemet svetimosios zaminus vadina laimės dalyku, teisinti, kalbos sunkiau sekasi, nes pa o pasirengimui egzaminams pa ra tokio visuomeninio darbo baro, kur su rei skiria tik pačias sesijos dienas, didinti reikalavimai. Tiesa, meile ir atsidavimu nebūtų dirbęs doc. V. sakydami, kad paskiausiai iš kalavimai mokėti svetimą kalbą moktus dalykus geriausiai įsi padidinti. Bet ar tai buvo nau Kostelnickis. Daug kartų jis buvo renkamas Vyriau meni. Deja, tokių studentų vis jiena? Juk Tarybinės svetimų fakulteto partinės organizacijos biuro nariu, dar pasitaiko. Gera, kad jie ne sybės nutarimas apie surado daugumos.. . Dauguma kalbų studijavimą aukštoje mo labai daug prisidėjo prie Vilniaus miesto at kykloje buvo žinomas žymiai studentų rimtai dirbo dar toli visi. gražu iki prasidedant egzaminų anksčiau, apie jį girdėjo statymo pirmaisiais pokario metais, aktyvus sesijai ir dabar parodo tvirtas Kas į tai neatsižvelgė, nesuprato, Politinių ir mokslinių žinių skleidimo drau geriau studijuoti savo žinias. Tas dar kartą pa kad reikia svetimą kalbą, tas neturi ko gai tvirtina tą tiesą, kad egzaminai gijos narys. Ypač didelė doc. V. Kostelnicko kas yra įdėto darbo patikrinimas. lauti. Tik neprierangos ir kalbos Kas daug ir rimtai dirbo jam mažai mokėsi svetimos nuopelnai auklėjant jaunąją kartą, kur eilę — dabar piauna dygius da nebaisu sesija, jis neprašaus pro metų jis dirbo politinį-auklėjamąjį darbą gius. . . Iš jų klaidos verta vi šalį. siems pasimokyti. Gražiai pradėjo sesiją pir kaip studentų grupės vadovas, o dabar — Yra ir kitų negerovių. Į eg mosios egzaminuotos grupės studentai vėluojasi kaip katedros vedėjas. Ir kokį darbą bedirb IFF-te. Svetimkalbiai egzami zaminus arba visai neateina, nepraneš nams rengėsi kruopščiai ir štai tų drg. Kostelnickis — visuomet žvalus, ne rezultatai. Antrakursiai germa dami tos priežasties. Arba ateina nistai leksikos egzaminą išlai egzaminuotis gerai nesusipažinę pailstantis, kupinas geriausių norų. kė visi. Nors iš devyniolikos li su TSKP XXII suvažiavimo me 44 metų mokslinė-pedagoginė ir visuome kusiųjų yra net penketas tre džiaga, nors tai liečia jų specia lybės klausimus iš kurių jau lai jetų, bet šešetas draugų grupei ninė doc. V. Kostelnicklo veikla ne kartą komas egzaminas. atnešė labai gerai ir aštuoni — buvo atžymėta vyriausybiniais apdovanoji Iš pirmųjų nesėkmių ir pasi gerai. Labai gerai gavo J. Dikmais. reikia šaitė, L. žilaitytė, V. Valatkaitė, taikančių nenormalumų išvadas, Jubiliejaus proga drg. V. Kostelnickiui iš D. Stankevičiūtė, Vlf. Toerneris. pasimokyti ir padaryti reikia būti drausmingesniems. O Gerai startavo prancūzų specia visos širdies linkime geros sveikatos, gied lybės pirmakursiai. Leksikos visų svarbiausia — visose aka rios nuotaikos, naujų laimėjimų darbe. egzaminą irgi išlaikė visi. Ne deminėse grupėse paieškoti bū E. GALNAITYTE mažiau buvo nepatenkinamų pažymių dų, kaip padėti savo ir teisininkų egzaminuose. Be pažangiems draugams gerai pasi Filologijos mokslų para dėmių iš egzaminų išėjo ir eilė rengti egzaminui. Tokios kandidatė mos reikalingas ne vienas stu ekonomistų grupių. pa Deja, atskrido ir pirmosios. . . dentas. Grupės aktyvui ir draugams suodinos kregždės. .. kai kuriuo žangesniems moksle negali būti visvien savo bend se egzaminuose jau pasirodė ir rakursių likimas. Grupė yra di > riocJieaHHe aHH Ha skohomh. delė jėga tokiame dideliame rei kale, kaip pasirengimas egza j ’icckom (ĮjaKiyjibTeT (Ha IV Kyp<ce) npoxojinjiH 3K3aMeHbi no minams. OTJinnnbie ouchkh iiojtymuhi Tikra, nuoširdi, sveikai su SncTopmi 3KOH0MMųecKHx yųeHHii. Hbie ppynoibi 3K3aweH onajiH no yųeGHHKa oTpa>Kaiomero hctoprasta ir lafKu suteikta para j3ia flmcUMnJiHHa nmaercn nocae PHIO SKOHOMHHeCKOH MblCJTH JIhT_ paaHOMy. TaK, HanpuMep, npyn- 3a TBopMecKne OTBeTbi ctyachth ma draugui galrsgaug m*ėti vi . . . 1961 metais Universite siems mažiau pažangiems drai> į H3yU0HHH nOJlHTHHeCKofi . 3K0H0- iBbi. HMeioinMHCfl b Ka^HHeTe Ka- na npoMbiinjieiHHOCTH nojiy-HHJia Cipa34aHTe, BoJiyniflBHmoc, Cie. n Mhjihbhmioc. te kandidatais. Į T^KP narius gams, einant į egzaminus. /Bet Įmhh h, ksk H3Bec™o. noKa3biBau, ^(Įieimpbi ojjhh 3K3eMinjiąp Kypca* cJiejiyiomHe otmctkih: otjihmho — noHaBHMioTe buvo priimta 20 žmonių. Iš jų — vrisų pirma, kiekvienas pri (eT 3KOHOMnnecKyio Hayrey b *1*53- jieKUHH no 3TOMy upe/iMery Aa- 2, xopoino — 15 h yaoBJieTBO- Hamp. BojiyHreBHHioc aaji npevalo stengtis pasirengti egza 15 rekomendavo komjaunimas. minui jieKo HeaocTaToneH. P'ht. — 2, rpynna no cnenna.ib- KipacHbift OTBeT no xapaKTepi.ckuo geriau ir išlaikyti se j BHTHH, B TOri SHCJle aKOHOMIHnePe3yjibTaTbi 3K3aMe«a TaKOBbi: HCCTH (į-HHaHCbl COOTBeTCTBeH- THKe 5yp>Kya3iHOH nojiHTHnecKoft ... Į komjaunimo organiza siją, parodant gilų žinojimą. Tų cKyro Teopmo MąpKCHSMa-Ji'eHHžinių, kurias gausi ne tik besi į HMSMa. Ona HMeer dojibmoe ho 2,9 m 5, a rpynna 6yxrajiTep- 3KOHOMHH M p6BH3MOHH3Ma. Oh Bcero cryjieiHTOB c4aBa.no 3K3aciją priimta 159 nauji nariai. mokant, bet ir pasirengiant eg sHaneHHe. . npe- mch b 55 neJiOBeK. H3 hhx cAa- cKOro yneTa «e nojiynHJia wh oj- TaK>Ke jiaji orrBeTbi no MaTepua. . . Universitete yra 122 zaminams labai ir labai prireiks J< BOcnnTaTejibHoe hoh otjthhihoh OUeHKH, XOPO11IMX jia*M XXII ci>e3Aa KnCC. Crejih Ha otjtmhho 4 neji., xopomo— Nepatenkinamų pa- no;ianaline crpoHTcn Ha MaTepukomjaunimo grupinės organi gyvenime. xapaiKTepwžyn^ių neprivalo būti! Tuo turi įaJiax 3ana.ua, Hamefi cTipaHbi, b 32 h y40BJieTB0,pHTejibH0 — 19 0-U6H0K TOJTbKO 8 H yAO’B.TeT/BO- noHaBMųiOTe Aajra zacijos. O komjaunuolių Uni susirūpinti kiekvienas, kas ruo ) t. ų. n JIutbbi. 3aTpyjHeHn;i »b- MeJI. FIlpHiHHMaH B<0 BHHMaH'MC pnu. — 12. Ka« bhiAhm, rtpn CTH-Ky Meji.'Ko6'yp>Kya3HOH no.iršiasi ir laiko egzaminus. Dvejetai ! jinercH b tom, hto Ha jihtobckom versitete — 2901... BbicoKHe TpečoBaHHH, pe3yjib- 04,HiHa’KOBbix ycjiOBiHHx pe3yjib- TunecKOft skohomhih h njpeKp..'c daro gėdą komunizmo statytoj1' oxapaKTepH30Bajia pačoiy ho i H3HKe HeT yųeŪHHKa, tcm čojiee. TaTbi — xopouiH-e. OionaKo pa3- TaTbi h e paBHbie... šalies studentijai. „Taryb. stud.“ inf.
yCJIOBHfl OflHHAKOBblE, PE3YJlbTATbl - PA3HblE
Ar žinai, kad...
-y ENGVAI, pasisukdamos B J ore, leidžiasi į žemę snaigės. Jau padengė jos visus laukus, ir vis dar krenta, krenta. Ankstyva šie met žiema, ir stipri, nuo pat pradžių šalčiai spaudžia. Vytautas Zurba pakilo nuo stalo, palengva , perėjo kabi netą, sustojo prie lango. Mėgsta jis taip keletą minu čių pastovėti prie lango, ap žvelgti aplink glūdinčius lau kus. Papilio vidurinė mokyk la įsikūrusi ant kalniuko ir iš jos matyti toli toli. Jau daug metų Vytautas groži s šiais laukais, bet kiek vieną kartą atranda juose ką nors nauio, įdomaus, anksčiau nepastebėto. Tai pa stebi medžių būrelį, tai įsidė mi kuokštelį krūmų lygumos pakraštyje, tai pastebi žemės kauburėlį vos vos įžiūrimą tolumoje. Patiko jam gimtinės apy linkės dar tada, kai jis į šią mokyk'ą ateidavo kaip mo kinys. Prisimena 'Vytautas prieš dešimtį metų įvykusį abiturientų išleistuvių va karą. Ilgai stovėjo tada kla sės draugai ant kalvelės ša lia mokyklos, ilgai kalbėjosi, dalinosi savo mintimis, sva jonėmis. — Kokie tavo planai, ma tematike? — paklausė Vytau tą kažkuris iš draugų. — Tur būt, stengsiesi iškopti į matematikus kvadrate, a? — Pasjmokyti svajoju, — Vytauto balsas rimtas. — O paskui norėčiau sugrįžti Štai į mūsų pačių mokyklėlę... — Išvyksi, nebenorėsi su grįžti, — šyp/osi draugai. — Pamatysite . . — nutę.. šia Vytautas ii daugiau ne siginčina. bėgti penkeri Netruko prap4 .s Valstybiniamokslo Vilniaus
me universitete metai. Ir štai jaunas fizikas Vytautas Zurba paskiriamas į Pandė lio rajono liaudies švietimo skyrių. — Kokioje mokykloje no rėtumėte dirbti? — teirauja si skyriaus vadovai. — Fi zikai mums visur reikalingi. Gal į Pandėlio vidurinę mo kyklą? Rajono centre bus linksmiau...
— Norėčiau grįžti į savą ją mokyklą, — Vytautas Zur ba prisimena savo žodžius išleistuvių vakare, — į Pa pilio vidurinę, — priduria tvirtai. Ne labai ramia širdimi Vy tautas pirmą kartą pravėrė klasės duris. Ne kaip moki nys, bet kaip mokytojas, jis ėjo į klasę. Sužiuro kelios dešimtys porų smalsių vai kiškų akių, įsispoksojo, vėlu jau abejoti savo sugebėji mais. Mokyk mokytojau, kal bėk. ,,Ar sugebėsiu Jiems įkvėp ti savo dalyko pamėgimą?“ — svarstė mintyse jaunasis mokytojas, svarstė, dvejojo ne be pagrindo. Juk jis bu vo tik pradedąs mokytojas. Pirmosios pamokos praėjo ne visai taip, kaip jas plana dažnai vo Vytautas. Mintis J “ nutrukdavo. Pasakojime stokojo rišlumo. Bet tai tik pradžioje. Vytautas Zurba juto, kad mokiniai pradeda domėtis fizika, ypatingai jos praktiškąja, pritaikomąja
dalimi. Jau ir patys paklaus, neužtenka vien pamokos. Gyvai užvirė darbas jau nųjų fizikų būrelyje. Vytau tui teko pačiam vadovauti ir fotomėgėjų, ir radiotechnikų sekcijoms. Nedrąsūs, netvirti buvo pirmieji moksleivių praktinių darbų žingsniai, bet jie nesitraukė. Ir kai iš dešimtoko Povilo Kvedaravičiaus pagaminto pirmojo ra-
(VAIZDELIS)
dijo imtuMėlio pasigirdo žodžiai: „Kalba Vilnius!“, lai lai- mingi buvo ne tik mokiniai, bet ir mokytojas. O toliau jau darbas ėjo lengviau. Dau gelis Papilio apylinkės gy ventojų geru žodžiu mini vi durinės mokyklos jaunuosius radiotechnikus už sutaisytų radijo aparatą ar pataisytą elektrinį lygintuvą. Vytauto nepatenkino senos, įprastinės darbo mokykloje formos. Jis nuolat domėjosi tuo, kas nauja, vertinga, ir štai vieną kartą jis užsuko pas tuometinį mokyklos di rektorių Joną Karosą. — Kitose mokyklose, di rektoriau, steigia gamybines klases, — pradėjo tiesiai dėstyti savo mintį. — Argi mes negalėtume paieškoti ko nors sa ito? — Neturime savos bazės, — prieštarauja direktorius. — Neturime? O buvusi ma-
šinų.traktorių stotis. Aš ma nau, kad neatsisakys padėti. Reikia į RTS paėjėti, padės. . . Ilgai tą dieną tarėsi di rektorius ir mokytojas, kal bėjosi su mašinų-traktorių stoties vadovais, ir pagaliau nusprendė: „Galima ir rei kia!“. Rajono liaudies švieti mo skyrius, švietimo ministe rija palaikė papiliečių inicia tyvą.
Devintosois klasės mokiniai dabar vieną dieną savaitėje ■mokydavusi ne klasėse, o re. monto-traktorių stoties me chaninėse dirbtuvėse. Jie ruo šėsi tapti šaltkalviais-remontininkais. Vytautui Zurbai darbo dar padaugėjo. Jis, ga mybinės klasės vadovas. Drauge su inžinieriumi Kir tikliu, kuris sutiko mokyti moksleivius šaltkalvystės, su darinėjo gamybinio mokymo programas, rūpinosi mokomą ja baze, mokinių pažangumu Šiemet šie mokiniai jau baigs vidurinę mokyklą. Drauge su brandos atestatu jie gaus ir specialybės diplo mą. o ir gamybinė klasė mo kykloje Jau nebe viena. Jų — trys. Ir Vytautui “ Zurbai dabar tenka rūpintis ne vien mokinių pažangumu. Jo atsakomybėje dabar visa mokykla. 1961 metų pavasarįį ilgamomėtį Papilio vidurinės kyklos direktorių Joną Ka_ rosą išrinko Biržų irajono
vykdomojo komiteto pirminin ko pavaduotoju. — Kam dabar pavesti va dovavimą mokyklai“ — svars tė Pandėlio rajono liaudies švietimo skyriuje. Ir nusprendė: geresnio kandidato kaip Vytautas Zur ba nėra. Lengva, kai žmogus priva lai atsakyti tik pats už sa ve, bet daug didesnė atsako mybė gula ant pečių, kai tu vadovauji visam žmonių ko_ lekytvui, kai turi atsakyti už viso kolektyvo darbą. Vytau tas Zurba tai supranta. Ir jis stengiasi, ieško, tariasi su labiau patyrusiais mokyklų vadovais. — Ar nesutrukdysiu, drau ge direktoriau? — pažadina Vytautą iš užplūdusių minčių kažkieno balsas. Ne, prašau, — Vytautas mielai pasitinka „Papilio“ kolūkio pirmininką Domą Jankauską. — Kokie vėjai jus užpūtė? — Rengiame brigados die— pasakoja kolūkio pir mininkas, — jr kolūkiečiai pageidauja, kad jūs apie tai kų atomo panaudojimą papa sakotumėte. . . Gal galėsite? Ne kartą Vytautas Zurba jau_ lankėsi „Papilio“ kolūkio kolūkiečių susirinkimuose, jų kultūros namuose, atsaki nėjo į klausimus klausimų-at sakymų vakaruose arba skai tė paskaitas. Niekuomet neatsisako. Negali jis ir bar atsisakyti. Juk tai savas kolūkis. O savam kolūkiui, savajai mokyklai Vytautas Zurba niekuomet negaili nei jėgų, nei Dastan. gų. Juk taip jį auklėjo mo kykla, taip jį aukiėjo Uni versitetas. V. ŠEŠKAUSKAS VVU studentasneakivaizdininkas
SHre/ibca HaA AopačoTKoft n H34a,HHeM 2-ro h 3-ro tomob «KanHTa.na» Mapnca. CTpa3Aa;L re 4ajia čjiecTsimnK a-Ha.W3 arpapHbiM paičoTa.M B. K. JleHi.na. b AajibHeiiLiieM HtejiaTeJibHo H34a.HHe XOTH-6bI Ha poTajipHHTe Kypca jickuhh no hctopmh 3KOHOM(HHeC«KHX yneHHH (Ma'pKCUctcko-jichihhckhh 3Tan), a TaK»e noA'čop n cocTaBJieHHe KaTa/iora no 3T0MV npeAjMery B Ramune re M aip-KCH3M a -ji eH hh h 3 m a.
JĮou. M. J10JIA .
—------4-------PIRMAS NAUJAIS METAIS GERAI Sausio 4 d. Teisės m. f-to IV-to kurso studentai laikė kolūkinės teisės egzaminą. Vi sas kursas egzaminui buvo pa siruošęs gerai. Apie tai liudi ja ir rezultatai: iš aštuonioli kos laikiusiųjų — šeši pen ketai ir dvylika ketvertų. Ypač gerai atsakinėjo Vaške lis, Sumkauskas, Vegys, nors ir kiti nedaug beatsiliko. Ma tyti, kad ketvirtasis kursas rimtai padirbėjo. Belieka tik paliknėti to paties laikant ir visus kitus egzaminus. dėst. S. STAČIOKAS SESTIEJI KURSAI SUVAŽIAVO Pagausėjo žmonių IFF-te Tai neakivaizdininkai užėmė ištuštėjusias auditorijas. Į s • vovo paskutinę sesiją suvy » šeštojo kurso studetnai: lst kai, lituanistai, bibliotekir . kai, svetimkalbiai, rusistai žurnalistai. Sėkmės, brangūs drauga ir draugės!
•f ne visada Programos propataip, (> ganda * ’ vykdoma ’ ' * ■ kad ’ - tai ' (• suįdomintų, praturtintų klausy (' tojus. Kai kada auklėjamasis (> darbas atliekamas, pakankamai (» neapgalvojus, ką konkreėiai ta <> ar kita priemone pasieksime, V ką reikia padaryti, kad dar N r. 508 (' bas būtų naudingas. Mūsų or (' ganizuojamų priemonių nau (IŠRAŠAS) dingo veikimo koeficientas dažnai būna pernelyg menkas. DĖL STUDENTŲ MOKSLINIŲ DARBŲ APŽIŪRŲ REZULTATŲ Tai — neleistinas brokas mū I sų darbe. Ir blogiausia, kai I * organizatoriai negalvoja apie J. Jurgaitytę — už darbą „Charakteris iri , Remdamasis Vilniaus ir Kauno miestų darbo tikslą, jo prasmę, o at aukštųjų mokyklų studentų mokslo darbų konfliktas D. Galsvorčlo romane „Savinin-1 ‘ lieka jį valdininkiškai: yra nu ' I. LEMPERTAS apžiūrų organizacinių komitetų pateikta me kas“; I“ rodymas, tad nieko nepadary džiaga ir siekdamas toliau skatinti studentų N. Kalinauskaitę - už darbą „Piniginės Universiteto Partinio komiteto sekretoriaus si, reikia jį vykdyti, bet ką tai mokslini darbą aukštosiose mokyklose, Įsa pajamos ir diferencinė rpntn renta (Panevėžio ra- Ik. pavaduotojas duos studento protui ir šir kau; jono kolūkių duomenimis) “; ' I ‘ džiai — ne mano reikalas. Ne § 1. Z. Kriaučeliūną — už darbą „Kauno I | svarbu, ar tai bus naudinga, Apdovanoti LTSR Ministrų Tarybos miesto komjaunimo organizacijos veiklai svarbu tik, kad direktyva bū Šiuos klausimus neseniai tų Įvykdyta, plane pastatytas 3r Valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio 1944—1948 m. m.“; VARSTANT TSKP Pro mokslo komiteto pirmojo lalspnio diplomais L. Lenkauską — už darbą „Adutiškio! I 1i gramos projektą, Nov svarstė Partinio komiteto ideo ,,paukščiukas“, o ataskaitoje ir piniginėmis premijomis geriausių darbų Konkrečiai irgi pažymėta, kad darbas at gorodo srities Kirovo loginė komisija. apylinkių vestuvinės dainos“; I autorius, skiriant po 30 rublių kolektyviniam vardo tarybinio ūkio melžėja, buvo kalbėta apie auklėjamo liktas. Komisijos posėdyje bu I. Lukšaitę — už darbą „Dviguba išpir-ja ir po 20 rublių individualiniam darbui: Socialistinio Darbo Didvyrė A. jo darbo metodus Gamtos ir vo kalbėta, kad kai kurių pri ka moteriai Lietuvoje feodalizmo laikotar Nilutina pareiškė: „Pataisų Medicinos fakultetuose. Kalbė tvirtintų dėstytojų pasikalbėji VILNIAUS VALSTYBINIS V. KAPSUKO piu“; TSKP Programos projektui*aš ję diskusijose draugai teigia mai su studentais Gamtos V. UNIVERSITETAS L. Navickaitę — už darbo „Skirtuminės di h neturiu. Užtat pati Programa mai atsiliepė apie daugelį fa mokslų fakultete neįdomūs. Ir ferencialinės lygties sprendimas iteracijų >1 R. Bartkų — už darbą „Kintamosios kultetuose organizuotų priemo ne tik šis fakultetas gali tuo j mano gyvenimą įneša rim metodu"; žvaigždės AX geminorum tyrimas“: tas pataisas“. Partijos Progra nių. Antai, Gamtos mokslų ,,pasigirti“. Atžagaria ranka A. Bikelį — už darbą „Asimptotiniai B. Pakštą — už darbą ,,Vaikų tema- L. ma įnešė pataisas ne tik į drg. fakultete įdomiai praėjo ko dirbančių pritvirtintų dėstyto išdėstymai Kramerio tipo didelių atsilenkimų Tolstojaus ir F. Dostojevskio kūryboje“; Nilutinos, bet ir į visų mūsų muni7mo statytojo moralinio jų yra ir Medicinos, ir kituo teoremose“; E. Razgauską — už darbą „Naujagimių fi-V gyvenimą. Svarbiausia — ji kodekso svarstymas. Ruošia se fakultetuose. Neseniai įvy V. Cesnavičių — už darbą „Lenininės zinis išsivystymas Vilniaus miesto ligoninių |i privertė kiekvieną naujai pa masi komjaunimo susirinkimui, kusiame pritvirtintų dėstytojų imperializmo ir socialistinės revoliucijos teo duomenimis“; V Bi galvoti, kuo mes prisidėsime, skirtam studento laisvalaikiui. pasitarime buvo minimi faktai, rijos klausimai Z. Aleksos-Angariečio raš S. Semėnaltę — už darbą —„Liepiamo B3 statant komunizmą, kokia mū Įdomią konferenciją ruošia ko kai pokalbiai grupėse vyko tuose“; sų vieta tarybinės liaudies žy munistinio auklėjimo problemų šitaip: perskaitomas „praneši sios nuosakos formų istorija“; ■ O. Gražytę — už darbą „Mažaverčių ir būrelis. Konferencijos proble mas“ be minčių ir jausmų, su gyje į naująjį gyvenimą. A. Soblinską — už darbą „BekvadračiuB greit susidėvinčių daiktų operatyvinės apskai skaičių pasiskirstymas aritmetinėje progresi H. Uždaviniai didingi, ir dar ma — „Komunizmas ir mano lipdytas iš laikraščio straips tos racionalizavimo keliai“; bai mūsų laukia didžiuliai. specialybė“. Draugai kalbėjo, niuko; jis išklausomas ir visi I. Karaliūną — už darbą „Intarpiniai ir joje“; Kad mūsų karta galėtų gyven kad Gamtos fakulteto komjau išsiskirsto. Tokie „propaganS. Vėlyvį — už darbą „Darbo ginčų -sta-kamieniai veiksmažodžiai“; nimo organizacija išradingai, dos “ metodai gali atnešti tik ti komunizme, reikia didelių J. Subačių — už darbą „Tarybinės V. nagrinėjimas darbo- ginčų komisijose >■ irĮ pastangų. Ir ideologiniam dar įdomiai dirba, ieško naujų, žalą. profsąjungų fabriko, gamyklos vietos korn W Montvilos poezijos meistriškumas“; bui partija dabar kelia ypa patrauklių darbo formų. Fa formaliai Biurokratiškai, E. Sopą — už darbą „Lietuvos darbo tetuose“. tingus uždavinius. Ideologinio kulteto visuomeninės organi dirbti ideologinį darbą gali KOMITETO PIRMININKAS > žmonių kova už 1939 m. spalio 10 d. Tary darbo užmojis turi atitikti zacijos siekia patenkinti išau tik abejingi žmonės. Ideolo ( v. kuzminskisB naują mūsų gyvenimą epochą. gusius studentų idėjinius porei ginis darbas nepakenčia šablo bų Sąjungos—Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį“; Neseniai įvykęs atviras par kius. Stengiamasi geriau susi no, prisiskaltėliškumo. Visiš tinis Universiteto susirinkimas pažinti su studentų nuotaiko kai teisingai kalbėjo pritvirtin S. Valiulį — už darbą „Žmogaus prisikė- i nubrėžė svarbiausius auklėja mis, išaiškinti, kuo jie domi tų dėstytojų pasitarime limo problema L. Tolstojaus ir H. Ibseno i — P. kūryboje“; , 1961J i nuotraukose... mojo darbo uždavinius, vyk si. Tuo tikslu paskelbta anke Bartkus, kad mokytis yra Apdovanoti LTSR Ministrų Tarybos Vals dant TSKP XXII suvažiavimo ta studentų tarpe. Apibendri lengviau, negu auklėti, tad tybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio nurodymus. Mūsų kolektyvas nus jos duomenis, bus aiškiau, auklėjimo darbas reikalauja mokslo komiteto antrojo laipsnio diplomais nemaža jau yra nuveikęs šia ko reikia studentams, kokios ypač daug energijos, sumanu šių darbų autorius: kryptimi. Universitete dirba priemonės tikrai padeda spręs mo, nuoširdumo. Biurokratai mas labai platus, įvairiapusis ti komunizmo statybos uždavi aplamai nepageidaujami, o P. Aksomaitį — už darbą „Diskretinio ideologinis darbas. Partinio nius, o kokios tik nuoboduli ypač ideologiniame darbe. be atminties kanalo informacijos kiekio įvertinimas“; švietimo tinkle profesorių — gimdo. Čia kyla ir mintys dėl in Daug įdomaus, pamokančio dėstytojų ir administracijos R. Andrašiūnaitę — už darbą „Žaliojo personalas studijuoja TSKP yra ir Medicinos fakultete. dividualinio darbo su studen ežero hidrodinaminiai rodikliai vasaros me tu“; Programą; visose grupėse kom Medikai Įdomiai organizuoja tais. Kaip dažnai dėstytojai J. Baltušį — už darbą „Kauno viešosios jaunimo organizacijos, padeda įvairius vakarus, susitikimus. dar nesugeba nusileisti nuo katedros aukštybių, ir draugiš bibliotekos istorija“; mos pritvirtintų dėstytojų, „Partijos Programa — mano svarstė Programą įvairiais as programa“ — šis tematinis kai, nuoširdžiai pakalbėti su V. Bernatonį — už darbą „Kai kurie slprie pektais, kaip mes ruošiamės vakaras daugeliui medikų il studentais. Pritvirtinti noniminial vardažodžių junginiai dabartinė grupių dėstytojai dažnai nepa giau liks atmintyje. Fakultete gyventi komunizme, kuo prisi je vokiečių kalboje“; dedame, kad greičiau būtų su organizuojami susitikimai su žįsta kiekvieno savo studento, V. Biekšą — už darbą „NN d 12 (2 chloo todėl ir jų darbas nėra pa kurtas komunizmas; visose fa komunistinio darbo pirmūnais, rctil) — m fenilendiamino ir jo dalių sin kankamai efektyvus, nepasie kultetuose vyko ir vyksta gau su žemės ūkio specialistais, su tezė“; sūs susirinkimai, skirti šiems Ispanijos kovų dalyviais, įvy kia kiekvieno. E. Bunytę — už darbą „Rusų kalbos Tai dar kartą verčia susi klausimams svarstyti, paskai ko susitikimas su -TSKP XXII velksmaždžio analizės schema“; suvažiavimo delegate, Vilniaus mąstyti, prisiminus IFF II k. tos, vakarai, susirinkimai. R. Čepą — už darbą „Karpio dvaro vals Priemonių labai daug, tačiau darbininke drg. A. Matuliene. studentą Žulį. Sis jaunas vai tiečių kova už laisvę XIX amžiųjė'‘; ar visada jos pasiekia tikslą? Fakulteto vakarus organizuo kinas, ba tvirtų įsitikinimų, R. Gagytė ir V .Grinių — už* darbą „Mik be aiškios pasaulėžiūros, kaž . Ar mūsų darbo vaisiai atitin ja atskiri kursai, padedami* ka sueikvotą laiką ir energi pritvirtintų dėstytojų. Kiekvie kieno patarimu jis nusprendė roelementų B ir Mn įtaka lubinų augimui ir kai kurių vitaminų biosintezei“; ją, ar mūsų auklėjimo darbas nas kursas sugalvoja ką nors nuslėpti savo biografijos fak A. Girdenį — už darbą ,,-i-kamienių įdomaus, originalaus. Toks tus, kad būtų lengviau patekpakankamai veiksmingas? vakarų organi daiktavardžių linksniavimas ir jų perėjimas (Nukelta į 3 psl.) zavimo princi į -e- kamieną“; ----------- -f-— >rbejus — užvalaysim pas ne tik daro vakarus pa 19 61 j i nuotraukose... traukliais, įdo miais, bet ir ugdo studentų savarankišku mą. Pasitarimo dalyviai reko mendavo šią praktiką pa naudoti ir ki ABARTINIU metu, kuomet tarybinė liaudis stato švie tuo jie kokybiškai skiriasi nuo gyvulių. tuose fakultesų komunizmo rūmą, ypač svarbus uždavinys — idė Pažiūras apie tai, kad krikščionių, .religija gina vis. š tuose. jiškai nuvainikuoti tas kapitalizmo liekanas, kurios žmonių lygybę ir smerkia neapykantą -t#utų tarpe, rasizmą n: Viso ideološimtmečiais žalojo darbo žmonių sąmonę, trukdė jiems išsi plačiai skleidė buržuazinėje Lietuvoje tokie klerikalų stui ginio darbo vadavimo kovoje, kurios ir tarybinėje^ visuomenėje stabdo pai, kaip St. Šalkauskis, A. Maceina, vyskupas M. Reinv idėjinis pagrin mūsų veržlų žengimą į priekį. PriędMfcių liekanų, pirmoje ir kiti. i das dabar yra eilėje, priklauso religija ir nacioii^nzmas. Slo straipsnio Tačiau reikia pažymėti, kad religijos ideologijoje mn u TSKP Progra tikslas — nagrinėti nacionalizmo .ir religijos tarpusavio randame ir priešingų pažiūrų, kurios pilnai derinasi su na 1 ma. „Šiuo me cionallzmu ir jį remia. santykį. >s tu svarbiausia Nacionalizmas yra vienas iš svarbiausių ideologinių Būdami išnaudotojiškos santvarkos gynėjai, klerikala B ideologiniame gina nacionalizmo idėją apie visos nacijos vienybę, griežta ginklų buržuazijos arsenale. Buržuazinio nacionalizmo ideo lė darbe yra gi logija skelbia melagingą teiginį apie išnaudotojų ir išnau- pasisako prieš klasių kovą, stengiasi sutaikyti kapitalistu' ta liai aiškinti doiamųjų interesų bendrumą, apie tautos vienybę kapitalis ir darbininkus. u TSKP Progra Skelbdami, iš vienos pusės, visų tautų lygybę, krikščio tinėje visuomenėje. Svarbiausia buržuaziniame nacionaliz mą, apginkluo me — nacionalistinės priespaudos pateisinimas, niekinama nybę, kaip ir kitos religijos, ugdo savo tikinčiųjų tarpe di ti tarybinės vi pažiūra, neapykanta, priešiškumas kitoms tautoms. Neapy džiausią neapykantą kitų tikėjimo šalininkų atžvilgiu. O ta /a suomenės dar kantos, priešiškumo kitoms tautoms skelbimas gali būti grin labai dažnai reiškia neapykantą kitoms tautoms. Religljo ) buotojus didžiu džiamas įvairiais argumentais: istoriniais, biologiniais, psi istorijos puslapiuose atsiskleidžia aibė faktų, bylojančii ir kovos už komu chologiniais ir pan. gali pasiekti įvairias aštrumo formas. apie fanatišką neapykantą kitoms tautoms, kurią išugdi T, nizmo pergalę Kraštutinę formą nacionalizmas pasiekė vokiečių fašistų klerikalai. Antai, bažnyčiai reikalaujant, iš Ispanijos būvi ij planu, mobili veikloje. Hitlerininkai neigė net fizinio egzistavimo teisę išvyti dešimtis tūkstančių maurų.,Popiežiai laimino kryžiau ai zuoti visus dar „žemesnėms rasėms“, planavo fizinį ištisų tautų sunaikini žygius prieš mahometonus, pagonis. Siekiant pateisinti pc D mą. Vokiečių fašizmo praktika rodo, kur gali nuvesti nuo piežių bei katalikiškų valdovų agresiją prieš pagonišku bo žmones nau kraštus, buvo skleidžiamos pažiūros, niekinančios pagonis ■1 seklus nacionalizmo taikymas iki galo. jai partijos Kalbant apie religijos ir nacionalizmo santykį, reikia iš pateisinami žiaurumai ir plėšikavimai, jei tik jie būdav< 1a Programai įgy nagrinėti klerikalų teorines pažiūras ir jų praktinę veiklą. vykdomi pagoniškose valstybėse. Antai, kryžiuočių ordini it vendinti“, — Dalykas tas, kad vienas būdingiausių religinės ideologijos viršūnės žiūrėjo į nekrikštytus lietuvius kaip į būtybes, ne 1! bruožų yra veidmainiškumas, prieštaravimas tarp žodžių ir turinčias žmogaus teisių. Buvo skelbiama, kad lietuviai :a aasakyta TSKP kaip pagonys, neturį teisės gyventi šiame pasaulyje. Tokiosi at darbų. XXII suvažiavi pažiūrose išauklėti kryžiaus žygių dalyviai pasižymėjo di r< Judaistinė religija atvirai skelbia nacionalistinę tautų mo rezoliucijo nelygybės idėją, pagrindžia niekinamą pažiūrą į kitas tau džlausiais žiaurumais: jie niokodavo Lietuvos žemes, žudy .v je dėl TSKP tas. Tikintieji žydai savo maldose kartoja, kad žydų tauta davo nekaltus senelius, moteris ir vaikus, degindavo sody H Centro Komite si yra dievo išrinktoji. Žydų dvasininkai atvirai giria religinį bas, grobstydavo lietuvių turtus. 500 metų bėgyje katalikų bažnyčia įkvėpė ir gynė ko n to ataskaitos. egoizmą, panieką kitoms tautoms. Krikščionių religija atsirado kaip visų tautų lygybės lonializmą, spalvotųjų tautų pavergimą ir niekinimą. Kol; g; Tuo ir vado religija. Šiuo metu klerikalai kovoje prieš marksizmą sten nializmo aušroje XV a. pabaigoje, popiežiai laimino Porti ti; vaujasi fakul giasi panaudoti tautų lygybės idėją ir tuo pačiu sustiprinti galiją ir Ispaniją, pradėję plėšikiškus žygius į užjūrio kra !S tetų partinės savo įtaką darbo žmonių tarpe. Remdamiesi Senuoju įstaty tus. Kartu su kariais ir pirkliais į ujjūrio teritorijas plat ak organizacijos. mu, klerikalai skelbia visos žmonijos vieningumą, teigia, kad kė dvasininkai. Amerikoje misijonieria , neva čiabuvių krik m visi žmonės kilo iš Adomo ir Ievos. Anot klerlkinių teoreti tijimo vardan, naikino indėnų senosios kultūros paminklui] Tačiau patyri kų, visi žmonės yra lygūs ir tuo, kad visi jie turi sielą, ir Dvasininkai uždarė čiabuvius atskiros? gyvenvietėse ir žia-| us mas rodo, jog Talkose. ..
r* 4 4 *
KAD MUSŲ KARTA
GYVENTŲ
i0
KOMUNIZME
ĮSAKYMAS
l
L
S
Religija ir nacionalizmas
D
1961 jj/ nuotraukose...
s VIENAS UŽ VISUS, KAI KITAS NE
UŽ VIENĄ
• • •
Skelbimų lentoje naujas v o patenkintas, kad jį „vaiši Sunku pasakyti, ką jis dabar versiteto Rektoriaus įsaky- na“. jaučia, sėdėdamas auditorijo Pagaliau Feliksas Universi se, kai Felikso jau nėra Uni Prie jo būriuojasi studen...... pašalinti iš Universi- tete. Lengviau jis pasijuto iš versitete. Ulvidiškas abejingu Medicinos mokslų fakul- trūkęs iš senųjų draugų. Bet mas, zuiklška baimė ir noras antro kurso studentą Fe jis ne toks, kad apgalvotų ii pabėgti nuo bet -kokios atsa ir I ,ą Pakutinską“. pasirinktų naujus draugus. komybės už draugą — tai di in- | .akouiškas įsakymas daug — Felka, pirmoji stipendi delis ir labai didelis trūkumas j slepia, todėl mes kreipiadarlje, kurio pagrin lės | į praeitį ir pasistegsime ja! Reikia pradezinfekuoti. Su- auklėjimo du mes laikome principą sipažinkim arčiau — Statkera ;ą papasakoti. Tuo labiau, vlčius, — to ir užteko Felik „Žmogus žmogui — draugas bičiulis, brolis“. I] panašus įsakymas ne pir- sui. tnorI o gal ir nepaskutinis. Taip gimė naujos pažintys. Tačiau jokiu būdu negali kla | Jniverslteto komjaunimo Vasarą Pakutinskas atostoga ma nuolaidžiauti nusikaltu vo Palangoje. Pliaže susitiko įitete jau ne viena valan siems. Auklėjime turime remtis I 1 — — Nuleidęs draugus iš Vilniaus, žaisdavo gorkiškojo humanizmo reikala kio ■ vyksta poi>sėdis. kuriam kamuoliu, drąsiai megzdavo vimais: kuo daugiau pagarbos I /ą stovi jaunuolis, ji I ako vos devyniolika. Balti- pažintis su merginomis. žmogui, bet tuo pačiu kuo I savo baltumu lyg norėtų Ir štai vieną vakarą visa daugiau reikalavimų. I lėpti pablyškusį jo veidą. poilsiautojų grupė patraukė į Medikų tarpe atsirado drau di )ar dirbdamas mechaninėse restoraną. Žilvinas Ulvidas at gų, kurie profesionališku jaut siveda Vytautą Brazaitį ir pri I )tuvėse brigadininku Felikmų rumu graudino komjaunimo I jau galvojo apie Unlversi- statė: — Susipažinkit, — mano organizaciją: girdi, šalinkime 1. mokslinį būrelį. . . iš komjaunimo, bet tik ne iš L. j Feliksas, kaip nors pra- klasiokas. Jis šiandien stato. Universiteto, nesugriaukime Tik Žilvinas neužsiminė, ■nk. . . be eilės.. Neliksiu fi kad Brazaitis buvo pašalintas žmogui ateities. ■ ingas, — ne kartą kreipėlių — Leiskite mūsų kursui ■ienas kitas darbo draugas, iš mokyklos, begyvendamas sa Pakutinską ■aunas brigadininkas būda- vo galva pateko į nepilname prašė kiti. paimti auklėti, — no čių nusikaltėlių koloniją, vė___ liau sėdėjo kalėjime, O kaip kursas auklėjo ji / Kai visi pakankamai įsi- iki šiol? Tiesa, Feliksas buvo čiul I linksmino, Brazaitis, nužvel- perspėtas už girtuokliavimą, :si I I gęs kuklų vaikiną, pakvietė davė žodį vieniems ir ėjo tėti, i Jį „pasivažinėti“. O visi kiti kur jį vedė kiti. Pirmieji pa i su merginomis patraukė į ki tikėjo ir užmiršo, o kai Felikiri tą pusę. ni-l (Nukelta į 4 psl.) Vengrų gėlės mūsų ansambliečiams Prokuratūros organai į Uni versitetą atsiuntė sunkius kalti D žnai susirenka studentai nimus. Studentas Pakutihskas minaro metu išdrožia ištisus i> (Atkelta iš 2 psl.) IS)■ auditoriją. Neseniai dide-( F. Palangoje kartu su kitais .Studentų ir dėstytojų būrys( draugais bandė išvežti iš gara ti į aukštąją mokyklą. Su rim pamokslus, sakysim, apie mo ralinį kodeksą, o vakare su ■ M. su dideliu įdomumu/ žo lengvąją mašiną, motocik ta mina jis mėgina samprotau ■sėsi paskaitos apie mo- / lą, kitoje mašinoje ramia sąžine išgeria, lošia kor ti apie materializmą, idealiz išplėšė raistinę muziką. Paskaitą / esančius tomis, bendrauja su abejoti mą, nors nusimano apie juos daiktus, nulaužė Juk šio istorinio dokumento nežino, ■tė drg. Venckus. Apžvel- > nais draugais, kartais aktyviai tiek, kiek višta apie kiberne sugadino užrak propaganda, tai ne trumpalai Viena studentė-neakivaizdi- klausosi ir antitarybinių kal ■ visą modernistinės mu- > veidrodukus, tiką. Tačiau per pusantrų me kė kampanija, kaip galvoja ninkė, pavyzdžiui, per įskaitą ■s kelią, demonstravo mu- ( tus. bų. fakulteto tų neatsirado fakultete drau kai kas. komunizmą apibūdino taip: tai ■nius kūrinius. Kas tai per ' Feliksą svarstė Musų pareiga, mūsų gar gų, kurie rimtai su juo pakal komjaunimo organizacija. Ra ■ika? Modernistinė mu- / Yra tokių nuotaikų, kad bus tokia visuomenė, kurioje bės dalykas pasiekti, kad kiek bėtų, padėtų žmogui surasti miai, šiek tiek nachališkai visi bus vienodų pažiūrų. Kai vienas Universiteto darbuoto ■ — muzika be melodijos/ komjaunuolių kelią į gyvenimą, apsaugotų štai mes jau pravedėme grupė paklausiau jos, ar visi komu jas, ■>rmos. Tai garsų, rėžiančių / žiūrėdamas į kiekvienas studentas ne se po 2—3 pokalbius apie nuo šiukšlių. Tik po to, kai akis, apie viską pasakojo Ul ■. mišinys. Šios muzikos ■ nistinėje visuomenėje dėvės tik giliai išstudijuotų partijos Programą, tai gal jau ir už ■niai pasižymi savo trum-( vidas. Tačiau Ulvidas jokiu Žulys viešai apdrabstė purvais teks? Juk nusibos žmonėms. vienodo siaurumo kelnes, ar Programą. Kilniosios partijos ■u. Daugelis komppzitorių ( būdu negali suprasti, kodėl savo draugus, įvyko principin Suprantama, jei mes nuobo bus galima ir kiek praplatin idėjos turi tapti kiekvieno mū ti jas, ji gerokai pagalvojo, k« rų Europoje kuria šią mu( komjaunuoliai jį kaltina. Pa gas pokalbis. Sis ir kiti panašūs atsitiki džiai dirbsime, tai tikrai, be bet nežinojo tiesiai atsakyti į sų įdėjomis, o idėjos — dar ■ Vienas iš jų atstovų yra/ kutinskas nusikalto, tai ir bais. Ne tik platoniškai pri nuobodulio, kitų jausmų nepakartodama, tarti Programos iškeltiems už ■ Mergas. Jis savo muzikoje/ svarstykite. O aš, kuo aš čia mai verčia dar kartą pagalvo sukelsime. Bet tai nepriklau klausimą, vėl dėtas? ti, ar teisinga kasmet keisti ulvartoja ne muzikinius in-/ so nuo priemonių kiekio. Juk kad visi bus vienodų pažiū daviniams, bet kiekvienu savo B uį'ientus, o viską, kas tik) Žinoma, Ulvido kaltė juri grupių patvirtintus dėstytojus. kai kuriose grupėse jau pa rų. . . Tuo jos žinios apie ko gyvenimo žingsniu žengti taip, i Biba. Kūrinyje girdime ato-S diškai neįrodoma. Bet kas ki Gyvenimas primygtinai reika tys pirmieji pokalbiai buvo munizmą išsisėmė. kad tai padėtų tuos uždavi ■ šaudant, vaikų verksmą,*, tas, jei ne jis galėjo sulaikyti lauja, kad jie gerai pažintų nuobodūs. Neabejoju, kad tai sukels nius vykdyti — toks turi bū ^-■•ių dužimą. . . Si muzika ( Feliksą nuo nusikaltimo. Ulvi kiekvieną studentą, įaugtų į Kiekvienas Propaguoti TSKP Progra šypsenas, ir kiekvienas pagal ti mūsų tikslas. 0 ■ į aklavietę. Daugelis šios/ das geriausiai žinojo su kuo grupės kolektyvą. O tai įma mūsų turi suprasti savo vietą vos: na, tai ne apie mane ir mą — tai pagrindinis viso noma tik tada, kai dėstytojas ir gal supažindino Pakutinską, •ties kompozitorių jau ne- / bendroje tarybinės liaudies ri ■ išgalvoti ką nors naujo./ būt jautė, kur Brazaitis nuve dirbs su grupe nuo pirmo iki mūsų darbo turinys, jo svar net ne apie mano kaimyną. Ži kiuotėje, įsisamoninti, kad ir noma, tokius primityvumo per biausioji grandis ir šiandienai, penkto kurso. ? ■kartoja savo kūrinius juos/ dė kurso draugą. darbas yra reikalingas ko Auklėjamasis darbas reika ir tolimesnei ateičiai. Kiekvie lus išgirsi retai, bet perlų ap-. jo aBp perkraipydami. ■ / Mūsų dienų žmogui, o tuo nas tarybinis žmogus turi gi lamai nestokoja ir stacionaro munizmui pastatyti. lauja sistemos, perimamumo. labiau komjaunuoliui didelis (įskaita buvo labai įdomi/ ir labai didelis nusikaltimas Jo pas mus dažnai stokojama. liai, visapusiškai žinoti šį be studentų tarpe. Tačiau reikalas Tai — kilnus ideologinio audlnga. Daugiau tokių / būti taip abejingu. O ~ ne tik tas. Nepakanka vien tik darbo uždavinys. Tik nuošir Pašalinti ideologinio darbo galo svarbų dokumentą! Ulvidas aitų! / šioje byloje apsiribojo bejaus- trūkumus ypač svarbu, propa juk nemaža dar draugų, ku atidžiai perskaityti Programą. džiai, išradingai dirbdami, mes T. MORKŪNAITĖ ) mio iiudininko vaidmeniu. guojant partijos Programą. rie net elementariausių dalykų Yra tokių studentų, kurie se- pasieksime šį tikslą.
I
lUltramodernizmas vakarų Europoje j
juos išnaudojo. Pasauliniai ir dvasiniai kolonizatoriai og skelbė, kad indėnai ne žmonės. Vatikanas niekuonepasmerkė, o visuomet padėjo kolonizatoriams. Saldūs klerikalų žodžiai apie visų tautų lygybę, tautų ■aykantos pasmerkimas prieštarauja ir Lietuvos istorijos ams. Nekalbant apie kryžiuočius, kurie stengėsi pavergti ivius, dvasininkija nuo pat pradžios pasireiškė kaip jėga, kurstė nacionalinę neapykantą. Iš viso kunigai vos tik us katalikybę, pradėjo Lietuvoje skiepyti nepasitikėjimomą rusų tautai, kurstė katalikus prieš pravoslavus, kas 'is^štaravo istoriškai susidariusiems draugiškiems santys tarp lietuvių ir rusų. Kunigai niekino lietuvių kalbą, Įją liaudies kultūrą, liaudies papročius, dainas, vaizdinliaudles meną. Todėl nenuostabu, kad katalikybė, į kuliaudis žiūrėjo kaip į kryžiuočių, „vokišką“ tikėjimą, uvoje plito labai lėtai. Ir dar po kelių šimtmečių lietuliaudyje buvo daugybė žmonių, kurie tebesilaikė savo >sios tikybos. Buržuazinėje Lietuvoje klerikalai visokeriopai stengėsi žtijlėti liaudyje fanatišką neapykantą ateistų atžvilgiu. Šios angos buvo derinamos su nacionalinės nesantaikos, antiunizmo skleidimu. Krikščionių ir žydų klerikalai kartu fašistais kurstė neapykantą ateistinių tarybinių tautų, 1 pirma, rusų tautos atžvilgiu, liejo šmeižto sroves prieš amanius — komunistus. Si reakcinė propaganda davė „brandžius vaisius“ okupacijos metais ir pokariniu lairpiu. Tokie kai kurie klerikalų teoriniai teiginiai liudija, kad ijoje religija ir nacionalizmas, nepaisant skirtumų, tuvi auflaug bendrų bruožų. Dar ryškiau nacionalizmo ir religijos šalininkų bendruk _ _praktikoje. Kaip rodo paskutinių dešimtmečių iškyla ni.Jrija, klerikalai ėjo išvien, palaikė ir laimino pačius žvrAiausius nacionalistus — fašistus. Pasistengsime šią mlnlin| iustruoti atskirais faktais iš Lietuvos istorijos. 1926 m. krikščionys-demokratai padėjo fašistams-tautir :ams užgrobti valdžią krašte ir įvesti žiaurią antiliaudinę atūrą. 1939 metais krikščionys-demokratai sudarė bendrontą su parsidavusiais hitlerininkams voldemarinihkais virai pasuko žvėriško nacionalizmo link. įlitlerinės okupacijos metais bažnyčios vadovybė, su arskupu J. Skvirecku priešakyje, karštai sveikino žvėrišnacionalistus — fašistinius grobikus. Kai kurie kunigai ganizavo ginkluotas gaujas, padėjusias hitlerininkams tis į Lietuvą, žudė tarybinius aktyvistus. Didžiojo Tės karo išvakarėse ginkluotą gaują organizavo kunigas ka ir jo bendrininkai. Si gauja netoli Varnių miestelio •ik: mgė ugnį į besitraukiančius raudonarmiečius, areštavo :lu| ’ tarybinių aktyvisų, gaudė ir paskui šaudė atsilikusius iad 1- j us. Betygalos kunigas Plaukys okupacijos metais sudarė
Kad mūsų karta gyventą komunizme
du rinktinius žudikų būrius. Jo rankos šventino ginklus ir laimino žudikus. 1943 metais, kai hitleriniai žvėrys pakan kamai demaskavo save aršiausiais tautų neapykantos sklei dėjais, kitų tautų-niekintojais ir budeliais, J. Skvireckas ra gino lietuvius stoti į hitlerinę kariuomenę. Fašistinės oku pacijos metais ypač biauriai pasirodė vyskupas M. Reinys. Buržuazinėje Lietuvoje 1939 metais Reinys kritikavo rasiz mą, smerkė tautų neapykantą, o okupacijos metais jis lyg chameleonas pakeitė savo spalvą: pradėjo garbinti Hitlerį, rasizmą, pats skleidė ^ovinizmą ir kurstė tautų neapykantą. Klerikalų ir buržuazinių nacionalistų sąjunga juodomis spalvomis įrašyta Į pokario Lietuvos istoriją. Dar hitlerinės okupacijos metais buržuaziniai nacionalistai su hitlerininkų pagalba sukūrė banditinį pogrindį. Išvadavus Lietuvą iš okupacijos jungo, buržuazinės-naclonalistinės gaujos, užsie nio žvalgybų remiamos, pradėjo savo nusikalstomą veiklą prieš lietuvių tautą. Banditų teroras buvo nukreiptas prieš visą liaudį: Jie žudė ir kankino valstiečius, mokytojus, dar bininkus, komjaunuolius, tarybinius aktyvistus. Šiuo metu šimtose įstaigų dirba tarybiniai žmonės, patys nukentėję arba netekę savo artimųjų. Vien Universiteto dėstytojų tarpe nuo banditinių gaujų nukentėjo: TSKP istorijos katedros asistentė V. Kašauskienė (1948 m. lapkričio 16 d. banditai nužudė jos tėvus. Liko šeši vaikai), TSKP istorijos katedros asistentė Surdokaitė (1949 m. banditai nužudė jos tėvus, seserį su vyru), 1946 m. buržuaziniai nacionalistai sužeidė Istorijos-filologijos fakulteto dekaną drg. A. Bendžių. Nuo banditinių gaujų nukentėjo eilė studentų, kitų Uuniversiteto darbuotojų šeimos (rektoriaus sekretorės E. Daunaravičiūtės, IV k. lituanisto P. Vaitkevičiaus ir kitų). Siame liaudies sūnų ir dukrų naikinimo darbe buržuazinės-nacionallstinės gaujos gavo didžią dalies dvasininkų paramą. Nemaža kunigų palaikė banditus moraliai, vaizdavo juos kaip kovotojus už krašto laisvę, saikdino jų dalyvius, organizavo antitarybinių . atsišaukimų platinimą. Reakciniai dvasininkai teikė banditiniam pogrindžiui nemažą organiza cinę pagalbą. Eilė kulto tarnų verbavo prijaučiančius į gau jas, buvo banditų ryšininkai, teikė banditams materialinę pagalbą, aprūpino juos maistu, pinigais, slėpė savo patal pose. Kai kurie dvasininkai patys steigė buržuazinių nacio nalistų gaujas. Antai, Lankeliškių kunigas J. Lelešius 1946—1947 metais buvo vienos gaujos vadas. Buvusioje Marijampolės apskrityje, viename Lelešiaus bunkerių, buvo rastas iš adatų padarytos penkiakampės žvaigždės antspau das, kuriuo banditai ženklindavo savo aukas. Kartu reikia pabrėžti, kad pačių banditų ideologijoje su siliejo buržuazinis nacionalizmas ir religinis fanatizmas. Fak tai liudija, kad banditai su dievo vardu, su maldomis vykdė savo žiaurius nusikaltimus. Maldos lydėjo banditą visu jo niekšiškos veiklos metu: jis melsdavosi prieš žygį, prieš kau
tynes, prašydavo dievą palaiminti jo veiksmus ir sunkų darbą, vesti jį per vargus ir pavojus į laimėjimą, suteikti jam ir Jo sėbrams drąsos ir narsumo. Atlikę savo „žygdar bius“, banditai be sąžinės graužimo tikėjo, kad Jų veikla dievo leista, nes, anot religijos, be jo valios net plaukas nenukrintąs nuo galvos. Apie ką liudija okupacijos metai ir pokarinis laikotar pis? Jie liudija, kad žvėriški nacionalistai ir dvasininkai, •ginantieji išnaudotojišką santvarką, kovoje prieš komuniz mą, prieš šviesią žmonijos ateitį, yra ištikimi sąjungininkai, palaiko vieni kitus teorijoje ir juo labiau praktinėje veik loje. f TSKP Programa nacionalinių klausimų srityje iškėlė uždavinį — toliau visapusiškai vystyti visų tarybinių nacijų ir tautybių ekonomiką ir kultūrą, užtikrinti vis glaudesnį brolišką jų bendradarbiavimą, savitarpio pagalbą, susitel kimą ir suartėjimą. Tarybiniu tautų suartėjimas, glaudesnis bendradarbiavimas ne prieštarauja, o skatina kiekvienos na cijos ekonomikos ir kultūros suklestėjimą. Tačiau tautų draugystei, suartėjimui kliudo religiniai prietarai. Ugdyda mi religinį fanatizmą, aukštindami savo religiją, kulto tarnai palaiko užsisklendimą, užsidarymą, skatina nepasitikėjimu tarp įvairių tikybos, kitų tautų žmonių. Mūsų respublikoje daugelio kunigų ideologija lieka religinė-nacionalistinė. Šiuo metu atskiri kulto tarnai stengiasi suplakti religinius įsiti kinimus ir nacionalistinius jausmus. Prieštaraudami istorijos faktams, eilė kulto tarnų teigia, kad gilus religingumas — vienas iš nacionalinio charakterio bruožų, kad bažnyčia esanti nacionalinių ypatumų saugotoja. Tokie melagingi įti kinėjimai be galo kenkia tarybinių tautų draugystei, ugdo užsisklendimą ir gan dažnai nacionalistines nuotaikas. Apie tai liudija ir mūsų Universiteto gyvenimas. Savo metu paša lintas iš Universiteto Istorijos-filologijos fakulteto studen tas Narkus buvo giliai religingas ir kartu nacionalistiškai nusiteikęs. Neseniai svarstytas fakulteto profsąjunginiame susirinkime Istorijos-filologijos IV kurso studentas Vaičiū nas, stodamas į Universitetą, nedorai elgėsi — nuslėpė eilę savo biografijos faktų. Būdamas Universitete, jis laikėsi nuošalyje nuo visuomeninio gyvenimo, užsidarė savo kiaute, retai lankė teatrą, kiną. Religija atitraukė Vaičiūną nuo įdomaus, verdančio tarybinio gyvenimo, nuo laimingo, pilnakraujo tarybinės studentijos gyvenimo. Kova prieš nacionalizmo liekanas ir religinius prietarus kartu yra kova už naują komunistinės epochos žmogų, kova už pačios humaniškiausios komunistinės moralės pergalę santykiuose tarp žmonių. Toji kova padeda įtvirtinti tikrą humanizmą, žmonių pagarbą ir draugystę. . J. ZAKSAS
VIENAS UŽ VISUS, KAI KITAS - NĖ UŽ VIENĄ
• • •
(Atkelta
iš 3
psl.)
Kai širdis alksta... 1959 metais į Vakarų Vokietiją, kartu su savo tėvais, išvyko buvusi mūsų Universiteto II kurso studentė-germanistė E. R. Ką ji rado „laisvajame pasau lyje“ išsamiai byloja laiškas, atsiųstas mūsų tytojai drg. Kiškytei.
padaryti ir atrasti, kur jie ga limi. Gyvenime visada yra vietos žygdarbiams. Ir tie, man uždarytas. Savo siaura kurie jų dėl savęs nesuranda, me rate, apribotame smulkiais yra tinginiai arba bailiai, ar rūpesčiais, vargu ar galima ba nesupranta gyvenimo. . .“ surasti tą laimę. „Viskas žmo Aš tinginė ir bailė. Ir aš guje, viskas dėl žmogaus!“ — Jaučiu, kad vargu ar aš viena Štai kur laimėt- Aš noriu pri prlsiversiu ir žengsiu vienin sipažinti Tau, kad aš čia nie telį teisingą žingsnį: sugrįžti. ko negaliu padaryti, ir esu Bijosiu sunkumų ir priekaiš priversta gyventi tik savyje. tų. Aš bailė. Blogai, labai blo Savo senoje užrašų knygu gai. Kartais man rodosi, kad tėje (ten užrašytos pirmųjų aš turiu pareigą: padėti savo koncertų datos, kuriuose aš tėvams. Bet, tikriausiai, jie su Tavimi buvau) suradau ci ir be manęs nepražūtų. Antra tatą, parašytą Tavo ranka: vertus, aš turiu galimybę nu „Kada žmogus myli žygdar raminti savo sąžinę: kenčiu bius, jis visada moka juos dėl jų. Šlykštu. Man nereikėjo
išvažiuoti. . . Čia blogai. Biru te! Tuštuma. Jie irgi pripažįsta, kad Ry tai stiprūs savo ideologija savo tikėjimu ir žengimu aiškų tikslą. Pas mus tam nė ra ko priešpastatyti. Aš tai daug galėčiau apie tai papa šakoti, bet laiške, supranti b: jausi. Tiktai viena pridursiu jei kas kraiposi į Vakarus, ta pasakyk jiems, kad gražiu skudurus ir įvairų šlamštą ji greitai įsigis, bet širdis ti< siog mirs iš alkio. . .“
kydamiesi vidurinėje mokyklo sas įklimpo į dar didesnę bė je bent buvę pionierių vado dą, tai dabar viskas iškilo į vais, tačiau dabar palikti sau. Tuo tarpu dalis komjaunuo aikštę; ir kad jis išgėrinėjo dažniau, ir kad bevalis, ir kad lių, kartais su pašaipa taip „veikėjais“, per draugauja su blogais draugais, vadinamų ir kad, pagaliau, jį galėjo nu krauti visuomeniniais darbais, vesti į dar didesnį nusikalti- nespėja vaikščioti po post> džius, o neretai atsilieka net įą. Kur grupėse nėra principin moksle. Kodėl negalima pa „Brangi Birutė, Tu vėl gumo, o dažnai su pasigėrė siekti, kad kiekvienas komjau manęs klausi: ar ,^š įsitiki jimu tik pasijuokiama iš su nuolis taptų aktyvistu, aistrin nau, kad laimės reikia ieškoti Atrodo, komentarai nerej klydusių draugų, į jų nusižen gu kovotoju už naują komu visuomeniniame gyvenime. Aš kalingi. gimus žiūrima kaip į smulk nistinės visuomenės žmogų. tuo įsitikinau, bet šis kelias V. KLIMAS menas, nors jie kartojasi pe Dabartiniu metu ši iniciaty riodiškai, ten sunku laukti ge va apmirė. O komjaunime ro darbo ir nuoširdumo. Kitaip grupės ir fakultetų biurai ne žaidė sniego pūga, degino šaltis, tačiau mes žaibiškąjį apsisprendimą grįžti? O gal tai pa yra tose grupėse, kur auklėja siima jokių priemonių jai at EKRANAS į naujojo Lietuvos kino studijos me prasčiausias užsispyrimas, kurį, jei taip galima masis darbas vedamas ne dėl gaivinti. Fakultetų komjauni skubėdami ninio filmo-novelės; „Suominis " ' "“ peržiūrą tikėjoišsireikšti, išpučia suominis vėjas?! .. . Filme ne formos, o praktiškai kovojama mo biurai auklėjamąjį darbą me, jog padvelks į mus vasara ir neužmiršta- suskamba ir tikrieji mažojo žmogaus didžiosios kopų smėliu, pasibels | seni susitikimai su už kiekvieno žmogaus morali daugumoje suveda vien tik i mu dramos akordai: „Aš neturiu namų“. žvejais. . . nio veido tyrumą. Labai gerai nusikaltusiųjų baudimą, Arba prisimena filmo finalas, kai Gintas eina Pa- pajūrio Visasąjunginio .................. — Kinematografijos Instituto nešinas žabais ir apgailestaujančiomis , ,______ _________ j akimis — apginti draugą, tačiau nu stovaus ir nuoseklaus darbo auklėtinio Algirdo Kuodelio diplominis» ---- -----darbas ................................ prašosi r" ' ::::__. . Ir jeigu veiksmo ____ eigoje ,pa__ atleidimo. kino novelė ,,Suominis“, kaip ir kiekvienas meno sikaltusį draugą pirmiausia rei grupėse labai maža. justume moteriškąjį švelnumą, kurio vaikas pa kūrinys, suteikė didelį džiaugsmą. Vykęs atski kia pasmerkti. Štai kaip prin mirties, tai. gal būt, labai Medicinos mokslų, ekono- rų detalių ir aplamai filmo meninis sprendi siilgo po motinos šiam statiškam finalui, Bet cipingai vertino „geraširdžių mijos mokslų ir kitų fakulte- mas rodo, jog į mūsų kino studijos kolektyvą neprieštarautume ir pamotė taip pat turėtų ieškoti kelių į vaiko gynėjų“ pozicijas Edvardas tų komjaunimo biurai dar for- įsijungė daug žadantis režisierius. Ši novelė — širdį. . . Deja, ji tik atsjtiktinai pajunta, kad jos daina Neringos gamtai, paprastiems pajūrio Razdauskas. prieštaravimus su posūniu pašalins bendras maliai žiūri į komjaunimo ei žvejams, tai pasakojimas apie paauglio pergy mielo žmogaus laukimas. — Mes, medikai, žinome, lių augimą. Neretai komjau venimus, atėjus į šeimą pamotei. Mažasis Gin Pažiūrėjus „Suominį“ palieka įspūdis, j_. jog renegali susitaikyti ęu mintimi, jog naujoji kas yra skausmas. Bet kartais nimo komitetui rekomenduo tas žisierius nepasinaudojo ir turtinga vaikų moteris paveržtų jam skirtą tėvo meilę ir išar ‘ l psigerai, kad žmogus pajunta jami tvirtinti grupėse priimti dytų chologija. Mažieji žvejai per daug suaugę. Kar_ jų seną draugystę. Sunku vienam žmogui skausmą iki galo. Nereikia į komjaunimą studentai, ku gyventi, sunku prie kitos šeimos pritapti, bet tais, :e atrodo tarsi iš kitos planetos nužengę, nejaučia saulės, nemato jūros grožio ____ ..ir _______ nemoka baisiau iš savosios pasitraukti.. . enestezijosl rie visiškai nesiorentuoja tarp darKonfliktas, žaisti, o ką bekalbėti apie svajones. Vaikų la atrodo, įdomus ir gyvenimiškas, Kaip tik tokio principingu tautiniuose įvykiuose, nežino tačiau kodėl filmas nejaudina? Išeini iš salės ir kios vaizduotės apgaubtuose kasdieniniuose mes galėjome pamatyti ir nuostabų klausimus svarsto pajunti, jog autorius neužčiuopia tikrojo konflik daiktuose mo stoka jautėsi, kada nese kokius jų dvasios grožį, naujas spalvas, Juk tuo vaitų didžiausių pasikeitimų, kuriuos į Gintuko XXII suvažiavimas, to, ntai komjaunuoliai svarstė TSKP kai suaugusius ir pavergia. . . namus k* jo santykius su tėvu įnešė naujoji mo Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus — šio <onomijos mokslų fakulteto arba P- Cvirką laiko komjau teris. B'/to, pasigendi ir tų aštrių „povandeninių pagrindinius veikėjus Živilę Jakelaitytę . ir ortuotojus. Kada studentas n uoliu — Tarybų Sąjungos uolų“, praturtinančių filmo turinį ir verčiančių Tilmo Leonidą Milašatrską — seniai pažįstame. Tačiau giliai susimąstyti. _ Vala jau pats prisipažino pasi Didvyriu. šioje novelėje* jie nuobodžiauja ir, atvirai kal Gintas palieka namus. Jis nemėgsta pamotės Priėmus į komjaunimą to ir abejoja tėvo meile. Bet kaip motyvuoti jo bant, nebeturi ką veikti. Živilė Jakelaitytė ža elgęs nedraugiškai, slėpęs kor vėjusi mus „Paskutiniaem šūvyje“ tarsi visištuotojus, tada kurso komjau kį studentą, tuo labiau, kad kai nereikalinga. Ypač įdomios ir intriguojannimo organizacijos sekreto su jaunais komjaunuoliais' be čios scenos tikėtasi slėptuvėje, tačiau ir čia rius L. Valčlukonls bandyda- veik nedirbama, po kiek laiko vaikai nepagyveno ir nieko nepastebėjo, Pa likti namus žmogus gali tik ypatingų pergyveni, nas pateisinti Valą, įrodinėjo, tenka šalinti iš komjaunimo. mų paveiktas. O kiek šią ir vaikams supranta Neseniai Medicinos mokslų :ad, girdi, Vala, nenorėjęs būmą gyvenimo tiesą mes jaučiame filme?! Šie 1 vilku savo draugams, neiš- 1fakulteto sekretorius, atsiuntęs vaikai net nemėgina pateisinti ar smerkti savo elgesio. Ir smėlio kopomis jie eina, kad pamaty lavė Jų“. Atseit, Jis norėjo į komitetą tvirtinti jaunus tume gamtos grožį, o ne tėvus paliekančiųjų >arodyti naujus — socialisti- komjaunuolius, pats neatėjo, psichologiją, nuotaikas ar naujus jų tarpusavio dus žmonių santykius. Išeina neatsiuntė kito biuro nario. . santykius. aip, kad Vala, slėpdamas kor Pagaliau po bendrabučio kam- > Neišsamūs ir suaugusiųjų veikėjų paveikslai. Vaikai užsimiršta esą vaikais, o suaugusieji, tuotojus, elgiasi teisingai, kaip barius reikėjo ieškoti stojan praradę gyvenimo patyrimą, tampa skurdžios draugas, o ne kaip vilkas, nors čiųjų dokumentų. Ar toks vy dvasios nemąstančiais žmogiukais, žodžiu, paša iis taip besielgdamas įklampi resniųjų draugų pareigingu linkime Neringos kopas ir pajsi ime, jog konf liktas vyksta mums nežinomoje šalyje. no ne tik savo draugus, bet mas teigiamai paveiks jaunus^ Pirmieji mėginimai susiję su kūrybiškais sa komjaunuolius? ir save. Argi tai ne zuikiška vojo stiliaus ieškojimais ne visuomet veda į Būtų labai vienašališka filosofija? pergales. Ne iš karto ir pirmieji rudens vėjai auklėjamajame darbe tematyti nuplėšo senus lapus ir nušluoja senų aistrų dul Kai žmonės taip suprantam kes. . . Taip atsitiko ir filmo kūrėjams. Bet tieji tikrąjį draugiškumą pra vien trūkumus. Universiteto suominis vėjas kartais atneša gerą pavasarį. deda vadovauti auklėjamajam komjaunimo organizacija yra Tokių vėjų mes ir laukiame. . . darbui, sunku tikėtis nors kiek pasiekusi didelių laimėjimų. A. MEDELIS geresnių rezultatų. To paties Juos išskaičiuoti reikėtų daug X*X ----------------------fakulteto studentas Zigmas laiko ir vietos. Bet trys tūks Kaučikas dažnai į paskaitas tančiai komjaunuolių, tai išti ateidavo paraudusiomis akimis. sa armija, todėl ir pareika Kurse ne vienas pasijuokdavo, lauti iš tokios organizacijos net paleisdavo nešvankią rep reikia žymiai daugiau. Auklėjimas labai sunkus ir (i liką ir nepasigilindavo kame priežastis, kad jo draugas puo sudėtingas darbas. Negalimai lęs žemyn. O Zigmas ištisomis nurodyti ribų, kur jis praslde-() naktimis prasėdėdavo prie da, ir kur baigiasi. Tačiau tąsi) „Kur taip įstatymuose vienam. . . Kaip galima? ■ kortų. . . Kur ten mokslui gal darbas reikalauja ypatingo parašyta — žmonėms va gal kokį straipsnį? Budėto® jautrumo, didelės meilės von sutilpti. lią duoti? Aš negaliu ko žiūrite? Kodėl leidza leisti! Jei aš nevaikysiu, Nesigrūsklt! Iš-sl-skirs-tyt?l Ir dabar, kada sprendžiama kūrybingumo. J. STASINAS, būti Zigmui komjaunuoliu, ar nebausiu, tai kas? Niekas Dieną ir naktį, rytą ir MM M. DANIELIUS nebūti, jis meluoja. O kada apie tvarką nieko ncišma- rą aidi bendrabutyje tvB pasikalbi su juo ne komitete, no. ..“ reguliuojantis Prišibiul m oficialiai, o kaip draugas (Iš A. Cechovo balsas. Ir ne tik bendrabu® į draugu, jis viską pasakoja, „Unteris Prlšibiejevas) , ..sakoj a ir tai, kad beveik pu Paklauskite ansambliečiu:® sė jo bendrabučio bloko gy Pšibiejevą taip pat gerai®, 'Ar jums neteko maventojų būtų nukentėję — jie tyti gyvo unterio Prišlbie- žįsta. Jis nepavargsta, Sausio 4 dieną pradėjo dar visi kortavę. jevo? Nuostabiai gajus senelis! niekada nenusibosta, jo r® “ Kaučikas negali būti kom bą paruošiamieji kursai. Tai Jau 96 metai parašė apsaky jaunuoliu, toks griežtas, bet viena iš priemonių, skirtų pamą apie jį, o jūs pažvelgsite kia draugų pašaipos: peri teisingas komjaunimo komiteto dėti abtiurientams pasirengti i Prišibiejevą ir pasakysit, metus žandariški įpročiai! nutarimas. Ir vis dėlto Zigmo įstojimui į šalies aukštąsias kad jam ne daugiau kaip 20 kiek nepasikeitė. . . ranka nuseganti nuo atlapo mokyklas. metų. . . Netikite? Ateikite į O iš pažiūros jam duot® komjaunimo ženkliuką, virpa bendrabutį Nr. 6, pasisukinė Kas gi taip įdėriiiai apžiū lt narkotiko, taip pat nevik kite tenai pusvalandį ir išgirs ne daugiau kaip 20 me® ti: „Nesijuokit! Nesikalbėkit! Gal dėl to tik niekas ir 1 riai kišenėje ji ieško komjau rinėja rankraščius Universite Netrepsėkit! Neskambinkite siprato šūktelėti: nimo bilieto. . . Sunku pa to rankraščiu skyriuje? Iš kur Sį pusdienį praleisime lauke. . . telefonu! Nėra čia ko kiektiek daug svečių užderėjo. Tai dėti jį ant stalo. ,,{ muziejų, į muziejų I Kas kitas, jei ne visas kur Lenino miesto mokyklų moky L. Skrlckutė j tojai ir liaudies švietimo sis tas, tik be triukšmo, o drau IV k. lituanistei FOTO MĖGĖJŲ DĖMESIUI! | giškai, šiltai padės išsiaiškinti temos darbuotojai, draugystės —,______________ 1 jam, koks turi būti komjau- traukiniu atvykę j Vilnių. įuolls. Ar kada nors buvo kal- Kaip gi neužeisi į Universite VIII Europos universitetu foto paroda bus atidaryta 1962 metais Švedijoje, Redaktorius V. DEN.® Lundės mieste. g )ėta apie tai? Atrodo, kalbė- tą! Svečius čia domina daug Parodoje gali dalyvauti visų universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų foto mėgė- g □ lavo susirinkimuose, bet vis kas. O atsiveikinant lankyto “ jai. Paskutinė priėmimo data — balandžio 1 d. g □□ •oklom aukštom frazėm, taip jų knygose auga vis naujos padėkos. . . Pajoda tęsis nuo gegužės 12 iki birželio 3 d. g □ oendrai, valdiškai, abuojai, be I Visi parodos dalyviai gaus demonstruojamų foto nuotraukų katalogus. g □□□ nuoširdumo. Dėl smulkesnės informacijos galima kreiptis šiuo adresu: LUNDS AKADE- g □ Reiškiame giliausią I Pereitais metais „Tarybinio „ MIŠKĄ BILDKLUBB, FACK 206, LUND, SVERIGE. g go dėką studento“ redakcija ėmėsi graką Rektoratui, vlsu<| K ’ios iniciatyvos. Pasirodė g-ninėms organizacijoms, į iraipsniai iš grupių, kuriuos □ tytojams ir studentam:! išė komjaunimo organizaci □ ypač Mokslinės blbliot I jų sekretoriai, komjaunuoliai, □ ir Medicinos fakulteto I CICERIN G. V. Straipsniai □ lektyvams, padėjusiems| dalinosi auklėjamojo darbo pa ir kalbos tarptautinės poli tikos klausimais. M., 1961. □ ganizuoti Janinos Gutį tyrimu. Grupėse prasidėjo su 516 p. su ii. (rusų k.). □ kienės laidotuves ir užl sirinkimai, kur kiekvienas Žinomo tarybinės valstybės komjaunuolis turėjo atsiskai □ tusiems mus sunkaus į veikėjo, buvusio užsienio reikalų liaudies komisaro □ varto dienomis. tyti prieš draugus: ;,Ką aš da (1918 — 1930 m.), straipsniuo Gutauskų šeini viau komjaunimu!?“ Iš tiesų, se ir kalbose atsispindi jau ne vieną jau pradėjusį apsnūs nos tarybinės resDublikos po □□ II litiniai ir ekonominiai ryšiai ti, o anksčiau gal neblogą su užsienio šalimis. komjaunuolį, toks klausimas MODRŽINSKAJA E. D. Šiuo išjudindavo. Bet ir vėl aplaikinio kolonializmo ideolo Užsiprenumeruok visiems mokslo metams. ■ Teisės mokslų fakultetl gija. M., 961. 270 p. (ru rimstama. Nepaslaptls, kad I kursas nuoširdžiai užjal sų k.). daugely komjaunimo organi Laikraštį užsisako: studentai savo grupėse, ■ KETURAKYTĘ JOHANĄ, I ROMANOV V. A. Karų išzacijų komjaunuoliai vis dar I mylimam tėveliui mirus. Į| vengiamumas visuomenės gy kaina - 50 kap. dėstytojai — katedrose. venime. Tarotautin®s proble neturi jokių įpareigojimų. O mos. M., 1961. 200 p. kiti bando pasigirti, kad moUžs. Nr. Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ii žurnalų leidykla.Redakcijos adresas: Universiteto g-vė Nr. 3, telef. 7-79-17 •TapHGHHMC CTyfleHTac. («Cob«tckhh CTyfleHT.), OpraH BwnbmoccKoro rocyfl, yHHBepcHTeTh hm. B. Kancyuaca. LV 12185
G E V R A S
a s
„SPYGLYS"
Unteris Prišibiej evai
Trumpai
Padėka
bibliotekoje
STUDENTE!
Ar užsiprenumeravai savo laikraštį? Jei nesuspėjai, tai paskubėk, „Tarybinis studentas" nebus pardavinėjamas.
I------------